Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 112 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo
laiko normas asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir šių darbų, profesijų ir pareigybių sąrašą, ir sutrumpintas darbo laiko normas darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje, įvertinus riziką, nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, ir jų darbo apmokėjimo tvarką. Valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka treji metai.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalis, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. parengia ir priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: Viktorija Čmilytė-Nielsen Simonas Gentvilas Edita Rudelienė Andrius Bagdonas Romualdas Vaitkus Eugenijus Gentvilas Virgilijus Alekna Raimundas Lopata Arminas Lydeka Ričardas Juška Viktoras Pranckietis Jonas Varkalys
Projekto Nr. XIVP-843(2) lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios
išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banko darbuotojams, kurie augina vaikus iki trejų metų , nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka treji metai.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
2021-09-16 Nr. XIVP-843 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos pastabos dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeiti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 112 straipsnio 4 dalį ir ją papildyti norma, pagal kurią valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo norma būtų taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka treji metai. Įstatymo projekte siūlomas teisinis svarstytinas ir tobulintinas. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, teisę į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį, turėtų tik valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose dirbantys darbuotojai. Teisės į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį, neturėtų kitų (ne valstybės ir savivaldybių) įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, taip pat valstybės tarnautojai, pareigūnai, teisėjai, prokurorai, DK 134 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kurie pagal galiojantį teisinį reguliavimą turi teisę į atostogas vaikui prižiūrėti, todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintų teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principų ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo.
Konstitucijos 29 straipsnio, įtvirtinančio asmenų lygiateisiškumo principą, 2 dalyje inter alia nustatyta, kad žmogui negalima teikti privilegijų dėl jo socialinės padėties. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją. Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai, 2010 m. liepos 2 d. sprendimas). Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas.
Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime), kad asmens teisė į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad nustačius siūlomą teisinį reguliavimą galėtų būti pažeistas konstitucinis teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principas ir asmenų lygiateisiškumo bei socialinės darnos imperatyvai. 2. Darbo kodekso 112 straipsnio 4 dalyje reguliuojamos sutrumpintos darbo laiko normos asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa. Svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomos nuostatos, kuriose reguliuojama sutrumpinta darbo laiko norma darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, neturėtų būti reguliuojama atskiroje straipsnio dalyje. 3. Tikslintina siūloma DK 112 straipsnio 4 dalies formuluotė „darbo norma“, reikėtų vartoti formuluotę „darbo laiko norma“. 4. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalis tikslintina kalbos požiūriu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
2022-04-13 Nr. XIVP-843(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 112 straipsnio 5 dalies nuostatą „nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį“ reikėtų tikslinti. Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, šioje dalyje siūloma nustatyti sutrumpintą darbo laiko normą darbuotojams, kuriems įprastai nustatyta 40 ar mažiau valandų (bet ne trumpesnė kaip 32 valandų) per savaitę darbo laiko norma. Iš aptariamos įstatymo projekto formuluotės galima suprasti, kad darbuotojui jo vidutinis darbo užmokestis turėtų būti mokamas už nustatytą sutrumpintą trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiką, tačiau, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Projektu siūloma valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatyti sutrumpintą 32 valandų (4 darbo dienų) per savaitę darbo normą (už sutrumpintą darbo laiką būtų mokama kaip už visą darbo laiką) darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti.“ Atsižvelgiant į tai, projekte reikėtų tikslinti ir aiškiai nurodyti už kokį laiką darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2021-09-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja
Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo Pirmininkė, Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, SADM Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė, SADM Darbo teisės skyriaus patarėja Rūta Juršaitė, LRS Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė, LRS Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Jurgita Raškauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-09-161
Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos pastabos dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1.
Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 112 straipsnio 4 dalį ir ją papildyti norma, pagal kurią valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo norma būtų taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka treji metai. Įstatymo projekte siūlomas teisinis svarstytinas ir tobulintinas. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, teisę į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį, turėtų tik valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose dirbantys darbuotojai. Teisės į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį, neturėtų kitų (ne valstybės ir savivaldybių) įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, taip pat valstybės tarnautojai, pareigūnai, teisėjai, prokurorai, DK 134 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kurie pagal galiojantį teisinį reguliavimą turi teisę į atostogas vaikui prižiūrėti, todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintų teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principų ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo. Konstitucijos 29 straipsnio, įtvirtinančio asmenų lygiateisiškumo principą, 2 dalyje inter alia nustatyta, kad žmogui negalima teikti privilegijų dėl jo socialinės padėties. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą.
Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją. Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai, 2010 m. liepos 2 d. sprendimas). Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime), kad asmens teisė į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad nustačius siūlomą teisinį reguliavimą galėtų būti pažeistas konstitucinis teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principas ir asmenų lygiateisiškumo bei socialinės darnos imperatyvai. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas“. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja teisės į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo normą, darytina išvada, jog valstybės tarnautojams bus taikytina nauja socialinė garantija numatyta įstatymo projekte. Pažymėtina, kad panašiai santykį su kitais darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojančiais įstatymais reguliuoja ir Vidaus tarnybos statutas (7 straipsnio 3 dalis), Prokuratūros įstatymas (24 straipsnio 1 dalis) ir kt. Pažymėtina, kad įstatymo projekto rengėjų tikslas, išdėstytas projekto aiškinamajame rašte – didinti viso viešojo sektoriaus patrauklumą. Jeigu kiltų abejonių dėl to, ar siūloma formuluotė apima visus asmenis, dirbančius ar tarnaujančius viešajame sektoriuje – jį gali būti pakoreguoti projekto tobulinimo eigoje.
Konstitucinis Teismas (2012 m. birželio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai) yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų savaime nėra laikytinas diskriminaciniu. Vertinant Darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo projekto atitikimą šiems principams, turėtų būti, visų pirma, įvertinta tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas nepablogina privataus sektoriaus darbuotojų darbo sąlygų, nesumažina jiems teikiamų socialinių garantijų apimties. Siūlomas teisinis reguliavimas tik suteikia viešojo sektoriaus alternatyvą: atsisakyti vienos socialinės garantijos (vaiko priežiūros atostogų ir su jais susijusių išmokų) ir tam tikram laikotarpiui (iki vaikui sukaks 3 metai) gauti sutrumpintą darbo laiko normą. Viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojai skiriasi tarpusavyje iš esmės (neatsitiktinai viešojo sektoriaus darbuotojams ir šiuo metu taikomos papildomos socialinės ir ekonominės garantijos, kurių nėra privačiame sektoriuje (papildomos atostogų rūšys, einamų pareigų ir darbo užmokesčio išsaugojimo garantijos ir pan.):
Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas (pvz.,
reikalavimų valstybės tarnybai, kurie nėra taikomi privataus sektoriaus darbuotojams: valstybės tarnyba, kaip profesinės veiklos sistema, turi būti nešališka, neutrali politinio proceso dalyvių atžvilgiu, valstybės tarnybos sistema turi būti organizuota ir veikti taip, kad būtų užtikrinamas viešojo intereso garantavimo tęstinumas pasikeitus politinei valdžiai. Įgyvendinti šias funkcijas valstybės tarnautojams padeda valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojai dirbantys pagal darbo sutartis.
Teisinis reguliavimas privalo jiems garantuoti tam tikrą socialinių ir ekonominių garantijų minimumą (tam skirti teisės aktai reguliuojantys pvz., minimalų darbo užmokestį, minimalias kasmetines atostogas ir kitus klausimus), bet papildomos garantijos suteikiamos darbdavio nuožiūra, atsižvelgiant į jo finansines galimybes. Kitaip būtų pažeistas Konstitucijos 46 straipsnis (Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva). Viešojo sektoriaus darbuotojų socialines ir ekonominės garantijos finansuojamos iš valstybės biudžeto ir valstybės piniginių fondų (išskyrus valstybines įmones). Jų sudarymo, naudojimo tvarkos iš esmės skiriasi nuo privataus darbdavio piniginių fondų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas preziumuojama leis sutaupyti valstybės biudžeto lėšų (viešojo sektoriaus darbuotojui grįžus anksčiau iš vaiko priežiūros atostogų bus sustabdytas vaiko priežiūros išmokų mokėjimas, o sutrumpintą darbo laiko norma arba negeneruos jokių kaštų (pasaulinė (Islandija, Švedija, Japonija) praktika rodo, jog darbo laikos normos sutrumpinimas nesumažino, o padidino darbuotojų darbo efektyvumą), arba šie kaštai bus nežymus ir juos galima bus kompensuoti sutaupytomis lėšomis). Tuo tarpu privačiame sektoriuje darbo laiko normos sutrumpinimas tam tikrais atvejais generuotų papildomus kaštus privačiam subjektui.
Be to, pažymėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų – suteikiant alternatyvią darbo ir šeimos interesų derinimo priemonę paskatinti tėvus anksčiau grįžti iš vaiko priežiūros atostogų ir tokiu būdu mažinti darbo užmokesčio atotrūkį tarp vyrų ir moterų, kuris valstybės tarnyboje siekia 10 proc. (valstybės tarnyboje jis yra ypač skausmingas dėl problemos mąsto – virš 70 proc. valstybės tarnautojų sudaro moterys), bet ir didinti viešojo sektoriaus darbdavių patrauklumą darbuotojams. Pažymėtina, kad šis patrauklumas ir pritraukimas geriausių specialistų bei jų migracijos į privatų sektorių sustabdymas yra ypatingai svarbus turint mintyje tuos tikslus, kurie pagal Konstituciją keliami viešajam sektoriui. Konstitucijoje yra įtvirtinta tokia valstybės tarnybos samprata, kuri yra neatskiriamai susijusi su valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtimi užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą. Profesionalūs valstybės tarnautojai, pareigūnai priima sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir/arba teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir/arba kontroliuojant jų vykdymą ir kt.). Šias funkcijas įgyvendinti jiems padeda valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.
Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pažymėjo, jog
„Iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos piliečių teisės lygiomis
sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą kyla ir piliečių konstitucinės teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą sąsaja su kitomis Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis teisėmis, glaudžiai susijusiomis su kiekvieno žmogaus konstitucine teise į darbą: teise turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teise gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Šios teisės valstybės tarnautojui turi būti garantuojamos ne mažesniu mastu, negu kitiems darbuotojams, tačiau dėl valstybės tarnybos, kaip specifinės darbinės veiklos, pobūdžio jų įgyvendinimas gali turėti tam tikrų ypatumų. Tas pats pasakytina apie kitas Konstitucijoje įtvirtintas socialines ir ekonomines teises. (...) Valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas. Todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų.“ Taigi valstybės tarnautojams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams turi būti garantuotos ne mažesnės socialinės ir ekonominės teisės bei garantijos, negu kitiems darbuotojams. Bet tai nereiškia, kad jiems negali būti suteiktos didesnės apimties teisės ir garantijos siekiant valstybės tarnybą ar plačiąja prasme – viešąjį sektorių, padaryti patrauklesniu, užtikrinti jo stabilumą ir tinkamą funkcijų įgyvendinimą. 3.
Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-09-16 išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projekte siūlomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principams ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. 4. Balsavimo rezultatai: balsuota, ar projektas prieštarauja LR Konstitucijai: už –1, prieš –5, susilaikė –nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė
Biudžeto ir finansų komitetas
ĮSTATYMO PROJEKTO nR. xivp-843 2022-02-02
dalyvavo: Mykolas Majauskas, Matas Maldeikis, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Simonas Gentvilas, Vytautas Mitalas, Juozas Varžgalys, Andrius Palionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-09-16 išvada Nr. XIVP-843 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos pastabos dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeiti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 112 straipsnio 4 dalį ir ją papildyti norma, pagal kurią valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo norma būtų taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka treji metai. Įstatymo projekte siūlomas teisinis svarstytinas ir tobulintinas. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, teisę į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį, turėtų tik valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose dirbantys darbuotojai.
Teisės į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį, neturėtų kitų (ne valstybės ir savivaldybių) įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, taip pat valstybės tarnautojai, pareigūnai, teisėjai, prokurorai, DK 134 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kurie pagal galiojantį teisinį reguliavimą turi teisę į atostogas vaikui prižiūrėti, todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintų teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principų ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo. Konstitucijos 29 straipsnio, įtvirtinančio asmenų lygiateisiškumo principą, 2 dalyje inter alia nustatyta, kad žmogui negalima teikti privilegijų dėl jo socialinės padėties. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją. Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai,
neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d.,
kartą yra konstatavęs (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime), kad asmens teisė į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad nustačius siūlomą teisinį reguliavimą galėtų būti pažeistas konstitucinis teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principas ir asmenų lygiateisiškumo bei socialinės darnos imperatyvai. Nepritarti Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto
departamento 2021-09-16 išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projekte siūlomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principams ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-09-16 išvada Nr. XIVP-843 2.
reguliuojamos sutrumpintos darbo laiko normos asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa. Svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomos nuostatos, kuriose reguliuojama sutrumpinta darbo laiko norma darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, neturėtų būti reguliuojama atskiroje straipsnio dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento 2021-09-16 išvada
formuluotė „darbo norma“, reikėtų vartoti formuluotę „darbo laiko norma“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento 2021-09-16 išvada
tikslintina kalbos požiūriu. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės 2021-09-27 išvada Įvertinę Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-843 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio dialogo skyriaus raštas „Dėl Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos išvadų dėl įstatymų projektų“ SVARSTYTA. Dėl Lietuvos Respublikos trišalės tarybos nuomonės pateikimo dėl Darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-843 siūlomo teisinio reguliavimo. NUTARTA. Fiksuoti skirtingas socialinių partnerių nuomones dėl Darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-843 siūlomo teisinio reguliavimo: 1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai iš esmės pritaria Darbo kodekso 112 straipsnio 4 d. pakeitimui, tačiau siūlo tikslinti jo formuluotę, atliekant redakcinio pobūdžio pakeitimus, t. y. atsisakant žodžių ,,kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti“ ir įrašant žodžius ,,kurie augina vaikus iki 3 metų“. 2. Profesinių sąjungų organizacijų atstovai pritaria Darbo kodekso
organizacijų atstovai nepritaria siūlomam Darbo kodekso 112 straipsnio 4 d. pakeitimui. Atsižvelgti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai Lukas Savickas, Tomas Tomilinas, Algirdas Stončaitis, Saulius Skvernelis, Rūta Miliūtė, Vytautas Bakas, Domas Griškevičius, Laima Mogenienė, Zigmantas Balčytis, Laima Nagienė 2021-10-211 Argumentai: Siekiant užtikrinti Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, stiprinant visų šeimų padėtį, nepriklausomai nuo darbovietės, bei sklandų tėvų (įtėvių) įsiliejimą į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų, siūloma išplėsti teisinį reguliavimą ne tik viešojo, bet ir privataus sektoriaus darbuotojų atžvilgiu ir šias garantijas taikyti nediferencijuotai. 1 straipsnis. 112 straipsnio pakeitimas Pakeisti 112 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir šių darbų, profesijų ir pareigybių sąrašą, ir sutrumpintas darbo laiko normas darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje, įvertinus riziką, nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, ir jų darbo apmokėjimo tvarką. Valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojams Darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka treji metai.“
pagrindiniame komitete
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
subjektų sąrašą, kuriems taikoma sutrumpinta darbo laiko norma, kad nekiltų neaiškumų, jog sutrumpinta darbo laiko norma taikoma visiems viešojo sektoriaus darbuotojams (taip pat valstybės tarnautojams ir kitiems). 2. Šiuo metu įstatymo projekte nustatyta sutrumpinta darbo laiko norma būtų taikoma tik tiems viešojo sektoriaus darbuotojams, kurie dirba 40 valandų per savaitę. Siūlytina apsvarstyti galimybę taikyti sutrumpintą darbo laiko normą ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, pavyzdžiui, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa ir jie dirba mažiau nei 40 valandų per savaitę. 3.
nebus papildomai sutaupomos valstybės biudžeto lėšos, kadangi pagal šiuo metu egzistuojančią sistemą sutaupymai galimi tik tuo atveju, jei asmuo į darbą grįžta iki vaikui sukanka vieneri metai (tokiu atveju vaiko priežiūros išmoka mažinama darbo užmokesčio dydžiu). Antraisiais vaiko auginimo metais mokama ir viso dydžio vaiko priežiūros išmoka, ir visas darbo užmokestis. Priėmus šį įstatymo projektą, papildomai asmuo taip pat galėtų pasinaudoti ir sutrumpinta darbo laiko norma. Pažymėtina, kad šiuo įstatymo projektu reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, kadangi ne visame viešajame sektoriuje galima lengvai persiskirstyti darbo krūvį. Papildomų valstybės biudžeto lėšų reikės, kadangi kai kuriuose viešojo sektoriaus įstaigose reikės pavaduoti asmenis, kuriems bus taikoma sutrumpinta darbo laiko norma (pavyzdžiui, gydytojams). Atsižvelgiant į tai, siūlytina, nustatyti tokią įstatymo projekto įsigaliojimo datą, jog prieš įstatymo projekto įsigaliojimą būtų apskaičiuotos ir numatytos papildomos lėšos darbo užmokesčiui (pavadavimui) iš valstybės biudžeto. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Majauskas, A. Butkevičius. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Patarėja Greta Genelienė
Žmogaus teisių komitetas
S
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius,
Komiteto nariai: Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Dainius Kepenis, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, komiteto biuro patarėja Inga Ališauskienė; Kviestieji asmenys: Seimo narys Lukas Savickas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės patarėjas Aleksandr Radčenko; Seimo narys Simonas Gentvilas; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo teisės sk. vyresnioji patarėja Rūta Juršaitė; Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vyresnioji patarėja Almeda Kurienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-09-16 Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos pastabos dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 112 straipsnio 4 dalį ir ją papildyti norma, pagal kurią valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Ši sutrumpinta darbo norma būtų taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka treji metai. Įstatymo projekte siūlomas teisinis svarstytinas ir tobulintinas. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, teisę į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį, turėtų tik valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose dirbantys darbuotojai. Teisės į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį, neturėtų kitų (ne valstybės ir savivaldybių) įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, taip pat valstybės tarnautojai, pareigūnai, teisėjai, prokurorai, DK 134 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kurie pagal galiojantį teisinį reguliavimą turi teisę į atostogas vaikui prižiūrėti, todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintų teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principų ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo. Konstitucijos 29 straipsnio, įtvirtinančio asmenų lygiateisiškumo principą, 2 dalyje inter alia nustatyta, kad žmogui negalima teikti privilegijų dėl jo socialinės padėties. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą.
Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją. Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai, 2010 m. liepos 2 d. sprendimas). Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime), kad asmens teisė į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad nustačius siūlomą teisinį reguliavimą galėtų būti pažeistas konstitucinis teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principas ir asmenų lygiateisiškumo bei socialinės darnos imperatyvai. Nepritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-09-16 išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projekte siūlomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principams ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. 1.2 Darbo kodekso
darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa. Svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomos nuostatos, kuriose reguliuojama sutrumpinta darbo laiko norma darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, neturėtų būti reguliuojama atskiroje straipsnio dalyje. Spręsti pagrindiniam komitetui Sutrumpinto darbo laiko normos nustatymas šiuo atveju logine seka koreliuoja su šios dalies pradžios turiniu. 1.3
3Tikslintina siūloma DK 112 straipsnio 4 dalies formuluotė „darbo norma“,
reikėtų vartoti formuluotę „darbo laiko norma“. Pritarti
projekto 2 straipsnio 1 dalis tikslintina kalbos požiūriu.
2Europos teisės departamentas 2021-01-06 Įvertinę Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-843 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai Lukas Savickas, Tomas Tomilinas, Algirdas Stončaitis, Saulius Skvernelis, Rūta Miliūtė, Vytautas Bakas, Domas Griškevičius, Laima Mogenienė, Zigmantas Balčytis, Laima Nagienė 2021-10-21 Argumentai: Siekiant užtikrinti Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, stiprinant visų šeimų padėtį, nepriklausomai nuo darbovietės, bei sklandų tėvų (įtėvių) įsiliejimą į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų, siūloma išplėsti teisinį reguliavimą ne tik viešojo, bet ir privataus sektoriaus darbuotojų atžvilgiu ir šias garantijas taikyti nediferencijuotai. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1 straipsnis. 112 straipsnio pakeitimas Pakeisti 112 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir šių darbų, profesijų ir pareigybių sąrašą, ir sutrumpintas darbo laiko normas darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje, įvertinus riziką, nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, ir jų darbo apmokėjimo tvarką. Valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojams Darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka treji metai.“
ir teisėtvarkos komiteto išvada, teikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu: „ 3) svarstyti ir teikti išvadas dėl siūlomų Konstitucijos pakeitimų ir papildymų projektų, taip pat preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją“. Eil. Nr. Išvados teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada 2021-09-22 Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas“.
Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja teisės į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo normą, darytina išvada, jog valstybės tarnautojams bus taikytina nauja socialinė garantija numatyta įstatymo projekte. Pažymėtina, kad panašiai santykį su kitais darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojančiais įstatymais reguliuoja ir Vidaus tarnybos statutas (7 straipsnio 3 dalis), Prokuratūros įstatymas (24 straipsnio 1 dalis) ir kt. Pažymėtina, kad įstatymo projekto rengėjų tikslas, išdėstytas projekto aiškinamajame rašte – didinti viso viešojo sektoriaus patrauklumą. Jeigu kiltų abejonių dėl to, ar siūloma formuluotė apima visus asmenis, dirbančius ar tarnaujančius viešajame sektoriuje – jį gali būti pakoreguoti projekto tobulinimo eigoje. Konstitucinis Teismas (2012 m. birželio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai) yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų savaime nėra laikytinas diskriminaciniu.
Vertinant Darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo projekto atitikimą šiems principams, turėtų būti, visų pirma, įvertinta tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas nepablogina privataus sektoriaus darbuotojų darbo sąlygų, nesumažina jiems teikiamų socialinių garantijų apimties. Siūlomas teisinis reguliavimas tik suteikia viešojo sektoriaus alternatyvą: atsisakyti vienos socialinės garantijos (vaiko priežiūros atostogų ir su jais susijusių išmokų) ir tam tikram laikotarpiui (iki vaikui sukaks 3 metai) gauti sutrumpintą darbo laiko normą. Viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojai skiriasi tarpusavyje iš esmės (neatsitiktinai viešojo sektoriaus darbuotojams ir šiuo metu taikomos papildomos socialinės ir ekonominės garantijos, kurių nėra privačiame sektoriuje (papildomos atostogų rūšys, einamų pareigų ir darbo užmokesčio išsaugojimo garantijos ir pan.):
tenkinti privačius interesus, siekti pelno, viešojo sektoriaus pagrindinis tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Neatsiejama ir pagrindinė viešojo sektoriaus dalis – valstybės tarnyba, kuriai priskirtas ypatingas konstitucinis statusas. Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas (pvz., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime) iš Konstitucijos išplaukia eilė specifinių reikalavimų valstybės tarnybai, kurie nėra taikomi privataus sektoriaus darbuotojams: valstybės tarnyba, kaip profesinės veiklos sistema, turi būti nešališka, neutrali politinio proceso dalyvių atžvilgiu, valstybės tarnybos sistema turi būti organizuota ir veikti taip, kad būtų užtikrinamas viešojo intereso garantavimo tęstinumas pasikeitus politinei valdžiai. Įgyvendinti šias funkcijas valstybės tarnautojams padeda valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojai dirbantys pagal darbo sutartis.
Pagal Konstitucinio Teismo doktriną valstybės tarnybai, kaip sistemai, keliami profesionalumo, kvalifikuotumo, lojalumo valstybei reikalavimai suponuoja ir atitinkamus reikalavimus asmenims, stojantiems į valstybės tarnybą: „Valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, ji turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius. Tai suponuoja gana aukštus (didesnius, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikacinius ir profesinius reikalavimus valstybės tarnautojams, ypač pareigūnams (pirmiausia tiems, kurie sprendimus priima vienasmeniškai)“ (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).Tam tikra apimtimi šie specifiniai reikalavimai taikomi ir kitiems valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams, kurie padeda valstybės tarnautojams.
atlyginimus ir socialines bei ekonomines garantijas) iš privačių darbdavio uždirbtų lėšų. Teisinis reguliavimas privalo jiems garantuoti tam tikrą socialinių ir ekonominių garantijų minimumą (tam skirti teisės aktai reguliuojantys pvz., minimalų darbo užmokestį, minimalias kasmetines atostogas ir kitus klausimus), bet papildomos garantijos suteikiamos darbdavio nuožiūra, atsižvelgiant į jo finansines galimybes. Kitaip būtų pažeistas Konstitucijos 46 straipsnis (Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva). Viešojo sektoriaus darbuotojų socialines ir ekonominės garantijos finansuojamos iš valstybės biudžeto ir valstybės piniginių fondų (išskyrus valstybines įmones). Jų sudarymo, naudojimo tvarkos iš esmės skiriasi nuo privataus darbdavio piniginių fondų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas preziumuojama leis sutaupyti valstybės biudžeto lėšų (viešojo sektoriaus darbuotojui grįžus anksčiau iš vaiko priežiūros atostogų bus sustabdytas vaiko priežiūros išmokų mokėjimas, o sutrumpintą darbo laiko norma arba negeneruos jokių kaštų (pasaulinė (Islandija, Švedija, Japonija) praktika rodo, jog darbo laikos normos sutrumpinimas nesumažino, o padidino darbuotojų darbo efektyvumą), arba šie kaštai bus nežymus ir juos galima bus kompensuoti sutaupytomis lėšomis). Tuo tarpu privačiame sektoriuje darbo laiko normos sutrumpinimas tam tikrais atvejais generuotų papildomus kaštus privačiam subjektui. Be to, pažymėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų – suteikiant alternatyvią darbo ir šeimos interesų derinimo priemonę paskatinti tėvus anksčiau grįžti iš vaiko priežiūros atostogų ir tokiu būdu mažinti darbo užmokesčio atotrūkį tarp vyrų ir moterų, kuris valstybės tarnyboje siekia 10 proc. (valstybės tarnyboje jis yra ypač skausmingas dėl problemos mąsto – virš 70 proc. valstybės tarnautojų sudaro moterys), bet ir didinti viešojo sektoriaus darbdavių patrauklumą darbuotojams. Pažymėtina, kad šis patrauklumas ir pritraukimas geriausių specialistų bei jų migracijos į privatų sektorių sustabdymas yra ypatingai svarbus turint mintyje tuos tikslus, kurie pagal Konstituciją keliami viešajam sektoriui. Konstitucijoje yra įtvirtinta tokia valstybės tarnybos samprata, kuri yra neatskiriamai susijusi su valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtimi užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą. Profesionalūs valstybės tarnautojai, pareigūnai priima sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir/arba teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir/arba kontroliuojant jų vykdymą ir kt.).
Šias funkcijas įgyvendinti jiems padeda valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pažymėjo, jog „Iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos piliečių teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą kyla ir piliečių konstitucinės teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą sąsaja su kitomis Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis teisėmis, glaudžiai susijusiomis su kiekvieno žmogaus konstitucine teise į darbą: teise turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teise gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Šios teisės valstybės tarnautojui turi būti garantuojamos ne mažesniu mastu, negu kitiems darbuotojams, tačiau dėl valstybės tarnybos, kaip specifinės darbinės veiklos, pobūdžio jų įgyvendinimas gali turėti tam tikrų ypatumų. Tas pats pasakytina apie kitas Konstitucijoje įtvirtintas socialines ir ekonomines teises. (...) Valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas. Todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų.“ Taigi valstybės tarnautojams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams turi būti garantuotos ne mažesnės socialinės ir ekonominės teisės bei garantijos, negu kitiems darbuotojams.
Bet tai nereiškia, kad jiems negali būti suteiktos didesnės apimties teisės ir garantijos siekiant valstybės tarnybą ar plačiąja prasme – viešąjį sektorių, padaryti patrauklesniu, užtikrinti jo stabilumą ir tinkamą funkcijų įgyvendinimą. Sprendimas: vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-09-16 išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projekte siūlomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principams ir
pasiūlymai (argumentai):
ir siūlymas: Pritarti įstatymo projektui. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadą ir Seimo narių Luko Savicko, Tomo Tomilino ir k.t. 2021 m. spalio 21 d. pasiūlymą. 8. Balsavimo rezultatai: 6 - už;1- susilaikė; (prieš
Tomas Vytautas Raskevičius Komiteto biuro patarėja Eglė Lukšienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
Nr. XIVP-843 2022-04-06
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė,
Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys:
Viktorija Čmilytė-Nielsen – Seimo Pirmininkė, Lukas Savickas – Seimo narys, Aleksandr Radčenko – Seimo Pirmininkės patarėjas, Vilma Augienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, Vytautas Šilinskas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Kristina Stepanova – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių grupės vadovė, Ričardas Sartatavičius – Lietuvos pramoninkų konfederacijos generalinis direktorius, Inga Ruginienė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2021-09-16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos pastabos dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1.
kodekso (toliau – DK) 112 straipsnio 4 dalį ir ją papildyti norma, pagal kurią valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo norma būtų taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka treji metai. Įstatymo projekte siūlomas teisinis svarstytinas ir tobulintinas. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą, teisę į sutrumpintą
darbo užmokestį, turėtų tik valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose dirbantys darbuotojai. Teisės į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį, neturėtų kitų (ne valstybės ir savivaldybių) įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, taip pat valstybės tarnautojai, pareigūnai, teisėjai, prokurorai, DK 134 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kurie pagal galiojantį teisinį reguliavimą turi teisę į atostogas vaikui prižiūrėti, todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintų teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principų ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo. Konstitucijos 29 straipsnio, įtvirtinančio asmenų lygiateisiškumo principą, 2 dalyje inter alia nustatyta, kad žmogui negalima teikti privilegijų dėl jo socialinės padėties. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą.
Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją. Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai, 2010 m. liepos 2 d. sprendimas). Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimuose, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, 2012 m. vasario 6 d. nutarime), kad asmens teisė į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad nustačius siūlomą teisinį reguliavimą galėtų būti pažeistas konstitucinis teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principas ir asmenų lygiateisiškumo bei socialinės darnos imperatyvai. Nepritarti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto
2021-09-16 išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projekte siūlomas teisinis reguliavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principams ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas“. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja teisės į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo normą, darytina išvada, jog valstybės tarnautojams bus taikytina nauja socialinė garantija numatyta įstatymo projekte. Pažymėtina, kad panašiai santykį su kitais darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojančiais įstatymais reguliuoja ir Vidaus tarnybos statutas (7 straipsnio 3 dalis), Prokuratūros įstatymas (24 straipsnio 1 dalis) ir kt.
Pažymėtina, kad įstatymo projekto rengėjų tikslas, išdėstytas projekto aiškinamajame rašte – didinti viso viešojo sektoriaus patrauklumą. Jeigu kiltų abejonių dėl to, ar siūloma formuluotė apima visus asmenis, dirbančius ar tarnaujančius viešajame sektoriuje – jį gali būti pakoreguoti projekto tobulinimo eigoje. Konstitucinis Teismas (2012 m. birželio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai) yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų savaime nėra laikytinas diskriminaciniu. Vertinant Darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo projekto atitikimą šiems principams, turėtų būti, visų pirma, įvertinta tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas nepablogina privataus sektoriaus darbuotojų darbo sąlygų, nesumažina jiems teikiamų socialinių garantijų apimties. Siūlomas teisinis reguliavimas tik suteikia viešojo sektoriaus alternatyvą: atsisakyti vienos socialinės garantijos (vaiko priežiūros atostogų ir su jais susijusių išmokų) ir tam tikram laikotarpiui (iki vaikui sukaks 3 metai) gauti sutrumpintą darbo laiko normą.
Viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojai skiriasi tarpusavyje iš esmės (neatsitiktinai viešojo sektoriaus darbuotojams ir šiuo metu taikomos papildomos socialinės ir ekonominės garantijos, kurių nėra privačiame sektoriuje (papildomos atostogų rūšys, einamų pareigų ir darbo užmokesčio išsaugojimo garantijos ir pan.):
reikalavimų valstybės tarnybai, kurie nėra taikomi privataus sektoriaus darbuotojams: valstybės tarnyba, kaip profesinės veiklos sistema, turi būti nešališka, neutrali politinio proceso dalyvių atžvilgiu, valstybės tarnybos sistema turi būti organizuota ir veikti taip, kad būtų užtikrinamas viešojo intereso garantavimo tęstinumas pasikeitus politinei valdžiai. Įgyvendinti šias funkcijas valstybės tarnautojams padeda valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojai dirbantys pagal darbo sutartis.
Tai suponuoja gana aukštus (didesnius, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikacinius ir profesinius reikalavimus valstybės tarnautojams, ypač pareigūnams (pirmiausia tiems, kurie sprendimus priima vienasmeniškai)“ (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).Tam tikra apimtimi šie specifiniai reikalavimai taikomi ir kitiems valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams, kurie padeda valstybės tarnautojams.
suteikiamos darbdavio nuožiūra, atsižvelgiant į jo finansines galimybes. Kitaip būtų pažeistas Konstitucijos 46 straipsnis (Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva). Viešojo sektoriaus darbuotojų socialines ir ekonominės garantijos finansuojamos iš valstybės biudžeto ir valstybės piniginių fondų (išskyrus valstybines įmones). Jų sudarymo, naudojimo tvarkos iš esmės skiriasi nuo privataus darbdavio piniginių fondų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas preziumuojama leis sutaupyti valstybės biudžeto lėšų (viešojo sektoriaus darbuotojui grįžus anksčiau iš vaiko priežiūros atostogų bus sustabdytas vaiko priežiūros išmokų mokėjimas, o sutrumpintą darbo laiko norma arba negeneruos jokių kaštų (pasaulinė (Islandija, Švedija, Japonija) praktika rodo, jog darbo laikos normos sutrumpinimas nesumažino, o padidino darbuotojų darbo efektyvumą), arba šie kaštai bus nežymus ir juos galima bus kompensuoti sutaupytomis lėšomis). Tuo tarpu privačiame sektoriuje darbo laiko normos sutrumpinimas tam tikrais atvejais generuotų papildomus kaštus privačiam subjektui. Be to, pažymėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų – suteikiant alternatyvią darbo ir šeimos interesų derinimo priemonę paskatinti tėvus anksčiau grįžti iš vaiko priežiūros atostogų ir tokiu būdu mažinti darbo užmokesčio atotrūkį tarp vyrų ir moterų, kuris valstybės tarnyboje siekia 10 proc. (valstybės tarnyboje jis yra ypač skausmingas dėl problemos mąsto – virš 70 proc. valstybės tarnautojų sudaro moterys), bet ir didinti viešojo sektoriaus darbdavių patrauklumą darbuotojams. Pažymėtina, kad šis patrauklumas ir pritraukimas geriausių specialistų bei jų migracijos į privatų sektorių sustabdymas yra ypatingai svarbus turint mintyje tuos tikslus, kurie pagal Konstituciją keliami viešajam sektoriui. Konstitucijoje yra įtvirtinta tokia valstybės tarnybos samprata, kuri yra neatskiriamai susijusi su valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtimi užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą. Profesionalūs valstybės tarnautojai, pareigūnai priima sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir/arba teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir/arba kontroliuojant jų vykdymą ir kt.).
Šias funkcijas įgyvendinti jiems padeda valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pažymėjo, jog
„Iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos piliečių teisės lygiomis
sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą kyla ir piliečių konstitucinės teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą sąsaja su kitomis Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis teisėmis, glaudžiai susijusiomis su kiekvieno žmogaus konstitucine teise į darbą: teise turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, teise gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Šios teisės valstybės tarnautojui turi būti garantuojamos ne mažesniu mastu, negu kitiems darbuotojams, tačiau dėl valstybės tarnybos, kaip specifinės darbinės veiklos, pobūdžio jų įgyvendinimas gali turėti tam tikrų ypatumų. Tas pats pasakytina apie kitas Konstitucijoje įtvirtintas socialines ir ekonomines teises. (...) Valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas. Todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų.“ Taigi valstybės tarnautojams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams turi būti garantuotos ne mažesnės socialinės ir ekonominės teisės bei garantijos, negu kitiems darbuotojams.
Bet tai nereiškia, kad jiems negali būti suteiktos didesnės apimties teisės ir garantijos siekiant valstybės tarnybą ar plačiąja prasme – viešąjį sektorių, padaryti patrauklesniu, užtikrinti jo stabilumą ir tinkamą funkcijų įgyvendinimą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-09-161
straipsnio 4 dalyje reguliuojamos sutrumpintos darbo laiko normos asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa. Svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomos nuostatos, kuriose reguliuojama sutrumpinta darbo laiko norma darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, neturėtų būti reguliuojama atskiroje straipsnio dalyje. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-09-161
„darbo laiko norma“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalis tikslintina kalbos požiūriu. Pritarti. 5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės išvada 2021-09-27 Įvertinę Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-843 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
trišalės tarybos išvada 2021-11-30 SVARSTYTA. Dėl Lietuvos Respublikos trišalės tarybos nuomonės pateikimo dėl Darbo kodekso
reguliavimo. NUTARTA. Fiksuoti skirtingas socialinių partnerių nuomones dėl Darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-843 siūlomo teisinio reguliavimo:
Respublikos Vyriausybės atstovai iš esmės pritaria Darbo kodekso 112 straipsnio 4 d. pakeitimui, tačiau siūlo tikslinti jo formuluotę, atliekant redakcinio pobūdžio pakeitimus, t. y. atsisakant žodžių ,,kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti“ ir įrašant žodžius ,,kurie augina vaikus iki 3 metų“. 2. Profesinių sąjungų organizacijų atstovai pritaria Darbo kodekso 112 straipsnio 4 d. pakeitimui. 3. Darbdavių organizacijų atstovai nepritaria siūlomam Darbo kodekso 112 straipsnio 4 d. pakeitimui. Atsižvelgta. 2. Lietuvos
Pasiūlymo dėl Darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-843. NUTARTA: Fiksuoti skirtingas nuomones dėl Pasiūlymo dėl Darbo kodekso 112 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-843: 1. Darbdavių organizacijų atstovai nepritaria Pasiūlymui. 2. Profesinių sąjungų atstovai pritaria Pasiūlymui. 3. Bendru darbdavių ir profesinių sąjungų sutarimu siūlyti rekomendaciją, kad, jei nuostata būtų taikoma tik viešajam sektoriui, dėl jos turėtų būti susitariama kolektyvinėse sutartyse. Įvertinta. 3. Lietuvos verslo konfederacija 2022-02-07 LVK palaiko idėją dėl sąlygų moterims, grįžtančioms į darbo rinką iš vaiko priežiūros atostogų, gerinimo, tačiau tuo pačiu mano, kad ne mažiau svarbu yra išlaikyti vyresnio amžiaus asmenis darbo rinkoje, sudaryti sąlygas negalią turintiems asmenims integruotis į darbo rinką.
Reikia sudaryti sąlygas darbuotojams ir darbdaviams susitarti dėl darbo sąlygų konkrečioje šakoje, ar įmonėje, įvertinus įmonės rodiklius, bet ne imperatyviai reguliuoti darbo sąlygas, kurios privilegijuoja vienus darbuotojus prieš kitus. Minėta iniciatyva neatliepia darbo rinkos poreikių, o darbo laiko normos trumpinimas nėra pasirinkta geriausia ir efektyviausia priemonė tikslui pasiekti. Kelia abejonių, ar tokia paskata galėtų būti suderinama su tinkamesnių dėmesiu vaikų priežiūrai, kaip teigiama Projekto aiškinamajame rašte, nes tai nesprendžia vaikų priežiūros užtikrinimo klausimo. Manome, kad grįžimą į darbo rinką labiau paskatintų ankstyvojo ugdymo įstaigų tinklo vaikams nuo vienų iki trejų metų plėtimas, nes galimybių palikti vaikus minėtose įstaigose trūkumas yra viena iš tų priežasčių, dėl ko pasirenkamas ilgesnis vaikų priežiūros atostogų laikotarpis. Įgyvendinant siūlomas Projekto nuostatas, tikėtina, mažėtų produktyvumas, nes vietoj viešojo sektoriaus darbuotojo, kuris galėtų dirbti pilnai penkias dienas, būtų dirbama tik keturias. Atitinkamai susidarytų papildomas darbo krūvis kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, atsirastų papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis pavadavimams skirti. Siūlytume įvertinti viešojo sektoriaus našumą ir esamus resursus, ypač lyginant su kitomis valstybėmis.
Pažymime, kad siūlomos iniciatyvos įgyvendinimas gali neigiamai paveikti dalį visuomenės, nes, manytina, šiuo atveju būtų suteikiamos privilegijos dėl socialinės padėties, o Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (KT 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai, 2010 m. liepos 2 d. sprendimas). Be to, būtų didinama takoskyra tarp viešojo ir privataus sektorių, kurie nors turi esminių skirtumų ir tarpusavyje negali konkuruoti, tačiau neturėtų dar labiau atitolti per siūlomas įgyvendinti papildomas privilegijas. Norime atkreipti dėmesį į tai, kad nepritariame Seimo narių Pasiūlymui, kuriuo, siekiant užtikrinti Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, stiprinant visų šeimų padėtį, nepriklausomai nuo darbovietės, bei sklandų tėvų (įtėvių) įsiliejimą į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų, siūloma išplėsti teisinį reguliavimą ne tik viešojo, bet ir privataus sektoriaus darbuotojų atžvilgiu ir Projekte numatytas garantijas taikyti nediferencijuotai. Pažymime, kad privačiame sektoriuje darbo laiko normos sutrumpinimas generuotų papildomus kaštus privačiam subjektui. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo narių Pasiūlyme nenumatomas valstybės kompensavimas darbdaviams tokių dienų, už kurias darbuotojams būtų mokamas pilnas atlyginimas (per mėnesį susidarytų keturios darbo dienos), nepritariam e tokiai iniciatyvai kaip ir bet kokiam papildomų poilsio dienų išplėtimui, dėl kurio ne kartą pasisakėme atkreipdami dėmesį, kad būtina peržiūrėti ir realiai įvertinti, koks yra bendras tokio pobūdžio dienų skaičius, kaštai, kokią praktiką taiko kitos ES šalys.
Kartu sutinkame ir siūlome kartu peržiūrėti šiuo metu taikomas garantijas tėvams, auginantiems vaikus, kurios neskatina tėvų grįžti į rinką, bei tuo pačiu spręsti ir kitų darbuotojų, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties ir vaikų skaičiaus, socialines garantijas. Manome, kad būtų tikslinga keisti vadinamų „mamadienių" sistemą, kuri iš esmės yra orientuota į didesnį dirbančių tėvų poilsį, bet ne į vaiko priežiūrą. Manome, kad ir dabar Darbo kodeksas lanksčiai leidžia tėvams susitarti dėl individualaus darbo grafiko, darbo nuotoliniu būdu bei papildomo poilsio laiko. Siūlome aktyviau remti socialinį dialogą ir leisti šalis kolektyvinėse sutartyse tartis dėl geresnių ar kitokių, nei Darbo kodeksas nustato, darbo sąlygų. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlome prieš priimant sprendimus įvertinti, ar siūlymų įgyvendinimas nepriešins visuomenės dalies dėl numatomų privilegijų skyrimo ir duos daugiau teigiamo rezultato, nei sukurs neigiamų pasekmių. Įvertinta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lukas Savickas, Tomas Tomilinas, Algirdas Stončaitis, Saulius Skvernelis, Rūta Miliūtė, Vytautas Bakas, Domas Griškevičius, Laima Mogenienė, Zigmantas Balčytis, Laima Nagienė 2021-10-211 Argumentai: Siekiant užtikrinti Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, stiprinant visų šeimų padėtį, nepriklausomai nuo darbovietės, bei sklandų tėvų (įtėvių) įsiliejimą į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų, siūloma išplėsti teisinį reguliavimą ne tik viešojo, bet ir privataus sektoriaus darbuotojų atžvilgiu ir šias garantijas taikyti nediferencijuotai. 1 straipsnis. 112 straipsnio pakeitimas Pakeisti 112 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas
darbo laiko normas asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir šių darbų, profesijų ir pareigybių sąrašą, ir sutrumpintas darbo laiko normas darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje, įvertinus riziką, nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, ir jų darbo apmokėjimo tvarką. Valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose darbuotojams Darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitę darbo laiko norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka treji metai.“ Nepritarti. Komitetas pritarė projekto iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, kurio vienas iš tikslų yra būtent viešojo sektoriaus patrauklumo didinimas. 6. Papildomais paskirtų Komitetų išvados ir pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2021-11-25 Pritarti įstatymo projektui. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadą ir Seimo narių Luko Savicko, Tomo Tomilino ir k.t. 2021 m. spalio 21 d. pasiūlymą. Pritarti iš dalies. Komitetas nepritarė Seimo narių Luko Savicko, Tomo Tomilino ir kt. 2021 m. spalio 21 d. pasiūlymui. 2. Biudžeto ir finansų komitetas 2022-02-02 iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal komiteto pasiūlymus. Pasiūlymai:
subjektų sąrašą, kuriems taikoma sutrumpinta darbo laiko norma, kad nekiltų neaiškumų, jog sutrumpinta darbo laiko norma taikoma visiems viešojo sektoriaus darbuotojams (taip pat valstybės tarnautojams ir kitiems). 2. Šiuo metu įstatymo projekte nustatyta sutrumpinta darbo laiko norma būtų taikoma tik tiems viešojo sektoriaus darbuotojams, kurie dirba 40 valandų per savaitę. Siūlytina apsvarstyti galimybę taikyti sutrumpintą darbo laiko normą ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, pavyzdžiui, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa ir jie dirba mažiau nei 40 valandų per savaitę. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo įstatymo projektu nebus papildomai sutaupomos valstybės biudžeto lėšos, kadangi pagal šiuo metu egzistuojančią sistemą sutaupymai galimi tik tuo atveju, jei asmuo į darbą grįžta iki vaikui sukanka vieneri metai (tokiu atveju vaiko priežiūros išmoka mažinama darbo užmokesčio dydžiu). Antraisiais vaiko auginimo metais mokama ir viso dydžio vaiko priežiūros išmoka, ir visas darbo užmokestis. Priėmus šį įstatymo projektą, papildomai asmuo taip pat galėtų pasinaudoti ir sutrumpinta darbo laiko norma.
Pažymėtina, kad šiuo įstatymo projektu reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, kadangi ne visame viešajame sektoriuje galima lengvai persiskirstyti darbo krūvį. Papildomų valstybės biudžeto lėšų reikės, kadangi kai kuriuose viešojo sektoriaus įstaigose reikės pavaduoti asmenis, kuriems bus taikoma sutrumpinta darbo laiko norma (pavyzdžiui, gydytojams). Atsižvelgiant į tai, siūlytina, nustatyti tokią įstatymo projekto įsigaliojimo datą, jog prieš įstatymo projekto įsigaliojimą būtų apskaičiuotos ir numatytos papildomos lėšos darbo užmokesčiui (pavadavimui) iš valstybės biudžeto. Pritarti. Įstatymo projekto nuostatos patikslintos pagal Biudžeto ir finansų komiteto 1 ir 3 pasiūlymus (Žr. Komiteto pasiūlymus). 2 pasiūlymas įvertintas, siūlant nekeisti projekto iniciatorių pagrindinės idėjos trumpinti darbo laiko normą iki 32 valandų (o ne dar daugiau). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui, Komiteto pasiūlymams ir Komiteto išvadoms. 7.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir darbo komitetas 2022-04-061 Argumentai: Atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą Nr. 1 nustatyti aiškesnį subjektų sąrašą, kuriems būtų taikoma sutrumpinta darbo laiko norma ir atsižvelgiant į tai, kad panašios formuluotės jau yra Darbo kodekso kituose straipsniuose – siūlome patikslinti (aiškiai išvardinant) valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų formuluotę. Taip pat atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, siūlome Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 112 straipsnio pakeitimą daryti nauja 5 dalimi, atitinkamai galiojančią 112 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi.
Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 112 straipsnio pakeitimas Pakeisti 112 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
1Papildyti 112 straipsnį nauja 5 dalimi:
„
darbo laiko normas asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir šių darbų, profesijų ir pareigybių sąrašą, ir sutrumpintas darbo laiko normas darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje, įvertinus riziką, nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, ir jų darbo apmokėjimo tvarką. Valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose Valstybės ir savivaldybių įstaigų, kurios išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banko darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti augina vaikus iki trejų metų , nustatoma sutrumpinta 32 trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų
(įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu iki vaikui sukanka treji metai. 2. Buvusią 112 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi.” Pritarti. 2.
ir darbo komitetas 2022-04-062 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūloma įsigaliojimo data jau praėjo bei įvertinus Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą Nr. 3, siūlome nustatyti Įstatymo projekto įsigaliojimo datą 2023 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20223 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 20212
m. gruodžio 31 d. parengia ir priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė