Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį
darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, esant Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo (toliau – Vyriausybės nutarimas) nurodytų vakcinų (toliau – vakcina) prieinamumui, finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše (toliau – medicininės kontraindikacijos). Darbuotojų ir darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, darbuotojų, negalinčių pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“
37 straipsnio pakeitimas Papildyti 37 straipsnį 3 dalimi:
„3. Kai Vyriausybė yra paskelbusi valstybės
lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamosios ligos, darbdavio prašymu darbuotojas privalo pateikti jam sveikatos apsaugos ministro nustatytą dokumentą, patvirtinantį, kad darbuotojas pasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, arba kad darbuotojas yra paskiepytas vakcina, arba kad jis negali pasiskiepyti nuo šios užkrečiamosios ligos dėl medicininių kontraindikacijų, arba kad darbuotojas yra persirgęs šia užkrečiamąja liga. Šiuose dokumentuose pateiktus asmens duomenis apie darbuotojo pasitikrinimo, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, faktą ir rezultatą (serga ar ne), taip pat pasiskiepijimo vakcina, negalėjimo pasiskiepyti nuo šios užkrečiamosios ligos dėl medicininių kontraindikacijų buvimo bei persirgimo šia užkrečiamąja liga faktą ir pareigos tikrintis, ar neserga šia užkrečiamąja liga, netaikymo trukmę darbdavys tvarko užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, profilaktikos ir kontrolės įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje tikslais.
Šie asmens duomenys tvarkomi Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir
(ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamosios ligos laikotarpiu. Darbdavys užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės ir
(arba) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi priežiūrą atliekančių institucijų reikalavimu privalo pateikti joms šiuos duomenis.“3 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) valstybės lygio ekstremaliosios situacijos,
paskelbtos dėl užkrečiamosios ligos, karantino ir (ar) riboto karantino, kurie nustatomi pagal šį Įstatymą ir kitus teisės aktus, priemonių taikymas žmonėms, jų sveikatos patikrinimai, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais, kai sveikatos patikrinimai finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis, mikrobiologiniai tyrimai, ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktika, izoliavimas, atliekami
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2021 m. gruodžio 1 d. 2.
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-912(2) lyginamasis variantas
2021 m. d. Vilnius1 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
18 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį
darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo (toliau – Vyriausybės nutarimas) nurodytos vakcinos (toliau – vakcina) yra prieinamos, finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše (toliau – medicininės kontraindikacijos).
Darbuotojų ir darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų, negalinčių pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.“
2Papildyti 18 straipsnį 8 dalimi:
„8.
Kai Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamosios ligos, darbdavio prašymu darbuotojas privalo pateikti jam sveikatos apsaugos ministro nustatytą dokumentą, patvirtinantį, kad darbuotojas pasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, arba kad darbuotojas yra paskiepytas vakcina, arba kad jis negali pasiskiepyti nuo šios užkrečiamosios ligos dėl medicininių kontraindikacijų, arba kad darbuotojas yra persirgęs šia užkrečiamąja liga. Šiuose dokumentuose pateiktus asmens duomenis apie darbuotojo pasitikrinimo, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, faktą ir rezultatą (serga ar ne), taip pat pasiskiepijimo vakcina, negalėjimo pasiskiepyti nuo šios užkrečiamosios ligos dėl medicininių kontraindikacijų buvimo bei persirgimo šia užkrečiamąja liga faktą ir pareigos tikrintis, ar neserga šia užkrečiamąja liga, netaikymo trukmę darbdavys tvarko užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, profilaktikos ir kontrolės įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje tikslais. Šie asmens duomenys tvarkomi Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamosios ligos laikotarpiu. Darbdavys užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės ir (arba) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi priežiūrą atliekančių institucijų reikalavimu privalo pateikti joms šiuos duomenis.“
Pakeisti 40 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) valstybės lygio ekstremaliosios situacijos,
paskelbtos dėl užkrečiamosios ligos, karantino ir (ar) riboto karantino, kurie nustatomi pagal šį Įstatymą ir kitus teisės aktus, priemonių taikymas žmonėms, jų sveikatos patikrinimai, išskyrus šio Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais, kai sveikatos patikrinimai finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis, mikrobiologiniai tyrimai, ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktika, izoliavimas, atliekami
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
apsaugos ministras iki 2021 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkas Antanas Matulas
2021-10-08 Nr. XIVP-912 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1. Manome, kad projekto 2 straipsniu pildomos nuostatos, kuriose siūloma nustatyti darbuotojų pareigą pateikti darbdaviui atitinkamus dokumentus dėl savo sveikatos būklės bei darbdavio pareigą šių dokumentų duomenis tinkamai tvarkyti, turėtų būti dėstomos ne keičiamo įstatymo 37 straipsnyje, nustatančiame bendro pobūdžio fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas užkrečiamųjų ligų profilaktikos srityje (kaip siūloma projekte), o būtent įstatymo
dėl užkrečiamųjų ligų. 2. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymo projektą Vyriausybė turės pakeisti sveikatos patikrinimų dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarką, siūlytina papildyti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį pavedimu Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8
5) 239 6850, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1553 18 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-10-15 Nr. XIVP-912(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8
5) 239 6850, el. p. [email protected]
PROJEKTO Nr. xivp-912 2021-10-13
pirmininkas, V. Aleknaitė-Abramikienė, R. Baškienė, J. Džiugelis, A. Dumbrava, L. Kukuraitis, G. Kindurys, M. Ošmianskienė, M. Puidokas, A. Sysas, G. Skaistė, J. Varkalys; komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, A. Kazlauskienė, I. Kuodienė, padėjėjos R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Ž. Simonaitytė-sveikatos apsaugos viceministrė, V. Šilinskas – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, I. Ruginienė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, A. Razumienė – Lietuvos verslo konfederacijos patarėja teisininkė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Manome, kad projekto 2 straipsniu pildomos nuostatos, kuriose siūloma nustatyti darbuotojų pareigą pateikti darbdaviui atitinkamus dokumentus dėl savo sveikatos būklės bei darbdavio pareigą šių dokumentų duomenis tinkamai tvarkyti, turėtų būti dėstomos ne keičiamo įstatymo 37 straipsnyje, nustatančiame bendro pobūdžio fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas užkrečiamųjų ligų profilaktikos srityje (kaip siūloma projekte), o būtent įstatymo 18 straipsnyje, reglamentuojančiame privalomą darbuotojų sveikatos tikrinimą dėl užkrečiamųjų ligų. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
į tai, kad priėmus įstatymo projektą Vyriausybė turės pakeisti sveikatos patikrinimų dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarką, siūlytina papildyti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį pavedimu Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos verslo konfederacija, 2021-10-121 Lietuvos verslo konfederacija (toliau - LVK) išnagrinėjo LR sveikatos apsaugos ministerijos parengtą Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr.
1-1553 (toliau - įstatymas) 18, 37 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau - įstatymo projektas), kuriam buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) 2021 m. spalio 6 d. posėdyje ir nuspręsta perduoti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti skubos tvarka. LVK iš esmės pritaria įstatymo projektui, tačiau siūlo sistemiškai spręsti susidariusią situaciją dėl visuomenės sveikatos bei užimtumo užtikrinimo ir teikia pastabas/pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūlomame teisiniame reguliavime nėra sprendžiamas klausimas dėl pasekmių darbuotojams, kurie ilgą laiką nevykdo pareigos darbdaviui pateikti jam sveikatos apsaugos ministro nustatytą dokumentą, patvirtinantį, kad darbuotojas pasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, arba kad darbuotojas yra paskiepytas vakcina, arba kad darbuotojas yra persirgęs šia užkrečiamąja liga, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - Darbo kodeksas) 53 straipsnio 7 punktą, kuriame numatytas pagrindas atleisti darbuotoją kituose įstatymuose įtvirtintais pagrindais, siūlome patikslinti įstatymo projektą nustatant minėtos darbuotojo pareigos nevykdymą ilguoju laikotarpiu kaip atleidimo pagrindą, prieš tai darbdaviui pasinaudojus nušalinimo nuo darbo galimybe. Siūlome keisti įstatymo 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinęs be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), atsižvelgiant į darbo pobūdį skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojas - iki tol, kol pasibaigs laikotarpis, kuriam turi izoliuotis asmenys, turėję sąlytį. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojas - pasibaigus laikotarpiui, kuriam turi izoliuotis asmenys, turėję sąlytį. Darbuotojui nepasitikrinus, ar neserga užkrečiamąja liga ir praėjus trims mėnesiams nuo darbuotojo nušalinimo nuo darbo pradžios, darbo santykiai yra nutraukiami, išeitinė išmoka nėra mokama.“ Aukščiau pateiktą siūlymą grindžiame tuo, kad nušalinus darbuotoją nuo darbo ilgai trunkantį laikotarpį ir nesant aiškios situacijos, kiek ilgai tokia padėtis (nušalinimas nuo darbo) gali tęstis, darbdavys gali nekontroliuojamam periodui prarasti būtinus žmogiškuosius resursus, reikalingus sklandžiam ir tęstinam darbui atlikti. Pažymėtina, kad nušalinto darbuotojo darbą darbdavys ne visada gali pavesti dirbti kitam darbuotojui (mokėdamas jam priemokas ar priedus), jei susidaro padėtis, kai vienu metu yra daug nuo darbo nušalintų darbuotojų (neįskaitant atostogų, ligos atvejų), o priimti terminuotam darbui kitą darbuotoją irgi sudėtinga, kai neįmanoma paskaičiuoti, kuriam laikui tikslinga sudaryti darbo sutartį, taip pat didėja ir kaštai darbdaviui dėl terminuotos sutarties sudarymo.
Darbo rinkoje gali būti trūkumas ir pačių asmenų, kurie būtų suinteresuoti įsidarbinti trumpalaikiams darbams atlikti. Be to, paminėtina tai, kad įdarbinant kitą darbuotoją reikia įvertinti jo apmokymų, adaptacijos naujoje darbo vietoje trukmę, kol jis galės pilnai padengti nušalinto nuo darbo darbuotojo funkcijas. Pažymėtina, kad nušalinus darbuotoją, darbo užmokestis jam nėra mokamas, tad reikėtų, kad pats darbuotojas, apsisprendęs nevykdyti teisės aktų įpareigojimų, turėtų protingą laiko tarpą apsispręsti, bet jam pasibaigus darbdavys galėtų priimti sprendimą dėl darbuotojo atleidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius sveikatos patikrinimu dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir
(ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, esant Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo nurodytų vakcinų prieinamumui, finansavimą darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu - darbdavio lėšomis, tikėtina, kad gali ilgėti darbuotojų nušalinimo nuo darbo terminai, jei darbuotojai ir toliau atsisakys pasiskiepyti, o darbdaviai nepriims sprendimo padengti sveikatos patikrinimų kainos.
Šiuo laikotarpiu yra labai svarbu įvertinti, kad Lietuvoje dominuoja smulkus ir vidutinis verslas, kuriam su pandemija susiję kaštai ženkliai išaugo tiek dėl Vyriausybės nustatytų reikalavimų, tiek stengiantis labiau apsaugoti visų darbuotojų sveikatą ir užtikrinti saugą darbe. (...) Nepritarti. Komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui. 2. Gediminas Gemskis, 2021-10-13 * Jau ne kartą kreipiausi į Seimą, Vyriausybę ir kitas valstybes institucijas dėl covid-19 pandemijos tematikos, ribojimų, galimybių paso, skiepų ir t.t. Prašau Seimo komitetus priimti šiuos mano siūlymus ir pretenzijas ir svarstyti juos savo Komitetuose iki įstatymo pataisų priėmimo. Prašau Prezidentūrą pagaliau reaguoti į Žmogaus teisių ir darbuotojų teisių pažeidimus ir teikti savo siūlymus šiam ir kitiems įstatymo projektams, užtikrinti Lietuvos piliečių konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą, kurių vis mažėja. Prezidentas turi būti Konstitucijos garantas ir neturi abejingai stebėti į konstitucinių teisių pažeidimus. Žiniasklaida paskelbė, kad Seimas po pateikimo pritarė pataisoms, įpareigojančioms kai kuriuos darbuotojus, nepasiskiepijusius nuo koronaviruso, nuo gruodžio 1 d. už testus susimokėti patiems, arba kad tai būtų daroma darbdavio lėšomis.
Seimas palaiko siūlymą, kad nesiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už testus - LRT Prašau Seimo narius atmesti šias įstatymo pataisas, kurios sukurtų pavojingą precedentą, skurdintų žmones. Manau, tai yra akivaizdus netiesioginis darbuotojų psichologinis spaudimas ar net smurtas, šantažas per prievartą skiepytis. Lietuvoje labai daug darbuotojų gauna labai mažus atlyginimus, tad jiems pinigų klausimas yra itin jautrus ir šiuo klausimu negalima piktnaudžiauti. Valstybė neturėtų perkelti testų apmokėjimų atsakomybės ant darbdavių ir juo labiau ant darbuotojų pečių, o pati apmokėti savo piliečių testus (jeigu jau reikalaujate juos daryti, kaip alternatyvą skiepams). Valstybė gauna iš Europos Sąjungos didelius pinigus, tad jai neturėtų tai būti finansine našta. Paanalizuokime 2 variantus-jeigu Jūs Seimo nariai pritartumėte šioms netinkamoms įstatymo pataisoms:
tikėtina, spaus ir šantažuos atsisakusius skiepytis darbuotojus per prievartą vakcinuotis arba sieks atsikratyti jais, atleisti juos iš darbo, palikti be pragyvenimo šaltinio ir į jų darbo vietas priimti pasiskiepijusius asmenis, taip bus neabejotinai diskriminuojami nepasiskiepiję asmenys. Net jeigu tikėtina darbdaviai fiktyviai susitars su darbuotojais, kad darbuotojas, norėdamas išsaugoti savo darbo vietą, pragyvenimo šaltinį, darbdaviui susimokės už darbdavio testų apmokėjimą, pvz. 240 EUR kas mėnesį, tai tas nesprendžia problemos ir skatina ,,šėšėlinius‘‘ neteisėtus susitarimus. Bet Jūs turite suprasti, kad į tai patys vedate... Europos Tarybos parlamentinė asamblėja iš anksto numatydama diskriminaciją, 2021 m.
Sausio 27 d. priėmė svarbią rezoliuciją, kuria buvo uždrausta privaloma vakcinacija, skiepijimo pasai ir diskriminacija dėl vakcinos statuso. Rezoliucija 2361/2021 draudžia valstybėms narėms padaryti privalomą vakcinaciją nuo koronaviruso ir numato, kad skiepijimas negali būti naudojamas diskriminuoti tuos, kurie nėra paskiepyti. Beje, Seimo valdybos sprendimu aš kaip ir kiti atsisakę skiepytis mąstantys asmenys yra diskriminuojami ir atskirti nuo valstybės valdymo reikalų, pažeistos mano ir kitų žmonių konstitucinės teisės, nes man ir kitiems asmenims be galimybių paso neleidžiama patekti į Seimą, Vilniaus miesto savivaldybę ir Lazdynų seniūniją ir aš apie tai būtinai informuosiu Jungtinių Tautų komiteto Žmogaus teisų komitetą ir Europos Sąjungos vadovybę ir Žmogaus teisių gynimo tarptautines organizacijas. Dėl Seimo Valdybos ir Vyriausybės nutarimų aš negalėčiau dalyvauti šiuo ir kitais svarbiais klausimais Seimo komiteto svarstymuose, kitose valdžios institucijos patalpose, kas yra akivaizdi diskriminacija ir savivaldžiavimas ir grubus Žmogaus teisių pažeidimas. 2.Jeigu perkelsite atsakomybę už PGR testus susimokėti patiems darbuotojams, tai pažeistų darbo teisės principą ,,už sveikatą ir saugią aplinką moka darbdavys‘‘ ir Jūs Seimo nariai nuskurdintumėte ir taip skurdžius atlyginimus gaunančius šalies darbuotojus, kurių yra labai daug.
Jeigu darbuotojui reikia kas 7-10 dienų darytis testus, o vieno PGR testo kaina maždaug 80 EUR, tai jam išeitų maždaug 240 EUR per mėnesį ,,išmesti‘‘ savo pinigus niekam ir jeigu žmogus uždirba tik 500 ar 600 EUR kas mėnesį ,,į rankas'' (ne taip kaip Jūs Seimo nariai, po daugiau nei 2000 EUR) , tai darbuotojui liktų tik atitinkamai 260 ar 360 EUR, o jam pragyventi, ypač jeigu vienas gyvena - tai neįmanoma, ypač žinant kad brangsta Vilniuje šildymas net prognozuojamai 50 ar 60 procentų, brangsta elektra ir tikėtina ateityje mokesčiai kils arba bus išgalvoti nauji mokesčiai ir t.t. Tikėtina taip Jūs Seimo nariai paskatintumėte mūsų šalies darbuotojus dėl skurdo emigruoti į užsienio valstybes ir tai bus ant Jūsų sąžinės. Nedrįskite tada kalbėti demagogiją apie savo piliečių susigrąžinimą iš užsienio, kai mano žiniomis, žmonės svarsto emigruoti dėl sunkios ir neadekvačios ir nestabilios Lietuvos būklės, nes žmonės jau Lietuvoje nemato savo ateities. Jeigu Seimas vistiek apsispręstų, tai reikia akcentuoti, kad pagal Darbo kodeksą, darbdavys privalo mokėti ir yra atsakingas už saugią aplinką bei sveikatą darbe, todėl tokios prievolės perduoti darbuotojui negalima, tai atsakomybė už saugą darbe permetama darbuotojams, kas sukuria pavojingą precedentą ir chaosą darbo teisėje. Darbdavys, priimdamas tam tikrus sprendimus, turi atsižvelgti į išrašą apie darbuotojo sveikatos būklę ir į darbuotojo nuogastavimus dėl skiepų šalutinio poveikio, jeigu darbuotojas nenori rizikuoti savo sveikata, atsisako skiepytis eksperimentinėmis ir nesaugiomis covid-19 vakcinomis, tai nei valstybė, nei darbdavys neturi teisės prievartauti darbuotoją skiepytis covid-19 vakcinomis.
Iš užsienio žiniasklaidos aiškiai matyti, kad miršta nuo covid-19 pilnai vakcinuoti žmonės, o mokslininkai ir gydytojai įspėja apie skiepų pavojų ir šalutinį poveikį. COVID After Vaccine: 106 Breakthrough Case Deaths in MA – NBC Boston Covid Scotland: Nearly 400 fully-vaccinated Scots died after Beyond Zero | HeraldScotland ir t.t. O Jūs šią informaciją žinodami (iš šio ir kitų mano laiškų) vistiek verčiate žmones skiepytis per prievartą ir rizikuoti savo sveikata ar gyvybe? Manau, Jūs piktnaudžiaujate teise, priimdami neadekvačius įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, primenu, kad SSRS ar nacių Vokietijoje irgi pagal priimtus teisės aktus buvo vykdomas žmonių persekiojimas, genocidas ir kiti blogi dalykai, ką dabar smerkiate, o ar Jūsų žmonės ateityje nepasmerks dėl prievartos skiepytis ir kitų blogų Seimo įstatymų ir Vyriausybės nutarimų? Kaip Jūs teisinsitės prieš žmones, visuomenę, kai paaiškės kad ateityje galimai susirgs ir mirs daug paskiepytų žmonių ir kad skiepai jų neapsaugojo? Bet Jūs prievartavote žmones skiepytis, visaip spausdami. Šita Premjerės I.Šimonytės vadovaujama Vyriausybė vykdo brutualią, cinišką, pažeidžiančią Žmogaus teises, nesiskaitančią su žmonėmis, visiško jų neišklausymo politiką, priešingai nei I.Šimonytė žadėjo prieš Seimo rinkimus. Ar galima tada tikėti I.Šimonyte ir jos žodžiais? Man keista ką veikia Lietuvos profsąjungos? Gal ,,miega‘‘? Kur jų nors vienas mitingas prieš priverstinius skiepus ar galimybių pasus? Ar jūs laukiate kol galimai padarys kad be diskriminacinio ,,vergo‘‘ galimybių paso žmogus bus nepriimamas į darbą ar atleidžiamas iš darbo?
Ar jos tinkamai atstovauja savo darbuotojus? Nemanau. Prašau profsąjungas nedelsiant reaguoti į šį įstatymų projektą ir visus kitus panašius ateityje, kurie pažeistų darbuotojų teises. Raginu Jus daryti mitingus ir streikus. O kur žiūri Seimo nariai ką išdarinėja ši Vyriausybė, kai Seimas turi kontroliuoti Vyriausybę, gal irgi ,,miega‘‘? Seimo nariai, ar mūsų jau neteisinėje ir nedemokratiškoje šalyje jau visai vienodai rodo Žmogaus teisės, pasirinkimo laisvė ir t.t.? Manau, kiekvienas Seimo narys bjauriai elgiasi ir yra atsakingas, kai mato Vyriausybės akivaizdžius Žmogaus teisių pažeidimus, prievartą, šantažą ir tyli ir nieko nedaro... Siūlau Seimo nariams rašyti Konstituciniam Teismui, prašyti kad jis kuo greičiau išnagrinėtų kreipimąsi dėl galimybių paso, nes žmonėms daroma žala ir nuostoliai, paduoti šią Vyriausybę dėl Žmogaus teisių į Teismą, praėjus visas instancijas, duoti į EŽTT, JTO Žmogaus teisių komitetą. Darykite ką nors ,,tautos atstovai‘‘! Kam Jūs reikalingi apskritai? Neseniai sužinojau, kad Sveikatos Apsaugos ministras Arūnas Dulkys net nėra įsigyjęs medicininio išsilavinimo. Manau, I.Šimonytės ir konservatorių kaltė, kad jie sunkiu covid-19 pandemijos metu neatsakingai skyrė į šias pareigas kompetencijos neturintį žmogų, turbūt A.Dulkys atėjęs į Sveikatos apsaugos ministro pareigas tiek pat ,,išmanė’’ medicinos sritį, kaip ir aš ar kitas žmogus neturėdamas medicininio išsilavinimo, nes jis neišmano tos medicinos srities… Net mūsų šalies geriausiems virusologams ir specialistams labai toli iki įtakingiausio pasaulio virusologo Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureato Luco Montagnier išmanymo ir žinių, kuris argumentuotai įspėja apie skiepų pavojingumą žmonių sveikatai ir jis kritiškai atsiliepia apie šiuos skiepus.
Seimo nariai ir Vyriausybės nariai, Jūs įdėmiai paskaitykite ką jis kalba ir apie ką įspėja, jeigu nepatinka rusų kalba informacija, susiraskite analogus anglų kalba internete, nors rusų kalba suprantate. Ypač siūlau su šia informacija susipažinti premjerę I.Šimonytę bei jos paskirtą Sveikatos apsaugos ministrą A.Dulkį.
Вирусолог из Франции считает, что прививка от "ковида" убьёт быстрее вируса (pravda.ru) Люк Монтанье:
«Вакцинация – это огромная ошибка, последствия которой мы увидим позже»
(noi.md) Reiktų Vyriausybei ieškoti informacijos, išeičių, domėtis plačiau, nei tik piršti vakcinas Australijos parlamentaro Craig Kelly interviu su Daktaru Vladimiru Zelenko (su vertimu) (musutv.lt) Manau, tai yra žmonių psichologinio spaudimo ir šantažo forma skiepytis, ,,kertant’’ per Letuvos žmonėms jautria finansų klausimą, nes žmonės ir taip sunku išgyventi Lietuvoje, tuo ši Vyriausybė kenkia žmonių orumui, laisvei ir teisėms, žmonėms kelia nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą – maždaug ,,mes už jus vergai nusprendėme jus paskiepyti’’ Lietuva 2002 metais ratifikavo Konvenciją dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje, trumpiau vadinamą „Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija” (1997 m.), arba dar rečiau (pagal pasirašymo vietą) Oviedo konvencija.
Ar ne Konvencija aukščiau už Vyriausybės nutarimus? Pvz. 5 straipsnis – Bendroji taisyklė Kiekviena intervencija sveikatos srityje gali būti atliekama tik gavus atitinkamo asmens laisvai duotą ir informuotumu pagrįstą sutikimą. Šiam asmeniui iš anksto suteikiama atitinkama informacija apie intervencijos tikslą ir pobūdį, taip pat apie jo padarinius ir pavojus. Lietuvos žmonėms nebuvo suteikti skaidri ir teisinga informacija apie skiepų pavojus (žmonių mirtis po skiepų ir kitą šalutinį poveikį užsienio valstybėse). Manau, galima įtarti, kad ir dėl Lietuvos žmonių šalutinio poveikio informacija galėjo būti nuslėpta ir suklastota ar tiesiog tyčia neskelbiama. Atitinkamas asmuo gali bet kada laisvai atšaukti savo sutikimą.
Šios Konvencijos Šalys pasirūpina, kad svarbiausi klausimai, kylantys dėl biologijos ir medicinos naujovių, būtų deramai svarstomi viešai, visų pirma atsižvelgiant į jų aktualią medicininę, socialinę, ekonominę, etinę ir teisinę reikšmę, ir kad būtų deramai konsultuojamasi dėl jų galimo taikymo. Pabrėžtina, kad viešo svarstymo dėl vakcinų nebuvo, siūliau el. paštu (gavo siūlymą) Vyriausybei ir kitoms institucijoms surengti viešą diskusiją dėl skiepų reikalingumo ar nereikalingumo, tačiau šis pasiūlymas buvo ignoruotas, dėl jo buvo visiškai nutylėta. Buvo vykdoma cenzūra vakcinavimo naudai. Vyriausybei ir Seimui aišku, kad žinoma, kad Europos Tarybos parlamentinė asamblėja 2021 m. Sausio 27 d. priėmė svarbią rezoliuciją, kuria buvo uždrausta privaloma vakcinacija, skiepijimo pasai ir diskriminacija dėl vakcinos statuso. Rezoliucija 2361/2021 draudžia valstybėms narėms padaryti privalomą vakcinaciją nuo korona viruso ir numato, kad skiepijimas negali būti naudojamas diskriminuoti tuos, kurie nėra paskiepyti. Taip pat būtina pateikti skaidrią informaciją apie vakcinų saugumą ir galimą šalutinį poveikį. Asamblėja, be kita ko, ragina 47 valstybes nares ir Europos Sąjungą:
piliečiai būtų informuoti, jog skiepytis nėra privaloma ir kad niekas nėra spaudžiamas politiškai, socialiai ar kitaip skiepytis, jei jie patys to nenori. 7.3.2 užtikrinti, kad niekas nebūtų diskriminuojamas dėl to, kad jis nebuvo paskiepytas, dėl galimo pavojaus sveikatai ar dėl to, kad nenori skiepytis. 7.5.2 skiepijimo pažymėjimus naudoti tik tam, kad būtų galima stebėti vakcinos veiksmingumą, galimą šalutinį poveikį ir nepageidaujamus reiškinius. Lietuvos Respublikos Konstitucija – 21 str. Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas – 2.25 str. 1 d. Fizinis asmuo neliečiamas.
Fizinis asmuo neliečiamas. Be paties asmens (o asmeniui esant neveiksniam – be jo atstovo pagal įstatymą) valios ir laisvo sutikimo su juo negali būti atliekami jokie moksliniai, medicinos bandymai ar tyrimai. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. 26 str. Darbdavys negali diskriminuoti darbuotojo dėl jo sveikatos būklės, įsitikinimų, pažiūrų ar tikėjimo. Niurnbergo kodeksas (1947) – principai išreiškė reikalavimą, kad asmuo išreikštų informuotą savanorišką sutikimą prieš prasidedant bandymui bei jam tęsiantis ir reikalavimą, kad būtų tinkamas laukiamas naudos ir žalos santykis. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (1948)
turi nejausti moralinės prievartos, o dalyvauti savo valia. Helsinkio deklaracija (1964) – 15 principas. Atsakomybė už pacientą visuomet tenka tik kvalifikuotiems medikams, t.y. niekuomet neatsako tyrime dalyvaujantis pacientas, net jeigu jis pats davė sutikimą. Belmonto protokolas (1979) – pagarba asmeniui, geradarystė ir teisingumas. Pagarba asmeniui – tai asmens traktavimas kaip savarankiško individo ir apsauga tų asmenų, kurie yra nepajėgūs patys spręsti. Šio principo būtina sąlyga – informuoto asmens sutikimas. Geradarystė – tai žalos mažinimas ir naudos didinimas atliekant biomedicininius tyrimus. Šio principo būtina sąlyga – tinkamas žalos ir naudos santykis. Teisingumas – tai nešališkumas dalijantis tyrimo nauda ir nepatogumais Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija (1997) – 5 str. Kiekviena intervencija sveikatos srityje gali būti atliekama tik gavus atitinkamo asmens laisvai duotą ir informuotumu pagrįstą sutikimą.
Šiam asmeniui iš anksto suteikiama atitinkama informacija apie intervencijos tikslą ir pobūdį, taip pat apie jo padarinius ir pavojus. Atitinkamas asmuo gali bet kada laisvai atšaukti savo sutikimą. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo (2001) – Be kitų svarbių suvaržymų, klinikiniai tyrimai su nepilnamečiais gali būti atliekami tik tada, jei yra gautas tėvų sutikimas žinant visas pasekmes arba teisinio atstovo sutikimas; sutikime turi būti nurodyta numanoma nepilnamečio valia ir jis gali būti bet kuriuo metu nepadarant žalos nepilnamečiui atšauktas;
UNESCO Visuotinė deklaracija dėl bioetikos ir žmogaus teisių (2005) – 3 str. Žmogaus interesai ir gerovė turėtų būti svarbesni už išimtinius mokslo ar visuomenės interesus. Manau, neteisėtas ir diskriminacinis man sveikam, neturinčiam absoliučiai jokių covid-19 infekcijos požymių yra reikalavimas darytis PGR testus, norint labai trumpam laikui gauti galimybių pasą, nes 1 aš neturiu leisti savo pinigų maždaug mano žiniomis 80 EUR už PGR testą kad nusikirpti ar užeiti į Seimą ir panašiai, 2 man nepriimtinas šis PGR testas (kuris yra nepatikimas, netikslus, rodo neteisingus duomenis, tą patį pažymi ir medikai) ir dažnas tų pagaliukų kaišiojimas į nosį gali pakenkti sveikatai, pažeisti nosies gleivinę. Aš tikrai neprivalau mokėti savo pinigus už nepatikimus ir sveikatai rizikingus PGR testus. Jei PGR testas (polimerazės grandininė reakcija) duoda klaidingą arba, tiksliau sakant, savavališką rezultatą, tada kodėl testas naudojamas diagnozuoti COVID-19? 2021-08-10 protesto prie Seimo metu Lietuvos piliečiai šaukė ,,Šimonytę lauk, Šimonytę lauk‘‘!
Dėl to vertėtų susimąstyti Premjerei I.Šimonytei, kodėl apskritai įvyko tas 2021-08-10 mitingas prie Seimo, kuris virto riaušėmis. O juk šis 2021-08-10 mitingas, kuriame dalyvavau buvo nukreiptas prieš Vyriausybę, Seimą, prieš valdžios neadekvačius sprendimus, susijusius su covid-19 tematikos diskriminaciniais ribojimais, protestas prieš vakcinavimą ir diskriminacinį galimybių pasą. Dėl galimybių paso ir laisvės ribojimo aš ne kartą kreipiausi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Lygių galimybių kontrolierė atsakė man, kad lygių galimybių kontrolieriui pavesta kontroliuoti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo bei Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo vykdymo priežiūrą. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu draudžiama diskriminacija išimtinai lyties pagrindu, o Lygių galimybių įstatymu draudžiama diskriminacija lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ir religijos pagrindu. Lygių galimybių įstatyme įtvirtintas baigtinis draudžiamų diskriminavimo pagrindų sąrašas. Lygių galimybių kontrolieriui pavesta tirti skundus tik minėtų įstatymų reglamentuojamose srityse, t. y. darbo santykių, vartotojų teisių apsaugos, švietimo, teisės aktų, asociacijų srityse. Ši Tarnyba pažymėjo, jog dėl galimybių paso ir su juo susijusių tam tikrų asmenų teisių ribojimo teisėtumo galėtų pasisakyti tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Ispanijos Konstitucinis Teismas 2021 metų liepos 14 dieną pripažino galimybių paso reguliavimą neteisėtu. Aš pats raginau Seimo narius dėl galimybių paso kuo greičiau kreiptis į Konstitucinį teismą. Palauksime Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadų (tikiuosi nereikės laukti labai ilgai) ir sprendimo dėl galimybių paso, bet jeigu kas yra dar EŽTT ir JTO...
Manau, galimybių pasas neteisėtas ir tai yra mano teisių ir laisvių pažeidimas ir akivaizdi diskriminacija. Diskriminuojamos sritys susijusios su galimybių pasu yra įstojimas į aukštąją mokyklą, priėmimas į darbą, neleidžiama įsigyti reikiamų prekių ir paslaugų (pvz. nusikirpti, medžiagų buto remontui) ir t.t. Be galimybių paso esu diskriminuojamas panašiai kaip praeityje buvo diskriminuojami juodaodžiai JAV, kai jiems arba kaip žydų tautybės žmonėms praeityje nacių Vokietijoje nebuvo galima užeiti į tam tikras vietas. Man neturinčiam jokių covid-19 ligos simptomų neturi teisės riboti laisvės judėti ir realizuoti savo reikalus ir darbus. Tai yra absoliučiai nepriimtina. Prašau atsakyti kur konkrečiai galimybių pasas registruotas kaip juridinis dokumentas (šis dokumentas turi turėti savo numerį ) ir nurodyti jo registracijos numerį. Taip pat man yra abejonė ar turi juridinę teisę reikalauti pateikti galimybių pasus bei juos tikrinti ir jų neturint neįleisti į tam tikras patalpas, vietas (kavines, prekybos centrus ir t.t.) valstybės juridinių įgaliojimų tam neturintys asmenys, tai yra privačių kompanijų apsaugos darbuotojai, pardavėjai, kirpėjai ir t.t. ir ar jų yra tokie teisėti reikalavimai, kai aš turiu paklusti ir vykdyti tik valstybės įgaliotų policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus? Prašau nurodyti kokiu teisės aktu remiantis aš turėčiau vykdyti privačių apsaugos darbuotojų, pardavėjų ir kitų reikalavimus man pateikti galimybių pasą? Jau anksčiau ne kartą kreipiausi į Vyriausybę įspėdamas apie covid-19 skiepų pavojingumą ir beprasmybę ir šalutinį poveikį ir mirtis po skiepų pasaulyje ir kaip Vyriausybė, prievartaudama piliečius skiepytis - labai rizikuoja Lietuvos žmonių sveikata.
Akivaizdu, kad žinant, kad vakcinų gamintojai neprisiima atsakomybės už skiepų šalutinį poveikį (o man tas viską pasako) ir neigiamą informaciją apie skiepus ir jų šalutinį poveikį aš atsisakau skiepytis nesaugiomis vakcinoms, nes aš šita Vyriausybei nesu ir nebūsiu ,,bandomasis triušis‘‘ Lietuvos Respublikoje nėra įvesta nepaprastoji padėtis, kurią reglamentuoja LR nepaprastosios padėties įstatymas, todėl manau ribojimai yra neteisėti. Aš nesutinku ir draudžiu, kad būtų renkami bet kokie asmeniniai duomenys, apie mano privatų gyvenimą, sveikatos būklę, judėjimą ir t.t. susijusius su galimybių pasu, QR kodo informacija ir visame kame t.t. Tai būtų mano teisių pažeidimas. Covid-19 vakcinos yra eksperimentinės, už jų šalutinį poveikį neprisiima atsakomybės vakcinų gamintojai, žinomos mirtys po skiepų ir šalutinis poveikis po skiepų. Pamąstymui- Niurnbergo kodeksas buvo sukurtas 1947-aisiais nacių teismo Niurnberge metu. Reichui dirbę vokiečių medikai buvo apkaltinti rengę nežmoniškus, dažnai mirtinus eksperimentus su kaliniais koncentracijos stovyklose. Niurnbergo kodeksas yra atsakas į eksperimentavimo su žmonėmis siaubus, siekiant ateityje apsaugoti nuo tapsmo medicinos tyrimų objektais. Kodeksas, ypač jame akcentuojama informuoto sutikimo svarba, turėjo didelę įtaką tarptautinėms žmogaus teisėms ir medicinos etikai iš esmės. Jį sudaro 10 principų, pirmasis kurių įtvirtina absoliučią žmogaus savanoriško sutikimo prievolę atliekant bet kokius eksperimentus su žmonėmis. Kitos jo dalys numato, kad eksperimentai turi pasitarnauti visuomenės gerbūviui, kad turi būti atsisakoma visų nebūtinų fizinių ir psichologinių kančių, jeigu yra pagrindas manyti, kad tai sukels mirtį ar sunkius sužalojimus.
Jame tame pat įtvirtinta, kad žmogus turi turėti teisę pasitraukti iš eksperimento, jeigu patiria kančią, o tyrimą atliekantys mokslininkai turi būti pasirengę jį nutraukti, jeigu mato, kad tai pacientus sužaloti, sukelti jų mirtį ar kitaip juos traumuoti. Nepaisant to, kad šis dokumentas nėra teisiškai įgaliojantis valstybes jo laikytis, jame išdėstytos idėjos padėjo pagrindą šiuolaikinei medicinos tyrimų kultūrai. Eksperimentinių covid-19 vakcinų rezultatai-žmonių mirtys po skiepų ir kitas šalutinis poveikis, ko galėjo niekada nebūti, jeigu žmonės nebūtų pasiskiepiję šiomis eksperimentinėmis vakcinomis. Tad Jūs Vyriausybės ir Seimo nariai neturite jokios moralinės ir juridinės teisės prievartauti ir spausti tiesiogiai ar netiesiogiai (aplinkiniais keliais kaip šis įstatymo projektas) žmones skiepytis nesaugiomis vakcinomis. Prašau patvirtinti gavimą ir informuoti apie Seimo komitetų svarstymo rezultatus. Nepritarti. Komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui. 3. Ona Gemskiene, 2021-10-13 Seimas po pateikimo pritarė pataisoms, įpareigojančioms kai kuriuos darbuotojus, nepasiskiepijusius nuo koronaviruso, nuo gruodžio 1 d. už testus susimokėti patiems, arba kad tai būtų daroma darbdavio lėšomis. Seimas palaiko siūlymą, kad nesiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už testus - LRT Jeigu Seimas priims šį įstatymą, tai būtų nepakeliama finansinė našta darbuotojams, gaunantiems mažas pajamas. Manau, esant ekstremaliai situacijai, valstybė turėtų pati prisiimti prievolę apmokėti darbuotojų testavimo išlaidas ir neužkrauti šios finansinės naštos darbdaviams ir darbuotojams.
Įsivaizduokite šeimoje 2 dirbančius žmones, kurie gauna minimalų atlyginimą ir jeigu iš jų abiejų būtų atimta vien testams maždaug 500 EUR, be to reikia įvertinti šildymo, dujų ir elektros didelį pabrangimą. Tai reiškia, kad žmonėms būtų neįmanoma išgyventi finansine prasme. Tiems žmonėms belieka tik emigruoti iš Lietuvos. Šios covid-19 vakcinos yra eksperimentinės ir nesaugios, todėl kai kurie darbuotojai žinodami neigiamą informaciją apie vakcinas (šalutinį poveikį ir mirtis po vakcinų) pagrįstai atsisako skiepytis covid-19 vakcinomis ir jie neturėtų būti diskriminuojami ir psichologiškai spaudžiami ir verčiami per prievartą skiepytis. Europos Tarybos parlamentinė asamblėja 2021 m. Sausio 27 d. priėmė svarbią rezoliuciją, kuria buvo uždrausta privaloma vakcinacija, skiepijimo pasai ir diskriminacija dėl vakcinos statuso Rezoliucija 2361/2021 draudžia valstybėms narėms padaryti privalomą vakcinaciją nuo koronaviruso ir numato, kad skiepijimas negali būti naudojamas diskriminuoti tuos, kurie nėra paskiepyti. Taip pat būtina pateikti skaidrią informaciją apie vakcinų saugumą ir galimą šalutinį poveikį. Asamblėja, be kita ko, ragina 47 valstybes nares ir Europos Sąjungą: 7.3.1 užtikrinti, kad piliečiai būtų informuoti, jog skiepytis nėra privaloma ir kad niekas nėra spaudžiamas politiškai, socialiai ar kitaip skiepytis, jei jie patys to nenori. 7.3.2 užtikrinti, kad niekas nebūtų diskriminuojamas dėl to, kad jis nebuvo paskiepytas, dėl galimo pavojaus sveikatai ar dėl to, kad nenori skiepytis. 7.5.2 skiepijimo pažymėjimus naudoti tik tam, kad būtų galima stebėti vakcinos veiksmingumą, galimą šalutinį poveikį ir nepageidaujamus reiškinius.
Niurnbergo kodeksas, kuris buvo priimtas po siaubingų nacių medicininių eksperimentų patvirtino žmogaus savanoriško sutikimo prievolę atliekant bet kokius eksperimentus su žmonėmis. Priešingai šioms nuostatoms mes matome akivaizdžius prievartos elementus, ignoruojant žmogaus savarankišką sutikimą ir tai yra Žmogaus teisių pažeidimas. Taip pat nepriimtini, visi ribojimai susiję su galimybių pasu, kurie diskriminuoja žmones, nes jie be galimybių paso negali patekti į Seimą, seniūniją, kirpyklą, prekybos centrus ir kitas vietas. Prašau Seimo komitetus svarstyti šį mano siūlymą, o Seimo narius šį įstatymo projektą atmesti. Prašau patvirtinti gavimą. Nepritarti. Komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį patobulinti atsižvelgiant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 5, susilaikė – 1 (Komiteto pirmininko balsas lėmė balsavimą). 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Mindaugas Lingė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
sveikatos reikalų komitetas
PROJEKTO Nr. xivp-912 2021-10-13
pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Veryga, Komiteto nariai M. Danielė, V. Giraitytė-Juškevičienė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, R. Žemaitaitis. Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė. Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos viceministrai D. Jankauskienė, A. Pečkauskas, Ž. Simonaitytė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus patarėja A. Storpirštienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I. Ruginienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1. Manome, kad projekto 2 straipsniu pildomos nuostatos, kuriose siūloma nustatyti darbuotojų pareigą pateikti darbdaviui atitinkamus dokumentus dėl savo sveikatos būklės bei darbdavio pareigą šių dokumentų duomenis tinkamai tvarkyti, turėtų būti dėstomos ne keičiamo įstatymo 37 straipsnyje, nustatančiame bendro pobūdžio fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas užkrečiamųjų ligų profilaktikos srityje (kaip siūloma projekte), o būtent įstatymo 18 straipsnyje, reglamentuojančiame privalomą darbuotojų sveikatos tikrinimą dėl užkrečiamųjų ligų.
Pritarti Išbraukti projekto 2 straipsnį, buvusius projekto 3 ir 4 straipsnius laikant atitinkamai 2 ir 3 straipsniais, papildyti projekto 1 straipsnį 2 dalimi, į ją perkeliant projektu siūlomas keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalies nuostatas: „1 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
18 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip.
Darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, esant Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo (toliau – Vyriausybės nutarimas) nurodytų vakcinų (toliau – vakcina) prieinamumui, finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše (toliau – medicininės kontraindikacijos). Darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, darbuotojų, negalinčių pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Papildyti 18 straipsnį 8 dalimi: „8.
Kai Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamosios ligos, darbdavio prašymu darbuotojas privalo pateikti jam sveikatos apsaugos ministro nustatytą dokumentą, patvirtinantį, kad darbuotojas pasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, arba kad darbuotojas yra paskiepytas vakcina, arba kad jis negali pasiskiepyti nuo šios užkrečiamosios ligos dėl medicininių kontraindikacijų, arba kad darbuotojas yra persirgęs šia užkrečiamąja liga. Šiuose dokumentuose pateiktus asmens duomenis apie darbuotojo pasitikrinimo, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, faktą ir rezultatą (serga ar ne), taip pat pasiskiepijimo vakcina, negalėjimo pasiskiepyti nuo šios užkrečiamosios ligos dėl medicininių kontraindikacijų buvimo bei persirgimo šia užkrečiamąja liga faktą ir pareigos tikrintis, ar neserga šia užkrečiamąja liga, netaikymo trukmę darbdavys tvarko užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, profilaktikos ir kontrolės įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje tikslais. Šie asmens duomenys tvarkomi Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamosios ligos laikotarpiu. Darbdavys užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės ir (arba) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi priežiūrą atliekančių institucijų reikalavimu privalo pateikti joms šiuos duomenis.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
2 2.
Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymo projektą Vyriausybė turės pakeisti sveikatos patikrinimų dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarką, siūlytina papildyti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį pavedimu Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Buvusį projekto 4 straipsnį laikyti 3 straipsniu, jį pakeisti ir išdėstyti taip:
„4 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. gruodžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2021 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos verslo konfederacija, 2021-10-121 Lietuvos verslo konfederacija (toliau - LVK) išnagrinėjo LR sveikatos apsaugos ministerijos parengtą Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. 1-1553 (toliau - įstatymas) 18, 37 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau - įstatymo projektas), kuriam buvo pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) 2021 m. spalio 6 d. posėdyje ir nuspręsta perduoti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti skubos tvarka. LVK iš esmės pritaria įstatymo projektui, tačiau siūlo sistemiškai spręsti susidariusią situaciją dėl visuomenės sveikatos bei užimtumo užtikrinimo ir teikia pastabas/pasiūlymus.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūlomame teisiniame reguliavime nėra sprendžiamas klausimas dėl pasekmių darbuotojams, kurie ilgą laiką nevykdo pareigos darbdaviui pateikti jam sveikatos apsaugos ministro nustatytą dokumentą, patvirtinantį, kad darbuotojas pasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, arba kad darbuotojas yra paskiepytas vakcina, arba kad darbuotojas yra persirgęs šia užkrečiamąja liga, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - Darbo kodeksas) 53 straipsnio 7 punktą, kuriame numatytas pagrindas atleisti darbuotoją kituose įstatymuose įtvirtintais pagrindais, siūlome patikslinti įstatymo projektą nustatant minėtos darbuotojo pareigos nevykdymą ilguoju laikotarpiu kaip atleidimo pagrindą, prieš tai darbdaviui pasinaudojus nušalinimo nuo darbo galimybe. Siūlome keisti įstatymo 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja
liga, arba nepasitikrinęs be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), atsižvelgiant į darbo pobūdį skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojas - iki tol, kol pasibaigs laikotarpis, kuriam turi izoliuotis asmenys, turėję sąlytį.
Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojas - pasibaigus laikotarpiui, kuriam turi izoliuotis asmenys, turėję sąlytį. Darbuotojui nepasitikrinus, ar neserga užkrečiamąja liga ir praėjus trims mėnesiams nuo darbuotojo nušalinimo nuo darbo pradžios, darbo santykiai yra nutraukiami, išeitinė išmoka nėra mokama.“ Aukščiau pateiktą siūlymą grindžiame tuo, kad nušalinus darbuotoją nuo darbo ilgai trunkantį laikotarpį ir nesant aiškios situacijos, kiek ilgai tokia padėtis (nušalinimas nuo darbo) gali tęstis, darbdavys gali nekontroliuojamam periodui prarasti būtinus žmogiškuosius resursus, reikalingus sklandžiam ir tęstinam darbui atlikti. Pažymėtina, kad nušalinto darbuotojo darbą darbdavys ne visada gali pavesti dirbti kitam darbuotojui (mokėdamas jam priemokas ar priedus), jei susidaro padėtis, kai vienu metu yra daug nuo darbo nušalintų darbuotojų (neįskaitant atostogų, ligos atvejų), o priimti terminuotam darbui kitą darbuotoją irgi sudėtinga, kai neįmanoma paskaičiuoti, kuriam laikui tikslinga sudaryti darbo sutartį, taip pat didėja ir kaštai darbdaviui dėl terminuotos sutarties sudarymo.
Darbo rinkoje gali būti trūkumas ir pačių asmenų, kurie būtų suinteresuoti įsidarbinti trumpalaikiams darbams atlikti. Be to, paminėtina tai, kad įdarbinant kitą darbuotoją reikia įvertinti jo apmokymų, adaptacijos naujoje darbo vietoje trukmę, kol jis galės pilnai padengti nušalinto nuo darbo darbuotojo funkcijas. Pažymėtina, kad nušalinus darbuotoją, darbo užmokestis jam nėra mokamas, tad reikėtų, kad pats darbuotojas, apsisprendęs nevykdyti teisės aktų įpareigojimų, turėtų protingą laiko tarpą apsispręsti, bet jam pasibaigus darbdavys galėtų priimti sprendimą dėl darbuotojo atleidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nustačius sveikatos patikrinimu dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir
(ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, esant Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo nurodytų vakcinų prieinamumui, finansavimą darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu - darbdavio lėšomis, tikėtina, kad gali ilgėti darbuotojų nušalinimo nuo darbo terminai, jei darbuotojai ir toliau atsisakys pasiskiepyti, o darbdaviai nepriims sprendimo padengti sveikatos patikrinimų kainos.
Šiuo laikotarpiu yra labai svarbu įvertinti, kad Lietuvoje dominuoja smulkus ir vidutinis verslas, kuriam su pandemija susiję kaštai ženkliai išaugo tiek dėl Vyriausybės nustatytų reikalavimų, tiek stengiantis labiau apsaugoti visų darbuotojų sveikatą ir užtikrinti saugą darbe. (...) Nepritarti Komitetas pritaria Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui. 2. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, 2021-10-13 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (toliau - LPSK) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą Nr. 21-28288 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. 1-1553 18, 37 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-912“ (toliau - Įstatymo projektas) ir pagal kompetenciją teikia savo išvadas bei pasiūlymus. Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad Įstatymo projektas parengtas siekiant sudaryti sąlygas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui ir užtikrinti visuomenės sveikatą bei saugumą. Šiam tikslui pasiekti siūloma nustatyti, kad darbuotojų sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, nebefinansuojami valstybės biudžeto lėšomis.
Tokio uždavinio suformulavimas reiškia, kad visais teisiniais pagrindais dirbantys asmenys privalės pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, jei norės visa apimtimi ir nekliudomai vykdyti savo darbines funkcijas, kadangi kitu atveju profilaktinis testavimas bus apmokamas iš darbuotojo lėšų. LPSK atkreipia dėmesį, kad tai yra paslėptas priverstinis skiepijimas, o bet kokia prievarta skatina pasipriešinimą ir neigiamai veikia skiepijimo procesą. Praktika rodo, kad skiepijimo skatinimo programos atneša kur kas daugiau naudos, nei prievartinės priemonės ir gąsdinimas sankcijomis. LPSK siūlomus pakeitimus vertina kaip perteklinius ir neproporcingus, toks įstatymo pakeitimas prisidės prie įtampos didinimo darbo vietoje, darbuotojų ir darbdavio santykių bloginimo, bei nepasitikėjimo skatinimo. Patys iniciatoriai įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodo, kad testavimas ir ankstyva diagnostika yra labai svarbios pandemijos valdymo priemonės. Gyventojų tikslinis ir profilaktinis testavimas, darbuotojų profilaktinis testavimas gali padėti kuo anksčiau nustatyti asmenis, užsikrėtusius koronaviruso infekcija, juos izoliuoti ir išaiškinti bei izoliuoti su sergančiuoju asmeniu sąlytį turėjusius asmenis, taip sumažinant viruso išplitimo galimybę. Tačiau tiek testavimas, tiek bendrosios profilaktikos priemonės nėra pakankamos, kad būtų galima apsaugoti nuo užsikrėtimo ar suvaldyti viruso plitimą visuomenėje. LPSK nuomone, jei siekiama suvaldyti infekcijos plitimą, Sveikatos apsaugos ministerija pasirinko
„apmokestinti" netinkamos priemonės įgyvendinimą. LPSK pritaria, kad
norint sužinoti ar darbuotojas serga COVID-19 liga būtina atlikti testą, todėl testai turi būti finansuojami valstybės arba darbdavio lėšomis.
Darbdavio tikslas yra užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas darbuotojui. Tą tikslą pasiekti galima tik reguliariai atliekant COVID-19 testus, kaip ir nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte. LPSK supranta norą paskiepyti kuo daugiau asmenų, kad sumažėtų galimų komplikacijų tikimybė susirgus COVID-19 infekcija, tačiau, kaip darbuotojų atstovai, negali pritarti siūlomiems pakeitimams ir ragina iniciatorius dėmesį sutelkti į valstybės finansuojamą testavimą, kaip pagrindinę infekcijos suvaldymo priemonę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, LPSK siūlo persvarstyti įstatymo projekto tikslą ir galimas įgyvendinimo priemones. Jei įstatymo projekto tikslas yra orientuotas į saugias ir sveikas darbo sąlygas, tuomet jau dabar yra reglamentuotas mechanizmas, kaip sukurti saugią darbo vietą - tai apibrėžia Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, kuriuo vadovaujantis užtikrinti sveikas ir saugias darbo sąlygas darbuotojui yra darbdavio pareiga. Nepritarti Įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas užkirsti kelią COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui. Lietuvoje taikomos įvairios šios ligos profilaktikos ir kontrolės priemonės, tačiau šios priemonės nėra pakankamos užkirsti kelią COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui. Testavimas ir ankstyva diagnostika yra labai svarbios pandemijos valdymo priemonės. Gyventojų tikslinis ir profilaktinis testavimas, darbuotojų profilaktinis testavimas gali padėti kuo anksčiau nustatyti asmenis, užsikrėtusius koronaviruso infekcija, juos izoliuoti ir išaiškinti bei izoliuoti su sergančiuoju asmeniu sąlytį turėjusius asmenis, taip sumažinant viruso išplitimo galimybę.
Tačiau tiek testavimas, tiek bendrosios profilaktikos priemonės nėra pakankamos, kad būtų galima apsaugoti nuo užsikrėtimo ar suvaldyti viruso plitimą visuomenėje. Skiepijimas yra efektyvi ir šiuo metu efektyviausia turima priemonė užkirsti kelią COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui (užsikrėtimui ja), apsaugoti asmenis, užsikrėtusius šia liga, nuo komplikacijų ir hospitalizacijos bei mirties. Tik pasiekus pakankamas skiepijimo apimtis būtų galima suvaldyti viruso plitimą visuomenėje. Paskiepyti asmenys yra geriau apsaugoti nuo užsikrėtimo, o ypač nuo sunkios ligos formos išsivystymo ar mirties, jų galimybė platinti virusą taip pat yra kur kas mažesnė, palyginti su neskiepytais asmenimis. Tačiau skiepijimo tempas ir paskiepytų asmenų skaičius vis dar nepakankamas, kad būtų užkirstas kelias COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui. Atsižvelgiant į tai, kad tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje sparčiai plinta pavojinga SARS-COV-2 viruso delta atmaina bei į tai, kad COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) epidemiologinė situacija šalyje yra sparčiai blogėjanti, būtina intensyvinti skiepijimosi tempą, didinti pasiskiepijusių asmenų kiekį ir taip užtikrinti visuomenės saugumą. Pažymėtina, kad kitos COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) profilaktikos priemonės – nemokamas testavimas, atstumų laikymasis, asmeninės apsaugos priemonių (medicininių kaukių ir kt.) dėvėjimas, paviršių dezinfekavimas ir kt. – yra maksimaliai išnaudotos, todėl jų plėsti ir intensyvinti nebėra galimybių.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užkirsti kelią COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui ir užtikrinti visuomenės saugumą, darbuotojai, kurie privalo tikrinti sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, turėtų būti paskatinti skiepytis nebeapmokant jų privalomo sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų, dėl kurių paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2021-10-13 Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2021-10-131 Argumentai: projektas tikslintinas, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus. Pasiūlymas: pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis.
pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, esant Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo (toliau – Vyriausybės nutarimas) nurodytų vakcinų (toliau – vakcina) prieinamumui, finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis, išskyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sąraše (toliau – medicininės kontraindikacijos). Darbuotojų, nurodytų šio straipsnio
kontraindikacijų, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Papildyti 18 straipsnį 8 dalimi: „8.
Kai Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamosios ligos, darbdavio prašymu darbuotojas privalo pateikti jam sveikatos apsaugos ministro nustatytą dokumentą, patvirtinantį, kad darbuotojas pasitikrino, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, arba kad darbuotojas yra paskiepytas vakcina, arba kad jis negali pasiskiepyti nuo šios užkrečiamosios ligos dėl medicininių kontraindikacijų, arba kad darbuotojas yra persirgęs šia užkrečiamąja liga. Šiuose dokumentuose pateiktus asmens duomenis apie darbuotojo pasitikrinimo, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, faktą ir rezultatą (serga ar ne), taip pat pasiskiepijimo vakcina, negalėjimo pasiskiepyti nuo šios užkrečiamosios ligos dėl medicininių kontraindikacijų buvimo bei persirgimo šia užkrečiamąja liga faktą ir pareigos tikrintis, ar neserga šia užkrečiamąja liga, netaikymo trukmę darbdavys tvarko užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, profilaktikos ir kontrolės įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje tikslais. Šie asmens duomenys tvarkomi Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl užkrečiamosios ligos laikotarpiu. Darbdavys užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės ir (arba) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi priežiūrą atliekančių institucijų reikalavimu privalo pateikti joms šiuos duomenis.“
Sveikatos reikalų komitetas, 2021-10-123 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. gruodžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2021 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 5, susilaikė – 1 (lėmė komiteto pirmininko balsas). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Sejonienė, R. Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas,
jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Antanas Matulas Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) V. Valainytė