Projekto Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO IX-2135 3, 9, 12, 17 ir 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1Papildyti 3 straipsnį nauja 61 dalimi:
„6
1B endros sąnaudos – bendrai gaminant gaminius ar teikiant paslaugas patiriamos sąnaudos, kurių negalima priskirti jokiam pavieniam gaminiui ar paslaugai.
“
2Papildyti 3 straipsnį nauja 281 dalimi:
„28
1Mažmeninės veiklos sąnaudos – mažmeninės veiklos, įskaitant rinkodarą, klientų įgijimą, sąskaitų pateikimą, sąnaudos, taip pat kitos tinklo sąnaudos, išskyrus tas, kurios jau yra įtrauktos į didmeninės prieigos paslaugos sąnaudas.
“
3Papildyti 3 straipsnį nauja 321 dalimi:
„32
1Papildomosios sąnaudos – tiesiogiai su verslo prieaugio padidinimu susijusios sąnaudos, t. y. papildomos paslaugos teikimo sąnaudos, palyginti su padėtimi, kai paslauga nebuvo teikiama, darant prielaidą, kad visa kita gamybos veikla išlieka nepakitusi.
“ 2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 9 straipsnį nauju 13 punktu:
„
13) kartu su Konkurencijos tarnyba nustato metodiką, kuria vadovaudamiesi ūkio subjektai, turintys didelę įtaką didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje rinkoje ir (arba) didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams rinkoje , taiko Įstatymo 17 straipsnio 11 dalies reikalavimus atitinkančias produktų kainas. “
2Papildyti 9 straipsnį nauju 14 punktu:
„14) vertina, ar ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje rinkoje ir (arba) didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams rinkoje , pateiktos derinimui kainos atitinka Įstatymo 17 straipsnio 11 dalies reikalavimus ir patvirtina reikalavimus atitinkančias kainas.
Prieš patvirtindama ūkio subjektų pateiktų kainų atitikimą Įstatymo 17 straipsnio 11 dalies reikalavimams, Ryšių reguliavimo tarnyba konsultuojasi su Konkurencijos taryba.“
12 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu: „
4) kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba nustato metodiką, kuria vadovaudamiesi ūkio subjektai, turintys didelę įtaką didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje rinkoje ir (arba) didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams rinkoje , taiko Įstatymo 17 straipsnio 11 dalies reikalavimus atitinkančias produktų kainas.
Ryšių reguliavimo tarnybą, ar ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje rinkoje ir (arba) didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams rinkoje , Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtinimui pateiktos kainos atitinka Įstatymo 17 straipsnio 11 dalies reikalavimus. “
12 straipsnio 1 dalį 6 punktu: „
dalies pažeidimus ir taiko Konkurencijos įstatyme numatytas sankcijas. ”4 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
11 dalimi: „11 .
Be įpareigojimų, nustatytų šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pagrindu, ūkio subjektai, turintys didelę įtaką didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje rinkoje ir (arba) didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams rinkoje, be atskiro Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo, privalo užtikrinti, kad jų tiekiamų atitinkamų produktų mažmeninės kainos ir atitinkamų naujos kartos prieiga (NKP) grindžiamų produktų didmeninės prieigos kainos skirtumas padengtų papildomąsias mažmeninės veiklos sąnaudas ir pagrįstą bendrų sąnaudų dalį (atitiktų ekonominio atkartojamumo testo kriterijus). Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su Konkurencijos taryba nustato metodiką, pagal kurią ūkio subjektai, turintys didelę įtaką didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje rinkoje ir (arba) didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams rinkoje, nustato produktų kainas, kurios atitiktų šios straipsnio dalies reikalavimus. Visais atvejais, prieš patvirtindami naujas ar keisdami galiojančias didmeninės prieigos ir (ar) mažmeninių interneto prieigos paslaugų kainas, ūkio subjektai, turintys didelę įtaką atitinkamose rinkose, turi gauti Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtinimą dėl tokių kainų atitikimo šio straipsnio dalies reikalavimams. Šioje dalyje nurodytus įpareigojimus ūkio subjektas privalo vykdyti nuo jo pripažinimo turinčiu didelę įtaką atitinkamoje rinkoje .“
pakeitimas
dalimi: „7
1. Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri, kaip ūkio subjektai, turintys didelę įtaką didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje rinkoje ir (arba) didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams rinkoje vykdo įsipareigojimą užtikrinti Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas kainas, atitinkančias šio Įstatymo 17 straipsnio 11 dalies reikalavimus.
11 dalies reikalavimų, Ryšių reguliavimo tarnyba įpareigoja ūkio subjektus taikyti Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas kainas, atitinkančias šio Įstatymo 17 straipsnio 11 dalies reikalavimus ir nedelsdama su pažeidimu susijusią medžiagą perduoda Konkurencijos tarybai, kuri tiria ir nagrinėja šio Įstatymo 17 straipsnio 11 dalies pažeidimus ir taiko Konkurencijos įstatyme numatytas sankcijas. Preziumuojama, kad ūkio subjektai, turintys didelę įtaką didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje rinkoje ir (arba) didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams rinkoje, kurie nevykdo įsipareigojimo užtikrinti Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas kainas, atitinkančias šio Įstatymo 17 straipsnio 11 dalies reikalavimus, piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi. Jeigu didelę įtaką turintis ūkio subjektas nesilaiko Ryšių reguliavimo tarnybos nurodymų taikyti
11 dalies reikalavimus, Ryšių reguliavimo tarnyba taiko šio straipsnio 4 dalyje numatytas priemones. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įstatymas įsigalioja 2021 m. d. 2. Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, Susisiekimo ministerija, Ryšių reguliavimo tarnyba iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia pagal kompetenciją šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis Andrius Kupčinskas (pasirašė 2021-04-22)
2020-11-23 Nr. XIVP-9 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalį, kurioje siūlome apibrėžti „bendrųjų sąnaudų“ sąvoką, reikėtų sukonkretinti, siejant jos turinį būtent su Elektroninių ryšių įstatymo reguliavimo dalyku - elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis. Be to, svarstytina, ar jos turinys neturi būti derinamas būtent su projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi, kurioje numatomi ūkio subjektų teikiami produktai, o ne gaminami gaminiai . Taip pat nurodytina, ar nuostatoje kalbama apie vieno, ar keleto ūkio subjektų bendrą veiklą. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, jog galimai turėtų būti pateikiama „bendrųjų“, o ne „bendrų“ sąnaudų sąvokos apibrėžtis. 2. Projekto
dalis tikslintina, nes joje apibrėžiama sąvoka formuluojama ydingu tautologiniu būdu, t.y. nustatoma, kad mažmeninės veiklos sąnaudos ir yra mažmeninės veiklos sąnaudos. Taip pat pažymime, kad yra neaiškus tokių keičiamame įstatyme neapibrėžtų ir šioje dalyje vartojamų sąvokų kaip „tinklo sąnaudos“ ar „ didmeninės prieigos paslaugos sąnaudos“ turinys. Be to, atkreipiame dėmesį, kad toliau projekto tekste vartojama ne šioje dalyje apibrėžta „mažmeninės veiklos sąnaudų“ sąvoka, o „papildomųjų mažmeninės veiklos sąnaudų“ formuluotė.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar ne tikslingiau būtų vietoje projekto 2 straipsnio 281 ir322 dalyse apibrėžiamų dviejų įstatyme nevartojamų „mažmeninės veiklos sąnaudų“ bei „papildomųjų sąnaudų“ sąvokų, įstatyme apibrėžti būtent keičiamo įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje vartojamą „papildomųjų mažmeninės veiklos sąnaudų“ sąvoką. Kartu pažymime, kad nei keičiamame įstatyme, nei teikiamame projekte nėra apibrėžiama sąvoka „mažmeninė veikla“. Be to, tokia sąvoka nevartojama ir įstatymo tekste, todėl manytina, kad, vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir atsižvelgiant į tai, kad su šia sąvoka siejami tam tikri įpareigojimai ūkio subjektams, turėtų būti pateikta šios sąvokos apibrėžtis arba nuoroda į kitus įstatymus, kuriuose tokia sąvoka apibrėžiama. 3. Projekto
dalyje apibrėžiamą „papildomųjų sąnaudų“ sąvoką siūlome tikslinti atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pastabą. Be to, atkreipiame dėmesį, kad jos turinys turi būti sukonkretintas, jos turinį siejant būtent su elektroninių ryšių srityje veikiančių ūkio subjektų veiklos, jų teikiamų produktų ir (ar) paslaugų elektroninių ryšių srityje sąnaudomis. Kartu pažymime, kad sąvoka „verslo prieaugis“ keičiamame įstatyme, kaip ir kituose įstatymuose, nėra vartojama, todėl manytina, kad siekiant šia sąvoka paaiškinti kitą sąvoką, pirmiausia turėtų būti pateikiamas šios sąvokos apibrėžimas. 4. Projekto 1 straipsnio 1-3 dalių pakeitimų esmėse brauktinas žodis „nauja“. 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 13 punkte siūloma nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba „ kartu su Konkurencijos tarnyba nustato metodiką“, kuria turi vadovautis tam tikri ūkio subjektai, nustatydami tam tikras kainas.
Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad Konkurencijos taryba „kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba“ nustato tą pačią metodiką. Pažymime, jog toks teisės akto rengimo būdas gali sukelti neaiškumų dėl jo formalaus patvirtinimo ir taikymo, nes šios dvi institucijos skirtinga tvarka priima skirtingos teisinės formos teisės aktus (įsakymus ir nutarimus). Todėl atsižvelgiant į keičiamo įstatymo reguliavimo sritį ir į kitas Konkurencijos tarybos funkcijas, nustatytas keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, teigtina, kad nurodytos metodikos rengimo ir patvirtinimo funkcija galėtų būti priskirta Ryšių reguliavimo tarnybai, kuri prieš tvirtindama tokią jos parengtą metodiką, ją turėtų suderinti su Konkurencijos taryba. 6. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 13 punkte tikslintinas Konkurencijos tarybos pavadinimas, vietoje žodžio „tarnyba“ įrašant žodį „taryba“. 7. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 13 ir 14 punktų nuostatose, o taip ir kitose projekto nuostatose nustatomą naują reguliavimą būtent dėl ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje rinkoje ir (arba) didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams rinkoje, o taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūlome keičiamame įstatyme apibrėžti formuluočių „didmeninė vietinė prieiga fiksuotoje vietoje“ bei „didmeninė centrinė prieiga fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams“ turinį. 8.
projekto nuostatas tarpusavyje bei atsižvelgiant į tai, kad Ryšių reguliavimo tarnyba ne tvirtina pačias ūkio subjektų teikiamų produktų ar paslaugų kainas, o nustato ūkio subjektams įpareigojimus, susijusius su jų nustatomomis kainomis, ir prižiūri šių įpareigojimų laikymąsi, projekto
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 14 punktą reikėtų patikslinti, nurodant, kad Ryšių reguliavimo tarnyba ne patvirtina reikalavimus atitinkančias ūkio subjektų produktų ar paslaugų kainas, o patvirtina, kad ūkio subjektų pagal metodiką nustatytos ir pateiktos derinimui kainos atitinka Įstatymo 17 straipsnio 11 dalies reikalavimus. Atitinkamai tikslintinos ir projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio
dalies, kuriuose taip pat numatytas Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamas ūkio subjektų teikiamų produktų ir (ar) paslaugų kainų patvirtinimas, nuostatos. 9. Atsižvelgiant į įstatymų leidybos praktiką bei technikos taisykles, siūlome projekto 2 straipsnio 1 dalimi, papildyti keičiamo įstatymo 9 straipsnį nauju 12 punktu, projekto 2 straipsnio 2 dalimi - keičiamo įstatymo 9 straipsnį 13 punktu, o projekto 2 straipsnio 3 dalimi - buvusį paskutinį keičiamo įstatymo 9 straipsnio punktą, nustatantį, kad Ryšių reguliavimo tarnyba šio Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu priima teisės aktus, atlieka kitas šio ir kitų įstatymų, Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, laikyti
dalių pakeitimų esmėse brauktinas žodis „nauja“. 10. Projekto 3 straipsnio 1-2 dalių pakeitimų esmėse brauktinas žodis „nauja“. 11.
papildyti 6 punktu, nustatančiu, kad Konkurencijos taryba „ tiria ir nagrinėja šio Įstatymo 17 straipsnio 11 dalies pažeidimus ir taiko Konkurencijos įstatyme numatytas sankcijas“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad projektu teikiama įstatymo
dalies turinys yra sudarytas iš keleto savarankiškų teisės normų, su nuorodomis į kitus įstatymo straipsnius ir dalis iš šių nuostatų nepatenka į Konkurencijos tarybos atliekamų pažeidimų tyrimų kompetenciją. Pavyzdžiui, Konkurencijos taryba negalėtų tirti to, jog Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su Konkurencijos taryba nenustatytų tam tikros metodikos. Todėl abstrakti nuoroda į įstatymo 17 straipsnio 11 dalies pažeidimus kelia abejonių dėl jos derėjimo su teisinio aiškumo principu ir siūlomos įstatymo nuostatos taikymo ribų, taip galimai pažeidžiant asmenų teisę žinoti už kokius teisės pažeidimus, jiems gali būti taikomos sankcijos. Antra, atkreipiame dėmesį, kad projektu teikiama įstatymo
dalimi siūloma papildyti įstatymo 17 straipsnį, reguliuojantį įpareigojimų didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems ūkio subjektams nustatymą. Tokius ūkio subjektus nustato Ryšių reguliavimo tarnyba vadovaudamasi keičiamo įstatymo 15 ir 16 straipsniais. Vėliau ryšių reguliavimo tokiems subjektams gali nustatyti konkrečius įpareigojimus, remiantis keičiamo įstatymo 17-27 straipsniais. Vėliau, remiantis keičiamo įstatymo 72-76 straipsniais, įpareigojimų nesilaikymo atveju, asmenims suteikiama teisė įstatymų pažeidimus pašalinti, o Ryšių reguliavimo tarnyba gali jiems pritaikyti ekonomines sankcijas net jei pažeidimai pašalinti.
Todėl atsižvelgiant į tokį galiojantį teisinį reguliavimą, nei iš aiškinamojo rašto turinio, nei iš įstatymo projekto turinio nėra aišku, kodėl siūloma nustatyti, kad dėl vieno iš visų kitų, įstatymo pagrindu Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyto, įpareigojimo, tyrimą ir sankcijas pagal Konkurencijos įstatymą turėtų taikyti Konkurencijos taryba, kai dėl visų kitų įpareigojimų tyrimą ir sankcijas taiko Ryšių reguliavimo tarnyba. Vertintina, kad siūloma nuostata išbalansuotų esamą teisinį reguliavimą ir sistemiškai nederėtų su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis. Be to, pažymime, kad nėra aišku, kaip analizuojama nuostata turėtų ir galėtų būti taikoma visų, šioje pastaboje paminėtų, keičiamo įstatymo straipsnių atžvilgiu, neaišku, ar turėtų būti atliekami dviejų institucijų du tyrimai, ar tyrimą pradėjus Konkurencijos tarybai, ryšių reguliavimo tarnyba neturėtų imtis jokių veiksmų, kad asmuo nebūtų baudžiamas su kartus už tą patį teisės pažeidimą. Kita vertus, jei analizuojama nuostata norėta nustatyti, kad Konkurencijos taryba, esant Konkurencijos įstatyme numatytiems konkurencijos ribojimo veiksmams, gali atlikti tokių veiksmų tyrimą ir taikyti sankcijas, tai teikiama nuostata vertintina kaip perteklinė ir neturinti teisinio krūvio, nes tokią kompetenciją Konkurencijos taryba jau turi Konkurencijos įstatymo pagrindu. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas siūlytina atskleisti nuostatos esmę, jos taikymo tvarką ir santykį su galiojančiomis įstatymo normomis. 12.
dalis tikslintina:
straipsnio dalis yra sudaryta iš keleto savarankiškų teisės normų, kurios, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei išvengti praktinio taikymo sunkumų, neturėtų būti dėstomos vienoje straipsnio dalyje. Savarankiškos teisės normos turi būti dėstomos atskiromis straipsnio dalimis;
pirmajame sakinyje brauktini pertekliniai žodžiai „Be įpareigojimų, nustatytų šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pagrindu“, nes įpareigojimai ūkio subjektams, nustatyti šio straipsnio 1 ir 11 dalyse yra nesusiję, neįtakoja ir nepaneigia vieni kitų.
Jeigu į šią pastabą, vis dėlto, būtų neatsižvelgta, minėtus žodžius siūlome dėstyti taip: „Be įpareigojimų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje“;
pirmajame sakinyje brauktini pertekliniai ir visiškai jokio teisinio krūvio neturintys žodžiai „be atskiro Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo“, nes įstatyminių nuostatų formuluotės ir taip aiškiai suponuoja, kad tai yra įstatyminė, atskiro viešojo administravimo subjekto sprendimo (įpareigojimo) nereikalaujanti ūkio subjektų prievolė;
ar šios dalies pirmojo sakinio nuostata, numatanti, kad „atitinkamų produktų mažmeninės kainos ir atitinkamų naujos kartos prieiga (NKP) grindžiamų produktų didmeninės prieigos kainos skirtumas turi padengti papildomąsias mažmeninės veiklos sąnaudas ir pagrįstą bendrų sąnaudų dalį (atitiktų ekonominio atkartojamumo testo kriterijus)“, įstatymo taikymo prasme yra pakankamai aiški ir suprantama.
atsisakytina raidžių skliaustuose „(NKP)“ nes tai nėra pagal teisės technikos taisykles sudarytas tam tikro pavadinimo trumpinys ir net tuo atveju, jei toks trumpinys būtų sudarytas pagal teisės technikos taisykles, toks trumpinys toliau teisės akto tekste nėra vartojamas, todėl jis yra beprasmis.
pagal teisės technikos taisykles, teisės normos nėra ir neturi būti dėstomos skliaustuose, todėl atsisakytina nuostatos dalies „(atitiktų ekonominio atkartojamumo testo kriterijus)“ dėstymo skliaustuose.
Jeigu į šią pastabą, vis dėlto, būtų neatsižvelgta, minėtus žodžius siūlome dėstyti taip: „Be įpareigojimų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje“;
pirmajame sakinyje brauktini pertekliniai ir visiškai jokio teisinio krūvio neturintys žodžiai „be atskiro Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo“, nes įstatyminių nuostatų formuluotės ir taip aiškiai suponuoja, kad tai yra įstatyminė, atskiro viešojo administravimo subjekto sprendimo (įpareigojimo) nereikalaujanti ūkio subjektų prievolė;
ar šios dalies pirmojo sakinio nuostata, numatanti, kad „atitinkamų produktų mažmeninės kainos ir atitinkamų naujos kartos prieiga (NKP) grindžiamų produktų didmeninės prieigos kainos skirtumas turi padengti papildomąsias mažmeninės veiklos sąnaudas ir pagrįstą bendrų sąnaudų dalį (atitiktų ekonominio atkartojamumo testo kriterijus)“, įstatymo taikymo prasme yra pakankamai aiški ir suprantama.
atsisakytina raidžių skliaustuose „(NKP)“ nes tai nėra pagal teisės technikos taisykles sudarytas tam tikro pavadinimo trumpinys ir net tuo atveju, jei toks trumpinys būtų sudarytas pagal teisės technikos taisykles, toks trumpinys toliau teisės akto tekste nėra vartojamas, todėl jis yra beprasmis.
pagal teisės technikos taisykles, teisės normos nėra ir neturi būti dėstomos skliaustuose, todėl atsisakytina nuostatos dalies „(atitiktų ekonominio atkartojamumo testo kriterijus)“ dėstymo skliaustuose. Kita vertus, pažymime, kad įstatymuose nėra vartojama sąvoka „ekonominio atkartojamumo testas“, jos apibrėžtis nėra pateikiama ir teikiamame teisės akte, todėl sąvoka apibrėžtina arba jos vartojimo atsisakytina;
vartojama sąvoka „pagrįsta bendrų sąnaudų dalis“.
Pastebėtina, kad šios sąvokos turinys yra tiesiogiai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ūkio subjektams nustatymu, todėl iš projekto turėtų būti aišku, kas ir kokiu būdu pripažįsta pagrįsta bendrų sąnaudų dalį;
antrasis sakinys, nustatantis, kad Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su Konkurencijos taryba nustato metodiką, pagal kurią ūkio subjektai, turintys didelę įtaką didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje rinkoje ir (arba) didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams rinkoje, nustato produktų kainas, kurios atitiktų šios straipsnio dalies reikalavimus, brauktinas, kaip perteklinis, nes analogiško turinio nuostata, numatanti šią viešojo administravimo subjektų funkcija, jau nustatyta projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 13 punkte bei 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte;
projekto nuostatas tarpusavyje, šios dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžių, didmeninės prieigos“ siūlome įrašyti žodžius „didmeninės vietinės prieigos ir (arba) didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje“.
Be to, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, šiame sakinyje nereikėtų apibrėžti sąvokos „mažmeninės interneto prieigos paslaugos“ turinį;
trečiajame sakinyje vietoj žodžių „šio straipsnio dalies“ įrašytini žodžiai „šios dalies“;
paskutinysis sakinys brauktinas kaip perteklinis ir nenustatantis jokių reguliacinio pobūdžio normų, nes visos įstatymo nuostatos, kurių reguliavimo objektas yra ūkio subjektai, turintys didelę įtaką didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje rinkoje ir (arba) didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams rinkoje, ir taip suponuoja, kad šios nuostatos taikomos ne visiems ūkio subjektams, o būtent tiems, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka pripažinti kaip turintys didelę įtaką atitinkamoje rinkoje. 13.
dalies nuostatos tikslintinos, nustatant, kad ūkio subjektai vykdo ne įsipareigojimą užtikrinti Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas kainas, atitinkančias šio Įstatymo 17 straipsnio 11 dalies reikalavimus, o įstatyminę prievolę, taikyti su Ryšių reguliavimo tarnyba suderintas kainas, atitinkančias šio Įstatymo 17 straipsnio 11 dalies reikalavimus. Atitinkamai tikslintinos ir kitos šios dalies nuostatos. 14. Nėra aišku, kodėl projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 71 dalies antrajame sakinyje siūloma nustatyti, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektų taikomos kainos neatitinka šio Įstatymo
dalies reikalavimų, įpareigoja ūkio subjektus taikyti Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas kainas, atitinkančias šio Įstatymo 17 straipsnio 11 dalies reikalavimus (pabraukta mūsų), nors projektu keičiamo įstatymo nuostatų (17 straipsnio 11 dalies) formuluotės ir taip aiškiai suponuoja, kad tai yra įstatyminė, atskiro viešojo administravimo subjekto sprendimo (įpareigojimo) nereikalaujanti ūkio subjektų prievolė. Jeigu, vis dėlto, siekiama, kad toks Ryšių reguliavimo tarnybos administracinis įpareigojimas dėl įstatymo nuostatų laikymosi bei jo įvykdymas (ar neįvykdymas) turėtų kažkokias teisines pasekmes Konkurencijos tarybai tiriant pažeidimą ir nustatant atitinkamas sankcijas, projekte tai reikėtų aiškiai ir nurodyti.
Be to, šioje dalyje reikėtų aiškiai atskleisti tokio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo santykį su įstatymo 72 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta įstatymo laikymosi priežiūros procedūra, numatančia, be kita ko, kad Ryšių reguliavimo tarnyba, nustačiusi, kad ūkio subjektas nevykdo vieno ar daugiau įpareigojimų, nustatytų ūkio subjektui, kaip turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje, raštu praneša ūkio subjektui apie nustatytus pažeidimus ir suteikia jam galimybę pareikšti savo nuomonę per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą protingumo kriterijų atitinkantį terminą, o taip pat tai, kad Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę reikalauti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas būtų nutrauktas nedelsiant ar per Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytą protingumo kriterijų atitinkantį terminą. 15. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad už tą patį pažeidimą ūkio subjektui negali būti skirtos dvi ekonominės sankcijos, o projekto
dalyje jau nustatyta, kad Konkurencijos taryba tiria ir nagrinėja šio Įstatymo 17 straipsnio 11 dalies pažeidimus ir taiko Konkurencijos įstatyme numatytas sankcijas, siūlome projekte aiškiai nurodyti, kad Elektroninių ryšių įstatymo 74 straipsnyje numatytos ekonominės sankcijos ūkio subjektams, turintiems didelę įtaką didmeninės vietinės prieigos fiksuotoje vietoje rinkoje ir (arba) didmeninės centrinės prieigos fiksuotoje vietoje masinės rinkos produktams rinkoje, už įstatymo nuostatos, numatančios pareigą taikyti su Ryšių reguliavimo tarnyba suderintas kainas, atitinkančias šio Įstatymo 17 straipsnio11 dalies reikalavimus, netaikomos. 16.
numeruoti nereikia. Be to, šių straipsnių pakeitimų esmėse brauktinas žodis
„nauja“. 17. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje ne tik turi būti nurodyta įstatymo
įsigaliojimo data, tačiau ir nustatytas šio straipsnio 2 dalies, numatančios įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimą, ankstesnis įsigaliojimas. 18. Nėra aišku, kokius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turės priimti Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, o taip pat Susisiekimo ministerija, kurie nurodyti projekto 6 straipsnio 2 dalyje. Sistemiškai įvertinus projekto nuostatas, galima daryti išvadą, kad naujus teisės aktus turės priimti tik Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius bei Konkurencijos taryba. Be to, šioje dalyje vietoj žodžių „parengia pagal kompetenciją“ įrašytinas žodis „priima“. 19. Atsižvelgiant į tai, kad e lektroninių ryšių veiklos politiką Lietuvos Respublikoje formuoja Vyriausybė ir jos įgaliota institucija, dėl projekto siūlytume gauti Vyriausybės išvadą. 20. Apibendrinant šioje išvadoje išdėstytas pastabas, pažymime, kad įstatymo projekte vartojama daug naujų sąvokų, kurios nėra vartojamos ir apibrėžiamos nei keičiamame įstatyme, nei kituose įstatymuose, todėl teikiamo įstatymo pakeitimo esmė priklausytų išimtinai nuo poįstatyminių teisės aktų turinio ir juos priimančių bei taikančių asmenų požiūrio į vienos ar kitos sąvokos turinį. Tokia situacija yra netoleruotina konstitucinio teisinės valstybės principo kontekste. Pažymime, jog Konstitucinis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto.
Be kita ko, oficialiojoje Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, jog: „<...> iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas ( inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu.“ ( Konstitucinio Teismo
siūlytina visas, naujas įstatymo projekte vartojamas sąvokas aiškiai apibrėžti arba pateikti nuorodas į kitus įstatymus, kuriuose tokios sąvokos yra apibrėžiamos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvinas.musinkis @lrs.lt D. Zebleckis, tel. ( 8 5) 239 6906, el.