Lyginamasis Projekto lyginamasis variantas
7, 11,
2021 m. rugpjūčio 25 d. Nr. Vilnius
Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „3. Civilinėje apyvartoje draudžiami:
ginklų priedėliai, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, skirtus A kategorijos ginklams, jų dalis, Europos fiziniai ar Europos juridiniai asmenys, kurie verčiasi ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, nacionaliniai, respublikiniai, savivaldybių muziejai, A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis, jų dalis tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos, Lietuvos Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai savanoriai, Lietuvos šaulių sąjungos nariai (krašto apsaugos tikslais, ne tarnybos ar mokymų metu) , kiti asmenys, kuriems tokia teisė suteikta pagal šį įstatymą;“. 2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys gali įsigyti ir turėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis,
šaulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti bei krašto apsaugos tikslais (ne tarnybos metu) ;“. 3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
ir krašto apsaugos tikslais (ne tarnybos metu)
punktuose, duslintuvus, naktinius taikiklius, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir laikyti namuose turėti ne jaunesni kaip 18 metų šauliai, Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti ir krašto apsaugos tikslais (ne tarnybos metu)
ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio2
B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir laikyti namuose, taip pat namuose laikyti savo tarnybinį ginklą turėti profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ar kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, turintys teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, pateikę specialiojo statuso subjekto pažymą, patvirtinančią, kad jie turi teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus.
Leidimas laikyti ginklus ir leidimas nešiotis ginklus taip pat suteikia teisę nešiotis savigynai B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus taip, kad kiti asmenys jų nematytų. “
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo:
ar neturi fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo;
pateikęs sąmoningai klaidingus duomenis ar suklastotus dokumentus;
sąlygų laikyti ginklą;
nešiotis ginklus galiojimas ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai;
ar jį turintis, ginklą įsipareigoja laikyti ar laiko ne savo būste, o Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiose kitose vietose, turinčiose apibrėžtas ribas;
asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus;
kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuos duomenis Valstybės saugumo departamentas perduoda policijos įstaigai.“
1Pakeisti 34 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Šaulio tarnybai skirti ginklai ir šoviniai mokymų ir pratybų metu naudojami Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka, o atliekant nustatytą šaulio tarnybą ar krašto apsaugos tikslais (ne tarnybos metu) šaunamieji ginklai naudojami Karinės jėgos naudojimo statuto nustatytais pagrindais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Teikia Seimo nariai:
Jonas Jarutis Kęstutis Mažeika
Lyginamasis Projekto Nr. XIVP-785(2) lyginamasis variantas
12,
2022 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 12 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Leidimas laikyti ginklus ir leidimas nešiotis ginklus galioja 5 metus ir gali būti teritorinės policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu pratęstas pratęsiamas kas 5 metai 5 metų laikotarpiui. Leidimas laikyti ginklus ir leidimas nešiotis A kategorijos ginklus šaulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti galioja 2 metus ir gali būti teritorinės policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu pratęsiamas kas 2 metai 2 metų laikotarpiui. Šio straipsnio 10 dalyje nurodytas bendras leidimas laikyti (nešiotis) C kategorijos ginklus galioja neribotą laiką. 2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
straipsnio2 , 6, 7, 8 ir 9 punktuose, duslintuvus, naktinius taikiklius, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų šauliai, Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus.
Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti
kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio2
ir9 punktuose, duslintuvus, naktinius taikiklius, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ar kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, turintys teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, pateikę specialiojo statuso subjekto pažymą, patvirtinančią, kad jie turi teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. Leidimas laikyti ginklus ir leidimas nešiotis ginklus taip pat suteikia teisę nešiotis savigynai B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus taip, kad kiti asmenys jų nematytų. “
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo:
ligomis ar neturi fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo.
Išvados išdavimo data jos pateikimo dieną turi būti ne vėlesnė negu
;
arba pateikęs sąmoningai klaidingus duomenis ar suklastotus dokumentus;
atitinkančių sąlygų laikyti ginklą;
nešiotis ginklus galiojimas ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai;
ginklą ar jį turintis, ginklą įsipareigoja laikyti ar laiko ne savo būste, o Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiose kitose vietose, turinčiose apibrėžtas ribas;
kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus;
kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuos duomenis Valstybės saugumo departamentas perduoda policijos įstaigai.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m.
liepos 1 d. 2.
įgaliota institucija iki 2022 m. birželio 30 d. nustato specialiuosius A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo privalomai įrengiant apsauginę įsilaužimo ir užpuolimo signalizaciją, kuriai suveikus reaguoja ginkluota apsauga, reikalavimus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu teikia komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas
DĖL
2021-08-31 Nr. XIVP-785 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4 punktą po teisės akto pavadinimu (antrašte) yra nurodoma teisės akto priėmimo data, o ne kita teisės akto projekto data (kaip nurodyta šiame projekte), todėl jos reikėtų atsisakyti. 2. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 13 straipsnio 9 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas buvo keisti 2021 m. balandžio 29 d. Todėl atkreipiame dėmesį į Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalį, kuri numato, kad įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektas gali būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip po
Konstitucinio Teismo nutarimus šio statuto 1812 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektą teikia Vyriausybė ar ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių. 3. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Šis įstatymo projekto aiškinamojo rašto teiginys diskutuotinas. Pastebėtina, jog projektu siekiama praplėsti galimybes įstatymo projekte nurodytiems subjektams (šauliams, kariams savanoriams ir kt.) įsigyti bei laikyti namuose tam tikrus A kategorijos ginklus. Remiantis galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo
ginklų rūšių [1] . Atitinkamai, tokiais ginklais padaromos žalos mastas potencialiai yra pats didžiausias.
Sutiktina su projekto rengėjais, kad įstatymo projektas galimai prisidėtų prie valstybės gynybinių pajėgumų didinimo [2] , tačiau keltina prielaida, kad priėmus projekte numatomą teisinį reguliavimą taip pat padidėtų ir rizika dėl šių ginklų panaudojimo darant nusikalstamas veikas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą, kuriame konstatuota, jog „Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, todėl vykdydama savo funkcijas ir veikdama visos visuomenės interesais valstybė turi priedermę užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių, kitų Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių, kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės veiksmingą apsaugą inter alia nuo nusikalstamų kėsinimųsi (past. – pabraukta mūsų)“. Taigi, svarstant šį projektą ir sprendžiant, kokia turėtų būti teisės įsigyti ir laikyti namuose A kategorijos ginklus apimtis, reikėtų užtikrinti dviejų konstitucinių vertybių – kiekvieno žmogaus bei visos visuomenės teisės į veiksmingą apsaugą nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir valstybės nacionalinio saugumo – tarpusavio suderinamumą. 4. Projekto
punktą, todėl šiame projekto straipsnyje dėstyti 7 straipsnio 3 dalies pirmosios pastraipos nereikia. 5. Neaišku, kodėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „ne tarnybos ar mokymų metu“, o kitose projekto vietose – tik „ne tarnybos metu“. 6. Projekto
„Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai savanoriai“ tarpusavyje
nedera su Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, kurioje atitinkami subjektai įvardijami tiesiog kaip „kariai savanoriai“.
Be to, pastebėtina, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatomas teisinis reguliavimas sistemiškai nedera ir su projekto 3 straipsniu keičiamo 13 straipsnio 9 dalimi, kurioje prie turinčių teisę įsigyti ir laikyti namuose A kategorijos ginklus subjektų sąrašo priskiriami ne tik kariai savanoriai, bet ir profesinės karo tarnybos kariai bei kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai. 7. Tuo atveju, jeigu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas subjektų sąrašas būtų papildytas „Lietuvos šaulių sąjungos nariais“, tuomet kartu reikėtų koreguoti ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies
„šaulys“ (pastarasis trumpinys turėtų būti įvestas keičiamo įstatymo 7
straipsnio 3 dalies 1 punkte). 8. Kita vertus, pastebėtina, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte pateikiamas nebaigtinis sąrašas subjektų, galinčių naudoti A kategorijos ginklus, jų priedėlius bei šaudmenis („<...> kiti asmenys, kuriems tokia teisė suteikta pagal šį įstatymą“), todėl abejotina, ar apskritai tikslinga keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą papildyti „kariais savanoriais“ bei „Lietuvos šaulių sąjungos nariais“. 9.
pat atkreiptinas dėmesys, jog projektu siūloma praplėsti galimybes įsigyti ir laikyti A kategorijos ginklus, jų priedėlius bei šaudmenis absoliučiai visiems šauliams, tačiau įstatymo projekto aiškinamajame rašte kalbama tik apie
„kovinius šaulius“, t. y. tokius šaulius, kurie Šaulių sąjungos įstatyme
įvardijami kaip „Lietuvos šaulių sąjungos kovinių būrių šauliai“. Dėl to projektas turėtų būti tikslinamas. 10. Projekto
„turėti“ įrašyti žodžius „laikyti namuose“, tačiau pažymėtina, jog žodis
„turėti“, remiantis galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14
ir 17 dalimis, apima ir ginklo bei šaudmenų laikymą fizinio asmens būste. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas siūlomo pakeitimo tikslingumas bei atitiktis teisinio reguliavimo sistemiškumo principui. 11. Projekto
šauliai šaunamuosius ginklus galėtų naudoti ne tik tarnybos metu, bet ir krašto apsaugos tikslais (ne tarnybos metu). Manytina, jog kartu turėtų būti keičiamas ir Šaulių sąjungos įstatymo 32 straipsnis, kuris numato galimybę šauliams naudoti šaunamuosius ginklus išimtinai tik atliekant šaulio tarnybą. 13. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 11 punktą teisės akto projekte teisės aktą pasirašančių subjektų vardas
(vardai) ir pavardės nerašomos. 14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 291 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 8.1. papunktyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija formuoja valstybės politiką ginklų srityje, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.
Atsižvelgus į tai, manytina, jog dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė S. Mikšys, tel. (8 5)
; el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected] [1] Pvz., prie A kategorijos ginklų priskiriama automatiniai šaunamieji ginklai, graižtviniai šaunamieji ginklai, kurių kalibras yra 12,7 mm arba didesnis, ir t. t. [2] Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog „Ginkluoti ir apmokyti, pilietiški bei atsakingi, nepriekaištingos reputacijos civiliai būtų realus papildomos gynybos potencialas kilus karinei krizei“.
DĖL
2022-03-18 Nr. XIVP-785(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje turėtų būti nurodyta, kad profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ar kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai tam tikrus ginklus, ginklų priedėlius ir šaudmenis gali ne tik įsigyti, bet ir juos turėti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (8 5)
, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]
GYNYBOS komitetas
Nr. XIVP-785
: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto nariai: Dainius Gaižauskas, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, Komiteto biuro patarėjai Vilma Greckaitė, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, Agnija Tumkevič, Vilma Kaminskienė, Komiteto biuro padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys:
Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Godliauskas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos viceministras Žilvinas Tomkus, Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas plk. Žilvinas Gaubys, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viceministras Vitalijus Dmitrijevas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo grupės vadovas Darius Domarkas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo grupės patarėjai Andrius Šaparnis ir Jurgita Žilinskienė, Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas Ats. mjr. Židrūnas Šadauskis, Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių (Marijampolės apskr.) 4-osios rinktinės vadas Egidijus Papečkys, Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis, Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vyriausioji patarėja Viktorija Vasiliauskienė, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas Arūnas Marcinkevičius, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininko pavaduotojas Saulius Pečeliūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-08-31 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4 punktą po teisės akto pavadinimu (antrašte) yra nurodoma teisės akto priėmimo data, o ne kita teisės akto projekto data (kaip nurodyta šiame projekte), todėl jos reikėtų atsisakyti. Pritarti
keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 13 straipsnio 9 dalis,
atkreipiame dėmesį į Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalį, kuri numato, kad įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektas gali būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo to įstatymo priėmimo. Šis reikalavimas netaikomas, įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimus šio statuto 1812 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektą teikia
projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Šis įstatymo projekto aiškinamojo rašto teiginys diskutuotinas. Pastebėtina, jog projektu siekiama praplėsti galimybes įstatymo projekte nurodytiems subjektams (šauliams, kariams savanoriams ir kt.) įsigyti bei laikyti namuose tam tikrus A kategorijos ginklus. Remiantis galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 29 dalimi, A kategorijos ginklai yra patys pavojingiausi iš visų ginklų rūšių [1] . Atitinkamai, tokiais ginklais padaromos žalos mastas potencialiai yra pats didžiausias.
Sutiktina su projekto rengėjais, kad įstatymo projektas galimai prisidėtų prie valstybės gynybinių pajėgumų didinimo [2] , tačiau keltina prielaida, kad priėmus projekte numatomą teisinį reguliavimą taip pat padidėtų ir rizika dėl šių ginklų panaudojimo darant nusikalstamas veikas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą, kuriame konstatuota, jog „Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, todėl vykdydama savo funkcijas ir veikdama visos visuomenės interesais valstybė turi priedermę užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių, kitų Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių, kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės veiksmingą apsaugą inter alia nuo nusikalstamų kėsinimųsi (past. – pabraukta mūsų)“. Taigi, svarstant šį projektą ir sprendžiant, kokia turėtų būti teisės įsigyti ir laikyti namuose A kategorijos ginklus apimtis, reikėtų užtikrinti dviejų konstitucinių vertybių – kiekvieno žmogaus bei visos visuomenės teisės į veiksmingą apsaugą nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir valstybės nacionalinio saugumo – tarpusavio suderinamumą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimai yra numatyti Generalinio komisaro 2019 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 5-V-739. Siekiant sumažinti galimą riziką, Projektu siūloma numatyti griežtesnius reikalavimus automatinių šaunamųjų ginklų laikymui, saugojimo sąlygoms bei reikalavimus projekte nurodytiems subjektams.
Patobulintame Projekte siūloma įvesti du saugiklius siekiant sumažinti riziką dėl neteisėto automatinių ginklų panaudojimo:
1) sutrumpinti leidimo galiojimą nuo 5 metų iki 2 metų, tokiu būdu įpareigojant šaulius kurie turi A kategorijos ginklus dažniau tikrintis sveikatą ir pratęsti leidimus;
2) nustatyti griežtesnes sąlygas A kategorijos ginklų laikymui, numatant, kad net jei namuose laikomas tik vienas A kategorijos ginklas, turi būti įrengta apsauginė signalizacija, kuriai suveikus reaguoja ginkluota apsauga. Pasiūlymas:
įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą, todėl šiame projekto straipsnyje dėstyti 7 straipsnio 3 dalies pirmosios pastraipos nereikia. Atsižvelgti Pastaba tapo neaktuali atsisakius Įstatymo 7 str. 3 d. 1 p. keitimo. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „ne tarnybos ar mokymų metu“, o kitose projekto vietose – tik „ne tarnybos metu“. Atsižvelgti Pastaba tapo neaktuali atsisakius Įstatymo 7 str. 3 d. 1 p. keitimo. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-08-31 1,3
straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto formuluotė
„Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai savanoriai“ tarpusavyje
nedera su Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, kurioje atitinkami subjektai įvardijami tiesiog kaip „kariai savanoriai“.
Be to, pastebėtina, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatomas teisinis reguliavimas sistemiškai nedera ir su projekto 3 straipsniu keičiamo 13 straipsnio 9 dalimi, kurioje prie turinčių teisę įsigyti ir laikyti namuose A kategorijos ginklus subjektų sąrašo priskiriami ne tik kariai savanoriai, bet ir profesinės karo tarnybos kariai bei kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai. Atsižvelgti Pastaba tapo neaktuali atsisakius Įstatymo
7Tuo atveju,
jeigu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas subjektų sąrašas būtų papildytas „Lietuvos šaulių sąjungos nariais“, tuomet kartu reikėtų koreguoti ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 5 punktą, kuriame įtvirtintas „Lietuvos šaulių sąjungos nario“ trumpinys „šaulys“ (pastarasis trumpinys turėtų būti įvestas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte). Atsižvelgti Pastaba tapo neaktuali atsisakius Įstatymo 7 str. 3 d. 1 p. keitimo. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8Kita vertus,
pastebėtina, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte pateikiamas nebaigtinis sąrašas subjektų, galinčių naudoti A kategorijos ginklus, jų priedėlius bei šaudmenis („<...> kiti asmenys, kuriems tokia teisė suteikta pagal šį įstatymą“), todėl abejotina, ar apskritai tikslinga keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą papildyti „kariais savanoriais“ bei „Lietuvos šaulių sąjungos nariais“.
Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į pastabą, siūloma atsisakyti Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto keitimo. Pasiūlymas: Žr. komiteto pasiūlymus. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atkreiptinas dėmesys, jog projektu siūloma praplėsti galimybes įsigyti ir laikyti A kategorijos ginklus, jų priedėlius bei šaudmenis absoliučiai visiems šauliams, tačiau įstatymo projekto aiškinamajame rašte kalbama tik apie „kovinius šaulius“, t. y. tokius šaulius, kurie Šaulių sąjungos įstatyme įvardijami kaip „Lietuvos šaulių sąjungos kovinių būrių šauliai“. Dėl to projektas turėtų būti tikslinamas. Pritarti iš dalies Argumentai:
Patobulintu Projektu siūloma suteikti galimybę įsigyti ir turėti automatinius šaunamuosius ginklus visiems šauliams, turintiems leidimą atitinkamam ginklui. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje siūloma vietoje žodžio
„turėti“ įrašyti žodžius „laikyti namuose“, tačiau pažymėtina, jog žodis
„turėti“, remiantis galiojančios redakcijos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14
ir 17 dalimis, apima ir ginklo bei šaudmenų laikymą fizinio asmens būste. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas siūlomo pakeitimo tikslingumas bei atitiktis teisinio reguliavimo sistemiškumo principui. Pritarti Pasiūlymas: Siūloma palikti dabar galiojantį reglamentavimą t.y. terminą
„turėti“. Žr. komiteto pasiūlymus. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2021-08-315 11.
straipsnis turi tik vieną dalį, todėl ji neturėtų būti numeruojama. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 8 dalyje siūloma įtvirtinti, jog šauliai šaunamuosius ginklus galėtų naudoti ne tik tarnybos metu, bet ir krašto apsaugos tikslais (ne tarnybos metu). Manytina, jog kartu turėtų būti keičiamas ir Šaulių sąjungos įstatymo 32 straipsnis, kuris numato galimybę šauliams naudoti šaunamuosius ginklus išimtinai tik atliekant šaulio tarnybą. Atsižvelgti Pasiūlymas:
dėmesį, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 11 punktą teisės akto projekte teisės aktą pasirašančių subjektų vardas (vardai) ir pavardės nerašomos. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 291 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 8.1. papunktyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija formuoja valstybės politiką ginklų srityje, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Atsižvelgus į tai, manytina, jog dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Nepritarti Projektas derintas tiesiogiai su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str.
su Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriumi, 2021-10-14 <...> Dėl to, šiame projekte dalį siūlomų (žr. LR GŠKĮ 7 str. 3 d. 1 p.; 11 str. 1 d. 8 p.; 13 str. 9 d.; 34 str. 8 d.) pakeitimų nuostatų būtina praplėsti, taip pat įtraukiant papildomus išskirtinių teisių į A kategorijos ginklus, jų priedėlius bei šaudmenis subjektus, o būtent: 1) išėjusius į atsargą profesinės karo tarnybos karius; 2) statutinius valstybės tarnautojus ir pareigūnus, išėjusius į valstybinę pensiją, kuriems tarnybos metu buvo suteikta teisė laikyti, nešioti ir naudoti tarnybinį ginklą; 3) kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų narius; 4) partizanų vienetų narius. Nepritarti Argumentai:
Komiteto nuomone, šiuo atveju itin svarbu, kad būtų aiškus A kategorijos ginklų (automatinių šaunamųjų ginklų) turėtojų pavaldumas, subordinacija. 2. Lietuvos Ginklų savininkų asociacija kartu su Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriumi, 2021-10-143 Dalyje dėl projekto 3 straipsnyje siūlomo LR GŠKĮ 13 str. 9 d. pakeitimo, suteikiant teises į papildomai konkrečius ginklus, jų priedėlius ir šaudmenis, logiškai būtų tikslinga papildomai įtraukti ir 3 str. 18 p., o, tuo tarpu dėl profesinės karo tarnybos karių teisės „namuose laikyti savo tarnybinį ginklą" pastebėtina, jog šis klausimas apskritai nėra ir negali būti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reguliavimo srities dalyku. Šis įstatymas reglamentuoja tik asmens teises įsigyti, laikyti, ir nešioti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius ginklus, jų priedėlius ir šaudmenis, bei su tuo susijusias pareigas. Jis nereglamentuoja iš specialiųjų subjektų veiklos kylančių tarnybinių pareigų ir teisių įgyvendinimo, t.y. tarnybinių ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų valdymo ir disponavimo jais.
Valstybės nuosavybėje esančių ir jos institucijų, kaip specialiųjų subjektų, disponuojamų tarnybinių šaunamųjų ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų priskirimo konkrečiam asmeniui pastoviam nešiojimui su teise laikyti juos namuose ne tarnybos metu, reglamentavimas tiesiogiai priklauso konkretaus specialiojo subjekto, kaip antai: Lietuvos kariuomenės, policijos ir kt., veiklą reglamentuojančių įstatymų bei kitų poįstatyminių, t.y. žinybinių teisės aktų kompetencijai. Pritarti Pasiūlymas:
Komiteto patobulintame Projekte siūloma atsisakyti minėtų tarnybinių ginklų laikymo namuose reglamentavimo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Žr. komiteto pasiūlymus. 3. Lietuvos Ginklų savininkų asociacija kartu su Lietuvos Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriumi, 2021-10-14 Tuo pačiu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog prioritetine užduotimi suprantamas kompleksinis valstybės gynybos galių bei ginkluoto pilietinio ir partizaninio pasipriešinimo galių bei galimybių realus užtikrinimas. Dėl to (analogiško specialiųjų subjektų rato išplėtimo) būtina papildyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 str. 3 d. 6 p. ir 7 p.; 7 str. 4 d. normas papildomai įtraukiant 1) Krašto apsaugos savanorių pajėgų karius; 2) išėjusius į atsargą profesinės karo tarnybos karius; 3) statutinius valstybės tarnautojus ir pareigūnus, išėjusius į valstybinę pensiją, kuriems tarnybos metu buvo suteikta teisė laikyti, nešioti ir naudoti tarnybinį ginklą; 4) kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų narius; 5) partizanų vienetų narius. Keista, kad projekto autoriai jų keisti nesiūlo.
Atlikus mūsų siūlomus projekto pataisymus Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinės teisė ir pareiga ginti Valstybę įgautų ženkliai realesnes galimybes ir būtų išvengta Konstitucijai prieštaraujančio piliečių, kaip vienintelio pagrindinio gynybinio resurso išsklaidymo ir išskaidymo. Pateikdami Tamstoms aukščiau išvardintas abiejų visuomeninių organizacijų bendras pastabas bei pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 7, 11, 13, 17 ir
projektą Komitete. Nepritarti Argumentai: Žr. aukščiau nurodytus argumentus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos teisingumo ministerija, 2021-09-13 Įvertinę Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 7, 11, 13, 17 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-785 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad projekto nuostatos yra susijusios su
ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (kodifikuota redakcija). Šios direktyvos preambulės 23 ir 24 konstatuojamose dalyse numatyta, kad patiems pavojingiausiems šaunamiesiems ginklams šioje direktyvoje turėtų būti nustatytos griežtos taisyklės siekiant užtikrinti, kad tų ginklų, išskyrus kai kurias ribotas ir tinkamai pagrįstas išimtis, nebūtų galima nei įsigyti, nei turėti, nei pardavinėti, tačiau valstybėms narėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė leisti asmenims įsigyti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis nacionalinės gynybos tikslais, kaip antai vykdant savanoriškus karinius mokymus, numatytus pagal nacionalinę teisę.
Atitinkamai Direktyvos (ES) 2021/555 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, inter alia , nacionalinės gynybos tikslais nacionalinės kompetentingos institucijos gali atskirais atvejais išimties tvarka ir tinkamai pagrindus išduoti leidimus A kategorijai priskiriamų šaunamųjų ginklų, pagrindinių dalių ir šaudmenų atžvilgiu, jei tai neprieštarauja visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Pažymėtina, kad Direktyva (ES) 2021/555 yra minimalaus reglamentavimo ir valstybės narės gali nustatyti griežtesnes taisykles, nei numatytos direktyvoje, o direktyvos išimtys turi būti aiškinamos siaurai. Atsižvelgiant į tai manytume, kad siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, svarstant Projekto nuostatas su ginklų apyvartos kontrolę užtikrinančiomis ir už nacionalinį saugumą atsakingomis institucijomis, turėtų būti išdiskutuotas ir pagrįstas poreikis Projektu siūlomoms asmenų grupėms išduoti leidimus A kategorijos ginklams ir šaudmenims bei tuo pačiu įsitikinama, kad teisės aktuose įtvirtintos kontrolės priemonės yra pakankamos, kad šie ginklai galėtų būti panaudoti griežtai nacionalinės gynybos tikslais. Pritarti Argumentai:
Siekiant sumažinti galimą riziką, Projektu siūloma numatyti griežtesnius reikalavimus automatinių šaunamųjų ginklų laikymui, saugojimo sąlygoms bei reikalavimus projekte nurodytiems subjektams.
Patobulintame Projekte siūloma įvesti du saugiklius siekiant sumažinti riziką dėl neteisėto automatinių šaunamųjų ginklų panaudojimo:
1) sutrumpinti leidimo galiojimą nuo 5 metų iki 2 metų, tokiu būdu įpareigojant šaulius kurie turi A kategorijos ginklus dažniau tikrintis sveikatą ir pratęsti leidimus;
2) nustatyti griežtesnes sąlygas A kategorijos ginklų laikymui, numatant, kad net jei namuose laikomas tik vienas A kategorijos ginklas tai turi būti įrengta apsauginės signalizacija, kuriai suveikus reaguoja ginkluota apsauga. 2. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,
„Lietuvos Krašto apsaugos savanorių pajėgų
karių savanorių“ sąvoka. Pažymėtina, kad visame Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme yra vartojama „kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario“ sąvoka. Siūlytina suvienodinti sąvokas. Atsižvelgti Pastaba tapo neaktuali atsisakius Įstatymo
Respublikos vidaus reikalų ministerijos,
projekto 1 straipsnyje vartojama
„Lietuvos šaulių sąjungos nario“ sąvoka. Pažymėtina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 5
punkte yra nustatytas šios sąvokos trumpinys, t. y. Lietuvos šaulių sąjungos narys yra „šaulys“. Siūlytina tai įvertinti įstatymo projekto 1 straipsnyje. Atsižvelgti Pastaba tapo neaktuali atsisakius Įstatymo
Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2021-10-141 3.
Įstatymo projekto 1 straipsnyje numatoma nustatyti, kad kariai savanoriai ir šauliai A kategorijos ginklus naudos „ krašto apsaugos tikslais, ne tarnybos ar mokymų metu“, tačiau kituose įstatymo projekto straipsniuose numatoma, kad kariai savanoriai ir šauliai ginklus naudos „krašto apsaugos tikslais (ne tarnybos metu)“. Siūlytina suvienodinti. Atsižvelgti Pastaba tapo neaktuali atsisakius Įstatymo
Respublikos vidaus reikalų ministerijos,
kontrolės įstatymo 13 straipsnio 9 dalį šauliams ir kariams savanoriams yra leidžiama, gavus policijos leidimą, įsigyti ir laikyti namuose kai kuriuos A kategorijos ginklus. Atsižvelgiant į tai, taisytinas įstatymo projekto aiškinamajame rašte esantis teiginys, kad šauliai ir kariai savanoriai negali laikyti A kategorijos ginklų – „2016 m. Seimas priėmė įstatymą, kuriuo leido šauliams ir kariams savanoriams įsigyti bei namuose laikyti pusiau automatinius ginklus ir šovinius (B ir C kategorijos ginklus), tačiau A kategorijos ginklai vis dar negalimi laikyti namuose“. Atsižvelgti Aiškinamojo rašto nuostatos komiteto svarstymo stadijoje nėra taisomos. 6. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,
straipsnyje numatoma leisti šauliams įsigyti ir laikyti duslintuvus, naktinius taikiklius, įrašant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 11 punkte įvardytus ginklus. Pažymėtina, kad pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 9 dalį šauliai jau ir dabar gali įsigyti ir laikyti duslintuvus, naktinius taikiklius, todėl nėra būtina šios nuostatos dubliuoti. Pritarti
Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2021-10-143 6.
Įstatymo projekto 3 straipsnyje numatoma leisti kariams savanoriams įsigyti ir laikyti duslintuvus, naktinius taikiklius, įrašant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 11 punkte įvardytus ginklus. Pažymėtina, kad pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą duslintuvai ir naktinio matymo taikikliai nėra laikomi ginklais. Tai ginklų priedėliai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje numatyti, kad kariams savanoriams leidžiama įsigyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje išvardytus ginklų priedėlius arba vietoj to įrašyti, kad kariams savanoriams leidžiama įsigyti ir laikyti duslintuvus, naktinius taikiklius. Pritarti
Respublikos vidaus reikalų ministerijos,
šauliams ir kariams savanoriams įsigyti ir laikyti namuose daugiau A kategorijos ginklų rūšių. Numatoma, kad šauliai ir kariai savanoriai papildomai galės įsigyti ir laikyti namuose tokius asmeninius A kategorijos ginklus, ginklus, šaudmenis, ginklų priedėlius:
1) automatiniai šaunamieji ginklai;
2) šaunamieji ginklai, užmaskuoti kaip kiti daiktai arba kurių konstrukcija leidžia panaudoti juos išardytus ar kurie pakeičiami taip, kad tampa lengvai paslepiami;
3) ekspansyvūs šoviniai;
4) duslintuvai, naktiniai taikikliai (nuostata bus taikoma tik kariams savanoriams, nes šauliai jau ir dabar gali įsigyti ir laikyti duslintuvus ir naktinius taikiklius);
5) šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams;
6) graižtviniai šaunamieji ginklai, kurių kalibras yra 12,7 mm arba didesnis (išimtinai didelės galios kariniai ginklai, pavyzdžiui, sunkieji kulkosvaidžiai).
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuomone, taikos metu civilių asmenų namuose laikomi pavojingi kariniai ginklai didins grėsmę visuomenės saugumui. Įstatymų nustatytais atvejais prireikus tokius ginklus paimti iš civilių asmenų ir (ar) civiliams asmenims pasipriešinus policijos pareigūnams, policijai būtų sudėtinga tokius ginklus paimti ar neutralizuoti asmenis, naudojančius karinius ginklus. Tokių ginklų buvimas civilių asmenų namuose ribotų policijos galimybes veikti esant ypatingoms situacijoms, įprastai policijos naudojamų priedangų prieš karinę ginkluotę nepakaktų. Potencialiai dar komplikuotesnės situacijos gali susiklostyti tokiais atvejais, jei aptariami ginklai būtų pamesti, pavogti ar pagrobti. Tokių atvejų tikimybė išauga saugant ginklus decentralizuotai ir pasitikint pavienių žmonių atsakomybe, o ne aiškiai sureguliuotomis ginkluotės apsaugos procedūromis. Prarastas ir į neteisėtą apyvartą patekęs A kategorijos ginklas, dėl savo specifinės paskirties, galios ir kitų aspektų, kelia didesnius iššūkius visuomenės saugumui.
Pritarti iš dalies Argumentai: Svarstymo komitete metu nuspręsta suteikti papildomą galimybę įsigyti ir turėti tik automatinius šaunamuosius ginklus. Taip pat siekiant sumažinti galimą riziką, Projektu siūloma numatyti griežtesnius reikalavimus automatinių šaunamųjų ginklų laikymui, saugojimo sąlygoms bei reikalavimus projekte nurodytiems subjektams. Patobulintame Projekte siūloma įvesti du saugiklius siekiant sumažinti riziką dėl neteisėto automatų panaudojimo:
1) sutrumpinti leidimo galiojimą nuo 5 metų iki 2 metų, tokiu būdu įpareigojant šaulius kurie turi A kategorijos ginklus dažniau tikrintis sveikatą ir pratęsti leidimus;
2) nustatyti griežtesnes sąlygas A kategorijos ginklų laikymui, numatant, kad net jei namuose laikomas tik vienas A kategorijos ginklas tai turi būti įrengta apsauginės signalizacija, kuriai suveikus reaguoja ginkluota apsauga. Pasiūlymas: Žr. Komiteto siūlymus. 9. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,
leisti kariams savanoriams laikyti namuose bet kokius jų turimus tarnybinius ginklus, kurie priklauso Lietuvos kariuomenei ar krašto apsaugos savanorių pajėgoms. Tokia nuostata, kaip jau minėta anksčiau, kelia analogiškas abejones dėl neigiamo poveikio viešajam saugumui. Be to, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuomone, nuostata dėl Lietuvos kariuomenės ar krašto apsaugos savanorių pajėgoms priklausančių ginklų laikymo karių savanorių (civilių asmenų) namuose yra ne Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reguliavimo dalykas.
Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punktą tokių ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų perdavimo, laikymo, saugojimo, gabenimo, nešiojimo, naudojimo krašto apsaugos sistemoje tvarką nustato Krašto apsaugos ministras. Atsižvelgdami į šiame rašte išdėstytas abejones, prašome svarstant įstatymo pakeitimus įvertinti numatomo reguliavimo balansą ne vien išorinių grėsmių aspektu, bet ir grėsmių viešajam saugumui aspektu. Pritarti Pasiūlymas:
Komiteto patobulintame Projekte siūloma atsisakyti minėtų tarnybinių ginklų laikymo namuose reglamentavimo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. 10. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos kariuomene, 2021-10-18 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos kariuomene įvertino Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 7, 11, 13, 17 ir
siekiamo tikslo ir galimų rizikų atžvilgiu ir teikia pastabas ir pasiūlymus:
Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 9 dalyje siūloma numatyti galimybę profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams (toliau kartu – kariai), taip pat šauliams krašto apsaugos tikslais (ne tarnybos metu) įsigyti ir laikyti namuose A kategorijos ginklus, išvardytus Įstatymo 3 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 19, 21 ir 22 punktuose (toliau – A kategorijos ginklai), o kariams ir namuose laikyti savo tarnybinius ginklus.
Atkreipiame dėmesį, kad krašto apsaugos tikslai nėra apibrėžti nei Įstatyme, nei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme (toliau – KASOKTĮ), nei kituose susijusiuose teisės aktuose, todėl yra neaiškus krašto apsaugos tikslo turinys. Darydami prielaidą, kad šis tikslas yra susijęs su valstybės gynyba (gynybos funkcija), pažymėtume, kad, vadovaujantis KASOKTĮ 13 straipsnio 6 dalimi, svarbiausias Lietuvos kariuomenės vado uždavinys taikos metu – tinkamai rengti kariuomenę ginkluotai valstybės gynybai; vadovaujantis KASOKTĮ 13 straipsnio 7 dalies 1 punktu, kariuomenės vadas yra atsakingas už valstybės ginkluotos gynybos planavimą. Siekiant užtikrinti tinkamą valstybės gynybą, karių tarnyba kariuomenėje organizuojama taip, kad būtų užtikrintas savalaikis kariuomenės sutelkimas ir pasirengimas vykdyti gynybos planuose numatytas užduotis.
Tuo tikslu nustatyti kariuomenės budrumo lygiai, kurie įvedami atsižvelgiant į turimą žvalgybos ar kitą informaciją apie užsienio valstybės kinetinę ir (ar) nekinetinę arba teroro akto grėsmę, užsienio valstybės ginkluotos jėgos panaudojimą ar grasinimą panaudoti ją prieš Lietuvos Respublikos suverenitetą, teritorijos vientisumą ar politinę nepriklausomybę, įvykus vietinio pobūdžio ginkluotam incidentui ar valstybės sienos pažeidimui, pagal savo pobūdį neprilygstančiam agresijos aktui, ar kitais atvejais, kai būtina užtikrinti aukštesnio lygio kariuomenės gebėjimą vykdyti jai nustatytus uždavinius, kurių savalaikis ir tinkamas įvykdymas būtinas užtikrinant valstybės ir jos piliečių saugumą. Įvedus aukštesnį nei ĮPRASTINIS budrumo lygį, kariai turi būti pasiekiami nustatyta ryšio priemone ir privalo būti pasirengę per nustatytą laiką atvykti į nustatytą vietą arba joje nuolat būti ir vykdyti budrumo lygiui taikomas priemones (Karo tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 „Dėl Karo tarnybos statuto patvirtinimo“,
planams įgyvendinti, nebuvo nustatytas poreikis kariams laikyti tarnybinius ginklus namuose.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Įstatymo 1 straipsnio 5 dalimi, kariuomenės vadas, kaip specialaus statuso subjekto – Lietuvos kariuomenės – vadovas, turi teisę priimti teisės aktus, susijusius su Lietuvos kariuomenės ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvarta, taip pat krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis KASOKTĮ 10 straipsnio 2 dalies 6 punktu, priimti teisės aktus, reglamentuojančius ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, sprogmenų, specialiųjų priemonių gamybos, taisymo (išskyrus sprogmenis), perdavimo, laikymo, saugojimo, gabenimo, nešiojimo, naudojimo krašto apsaugos sistemoje tvarką. Tai reiškia, kad krašto apsaugos sistemos institucijos jau dabar turi visas teises nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos kariams priskirtus tarnybinius ginklus laikyti tokioje vietoje (įskaitant ir karių gyvenamąją vietą), kuri užtikrintų greitą šių ginklų pasiekiamumą bei reagavimą į galimą karinę grėsmę. Pažymėtina, kad krašto apsaugos sistemoje yra būtina užtikrinti bendrą ginklų laikymo ir saugojimo tvarką, o tai šiuo metu yra reguliuojama krašto apsaugos sistemos vidaus teisės aktais, todėl manome, kad Projektu siūlomas reguliavimas nustatyti leidimą kariams jiems priskirtus individualius tarnybinius ginklus laikyti namuose yra perteklinis ir konkuruotų su krašto apsaugos sistemos institucijų kompetencija šioje srityje. Pritarti Pasiūlymas:
Komiteto patobulintame Projekte siūloma atsisakyti minėtų tarnybinių ginklų laikymo namuose reglamentavimo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. 11. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos kariuomene, 2021-10-18 2.
Kariai tarnybinėms užduotims ir funkcijoms atlikti, taip pat mokymo tikslais yra visiškai aprūpinami būtinais individualiaisiais (tarnybiniais) ginklais, todėl manome, kad šiuo metu netikslinga sudaryti sąlygas kariams savarankiškai įsigyti papildomų ginklų krašto apsaugos (krašto gynybos) tikslais. Be to, vadovaujantis NATO valstybių tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais bei NATO institucijų sprendimais nustatytais standartais, Lietuvoje įdiegiami NATO ar originalieji Lietuvos karybos standartai, kurie apima ir ginkluotę bei amuniciją. Pažymėtina ir tai, kad kariai apginkluojami tik nustatytus standartus atitinkančia ginkluote. Standartai būtini siekiant užtikrinti efektyvų logistinį aprūpinimą, taip pat sklandžią sąveiką tarp skirtingų karinių vienetų ir skirtingų NATO valstybių ginkluotųjų pajėgų. Taigi, leidus kariams tarnyboje naudoti jų įsigytus ginklus, nebūtų užtikrinama šių ginklų atitiktis nustatytiems standartams, be to, tarnyboje naudojant daug skirtingų ginklų, būtų sunku užtikrinti tinkamą aprūpinimą reikiama amunicija (kiekvienam ginklui parenkama individuali amunicija, užtikrinanti patogų ir efektyvų ginklo panaudojimą) ir saugų ginklų eksploatavimą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Komiteto patobulintame Projekte siūloma atsisakyti minėtų tarnybinių ginklų laikymo namuose reglamentavimo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Tačiau pastarieji įvykiai Ukrainoje parodė realų poreikį turėti asmeninius ginklus šaulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti. Pasiūlymas:
Žr. komiteto pasiūlymus. 12. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos kariuomene,
informacija apie kitose Europos šalyse namuose laikomų karių ginklų praradimus.
Pavyzdžiui, Šveicarijos kariuomenė nurodo, kad Šveicarijoje 2019 m. prarasta 102 vnt. ginklų, o 2020 m. – 70 vnt., dauguma jų buvo automatiniai šautuvai „Stgw 90“ , o Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus pateiktoje 2021 m. rugpjūčio 19 d. analitinėje apžvalgoje 21/82 „Sukarintų visuomeninių organizacijų veikla ir jų nariams taikoma ginklų ir šaudmenų laikymo praktika Europos šalyse“ nurodoma, kad Danijoje 2015 m. pavogtu M95 automatiniu šautuvu teroristinio išpuolio metu buvo nušauti du žmonės. Pažymėtina, kad Europoje nėra daug valstybių, leidžiančių kariams skirtus ginklus laikyti namuose, tačiau iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad valstybės, numatančios tokią galimybę, susiduria su ginklų praradimo problema. Pabrėžtina, kad, sudarius galimybę kariams ir šauliams įsigyti ir laikyti namuose krašto apsaugos tikslams skirtus A kategorijos ginklus, Lietuvos kariuomenė ir Lietuvos šaulių sąjunga (toliau – LŠS), kaip specialaus statuso subjektai, neturėtų galimybės reguliuoti karių ir šaulių ginklų, kaip jų asmeninio turto, civilinės apyvartos kontrolės. Manome, kad, užtikrinant viešąjį saugumą, Įstatyme turėtų būti numatoma papildoma tokių ginklų civilinės apyvartos kontrolė. Atsižvelgti Argumentai:
Siekiant sumažinti galimą riziką, Projektu siūloma numatyti griežtesnius reikalavimus automatinių šaunamųjų ginklų laikymui, saugojimo sąlygoms bei reikalavimus Projekte nurodytiems subjektams.
Patobulintame Projekte siūloma įvesti du saugiklius siekiant sumažinti riziką dėl neteisėto automatų panaudojimo:
1) sutrumpinti leidimo galiojimą nuo 5 metų iki 2 metų, tokiu būdu įpareigojant šaulius kurie turi A kategorijos ginklus dažniau tikrintis sveikatą ir pratęsti leidimus;
2) nustatyti griežtesnes sąlygas A kategorijos ginklų laikymui, numatant, kad net jei namuose laikomas tik vienas A kategorijos ginklas tai turi būti įrengta apsauginės signalizacija, kuriai suveikus reaguoja ginkluota apsauga. 13. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos kariuomene,
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog galimybė įsigyti A kategorijos ginklus turėtų būti suteikiama koviniams šauliams, tačiau Projekte ši galimybė suteikiama visiems šauliams, t. y. visiems vyresniems kaip 18 metų LŠS nariams. Pažymime, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, karo padėties metu ginkluotosioms pajėgoms būtų priskiriami tik LŠS koviniai būriai, taip pat šauliai, priskiriami koviniams asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetams ir partizanų vienetams, o ne visi šauliai, todėl valstybės gynybos aspektu LŠS kovinių būrių šauliams ir kitiems šauliams neturėtų būti nustatomas vienodas teisinis reguliavimas. Pažymėtina, kad karo padėties metu LŠS kovinių būrių šauliams, taip pat šauliams, priskiriamiems koviniams asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetams ir partizanų vienetams, būtų taikomas toks pat teisinis reguliavimas, kaip ir visoms ginkluotosioms pajėgoms.
Nepritarti Argumentai: Patobulintu Projektu siūloma suteikti galimybę įsigyti ir turėti automatinius šaunamuosius ginklus visiems šauliams, turintiems leidimą atitinkamam ginklui. Pasiūlymas: Žr. komiteto pasiūlymus. 14. Lietuvos šaulių sąjunga, 2021-10-18 Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad Lietuvos šaulių sąjunga pastabų įstatymo projektui Nr. XIVP-785 neturi. Pritarti
ministerija, 2021-10-213 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 7, 11, 13, 17 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas), teikiame šias pastabas. Įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma leisti šauliams ir profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės kario tarnybos kariams įsigyti ir laikyti namuose daugiau A kategorijos ginklų, kurie yra patys pavojingiausi iš visų ginklų, rūšių (iš esmės karinius ginklus). Atitinkamai, tokiais ginklais padaromos žalos mastas potencialiai yra pats didžiausias. Manome, kad pritarus Įstatymo projektu siūlomam teisiniam reguliavimui padidėtų rizika dėl A kategorijos ginklų panaudojimo darant nusikalstamas veikas ir tai keltų grėsmę visuomenės saugumui. Įstatymų nustatytais atvejais prireikus tokius ginklus paimti iš civilių asmenų ir (ar) civiliams asmenims pasipriešinus policijos pareigūnams, policijai būtų sudėtinga karinius ginklus ir juos valdančius asmenis neutralizuoti. Tokių ginklų buvimas civilių asmenų namuose ribotų policijos galimybes veikti esant ypatingoms situacijoms, įprastai policijos naudojamų priedangų prieš karinę ginkluotę nepakaktų.
Potencialiai dar pavojingesnės situacijos gali susiklostyti tokiais atvejais, jei aptariami ginklai būtų prarasti – pamesti, pavogti ar pagrobti. Tokia rizika išauga didinant ginklų paplitimą visuomenėje ir pasitikint tik pavienių žmonių atsakomybe, o ne aiškiai sureguliuotomis ginkluotės apsaugos procedūromis. Prarastas ir į neteisėtą apyvartą patekęs A kategorijos ginklas, dėl savo specifinės paskirties, galios, pavojingumo ir kitų aspektų, kelia didesnes rizikas visuomenės saugumui. Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma leisti profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės kario tarnybos kariams laikyti namuose bet kokius jų turimus tarnybinius ginklus, kurie priklauso Lietuvos kariuomenei ar krašto apsaugos savanorių pajėgoms. Tokia nuostata, kaip jau minėta anksčiau, kelia analogiškas abejones dėl padidėjusių rizikų viešajam saugumui. Tarnybiniai ginklai nėra civilinėje apyvartoje dalyvaujantys ginklai, todėl jų laikymo sąlygų nekontroliuoja policijos pareigūnai. Pritarus pasiūlymui leisti kariams savanoriams laikyti namuose bet kokius jų turimus tarnybinius ginklus, reikėtų nustatyti reikalavimus tokių ginklų saugojimui ir kontrolei. Atsižvelgę į tai, kas išdėstyta siūlome nepritarti Įstatymo projekto 3 straipsnio nuostatai, kuria numatyta leisti šauliams ir profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės kario tarnybos kariams įsigyti ir laikyti namuose daugiau A kategorijos ginklų, kurie yra patys pavojingiausi iš visų ginklų, rūšių, nes tai galėtų kelti papildomų grėsmių visuomenės saugumui ir galimai turėtų neigiamą įtaką kriminogeninei situacijai Lietuvoje.
Nepritarti Argumentai: Siekiant sumažinti galimą riziką, komiteto patobulintu Projektu siūloma numatyti griežtesnius reikalavimus automatinių šaunamųjų ginklų laikymui, saugojimo sąlygoms bei reikalavimus projekte nurodytiems subjektams. Patobulintame Projekte siūloma įvesti du saugiklius siekiant sumažinti riziką dėl neteisėto automatų panaudojimo:
1) sutrumpinti leidimo galiojimą nuo 5 metų iki 2 metų, tokiu būdu įpareigojant šaulius kurie turi A kategorijos ginklus dažniau tikrintis sveikatą ir pratęsti leidimus;
2) nustatyti griežtesnes sąlygas A kategorijos ginklų laikymui, numatant, kad net jei namuose laikomas tik vienas A kategorijos ginklas tai turi būti įrengta apsauginės signalizacija, kuriai suveikus reaguoja ginkluota apsauga. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-785(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-03-09 I Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Projekto svarstymo komitete metu pasiūlyta atsisakyti Įstatymo 7, 11 ir 34 straipsnių keitimo, bei pasiūlyta papildomai keisti 12 straipsnį, atitinkamai būtina patikslinti projekto pavadinimą.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
7, 11, 12,
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-03-091 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kad Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą papildyti „kariais savanoriais“ bei „Lietuvos šaulių sąjungos nariais“ nėra tikslinga, kadangi sąvoka „kiti asmenys, kuriems tokia teisės suteikta pagal šį įstatymą“ apima ir šiuos asmenis, siūloma atsisakyti minimų pakeitimų ir palikti dabar galiojantį reglamentavimą. Pasiūlymas:
Panaikinti Projekto 1 straipsnį, kuris keičia Įstatymo 7 straipsnį:
„ 1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3.
Civilinėje apyvartoje draudžiami:
1) A kategorijos ginklai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, A kategorijos ginklų priedėliai, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, skirtus A kategorijos ginklams, jų dalis, Europos fiziniai ar Europos juridiniai asmenys, kurie verčiasi ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, nacionaliniai, respublikiniai, savivaldybių muziejai, A kategorijos ginklus, jų priedėlius, šaudmenis, jų dalis tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos, Lietuvos Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai savanoriai, Lietuvos šaulių sąjungos nariai (krašto apsaugos tikslais, ne tarnybos ar mokymų metu) , kiti asmenys, kuriems tokia teisė suteikta pagal šį įstatymą;“
3Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-03-092 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. ginklo įsigijimo ir turėjimo tikslas „ šaulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti“ plačiąja prasme apima ir valstybės gynybą (šaulio tarnyba apima ir mokymus, pratybas, pagalbą policijai bei VSAT, o karo atveju ir valstybės gynimą), siūloma atsisakyti minimų pakeitimų ir palikti dabar galiojantį reglamentavimą. Pasiūlymas:
Panaikinti Projekto 2 straipsnį, kuris keičia Įstatymo 11 straipsnį:
Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys gali įsigyti ir turėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis šiems tikslams:
1) medžioklei;
2) sportui;
3) savigynai;
4) profesinei veiklai;
5) kolekcijoms sudaryti;
6) mokymui;
7) moksliniam tyrimui;
8) šaulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti bei krašto apsaugos tikslais (ne tarnybos metu)
4Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-03-09 N Argumentai: Siekiant sumažinti galimą riziką, Projektu siūloma numatyti griežtesnius reikalavimus automatinių šaunamųjų ginklų laikymui, saugojimo sąlygoms bei reikalavimus projekte nurodytiems subjektams. Patobulintame Projekte siūloma įvesti du saugiklius siekiant sumažinti riziką dėl neteisėto automatinių šaunamųjų ginklų panaudojimo, iš kurių vienas yra sutrumpinti leidimo galiojimą nuo 5 metų iki 2 metų, tokiu būdu įpareigojant šaulius kurie turi A kategorijos ginklus dažniau tikrintis sveikatą ir pratęsti leidimus. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Leidimas laikyti ginklus ir leidimas nešiotis ginklus galioja 5 metus ir gali būti teritorinės policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu pratęstas pratęsiamas kas
A kategorijos ginklus šaulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti galioja 2 metus ir gali būti teritorinės policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu pratęsiamas kas 2 metai 2 metų laikotarpiui.
Šio straipsnio 10 dalyje nurodytas bendras leidimas laikyti (nešiotis) C kategorijos ginklus galioja neribotą laiką.“
5Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-03-093 Argumentai: -atsižvelgiant į gautas pastabas ir įvertinus realius poreikius valstybės gynybai, siūlytina tikslinti Projekto 3 straipsniu numatomas leisti šauliams, profesinės karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams leidžiamus įsigyti ir turėti A kategorijos ginklų rūšis, papildant galiojantį Įstatymą tik automatiniais šaunamaisiais ginklais t.y. 3 str. 2 p.; -siūlytina patikslinti nuostatas, kad pagal galiojantį reglamentavimą ne tik šauliai, bet ir profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti galėtų įsigyti ir turėti duslintuvus ir naktinius taikiklius;
laikymo namuose reglamentavimo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnį laikyti 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
ir krašto apsaugos tikslais (ne tarnybos metu)
kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio2 , 3, 5, 6, 7, 8 ir 9 , 11, 19, 21 ir 22 punktuose, duslintuvus, naktinius taikiklius, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir laikyti namuose turėti ne jaunesni kaip 18 metų šauliai, Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka išlaikę egzaminą ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus.
Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti ir krašto apsaugos tikslais (ne tarnybos metu) A kategorijos ginklus, išvardytus šio įstatymo 3 straipsnio
9 , 11, 19, 21 ir 22 punktuose, duslintuvus, naktinius taikiklius, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis gali įsigyti ir laikyti namuose, taip pat namuose laikyti savo tarnybinį ginklą turėti profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ar kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, turintys teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, pateikę specialiojo statuso subjekto pažymą, patvirtinančią, kad jie turi teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, ir gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. Leidimas laikyti ginklus ir leidimas nešiotis ginklus taip pat suteikia teisę nešiotis savigynai B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus taip, kad kiti asmenys jų nematytų. “ Pritarti
6Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-03-094 Argumentai:
-analogiškai pagal aukščiau pateiktus argumentus dėl leidžiamų įsigyti ir turėti A kategorijos ginklų rūšių sąrašo Projekte siaurinimo, patikslinti ir Įstatymo 17 straipsnio nuostatas; -papildyti Įstatymo 17 str. 1 d. 3 p. nuostata, kad „Išvados išdavimo data jos pateikimo dieną turi būti ne vėlesnė negu 3 mėnesiai;“. Pasiūlymas:
Projekto 4 straipsnį laikyti 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „4
17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 3, 5-9, 11, 19, 21 ir 22 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo:
1) jaunesnis, negu šio įstatymo nustatyto amžiaus;
2) nesantis nepriekaištingos reputacijos;
3) nepateikęs sveikatos patikrinimo išvados, patvirtinančios, kad jis neserga ligomis ar neturi fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo. Išvados išdavimo data jos pateikimo dieną turi būti ne vėlesnė negu 3 mėnesiai ;
4) nenurodęs gyvenamosios vietos;
5) nepateikęs ginklui įsigyti, registruoti reikalingų dokumentų ar informacijos arba pateikęs sąmoningai klaidingus duomenis ar suklastotus dokumentus;
6) neišlaikęs egzamino šio įstatymo nustatytais atvejais;
7) neturintis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančių sąlygų laikyti ginklą;
8) kuriam dėl ginklo praradimo buvo panaikintas leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus galiojimas ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai;
9) gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie atitinka šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šis punktas netaikomas, jeigu asmuo, norintis įsigyti ginklą ar jį turintis, ginklą įsipareigoja laikyti ar laiko ne savo būste, o Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiose kitose vietose, turinčiose apibrėžtas ribas;
10) apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus;
11) apie kurį Valstybės saugumo departamentas turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę valstybės saugumui.
Šiuos duomenis Valstybės saugumo departamentas perduoda policijos įstaigai.“
7Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-03-095 Argumentai: Atsižvelgiant į Komiteto 2 ir 3 pasiūlymuose išdėstytus argumentus, atsisakyti Projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 34 straipsnio pakeitimo. Pasiūlymas: Panaikinti Projekto 5 straipsnį, kuris keičia Įstatymo 34 straipsnį: „
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „8. Šaulio tarnybai skirti ginklai ir šoviniai mokymų ir pratybų metu naudojami Lietuvos šaulių sąjungos vado nustatyta tvarka, o atliekant nustatytą šaulio tarnybą ar krašto apsaugos tikslais (ne tarnybos metu) šaunamieji ginklai naudojami Karinės jėgos naudojimo statuto nustatytais pagrindais. “
8Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-03-09 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad komiteto patobulintame Projekte siekiant sumažinti galimą riziką, siūloma numatyti griežtesnius reikalavimus automatinių šaunamųjų ginklų laikymui, saugojimo sąlygoms bei reikalavimus projekte nurodytiems subjektams, Projektą būtina papildyti Įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatomis. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. birželio 30 d. nustato specialiuosius A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo privalomai įrengiant apsauginę įsilaužimo ir užpuolimo signalizaciją, kuriai suveikus reaguoja ginkluota apsauga, reikalavimus.“ Pritarti 8.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (už –7, prieš – 0, susilaikė – 0). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Jonas Jarutis, Virgilijus Alekna. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas XIVP-785(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Kaminskienė