Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-216695 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2021 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas Pakeisti 95 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus siauroje – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose ir miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius;“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Juozas Baublys Jonas Varkalys Eugenijus Gentvilas Ričardas Juška Rimantė Šalaševičiūtė Romualdas Vaitkus Arminas Lydeka Raimundas Lopata Kęstutis Mažeika Edita Rudelienė Andrius Bagdonas Andrius Mazuronis Viktoras Fiodorovas Julius Sabatauskas Jonas Jarutis Zenonas Streikus Silva Lengvinienė Kazys Starkevičius Kasparas Adomaitis Monika Ošmianskienė Algirdas Butkevičius Virgilijus Alekna Remigijus Žemaitaitis Andrius Kupčinskas Aidas Gedvilas Andrius Palionis Gintautas Kindurys Valius Ąžuolas Petras Gražulis Valdemaras Valkiūnas Robertas Šarknickas Stasys Šedbaras Jonas Gudauskas Edmundas Pupinis
Projekto Nr. XIVP-888 (2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-216695 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2021 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas Pakeisti 95 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus siauroje – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose ir miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius;“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Juozas Baublys Eugenijus Gentvilas Rimantė Šalaševičiūtė Remigijus Žemaitaitis Ričardas Juška Jonas Varkalys Algirdas Stončaitis Raimundas Lopata Kazys Starkevičius Stasys Šedbaras Virgilijus Alekna Andrius Mazuronis Viktoras Fiodorovas Vigilijus Jukna Kęstutis Mažeika Jonas Gudauskas Mindaugas Skritulskas Julius Sabatauskas
Projekto Nr. XIVP-888 (3) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-216695 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2021 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas Pakeisti 95 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus siauroje – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose ir miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius;“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Juozas Baublys Eugenijus Gentvilas Ričardas Juška Edita Rudelienė Andrius Bagdonas Romualdas Vaitkus
Projekto Nr. XIVP-888 (4) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-216695 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2021 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas Pakeisti 95 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus siauroje – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose ir miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius;“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Juozas Baublys
Projekto Nr. XIVP-888(5) lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 95 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) statyti statinius ir
(ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais), dviračių ir pėsčiųjų takus siaurose – iki 10 metrų pločio (įskaitant apsaugos zonų plotį) – žemės juostose ir miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2,7 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIVP- 887 (2) IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 95 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIVP-888
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektą paskatino parengti kelios esminės priežastis:
miško žemėje galima įrengti tik miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Miško infrastruktūra pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį laikoma miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško žemėje esantys miško keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. Dėl galiojančio reguliavimo susidaro tokia situacija, kad norint įrengti miško žemėje inžinerinius tinklus, kurie nepriskirtini prie miško infrastruktūros netgi jei niekaip neįtakotų miško ekosistemos (pvz., nutiesti požeminį inžinerinį tinklą po miško keliu, technologiniu proskiebiu, kvartaline linija ar panašiai), visais atvejai miško žemę reikia paversti kitomis naudmenomis. Toks reikalavimas tam tikrais atvejais yra perteklinis, didina administracinę naštą, o atskirais atvejais netgi prisideda prie didesnio numiškinimo nei būtina siekiant įrengti siauras žemės juostas užimančius inžinerinius tinklus
priėmė nutarimą Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Šio nutarimo nutariamosios dalies 13 punkte nustatyta, kad Konstitucinis Teismas nutarė pripažinti, kad Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 10 d. redakcija; TAR, 2019-12-19, Nr. 20657) nuostata „Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti“, kiek pagal ją valstybės biudžeto pajamos iš privalomųjų atskaitymų nuo miškų valdytojų pajamų už jų parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką gali būti naudojamos tik bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose, prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 14 punkto nuostatai, kad Seimas tvirtina valstybės biudžetą, 94 straipsnio 4 punkto nuostatai, kad Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą, 129 straipsniui, 130 straipsnio nuostatai, kad valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė, 131 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybės biudžeto projektą svarsto Seimas ir tvirtina įstatymu, 2 dalies nuostatai, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti. Taip pat įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 162.2 papunktyje numatytą priemonę dėl sąlygų sudarymo valstybės naudai išperkant miško sklypus iš privačių savininkų, kuriems miškininkystės apribojimai saugomose teritorijose bus nepriimtini. 3. Miestų teritorijų planavimo dokumentuose pramonės teritorijose buvo numatomos vidinės rezervinės teritorijos pramonės plėtrai, kuriose numatyti laikini želdynai, kol atsiras poreikis tolimesnei pramonės plėtrai.
Atliekant valstybinių miškų inventorizaciją pramonės rezervinių teritorijų želdynai buvo įtraukti į valstybinių miškų schemas, todėl miestai nebegali užtikrinti tvarios pramonės plėtros panaudojant miesto vidines teritorijas (pramonės rezervines teritorijas), jei miškų įstatymu nebus įtvirtinta galimybė miško žemę paversti kitomis naudmenomis, pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms formuoti. Parengtais projektais siekiame pasiekti tokių tikslų:
ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais (toliau – Įstatymų projektai) siekiama įtvirtinti, kad miško žemėje galėtų būti įrengiami siaurose žemės juostose išsitenkantys nedidelės apimties inžineriniai tinklai, kurie būtų skirti ne tik miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. Pagal Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 2 straipsnio 17 dalį inžineriniai tinklais laikomi statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Siekiant kad minėti inžineriniai tinklai nedarytų esminės įtakos miško ekosistemai, Įstatymų projektais numatoma, kad juos galima įrengti tik siaurose
Jei inžinerinis tinklas su jam nustatyta apsaugos zona viršytų 10 metrų plotį, kaip ir šiuo metu metu, jis negalėtų būti įrengiamas miško žemėje ir turėtų būti vykdomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. 2. įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą ir pakeisti Konstitucijai prieštaraujančią Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatą numatant, kad miško valdytojams nustatyti privalomieji atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką būtų naudojami ne tik bendrosioms miško reikmėms, bet ir bendrosioms valstybės ir savivaldybės biudžeto reikmėms. 3. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto pakeitimu siūloma, siekiant užtikrinti tvarią urbanizuotų teritorijų plėtrą, didinti darbo vietų skaičių, pajamas į biudžetus, kurti pridėtinę vertę, įtvirtinti galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms formuoti ir stiprinti savivaldybių savarankiškąją funkciją – teritorijų planavimą ir jo įgyvendinimą, įtvirtinti galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis gyvenamųjų pastatų, pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms miestuose urbanizuotose teritorijose formuoti, išskyrus Neringos savivaldybę. Inicijuoti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, minėtu atveju, galės tik savivaldybės taryba. 4. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis.
Miestų teritorijose esantys miškai priskiriami valstybinės reikšmės miškų plotams ir yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė. Šie miškai neparduodami. Nustatyti miško žemės sklypo vertę rinkos kainomis miestų teritorijose yra tik teorinė galimybė. Taip pat siūloma nustatyti, kad urbanizuotose teritorijose miško žemę verčiant kitomis naudmenomis, paverčiamo miško žemės sklypo vertė būtų skaičiuojama pagal pagrindinės žemės naudojimo paskirties į kurią miško žemė verčiama žemės sklypo rinkos vertę. Taip pat, siekiant tvaraus planavimo ir miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tik neišvengiamais atvejais, siūloma naikinti išimtį dėl papildomos piniginės kompensacijos netaikymo III ir IV grupės miškuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje numatyta, kad miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.
Šiuo metu Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad miško valdytojams (tiek valstybinių miškų valdytojams, tiek privačių miškų valdytojams) nustatyti privalomieji 5 procentų atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką įtraukiami į valstybės biudžetą ir naudojami tik bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti. 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas nebaigtinis sąrašas bendrųjų miškų ūkio reikmių, kurioms finansuoti naudojamos iš privalomųjų 5 procentų atskaitymų gautos lėšos. Taip pat nustatyta, kad bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose tenkinti skirtas lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 10 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Galiojančiame Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktuose nurodyta, kad „Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: valstybei svarbiems projektams įgyvendinti; gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.
Minėto įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad „Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą atvejį, III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai. Šiuo metu galiojančiame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punkte numatyta, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siūloma pakeisti miško žemė sąvoką ir numatyti, kad miško žemei būtų priskiriamos siauros – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų, įskaitant jų apsaugos zonas, užimamos žemės juostos, taip pat numatyti išimtį, kad miško žemėje galima įrengti inžinerinius tinklus siaurose – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose. Priėmus Įstatymų projektus būtų sudaromos sąlygos lengviau planuoti ir vykdyti veiklą miško žemėje, ji neturėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis, siekiant įrengti nedidelės apimties inžinerinius tinklus. Įstatymų projektais siūlomi inžinerinių tinklų įrengimo ribojimai pagal plotį miško žemėje užtikrintų, kad inžineriniai tinklai iš esmės netrukdys funkcionuoti miško ekosistemai. Kartu būtų išvengiama priverstinio numiškinimo nedidelės apimties inžinerinių tinklų įrengimo atvejais, kuomet tai nebūtina pačių inžinerinių tinklų įrengimui (pvz., įrengiant vamzdynus ar kitokius inžinerinius tinklus taip vadinamo „pradūrimo po žeme“ būdu). Keičiama Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis ir nustatoma, kad bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką , o privačių miškų valdytojams – 5 procentų atlikus plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną. Surenkamos sumos paskirstomos 50 proc. į valstybės ir 50 proc. į savivaldybės, kurioje kertamos miško naudmenos, biudžetą. Tokiu pakeitimu iš dalies įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas ir numatoma, kad atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką būtų naudojami ne tik bendrosioms miško reikmėms, bet ir bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti.
Kadangi šiuo metu galiojančioje Miškų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje valstybinių miškų valdytojams nustatyti 10 procentų privalomieji atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką skirti tenkinti bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms, o keičiamoje 7 straipsnio 2 dalyje numatytus atskaitymus (tiek valstybinių miškų valdytojams, tiek privačių miškų valdytojams) siūloma skirti tenkinti ir bendrosioms miškų ūkio, ir bendrosioms valstybės ar savivaldybės biudžeto reikmėms, siekiant nuoseklumo ir didesnio aiškumo atitinkamai siūloma Miškų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios, o 7 straipsnio 2 dalyje numatytus privalomuosius atskaitymus valstybinių miškų valdytojams įvardinti 15 procentų (susumavus galiojančio Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytus 5 procentus ir 3 dalyje numatytus 10 procentų). Šiuo metu Seime svarstomas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 1, 2, 3, 4, 7, 11, 15, 18 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 10² ir 15¹ straipsniais ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas XIIIP-4399, kuriuo keičiama ir 7 straipsnio 2 dalis, naujomis reikmėmis praplečiant bendrųjų miško reikmių baigtinį sąrašą. Todėl keičiamoje Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje taip pat išdėstyta (atitinkamai Seime svarstomam projektui, tačiau dar papildomai praplečiant jame numatytą bendrųjų miško reikmių sąrašą), kokioms bendrosioms miško reikmėms gali būti naudojamos lėšos.
Atsižvelgiant į didėjančią miškų gamtosauginę svarbą, taip pat būtinybę užtikrinti vertingiausių gamtiniu požiūriu miškų tinkamą išsaugojimą ir apsaugą tais atvejais, kai privačių miškų savininkai būtų linkę tokius plotus parduoti, siūloma Įstatymo projektu bendrųjų miško reikmių sąrašą papildyti nauja ir itin svarbia reikme – žemės sklypų, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, įsigijimas valstybės nuosavybėn. Įstatymu reglamentavus šią reikmę, būtų sudarytos galimybės valstybei iš privačių miškų savininkų nupirkti valstybės nuosavybėn žemės sklypus, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, pvz., Natura 2000 ekologinio tinklo miško buveinių, potencialių inventorizuotų Europos Bendrijos svarbos ar kertinių miško buveinių ar kita, ir tokiu būdu lengviau užtikrinti šių buveinių išsaugojimą. Tokia priemonė yra numatyta ir Aštuonioliktoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje. Be to, Įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybę skatinti atkurti mišką prioritetinėmis miško medžių rūšimis, pvz., ąžuolais. Tokiu būdu siekiama įgyvendinti nacionalinės miškų politikos ilgalaikius siekius, pvz., didinti ąžuolynų plotus jiems tinkamose augavietėse, taip pat išsaugoti vertingas miško medžių rūšis kompensuojant atkūrimo šiomis rūšimis išlaidas. Įstatymo projektu siūloma bendrųjų miško reikmių sąrašą papildyti dar viena svarbia bendrąja miško reikme – viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtų miško žemės sklypų, taip pat miestų miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymas.
Nuo 2018 m. savivaldybėms priskirta valstybinė funkcija – prižiūrėti, saugoti ir tvarkyti joms viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui patikėjimo teise perduotus valstybinės miško žemės sklypus, taigi, turi būti užtikrinamas ir šios funkcijos vykdymo adekvatus finansavimas. Siekiant miško mokslo darbų rezultatų pritaikomumo tiek miškų ūkyje, tiek rengiant miškų sritį reglamentuojančius teisės aktų projektus, taip pat siekiant aiškios takoskyros su bendrąja mokslinės veiklos finansavimo sistema Lietuvoje, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad bendrųjų miško reikmių finansavimo lėšomis būtų finansuojami tik taikomieji miško mokslo darbai. Įstatymo projektu papildomai siūloma numatyti finansuoti naujas bendrąsias miško reikmes – miško genetinių išteklių išsaugojimui ir miško medžių selekcijos plėtrai bei miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų diegimui. Šių reikmių finansavimas sudarytų galimybes naujomis pažangiomis technologijomis paremtai miškų ūkio plėtrai, leistų didesnį dėmesį skirti miško genetinių išteklių išsaugojimui ir selekcijos plėtrai. Kadangi bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtų lėšų administravimas yra nebūdinga Aplinkos ministerijai funkcija, be to, papildžius bendrųjų miško reikmių sąrašą naujomis reikmėmis ženkliai padidėtų lėšų administravimo apimtis, Įstatymo projekte numatoma, kad bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtas lėšas administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, o lėšų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras.
Įstatymo projektu siūloma savivaldybėse, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, sudaryti galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms formuoti. Tai savivaldybėse sudarytų galimybes steigti ir plėtoti ekonominius procesus, bei kurti geresnę socialinę aplinką savo savivaldybės gyventojams. Miško žemę tikslingai ir išimtinais atvejais pavertus kitomis naudmenomis ne tik gyvenamosioms, bet ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti, atsirastų galimybės pritraukti investicijas, bei sukurti naujų darbų vietų Taip pat, sudarytų prielaidas tvariai miestų plėtrai, kartu paliekant saugiklius vertingiausių miškų miestuose išsaugojimui ir sudarant galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis tik griežtai apibrėžtais išimtiniais atvejais. Kadangi bendrųjų miško reikmių finansavimo lėšos 2021 metams jau yra suplanuotos, Įstatymo projekte numatyta, kad įstatymo 2 ir 3 straipsniai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektais siūlomas naujas reglamentavimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, nes atsiras daugiau galimybių panaudoti miško žemę, jos neverčiant kitomis naudmenomis. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymų projektus kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymus:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 1229 „Dėl Privalomųjų atskaitymų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. D1-1082 „Dėl Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos administravimo“
13.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai:
„miškas“ „miško žemė“, ”Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis”,
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai: Juozas Baublys Eugenijus Gentvilas Rimantė Šalaševičiūtė Remigijus Žemaitaitis Ričardas Juška Jonas Varkalys Algirdas Stončaitis Raimundas Lopata Kazys Starkevičius Stasys Šedbaras Virgilijus Alekna Andrius Mazuronis Viktoras Fiodorovas Vigilijus Jukna Kęstutis Mažeika Jonas Gudauskas Mindaugas Skritulskas Julius Sabatauskas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2,7 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIVP- 887 (3) IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 95 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIVP-888
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektą paskatino parengti kelios esminės priežastis:
miško žemėje galima įrengti tik miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Miško infrastruktūra pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį laikoma miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško žemėje esantys miško keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. Dėl galiojančio reguliavimo susidaro tokia situacija, kad norint įrengti miško žemėje inžinerinius tinklus, kurie nepriskirtini prie miško infrastruktūros netgi jei niekaip neįtakotų miško ekosistemos (pvz., nutiesti požeminį inžinerinį tinklą po miško keliu, technologiniu proskiebiu, kvartaline linija ar panašiai), visais atvejai miško žemę reikia paversti kitomis naudmenomis. Toks reikalavimas tam tikrais atvejais yra perteklinis, didina administracinę naštą, o atskirais atvejais netgi prisideda prie didesnio numiškinimo nei būtina siekiant įrengti siauras žemės juostas užimančius inžinerinius tinklus
priėmė nutarimą Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Šio nutarimo nutariamosios dalies 13 punkte nustatyta, kad Konstitucinis Teismas nutarė pripažinti, kad Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 10 d. redakcija; TAR, 2019-12-19, Nr. 20657) nuostata „Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti“, kiek pagal ją valstybės biudžeto pajamos iš privalomųjų atskaitymų nuo miškų valdytojų pajamų už jų parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką gali būti naudojamos tik bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose, prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 14 punkto nuostatai, kad Seimas tvirtina valstybės biudžetą, 94 straipsnio 4 punkto nuostatai, kad Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą, 129 straipsniui, 130 straipsnio nuostatai, kad valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė, 131 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybės biudžeto projektą svarsto Seimas ir tvirtina įstatymu, 2 dalies nuostatai, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti. Taip pat įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 162.2 papunktyje numatytą priemonę dėl sąlygų sudarymo valstybės naudai išperkant miško sklypus iš privačių savininkų, kuriems miškininkystės apribojimai saugomose teritorijose bus nepriimtini. 3. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymas Nr. I-671 nenumato galimybės savivaldybėse, kurių miškingumas viršija 50 procentų, miško žemėje formuoti pramonės ir sandėliavimo teritorijų.
Tokiu būdu, kitos savivaldybės, kurių teritorijų miškingumas neviršija 50 procentų yra pranašesnėje padėtyje ir joms sudarytos palankesnės sąlygos prieš miškingesnes savivaldybes ekonomikos skatinimui, investicijų pritraukimui ir naujų darbo vietų sukūrimui. Parengtais projektais siekiame pasiekti tokių tikslų:
ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais (toliau – Įstatymų projektai) siekiama įtvirtinti, kad miško žemėje galėtų būti įrengiami siaurose žemės juostose išsitenkantys nedidelės apimties inžineriniai tinklai, kurie būtų skirti ne tik miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. Pagal Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 2 straipsnio 17 dalį inžineriniai tinklais laikomi statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Siekiant kad minėti inžineriniai tinklai nedarytų esminės įtakos miško ekosistemai, Įstatymų projektais numatoma, kad juos galima įrengti tik siaurose
prieštaraujančią Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatą numatant, kad miško valdytojams nustatyti privalomieji atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką būtų naudojami ne tik bendrosioms miško reikmėms, bet ir bendrosioms valstybės ir savivaldybės biudžeto reikmėms. 3. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto pakeitimu siūloma, siekiant didinti pajamas į biudžetus, kurti pridėtinę vertę, steigti darbo vietas, įtvirtinti galimybę miškingoms savivaldybėms (kurių miškingumas viršija 50 procentų) miško žemę paversti kitomis naudmenomis pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti, išskyrus Neringos savivaldybę. Inicijuoti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, minėtu atveju, galės tik savivaldybės taryba. 4. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis. Miestų teritorijose esantys miškai priskiriami valstybinės reikšmės miškų plotams ir yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė. Šie miškai neparduodami. Nustatyti miško žemės sklypo vertę rinkos kainomis miestų teritorijose yra tik teorinė galimybė. Taip pat siūloma nustatyti, kad urbanizuotose teritorijose miško žemę verčiant kitomis naudmenomis, paverčiamo miško žemės sklypo vertė būtų skaičiuojama pagal pagrindinės žemės naudojimo paskirties į kurią miško žemė verčiama žemės sklypo rinkos vertę.
Taip pat, siekiant tvaraus planavimo ir miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tik neišvengiamais atvejais, siūloma naikinti išimtį dėl papildomos piniginės kompensacijos netaikymo III ir IV grupės miškuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje numatyta, kad miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Šiuo metu Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad miško valdytojams (tiek valstybinių miškų valdytojams, tiek privačių miškų valdytojams) nustatyti privalomieji 5 procentų atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką įtraukiami į valstybės biudžetą ir naudojami tik bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti. 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas nebaigtinis sąrašas bendrųjų miškų ūkio reikmių, kurioms finansuoti naudojamos iš privalomųjų 5 procentų atskaitymų gautos lėšos.
Taip pat nustatyta, kad bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose tenkinti skirtas lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 10 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Galiojančiame Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktuose nurodyta, kad „Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: valstybei svarbiems projektams įgyvendinti; gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę. Minėto įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad „Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą atvejį, III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija.
Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai. Šiuo metu galiojančiame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punkte numatyta, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir
(ar) įrenginius. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siūloma pakeisti miško žemė sąvoką ir numatyti, kad miško žemei būtų priskiriamos siauros – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų, įskaitant jų apsaugos zonas, užimamos žemės juostos, taip pat numatyti išimtį, kad miško žemėje galima įrengti inžinerinius tinklus siaurose – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose. Priėmus Įstatymų projektus būtų sudaromos sąlygos lengviau planuoti ir vykdyti veiklą miško žemėje, ji neturėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis, siekiant įrengti nedidelės apimties inžinerinius tinklus. Įstatymų projektais siūlomi inžinerinių tinklų įrengimo ribojimai pagal plotį miško žemėje užtikrintų, kad inžineriniai tinklai iš esmės netrukdys funkcionuoti miško ekosistemai. Kartu būtų išvengiama priverstinio numiškinimo nedidelės apimties inžinerinių tinklų įrengimo atvejais, kuomet tai nebūtina pačių inžinerinių tinklų įrengimui (pvz., įrengiant vamzdynus ar kitokius inžinerinius tinklus taip vadinamo „pradūrimo po žeme“ būdu).
Keičiama Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis ir nustatoma, kad bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką , o privačių miškų valdytojams – 5 procentų atlikus plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną. Surenkamos sumos paskirstomos 50 proc. į valstybės ir 50 proc. į savivaldybės, kurioje kertamos miško naudmenos, biudžetą. Tokiu pakeitimu iš dalies įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas ir numatoma, kad atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką būtų naudojami ne tik bendrosioms miško reikmėms, bet ir bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti. Kadangi šiuo metu galiojančioje Miškų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje valstybinių miškų valdytojams nustatyti 10 procentų privalomieji atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką skirti tenkinti bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms, o keičiamoje 7 straipsnio 2 dalyje numatytus atskaitymus (tiek valstybinių miškų valdytojams, tiek privačių miškų valdytojams) siūloma skirti tenkinti ir bendrosioms miškų ūkio, ir bendrosioms valstybės ar savivaldybės biudžeto reikmėms, siekiant nuoseklumo ir didesnio aiškumo atitinkamai siūloma Miškų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios, o 7 straipsnio 2 dalyje numatytus privalomuosius atskaitymus valstybinių miškų valdytojams įvardinti 15 procentų (susumavus galiojančio Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytus 5 procentus ir 3 dalyje numatytus 10 procentų).
Šiuo metu Seime svarstomas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 1, 2, 3, 4, 7, 11, 15, 18 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 10² ir 15¹ straipsniais ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas XIIIP-4399, kuriuo keičiama ir 7 straipsnio 2 dalis, naujomis reikmėmis praplečiant bendrųjų miško reikmių baigtinį sąrašą. Todėl keičiamoje Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje taip pat išdėstyta (atitinkamai Seime svarstomam projektui, tačiau dar papildomai praplečiant jame numatytą bendrųjų miško reikmių sąrašą), kokioms bendrosioms miško reikmėms gali būti naudojamos lėšos. Atsižvelgiant į didėjančią miškų gamtosauginę svarbą, taip pat būtinybę užtikrinti vertingiausių gamtiniu požiūriu miškų tinkamą išsaugojimą ir apsaugą tais atvejais, kai privačių miškų savininkai būtų linkę tokius plotus parduoti, siūloma Įstatymo projektu bendrųjų miško reikmių sąrašą papildyti nauja ir itin svarbia reikme – žemės sklypų, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, įsigijimas valstybės nuosavybėn.
Įstatymu reglamentavus šią reikmę, būtų sudarytos galimybės valstybei iš privačių miškų savininkų nupirkti valstybės nuosavybėn žemės sklypus, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, pvz., Natura 2000 ekologinio tinklo miško buveinių, potencialių inventorizuotų Europos Bendrijos svarbos ar kertinių miško buveinių ar kita, ir tokiu būdu lengviau užtikrinti šių buveinių išsaugojimą. Tokia priemonė yra numatyta ir Aštuonioliktoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje. Be to, Įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybę skatinti atkurti mišką prioritetinėmis miško medžių rūšimis, pvz., ąžuolais. Tokiu būdu siekiama įgyvendinti nacionalinės miškų politikos ilgalaikius siekius, pvz., didinti ąžuolynų plotus jiems tinkamose augavietėse, taip pat išsaugoti vertingas miško medžių rūšis kompensuojant atkūrimo šiomis rūšimis išlaidas. Įstatymo projektu siūloma bendrųjų miško reikmių sąrašą papildyti dar viena svarbia bendrąja miško reikme – viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtų miško žemės sklypų, taip pat miestų miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymas. Nuo 2018 m. savivaldybėms priskirta valstybinė funkcija – prižiūrėti, saugoti ir tvarkyti joms viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui patikėjimo teise perduotus valstybinės miško žemės sklypus, taigi, turi būti užtikrinamas ir šios funkcijos vykdymo adekvatus finansavimas.
Siekiant miško mokslo darbų rezultatų pritaikomumo tiek miškų ūkyje, tiek rengiant miškų sritį reglamentuojančius teisės aktų projektus, taip pat siekiant aiškios takoskyros su bendrąja mokslinės veiklos finansavimo sistema Lietuvoje, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad bendrųjų miško reikmių finansavimo lėšomis būtų finansuojami tik taikomieji miško mokslo darbai. Įstatymo projektu papildomai siūloma numatyti finansuoti naujas bendrąsias miško reikmes – miško genetinių išteklių išsaugojimui ir miško medžių selekcijos plėtrai bei miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų diegimui. Šių reikmių finansavimas sudarytų galimybes naujomis pažangiomis technologijomis paremtai miškų ūkio plėtrai, leistų didesnį dėmesį skirti miško genetinių išteklių išsaugojimui ir selekcijos plėtrai. Kadangi bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtų lėšų administravimas yra nebūdinga Aplinkos ministerijai funkcija, be to, papildžius bendrųjų miško reikmių sąrašą naujomis reikmėmis ženkliai padidėtų lėšų administravimo apimtis, Įstatymo projekte numatoma, kad bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtas lėšas administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, o lėšų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras. Įstatymo projektu siūloma savivaldybėse, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, sudaryti galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms formuoti. Tai savivaldybėse sudarytų galimybes steigti ir plėtoti ekonominius procesus, bei kurti geresnę socialinę aplinką savo savivaldybės gyventojams.
Miško žemę tikslingai ir išimtinais atvejais pavertus kitomis naudmenomis ne tik gyvenamosioms, bet ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti, atsirastų galimybės pritraukti investicijas, bei sukurti naujų darbų vietų. Taip pat, sudarytų prielaidas tvariai urbanizuotų teritorijų plėtrai, kartu paliekant saugiklius vertingiausių miškų miestuose išsaugojimui ir sudarant galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis tik griežtai apibrėžtais išimtiniais atvejais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektais siūlomas naujas reglamentavimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, nes atsiras daugiau galimybių panaudoti miško žemę, jos neverčiant kitomis naudmenomis. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymų projektus kitų įstatymų keisti nereikės. 10.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymus:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 1229 „Dėl Privalomųjų atskaitymų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. D1-1082 „Dėl Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos administravimo“
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai:
„miškas“ „miško žemė“, ”Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis”,
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:
Juozas Baublys Eugenijus Gentvilas Ričardas Juška Edita Rudelienė Andrius Bagdonas Romualdas Vaitkus
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2,7 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIVP- 887 (4) IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 95 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIVP-888
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektą paskatino parengti kelios esminės priežastis:
miško žemėje galima įrengti tik miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Miško infrastruktūra pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį laikoma miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško žemėje esantys miško keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. Dėl galiojančio reguliavimo susidaro tokia situacija, kad norint įrengti miško žemėje inžinerinius tinklus, kurie nepriskirtini prie miško infrastruktūros netgi jei niekaip neįtakotų miško ekosistemos (pvz., nutiesti požeminį inžinerinį tinklą po miško keliu, technologiniu proskiebiu, kvartaline linija ar panašiai), visais atvejai miško žemę reikia paversti kitomis naudmenomis. Toks reikalavimas tam tikrais atvejais yra perteklinis, didina administracinę naštą, o atskirais atvejais netgi prisideda prie didesnio numiškinimo nei būtina siekiant įrengti siauras žemės juostas užimančius inžinerinius tinklus
Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Šio nutarimo nutariamosios dalies 13 punkte nustatyta, kad Konstitucinis Teismas nutarė pripažinti, kad Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 10 d. redakcija; TAR, 2019-12-19, Nr. 20657) nuostata
„Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami
bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti“, kiek pagal ją valstybės biudžeto pajamos iš privalomųjų atskaitymų nuo miškų valdytojų pajamų už jų parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką gali būti naudojamos tik bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose, prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 14 punkto nuostatai, kad Seimas tvirtina valstybės biudžetą, 94 straipsnio 4 punkto nuostatai, kad Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą, 129 straipsniui, 130 straipsnio nuostatai, kad valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė,
Seimas ir tvirtina įstatymu, 2 dalies nuostatai, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti. Taip pat įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 162.2 papunktyje numatytą priemonę dėl sąlygų sudarymo valstybės naudai išperkant miško sklypus iš privačių savininkų, kuriems miškininkystės apribojimai saugomose teritorijose bus nepriimtini. Parengtais projektais siekiame pasiekti tokių tikslų:
ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr.
XII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais (toliau – Įstatymų projektai) siekiama įtvirtinti, kad miško žemėje galėtų būti įrengiami siaurose žemės juostose išsitenkantys nedidelės apimties inžineriniai tinklai, kurie būtų skirti ne tik miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. Pagal Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 2 straipsnio 17 dalį inžineriniai tinklais laikomi statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Siekiant kad minėti inžineriniai tinklai nedarytų esminės įtakos miško ekosistemai, Įstatymų projektais numatoma, kad juos galima įrengti tik siaurose
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo iniciatorius ir rengėjas LR Seimo narys Juozas Baublys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje numatyta, kad miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Šiuo metu Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad miško valdytojams (tiek valstybinių miškų valdytojams, tiek privačių miškų valdytojams) nustatyti privalomieji 5 procentų atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką įtraukiami į valstybės biudžetą ir naudojami tik bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti. 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas nebaigtinis sąrašas bendrųjų miškų ūkio reikmių, kurioms finansuoti naudojamos iš privalomųjų 5 procentų atskaitymų gautos lėšos. Taip pat nustatyta, kad bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose tenkinti skirtas lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 10 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
Šiuo metu galiojančiame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punkte numatyta, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siūloma pakeisti miško žemė sąvoką ir numatyti, kad miško žemei būtų priskiriamos siauros – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų, įskaitant jų apsaugos zonas, užimamos žemės juostos, taip pat numatyti išimtį, kad miško žemėje galima įrengti inžinerinius tinklus siaurose – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose. Priėmus Įstatymų projektus būtų sudaromos sąlygos lengviau planuoti ir vykdyti veiklą miško žemėje, ji neturėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis, siekiant įrengti nedidelės apimties inžinerinius tinklus. Įstatymų projektais siūlomi inžinerinių tinklų įrengimo ribojimai pagal plotį miško žemėje užtikrintų, kad inžineriniai tinklai iš esmės netrukdys funkcionuoti miško ekosistemai. Kartu būtų išvengiama priverstinio numiškinimo nedidelės apimties inžinerinių tinklų įrengimo atvejais, kuomet tai nebūtina pačių inžinerinių tinklų įrengimui (pvz., įrengiant vamzdynus ar kitokius inžinerinius tinklus taip vadinamo „pradūrimo po žeme“ būdu).
Keičiama Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis ir nustatoma, kad bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką , o privačių miškų valdytojams – 5 procentų atlikus plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną. Surenkamos sumos paskirstomos 50 proc. į valstybės ir 50 proc. į savivaldybės, kurioje kertamos miško naudmenos, biudžetą. Tokiu pakeitimu iš dalies įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas ir numatoma, kad atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką būtų naudojami ne tik bendrosioms miško reikmėms, bet ir bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti. Kadangi šiuo metu galiojančioje Miškų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje valstybinių miškų valdytojams nustatyti 10 procentų privalomieji atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką skirti tenkinti bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms, o keičiamoje 7 straipsnio 2 dalyje numatytus atskaitymus (tiek valstybinių miškų valdytojams, tiek privačių miškų valdytojams) siūloma skirti tenkinti ir bendrosioms miškų ūkio, ir bendrosioms valstybės ar savivaldybės biudžeto reikmėms, siekiant nuoseklumo ir didesnio aiškumo atitinkamai siūloma Miškų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios, o 7 straipsnio 2 dalyje numatytus privalomuosius atskaitymus valstybinių miškų valdytojams įvardinti 15 procentų (susumavus galiojančio Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytus 5 procentus ir 3 dalyje numatytus 10 procentų).
Keičiamoje Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje taip pat išdėstoma kokioms bendrosioms miško reikmėms gali būti naudojamos lėšos. Atsižvelgiant į didėjančią miškų gamtosauginę svarbą, taip pat būtinybę užtikrinti vertingiausių gamtiniu požiūriu miškų tinkamą išsaugojimą ir apsaugą tais atvejais, kai privačių miškų savininkai būtų linkę tokius plotus parduoti, siūloma Įstatymo projektu bendrųjų miško reikmių sąrašą papildyti nauja ir itin svarbia reikme – žemės sklypų, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, įsigijimas valstybės nuosavybėn. Įstatymu reglamentavus šią reikmę, būtų sudarytos galimybės valstybei iš privačių miškų savininkų nupirkti valstybės nuosavybėn žemės sklypus, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, pvz., Natura 2000 ekologinio tinklo miško buveinių, potencialių inventorizuotų Europos Bendrijos svarbos ar kertinių miško buveinių ar kita, ir tokiu būdu lengviau užtikrinti šių buveinių išsaugojimą. Tokia priemonė yra numatyta ir Aštuonioliktoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje.
Be to, Įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybę skatinti atkurti mišką prioritetinėmis miško medžių rūšimis, pvz., ąžuolais. Tokiu būdu siekiama įgyvendinti nacionalinės miškų politikos ilgalaikius siekius, pvz., didinti ąžuolynų plotus jiems tinkamose augavietėse, taip pat išsaugoti vertingas miško medžių rūšis kompensuojant atkūrimo šiomis rūšimis išlaidas. Įstatymo projektu siūloma bendrųjų miško reikmių sąrašą papildyti dar viena svarbia bendrąja miško reikme – viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtų miško žemės sklypų, taip pat miestų miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymas. Nuo 2018 m. savivaldybėms priskirta valstybinė funkcija – prižiūrėti, saugoti ir tvarkyti joms viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui patikėjimo teise perduotus valstybinės miško žemės sklypus, taigi, turi būti užtikrinamas ir šios funkcijos vykdymo adekvatus finansavimas. Siekiant miško mokslo darbų rezultatų pritaikomumo tiek miškų ūkyje, tiek rengiant miškų sritį reglamentuojančius teisės aktų projektus, taip pat siekiant aiškios takoskyros su bendrąja mokslinės veiklos finansavimo sistema Lietuvoje, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad bendrųjų miško reikmių finansavimo lėšomis būtų finansuojami tik taikomieji miško mokslo darbai. Įstatymo projektu papildomai siūloma numatyti finansuoti naujas bendrąsias miško reikmes – miško genetinių išteklių išsaugojimui ir miško medžių selekcijos plėtrai bei miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų diegimui. Šių reikmių finansavimas sudarytų galimybes naujomis pažangiomis technologijomis paremtai miškų ūkio plėtrai, leistų didesnį dėmesį skirti miško genetinių išteklių išsaugojimui ir selekcijos plėtrai.
Kadangi bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtų lėšų administravimas yra nebūdinga Aplinkos ministerijai funkcija, be to, papildžius bendrųjų miško reikmių sąrašą naujomis reikmėmis ženkliai padidėtų lėšų administravimo apimtis, Įstatymo projekte numatoma, kad bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtas lėšas administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, o lėšų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektais siūlomas naujas reglamentavimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, nes atsiras daugiau galimybių panaudoti miško žemę, jos neverčiant kitomis naudmenomis. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymų projektus kitų įstatymų keisti nereikės. 10.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymus:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 1229 „Dėl Privalomųjų atskaitymų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. D1-1082 „Dėl Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos administravimo“
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai:
„miškas“ „miško žemė“, ”Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis”,
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai: Juozas Baublys
2021-10-11 Nr. XIVP-888 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymas) 95 straipsnio 1 punkte siūloma įtvirtinti, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus siauroje – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose ir miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,dėl galiojančio reguliavimo susidaro tokia situacija, kad norint įrengti miško žemėje inžinerinius tinklus, kurie nepriskirtini prie miško infrastruktūros netgi jei niekaip neįtakotų miško ekosistemos (pvz., nutiesti požeminį inžinerinį tinklą po miško keliu, technologiniu proskiebiu, kvartaline linija ar panašiai), visais atvejais miško žemę reikia paversti kitomis naudmenomis. Toks reikalavimas tam tikrais atvejais yra perteklinis, didina administracinę naštą, o atskirais atvejais netgi prisideda prie didesnio numiškinimo nei būtina siekiant įrengti siauras žemės juostas užimančius inžinerinius tinklus“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą inžinerinius tinklus būtų leidžiama statyti bet kurioje ne platesnėje kaip 10 metrų miško žemės juostoje, t. y. inžinerinį tinklą nutiesti ne tik po miško keliu, technologiniu proskiebiu, kvartaline linija ar panašiai, bet ir bet kurioje kitoje ne platesnėje nei 10 metrų pločio miško žemės juostoje.
Kartu pažymėtina, kad keičiamo įstatymo tikslas, nurodytas keičiamo įstatymo 1 straipsnyje, yra užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, šiame įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą šiame įstatyme nurodytose teritorijose. Kyla abejonių, ar leidimas tiesti inžinerinius tinklus bet kurioje miško žemės juostoje, nors ir ne platesnėje kaip 10 metrų, apsaugotų mišką nuo neigiamų veiksnių ir poveikio, užtikrintų tinkamą aplinkos apsaugą. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto turinys atitinka projekto aiškinamojo rašte nurodytą argumentaciją bei keičiamo įstatymo tikslus. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį inžineriniais tinklais laikomi statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.
Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomas naujas teisinis reguliavimas nėra aiškus dėl santykio su tomis keičiamo įstatymo III skyriaus „Inžinerinė infrastruktūra“ nuostatomis, kurios reglamentuoja atskirų inžinerinių tinklų apsaugos zonas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kadangi kai kurių inžinerinių tinklų apsaugos zonose (net jei jos ir neviršija 10 metrų plotį) yra iš vis draudžiama sodinti, auginti želdinius arba ši veikla galima tik gavus infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimą (pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas ši veikla yra draudžiama elektros tinklų apsaugos zonose; pagal keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas - skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonose; pagal keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas - vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, pagal keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas - viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose). Taigi, pagal minėtas keičiamo įstatymo nuostatas kai kurių inžinerinių tinklų tiesimui net ir siaurose miško žemės juostose reikėtų iškirsti tose juostose augančius želdinius (medžius, krūmus), todėl nėra aišku, ar tikrai kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte „inžineriniai tinklai iš esmės netrukdys funkcionuoti miško ekosistemai“. 3. Atsižvelgiant į Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2021-12-13 Nr. XIVP-888(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymas) 95 straipsnio 1 punkte siūloma įtvirtinti, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus siauroje – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose ir miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,dėl galiojančio reguliavimo susidaro tokia situacija, kad norint įrengti miško žemėje inžinerinius tinklus, kurie nepriskirtini prie miško infrastruktūros netgi jei niekaip neįtakotų miško ekosistemos (pvz., nutiesti požeminį inžinerinį tinklą po miško keliu, technologiniu proskiebiu, kvartaline linija ar panašiai), visais atvejais miško žemę reikia paversti kitomis naudmenomis. Toks reikalavimas tam tikrais atvejais yra perteklinis, didina administracinę naštą, o atskirais atvejais netgi prisideda prie didesnio numiškinimo nei būtina siekiant įrengti siauras žemės juostas užimančius inžinerinius tinklus“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą inžinerinius tinklus būtų leidžiama statyti bet kurioje ne platesnėje kaip 10 metrų miško žemės juostoje, t. y. inžinerinį tinklą nutiesti ne tik po miško keliu, technologiniu proskiebiu, kvartaline linija ar panašiai, bet ir bet kurioje kitoje ne platesnėje nei 10 metrų pločio miško žemės juostoje.
Kartu pažymėtina, kad keičiamo įstatymo tikslas, nurodytas keičiamo įstatymo 1 straipsnyje, yra užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, šiame įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą šiame įstatyme nurodytose teritorijose. Kyla abejonių, ar leidimas tiesti inžinerinius tinklus bet kurioje miško žemės juostoje, nors ir ne platesnėje kaip 10 metrų, apsaugotų mišką nuo neigiamų veiksnių ir poveikio, užtikrintų tinkamą aplinkos apsaugą. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto turinys atitinka projekto aiškinamojo rašte nurodytą argumentaciją bei keičiamo įstatymo tikslus. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį inžineriniais tinklais laikomi statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.
Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomas naujas teisinis reguliavimas nėra aiškus dėl santykio su tomis keičiamo įstatymo III skyriaus „Inžinerinė infrastruktūra“ nuostatomis, kurios reglamentuoja atskirų inžinerinių tinklų apsaugos zonas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kadangi kai kurių inžinerinių tinklų apsaugos zonose (net jei jos ir neviršija 10 metrų plotį) yra iš vis draudžiama sodinti, auginti želdinius arba ši veikla galima tik gavus infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimą (pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas ši veikla yra draudžiama elektros tinklų apsaugos zonose; pagal keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas - skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonose; pagal keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas - vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, pagal keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas - viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose). Taigi, pagal minėtas keičiamo įstatymo nuostatas kai kurių inžinerinių tinklų tiesimui net ir siaurose miško žemės juostose reikėtų iškirsti tose juostose augančius želdinius (medžius, krūmus), todėl nėra aišku, ar tikrai kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte „inžineriniai tinklai iš esmės netrukdys funkcionuoti miško ekosistemai“. 3. Atsižvelgiant į Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-06-22 Nr. XIVP-888(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo priėmimo datos metai. 2. Projekto
įstatymas) 95 straipsnio 1 punkte siūloma įtvirtinti, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus siauroje – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose ir miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,dėl galiojančio reguliavimo susidaro tokia situacija, kad norint įrengti miško žemėje inžinerinius tinklus, kurie nepriskirtini prie miško infrastruktūros netgi jei niekaip neįtakotų miško ekosistemos (pvz., nutiesti požeminį inžinerinį tinklą po miško keliu, technologiniu proskiebiu, kvartaline linija ar panašiai), visais atvejai miško žemę reikia paversti kitomis naudmenomis. Toks reikalavimas tam tikrais atvejais yra perteklinis, didina administracinę naštą, o atskirais atvejais netgi prisideda prie didesnio numiškinimo nei būtina siekiant įrengti siauras žemės juostas užimančius inžinerinius tinklus“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą inžinerinius tinklus būtų leidžiama statyti bet kurioje ne platesnėje kaip 10 metrų miško žemės juostoje, t. y. inžinerinį tinklą nutiesti ne tik po miško keliu, technologiniu proskiebiu, kvartaline linija ar panašiai, bet ir bet kurioje kitoje ne platesnėje nei 10 metrų pločio miško žemės juostoje.
Kartu pažymėtina, kad keičiamo įstatymo tikslas, nurodytas keičiamo įstatymo 1 straipsnyje, yra užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, šiame įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą šiame įstatyme nurodytose teritorijose. Kyla abejonių, ar leidimas tiesti inžinerinius tinklus bet kurioje miško žemės juostoje, nors ir ne platesnėje kaip 10 metrų, apsaugotų mišką nuo neigiamų veiksnių ir poveikio, užtikrintų tinkamą aplinkos apsaugą. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto turinys atitinka projekto aiškinamojo rašte nurodytą argumentaciją bei keičiamo įstatymo tikslus. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį inžineriniais tinklais laikomi statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.
Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomas naujas teisinis reguliavimas nėra aiškus dėl santykio su tomis keičiamo įstatymo III skyriaus „Inžinerinė infrastruktūra“ nuostatomis, kurios reglamentuoja atskirų inžinerinių tinklų apsaugos zonas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kadangi kai kurių inžinerinių tinklų apsaugos zonose (net jei jos ir neviršija 10 metrų plotį) yra iš vis draudžiama sodinti, auginti želdinius arba ši veikla galima tik gavus infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimą (pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas ši veikla yra draudžiama elektros tinklų apsaugos zonose; pagal keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas - skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonose; pagal keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas - vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, pagal keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas - viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose). Taigi, pagal minėtas keičiamo įstatymo nuostatas kai kurių inžinerinių tinklų tiesimui net ir siaurose miško žemės juostose reikėtų iškirsti tose juostose augančius želdinius (medžius, krūmus), todėl nėra aišku, ar tikrai kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte „inžineriniai tinklai iš esmės netrukdys funkcionuoti miško ekosistemai“. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr.
XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo ir įstatymo V skyriaus papildymo dvidešimt aštuntuoju skirsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1708), kurio 2 straipsniu keičiamo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punktą siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamame projekte. Atsižvelgiant į tai, kad abiejuose projektuose numatoma ta pati įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m. sausio 1 d., abiejų projektų nuostatos turėtų būti derinamos tarpusavyje. 5. Atsižvelgiant į Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-11-21 Nr. XIVP-888(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymas) 95 straipsnio 1 punkte siūloma įtvirtinti, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus siauroje – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose ir miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,dėl galiojančio reguliavimo susidaro tokia situacija, kad norint įrengti miško žemėje inžinerinius tinklus, kurie nepriskirtini prie miško infrastruktūros netgi jei niekaip neįtakotų miško ekosistemos (pvz., nutiesti požeminį inžinerinį tinklą po miško keliu, technologiniu proskiebiu, kvartaline linija ar panašiai), visais atvejais miško žemę reikia paversti kitomis naudmenomis. Toks reikalavimas tam tikrais atvejais yra perteklinis, didina administracinę naštą, o atskirais atvejais netgi prisideda prie didesnio numiškinimo nei būtina siekiant įrengti siauras žemės juostas užimančius inžinerinius tinklus“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą inžinerinius tinklus būtų leidžiama statyti bet kurioje ne platesnėje kaip 10 metrų miško žemės juostoje, t. y. inžinerinį tinklą nutiesti ne tik po miško keliu, technologiniu proskiebiu, kvartaline linija ar panašiai, bet ir bet kurioje kitoje ne platesnėje nei 10 metrų pločio miško žemės juostoje.
Kartu pažymėtina, kad keičiamo įstatymo tikslas, nurodytas keičiamo įstatymo 1 straipsnyje, yra užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, šiame įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą šiame įstatyme nurodytose teritorijose. Kyla abejonių, ar leidimas tiesti inžinerinius tinklus bet kurioje miško žemės juostoje, nors ir ne platesnėje kaip 10 metrų, apsaugotų mišką nuo neigiamų veiksnių ir poveikio, užtikrintų tinkamą aplinkos apsaugą. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto turinys atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytą argumentaciją bei keičiamo įstatymo tikslus. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį inžineriniais tinklais laikomi statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.
Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomas naujas teisinis reguliavimas nėra aiškus dėl santykio su tomis keičiamo įstatymo III skyriaus „Inžinerinė infrastruktūra“ nuostatomis, kurios reglamentuoja atskirų inžinerinių tinklų apsaugos zonas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kadangi kai kurių inžinerinių tinklų apsaugos zonose (net jei jos ir neviršija 10 metrų plotį) yra iš vis draudžiama sodinti, auginti želdinius arba ši veikla galima tik gavus infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimą (pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas ši veikla yra draudžiama elektros tinklų apsaugos zonose; pagal keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas - skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonose; pagal keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas - vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, pagal keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas - viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose). Taigi, pagal minėtas keičiamo įstatymo nuostatas kai kurių inžinerinių tinklų tiesimui net ir siaurose miško žemės juostose reikėtų iškirsti tose juostose augančius želdinius (medžius, krūmus), todėl nėra aišku, ar tikrai kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte „inžineriniai tinklai iš esmės netrukdys funkcionuoti miško ekosistemai“. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr.
XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo ir įstatymo V skyriaus papildymo dvidešimt aštuntuoju skirsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1708), kurio 2 straipsniu keičiamo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punktą siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamame projekte. Atsižvelgiant į tai, kad abiejuose projektuose numatoma ta pati įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m. sausio 1 d., abiejų projektų nuostatos turėtų būti derinamos tarpusavyje. 4. Atsižvelgiant į Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2023-12-11 Nr. XIVP-888(5) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Siekiant aiškumo ir projekto nuostatų suderinamumo su kartu teikiamo Miškų įstatymo Nr. I- 671 2, 7 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 10² straipsniu įstatymo projektu reg. Nr. XIVP- 887(6) 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalies nuostatomis, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 95 straipsnio 1 punkte po žodžio „įskaitant“ siūlytina įrašyti žodžius „inžinerinių tinklų“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Sergejus Jovaiša. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-21 1(95)
projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymas) 95 straipsnio 1 punkte siūloma įtvirtinti, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus siauroje – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose ir miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,dėl galiojančio reguliavimo susidaro tokia situacija, kad norint įrengti miško žemėje inžinerinius tinklus, kurie nepriskirtini prie miško infrastruktūros netgi jei niekaip neįtakotų miško ekosistemos (pvz., nutiesti požeminį inžinerinį tinklą po miško keliu, technologiniu proskiebiu, kvartaline linija ar panašiai), visais atvejais miško žemę reikia paversti kitomis naudmenomis.
Toks reikalavimas tam tikrais atvejais yra perteklinis, didina administracinę naštą, o atskirais atvejais netgi prisideda prie didesnio numiškinimo nei būtina siekiant įrengti siauras žemės juostas užimančius inžinerinius tinklus“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą inžinerinius tinklus būtų leidžiama statyti bet kurioje ne platesnėje kaip 10 metrų miško žemės juostoje, t. y. inžinerinį tinklą nutiesti ne tik po miško keliu, technologiniu proskiebiu, kvartaline linija ar panašiai, bet ir bet kurioje kitoje ne platesnėje nei 10 metrų pločio miško žemės juostoje. Kartu pažymėtina, kad keičiamo įstatymo tikslas, nurodytas keičiamo įstatymo 1 straipsnyje, yra užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, šiame įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą šiame įstatyme nurodytose teritorijose. Kyla abejonių, ar leidimas tiesti inžinerinius tinklus bet kurioje miško žemės juostoje, nors ir ne platesnėje kaip 10 metrų, apsaugotų mišką nuo neigiamų veiksnių ir poveikio, užtikrintų tinkamą aplinkos apsaugą. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto turinys atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytą argumentaciją bei keičiamo įstatymo tikslus. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-21 * 2.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį inžineriniais tinklais laikomi statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomas naujas teisinis reguliavimas nėra aiškus dėl santykio su tomis keičiamo įstatymo III skyriaus „Inžinerinė infrastruktūra“ nuostatomis, kurios reglamentuoja atskirų inžinerinių tinklų apsaugos zonas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kadangi kai kurių inžinerinių tinklų apsaugos zonose (net jei jos ir neviršija 10 metrų plotį) yra iš vis draudžiama sodinti, auginti želdinius arba ši veikla galima tik gavus infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimą (pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas ši veikla yra draudžiama elektros tinklų apsaugos zonose; pagal keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas - skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonose; pagal keičiamo įstatymo 43 straipsnio
tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, pagal keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas - viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose). Taigi, pagal minėtas keičiamo įstatymo nuostatas kai kurių inžinerinių tinklų tiesimui net ir siaurose miško žemės juostose reikėtų iškirsti tose juostose augančius želdinius (medžius, krūmus), todėl nėra aišku, ar tikrai kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte „inžineriniai tinklai iš esmės netrukdys funkcionuoti miško ekosistemai“. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-21 * 3.
Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo ir įstatymo V skyriaus papildymo dvidešimt aštuntuoju skirsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1708), kurio 2 straipsniu keičiamo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punktą siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamame projekte. Atsižvelgiant į tai, kad abiejuose projektuose numatoma ta pati įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m. sausio 1 d., abiejų projektų nuostatos turėtų būti derinamos tarpusavyje. Atsižvelgti. 2023-05-09 Seimas atmetė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo ir įstatymo V skyriaus papildymo dvidešimt aštuntuoju skirsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-1708. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-21
į Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Atsižvelgti. Vyriausybės išvada gauta. 5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-11-22 1(95)
7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-888(4) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. AB „Energijos skirstymo operatorius” 1(95)
įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-888(2))
įstatymo 95 straipsnio 1 punktą, ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis.
Pakeisti 95 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius
tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus ir kilnojamuosius elektros energetikos objektus ir įrenginius bei mažo ir vidutinio slėgio dujotiekius, siauroje – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose ir miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius;“. Pritarti iš dalies. KRK siūlo pritarti Vyriausybės siūlomai formuluotei. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-07-31 d. nutarimas Nr. 619 1(95)
pritarti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-888(4) (toliau
Seimui tobulinti Įstatymo projektą Nr. XIVP-888(4) atsižvelgiant į toliau pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pritarti. 2. LR Vyriausybė, 2023-07-31 d. nutarimas Nr. 619 1(95)
Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžta inžinerinių tinklų sąvoka neapima kilnojamųjų elektros energijos objektų, numatytų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje, ir kilnojamųjų elektroninių ryšių tinklų, numatytų Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje, todėl, siekiant teisinio reguliavimo taikymo aiškumo, siūlytina papildyti Įstatymo projekto Nr.
XIVP-888(4) 1 straipsniu keičiamą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 95 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) siaurose – iki 10 metrų pločio (įskaitant apsaugos zonų plotį) – žemės juostose ir miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius;“. Pritarti. 3. Seimo nariai J.Varkalys, R.Juška, J.Baublys, J.Urbanavičius, A.Petrošius, V.Pranckietis ir kiti * Argumentai:
Kelių apsaugos zonų nustatyti dydžiai neatitinka šių dienų realijų todėl turėtų būti keistini, siūlomu keitimu būtų padidintos ūkinės veiklos galimybės žemės savininkams, bei sumažintos kelių priežiūros išlaidos. Pasiūlymas:
kelio briaunų. 2. Krašto kelių apsaugos zona – žemės juosta po 50 20 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. 3. Rajoninių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 20 10 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. 4. Vietinės reikšmės I, II ir III kategorijos kelių apsaugos zona – žemės juosta po 10
reikšmės IV kategorijos kelių apsaugos zona – žemės juosta po 3 metrus į abi puses nuo kelio briaunų Spręsti pagrindiniam komitetui. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr.
XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-888(4);
apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir LR Vyriausybės pasiūlymą, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: S. Jovaiša. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė
aplinkos apsaugos komitetas
2023-11-22
Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Justinas Urbanavičius, Tomas Tomilinas, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-221 Projekto 1 straipsniu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 95 straipsnio 1 punkte siūloma įtvirtinti, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus siauroje – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose ir miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,dėl galiojančio reguliavimo susidaro tokia situacija, kad norint įrengti miško žemėje inžinerinius tinklus, kurie nepriskirtini prie miško infrastruktūros netgi jei niekaip neįtakotų miško ekosistemos (pvz., nutiesti požeminį inžinerinį tinklą po miško keliu, technologiniu proskiebiu, kvartaline linija ar panašiai), visais atvejais miško žemę reikia paversti kitomis naudmenomis. Toks reikalavimas tam tikrais atvejais yra perteklinis, didina administracinę naštą, o atskirais atvejais netgi prisideda prie didesnio numiškinimo nei būtina siekiant įrengti siauras žemės juostas užimančius inžinerinius tinklus“.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą inžinerinius tinklus būtų leidžiama statyti bet kurioje ne platesnėje kaip 10 metrų miško žemės juostoje, t. y. inžinerinį tinklą nutiesti ne tik po miško keliu, technologiniu proskiebiu, kvartaline linija ar panašiai, bet ir bet kurioje kitoje ne platesnėje nei 10 metrų pločio miško žemės juostoje. Kartu pažymėtina, kad keičiamo įstatymo tikslas, nurodytas keičiamo įstatymo 1 straipsnyje, yra užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, šiame įstatyme nurodytų objektų ar veiklos apsaugą nuo neigiamų veiksnių ar poveikio, valstybės saugumą, aplinkos ir viešojo intereso apsaugą šiame įstatyme nurodytose teritorijose. Kyla abejonių, ar leidimas tiesti inžinerinius tinklus bet kurioje miško žemės juostoje, nors ir ne platesnėje kaip 10 metrų, apsaugotų mišką nuo neigiamų veiksnių ir poveikio, užtikrintų tinkamą aplinkos apsaugą. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto turinys atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytą argumentaciją bei keičiamo įstatymo tikslus. Pritarti Kartu su šiuo įstatymo projektu pakete svarstomu Miškų įstatymo pakeitimo projekte, atsižvelgiant į Vyriausybės siūlymus, įtraukiamos konkrečios sąlygos, kai įrengiami inžineriniai tinklai laikomi nedarančiais esminės įtakos miško ekosistemai. 2.
2022-11-22 * Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį inžineriniais tinklais laikomi statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomas naujas teisinis reguliavimas nėra aiškus dėl santykio su tomis keičiamo įstatymo III skyriaus „Inžinerinė infrastruktūra“ nuostatomis, kurios reglamentuoja atskirų inžinerinių tinklų apsaugos zonas ir jose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, kadangi kai kurių inžinerinių tinklų apsaugos zonose (net jei jos ir neviršija 10 metrų plotį) yra iš vis draudžiama sodinti, auginti želdinius arba ši veikla galima tik gavus infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimą (pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas ši veikla yra draudžiama elektros tinklų apsaugos zonose; pagal keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas - skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonose; pagal keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas - vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, pagal keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas - viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose). Taigi, pagal minėtas keičiamo įstatymo nuostatas kai kurių inžinerinių tinklų tiesimui net ir siaurose miško žemės juostose reikėtų iškirsti tose juostose augančius želdinius (medžius, krūmus), todėl nėra aišku, ar tikrai kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte „inžineriniai tinklai iš esmės netrukdys funkcionuoti miško ekosistemai“.
Pritarti Kartu su šiuo įstatymo projektu pakete svarstomu Miškų įstatymo pakeitimo projekte, atsižvelgiant į Vyriausybės siūlymus, įtraukiamos konkrečios sąlygos, kai įrengiami inžineriniai tinklai laikomi nedarančiais esminės įtakos miško ekosistemai. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-11-22 * Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo ir įstatymo V skyriaus papildymo dvidešimt aštuntuoju skirsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1708), kurio 2 straipsniu keičiamo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punktą siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamame projekte. Atsižvelgiant į tai, kad abiejuose projektuose numatoma ta pati įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m. sausio 1 d., abiejų projektų nuostatos turėtų būti derinamos tarpusavyje. Nepritarti 2023-05-09 Seimas atmetė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo ir įstatymo V skyriaus papildymo dvidešimt aštuntuoju skirsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-1708. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Vyriausybės išvada gauta. 5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-11-22 Įvertinę Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-888(4) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. AB „Energijos skirstymo operatorius” 2022-03-231
Pakeisti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-888(2)) 1 straipsnį, kuriuo siūloma pakeisti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punktą, ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas Pakeisti 95 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus ir kilnojamuosius elektros energetikos objektus ir įrenginius bei mažo ir vidutinio slėgio dujotiekius, siauroje – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose ir miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius;“. Pritarti iš dalies Siūlome pritarti Vyriausybės išvadoje siūlomai formuluotei. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-07-311
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-888(4) (toliau
Seimui tobulinti Įstatymo projektą Nr. XIVP-888(4) atsižvelgiant į toliau pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžta inžinerinių tinklų sąvoka neapima kilnojamųjų elektros energijos objektų, numatytų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje, ir kilnojamųjų elektroninių ryšių tinklų, numatytų Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje, todėl, siekiant teisinio reguliavimo taikymo aiškumo, siūlytina papildyti Įstatymo projekto Nr. XIVP-888(4) 1 straipsniu keičiamą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 95 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) siaurose – iki 10 metrų pločio (įskaitant apsaugos zonų plotį) – žemės juostose ir miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius;“. Pritarti
nariai 2023-05-09 Jonas Varkalys, Ričardas Juška, Juozas Baublys, Justinas Urbanavičius, Andrius Palionis, Viktoras Pranckietis, Andriu Bagdonas, Aidas Gedvilas, Edita Rudelienė, Romualdas Vaitkus, Valentinas Bukauskas, Eugenijus Gentvilas. * Argumentai: Kelių apsaugos zonų nustatyti dydžiai neatitinka šių dienų realijų todėl turėtų būti keistini, siūlomu keitimu būtų padidintos ūkinės veiklos galimybės žemės savininkams, bei sumažintos kelių priežiūros išlaidos. Pasiūlymas:
po 70 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. 2. Krašto kelių apsaugos zona – žemės juosta po 50 20 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. 3. Rajoninių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 20 10 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. 4. Vietinės reikšmės I, II ir III kategorijos kelių apsaugos zona – žemės juosta po 10 5 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. 5.
zona – žemės juosta po 3 metrus į abi puses nuo kelio briaunų atsiimta Nutarta sudaryti darbo grupę šiai problemai spręsti Išvadas Seimui dėl šio pasiūlymo pateikti iki 2024-03-01. 3. Seimo narys Mindaugas Skritulskas 2023-10-271 Argumentai: Siūloma projektu nustatomą išimtį, kuria siekiama įtvirtinti, kad miško žemėje galėtų būti įrengiami siaurose žemės juostose išsitenkantys nedidelės apimties inžineriniai tinklai, taikyti taip pat ir dviračių bei pėsčiųjų takų atžvilgiu. Sudaromos sąlygos leistų lengviau planuoti ir įrengti dviračių bei pėsčiųjų takus miško žemėje, ji neturėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 95 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus, dviračių bei pėsčiųjų takus siauroje – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose ir miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius;“. Pritarti Pritarus Vyriausybės išvadai 1 straipsnio 1 punktą išdėstyti taip: „1) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) dviračių bei pėsčiųjų takus siaurose – iki 10 metrų pločio (įskaitant apsaugos zonų plotį) – žemės juostose ir miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius;“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2023-08-16 Pasiūlymas: Pritarti iniciatorių pateiktam Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-888(4); pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir LR Vyriausybės pasiūlymą, kuriems komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projekto ir teikti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-888(5), jo lyginamąjį variantą. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2023-11-222
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Justinas Urbanavičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-888(5), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Patarėja Jolita Jakučionytė