Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo (toliau – įstaigos padalinio vadovas) pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis., o taip pat paskatinti jį prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo dalyvaujant savanoriškose veiklose. Dalyvavimas savanoriškose veiklose būtų papildomai vertinamas savanoriaujant ne mažiau kaip 40 valandų per metus.“
2Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis., o taip pat paskatinti jį prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo dalyvaujant savanoriškose veiklose. Dalyvavimas savanoriškose veiklose būtų papildomai vertinamas savanoriaujant ne mažiau kaip 40 valandų per metus.“
part_7920d9deedec40c0ac79fa5c72bc9e5c_end Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Vytautas Bakas
2021-08-24 Nr. XIVP-780 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 27 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti, kad įstaigos vadovo, įstaigos padalinio vadovo ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas taip pat yra „paskatinti jį prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo dalyvaujant savanoriškose veiklose. Dalyvavimas savanoriškose veiklose būtų papildomai vertinamas savanoriaujant ne mažiau kaip 40 valandų per metus.“ Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstaigos vadovo ar įstaigos padalinio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas yra kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis, o valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas yra kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis, o tai reiškia, kad veiklos vertinimas turi būti siejamas su tiesioginių funkcijų atlikimu ir su tuo, kaip šios funkcijos buvo atliekamos, ar pasiekti nustatyti tikslai ir uždaviniai (čia ir toliau pabraukta mūsų). Dalyvavimas savanoriškose veiklose nėra susijęs su tiesioginių funkcijų vykdymu, su vertinamajam nustatytomis užduotimis, pasiektais rezultatais ar kvalifikacija.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūlomas pakeitimas nedera su tarnybinės veiklos vertinimo paskirtimi ir tikslais. Be to, abejotina, ar tam tikrų aspektų, nesusijusių su asmens tarnybine veikla, vertinimas būtų teisingas tų asmenų, kurių veikla buvo vertinama labai gerai, bet kurie dėl vienų ar kitų objektyvių priežasčių nedalyvavo savanoriškoje veikloje, atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas yra pasisakęs dėl teisinio reguliavimo, kuris savo esme buvo panašus į įstatymo projektu siūlomą pakeitimą. Konstitucinis Teismas, be kita ko, vertino, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio
d.) nuostata „Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“ ir 13 straipsnio 2 dalies (2012 m. birželio 5 d. redakcija, įsigaliojusi 2013 m. birželio 1 d.) nuostata „Jeigu keli konkurse į įstaigos vadovo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“ ir 2018 m. birželio 6 d. nutarime Nr.
KT13-N8/2018 pažymėjo, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą, įtvirtintą Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies (2012 m. birželio 5 d. redakcija, įsigaliojusi 2013 m. birželio 1 d.) ir 13 straipsnio 2 dalies (2012 m. birželio 5 d. redakcija, įsigaliojusi 2013 m. birželio 1 d.) nuostatose, pirmenybė būti priimtiems į pareigas valstybės tarnyboje, kai keli konkurse dalyvavę pretendentai įvertinami vienodai, suteikiama tik tiems pretendentams į pareigas valstybės tarnyboje, kurie privalomąją pradinę karo tarnybą yra atlikę ginčijamose nuostatose nurodytais būdais arba kurie yra atlikę alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Pažymėta, kad tokia pirmenybė nesuteikiama tiems nuo karo prievolės atleistiems pretendentams į pareigas valstybės tarnyboje, kurie šios prievolės atlikti negali dėl objektyvių priežasčių, inter alia dėl amžiaus, sveikatos būklės, taip pat kurie nuo jos buvo atleisti dėl lyties; tokia pirmenybė nesuteikiama ir tiems pretendentams į pareigas valstybės tarnyboje, kurie neprivalėjo atlikti privalomosios pradinės karo ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, nes Karo prievolės įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka ji jiems buvo atidėta arba jie iš privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatyme nustatytais atvejais buvo paleisti jos neatlikę.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „Valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, priimti dirbti joje asmenys turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius; norintieji tapti valstybės tarnautojais, pareigūnais paprastai privalo turėti atitinkamą išsilavinimą, profesinę patirtį, kai kurias asmenines savybes, be to, kuo aukštesnės pareigos, kuo svarbesnė veiklos sritis, tuo didesni reikalavimai keliami šias pareigas einantiems asmenims (inter alia 2008 m. sausio 22 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimai).“ Savo nutarime Konstitucinis Teismas paminėjo ir tai, kad „vienas iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, kurioje piliečiams laiduojama teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kylančių reikalavimų valstybės tarnybos teisiniam reguliavimui yra lygiateisė stojančiųjų konkurencija, kuri suponuoja, kad stojantieji į valstybės tarnybą būtų vertinami pagal jų žinias ir gebėjimus, būtinus atitinkamoms valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti, taip pat kad būtų paisoma iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo Konstitucijoje expressis verbis nurodytais ir kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais imperatyvų.“ Konstitucinis Teismas savo nutarime konstatavo, kad „įstatymų leidėjas, Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 2 dalyje nustatydamas šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamą teisinį reguliavimą, nepaisė iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, kurioje piliečiams laiduojama teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, valstybės tarnybos teisiniam reguliavimui kylančio reikalavimo užtikrinti lygiateisę stojančiųjų konkurenciją, taip pat nepaisė iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo Konstitucijoje expressis verbis nurodytais ir kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais imperatyvų.“ Akreiptinas dėmesys, kad „Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad valstybės tarnybos santykiai apima ne tik santykius, susijusius su piliečio teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą įgyvendinimu, bet ir santykius, susiklostančius piliečiui įstojus į valstybės tarnybą ir einant pareigas valstybės tarnyboje (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimai).“ 2.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „Valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, priimti dirbti joje asmenys turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius; norintieji tapti valstybės tarnautojais, pareigūnais paprastai privalo turėti atitinkamą išsilavinimą, profesinę patirtį, kai kurias asmenines savybes, be to, kuo aukštesnės pareigos, kuo svarbesnė veiklos sritis, tuo didesni reikalavimai keliami šias pareigas einantiems asmenims (inter alia 2008 m. sausio 22 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimai).“ Savo nutarime Konstitucinis Teismas paminėjo ir tai, kad „vienas iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, kurioje piliečiams laiduojama teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kylančių reikalavimų valstybės tarnybos teisiniam reguliavimui yra lygiateisė stojančiųjų konkurencija, kuri suponuoja, kad stojantieji į valstybės tarnybą būtų vertinami pagal jų žinias ir gebėjimus, būtinus atitinkamoms valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti, taip pat kad būtų paisoma iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo Konstitucijoje expressis verbis nurodytais ir kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais imperatyvų.“ Konstitucinis Teismas savo nutarime konstatavo, kad „įstatymų leidėjas, Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 2 dalyje nustatydamas šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamą teisinį reguliavimą, nepaisė iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, kurioje piliečiams laiduojama teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, valstybės tarnybos teisiniam reguliavimui kylančio reikalavimo užtikrinti lygiateisę stojančiųjų konkurenciją, taip pat nepaisė iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo Konstitucijoje expressis verbis nurodytais ir kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais imperatyvų.“ Akreiptinas dėmesys, kad „Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad valstybės tarnybos santykiai apima ne tik santykius, susijusius su piliečio teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą įgyvendinimu, bet ir santykius, susiklostančius piliečiui įstojus į valstybės tarnybą ir einant pareigas valstybės tarnyboje (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimai).“
pakeitimas diskutuotinas ir pačios savanoriškos veiklos paskirties aspektu.
Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje savanoriška veikla apibrėžiama kaip „savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu“. Vienas iš savanoriškos veiklos principų yra naudos visuomenei ir asmeniui principas, kuris reiškia, kad dalyvavimas savanoriškoje veikloje sudaro asmenims galimybę aktyviai prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo ir skatina savanorių asmeninę saviraišką ir tobulėjimą. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka pačios savanoriškos veiklos esmės ir principo, nes siūlomu pakeitimu būtų nustatytas tam tikras atlyginimas asmeniui (palankesnis tarnybinės veiklos vertinimas) ir būtų pretekstas prisidėti prie savanoriškos veiklos siekiant asmeninės naudos, nesusijusios su savanoriškos veiklos paskirtimi. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad jeigu siūlomu reguliavimu siekiama skatinti savanorišką veiklą, neaišku, kodėl tai yra siejama tik su keičiamo įstatymo teisinio reguliavimo sritimi, nes savanoriškoje veikloje gali dalyvauti ne tik įstaigų vadovai, įstaigų padalinių vadovai ar valstybės tarnautojai. Privatinės teisės skyriaus vedėja, Daina Petrauskaitė pavaduojanti departamento direktorių J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
2023-06-26
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos politikos grupės vadovas Audrius Kasinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-08-24 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 27 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti, kad įstaigos vadovo, įstaigos padalinio vadovo ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas taip pat yra „paskatinti jį prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo dalyvaujant savanoriškose veiklose. Dalyvavimas savanoriškose veiklose būtų papildomai vertinamas savanoriaujant ne mažiau kaip 40 valandų per metus.“ Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstaigos vadovo ar įstaigos padalinio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas yra kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis, o valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas yra kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis, o tai reiškia, kad veiklos vertinimas turi būti siejamas su tiesioginių funkcijų atlikimu ir su tuo, kaip šios funkcijos buvo atliekamos, ar pasiekti nustatyti tikslai ir uždaviniai (čia ir toliau pabraukta mūsų). Dalyvavimas savanoriškose veiklose nėra susijęs su tiesioginių funkcijų vykdymu, su vertinamajam nustatytomis užduotimis, pasiektais rezultatais ar kvalifikacija. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūlomas pakeitimas nedera su tarnybinės veiklos vertinimo paskirtimi ir tikslais. Be to, abejotina, ar tam tikrų aspektų, nesusijusių su asmens tarnybine veikla, vertinimas būtų teisingas tų asmenų, kurių veikla buvo vertinama labai gerai, bet kurie dėl vienų ar kitų objektyvių priežasčių nedalyvavo savanoriškoje veikloje, atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas yra pasisakęs dėl teisinio reguliavimo, kuris savo esme buvo panašus į įstatymo projektu siūlomą pakeitimą.
Konstitucinis Teismas, be kita ko, vertino, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio
dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“ ir 13 straipsnio 2 dalies (2012 m. birželio 5 d. redakcija, įsigaliojusi 2013 m. birželio 1 d.) nuostata „Jeigu keli konkurse į įstaigos vadovo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“ ir 2018 m. birželio 6 d. nutarime Nr. KT13-N8/2018 pažymėjo, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą, įtvirtintą Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio
1 d.) ir 13 straipsnio 2 dalies (2012 m. birželio 5 d. redakcija, įsigaliojusi 2013 m. birželio 1 d.) nuostatose, pirmenybė būti priimtiems į pareigas valstybės tarnyboje, kai keli konkurse dalyvavę pretendentai įvertinami vienodai, suteikiama tik tiems pretendentams į pareigas valstybės tarnyboje, kurie privalomąją pradinę karo tarnybą yra atlikę ginčijamose nuostatose nurodytais būdais arba kurie yra atlikę alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Pažymėta, kad tokia pirmenybė nesuteikiama tiems nuo karo prievolės atleistiems pretendentams į pareigas valstybės tarnyboje, kurie šios prievolės atlikti negali dėl objektyvių priežasčių, inter alia dėl amžiaus, sveikatos būklės, taip pat kurie nuo jos buvo atleisti dėl lyties; tokia pirmenybė nesuteikiama ir tiems pretendentams į pareigas valstybės tarnyboje, kurie neprivalėjo atlikti privalomosios pradinės karo ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, nes Karo prievolės įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka ji jiems buvo atidėta arba jie iš privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatyme nustatytais atvejais buvo paleisti jos neatlikę.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „Valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, priimti dirbti joje asmenys turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius; norintieji tapti valstybės tarnautojais, pareigūnais paprastai privalo turėti atitinkamą išsilavinimą, profesinę patirtį, kai kurias asmenines savybes, be to, kuo aukštesnės pareigos, kuo svarbesnė veiklos sritis, tuo didesni reikalavimai keliami šias pareigas einantiems asmenims (inter alia 2008 m. sausio 22 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimai).“ Savo nutarime Konstitucinis Teismas paminėjo ir tai, kad „vienas iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, kurioje piliečiams laiduojama teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kylančių reikalavimų valstybės tarnybos teisiniam reguliavimui yra lygiateisė stojančiųjų konkurencija, kuri suponuoja, kad stojantieji į valstybės tarnybą būtų vertinami pagal jų žinias ir gebėjimus, būtinus atitinkamoms valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti, taip pat kad būtų paisoma iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo Konstitucijoje expressis verbis nurodytais ir kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais imperatyvų.“ Konstitucinis Teismas savo nutarime konstatavo, kad „įstatymų leidėjas, Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 2 dalyje nustatydamas šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamą teisinį reguliavimą, nepaisė iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, kurioje piliečiams laiduojama teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, valstybės tarnybos teisiniam reguliavimui kylančio reikalavimo užtikrinti lygiateisę stojančiųjų konkurenciją, taip pat nepaisė iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo Konstitucijoje expressis verbis nurodytais ir kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais imperatyvų.“ Akreiptinas dėmesys, kad „Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad valstybės tarnybos santykiai apima ne tik santykius, susijusius su piliečio teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą įgyvendinimu, bet ir santykius, susiklostančius piliečiui įstojus į valstybės tarnybą ir einant pareigas valstybės tarnyboje (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimai).“ Pritarti 2.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „Valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, priimti dirbti joje asmenys turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius; norintieji tapti valstybės tarnautojais, pareigūnais paprastai privalo turėti atitinkamą išsilavinimą, profesinę patirtį, kai kurias asmenines savybes, be to, kuo aukštesnės pareigos, kuo svarbesnė veiklos sritis, tuo didesni reikalavimai keliami šias pareigas einantiems asmenims (inter alia 2008 m. sausio 22 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimai).“ Savo nutarime Konstitucinis Teismas paminėjo ir tai, kad „vienas iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, kurioje piliečiams laiduojama teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kylančių reikalavimų valstybės tarnybos teisiniam reguliavimui yra lygiateisė stojančiųjų konkurencija, kuri suponuoja, kad stojantieji į valstybės tarnybą būtų vertinami pagal jų žinias ir gebėjimus, būtinus atitinkamoms valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti, taip pat kad būtų paisoma iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo Konstitucijoje expressis verbis nurodytais ir kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais imperatyvų.“ Konstitucinis Teismas savo nutarime konstatavo, kad „įstatymų leidėjas, Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 2 dalyje nustatydamas šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamą teisinį reguliavimą, nepaisė iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, kurioje piliečiams laiduojama teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, valstybės tarnybos teisiniam reguliavimui kylančio reikalavimo užtikrinti lygiateisę stojančiųjų konkurenciją, taip pat nepaisė iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo Konstitucijoje expressis verbis nurodytais ir kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais imperatyvų.“ Akreiptinas dėmesys, kad „Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad valstybės tarnybos santykiai apima ne tik santykius, susijusius su piliečio teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą įgyvendinimu, bet ir santykius, susiklostančius piliečiui įstojus į valstybės tarnybą ir einant pareigas valstybės tarnyboje (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2011 m. liepos 7 d. nutarimai).“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-08-24 2.
Įstatymo projektu siūlomas pakeitimas diskutuotinas ir pačios savanoriškos veiklos paskirties aspektu. Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje savanoriška veikla apibrėžiama kaip
„savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios
sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu“. Vienas iš savanoriškos veiklos principų yra naudos visuomenei ir asmeniui principas, kuris reiškia, kad dalyvavimas savanoriškoje veikloje sudaro asmenims galimybę aktyviai prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo ir skatina savanorių asmeninę saviraišką ir tobulėjimą. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka pačios savanoriškos veiklos esmės ir principo, nes siūlomu pakeitimu būtų nustatytas tam tikras atlyginimas asmeniui (palankesnis tarnybinės veiklos vertinimas) ir būtų pretekstas prisidėti prie savanoriškos veiklos siekiant asmeninės naudos, nesusijusios su savanoriškos veiklos paskirtimi. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad jeigu siūlomu reguliavimu siekiama skatinti savanorišką veiklą, neaišku, kodėl tai yra siejama tik su keičiamo įstatymo teisinio reguliavimo sritimi, nes savanoriškoje veikloje gali dalyvauti ne tik įstaigų vadovai, įstaigų padalinių vadovai ar valstybės tarnautojai. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-08-31 * Įvertinę Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-780 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VšĮ NVO teisės institutas, 2021-11-10 * VšĮ „NVO teisės institutas“, susipažinęs su Valstybės tarnybos įstatymo Nr.
VIII-1316 (toliau – Įstatymas) 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Reg. Nr.: XIVP-780 (toliau – Įstatymo projektas), teikia šias pastabas: Įstatymo projektu siūloma Įstatymo 27 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti, kad įstaigos vadovo, įstaigos padalinio vadovo ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas taip pat yra
„paskatinti jį prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo dalyvaujant
savanoriškose veiklose. Dalyvavimas savanoriškose veiklose būtų papildomai vertinamas savanoriaujant ne mažiau kaip 40 valandų per metus“. Aiškinamajame rašte dėl Įstatymo projekto pateikiamas toks tikslas – paskatinti visuomenę dalyvauti savanorių veikloje bei siekti tobulėjimo, socializacijos, gebėjimų bei įgūdžių įgijimo, kurie padėtų jų kaip aktyvių bendruomenės narių, įsipareigojimams formuotis. Nepaisant to, siūlomas Įstatymo pakeitimas yra netikslingas ir perteklinis. Pirmiausia, reikėtų atsižvelgti į pačią savanoriškos veiklos paskirtį. Savanoriška veikla yra apibrėžiama kaip „savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu“. Atsižvelgiant į tai, galime teigti, jog vienas iš pagrindinių savanoriškos veiklos principų yra būtent naudos visuomenei ir asmeniui principas, kuris skatina prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo ir skatina savanorių asmeninę saviraišką ir tobulėjimą. Šiuo atveju savanoriška veikla yra susiejama su tarnybinės veiklos vertinimu, kas sudaro prielaidą, jog tokiu pakeitimu būtų nustatytas tam tikras atlyginimas asmeniui ir prisidėjimas prie savanoriškos veiklos būtų atliekamas ne iš tikslo atlikti visuomenei naudingą veiklą, tačiau dėl asmeninės naudos, susijusios su palankesniais kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo rezultatais. Todėl toks pakeitimas neturėtų būti vertinamas kaip pasiekiantis savo tikslą.
Antra, įstaigos vadovo ar įstaigos padalinio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas yra kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog veiklos vertinimas yra siejamas tik su tiesioginių funkcijų atlikimu ir kaip šios funkcijos atliekamos, kokie rezultatai yra pasiekti. Šiuo atveju Įstatymo projektas, numatantis papildomą vertinimą už dalyvavimą savanoriškose veiklose, nėra susijęs su tiesioginių funkcijų vykdymu, su vertinamajam nustatytomis užduotimis, pasiektais rezultatais ar kvalifikacija. Pritariame, jog savanoriška veikla yra ypač svarbi kiekvienos šiuolaikinės visuomenės veiklos dalis. Per ją piliečiai formuoja savo įgūdžius, o jų indėlis į bendruomenės socialinę ir ekonominę plėtrą yra labai svarus, tačiau manome, jog ji turėtų būti skatinama kitomis priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kad jeigu siūlomu reguliavimu siekiama skatinti savanorišką veiklą bei įstaigos vadovo, įstaigos padalinio vadovo ir valstybės tarnautojo tobulėjimo, socializacijos, gebėjimų bei įgūdžių įgijimo – neaišku, kodėl tai yra siejama tik su keičiamo įstatymo teisinio reguliavimo sritimi, nes tiek įstaigų vadovai, tiek įstaigų padalinių vadovai ar valstybės tarnautojai gali netrukdomai dalyvauti savanoriškoje veikloje. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nepritariame Įstatymo projektui ir skatiname jį atmesti. Pritarti 4.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-12-08 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-247
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria:
valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-780 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui paskatinti visuomenę dalyvauti savanorių veikloje, tačiau Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlyti Įstatymo projekto nesvarstyti dėl šių priežasčių:
tarnybos įstatymo 27 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos suponuoja, kad tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet įvertinti įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus vykdant atitinkamas užduotis. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas siejamas su pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų atlikimu ir atitinkamų užduočių vykdymu. Toks teisinis reguliavimas yra nuoseklus, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 2 dalies ir 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir kad asmuo į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Taigi, tiek priimant asmenis į valstybės tarnautojų pareigas, tiek ir jiems einant šias pareigas, tikrinami gebėjimai, kompetencijos (kvalifikacija), kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti. Tokiu būdu siekiama užtikrinti valstybės tarnautojų kvalifikuotumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ konstatavo, kad „būtinumas nuolat veiksmingai vykdyti viešąjį administravimą ir teikti viešąsias paslaugas garantuojant viešąjį interesą, valstybės tarnybos, kaip profesinės veiklos, samprata, valstybės tarnybos veiksmingumo reikalavimas valstybės tarnybai kelia ir kvalifikuotumo reikalavimą. Valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, ji turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius. Tai suponuoja gana aukštus (didesnius, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikacinius ir profesinius reikalavimus valstybės tarnautojams, ypač pareigūnams (pirmiausia tiems, kurie sprendimus priima vienasmeniškai), taip pat būtinumą užtikrinti galimybę šiems asmenims būnant valstybės tarnyboje nuolat kelti savo profesinę kompetenciją“.
Dalyvavimas savanoriškoje veikloje nėra susijęs su įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų tiesioginių funkcijų atlikimu ir užduočių vykdymu, todėl negali būti šių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijumi. Be to, palankesnis (geresnis) tarnybinės veiklos įvertinimas vien tuo pagrindu, kad įstaigos vadovas ar karjeros valstybės tarnautojas dalyvauja savanoriškoje veikloje, privilegijuotų savanoriškoje veikloje dalyvaujančius įstaigų vadovus ir karjeros valstybės tarnautojus, tad galimai pažeistų konstitucinį lygiateisiškumo principą tų valstybės tarnautojų, kurie nedalyvauja savanoriškoje veikloje arba joje dalyvauja trumpesnį, nei nustatytas Įstatymo projekte, laikotarpį, atžvilgiu. Pritarti
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2021-12-08 *
Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 209.3 papunktyje įtvirtintą iniciatyvą supaprastinti valstybės tarnybos teisinį reguliavimą, atsisakyti detalaus valstybės tarnybos reguliavimo įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, sudaryti sąlygas institucijų vadovams lanksčiai valdyti personalą ir kuo veiksmingiau siekti institucijos tikslų, taip pat, atsižvelgdama į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.
Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 9.3.2 papunktyje nurodytą veiksmą „Parengti ir priimti valstybės tarnybos pertvarkos koncepciją įgyvendinantį Valstybės tarnybos įstatymą, kurio nuostatos padėtų supaprastinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybės tarnyboje, padarytų jį lankstesnį ir motyvuotą“, sistemiškai įvertins Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų susijusių įstatymų nuostatas ir Seimo 2022 metų pavasario sesijoje pateiks Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų susijusių įstatymų pakeitimų projektus, kuriuose sistemiškai bus siūlomos priemonės ir dėl savanorišką veiklą skatinančių priemonių nustatymo.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas:
XIVP-780 atmesti dėl šių priežasčių:
veiklos vertinimo paskirtimi ir tikslais, taip pat su savanoriškos veiklos paskirtimi;
Konstitucijoje numatyti asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principai;
įstatymas, kuriuo sudarytos sąlygos institucijų vadovams lanksčiai valdyti personalą ir kuo veiksmingiau siekti institucijos tikslų. 2) Pritarti komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nepateikta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Audrius Petrošius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas