Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19. Miško žemė
ir ją išdėstyti taip: „
miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams miško valdytojams nustatomi privalomieji15 procentų, o privačių miškų valdytojams
į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką skirstomi taip 50 procentų į valstybės biudžetą ir 50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško naudmenų plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai .
Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miško priešgaisrinės apsaugos sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio ir gamtotvarkos priemonių miškuose srityse bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti). Bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtas lėšas Lėšas administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, ir o jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras Aplinkos ministerija .
Bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos naudojamos:
1) naujų miškų įveisimui skirtos žemės įsigijimui valstybės nuosavybėn ir naujų miškų įveisimui;
2) miškų inventorizavimui, apskaitai, stebėsenai, miškų tvarkymo schemų rengimui;
3) bendrai valstybinei miško priešgaisrinės apsaugos sistemai;
4) stichinių nelaimių padarinių ir masinių ligų bei kenkėjų židinių likvidavimui;
5) bendrai kelių ir miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui);
6) privačių miškų savininkų konsultavimui ir mokymui, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis;
7) taikomiesiems miško mokslo darbams;
8) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtų miško žemės sklypų, taip pat miestų miškų priežiūrai, apsaugai ir tvarkymui;
9) žemės sklypų, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, įsigijimui valstybės nuosavybėn;
10) miškų atkūrimo prioritetinėmis miško medžių rūšimis skatinimui;
11) miškų ūkio informacinių sistemų kūrimui;
12) informacijos apie miškus viešinimui, švietimui darnaus miškų ūkio tematika;
13) Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų tvarkymo srityje;
14) miško genetinių išteklių išsaugojimui ir miško medžių selekcijos plėtrai;
15) miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų diegimui;
16) atstovavimui Lietuvai tarptautinėse miškų ūkio srities organizacijose;
17) gamtotvarkos priemonėms miškuose.“
straipsnio 3 dalį. 3. Bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 10 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. 3 straipsnis.
1Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) valstybei svarbiems ir laisvųjų ekonominių zonų projektams įgyvendinti;“
straipsnio 1dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, rekreacinėms ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;“
straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) gyvenamosioms gyvenamųjų pastatų, pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms miestuose urbanizuotose teritorijose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, taryba administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;”
4Papildyti 11 straipsnio 1 dalį nauju 10 punktu:
„
pramonės teritorijose ”
5Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba bendruosiuose planuose urbanizuotose teritorijose, arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis.
Paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis urbanizuotose teritorijoje, žemės sklypo vertė rinkos kainomis nustatoma pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, kuri bus nustatoma žemės sklypui po miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, išskyrus gyvenamųjų pastatų teritorijoms formuoti šio straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą atvejį, III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai.“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Juozas Baublys Jonas Varkalys Eugenijus Gentvilas Ričardas Juška Rimantė Šalaševičiūtė Romualdas Vaitkus Arminas Lydeka Raimundas Lopata Kęstutis Mažeika Edita Rudelienė Andrius Bagdonas Andrius Mazuronis Viktoras Fiodorovas Julius Sabatauskas Jonas Jarutis Zenonas Streikus Silva Lengvinienė Kazys Starkevičius Kasparas Adomaitis Monika Ošmianskienė Algirdas Butkevičius Virgilijus Alekna Remigijus Žemaitaitis Andrius Kupčinskas Aidas Gedvilas Andrius Palionis Gintautas Kindurys Valius Ąžuolas Petras Gražulis Valdemaras Valkiūnas Robertas Šarknickas Stasys Šedbaras Jonas Gudauskas Edmundas Pupinis
Projekto Nr. XIVP-887 (2) lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Miško žemė
ir ją išdėstyti taip: „
miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių mišk o ų valdytojams nustatomi privalomieji155 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką , o privačių miškų valdytojams 5 procentų atskaitymai už plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną . Surinktos lėšos skirstomos taip 50 procentų į valstybės biudžetą ir 50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai .
Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miško priešgaisrinės apsaugos sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio ir gamtotvarkos priemonių miškuose srityse bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti). Bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtas lėšas Lėšas administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, ir o jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras Aplinkos ministerija .
Bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos naudojamos:
1) naujų miškų įveisimui skirtos žemės įsigijimui valstybės nuosavybėn ir naujų miškų įveisimui;
2) miškų inventorizavimui, apskaitai, stebėsenai, miškų tvarkymo schemų rengimui;
3) bendrai valstybinei miško priešgaisrinės apsaugos sistemai;
4) stichinių nelaimių padarinių ir masinių ligų bei kenkėjų židinių likvidavimui;
5) bendrai kelių ir miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui);
6) privačių miškų savininkų konsultavimui ir mokymui, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis;
7) taikomiesiems miško mokslo darbams;
8) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtų miško žemės sklypų, taip pat miestų miškų priežiūrai, apsaugai ir tvarkymui;
9) žemės sklypų, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, įsigijimui valstybės nuosavybėn;
10) miškų atkūrimo prioritetinėmis miško medžių rūšimis skatinimui;
11) miškų ūkio informacinių sistemų kūrimui;
12) informacijos apie miškus viešinimui, švietimui darnaus miškų ūkio tematika;
13) Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų tvarkymo srityje;
14) miško genetinių išteklių išsaugojimui ir miško medžių selekcijos plėtrai;
15) miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų diegimui;
16) atstovavimui Lietuvai tarptautinėse miškų ūkio srities organizacijose;
17) gamtotvarkos priemonėms miškuose.“
straipsnio 3 dalį. 3. Bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 10 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. 3 straipsnis.
straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) gyvenamosioms gyvenamųjų pastatų, pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms miestuose urbanizuotose teritorijose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, taryba administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;”
11 straipsnio 1 dalį 10 punktu: „
pramonės teritorijose ”
3Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba bendruosiuose planuose urbanizuotose teritorijose, arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis urbanizuotose teritorijoje, žemės sklypo vertė rinkos kainomis nustatoma pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, kuri bus nustatoma žemės sklypui po miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis .
Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, išskyrus gyvenamųjų pastatų teritorijoms formuoti šio straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą atvejį, III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai.“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas išskyrus šio straipsnio 2 dalį įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2021 m.
gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Juozas Baublys Eugenijus Gentvilas Rimantė Šalaševičiūtė Remigijus Žemaitaitis Ričardas Juška Jonas Varkalys Algirdas Stončaitis Raimundas Lopata Kazys Starkevičius Stasys Šedbaras Virgilijus Alekna Andrius Mazuronis Viktoras Fiodorovas Vigilijus Jukna Kęstutis Mažeika Jonas Gudauskas Mindaugas Skritulskas Julius Sabatauskas
Projekto Nr. XIVP-887 (3) lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Miško žemė
ir ją išdėstyti taip: „
miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių mišk o ų valdytojams nustatomi privalomieji155 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką , o privačių miškų valdytojams 5 procentų atskaitymai už plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną . Surinktos lėšos skirstomos taip 50 procentų į valstybės biudžetą ir 50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, s kirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai .
Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miško priešgaisrinės apsaugos sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio ir gamtotvarkos priemonių miškuose srityse bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti). Bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtas lėšas Lėšas administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, ir o jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras Aplinkos ministerija .
Bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos naudojamos:
1) naujų miškų įveisimui skirtos žemės įsigijimui valstybės nuosavybėn ir naujų miškų įveisimui;
2) miškų inventorizavimui, apskaitai, stebėsenai, miškų tvarkymo schemų rengimui;
3) bendrai valstybinei miško priešgaisrinės apsaugos sistemai;
4) stichinių nelaimių padarinių ir masinių ligų bei kenkėjų židinių likvidavimui;
5) bendrai kelių ir miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui);
6) privačių miškų savininkų konsultavimui ir mokymui, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis;
7) taikomiesiems miško mokslo darbams;
8) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtų miško žemės sklypų, taip pat miestų miškų priežiūrai, apsaugai ir tvarkymui;
9) žemės sklypų, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, įsigijimui valstybės nuosavybėn;
10) miškų atkūrimo prioritetinėmis miško medžių rūšimis skatinimui;
11) miškų ūkio informacinių sistemų kūrimui;
12) informacijos apie miškus viešinimui, švietimui darnaus miškų ūkio tematika;
13) Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų tvarkymo srityje;
14) miško genetinių išteklių išsaugojimui ir miško medžių selekcijos plėtrai;
15) miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų diegimui;
16) atstovavimui Lietuvai tarptautinėse miškų ūkio srities organizacijose;
17) gamtotvarkos priemonėms miškuose.“
straipsnio 3 dalį. 3. Bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 10 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. 3 straipsnis.
straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) gyvenamosioms , pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms miestuose urbanizuotose teritorijose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, taryba administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;”
2Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba bendruosiuose planuose urbanizuotose teritorijose, arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Paverčiant miško žemę kitomis naudmenomis urbanizuotose teritorijoje, žemės sklypo vertė rinkos kainomis nustatoma pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, kuri bus nustatoma žemės sklypui po miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis . Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, išskyrus gyvenamosioms teritorijoms formuoti šio straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą atvejį, III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija.
Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai.“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas išskyrus šio straipsnio 2 dalį įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Juozas Baublys Eugenijus Gentvilas Ričardas Juška Edita Rudelienė Andrius Bagdonas Romualdas Vaitkus
Projekto Nr. XIVP-887 (4) lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Miško žemė
ir ją išdėstyti taip: „
miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių mišk o ų valdytojams nustatomi privalomieji155 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką , o privačių miškų valdytojams 5 procentų atskaitymai už plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną . Surinktos lėšos skirstomos taip 50 procentų į valstybės biudžetą ir 50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, s kirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai .
Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miško priešgaisrinės apsaugos sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio ir gamtotvarkos priemonių miškuose srityse bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti). Bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtas lėšas Lėšas administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, ir o jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras Aplinkos ministerija .
Bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos naudojamos:
1) naujų miškų įveisimui skirtos žemės įsigijimui valstybės nuosavybėn ir naujų miškų įveisimui;
2) miškų inventorizavimui, apskaitai, stebėsenai, miškų tvarkymo schemų rengimui;
3) bendrai valstybinei miško priešgaisrinės apsaugos sistemai;
4) stichinių nelaimių padarinių ir masinių ligų bei kenkėjų židinių likvidavimui;
5) bendrai kelių ir miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui);
6) privačių miškų savininkų konsultavimui ir mokymui, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis;
7) taikomiesiems miško mokslo darbams;
8) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtų miško žemės sklypų, taip pat miestų miškų priežiūrai, apsaugai ir tvarkymui;
9) žemės sklypų, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, įsigijimui valstybės nuosavybėn;
10) miškų atkūrimo prioritetinėmis miško medžių rūšimis skatinimui;
11) miškų ūkio informacinių sistemų kūrimui;
12) informacijos apie miškus viešinimui, švietimui darnaus miškų ūkio tematika;
13) Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų tvarkymo srityje;
14) miško genetinių išteklių išsaugojimui ir miško medžių selekcijos plėtrai;
15) miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų diegimui;
16) atstovavimui Lietuvai tarptautinėse miškų ūkio srities organizacijose;
17) gamtotvarkos priemonėms miškuose.“
straipsnio 3 dalį. 3. Bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 10 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. 4 straipsnis.
įstatymas išskyrus šio straipsnio 2 dalį įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Juozas Baublys
Projekto Nr. XIVP-887(5) lyginamasis variantas
102
2023 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Miško žemė
sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos , siauros – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų (įskaitant laikomų kilnojamaisiais daiktais) ir jų apsaugos zonų užimamos žemės juostos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „
miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių mišk o ų valdytojams nustatomi privalomieji155 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką , o privačių miškų valdytojams – 5 procentų atskaitymai nuo pajamų už atliekant plynuosius kirtimus gautą ir parduotą žaliavinę medieną . Surinktos lėšos skirstomos taip: 50 procentų į valstybės biudžetą ir 50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, s kirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai .
Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miško priešgaisrinės apsaugos sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio ir gamtotvarkos priemonių miškuose srityse bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti). Bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtas lėšas Lėšas administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, ir jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras Aplinkos ministerija .
Bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos naudojamos:
1) naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti valstybės nuosavybėn ir naujiems miškams įveisti;
2) miškams inventorizuoti, jų apskaitai, stebėsenai, miškų tvarkymo schemoms rengti;
3) bendrai valstybinei miško priešgaisrinės apsaugos sistemai finansuoti;
4) stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti;
5) bendrai kelių ir miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir jų taisymui (remontui);
6) privačių miškų savininkams konsultuoti ir mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis;
7) taikomiesiems miško mokslo darbams finansuoti;
8) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtų miško žemės sklypų, taip pat miestų miškų priežiūrai, apsaugai ir tvarkymui;
9) žemės sklypams, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, įsigyti valstybės nuosavybėn;
10) miškų atkūrimui prioritetinėmis miško medžių rūšimis skatinti;
11) miškų ūkio informacinėms sistemoms kurti;
12) informacijai apie miškus viešinti, švietimui darnaus miškų ūkio klausimais finansuoti;
13) Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų tvarkymo srityje finansuoti;
14) miško genetiniams ištekliams išsaugoti ir miško medžių selekcijos plėtrai;
miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijoms diegti;
16) atstovauti Lietuvai tarptautinėse miškų ūkio srities organizacijose;
17) gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti. “
3 dalį. 3.
valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 10 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 102 straipsniu Papildyti Įstatymą 102 straipsniu: „102 straipsnis. Inžinerinių tinklų įrengimas miško žemėje
įrengti inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais), nepaverčiant šios miško žemės kitomis naudmenomis ir jei tai nedaro esminės įtakos miško ekosistemai. 2. Inžineriniai tinklai (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) laikomi nedarančiais esminės įtakos miško ekosistemai, jei atitinka visas šias sąlygas:
1) Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas inžinerinių tinklų (įskaitant laikomų kilnojamaisiais daiktais) apsaugos zonos plotis neviršija 10 metrų ir šioje apsaugos zonoje leidžiama auginti želdinius;
2) jie įrengiami medynu neapaugusioje miško žemėje arba įrengiami požeminiai inžineriniai tinklai (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) nekertant miško;
3) jie įrengiami IIB, III ar IV grupės miškuose. “
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
Projekto Nr. XIVP-887(6) lyginamasis variantas
102
2023 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Miško žemė
sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos , siauros – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų (įskaitant laikomų kilnojamaisiais daiktais) ir jų apsaugos zonų, taip pat dviračių ir pėsčiųjų takų užimamos žemės juostos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.“
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „
miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių mišk o ų valdytojams nustatomi privalomieji155 procentų atskaitymai
pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Surinktos lėšos skirstomos taip: 85 procentų į valstybės biudžetą ir 15 procentų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirstomos į savivaldybių, kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, biudžetus vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir taisymui (remontui).
Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miško priešgaisrinės apsaugos sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio ir gamtotvarkos priemonių miškuose srityse bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti). Bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtas lėšas Lėšas administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, ir jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras Aplinkos ministerija .
Bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos naudojamos:
1) naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti valstybės nuosavybėn ir naujiems miškams įveisti;
2) miškams inventorizuoti, jų apskaitai, stebėsenai, miškų tvarkymo schemoms rengti;
3) bendrai valstybinei miško priešgaisrinės apsaugos sistemai finansuoti;
4) stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti;
5) bendrai kelių ir miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir jų taisymui (remontui);
6) privačių miškų savininkams konsultuoti ir mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis;
7) taikomiesiems miško mokslo darbams finansuoti;
8) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtų miško žemės sklypų, taip pat miestų miškų priežiūrai, apsaugai ir tvarkymui;
9) žemės sklypams, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, įsigyti valstybės nuosavybėn;
10) miškų atkūrimui prioritetinėmis miško medžių rūšimis skatinti;
11) miškų ūkio informacinėms sistemoms kurti;
12) informacijai apie miškus viešinti, švietimui darnaus miškų ūkio klausimais finansuoti;
13) Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų tvarkymo srityje finansuoti;
14) miško genetiniams ištekliams išsaugoti ir miško medžių selekcijos plėtrai;
miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijoms diegti;
16) atstovauti Lietuvai tarptautinėse miškų ūkio srities organizacijose;
17) gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti. “
3 dalį. 3.
valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 10 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 102 straipsniu Papildyti Įstatymą 102 straipsniu: „102 straipsnis. Inžinerinių tinklų, dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimas miško žemėje
įrengti inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais), taip pat dviračių ir pėsčiųjų takus, nepaverčiant šios miško žemės kitomis naudmenomis ir jei tai nedaro esminės įtakos miško ekosistemai. 2. Inžineriniai tinklai (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) laikomi nedarančiais esminės įtakos miško ekosistemai, jei atitinka visas šias sąlygas:
1) Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas inžinerinių tinklų (įskaitant laikomų kilnojamaisiais daiktais) apsaugos zonos plotis neviršija 10 metrų ir šioje apsaugos zonoje leidžiama auginti želdinius;
2) jie įrengiami medynu neapaugusioje miško žemėje arba įrengiami požeminiai inžineriniai tinklai (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) nekertant miško;
3) jie įrengiami IIB, III ar IV grupės miškuose. 3. Dviračių ir pėsčiųjų takai laikomi nedarančiais esminės įtakos miško ekosistemai, jei įrengiami IIB, III ar IV grupių miškuose nevykdant miško kirtimo arba įrengiami šių grupių miškuose medynu neapaugusioje miško žemėje. “
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 95 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIVP-888
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektą paskatino parengti kelios esminės priežastis:
miško žemėje galima įrengti tik miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Miško infrastruktūra pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį laikoma miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško žemėje esantys miško keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. Dėl galiojančio reguliavimo susidaro tokia situacija, kad norint įrengti miško žemėje inžinerinius tinklus, kurie nepriskirtini prie miško infrastruktūros netgi jei niekaip neįtakotų miško ekosistemos (pvz., nutiesti požeminį inžinerinį tinklą po miško keliu, technologiniu proskiebiu, kvartaline linija ar panašiai), visais atvejai miško žemę reikia paversti kitomis naudmenomis. Toks reikalavimas tam tikrais atvejais yra perteklinis, didina administracinę naštą, o atskirais atvejais netgi prisideda prie didesnio numiškinimo nei būtina siekiant įrengti siauras žemės juostas užimančius inžinerinius tinklus
priėmė nutarimą Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Šio nutarimo nutariamosios dalies 13 punkte nustatyta, kad Konstitucinis Teismas nutarė pripažinti, kad Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 10 d. redakcija; TAR, 2019-12-19, Nr. 20657) nuostata „Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti“, kiek pagal ją valstybės biudžeto pajamos iš privalomųjų atskaitymų nuo miškų valdytojų pajamų už jų parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką gali būti naudojamos tik bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose, prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 14 punkto nuostatai, kad Seimas tvirtina valstybės biudžetą, 94 straipsnio 4 punkto nuostatai, kad Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą, 129 straipsniui, 130 straipsnio nuostatai, kad valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė, 131 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybės biudžeto projektą svarsto Seimas ir tvirtina įstatymu, 2 dalies nuostatai, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti. Taip pat įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 162.2 papunktyje numatytą priemonę dėl sąlygų sudarymo valstybės naudai išperkant miško sklypus iš privačių savininkų, kuriems miškininkystės apribojimai saugomose teritorijose bus nepriimtini. 3. Miestų teritorijų planavimo dokumentuose pramonės teritorijose buvo numatomos vidinės rezervinės teritorijos pramonės plėtrai, kuriose numatyti laikini želdynai, kol atsiras poreikis tolimesnei pramonės plėtrai.
Atliekant valstybinių miškų inventorizaciją pramonės rezervinių teritorijų želdynai buvo įtraukti į valstybinių miškų schemas, todėl miestai nebegali užtikrinti tvarios pramonės plėtros panaudojant miesto vidines teritorijas (pramonės rezervines teritorijas), jei miškų įstatymu nebus įtvirtinta galimybė miško žemę paversti kitomis naudmenomis, pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms formuoti. Parengtais projektais siekiame pasiekti tokių tikslų:
ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais (toliau – Įstatymų projektai) siekiama įtvirtinti, kad miško žemėje galėtų būti įrengiami siaurose žemės juostose išsitenkantys nedidelės apimties inžineriniai tinklai, kurie būtų skirti ne tik miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. Pagal Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 2 straipsnio 17 dalį inžineriniai tinklais laikomi statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Siekiant kad minėti inžineriniai tinklai nedarytų esminės įtakos miško ekosistemai, Įstatymų projektais numatoma, kad juos galima įrengti tik siaurose
Jei inžinerinis tinklas su jam nustatyta apsaugos zona viršytų 10 metrų plotį, kaip ir šiuo metu metu, jis negalėtų būti įrengiamas miško žemėje ir turėtų būti vykdomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. 2. įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą ir pakeisti Konstitucijai prieštaraujančią Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatą numatant, kad miško valdytojams nustatyti privalomieji atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką būtų naudojami ne tik bendrosioms miško reikmėms, bet ir bendrosioms valstybės ir savivaldybės biudžeto reikmėms. 3. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto pakeitimu siūloma, siekiant užtikrinti tvarią urbanizuotų teritorijų plėtrą, didinti darbo vietų skaičių, pajamas į biudžetus, kurti pridėtinę vertę, įtvirtinti galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms formuoti ir stiprinti savivaldybių savarankiškąją funkciją – teritorijų planavimą ir jo įgyvendinimą, įtvirtinti galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis gyvenamųjų pastatų, pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms miestuose urbanizuotose teritorijose formuoti, išskyrus Neringos savivaldybę. Inicijuoti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, minėtu atveju, galės tik savivaldybės taryba. 4. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis.
Miestų teritorijose esantys miškai priskiriami valstybinės reikšmės miškų plotams ir yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė. Šie miškai neparduodami. Nustatyti miško žemės sklypo vertę rinkos kainomis miestų teritorijose yra tik teorinė galimybė. Taip pat siūloma nustatyti, kad urbanizuotose teritorijose miško žemę verčiant kitomis naudmenomis, paverčiamo miško žemės sklypo vertė būtų skaičiuojama pagal pagrindinės žemės naudojimo paskirties į kurią miško žemė verčiama žemės sklypo rinkos vertę. Taip pat, siekiant tvaraus planavimo ir miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tik neišvengiamais atvejais, siūloma naikinti išimtį dėl papildomos piniginės kompensacijos netaikymo III ir IV grupės miškuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje numatyta, kad miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.
Šiuo metu Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad miško valdytojams (tiek valstybinių miškų valdytojams, tiek privačių miškų valdytojams) nustatyti privalomieji 5 procentų atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką įtraukiami į valstybės biudžetą ir naudojami tik bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti. 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas nebaigtinis sąrašas bendrųjų miškų ūkio reikmių, kurioms finansuoti naudojamos iš privalomųjų 5 procentų atskaitymų gautos lėšos. Taip pat nustatyta, kad bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose tenkinti skirtas lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 10 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Galiojančiame Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktuose nurodyta, kad „Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: valstybei svarbiems projektams įgyvendinti; gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.
Minėto įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad „Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą atvejį, III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai. Šiuo metu galiojančiame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punkte numatyta, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siūloma pakeisti miško žemė sąvoką ir numatyti, kad miško žemei būtų priskiriamos siauros – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų, įskaitant jų apsaugos zonas, užimamos žemės juostos, taip pat numatyti išimtį, kad miško žemėje galima įrengti inžinerinius tinklus siaurose – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose. Priėmus Įstatymų projektus būtų sudaromos sąlygos lengviau planuoti ir vykdyti veiklą miško žemėje, ji neturėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis, siekiant įrengti nedidelės apimties inžinerinius tinklus. Įstatymų projektais siūlomi inžinerinių tinklų įrengimo ribojimai pagal plotį miško žemėje užtikrintų, kad inžineriniai tinklai iš esmės netrukdys funkcionuoti miško ekosistemai. Kartu būtų išvengiama priverstinio numiškinimo nedidelės apimties inžinerinių tinklų įrengimo atvejais, kuomet tai nebūtina pačių inžinerinių tinklų įrengimui (pvz., įrengiant vamzdynus ar kitokius inžinerinius tinklus taip vadinamo „pradūrimo po žeme“ būdu). Keičiama Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis ir nustatoma, kad bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką , o privačių miškų valdytojams – 5 procentų atlikus plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną. Surenkamos sumos paskirstomos 50 proc. į valstybės ir 50 proc. į savivaldybės, kurioje kertamos miško naudmenos, biudžetą. Tokiu pakeitimu iš dalies įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas ir numatoma, kad atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką būtų naudojami ne tik bendrosioms miško reikmėms, bet ir bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti.
Kadangi šiuo metu galiojančioje Miškų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje valstybinių miškų valdytojams nustatyti 10 procentų privalomieji atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką skirti tenkinti bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms, o keičiamoje 7 straipsnio 2 dalyje numatytus atskaitymus (tiek valstybinių miškų valdytojams, tiek privačių miškų valdytojams) siūloma skirti tenkinti ir bendrosioms miškų ūkio, ir bendrosioms valstybės ar savivaldybės biudžeto reikmėms, siekiant nuoseklumo ir didesnio aiškumo atitinkamai siūloma Miškų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios, o 7 straipsnio 2 dalyje numatytus privalomuosius atskaitymus valstybinių miškų valdytojams įvardinti 15 procentų (susumavus galiojančio Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytus 5 procentus ir 3 dalyje numatytus 10 procentų). Šiuo metu Seime svarstomas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 1, 2, 3, 4, 7, 11, 15, 18 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 102 ir 151 straipsniais ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas XIIIP-4399, kuriuo keičiama ir 7 straipsnio 2 dalis, naujomis reikmėmis praplečiant bendrųjų miško reikmių baigtinį sąrašą. Todėl keičiamoje Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje taip pat išdėstyta (atitinkamai Seime svarstomam projektui, tačiau dar papildomai praplečiant jame numatytą bendrųjų miško reikmių sąrašą), kokioms bendrosioms miško reikmėms gali būti naudojamos lėšos.
Atsižvelgiant į didėjančią miškų gamtosauginę svarbą, taip pat būtinybę užtikrinti vertingiausių gamtiniu požiūriu miškų tinkamą išsaugojimą ir apsaugą tais atvejais, kai privačių miškų savininkai būtų linkę tokius plotus parduoti, siūloma Įstatymo projektu bendrųjų miško reikmių sąrašą papildyti nauja ir itin svarbia reikme – žemės sklypų, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, įsigijimas valstybės nuosavybėn. Įstatymu reglamentavus šią reikmę, būtų sudarytos galimybės valstybei iš privačių miškų savininkų nupirkti valstybės nuosavybėn žemės sklypus, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, pvz., Natura 2000 ekologinio tinklo miško buveinių, potencialių inventorizuotų Europos Bendrijos svarbos ar kertinių miško buveinių ar kita, ir tokiu būdu lengviau užtikrinti šių buveinių išsaugojimą. Tokia priemonė yra numatyta ir Aštuonioliktoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje. Be to, Įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybę skatinti atkurti mišką prioritetinėmis miško medžių rūšimis, pvz., ąžuolais. Tokiu būdu siekiama įgyvendinti nacionalinės miškų politikos ilgalaikius siekius, pvz., didinti ąžuolynų plotus jiems tinkamose augavietėse, taip pat išsaugoti vertingas miško medžių rūšis kompensuojant atkūrimo šiomis rūšimis išlaidas. Įstatymo projektu siūloma bendrųjų miško reikmių sąrašą papildyti dar viena svarbia bendrąja miško reikme – viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtų miško žemės sklypų, taip pat miestų miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymas.
Nuo 2018 m. savivaldybėms priskirta valstybinė funkcija – prižiūrėti, saugoti ir tvarkyti joms viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui patikėjimo teise perduotus valstybinės miško žemės sklypus, taigi, turi būti užtikrinamas ir šios funkcijos vykdymo adekvatus finansavimas. Siekiant miško mokslo darbų rezultatų pritaikomumo tiek miškų ūkyje, tiek rengiant miškų sritį reglamentuojančius teisės aktų projektus, taip pat siekiant aiškios takoskyros su bendrąja mokslinės veiklos finansavimo sistema Lietuvoje, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad bendrųjų miško reikmių finansavimo lėšomis būtų finansuojami tik taikomieji miško mokslo darbai. Įstatymo projektu papildomai siūloma numatyti finansuoti naujas bendrąsias miško reikmes – miško genetinių išteklių išsaugojimui ir miško medžių selekcijos plėtrai bei miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų diegimui. Šių reikmių finansavimas sudarytų galimybes naujomis pažangiomis technologijomis paremtai miškų ūkio plėtrai, leistų didesnį dėmesį skirti miško genetinių išteklių išsaugojimui ir selekcijos plėtrai. Kadangi bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtų lėšų administravimas yra nebūdinga Aplinkos ministerijai funkcija, be to, papildžius bendrųjų miško reikmių sąrašą naujomis reikmėmis ženkliai padidėtų lėšų administravimo apimtis, Įstatymo projekte numatoma, kad bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtas lėšas administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, o lėšų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras.
Įstatymo projektu siūloma savivaldybėse, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, sudaryti galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms formuoti. Tai savivaldybėse sudarytų galimybes steigti ir plėtoti ekonominius procesus, bei kurti geresnę socialinę aplinką savo savivaldybės gyventojams. Miško žemę tikslingai ir išimtinais atvejais pavertus kitomis naudmenomis ne tik gyvenamosioms, bet ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti, atsirastų galimybės pritraukti investicijas, bei sukurti naujų darbų vietų Taip pat, sudarytų prielaidas tvariai miestų plėtrai, kartu paliekant saugiklius vertingiausių miškų miestuose išsaugojimui ir sudarant galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis tik griežtai apibrėžtais išimtiniais atvejais. Kadangi bendrųjų miško reikmių finansavimo lėšos 2021 metams jau yra suplanuotos, Įstatymo projekte numatyta, kad įstatymo 2 ir 3 straipsniai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektais siūlomas naujas reglamentavimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, nes atsiras daugiau galimybių panaudoti miško žemę, jos neverčiant kitomis naudmenomis. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymų projektus kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymus:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 1229 „Dėl Privalomųjų atskaitymų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. D1-1082 „Dėl Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos administravimo“
13.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai:
„miškas“ „miško žemė“, ”Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis”,
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai: Juozas Baublys Eugenijus Gentvilas Rimantė Šalaševičiūtė Remigijus Žemaitaitis Ričardas Juška Jonas Varkalys Algirdas Stončaitis Raimundas Lopata Kazys Starkevičius Stasys Šedbaras Virgilijus Alekna Andrius Mazuronis Viktoras Fiodorovas Vigilijus Jukna Kęstutis Mažeika Jonas Gudauskas Mindaugas Skritulskas Julius Sabatauskas
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 95 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIVP-888
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektą paskatino parengti kelios esminės priežastis:
miško žemėje galima įrengti tik miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Miško infrastruktūra pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį laikoma miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško žemėje esantys miško keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. Dėl galiojančio reguliavimo susidaro tokia situacija, kad norint įrengti miško žemėje inžinerinius tinklus, kurie nepriskirtini prie miško infrastruktūros netgi jei niekaip neįtakotų miško ekosistemos (pvz., nutiesti požeminį inžinerinį tinklą po miško keliu, technologiniu proskiebiu, kvartaline linija ar panašiai), visais atvejai miško žemę reikia paversti kitomis naudmenomis. Toks reikalavimas tam tikrais atvejais yra perteklinis, didina administracinę naštą, o atskirais atvejais netgi prisideda prie didesnio numiškinimo nei būtina siekiant įrengti siauras žemės juostas užimančius inžinerinius tinklus
priėmė nutarimą Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Šio nutarimo nutariamosios dalies 13 punkte nustatyta, kad Konstitucinis Teismas nutarė pripažinti, kad Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 10 d. redakcija; TAR, 2019-12-19, Nr. 20657) nuostata „Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti“, kiek pagal ją valstybės biudžeto pajamos iš privalomųjų atskaitymų nuo miškų valdytojų pajamų už jų parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką gali būti naudojamos tik bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose, prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 14 punkto nuostatai, kad Seimas tvirtina valstybės biudžetą, 94 straipsnio 4 punkto nuostatai, kad Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą, 129 straipsniui, 130 straipsnio nuostatai, kad valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė, 131 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybės biudžeto projektą svarsto Seimas ir tvirtina įstatymu, 2 dalies nuostatai, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti. Taip pat įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 162.2 papunktyje numatytą priemonę dėl sąlygų sudarymo valstybės naudai išperkant miško sklypus iš privačių savininkų, kuriems miškininkystės apribojimai saugomose teritorijose bus nepriimtini. 3. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymas Nr. I-671 nenumato galimybės savivaldybėse, kurių miškingumas viršija 50 procentų, miško žemėje formuoti pramonės ir sandėliavimo teritorijų.
Tokiu būdu, kitos savivaldybės, kurių teritorijų miškingumas neviršija 50 procentų yra pranašesnėje padėtyje ir joms sudarytos palankesnės sąlygos prieš miškingesnes savivaldybes ekonomikos skatinimui, investicijų pritraukimui ir naujų darbo vietų sukūrimui. Parengtais projektais siekiame pasiekti tokių tikslų:
ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais (toliau – Įstatymų projektai) siekiama įtvirtinti, kad miško žemėje galėtų būti įrengiami siaurose žemės juostose išsitenkantys nedidelės apimties inžineriniai tinklai, kurie būtų skirti ne tik miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. Pagal Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 2 straipsnio 17 dalį inžineriniai tinklais laikomi statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Siekiant kad minėti inžineriniai tinklai nedarytų esminės įtakos miško ekosistemai, Įstatymų projektais numatoma, kad juos galima įrengti tik siaurose
prieštaraujančią Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatą numatant, kad miško valdytojams nustatyti privalomieji atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką būtų naudojami ne tik bendrosioms miško reikmėms, bet ir bendrosioms valstybės ir savivaldybės biudžeto reikmėms. 3. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto pakeitimu siūloma, siekiant didinti pajamas į biudžetus, kurti pridėtinę vertę, steigti darbo vietas, įtvirtinti galimybę miškingoms savivaldybėms (kurių miškingumas viršija 50 procentų) miško žemę paversti kitomis naudmenomis pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti, išskyrus Neringos savivaldybę. Inicijuoti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, minėtu atveju, galės tik savivaldybės taryba. 4. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis. Miestų teritorijose esantys miškai priskiriami valstybinės reikšmės miškų plotams ir yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė. Šie miškai neparduodami. Nustatyti miško žemės sklypo vertę rinkos kainomis miestų teritorijose yra tik teorinė galimybė. Taip pat siūloma nustatyti, kad urbanizuotose teritorijose miško žemę verčiant kitomis naudmenomis, paverčiamo miško žemės sklypo vertė būtų skaičiuojama pagal pagrindinės žemės naudojimo paskirties į kurią miško žemė verčiama žemės sklypo rinkos vertę.
Taip pat, siekiant tvaraus planavimo ir miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tik neišvengiamais atvejais, siūloma naikinti išimtį dėl papildomos piniginės kompensacijos netaikymo III ir IV grupės miškuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje numatyta, kad miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Šiuo metu Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad miško valdytojams (tiek valstybinių miškų valdytojams, tiek privačių miškų valdytojams) nustatyti privalomieji 5 procentų atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką įtraukiami į valstybės biudžetą ir naudojami tik bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti. 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas nebaigtinis sąrašas bendrųjų miškų ūkio reikmių, kurioms finansuoti naudojamos iš privalomųjų 5 procentų atskaitymų gautos lėšos.
Taip pat nustatyta, kad bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose tenkinti skirtas lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 10 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Galiojančiame Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktuose nurodyta, kad „Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: valstybei svarbiems projektams įgyvendinti; gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę. Minėto įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad „Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą atvejį, III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija.
Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai. Šiuo metu galiojančiame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punkte numatyta, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir
(ar) įrenginius. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siūloma pakeisti miško žemė sąvoką ir numatyti, kad miško žemei būtų priskiriamos siauros – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų, įskaitant jų apsaugos zonas, užimamos žemės juostos, taip pat numatyti išimtį, kad miško žemėje galima įrengti inžinerinius tinklus siaurose – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose. Priėmus Įstatymų projektus būtų sudaromos sąlygos lengviau planuoti ir vykdyti veiklą miško žemėje, ji neturėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis, siekiant įrengti nedidelės apimties inžinerinius tinklus. Įstatymų projektais siūlomi inžinerinių tinklų įrengimo ribojimai pagal plotį miško žemėje užtikrintų, kad inžineriniai tinklai iš esmės netrukdys funkcionuoti miško ekosistemai. Kartu būtų išvengiama priverstinio numiškinimo nedidelės apimties inžinerinių tinklų įrengimo atvejais, kuomet tai nebūtina pačių inžinerinių tinklų įrengimui (pvz., įrengiant vamzdynus ar kitokius inžinerinius tinklus taip vadinamo „pradūrimo po žeme“ būdu).
Keičiama Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis ir nustatoma, kad bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką , o privačių miškų valdytojams – 5 procentų atlikus plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną. Surenkamos sumos paskirstomos 50 proc. į valstybės ir 50 proc. į savivaldybės, kurioje kertamos miško naudmenos, biudžetą. Tokiu pakeitimu iš dalies įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas ir numatoma, kad atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką būtų naudojami ne tik bendrosioms miško reikmėms, bet ir bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti. Kadangi šiuo metu galiojančioje Miškų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje valstybinių miškų valdytojams nustatyti 10 procentų privalomieji atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką skirti tenkinti bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms, o keičiamoje 7 straipsnio 2 dalyje numatytus atskaitymus (tiek valstybinių miškų valdytojams, tiek privačių miškų valdytojams) siūloma skirti tenkinti ir bendrosioms miškų ūkio, ir bendrosioms valstybės ar savivaldybės biudžeto reikmėms, siekiant nuoseklumo ir didesnio aiškumo atitinkamai siūloma Miškų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios, o 7 straipsnio 2 dalyje numatytus privalomuosius atskaitymus valstybinių miškų valdytojams įvardinti 15 procentų (susumavus galiojančio Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytus 5 procentus ir 3 dalyje numatytus 10 procentų).
Šiuo metu Seime svarstomas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 1, 2, 3, 4, 7, 11, 15, 18 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 102 ir 151 straipsniais ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas XIIIP-4399, kuriuo keičiama ir 7 straipsnio 2 dalis, naujomis reikmėmis praplečiant bendrųjų miško reikmių baigtinį sąrašą. Todėl keičiamoje Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje taip pat išdėstyta (atitinkamai Seime svarstomam projektui, tačiau dar papildomai praplečiant jame numatytą bendrųjų miško reikmių sąrašą), kokioms bendrosioms miško reikmėms gali būti naudojamos lėšos. Atsižvelgiant į didėjančią miškų gamtosauginę svarbą, taip pat būtinybę užtikrinti vertingiausių gamtiniu požiūriu miškų tinkamą išsaugojimą ir apsaugą tais atvejais, kai privačių miškų savininkai būtų linkę tokius plotus parduoti, siūloma Įstatymo projektu bendrųjų miško reikmių sąrašą papildyti nauja ir itin svarbia reikme – žemės sklypų, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, įsigijimas valstybės nuosavybėn.
Įstatymu reglamentavus šią reikmę, būtų sudarytos galimybės valstybei iš privačių miškų savininkų nupirkti valstybės nuosavybėn žemės sklypus, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, pvz., Natura 2000 ekologinio tinklo miško buveinių, potencialių inventorizuotų Europos Bendrijos svarbos ar kertinių miško buveinių ar kita, ir tokiu būdu lengviau užtikrinti šių buveinių išsaugojimą. Tokia priemonė yra numatyta ir Aštuonioliktoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje. Be to, Įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybę skatinti atkurti mišką prioritetinėmis miško medžių rūšimis, pvz., ąžuolais. Tokiu būdu siekiama įgyvendinti nacionalinės miškų politikos ilgalaikius siekius, pvz., didinti ąžuolynų plotus jiems tinkamose augavietėse, taip pat išsaugoti vertingas miško medžių rūšis kompensuojant atkūrimo šiomis rūšimis išlaidas. Įstatymo projektu siūloma bendrųjų miško reikmių sąrašą papildyti dar viena svarbia bendrąja miško reikme – viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtų miško žemės sklypų, taip pat miestų miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymas. Nuo 2018 m. savivaldybėms priskirta valstybinė funkcija – prižiūrėti, saugoti ir tvarkyti joms viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui patikėjimo teise perduotus valstybinės miško žemės sklypus, taigi, turi būti užtikrinamas ir šios funkcijos vykdymo adekvatus finansavimas.
Siekiant miško mokslo darbų rezultatų pritaikomumo tiek miškų ūkyje, tiek rengiant miškų sritį reglamentuojančius teisės aktų projektus, taip pat siekiant aiškios takoskyros su bendrąja mokslinės veiklos finansavimo sistema Lietuvoje, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad bendrųjų miško reikmių finansavimo lėšomis būtų finansuojami tik taikomieji miško mokslo darbai. Įstatymo projektu papildomai siūloma numatyti finansuoti naujas bendrąsias miško reikmes – miško genetinių išteklių išsaugojimui ir miško medžių selekcijos plėtrai bei miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų diegimui. Šių reikmių finansavimas sudarytų galimybes naujomis pažangiomis technologijomis paremtai miškų ūkio plėtrai, leistų didesnį dėmesį skirti miško genetinių išteklių išsaugojimui ir selekcijos plėtrai. Kadangi bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtų lėšų administravimas yra nebūdinga Aplinkos ministerijai funkcija, be to, papildžius bendrųjų miško reikmių sąrašą naujomis reikmėmis ženkliai padidėtų lėšų administravimo apimtis, Įstatymo projekte numatoma, kad bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtas lėšas administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, o lėšų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras. Įstatymo projektu siūloma savivaldybėse, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, sudaryti galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms formuoti. Tai savivaldybėse sudarytų galimybes steigti ir plėtoti ekonominius procesus, bei kurti geresnę socialinę aplinką savo savivaldybės gyventojams.
Miško žemę tikslingai ir išimtinais atvejais pavertus kitomis naudmenomis ne tik gyvenamosioms, bet ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti, atsirastų galimybės pritraukti investicijas, bei sukurti naujų darbų vietų. Taip pat, sudarytų prielaidas tvariai urbanizuotų teritorijų plėtrai, kartu paliekant saugiklius vertingiausių miškų miestuose išsaugojimui ir sudarant galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis tik griežtai apibrėžtais išimtiniais atvejais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektais siūlomas naujas reglamentavimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, nes atsiras daugiau galimybių panaudoti miško žemę, jos neverčiant kitomis naudmenomis. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymų projektus kitų įstatymų keisti nereikės. 10.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymus:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 1229 „Dėl Privalomųjų atskaitymų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. D1-1082 „Dėl Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos administravimo“
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai:
„miškas“ „miško žemė“, ”Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis”,
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:
Juozas Baublys Eugenijus Gentvilas Ričardas Juška Edita Rudelienė Andrius Bagdonas Romualdas Vaitkus
IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 95 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIVP-888
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektą paskatino parengti kelios esminės priežastis:
miško žemėje galima įrengti tik miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Miško infrastruktūra pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį laikoma miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško žemėje esantys miško keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. Dėl galiojančio reguliavimo susidaro tokia situacija, kad norint įrengti miško žemėje inžinerinius tinklus, kurie nepriskirtini prie miško infrastruktūros netgi jei niekaip neįtakotų miško ekosistemos (pvz., nutiesti požeminį inžinerinį tinklą po miško keliu, technologiniu proskiebiu, kvartaline linija ar panašiai), visais atvejai miško žemę reikia paversti kitomis naudmenomis. Toks reikalavimas tam tikrais atvejais yra perteklinis, didina administracinę naštą, o atskirais atvejais netgi prisideda prie didesnio numiškinimo nei būtina siekiant įrengti siauras žemės juostas užimančius inžinerinius tinklus
Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Šio nutarimo nutariamosios dalies 13 punkte nustatyta, kad Konstitucinis Teismas nutarė pripažinti, kad Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 10 d. redakcija; TAR, 2019-12-19, Nr. 20657) nuostata
„Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami
bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti“, kiek pagal ją valstybės biudžeto pajamos iš privalomųjų atskaitymų nuo miškų valdytojų pajamų už jų parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką gali būti naudojamos tik bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose, prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 14 punkto nuostatai, kad Seimas tvirtina valstybės biudžetą, 94 straipsnio 4 punkto nuostatai, kad Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą, 129 straipsniui, 130 straipsnio nuostatai, kad valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė,
Seimas ir tvirtina įstatymu, 2 dalies nuostatai, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti. Taip pat įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 162.2 papunktyje numatytą priemonę dėl sąlygų sudarymo valstybės naudai išperkant miško sklypus iš privačių savininkų, kuriems miškininkystės apribojimai saugomose teritorijose bus nepriimtini. Parengtais projektais siekiame pasiekti tokių tikslų:
ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr.
XII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais (toliau – Įstatymų projektai) siekiama įtvirtinti, kad miško žemėje galėtų būti įrengiami siaurose žemės juostose išsitenkantys nedidelės apimties inžineriniai tinklai, kurie būtų skirti ne tik miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. Pagal Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 2 straipsnio 17 dalį inžineriniai tinklais laikomi statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Siekiant kad minėti inžineriniai tinklai nedarytų esminės įtakos miško ekosistemai, Įstatymų projektais numatoma, kad juos galima įrengti tik siaurose
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo iniciatorius ir rengėjas LR Seimo narys Juozas Baublys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje numatyta, kad miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Šiuo metu Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad miško valdytojams (tiek valstybinių miškų valdytojams, tiek privačių miškų valdytojams) nustatyti privalomieji 5 procentų atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką įtraukiami į valstybės biudžetą ir naudojami tik bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti. 7 straipsnio 2 dalyje nustatytas nebaigtinis sąrašas bendrųjų miškų ūkio reikmių, kurioms finansuoti naudojamos iš privalomųjų 5 procentų atskaitymų gautos lėšos. Taip pat nustatyta, kad bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose tenkinti skirtas lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 10 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
Šiuo metu galiojančiame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punkte numatyta, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siūloma pakeisti miško žemė sąvoką ir numatyti, kad miško žemei būtų priskiriamos siauros – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų, įskaitant jų apsaugos zonas, užimamos žemės juostos, taip pat numatyti išimtį, kad miško žemėje galima įrengti inžinerinius tinklus siaurose – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose. Priėmus Įstatymų projektus būtų sudaromos sąlygos lengviau planuoti ir vykdyti veiklą miško žemėje, ji neturėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis, siekiant įrengti nedidelės apimties inžinerinius tinklus. Įstatymų projektais siūlomi inžinerinių tinklų įrengimo ribojimai pagal plotį miško žemėje užtikrintų, kad inžineriniai tinklai iš esmės netrukdys funkcionuoti miško ekosistemai. Kartu būtų išvengiama priverstinio numiškinimo nedidelės apimties inžinerinių tinklų įrengimo atvejais, kuomet tai nebūtina pačių inžinerinių tinklų įrengimui (pvz., įrengiant vamzdynus ar kitokius inžinerinius tinklus taip vadinamo „pradūrimo po žeme“ būdu).
Keičiama Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis ir nustatoma, kad bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką , o privačių miškų valdytojams – 5 procentų atlikus plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną. Surenkamos sumos paskirstomos 50 proc. į valstybės ir 50 proc. į savivaldybės, kurioje kertamos miško naudmenos, biudžetą. Tokiu pakeitimu iš dalies įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas ir numatoma, kad atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką būtų naudojami ne tik bendrosioms miško reikmėms, bet ir bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti. Kadangi šiuo metu galiojančioje Miškų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje valstybinių miškų valdytojams nustatyti 10 procentų privalomieji atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką skirti tenkinti bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms, o keičiamoje 7 straipsnio 2 dalyje numatytus atskaitymus (tiek valstybinių miškų valdytojams, tiek privačių miškų valdytojams) siūloma skirti tenkinti ir bendrosioms miškų ūkio, ir bendrosioms valstybės ar savivaldybės biudžeto reikmėms, siekiant nuoseklumo ir didesnio aiškumo atitinkamai siūloma Miškų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios, o 7 straipsnio 2 dalyje numatytus privalomuosius atskaitymus valstybinių miškų valdytojams įvardinti 15 procentų (susumavus galiojančio Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytus 5 procentus ir 3 dalyje numatytus 10 procentų).
Keičiamoje Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje taip pat išdėstoma kokioms bendrosioms miško reikmėms gali būti naudojamos lėšos. Atsižvelgiant į didėjančią miškų gamtosauginę svarbą, taip pat būtinybę užtikrinti vertingiausių gamtiniu požiūriu miškų tinkamą išsaugojimą ir apsaugą tais atvejais, kai privačių miškų savininkai būtų linkę tokius plotus parduoti, siūloma Įstatymo projektu bendrųjų miško reikmių sąrašą papildyti nauja ir itin svarbia reikme – žemės sklypų, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, įsigijimas valstybės nuosavybėn. Įstatymu reglamentavus šią reikmę, būtų sudarytos galimybės valstybei iš privačių miškų savininkų nupirkti valstybės nuosavybėn žemės sklypus, kuriuose yra ekologiniu požiūriu vertingų miško buveinių, pvz., Natura 2000 ekologinio tinklo miško buveinių, potencialių inventorizuotų Europos Bendrijos svarbos ar kertinių miško buveinių ar kita, ir tokiu būdu lengviau užtikrinti šių buveinių išsaugojimą. Tokia priemonė yra numatyta ir Aštuonioliktoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje.
Be to, Įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybę skatinti atkurti mišką prioritetinėmis miško medžių rūšimis, pvz., ąžuolais. Tokiu būdu siekiama įgyvendinti nacionalinės miškų politikos ilgalaikius siekius, pvz., didinti ąžuolynų plotus jiems tinkamose augavietėse, taip pat išsaugoti vertingas miško medžių rūšis kompensuojant atkūrimo šiomis rūšimis išlaidas. Įstatymo projektu siūloma bendrųjų miško reikmių sąrašą papildyti dar viena svarbia bendrąja miško reikme – viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtų miško žemės sklypų, taip pat miestų miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymas. Nuo 2018 m. savivaldybėms priskirta valstybinė funkcija – prižiūrėti, saugoti ir tvarkyti joms viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui patikėjimo teise perduotus valstybinės miško žemės sklypus, taigi, turi būti užtikrinamas ir šios funkcijos vykdymo adekvatus finansavimas. Siekiant miško mokslo darbų rezultatų pritaikomumo tiek miškų ūkyje, tiek rengiant miškų sritį reglamentuojančius teisės aktų projektus, taip pat siekiant aiškios takoskyros su bendrąja mokslinės veiklos finansavimo sistema Lietuvoje, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad bendrųjų miško reikmių finansavimo lėšomis būtų finansuojami tik taikomieji miško mokslo darbai. Įstatymo projektu papildomai siūloma numatyti finansuoti naujas bendrąsias miško reikmes – miško genetinių išteklių išsaugojimui ir miško medžių selekcijos plėtrai bei miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų diegimui. Šių reikmių finansavimas sudarytų galimybes naujomis pažangiomis technologijomis paremtai miškų ūkio plėtrai, leistų didesnį dėmesį skirti miško genetinių išteklių išsaugojimui ir selekcijos plėtrai.
Kadangi bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtų lėšų administravimas yra nebūdinga Aplinkos ministerijai funkcija, be to, papildžius bendrųjų miško reikmių sąrašą naujomis reikmėmis ženkliai padidėtų lėšų administravimo apimtis, Įstatymo projekte numatoma, kad bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtas lėšas administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, o lėšų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektais siūlomas naujas reglamentavimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, nes atsiras daugiau galimybių panaudoti miško žemę, jos neverčiant kitomis naudmenomis. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymų projektus kitų įstatymų keisti nereikės. 10.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymus:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 1229 „Dėl Privalomųjų atskaitymų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. D1-1082 „Dėl Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos administravimo“
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai:
„miškas“ „miško žemė“, ”Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis”,
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai: Juozas Baublys
2021-10-11 Nr. XIVP-887 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Miškų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo)11 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis rekreacinėms teritorijoms formuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti, krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams, formuoti ir pan. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Taigi, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais.
Toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą. Tuo tarpu, projekto nuostatomis išplečiamas atvejų, kada miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, ratas. Pagal projekto nuostatas miško žemė kitomis naudmenomis galėtų būti paverčiama ir tose savivaldybėse, kuriose miškai užima santykinai nedidelę savivaldybės teritorijos dalį. Taigi tokiose savivaldybėse ir taip negausūs miško plotai galėtų būti dar labiau mažinami. Pažymėtina, kad Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, numatyta, kad rekreacines teritorijas sudaro žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“,
poilsiui, t. y. poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad r ekreacinių teritorijų (ypač komercinės paskirties) formavimas sukuria prielaidas stichiškam miškų urbanizavimui, apriboja visuomenės prieinamumą prie miškų ir jo išteklių naudojimą, todėl, abejotina, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis - rekreacinėms teritorijoms formuoti prisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo (Konstitucijos 54 straipsnis) bei atitiktų viešąjį interesą. 2. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis gyvenamųjų pastatų, pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, taryba, išskyrus Neringos savivaldybę. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalį urbanizuotomis teritorijomis laikomos pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose.
Taigi projekto nuostatomis išplečiamas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų ratas, t. y. pagal projekto nuostatas miško žemę kitomis naudmenomis galima būtų paversti ne tik gyvenamųjų pastatų teritorijoms miestuose formuoti (kaip nustatyta galiojančiame įstatyme), bet ir gyvenamųjų pastatų teritorijoms formuoti miesteliuose, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose, taip pat pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms formuoti miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose. Atkreipti nas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybinės svarbos objektams įrengti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo objektams įrengti, krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiesiems krašto apsaugos tikslams, formuoti ir pan. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis gyvenamųjų pastatų teritorijoms miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose formuoti, taip pat pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose formuoti, prisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo (Konstitucijos 54 straipsnis) bei atitiktų viešąjį interesą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei projekto 3 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis laisvųjų ekonominių zonų projektams įgyvendinti bei pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms esamose miestų pramonės teritorijose. Nepaisant to, kad šių projekto nuostatų turinys nėra pakankamai aiškus (žiūrėti šios išvados 9 ir 10 punktus), atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, reikėtų įvertinti, ar ir šios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą.
Kartu pastebėtina, kad pagal galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą teisinį reguliavimą miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės , kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius , išskyrus Neringos savivaldybę. Tuo tarpu pagal projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą miško žemė kitomis naudmenomis gyvenamųjų pastatų paskirties teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti gali būti paverčiama, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės , kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, taryba , išskyrus Neringos savivaldybę. Taigi projektu siūloma pakeisti savivaldybės instituciją, kuri galėtų inicijuoti atitinkamą miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar atitinkamos savivaldybės administratoriaus direktoriaus pagal galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas inicijuotos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros, pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo, bet, įstatymui įsigaliojus dar nebaigtos, turėtų būti užbaigtos pagal iki įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriomis būtų pašalintas šis neaiškumas. 3.
Miškų įstatymo 2 straipsnio 19, o 20 dalis. Atitinkamai reikėtų patikslinti ir šiame straipsnyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalies redakciją, vietoj skaičiaus „19“ įrašant skaičių „20“. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 (turėtų būti
20) dalyje siūloma nustatyti, kad prie miško žemės priskiriamos „siauros – iki
juostos“. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad inžinerinių tinklų koridorių teritorijos pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą yra priskiriamos kitos paskirties žemei. Be to, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami: mišku apaugęs plotas (medynai); neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomos nuostatos nėra suderintos su minėtoms Žemės įstatymo nuostatoms. 5.
dalyje siūloma nustatyti, kad „Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų, o privačių miškų valdytojams 5 procentų atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką skirstomi taip 50 procentų į valstybės biudžetą ir 50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško naudmenų plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais:
Pirma, kalbiniu aspektu nėra aiškus formuluotės „į savivaldybės, <...>, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai“ turinys. Abejotina, ar savivaldybės turi atskirą biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai. Antra, projekto nuostatos, kad miško valdytojų atskaitymai skirstomi „50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško naudmenų plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai“ nėra aiškios dėl tarpusavio santykio su Kelių įstatymo nuostatomis. Kelių įstatymo 3 straipsnio
ietinės reikšmės keliai skirstomi į:
1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams;
2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių ( toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).
Minėto įstatymo
nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Taigi, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kurių konkrečiai ar visų vietinės reikšmės kelių priežiūrai būtų naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos. Kita vertus, abejotina ir tai, ar Miškų įstatymo, o ne Kelių įstatymo ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo reguliavimo dalyku yra vietinės reikšmės kelių priežiūros finansavimas. Trečia, siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, šiose projekto nuostatose vietoj žodžio „naudmenų“ įrašytinas žodis „žemės“. 6. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata toje apimtyje, kurioje nustatoma, kad bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos naudojamos „bendrai kelių <...> priežiūrai ir taisymui (remontui)“ nėra aiški, nes neaišku, kokie keliai (pavyzdžiui, miško keliai ar kokie kiti) turimi omenyje. 7. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 1 dalyje keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos ,,privačių miškų savininkų organizacinė struktūra“ nereikėtų patikslinti, nes nėra pakankamai aišku, ar turimos omenyje privačių miškų savininkų asociacijos, viešosios įstaigos, įmonės ir pan., ar turimi omenyje ir neformalūs privačių miškų savininkų susivienijimai . 8. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostata ,,Aplinkos ministerijos pavaldžios institucijos“ nėra pakankamai aiški.
Taikant įstatymą, ji gali būti nevienodai aiškinama. Jeigu turimos omenyje tos įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Aplinkos ministerija, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti . 9. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis valstybei svarbiems ir laisvųjų ekonominių zonų projektams įgyvendinti. Nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės
„laisvųjų ekonominių zonų projektai“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta
įstatymuose, todėl nėra aišku, ar turimas omenyje naujų laisvųjų ekonominių zonų steigimas, ar įstatymais jau įsteigtų laisvųjų ekonominių zonų plėtojimas ir pan. 10. Projekto
siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis pramonės ir sandėliavimo paskirties teritorijoms esamose miestų pramonės teritorijose. Šios projekto nuostatos nėra aiškios, nes iš jų turinio seka, kad miško žemę būtų galima paversti kitomis naudmenomis teritorijoms, kurios jau kaip ir yra nustatytos ar suformuotos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose ir kuriose pagal žemės naudojimo būdą gali būti vykdoma kita (pramonės ir sandėliavimo veikla), o ne miškų ūkio veikla. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punktą pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą priskiriamos kitos paskirties žemei.
Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalis nustato, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškios šių projekto nuostatų įgyvendinimo procedūros, t. y., ar kitos paskirties žemėje esančiose pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis jau būtų suplanuotas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, kuriais šios teritorijos suformuotos, ar būtų reikalingi kiti teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai, kuriais būtų planuojamas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas šių projekto nuostatų tikslingumas ir, esant poreikiui, jos turėtų būti tikslinamos. 11. Projekto 3 straipsnio 4 dalies pakeitimų esmės išdėstyme brauktinas žodis „nauju“. 12. Projekto 3 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje siūlomos papildyti formuluotės „arba bendruosiuose planuose urbanizuotose teritorijose“ turinys nėra aiškus, nes pagal Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, manytina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatų formuluotė „vietovės lygmens bendruosiuose planuose“ savo turiniu apima ir minėtą projektu siūlomą naują formuluotę. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas šių projekto nuostatų tikslingumas. 13. Projekto lyginamajame variante 3 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatų dėstymas neatitinka lyginamajam variantui keliamų teisės technikos reikalavimų, t. y. ne visos naujos nuostatos dėstomos pajuodintu šifru. 14.
žodžio „įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“, o šio straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 15. Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos ministerija pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį atlieka miškų ūkio valstybinio valdymo funkcijas bei į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. 16. Projektu siūloma reglamentuoti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, taip pat pastatų tokioje žemėje statybą. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis neatsiejamai susijęs su teritorijų planavimo procesu. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad projekto rengėjai atlieka projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu projekte numatoma reglamentuoti santykius, susijusius su žemėtvarka, teritorijų planavimu ir statyba Atsižvelgiant į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridiene @lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
2021-12-13 Nr. XIVP-887(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi keičiamo Miškų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo ) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis gyvenamųjų pastatų, pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, taryba, išskyrus Neringos savivaldybę. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalį urbanizuotomis teritorijomis laikomos pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose. Taigi projekto nuostatomis išplečiamas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų ratas, t. y. pagal projekto nuostatas miško žemę kitomis naudmenomis galima būtų paversti ne tik gyvenamųjų pastatų teritorijoms miestuose formuoti (kaip nustatyta galiojančiame įstatyme), bet ir gyvenamųjų pastatų teritorijoms formuoti miesteliuose, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose, taip pat pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms formuoti miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose. Atkreipti nas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais.
Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybinės svarbos objektams įrengti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo objektams įrengti, krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiesiems krašto apsaugos tikslams, formuoti ir pan. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis gyvenamųjų pastatų teritorijoms miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose formuoti, taip pat pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose formuoti, prisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo (Konstitucijos 54 straipsnis) bei atitiktų viešąjį interesą. Pažymėtina ir tai, kad tiekiamo projekto pirmajame variante taip pat buvo siūloma įtvirtinti analogiškas nuostatas, kurių atitiktį Konstitucijai vertinęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas
išvadoje Nr. 102-P-27 nusprendė, kad minėtos projekto nuostatos „ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsniui“.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms esamose miestų pramonės teritorijose. Nepaisant to, kad šių projekto nuostatų turinys nėra pakankamai aiškus (žiūrėti šios išvados 8 punktą), atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, reikėtų įvertinti, ar ir šios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą. Kartu pastebėtina, kad pagal galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą teisinį reguliavimą miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės , kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius , išskyrus Neringos savivaldybę. Tuo tarpu pagal projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą miško žemė kitomis naudmenomis gyvenamųjų pastatų paskirties teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti gali būti paverčiama, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės , kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, taryba , išskyrus Neringos savivaldybę. Taigi projektu siūloma pakeisti savivaldybės instituciją, kuri galėtų inicijuoti atitinkamą miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar atitinkamos savivaldybės administratoriaus direktoriaus pagal galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas inicijuotos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros, pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo, bet, įstatymui įsigaliojus dar nebaigtos, turėtų būti užbaigtos pagal iki įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriomis būtų pašalintas šis neaiškumas. 2. Projekto įstatymo pavadinime vietoj žodžio „straipsnio“ įrašytinas žodis
„straipsnių“. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje
siūloma nustatyti, kad prie miško žemės priskiriamos „siauros – iki 10 metrų pločio inžinerinių tinklų, įskaitant jų apsaugos zonas, užimamos žemės juostos“. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad inžinerinių tinklų koridorių teritorijos pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą yra priskiriamos kitos paskirties žemei. Be to, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami: mišku apaugęs plotas (medynai); neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.
Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomos nuostatos nėra suderintos su minėtoms Žemės įstatymo nuostatoms. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, o privačių miškų valdytojams 5 procentų atskaitymai už plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną. Surinktos lėšos skirstomos taip 50 procentų į valstybės biudžetą ir 50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais:
Pirma, kalbiniu aspektu nėra aiškus formuluotės „į savivaldybės, <...>, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai“ turinys. Abejotina, ar savivaldybės turi atskirą biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai. Antra, projekto nuostatos, kad miško valdytojų atskaitymai skirstomi „50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai“ nėra aiškios dėl tarpusavio santykio su Kelių įstatymo nuostatomis.
Kelių įstatymo 3 straipsnio
ietinės reikšmės keliai skirstomi į:
1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams;
2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių ( toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Minėto įstatymo
nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Taigi, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kurių konkrečiai ar visų vietinės reikšmės kelių priežiūrai būtų naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos. Kita vertus, abejotina ir tai, ar Miškų įstatymo, o ne Kelių įstatymo ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo reguliavimo dalyku yra vietinės reikšmės kelių priežiūros finansavimas. Trečia, projekto nuostatos, kad nustatomi privalomieji „privačių miškų valdytojams 5 procentų atskaitymai už plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną“ nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokie „plyni kirtimai“ turimi omenyje.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas (pavyzdžiui, 3 straipsnį) plynieji kirtimai gali būti plynieji pagrindiniai miško kirtimai ir plynieji sanitariniai miško kirtimai, todėl nėra pakankamai aišku, kokios rūšies (ar abiejų) plynieji kirtimai turimi omenyje. Be to, nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų (nėra pateikta siūlomo pakeitimo motyvų), nėra aišku, kodėl privačių miškų valdytojams siūloma nustatyti privalomuosius atskaitymus į valstybės biudžetą tik už parduotą žaliavinę medieną vykdant plynuosius kirtimus, tuo tarpu už parduotą žaliavinę medieną vykdant kitokio būdo (pavyzdžiui, atrankinio ar atvejinio pagrindinio miško kirtimo būdais) miško kirtimus tokie privalomieji atskaitymai nebūtų nustatomi. 5. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata toje apimtyje, kurioje nustatoma, kad bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos naudojamos „bendrai kelių <...> priežiūrai ir taisymui (remontui)“ nėra aiški, nes neaišku, kokie keliai (pavyzdžiui, miško keliai ar kokie kiti) turimi omenyje. 6. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 1 dalyje keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos ,,privačių miškų savininkų organizacinė struktūra“ nereikėtų patikslinti, nes nėra pakankamai aišku, ar turimos omenyje privačių miškų savininkų asociacijos, viešosios įstaigos, įmonės ir pan., ar turimi omenyje ir neformalūs privačių miškų savininkų susivienijimai . 7. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostata ,,Aplinkos ministerijos pavaldžios institucijos“ nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą, ji gali būti nevienodai aiškinama.
Jeigu turimos omenyje tos įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Aplinkos ministerija, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti . 8. Projekto
siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis pramonės ir sandėliavimo paskirties teritorijoms esamose miestų pramonės teritorijose. Šios projekto nuostatos nėra aiškios, nes iš jų turinio seka, kad miško žemę būtų galima paversti kitomis naudmenomis teritorijoms, kurios jau kaip ir yra nustatytos ar suformuotos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose ir kuriose pagal žemės naudojimo būdą gali būti vykdoma kita (pramonės ir sandėliavimo veikla), o ne miškų ūkio veikla. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punktą pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą priskiriamos kitos paskirties žemei. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalis nustato, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškios šių projekto nuostatų įgyvendinimo procedūros, t. y., ar kitos paskirties žemėje esančiose pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis jau būtų suplanuotas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, kuriais šios teritorijos suformuotos, ar būtų reikalingi kiti teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai, kuriais būtų planuojamas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas šių projekto nuostatų tikslingumas ir, esant poreikiui, jos turėtų būti tikslinamos. 9.
siūlomos papildyti formuluotės „arba bendruosiuose planuose urbanizuotose teritorijose“ turinys nėra aiškus, nes pagal Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, manytina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatų formuluotė „vietovės lygmens bendruosiuose planuose“ savo turiniu apima ir minėtą projektu siūlomą naują formuluotę. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas šių projekto nuostatų tikslingumas. 10. Projekto 3 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas reikėtų tikslinti, trečiajame sakinyje po žodžių „išskyrus gyvenamųjų pastatų teritorijoms“ įrašytinas žodis „formuoti“ (kaip tai yra analogiškose projekto lyginamojo varianto nuostatose). 11. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatomis nustatomos naujas teisinis reguliavimas, susijęs su miško žemės pavertimu kitomis naudmenomis. Pažymėtina, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis nustato, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 4 straipsnyje numatytas įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas tikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, tai atitinkamai turėtų būti tikslinama ir teikiamo įstatymo projekto lydinčiojo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166
nustatyta įstatymo įsigaliojimo data. 12.
Aplinkos ministerija pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį atlieka miškų ūkio valstybinio valdymo funkcijas bei į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. 13. Projektu siūloma reglamentuoti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, taip pat pastatų tokioje žemėje statybą. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis neatsiejamai susijęs su teritorijų planavimo procesu. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad projekto rengėjai atlieka projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu projekte numatoma reglamentuoti santykius, susijusius su žemėtvarka, teritorijų planavimu ir statyba Atsižvelgiant į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridiene @lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
2022-06-22 Nr. XIVP-887(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Miškų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo )
paverčiama kitomis naudmenomis gyvenamosioms, pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, taryba, išskyrus Neringos savivaldybę. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalį urbanizuotomis teritorijomis laikomos pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose. Taigi projekto nuostatomis išplečiamas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų ratas, t. y. pagal projekto nuostatas miško žemę kitomis naudmenomis galima būtų paversti ne tik gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti (kaip nustatyta galiojančiame įstatyme), bet ir gyvenamosioms teritorijoms formuoti miesteliuose, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose, taip pat pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms formuoti miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose. Atkreipti nas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais.
Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybinės svarbos objektams įrengti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo objektams įrengti, krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiesiems krašto apsaugos tikslams, formuoti ir pan. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose formuoti, taip pat pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose formuoti, prisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo (Konstitucijos 54 straipsnis) bei atitiktų viešąjį interesą. Pažymėtina ir tai, kad tiekiamo projekto pirmajame variante taip pat buvo siūloma įtvirtinti analogiškas nuostatas, kurių atitiktį Konstitucijai vertinęs Seimo
2021 m. spalio 13 d. savo išvadoje Nr. 102-P-27 nusprendė, kad minėtos projekto nuostatos „ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsniui“.
Tuo tarpu dėl teikiamo projekto antrajame variante siūlomų įtvirtinti analogiškų nuostatų atitikties Konstitucijai minėtas komitetas 2022 m. sausio 12 d. posėdyje padarė svarstymo komitete pertrauką iki pavasario sesijos. Kartu pastebėtina, kad pagal galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą teisinį reguliavimą miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės , kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius , išskyrus Neringos savivaldybę. Tuo tarpu pagal projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą miško žemė kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti gali būti paverčiama, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės , kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, taryba , išskyrus Neringos savivaldybę. Taigi projektu siūloma pakeisti savivaldybės instituciją, kuri galėtų inicijuoti atitinkamą miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar atitinkamos savivaldybės administratoriaus direktoriaus pagal galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas inicijuotos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros, pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo, bet, įstatymui įsigaliojus dar nebaigtos, turėtų būti užbaigtos pagal iki įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriomis būtų pašalintas šis neaiškumas. 2. Tikslintini įstatymo priėmimo datos metai. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje siūloma nustatyti, kad prie miško žemės priskiriamos „siauros – iki 10 metrų pločio - inžinerinių tinklų, įskaitant jų apsaugos zonas, užimamos žemės juostos“. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad inžinerinių tinklų koridorių teritorijos pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą yra priskiriamos kitos paskirties žemei. Be to, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami: mišku apaugęs plotas (medynai); neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomos nuostatos nėra suderintos su minėtoms Žemės įstatymo nuostatoms. 4.
dalyje siūloma nustatyti, kad „Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, o privačių miškų valdytojams 5 procentų atskaitymai už plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną. Surinktos lėšos skirstomos taip 50 procentų į valstybės biudžetą ir 50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais:
Pirma, kalbiniu aspektu nėra aiškus formuluotės „į savivaldybės, <...>, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai“ turinys. Abejotina, ar savivaldybės turi atskirą biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuri dalis iš 15 procentų valstybinių miškų valdytojų atskaitymų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką būtų skiriama bendrosioms miško reikmėms, o kuri - bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, tokios dalys neturėtų būti nustatytos keičiamame įstatyme. Trečia, projekto nuostatos, kad miško valdytojų atskaitymai skirstomi „50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai“ nėra aiškios dėl tarpusavio santykio su Kelių įstatymo nuostatomis. Kelių įstatymo 3 straipsnio
ietinės reikšmės keliai skirstomi į:
1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams;
2) vidaus kelius.
Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių ( toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Minėto įstatymo
nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Taigi, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kurių konkrečiai ar visų vietinės reikšmės kelių priežiūrai būtų naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos. Kita vertus, abejotina ir tai, ar Miškų įstatymo, o ne Kelių įstatymo ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo reguliavimo dalyku yra vietinės reikšmės kelių priežiūros finansavimas. Ketvirta, projekto nuostatos, kad nustatomi privalomieji „privačių miškų valdytojams 5 procentų atskaitymai už plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną“ nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokie
„plyni kirtimai“ turimi omenyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo
įstatymo nuostatas (pavyzdžiui, 3 straipsnį) plynieji kirtimai gali būti plynieji pagrindiniai miško kirtimai ir plynieji sanitariniai miško kirtimai, todėl nėra pakankamai aišku, kokios rūšies (ar abiejų) plynieji kirtimai turimi omenyje.
Be to, nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų (nėra pateikta siūlomo pakeitimo motyvų), nėra aišku, kodėl privačių miškų valdytojams siūloma nustatyti privalomuosius atskaitymus į valstybės biudžetą tik už parduotą žaliavinę medieną vykdant plynuosius kirtimus, tuo tarpu už parduotą žaliavinę medieną vykdant kitokio būdo (pavyzdžiui, atrankinio ar atvejinio pagrindinio miško kirtimo būdais) miško kirtimus tokie privalomieji atskaitymai nebūtų nustatomi. 5. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata toje apimtyje, kurioje nustatoma, kad bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos naudojamos „bendrai kelių <...> priežiūrai ir taisymui (remontui)“ nėra aiški, nes neaišku, kokie keliai (pavyzdžiui, miško keliai ar kokie kiti) turimi omenyje. 6. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos ,,privačių miškų savininkų organizacinė struktūra“ nereikėtų patikslinti, nes nėra pakankamai aišku, ar turimos omenyje privačių miškų savininkų asociacijos, viešosios įstaigos, įmonės ir pan., ar turimi omenyje ir neformalūs privačių miškų savininkų susivienijimai . 7. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostata ,,Aplinkos ministerijos pavaldžios institucijos“ nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą, ji gali būti nevienodai aiškinama. Jeigu turimos omenyje tos įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Aplinkos ministerija, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti . 8. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte r eikėtų atsisakyti perbraukto žodžio „miestuose“. 9.
siūlomos papildyti formuluotės „arba bendruosiuose planuose urbanizuotose teritorijose“ turinys nėra aiškus, nes pagal Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, manytina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatų formuluotė „vietovės lygmens bendruosiuose planuose“ savo turiniu apima ir minėtą projektu siūlomą naują formuluotę. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas šių projekto nuostatų tikslingumas. 10. Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos ministerija pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį atlieka miškų ūkio valstybinio valdymo funkcijas bei į Vyriausybės kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. 11. Projektu siūloma reglamentuoti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, taip pat pastatų tokioje žemėje statybą. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis neatsiejamai susijęs su teritorijų planavimo procesu. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad projekto rengėjai atlieka projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu projekte numatoma reglamentuoti santykius, susijusius su žemėtvarka, teritorijų planavimu ir statyba Atsižvelgiant į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
2022-11-21 Nr. XIVP-887(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymas) 2 straipsnio 20 dalyje siūloma nustatyti, kad prie miško žemės priskiriamos „siauros – iki 10 metrų pločio - inžinerinių tinklų, įskaitant jų apsaugos zonas, užimamos žemės juostos“. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad inžinerinių tinklų koridorių teritorijos pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą yra priskiriamos kitos paskirties žemei. Be to, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami: mišku apaugęs plotas (medynai); neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomos nuostatos nėra suderintos su minėtoms Žemės įstatymo nuostatoms. 2.
dalyje siūloma nustatyti, kad „Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, o privačių miškų valdytojams 5 procentų atskaitymai už plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną. Surinktos lėšos skirstomos taip 50 procentų į valstybės biudžetą ir 50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais:
Pirma, nėra aiškios projekto nuostatos, nustatančios, jog privalomi atskaitymai nustatomi „ bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti“, tačiau surinktos lėšos už šiuos atskaitymus paskirstomos:
„50 procentų į valstybės biudžetą ir 50 procentų į
savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai“, t. y. projektu privalomi atskaitymai nustatomi turint tikslą tenkinti valstybės biudžeto (įskaitant ir bendrąsias miško) reikmes, tačiau lėšos, gautos už šiuos atskaitymus, būtų įskaitomos ne tik į valstybės biudžetą ir būtų naudojamos projekte numatytų reikmių tenkinimui, bet būtų įskaitomos ir į savivaldybių biudžetus ir būtų naudojamos tik vienai paskirčiai – vietinės reikšmės kelių priežiūrai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektu siūlomi nustatyti tikslai, dėl kurių nustatomi privalomi atskaitymai, nėra suderinti su lėšų, gautų už šiuos atskaitymus, panaudojimu. Antra, kalbiniu aspektu nėra aiškus formuluotės „į savivaldybės, <...>, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai“ turinys. Abejotina, ar savivaldybės turi atskirą biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai.
Trečia, projekto nuostatos, kad miško valdytojų atskaitymai skirstomi „50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai“ nėra aiškios dėl tarpusavio santykio su Kelių įstatymo nuostatomis. Kelių įstatymo 3 straipsnio
ietinės reikšmės keliai skirstomi į:
1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams;
2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių ( toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Minėto įstatymo
nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Taigi, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kurių konkrečiai ar visų vietinės reikšmės kelių priežiūrai būtų naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos. Kita vertus, abejotina ir tai, ar Miškų įstatymo, o ne Kelių įstatymo ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo reguliavimo dalyku yra vietinės reikšmės kelių priežiūros finansavimas. Ketvirta, projekto nuostatos, kad nustatomi privalomieji
„privačių miškų valdytojams 5 procentų atskaitymai
už plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną“ nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokie „plyni kirtimai“ turimi omenyje.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas (pavyzdžiui, 3 straipsnį) plynieji kirtimai gali būti plynieji pagrindiniai miško kirtimai ir plynieji sanitariniai miško kirtimai, todėl nėra pakankamai aišku, kokios rūšies (ar abiejų) plynieji kirtimai turimi omenyje. Be to, nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų (nėra pateikta siūlomo pakeitimo motyvų), nėra aišku, kodėl privačių miškų valdytojams siūloma nustatyti privalomuosius atskaitymus į valstybės biudžetą tik už parduotą žaliavinę medieną vykdant plynuosius kirtimus, tuo tarpu už parduotą žaliavinę medieną vykdant kitokio būdo (pavyzdžiui, atrankinio ar atvejinio pagrindinio miško kirtimo būdais) miško kirtimus tokie privalomieji atskaitymai nebūtų nustatomi. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata toje apimtyje, kurioje nustatoma, kad bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos naudojamos „bendrai kelių <...> priežiūrai ir taisymui (remontui)“ nėra aiški, nes neaišku, kokie keliai (pavyzdžiui, miško keliai ar kokie kiti) turimi omenyje. 4. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos ,,privačių miškų savininkų organizacinė struktūra“ nereikėtų patikslinti, nes nėra pakankamai aišku, ar turimos omenyje privačių miškų savininkų asociacijos, viešosios įstaigos, įmonės ir pan., ar turimi omenyje ir neformalūs privačių miškų savininkų susivienijimai . 5. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostata ,,Aplinkos ministerijos pavaldžios institucijos“ nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą, ji gali būti nevienodai aiškinama.
Jeigu turimos omenyje tos įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Aplinkos ministerija, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti . 6. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2146), kuriame valstybės biudžeto pajamos jau yra suplanuotos, yra pateiktas Seimui svarstyti, o projektu siūlomu nauju teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. privalomi atskaitymai būtų paskirstyti į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, t. y. kitaip nei galiojančiame Miškų įstatyme, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 7. Tikslintina projekto straipsnių numeracija. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
2023-12-12 Nr. XIVP-887(6) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi keičiamo Miškų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad „ Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų atskaitymai, o privačių miškų valdytojams – 5 procentų atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Surinktos lėšos skirstomos taip: 85 procentų į valstybės biudžetą ir 15 procentų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirstomos į savivaldybių, kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, biudžetus vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir taisymui (remontui)“. Šios projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais. Pirma, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 24 punktą atskaitymai nuo pajamų pagal Miškų įstatymą yra priskiri prie Mokesčių administravimo įstatymu administruojamų mokesčių, todėl jiems taikomos mokesčių reguliavimui nustatytos taisyklės. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pagal galiojančias Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, tiek pagal projektu 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas šių atskaitymų apskaičiavimo ir mokėjimų tvarką nustato Vyriausybė.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2000 m. kovo 15 d. nutarime pažymėjo, kad „<...> esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai , išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu“ (pabraukta – mūsų). Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos pildytinos, nustatant įstatyme privalomųjų atskaitymų mokėjimo terminus ir kitus esminius šių atskaitymų elementus, nes kitu atveju, svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotą oficialiąją konstitucinę doktriną. Antra, projekto nuostatos, kad iš privalomųjų atskaitymų „surinktos lėšos skirstomos taip: 85 procentų į valstybės biudžetą ir
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirstomos į savivaldybių , kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, biudžetus vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir taisymui (remontui) “ svarstytinos dėl jų santykio su Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto nuostatomis, pagal kurias savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos, be kita ko, yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas . Iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl projekte siūloma, kad savivaldybei skirtos lėšos gali būti naudojamos tik dalies savarankiškosios funkcijos vykdymui, pavyzdžiui, tik vietinės reikšmės viešųjų kelių, o ne ir vietinės reikšmės vidaus kelių priežiūrai ir taisymui (remontui); kodėl nesiūloma lėšas naudoti vietinės reikšmės kelių tiesimui ir saugaus eismo organizavimui.
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį privalomieji atskaitymai nustatomi bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti , todėl projekto nuostata, kad minėtos lėšos gali būti skiriamos savarankiškosios savivaldybių funkcijos vykdymo finansavimui, nedera su privalomųjų atskaitymų nustatymo tikslu. Pagal Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies
biudžetams skiriamos valstybinėms funkcijoms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti. Taigi, savarankiškosios savivaldybių funkcijos vykdymo finansavimą užtikrina pačios savivaldybės rengdamos ir tvirtindamos savo savarankiškus biudžetus. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2002 m. sausio 14 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją savivaldybių biudžetai yra savarankiški, kad savivaldybių biudžetų savarankiškumas – svarbus savivaldybių veiklos savarankiškumo pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją konstitucinio principo aspektas, taip pat kad savivaldybių savarankiškumas biudžeto srityje nėra absoliutus. Be to, aptariamų projekto nuostatų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą, kurį pagal projekto aiškinamąjį raštą siūloma įgyvendinti teikiamu projektu.
Šiame nutarime, be kita ko, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „<...> Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta įstatymų, numatančių tam tikras išlaidas, samprata: tai yra įstatymai, įpareigojantys užtikrinti valstybės biudžeto santykių įvairiais biudžetiniais metais perimamumą, finansavimo tęstinumą tais išskirtiniais atvejais, kai tam tikriems (ypatingiems, ilgalaikiams, strateginiams) visuomenės ir valstybės uždaviniams kryptingai spręsti lėšų reikia daugiau, negu galima skirti per vienus biudžetinius metus (pavyzdžiui, strateginiams energetikos, transporto, aplinkos apsaugos, informacinių technologijų plėtros, kultūros paveldo apsaugos projektams įgyvendinti). Pabrėžtina, kad Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta įstatymų, numatančių tam tikras išlaidas, sąvoka suponuoja konkretų tuose įstatymuose nustatytą valstybės lėšų, skiriamų šiems visuomenės ir valstybės uždaviniams spręsti, dydį, kuris turi būti atspindėtas kiekvienų metų valstybės biudžete“. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybių nuolatinio pobūdžio funkcija, ir į tai, kad savivaldybių biudžetų sudarymui taikomas savarankiškumo principas bei vienų biudžetinių metų trukmė, svarstytina, ar projekto nuostatos ta apimtimi, kuria nustatoma tikslinė surinktų lėšų iš privalomųjų atskaitymų paskirtis savarankiškajai savivaldybių funkcijai vykdyti dera su savivaldybių biudžetų bei savivaldybių savarankiškumo principais.
Trečia, kartu kelia abejonių ir pats projekte minimų atskaitymų paskirstymo savivaldybėms principas, pagal kurį savivaldybių, kurių miškingumas yra lygus 50 procentų ar mažesnis, biudžetai negautų minėtų atskaitymų dalies vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir taisymui (remontui). Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis pasirinktas būtent didesnis nei 50 procentų miškingumo dydis ir kodėl būtent toks dydis turėtų lemiamą reikšmę, kad savivaldybėms, kurių miškingumas nesiekia minėto dydžio, atskaitymų dalis visai nebūtų skiriama, nors vietinės reikšmės viešųjų kelių ilgis tokiose savivaldybėse galėtų būti žymiai didesnis, nei savivaldybėse, kuriose miškingumas didesnis nei 50 procentų, atitinkamai ir didesnis poreikis tokių kelių priežiūrai ir taisymui (remontui). Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projekte siūlomas nustatyti privalomųjų atskaitymų paskirstymo savivaldybėms kriterijus yra pagrįstas ir objektyvus. 2.
straipsnio 2 dalies 1 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą inžineriniai tinklai miško žemėje galėtų būti įrengiami ir būtų laikomi nedarančiais esminės įtakos miško ekosistemai, jei „Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas inžinerinių tinklų (įskaitant laikomų kilnojamaisiais daiktais) apsaugos zonos plotis neviršija 10 metrų ir šioje apsaugos zonoje leidžiama auginti želdinius“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teikiamą įstatymo projektą lydinčiojo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-888(5) (toliau – projektas reg. Nr. XIVP-888(5)) 1 straipsnyje dėstomo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punkto nuostatas tiesti inžinerinius tinklus miško žemėje būtų galima tik iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonos plotį) miško žemės juostose. Taigi, projekte reg. Nr. XIVP-888(5) į siauras iki 10 metrų pločio miško žemės juostas įskaitomos pačių inžinerinių tinklų ir jų apsaugos zonų plotis (ta pati nuostata yra įvirtinta ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio
neviršyti pats inžinerinių tinklų apsaugos zonos plotis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekte reg. Nr. XIVP-888(5) yra nustatyta išimtis tiesti inžinerinius tinklus miško žemėje, o ne juos įrengti miško žemėje, kaip yra siūloma reglamentuoti teikiamo projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 102 straipsnio pavadinime, šio straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 ir 3 punktuose. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 3.
projekto variantuose buvo siūloma nustatyti kitokias lėšų, surinktų už privalomuosius atskaitymus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, paskirstymo į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus proporcijas, todėl nėra aišku, kokią įtaką 2024 metų valstybės biudžetui darytų naujų minėtų proporcijų nustatymas. Atkreiptinas dėmesys, 2024 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas jau yra priimtas. Manytina, kad 2024 metų valstybės biudžeto pajamos buvo suplanuotos atsižvelgiant į galiojančio Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, pagal kurias miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką įskaitomi į valstybės biudžetą bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti, valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 10 procentų atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką yra įskaitomi į valstybės biudžetą bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti. Tuo tarpu pagal teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą 15 procentų surinktų lėšų iš privalomųjų atskaitymų būtų paskirstomos atitinkamoms savivaldybėms. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos nuostata, kad įgaliojimus rengti valstybės biudžeto projektą turi Vyriausybė, reiškia, jog Vyriausybė – ir tik ji – turi įgaliojimus valstybės biudžeto projekte numatyti, kiek lėšų ir iš kokių pajamų šaltinių turėtų būti gauta, kiek lėšų ir kokiems tikslams turėtų būti skirta, ir kt. (2002 m. liepos 11 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai).
Kaip Konstitucinis Teismas konstatavo 2002 m. sausio 14 d. nutarime, Vyriausybė turi ne tik konstitucinę teisę, bet ir konstitucinę pareigą valstybės biudžeto projekte numatyti konkrečius pajamų šaltinius, jų sumas, taip pat konkrečias sumas, numatomas valstybės ir visuomenės reikmėms finansuoti. Atsižvelgiant į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas K O M I T E T O I Š V A D O S DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2, 7 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS
1Komiteto posėdyje dalyvavo :
komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielius Landsbergis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Neringa Azguridienė ir Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas, Aplinkos ministerijos atstovai. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-10-113 2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 3 straipsniu keičiamo Miškų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis rekreacinėms teritorijoms formuoti . Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais.
Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti, krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams, formuoti ir pan. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Taigi, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą. Tuo tarpu, projekto nuostatomis išplečiamas atvejų, kada miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, ratas. Pagal projekto nuostatas miško žemė kitomis naudmenomis galėtų būti paverčiama ir tose savivaldybėse, kuriose miškai užima santykinai nedidelę savivaldybės teritorijos dalį. Taigi tokiose savivaldybėse ir taip negausūs miško plotai galėtų būti dar labiau mažinami.
Pažymėtina, kad Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, numatyta, kad rekreacines teritorijas sudaro žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, 7.13. papunkčiu, poilsio paskirties pastatams priskiriami pastatai, skirti poilsiui, t. y. poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad rekreacinių teritorijų (ypač komercinės paskirties) formavimas sukuria prielaidas stichiškam miškų urbanizavimui, apriboja visuomenės prieinamumą prie miškų ir jo išteklių naudojimą, todėl, abejotina, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis - rekreacinėms teritorijoms formuoti prisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo (Konstitucijos
Pritartina Teisės departamento argumentams. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarimu sprendė klausimą dėl privačių miškų kirtimo ir žalos atlyginimo, jeigu miškas kertamas be leidimų ir pasisakė, kad miškas yra ne tik privatus turtas, bet „ miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų.
Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę.“ Taigi, tiek valstybiniai, tiek privatūs miškai yra vienas pagrindinių gamtos turtų ir visos visuomenės turtų, todėl prieita prie išvados, kad nauji Miškų įstatymo pakeitimai neatitinka viešojo intereso ir galimai kenktų miško, kaip Konstitucijos ginamos vertybės, išsaugojimui, todėl galimai prieštarauja Konstitucijos 54 straipsniui. Savivaldybėms, kurių teritorijos miškingumas didesnis kaip 50 procentų (išskyrus Neringos savivaldybę), ir dabar galima daryti išimties tvarka vykdyti gyvenamąją statybą, nes jau dabar yra numatyta įstatyme. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis gyvenamųjų pastatų, pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, taryba, išskyrus Neringos savivaldybę. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalį urbanizuotomis teritorijomis laikomos pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose.
Taigi projekto nuostatomis išplečiamas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų ratas, t. y. pagal projekto nuostatas miško žemę kitomis naudmenomis galima būtų paversti ne tik gyvenamųjų pastatų teritorijoms miestuose formuoti (kaip nustatyta galiojančiame įstatyme), bet ir gyvenamųjų pastatų teritorijoms formuoti miesteliuose, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose, taip pat pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms formuoti miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybinės svarbos objektams įrengti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo objektams įrengti, krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiesiems krašto apsaugos tikslams, formuoti ir pan. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis gyvenamųjų pastatų teritorijoms miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose formuoti, taip pat pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose formuoti, prisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo (Konstitucijos 54 straipsnis) bei atitiktų viešąjį interesą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei projekto 3 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis laisvųjų ekonominių zonų projektams įgyvendinti bei pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms esamose miestų pramonės teritorijose. Nepaisant to, kad šių projekto nuostatų turinys nėra pakankamai aiškus (žiūrėti šios išvados 9 ir
suformuotą doktriną, reikėtų įvertinti, ar ir šios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą.
Kartu pastebėtina, kad pagal galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą teisinį reguliavimą miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės , kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius , išskyrus Neringos savivaldybę. Tuo tarpu pagal projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą miško žemė kitomis naudmenomis gyvenamųjų pastatų paskirties teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti gali būti paverčiama, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės , kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, taryba , išskyrus Neringos savivaldybę. Taigi projektu siūloma pakeisti savivaldybės instituciją, kuri galėtų inicijuoti atitinkamą miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar atitinkamos savivaldybės administratoriaus direktoriaus pagal galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas inicijuotos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros, pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo, bet, įstatymui įsigaliojus dar nebaigtos, turėtų būti užbaigtos pagal iki įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriomis būtų pašalintas šis neaiškumas.
Pritarti Pritartina Teisės departamento argumentams. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarimu sprendė klausimą dėl privačių miškų kirtimo ir žalos atlyginimo, jeigu miškas kertamas be leidimų ir pasisakė, kad miškas yra ne tik privatus turtas, bet „ miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę.“ Taigi, tiek valstybiniai, tiek privatūs miškai yra vienas pagrindinių gamtos turtų ir visos visuomenės turtų, todėl prieita prie išvados, kad nauji Miškų įstatymo pakeitimai neatitinka viešojo intereso ir galimai kenktų miško, kaip Konstitucijos ginamos vertybės, išsaugojimui, todėl galimai prieštarauja Konstitucijos 54 straipsniui. Savivaldybėms, kurių teritorijos miškingumas didesnis kaip 50 procentų (išskyrus Neringos savivaldybę), ir dabar galima daryti išimties tvarka vykdyti gyvenamąją statybą, nes jau dabar yra numatyta įstatyme. 3. Komiteto sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-887) 3 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsniui. 4. Balsavimo rezultatai: už –5 , prieš –0 , susilaikė –2 . 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
KONSTITUCIJAI (patikslinta)
: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Andrius Navickas pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Seimo narys Juozas Baublys, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Neringa Azguridienė ir Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis rekreacinėms teritorijoms formuoti . Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais.
Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti, krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams, formuoti ir pan. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Taigi, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą. Tuo tarpu, projekto nuostatomis išplečiamas atvejų, kada miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, ratas. Pagal projekto nuostatas miško žemė kitomis naudmenomis galėtų būti paverčiama ir tose savivaldybėse, kuriose miškai užima santykinai nedidelę savivaldybės teritorijos dalį. Taigi tokiose savivaldybėse ir taip negausūs miško plotai galėtų būti dar labiau mažinami.
Pažymėtina, kad Žemės naudojimo būdų turinio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40
„Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, numatyta, kad
rekreacines teritorijas sudaro žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017
„Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, 7.13. papunkčiu, poilsio paskirties pastatams priskiriami pastatai, skirti poilsiui, t. y. poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad rekreacinių teritorijų (ypač komercinės paskirties) formavimas sukuria prielaidas stichiškam miškų urbanizavimui, apriboja visuomenės prieinamumą prie miškų ir jo išteklių naudojimą, todėl, abejotina, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis - rekreacinėms teritorijoms formuoti prisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo (Konstitucijos 54 straipsnis) bei atitiktų viešąjį interesą. Pritarti Pritartina Teisės departamento argumentams. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarimu sprendė klausimą dėl privačių miškų kirtimo ir žalos atlyginimo, jeigu miškas kertamas be leidimų ir pasisakė, kad miškas yra ne tik privatus turtas, bet „ miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų.
Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę.“ Taigi, tiek valstybiniai, tiek privatūs miškai yra vienas pagrindinių gamtos turtų ir visos visuomenės turtų, todėl svarstant šį projektą prieita prie išvados, kad nauji Miškų įstatymo pakeitimai (vertinant visas pateiktas išimtis) neatitinka viešojo intereso ir galimai kenktų miško, kaip Konstitucijos ginamos vertybės, išsaugojimui, todėl galimai prieštarauja Konstitucijos 54 straipsniui. Savivaldybėms, kurių teritorijos miškingumas didesnis kaip 50 procentų (išskyrus Neringos savivaldybę), ir dabar išimties tvarka galima vykdyti gyvenamąją statybą, nes jau tai yra numatyta įstatyme. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis gyvenamųjų pastatų, pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, taryba, išskyrus Neringos savivaldybę. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalį urbanizuotomis teritorijomis laikomos pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose.
Taigi projekto nuostatomis išplečiamas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų ratas, t. y. pagal projekto nuostatas miško žemę kitomis naudmenomis galima būtų paversti ne tik gyvenamųjų pastatų teritorijoms miestuose formuoti (kaip nustatyta galiojančiame įstatyme), bet ir gyvenamųjų pastatų teritorijoms formuoti miesteliuose, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose, taip pat pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms formuoti miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybinės svarbos objektams įrengti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo objektams įrengti, krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiesiems krašto apsaugos tikslams, formuoti ir pan. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis gyvenamųjų pastatų teritorijoms miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose formuoti, taip pat pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose formuoti, prisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo (Konstitucijos 54 straipsnis) bei atitiktų viešąjį interesą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei projekto 3 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis laisvųjų ekonominių zonų projektams įgyvendinti bei pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms esamose miestų pramonės teritorijose. Nepaisant to, kad šių projekto nuostatų turinys nėra pakankamai aiškus (žiūrėti šios išvados 9 ir
suformuotą doktriną, reikėtų įvertinti, ar ir šios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą.
Kartu pastebėtina, kad pagal galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą teisinį reguliavimą miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės , kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius , išskyrus Neringos savivaldybę. Tuo tarpu pagal projektu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą miško žemė kitomis naudmenomis gyvenamųjų pastatų paskirties teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti gali būti paverčiama, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės , kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, taryba , išskyrus Neringos savivaldybę. Taigi projektu siūloma pakeisti savivaldybės instituciją, kuri galėtų inicijuoti atitinkamą miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar atitinkamos savivaldybės administratoriaus direktoriaus pagal galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas inicijuotos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros, pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo, bet, įstatymui įsigaliojus dar nebaigtos, turėtų būti užbaigtos pagal iki įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriomis būtų pašalintas šis neaiškumas.
Pritarti Pritartina Teisės departamento argumentams. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarimu sprendė klausimą dėl privačių miškų kirtimo ir žalos atlyginimo, jeigu miškas kertamas be leidimų ir pasisakė, kad miškas yra ne tik privatus turtas, bet „ miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę.“ Taigi, tiek valstybiniai, tiek privatūs miškai yra vienas pagrindinių gamtos turtų ir visos visuomenės turtų, todėl svarstant šį projektą prieita prie išvados, kad nauji Miškų įstatymo pakeitimai (vertinant visas pateiktas išimtis) neatitinka viešojo intereso ir galimai kenktų miško, kaip Konstitucijos ginamos vertybės, išsaugojimui, todėl galimai prieštarauja Konstitucijos 54 straipsniui. Savivaldybėms, kurių teritorijos miškingumas didesnis kaip 50 procentų (išskyrus Neringos savivaldybę), ir dabar išimties tvarka galima vykdyti gyvenamąją statybą, nes jau tai yra numatyta įstatyme. 3. Komiteto sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-887) 3 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsniui. 4. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 2. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas K O M I T E T O I Š V A D O S DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2, 7 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS
1Komiteto posėdyje dalyvavo :
komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Ireną Haasę pavaduojanti Liuda Pociūnienė, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Vyšniauskas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė , padėjėjos Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: projekto autorius Seimo narys Juozas Baublys, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-2231 8 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto
įstatymo) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis gyvenamosioms, pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, taryba, išskyrus Neringos savivaldybę. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalį urbanizuotomis teritorijomis laikomos pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose. Taigi projekto nuostatomis išplečiamas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų ratas, t. y. pagal projekto nuostatas miško žemę kitomis naudmenomis galima būtų paversti ne tik gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti (kaip nustatyta galiojančiame įstatyme), bet ir gyvenamosioms teritorijoms formuoti miesteliuose, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose, taip pat pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms formuoti miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais.
Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybinės svarbos objektams įrengti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo objektams įrengti, krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiesiems krašto apsaugos tikslams, formuoti ir pan. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs , kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis gyvenamosioms teritorijoms miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose formuoti, taip pat pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose formuoti, prisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo (Konstitucijos 54 straipsnis) bei atitiktų viešąjį interesą. Pažymėtina ir tai, kad tiekiamo projekto pirmajame variante taip pat buvo siūloma įtvirtinti analogiškas nuostatas, kurių atitiktį Konstitucijai vertinęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2021 m. spalio 13 d. savo išvadoje Nr. 102-P-27 nusprendė, kad minėtos projekto nuostatos „prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsniui“.
Tuo tarpu dėl teikiamo projekto antrajame variante siūlomų įtvirtinti analogiškų nuostatų atitikties Konstitucijai minėtas komitetas 2022 m. sausio 12 d. posėdyje padarė svarstymo komitete pertrauką iki pavasario sesijos. Pritarti Pritartina Teisės departamento argumentams. Taip pat konstatuotina, kad siūlomos nuostatos dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis iš esmės nesiskiria nuo ankstesnių teiktų projektų, t. y. projekto nuostatomis išplečiamas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų ratas . Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarimu sprendė klausimą dėl privačių miškų kirtimo ir žalos atlyginimo, jeigu miškas kertamas be leidimų ir pasisakė, kad miškas yra ne tik privatus turtas, bet „ miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę.“ Taigi, tiek valstybiniai, tiek privatūs miškai yra vienas pagrindinių gamtos turtų ir visos visuomenės turtų, todėl svarstant šį projektą prieita prie išvados, kad nauji Miškų įstatymo pakeitimai (vertinant visas pateiktas išimtis) neatitinka viešojo intereso ir galimai kenktų miško, kaip Konstitucijos ginamos vertybės, išsaugojimui, todėl galimai prieštarauja Konstitucijos 54 straipsniui. Savivaldybėms, kurių teritorijos miškingumas didesnis kaip 50 procentų (išskyrus Neringos savivaldybę), ir dabar išimties tvarka galima vykdyti gyvenamąją statybą, nes jau tai yra numatyta įstatyme. 3. Komiteto sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsniui. 4. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 3. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė
Kaimo reikalų komitetas
2023-08
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Sergejus Jovaiša. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-21 1(2)
projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Miškų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 20 dalyje siūloma nustatyti, kad prie miško žemės priskiriamos
„siauros – iki 10 metrų pločio - inžinerinių tinklų, įskaitant jų apsaugos
zonas, užimamos žemės juostos“. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad inžinerinių tinklų koridorių teritorijos pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą yra priskiriamos kitos paskirties žemei.
Be to, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami: mišku apaugęs plotas (medynai); neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomos nuostatos nėra suderintos su minėtoms Žemės įstatymo nuostatoms. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-21 2(7) 1(2)
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, o privačių miškų valdytojams
medieną.
Surinktos lėšos skirstomos taip 50 procentų į valstybės biudžetą ir
vietinės reikšmės kelių priežiūrai.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais: Pirma, nėra aiškios projekto nuostatos, nustatančios, jog privalomi atskaitymai nustatomi
„bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms
tenkinti“, tačiau surinktos lėšos už šiuos atskaitymus paskirstomos: „50 procentų į valstybės biudžetą ir 50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai“, t. y. projektu privalomi atskaitymai nustatomi turint tikslą tenkinti valstybės biudžeto (įskaitant ir bendrąsias miško) reikmes, tačiau lėšos, gautos už šiuos atskaitymus, būtų įskaitomos ne tik į valstybės biudžetą ir būtų naudojamos projekte numatytų reikmių tenkinimui, bet būtų įskaitomos ir į savivaldybių biudžetus ir būtų naudojamos tik vienai paskirčiai – vietinės reikšmės kelių priežiūrai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektu siūlomi nustatyti tikslai, dėl kurių nustatomi privalomi atskaitymai, nėra suderinti su lėšų, gautų už šiuos atskaitymus, panaudojimu. Antra, kalbiniu aspektu nėra aiškus formuluotės „į savivaldybės, <...>, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai“ turinys. Abejotina, ar savivaldybės turi atskirą biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai.
Trečia, projekto nuostatos, kad miško valdytojų atskaitymai skirstomi „50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai“ nėra aiškios dėl tarpusavio santykio su Kelių įstatymo nuostatomis. Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Minėto įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Taigi, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kurių konkrečiai ar visų vietinės reikšmės kelių priežiūrai būtų naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos. Kita vertus, abejotina ir tai, ar Miškų įstatymo, o ne Kelių įstatymo ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo reguliavimo dalyku yra vietinės reikšmės kelių priežiūros finansavimas. Ketvirta, projekto nuostatos, kad nustatomi privalomieji „privačių miškų valdytojams 5 procentų atskaitymai už plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną“ nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokie „plyni kirtimai“ turimi omenyje.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas (pavyzdžiui, 3 straipsnį) plynieji kirtimai gali būti plynieji pagrindiniai miško kirtimai ir plynieji sanitariniai miško kirtimai, todėl nėra pakankamai aišku, kokios rūšies (ar abiejų) plynieji kirtimai turimi omenyje. Be to, nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų (nėra pateikta siūlomo pakeitimo motyvų), nėra aišku, kodėl privačių miškų valdytojams siūloma nustatyti privalomuosius atskaitymus į valstybės biudžetą tik už parduotą žaliavinę medieną vykdant plynuosius kirtimus, tuo tarpu už parduotą žaliavinę medieną vykdant kitokio būdo (pavyzdžiui, atrankinio ar atvejinio pagrindinio miško kirtimo būdais) miško kirtimus tokie privalomieji atskaitymai nebūtų nustatomi. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-21 2(7) 1(2)
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata toje apimtyje, kurioje nustatoma, kad bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos naudojamos „bendrai kelių <...> priežiūrai ir taisymui (remontui)“ nėra aiški, nes neaišku, kokie keliai (pavyzdžiui, miško keliai ar kokie kiti) turimi omenyje. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-21 2(7) 1(2)
ar, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos ,,privačių miškų savininkų organizacinė struktūra“ nereikėtų patikslinti, nes nėra pakankamai aišku, ar turimos omenyje privačių miškų savininkų asociacijos, viešosios įstaigos, įmonės ir pan., ar turimi omenyje ir neformalūs privačių miškų savininkų susivienijimai. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-21 2(7) 1(2)
Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostata ,,Aplinkos ministerijos pavaldžios institucijos“ nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą, ji gali būti nevienodai aiškinama. Jeigu turimos omenyje tos įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Aplinkos ministerija, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-21
dėmesys, kad 2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2146), kuriame valstybės biudžeto pajamos jau yra suplanuotos, yra pateiktas Seimui svarstyti, o projektu siūlomu nauju teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. privalomi atskaitymai būtų paskirstyti į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, t. y. kitaip nei galiojančiame Miškų įstatyme, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Atsižvelgti. LR Vyriausybės nuomonė gauta. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-21
projekto straipsnių numeracija. Pritarti. 8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-11-22 1(2) 2(7) (20), 1(2) Įvertinę Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2 ir
atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 9.
nustatyta, kad Projektu siūloma dalis nuostatų gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi sudarytų sąlygas valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančių miškų pavertimui kitomis naudmenomis neužtikrinant Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyto „ išimtinumo “ ir „ visuomenės intereso “ principų įgyvendinimo [1] . Dalis Projektu siūlomų nuostatų taip pat svarstytinos ir teisinio aiškumo aspektu, taip pat (kadangi sudarytų sąlygas potencialiai žalingus padarinius sukelti galinčių inžinerinių statinių įrengimui miško žemėje) aplinkosauginiu aspektais. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
antikorupcinių pastabų ar pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. Atliktas naujas antikorupcinis vertinimas. 10. LR STT, 2021-12-10 raštas
:
dalį 10 punktu ir nustatyti, kad „Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: 10) pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms esamose miestų pramonės teritorijose (pabrauktu šriftu pažymėtos Projektu siūlomos nuostatos). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad pagal galiojančio Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 10 dalies 2 punkto nuostatas miestų miškai priskiriami valstybinės reikšmės miškams, kurie Lietuvos Respublikai priklauso išimtine nuosavybės teise.
Kadangi pagal Projekto siūlymus į esamas miestų pramonės teritorijas patenkantys miškai (jeigu tokių yra) galėtų būti paverčiami kitomis naudmenomis pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms, šie prarastų Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančio turto statusą. Nors valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančio turto (taip pat miškų) statuso institutas nėra absoliutus (Įstatyme nustatytais atvejais miškas gali būti išbraukiamas iš valstybinės reikšmės miškų sąrašo, o jo žemė paverčiama kitomis naudmenomis), pagal Įstatyme nustatyto teisinio reglamentavimą kontekstą miško žemės (taip pat valstybei priklausančios išimtine nuosavybės teise) pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik išimtinais atvejais ir siekiant užtikrinti visuomenės interesus (pavyzdžiui, valstybei svarbiems projektams įgyvendinti; skirtose valstybės sienos apsaugos ir krašto apsaugos tikslams; visuomeninės paskirties teritorijoms formuoti ir kt.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį Įstatymą atskirais atvejais tokia išimtinė teisė gali būti realizuota tik tuomet, jeigu siekiamų tikslų įgyvendinti negalima ne miško žemėje (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4, 6 ir 8 punktų nuostatos). Tuo tarpu Projektas nenustato papildomų sąlygų (ar kriterijų) dėl siūlomų nuostatų taikymo, todėl, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, jų taikymas neužtikrintų, kad miško žemė kitomis naudmenomis būtų paverčiama tik išimtiniais atvejais (kitaip sakant, Projektu siūlomos nuostatos nustatytų bendrojo taikymo, o ne su išimtinės teisės įgyvendinimu susijusį teisinį reglamentavimą). Atsižvelgti.
Atsižvelgti. Atliktas naujas antikorupcinis vertinimas. 11. LR STT, 2021-12-10 raštas Nr.:4-01-9323 1(2) 2(7) (20), 1(2)
straipsnio 1 dalimi siūloma Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą papildyti nuostatomis, sudarančiomis galimybę savivaldybėse, kurių teritorijų miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, miško žemę kitomis naudmenomis paversti gyvenamųjų pastatų, pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms urbanizuotose teritorijose formuoti (jeigu nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje). Nors minėti siūlymai Projekto aiškinamajame rašte grindžiami siekiu „ užtikrinti tvarią urbanizuotų teritorijų plėtrą, didinti darbo vietų skaičių, pajamas į biudžetus, kurti pridėtinę vertę, įtvirtinti galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms formuoti ir stiprinti savivaldybių savarankiškąją funkciją – teritorijų planavimą ir jo įgyvendinimą
“, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šiuo
atveju gali būti svarbu, ar kiekvienu konkrečiu atveju miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis gyvenamųjų pastatų, pramonės ir sandėliavimo objektų paskirties teritorijoms bus užtikrinami visuomenės, o ne atskirų asmenų ar mažų jų grupių interesai. Tuo atveju, jeigu minėtų Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas būtų naudingas tik atskiriems asmenims arba mažoms jų grupėms (pavyzdžiui: miško žemė (galimai argumentuojant visuomenės poreikių tenkinimu) būtų paverčiama kitomis naudmenomis, tačiau vėliau perleidus ją kitiems asmenims iš to didžiausią naudą gautų nekilnojamojo turto vystytojai arba verslo subjektai, o ne visuomenė), svarstytina, ar minėtos nuostatos atitiktų galiojančiu Įstatymu nustatyto teisinio reglamentavimo kontekstą, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik išimtinais atvejais ir siekiant užtikrinti visuomenės interesus (plačiau žiūrėti 2.1. pastaboje). Atsižvelgti. Atliktas naujas antikorupcinis vertinimas. 12.
2021-12-10 raštas Nr.:4-01-9323 1(2) 2(7) (20), 1(2)
Projekto 1 straipsnio siūlymus „miško žemės“ sąvoka apimtų siauras inžinierinių tinklų ir jų apsaugos zonų užimtos žemės juostas. Kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, šių pasiūlymų tikslas sudaryti sąlygas nekeičiant miško žemės naudojimo būdo siaurose miško žemės juostose įrengti nedidelės apimties inžinerinius tinklus, kurie būtų skirti ne tik miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Statybos techninį reglamento STR 1.01.03:2017
„Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR), patvirtinto Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. S1-73, 9 punkto (9.1 – 9.8 papunkčių) nuostatas [2] inžinieriniai pagal paskirtį yra naftos, dujų, vandentiekio, nuotekų šalinimo, elektros, ryšių ir kiti tinklai, o juos reglamentuojančių sąvokų turinys apima ne tik perdavimo ar paskirstymo terminalus (bendrai suvokiamus kaip perdavimo vamzdynus ar jų sistemą), bet ir saugyklas ar kitus inžinierinius statinius. Be to, pagal minėto teisės akto V skyriaus („ypatingieji statiniai“) antrojo skirsnio nuostatas atskirų kategorijų (šilumos, dujų, naftos, elektros, vandentiekio ir nuotekų) tinklai atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju gali būti priskiriami ypatingų statinių kategorijai – t. y. statiniams, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos; kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; kuriuose yra sudėtingų konstrukcijų ir sudėtingų technologijų. Taigi, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, diskutuotina, ar atskirais atvejais Projektu siūlomų nuostatų taikymas nesukels rizikos dėl Įstatymu saugomų vertybių užtikrinimo. Šiuo atveju taip pat svarbu, kad Projekto aiškinamajame rašte neatskleidžiamos minėtų siūlymų teikimą paskatinusios ir pagrindžiančios priežastys .
Jeigu Projekto siūlymų teikimą paskatinusios problemos yra aktualios visuomeninių interesų užtikrinimo požiūriu, prieš pritariant Projekto nuostatoms siūlytume išdiskutuoti dėl tikrųjų Projektu siekiamų tikslų ir galimų neigiamų padarinių rizikos. Taip pat manytume, kad svarstytina , ar siekiant apsaugoti Įstatymu saugomas vertybes ir išvengiant galimų žalingų padarinių Projekte nereikėtų nustatyti, kokius konkrečius inžinierinius tinklus miško žemės juostose būtų galima tiesti (pavyzdžiui, apibrėžti kokioms reikmėms, paskirčiai ir (ar) tikslams galėtų būti tiesiami inžinieriniai tinklai). Pritarti. 13. LR STT,
bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų atskaitymai, o privačių miškų valdytojams – 5 procentų atskaitymai. Pagal projektą surinktos lėšos būtų skirstomos po 50 procentų į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini teisinio aiškumo aspektu:
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrosioms miškų reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą. Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 10 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą.
Taigi, galiojančio Įstatymo nuostato nustato aiškius privalomųjų atskaitymų dydžius, kurie naudojami bendrosioms miškų reikmėms tenkinti (5 procentai privalomųjų atskaitymų) arba bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti (10 procentų privalomųjų atskaitymų). Tuo tarpu iš Projekto siūlymų neaišku, kokia konkreti privalomųjų atskaitymų dalis (nuo 50 procentų įskaitytų į valstybės biudžetą) turėtų būti naudojama bendrosioms miško reikmėms , o kokia kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti . Atsižvelgdami į išdėstytą manytume, kad siekiant teisinio aiškumo šios Projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Pritarti. 14. LR STT, 2021-12-10 raštas Nr.:4-01-9323 1(2) 2(7) (20), 1(2)
draudimus, taikymu: Galiojančios Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos draudžia paversti miško žemę kitomis naudmenomis kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose , išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 7,8 , 9 punktuose nurodytus atvejus, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.
Kadangi projektu keičiamas Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, šie draudimai būtų netaikomi ne tik gyvenamųjų teritorijų, bet ir sandėliavimo bei pramonės teritorijų formavimo atvejais (kuriuose būsiančių objektų potenciali žala arba realus neigiamas poveikis aplinkosauginiu aspektu yra didesnis negu gyvenamosios paskirties pastatų). Atsižvelgdami į tai siūlytume apsvarstyti papildomų draudimų (galimai aktualių dėl didesnės potencialios žalos padarinių sandėliavimo bei pramonės teritorijų formavimo atvejais) Projekte nustatymo tikslingumą. Atlikusi Projekto antikorupcinį vertinimą Specialiųjų tyrimų tarnyba daro išvadą, kad dalis Projektu siūlomų nuostatų gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu , kadangi sudarytų sąlygas valstybei išimtine nuosavybės teisę priklausančių miškų pavertimui kitomis naudmenomis neužtikrinant Įstatyme nustatyto
„išimtinumo“ principo įgyvendinimo. Dalis Projektu siūlomų nuostatų taip pat
svarstytinos ir teisinio aiškumo, taip pat aplinkosauginiu aspektais. Atsižvelgti. Atliktas naujas antikorupcinis vertinimas. 15.
2023-08-14 raštas Nr. 4-01-6697 1(2) 2(7) (20), 1(2) Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
nuostatos sudarytų sąlygas inžinerinių tinklų įrengimui miškuose išvengiant Įstatymu nustatytų reikalavimų sumokėti kompensaciją arba įveisti naują mišką taikymo. Nors Projektu numatomi teisinio reglamentavimo pakeitimai susiję su visuomenei itin aktualia sritimi, Projektu neatskleidžiama kokioms reikmėms ir kieno poreikių tenkinimui siūlomi teisinio reglamentavimo pakeitimai. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 20 dalyje nustatytą „miško žemės“ sąvokos apibrėžtį ir nustatyti, kad „Miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, siauros – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų, įskaitant jų apsaugos zonas, užimamos žemės juostos , priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.“ (pabrauktas ir pasvyruoju šriftu išskirtas tekstas – Projektu siūlomos papildyti nuostatos).
Minėti Projekto siūlymai grindžiami argumentais, kad „<...> Dėl galiojančio reguliavimo susidaro tokia situacija, kad norint įrengti miško žemėje inžinerinius tinklus, kurie nepriskirtini prie miško infrastruktūros net tais atvejais, kai jie nedarytų jokios įtakos miško ekosistemai (pvz., po miško keliu, technologiniu proskiebiu ar kvartaline linija nutiesti inžineriniai tinklai) , visais atvejais miško žemę reikia paversti kitomis naudmenomis . Toks reikalavimas tam tikrais atvejais yra perteklinis , didina administracinę naštą, o atskirais atvejais netgi prisideda prie didesnio numiškinimo nei būtina siekiant įrengti siauras žemės juostas užimančius inžinerinius tinklus“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
miško žemei “ būtų priskiriamos siauros – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų, įskaitant jų apsaugos zonas, užimamos žemės juostos. Pastebėtina, kad pagal galiojančio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus miško žemėje galima formuoti inžinerinės infrastruktūros teritorijas, apimančias komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, tačiau tam būtina miško žemę paversti kitomis naudmenomis .
Pagal Įstatymo 11 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatas šiais atvejais (už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis) privaloma sumokėti kompensaciją (kuri naudojama naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti) arba įveisti mišką. Atkreipiame dėmesį, kad Projektu siūlomos nuostatos nekonkretizuoja, kad, kaip nurodyta Projekto aiškinamajame rašte [3] , miško žemei galėtų būti priskiriamos žemės juostos, kai inžinerinių tinklų linijos nutiestos tik po miško keliu, technologiniu proskiebiu ar kvartaline , kad miško žemei gali būti priskiriamos žemės juostos tik atvejais , jeigu inžinerinių tinklų įrengimas neįtakoja miško ekosistemos ar pan.: atsižvelgdama į Projektu siūlomų nuostatų konstrukciją Specialiųjų tyrimų tarnyba mano, kad Projekto priėmimo atveju miško žemei galėtų būti priskiriamos ne tik siauros požeminių, bet ir antžeminių inžinerinių tinklų užimtos žemės juostos ; galėtų būti ne tik sutapdintos su miško keliais, technologiniais proskiebiais ar kvartalinėmis linijomis (jeigu inžineriniai tinklai būtų įrengti po šiais objektais), bet ir esančios kitose miško žemės vietose. Taigi, Projekto priėmimo atveju būtų sudaromos sąlygos inžinerinių tinklų įrengimui miškuose išvengiant reikalavimo sumokėti kompensaciją ar įveisti mišką (už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis) ir kitų galiojančiame Įstatyme nustatytų sąlygų taikymo. 1.1.2.
juostų plotį) nenustatomi papildomi inžinerinių tinklų įrengimo miško žemėje kriterijai, todėl tai sudarytų sąlygas ne tik vienos, bet ir kelių „siaurų“ inžinerinių tinklų užimtų juostų (pavyzdžiui: tik simboliniu atstumu atskirtų viena nuo kitos) įrengimui. Šiuo atveju taip pat aktualu gali būti tai, kad inžinerinių tinklų įrengimas miško žemėje galimai bus tiesiogiai susietas su periodiniu tokių tinklų eksploatacijai ir priežiūrai reikalingų darbų atlikimu, galimai miško augmenijos inžinerinių tinklų juostoje ar šalia jos (pavyzdžiui: savaime užsisėjusių medžių) naikinimu ir pan. Taigi, Projekto priėmimo atveju galimi neprognozuojamo masto žalingi padariniai miškams ir su jais susijusioms vertybėms (gyvūnijai, augmenijai ir kt.). 1.1.3. Nei Projekte, nei Projekto aiškinamajame rašte neatskleidžiamos minėtų siūlymų teikimą paskatinusios ir pagrindžiančios priežastys, neįvardyti problematinių atvejų (jeigu tokie yra ir juos siekiama spręsti) pavyzdžiai. Dėl minėtos aplinkybės neįmanoma objektyviai įvertinti minėtų Projekto siūlymų pagrįstumo ir tikslingumo. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad Projekto siūlymai susiję su ypatingą statusą turinčios nacionalinės vertybės – miškų – naudojimu, todėl manytume, kad jeigu Projekto siūlymų teikimą paskatinusios problemos yra aktualios visuomeninių interesų užtikrinimo požiūriu, prieš pritariant Projekto nuostatoms turėtų būti išdiskutuota dėl tikrųjų Projektu siekiamų tikslų ir galimų neigiamų padarinių rizikos.
Tuo atveju jeigu būtų linkstama pritarti Projekto siūlymams, manytume, kad ir siekiant apsaugoti Įstatymu saugomas vertybes, išvengiant galimų žalingų padarinių ir rizikos veiksnių pasireiškimo Projekte reikėtų nustatyti kokius konkrečius inžinerinius tinklus ir kokiais tikslais miško žemės juostose būtų galima tiesti (t. y. apibrėžti kokioms reikmėms, paskirčiai ir (ar) tikslams galėtų būti tiesiami inžineriniai tinklai, kurių užimamos žemės juostos būtų priskirtinos miško žemei). 1.2. Projekto priėmimo atveju inžineriniai tinklai galėtų būti įrengiami miškuose (taip pat esančiuose saugomose teritorijose), kuriuose pagal galiojantį Įstatymą tai daryti yra draudžiama. Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančio Įstatymo 11 straipsnio nuostatas atskirais atvejais (netgi atliekant miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūras, sumokant kompensacijas ar įveisiant mišką) miško žemėje draudžiama įrengti inžinerinius tinklus, nesusijusius su miško reikmėmis (neskirtus miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti), pavyzdžiui: vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 – 3 punktų nuostatomis tai daryti draudžiama I grupės miškuose, II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, III grupės – draustinių miškuose ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose. Be to, pagal Įstatymo 11 straipsnio 3 dalį inžinerinių tinklų įrengimas taip pat draudžiamas valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose esančioje miško žemėje (jeigu tai nesusiję su minėto Įstatymo straipsnio dalies 1 – 4 punktuose nustatytais atvejais).
Tuo tarpu Projekto priėmimo atveju šios kategorijos miškuose neatskleistiems tikslams būtų leidžiamas inžinerinių tinklų įrengimas. Taigi, Projektu sudaromos sąlygos neapibrėžtos paskirties inžinerinius tinklus įrengti miškuose, kuriuose pagal galiojantį Įstatymą toks įrengimas netgi taikant žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūras ir kitus reikalavimus (pavyzdžiui: sumokėti kompensaciją) yra draudžiamas. 1.3. Projektas neužtikrintų galiojančiame Įstatyme nustatyto principo, kad miško žemėje inžineriniai tinklai būtų įrengiami siekiant kuo mažesnės žalos miškui, įgyvendinimo. Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančio Įstatymo 11 straipsnio 7 dalį „Kai miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis, pirmenybė teikiama tai miško žemei, kuri neapaugusi mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės) ir kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai. Visais atvejais turi būti atsižvelgiama į miškų aplinkosaugos reikšmę“. Taigi, atvejais kada vadovaujantis bendrąja galiojančio Įstatymo nustatyta tvarka inžinerinių tinklų įrengimui miško žemė būtų paverčiama kitomis naudmenomis, vadovaujantis minėtomis nuostatomis ir užtikrinant su miškais susijusius visuomeninius interesus būtų vertinamos tokių inžinerinių tinklų įrengimo alternatyvos, o pasirenkamas būtų būdas, kuris miškui padarytų mažiausią žalą.
Be to, tikėtina, kad vadovaujantis bendrąja tvarka sprendimus dėl inžinerinių tinklų įrengimo mažesnę aplinkosauginę reikšmę turinčiuose miško žemės plotuose gali lemti Įstatymo 11 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatos, nustatančios kompensacijos dydžio arba atkuriamo miško ploto diferencijavimo taisyklę atsižvelgiant į miško (kurio žemė paverčiama kitomis naudmenomis) aplinkosauginę reikšmę (pavyzdžiui: miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis II grupės miškuose mokama trigubo dydžio kompensacija ir kt.). Tuo tarpu Projekto priėmimo atveju (tuo atveju, jeigu inžineriniai tinklai būtų įrengiami ne po miško keliais, technologiniais proskiebiais ar kvartalinėmis linijomis) šis principas galimai būtų neįgyvendinamas. Šiuo atveju taip kyla rizika dėl inžinerinius tinklus įrengiančių asmenų nesąžiningo elgesio apraiškų. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
dalis turėtų būti naudojama bendrosioms miško reikmėms, o kokia kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti. Galimai nepagrįstos lėšų, kurių didžiąją dalį sudaro Projektu padidinti atskaitymai nuo valstybės parduoto turto, paskirstymo į valstybės ir savivaldybių biudžetus proporcijos. Savivaldybėms skirta lėšų dalis gali būti naudojama tikslams, nesusijusiems su bendrosiomis miško reikmėmis, tačiau galimai susijusioms su siaurų interesų grupių poreikių tenkinimu.
Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad „ Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, o privačių miškų valdytojams 5 procentų atskaitymai už plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną
50 procentų į valstybės biudžetą ir
, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai ,...>“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
straipsnio 1 dalies nuostatas bendrosioms miškų reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 10 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą. Taigi, galiojančio Įstatymo nuostato nustato aiškius privalomųjų atskaitymų dydžius, kurie naudojami bendrosioms miškų reikmėms tenkinti (5 procentai privalomųjų atskaitymų) arba bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti (10 procentų privalomųjų atskaitymų).
Tuo tarpu iš Projekto siūlymų neaišku, kokia konkreti privalomųjų atskaitymų dalis (nuo 50 procentų įskaitytų į valstybės biudžetą) turėtų būti naudojama bendrosioms miško reikmėms , o kokia kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti . 2.1.2. Pagal Projekto siūlymus „surinktos lėšos skirstomos taip 50 procentų į valstybės biudžetą ir 50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai“. Atkreiptinas dėmesys, kad į valstybės biudžetą paskirstyta 50 procentų dydžio lėšų suma būtų naudojama bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms ir bendrosioms miško reikmėms tenkinti. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad Projektas įvardina konkrečias bendrąsias miško reikmes, kurioms į valstybės biudžetą pervesta lėšų dalis būtų naudojama:
Projektas nustato 17 bendrųjų reikmių kategorijų, iš kurių 1 susijusi su kelių ir miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūra ir taisymu (remontu). Tuo tarpu į savivaldybės biudžetą pervesta lėšų dalis, savo dydžiu tokia pati kaip ir į valstybės biudžetą pervedama lėšų dalis, būtų naudojama tik vietinės reikšmės kelių priežiūrai. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą manytume, kad kyla abejonių, ar Projektu siūlomos lėšų paskirstymo proporcijos ir nustatomi jų panaudojimo tikslai yra adekvatūs, logiški ir pagrįsti. 2.1.3. Pagal Projektą valstybinių miškų valdytojams nustatoma 15 procentų privalomųjų atskaitymų už parduotą žaliavinę medieną procentinis dydis, o pusė atskaitymų būtų pervedama į savivaldybės biudžetą ir būtų naudojami vietinės reikšmės kelių priežiūrai.
Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius kelius ir vidaus kelius. Svarbu yra tai , kad vidaus keliams priskiriami fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Taigi, Projekto priėmimo atveju savivaldybės biudžetams paskirtos lėšos galėtų būti naudojamos ne tik viešųjų kelių, bet ir privatiems poreikiams tenkinti skirtų kelių, kurių naudojimas nesusijęs su miškais ir / ar visuomenės poreikių tenkinimu, remontui. Kadangi didžiąją į savivaldybės biudžetus pervedamų lėšų dalį sudarytų atskaitymai iš pajamų už parduotą valstybiniuose miškuose pagamintą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką (t. y. valstybės turtą), manytume, kad atskirais atvejais gali kilti klausimas ne tik dėl tokių lėšų skyrimo pagrįstumo (įvertinus, kad lėšos už parduotą valstybės turtą galėtų būtų naudojamos privačių poreikių tenkinimui, pvz., remontuojant vidaus kelius), bet ir dėl Projektu teikiamų siūlymų tikslingumo ir atitikties Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymui (pavyzdžiui, minėto įstatymo 9 straipsnyje nustatytiems valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principams [4] ). 3. Kitos pastabos ir pasiūlymai: 3.1.
Projektu siūlomos nuostatos (ta apimtimi, kad 50 procentų nuo privalomųjų atskaitymų surinktų lėšų pervedamos į savivaldybių biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai) svarstytinos ir dėl santykio su Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo [5] nuostatomis, pagal kurias Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšos naudojamos savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, neaišku, ar Projektu numatomas lėšų savivaldybėms pervedimas tiksliniam naudojimui koreliuoja su minėtu Įstatymu nustatytu savivaldybių finansavimu, ar tai būtų su šio įstatymo įgyvendinimu nesusijęs lėšų skyrimas (jeigu taip, tada kaip ir kuo vadovaujantis savivaldybės minėtomis lėšomis disponuotų įgyvendindamos Projektu numatomus tikslus). Atlikusi Projekto antikorupcinį vertinimą Specialiųjų tyrimų tarnyba daro išvadą, kad dalis Projektu siūlomų nuostatų gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi:
įrengimui miškuose išvengiant Įstatymu nustatytų reikalavimų sumokėti kompensaciją arba įveisti naują mišką taikymo. 2. Projektas sudarytų sąlygas inžinerinius tinklus įrengti miškuose ir saugomose teritorijose, kuriuose pagal galiojantį Įstatymą tai daryti yra draudžiama. 3. Projektas neužtikrintų, kad inžineriniai tinklai miškuose būtų įrengiami vietose, kuriose miškui daroma žala yra mažiausia. 4. Projektas numato galimai nepagrįstas lėšų (gautų už atskaitymus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną) paskirstymo į valstybės ir savivaldybių biudžetus proporcijas. 5. Dalis už parduotą valstybės turtą gautų lėšų galėtų būti naudojama tikslams, susijusiems su privačių asmenų poreikiais ir interesais. Pritarti 3.
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-03-23 Nr. 22KR-SD-2823 1(2)
skirstymo operatorius” (toliau – skirstomųjų tinklų operatorius), įvertinusi Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje viešai paskelbtus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 7 ir 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-887(2) ) <...), teikia savo pasiūlymus ir pastabas Įstatymo projektams ir prašo į juos atsižvelgti. Įstatymų projektais siūloma nustatyti, jog miško žemėje galėtų būti įrengiami siaurose žemės juostose išsitenkantys nedidelės apimties inžineriniai tinklai, kurie būtų skirti ne tik miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 2 straipsnio 17 dalį inžineriniai tinklais laikomi statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Siekiant, kad minėti inžineriniai tinklai nedarytų esminės įtakos miško ekosistemai, Įstatymų projektais numatoma, kad juos galima įrengti tik siaurose – iki 10 metrų pločio – žemės juostose. Į 10 metrų plotį taip pat būtų įskaitomas inžinerinių tinklų apsaugos zonos plotis, kurio konkretus dydis priklauso nuo atitinkamo inžinerinio tinklo rūšies ir jo numatytos apsaugos zonos pločio pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą.
Jei inžinerinis tinklas su jam nustatyta apsaugos zona viršytų 10 metrų plotį, kaip ir šiuo metu, jis negalėtų būti įrengiamas miško žemėje ir turėtų būti vykdomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Įstatymų projektų rengėjų nuomone, priėmus Įstatymų projektus būtų sudaromos sąlygos lengviau planuoti ir vykdyti veiklą miško žemėje, ji neturėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis, siekiant įrengti nedidelės apimties inžinerinius tinklus, būtų išvengiama priverstinio numiškinimo nedidelės apimties inžinerinių tinklų įrengimo atvejais, kuomet tai nebūtina pačių inžinerinių tinklų įrengimui (pvz., įrengiant vamzdynus ar kitokius inžinerinius tinklus taip vadinamo „pradūrimo po žeme“ būdu). Skirstomųjų tinklų operatorius, atsižvelgdamas į tai, kad siūlomas pakeitimas turėtų tiesioginės teigiamos įtakos ir operatoriaus pareigų, susijusių su naujų vartotojų objektų prijungimu prie operatoriui priklausančių skirstomųjų tinklų ir skirstymo sistemų bei šių tinklų ir sistemų tinkama priežiūra, savalaikiam įgyvendinimui, Įstatymų projektų iniciatyvai pritaria. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Įstatymų projektuose siūlomas reguliavimas nevisiškai įgyvendina jo siekiamus tikslus. Paaiškiname, kad vadovaujantis galiojančiu reguliavimu į „inžinerinių tinklų“ sąvoką, pateiktą Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje [6] bei Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, nepatenka didžioji dalis Operatoriaus valdomų ir plėtojamų skirstomųjų tinklų, kuriais iš esmės yra persiunčiama (pristatoma) reikalinga energija galutiniams vartotojams, t. y. kilnojamieji elektros energetikos objektai ir įrenginiai bei mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai [7] .
Šie tinklai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 2 dalimi [8] bei Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 13 (1) [9] straipsnio 2 dalimi, laikomi kilnojamaisiais daiktais, ir yra projektuojami ir įrengiami vadovaujantis ne statybos teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, o Energetikos ministerijos nustatyta tvarka. Siekiant Įstatymo projekto deklaruojamų tikslų – galimybės visiems nedidelės apimties inžineriniams tinklams būti tiesiamais nurodyto pločio miško žemėje – siūlytina patikslinti Įstatymo projektų formuluotes numatant, kad inžinerinių tinklų užimamose žemės juostose tiesiami ir skirstomųjų tinklų operatoriaus valdomi tinklai ir sistemos:
pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-887(2)) 1 straipsnį, kuriuo siūloma pakeisti Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „
Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, siauros – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų ir kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių bei mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių , įskaitant jų apsaugos zonas, užimamos žemės juostos , priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.“ Pritarti iš dalies. KRK siūlo pritarti Vyriausybės siūlomai formuluotei. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023- 07-
Nr. 619 1(2)
straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-887(4) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-887(4)) 1 straipsniu siūlomam Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalies pakeitimui, tačiau pasiūlyti Seimui tobulinti Įstatymo projektą XIVP-887(4) atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
Pritarti. 2. LR Vyriausybė, 2023- 07-
Nr. 619 1(2)
pakeisti Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20.
Miško žemė
Pritarti. 3. LR Vyriausybė, 2023- 07-
Nr. 6193 N
esminės įtakos miško ekosistemai, siūlytina Miškų įstatyme nustatyti konkrečias sąlygas, kurios turi būti įgyvendinamos įrengiant inžinerinius tinklus miško žemėje, ir Įstatymo projektą Nr. XIVP-887(4) papildyti nauju 3 straipsniu: „3 straipsnis. Įstatymo papildymas 102 straipsniu Papildyti Įstatymą 102 straipsniu: „102 straipsnis. Inžinerinių tinklų įrengimas miško žemėje
daiktais) galima įrengti nepaverčiant miško žemės kitomis naudmenomis, jei tai nedaro esminės įtakos miško ekosistemai. 2.
nedarančiais esminės įtakos miško ekosistemai, jei atitinka visas šias sąlygas:
(įskaitant laikomų kilnojamaisiais daiktais) apsaugos zonos plotis neviršija 10 metrų ir šioje apsaugos zonoje leidžiama auginti želdinius;
inžineriniai tinklai (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) nevykdant miško kirtimo;
Pritarti. 4. LR Vyriausybė,
2Įstatymo projektu Nr. XIVP-887(4) pakeitus Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtintą miško
žemės sąvoką, į ją įtraukus siauras – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų (įskaitant laikomų kilnojamaisiais daiktais) ir jų apsaugos zonų užimamas žemės juostas, toks reguliavimas nederėtų su Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia, kokia žemė priskiriama miškų ūkio paskirties žemei, todėl siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto teisėkūros sistemiškumo principo įgyvendinimą, reiškiantį, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, su Įstatymų projektais Nr. XIVP-887(4) ir Nr. XIVP-888(4) siūlytina teikti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektą, šią dalį išdėstant taip: „1. Miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriama:
1) miško žemė;
2) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.“ Spręsti pagrindiniam komitetui. Miškų ir Žemės įstatymų nuostatos liks nesuderintos. 3. LR Vyriausybė,
XIVP-887(4) tikslui – įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. KT187-N15/2020 ir pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančią Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatą, tačiau pasiūlyti Įstatymo projekto Nr. XIVP-887(4) 2 straipsnio nesvarstyti dėl toliau nurodytos priežasties. Įgyvendindama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“,
nuostatas dėl miškų politikos krypčių, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. KT187-N15/2020, atsižvelgdama į Europos Komisijos 2020 m. rugsėjo 10 d. paklausimą dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 ir 65 straipsnių įgyvendinimo, kuriuo keliami klausimai dėl miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija rengia Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Miškų įstatymo pakeitimo projektas). Vyriausybė Miškų įstatymo pakeitimo projektą pateiks Seimui svarstyti 2023 metų rudens sesijoje. Miškų įstatymo pakeitimo projekte numatyta Miškų įstatymą dėstyti nauja redakcija ir atitinkamai pertvarkyti bendrųjų miško reikmių finansavimo sistemą. Nepritarti. Siūloma pritarti iniciatoriaus pasiūlymui. 4. LR Vyriausybė, 2023- 07-
Nr. 619 2(7) 1(2)
Įstatymo projekto Nr. XIVP-887(4) tikslui, kad miško valdytojams nustatyti privalomieji atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką būtų naudojami ne tik bendrosioms miško ir valstybės biudžeto reikmėms, bet ir bendrosioms savivaldybės biudžeto reikmėms, dėl toliau nurodytos priežasties. Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. XIVP-887(4) numatyta, kad privalomieji atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką nustatomi bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti. Tačiau taip pat numatyta, kad už šiuos atskaitymus surinktos lėšos būtų skirstomos ne tik į valstybės biudžetą (projekte numatytoms bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti), bet ir į savivaldybių, kuriose yra miško žemės plotai, biudžetus, skirtus vietinės reikšmės kelių priežiūrai, – 50 procentų į valstybės biudžetą ir 50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai. Privalomųjų atskaitymų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką nustatymo tikslai – bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti – nedera su už šiuos atskaitymus surinktų lėšų panaudojimu – ne tik valstybės biudžeto (miško ir kitoms bendrosioms), bet ir savivaldybių reikmėms. Atkreiptinas dėmesys, kad ir galiojančiame Miškų įstatyme, ir Įstatymo projekte Nr. XIVP-887(4) tarp tenkintinų bendrųjų miško reikmių numatyta reikmė – bendra kelių ir miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūra ir taisymas (remontas). Vykdant šią reikmę prižiūrimi ir taisomi (remontuojami) į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotus miško žemės sklypus patenkantys miško keliai, kurie pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą priskiriami vietinės reikšmės vidaus keliams. Tačiau Įstatymo projekte Nr. XIVP-887(4) numatytas lėšų skyrimas į savivaldybės biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai, nėra miško reikmės tenkinimas. Vietinės reikšmės (ne miško kelių) kelių priežiūros finansavimas yra ne Miškų įstatymo, o Kelių įstatymo ir Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo reguliavimo objektas.
Be to, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, su Įstatymo projektu Nr. XIVP-887(4) susijusia medžiaga turėtų būti pateiktas ir pakeitimų poveikio valstybės finansams įvertinimas, nurodant, kiek dėl siūlomų naujų pakeitimų pasikeistų gaunamos įplaukos į valstybės ir savivaldybės biudžetus, kiek pajamų netektų valstybės biudžetas. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, miško valdytojų kasmet sumokama privalomųjų 5 procentų atskaitymų iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką suma siekia apie 10–13 mln. eurų. Pagal Miškų įstatymą, valstybinių miškų valdytojams nustatyti ir 10 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti. Įstatymo projekto Nr. XIVP-887(4) pasiūlymas bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti nustatyti 15 procentų privalomųjų atskaitymų iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką valstybinių miškų valdytojams (susumavus galiojančio Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytus 5 procentus ir 3 dalyje numatytus 10 procentų) sudaro 27–40 mln. eurų kasmet (valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, 2021 m. priskaityta 27,8 mln. eurų; 2022 m. – 43,2 mln. eurų privalomųjų atskaitymų). Todėl Įstatymo projekto Nr.
Todėl Įstatymo projekto Nr. XIVP-887(4) pasiūlymas už šiuos atskaitymus surinktas lėšas skirstyti 50 procentų į valstybės biudžetą ir 50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą vietinės reikšmės kelių priežiūrai reikštų, kad valstybės biudžetas bendrosioms miško ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti vien iš valstybinių miškų valdytojų atskaitymų netektų apie 13–21 mln. eurų kasmet. Nepritarti. Siūloma pritarti iniciatoriaus pasiūlymui. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti iniciatorių pateiktam Miškų įstatymo Nr. I-671 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-887(4); 6.2. Pasiūlymai: pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir STT pastabas bei LR Vyriausybės pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
S. Jovaiša. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė [1] Apie tai yra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. ir 2009 m. birželio 22 d. nutarimuose.
Prieiga internetu : https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.346986 ; https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta198/content. [2] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/998f6af39c3d11e68adcda1bb2f432d1. [3] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/329c92d0641b11edad44ca0eeb008140?jfwid=ouujj7jrk. [4] Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis nustato, kad „Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais:
1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei;
nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais“. [5] Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.A7D82E8EDC6B/mWLvkfKyBh. [6] Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. [7] Pagal STR 1.01.03:2017
„Statinių klasifikavimas“ prie inžinerinių tinklų priskirtini tik didesnio kaip
dujotiekiai bei perdavimo elektros tinklai. [8] Elektros energijos persiuntimui skirtos žemosios ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabelių linijos, požeminių ir povandeninių kabelių linijos ir jų technologiniai priklausiniai, įskaitant transformatorines ir transformatorių pastotes ir jose įrengtus įrenginius, požeminių kabelių kanalus, linijas laikančias atramas ir kitus technologinius priklausinius, taip pat vartotojo elektros įrenginiai, laikomi kilnojamaisiais daiktais, išskyrus elektros energetikos objektus, kurie pagal Statybos įstatymą laikytini pastatais. [9] Mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai laikomi kilnojamaisiais daiktais.
aplinkos apsaugos komitetas
2023-10-04
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Justinas Urbanavičius, Tomas Tomilinas, Romualdas Vaitkus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2022-11-211
Projekto 1 straipsniu keičiamo Miškų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 20 dalyje siūloma nustatyti, kad prie miško žemės priskiriamos „siauros – iki 10 metrų pločio - inžinerinių tinklų, įskaitant jų apsaugos zonas, užimamos žemės juostos“. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad inžinerinių tinklų koridorių teritorijos pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą yra priskiriamos kitos paskirties žemei. Be to, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami: mišku apaugęs plotas (medynai); neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.
Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomos nuostatos nėra suderintos su minėtoms Žemės įstatymo nuostatoms. Pritarti Kartu su šiuo įstatymo pakeitimu turi būti teikiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas pagal Vyriausybės išvadoje pateiktą siūlymą. 2. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2022-11-212
dalyje siūloma nustatyti, kad „Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, o privačių miškų valdytojams 5 procentų atskaitymai už plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną.
Surinktos lėšos skirstomos taip 50 procentų į valstybės biudžetą ir 50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais: Pirma, nėra aiškios projekto nuostatos, nustatančios, jog privalomi atskaitymai nustatomi „bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti“, tačiau surinktos lėšos už šiuos atskaitymus paskirstomos: „50 procentų į valstybės biudžetą ir 50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai“, t. y. projektu privalomi atskaitymai nustatomi turint tikslą tenkinti valstybės biudžeto (įskaitant ir bendrąsias miško) reikmes, tačiau lėšos, gautos už šiuos atskaitymus, būtų įskaitomos ne tik į valstybės biudžetą ir būtų naudojamos projekte numatytų reikmių tenkinimui, bet būtų įskaitomos ir į savivaldybių biudžetus ir būtų naudojamos tik vienai paskirčiai – vietinės reikšmės kelių priežiūrai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektu siūlomi nustatyti tikslai, dėl kurių nustatomi privalomi atskaitymai, nėra suderinti su lėšų, gautų už šiuos atskaitymus, panaudojimu. Antra, kalbiniu aspektu nėra aiškus formuluotės „į savivaldybės, <...>, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai“ turinys. Abejotina, ar savivaldybės turi atskirą biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai.
Trečia, projekto nuostatos, kad miško valdytojų atskaitymai skirstomi „50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai“ nėra aiškios dėl tarpusavio santykio su Kelių įstatymo nuostatomis. Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Minėto įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Taigi, iš šių projekto nuostatų nėra aišku, kurių konkrečiai ar visų vietinės reikšmės kelių priežiūrai būtų naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos. Kita vertus, abejotina ir tai, ar Miškų įstatymo, o ne Kelių įstatymo ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo reguliavimo dalyku yra vietinės reikšmės kelių priežiūros finansavimas. Ketvirta, projekto nuostatos, kad nustatomi privalomieji
„privačių miškų valdytojams 5 procentų atskaitymai už plynus kirtimus nuo
pajamų už parduotą žaliavinę medieną“ nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokie „plyni kirtimai“ turimi omenyje.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas (pavyzdžiui, 3 straipsnį) plynieji kirtimai gali būti plynieji pagrindiniai miško kirtimai ir plynieji sanitariniai miško kirtimai, todėl nėra pakankamai aišku, kokios rūšies (ar abiejų) plynieji kirtimai turimi omenyje. Be to, nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų (nėra pateikta siūlomo pakeitimo motyvų), nėra aišku, kodėl privačių miškų valdytojams siūloma nustatyti privalomuosius atskaitymus į valstybės biudžetą tik už parduotą žaliavinę medieną vykdant plynuosius kirtimus, tuo tarpu už parduotą žaliavinę medieną vykdant kitokio būdo (pavyzdžiui, atrankinio ar atvejinio pagrindinio miško kirtimo būdais) miško kirtimus tokie privalomieji atskaitymai nebūtų nustatomi. nepritarti Siūloma pritarti iniciatoriaus Seimo nario Juozo Baublio 2 projekto straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio pakeitimui. 3. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2022-11-212
Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata toje apimtyje, kurioje nustatoma, kad bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos naudojamos „bendrai kelių <...> priežiūrai ir taisymui (remontui)“ nėra aiški, nes neaišku, kokie keliai (pavyzdžiui, miško keliai ar kokie kiti) turimi omenyje. nepritarti Siūloma pritarti iniciatoriaus Seimo nario Juozo Baublio 2 projekto straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio pakeitimui. 4.
2022-11-212
Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos ,,privačių miškų savininkų organizacinė struktūra“ nereikėtų patikslinti, nes nėra pakankamai aišku, ar turimos omenyje privačių miškų savininkų asociacijos, viešosios įstaigos, įmonės ir pan., ar turimi omenyje ir neformalūs privačių miškų savininkų susivienijimai. nepritarti Siūloma pritarti iniciatoriaus Seimo nario Juozo Baublio 2 projekto straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio pakeitimui. 5. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2022-11-212
Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostata ,,Aplinkos ministerijos pavaldžios institucijos“ nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą, ji gali būti nevienodai aiškinama. Jeigu turimos omenyje tos įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Aplinkos ministerija, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti. nepritarti Siūloma pritarti iniciatoriaus Seimo nario Juozo Baublio 2 projekto straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio pakeitimui. 6. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2022-11-21 * Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2146), kuriame valstybės biudžeto pajamos jau yra suplanuotos, yra pateiktas Seimui svarstyti, o projektu siūlomu nauju teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. privalomi atskaitymai būtų paskirstyti į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, t. y. kitaip nei galiojančiame Miškų įstatyme, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Pritarti LR Vyriausybės nuomonė gauta. 7. Seimo kanceliarijos teisės departamentas
Redakcinė pastaba. 8.
grupė 2022-11-22 Įvertinę Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-887(4) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
„Energijos skirstymo operatorius“
20 AB „Energijos skirstymo operatorius” (toliau – skirstomųjų tinklų operatorius), įvertinusi Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje viešai paskelbtus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 7 ir 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-887(2) ) <...), teikia savo pasiūlymus ir pastabas Įstatymo projektams ir prašo į juos atsižvelgti. Įstatymų projektais siūloma nustatyti, jog miško žemėje galėtų būti įrengiami siaurose žemės juostose išsitenkantys nedidelės apimties inžineriniai tinklai, kurie būtų skirti ne tik miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 2 straipsnio 17 dalį inžineriniai tinklais laikomi statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. Siekiant, kad minėti inžineriniai tinklai nedarytų esminės įtakos miško ekosistemai, Įstatymų projektais numatoma, kad juos galima įrengti tik siaurose – iki 10 metrų pločio – žemės juostose.
Į 10 metrų plotį taip pat būtų įskaitomas inžinerinių tinklų apsaugos zonos plotis, kurio konkretus dydis priklauso nuo atitinkamo inžinerinio tinklo rūšies ir jo numatytos apsaugos zonos pločio pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą. Jei inžinerinis tinklas su jam nustatyta apsaugos zona viršytų 10 metrų plotį, kaip ir šiuo metu, jis negalėtų būti įrengiamas miško žemėje ir turėtų būti vykdomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Įstatymų projektų rengėjų nuomone, priėmus Įstatymų projektus būtų sudaromos sąlygos lengviau planuoti ir vykdyti veiklą miško žemėje, ji neturėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis, siekiant įrengti nedidelės apimties inžinerinius tinklus, būtų išvengiama priverstinio numiškinimo nedidelės apimties inžinerinių tinklų įrengimo atvejais, kuomet tai nebūtina pačių inžinerinių tinklų įrengimui (pvz., įrengiant vamzdynus ar kitokius inžinerinius tinklus taip vadinamo „pradūrimo po žeme“ būdu). Skirstomųjų tinklų operatorius, atsižvelgdamas į tai, kad siūlomas pakeitimas turėtų tiesioginės teigiamos įtakos ir operatoriaus pareigų, susijusių su naujų vartotojų objektų prijungimu prie operatoriui priklausančių skirstomųjų tinklų ir skirstymo sistemų bei šių tinklų ir sistemų tinkama priežiūra, savalaikiam įgyvendinimui, Įstatymų projektų iniciatyvai pritaria. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Įstatymų projektuose siūlomas reguliavimas nevisiškai įgyvendina jo siekiamus tikslus.
Paaiškiname, kad vadovaujantis galiojančiu reguliavimu į
„inžinerinių tinklų“ sąvoką, pateiktą Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 2
straipsnio 17 dalyje [1] bei Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, nepatenka didžioji dalis Operatoriaus valdomų ir plėtojamų skirstomųjų tinklų, kuriais iš esmės yra persiunčiama (pristatoma) reikalinga energija galutiniams vartotojams, t. y. kilnojamieji elektros energetikos objektai ir įrenginiai bei mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai [2] . Šie tinklai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 2 dalimi [3] bei Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 13 (1) [4] straipsnio 2 dalimi, laikomi kilnojamaisiais daiktais, ir yra projektuojami ir įrengiami vadovaujantis ne statybos teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, o Energetikos ministerijos nustatyta tvarka. Siekiant Įstatymo projekto deklaruojamų tikslų – galimybės visiems nedidelės apimties inžineriniams tinklams būti tiesiamais nurodyto pločio miško žemėje – siūlytina patikslinti Įstatymo projektų formuluotes numatant, kad inžinerinių tinklų užimamose žemės juostose tiesiami ir skirstomųjų tinklų operatoriaus valdomi tinklai ir sistemos:
įstatymo Nr. I-671 2,
pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-887(2)) 1 straipsnį, kuriuo siūloma pakeisti Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalį, ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „
kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė.
Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, siauros – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų ir kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių bei mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių , įskaitant jų apsaugos zonas, užimamos žemės juostos , priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.“ Pritarti iš dalies Komitetas siūlo pritarti Vyriausybės išvadoje siūlomai formuluotei, pagal kurią miško žemėje nustatytomis sąlygomis būtų leidžiamas ir tų inžinerinių tinklų, kurie laikomi kilnojamaisiais daiktais, įrengimas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
siūlomos nuostatos sudarytų sąlygas inžinerinių tinklų įrengimui miškuose išvengiant Įstatymu nustatytų reikalavimų sumokėti kompensaciją arba įveisti naują mišką taikymo. Nors Projektu numatomi teisinio reglamentavimo pakeitimai susiję su visuomenei itin aktualia sritimi, Projektu neatskleidžiama kokioms reikmėms ir kieno poreikių tenkinimui siūlomi teisinio reglamentavimo pakeitimai.
Projekto
Įstatymas) 2 straipsnio 20 dalyje nustatytą „miško žemės“ sąvokos apibrėžtį ir nustatyti, kad „Miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, siauros – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų, įskaitant jų apsaugos zonas, užimamos žemės juostos , priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.“ (pabrauktas ir pasvyruoju šriftu išskirtas tekstas – Projektu siūlomos papildyti nuostatos). Minėti Projekto siūlymai grindžiami argumentais, kad „<...> Dėl galiojančio reguliavimo susidaro tokia situacija, kad norint įrengti miško žemėje inžinerinius tinklus, kurie nepriskirtini prie miško infrastruktūros net tais atvejais, kai jie nedarytų jokios įtakos miško ekosistemai (pvz., po miško keliu, technologiniu proskiebiu ar kvartaline linija nutiesti inžineriniai tinklai) , visais atvejais miško žemę reikia paversti kitomis naudmenomis . Toks reikalavimas tam tikrais atvejais yra perteklinis , didina administracinę naštą, o atskirais atvejais netgi prisideda prie didesnio numiškinimo nei būtina siekiant įrengti siauras žemės juostas užimančius inžinerinius tinklus“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais: 1.1.1.
Pagal Projekto siūlymus „ miško žemei “ būtų priskiriamos siauros – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų, įskaitant jų apsaugos zonas, užimamos žemės juostos. Pastebėtina, kad pagal galiojančio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus miško žemėje galima formuoti inžinerinės infrastruktūros teritorijas, apimančias komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, tačiau tam būtina miško žemę paversti kitomis naudmenomis . Pagal Įstatymo 11 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatas šiais atvejais (už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis) privaloma sumokėti kompensaciją (kuri naudojama naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti) arba įveisti mišką. Atkreipiame dėmesį, kad Projektu siūlomos nuostatos nekonkretizuoja, kad, kaip nurodyta Projekto aiškinamajame rašte [5] , miško žemei galėtų būti priskiriamos žemės juostos, kai inžinerinių tinklų linijos nutiestos tik po miško keliu, technologiniu proskiebiu ar kvartaline , kad miško žemei gali būti priskiriamos žemės juostos tik atvejais , jeigu inžinerinių tinklų įrengimas neįtakoja miško ekosistemos ar pan.: atsižvelgdama į Projektu siūlomų nuostatų konstrukciją Specialiųjų tyrimų tarnyba mano, kad Projekto priėmimo atveju miško žemei galėtų būti priskiriamos ne tik siauros požeminių, bet ir antžeminių inžinerinių tinklų užimtos žemės juostos ; galėtų būti ne tik sutapdintos su miško keliais, technologiniais proskiebiais ar kvartalinėmis linijomis (jeigu inžineriniai tinklai būtų įrengti po šiais objektais), bet ir esančios kitose miško žemės vietose.
Taigi, Projekto priėmimo atveju būtų sudaromos sąlygos inžinerinių tinklų įrengimui miškuose išvengiant reikalavimo sumokėti kompensaciją ar įveisti mišką (už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis) ir kitų galiojančiame Įstatyme nustatytų sąlygų taikymo. 1.1.2. Atkreipiame dėmesį, kad Projektu (išskyrus siaurų juostų plotį) nenustatomi papildomi inžinerinių tinklų įrengimo miško žemėje kriterijai, todėl tai sudarytų sąlygas ne tik vienos, bet ir kelių „siaurų“ inžinerinių tinklų užimtų juostų (pavyzdžiui: tik simboliniu atstumu atskirtų viena nuo kitos) įrengimui. Šiuo atveju taip pat aktualu gali būti tai, kad inžinerinių tinklų įrengimas miško žemėje galimai bus tiesiogiai susietas su periodiniu tokių tinklų eksploatacijai ir priežiūrai reikalingų darbų atlikimu, galimai miško augmenijos inžinerinių tinklų juostoje ar šalia jos (pavyzdžiui: savaime užsisėjusių medžių) naikinimu ir pan. Taigi, Projekto priėmimo atveju galimi neprognozuojamo masto žalingi padariniai miškams ir su jais susijusioms vertybėms (gyvūnijai, augmenijai ir kt.). 1.1.3.
Projekte, nei Projekto aiškinamajame rašte neatskleidžiamos minėtų siūlymų teikimą paskatinusios ir pagrindžiančios priežastys, neįvardyti problematinių atvejų (jeigu tokie yra ir juos siekiama spręsti) pavyzdžiai. Dėl minėtos aplinkybės neįmanoma objektyviai įvertinti minėtų Projekto siūlymų pagrįstumo ir tikslingumo. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad Projekto siūlymai susiję su ypatingą statusą turinčios nacionalinės vertybės – miškų – naudojimu, todėl manytume, kad jeigu Projekto siūlymų teikimą paskatinusios problemos yra aktualios visuomeninių interesų užtikrinimo požiūriu, prieš pritariant Projekto nuostatoms turėtų būti išdiskutuota dėl tikrųjų Projektu siekiamų tikslų ir galimų neigiamų padarinių rizikos. Tuo atveju jeigu būtų linkstama pritarti Projekto siūlymams, manytume, kad ir siekiant apsaugoti Įstatymu saugomas vertybes, išvengiant galimų žalingų padarinių ir rizikos veiksnių pasireiškimo Projekte reikėtų nustatyti kokius konkrečius inžinerinius tinklus ir kokiais tikslais miško žemės juostose būtų galima tiesti (t. y. apibrėžti kokioms reikmėms, paskirčiai ir (ar) tikslams galėtų būti tiesiami inžineriniai tinklai, kurių užimamos žemės juostos būtų priskirtinos miško žemei). 1.2. Projekto priėmimo atveju inžineriniai tinklai galėtų būti įrengiami miškuose (taip pat esančiuose saugomose teritorijose), kuriuose pagal galiojantį Įstatymą tai daryti yra draudžiama.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančio Įstatymo 11 straipsnio nuostatas atskirais atvejais (netgi atliekant miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūras, sumokant kompensacijas ar įveisiant mišką) miško žemėje draudžiama įrengti inžinerinius tinklus, nesusijusius su miško reikmėmis (neskirtus miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti), pavyzdžiui: vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 – 3 punktų nuostatomis tai daryti draudžiama I grupės miškuose, II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, III grupės – draustinių miškuose ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose. Be to, pagal Įstatymo 11 straipsnio 3 dalį inžinerinių tinklų įrengimas taip pat draudžiamas valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose esančioje miško žemėje (jeigu tai nesusiję su minėto Įstatymo straipsnio dalies 1 – 4 punktuose nustatytais atvejais). Tuo tarpu Projekto priėmimo atveju šios kategorijos miškuose neatskleistiems tikslams būtų leidžiamas inžinerinių tinklų įrengimas. Taigi, Projektu sudaromos sąlygos neapibrėžtos paskirties inžinerinius tinklus įrengti miškuose, kuriuose pagal galiojantį Įstatymą toks įrengimas netgi taikant žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūras ir kitus reikalavimus (pavyzdžiui: sumokėti kompensaciją) yra draudžiamas. 1.3. Projektas neužtikrintų galiojančiame Įstatyme nustatyto principo, kad miško žemėje inžineriniai tinklai būtų įrengiami siekiant kuo mažesnės žalos miškui, įgyvendinimo.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančio Įstatymo 11 straipsnio 7 dalį „Kai miško žemę planuojama paversti kitomis naudmenomis, pirmenybė teikiama tai miško žemei, kuri neapaugusi mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės) ir kurioje auga mažo skalsumo stichinių veiksnių sudarkyti ar kitaip išretėję medynai. Visais atvejais turi būti atsižvelgiama į miškų aplinkosaugos reikšmę“. Taigi, atvejais kada vadovaujantis bendrąja galiojančio Įstatymo nustatyta tvarka inžinerinių tinklų įrengimui miško žemė būtų paverčiama kitomis naudmenomis, vadovaujantis minėtomis nuostatomis ir užtikrinant su miškais susijusius visuomeninius interesus būtų vertinamos tokių inžinerinių tinklų įrengimo alternatyvos, o pasirenkamas būtų būdas, kuris miškui padarytų mažiausią žalą. Be to, tikėtina, kad vadovaujantis bendrąja tvarka sprendimus dėl inžinerinių tinklų įrengimo mažesnę aplinkosauginę reikšmę turinčiuose miško žemės plotuose gali lemti Įstatymo 11 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatos, nustatančios kompensacijos dydžio arba atkuriamo miško ploto diferencijavimo taisyklę atsižvelgiant į miško (kurio žemė paverčiama kitomis naudmenomis) aplinkosauginę reikšmę (pavyzdžiui: miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis II grupės miškuose mokama trigubo dydžio kompensacija ir kt.). Tuo tarpu Projekto priėmimo atveju (tuo atveju, jeigu inžineriniai tinklai būtų įrengiami ne po miško keliais, technologiniais proskiebiais ar kvartalinėmis linijomis) šis principas galimai būtų neįgyvendinamas. Šiuo atveju taip kyla rizika dėl inžinerinius tinklus įrengiančių asmenų nesąžiningo elgesio apraiškų. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
konkreti privalomųjų atskaitymų dalis turėtų būti naudojama bendrosioms miško reikmėms, o kokia kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti.
Galimai nepagrįstos lėšų, kurių didžiąją dalį sudaro Projektu padidinti atskaitymai nuo valstybės parduoto turto, paskirstymo į valstybės ir savivaldybių biudžetus proporcijos. Savivaldybėms skirta lėšų dalis gali būti naudojama tikslams, nesusijusiems su bendrosiomis miško reikmėmis, tačiau galimai susijusioms su siaurų interesų grupių poreikių tenkinimu. Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad „ Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, o privačių miškų valdytojams 5 procentų atskaitymai už plynus kirtimus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną . Surinktos lėšos skirstomos taip
ir
savivaldybės , kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai ,...>“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
galiojančio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrosioms miškų reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms miškuose įgyvendinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 10 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą.
Taigi, galiojančio Įstatymo nuostato nustato aiškius privalomųjų atskaitymų dydžius, kurie naudojami bendrosioms miškų reikmėms tenkinti (5 procentai privalomųjų atskaitymų) arba bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti (10 procentų privalomųjų atskaitymų). Tuo tarpu iš Projekto siūlymų neaišku, kokia konkreti privalomųjų atskaitymų dalis (nuo 50 procentų įskaitytų į valstybės biudžetą) turėtų būti naudojama bendrosioms miško reikmėms , o kokia kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti . 2.1.2. Pagal Projekto siūlymus „surinktos lėšos skirstomos taip 50 procentų į valstybės biudžetą ir 50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai“. Atkreiptinas dėmesys, kad į valstybės biudžetą paskirstyta 50 procentų dydžio lėšų suma būtų naudojama bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms ir bendrosioms miško reikmėms tenkinti. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad Projektas įvardina konkrečias bendrąsias miško reikmes, kurioms į valstybės biudžetą pervesta lėšų dalis būtų naudojama:
Projektas nustato
žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūra ir taisymu (remontu). Tuo tarpu į savivaldybės biudžetą pervesta lėšų dalis, savo dydžiu tokia pati kaip ir į valstybės biudžetą pervedama lėšų dalis, būtų naudojama tik vietinės reikšmės kelių priežiūrai. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą manytume, kad kyla abejonių, ar Projektu siūlomos lėšų paskirstymo proporcijos ir nustatomi jų panaudojimo tikslai yra adekvatūs, logiški ir pagrįsti. 2.1.3.
valdytojams nustatoma 15 procentų privalomųjų atskaitymų už parduotą žaliavinę medieną procentinis dydis, o pusė atskaitymų būtų pervedama į savivaldybės biudžetą ir būtų naudojami vietinės reikšmės kelių priežiūrai. Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius kelius ir vidaus kelius. Svarbu yra tai , kad vidaus keliams priskiriami fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Taigi, Projekto priėmimo atveju savivaldybės biudžetams paskirtos lėšos galėtų būti naudojamos ne tik viešųjų kelių, bet ir privatiems poreikiams tenkinti skirtų kelių, kurių naudojimas nesusijęs su miškais ir /ar visuomenės poreikių tenkinimu, remontui. Kadangi didžiąją į savivaldybės biudžetus pervedamų lėšų dalį sudarytų atskaitymai iš pajamų už parduotą valstybiniuose miškuose pagamintą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką (t. y. valstybės turtą), manytume, kad atskirais atvejais gali kilti klausimas ne tik dėl tokių lėšų skyrimo pagrįstumo (įvertinus, kad lėšos už parduotą valstybės turtą galėtų būtų naudojamos privačių poreikių tenkinimui, pvz., remontuojant vidaus kelius), bet ir dėl Projektu teikiamų siūlymų tikslingumo ir atitikties Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymui (pavyzdžiui, minėto įstatymo 9 straipsnyje nustatytiems valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principams [6] ). 3. Kitos pastabos ir pasiūlymai: 3.1.
Projektu siūlomos nuostatos (ta apimtimi, kad 50 procentų nuo privalomųjų atskaitymų surinktų lėšų pervedamos į savivaldybių biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai) svarstytinos ir dėl santykio su Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo [7] nuostatomis, pagal kurias Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšos naudojamos savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, neaišku, ar Projektu numatomas lėšų savivaldybėms pervedimas tiksliniam naudojimui koreliuoja su minėtu Įstatymu nustatytu savivaldybių finansavimu, ar tai būtų su šio įstatymo įgyvendinimu nesusijęs lėšų skyrimas (jeigu taip, tada kaip ir kuo vadovaujantis savivaldybės minėtomis lėšomis disponuotų įgyvendindamos Projektu numatomus tikslus). Atlikusi Projekto antikorupcinį vertinimą Specialiųjų tyrimų tarnyba daro išvadą, kad dalis Projektu siūlomų nuostatų gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi:
sąlygas inžinerinių tinklų įrengimui miškuose išvengiant Įstatymu nustatytų reikalavimų sumokėti kompensaciją arba įveisti naują mišką taikymo. 2. Projektas sudarytų sąlygas inžinerinius tinklus įrengti miškuose ir saugomose teritorijose, kuriuose pagal galiojantį Įstatymą tai daryti yra draudžiama. 3. Projektas neužtikrintų, kad inžineriniai tinklai miškuose būtų įrengiami vietose, kuriose miškui daroma žala yra mažiausia. 4. Projektas numato galimai nepagrįstas lėšų (gautų už atskaitymus nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną) paskirstymo į valstybės ir savivaldybių biudžetus proporcijas. 5. Dalis už parduotą valstybės turtą gautų lėšų galėtų būti naudojama tikslams, susijusiems su privačių asmenų poreikiais ir interesais.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktus siūlymus, įstatyme įtraukiamos konkrečios sąlygos, kurioms esant įrengiami inžineriniai tinklai būtų laikomi nedarančiais esminės įtakos miško ekosistemai (inžinerinių tinklų apsaugos zonos plotis neviršija 10 metrų ir šioje apsaugos zonoje leidžiama auginti želdinius, tinklai įrengiami medynu neapaugusioje miško žemėje arba įrengiami požeminiai inžineriniai tinklai nevykdant miško kirtimo, tinklai įrengiami IIB, III ar IV grupės miškuose). Nepritarti STT pastaboms dėl projekto iniciatoriaus Seimo nario Juozo Baublio 2 projekto straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio pakeitimui, kuriam komitetas pritarė. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-07-311 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-887(4) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIVP-887(4)) 1 straipsniu siūlomam Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalies pakeitimui, tačiau pasiūlyti Seimui tobulinti Įstatymo projektą XIVP-887(4) atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus Atsižvelgiant į šio nutarimo 1 punkte išdėstytus pasiūlymus, siūlytina atitinkamai pakeisti Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Miško žemė
Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, siauros – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų (įskaitant laikomų kilnojamaisiais daiktais) ir jų apsaugos zonų užimamos žemės juostos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.“
2023-07-312 N Siekiant užtikrinti, kad miško žemėje įrengiami inžineriniai tinklai nedarytų esminės įtakos miško ekosistemai, siūlytina Miškų įstatyme nustatyti konkrečias sąlygas, kurios turi būti įgyvendinamos įrengiant inžinerinius tinklus miško žemėje, ir Įstatymo projektą Nr. XIVP-887(4) papildyti nauju 3 straipsniu: „
straipsniu Papildyti Įstatymą 102 straipsniu: „102 straipsnis. Inžinerinių tinklų įrengimas miško žemėje
laikomus kilnojamaisiais daiktais) galima įrengti nepaverčiant miško žemės kitomis naudmenomis, jei tai nedaro esminės įtakos miško ekosistemai. 2.
kilnojamaisiais daiktais) laikomi nedarančiais esminės įtakos miško ekosistemai, jei atitinka visas šias sąlygas:
1) Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas inžinerinių tinklų (įskaitant laikomų kilnojamaisiais daiktais) apsaugos zonos plotis neviršija 10 metrų ir šioje apsaugos zonoje leidžiama auginti želdinius;
2) įrengiami medynu neapaugusioje miško žemėje arba įrengiami požeminiai inžineriniai tinklai (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) nevykdant miško kirtimo;
3) įrengiami IIB, III ar IV grupės miškuose.“
2023-07-31 * Įstatymo projektu Nr. XIVP-887(4) pakeitus Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtintą miško žemės sąvoką, į ją įtraukus siauras – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų (įskaitant laikomų kilnojamaisiais daiktais) ir jų apsaugos zonų užimamas žemės juostas, toks reguliavimas nederėtų su Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia, kokia žemė priskiriama miškų ūkio paskirties žemei, todėl siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto teisėkūros sistemiškumo principo įgyvendinimą, reiškiantį, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, su Įstatymų projektais Nr. XIVP-887(4) ir Nr. XIVP-888(4) siūlytina teikti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektą, šią dalį išdėstant taip:
„1. Miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus
ar žemės valdos projektus priskiriama:
1) miško žemė;
2) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.“ Pritarti Kartu su šiuo įstatymo pakeitimu turi būti teikiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal Vyriausybės išvadoje pateiktą siūlymą. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
1 Pritarti Įstatymo projekto Nr.
XIVP-887(4) tikslui – įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. KT187-N15/2020 ir pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančią Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatą, tačiau pasiūlyti Įstatymo projekto Nr. XIVP-887(4) 2 straipsnio nesvarstyti dėl toliau nurodytos priežasties. Įgyvendindama Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 6.4.9 veiksmą, Nacionalinio susitarimo dėl miškų proceso metu sutartas nuostatas dėl miškų politikos krypčių, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. KT187-N15/2020, atsižvelgdama į Europos Komisijos 2020 m. rugsėjo 10 d. paklausimą dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 ir 65 straipsnių įgyvendinimo, kuriuo keliami klausimai dėl miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija rengia Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Miškų įstatymo pakeitimo projektas). Vyriausybė Miškų įstatymo pakeitimo projektą pateiks Seimui svarstyti 2023 metų rudens sesijoje. Miškų įstatymo pakeitimo projekte numatyta Miškų įstatymą dėstyti nauja redakcija ir atitinkamai pertvarkyti bendrųjų miško reikmių finansavimo sistemą. nepritarti Siūloma pritarti iniciatoriaus Seimo nario Juozo Baublio 2 projekto straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio pakeitimui. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
1 Nepritarti Įstatymo projekto Nr.
XIVP-887(4) tikslui, kad miško valdytojams nustatyti privalomieji atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką būtų naudojami ne tik bendrosioms miško ir valstybės biudžeto reikmėms, bet ir bendrosioms savivaldybės biudžeto reikmėms, dėl toliau nurodytos priežasties. Įstatymo projekte Nr. XIVP-887(4) numatyta, kad privalomieji atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką nustatomi bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti. Tačiau taip pat numatyta, kad už šiuos atskaitymus surinktos lėšos būtų skirstomos ne tik į valstybės biudžetą (projekte numatytoms bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti), bet ir į savivaldybių, kuriose yra miško žemės plotai, biudžetus, skirtus vietinės reikšmės kelių priežiūrai, – 50 procentų į valstybės biudžetą ir 50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai. Privalomųjų atskaitymų nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką nustatymo tikslai – bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti – nedera su už šiuos atskaitymus surinktų lėšų panaudojimu – ne tik valstybės biudžeto (miško ir kitoms bendrosioms), bet ir savivaldybių reikmėms. Atkreiptinas dėmesys, kad ir galiojančiame Miškų įstatyme, ir Įstatymo projekte Nr. XIVP-887(4) tarp tenkintinų bendrųjų miško reikmių numatyta reikmė – bendra kelių ir miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūra ir taisymas (remontas). Vykdant šią reikmę prižiūrimi ir taisomi (remontuojami) į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotus miško žemės sklypus patenkantys miško keliai, kurie pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą priskiriami vietinės reikšmės vidaus keliams. Tačiau Įstatymo projekte Nr.
Tačiau Įstatymo projekte Nr. XIVP-887(4) numatytas lėšų skyrimas į savivaldybės biudžetą, skirtą vietinės reikšmės kelių priežiūrai, nėra miško reikmės tenkinimas. Vietinės reikšmės (ne miško kelių) kelių priežiūros finansavimas yra ne Miškų įstatymo, o Kelių įstatymo ir Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo reguliavimo objektas. Be to, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, su Įstatymo projektu Nr. XIVP-887(4) susijusia medžiaga turėtų būti pateiktas ir pakeitimų poveikio valstybės finansams įvertinimas, nurodant, kiek dėl siūlomų naujų pakeitimų pasikeistų gaunamos įplaukos į valstybės ir savivaldybės biudžetus, kiek pajamų netektų valstybės biudžetas. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, miško valdytojų kasmet sumokama privalomųjų 5 procentų atskaitymų iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką suma siekia apie 10–13 mln. eurų. Pagal Miškų įstatymą, valstybinių miškų valdytojams nustatyti ir 10 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti. Įstatymo projekto Nr. XIVP-887(4) pasiūlymas bendrosioms miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti nustatyti 15 procentų privalomųjų atskaitymų iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką valstybinių miškų valdytojams (susumavus galiojančio Miškų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatytus 5 procentus ir 3 dalyje numatytus 10 procentų) sudaro 27–40 mln. eurų kasmet (valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, 2021 m. priskaityta 27,8 mln. eurų; 2022 m. – 43,2 mln. eurų privalomųjų atskaitymų). Todėl Įstatymo projekto Nr.
Todėl Įstatymo projekto Nr. XIVP-887(4) pasiūlymas už šiuos atskaitymus surinktas lėšas skirstyti 50 procentų į valstybės biudžetą ir 50 procentų į savivaldybės, kurioje yra miško žemės plotas, biudžetą vietinės reikšmės kelių priežiūrai reikštų, kad valstybės biudžetas bendrosioms miško ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti vien iš valstybinių miškų valdytojų atskaitymų netektų apie 13–21 mln. eurų kasmet. nepritarti Siūloma pritarti iniciatoriaus Seimo nario Juozo Baublio 2 projekto straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio pakeitimui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2023-08-18 Pasiūlymas: Pritarti iniciatorių pateiktam Miškų įstatymo Nr. I-671 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-887(4); pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir STT pastabas bei LR Vyriausybės pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Nes ne visoms Teisės departamento ir STT pastaboms Aplinkos apsaugos komitetas pritarė. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: . 7.1. Sprendimas pritarti įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo 102 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-887(5), jo lyginamąjį variantą. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2023 2024 m. sausio 1 d. 2.
2022 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Justinas Urbanavičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo 102 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-887(5), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Patarėja Jolita Jakučionytė [1] Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais. [2] Pagal STR 1.01.03:2017
„Statinių klasifikavimas“ prie inžinerinių tinklų priskirtini tik didesnio kaip
dujotiekiai bei perdavimo elektros tinklai. [3] Elektros energijos persiuntimui skirtos žemosios ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabelių linijos, požeminių ir povandeninių kabelių linijos ir jų technologiniai priklausiniai, įskaitant transformatorines ir transformatorių pastotes ir jose įrengtus įrenginius, požeminių kabelių kanalus, linijas laikančias atramas ir kitus technologinius priklausinius, taip pat vartotojo elektros įrenginiai, laikomi kilnojamaisiais daiktais, išskyrus elektros energetikos objektus, kurie pagal Statybos įstatymą laikytini pastatais. [4] Mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai laikomi kilnojamaisiais daiktais. [5] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/329c92d0641b11edad44ca0eeb008140?jfwid=ouujj7jrk. [6] Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis nustato, kad „Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais:
1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei;
nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais“. [7] Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.A7D82E8EDC6B/mWLvkfKyBh.