straipsnio pakeitimas Papildyti 234 straipsnio 5 dalį 3¹ punktu: „3¹) įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į administracinį teismą dėl konkretaus norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, – kol bus gautas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas;“. 2 straipsnis. 244 straipsnio pakeitimas Pakeisti 244 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bylos nagrinėjimas taip pat atidedamas šio Kodekso 234 straipsnio 5 dalies 3, 3¹,
3 straipsnis. 381 straipsnio pakeitimas Pakeisti 381 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kasacinės bylos nagrinėjimas taip pat atidedamas, jei prireikia kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad šis nuspręstų, ar įstatymas arba kitas teisės aktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, arba jei prireikia kreiptis į administracinį teismą, kad šis nuspręstų, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, arba jei prireikia kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu, arba jei prireikia prašyti Europos žmogaus teisių teismo konsultacinės išvados dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Peticijų komisijos pirmininkas Edmundas Pupinis
Projekto Nr.XIVP-921(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 234 straipsnio pakeitimas Papildyti 234 straipsnio 5 dalį 3¹ punktu: „3¹) įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į administracinį teismą dėl konkretaus norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, teisėtumo, – kol bus gautas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas;“. 2 straipsnis. 244 straipsnio pakeitimas Pakeisti 244 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Bylos nagrinėjimas taip pat atidedamas šio Kodekso 234 straipsnio 5 dalies 3, 3¹,
3 straipsnis. 381 straipsnio pakeitimas Pakeisti 381 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kasacinės bylos nagrinėjimas taip pat atidedamas, jei prireikia kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad šis nuspręstų, ar įstatymas arba kitas teisės aktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, arba jei prireikia kreiptis į administracinį teismą, kad šis nuspręstų dėl konkretaus norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, teisėtumo, arba jei prireikia kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu, arba jei prireikia prašyti Europos žmogaus teisių teismo konsultacinės išvados dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2021-10-12 Nr. XIVP-921 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad projektu siekiama suteikti bendrosios kompetencijos teismams teisę kreiptis į administracinius teismus prašant patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą[1]. Atkreiptinas dėmesys, jog bendro pobūdžio norma, leidžianti bendrosios kompetencijos teismams kreiptis į administracinius teismus su atitinkamais prašymais, jau yra įtvirtinta galiojančios redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsnio 1 dalyje: „Bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą”. Nurodytos normos lingvistinės konstrukcijos analizė suponuoja vienareikšmę išvadą, kad bendrosios kompetencijos teismo teisė kreiptis į administracinį teismą visiškai nepriklauso nuo to, kokios bylos (baudžiamosios, civilinės ar kt.) nagrinėjimo metu kyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Kitoks šios normos aiškinimas būtų nesuderinamas ir su konstitucine teismų paskirtimi – vykdyti teisingumą priimant tokius sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
Vadinasi, bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys baudžiamąsias bylas, gali kreiptis į administracinius teismus remdamiesi būtent Administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsnio 1 dalimi. Atsižvelgiant į tai, svarstytina projekto nuostatų atitiktis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytam tikslingumo principui, reiškiančiam, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] „<...> siūlomi BPK pakeitimai dėl baudžiamųjų bylų nagrinėjimo atidėjimo būtent ir suteiktų teisę teismams, nagrinėjantiems baudžiamąsias bylas, kreiptis į administracinius teismus”.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO
2022-04-13 Nr. XIVP-921(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Užsienio reikalų ministerijos atstovai: Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktorius Artūras Žurauskas, Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento Teisės skyriaus vedėja Inga Galdikaitė, Finansų departamento patarėja Farida Ivinskienė, Generalinės prokuratūros Generalinio prokuroro sekretoriato patarėja Skaistė Kiulkytė-Barkauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-10-121 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad projektu siekiama suteikti bendrosios kompetencijos teismams teisę kreiptis į administracinius teismus prašant patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą[1].
Atkreiptinas dėmesys, jog bendro pobūdžio norma, leidžianti bendrosios kompetencijos teismams kreiptis į administracinius teismus su atitinkamais prašymais, jau yra įtvirtinta galiojančios redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo
turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą”. Nurodytos normos lingvistinės konstrukcijos analizė suponuoja vienareikšmę išvadą, kad bendrosios kompetencijos teismo teisė kreiptis į administracinį teismą visiškai nepriklauso nuo to, kokios bylos (baudžiamosios, civilinės ar kt.) nagrinėjimo metu kyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Kitoks šios normos aiškinimas būtų nesuderinamas ir su konstitucine teismų paskirtimi – vykdyti teisingumą priimant tokius sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Vadinasi, bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys baudžiamąsias bylas, gali kreiptis į administracinius teismus remdamiesi būtent Administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsnio 1 dalimi.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina projekto nuostatų atitiktis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytam tikslingumo principui, reiškiančiam, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Atsižvelgti Pastaba įvertinta. Pastebėtina, kad tiek Vyriausybė, tiek teismai įstatymo projektui pritarė, pastabų nepateikė, taip pat ir Seimas pritarė peticijai, kad toks reguliavimas atsirastų, todėl vertintina, kad vis tik šio klausimo reguliavimas nepakankamas. Be to, nauja norma ir formuluojama – „įstatymų numatytais atvejais“, tuo pasakydama, kad jau yra įstatymuose (TD minimame Administracinių bylų teisenos įstatyme (ABTĮ). 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-10-18 * Įvertinę Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234, 244 ir 381 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-921 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisėjų Taryba 2022-03-10 * Teisėjų taryba, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktais derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 630¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-920 bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234, 244 ir 381 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-921, informuoja, kad pastabų ir pasiūlymų dėl minėtų teisės aktų projektų nuostatų neturi.
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-03-02 * Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 630¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-920 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234, 244, 381 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-921 pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
Vyriausiasis administracinis teismas 2022-03-07 * Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas Jūsų prašymas pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Administracinių nusižengimų kodekso 627 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 630(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-920 ir Baudžiamojo proceso kodekso 234, 244 ir 381 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-921. Siūlytina patikslinti Įstatymo projektu Nr. XIVP-920 keičiamo ANK 630¹ 2 punkto formuluotę, susijusią su administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo atidėjimu, kreipiantis dėl norminio administracinio akto teisėtumo, nustatant „įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į administracinį teismą dėl konkretaus norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, teisėtumo atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, – kol bus gautas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas;“. Siūloma formuluotė labiau derėtų su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytais pagrindais, kuomet stabdoma byla dėl norminio administracinio teisės akto patikros (žr. ABTĮ 100 str. 1 d. 6 p.[1]).
administracinės bylos proceso dalyviai, vadovaudamiesi vien lingvistiniu nuostatos aiškinimu, tam tikrais atvejais klaidingai mano, jog administraciniai teismai tyrimą atlieka dėl norminio administracinio akto ar bendro pobūdžio teisės akto atitikties „įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui“ ir administraciniams teismams nesuteikta kompetencija tirti norminių administracinių aktų atitiktį Konstitucijai. Šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucija yra aukščiausios teisinės galios aktas, ne kartą yra konstatavęs, kad jis turi įgaliojimus vertinti poįstatyminio norminio akto, kurio teisėtumo tyrimas nepriskirtinas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, atitiktį Konstitucijai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I⁵⁷⁵-3/2011, taip pat žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą). Analogiška pastaba teiktina dėl Įstatymo projekte Nr. XIVP-921 numatomų pakeitimų, skirtų papildyti Baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 dalį 3¹ punktu ir pakeisti 381 straipsnio 3 dalies išdėstymą. <...> Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 100 straipsnyje vartojama formuluotė, kaip siūlo LVAT, o ABTĮ 114 str. 1 d. – formuluotė tokia, kaip pateikta projekte, tačiau ABTĮ 115, 116, 117 str. apie kreipimosi turinį taip pat kalbama apie teisėtumo patikrinimą. Todėl atsižvelgiant į LVAT pastabą ir pasiūlymą, kad vis tik dažniausiai kreipiamasi dėl teisėtumo, projektas redaguojamas pagal šį LVAT pasiūlymą (kuris analogiškas abiem projektams: ir ANK, ir BPK).
Projekto 1 straipsnio patobulinto 3¹punkto redakcija:
„3¹) įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į
administracinį teismą dėl konkretaus norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje teisėtumo, atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, – kol bus gautas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas;“. Patobulinta 3 straipsnio redakcija:
„3. Kasacinės bylos nagrinėjimas taip pat atidedamas, jei prireikia
kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad šis nuspręstų, ar įstatymas arba kitas teisės aktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, arba jei prireikia kreiptis į administracinį teismą, kad šis nuspręstų, dėl ar konkretaus norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, teisėtumo atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, arba <..>.“
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos
2021 m. sausio 5 d. nutarimas Nr. 14 * Lietuvos respublikos vyriausybė nutarimas
Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr.
SV-S-320 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 15 ir 16 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIVP-921(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-921(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė
straipsnis. Bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindai
sustabdo bylos nagrinėjimą šiais atvejais:
<...>
6) kai kreipiamasi į administracinį teismą prašant ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą arba kai pats administracinis teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, nusprendžia ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą;