Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „1¹. Alkoholinių gėrimų didmeninės prekybos sandėlis – atskirą įėjimą turinti nuo kitų patalpų konstrukcijomis atitverta patalpa arba Lietuvos Respublikoje esančio akcizais apmokestinamų prekių sandėlio patalpa, kurios Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip sandėliai ir kuriose vykdoma alkoholinių gėrimų didmeninė prekyba.“
Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais
leidžiama verstis tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijas išduoda, papildo, rekvizitus patikslina atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija. Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams savivaldybių tarybų nustatyto kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiui. Vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 13 procentų, parodose ir mugėse, natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, mugėse ir masiniuose renginiuose, taip pat verstis mažmenine prekyba visais alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, išduodamos teisę verstis mažmenine prekyba atitinkamų grupių alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams ne ilgesniam kaip renginio trukmės laikui.
Kitos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams neterminuotam laikui. Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, jų turima neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteikia teisę aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu kaip 80 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose). Savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis ar apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis laiką ir trukmę.“
Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti
alkoholinius gėrimus, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis. Fiziniams asmenims draudžiama vartoti, laikyti ir gabenti alkoholio produktus atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos.
Fiziniams asmenims, turintiems verslo liudijimą, suteikiantį teisę verstis išvežiojamąja prekyba maisto produktais, ir vykdantiems verslo liudijime numatytą veiklą, draudžiama jų darbo metu specialiai šiai prekybai pritaikytose automobilinėse parduotuvėse laikyti ir gabenti alkoholio produktus, taip pat taksi vairuotojams jų darbo metu draudžiama taksi automobiliuose laikyti ir gabenti alkoholio produktus. Draudžiama fiziniams asmenims išnešti iš viešojo maitinimo vietų jose įsigytus alkoholinius gėrimus pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo
gabenimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
išdėstyti taip:
„3) natūralios fermentacijos alkoholiniais
gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 13 procentų, – parodose ir mugėse;”
išdėstyti taip: „4) natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, – mugėse ir masiniuose renginiuose;“
išdėstyti taip:
„3) mugėse ir masiniuose renginiuose (išskyrus natūralios
fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento), parodose ir mugėse (išskyrus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 13 procentų);“ 4.
Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) pirmadieniais–šeštadieniais iki
valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose;“
išdėstyti taip: „13) pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo
prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje;”
išdėstyti taip: „1) pilstomus alkoholinius gėrimus.
Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, stacionariuose pastatuose vykstančiose parodose ir mugėse, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, alkoholiniams gėrimams (kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 22 procentų), parduodamiems nestacionariosiose viešojo maitinimo vietose savivaldybės tarybos nustatyto kurortinio, poilsio ir turizmo sezono laikotarpiu, taip pat pilstomiems alui, alaus mišiniams su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrui, parduodamiems firminėse alkoholinių gėrimų gamybos įmonių parduotuvėse, pilstomiems alui, alaus mišiniams su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos midui ir natūralios fermentacijos sidrui (kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento), parduodamiems parodose, mugėse ir kituose masiniuose renginiuose;“
taip:
„3) alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems
kaip 18 20 metų;”
„7) alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija
viršija 15 procentų, asmenims jaunesniems kaip 20 metų.“
Pakeisti 18¹ straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) turi sandėlį (kuris Nekilnojamojo turto
registre įregistruotas kaip sandėlis), iš kurio bus vykdoma didmeninė prekyba alkoholio produktais ir (ar) kuriame šie produktai bus laikomi.“
4, 5, 6 ir 7 punktus.
4) viešose vietose, išskyrus viešojo maitinimo vietas, kuriose išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais;
5) sporto renginių metu salėse, kuriose jie vyksta;
6) švenčių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų masinių renginių, dėl kurių yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, numatytas šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje, metu šių renginių vietose;
7) parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, išskyrus alkoholinius gėrimus, įsigytus parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais.“
išdėstyti taip:
„2. Savivaldybių tarybos nustato vietas, kuriose
leidžiamas alkoholinių gėrimų vartojimas.“
atitinkamai 3 ir 4 dalimis. 4. Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos Respublikoje draudžiama asmenims
iki 18 20 metų vartoti alkoholinius gėrimus, ar jų turėti, o asmenims nuo 18 iki 20 metų draudžiama vartoti ar turėti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų. Draudimas turėti alkoholinių gėrimų netaikomas asmenims nuo 18 metų, jeigu alkoholinių gėrimų turėjimas yra tokių asmenų darbo veiklos (pobūdžio) dalis darbo vietoje ir darbo metu.“
5Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčios įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, vykdantys viešojo maitinimo veiklą, privalo užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki 18
alkoholinių gėrimų, o asmenys nuo 18 iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija
1.
1Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams draudžiama alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 20 metų.“
Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose. Reklama nelaikomos ant alkoholinių gėrimų prekių esančios nuorodos, kurios nukreipia į alkoholinių gėrimų gamintojų interneto svetaines ar socialinių tinklų paskyras. Reklama nelaikoma objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus. Alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių socialinių tinklų paskyrose leidžiama tik nemokama įrašų apie alkoholinius gėrimus sklaida.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d. 2.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Andrius Bagdonas Eugenijus Gentvilas Vytautas Mitalas Ieva Pakarklytė Edita Rudelienė Vytautas Kernagis Marius Maldeikis Arūnas Valinskas Kristijonas Bartoševičius Raimundas Lopata
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais
leidžiama verstis tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijas išduoda, papildo, rekvizitus patikslina atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija. Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams savivaldybių tarybų nustatyto kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiui. Vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 13 procentų, parodose, natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, mugėse ir masiniuose renginiuose, taip pat verstis mažmenine prekyba visais alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, išduodamos teisę verstis mažmenine prekyba atitinkamų grupių alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams ne ilgesniam kaip renginio trukmės laikui. Kitos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams neterminuotam laikui.
Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, jų turima neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteikia teisę aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu kaip 80 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose). Savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis ar apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis laiką ir trukmę.“
išdėstyti taip:
„3) natūralios fermentacijos alkoholiniais
gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 13 procentų, – parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose;”. 2. Pripažinti netekusiu galios 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą: „4) natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, mugėse ir masiniuose renginiuose;“. 3. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) mugėse ir masiniuose renginiuose (išskyrus natūralios
fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento), parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose (išskyrus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 13 procentų);“. 4. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną., išskyrus atvejus, kai rugsėjo 1 diena sutampa su šeštadieniu ar sekmadieniu, - tada draudimas galioja artimiausią darbo dieną.
Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose;“. 5. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pilstomus alkoholinius gėrimus. Šis draudimas
netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, stacionariuose pastatuose vykstančiose parodose ir mugėse, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, alkoholiniams gėrimams (kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 22 procentų), parduodamiems nestacionariosiose viešojo maitinimo vietose savivaldybės tarybos nustatyto kurortinio, poilsio ir turizmo sezono laikotarpiu, taip pat pilstomiems alui, alaus mišiniams su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrui, parduodamiems firminėse alkoholinių gėrimų gamybos įmonių parduotuvėse, pilstomiems alui, alaus mišiniams su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos midui, ir natūralios fermentacijos sidrui, natūralios fermentacijos vynuogių vynui, natūralios fermentacijos vaisių vynui ir kitiems natūralios fermentacijos alkoholiniams gėrimams (kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 15 procentoų), parduodamiems parodose, mugėse ir kituose masiniuose renginiuose;“. 6 3 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas 1.
išdėstyti taip: „4) viešosiose vietose, išskyrus viešojo maitinimo vietas, kuriose išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, ir viešosiose vietose, dėl kurių priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi;“. 2. Papildyti 22 straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti, kuriose viešosiose vietose leidžiama vartoti alkoholinius gėrimus.“
Pakeisti 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) organizuoti alkoholinių gėrimų pavyzdžių platinimą nemokamai,
išskyrus degustacijas parodose ir mugėse bei alkoholinių gėrimų gamybos įmonių patalpose;“. 8 5 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, ant užsienio gamintojo alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės esantis prekių ženklinimo tekstas, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse, socialinių tinklų paskyrose ar internetinėse tarpininkavimo paslaugų platformose.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, ant užsienio gamintojo alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės esantis prekių ženklinimo tekstas, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse, socialinių tinklų paskyrose ar internetinėse tarpininkavimo paslaugų platformose. Reklama nelaikomos ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės esančios nuorodos į alkoholinio gėrimo gamintojo interneto svetaines ar socialinių tinklų paskyras. Reklama nelaikoma objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus. Reklama nelaikomi įmonių pavadinimai, kuriuose minimi alkoholiniai gėrimai. Reklama nelaikoma alkoholinių gėrimų prekybos vietose esanti atributika.
Reklama nelaikoma viešojo maitinimo įstaigų interneto svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose pateikiama informacija apie alkoholinius gėrimus, kai viešojo maitinimo įstaigos informuoja apie maisto ir alkoholinių gėrimų derinimo rinkinius, alkoholinių gėrimų ir maisto degustacijas. Alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių socialinių tinklų paskyrose leidžiama tik nemokama įrašų apie alkoholinius gėrimus sklaida.“
dalį: „3. Už šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 10 ir 11 punktuose, 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose, 9 dalyje ir 22 straipsnio 3 4 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.“
dalį:
„11. Baudas už šio Įstatymo 17 straipsnio
dalyse, 18 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalyse, 22 straipsnio 34 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą, taip pat už savivaldybių tarybų nustatytų prekybos alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių dienomis ribojimų ar draudimų pažeidimą skiria Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas ir policija. Policijos vardu skirti baudas turi teisę policijos įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys.“
įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m.
balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-857 2, 16, 17, 18, 18¹, 22, 28 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-06-17 Nr. XIVP-646 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į teisės technikos taisykles, visi žodžiai įstatymo pavadinime turi būti dėstomi didžiosiomis raidėmis. 2. Projekto
ir 18¹ straipsnio 3 dalies 6 punktą, išbraukiant nuostatą, kad sandėlis turi būti registruotas Nekilnojamojo turto registre kaip sandėlis. Analizuojant kitas keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas, darytina išvada, kad įregistravimas Nekilnojamojo turto registre turi svarbią teisinę reikšmę, reguliuojant alkoholio prekybos teisinius santykius, pvz., prekybos ir maitinimo vietos laikomos stacionariomis arba nestacionariomis, atsižvelgiant į tai, ar jos yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad statusas Nekilnojamojo turto registre neturi sąsajos su produktų laikymo kokybei reikalingomis sąlygomis, todėl yra siūloma atsisakyti šios perteklinės nuostatos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 1 ir 5 straipsniais keičiamuose įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalyje ir 18¹ straipsnio 3 dalies 6 punkte vietoj žodžių „Nekilnojamojo turto registre įregistruotas (-os) kaip sandėlis (-iai)“ įrašyti žodžius „įregistruotas (-os) Nekilnojamojo turto registre“. 3. Projekto
straipsnio 1 dalies 4-7 punktus, reglamentuojančius atvejus, kai Lietuvos Respublikoje vartoti alkoholinius gėrimus draudžiama, tuo pačiu papildant 22 straipsnį nauja 2 dalimi, kurioje nustatoma, kad savivaldybių tarybos nustato vietas, kuriose leidžiamas alkoholinių gėrimų vartojimas.
Pastebėtina, jog siūlomi pakeitimai svarstytini atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną. Antai Konstitucinis Teismas, remdamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Europos žmogaus teisių teismo praktika, 1997 m. vasario 13 d. ir
apribojimai yra galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas:
1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu (past. – pabraukta mūsų), kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluotos pakankamai aiškiai”. Būtinybė žmogaus teises riboti ne žemesnio lygmens teisės aktu negu įstatymas akcentuota ir daugelyje kitų Konstitucinio Teismo nutarimų (pvz., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai ir t. t.). Tuo tarpu projekto 6 straipsniu pildomoje įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatoma nuostata įgalintų savivaldybių tarybas poįstatyminiais teisės aktais riboti asmenų teisę vartoti alkoholinius gėrimus. Kita vertus, savivaldybių tarybos asmenų teisę vartoti alkoholinius gėrimus galėtų riboti remiantis visiška nuožiūros laisve, t. y. įstatymo projekte nenumatoma jokių teisiškai reikšmingų kriterijų, į kuriuos būtų privaloma atsižvelgti sprendžiant dėl šios teisės apribojimo reikalingumo.
Siūlomas reglamentavimas taip pat turi būti suderintas su keičiamo įstatymo 18 straipsnio 8 ir 9 dalimis (kurios projektu nėra keičiamos), kuriose jau yra nustatytos savivaldybių tarybų teisė riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais švenčių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų masinių renginių metu bei teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu aukščiau nurodytas savivaldybių tarybų teises riboja būtent keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4-7 punktuose nustatyti draudimai. 4. Be to, projekto 6 straipsniu yra siūloma keisti visas keičiamo įstatymo 22 straipsnio dalis, todėl visas 22 straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 ir 11 dalyse yra nuorodos į projektu keičiamą įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, kuri po pakeitimų taps 22 straipsnio 4 dalimi. Todėl projektas turi būti papildytas atitinkamais keičiamo įstatymo 34 straipsnio pakeitimais, tikslinant šias nuorodas. 5. Vienintelės projekto 7 straipsnio dalies numeruoti nereikia. Be to, projekto 7 straipsniu keičiamoje įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams draudžiama alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 metų.
Tačiau šiuo atveju nėra aišku, atsižvelgiant į kitus projektu siūlomus pakeitimus, ar asmenys nuo 18 iki 20 metų gali būti pasitelkiami alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų, pardavimo skatinimo veiklai. Projekto nuostatos tikslintinos. 6. Nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra iki galo aiškus projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatomos formuluotės „užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas” turinys. Taip pat neaiškus ir formuluotėje „Reklama nelaikomos ant alkoholinių gėrimų prekių esančios nuorodos” vartojamų žodžių
“alkoholinių gėrimų prekių” turinys. Šios sąvokos keičiamame įstatyme nėra
apibrėžtos, todėl projekto nuostatos tikslintinos. 7. Projekto
straipsnio 2 dalį“. 8. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje turi būti nustatyti ilgalaikiai alkoholio bendrojo suvartojimo mažinimo rodikliai, o to paties įstatymo 30 straipsnyje yra nustatyta, kad valstybės alkoholio kontrolės politiką pagal kompetenciją formuoja ir koordinuoja Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nacionalinė sveikatos taryba, savivaldybių tarybos, kitos įstatymų nustatytos institucijos, manytina, kad dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto nariai M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė,
patarėjos K. Civilkienė, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė. D. Žukauskė. Kviestieji asmenys: Seimo nariai A. Bagdonas, V. Mitalas, A. Petrošius, Pasaulio sveikatos organizacijos Lietuvoje atstovė I. Zurlytė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai I. Valeškaitė, I. Burlėgienė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovė Ž. Marčiulionienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovai K. Norvainytė, P. Blažauskas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė G. Belian. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pavadinime turi būti dėstomi didžiosiomis raidėmis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-1715
siūloma pakeisti įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalį ir 18¹ straipsnio 3 dalies 6 punktą, išbraukiant nuostatą, kad sandėlis turi būti registruotas Nekilnojamojo turto registre kaip sandėlis.
Analizuojant kitas keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas, darytina išvada, kad įregistravimas Nekilnojamojo turto registre turi svarbią teisinę reikšmę, reguliuojant alkoholio prekybos teisinius santykius, pvz., prekybos ir maitinimo vietos laikomos stacionariomis arba nestacionariomis, atsižvelgiant į tai, ar jos yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad statusas Nekilnojamojo turto registre neturi sąsajos su produktų laikymo kokybei reikalingomis sąlygomis, todėl yra siūloma atsisakyti šios perteklinės nuostatos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 1 ir 5 straipsniais keičiamuose įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalyje ir 18¹ straipsnio 3 dalies 6 punkte vietoj žodžių „Nekilnojamojo turto registre įregistruotas (-os) kaip sandėlis (-iai)“ įrašyti žodžius „įregistruotas (-os) Nekilnojamojo turto registre“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-1761
netekusiais galios keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4-7 punktus, reglamentuojančius atvejus, kai Lietuvos Respublikoje vartoti alkoholinius gėrimus draudžiama, tuo pačiu papildant 22 straipsnį nauja 2 dalimi, kurioje nustatoma, kad savivaldybių tarybos nustato vietas, kuriose leidžiamas alkoholinių gėrimų vartojimas. Pastebėtina, jog siūlomi pakeitimai svarstytini atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną.
Antai Konstitucinis Teismas, remdamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Europos žmogaus teisių teismo praktika, 1997 m. vasario 13 d. ir 1997 m. gegužės 6 d. nutarimuose yra pažymėjęs, kad „žmogaus teisių ir laisvių apribojimai yra galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu (past. – pabraukta mūsų), kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluotos pakankamai aiškiai”. Būtinybė žmogaus teises riboti ne žemesnio lygmens teisės aktu negu įstatymas akcentuota ir daugelyje kitų Konstitucinio Teismo nutarimų (pvz., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai ir t. t.). Tuo tarpu projekto 6 straipsniu pildomoje įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatoma nuostata įgalintų savivaldybių tarybas poįstatyminiais teisės aktais riboti asmenų teisę vartoti alkoholinius gėrimus. Kita vertus, savivaldybių tarybos asmenų teisę vartoti alkoholinius gėrimus galėtų riboti remiantis visiška nuožiūros laisve, t. y. įstatymo projekte nenumatoma jokių teisiškai reikšmingų kriterijų, į kuriuos būtų privaloma atsižvelgti sprendžiant dėl šios teisės apribojimo reikalingumo. Siūlomas reglamentavimas taip pat turi būti suderintas su keičiamo įstatymo 18 straipsnio 8 ir 9 dalimis (kurios projektu nėra keičiamos), kuriose jau yra nustatytos savivaldybių tarybų teisė riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais švenčių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų masinių renginių metu bei teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu aukščiau nurodytas savivaldybių tarybų teises riboja būtent keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4-7 punktuose nustatyti draudimai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-176
to, projekto 6 straipsniu yra siūloma keisti visas keičiamo įstatymo 22 straipsnio dalis, todėl visas 22 straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 ir 11 dalyse yra nuorodos į projektu keičiamą įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, kuri po pakeitimų taps 22 straipsnio 4 dalimi. Todėl projektas turi būti papildytas atitinkamais keičiamo įstatymo 34 straipsnio pakeitimais, tikslinant šias nuorodas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-177
projekto 7 straipsnio dalies numeruoti nereikia. Be to, projekto 7 straipsniu keičiamoje įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams draudžiama alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 metų. Tačiau šiuo atveju nėra aišku, atsižvelgiant į kitus projektu siūlomus pakeitimus, ar asmenys nuo 18 iki 20 metų gali būti pasitelkiami alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-178 6.
Nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra iki galo aiškus projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatomos formuluotės „užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas” turinys. Taip pat neaiškus ir formuluotėje
„Reklama nelaikomos ant alkoholinių gėrimų prekių esančios nuorodos”
vartojamų žodžių “alkoholinių gėrimų prekių” turinys. Šios sąvokos keičiamame įstatyme nėra apibrėžtos, todėl projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-1791
žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-17
nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje turi būti nustatyti ilgalaikiai alkoholio bendrojo suvartojimo mažinimo rodikliai, o to paties įstatymo 30 straipsnyje yra nustatyta, kad valstybės alkoholio kontrolės politiką pagal kompetenciją formuoja ir koordinuoja Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nacionalinė sveikatos taryba, savivaldybių tarybos, kitos įstatymų nustatytos institucijos, manytina, kad dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti
išvada gauta 2021-11-09
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-07-02 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 17, 18, 18(1), 22, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-646 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabas ir pasiūlymus. Atkreipiame dėmesį, kad Projektu įtvirtinami reikalavimai natūralios fermentacijos alkoholinių gėrimų tūrinei etilo alkoholio koncentracijai laikytini techniniais reglamentais.
Siekiant su pakeitimais supažindinti Europos Komisiją ir valstybes nares Projektu įtvirtinami pakeitimai, kiek jie susiję su taikytina tūrine etilo alkoholio koncentracija, turėtų būti notifikuojami Europos Komisijai vadovaujantis Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Pilietė M. Krunkaitienė, 2021-07-12 Jūs vis atleidžiate alkoholizmo prekybą ir skatinate jo vartojimą, o ar rūpinatės alkoholizmo gydymu, centrai perpildyti, niekas nepriima, žmogus nori nusižudyti, bet reikia norėti gydytis. Parsiduoda alaus bambaliai, kurių sudėtis tikrai ne alus, o neaišku, koks spirituotas gėrimas, nuo kurio tampama agresyviu. Ar kas tiria sudėtį, ar miega maisto kontrolės tarnyba ir algą gauna už popierių pildymą? Kraupu, kas vyksta kaimuose, miestuose, negi jūs nupirkta ir rūpinatės tik taure vyno sekmadienį? Negi nematote, kad tauta baigia prasigerti ir klimpsta ne tik alkoholio, bet ir narkotikų liūnan? Pamėginkit patekti į valstybinį centrą, reikia būti dvi savaites negėrus ir yra eilė. Eilė, turinčiam priklausomybę. Kas išlaukia, o kas numiršta. Prasigėrusią tautą lengviau valdyti? Atsižvelgti
konfederacija, 2021-08-12 Atkreipiame dėmesį, kad viešojo maitinimo įstaigose alkoholio vartojimas yra atsakingas, nes į restoranus ir kavines svečiai ateina pirmiausia mėgautis maistu.
Šiuo metu nemažai viešojo maitinimo įstaigų, siekdamos ne tik pelno, bet ir atsakingos alkoholio vartojimo kultūros Lietuvoje kūrimo, savo meniu siūlo maisto ir priderinto vyno rinkinius ir (arba) maisto bei gėrimų degustacijas. Atsižvelgiant į tai, siūlome aiškiai įvardyti, kad reklama nebūtų laikoma informacija apie alkoholinius gėrimus socialinių tinklų paskyrose ar kitur, kuomet viešojo maitinimo įstaigos siūlo maisto ir vyno derinimo rinkinius, vyno, alaus, kitų alkoholinių gėrimų ir maisto degustacijas, gėrimų meniu, nes šiuo metu įstatymo projekto 29 straipsnyje pateikta formuluotė palieka abejonių, ar minėta informacija, įstatymo projekto priėmimo ir naujos įstatymo redakcijos įsigaliojimo atveju, būtų laikoma reklama, ar ne. Nepritarti Siūlymas leisti reklamuoti alkoholinius gėrimus socialiniuose tinkluose nedera su Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintu tikslu bei valstybės alkoholio kontrolės politikos principais
ir alkoholio kontrolės koalicija, 2021-09-20 Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (toliau – NTAKK) nepritaria alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-116 ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 17, 18, 18(1), 22, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-646 (toliau – AKĮ pakeitimo projektai) esmei ir ragina išlaikyti esamą alkoholio kontrolės politikos reglamentavimą bei stiprinti mokslu grįstų ir ekonomiškai veiksmingų priemonių, kurios reikšmingai mažina bendrąjį alkoholio vartojimą ir sukeliamą žalą, įgyvendinimą. Atkreipiame dėmesį, kad šį siekį nuosekliai palaiko ir daugybė svarbių šalies organizacijų, pasirašiusių kreipimąsi į LR Vyriausybę ir LR Seimą.
Europos Komisijos (toliau – EK) pateiktoje šalių narių sveikatos ataskaitoje (2019) nurodoma, kad sveikatos priežiūros rezultatai Lietuvoje vis dar vieni prasčiausių ES: tikėtina gyvenimo trukmė gimstant daugiau nei penkeriais metais trumpesnė už ES vidurkį. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir EK ataskaitose pabrėžiama, kad alkoholis − vienas reikšmingiausių prastos sveikatos veiksnių, o gyvenimo būdo rizikos veiksniai, įskaitant alkoholio vartojimą, – daugiau nei pusės visų mirčių šalyje priežastis. Tarptautinės organizacijos pastebi, kad nors alkoholio vartojimas Lietuvoje tebėra didesnis nei daugelyje kitų ES šalių, tačiau pradėjus taikyti efektyvias alkoholio kontrolės politikos priemones jau pradėjo mažėti: 2016-2019 m. alkoholio suvartojimas tenkantis vienam suaugusiam vyresniam nei
trukmė tuo pačiu laikotarpiu išaugo 1,6 metais (vyrų daugiau kaip 2 metais!). Šalims, norinčioms sumažinti alkoholio daromą žalą, PSO rekomenduoja pirmiausia taikyti tris mokslu grįstas, ekonomiškai efektyviausias alkoholio kontrolės politikos priemones: didinti alkoholinių gėrimų kainą (mokesčius), mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir riboti alkoholio reklamą. Šios priemonės vadinamos „geriausiais pirkiniais“ („best buys“), nes jų veiksmingumas nedviprasmiškai įrodytas mokslo, o įgyvendinimo sąnaudos – mažos. 2020 m. pakartotas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad visuomenė vis labiau palaiko alkoholio kontrolės politikos priemones – ypač įsigijimo amžiaus padidinimą, reklamos draudimą ir alkoholio pardavimo laiko trumpinimą. Didėja ir besikreipiančių pagalbos dėl priklausomybės ir suteiktų paslaugų apimtys.
Siūlomi AKĮ pakeitimo projektai orientuoti į alkoholio prieinamumo didinimą bei alkoholio reklamos laisvinimą vienareikšmiškai prisidės didinant alkoholio vartojimą ir susijusią žalą. Mokslo tyrimai patvirtina – sutrumpinus prekybos alkoholiu valandas sumažėja užpuolimų ir hospitalizacijų skaičius, kas labai svarbu šiuo sudėtingu pandeminiu laikotarpiu. Taip pat įrodyta, kad alkoholio reklama skatina vaikus pradėti vartoti alkoholį anksčiau, o jau vartojančius paauglius paskatina vartoti alkoholį intensyviau. Alkoholio reklamos liberalizavimas, ypač elektroninėje erdvėje, sudarys sąlygas alkoholio pramonei išnaudoti reklamos išimtis bei apsunkins kontroliuojančių įstaigų veiklą, kai reikės vertinti galimus reklamos pažeidimus. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu veikianti alkoholio kontrolės politika padėjo reikšmingai sumažinti ne tik bendrą mirtingumą ir žalą sveikatai, bet ir vaikų bei jaunimo grupėse. Siekiant apsaugoti vaikus ir jaunimą, tvarią visų piliečių gerovę bei užtikrinti visuomenės sveikatos rodiklių gerėjimą, svarbu ne tik išlaikyti esamas alkoholio kontrolės priemones, bet ir nuosekliai jas stiprinti. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintas principinis valstybės siekis mažinti bendrą alkoholio vartojimą. Šio rodiklio pokyčiai rodo kontrolės politikos rezultatą ir pasirinktų priemonių veiksmingumą. Nepritariame siūlomiems pakeitimams, nes veiksmingos alkoholio kontrolės politikos tęstinumas padėtų sparčiau siekti Lietuvos sveikatos strategijos tikslų, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, sumažinti nepateisinamai didelį vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumą bei pagerinti vaikų gyvenimo kokybę. Mokslo įrodymais grįsta alkoholio kontrolės politika – būtina priemonė siekiant sumažinti alkoholio daromą žalą žmogui, šeimai, bendruomenei ir visuomenei. Pritarti
įmonių asociacija, 2021-09-20 1.
Lietuvos prekybos įmonių asociacija („Asociacija") vienija daugiau nei 1,5 tūkst. mažmeninės prekybos vietų, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais, todėl Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. 1-857 („AKĮ") 2, 16, 17, 18, 18(1), 22, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP646) („Projektas") Asociacijos nariams yra ypač aktualus. Asociacija pritaria Projekto tikslui ir uždaviniams - užtikrinti alkoholio kontrolės politikos priemonių pagrįstą, proporcingą, teisingą taikymą, sušvelninant prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimus sekmadienį, sušvelninant alkoholinių gėrimų reklamos draudimą, ir teikia savo pasiūlymus. 2. Asociacija siūlo tobulinti AKĮ nuostatas, susijusiąs su alkoholinių gėrimų reklamos draudimu ir atsakomybe už alkoholinių gėrimų pardavimą asmenims iki nustatyto amžiaus. Konkrečiai siūlome:
draudimas netaikomas alkoholinių gėrimų reklamai prekybos ar viešojo maitinimo vietose, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose, taip pat mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose neatlygintinai platinamuose spausdintuose leidiniuose, skirtuose išsinešti iš mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietos (kartu tokiai reklaminio pobūdžio informacijai nustatant turinio ribojimus, o taip pat paliekant draudimą skelbti apie kainų sumažinimą, t. y. draudimas organizuoti alkoholinių gėrimų akcijas išliktų);
alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių socialinių tinklų paskyrose leidžiama tik nemokama įrašų apie alkoholinius gėrimus sklaida;
mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimo prekybos vietoje, kurioje pakartotinai per trejus metus alkoholiniais gėrimais buvo parduoti asmenims, jaunesniems kaip nustatytas amžius. 3.
argumentais. I. Dėl alkoholio reklamos draudimo sušvelninimo
visiškas (su keliomis išimtimis) alkoholio reklamos draudimas. 5. Pažymėtina, kad dar iki 2017 06 01 įstatymo Nr. XIII-394 priėmimo, AKĮ 29 straipsnio, reglamentuojančio alkoholio reklamos ribojimą, nuostatos buvo vienos griežčiausių Europos Sąjungoje („ES"); jos buvo suderintos tiek su 1989 m. gegužės 5 d. Europos Tarybos konvencija dėl televizijos be sienų, tiek su 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo. Asociacijos atlikta kitų ES šalių teisėkūros analizė taip pat EuroCommerce, vienijančios 31 Europoje veikiančią prekybos asociaciją, mums pateikti duomenys leidžia daryti pagrjstą išvadą, kad tokios apimties alkoholio reklamos draudimo, koks nuo 2018 m. sausio 1 d. galioja Lietuvoje, nėra nei vienoje ES šalyje. Neginčytina, kad alkoholio reklamos ribojimai yra plačiai ES šalyse taikoma alkoholio prieinamumą ribojanti priemonė. Kartu yra akivaizdu, kad visiškas alkoholio reklamos draudimas, kuris Lietuvoje taikomas griežčiausiai visoje ES, yra neproporcingas. 6. Pažymėtina, kad daugumoje ES šalių alkoholinių gėrimų reklama draudžiama ar ribojama žiniasklaidos priemonėse, kai kuriose šalyse draudžiama ar ribojama išorinė reklama. Tačiau absoliučioje daugumoje ES šalių reklamos draudimas netaikomas informacijai apie alkoholinius gėrimus, pateikiamai prekybos ar viešojo maitinimo vietose, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose. 7.
teisinis reguliavimas, kai alkoholio reklama draudžiama, o prekybos ar viešojo maitinimo vietose, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse leidžiama pateikti tik tam tikrą informaciją, kurios sąrašas yra baigtinis (AKĮ 29 str. 2 d.), yra ydingas ir praktikoje sukelia daug keblumų, ir tą iliustruoja, be kita ko, šis pavyzdys. 8. Projektu siūloma papildyti AKĮ 29 str. 2 d., joje numatant, kad reklama nelaikoma užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas, ant alkoholinių gėrimų prekių esančios nuorodos, kurios nukreipia į alkoholinių gėrimų gamintojų interneto svetaines ar socialinių tinklų paskyras, objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus. Tuo tarpu, NTAKD savo 2021 m. liepos 7 d. derinimo rašte nurodė, kad: „ tai nėra alkoholio reklama. Matome, kad net teisėkūros iniciatyvos teisę turinčių asmenų ir kontrolės institucijos interpretacijos dėl AKĮ 29 str. 2 d. esančių išimčių turinio skiriasi. 9. Be to, problemų kelia informacijai taikomas objektyvumo kriterijus, t.y. reikalavimas kiekvieną kartą nubrėžti ribą tarp objektyvios (faktais pagrįstos) ir vertinamojo pobūdžio informacijos. Tai itin sudėtinga (arba neįmanoma) padaryti kalbant apie vertinamojo pobūdžio informaciją apie alkoholį, pvz., skonį, derinimą su maistu ir pan. Problemų praktikoje kelia ir alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti): viena vertus, pagal AKĮ 29 str. 2 d. alkoholinių gėrimų eksponavimas nelaikomas reklama, tačiau, kita vertus, tam tikras pasirinktas eksponavimo būdas, priemonės kontroliuojančių institucijų kartais vertinami kaip reklama. Neproporcingu vertiname ir draudimą prekybos vietoje ar interneto svetainėje pristatant alkoholinius gėrimus vartoti žodį „naujiena". Problemų kelia ir ribojimas spausdintus leidinius, kuriuose pateikta AKĮ 29 str.
2 d. leidžiama informacija, išsinešti iš prekybos vietos. Darytina išvada, kad baigtinis išimčių (t.y. informacijos, kuri nelaikoma reklama) sąrašas nėra efektyvi teisinio reguliavimo priemonė. 10. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu siūlome papildyti AKĮ 29 straipsnį naujomis 2(1) ir 2(2) dalimis: „2(1). Reklamos draudimas netaikomas kitai, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytai, informacijai apie alkoholinius gėrimus (tai yra reklaminio pobūdžio informacijai), kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose, taip pat mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose neatlygintinai platinamuose spausdintuose leidiniuose, skirtuose išsinešti iš mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietos, su sąlyga, kad šioje dalyje nurodyta informacija apie alkoholinius gėrimus nepažeidžia šio straipsnio 22 dalies reikalavimų. 2(2).
2(2). Mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių jmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose, taip pat mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose neatlygintinai platinamuose spausdintuose leidiniuose, skirtuose išsinešti iš mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietos, draudžiama visų formų alkoholio reklama:
1) skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų;
2) kurioje dalyvauja asmenys iki 18 metų;
3) kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan.;
4) siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu;
5) siejanti alkoholio vartojimą su vairavimu;
6) siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu;
7) siejanti alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis;
8) siejanti alkoholio vartojimą su socialine sėkme, padidintu seksualiniu aktyvumu;
9) palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą ar neigiamai atsiliepianti apie abstinenciją ir saikingumą;
10) pateikianti didesnę tūrinę etilo alkoholio koncentraciją kaip alkoholinių gėrimų privalumą;
11) pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus."
pažymėtina, kad, priėmus Asociacijos siūlomas nuostatas, alkoholinių gėrimų akcijos ir toliau būtų draudžiamos (iškaitant draudimą skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą, alkoholinius gėrimus duoti kaip premiją, kaip prekės priedą arba dovanoti, organizuoti žaidimus, akcijas, konkursus ar loterijas, kurie skatintų įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus ir t.t.). Taigi, manytina, priėmus Asociacijos siūlomas nuostatas, alkoholio vartojimas nepadidėtų. II. Dėl leidžiamos informacijos apie alkoholinius gėrimus skelbimo socialiniu tinklu paskyrose sąlygų 12.
Asociacija visiškai pritaria Projekto nuostatai, kuria siūloma leisti atitinkamą AKĮ 29 str. 2 d. nurodytą objektyvią informaciją apie alkoholinius gėrimus pateikti alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių jmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose. Tačiau siūlymas tokią informaciją socialinių tinklų paskyrose pateikti tik neatlygintinai yra neaiškus ir neproporcingas. 13. Asociacijos nuomone, visų pirma, toks ribojimas yra neproporcingas, nes pateikiant informaciją interneto svetainėje jis netaikomas. Atsižvelgiant į šiuolaikinių technologijų plėtrą bei vartotojų įpročius naudojant išmaniuosius įrenginius, vartotojų požiūriu skirtumas tarp ūkio subjekto interneto svetainės ir socialinių tinklų paskyros nėra toks didelis, kad pateisintų iš esmės skirtingą jų traktavimą. Pastebėtina, kad pastaruoju metu stebima tendencija, kad ūkio subjektas pasirenka informaciją vartotojams teikti tik savo socialinio tinklo paskyroje ir net neturi interneto svetainės. 14. Reikalavimas informaciją apie alkoholinius gėrimus socialinių tinklų paskyrose pateikti tik neatlygintinai yra neproporcingas ir perteklinis, nes neaiškus tokio ribojimo tikslas. Leidimas gamintojo ar pardavėjo socialinio tinklo paskyroje skelbti leistiną informaciją apie alkoholinius gėrimus nereiškia, kad tokią informaciją savo socialinių tinklų paskyrose galėtų skelbti influenceriai ar kiti žinomi žmonės, kadangi jie nėra alkoholinius gėrimus gaminantys ar jais prekiaujantys subjektai. 15. Taip pat manytina, kad aptariamas ribojimas yra neproporcingas ir perteklinis, nes kontroliuojančios institucijos iš esmės neturi galimybių nustatyti, kuris gamintojo ar pardavėjo socialinio tinklo paskyroje pateiktas turinys yra apmokėtas trečiųjų asmenų, o kuris ne. Taigi, aptariamas ribojimas iš esmės būtų deklaratyvus ir neveiksmingas. 16.
išdėstytų argumentų pagrindu siūlome Projekte atsisakyti AKĮ 29 str. 2 d. paskutinio sakinio. III. Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimo už alkoholinių gėrimų pardavimą asmenims, jaunesniems kaip 18/20 metų
straipsnio 18 dalyje įtvirtinta ekonominė sankcija - licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimas prekybos vietoje, kurioje pakartotinai per trejus metus alkoholiniai gėrimai buvo parduoti asmenims, jaunesniems kaip 18/20 metų. 18. Griežtos atsakomybės už alkoholinių gėrimų pardavimą asmenims, jaunesniems kaip 18/20 metų, taikymo būtinumas nediskutuotinas. Visgi, primintina, kad, aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šis principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia, jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui: teisiškai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavimų, apimančių inter alia būtinumą užtikrinti asmenų lygybę įstatymui, teismui ir valstybės institucijoms ar pareigūnams. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, taip pat ir tokio dydžio baudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Įstatymuose nustatomos baudos už įstatymų pažeidimus turi būti tokio dvdžio, koks vra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo - užtikrinti istatvmų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą. 19.
vienijamos mažmeninės prekybos įmonės deda visas pastangas, siekdamos savo parduotuvėse užkirsti kelią alkoholinių gėrimų pardavimui asmenims, jaunesniems kaip nustatytas amžius metų, inter alia, nuolat moko kasininkus, diegia skaitmeninius sprendimus (tokius kaip, automatinis priminimas kasininkui patikrinti pirkėjo amžių), vykdo vidinius „kontrolinius" pirkimus ir pan. Tačiau, kaip rodo ilgametė praktika, dėl žmogiškosios klaidos tokie pardavimai kartais, deja, įvyksta. 20. Asmenų, kuriems leidžiama parduoti alkoholinius gėrimus, amžiaus diferencijavimas (18/20 metų, priklausomai nuo etilo alkoholio koncentracijos), tikėtina, padidins AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo pažeidimo riziką, kai, dėl žmogiškosios klaidos, asmeniui, turinčiam 19 metų gali būti parduoti alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų. 21. Mūsų vertinimu, ekonominė sankcija - licencijos panaikinimas už antrąjį alkoholio pardavimo asmenims, jaunesniems kaip 18/20 metų, atvejį per 3 metus - yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) teisės pažeidimui bei AKĮ siekiamam tikslui. Tokios sankcijos taikymas ypač skaudus smulkioms ir vidutinėms, mažesniuose miestuose, miesteliuose ir kaimuose veikiančioms mažmeninės prekybos įmonėms, nes de facto lemia mažesnės parduotuvės uždarymą (akivaizdu, kad mažesnė parduotuvė, nevykdanti prekybos alkoholiu, tampa nekonkurencinga). 22. Kartu svarstytina, kad sankcijų už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo pažeidimą atgrasomasis poveikis galėtų būti pasiektas didinant AKĮ 34 straipsnio 4 dalyje numatytus baudų dydžius. 23. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu siūlome panaikinti AKĮ 34 straipsnio 18 dalį.
Nepritarti Komiteto nuomone, būtina išlaikyti šiuo metu galiojantį alkoholio kontrolės politikos reglamentavimą bei stiprinti mokslu grįstų ir ekonomiškai veiksmingų priemonių, kurios reikšmingai mažina bendrąjį alkoholio vartojimą ir sukeliamą žalą, įgyvendinimą, atsižvelgiant į šiuos argumentus:
1) Siūlymai prailginti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką sekmadienį, sumažinti asmenų, galinčių vartoti, įsigyti ir turėti alkoholinių gėrimų, amžių, padidinti alkoholinių gėrimų tūrinės etilo alkoholio koncentracijos ribą prekiauti parodose ir mugėse, leisti reklamuoti alkoholinius gėrimus socialiniuose tinkluose - nedera su Alkoholio kontrolės įstatymo tikslu bei valstybės alkoholio kontrolės politikos principais. 2) Valstybinėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programoje, patvirtintoje 2018 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimu Nr. XIII-1765, nurodyta, kad ,,politikos nepastovumas dėl kenksmingo alkoholio vartojimo neigiamai veikia ne tik visuomenės sveikatą, socialinę gerovę, bet ir visos šalies darnų vystymąsi“, todėl reikalinga užtikrinti priimtų alkoholio produktų prieinamumo ribojimo priemonių tęstinumą ir poveikio vertinimą. Programoje taip pat minimos trys efektyviausios priemonės kovai su dideliu alkoholio vartojimu ir jo keliama žala: tai – alkoholio prieinamumo mažinimas, alkoholio rinkodaros kontrolė ir kainų politika. 4) PSO pripažįsta Lietuvą esant geros praktikos pavyzdžiu kitoms šalims, kaip šalį įgyvendinusią įrodymais grįstą visapusišką alkoholio kontrolės politiką taikant apmokestinimo, alkoholio prieinamumo mažinimo, reklamos draudimo, minimalaus alkoholio vartojimo amžiaus padidinimo, ankstyvo rizikingo elgesio nustatymo, pagalbos priklausomiems asmenims ir švietimo priemones.
5) Siūlomi Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai padidintų alkoholio prieinamumą ir neigiamą alkoholinių produktų reklamos poveikį, ypač jaunimui. 5. Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdis, 2021-09-20 Brūkštelti Jums paskatino vakar dienos įvykis. Kai neblaivi prie vairo buvo sulaikyta neblaivi garsi Lietuvos žurnalistė. Artėja Seime alkoholio ribojimų atšaukimo batalijos. Norima panaikinti visus apribojimus. Šioje srityje labai pasižymi liberalios partijos su dalimi Tėvynės sąjungos liberalaus flango atstovų. Norint pasiekti teigiamų rezultatų, reikia daugiau laiko alkoholio ribojimams, o ne aiškinti Tautai, kad ribojimais nieko nepasieksi. Jei taip Jūs teigiate, tai ko apribojimus įvedėte dėl vadinamo Covido? Nors alkoholis yra kur kas pavojingesnis už Covidą visomis prasmėmis. Taip kad linkiu Jums nepaterioti loginio mąstymo, kai balsuosite už alkoholio ribojimus. Nes labai svarbu, kad kuo mažiau jaunų žmonių bei paauglių įklimptų į alkoholio liūną. Nes alkoholis ne vanduo ir nėra jis toks nekaltas gėrimas, kaip teigia liberalai. Duokite pasirinkimo laisvę. O kai toks asmuo atsiranda namuose ir pradeda nešti daiktus? Kas tada prisiims atsakomybę? Atsižvelgti 6.
gildija, 2021-09-20
pakeitimui pritariame;
pakeitimams pritariame;
pakeitimui pritariame;
pakeitimams pritariame, Pritardami siūlomiems 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pakeitimams ir 18 straipsnio 4 dalies papildymui nauju 7 punktu dėl amžiaus cenzo korekcijų, norime pabrėžti, kad siūlomas amžiaus cenzo švelninimas būtų viso labo tik labai griežto skandinaviškojo modelio taikymas – Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje alų ir vyną leidžiama parduoti ir vartoti nuo 18-os metų, o spiritinius gėrimus tik nuo 20-ties. Likusioje Europoje alkoholio pardavimo amžiaus cenzas yra nuo 18-os metų, o net septyniose šalyse alus ir vynas nuo 16-os, kuomet stiprieji nuo 18-os metų (Austria, Belgija, Danija, Vokietija, Liuksemburgas, Šveicarija, Malta). 22 straipsnio pakeitimams pritariame, tačiau nepritariame 22 straipsnio papildymui nauja 2 dalimi, kuria nustatoma, kad „Savivaldybių tarybos nustato vietas, kuriose leidžiamas alkoholinių gėrimų vartojimas.“ – nepritariame nes, labai tikėtina, kad kiekvienoje savivaldybėje bus skirtingos taisyklės/ribojimai dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viešų renginių metu, kas verslui labai apsunkina veiklos prognozavimą bei planavimą, įskaitant ir investicijų planavimą. 28 straipsnio pakeitimui pritariame;
pakeitimui pritariame ir pridedame keletą papildomų pastabų/argumentų:
str. 2 d. yra logiškas, nes socialiniai tinklai seniai pakeitė interneto svetaines, dauguma gamintojų interneto svetainių net nekuria; atitinkamai vien tam, kad galėtų internete skelbti tam tikrą informaciją, nėra logiška ir teisinga įpareigoti subjektą kurti atskirą interneto svetainę, kurios kūrimas ir išlaikymas kainuoja brangiau. Nesuprantami argumentai, kodėl dabartiniame reguliavime yra išskirti socialiniai tinklai kaip „blogesnis“ dalykas, lyginant juos su interneto svetaine. 2.
nurodo, kad ženklinant alkoholinius gėrimus gali būti nurodomi ir gamintojų bei prekybininkų interneto svetainių adresai ir tokia praktika taikoma, todėl, siekiant vienodo reguliavimo, yra tikslinga tai įtvirtinti įstatyme, papildant socialiniais tinklais. 3. Pritariame siūlymui alkoholio reklama nelaikyti objektyvios pažintinės, mokslinės ir istorinės informacijos apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus. Ši nuostata turi būti įtvirtinta įstatyme, kad visiems būtų aišku, jog objektyvią informaciją galima skelbti ir ji nebus laikoma AKĮ pažeidimu. Nesant šios nuostatos įstatyme netgi objektyvi informacija, pvz., istorinė ar pažintinė informacija apie alkoholio vartojimą negali būti skelbiama, nes už tai gresia sankcijos. Neteisinga ir tai, kad Lietuvos aludariai, kurių produktai gauna įvairius tarptautinius apdovanojimus, negali viešai paskelbti šios informacijos, nes NTAKD dabar taiko tokią praktiką, kad straipsnio apie tai, kad kuris nors prekinio ženklo alus laimėjo tarptautinį apdovanojimą, internete skelbti negalima. Paskelbti apie konkretų apdovanojimą, nenurodant prekinio ženklo, neįmanoma. Nepritarti Komiteto nuomone, būtina išlaikyti šiuo metu galiojantį alkoholio kontrolės politikos reglamentavimą bei stiprinti mokslu grįstų ir ekonomiškai veiksmingų priemonių, kurios reikšmingai mažina bendrąjį alkoholio vartojimą ir sukeliamą žalą, įgyvendinimą, atsižvelgiant į šiuos argumentus:
1) Siūlymai prailginti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką sekmadienį, sumažinti asmenų, galinčių vartoti, įsigyti ir turėti alkoholinių gėrimų, amžių, padidinti alkoholinių gėrimų tūrinės etilo alkoholio koncentracijos ribą prekiauti parodose ir mugėse, leisti reklamuoti alkoholinius gėrimus socialiniuose tinkluose - nedera su Alkoholio kontrolės įstatymo tikslu bei valstybės alkoholio kontrolės politikos principais.
2) Valstybinėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programoje, patvirtintoje 2018 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimu Nr. XIII-1765, nurodyta, kad ,,politikos nepastovumas dėl kenksmingo alkoholio vartojimo neigiamai veikia ne tik visuomenės sveikatą, socialinę gerovę, bet ir visos šalies darnų vystymąsi“, todėl reikalinga užtikrinti priimtų alkoholio produktų prieinamumo ribojimo priemonių tęstinumą ir poveikio vertinimą. Programoje taip pat minimos trys efektyviausios priemonės kovai su dideliu alkoholio vartojimu ir jo keliama žala: tai – alkoholio prieinamumo mažinimas, alkoholio rinkodaros kontrolė ir kainų politika. 4) PSO pripažįsta Lietuvą esant geros praktikos pavyzdžiu kitoms šalims, kaip šalį įgyvendinusią įrodymais grįstą visapusišką alkoholio kontrolės politiką taikant apmokestinimo, alkoholio prieinamumo mažinimo, reklamos draudimo, minimalaus alkoholio vartojimo amžiaus padidinimo, ankstyvo rizikingo elgesio nustatymo, pagalbos priklausomiems asmenims ir švietimo priemones. 5) Siūlomi Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai padidintų alkoholio prieinamumą ir neigiamą alkoholinių produktų reklamos poveikį, ypač jaunimui. 7.
Vilniaus skyrius, 2021-09-21
kad 2020 metais Seimo rinkimų pasekmėje susiformavusi valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijų dauguma 2021 metų RUDENS SESIJOS darbų programoje užplanavo ĮSTATYMAIS suvienuodyti prekybos laiką visomis dienomis (dabar sekmadienį yra leidžiama trumpiau prekiauti alkoholiu), prailginti pekybos alkoholiniais gėrimais laiką sekmadienį; sumažinti asmenų, galinčių vartoti, įsigyti ir turėti alkoholinių gėrimų, amžių; padidinti alkoholinių gėrimų tūrinės etilo alkoholio koncentracijos ribą prekiauti parodose ir mugėse; leisti reklamuoti alkoholinius gėrimus socialiniuose tinkluose (XIVP-116, XIVP-646, XIVP-647) bei lengvų narkotikų dekriminalizaciją (VII-602) – tai startas į legalizavimą. Šie siūlomi fundamentalūs pakeitimai nedera su 2014-06-25 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimta LIETUVOS SVEIKATOS 2014–2025 metų PROGRAMA, kurioje ypatingas dėmesys skirtas kovai prieš alkoholį, rūkymą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, kenkia valstybės alkoholio kontrolės politikos principams, prieštarauja TS-LKD partijos 2016 metais patvirtintiems pasiūlymams KAIP IŠTRAUKTI LIETUVĄ IŠ ALKOHOLIZMO ŠULINIO (buvo išleistos 20-ties lapų knygutės) KAI tėvai, gydytojai, Bažnyčia, savanoriai ir geros valios žmonės kovoja dėl kiekvieno žmogaus gyvybės ir sveikatos, kai valstybė kasmet praranda apie DU milijardus eurų dėl alkoholio, narkotikų ir psichotropinių medžiagų pasekmių, kai kiekvienas euras patekęs į biudžetą iš alkoholio rinkos PAREIKALAUJA PENKISKART DIDESNIŲ išlaidų alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pasekmėms gydyti ir likviduoti, kai dėl alkoholio, psichotropinių ir narkotinių medžiagų vartojimo šeimos praranda tėvus, seses, brolius ir giminaičius - TAI šeimose ir artimųjų tarpe sukelia skausmą, širdgėlą, liūdesį, materialinius nuostolius - TADA DIDŽIULIUS nuostolius ir netektis patiria valstybė.
DĖMESĮ, kad Lietuva pagal CIGAREČIŲ, NARKOTIKŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ KONTRABANDAS LYDERIAUJA REGIONE. Sunku suprasti Lietuvos valdančiųjų poziciją, kad blogai saugoma apie 500 km siena su Baltarusija, o 5 metus neremontuota traukinių rentgeno aparatūra leido į Lietuvą patekti daug kontrabandos, kurios tarpe alkoholis, narkotikai ir psichotropinės medžiagos, cigaretės... VALDANTIEJI SIEKIA vis labiau propaguoti alkoholizmą, psichotropines ir narkotines medžiagas ir ypatingai VILIOJA jaunimą iš kurio rinkimuose tikimasi vis daugiau balsų. Šie Seimo projektai grubiai pažeidžia Lietuvos išblaivinimo programas ir niekina Seimo priimtą nutarimą apie Vyskupo Motiejaus Valančiaus veiklą ir jo siekius išblaivinti Lietuvą. Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivinamąją veiklą žlugdė carizmas, o dabar Seimo krikščionys demokratai su savo partneriais.
Paaiškėjo, kad TS-LKDP 2021 metais atsisakė nuo ankstesnių pasiūlymų ir imasi skandinti Lietuvą į alkoholizmo, narkotinių ir psichotroponių medžiagų liūną. Šios Lietuvos krikščionių demokratų partijos iniciatyvos propaguoti alkoholizmą, psichotropines ir narkotines medžiagas labai glumina visų Lietuvos konfesijų tikinčiuosius. PRISIMINKIME gūdžius alkoholizmo industrijos, politikų ir žiniasklaidos bendradarbiavimo laikus, kai Lietuvą valdė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos vadovaujama dauguma 2011-12-23 d. Seimas, neįsiklausęs į mokslininkų, visuomenininkų ir Vyskupų konferencijos Pirmininko Arkivyskupo dabartinio Kardinolo Sigito Tamkevičiaus prašymų, priėmė alkoholio reklamos įstatymą, o Prezidentė D. Grybauskaitė neatkreipė dėmesio į daugybės organizacijų prašymų ATMESTI įstatymą - operatyviai pasirašė jį. Tada dar labiau pradėjo siautėti alkoholizmas. Lietuva pradėjo TVIRTAI PIRMAUTI PASAULYJE ir pasiekė ABSOLIUTŲ PASAULIO REKORDĄ, kai kiekvienas Lietuvos pilietis išgerdavo per metus apie 17 litrų „ant galvos“ absoliutaus alkoholio įskaitant neapskaitytą ir nelegalų. Tais laikais ypatingai daug protestavo ir darbavosi Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, kuriai vadovavo A. Veryga (dabar N. Goštautaitė Midtun). Įsimintini Vilniaus Sąjūdžio tarybos pareiškimas „Ką pasakytų Vyskupas Motiejus Valančius?“, paskelbta „Budelių galerija“, 2014-06-04 d. buvo parašytas laiškas Jo Šventenybei Popiežiui Pranciškui (žiūr. http://www.sajudis.com Jo Šventenybei Popiežiui Pranciškui). 2016 metais, atėjus į Seimą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdančiai daugumai, prasidėjo nuožmi kova prieš politiniais pagrindais politikų suderintą su alkoholizmo industrija propaguojamą alkoholizmą. SIEKIANT BLAIVINTI LIETUVĄ buvo ryžtingai priiminėjami teisės aktai ir kontroliuojami teisės aktų laikymasis.
Tai buvo didžiulė parama aukoms, kenčiančioms šeimoms, jaunimui atsisakyti visokiausių nealkoholinių gėralų ir visiems siekiantiems blaivinti Lietuvą, sumažėjo biudžeto našta GYDYTI ALKOHOLIKUS ir mažinti ALKOHOLIZMO PASEKMES, atsirado daugiau laimingų žmonių, nors kai kuriose partijose buvo priešininkų ir kitaip manančių. Kelia didžiulį susirūpinimą ir tenka organizuoti pasipriešinimus dėl bandymų lietuvišką raidyną papildyti svetimomis raidėmis, dėl bandymų išformuoti Motinos-Tėvo-Vaikų šeimos instituciją, dėl brukamos genderizmo ideologijos, dėl siekių įteisinti Stambulo konvenciją, vienalyčių santuokas ir lyties pakeitimo operacijas. Lietuva dėl alkoholizmo, psichotropinių ir narkotinių medžiagų naudojimo prarado daug žmonių, patyrė milijardinius nuostolius ir yra daug kenčiančių. Savo pranešime Popiežiui Pijui IX 1862 m. pradžioje Vyskupas Motiejus Valančius rašo: "Žmonių papročiai yra dori ir nesugadinti, didesni nusikaltimai retai bepasitaiko. Visa Žemaitija išsižadėjo gerti svaigalus. Žmonės savo pamaldumu, svetingumu, mandagumu nė kiek nenusileidžia kitoms tautoms”. Todėl prašome atsisakyti svarstyti įstatymo projektus dėl alkoholio propagavimo, psichotropinių ir narkotinių medžiagų legalizavimo. saugokime, ginkime ir globokime vaikus ir jaunimą nuo blogų ir kenksmingų įtakų. Blaivinkime Lietuvą ir ruoškimės iškilmingai sutikti Žemaičių
savivaldybių asociacija, 2021-09-21 Lietuvos savivaldybių asociacija informuoja, kad savivaldybių nuomonė dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 17, 18, 18¹, 22, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-646 ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I - 857 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-116 yra nevienareikšmė. Teikiame savivaldybių pastabas. 1.
prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 13 procentų būtų išduodamos ir mugėse. Savivaldybių nuomone, mugės neturėtų būti prilyginamos parodoms. 2. Dalis savivaldybių nepritaria 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pakeitimui („3) alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 20 metų;”) ir siūlo palikti šiuo metu galiojančią nuostatą. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimo politika yra apibrėžta Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-1765 „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 m. programos patvirtinimo“, kurioje siekiama mažinti alkoholio, tabako ir su juo susijusių gaminių pasiūlos gaminių prieinamumą, jų patrauklumą skirtingoms visuomenės grupėms, ypač tarp jaunų žmonių, didinant visuomenės, savivaldos vaidmenį bei keisti verslo požiūrį į socialinę atsakomybę. 3. Dėl tos pačios priežasties dalis savivaldybių nepritaria ir 18 straipsnio 4 dalies papildymu nauju 7 punktu - „7) alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų, asmenims jaunesniems kaip 20 metų.“. 4. Kai kurios savivaldybės nepritaria 22 straipsnio pakeitimui ir siūlo palikti šiuo metu galiojančią nuostatą. 5. Taip pat dalis savivaldybių nepritaria 22 straipsnio papildymui nauja 2 dalimi („2. Savivaldybių tarybos nustato vietas, kuriose leidžiamas alkoholinių gėrimų vartojimas.“). Savivaldybių nuomone, bus sudėtinga ir licencijų turėtojams, ir kontrolę vykdantiems pareigūnams, nes kiekvienoje savivaldybėje galės būti taikomi skirtingi ribojimai vartoti alkoholinius gėrimus.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad 22 straipsnis nustato alkoholinių gėrimų vartojimo ribojimą ir kur draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus (o ne kur leidžiama). 6. Kai kurios savivaldybės nepritaria 22 straipsnio 3 dalies pakeitimui („3. Lietuvos Respublikoje draudžiama asmenims iki 18 20 metų vartoti alkoholinius gėrimus, ar jų turėti, o asmenims nuo 18 iki 20 metų draudžiama vartoti ar turėti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų.). Savivaldybių nuomone, tai prieštarauja Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 m. programai. Taip pat bus apsunkintas prekybininkų darbas, kai reikės tikrinti ir amžių, ir alkoholio koncentraciją. 7. Dalis savivaldybių nepritaria 22 straipsnio 4 dalies pakeitimui bei siūlo palikti šiuo metu galiojančias nuostatas. Atsižvelgti
„Lietuvos tėvų forumas“, 2021-11-11 Kreipiamės į Jus, norėdami išsakyti savo poziciją, dėl Seime pateikto Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 17, 18, 18(1), 22, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (XIVP-646) ir kviečiame Seimo narius balsuoti PRIEŠ. šį projektą Ilgus metus pirmavusi pagal alkoholio vartojimo apimtis ir vartojimo sukeliamas problemas Lietuva ėmėsi sunkių, bet labai reikalingų sprendimų alkoholio kontrolės politikoje. Lietuva ėmėsi įgyvendinti praktiškai visas efektyviausias mokslu pagrįstas ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas alkoholio kontrolės politikos priemones: riboti alkoholinių gėrimų prieinamumą (apribojant įsigijimo amžių, pardavimo laiką ir vietas), draudžiant alkoholinių gėrimų reklamą bei didinat akcizus alkoholiniams gėrimams.
Šios priemonės pasiteisino ir kelis metus iš eilės Lietuvoje buvo stebimas alkoholinių gėrimų vartojimo ir su tuo susijusių sveikatos pasekmių mažėjimas. Abu tarptautiniai Lietuvoje atliekami vaikų tyrimai (HBSC ir ESPAD) užfiksavo vaikų alkoholinių gėrimų vartojimo mažėjimo tendencijas. Teigiamus pokyčius pastebėjo ir Lietuvos visuomenėje, apklausose išsakanti vis didesnį palaikymą jau veikiančioms alkoholio kontrolės priemonėms. Visuomenė pastebėjo ir mažėjantį su alkoholio vartojimu susijusių problemų gyvenamoje aplinkoje mastą. Pasaulio sveikatos organizacija Lietuvą įvardino tarp penkių sėkmingiausiai alkoholio vartojimą mažinusių valstybių. Vertinant Lietuvos patirtį tarptautinė mokslininkų komanda atlieka Lietuvos alkoholio kontrolės politikos vertinimą. Lietuva, kaip ir visas pasaulis labai sunkiai išgyvena COVID pandemiją ir jos pasekmes gyventojų psichikos sveikatai. Švedijos mokslininkai įspėjo apie galimas didėjančias alkoholinių gėrimų vartojimo rizikas šiuo laikotarpiu. Praėjusių metų Statistikos departamento pateiktoje statistikoje matome, kad alkoholinių gėrimų vartojimo mažėjimas sustojo taip ir nepasiekęs ES šalių vidurkio, o beveik kiekvieną savaitę viešai skelbiamos istorijos apie neblaivias už vairo sėdusias įžymybes tampa savotiška tų įspėjimų iliustracija.
Atsižvelgiant į Lietuvos istorinę patirtį, kurioje aiškiai matomos koreliacijos tarp alkoholinių gėrimų vartojimo intensyvėjimo, gyvenimo trukmės trumpėjimo ir alkoholio kontrolės liberalizavimo norime paraginti nedaryti lemtingos klaidos ir nepasmerkti Lietuvos visuomenės dar vienai, su alkoholio vartojimo augimu susijusiai, visuomenės sveikatos katastrofai. Pateikti alkoholio kontrolės liberalizacijos pasiūlymai prieštarauja ne tik Pasaulio sveikatos organizacijos pasiūlymams, bet ir pačiam Alkoholio kontrolės įstatymo tikslui: mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Seimui pateikti siūlymai didins alkoholinių gėrimų prieinamumą, ankstins vartojimo pradžios amžių ir sudarys prielaidas didesnei visuomenės daliai tapti priklausomai nuo alkoholio, bei atkurs prielaidas reklamuoti gėrimus, kurių vartojimą esame viešai įsipareigoję mažinti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kviečiame nepritarti pateiktiems Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams. Pritarti
alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija, 2021-11-22 Dėl Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 17, 18, 18(1), 22,
alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija (toliau – LAGGIA) vienija didžiausias Lietuvoje veikiančias bendroves, kurių pagrindinė veikla yra įvairių rūšių alkoholinių gėrimų gamyba bei importas. Asociacijai priklausančios bendrovės per pastaruosius penkerius metus į valstybės biudžetą sumokėjo daugiau, kaip 1,2 mlrd.
Eur. mokesčių ir atstovauja daugiau kaip kelis šimtus visame pasaulyje žinomų prekės ženklų bei didelį dėmesį skiria socialinei atsakomybei ir atsakingo vartojimo kultūros puoselėjimui Lietuvoje. Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seime svarstomu Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 17, 18, 18(1), 22, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-646 (toliau – Įstatymo projektas) teikiame savo siūlymus bei argumentus galimam alkoholio kontrolės politikos Lietuvoje tobulinimui. Suprasdami Lietuvos situaciją nesiūlome iš esmės keisti daugelio taikomų alkoholio kontrolės priemonių, tačiau manome, kad šiuo metu Lietuvoje taikomos kai kurios alkoholio kontrolės priemonės sudaro nevienodas sąlygas Lietuvoje veikiančių bendrovių veiklai ir taip pažeidžia konkurencijos sąlygas rinkoje, diskriminuoja Lietuvos gamintojus ir ne visada yra taikomos tikslingai. Dažnai susiduriame su absurdiškomis situacijomis, kuomet vienos ar kelių institucijų specialistai subjektyviai gali priimti sprendimus dėl galimos/negalimos skelbti informacijos ir/ar kitų priemonių alkoholio kontrolės srityje taikymo, nors tai net nėra numatyta galiojančiame Alkoholio kontrolės įstatyme. Rinką ir konkurenciją iškraipantys ribojimai Šiuo metu yra susidariusi diskriminacinė situacija, kai renginių metu yra sudaromas barjeras prekiauti vynu ar alkoholiniais kokteiliais, kure, kaip rodo tyrimų duomenys, yra labiausiai vartojami tarp saikingiausiai alkoholį vartojančių, didmiesčiuose ir miestuose gyvenančių asmenų. Pagal dabar galiojantį reguliavimą renginių metu galima prekiauti tik fermentuotais, tačiau ne stipresniais kaip 7,5% alkoholiniais gėrimais (tik alumi ir sidru).
Neaišku kodėl šiose vietose sukuriama galimybė išimtinai prekiauti tik alumi bei sidru neleidžiant prekiauti kitais, nors ir tiek pat ar net mažiau laipsnių turinčiais, alkoholinių gėrimų produktais ar jų kokteiliais. Pritariame, kad neturėtų būti leidžiama stipriųjų alkoholinių gėrimų prekyba renginiuose ar parodose, mugėse. Pritariame Įstatymo projekte siūlomam 16 straipsnio 3 dalies pakeitimui, kuris leistų mugėse bei parodose prekiauti alkoholiniais gėrimais iki 15 procentų. Tačiau prašome Seimo komitetų įvertinti ir apsvarstyti galimybę 15 procentų taikyti ne tik mugėse ar parodose, tačiau ir visuose masiniuose renginiuose. Mums sunkiai paaiškinamas ir nesuprantamas skirtumas tarp mugės ir/ar masinio renginio (pvz. Kaziuko mugė Vilniuje) Siūlome svarstant Įstatymo projektą įvertinti 16 straipsnio 3 dalyje vis dar esantį natūralios fermentacijos ribojimą. Nėra pagrįstų, mokslu įrodytų argumentų kodėl mugėse, parodose ar masiniuose renginiuose galima prekiauti tik išskirtinai natūralios fermentacijos būdu pagamintais alkoholiniais gėrimais. Medicinos bei sveikatos požiūriu nėra skirtumo tarp pvz. 6 procentų alkoholio koncentracijos kokteilio ir natūralios fermentacijos gėrimo. Pažymime, kad dažnu atveju būtent alkoholinių gėrimų mišinyje (kokteilyje) alkoholio koncentracija yra mažesnė nei pvz. alaus ar sidro 0,5 litro talpos taurėje, tačiau bet kokiu kitokiu ne natūralios fermentacijos būdu pagamintu produktu šiose vietose šiuo metu tiesiog negalima prekiauti. Manome, kad visi alkoholiniai gėrimai turi būti vertinami vienodai ir jiems nustatytos vienodos sąlygos, kurios neišskirtų vienų alkoholinių gėrimų rūšių iš kitų ir taip neribotų konkurencijos sąlygų jais prekiaujančioms bendrovėms.
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus siūlome prekybai mugėse, parodose bei masiniuose renginiuose taikyti vieną – t.y. alkoholio koncentracijos procento ribojimą nustatant jį ties 15 ar 22 procentų riba kaip yra daugelyje Europos valstybių, tačiau atsisakyti perteklinio ribojimo gėrimų prekybai pagal jų gamybos būdą, kadangi tam nėra logiško paaiškinimo ir pagrįstų argumentų. Koreguojant keičiamą 16 straipsnį šiuo aspektu kartu reikėtų taikyti ir 18 straipsnio tam tikrų dalių pakeitimus. Pažymime, kad prekyba masiniuose renginiuose yra griežtai kontroliuojama bei prižiūrima. Alkoholiniai gėrimai renginiuose yra brangūs, parduodami griežtai tik nustatytos amžiaus ribos asmenims ir nesukelia papildomų rizikų dėl galimo piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais šių renginių metu. Tokiose šalyse, kaip Švedija, Norvegija, Latvija, Estija ir kt. masiniuose renginiuose yra ribojimas įsigyti alkoholinius gėrimus iki 22 procentų arba nėra jokio ribojimo gėrimų stiprumui užtikrinant griežtą pardavimo kontrolę renginių metu. Pažymime, kad pagal mūsų turimus duomenis Europoje nėra praktikos, kad prekybai būtų taikomi ribojimai pagal alkoholinio gėrimo pagaminimo būdą, o ne tik laipsnius. Amžiaus ir laiko ribojimai bei konkurencijos sąlygos Pritariame siekiui naujai įvertinti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko bei amžiaus ribojimus atsižvelgiant į šių priemonių veiksmingumą ir proporcingumą siekiamam rezultatui. Pritariame siūlymui, kad įsigyti alkoholinių gėrimų būtų galima nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro ir sekmadieniais. Suprantame, kad pavojingiausias laikas alkoholio pirkimui yra rytinis laikas, kadangi būtent šiuo laiku alkoholio produktų siekia įsigyti priklausomybę nuo alkoholinių gėrimų turintys asmenys.
Nepritariame Seimo narių pateiktame Įstatymo projekte numatytoms nuostatoms 18 ir 20 metų asmenims taikyti skirtingus ribojimus įsigyti bei vartoti alkoholinius gėrimus. Mūsų vertinimu amžiaus cenzas yra politinis sprendimas, kuris negali sukurti papildomų konkurenciją iškraipančių sąlygų rinkoje. Į tai dėmesį atkreipė ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, kurios išvadoje Vyriausybei teigiama:
„Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse siūloma
įtvirtinti draudimą asmenims nuo 18 iki 20 metų vartoti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų. Tokia nuostata gali sukurti skirtingas konkurencijos sąlygas alkoholį gaminantiems ir juo prekiaujantiems ūkio subjektams.
Pavyzdžiui, ūkio subjektai, prekiaujantys 14 laipsnių stiprumo vynu jį galės parduoti asmenims nuo 18 iki
Respublikos Vyriausybės išvadoje teigiama, kad: „Įstatymo projekte siūlomi Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir naujo 7 punkto bei 22 straipsnio 3 ir 4 dalies pakeitimai (draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, ir alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų, asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, taip pat draudimas asmenims iki 18 metų vartoti (ir prekybos alkoholiniais gėrimais vietose) alkoholinius gėrimus ar jų turėti, o asmenims nuo 18 iki 20 metų – vartoti (ir prekybos alkoholiniais gėrimais vietose) ar turėti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų) sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas alkoholį gaminantiems ir juo prekiaujantiems ūkio subjektams, taip pat sukelia papildomą naštą ir nepatogumų alkoholinių gėrimų pardavėjams, kuriems tektų parduodant alkoholinius gėrimus tikrinti ne tik tai, kokiai amžiaus grupei priklauso pirkėjai, bet ir alkoholinių gėrimų stiprumą.“ Atsižvelgiant į pateiktus argumentus ir kompetentingų institucijų pastabas siūlome atsisakyti alkoholinių gėrimų įsigijimo bei vartojimo galimybės diversifikavimo pagal amžių ir priimti politinį sprendimą dėl bendro ir vienodo amžiaus cenzo visiems alkoholiniams gėrimams neiškraipant rinkoje esančios konkurencijos ir galimybių konkuruoti skirtingais produktais prekiaujančioms bendrovėms. Nėra aiškių ir mokslų pagrįstų argumentų, kodėl 18-mečiui alkoholinis gėrimas iki
gėrimas virš 15 laipsnių.
Pabrėžiame, kad nesiūlome amžiaus cenzo, kurį turėtų nustatyti politikai, tačiau prašome nesukurti rinką iškraipančių sąlygų prekybai šiais produktais. Vartotojų informavimo ribojimai ir Lietuvos gamintojų diskriminacija Pažymime, kad dabar galiojantis reglamentavimas kas nėra laikoma draudžiama alkoholio reklama sukuria paradoksalias situacijas, kuomet dėl Įstatymo nuostatų dviprasmiškumo tapačioms situacijoms dažnu atveju taikomas skirtingas reguliavimas, o trūkstant aiškumo įstatyme, kontroliuojančiai institucijai paliekamos itin plačios teisės subjektyviai interpretuoti bei taikyti galiojantį įstatymą ūkio subjektams. Atsižvelgiant į itin neaiškų reglamentavimo pateikimą bei praktines situacijas kasdienėje mūsų industrijos veikloje siūlome priimti sprendimus, jog Lietuvoje būtų užtikrintos vienodos ne tik visų kategorijų alkoholinių gėrimų gamintojų bei prekybininkų teisės, tačiau būtų užtikrintas reglamentavimas, kuris nediskriminuotų Lietuvos gamintojų ir prekybininkų užsienio gamintojų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai pritariame Įstatymo projekte pateiktiems siūlymams keisti 29 straipsnį aiškiau reglamentuojant kas nėra laikoma alkoholinių gėrimų reklama. Pabrėžiame, kad leidžiant skelbti informaciją socialiniuose tinkluose nebus sudarytos papildomos galimybės alkoholinių gėrimų reklamai, kadangi šiuo atveju būtų leidžiami tik nemokami įrašai, kurie prieinami auditorijai, kuri specialiai ieško išsamesnės informacijos apie produktus.
Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu soc. tinkluose Lietuvos vartotojas lengvai gali prieiti ir rasti informaciją apie visus užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų produktus, tačiau dėl galiojančių Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų Lietuvos gamintojai negali skelbti visiškai jokios informacijos ir pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – NTAKD) reikalavimus turėjo panaikinti net ir prieš tai buvusius įrašus priėmus Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus. Siūlome Įstatymo projekte aiškiai įvardinti, kad 29 straipsnyje įvardyta informacija, kuri nėra laikoma alkoholinių gėrimų reklama gali būti skelbiama mažmeninės prekybos vietose neribojant informacijos pateikimo formos bei priemonių, kadangi šiuo metu net ir leidžiamos informacijos skelbimo išimtinai tik mažmeninės prekybos vietose priklauso nuo subjektyvaus NTAKD specialistų ir vadovybės vertinimo. (Pvz. neleidžiama apšviesti laikino alkoholinių gėrimų stovo prekybos vietoje, tačiau šaldytuvas paženklintas konkretaus prekės ženklo simbolika ir apšviestas bei matomas kur kas labiau nei laikinas stovas yra leidžiamas traktuojant jį kaip prekybinę įrangą). Pabrėžiame, kad Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos nariai pasisako tik už atsakingą alkoholio vartojimą ir tokios kultūros Lietuvoje puoselėjimą. Manome, kad mūsų pateikti siūlymai yra būtini siekiant aiškaus ir vienodo alkoholio kontrolės priemonių taikymo bei reguliavimo visoms alkoholio rūšims. Tikimės, kad verslo atstovai turės galimybę išsakyti savo argumentus bei dalyvauti diskusijose svarstant galimus alkoholio kontrolės pakeitimus.
Nepritarti Komiteto nuomone, būtina išlaikyti šiuo metu galiojantį alkoholio kontrolės politikos reglamentavimą bei stiprinti mokslu grįstų ir ekonomiškai veiksmingų priemonių, kurios reikšmingai mažina bendrąjį alkoholio vartojimą ir sukeliamą žalą, įgyvendinimą, atsižvelgiant į šiuos argumentus:
1) Siūlymai, susiję su alkoholinių gėrimų prieinamumo didinimu, nedera su Alkoholio kontrolės įstatymo tikslu bei valstybės alkoholio kontrolės politikos principais. 2) Valstybinėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programoje, patvirtintoje 2018 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimu Nr. XIII-1765, nurodyta, kad ,,politikos nepastovumas dėl kenksmingo alkoholio vartojimo neigiamai veikia ne tik visuomenės sveikatą, socialinę gerovę, bet ir visos šalies darnų vystymąsi“, todėl reikalinga užtikrinti priimtų alkoholio produktų prieinamumo ribojimo priemonių tęstinumą ir poveikio vertinimą. Programoje taip pat minimos trys efektyviausios priemonės kovai su dideliu alkoholio vartojimu ir jo keliama žala: tai – alkoholio prieinamumo mažinimas, alkoholio rinkodaros kontrolė ir kainų politika. 4) PSO pripažįsta Lietuvą esant geros praktikos pavyzdžiu kitoms šalims, kaip šalį įgyvendinusią įrodymais grįstą visapusišką alkoholio kontrolės politiką taikant apmokestinimo, alkoholio prieinamumo mažinimo, reklamos draudimo, minimalaus alkoholio vartojimo amžiaus padidinimo, ankstyvo rizikingo elgesio nustatymo, pagalbos priklausomiems asmenims ir švietimo priemones. 5) Siūlomi Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai padidintų alkoholio prieinamumą ir neigiamą alkoholinių produktų reklamos poveikį, ypač jaunimui. 11.
psichiatrų asociacija, Lietuvos medicinos studentų asociacija, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjunga
"Žingsnis", Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga,
Lietuvos psichologijos studentų asociacija, 2021-11-23
Vyriausybė pritarė dalies Seimo narių siūlomiems Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) pakeitimams, kuriais būtų numatytas šiuo metu galiojančių alkoholio reklamos ir pardavimo ribojimų švelninimas. Griežtai pasisakome prieš šiuos Įstatymo pakeitimus, pabrėždami, kad šiuo projektu ignoruojami mokslo įrodymai, šios srities ekspertų nuomonė, tarptautinį ir nacionalinį Lietuvos sveikatos interesą atstovaujančių organizacijų pozicija. 1 Jau kuris laikas stebime alkoholio kontrolės liberalizacijos šalininkų siekius sukelti abejones dėl šiuo metu taikomų ribojimų, ypač dėl minimalaus legalaus alkoholio vartojimo amžiaus, pardavimo laiko trumpinimo ir alkoholinių gėrimų reklamos draudimų. Visgi tokios abejonės iki šiol nėra pagrįstos patikimais mokslo įrodymais. Apmaudu, kad Įstatymo korekcijos siūlomos nesulaukus Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų, vertinančių šių priemonių efektyvumą, galutinių rezultatų, nors dabartinės politinės kadencijos pradžioje buvo žadėta į tai atsižvelgti. Iki šių tyrimų rezultatų teigti, kad dabar Lietuvoje taikomos alkoholio kontrolės priemonės yra
„nepasiteisinusios“, „nereikšmingos“ ar „neveiksmingos” - neprofesionalu ir
neatsakinga. Jau keletą metų Lietuva nuosekliai taiko tris mokslu pagrįstas, ekonomiškai efektyviausias Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau - PSO) rekomenduojamas alkoholio kontrolės politikos priemones: didina alkoholinių gėrimų akcizus, mažina alkoholinių gėrimų fizinį prieinamumą ir draudžia alkoholio reklamą.
Per šį laikotarpį, PSO duomenimis, bendras alkoholio vartojimas sumažėjo nuo daugiau nei 15 litrų2 absoliutaus alkoholio, tenkančio vienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui, iki 12,8 litrų3, nors rodiklis ir išlieka didesnis už Europos regiono vidurkį - 9,5 litro. Nuo 2016 m. iki 2020 m. alkoholinių psichozių atveju sumažėjo 31,4 proc., o priklausomybės alkoholiui atvejų - 9,4 proc.4 Reikšmingai mažėja alkoholio vartojimas ir paauglių amžiuje.5 Lietuva patenka į didžiausią pažangą alkoholio kontrolės srityje padariusių šalių penketuką.6Nepaisant jau pasiekto progreso, kova su alkoholio vartojimo problemomis ir prevencinė veikla turi išlikti vienu iš valstybės prioritetų. Lietuva šiuo metu užima 5 vietą tarp daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių pasaulyje.7 Iki šiol su alkoholio vartojimu susiję net 24 proc. mirčių Lietuvoje (Europos sąjungos vidurkis - 10,1 proc.).8 Alkoholio vartojimas lemia 50 priešlaikinių mirčių, tenkančių 100 000 gyventojų Lietuvoje kasmet.9 Be to, alkoholio vartojimo sukeltos problemos Lietuvai kasmet kainuoja 4,2 proc. PSDF (atitinkamai 4 % Lietuvos BVP). Tai - didžiausias rodiklis OECD šalyse.9 Ypatingą dėmesį norime atkreipti į siūlomų Įstatymo pakeitimų įtaką jaunimui, atliepiant į siekį mažinti minimalų alkoholio vartojimo amžių. Žmogaus organizmas ir psichologija formuojasi maždaug 25 gyvenimo metus. Iki tol jaunas žmogus yra lengviau paveikiamas žalingos informacijos srauto ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo.
To įrodymus matome įvairiuose tyrimuose:
Skaičiai aiškiai rodo, kad alkoholio vartojimo amžiaus ribojimai - vienas svarbiausių ir efektyviausių įrankių apsaugoti jautriausią visuomenės dalį nuo alkoholio vartojimo sukeliamos žalos. Taip pat daugiau dėmesio reikalauja siekis didinti alkoholio reklamos ribojimų mastus. 2019 m. Hessari et al. atlikta studija nuodugniai apžvelgia daugiau nei 40 skirtingų poveikio vartotojui mechanizmų, pabrėžiant reklamos įtaką naujų alkoholio vartotojų pritraukimui, ypač tarp jauno amžiaus žmonių13. PSO Europos padalinys, atlikęs Europos šalyse taikomos politikos ir mokslo straipsnių analizę, rekomenduoja priimti griežčiausius įmanomus alkoholio reklamos ribojimus, atkreipdamas dėmesį į reklamos valdymo sunkumus, kylančius dėl sparčiai besivystančių socialinių tinklų - šalia jau išbandytų ribojimų būtina ieškoti naujų būdų apsaugoti visuomenę nuo alkoholio reklamos įtakos14. Pabrėžiame, kad siūlomiems Įstatymo pakeitimams šiuo metu nepritaria ir Lietuvos gyventojai15. Remiantis 2021 m.
Remiantis 2021 m. BNS užsakymu atliktos apklausos duomenimis, didžioji dalis gyventojų nepalaiko alkoholio prekybos ir reklamos ribojimų peržiūrėjimo, amžiaus, nuo kurio būtų galima įsigyti alkoholio, jauninimo (tarp labiau nepritariančių - ir tie asmenys, kurie negali įsigyti alkoholio dėl amžiaus), taip pat - pardavimo valandų ilginimo. Matant tokius apklausos duomenis, lieka neaišku, ką iš tiesų gina Seimo nariai ir Vyriausybė - Lietuvos piliečių ar alkoholio pramonės interesus. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad pandeminiu laikotarpiu alkoholio vartojimas tampa papildomu faktoriumi, skatinančiu SARS-CoV-2 viruso plitimą ir sunkinančiu sveikatos apsaugos sistemos naštą. Tarptautinių ekspertų grupė dar 2021 m. pradžioje nurodė, kad alkoholio vartojimas yra COVID-19 plitimą ir komplikacijų riziką didinantis veiksnys, lemiantis ir kitas sveikatos bei socialines problemas, apsunkinančias visą sveikatos priežiūros sistemą16. Tarp tyrėjų grupės rekomenduojamų problemos valdymo priemonių yra:
Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams, taip užtikrinant apčiuopiamų rezultatų duodančios alkoholio kontrolės politikos tęstinumą. Lietuvos visuomenė neturi mokėti suinteresuotų asmenų pataikavimo alkoholio pramonei kainos. Pritarti 12.
Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (toliau – Asociacija), atstovaujanti tėvus bei su šeimomis dirbančias ir šeimas atstovaujančias organizacijas, reiškia susirūpinimą dėl Seime teikiamų įstatymų projektų, kuriais siekiama didinti alkoholio ir narkotikų prieinamumą Lietuvoje. Svarbu paminėti, kad šiuo metu galiojančios alkoholio vartojimo ribojimo priemonės yra efektyvios ir davė teigiamų rezultatų - sumažėjęs alkoholinių psichozių kiekis daugiau nei 30 proc., alkoholinė priklausomybė sumažėjusi 9 proc., mažėja ir alkoholinių gėrimų vartojimo statistika, gerėjanti tiek visuomenės, tiek asmens sveikata. PSO skaičiuoja, kad 2019 m. bendras alkoholio suvartojimas Lietuvoje vienam vyresniam kaip penkiolikos metų gyventojui sudarė 12,8 litro absoliutaus alkoholio, kai tuo tarpu bendras Europos regiono rodiklis yra 9,5 litro absoliutaus alkoholio. Lietuvoje daugiau nei 24 proc. mirčių yra susijusios su alkoholio vartojimu, tuo tarpu europinis vidurkis yra 10,5 proc. Net ir stebint pastarųjų metų pažangą alkoholio kontrolės politikoje, Lietuvos rodikliai visoje Europoje buvo geriausi per pastaruosius 25-erius metus. Lietuva užleido vietą tik Kosovui, Švedijai, Islandijai ir Norvegijai, kurios su šiuo klausimu susitvarkė geriausiai, kur naudojamos itin griežtos alkoholio ribojimo priemonės – reklamos draudimas, prieinamumo mažinimas, kainos didinimas, ypač akcentuojant 15-16 metų vaikus ir paauglius. Moksliniai tyrimai rodo, kad alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo žalos grėsmę sukelia ne tik savo asmeninei, bet ir šeimos bei aplinkinių sveikatai ir gerovei. Žalingas alkoholio vartojimas tarp Lietuvos gyventojų yra gana paplitęs reiškinys ir yra viena iš pagrindinių smurto artimoje aplinkoje priežasčių. Priklausomybę nuo alkoholio turintis arba žalingai alkoholį vartojantis asmuo paveikia visus šeimos narius.
Tokioje šeimoje alkoholiu piktnaudžiaujančio asmens elgesys ir poreikiai tampa centrine šeimos gyvenimo ašimi – taip artimieji tampa netiesiogiai priklausomi. Suaugusiųjų priklausomybės ypatingai neigiamai atsiliepia vaikų raidai, mokymuisi, sveikatai, menkina jų pasiekimų ir sėkmės gyvenime galimybes. Atliktos mokslinės studijos rodo ir finansinę alkoholio vartojimo žalą Lietuvai dėl alkoholio sukeltų padarinių: priešlaikinių mirčių ir iki pensijos neuždirbtų pajamų, sveikatos priežiūros išlaidų gydant alkoholio sukeltas ligas, sumažėjusio darbingumo išmokų, vaikų globos namų išlaikymo, nuteistųjų išlaikymo kalėjimuose ir kitų (vien per 2010 metus tai sudarė 214,7 mln. eurų). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad bet kokie alkoholio ir narkotinių medžiagų prieinamumą didinantys teisės aktų pakeitimai tik pablogins pradėjusią pastaraisiais metais gerėti situaciją.
Todėl labai svarbu užtikrinti, kad siūlomi Alkoholio kontrolės įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektai nesudarytų sąlygos skatinti alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą ir toliau užtikrintų atitiktį valstybės formuojamos alkoholio bei narkotikų vartojimo mažinimo politikos gairėms ir tikslams:
Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 13 d. pasirašytos rezoliucijos „Dėl kryptingos narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos ir kontrolės politikos“ įgyvendinimui, kurioje Seimas įsipareigoja parlamentinės kontrolės priemonėmis prisidėti prie kryptingos kovos su priklausomybe nuo psichoaktyviųjų medžiagų ir teikti prioritetą įstatymų, susijusių su priklausomybės ligų plitimo problema, svarstymui ir priėmimui ir pasisako už:
Respublikos Vyriausybės ir jos įstaigų, ministerijų bei teisėsaugos institucijų raginimą formuoti ir įgyvendinti kompleksinę ir integruotą narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevenciją bei kryptingą tabako ir alkoholio kontrolės, narkotikų pasiūlos ir paklausos mažinimo politiką Lietuvoje;
vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos nuostatoms“ (toliau - Programa), nustatančioms ilgalaikės, subalansuotos valstybės politikos tikslus, uždavinius ir jų įgyvendinimo kryptis, kurios padėtų mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio paklausą, pasiūlą bei žalą asmeniui ir visuomenei.
Todėl labai svarbu užtikrinti, kad siūlomi Alkoholio kontrolės įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektai nesudarytų sąlygos skatinti alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą ir toliau užtikrintų atitiktį valstybės formuojamos alkoholio bei narkotikų vartojimo mažinimo politikos gairėms ir tikslams:
Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 13 d. pasirašytos rezoliucijos „Dėl kryptingos narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos ir kontrolės politikos“ įgyvendinimui, kurioje Seimas įsipareigoja parlamentinės kontrolės priemonėmis prisidėti prie kryptingos kovos su priklausomybe nuo psichoaktyviųjų medžiagų ir teikti prioritetą įstatymų, susijusių su priklausomybės ligų plitimo problema, svarstymui ir priėmimui ir pasisako už:
Respublikos Vyriausybės ir jos įstaigų, ministerijų bei teisėsaugos institucijų raginimą formuoti ir įgyvendinti kompleksinę ir integruotą narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevenciją bei kryptingą tabako ir alkoholio kontrolės, narkotikų pasiūlos ir paklausos mažinimo politiką Lietuvoje;
vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos nuostatoms“ (toliau - Programa), nustatančioms ilgalaikės, subalansuotos valstybės politikos tikslus, uždavinius ir jų įgyvendinimo kryptis, kurios padėtų mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio paklausą, pasiūlą bei žalą asmeniui ir visuomenei. Primename, kad: •Tai valstybinė saugumo stiprinimo programa, pagrįsta sėkminga laikoma integruota narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos politika, kurios kryptys yra: visuomenės sveikatos stiprinimas, vaikų ir jaunimo ugdymas, pasiūlos ir paklausos mažinimas, informacijos rinkimas ir analizė, mokslinių tyrimų plėtra, bendradarbiavimas ir koordinavimas. •Programa siekiama: mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio pasiūlą, mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio paklausą, užtikrinant vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, prieinamumą bei teisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) apyvartą, užtikrinti ir stiprinti tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, veiklos koordinavimą, kompetencijos ugdymą narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos srityse; vykdyti narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo, jo padarinių, pasiūlos ir paklausos mažinimo priemonių stebėseną bei vertinimą, plėtoti mokslinius ir kitus tyrimus, diegti modernias informacines sistemas. •Programos įgyvendinimo parlamentinę kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos Seimas, kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendinimą koordinuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.
Primename, kad: •Tai valstybinė saugumo stiprinimo programa, pagrįsta sėkminga laikoma integruota narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos politika, kurios kryptys yra: visuomenės sveikatos stiprinimas, vaikų ir jaunimo ugdymas, pasiūlos ir paklausos mažinimas, informacijos rinkimas ir analizė, mokslinių tyrimų plėtra, bendradarbiavimas ir koordinavimas. •Programa siekiama: mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio pasiūlą, mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio paklausą, užtikrinant vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, prieinamumą bei teisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) apyvartą, užtikrinti ir stiprinti tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą, veiklos koordinavimą, kompetencijos ugdymą narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos srityse; vykdyti narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo, jo padarinių, pasiūlos ir paklausos mažinimo priemonių stebėseną bei vertinimą, plėtoti mokslinius ir kitus tyrimus, diegti modernias informacines sistemas. •Programos įgyvendinimo parlamentinę kontrolę atlieka Lietuvos Respublikos Seimas, kontroliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendinimą koordinuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Programos įgyvendinime pagal savo kompetenciją dalyvauja valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos. Labai svarbu paminėti, kad šiuo metu LR Seime svarstomi įstatymų pakeitimai didinantys alkoholio ir narkotinių medžiagų prieinamumą, prieštarauja aktyvaus ir atsakingo Lietuvos jaunimo, dalyvaujančio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimo veiklose bei projektuose, įsitikinimams ir veiklai. Lietuvos jaunimas suvokdamas alkoholio ir narkotikų žalą aktyviai veikia ir propaguoja sėkmingos psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos galimybes kuriant saugesnę ir sveikesnę visuomenę.
Šiemet Europos Tarybos Pompidou grupės paskelbtame Europos prevencijos projektų prizo atrankos konkurse garsiai paminėta ir Lietuva. Apdovanojimas projektui „Sniego gniūžtė“, kurį vykdo Lietuvos jaunimo sąjunga „Žingsnis“ - svarbus įvertinimas ir kartu paskatinimas toliau plėsti programos vykdymą, užtikrinant jos kokybę, tęstinumą ir veiksmingumą. Priimdami alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimo prieinamumą didinančius ir skatinančius teisės aktų projektus, palaušite jaunimo pasitikėjimą Lietuvos valstybe, jaunimas praras bet kokią motyvaciją stengtis gyventi sveikai, nevartoti alkoholio ir narkotinių medžiagų, nebebus suinteresuotas įsitraukti į visuomenines veiklas, skatinančias nevartoti alkoholio ar narkotinių medžiagų. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, raginame: ✓ Nepritarti alkoholio ir narkotinių medžiagų prieinamumą didinantiems teisės aktų projektams;
Skatinti jaunimą ir šeimas nevartoti alkoholio ir narkotikų, diegiant aktyvias politines priemones; ✓ Skubiai imtis priemonių, užtikrinančių tinkamą Programos įgyvendinimą bei kontrolę, griežtinti alkoholio ir narkotinių medžiagų prieinamumo politiką. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė sveikatos taryba, 2021-09-20 Nacionalinė sveikatos taryba (toliau – Taryba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-116 ir 2, 16, 17, 18, 18(1), 22, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIVP-646, atkreipia dėmesį, kad Taryba ne kartą siūlė nuosekliai diegti ir įgyvendinti mokslo įrodymais grindžiamas alkoholio vartojimo kontrolės priemones, siekiant alkoholio vartojimo ir su juo susijusios žalos mažinimo, geresnės visuomenės sveikatos bei socialinės gerovės. Taryba, analizuodama ir remdamasi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, nuostatomis, jog trys efektyviausios priemonės kovai su dideliu alkoholio vartojimu ir jo keliama žala yra: alkoholio prieinamumo mažinimas, alkoholio rinkodaros kontrolė, kainų politika, siūlė, kad šios priemonės kompleksiškai turi būti stiprinamos jei valstybė susiduria su neigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis. Todėl
politiką bei užtikrinti jos įgyvendinimą. Pritarti
ir alkoholio kontrolės departamentas, 2021-09-20 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2021 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 111-S-26 “Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 17, 18, 18(1), 22, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-646 svarstymo parengiamųjų darbų”, pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 17, 18, 18(1), 22, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-646 (toliau – Įstatymo projektas).
Atkreiptinas dėmesys, kad Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 1 straipsnio
suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, AKĮ 3 straipsnyje yra išvardinti valstybės alkoholio kontrolės politikos principai
AKĮ nurodytu tikslu bei valstybės alkoholio kontrolės politikos principais. Be to, Valstybinėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programoje, patvirtintoje
nepastovumas dėl kenksmingo alkoholio vartojimo neigiamai veikia ne tik visuomenės sveikatą, socialinę gerovę, bet ir visos šalies darnų vystymąsi“, todėl reikalinga užtikrinti priimtų alkoholio produktų prieinamumo ribojimo priemonių tęstinumą ir poveikio vertinimą. Programoje taip pat minimos trys efektyviausios priemonės kovai su dideliu alkoholio vartojimu ir jo keliama žala: tai – alkoholio prieinamumo mažinimas, alkoholio rinkodaros kontrolė ir kainų politika. 1. Departamentas, išnagrinėjęs pateiktą Įstatymo projektą, teikia šias pastabas bei pasiūlymus:
Įstatymo projekto 1 ir 5 straipsniuose siūloma atsisakyti nuostatos, kad sandėlis turi būti privalomai registruotas Nekilnojamojo turto registre kaip sandėlis.
Išbraukus siūlomą nuostatą, įmonė, jei ji numato vykdyti didmeninę prekybą ne akciziniame sandėlyje, alkoholinių gėrimų didmeninei prekybai galės pasirinkti bet kokią patalpą ir ta patalpa nebūtinai bus sandėlis (netgi gyvenamosios paskirties patalpa), atitinkantis Nekilnojamojo turto registre registruojamo sandėlio kriterijus. Departamentui nagrinėjant įmonių prašymus išduoti licencijas verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, dažnai pasitaiko atvejų, kai įmonės pageidauja vykdyti didmeninę prekybą iš garažų, gyvenamųjų namų ar prie jų esančių ūkinės paskirties patalpų, netgi daugiaaukščiuose pastatuose esančių butų. Atsisakius nuostatos, kad sandėlio patalpa nebūtinai turėtų būti Nekilnojamojo turto registre registruota kaip sandėlis, Departamentas neturėtų pagrindo neišduoti licencijos vykdyti didmeninę prekybą minėtose patalpose. Išdavus licenciją vykdyti didmeninę prekybą tam neskirtose vietose, gali būti pažeisti ne tik gyventojų interesai, bet ir tokia nuostata prieštarautų Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 47 str. 1 d. 1 p. nuostatoms, nustatančioms, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178, alkoholinių gėrimų didmeninei prekybai tokia išimtis nenumatyta. Departamento nuomone, pati sandėlio sąvoka jau suponuoja, kad patalpa turi būti sandėliavimo (sandėlio) paskirties.
Visgi, Departamentas, atsižvelgdamas į sandėlio apibrėžime įmonėms, sandėliuojančioms alkoholinius gėrimus ne akciziniuose sandėliuose, nustatytus griežtesnius reikalavimus, dažnai susijusius su papildomais finansiniais kaštais, ir siekdamas tokioms įmonės sumažinti išlaidas, siūlo suvienodinti sąlygas įmonėms, laikančioms alkoholinius gėrimus tiek akciziniuose, tiek ne akciziniuose sandėliuose. Minimu atveju alkoholinių gėrimų sandėlio apibrėžime siūlytume atsisakyti reikalavimo, kad ne akcizinis sandėlis privalo turėti atskirą įėjimą ir būti nuo kitų patalpų konstrukcijomis atitverta patalpa. Departamento siūlymu, alkoholinių gėrimų didmeninės prekybos sandėlis turėtų būti apibrėžtas kaip sandėlio patalpa, kuri Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip sandėlis ir kurioje vykdoma alkoholinių gėrimų didmeninė prekyba. 2. Vertinant Įstatymo projektą, manome, kad būtų tikslinga atsižvelgti į tai, kad pagal naujausią Statistikos departamento atliktą analizę dėl alkoholio vartojimo ir pasekmių,
absoliutaus (100 proc.) legalaus alkoholio ( o tai 0,3 litro daugiau nei 2019 m.). 2020 metais dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų mirė
pasitaikiusios tiesiogiai dėl alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (50,3 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (22,7 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (10,2 proc.). Policijos departamento duomenimis, 2020 metais kas tryliktą užregistruotą kelių eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 387 (2019 m. -364) kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 60 ir buvo sužeistas 541 žmogus. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 20 ir buvo sužeisti 287 žmonės.
asmenų sukeltų kelių eismo įvykių padaugėjo 6,3 proc. ir neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių padaugėjo -26,3 proc. 3. Įstatymo projekto Aiškinamajame rašte yra nurodyta ,,Priimti įstatymai turės teigiamą poveikį verslo plėtrai, nes sustiprins smulkių Lietuvos alkoholio gamintojų ir prekybininkų galimybes informuoti Lietuvos ir užsienio vartotojus apie savo produktus, padidins konkurenciją alkoholinių gėrimų rinkoje. Tarptautiniai tyrimai jau dešimtmetį rodo mažėjantį alkoholinių gėrimų suvartojimą, todėl priimti projektai nepablogins svarbiausių visuomenės sveikatos ir demografinių rodiklių.“ Pažymėtina, kad AKĮ nediferencijuoja smulkaus ir stambaus verslo, be to nėra įvertintas siūlomų pakeitimų poveikis asmens ir visuomenės sveikatai, nes siūlomi pakeitimai, tikėtina, padidins alkoholio prieinamumą bei su tuo susijusią žalą ne tik vartojančiam asmeniui, aplinkiniams, bet ir šalies ekonomikai. Neatlikus šių veiksmų tikėtina bus pažeistos Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 str. 2 d. bei teisės aktų priėmimo procedūros. Atkreiptinas dėmesys, kad Pasaulio sveikatos organizacijos nuostatos dėl alkoholio kontrolės politikos visada buvo nuoseklios. Įvаrdinant alkoholio politikos tikslą, nuolat pabrėžiama, kad jis turi būti orientuotas į alkoholio vartojimo bei su juo susijusios žalos mažinimą, siekiant visuomenės sveikatos bei socialinės gerovės. 4. Departamento nuomone, būtina išlaikyti nuoseklią alkoholio kontrolės politiką bei užtikrinti jos įgyvendinimą, atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų palaikymą. Departamento užsakymu 2018 ir 2020 metais atlikti tyrimai apie Lietuvos gyventojų požiūrį į priimtus AKĮ politikos pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d.
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad 2020 metais pusė (51 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų teigiamai vertina prekybos alkoholiu laiko sutrumpinimą (2018 metais teigiamai vertinusių prekybos laiko ribojimą buvo 48 proc.). Kiek mažiau respondentų (39 proc.) šią naujovę vertina neigiamai. Kiek daugiau nei du trečdaliai (67 proc.) Lietuvos gyventojų 2020 metais teigiamai vertina amžiaus cenzo padidinimą iki 20 metų, nuo kurio leidžiama įsigyti, turėti ir vartoti alkoholį. 2018 metais tokių gyventojų buvo 53 proc. 62 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų
m. (2018 metais tokių gyventojų buvo 57 proc.). 60 proc. apklaustųjų nurodė, kad yra patenkinti alkoholio reklamos uždraudimu internete. 2018 metais 51 proc. gyventojų buvo patenkinti reklamos draudimu internete. Dauguma (73 proc.) 2020 metais apklausos dalyvių nurodė, kad yra patenkinti dėl alkoholio reklamos uždraudimo televizijoje (2018 metais 61 proc. buvo patenkintas dėl alkoholio reklamos draudimo televizijoje). Nors ir 2018 metais didžioji Lietuvos gyventojų dalis pritarė prekybos laiko sutrumpinimui, amžiaus cenzo padidinimui iki 20 metų, alkoholio reklamos draudimui, tačiau patenkintų gyventojų skaičius ir toliau augo. Net 14 proc. padidėjo gyventojų dalis, pritarianti amžiaus cenzo padidinimui iki 20 metų, nuo kurio leidžiama įsigyti, turėti ir vartoti alkoholį, 9 proc. padidėjo gyventojų patenkintų alkoholio reklamos uždraudimu internete, 12 proc. padidėjo gyventojų teigiamai vertinančių alkoholio reklamos draudimą televizijoje.
Beje, 2020 metais 35 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų teigia, kad sugriežtinus alkoholio prekybos reglamentavimą, jų gyvenamoji aplinka (triukšmas sklindantis iš alkoholio prekybos vietų, kaimynystė, kriminogeninė situacija) pagerėjo (10 proc. – labai pagerėjo, 25 proc. – šiek tiek pagerėjo). 5. Įstatymo projekte siūloma įteisinti draudimą parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip
viršija 15 procentų, asmenims jaunesniems kaip 20 metų. Departamento vertinimu, tai sukeltų papildomą naštą bei nepatogumus alkoholinių gėrimų pardavėjams, kuriems tektų parduodant alkoholinius gėrimus tikrinti ne tik pirkėjų skirtingas amžiaus kategorijas, bet ir alkoholinių gėrimų stiprumą. Be to, siūlomas Įstatymo projekte reglamentavimas, tikėtina, padidins alkoholio prieinamumą jauniems žmonėms. Moksliniu tyrimu buvo įrodyta, kad kuo jaunesniame amžiuje žmogus pradeda vartoti alkoholį, tuo daugiau vėliau turi įvairių problemų (https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/16818840/). Amžiaus cenzo mažinimas taip pat gali turėti įtakos alkoholio vartojimo, kaip socialinės-kultūrinės normos, išsivystymui. 6. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte siūlomi AKĮ 29 straipsnio 2 dalies patikslinimai, kad reklama nelaikoma “užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas; ant alkoholinių gėrimų prekių esančios nuorodos, kurios nukreipia į alkoholinių gėrimų gamintojų interneto svetaines; objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus”.
Departamentas atkreipia dėmesį, kad ir dabar pagal galiojančias AKĮ nuostatas, atsižvelgiant į
laikoma alkoholio reklama. Pritarti
organizacijos atstovybė Lietuvoje, 2021-09-21 Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) atstovybė Lietuvoje reiškia didelį susirūpinimą dėl ketinimų susilpninti alkoholio kontrolės politiką Lietuvoje. Lietuvoje įgyvendinamos efektyviausios PSO rekomenduojamos priemonės, kurios mažina alkoholio vartojimą ir žalą žmonių sveikatai. PSO pripažįsta Lietuvą esant geros praktikos pavyzdžiu kitoms šalims, kaip šalį įgyvendinusią įrodymais grįstą visapusišką alkoholio kontrolės politiką taikant apmokestinimo, alkoholio prieinamumo mažinimo, reklamos draudimo, minimalaus alkoholio vartojimo amžiaus padidinimo, ankstyvo rizikingo elgesio nustatymo, pagalbos priklausomiems asmenims ir švietimo priemones. Atkreipiame dėmesį, kad alkoholio prieinamumo ribojimas yra viena iš trijų efektyviausių intervencijų, taip vadinamų ‚geriausių pirkinių‘ (best buys), mažinančių alkoholio vartojimą ir žalą sveikatai. Tai reiškia, kad kaštų efektyvumo prasme, priemonė ne tik sumažina alkoholio vartojimą ir susijusią žalą. bet ir reikalauja mažiausiai išteklių lyginant su kitomis intervencijomis ir kad įgyvendinimo eigoje padeda išsaugoti gyvybes ir išteklius.
Turimi duomenys aiškiai demonstruoja, kad kuo alkoholis yra prieinamesnis, tuo daugiau jo vartojama ir tuo didesnė žala sveikatai dėl smurto, lytiškai plintančių infekcijų, savižudybių, eismo įvykių ir bendro mirtingumo didėjimo. Net ir nedidelis alkoholio prieinamumo sumažinimas duoda naudos sveikatai ir mažina bendrą žalą, o ypač smurtą ir žalą žmonėms, kurie nevartoja alkoholio (Popova et al.2009; Wilkinson et al., 2016;
Sanchez-Ramirez & Voaklander, 2018). Įvairiuose tyrimuose dokumentuojama, kad ilgesnės pardavimo valandos savaitgaliais yra siejamos su didesniu nusikalstamumu ir sužalojimų dažnumu (Grönqvist & Niknami 2014; Hobday et al., 2015), Todėl yra labai svarbu neatlaisvinti alkoholio prieinamumo ribojimų penktadieniais
jaunimo tarpe ir de-normalizuojant alkoholio vartojimą jaunimo tarpe. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad atitolinant amžių, kai pradedama vartoti alkoholį, yra esminis dalykas užkertant kelią su alkoholiu susijusiems sužalojimams jaunų žmonių tarpe bei su alkoholiu susijusių sutrikimų prevencijai bei žalingiems vartojimo modeliams, jauniems žmonėms pasiekus pilnametystės (Dawson et al., 2008; Hingson et al., 2009). Šiuo metu, viena iš keturių jaunų suaugusiųjų mirčių PSO Europos regione (amžiuje nuo 19 iki
statistikos priežastis.
Didinant minimalų vartojimo amžių virš 18 metų amžiaus, t.y. laiku kai dauguma jaunų žmonių gauna vairuotojų pažymėjimus, turi potencialą apsaugoti nuo vairavimo išgėrus ir su tuo susijusių avarijų ir mirčių jaunimo tarpe. Kitų PSO Europos regiono šalių patirtis didinant minimalų alkoholio vartojimo amžių iki 21 metų kartu su kitais svarbiais alkoholio prekybos apribojimais, rodo daug žadančius rezultatus mažinant alkoholio vartojimą ir žalą sveikatai (Neufeld et al., 2021; Tran et al., 2021). Alkoholio reklamos poveikis, bet kuriame kontekste, turi neigiamos įtakos alkoholio vartojimui, išgėrimo dažnumui ir ypač alkoholio vartojimo pobūdžiui, ypač jaunimo tarpe (Anderson et al., 2009; Mclure et al., 2016; Smith and Foxcroft, 2009; Jernigan et al., 2017). Alkoholio reklamos ekspansija į skaitmeninę erdvę ypač socialinius tinklus, ypatingai padidina alkoholio reklamos poveikio riziką pažeidžiamoms tokiam poveikiui gyventojų grupėms - vaikams ir jauniems žmonėms (Chambers et al., 2018; Rose et al., 2019). Virtualios socialinės erdvės sukuriamos ir manipuliuojamos ekonominių operatorių taip, kad alkoholio prekiniai ženklai ir viliojantis alkoholio vartojimas įsitvirtina individų savęs supratime ir jų socialiniuose gyvenimuose, kurie vis labiau gyvenami virtualioje erdvėje. Yra duomenų kad COVID-19 pandemija dar labiau paspartino šiuos socialinius pokyčius, kurie jau vyko keletą metų. Spartus skaitmeninių technologijų vystymasis leidžia ‚implantuoti‘ alkoholio reklamą į jaunų žmonių kasdienę socialinę erdvę ir praktiką, efektyviai viliojant jaunimą vartoti alkoholį.
Be to, labai tikėtina, kad žmonės, kurie vartoja daugiau alkoholio ir yra ypatingos rizikos grupėje patiria daugiau tikslinės alkoholio reklamos, nes algoritmai veikia taip, kad jie identifikuoja ir tikslingai juos atakuoja skaitmenine alkoholio produktų reklama, tokiu būdu sukuriant užburtą ratą ypač asmenims, kurie jau turi alkoholio vartojimo sutrikimų. (Carah, 2017). Alkoholio reklamos draudimas yra PSO įvardintas kaip vienas ‚geriausių pirkinių‘ (best buys). Yra labai svarbu neatisakyti nustatytų ribojimų, kad apsaugotume labiausiai pažeidžiamus nuo reklamos poveikio, t.y. jaunus žmones ir žmones, kuriems yra rizika ar kurie jau patiria alkoholio žalą. Be jau paminėtos svarbos tokių priemonių kaip pardavimo valandų ribojimas ir pardavimo ir vartojimo amžiaus didinimas, fizinis alkoholio prieinamumas gali būti reguliuojamas ribojant alkoholio vartojimą ir pardavimą tam tikrose vietose, ypač sveikatos priežiūros ar ugdymo įstaigose/pastatuose ir ribojant pardavimą apsvaigusiems asmenims tiek vartojimui viduje, tiek išsinešimui, bei mažinant pardavimo vietų tankumą. Alkoholio prieinamumo mažinimas didinant minimalų vartojimo amžių, turi būti papildytas tokiomis priemonėmis, kaip laisva nuo alkoholio aplinka, nes moksliniai tyrimai rodo, kad tai labiausiai veikia jaunus vartotojus. Dar daugiau, laisvų nuo alkoholio erdvių nustatymas, tokiųkaip mugės ir parodos, nestacionarios pardavimo vietos ir kt. padeda denormalizuoti alkoholį ir jo vartojimą, ypač vaikams ir jaunimui, ir užtikrina geresnę jų apsaugą. Siūlomi Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai padidintų alkoholio prieinamumą ir neigiamą alkoholinių produktų reklamos poveikį, ypač jaunimui. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys A. Petrošius, 2021-06-223 Argumentai: Įstatymo projektu Nr. XIVP-646 yra numatyta pakeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str., numatant išplėsti galimybę sekmadieniais išsinešti viešojo maitinimo vietose įsigytus alkoholio produktus papildomomis penkiomis valandomis. Tarptautinės organizacijos nustato, kad viena iš priemonių mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą yra alkoholio prekybos laiko ribojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad per pastaruosius keletą metų pastebimai pasikeitė alkoholio vartojimo įpročiai, tiek gamintojai, tiek vartotojai prisitaikė prie esamos situacijos. Šie įpročių pokyčiai atsispindi statistikoje ir parduotuvių/viešojo maitinimo vietų lentynose esančiame gėrimų asortimente, kur greta alkoholinių gėrimų pastebimai padaugėjo alkoholinių gėrimų gamintojų ir prekybininkų siūlomas nealkoholinių gėrimų pasirinkimas. Siekiant skatinti atsakingą alkoholinių gėrimų vartojimą, nepainioti prie esamo reglamentavimo jau prisitaikiusios visuomenės bei saugoti ją nuo alkoholio vartojimo ir perteklinio vartojimo pasekmių sveikatai, siūloma palikti galioti šiuo metu leistiną alkoholinių gėrimų išsinešimo iš viešojo maitinimo vietų laiką sekmadieniais. Pasiūlymas:
Palikti galioti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje
įsigyti alkoholinius gėrimus, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis. Fiziniams asmenims draudžiama vartoti, laikyti ir gabenti alkoholio produktus atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos.
Fiziniams asmenims, turintiems verslo liudijimą, suteikiantį teisę verstis išvežiojamąja prekyba maisto produktais, ir vykdantiems verslo liudijime numatytą veiklą, draudžiama jų darbo metu specialiai šiai prekybai pritaikytose automobilinėse parduotuvėse laikyti ir gabenti alkoholio produktus, taip pat taksi vairuotojams jų darbo metu draudžiama taksi automobiliuose laikyti ir gabenti alkoholio produktus. Draudžiama fiziniams asmenims išnešti iš viešojo maitinimo vietų jose įsigytus alkoholinius gėrimus pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo
ir gabenimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
2Seimo narys A. Petrošius,
4 Argumentai: Įstatymo projektu Nr. XIVP-646 yra numatyta pakeisti Alkoholio kontrolės įstatymo
galimybę sekmadieniais. Tarptautinės organizacijos nustato, kad viena iš priemonių mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą yra alkoholio prekybos laiko ribojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad per pastaruosius keletą metų pastebimai pasikeitė alkoholio vartojimo įpročiai, tiek gamintojai, tiek vartotojai, tiek mažmeninės prekybos vietos prisitaikė prie esamos situacijos. Šie įpročių pokyčiai atsispindi statistikoje ir prekybos vietų lentynose esančiame gėrimų asortimente, kur greta alkoholinių gėrimų pastebimai padaugėjo alkoholinių gėrimų gamintojų ir prekybininkų siūlomas nealkoholinių gėrimų pasirinkimas.
Siekiant skatinti atsakingą alkoholinių gėrimų vartojimą, nepainioti prie esamo reglamentavimo jau prisitaikiusios visuomenės bei saugoti ją nuo alkoholio vartojimo ir perteklinio vartojimo pasekmių sveikatai, siūloma palikti galioti šiuo metu leistiną alkoholinių gėrimų prekybos mažmeninės prekybos vietose laiką sekmadieniais. Pasiūlymas:
Palikti galioti18 straipsnio 3 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20
valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose;“
3Seimo narys A. Petrošius,
5 Argumentai: Įstatymo projektu Nr. XIVP-646 yra numatyta pakeisti Alkoholio kontrolės įstatymo
galimybę sekmadieniais. Tarptautinės organizacijos nustato, kad viena iš priemonių mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą yra alkoholio prekybos laiko ribojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad per pastaruosius keletą metų pastebimai pasikeitė alkoholio vartojimo įpročiai, tiek gamintojai, tiek vartotojai, tiek mažmeninės prekybos vietos prisitaikė prie esamos situacijos. Šie įpročių pokyčiai atsispindi statistikoje ir prekybos vietų lentynose esančiame gėrimų asortimente, kur greta alkoholinių gėrimų pastebimai padaugėjo alkoholinių gėrimų gamintojų ir prekybininkų siūlomas nealkoholinių gėrimų pasirinkimas.
Siekiant skatinti atsakingą alkoholinių gėrimų vartojimą, nepainioti prie esamo reglamentavimo jau prisitaikiusios visuomenės bei saugoti ją nuo alkoholio vartojimo ir perteklinio vartojimo pasekmių sveikatai, siūloma palikti galioti šiuo metu leistiną alkoholinių gėrimų prekybos, kuomet alkoholiniai gėrimai nėra vartojami vietoje, viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, laiką sekmadieniais. Pasiūlymas:
Palikti 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos
ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje;”
4Seimo nariai S. Jovaiša, I. Haase, V. Rakutis, V. Juozapaitis, J. Sejonienė, E. Pupinis, 2021-09-284
4 N Argumentai: Prekyba alkoholiu Lietuvoje draudžiama rugsėjo 1 dieną. Dabar galiojantis įstatymas nenumato sąlygų, kurioms esant, šis draudimas būtų perkeliamas į kitas dienas. Rugsėjo 1 dienai sutapus su savaitgaliu, daugelis ugdymo įstaigų šventę perkelia į artimiausią darbo dieną. Todėl susidaro situacija, kai prekiauti alkoholiu draudžiama ne tada, kada realiai yra švenčiama mokslo metų pradžia. Pavyzdžiui, 2019 m. sekmadienį rugsėjo 1-ąją minėjo tik 20 šalies mokyklų, visos kitos šventę perkėlė į pirmadienį, kai prekyba jau buvo galima. Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlau nustatyti, kad jei rugsėjo 1 diena sutampa su laisvadieniu, alkoholio prekyba būtų draudžiama artimiausią darbo dieną.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
rugsėjo 1 diena sutampa su laisvadieniu, tada draudimas galioja artimiausią darbo dieną. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose;
5Seimo narys V. Mitalas,
2021-10-087 Argumentai: Alkoholinių gėrimų gamintojams šiuo metu nėra galimybės gamybos įmonių patalpose organizuoti jų gaminamos produkcijos nemokamas degustacijas ekskursijų metu. Toks draudimas neturi poveikio alkoholio vartojimo prieinamumo didinimui ir vartojimo skatinimui, nėra tikslingas ar proporcingas. Siūlome sudaryti galimybes ekskursijų metu alkoholinių gėrimų gamintojams organizuoti nemokamas degustacijas. Pasiūlymas:
Papildyti 7 straipsnį nauju punktu: Pakeisti 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) organizuoti alkoholinių gėrimų pavyzdžių platinimą nemokamai, išskyrus degustacijas parodose ir mugėse, alkoholinių gėrimų gamybos įmonių patalpose;“
6Seimo narys V. Mitalas,
2021-10-082 Argumentai: Viešojo maitinimo įstaigoms, siekiant išlaikyti saugius atstumus pandeminiu ir popandeminiu laikotarpiu, tikslinga suteikti tolesnę ribą aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis. Siūlome supaprastinti reguliavimą sezoniniu laikotarpiu suteikiant galimybę aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu nei 100 m atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos. Pasiūlymas:
Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijas išduoda, papildo, rekvizitus patikslina atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija. Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams savivaldybių tarybų nustatyto kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiui. Vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, parodose ir mugėse, natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, masiniuose renginiuose, taip pat verstis mažmenine prekyba visais alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, išduodamos teisę verstis mažmenine prekyba atitinkamų grupių alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams ne ilgesniam kaip renginio trukmės laikui. Kitos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams neterminuotam laikui. Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, jų turima neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteikia teisę aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu kaip
vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose).
Savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis ar apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis laiką ir trukmę.“ Nepritarti Komiteto nuomone, būtina išlaikyti šiuo metu galiojantį alkoholio kontrolės politikos reglamentavimą bei stiprinti mokslu grįstų ir ekonomiškai veiksmingų priemonių, kurios reikšmingai mažina bendrąjį alkoholio vartojimą ir sukeliamą žalą, įgyvendinimą, atsižvelgiant į šiuos argumentus:
1) Siūlymai, susiję su alkoholinių gėrimų prieinamumo didinimu, nedera su Alkoholio kontrolės įstatymo tikslu bei valstybės alkoholio kontrolės politikos principais. 2) Valstybinėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programoje, patvirtintoje 2018 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimu Nr. XIII-1765, nurodyta, kad ,,politikos nepastovumas dėl kenksmingo alkoholio vartojimo neigiamai veikia ne tik visuomenės sveikatą, socialinę gerovę, bet ir visos šalies darnų vystymąsi“, todėl reikalinga užtikrinti priimtų alkoholio produktų prieinamumo ribojimo priemonių tęstinumą ir poveikio vertinimą. Programoje taip pat minimos trys efektyviausios priemonės kovai su dideliu alkoholio vartojimu ir jo keliama žala: tai – alkoholio prieinamumo mažinimas, alkoholio rinkodaros kontrolė ir kainų politika.
4) PSO pripažįsta Lietuvą esant geros praktikos pavyzdžiu kitoms šalims, kaip šalį įgyvendinusią įrodymais grįstą visapusišką alkoholio kontrolės politiką taikant apmokestinimo, alkoholio prieinamumo mažinimo, reklamos draudimo, minimalaus alkoholio vartojimo amžiaus padidinimo, ankstyvo rizikingo elgesio nustatymo, pagalbos priklausomiems asmenims ir švietimo priemones. 5) Siūlomi Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai padidintų alkoholio prieinamumą ir neigiamą alkoholinių produktų reklamos poveikį, ypač jaunimui. 7. Seimo narys V. Mitalas, 2021-10-088 Argumentai:
Viešojo maitinimo įstaigose alkoholio vartojimo kultūra yra atsakingesnė, kadangi jose klientams visų pirma aktuali maisto kokybė, jie atvyksta mėgautis maistu. Dėl to siūlome leisti viešojo maitinimo įstaigų socialiniuose tinkluose informuoti apie maisto ir priderinto vyno (ar kitų gėrimų) rinkinius, maisto ir gėrimų degustacijas. Pasiūlymas:
Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose. Reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus interneto svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose, kai viešojo maitinimo įstaigos informuoja apie maisto ir alkoholinių gėrimų derinimo rinkinius, alkoholinių gėrimų ir maisto degustacijas. Reklama nelaikomos ant alkoholinių gėrimų prekių esančios nuorodos, kurios nukreipia į alkoholinių gėrimų gamintojų interneto svetaines ar socialinių tinklų paskyras. Reklama nelaikoma objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus.
Alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių socialinių tinklų paskyrose leidžiama tik nemokama įrašų apie alkoholinius gėrimus sklaida.“ Nepritarti Siūlymas leisti reklamuoti alkoholinius gėrimus internete ir socialiniuose tinkluose:
1) Nedera su Alkoholio kontrolės įstatymo tikslu bei valstybės alkoholio kontrolės politikos principais; 2)Siūlomi pakeitimai didintų alkoholio prieinamumą ir neigiamą alkoholinių produktų reklamos poveikį, ypač jaunimui. Komiteto nuomone, būtina išlaikyti šiuo metu galiojantį alkoholio kontrolės politikos reglamentavimą bei stiprinti mokslu grįstų ir ekonomiškai veiksmingų priemonių, kurios reikšmingai mažina bendrąjį alkoholio vartojimą ir sukeliamą žalą, įgyvendinimą, todėl iš esmės nepritaria siūlomam įstatymo projektui. 8. Seimo narys V. Mitalas,
66845 Argumentai: Nėra prasminga drausti vartoti stiprius alkoholinius gėrimus 18-20 m. asmenims, jei siūloma leisti vartoti silpnus alkoholinius gėrimus. Tarptautiniai tyrimai rodo mažėjantį alkoholio paplitimą tarp paauglių Lietuvoje, taip pat nėra jokių prielaidų manyti, kad silpnesnių alkoholinių gėrimų vartojimas būtų saikingesnis nei stipresnių. Toks draudimas taip pat galėtų skatinti nesaikingą stipresnio alkoholio vartojimą asmeniui, suėjus 20 m. Svarbu išlaikyti nuoseklią alkoholio kontrolės politiką, taikyti labiausiai pasiteisinančias priemones. Pasiūlymas:
alkoholio koncentracija viršija 15 procentų, asmenims jaunesniems kaip 20 metų.“
2Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Lietuvos Respublikoje draudžiama asmenims iki 18 metų vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti, o asmenims nuo 18 iki 20 metų draudžiama vartoti ar turėti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų.“
3Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais
gėrimais turinčios įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, vykdantys viešojo maitinimo veiklą, privalo užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki 18 metų nevartotų alkoholinių gėrimų, o asmenys nuo 18 iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų.“ Nepritarti Siūlymas sumažinti asmenų, galinčių vartoti, įsigyti ir turėti alkoholinių gėrimų, amžių:
1) Nedera su Alkoholio kontrolės įstatymo tikslu bei valstybės alkoholio kontrolės politikos principais;
2) Didintų alkoholio prieinamumą jaunimui ir su alkoholio vartojimu susijusią žalą. Komiteto nuomone, būtina išlaikyti šiuo metu galiojantį alkoholio kontrolės politikos reglamentavimą bei stiprinti mokslu grįstų ir ekonomiškai veiksmingų priemonių, kurios reikšmingai mažina bendrąjį alkoholio vartojimą ir sukeliamą žalą, įgyvendinimą, todėl iš esmės nepritaria siūlomam įstatymo projektui. 9. Seimo narys V. Mitalas, 2021-10-088 Argumentai:
Šiuo metu susiduriame su situacija, kai dalis alkoholinių gėrimų gamintojų viešoje erdvėje viešina savo pavadinimą naudodami nealkoholinių gėrimų produktų reklamą. Siūlome sudaryti lygias konkurencijos sąlygas visoms įmonėms ir nelaikyti jų pavadinimų, kuriose minimi alkoholiniai gėrimai, reklama, kadangi reklama visų pirma turi būti siejama su produkto viešinimu, o ne su įmonės, renginio ir pan. informacijos skleidimu. Pasiūlymas:
Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto. Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose. Reklama nelaikomos ant alkoholinių gėrimų prekių esančios nuorodos, kurios nukreipia į alkoholinių gėrimų gamintojų interneto svetaines ar socialinių tinklų paskyras. Reklama nelaikoma objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus. Reklama nelaikomi įmonių pavadinimai, kuriuose minimi alkoholiniai gėrimai.
Alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių socialinių tinklų paskyrose leidžiama tik nemokama įrašų apie alkoholinius gėrimus sklaida.“ Nepritarta Komiteto nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas perteklinis, nes įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reklama nelaikoma alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto. 10. Seimo narys V. Mitalas, 2021-10-088 Argumentai:
Šiuo metu alkoholinių gėrimų prekybos vietose esanti atributika (pvz., marškinėliai, skėčiai) gali būti laikoma alkoholio reklama, o tai sukelia praktinių nepatogumų alkoholiniais gėrimais prekiaujančioms įmonėms, nors realaus poveikio alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimui neturi. Siūlome įstatyme aiškiai įtvirtinti, kad bet kokia alkoholinių gėrimų prekybos vietose esanti atributika nebūtų laikoma alkoholio reklama. Pasiūlymas:
Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius
gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose. Reklama nelaikomos ant alkoholinių gėrimų prekių esančios nuorodos, kurios nukreipia į alkoholinių gėrimų gamintojų interneto svetaines ar socialinių tinklų paskyras. Reklama nelaikoma objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus. Reklama nelaikoma alkoholinių gėrimų prekybos vietose esanti atributika.
Alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių socialinių tinklų paskyrose leidžiama tik nemokama įrašų apie alkoholinius gėrimus sklaida.“ Nepritarti Konstitucinis Teismas nustatė, kad pagal Alkoholio kontrolės įstatymą, reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus. Komiteto nuomone, atributika su alkoholinių gėrimų pavadinimais yra skirta platinimui ir skatina įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, tai rodo komercinį tokios informacijos tikslą, ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai. Todėl siūlymas nustatyti, kad reklama nelaikoma alkoholinių gėrimų prekybos vietose esanti atributika, nėra logiškas. 11. Seimo narys V. Mitalas, 2021-10-088 Argumentai:
Šiuo metu nėra galimas renginių, kurių pavadinime būtų minimi alkoholiniai gėrimai, viešinimas. Dauguma tokių renginių (pvz., vyno festivaliai) yra nukreipti tik į saikingai alkoholinius gėrimus vartojančius žmones ir skatina aukštesnę alkoholio vartojimo kultūrą, todėl šis draudimas nėra prasmingas. Alkoholio reklama turi siekti reguliuoti produktų viešinimą, tačiau ne įmonių ar žmonių veiklą. Pasiūlymas:
Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose. Reklama nelaikomos ant alkoholinių gėrimų prekių esančios nuorodos, kurios nukreipia į alkoholinių gėrimų gamintojų interneto svetaines ar socialinių tinklų paskyras. Reklama nelaikoma objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus. Reklama nelaikomi renginių, kuriuose gali būti prekiaujama alkoholiniais gėrimais, pavadinimai.
Alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių socialinių tinklų paskyrose leidžiama tik nemokama įrašų apie alkoholinius gėrimus sklaida.“ Nepritarti Siūlymai Švelninti alkoholio reklamos ribojimus:
1) Nedera su Alkoholio kontrolės įstatymo tikslu bei valstybės alkoholio kontrolės politikos principais; 2)Siūlomi pakeitimai didintų alkoholio prieinamumą ir neigiamą alkoholinių produktų reklamos poveikį, ypač jaunimui. Komiteto nuomone, būtina išlaikyti šiuo metu galiojantį alkoholio kontrolės politikos reglamentavimą bei stiprinti mokslu grįstų ir ekonomiškai veiksmingų priemonių, kurios reikšmingai mažina bendrąjį alkoholio vartojimą ir sukeliamą žalą, įgyvendinimą, todėl iš esmės nepritaria siūlomam įstatymo projektui. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-11-03 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 1.7 ir 1.8 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 17, 18, 18¹, 22, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-646 (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 76, 168, 484, 484¹ ir 485 straipsnių pakeitimo ir papildymo 76¹ ir 485¹ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIVP-647 (toliau – ANK projektas, o nurodant kartu – Projektai) ir pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Projektais siūlomo teisinio reguliavimo tobulinimo:
kontrolės įstatyme (toliau – Įstatymas) savivaldybių taryboms yra suteiktos pakankamos teisės riboti alkoholio prekybą savo savivaldybės teritorijoje.
Tokios savivaldybių tarybų teisės, nustatytos Įstatymo 18 straipsnio 3,
nustatyti konkrečias teritorijas ar vietas, kur gali būti uždrausta vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais, taip pat teisę riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais švenčių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų masinių renginių metu. Įstatymo projekte siūloma nustatyti papildomą savivaldybių tarybų teisę savivaldybių tarybų priimtuose įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti vietas, kuriose būtų leidžiama vartoti alkoholinius gėrimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomi Įstatymo 22 straipsnio pakeitimai nustatyti asmens teisės vartoti alkoholinius gėrimus ribojimus žemesnės galios teisės akte nei įstatymas neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamos oficialiosios doktrinos. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves galima laikantis šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis ir jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2014 m. gegužės 9 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai).
Pažymėtina, kad Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai panaikinti bendrąjį draudimą vartoti alkoholinius gėrimus viešosiose vietose, bet Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti teisę savivaldybėms pačioms nustatyti vietas, kuriose galėtų būti leidžiama vartoti alkoholinius gėrimus, nėra logiški, nes Įstatyme apskritai nelieka draudimo vartoti alkoholinius gėrimus viešosiose vietose. Tokia teisė savivaldybėms galėtų būti įtvirtinta tik tuomet, jei draudimas būtų nustatytas Įstatyme, o savivaldybių taryboms būtų įtvirtinta teisė numatyti išimtis, kai tam tikrose viešosiose vietose būtų leidžiama vartoti alkoholinius gėrimus. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, siekiant išlaikyti Įstatymo vientisumą ir nepažeisti konstitucinės doktrinos, tačiau kartu suteikiant savivaldybių taryboms diskrecijos teisę spręsti dėl viešųjų vietų, kuriose, įvertinus objektyvias aplinkybes ir individualias sąlygas, būtų galima leisti asmenims vartoti alkoholinius gėrimus, siūlytina nepanaikinti Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 22 straipsnio
dalies 4 punktą, siekiant įtvirtinti savivaldybių taryboms teisę nustatyti viešąsias vietas, kuriose būtų galima leisti vartoti alkoholinius gėrimus.
Siūlytina Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą patikslinti taip: „4) viešosiose vietose, išskyrus viešojo maitinimo vietas, kuriose išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, ir viešosiose vietose, kuriose priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, vadovaujantis šio Įstatymo
keičiamo Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies formuluotė tikslintina taip:
„2. Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti, kuriose viešosiose
vietose leidžiama vartoti alkoholinius gėrimus.“ Nepritarti Komiteto nuomone, būtina išlaikyti šiuo metu galiojantį alkoholio kontrolės politikos reglamentavimą bei stiprinti mokslu grįstų ir ekonomiškai veiksmingų priemonių, kurios reikšmingai mažina bendrąjį alkoholio vartojimą ir sukeliamą žalą, įgyvendinimą, atsižvelgiant į šiuos argumentus:
1) Siūlymai prailginti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką sekmadienį, sumažinti asmenų, galinčių vartoti, įsigyti ir turėti alkoholinių gėrimų, amžių, padidinti alkoholinių gėrimų tūrinės etilo alkoholio koncentracijos ribą prekiauti parodose ir mugėse, leisti reklamuoti alkoholinius gėrimus socialiniuose tinkluose - nedera su Alkoholio kontrolės įstatymo tikslu bei valstybės alkoholio kontrolės politikos principais.
2) Valstybinėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programoje, patvirtintoje 2018 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimu Nr. XIII-1765, nurodyta, kad ,,politikos nepastovumas dėl kenksmingo alkoholio vartojimo neigiamai veikia ne tik visuomenės sveikatą, socialinę gerovę, bet ir visos šalies darnų vystymąsi“, todėl reikalinga užtikrinti priimtų alkoholio produktų prieinamumo ribojimo priemonių tęstinumą ir poveikio vertinimą. Programoje taip pat minimos trys efektyviausios priemonės kovai su dideliu alkoholio vartojimu ir jo keliama žala: tai – alkoholio prieinamumo mažinimas, alkoholio rinkodaros kontrolė ir kainų politika. 4) PSO pripažįsta Lietuvą esant geros praktikos pavyzdžiu kitoms šalims, kaip šalį įgyvendinusią įrodymais grįstą visapusišką alkoholio kontrolės politiką taikant apmokestinimo, alkoholio prieinamumo mažinimo, reklamos draudimo, minimalaus alkoholio vartojimo amžiaus padidinimo, ankstyvo rizikingo elgesio nustatymo, pagalbos priklausomiems asmenims ir švietimo priemones.
5) Siūlomi Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai padidintų alkoholio prieinamumą ir neigiamą alkoholinių produktų reklamos poveikį, ypač jaunimui. 13. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-11-03
dalies 3 punkto ir naujo 7 punkto bei 22 straipsnio 3 ir 4 dalies pakeitimai (draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, ir alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų, asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, taip pat draudimas asmenims iki 18 metų vartoti (ir prekybos alkoholiniais gėrimais vietose) alkoholinius gėrimus ar jų turėti, o asmenims nuo 18 iki 20 metų – vartoti (ir prekybos alkoholiniais gėrimais vietose) ar turėti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų) sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas alkoholį gaminantiems ir juo prekiaujantiems ūkio subjektams, taip pat sukelia papildomą naštą ir nepatogumų alkoholinių gėrimų pardavėjams, kuriems tektų parduodant alkoholinius gėrimus tikrinti ne tik tai, kokiai amžiaus grupei priklauso pirkėjai, bet ir alkoholinių gėrimų stiprumą.
Minėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad nustatomais apribojimais neleistina paneigti tokių esmines ūkinės veiklos laisvės nuostatų kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija; valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus, ūkinės veiklos tarnavimu tautos gerovei negalima grįsti ar pateisinti tokio jos reguliavimo, kuriuo tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai ribojami daugiau, nei būtina viešajam interesui užtikrinti, ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaroma galimybių jai reikštis (inter alia Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 9 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. sausio 15 d. nutarimai).
Įvertinus Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą informaciją ir nustatytą poreikį asmenims nuo 18 metų leisti įsigyti, turėti ir vartoti silpnuosius alkoholinius gėrimus, tačiau kartu atsižvelgiant į išdėstytus argumentus dėl neproporcingo konkurencinio apribojimo, siūlytina leisti asmenims nuo 18 metų vartoti ir turėti alkoholinius gėrimus, neatsižvelgiant į jų stiprumą. Kartu įvertinus sveikatos ekspertų nuogąstavimus dėl to, kaip alkoholio pardavimas pilnamečiams asmenims gali paveikti nepilnamečius asmenis, siūlytina nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki 2023 m. sausio 1 d. ir taip suteikti galimybę adaptuoti valstybines alkoholio vartojimo prevencijos strategijas, socialines reklamas, švietimo apie alkoholio žalą nepilnamečiams asmenims programas ir kitas reikšmingas alkoholio vartojimo prevencijos priemones.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalimi siūlomo Įstatymo pakeitimo, patikslinti Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 ir 5 dalis, o Įstatymo projekto
papildyti nuostata, kuria būtų nustatytas Įstatymo projekto 4 straipsnio
Komiteto nuomone, būtina išlaikyti šiuo metu galiojantį alkoholio kontrolės politikos reglamentavimą bei stiprinti mokslu grįstų ir ekonomiškai veiksmingų priemonių, kurios reikšmingai mažina bendrąjį alkoholio vartojimą ir sukeliamą žalą, įgyvendinimą, atsižvelgiant į šiuos argumentus:
1) Siūlymai prailginti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką sekmadienį, sumažinti asmenų, galinčių vartoti, įsigyti ir turėti alkoholinių gėrimų, amžių, padidinti alkoholinių gėrimų tūrinės etilo alkoholio koncentracijos ribą prekiauti parodose ir mugėse, leisti reklamuoti alkoholinius gėrimus socialiniuose tinkluose - nedera su Alkoholio kontrolės įstatymo tikslu bei valstybės alkoholio kontrolės politikos principais. 2) Valstybinėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programoje, patvirtintoje 2018 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimu Nr.
Seimo nutarimu Nr. XIII-1765, nurodyta, kad ,,politikos nepastovumas dėl kenksmingo alkoholio vartojimo neigiamai veikia ne tik visuomenės sveikatą, socialinę gerovę, bet ir visos šalies darnų vystymąsi“, todėl reikalinga užtikrinti priimtų alkoholio produktų prieinamumo ribojimo priemonių tęstinumą ir poveikio vertinimą. Programoje taip pat minimos trys efektyviausios priemonės kovai su dideliu alkoholio vartojimu ir jo keliama žala: tai – alkoholio prieinamumo mažinimas, alkoholio rinkodaros kontrolė ir kainų politika. 4) PSO pripažįsta Lietuvą esant geros praktikos pavyzdžiu kitoms šalims, kaip šalį įgyvendinusią įrodymais grįstą visapusišką alkoholio kontrolės politiką taikant apmokestinimo, alkoholio prieinamumo mažinimo, reklamos draudimo, minimalaus alkoholio vartojimo amžiaus padidinimo, ankstyvo rizikingo elgesio nustatymo, pagalbos priklausomiems asmenims ir švietimo priemones. 5) Siūlomi Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai padidintų alkoholio prieinamumą ir neigiamą alkoholinių produktų reklamos poveikį, ypač jaunimui. 14. Lietuvos Respublikos
atsisakyti nuostatos, kad sandėlis turi būti privalomai registruotas Nekilnojamojo turto registre kaip sandėlis. Tokia siūloma alkoholinių gėrimų didmeninės prekybos sandėlio formuluotė yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Statinių (patalpų) klasifikavimo sistema sudaryta taip, kad kiekvienu atveju jų paskirtis sietina su naudojimo ypatybėmis ir pagal ją nustatomi patalpų ir statinių įrengimo reikalavimai (to pagrindu nustatomi higienos, gaisrinės saugos, privažiavimų, parkavimo vietų skaičiaus, kitos infrastruktūros (vandens, nuotekų, elektros, dujų ir kitos), trečiųjų šalių interesų apsaugos ir kiti reikalavimai).
Atsižvelgiant į statinio paskirtį sudaroma galimybė planuoti teritorijas ir skaičiuoti projektinius judėjimo srautus, spręsti kitus riboto ištekliaus – teritorijų – vystymo, urbanizacijos uždavinius. Statinio (patalpos) pagrindinė naudojimo paskirtis yra registruojama Nekilnojamojo turto registre. Nesilaikant Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, statinio naudojimo priežiūrą vykdančios institucijos – savivaldybės – privalėtų taikyti sankcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, jeigu, tarkime, gyvenamosios paskirties patalpose būtų sandėliuojami alkoholiniai gėrimai. Pažymėtina, kad, siekiant geresnių ekonominės veiklos sąlygų, išimtys, kada alkoholinių gėrimų didmeninė prekyba gali būti vykdoma ne tik sandėliavimo paskirties statiniuose (patalpose), ir tokių išimčių taikymo sąlygos turėtų būti nustatytos Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 „Dėl Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstytus argumentus dėl reikalingumo nustatyti tokias išimtis alkoholinių gėrimų didmeninės prekybos sandėliavimui, įvertins šį poreikį ir priims reikalingus pakeitimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nekeisti galiojančios
gėrimų didmeninės prekybos sandėlio sąvokos. Pritarti
Vyriausybė, 2021-11-03 4.
Maisto, gėrimų ir kitų prekių pristatymo vartotojams paslaugą teikiančios interneto platformos („Bolt“, „Wolt“, „Last Mile“ ir kitos), taip pat kitos internetinės tarpininkavimo paslaugų platformos („Pigu.lt“, „Amazon.com“ ir kitos) (toliau kartu – platformos), kurios savo interneto puslapiuose eksponuoja savo partnerių parduodamus alkoholinius gėrimus ir pateikia jų kainas, nėra įtrauktos į Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje pateiktą išlygų sąrašą. Kadangi platformų valdytojai nėra nei alkoholinių gėrimų gamintojai, nei jais prekiaujančios įmonės, šių platformų interneto svetainėse pateikta informacija apie alkoholinius gėrimus yra laikoma alkoholio reklama, pažeidžiančia Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies reikalavimą. Dėl šios priežasties tiek pristatymo paslaugą teikiančios platformos, tiek internetinės platformos, kurios suteikia galimybę savo verslo partneriams naudoti jų valdomas platformas savo prekėms parduoti, negali visa apimtimi įgyvendinti savo verslo modelio. Pažymėtina, kad platformų valdytojai neperima pardavėjo funkcijų atlikimo iš prekybininko, nes prekybininkas valdo prekių sandėlius, asortimentą ir kainodarą bei prisiima atsakomybę užtikrinti, kad prekės gavėjas atitinka amžiaus reikalavimus, o prekės pristatomos nustatytu prekybos alkoholiniais gėrimais laiku. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus tenka prekybininkui. Prekės gavėjas gauna prekybininko išrašytą sąskaitą už prekes. Susiklosčiusi situacija nulėmė, kad, siekdami nepažeisti įstatymo, platformų valdytojai privalo pašalinti alkoholinių gėrimų atvaizdus ir kainas iš savo interneto svetainių arba tapti mažmeninės prekybos įmonėmis ir gauti licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais iš savivaldybių, kuriose teikia savo paslaugas.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Įstatymo 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse, socialinių tinklų paskyrose ar internetinėse tarpininkavimo paslaugų platformose.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse, socialinių tinklų paskyrose ar internetinėse tarpininkavimo paslaugų platformose. Reklama nelaikomos ant alkoholinių gėrimų prekių esančios nuorodos į alkoholinių gėrimų gamintojų interneto svetaines ar socialinių tinklų paskyras. Reklama nelaikoma objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus.
Alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių socialinių tinklų paskyrose leidžiama tik nemokama įrašų apie alkoholinius gėrimus sklaida.“ Nepritarti Siūlymas reklamuoti alkoholinius gėrimus internete ir socialiniuose tinkluose bei kiti siūlymai švelninti alkoholio reklamos ribojimus:
1) Nedera su Alkoholio kontrolės įstatymo tikslu bei valstybės alkoholio kontrolės politikos principais; 2)Siūlomi pakeitimai didintų alkoholio prieinamumą ir neigiamą alkoholinių produktų reklamos poveikį, ypač jaunimui. Komiteto nuomone, būtina išlaikyti šiuo metu galiojantį alkoholio kontrolės politikos reglamentavimą bei stiprinti mokslu grįstų ir ekonomiškai veiksmingų priemonių, kurios reikšmingai mažina bendrąjį alkoholio vartojimą ir sukeliamą žalą, įgyvendinimą, todėl iš esmės nepritaria siūlomam įstatymo projektui. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
grąžinti iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Sveikatos reikalų komitetas, ir į šiuos argumentus: Komiteto nuomone, būtina išlaikyti šiuo metu galiojantį alkoholio kontrolės politikos reglamentavimą bei stiprinti mokslu grįstų ir ekonomiškai veiksmingų priemonių, kurios reikšmingai mažina bendrąjį alkoholio vartojimą ir sukeliamą žalą, įgyvendinimą, nes:
1) Siūlymai prailginti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką sekmadienį, sumažinti asmenų, galinčių vartoti, įsigyti ir turėti alkoholinių gėrimų, amžių, padidinti alkoholinių gėrimų tūrinės etilo alkoholio koncentracijos ribą prekiauti parodose ir mugėse, leisti reklamuoti alkoholinius gėrimus socialiniuose tinkluose - nedera su Alkoholio kontrolės įstatymo tikslu bei valstybės alkoholio kontrolės politikos principais.
2) Valstybinėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programoje, patvirtintoje 2018 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimu Nr. XIII-1765, nurodyta, kad ,,politikos nepastovumas dėl kenksmingo alkoholio vartojimo neigiamai veikia ne tik visuomenės sveikatą, socialinę gerovę, bet ir visos šalies darnų vystymąsi“, todėl reikalinga užtikrinti priimtų alkoholio produktų prieinamumo ribojimo priemonių tęstinumą ir poveikio vertinimą. Programoje taip pat minimos trys efektyviausios priemonės kovai su dideliu alkoholio vartojimu ir jo keliama žala: tai – alkoholio prieinamumo mažinimas, alkoholio rinkodaros kontrolė ir kainų politika. 4) Pasaulio sveikatos organizacija pripažįsta Lietuvą esant geros praktikos pavyzdžiu kitoms šalims, kaip šalį įgyvendinusią įrodymais grįstą visapusišką alkoholio kontrolės politiką taikant apmokestinimo, alkoholio prieinamumo mažinimo, reklamos draudimo, minimalaus alkoholio vartojimo amžiaus padidinimo, ankstyvo rizikingo elgesio nustatymo, pagalbos priklausomiems asmenims ir švietimo priemones.
5) Siūlomi Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai padidintų alkoholio prieinamumą ir neigiamą alkoholinių produktų reklamos poveikį, ypač jaunimui. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 1 . 8. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Slušnys, J. Sejonienė, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga. Komiteto pirmininkas Antanas Matulas Sveikatos reikalų komiteto biuro vedėja Jolanta Bandzienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė
2021-12-08 Nr. 108-P-56
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas; Andrius Kupčinskas; Deividas Labanavičius; Laima Mogenienė; Arvydas Nekrošius; Ieva Pakarklytė; Jonas Pinskus; Antanas Čepononis (pavadavo Paulių Saudargą); Lukas Savickas; Mindaugas Skritulskas. Komiteto posėdyje 2021-12-15 dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas; Viktoras Fiodorovas; Andrius Kupčinskas; Deividas Labanavičius; Laima Mogenienė; Arvydas Nekrošius; Ieva Pakarklytė; Jonas Pinskus; Paulius Saudargas; Lukas Savickas; Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Andrius Mazuronis, Seimo narys Audrius Petrošius, Seimo narys Sergėjus Jovaiša, Seimo narys Vytautas Mitalas, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė, Verslo politikos skyriaus vedėja Inga Burlėgienė, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovė Ingrida Zurlytė, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentė Nijolė Goštautaitė Midttun, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjas Gintaras Karanda, Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į teisės technikos taisykles, visi žodžiai įstatymo pavadinime turi būti dėstomi didžiosiomis raidėmis. Pritarti Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-17
6
siūloma pakeisti įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalį ir 18¹ straipsnio
Nekilnojamojo turto registre kaip sandėlis. Analizuojant kitas keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas, darytina išvada, kad įregistravimas Nekilnojamojo turto registre turi svarbią teisinę reikšmę, reguliuojant alkoholio prekybos teisinius santykius, pvz., prekybos ir maitinimo vietos laikomos stacionariomis arba nestacionariomis, atsižvelgiant į tai, ar jos yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad statusas Nekilnojamojo turto registre neturi sąsajos su produktų laikymo kokybei reikalingomis sąlygomis, todėl yra siūloma atsisakyti šios perteklinės nuostatos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 1 ir 5 straipsniais keičiamuose įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalyje ir 18¹ straipsnio
įregistruotas (-os) kaip sandėlis (-iai)“ įrašyti žodžius „įregistruotas (-os) Nekilnojamojo turto registre“. Nepritarti Pritarta LR Vyriausybės pasiūlymui Nr.
nekeisti galiojančios Įstatymo 2 str. 1¹d. alkoholinių gėrimų didmeninės prekybos sandėlio sąvokos. Susijusiuos nuostatos iš Projekto išbrauktos. Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-173
straipsnio 1 dalies 4-7 punktus, reglamentuojančius atvejus, kai Lietuvos Respublikoje vartoti alkoholinius gėrimus draudžiama, tuo pačiu papildant 22 straipsnį nauja 2 dalimi, kurioje nustatoma, kad savivaldybių tarybos nustato vietas, kuriose leidžiamas alkoholinių gėrimų vartojimas. Pastebėtina, jog siūlomi pakeitimai svarstytini atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną. Antai Konstitucinis Teismas, remdamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Europos žmogaus teisių teismo praktika, 1997 m. vasario 13 d. ir 1997 m. gegužės 6 d. nutarimuose yra pažymėjęs, kad „žmogaus teisių ir laisvių apribojimai yra galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu (past. – pabraukta mūsų), kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluotos pakankamai aiškiai”. Būtinybė žmogaus teises riboti ne žemesnio lygmens teisės aktu negu įstatymas akcentuota ir daugelyje kitų Konstitucinio Teismo nutarimų (pvz., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai ir t. t.). Tuo tarpu projekto 6 straipsniu pildomoje įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatoma nuostata įgalintų savivaldybių tarybas poįstatyminiais teisės aktais riboti asmenų teisę vartoti alkoholinius gėrimus.
Kita vertus, savivaldybių tarybos asmenų teisę vartoti alkoholinius gėrimus galėtų riboti remiantis visiška nuožiūros laisve, t. y. įstatymo projekte nenumatoma jokių teisiškai reikšmingų kriterijų, į kuriuos būtų privaloma atsižvelgti sprendžiant dėl šios teisės apribojimo reikalingumo. Siūlomas reglamentavimas taip pat turi būti suderintas su keičiamo įstatymo 18 straipsnio 8 ir 9 dalimis (kurios projektu nėra keičiamos), kuriose jau yra nustatytos savivaldybių tarybų teisė riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais švenčių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų masinių renginių metu bei teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustatyti vietas ir (ar) teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu aukščiau nurodytas savivaldybių tarybų teises riboja būtent keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4-7 punktuose nustatyti draudimai. Pritarti iš dalies Pritarta pagal Vyriausybės pasiūlymą Nr. 1 Ekonomikos komiteto patobulintam, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtam, įstatymo projektui Nr. XIVP-646(2). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-176
to, projekto 6 straipsniu yra siūloma keisti visas keičiamo įstatymo 22 straipsnio dalis, todėl visas 22 straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 ir 11 dalyse yra nuorodos į projektu keičiamą įstatymo 22 straipsnio 3 dalį, kuri po pakeitimų taps 22 straipsnio 4 dalimi. Todėl projektas turi būti papildytas atitinkamais keičiamo įstatymo 34 straipsnio pakeitimais, tikslinant šias nuorodas.
Pritarti iš dalies Argumentai: Nepritarti Teisės departamento pasiūlymo pirmai daliai, kadangi, pritarus LR Vyriausybės pasiūlymui Nr. 1, pastabos dalis dėl poreikio 22 str. dėstyti nauja redakcija, neaktuali. Pritarti Teisės departamento pasiūlymo daliai dėl Projekto papildymu atitinkamais keičiamo įstatymo 34 straipsnio pakeitimais, tikslinant 34 straipsnio 3 ir 11 dalyse naudojamas nuorodas – 22 straipsnio 3 dalis po pakeitimų taps 22 straipsnio 4 dalimi. Pasiūlymai:
patikslinti Įstatymo 34 straipsnio 3 dalį: „3. Už šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 10 ir 11 punktuose, 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose, 9 dalyje ir 22 straipsnio 3 4 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.“
projektą nauju 7 straipsniu ir patikslinti Įstatymo 34 straipsnio 11 dalį: „11. Baudas už šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 7–12 punktuose, 2 dalies 2, 3, 6–11 punktuose, 5–11, 13 ir 15 dalyse, 18 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalyse, 22 straipsnio 34 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą, taip pat už savivaldybių tarybų nustatytų prekybos alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių dienomis ribojimų ar draudimų pažeidimą skiria Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas ir policija. Policijos vardu skirti baudas turi teisę policijos įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys.“ 5.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio dalies numeruoti nereikia. Be to, projekto 7 straipsniu keičiamoje įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams draudžiama alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 metų. Tačiau šiuo atveju nėra aišku, atsižvelgiant į kitus projektu siūlomus pakeitimus, ar asmenys nuo 18 iki 20 metų gali būti pasitelkiami alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų, pardavimo skatinimo veiklai. Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-175
rašto, nei iš projekto nuostatų nėra iki galo aiškus projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatomos formuluotės „užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas” turinys. Taip pat neaiškus ir formuluotėje „Reklama nelaikomos ant alkoholinių gėrimų prekių esančios nuorodos” vartojamų žodžių “alkoholinių gėrimų prekių” turinys. Šios sąvokos keičiamame įstatyme nėra apibrėžtos, todėl projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Žr. pagal Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1 patobulintą, su projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti Žr. pagal Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 2 patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą, kuriuo patikslinamos nuostatos dėl įsigaliojimo. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-17 8.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje turi būti nustatyti ilgalaikiai alkoholio bendrojo suvartojimo mažinimo rodikliai, o to paties įstatymo 30 straipsnyje yra nustatyta, kad valstybės alkoholio kontrolės politiką pagal kompetenciją formuoja ir koordinuoja Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nacionalinė sveikatos taryba, savivaldybių tarybos, kitos įstatymų nustatytos institucijos, manytina, kad dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti LR Vyriausybės išvada pateikta 2021-11-03 nutarimu Nr. 911. 9. Teisingumo ministerijos ES Teisės grupė, 2021-07-01 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 17, 18, 18(1), 22, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-646 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabas ir pasiūlymus. Atkreipiame dėmesį, kad Projektu įtvirtinami reikalavimai natūralios fermentacijos alkoholinių gėrimų tūrinei etilo alkoholio koncentracijai laikytini techniniais reglamentais. Siekiant su pakeitimais supažindinti Europos Komisiją ir valstybes nares Projektu įtvirtinami pakeitimai, kiek jie susiję su taikytina tūrine etilo alkoholio koncentracija, turėtų būti notifikuojami Europos Komisijai vadovaujantis Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės
atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. pil. M.
M. Krunkaitienė, 2021-07-12 Jūs vis atleidžiate alkoholizmo prekybą ir skatinate jo vartojimą, o ar rūpinatės alkoholizmo gydymu, centrai perpildyti, niekas nepriima, žmogus nori nusižudyti, bet reikia norėti gydytis. Parsiduoda alaus bambaliai, kurių sudėtis tikrai ne alus, o neaišku, koks spirituotas gėrimas, nuo kurio tampama agresyviu. Ar kas tiria sudėtį, ar miega maisto kontrolės tarnyba ir algą gauna už popierių pildymą? Kraupu, kas vyksta kaimuose, miestuose, negi jūs nupirkta ir rūpinatės tik taure vyno sekmadienį? Negi nematote, kad tauta baigia prasigerti ir klimpsta ne tik alkoholio, bet ir narkotikų liūnan? <...> Susipažinta Konkretaus pasiūlymo nėra. 2. Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdis, 2021-09-20 Brūkštelti Jums paskatino vakar dienos įvykis. Kai neblaivi prie vairo buvo sulaikyta neblaivi garsi Lietuvos žurnalistė. Artėja Seime alkoholio ribojimų atšaukimo batalijos. Norima panaikinti visus apribojimus. Šioje srityje labai pasižymi liberalios partijos su dalimi Tėvynės sąjungos liberalaus flango atstovų. Norint pasiekti teigiamų rezultatų, reikia daugiau laiko alkoholio ribojimams, o ne aiškinti Tautai, kad ribojimais nieko nepasieksi. Jei taip Jūs teigiate, tai ko apribojimus įvedėte dėl vadinamo Covido? Nors alkoholis yra kur kas pavojingesnis už Covidą visomis prasmėmis. Taip kad linkiu Jums nepaterioti loginio mąstymo, kai balsuosite už alkoholio ribojimus. Nes labai svarbu, kad kuo mažiau jaunų žmonių bei paauglių įklimptų į alkoholio liūną. Nes alkoholis ne vanduo ir nėra jis toks nekaltas gėrimas, kaip teigia liberalai. Duokite pasirinkimo laisvę. O kai toks asmuo atsiranda namuose ir pradeda nešti daiktus? Kas tada prisiims atsakomybę? Susipažinta Konkretaus pasiūlymo nėra. 3. Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2021-09-20 Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (toliau – NTAKK) nepritaria <...> Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr.
I-857 2, 16, 17, 18, 18(1), 22, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-646 esmei ir ragina išlaikyti esamą alkoholio kontrolės politikos reglamentavimą bei stiprinti mokslu grįstų ir ekonomiškai veiksmingų priemonių, kurios reikšmingai mažina bendrąjį alkoholio vartojimą ir sukeliamą žalą, įgyvendinimą. <...> Siūlomi AKĮ pakeitimo projektai orientuoti į alkoholio prieinamumo didinimą bei alkoholio reklamos laisvinimą vienareikšmiškai prisidės didinant alkoholio vartojimą ir susijusią žalą.
<...>
alkoholio reklama skatina vaikus pradėti vartoti alkoholį anksčiau, o jau vartojančius paauglius paskatina vartoti alkoholį intensyviau. Alkoholio reklamos liberalizavimas, ypač elektroninėje erdvėje, sudarys sąlygas alkoholio pramonei išnaudoti reklamos išimtis bei apsunkins kontroliuojančių įstaigų veiklą, kai reikės vertinti galimus reklamos pažeidimus. <...>Nepritariame siūlomiems pakeitimams, nes veiksmingos alkoholio kontrolės politikos tęstinumas padėtų sparčiau siekti Lietuvos sveikatos strategijos tikslų, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, sumažinti nepateisinamai didelį vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumą bei pagerinti vaikų gyvenimo kokybę. Mokslo įrodymais grįsta alkoholio kontrolės politika – būtina priemonė siekiant sumažinti alkoholio daromą žalą žmogui, šeimai, bendruomenei ir visuomenei. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą. 4. Lietuvos aludarių gildija, 2021-09-20
<...>
pakeitimui pritariame;
pakeitimams pritariame;
pakeitimui pritariame;
pakeitimams pritariame,.
Pritardami siūlomiems 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pakeitimams ir 18 straipsnio 4 dalies papildymui nauju 7 punktu dėl amžiaus cenzo korekcijų, norime pabrėžti, kad siūlomas amžiaus cenzo švelninimas būtų viso labo tik labai griežto skandinaviškojo modelio taikymas – Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje alų ir vyną leidžiama parduoti ir vartoti nuo 18-os metų, o spiritinius gėrimus tik nuo 20-ties. Likusioje Europoje alkoholio pardavimo amžiaus cenzas yra nuo 18-os metų, o net septyniose šalyse alus ir vynas nuo 16-os, kuomet stiprieji nuo 18-os metų (Austria, Belgija, Danija, Vokietija, Liuksemburgas, Šveicarija, Malta). 22 straipsnio pakeitimams pritariame, tačiau nepritariame 22 straipsnio papildymui nauja 2 dalimi, kuria nustatoma, kad „Savivaldybių tarybos nustato vietas, kuriose leidžiamas alkoholinių gėrimų vartojimas.“ – nepritariame nes, labai tikėtina, kad kiekvienoje savivaldybė bus skirtingos taisyklės/ribojimai dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viešų renginių metu, kas verslui labai apsunkina veiklos prognozavimą bei planavimą, įskaitant ir investicijų planavimą. 28 straipsnio pakeitimui pritariame;
pridedame keletą papildomų pastabų/argumentų: 1. Socialinių tinklų paskyrų įtraukimas į AKĮ 29 str. 2 d. yra logiškas, nes socialiniai tinklai seniai pakeitė interneto svetaines, dauguma gamintojų interneto svetainių net nekuria; atitinkamai vien tam, kad galėtų internete skelbti tam tikrą informaciją, nėra logiška ir teisinga įpareigoti subjektą kurti atskirą interneto svetainę, kurios kūrimas ir išlaikymas kainuoja brangiau. Nesuprantami argumentai, kodėl dabartiniame reguliavime yra išskirti socialiniai tinklai kaip „blogesnis“ dalykas, lyginant juos su interneto svetaine. 2.
ženklinant alkoholinius gėrimus gali būti nurodomi ir gamintojų bei prekybininkų interneto svetainių adresai ir tokia praktika taikoma, todėl, siekiant vienodo reguliavimo, yra tikslinga tai įtvirtinti įstatyme, papildant socialiniais tinklais. 3. Pritariame siūlymui alkoholio reklama nelaikyti objektyvios pažintinės, mokslinės ir istorinės informacijos apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus. Ši nuostata turi būti įtvirtinta įstatyme, kad visiems būtų aišku, jog objektyvią informaciją galima skelbti ir ji nebus laikoma AKĮ pažeidimu. Nesant šios nuostatos įstatyme netgi objektyvi informacija, pvz., istorinė ar pažintinė informacija apie alkoholio vartojimą negali būti skelbiama, nes už tai gresia sankcijos. Neteisinga ir tai, kad Lietuvos aludariai, kurių produktai gauna įvairius tarptautinius apdovanojimus, negali viešai paskelbti šios informacijos, nes NTAKD dabar taiko tokią praktiką, kad straipsnio apie tai, kad kuris nors prekinio ženklo alus laimėjo tarptautinį apdovanojimą, internete skelbti negalima. Paskelbti apie konkretų apdovanojimą, nenurodant prekinio ženklo, neįmanoma. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą. 5. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius, 2021-09-21 Nepritaria įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams. Nepritarti Pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam sujungtam įstatymo projektui. 6. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-09-213
kad savivaldybių nuomonė dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 17, 18, 18¹, 22, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-646 <...> yra nevienareikšmė. Teikiame savivaldybių pastabas.
<...>
kurios savivaldybės nepritaria 22 straipsnio pakeitimui ir siūlo palikti šiuo metu galiojančią nuostatą. 2.
papildymui nauja 2 dalimi („2. Savivaldybių tarybos nustato vietas, kuriose leidžiamas alkoholinių gėrimų vartojimas.“). Savivaldybių nuomone, bus sudėtinga ir licencijų turėtojams, ir kontrolę vykdantiems pareigūnams, nes kiekvienoje savivaldybėje galės būti taikomi skirtingi ribojimai vartoti alkoholinius gėrimus. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad 22 straipsnis nustato alkoholinių gėrimų vartojimo ribojimą ir kur draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus (o ne kur leidžiama). 3. Kai kurios savivaldybės nepritaria 22 straipsnio 3 dalies pakeitimui („3. Lietuvos Respublikoje draudžiama asmenims iki 18 20 metų vartoti alkoholinius gėrimus, ar jų turėti, o asmenims nuo 18 iki 20 metų draudžiama vartoti ar turėti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų.). Savivaldybių nuomone, tai prieštarauja Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018-2028 m. programai. Taip pat bus apsunkintas prekybininkų darbas, kai reikės tikrinti ir amžių, ir alkoholio koncentraciją. 4. Dalis savivaldybių nepritaria 22 straipsnio 4 dalies pakeitimui bei siūlo palikti šiuo metu galiojančias nuostatas. Pritarti iš dalies Žr. pagal LR Vyriausybės pasiūlymą Nr. 1. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 7. Lietuvos verslo konfederacija, 2021-08-125
siūlome aiškiai įvardyti, kad reklama nebūtų laikoma informacija apie alkoholinius gėrimus socialinių tinklų paskyrose ar kitur, kuomet viešojo maitinimo įstaigos siūlo maisto ir vyno derinimo rinkinius, vyno, alaus, kitų alkoholinių gėrimų ir maisto degustacijas, gėrimų meniu, nes šiuo metų įstatymo projekto 29 straipsnyje pateikta formuluotė palieka abejonių, ar minėta informacija, įstatymo projekto priėmimo ir naujos įstatymo redakcijos įsigaliojimo atveju, būtų laikoma reklama, ar ne. Pritarti Žr. pagal Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1 patobulintą įstatymo projektą. 8.
8Lietuvos prekybos įmonių asociacija,
2021-09-205
2¹ 2² <...> Konkrečiai siūlome:
reklamos draudimas netaikomas alkoholinių gėrimų reklamai prekybos ar viešojo maitinimo vietose, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose, taip pat mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose neatlygintinai platinamuose spausdintuose leidiniuose, skirtuose išsinešti iš mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietos (kartu tokiai reklaminio pobūdžio informacijai nustatant turinio ribojimus, o taip pat paliekant draudimą skelbti apie kainų sumažinimą, t. y. draudimas organizuoti alkoholinių gėrimų akcijas išliktų);
Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu siūlome papildyti AKĮ 29 straipsnį naujomis 2¹ ir 2² dalimis: „2¹. Reklamos draudimas netaikomas kitai, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytai, informacijai apie alkoholinius gėrimus (tai yra reklaminio pobūdžio informacijai), kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose, taip pat mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose neatlygintinai platinamuose spausdintuose leidiniuose, skirtuose išsinešti iš mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietos, su sąlyga, kad šioje dalyje nurodyta informacija apie alkoholinius gėrimus nepažeidžia šio straipsnio 2² dalies reikalavimų. 2².
2². Mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose, taip pat mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose neatlygintinai platinamuose spausdintuose leidiniuose, skirtuose išsinešti iš mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietos, draudžiama visų formų alkoholio reklama:
1) skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų;
2) kurioje dalyvauja asmenys iki 18 metų;
3) kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan.;
4) siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu;
5) siejanti alkoholio vartojimą su vairavimu;
6) siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu;
7) siejanti alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis;
8) siejanti alkoholio vartojimą su socialine sėkme, padidintu seksualiniu aktyvumu;
9) palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą ar neigiamai atsiliepianti apie abstinenciją ir saikingumą;
10) pateikianti didesnę tūrinę etilo alkoholio koncentraciją kaip alkoholinių gėrimų privalumą;
11) pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus.“ Nepritarti Nepritarti pasiūlymui papildyti Įstatymo 29 str. naujomis dalimis. Tikėtinas plečiamasis vertinimas. Kokia informacija yra leistina mažmeninės prekybos vietose ir viešojo maitinimo vietose, jau yra nurodoma 29 str. 2 dalyje. Nepritarti pasiūlymui dėl nemokamų lankstinukų (spausdintų leidinių), nes tai yra papildoma reklama savo produkcijai, kuri „iškeliauja“ kartu su vartotoju, nemokami leidiniai lengvai platinami, sklaida didelė. 9.
9Lietuvos prekybos įmonių asociacija,
2021-09-205
alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių socialinių tinklų paskyrose leidžiama tik nemokama įrašų apie alkoholinius gėrimus sklaida; Nepritarti Įstatymo projekto Nr. XIVP-646 iniciatoriai siekia, kad nebūtų perkami įrašai iš alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų partnerių, taip pat siekiama uždrausti galimybę socialiniuose tinkluose pirkti mokamą reklamą. 10. Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2021-09-202
atsisakyti sankcijos – licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimo prekybos vietoje, kurioje pakartotinai per trejus metus alkoholiniais gėrimais buvo parduoti asmenims, jaunesniems kaip nustatytas amžius. <...> Kartu svarstytina, kad sankcijų už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo pažeidimą atgrasomasis poveikis galėtų būti pasiektas didinant AKĮ 34 straipsnio 4 dalyje numatytus baudų dydžius. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu siūlome panaikinti AKĮ 34 straipsnio 18 dalį. Nepritarti Numatyta sankcija yra būtina ir proporcinga, siekiant mažinti vartojimą ir alkoholio prieinamumą nepilnamečiams asmenims. 11. Asociacija „Lietuvos tėvų forumas“, 2021-11-11 Kreipiamės į Jus, norėdami išsakyti savo poziciją, dėl Seime pateikto Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 17, 18, 18(1), 22,
ir kviečiame Seimo narius balsuoti PRIEŠ šį projektą. <...> kviečiame nepritarti pateiktiems Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams. Nepritarti Pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam sujungtam įstatymo projektui. 12.
importuotojų asociacija, 2021-11-221
<...>
Suprasdami Lietuvos situaciją nesiūlome iš esmės keisti daugelio taikomų alkoholio kontrolės priemonių, tačiau manome, kad šiuo metu Lietuvoje taikomos kai kurios alkoholio kontrolės priemonės sudaro nevienodas sąlygas Lietuvoje veikiančių bendrovių veiklai ir taip pažeidžia konkurencijos sąlygas rinkoje, diskriminuoja Lietuvos gamintojus ir ne visada yra taikomos tikslingai. <...>Pritariame Įstatymo projekte siūlomam 16 straipsnio 3 dalies pakeitimui, kuris leistų mugėse bei parodose prekiauti alkoholiniais gėrimais iki 15 procentų. Tačiau prašome Seimo komitetų įvertinti ir apsvarstyti galimybę 15 procentų taikyti ne tik mugėse ar parodose, tačiau ir visuose masiniuose renginiuose. Mums sunkiai paaiškinamas ir nesuprantamas skirtumas tarp mugės ir/ar masinio renginio (pvz. Kaziuko mugė Vilniuje). Manome, kad visi alkoholiniai gėrimai turi būti vertinami vienodai ir jiems nustatytos vienodos sąlygos, kurios neišskirtų vienų alkoholinių gėrimų rūšių iš kitų ir taip neribotų konkurencijos sąlygų jais prekiaujančioms bendrovėms. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus siūlome prekybai mugėse, parodose bei masiniuose renginiuose taikyti vieną – t.y. alkoholio koncentracijos procento ribojimą nustatant jį ties 15 ar 22 procentų riba kaip yra daugelyje Europos valstybių, tačiau atsisakyti perteklinio ribojimo gėrimų prekybai pagal jų gamybos būdą, kadangi tam nėra logiško paaiškinimo ir pagrįstų argumentų. Koreguojant keičiamą 16 straipsnį šiuo aspektu kartu reikėtų taikyti ir 18 straipsnio tam tikrų dalių pakeitimus. <..> Pažymime, kad pagal mūsų turimus duomenis Europoje nėra praktikos, kad prekybai būtų taikomi ribojimai pagal alkoholinio gėrimo pagaminimo būdą, o ne tik laipsnius. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto pagal Seimo narių grupės 2021-12-14 pasiūlymą Nr. 17, kuriam buvo pritarta, patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą. 13.
importuotojų asociacija, 2021-11-222
alkoholinių gėrimų būtų galima nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro ir sekmadieniais. Nepritarti Pritarta Seimo nario A. Petrošiaus 2021-06-22 pasiūlymui nekeisti galiojančios tvarkos. Susijusios nuostatos iš Projekto išbrauktos. Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą. 14. Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija, 2021-11-223
pateiktame Įstatymo projekte numatytoms nuostatoms 18 ir 20 metų asmenims taikyti skirtingus ribojimus įsigyti bei vartoti alkoholinius gėrimus. Mūsų vertinimu amžiaus cenzas yra politinis sprendimas, kuris negali sukurti papildomų konkurenciją iškraipančių sąlygų rinkoje. Į tai dėmesį atkreipė ir Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, kurios išvadoje Vyriausybei teigiama: „Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 ir 5 dalyse siūloma įtvirtinti draudimą asmenims nuo 18 iki 20 metų vartoti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų. Tokia nuostata gali sukurti skirtingas konkurencijos sąlygas alkoholį gaminantiems ir juo prekiaujantiems ūkio subjektams. Pavyzdžiui, ūkio subjektai, prekiaujantys 14 laipsnių stiprumo vynu jį galės parduoti asmenims nuo 18 iki 20 metų, o prekiaujantys 16 laipsnių vynu – jau nebegalės“. <...> siūlome atsisakyti alkoholinių gėrimų įsigijimo bei vartojimo galimybės diversifikavimo pagal amžių ir priimti politinį sprendimą dėl bendro ir vienodo amžiaus cenzo visiems alkoholiniams gėrimams neiškraipant rinkoje esančios konkurencijos ir galimybių konkuruoti skirtingais produktais prekiaujančioms bendrovėms. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2) – galiojantis amžiaus cenzas (20 m.) nepakeistas. 15.
importuotojų asociacija, 2021-11-225
Įstatymo projekte pateiktiems siūlymams keisti 29 straipsnį aiškiau reglamentuojant kas nėra laikoma alkoholinių gėrimų reklama. Pabrėžiame, kad leidžiant skelbti informaciją socialiniuose tinkluose nebus sudarytos papildomos galimybės alkoholinių gėrimų reklamai, kadangi šiuo atveju būtų leidžiami tik nemokami įrašai, kurie prieinami auditorijai, kuri specialiai ieško išsamesnės informacijos apie produktus. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu soc. tinkluose Lietuvos vartotojas lengvai gali prieiti ir rasti informaciją apie visus užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų produktus, tačiau dėl galiojančių Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų Lietuvos gamintojai negali skelbti visiškai jokios informacijos ir pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – NTAKD) reikalavimus turėjo panaikinti net ir prieš tai buvusius įrašus priėmus Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus. Siūlome Įstatymo projekte aiškiai įvardinti, kad 29 straipsnyje įvardyta informacija, kuri nėra laikoma alkoholinių gėrimų reklama gali būti skelbiama mažmeninės prekybos vietose neribojant informacijos pateikimo formos bei priemonių, kadangi šiuo metu net ir leidžiamos informacijos skelbimo išimtinai tik mažmeninės prekybos vietose priklauso nuo subjektyvaus NTAKD specialistų ir vadovybės vertinimo. (Pvz. neleidžiama apšviesti laikino alkoholinių gėrimų stovo prekybos vietoje, tačiau šaldytuvas paženklintas konkretaus prekės ženklo simbolika ir apšviestas bei matomas kur kas labiau nei laikinas stovas yra leidžiamas traktuojant jį kaip prekybinę įrangą). Nepritarti Galimi piktnaudžiavimai, bandymai apeiti ir atkreipti dėmesį į konkrečius produktus. Siūloma nekeisti, t. y. palikti individualiam priežiūros įstaigos vertinimui. 16.
16Jaunųjų gydytojų asociacija,
2021-11-23 <...> Apmaudu, kad Įstatymo korekcijos siūlomos nesulaukus Lietuvoje vykdomų mokslinių tyrimų, vertinančių šių priemonių efektyvumą, galutinių rezultatų, nors dabartinės politinės kadencijos pradžioje buvo žadėta į tai atsižvelgti. Iki šių tyrimų rezultatų teigti, kad dabar Lietuvoje taikomos alkoholio kontrolės priemonės yra „nepasiteisinusios“, „nereikšmingos“ ar „neveiksmingos” - neprofesionalu ir neatsakinga. <...> Lietuva šiuo metu užima 5 vietą tarp daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių pasaulyje. Iki šiol su alkoholio vartojimu susiję net 24 proc. mirčių Lietuvoje (Europos sąjungos vidurkis - 10,1 proc.). Alkoholio vartojimas lemia 50 priešlaikinių mirčių, tenkančių 100 000 gyventojų Lietuvoje kasmet.9 Be to, alkoholio vartojimo sukeltos problemos Lietuvai kasmet kainuoja 4,2 proc. PSDF (atitinkamai 4 % Lietuvos BVP). Tai - didžiausias rodiklis OECD šalyse. Ypatingą dėmesį norime atkreipti į siūlomų Įstatymo pakeitimų įtaką jaunimui, atliepiant į siekį mažinti minimalų alkoholio vartojimo amžių. Žmogaus organizmas ir psichologija formuojasi maždaug 25 gyvenimo metus. Iki tol jaunas žmogus yra lengviau paveikiamas žalingos informacijos srauto ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo. To įrodymus matome įvairiuose tyrimuose <...>. <...>PSO Europos padalinys, atlikęs Europos šalyse taikomos politikos ir mokslo straipsnių analizę, rekomenduoja priimti griežčiausius įmanomus alkoholio reklamos ribojimus, atkreipdamas dėmesį į reklamos valdymo sunkumus, kylančius dėl sparčiai besivystančių socialinių tinklų - šalia jau išbandytų ribojimų būtina ieškoti naujų būdų apsaugoti visuomenę nuo alkoholio reklamos įtakos. Pabrėžiame, kad siūlomiems Įstatymo pakeitimams šiuo metu nepritaria ir Lietuvos gyventojai. Remiantis 2021 m.
Remiantis 2021 m. BNS užsakymu atliktos apklausos duomenimis, didžioji dalis gyventojų nepalaiko alkoholio prekybos ir reklamos ribojimų peržiūrėjimo, amžiaus, nuo kurio būtų galima įsigyti alkoholio, jauninimo (tarp labiau nepritariančių - ir tie asmenys, kurie negali įsigyti alkoholio dėl amžiaus), taip pat - pardavimo valandų liginimo. Matant tokius apklausos duomenis, lieka neaišku, ką iš tiesų gina Seimo nariai ir Vyriausybė - Lietuvos piliečių ar alkoholio pramonės interesus. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad pandeminiu laikotarpiu alkoholio vartojimas tampa papildomu faktoriumi, skatinančiu SARS-CoV-2 viruso plitimą ir sunkinančiu sveikatos apsaugos sistemos naštą. Tarptautinių ekspertų grupė dar 2021 m. pradžioje nurodė, kad alkoholio vartojimas yra COVID-19 plitimą ir komplikacijų riziką didinantis veiksnys, lemiantis ir kitas sveikatos bei socialines problemas, apsunkinančias visą sveikatos priežiūros sistemą. <...>Tarp tyrėjų grupės rekomenduojamų problemos valdymo priemonių yra: alkoholio kontrolės politikos priemonių išlaikymas ir griežtinimas; alkoholio prieinamumo ir įperkamumo mažinimas; alkoholio vartojimo uždraudimas viešose vietose, pavyzdžiui, paplūdimiuose. Remiantis ekspertinėmis rekomendacijomis, galima daryti prielaidą, kad šiuo metu siūlomas alkoholio kontrolės politikos priemonių švelninimas galimai trukdytų pandemijos valdymui17. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių prašome LR Vyriausybės persvarstyti sprendimą palaikyti Įstatymo pakeitimus, LR Sveikatos apsaugos ministeriją ir ministrą raginame išreikšti aiškią ir tvirtą poziciją Lietuvos žmonių sveikatos labui, o LR Seimo narius skatiname nepritarti siūlomiems Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams, taip užtikrinant apčiuopiamų rezultatų duodančios alkoholio kontrolės politikos tęstinumą. Lietuvos visuomenė neturi mokėti suinteresuotų asmenų pataikavimo alkoholio pramonei kainos. Susipažinta Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr.
XIVP-646(2). 17. Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, 2021-11-23
<...>
Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, raginame: · Nepritarti alkoholio ir narkotinių medžiagų prieinamumą didinantiems teisės aktų projektams; · Skatinti jaunimą ir šeimas nevartoti alkoholio ir narkotikų, diegiant aktyvias politines priemones; · Skubiai imtis priemonių, užtikrinančių tinkamą Programos įgyvendinimą bei kontrolę, griežtinti alkoholio ir narkotinių medžiagų prieinamumo politiką. Susipažinta Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 18. Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2021-12-07 <...>Projektuose įvardinti alkoholio kontrolės politikos pakeitimai iš esmės prieštarauja mokslo įrodymams:
1) Planuojama prailginti alkoholio prekybos laiką sekmadieniais – galėtų būti prekiaujama nuo 10 iki 20 val. Sisteminė 22 tyrimų apžvalga rodo, kad prailginus prekybos alkoholiu laiką padaugėja užpuolimų, netyčinių sužalojimų, viešosios tvarkos pažeidimų, vairavimo išgėrus atvejų. Ilginant prekybos laiką didėja alkoholio vartojimo sąlygojama žala. 2) Nuo 2023 m. leisti vartoti visokio stiprumo alkoholinius gėrimus asmenims nuo 18 metų. Minimalus leistinas 20 metų alkoholio vartojimo amžius yra veiksminga priemonė, mažinanti nepilnamečių alkoholio vartojimą ir užkertanti kelią neigiamoms pasekmėms, kurias gali sukelti nepilnamečių alkoholio vartojimas. Alkoholio prieinamumo didinimas mažinant minimalų leistiną alkoholio vartojimo amžių iki 18 metų padidins alkoholio vartojimą ir su juo susijusią žalą.
Tinkamai įgyvendinimas minimalus leistinas 20 metų alkoholio vartojimo amžius sumažina su alkoholiu susijusių eismo įvykių skaičių ir alkoholio vartojimą tarp jaunimo, taip pat apsaugojo geriančius asmenis nuo ilgalaikių neigiamų pasekmių, kurias jie gali patirti suaugę, įskaitant priklausomybę nuo alkoholio ir kitų narkotikų, nepalankias gimdymo pasekmes, savižudybes ir žmogžudystes. 3) Sudaryti sąlygas teikti informaciją apie alkoholinius gėrimus pristatymo vartotojams paslaugas teikiančiose interneto platformose. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad alkoholio reklama skatina jaunimą pradėti anksčiau vartoti alkoholius gėrimus, o jau vartojančius – jo suvartoti daugiau. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrimas 5 parodė, kad alkoholio vartojimo padaryta ekonominė žala – dėl ankstyvų mirčių, ligų, nedarbingumo, sumažėjusio darbuotojų produktyvumo, nusikalstamumo ir teisėsaugos sąnaudų, avarijų, vaikų apsaugos, socialinių pašalpų − Lietuvoje 2015-2016 m. siekė ne mažiau kaip 320 mln. eurų (0,85 proc. Lietuvos BVP). Dėl alkoholio vartojimo sąlygotų priešlaikinių mirčių nulemto prarasto produktyvumo kaštų Lietuva dar visai neseniai pirmavo Europoje. Šių nuostolių alkoholio pramonės sumokami mokesčiai nepadengia. Jau nekalbant apie tai, kad nėra mokesčių, kurie pateisintų smurtą prieš vaikus, jų apleistumą, skurdžius psichikos sveikatos rodiklius ir perkrautą sveikatos priežiūros sistemą. Be to, siekis padidinti alkoholio sąlygojamus sveikatos priežiūros sistemos kaštus, ypač keistai atrodo pandemijos fone, kuomet sveikatos sistema ir taip yra nualinta. Sveikatos rodiklių ir alkoholio daromos žalos mažėjimo tendencijos ypač pastebimos 2008−2009 ir 2016−2018 m., įdiegus kelias veiksmingas priemones vienu metu.
Alkoholinių gėrimų vartojimas per trejus pastaruosius metus sumažėjo beveik 3 litrais, tuo pat metu svariai išaugo pajamos iš alkoholio akcizų, reikšmingai pagerėjo sveikatos rodikliai, ypač sparčiai mažėjo savižudybių, smurtinių mirčių, sergamumo tik alkoholio sąlygotomis ligomis rodikliai. Lietuvos statistikos departamento kas penkerius metus atliekamo Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimo duomenimis, nuo 55,6 proc. 2014 m. iki 38,4 proc. 2019 m. sumažėjo rizikingai alkoholį vartojusių vyrų ir moterų dalis. Per šį laikotarpį sumažėjo ir 15-24 m. amžiaus asmenų alkoholio vartojimas. Tuo pat metu dvigubai išaugo niekada gyvenime rizikingai alkoholio nevartojusių asmenų dalis. 2020 m. pakartotas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad visuomenė vis labiau palaiko alkoholio kontrolės politikos priemones – ypač įsigijimo amžiaus padidinimą, reklamos draudimą ir alkoholio pardavimo laiko trumpinimą. Didėja ir besikreipiančių pagalbos dėl priklausomybės ir suteiktų paslaugų apimtys. Stebėdami itin didelį alkoholio pramonės ir jos samdomų lobistų aktyvumą suprantame, kad LR Seimo nariai patiria didelį spaudimą, kurio tikslas − švelninti alkoholio vartojimo kontrolės politikos priemones. Nors Lietuva per pastarąjį dešimtmetį padarė reikšmingą proveržį mažindama su alkoholio vartojimu susijusią žalą, tačiau tebesame šalis, kurioje vyrų gyvenimo trukmė gėdingai trumpa, o alkoholio vartojimas vis dar gerokai lenkia ES vidurkį. <...> Susipažinta Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 19. Alkoholinių gėrimų mažųjų platintojų ir
visą įstatymą būtų prasminga iš naujo perrašyti. Tačiau dabar svarstomi pakeitimai yra prasmingi, nes spręs kai kurias problemas.
paskirties patalpa, pritariame. Tai žingsnis iš beprasmių apribojimų racionalumo link. 17 ir 18 straipsnio pakeitimai, kuriuos ir sekmadienį leidžiama prekiauti alkoholiu iki 20 val. pritariame. Apribojimas nebuvo veiksnus sprendžiant pirmadienio pagiringų darbuotojų problemas, tačiau sukelia daug beprasmių problemų eiliniam vartotojui, skatina jį kaupti alkoholini gėrimų atsargas. 18 straipsnyje 3 punkte esantį apribojimą parodose ir mugėse prekiauti tik natūralios fermentacijos gėrimais tik iki 15% alkoholio tūrio siūlome naikinti, nes jis neturi prasmės. Gėrimai parodose ir mugėse parduodami išsinešimui. Taigi nesukelia jokių problemų kokio stiprumo jie bebūtų. Siūlytume tokią formuluotę: 18.3: natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, – parodose ir mugėse;”
pakeitimui, kuriuo asmenims nuo 18 iki 20 metų leidžiama turėti ir vartoti alkoholį iki 15% iš esmės pritariame. Tai geriau, nei dabartinis apribojimas. Manome, kad Lietuvos jaunimas vertas pasitikėjimo. Tuo labiau, kad sveikatos ir socialines problemas gimdo ne alkoholio prieinamumas, o nemokėjimas jo saikingai vartoti. Vartojimo įpročius reikia formuoti, o ne drausti. Amžiaus cenzo sugrąžinimas į ankstesnį lygį (18 m) praplečia ir darbo jėgos rinką, nes dabar įmonės patiria darbuotojų trūkumą. 29 straipsnio pakeitimui, kuriuo praplečiamas apibrėžimas, kas nelaikoma alkoholio reklama ir socialinių tinklų paskyros prilyginamos interneto svetainėmis, pritariame. Tai yra logiška, nes daugybė alkoholio prekybos įmonių (restoranai, barai) interneto svetainių neturi. Jas jiems atstoja socialinių tinklų paskyros, į kurias patenka tik suinteresuoti asmenys. Tačiau nematome prasmės 29 straipsnyje vardinti tai, kas nelaikoma reklama prekybos vietose ir interneto svetainėse.
Vardijamas automatiškai sukelia ateities problemas, nes atsiradus naujiems žymėjimo reikalavimams ar naujai savaime suprantamai informacijai apie alkoholinius gėrimus, reiks keisti ir įstatymą. Dabar prekybos vietose matome specialius stendus, žymėjimus „Tavo barui“ ar nuotraukas ir kitokią informaciją, kuri galėtų būti laikoma reklama, tačiau nustatyti ribą tarp reklamos ir išstatymo beveik neįmanoma. Tuo labiau tai taikytina gamintojų ir pardavėjų svetainėms. Ten yra gerokai daugiau informacijos, nei kaina ir pavadinimas. Narkotikų, tabako ir alkoholio departamentas, prižiūrintis įstatymo vykdymą, mūsų nuomone, labai subjektyviai ir laisvai interpretuoja informacijos pateikimą prekybos vietose. Tuo labiau, kad jis neturi pajėgumų prižiūrėti visą rinką. Įstatymai, kurių vykdymas neužtikrinamas tik diskredituoja valdžią. Todėl jie neturėtų būti priimami.
Rekomenduojame antrą 29 straipsnio dalį trumpinti: „Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija. ,alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama Mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose bet kokios informacijos pateikimas nelaikomas reklama. Reklama nelaikomos ant alkoholinių gėrimų prekių esančios nuorodos, kurios nukreipia į alkoholinių gėrimų gamintojų interneto svetaines ar socialinių tinklų paskyras. Reklama nelaikoma objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus. Alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių socialinių tinklų paskyrose leidžiama tik nemokama įrašų apie alkoholinius gėrimus sklaida.“ Pritarti iš dalies Žr.
Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 20. Nepriklausomų mažųjų alaus gamintojų asociacija,
straipsnio 1 dalies pakeitimui. 2. Pritariame 17 straipsnio 4 dalies pakeitimui, nustatant vienodą prekybos alkoholiniais gėrimais laiką visomis savaitės dienomis. Tai sukurs patogumą prekybos įmonėms ir gyventojams, o tie, kurie nori įsigyti alkoholinių gėrimų, visuomet ras galimybę jų įsigyti bet kuriuo paros metu. 3. Dėl 18 straipsnio pakeitimo,- mūsų nuomone nėra tikslinga keisti esamą tvarką ir leisti pirkti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų ar diferencijuoti įsigyjimo amžių pagal etilo alkoholio koncentraciją. Tai įves painiavos prekybos įmonėse, sukurs nepatogumą tiek prekiaujantiems, tiek įstatymo vykdymą kontroliuojančioms institucijoms. 4. Dėl 29 straipsnio pakeitimo, - mūsų nuomone turi būti atsisakyta nuostatos reikalauti, kad reklama nelaikoma viešinimas tik registruotų prekinių ženklų ir prekinių pavadinimų. Smulkiam verslui registruoti prekinius ženklus yra brangu, be to, smulkus verslas turi būti lankstus ieškodamas rinkoje nišos savo produktams ir, lyginant su didžiaisiais gamintojais, smulkiesieji gana dažnai keičia produktų pavadinimus, kuria naujus prekinius ženklus iki atranda deramą ilgalaikį sprendimą. Jeigu iš tiesų norite palaikyti smulkųjį verslą, tuomet šio reikalavimo panaikinimas būtų reikšminga pagalba. 5. Pritariame 29 straipsnio šiems keitimams „...informacija pateikiama alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose. Reklama nelaikomos ant alkoholinių gėrimų prekių esančios nuorodos, kurios nukreipia į alkoholinių gėrimų gamintojų interneto svetaines ar socialinių tinklų paskyras.
Reklama nelaikoma objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus. Alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių socialinių tinklų paskyrose leidžiama tik nemokama įrašų apie alkoholinius gėrimus sklaida.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 21. Europos alkoholio rinkodaros stebėsenos centras (European Center for Monitoring Alcohol Marketing – EUCAM), 2021-12-13 (oficialus vertimas):
Utrechtas,
Respublikos Seimo nariams Laiškas dėl siūlomų Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų, apie kuriuos mus įspėjo Lietuvos Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija. Europos alkoholio reklamos stebėsenos centras (EUCAM) reiškia susirūpinimą dėl galimo Jūsų dabartinės alkoholio politikos, įtvirtintos Lietuvos alkoholio kontrolės įstatyme, sušvelninimo. Neperdėsiu pasakydamas, kad Lietuva dažnai yra įvardijama kaip viena iš pavyzdinių Europos šalių dėl savo veiksmingos alkoholio politikos, atitinkančios Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas. Todėl nenuostabu, kad EUCAM yra susirūpinęs dėl siūlomų dabartinio alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų, ypač susijusių su skaitmenine alkoholio reklama. EUCAM yra Europos mokslininkų ir NVO tinklo organizacija, kurios tikslas – skatinti mokslinius tyrimus apie alkoholio reklamos poveikį nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų grupių alkoholio vartojimui bei informuoti apie šių tyrimų rezultatus. Kalbant apie minėtas rizikos grupes labai svarbu, kad alkoholio prieinamumas būtų ribojamas ir kad alkoholio reklama būtų reglamentuojama įstatymais.
EUCAM šiuo metu koordinuoja Europos Komisijos užsakytą tyrimą dėl skaitmeninės alkoholio reklamos poveikio ir skaitmeninės alkoholio reklamos taisyklių efektyvumo. Į šį tyrimą sistemingai yra įtraukiama teigiama Lietuvos patirtis. Nenuostabu, kad alkoholio pramonė visame pasaulyje optimaliai išnaudoja daugybę reklamos socialinėje žiniasklaidoje galimybių. Nepilnamečiai taip pat yra pasiekiami ir skatinami eksperimentuoti su alkoholiu, pasitelkiant vadinamuosius apmokamus influencerius. Dažnai siūloma galimybė užsisakyti alkoholinių gėrimų internetu. Tėvai ir suaugusieji apskritai dažnai apie tai nieko nežino. Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad alkoholio gamintojų teiginys, jog skaitmeninė alkoholio reklama nėra nukreipta į nepilnamečius, yra klaidingas. Visiškai suprantama, kad Jūsų šalyje taip pat veikia tam tikros jėgos, siekiančios švelninti alkoholio politiką. Visos vyriausybės susiduria su aktyvaus alkoholio gamintojų, prekybos centrų ir maitinimo sektoriaus lobizmo problema. Tačiau Jūsų vyriausybė priėmė sprendimą išlaikyti tinkamą visuomenės sveikatos interesų ir šių ekonominių interesų balansą. Tuo pat metu Lietuvoje vis dar yra pakankamai alkoholio suaugusiems geriantiesiems. Dėl šių priežasčių Jūsų šalies vyriausybė užsitarnavo kitų valstybių vyriausybių, daugybės alkoholio žalą tyrinėjančių mokslininkų ir EUCAM pagarbą. Dabartinė Jūsų alkoholio politika praktiškai lemia mažesnį su alkoholiu susijusių mirčių, nelaimingų atsitikimų skaičių, saugesnę vaikų padėtį namuose bei apsaugo visuomenę nuo didžiulių kaštų. Todėl mes tikimės, kad Lietuva ir toliau vykdys dabartinę veiksmingą Lietuvos alkoholio politiką. Europos alkoholio reklamos stebėsenos centro (EUCAM) prezidentas ir Olandų Alkoholio politikos instituto STAP direktorius Wim van Dalen, Msc. Susipažinta Žr.
Susipažinta Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 22. Šiaurės šalių alkoholio ir narkotikų politikos tinklas, 2021-12-13 Dokumentas gautas anglų kalba. Susipažinta Oficialaus vertimo iki Komiteto posėdžio nebuvo. 23. Alcohol Action Ireland, 2021-12-14 (oficialus vertimas):
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
laiškas dėl siūlomų Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų, apie kuriuos mus įspėjo Lietuvos Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija. Tarptautiniu mastu, ypač Europos valstybėse, Lietuvos alkoholio kontrolės įstatymas yra laikomas veiksmingų teisės aktų, įgyvendinančių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadinamąsias efektyviausias intervencijas (angl. „best buys“ ) rekomenduojamos politikos – didinti alkoholinių gėrimų kainą (mokesčius), mažinti prieinamumą ir apriboti alkoholio reklamą – pavyzdžiu. Pastaruoju metu dėl šių priemonių alkoholio vartojimas per labai trumpą laiką sumažėjo nuo 14 litrų vienam gyventojui 2015 m. iki 11,1 litro 2019 m. Taip pat labai sumažėjo su alkoholiu susijusių mirčių skaičius ir žala bei pailgėjo tikėtina gyvenimo trukmė (ypač vyrų tarpe). Tai neliko nepastebėta tiek nacionalinių, tiek ir tarptautinių organizacijų bei Pasaulio sveikatos organizacijos. Lietuva yra viena iš penkių šalių, kurios per pastaruosius penkerius metus labiausiai sumažino alkoholio vartojimą. Dabartiniai teisės aktai yra išsamūs ir kai kurie ypatingi jų aspektai, kaip antai 20-ties metų legalaus alkoholio vartojimo pradžios amžius, griežtas reklamos draudimas bei kitos priemonės užtikrina, kad rezultatai bus tvarūs ir leidžia kurti sveikesnę Lietuvos gyventojų ateitį. Taip pat svarbu pabrėžti, kad į jaunimą orientuota politika (pvz., amžiaus riba iki 20 metų ir reklamos apribojimai) yra ypač svarbi kaip ilgalaikė investicija į visuomenės sveikatos gerinimą. Airijoje mes taip pat rengiame teisės aktus, pagrįstus PSO „best buys“.
Visuomenės sveikatos (alkoholis) įstatyme yra keletas elementų, susijusių su reklamos sporto ir vaikams skirtuose renginiuose kontrole ir alkoholio reklamos ribojimu sporto aikštelėje ar šalia jos. Tarp kitų kontrolės priemonių – draudimas reklamuoti lauke, 200 m spinduliu nuo mokyklų bei viešajame transporte. Mes vis dar laukiame, kol bus įgyvendinti įstatymo skirsniai, numatantys alkoholio reklamos turinio apribojimus bei alkoholinių gėrimų reklamos televizijos ir radijo laidose transliacijų ribą. Kalbant apie internetinę alkoholio reklamą, Airijoje parlamentinis komitetas, kuris atlieka prieš teisėkūros procedūrą vykdomą Interneto saugos ir žiniasklaidos reguliavimo įstatymo projekto priežiūrą, rekomendavo uždrausti reklamą vaikams. Akivaizdu, kad visiškas alkoholio reklamos draudimas visoje žiniasklaidoje – tiek tradicinėse, tiek ir internetinėse žiniasklaidos priemonėse – būtų bene paprasčiausia ir veiksmingiausia kontrolės forma šioje srityje, ir šiuo atžvilgiu Lietuva čia užima pirmaujančias pozicijas. Įstatymo pakeitimas ir kelių šių pagrindinių aspektų pašalinimas greičiausiai turės didelių pasekmių tiek alkoholio vartojimui, tiek visuomenės sveikatai. Tokiu atveju, kai sveikatos priežiūros paslaugų teikimo padėtis jau ir taip yra įtempta, būtų neatsakinga imtis priemonių, kurios toliau pablogintų esamą padėtį. Atsižvelgiant į tai, mes tikimės, kad Jūs balsuosite už dabartinės alkoholio kontrolės politikos išlaikymą ir stiprinimą Lietuvoje. Dabar nėra tinkamas laikas nepaisyti mokslo ir PSO propaguojamos geriausios praktikos ir įgyvendinti priemones, kurios turi didelį potencialą padidinti alkoholio daromą žalą ir bendrus visuomenės patiriamus kaštus. Vietoj to, raginame apsaugoti veikiančią, įrodymais pagrįstą alkoholio politiką, kurią Jūs šiuo metu turite. Tai gelbsti žmonių gyvybes. „Alkohol Action Ireland“ direktoriai prof.
Frank Murray (pirmininkas), Hepatologijos & gastroenterologijos konsultantas, prof. Joe Barry MSc, MD, FRCPI, FFPHM, Visuomenės sveikatos specialistas, Catherine Brogan, psichikos sveikatos specialistė, Airija, Pat Cahill, buvęs ASTI prezidentas, James Doorley, Airijos nacionalinės jaunimo tarybos direktoriaus pavaduotojas, Michael Foy, Komunikacijos reguliavimo komisijos finansų vadovas, dr. Mary O’Mahony, visuomenės sveikatos medicinos specialistė ir Heath medicinos specialistė, „HSE South“, dr. Colin O’Driscoll – HSE Vidurio vakarų priklausomybės tarnybos klinikinis vadovas, dr. Bobby Smyth, konsultantas, vaikų & paauglių psichiatras, Tadhg Young, Finansinių paslaugų vadovas. Globėjas prof. Geoffrey Shannon
„Alcohol Action Ireland“ yra registruota Airijos
labdaros organizacija. Registruotos labdaros organizacijos numeris: 20052713 Įmonės Nr.: 378738. CHY: 15342. Susipažinta Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė sveikatos taryba, 2021-09-20
<...>
Taryba, analizuodama ir remdamasi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, nuostatomis, jog trys efektyviausios priemonės kovai su dideliu alkoholio vartojimu ir jo keliama žala yra: alkoholio prieinamumo mažinimas, alkoholio rinkodaros kontrolė, kainų politika, siūlė, kad šios priemonės kompleksiškai turi būti stiprinamos jei valstybė susiduria su neigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis. Todėl Tarybos nuomone, būtina išlaikyti nuoseklią, tęstinę alkoholio kontrolės politiką bei užtikrinti jos įgyvendinimą. Susipažinta Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 2.
Lietuvoje, 2021-09-21 Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) atstovybė Lietuvoje reiškia didelį susirūpinimą dėl ketinimų susilpninti alkoholio kontrolės politiką Lietuvoje. Lietuvoje įgyvendinamos efektyviausios PSO rekomenduojamos priemonės, kurios mažina alkoholio vartojimą ir žalą žmonių sveikatai. PSO pripažįsta Lietuvą esant geros praktikos pavyzdžiu kitoms šalims, kaip šalį įgyvendinusią įrodymais grįstą visapusišką alkoholio kontrolės politiką taikant apmokestinimo, alkoholio prieinamumo mažinimo, reklamos draudimo, minimalaus alkoholio vartojimo amžiaus padidinimo, ankstyvo rizikingo elgesio nustatymo, pagalbos priklausomiems asmenims ir švietimo priemones. Atkreipiame dėmesį, kad alkoholio prieinamumo ribojimas yra viena iš trijų efektyviausių intervencijų, taip vadinamų ‚geriausių pirkinių‘ (best buys), mažinančių alkoholio vartojimą ir žalą sveikatai. Tai reiškia, kad kaštų efektyvumo prasme, priemonė ne tik sumažina alkoholio vartojimą ir susijusią žalą. bet ir reikalauja mažiausiai išteklių lyginant su kitomis intervencijomis ir kad įgyvendinimo eigoje padeda išsaugoti gyvybes ir išteklius. Turimi duomenys aiškiai demonstruoja, kad kuo alkoholis yra prieinamesnis, tuo daugiau jo vartojama ir tuo didesnė žala sveikatai dėl smurto, lytiškai plintančių infekcijų, savižudybių, eismo įvykių ir bendro mirtingumo didėjimo. Net ir nedidelis alkoholio prieinamumo sumažinimas duoda naudos sveikatai ir mažina bendrą žalą, o ypač smurtą ir žalą žmonėms, kurie nevartoja alkoholio (Popova et al.2009; Wilkinson et al., 2016; Sanchez-Ramirez & Voaklander, 2018). Įvairiuose tyrimuose dokumentuojama, kad ilgesnės pardavimo valandos savaitgaliais yra siejamos su didesniu nusikalstamumu ir sužalojimų dažnumu (Grönqvist & Niknami 2014; Hobday et al., 2015), Todėl yra labai svarbu neatlaisvinti alkoholio prieinamumo ribojimų penktadieniais – sekmadieniais.
Yra įvairūs alkoholio prieinamumo mažinimo būdai, pavyzdžiui, trumpinant pardavimo valandas, mažinant pardavimo vietų skaičių ir jų tankumą tam tikrose vietose arba įteisinant didesnį minimalų teisėto alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžių, siekiant apsaugoti jaunimą nuo alkoholio įtakos, kaip galima ilgesniam laikui atidedant gėrimo pradžią jaunimo tarpe ir denormalizuojant alkoholio vartojimą jaunimo tarpe. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad atitolinant amžių, kai pradedama vartoti alkoholį, yra esminis dalykas užkertant kelią su alkoholiu susijusiems sužalojimams jaunų žmonių tarpe bei su alkoholiu susijusių sutrikimų prevencijai bei žalingiems vartojimo modeliams, jauniems žmonėms pasiekus pilnametystės (Dawson et al., 2008; Hingson et al., 2009). Šiuo metu, viena iš keturių jaunų suaugusiųjų mirčių PSO Europos regione (amžiuje nuo 19 iki 24 metų) yra su alkoholiu susiję sužalojimai, kure yra pagrindinė nelemtos statistikos priežastis. Didinant minimalų vartojimo amžių virš 18 metų amžiaus, t. y. laiku kai dauguma jaunų žmonių gauna vairuotojų pažymėjimus, turi potencialą apsaugoti nuo vairavimo išgėrus ir su tuo susijusių avarijų ir mirčių jaunimo tarpe.
Kitų PSO Europos regiono šalių patirtis didinant minimalų alkoholio vartojimo amžių iki 21 metų kartu su kitais svarbiais alkoholio prekybos apribojimais, rodo daug žadančius rezultatus mažinant alkoholio vartojimą ir žalą sveikatai (Neufeld et al., 2021; Tran et al., 2021). .....Alkoholio reklamos poveikis, bet kuriame kontekste, turi neigiamos įtakos alkoholio vartojimui, išgėrimo dažnumui ir ypač alkoholio vartojimo pobūdžiui, ypač jaunimo tarpe (Anderson et al., 2009; Mclure et al., 2016; Smith and Foxcroft, 2009; Jernigan et al., 2017). Alkoholio reklamos ekspansija į skaitmeninę erdvę ypač socialinius tinklus, ypatingai padidina alkoholio reklamos poveikio riziką pažeidžiamoms tokiam poveikiui gyventojų grupėms - vaikams ir jauniems žmonėms (Chambers et al., 2018; Rose et al., 2019). Virtualios socialinės erdvės sukuriamos ir manipuliuojamos ekonominių operatorių taip, kad alkoholio prekiniai ženklai ir viliojantis alkoholio vartojimas įsitvirtina individų savęs supratime ir jų socialiniuose gyvenimuose, kurie vis labiau gyvenami virtualioje erdvėje. Yra duomenų kad COVID-19 pandemija dar labiau paspartino šiuos socialinius pokyčius, kurie jau vyko keletą metų. Spartus skaitmeninių technologijų vystymasis leidžia ‚implantuoti‘ alkoholio reklamą į jaunų žmonių kasdienę socialinę erdvę ir praktiką, efektyviai viliojant jaunimą vartoti alkoholį. Be to, labai tikėtina, kad žmonės, kurie vartoja daugiau alkoholio ir yra ypatingos rizikos grupėje patiria daugiau tikslinės alkoholio reklamos, nes algoritmai veikia taip, kad jie identifikuoja ir tikslingai juos atakuoja skaitmenine alkoholio produktų reklama, tokiu būdu sukuriant užburtą ratą ypač asmenims, kurie jau turi alkoholio vartojimo sutrikimų. (Carah, 2017).
Alkoholio reklamos draudimas yra PSO įvardintas kaip vienas ‚geriausių pirkinių‘ (best buys). Yra labai svarbu neatisakyti nustatytų ribojimų, kad apsaugotume labiausiai pažeidžiamus nuo reklamos poveikio, t.y. jaunus žmones ir žmones, kuriems yra rizika ar kurie jau patiria alkoholio žalą. Be jau paminėtos svarbos tokių priemonių kaip pardavimo valandų ribojimas ir pardavimo ir vartojimo amžiaus didinimas, fizinis alkoholio prieinamumas gali būti reguliuojamas ribojant alkoholio vartojimą ir pardavimą tam tikrose vietose, ypač sveikatos priežiūros ar ugdymo įstaigose/pastatuose ir ribojant pardavimą apsvaigusiems asmenims tiek vartojimui viduje, tiek išsinešimui, bei mažinant pardavimo vietų tankumą. Alkoholio prieinamumo mažinimas didinant minimalų vartojimo amžių, turi būti papildytas tokiomis priemonėmis, kaip laisva nuo alkoholio aplinka, nes moksliniai tyrimai rodo, kad tai labiausiai veikia jaunus vartotojus. Dar daugiau, laisvų nuo alkoholio erdvių nustatymas, tokių – 3 – kaip mugės ir parodos, nestacionarios pardavimo vietos ir kt. padeda denormalizuoti alkoholį ir jo vartojimą, ypač vaikams ir jaunimui, ir užtikrina geresnę jų apsaugą. Siūlomi Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai padidintų alkoholio prieinamumą ir neigiamą alkoholinių produktų reklamos poveikį, ypač jaunimui. Susipažinta Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 3.
biuras, 2021-10-11 Sveikina Lietuvą per pastaruosius kelerius metus įgyvendinus veiksmingas alkoholio kontrolės priemones ir pasiekus teigiamus pokyčius statistikoje. Išreiškia susirūpinimą dėl Seime svarstomų alkoholio kontrolės priemonių laisvinimo. Susipažinta Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 4. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas Departamento vertinimu, Įstatymo projekto nuostatos – prailginti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką sekmadienį; sumažinti asmenų, galinčių vartoti, įsigyti ir turėti alkoholinių gėrimų, amžių; padidinti alkoholinių gėrimų tūrinės etilo alkoholio koncentracijos ribą prekiauti parodose ir mugėse; leisti reklamuoti alkoholinius gėrimus socialiniuose tinkluose - nedera su AKĮ nurodytu tikslu bei valstybės alkoholio kontrolės politikos principais. <…> reikalinga užtikrinti priimtų alkoholio produktų prieinamumo ribojimo priemonių tęstinumą ir poveikio vertinimą. Programoje taip pat minimos trys efektyviausios priemonės kovai su dideliu alkoholio vartojimu ir jo keliama žala: tai – alkoholio prieinamumo mažinimas, alkoholio rinkodaros kontrolė ir kainų politika. Susipažinta Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 5. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas1
(18¹)
atsisakyti nuostatos, kad sandėlis turi būti privalomai registruotas Nekilnojamojo turto registre kaip sandėlis. Išbraukus siūlomą nuostatą, įmonė, jei ji numato vykdyti didmeninę prekybą ne akciziniame sandėlyje, alkoholinių gėrimų didmeninei prekybai galės pasirinkti bet kokią patalpą ir ta patalpa nebūtinai bus sandėlis (netgi gyvenamosios paskirties patalpa), atitinkantis Nekilnojamojo turto registre registruojamo sandėlio kriterijus.
Departamentui nagrinėjant įmonių prašymus išduoti licencijas verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, dažnai pasitaiko atvejų, kai įmonės pageidauja vykdyti didmeninę prekybą iš garažų, gyvenamųjų namų ar prie jų esančių ūkinės paskirties patalpų, netgi daugiaaukščiuose pastatuose esančių butų. Atsisakius nuostatos, kad sandėlio patalpa nebūtinai turėtų būti Nekilnojamojo turto registre registruota kaip sandėlis, Departamentas neturėtų pagrindo neišduoti licencijos vykdyti didmeninę prekybą minėtose patalpose. Išdavus licenciją vykdyti didmeninę prekybą tam neskirtose vietose, gali būti pažeisti ne tik gyventojų interesai, bet ir tokia nuostata prieštarautų Lietuvos Respublikos statybų įstatymo 47 str. 1 d. 1 p. nuostatoms, nustatančioms, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178, alkoholinių gėrimų didmeninei prekybai tokia išimtis nenumatyta. Departamento nuomone, pati sandėlio sąvoka jau suponuoja, kad patalpa turi būti sandėliavimo (sandėlio) paskirties. Visgi, Departamentas, atsižvelgdamas į sandėlio apibrėžime įmonėms, sandėliuojančioms alkoholinius gėrimus ne akciziniuose sandėliuose, nustatytus griežtesnius reikalavimus, dažnai susijusius su papildomais finansiniais kaštais, ir siekdamas tokioms įmonės sumažinti išlaidas, siūlo suvienodinti sąlygas įmonėms, laikančioms alkoholinius gėrimus tiek akciziniuose, tiek ne akciziniuose sandėliuose.
Minimu atveju alkoholinių gėrimų sandėlio apibrėžime siūlytume atsisakyti reikalavimo, kad ne akcizinis sandėlis privalo turėti atskirą įėjimą ir būti nuo kitų patalpų konstrukcijomis atitverta patalpa. Departamento siūlymu, alkoholinių gėrimų didmeninės prekybos sandėlis turėtų būti apibrėžtas kaip sandėlio patalpa, kuri Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip sandėlis ir kurioje vykdoma alkoholinių gėrimų didmeninė prekyba. Pritarti iš dalies Pritarta LR Vyriausybės pasiūlymui Nr. 3 – nekeisti galiojančios Įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalies alkoholinių gėrimų didmeninės prekybos sandėlio sąvokos. Susijusios nuostatos iš įstatymo projekto išbrauktos. Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 6. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas4
Įstatymo projekte siūloma įteisinti draudimą parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip
viršija 15 procentų, asmenims jaunesniems kaip 20 metų. Departamento vertinimu, tai sukeltų papildomą naštą bei nepatogumus alkoholinių gėrimų pardavėjams, kuriems tektų parduodant alkoholinius gėrimus tikrinti ne tik pirkėjų skirtingas amžiaus kategorijas, bet ir alkoholinių gėrimų stiprumą. Be to, siūlomas Įstatymo projekte reglamentavimas, tikėtina, padidins alkoholio prieinamumą jauniems žmonėms. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 7.
departamentas6
AKĮ 29 straipsnio 2 dalies patikslinimai, kad reklama nelaikoma “užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas; ant alkoholinių gėrimų prekių esančios nuorodos, kurios nukreipia į alkoholinių gėrimų gamintojų interneto svetaines; objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus”. Departamentas atkreipia dėmesį, kad ir dabar pagal galiojančias AKĮ nuostatas, atsižvelgiant į ,,alkoholio reklamos“ sąvoką bei susiformavusią teismų praktiką tai nėra laikoma alkoholio reklama. Pritarti iš dalies Žr. pagal Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1 patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-11-03 nutarimas Nr. 9113
Nr. I-857 2, 16, 17, 18, 18¹, 22, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-646 <...> ir pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Projektais siūlomo teisinio reguliavimo tobulinimo:
(toliau – Įstatymas) savivaldybių taryboms yra suteiktos pakankamos teisės riboti alkoholio prekybą savo savivaldybės teritorijoje. Tokios savivaldybių tarybų teisės, nustatytos Įstatymo 18 straipsnio 3, 8 ir 9 dalyse, apima teisę ne tik riboti alkoholio pardavimo laiką, bet ir nustatyti konkrečias teritorijas ar vietas, kur gali būti uždrausta vykdyti prekybą alkoholiniais gėrimais, taip pat teisę riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais švenčių, parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų masinių renginių metu.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti papildomą savivaldybių tarybų teisę savivaldybių tarybų priimtuose įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti vietas, kuriose būtų leidžiama vartoti alkoholinius gėrimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomi Įstatymo 22 straipsnio pakeitimai nustatyti asmens teisės vartoti alkoholinius gėrimus ribojimus žemesnės galios teisės akte nei įstatymas neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamos oficialiosios doktrinos. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves galima laikantis šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis ir jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2014 m. gegužės 9 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai). Pažymėtina, kad Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai panaikinti bendrąjį draudimą vartoti alkoholinius gėrimus viešosiose vietose, bet Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti teisę savivaldybėms pačioms nustatyti vietas, kuriose galėtų būti leidžiama vartoti alkoholinius gėrimus, nėra logiški, nes Įstatyme apskritai nelieka draudimo vartoti alkoholinius gėrimus viešosiose vietose.
Tokia teisė savivaldybėms galėtų būti įtvirtinta tik tuomet, jei draudimas būtų nustatytas Įstatyme, o savivaldybių taryboms būtų įtvirtinta teisė numatyti išimtis, kai tam tikrose viešosiose vietose būtų leidžiama vartoti alkoholinius gėrimus. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, siekiant išlaikyti Įstatymo vientisumą ir nepažeisti konstitucinės doktrinos, tačiau kartu suteikiant savivaldybių taryboms diskrecijos teisę spręsti dėl viešųjų vietų, kuriose, įvertinus objektyvias aplinkybes ir individualias sąlygas, būtų galima leisti asmenims vartoti alkoholinius gėrimus, siūlytina nepanaikinti Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4–7 punktų, tačiau patikslinti Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, siekiant įtvirtinti savivaldybių taryboms teisę nustatyti viešąsias vietas, kuriose būtų galima leisti vartoti alkoholinius gėrimus. Siūlytina Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą patikslinti taip: „4) viešosiose vietose, išskyrus viešojo maitinimo vietas, kuriose išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, ir viešosiose vietose, kuriose priimtas savivaldybės tarybos sprendimas, vadovaujantis šio Įstatymo
keičiamo Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies formuluotė tikslintina taip:
„2. Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti, kuriose viešosiose
vietose leidžiama vartoti alkoholinius gėrimus.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-11-03 nutarimas Nr.
9112
projekte siūlomi Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir naujo 7 punkto bei 22 straipsnio 3 ir 4 dalies pakeitimai (draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, ir alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų, asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, taip pat draudimas asmenims iki 18 metų vartoti (ir prekybos alkoholiniais gėrimais vietose) alkoholinius gėrimus ar jų turėti, o asmenims nuo 18 iki 20 metų – vartoti (ir prekybos alkoholiniais gėrimais vietose) ar turėti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų) sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas alkoholį gaminantiems ir juo prekiaujantiems ūkio subjektams, taip pat sukelia papildomą naštą ir nepatogumų alkoholinių gėrimų pardavėjams, kuriems tektų parduodant alkoholinius gėrimus tikrinti ne tik tai, kokiai amžiaus grupei priklauso pirkėjai, bet ir alkoholinių gėrimų stiprumą. Minėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad nustatomais apribojimais neleistina paneigti tokių esmines ūkinės veiklos laisvės nuostatų kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija; valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus, ūkinės veiklos tarnavimu tautos gerovei negalima grįsti ar pateisinti tokio jos reguliavimo, kuriuo tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai ribojami daugiau, nei būtina viešajam interesui užtikrinti, ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaroma galimybių jai reikštis (inter alia Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 9 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. sausio 15 d. nutarimai).
Įvertinus Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą informaciją ir nustatytą poreikį asmenims nuo 18 metų leisti įsigyti, turėti ir vartoti silpnuosius alkoholinius gėrimus, tačiau kartu atsižvelgiant į išdėstytus argumentus dėl neproporcingo konkurencinio apribojimo, siūlytina leisti asmenims nuo 18 metų vartoti ir turėti alkoholinius gėrimus, neatsižvelgiant į jų stiprumą. Kartu įvertinus sveikatos ekspertų nuogąstavimus dėl to, kaip alkoholio pardavimas pilnamečiams asmenims gali paveikti nepilnamečius asmenis, siūlytina nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki 2023 m. sausio 1 d. ir taip suteikti galimybę adaptuoti valstybines alkoholio vartojimo prevencijos strategijas, socialines reklamas, švietimo apie alkoholio žalą nepilnamečiams asmenims programas ir kitas reikšmingas alkoholio vartojimo prevencijos priemones.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalimi siūlomo Įstatymo pakeitimo, patikslinti Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 ir 5 dalis, o Įstatymo projekto
nustatytas Įstatymo projekto 4 straipsnio 7 dalies, Įstatymo projekto
Pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtam, įstatymo projektui Nr. XIVP-646(2) - – galiojančio amžiaus cenzo (20 m.) nekeisti. Susijusios nuostatos iš Projekto išbrauktos. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-11-03 nutarimas Nr. 9111
(18¹) (1¹)
projekto 1 ir 5 straipsniuose siūloma atsisakyti nuostatos, kad sandėlis turi būti privalomai registruotas Nekilnojamojo turto registre kaip sandėlis. Tokia siūloma alkoholinių gėrimų didmeninės prekybos sandėlio formuluotė yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Statinių (patalpų) klasifikavimo sistema sudaryta taip, kad kiekvienu atveju jų paskirtis sietina su naudojimo ypatybėmis ir pagal ją nustatomi patalpų ir statinių įrengimo reikalavimai (to pagrindu nustatomi higienos, gaisrinės saugos, privažiavimų, parkavimo vietų skaičiaus, kitos infrastruktūros (vandens, nuotekų, elektros, dujų ir kitos), trečiųjų šalių interesų apsaugos ir kiti reikalavimai).
Atsižvelgiant į statinio paskirtį sudaroma galimybė planuoti teritorijas ir skaičiuoti projektinius judėjimo srautus, spręsti kitus riboto ištekliaus – teritorijų – vystymo, urbanizacijos uždavinius. Statinio (patalpos) pagrindinė naudojimo paskirtis yra registruojama Nekilnojamojo turto registre. Nesilaikant Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, statinio naudojimo priežiūrą vykdančios institucijos – savivaldybės – privalėtų taikyti sankcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, jeigu, tarkime, gyvenamosios paskirties patalpose būtų sandėliuojami alkoholiniai gėrimai. Pažymėtina, kad, siekiant geresnių ekonominės veiklos sąlygų, išimtys, kada alkoholinių gėrimų didmeninė prekyba gali būti vykdoma ne tik sandėliavimo paskirties statiniuose (patalpose), ir tokių išimčių taikymo sąlygos turėtų būti nustatytos Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 „Dėl Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Įstatymo projekto aiškinamajame rašte išdėstytus argumentus dėl reikalingumo nustatyti tokias išimtis alkoholinių gėrimų didmeninės prekybos sandėliavimui, įvertins šį poreikį ir priims reikalingus pakeitimus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nekeisti galiojančios Įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalies alkoholinių gėrimų didmeninės prekybos sandėlio sąvokos.
Pritarti Pritarti pasiūlymui nekeisti galiojančios sandėlio sąvokos ir su keitimu susijusius straipsnius iš Projekto išbraukti. Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-11-03 nutarimas Nr. 9115
4. Maisto, gėrimų ir kitų prekių pristatymo vartotojams paslaugą teikiančios interneto platformos („Bolt“, „Wolt“, „Last Mile“ ir kitos), taip pat kitos internetinės tarpininkavimo paslaugų platformos („Pigu.lt“, „Amazon.com“ ir kitos) (toliau kartu – platformos), kurios savo interneto puslapiuose eksponuoja savo partnerių parduodamus alkoholinius gėrimus ir pateikia jų kainas, nėra įtrauktos į Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje pateiktą išlygų sąrašą. Kadangi platformų valdytojai nėra nei alkoholinių gėrimų gamintojai, nei jais prekiaujančios įmonės, šių platformų interneto svetainėse pateikta informacija apie alkoholinius gėrimus yra laikoma alkoholio reklama, pažeidžiančia Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies reikalavimą. Dėl šios priežasties tiek pristatymo paslaugą teikiančios platformos, tiek internetinės platformos, kurios suteikia galimybę savo verslo partneriams naudoti jų valdomas platformas savo prekėms parduoti, negali visa apimtimi įgyvendinti savo verslo modelio. Pažymėtina, kad platformų valdytojai neperima pardavėjo funkcijų atlikimo iš prekybininko, nes prekybininkas valdo prekių sandėlius, asortimentą ir kainodarą bei prisiima atsakomybę užtikrinti, kad prekės gavėjas atitinka amžiaus reikalavimus, o prekės pristatomos nustatytu prekybos alkoholiniais gėrimais laiku. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus tenka prekybininkui. Prekės gavėjas gauna prekybininko išrašytą sąskaitą už prekes.
Susiklosčiusi situacija nulėmė, kad, siekdami nepažeisti įstatymo, platformų valdytojai privalo pašalinti alkoholinių gėrimų atvaizdus ir kainas iš savo interneto svetainių arba tapti mažmeninės prekybos įmonėmis ir gauti licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais iš savivaldybių, kuriose teikia savo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Įstatymo 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse, socialinių tinklų paskyrose ar internetinėse tarpininkavimo paslaugų platformose.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse, socialinių tinklų paskyrose ar internetinėse tarpininkavimo paslaugų platformose. Reklama nelaikomos ant alkoholinių gėrimų prekių esančios nuorodos į alkoholinių gėrimų gamintojų interneto svetaines ar socialinių tinklų paskyras. Reklama nelaikoma objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus. Alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių socialinių tinklų paskyrose leidžiama tik nemokama įrašų apie alkoholinius gėrimus sklaida.“ Pritarti iš dalies Pritarti LR Vyriausybės siūlymui papildyti Įstatymo 29 str. 2 d., numatant, kad reklama nelaikoma informacija internetinėse tarpininkavimo paslaugų platformose.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo pritarta Ekonomikos komiteto pasiūlymui Nr. 1 dėl
pritarta iš dalies. Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 5. Seimo narys Vytautas Mitalas, 2021-10-081
Argumentai: Viešojo maitinimo įstaigoms, siekiant išlaikyti saugius atstumus pandeminiu ir popandeminiu laikotarpiu, tikslinga suteikti tolesnę ribą aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis. Siūlome supaprastinti reguliavimą sezoniniu laikotarpiu suteikiant galimybę aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu nei 100 m atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos. Pasiūlymas:
Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijas išduoda, papildo, rekvizitus patikslina atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija. Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams savivaldybių tarybų nustatyto kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiui.
Vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, parodose ir mugėse, natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, masiniuose renginiuose, taip pat verstis mažmenine prekyba visais alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, išduodamos teisę verstis mažmenine prekyba atitinkamų grupių alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams ne ilgesniam kaip renginio trukmės laikui. Kitos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams neterminuotam laikui. Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, jų turima neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteikia teisę aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu kaip 80 100 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose). Savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis ar apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis laiką ir trukmę.“ Nepritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 6. Seimo narys Audrius Petrošius, 2021-06-22
Įstatymo projektu Nr.
XIVP-646 yra numatyta pakeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str., numatant išplėsti galimybę sekmadieniais išsinešti viešojo maitinimo vietose įsigytus alkoholio produktus papildomomis penkiomis valandomis. Tarptautinės organizacijos nustato, kad viena iš priemonių mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą yra alkoholio prekybos laiko ribojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad per pastaruosius keletą metų pastebimai pasikeitė alkoholio vartojimo įpročiai, tiek gamintojai, tiek vartotojai prisitaikė prie esamos situacijos. Šie įpročių pokyčiai atsispindi statistikoje ir parduotuvių/viešojo maitinimo vietų lentynose esančiame gėrimų asortimente, kur greta alkoholinių gėrimų pastebimai padaugėjo alkoholinių gėrimų gamintojų ir prekybininkų siūlomas nealkoholinių gėrimų pasirinkimas. Siekiant skatinti atsakingą alkoholinių gėrimų vartojimą, nepainioti prie esamo reglamentavimo jau prisitaikiusios visuomenės bei saugoti ją nuo alkoholio vartojimo ir perteklinio vartojimo pasekmių sveikatai, siūloma palikti galioti šiuo metu leistiną alkoholinių gėrimų išsinešimo iš viešojo maitinimo vietų laiką sekmadieniais. Pasiūlymas:
Palikti galioti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti alkoholinius gėrimus, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis. Fiziniams asmenims draudžiama vartoti, laikyti ir gabenti alkoholio produktus atidarytoje pakuotėje automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos.
Fiziniams asmenims, turintiems verslo liudijimą, suteikiantį teisę verstis išvežiojamąja prekyba maisto produktais, ir vykdantiems verslo liudijime numatytą veiklą, draudžiama jų darbo metu specialiai šiai prekybai pritaikytose automobilinėse parduotuvėse laikyti ir gabenti alkoholio produktus, taip pat taksi vairuotojams jų darbo metu draudžiama taksi automobiliuose laikyti ir gabenti alkoholio produktus. Draudžiama fiziniams asmenims išnešti iš viešojo maitinimo vietų jose įsigytus alkoholinius gėrimus pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos. Fiziniams asmenims taikomą alkoholio produktų laikymo ir gabenimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Pritarti Pritarta pasiūlymui nekeisti galiojančio reglamentavimo dėl prekybos alkoholiu laiko. Susijusios nuostatos iš įstatymo projekto išbrauktos. Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą sujungtą įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 7. Seimo narys Audrius Petrošius, 2021-06-222
Argumentai: Įstatymo projektu Nr. XIVP-646 yra numatyta pakeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 11 p., numatant išplėsti prekybos laiko alkoholiniais gėrimais galimybę sekmadieniais. Tarptautinės organizacijos nustato, kad viena iš priemonių mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą yra alkoholio prekybos laiko ribojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad per pastaruosius keletą metų pastebimai pasikeitė alkoholio vartojimo įpročiai, tiek gamintojai, tiek vartotojai, tiek mažmeninės prekybos vietos prisitaikė prie esamos situacijos.
Šie įpročių pokyčiai atsispindi statistikoje ir prekybos vietų lentynose esančiame gėrimų asortimente, kur greta alkoholinių gėrimų pastebimai padaugėjo alkoholinių gėrimų gamintojų ir prekybininkų siūlomas nealkoholinių gėrimų pasirinkimas. Siekiant skatinti atsakingą alkoholinių gėrimų vartojimą, nepainioti prie esamo reglamentavimo jau prisitaikiusios visuomenės bei saugoti ją nuo alkoholio vartojimo ir perteklinio vartojimo pasekmių sveikatai, siūloma palikti galioti šiuo metu leistiną alkoholinių gėrimų prekybos mažmeninės prekybos vietose laiką sekmadieniais. Pasiūlymas:
Palikti galioti 18 straipsnio 3 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose;“ Pritarti Pritarta pasiūlymui nekeisti galiojančio reglamentavimo dėl prekybos alkoholiu laiko. Susijusios nuostatos iš įstatymo projekto išbrauktos. Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą sujungtą įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 8. Seimo narys Audrius Petrošius, 2021-06-222
Argumentai: Įstatymo projektu Nr. XIVP-646 yra numatyta pakeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p., numatant išplėsti prekybos laiko alkoholiniais gėrimais galimybę sekmadieniais. Tarptautinės organizacijos nustato, kad viena iš priemonių mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą yra alkoholio prekybos laiko ribojimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad per pastaruosius keletą metų pastebimai pasikeitė alkoholio vartojimo įpročiai, tiek gamintojai, tiek vartotojai, tiek mažmeninės prekybos vietos prisitaikė prie esamos situacijos. Šie įpročių pokyčiai atsispindi statistikoje ir prekybos vietų lentynose esančiame gėrimų asortimente, kur greta alkoholinių gėrimų pastebimai padaugėjo alkoholinių gėrimų gamintojų ir prekybininkų siūlomas nealkoholinių gėrimų pasirinkimas. Siekiant skatinti atsakingą alkoholinių gėrimų vartojimą, nepainioti prie esamo reglamentavimo jau prisitaikiusios visuomenės bei saugoti ją nuo alkoholio vartojimo ir perteklinio vartojimo pasekmių sveikatai, siūloma palikti galioti šiuo metu leistiną alkoholinių gėrimų prekybos, kuomet alkoholiniai gėrimai nėra vartojami vietoje, viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, laiką sekmadieniais. Pasiūlymas:
Palikti 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) pirmadieniais–šeštadieniais iki
mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje;” Pritarti Pritarta pasiūlymui nekeisti galiojančio reglamentavimo dėl prekybos alkoholiu laiko. Susijusios nuostatos iš įstatymo projekto išbrauktos. Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą sujungtą įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 9. Seimo narys Sergejus Jovaiša ir kiti, 2021-09-282
10 Argumentai: Prekyba alkoholiu Lietuvoje draudžiama rugsėjo 1 dieną. Dabar galiojantis įstatymas nenumato sąlygų, kurioms esant, šis draudimas būtų perkeliamas į kitas dienas.
Rugsėjo 1 dienai sutapus su savaitgaliu, daugelis ugdymo įstaigų šventę perkelia į artimiausią darbo dieną. Todėl susidaro situacija, kai prekiauti alkoholiu draudžiama ne tada, kada realiai yra švenčiama mokslo metų pradžia. Pavyzdžiui, 2019 m. sekmadienį rugsėjo 1-ąją minėjo tik 20 šalies mokyklų, visos kitos šventę perkėlė į pirmadienį, kai prekyba jau buvo galima. Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlau nustatyti, kad jei rugsėjo 1 diena sutampa su laisvadieniu, alkoholio prekyba būtų draudžiama artimiausią darbo dieną. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
10) kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną., išskyrus atvejus, kai rugsėjo 1 diena sutampa su laisvadieniu, tada draudimas galioja artimiausią darbo dieną. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose;
Pritarti Pritarti pasiūlymui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme sąvoka „laisvadienis“ nevartojama, pakeisti ją į žodžių junginį „šeštadieniu ar „sekmadieniu“. Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 10. Seimo narys Sergejus Jovaiša, 2021-06-172
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad alkoholio prekybos laiko ribojimas yra efektyviausia alkoholio prieinamumo ribojimo priemonė, siūlau nustatyti, kad darbo dienomis ir šeštadieniais Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 20 valandos iki 12 valandos. Pasiūlymas: „2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas 1.
18 straipsnio 3 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) iki 10 12 valandos ir nuo 20 valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose;“
punktą ir jį išdėstyti taip: „13) iki 10 12 valandos ir nuo 20 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje;”. Nepritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). PASTABA. Pasiūlymas registruotas Projektui Nr. XIVP-116 (Projekto rengėjas – Seimo narys A. Mazuronis). Atsižvelgiant į tai, kad Projektai Nr. XIVP-116 ir Nr. XIVP-646 sujungiami, pasiūlymas vertintas šio projekto kontekste. 11. Seimo narys
Nėra prasminga drausti vartoti stiprius alkoholinius gėrimus 18-20 m. asmenims, jei siūloma leisti vartoti silpnus alkoholinius gėrimus. Tarptautiniai tyrimai rodo mažėjantį alkoholio paplitimą tarp paauglių Lietuvoje, taip pat nėra jokių prielaidų manyti, kad silpnesnių alkoholinių gėrimų vartojimas būtų saikingesnis nei stipresnių. Toks draudimas taip pat galėtų skatinti nesaikingą stipresnio alkoholio vartojimą asmeniui, suėjus 20 m. Svarbu išlaikyti nuoseklią alkoholio kontrolės politiką, taikyti labiausiai pasiteisinančias priemones. Pasiūlymas:
18 str. 4 d. 7 p.
tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų, asmenims jaunesniems kaip 20 metų.“
22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos Respublikoje draudžiama asmenims iki 18 metų
vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti, o asmenims nuo 18 iki 20 metų draudžiama vartoti ar turėti alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 15 procentų.“
22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčios įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, vykdantys viešojo maitinimo veiklą, privalo užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki 18 metų nevartotų alkoholinių gėrimų, o asmenys nuo 18 iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija
Nepritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2) – galiojančio amžiaus cenzo (20 m.) nekeisti. 12. Seimo narys Vytautas Mitalas, 2021-10-084
Alkoholinių gėrimų gamintojams šiuo metu nėra galimybės gamybos įmonių patalpose organizuoti jų gaminamos produkcijos nemokamas degustacijas ekskursijų metu. Toks draudimas neturi poveikio alkoholio vartojimo prieinamumo didinimui ir vartojimo skatinimui, nėra tikslingas ar proporcingas. Siūlome sudaryti galimybes ekskursijų metu alkoholinių gėrimų gamintojams organizuoti nemokamas degustacijas. Pasiūlymas:
Papildyti 7 straipsnį nauju punktu: Pakeisti 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) organizuoti alkoholinių gėrimų pavyzdžių platinimą nemokamai, išskyrus degustacijas parodose ir mugėse, alkoholinių gėrimų gamybos įmonių patalpose;“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 13.
Vytautas Mitalas, 2021-10-085
Argumentai: Viešojo maitinimo įstaigose alkoholio vartojimo kultūra yra atsakingesnė, kadangi jose klientams visų pirma aktuali maisto kokybė, jie atvyksta mėgautis maistu. Dėl to siūlome leisti viešojo maitinimo įstaigų socialiniuose tinkluose informuoti apie maisto ir priderinto vyno (ar kitų gėrimų) rinkinius, maisto ir gėrimų degustacijas. Pasiūlymas:
Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius
gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose. Reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus interneto svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose, kai viešojo maitinimo įstaigos informuoja apie maisto ir alkoholinių gėrimų derinimo rinkinius, alkoholinių gėrimų ir maisto degustacijas. Reklama nelaikomos ant alkoholinių gėrimų prekių esančios nuorodos, kurios nukreipia į alkoholinių gėrimų gamintojų interneto svetaines ar socialinių tinklų paskyras. Reklama nelaikoma objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus.
Alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių socialinių tinklų paskyrose leidžiama tik nemokama įrašų apie alkoholinius gėrimus sklaida.“ Pritarti iš dalies Žr. pagal Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1 (apimantį LR Vyriausybės ir Seimo nario V. Mitalo pasiūlymus Nr. 13-15, kuriems pritarta iš dalies) patobulintą įstatymo projektą. 14. Seimo narys Vytautas Mitalas, 2021-10-085
Argumentai: Šiuo metu susiduriame su situacija, kai dalis alkoholinių gėrimų gamintojų viešoje erdvėje viešina savo pavadinimą naudodami nealkoholinių gėrimų produktų reklamą. Siūlome sudaryti lygias konkurencijos sąlygas visoms įmonėms ir nelaikyti jų pavadinimų, kuriose minimi alkoholiniai gėrimai, reklama, kadangi reklama visų pirma turi būti siejama su produkto viešinimu, o ne su įmonės, renginio ir pan. informacijos skleidimu. Pasiūlymas:
Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose. Reklama nelaikomos ant alkoholinių gėrimų prekių esančios nuorodos, kurios nukreipia į alkoholinių gėrimų gamintojų interneto svetaines ar socialinių tinklų paskyras. Reklama nelaikoma objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus. Reklama nelaikomi įmonių pavadinimai, kuriuose minimi alkoholiniai gėrimai. Alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių socialinių tinklų paskyrose leidžiama tik nemokama įrašų apie alkoholinius gėrimus sklaida.“ Pritarti iš dalies Žr. pagal Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1 (apimantį LR Vyriausybės ir Seimo nario V.
Mitalo pasiūlymus Nr. 13-15, kuriems pritarta iš dalies) patobulintą įstatymo projektą. 15. Seimo narys Vytautas Mitalas, 2021-10-085
Argumentai: Šiuo metu alkoholinių gėrimų prekybos vietose esanti atributika (pvz., marškinėliai, skėčiai) gali būti laikoma alkoholio reklama, o tai sukelia praktinių nepatogumų alkoholiniais gėrimais prekiaujančioms įmonėms, nors realaus poveikio alkoholinių gėrimų vartojimo mažinimui neturi. Siūlome įstatyme aiškiai įtvirtinti, kad bet kokia alkoholinių gėrimų prekybos vietose esanti atributika nebūtų laikoma alkoholio reklama. Pasiūlymas:
Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose. Reklama nelaikomos ant alkoholinių gėrimų prekių esančios nuorodos, kurios nukreipia į alkoholinių gėrimų gamintojų interneto svetaines ar socialinių tinklų paskyras. Reklama nelaikoma objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus. Reklama nelaikoma alkoholinių gėrimų prekybos vietose esanti atributika. Alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių socialinių tinklų paskyrose leidžiama tik nemokama įrašų apie alkoholinius gėrimus sklaida.“ Pritarti iš dalies Žr. pagal Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1 (apimantį LR Vyriausybės ir Seimo nario V. Mitalo pasiūlymus Nr.
Mitalo pasiūlymus Nr. 13-15, kuriems pritarta iš dalies) patobulintą įstatymo projektą. 16. Seimo narys Vytautas Mitalas, 2021-10-085
Argumentai: Šiuo metu nėra galimas renginių, kurių pavadinime būtų minimi alkoholiniai gėrimai, viešinimas. Dauguma tokių renginių (pvz., vyno festivaliai) yra nukreipti tik į saikingai alkoholinius gėrimus vartojančius žmones ir skatina aukštesnę alkoholio vartojimo kultūrą, todėl šis draudimas nėra prasmingas. Alkoholio reklama turi siekti reguliuoti produktų viešinimą, tačiau ne įmonių ar žmonių veiklą. Pasiūlymas:
Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, užsienio gamintojų alkoholinių gėrimų prekių ženklinimo tekstas, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse ar socialinių tinklų paskyrose. Reklama nelaikomos ant alkoholinių gėrimų prekių esančios nuorodos, kurios nukreipia į alkoholinių gėrimų gamintojų interneto svetaines ar socialinių tinklų paskyras. Reklama nelaikoma objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus. Reklama nelaikomi renginių, kuriuose gali būti prekiaujama alkoholiniais gėrimais, pavadinimai. Alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių socialinių tinklų paskyrose leidžiama tik nemokama įrašų apie alkoholinius gėrimus sklaida.“ Nepritarti Žr. pagal Ekonomikos komiteto pasiūlymą Nr. 1 (apimantį LR Vyriausybės ir Seimo nario V.
Mitalo pasiūlymus Nr. 13-15, kuriems pritarta iš dalies) patobulintą įstatymo projektą. 17. Seimo nariai: Andrius Bagdonas,
parodose ir mugėse galima prekiauti alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, o masiniuose renginiuose – 7,5 procento. Pagrindinis siūlymo tikslas - suvienodinti prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose, leidžiant prekiauti natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų. Pasiūlymas:
Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijas išduoda, papildo, rekvizitus patikslina atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija. Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams savivaldybių tarybų nustatyto kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiui.
Vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, parodose ir mugėse, natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 15 procentoų, masiniuose renginiuose, taip pat verstis mažmenine prekyba visais natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, išduodamos teisę verstis mažmenine prekyba atitinkamų grupių alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams ne ilgesniam kaip renginio trukmės laikui. Kitos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams neterminuotam laikui. Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, jų turima neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteikia teisę aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu kaip
aptarnavimo vietose (zonose). Savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis ar apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis laiką ir trukmę.“ Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymui, tačiau siūlomą nuostatą patikslinti: Pasiūlymai:
išdėstyti taip: „3.
Mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijas išduoda, papildo, rekvizitus patikslina atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija. Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų, kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams savivaldybių tarybų nustatyto kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiui. Vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 13 procentų, parodose, natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, mugėse ir masiniuose renginiuose, taip pat verstis mažmenine prekyba visais alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, išduodamos teisę verstis mažmenine prekyba atitinkamų grupių alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams ne ilgesniam kaip renginio trukmės laikui. Kitos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams neterminuotam laikui. Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, jų turima neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteikia teisę aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu kaip 80 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose).
Savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis ar apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis laiką ir trukmę.“
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 13 procentų, – parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose;”. 3. Pripažinti netekusiu galios 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą: „4) natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, mugėse ir masiniuose renginiuose;“. 4. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) mugėse ir masiniuose renginiuose (išskyrus natūralios fermentacijos
alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento), parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose (išskyrus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 13 procentų);“. 5. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pilstomus alkoholinius gėrimus.
Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, stacionariuose pastatuose vykstančiose parodose ir mugėse, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, alkoholiniams gėrimams (kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 22 procentų), parduodamiems nestacionariosiose viešojo maitinimo vietose savivaldybės tarybos nustatyto kurortinio, poilsio ir turizmo sezono laikotarpiu, taip pat pilstomiems alui, alaus mišiniams su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrui, parduodamiems firminėse alkoholinių gėrimų gamybos įmonių parduotuvėse, pilstomiems alui, alaus mišiniams su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos midui, ir natūralios fermentacijos sidrui, natūralios fermentacijos vynuogių vynui, natūralios fermentacijos vaisių vynui ir kitiems natūralios fermentacijos alkoholiniams gėrimams (kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 15 procentų), parduodamiems parodose, mugėse ir kituose masiniuose renginiuose;“. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo Sveikatos komitetas,
2021-11-25 siūlyti įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Sveikatos reikalų komitetas, ir į šiuos argumentus: Komiteto nuomone, būtina išlaikyti šiuo metu galiojantį alkoholio kontrolės politikos reglamentavimą bei stiprinti mokslu grįstų ir ekonomiškai veiksmingų priemonių, kurios reikšmingai mažina bendrąjį alkoholio vartojimą ir sukeliamą žalą, įgyvendinimą, nes:
1) Siūlymai prailginti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką sekmadienį, sumažinti asmenų, galinčių vartoti, įsigyti ir turėti alkoholinių gėrimų, amžių, padidinti alkoholinių gėrimų tūrinės etilo alkoholio koncentracijos ribą prekiauti parodose ir mugėse, leisti reklamuoti alkoholinius gėrimus socialiniuose tinkluose - nedera su Alkoholio kontrolės įstatymo tikslu bei valstybės alkoholio kontrolės politikos principais. 2) Valstybinėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programoje, patvirtintoje 2018 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimu Nr. XIII-1765, nurodyta, kad ,,politikos nepastovumas dėl kenksmingo alkoholio vartojimo neigiamai veikia ne tik visuomenės sveikatą, socialinę gerovę, bet ir visos šalies darnų vystymąsi“, todėl reikalinga užtikrinti priimtų alkoholio produktų prieinamumo ribojimo priemonių tęstinumą ir poveikio vertinimą. Programoje taip pat minimos trys efektyviausios priemonės kovai su dideliu alkoholio vartojimu ir jo keliama žala: tai – alkoholio prieinamumo mažinimas, alkoholio rinkodaros kontrolė ir kainų politika. 4) Pasaulio sveikatos organizacija pripažįsta Lietuvą esant geros praktikos pavyzdžiu kitoms šalims, kaip šalį įgyvendinusią įrodymais grįstą visapusišką alkoholio kontrolės politiką taikant apmokestinimo, alkoholio prieinamumo mažinimo, reklamos draudimo, minimalaus alkoholio vartojimo amžiaus padidinimo, ankstyvo rizikingo elgesio nustatymo, pagalbos priklausomiems asmenims ir švietimo priemones.
5) Siūlomi Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai padidintų alkoholio prieinamumą ir neigiamą alkoholinių produktų reklamos poveikį, ypač jaunimui. Pritarti iš dalies Pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo Projektui Nr. XIVP-646(2), sujungtam su įstatymo projektu Nr. XIVP-116. 2. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2021-11-25 siūlyti grąžinti įstatymo projektą Nr. XIVP-116 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo Projektui Nr. XIVP-646(2), sujungtam su įstatymo projektu Nr. XIVP-116. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 911 pateiktą nuomonę, pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-646, sujungtam su įstatymo projektu Nr. XIVP-116, ir pateikti Seimui svarstyti pagal gautas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė arba pritarė iš dalies, patobulintą sujungtą įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2021-12-155
Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr.
prekių ženklinimo tekstas” nurodyti „ant užsienio gamintojo alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės esantis prekių ženklinimo tekstas”; vietoje formuluotės „Reklama nelaikomos ant alkoholinių gėrimų prekių esančios nuorodos” nurodyti „Reklama nelaikomos ant alkoholinių gėrimų ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės esančios nuorodos“), į LR Vyriausybės pasiūlymą Nr. 4 (reklama nelaikyti informacijos, skelbiamos internetinėse tarpininkavimo paslaugų platformose) bei Seimo nario V. Mitalo pasiūlymus (juose vartojama tikslintina frazė) – Nr. 13-15, kuriems buvo pritarta iš dalies, siūlytina patikslinti Įstatymo 29 str. 2 d. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 6 str. ir jį išdėstyti taip:
„8 6 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
„Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik alkoholio verslo specialistams, taip pat alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoti pavadinimai (jeigu alkoholinių gėrimų gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų registruoto pavadinimo dalis) ir prekių ženklai, kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų buveinės ar padalinio pastato ir valdomo transporto.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, ant užsienio gamintojo alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės esantis prekių ženklinimo tekstas, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse, socialinių tinklų paskyrose ar internetinėse tarpininkavimo paslaugų platformose.
Reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose ar retransliuojamose programose ir kai šių pavadinimų ir prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, ant užsienio gamintojo alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės esantis prekių ženklinimo tekstas, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, ar alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse, socialinių tinklų paskyrose ar internetinėse tarpininkavimo paslaugų platformose. Reklama nelaikomos ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės esančios nuorodos į alkoholinio gėrimo gamintojo interneto svetaines ar socialinių tinklų paskyras. Reklama nelaikoma objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus. Reklama nelaikomi įmonių pavadinimai, kuriuose minimi alkoholiniai gėrimai. Reklama nelaikoma alkoholinių gėrimų prekybos vietose esanti atributika.
Reklama nelaikoma viešojo maitinimo įstaigų interneto svetainėse ir socialinių tinklų paskyrose pateikiama informacija apie alkoholinius gėrimus, kai viešojo maitinimo įstaigos informuoja apie maisto ir alkoholinių gėrimų derinimo rinkinius, alkoholinių gėrimų ir maisto degustacijas. Alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių socialinių tinklų paskyrose leidžiama tik nemokama įrašų apie alkoholinius gėrimus sklaida.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 2. Ekonomikos komitetas, 2021-12-157 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūlyta įstatymo įsigaliojimo data – 2021 m. lapkričio 1 d. – jau praėjusi, reikalinga patikslinti Įstatymo projekto 7 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 7 str. ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą, su Projektu Nr. XIVP-116 sujungtą, įstatymo projektą Nr. XIVP-646(2). 8. Balsavimo rezultatai: už –8, prieš –1, susilaikė –2. 9. Komiteto paskirti pranešėjas: Andrius Bagdonas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Suredaguotas Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius k Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė