Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Papildyti 19 straipsnio 3 dalį 6 punktu:
„6) iki 2023 m. gruodžio 31 d. buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamai elektros energijai ir gamtinėms dujoms.“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m.
gruodžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Eugenijus Sabutis Kęstutis Vilkauskas
Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį 9 punktu: „9) iki 2023 m. gruodžio 31 d. būtiniausių maisto produktų krepšeliui, kuris sudaromas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;“
straipsnio 3 dalį 10 punktu: „10) iki 2023 m. gruodžio 31 d. buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamai elektros energijai ir gamtinėms dujoms.“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. birželio
30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą (toliau – Projektas) rengti paskatino priežastys, susijusios su didėjančia metine infliacija. Pagal statistikos departamento pateiktus duomenis metinė infliacija siekia 14,1 proc., o nuolat atnaujinamos prognozės rodo, kad iki
ekonomika po ilgo laikotarpio gali patirti ir recesiją. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo šilumos, degalų ir tepalų, kietojo kuro, pieno ir jo produktų, dujų, elektros, duonos ir grūdų produktų kainų padidėjimas. Duomenys rodo, kad pigiausių maisto prekių krepšelis šiuo metu brangiausias nuo 2017 metų. Pagal kainų šuolį Lietuva – viena iš lyderių Europos Sąjungoje. Prekybos tinkluose per metus brango 44 prekės iš 52, esančių būtiniausių maisto produktų krepšelyje. Kai kurie produktai brango net kelis kartus. Pavyzdžiui, pomidorų kaina per metus pakilo 88 proc., pigiausias saulėgrąžų aliejus – 53 proc. Pabrėžtina, kad vykstantis karas ir pasikeitusi geopolitinė situacija regione keičia ir infliacijos priežastis. Jos tampa daug mažiau prognozuojamos. 2022 m. sausio mėnesį buvo tikėtasi, kad dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių išsibalansavusios žaliavų rinkos dar šiemet po truputį atgaus pusiausvyrą, o energetikos kainų krizė turėtų palaipsniui mažėti, bet Rusijos karas Ukrainoje tokius lūkesčius stipriai apsunkina. Rusija ir Ukraina yra itin svarbios žemės ūkio žaliavų ir pramoninių metalų rinkos tiekėjos, tad neišvengiamas šių valstybių eksporto nuosmukis paveiks minėtų žaliavų kainas tarptautinėse rinkose.
Itin didelį nerimą kelia ir Valstybinės energetikos reguliavo tarybos (VERT) pateikta informacija, kad nuo 2022 m liepos mėn., jei valstybė neįsikiš į kainų reguliavimą, elektra brangs iki 50 proc., o dujos jas naudojantiems maistui gaminti brangtų 100 proc., o jomis besišildantiems namus
turėtų prisiimti valstybė, o ne perkelti ant vartotojų pečių. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į dabartinę padėtį
antiinfliacinių priemonių tiesiogiai darančių teigiamą įtaką vartotojų elgesiui. Projektu siekiama nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams, kurių sąrašą galėtų nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šiuo projektu taip pat siekiama buitiniams vartotojams nustatyti 9 proc. lengvatinį tarifą elektros energijai ir gamtinėms dujoms. Tokiu būdu pagrindinių maisto produktų kainos galėtų pastebimai sumažėti, o dėl didesnio vartojimo ir mažesnio iš kaimyninių šalių įvežamų prekių kiekių didėtų maisto produktų apyvarta, būtų apsaugoti Lietuvos prekybininkai ir tiekėjai. Taip pat svarbu pabrėžti, kad Projektas leistų veiksmingai amortizuoti didėsiančias šilumos, elektros ir dujų kainas.
Siūlomas būdas būtų efektyviausia priemonė stabdant energijos kainas, ypatingai valstybės reguliuojamame sektoriuje. Ši lengvata turėtų galioti iki tol, kol bus vartotojams užtikrintos konkurencingos kainos, todėl Projekto nuostatose numatyta, kad PVM lengvata būtų taikoma iki aiškios datos, šiuo atveju – iki 2023 m. gruodžio 31 d. Ši nuostata suponuoja galimybę Lietuvos Respublikos Seimui atskiru teisės aktu pratęsti arba panaikinti PVM lengvatos galiojimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame įstatyme lengvatos nenumatyta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma papildyti 19 straipsnio 3 dalį, kuriame numatoma, kad lengvatinis 9 procentų PVM tarifas būtų taikomas būtiniausiems maisto produktams bei paslaugoms, tiesiogiai susijusioms su maitinimu. Tai sukurs palankias konkurencines sąlygas Lietuvos maisto tiekėjams ir gamintojams bei veiksmingai padės sumažinti neigiamus ekonominius padarinius. Projektu taip pat siūloma papildyti to paties straipsnio 3 dalį nauju punktu, kuriuo būtų nustatyta, kad lengvatinis 9 proc. PVM mokestis būtų taikomas elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimui buitiniams vartotojams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog Projektui taikoma PVM direktyva ir remiantis subsidiarumo principu, Vyriausybė iki Projekto priėmimo Seime turėtų Europos Komisijai pranešti apie lengvatinio PVM tarifo taikymą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, teigiamai atsilieps maisto ir prekybos pramonei bei šalies ūkio augimui. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į šio Projekto 1 straipsnio reglamentavimą, turės priimti poįstatyminį teisės aktą, numatantį būtiniausių maisto produktų sąrašą, kuriam bus taikomas lengvatinis PVM tarifas. Šio Projekto 2 straipsnio nuostatų taikymo tvarką taip pat nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė 10.
Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bus pavesta apskaičiuoti Lietuvos
įsigaliojimo
išvados Nėra gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„lengvatinis PVM“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
Nr. IX-751 19
2021-07-20 Nr. XIVP-710 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį 6 punktu ir jame nustatyti, kad lengvatinis 9 procentų PVM tarifas būtų taikomas iki 2023 m. gruodžio 31 d. buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamai elektros energijai ir gamtinėms dujoms. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) reikalavimai. PVM direktyvos 102 straipsnyje, nustatančiame specialias nuostatas dėl lengvatinio tarifo gamtinių dujų, elektros energijos ar centralizuoto šildymo tiekimui, nurodyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus šių kategorijų prekėms tik pasikonsultavusios su PVM komitetu. Taigi, atsižvelgiant į šią nuostatą, Lietuvos Respublika, siekdama įvesti PVM direktyvos 102 straipsnyje nurodyto tiekimo atžvilgiu lengvatinį tarifą, privalo apie tai pranešti Europos Sąjungos Komisijai. Antra, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje yra 8 punktai, todėl projektas atitinkamai koreguotinas (keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį papildant ne 6, o 9 punktu). 2.
nuostatos įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgus į tai, koreguotina projekto įsigaliojimo data. 3. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, taip pat į tai, kad dėl projekto nuostatų įgyvendinimo sumažės iš pridėtinės vertės mokesčio gaunamos valstybės pajamos, manytina, jog turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo. 5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
dalis nenumeruotina;
žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 1 dalį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2022-03-29 Nr. XIVP-710(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalį 9 punktu ir jame nustatyti, kad lengvatinis 9 procentų PVM tarifas būtų taikomas iki 2023 m. gruodžio 31 d. būtiniausių maisto produktų krepšeliui, kuris sudaromas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. V-641 „Dėl Nepaprastosios padėties, mobilizacijos ar karo padėties metu rekomenduojamą maisto produktų asortimento ir vieno gyventojo paros suvartojimo normos patvirtinimo“ yra patvirtintas Nepaprastosios padėties, mobilizacijos ar karo padėties metu rekomenduojamas maisto produktų asortimentas ir vieno gyventojo paros suvartojimo norma. Svarstytina, ar atsižvelgiant į tai, nereikėtų patikslinti siūlomos nuostatos formuluotės. Antra,
mokesčio bendros sistemos (toliau - Direktyva) III priedo, kuriuo yra nustatomas sąrašas prekių ir paslaugų, kurias tiekiant ir teikiant gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, 1 punkte numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas gali būti taikomas maisto produktams (įskaitant gėrimus, išskyrus alkoholinius gėrimus), skirtus žmonių ir gyvūnų maistui. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies maisto produktų atžvilgiu, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai.
Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas, kai tik tam tikrų rūšių maisto produktai būtų apmokestinami siūlomu lengvatiniu PVM tarifu nediskriminuotų kitų maisto produktų vartotojų. Trečia, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 2 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. lapkričio 29 d. ir 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai), todėl svarstytina, ar konkrečių prekių, kurios būtų apmokestinamos taikant lengvatinį PVM tarifą, sąrašas galėtų būti pateiktas įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. 2. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalį 10 punktu ir jame nustatyti, kad lengvatinis 9 procentų PVM tarifas būtų taikomas iki 2023 m. gruodžio 31 d. buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamai elektros energijai ir gamtinėms dujoms. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau
Taigi, atsižvelgiant į šią nuostatą, Lietuvos Respublika, siekdama įvesti PVM direktyvos 102 straipsnyje nurodyto tiekimo atžvilgiu lengvatinį tarifą, privalo apie tai pranešti Europos Sąjungos Komisijai. 3. Projekto nuostatos įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo
atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgus į tai, projekto įsigaliojimo data koreguotina.. 4. Atkreipiame dėmesį, kad 2022 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 5. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo. 6. Atsižvelgus į teisės technikos taisykles, projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, o šio straipsnio 2 dalyje vietoje skaičiaus „2021“ įrašytinas skaičius „2022“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R.
Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5)