Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 67 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) skiria savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimus;“. 2 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas Pakeisti 119 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „119 straipsnis Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus. Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus, savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius, pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybių tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.“
pakeitimas Pakeisti 122 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „122 straipsnis Savivaldybių tarybos ir savivaldybių merai dėl jų teisių pažeidimo turi teisę kreiptis į teismą.“
pakeitimas Pakeisti 124 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „124 straipsnis Savivaldybių tarybų, jų vykdomųjų organų bei jų pareigūnų ir savivaldybių merų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ir ar organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme.“
Pakeisti 141 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „141 straipsnis Asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti Seimo nariais, ir savivaldybių tarybų nariais ir savivaldybių merais. Jie negali užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje.“6 straipsnis. 143 straipsnio pakeitimas Pakeisti 143 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „143 straipsnis Jeigu karo veiksmų metu turi būti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo, Respublikos Prezidento, ar savivaldybių tarybų ar savivaldybių merų įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas 1.Viktorija Čmilytė-Nielsen 2.Andrius Vyšniauskas 3.Eugenijus Gentvilas 4.Ieva Pakarklytė 5.Stasys Šedbaras 6.Vytautas Mitalas 7.Ričardas Juška 8.Jurgis Razma 9.Romualdas Vaitkus 10.Andrius Bagdonas 11.Edita Rudelienė 12.Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė 13.Antanas Čepononis 14.Linas Slušnys 15.Aistė Gedvilienė 16.Emanuelis Zingeris 17.Andrius Kupčinskas 18.Audrius Petrošius 19.Kęstutis Masiulis 20.Arminas Lydeka 21.Raimundas Lopata 22.Viktoras Pranckietis 23.Laurynas Kasčiūnas 24.Marius Matijošaitis 25.Edmundas Pupinis 26.Jonas Gudauskas 27.Monika Ošmianskienė 28.Valdas Rakutis 29.Artūras Žukauskas 30.Dalia Asanavičiūtė 31.Vytautas Juozapaitis 32.Arūnas Valinskas 33.Žygimantas Pavilionis 34.Tomas V. Raskevičius 35.Virgilijus Alekna 36.Aušrinė Armonaitė 37.Evelina Dobrovolska 38.Silva Lengvinienė 39.Kasparas Adomaitis 40.Morgana Danielė 41.Simonas Gentvilas 42.Sergejus Jovaiša 43.Paulius Saudargas 44.Irena Haase 45.Saulius Skvernelis
Projekto XIVP-640(2) lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 67 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) skiria savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimus;“. 2 straipsnis. 119 straipsnio pakeitimas Pakeisti 119 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „119 straipsnis Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus. Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus, savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybių tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.“
pakeitimas Pakeisti 122 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „122 straipsnis Savivaldybių tarybos ir savivaldybių merai dėl jų teisių pažeidimo turi teisę kreiptis į teismą.“
pakeitimas Pakeisti 124 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „124 straipsnis Savivaldybių tarybų, jų vykdomųjų organų bei jų pareigūnų ir savivaldybių merų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ir ar organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme.“
Pakeisti 141 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „141 straipsnis Asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti Seimo nariais, ir savivaldybių tarybų nariais ir savivaldybių merais. Jie negali užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje.“6 straipsnis. 143 straipsnio pakeitimas Pakeisti 143 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „143 straipsnis Jeigu karo veiksmų metu turi būti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2021-06-21 Nr. XIVP-640 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu keičiamo Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus. Šių institucijų organizavimo ir veiklos tvarka būtų nustatoma įstatymu (3 dalis). Administracinių vienetų teritorinių bendruomenių savivaldos teisę įgyvendintų bendruomenės renkamos dvi vietos valdžios institucijos: kolegiali – savivaldybės taryba ir vienasmenė – savivaldybės meras. Jų rinkimo tvarka, kompetencija, sprendimų įgyvendinimas ir veiklos tvarka būtų nustatyta įstatymu. Vertindami šias projektu teikiamas nuostatas, atkreipiame dėmesį, kad:
Vyriausybės nutarimus, taip pat savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero priimtus sprendimus nesama.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad „siūloma patikslinti Konstitucijos 119 straipsnį 3 dalį ir nustatyti, jog savivaldos institucijų (savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero) organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas. Taip būtų sudaromos prielaidos Seimui įstatymu įtvirtinti optimaliausią savivaldos institucijų sąrangą (savivaldos institucijų įgaliojimus, kompetenciją, atskaitingumą bei tarpusavio santykius). Atsižvelgiant į šį pakeitimą atsisakoma ir Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalies kaip perteklinės (joje šiuo metu reglamentuojamus teisinius santykius sureguliuos atitinkamas įstatymas, atsižvelgiant į pasirinktą savivaldybės tarybos ir mero tarpusavio santykių, atskaitomybės bei įgaliojimų modelį)“.
Šiuo aspektu, atkreipiame dėmesį į tai, kad savivaldybių kompetencija Konstitucijoje yra apibrėžta: 40 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodytos savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos; 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodytos savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinės bei aukštesniosios mokyklos; 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybėms gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti; 121 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą; 121 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Konstitucinis Teismas 2010 m. kovo
jos 40 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 119 straipsnio 4 dalyje (teikiamos pataisos kontekste būtų neaktualų),
kontekste 122 straipsnyje nurodytus sprendimus priimtų ir savivaldybės meras), nurodytais savivaldos klausimais gali tik savivaldybių tarybos. Tai yra savivaldybių tarybų išimtinė konstitucinė kompetencija.
Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti, kad sprendimus tarybos išimtinės konstitucinės kompetencijos klausimais priima ne savivaldybių tarybos, bet jų sudaryti ir joms atskaitingi vykdomieji organai ar kitos savivaldybių institucijos; pačios savivaldybių tarybos taip pat negali nei savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams, nei kitoms savivaldybių institucijoms perduoti teisės priimti tokius sprendimus, o įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį savivaldybių taryboms būtų leidžiama teisę priimti tokius sprendimus perduoti savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams arba kitoms savivaldybių institucijoms (Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimas). Taigi šią išimtinę konstitucinę savivaldybių tarybų kompetenciją galima pakeisti tik pakeitus minėtas Konstitucijos nuostatas. Apibendrinant, galima teigti, kad Konstitucijoje savivaldybės ir savivaldybės tarybos kompetencija yra apibrėžta, o mero ne. Ji būtų apibrėžiama ne Konstitucijos, o įstatymo lygmeniu. Tai gali turėti įtakos savivaldos modelio teisinio reguliavimo stabilumui ir šio modelio įgyvendinimo tvarumui. 2. Projekto
įtvirtinti, kad Savivaldybių tarybų narius – Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus, savivaldybių merus – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Palyginus šias nuostatas matyti, kad jose siūloma įtvirtinti skirtingus pasyviosios rinkimų teisės reikalavimus asmenims, kurie siekia būti išrinkti
„savivaldybės tarybos nariais“ ir „savivaldybių merais“.
Savivaldybės tarybos nariais galėtų būti renkami „Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai“, o asmenims, kurie galėtų būti renkami savivaldybės meru yra nustatytas papildomas Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas (kuris nenustatytas asmenims, kurie gali būti renkami kitais savivaldybės tarybos nariais) ir nenustatomas nuolatinio gyventojo administraciniame vienete reikalavimas (kuris nustatomas asmenims, kurie gali būti renkami kitais savivaldybės tarybos nariais). Taigi, asmens, kuris galėtų būti renkamas savivaldybės meru pasyviosios rinkimų teisės turėjimas būtų siejamas tik su „Lietuvos Respublikos pilietybės“ turėjimu (konstitucinė išimtis vienasmenei savivaldos institucijai). Atsižvelgiant į tai, kad tiek savivaldybės taryba, tiek ir savivaldybės meras yra savivaldos institucijos, asmenims, kurie siekia būti renkami savivaldybės meru (taip pat kaip ir savivaldybės tarybos nariams), taip pat turi būti nustatomas iš savivaldos konstitucinės sampratos kylantis specifinis reikalavimas - asmens nuolatinis gyvenimas atitinkamame administraciniame vienete. 3. Projekto
rengimo karo metu ir Seimo ar Respublikos Prezidento sprendimų priėmimą pratęsti šioje nuostatoje nurodytų institucijų įgaliojimus rašoma apie savivaldybių tarybų ar savivaldybių merų įgaliojimų pratęsimą. Nuostata „pratęsti <...> savivaldybių tarybų ar savivaldybių merų įgaliojimus“ suformuluota taip, kad ji suponuoja Seimo ar Respublikos Prezidento galimybę pasirinkti kurios iš dviejų nurodytų vietos valdžios institucijų įgaliojimus pratęsti ir kurios nepratęsti: „savivaldybės tarybos“ ar „savivaldybės mero“.
Iš šios nuostatos, taip pat iš aiškinamojo rašto neaišku kuo būtų grindžiamas Seimo ar Respublikos Prezidento pasirinkimas. Šios išvados 2 pastaboje minėta, kad Konstitucijoje įtvirtinta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, o įstatymu draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad sprendimus tarybos išimtinės konstitucinės kompetencijos klausimais priimtų ne savivaldybių tarybos. Taigi, diskutuotina, kaip karo metu būtų įgyvendinama išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, jeigu jos įgaliojimai nebūtų pratęsti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2022-01-14 Nr. XIVP-640(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 2 straipsniu keičiamo Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus. Administracinių vienetų teritorinių bendruomenių savivaldos teisę įgyvendintų bendruomenės renkamos dvi vietos valdžios institucijos: kolegiali – savivaldybės taryba ir vienasmenė – savivaldybės meras. Pagal projektu teikiamą Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalį savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustatytų įstatymas. Tai reikštų, kad pagal Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 6 punktą savivaldybių tarybų ir merų rinkimo tvarka turėtų būti nustatoma konstituciniu įstatymu, o savivaldos teisę įgyvendinančių institucijų santykis, jų kompetencija atskirose srityse (tiek, kiek savivaldybės tarybos išimtinės kompetencijos nenustato Konstitucijos 121 straipsnis), sprendimų priėmimas, jų įgyvendinimas bei veiklos tvarka turėtų būti nustatoma žemesnės teisinės galios nei Konstitucija ar konstitucinis įstatymas - paprastu (ordinariniu) įstatymu.
Vertinant projekte siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų įvertinti, kad greta savivaldybės tarybos atsirastų nauja konstitucinė institucija - savivaldybės meras, tačiau jo statusas Konstitucijoje būtų apibrėžtas tik pačiais bendriausiais bruožais - tai būtų įstatymo nustatyta tvarka 4 metų kadencijai į šias pareigas išrinktas Lietuvos Respublikos pilietis, dėl savo teisių pažeidimo galintis kreiptis į teismą, taip pat būtų nustatyta teisė kreiptis į teismą dėl jo veiksmų bei nustatyti pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo apribojimai. Projekte nesiūloma jokių Konstitucijos nuostatų: 1) kurios apibrėžtų savivaldybės mero konstitucinę kompetenciją įgyvendinant savivaldos teisę ir aiškiai atribotų ją nuo savivaldybės tarybos kompetencijos; 2) kuriomis būtų grindžiami dviejų savivaldos teisę įgyvendinančių vietos valdžios institucijų - savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero santykiai.
Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu savivaldybių kompetencija iš dalies yra apibrėžta tiesiogiai Konstitucijoje - 40 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia nurodytos savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos; 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje inter alia nurodytos savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinės bei aukštesniosios mokyklos; 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje inter alia nustatyta, kad savivaldybėms gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti; 119 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus; 121 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą; 121 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas; 122 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad savivaldybių tarybos dėl jų teisių pažeidimo turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime bei 2004 m. vasario 11 d. konstatavo, kad priimti sprendimus minėtais Konstitucijoje nurodytais savivaldos klausimais – savivaldybių tarybų išimtinė konstitucinė kompetencija.
Tokia išvada grindžiama tuo, kad pagal esamą ir tuo metu galiojusį konstitucinį reguliavimą savivaldybės taryba yra vienintelė institucija, per kurią įgyvendinama savivaldos teisė. Konstitucijoje lygiagrečiai įtvirtinus dvi institucijas, per kurias įgyvendinama vietos savivaldos teisė, ir nenustačius jų kompetencijos santykio ir ribų, galėtų kilti pagrįstų abejonių, ar pavyzdžiui, nauja redakcija išdėstytame paprastame (ordinariniame) Vietos savivaldos įstatyme galėtų būti nustatoma konstitucinės institucijos kompetencija, ir ypač – ar galėtų tokiame įstatyme vienai ar kitai konstitucinei institucijai būti priskiriama minėta Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtinta savivaldybių kompetencija. Šios abejonės grindžiamos Konstitucinio Teismo doktrina, kurioje aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš šio principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, inter alia reiškiantis, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d., 2015 m. rugsėjo 29 d., 2020 m. gruodžio 7 d. ir kt. nutarimai). Taip pat būtina pažymėti, kad Vietos savivaldos įstatymas - paprastas (ordinarinis) įstatymas, kuriuo savivaldybės tarybai arba savivaldybės merui (konstituciniams subjektams) būtų priskiriamas sprendimų priėmimas pvz., Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtintos savivaldybių kompetencijos klausimais, galės būti keičiamas įprasta tvarka (Seimo statuto 113 straipsnio 1 dalis).
Tai gali sudaryti prielaidas minėtas kompetencijas ne tik dažnai perskirstyti tarp savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero, bet ir iš esmės keisti vietos savivaldos institucinę sąrangą (modelį) ir nustatyti, kokia šioje sąrangoje būtų savivaldybės mero vieta ir paskirtis. Diskutuotina, kaip teisinio reguliavimo kaita galėtų paveikti vietos savivaldos modelio stabilumą ir pasirinkto bei įprastame (ordinariniame) įstatyme įtvirtinto vietos savivaldos modelio įgyvendinimo tvarumą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
išvados projektas
2021-08-11
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto nariai: Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Zenonas Streikus, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės patarėja Žana Jerochovienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriato Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė ir Duomenų apsaugos pareigūnas Rokas Stabingis, Seimo Pirmininko patarėjas Aleksandr Radčenko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-212 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
įtvirtinti, kad Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus. Šių institucijų organizavimo ir veiklos tvarka būtų nustatoma įstatymu (3 dalis). Administracinių vienetų teritorinių bendruomenių savivaldos teisę įgyvendintų bendruomenės renkamos dvi vietos valdžios institucijos: kolegiali – savivaldybės taryba ir vienasmenė – savivaldybės meras.
Jų rinkimo tvarka, kompetencija, sprendimų įgyvendinimas ir veiklos tvarka būtų nustatyta įstatymu. Vertindami šias projektu teikiamas nuostatas, atkreipiame dėmesį, kad:
Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalies kaip perteklinės (joje šiuo metu reglamentuojamus teisinius santykius sureguliuos atitinkamas įstatymas, atsižvelgiant į pasirinktą savivaldybės tarybos ir mero tarpusavio santykių, atskaitomybės bei įgaliojimų modelį)“.
Šiuo aspektu, atkreipiame dėmesį į tai, kad savivaldybių kompetencija Konstitucijoje yra apibrėžta: 40 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodytos savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos; 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodytos savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinės bei aukštesniosios mokyklos; 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybėms gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti; 121 straipsnio
biudžetą; 121 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Konstitucinis Teismas 2010 m. kovo 31 d. nutarime konstatavo, kad priimti sprendimus Konstitucijoje, inter alia jos 40 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 119 straipsnio 4 dalyje (teikiamos pataisos kontekste būtų neaktualų), 121 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 122 straipsnyje (teikiamo pataisos kontekste 122 straipsnyje nurodytus sprendimus priimtų ir savivaldybės meras), nurodytais savivaldos klausimais gali tik savivaldybių tarybos. Tai yra savivaldybių tarybų išimtinė konstitucinė kompetencija.
Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti, kad sprendimus tarybos išimtinės konstitucinės kompetencijos klausimais priima ne savivaldybių tarybos, bet jų sudaryti ir joms atskaitingi vykdomieji organai ar kitos savivaldybių institucijos; pačios savivaldybių tarybos taip pat negali nei savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams, nei kitoms savivaldybių institucijoms perduoti teisės priimti tokius sprendimus, o įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį savivaldybių taryboms būtų leidžiama teisę priimti tokius sprendimus perduoti savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams arba kitoms savivaldybių institucijoms (Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimas). Taigi šią išimtinę konstitucinę savivaldybių tarybų kompetenciją galima pakeisti tik pakeitus minėtas Konstitucijos nuostatas. Apibendrinant, galima teigti, kad Konstitucijoje savivaldybės ir savivaldybės tarybos kompetencija yra apibrėžta, o mero ne. Ji būtų apibrėžiama ne Konstitucijos, o įstatymo lygmeniu. Tai gali turėti įtakos savivaldos modelio teisinio reguliavimo stabilumui ir šio modelio įgyvendinimo tvarumui. Nepritarti Dėl tvarumo ir stabilumo. Jeigu būtų apsispręsta atsisakyti tiesioginių merų rinkimų, sklandžiam savivaldybių tarybų darbui taip pat grėstų didelis nestabilumas. Kaip rodo buvusi praktika, dažna valdančiosios koalicijos kaita, kuri sąlygodavo merų kaitą, išbalansuodavo savivaldybių tarybų darbą, neužtikrindavo darbų tęstinumo kadencijos laikotarpiu. Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo 2004 m. vasario 11 d. sprendime konstatuodamas savivaldybių institucinės sąrangos ypatumus vadovavosi tuo metu galiojančiomis Konstitucijos nuostatomis.
Jeigu būtų priimtos siūlomos Konstitucijos pataisos, pasikeistų konstitucinis reguliavimas ir minėtas Konstitucinio teismo sprendimas negalėtų būti vertinamas pilna apimtimi, kadangi konstitucinės nuostatos jau būtų kitokios. Taip pat pažymėtina, kad, jeigu bus pritarta siūlomoms Konstitucijos pataisoms, keičiant Vietos savivaldos įstatymą ir koreguojant savivaldybių tarybų narių ir merų įgaliojimus bus atsižvelgta į galiojančias konstitucines nuostatas dėl savivaldybių tarybų kompetencijos. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
įtvirtinti, kad Savivaldybių tarybų narius – Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus, savivaldybių merus – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Palyginus šias nuostatas matyti, kad jose siūloma įtvirtinti skirtingus pasyviosios rinkimų teisės reikalavimus asmenims, kurie siekia būti išrinkti „savivaldybės tarybos nariais“ ir „savivaldybių merais“. Savivaldybės tarybos nariais galėtų būti renkami „Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai“, o asmenims, kurie galėtų būti renkami savivaldybės meru yra nustatytas papildomas Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas (kuris nenustatytas asmenims, kurie gali būti renkami kitais savivaldybės tarybos nariais) ir nenustatomas nuolatinio gyventojo administraciniame vienete reikalavimas (kuris nustatomas asmenims, kurie gali būti renkami kitais savivaldybės tarybos nariais).
Taigi, asmens, kuris galėtų būti renkamas savivaldybės meru pasyviosios rinkimų teisės turėjimas būtų siejamas tik su „Lietuvos Respublikos pilietybės“ turėjimu (konstitucinė išimtis vienasmenei savivaldos institucijai). Atsižvelgiant į tai, kad tiek savivaldybės taryba, tiek ir savivaldybės meras yra savivaldos institucijos, asmenims, kurie siekia būti renkami savivaldybės meru (taip pat kaip ir savivaldybės tarybos nariams), taip pat turi būti nustatomas iš savivaldos konstitucinės sampratos kylantis specifinis reikalavimas - asmens nuolatinis gyvenimas atitinkamame administraciniame vienete. Nepritarti Pastaba iš dalies susijusi su jau galiojančia Konstitucijos nuostata. Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje reikalavimas Lietuvos Respublikos piliečiams, kandidatuojantiems į savivaldybių tarybų narius būti to administracinio vieneto gyventojais nėra detalizuojamas. Šis reikalavimas įtvirtintas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnyje. Konstitucijos 119 straipsnis buvo keičiamas 2002 m. siekiant suteikti aktyvią ir pasyvią rinkimų teisę nuolatiniams administracinio vieneto gyventojams. Tuomet ir buvo įtvirtinti du subjektai – Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai. Iki šio pakeitimo Konstitucija nereglamentavo pasyviosios rinkimų teisės, tai buvo palikta sureguliuoti įstatymu.
Lingvistiškai aiškinant Konstitucijos formuluotėje vartojama daugiskaita, siekiant bendrai apibrėžti esmines sąlygas, o aukščiau minėtame Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnyje išsamiai nustatoma, kas gali būti jau konkrečios savivaldybės tarybos nariu. Sistemiškai vertinant projekto 2 straipsnio
gyvenamąja vieta, o nustatoma, kokie subjektai gali būti savivaldybių tarybų nariais - tai LR piliečiai, o taip pat ne LR piliečiai, bet nuolat gyvenantys tame administraciniame vienete. Tuo tarpu meras institucionalizuojamas Konstitucijoje nustatant, kad tik LR pilietis galėtų juo būti. Be to Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje, o taip pat ir projekte nustatyta, kad savivaldybių tarybų nariai ir merai renkami pagal įstatymą. Vadinasi, įstatymų leidėjas turi konstitucinę kompetenciją įstatymu reglamentuoti savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimų tvarką, t. y. įstatyme detalizuoti, kad asmens pasyviosios rinkimų teisės renkant savivaldybių tarybų narius ir merus turėjimas siejamas su teisiniu faktu – asmens nuolatiniu gyvenimu atitinkamame administraciniame vienete. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
karo metu ir Seimo ar Respublikos Prezidento sprendimų priėmimą pratęsti šioje nuostatoje nurodytų institucijų įgaliojimus rašoma apie savivaldybių tarybų ar savivaldybių merų įgaliojimų pratęsimą. Nuostata „pratęsti <...> savivaldybių tarybų ar savivaldybių merų įgaliojimus“ suformuluota taip, kad ji suponuoja Seimo ar Respublikos Prezidento galimybę pasirinkti kurios iš dviejų nurodytų vietos valdžios institucijų įgaliojimus pratęsti ir kurios nepratęsti: „savivaldybės tarybos“ ar „savivaldybės mero“.
Iš šios nuostatos, taip pat iš aiškinamojo rašto neaišku kuo būtų grindžiamas Seimo ar Respublikos Prezidento pasirinkimas. Šios išvados 2 pastaboje minėta, kad Konstitucijoje įtvirtinta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, o įstatymu draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad sprendimus tarybos išimtinės konstitucinės kompetencijos klausimais priimtų ne savivaldybių tarybos. Taigi, diskutuotina, kaip karo metu būtų įgyvendinama išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, jeigu jos įgaliojimai nebūtų pratęsti. Spręsti pagrindiniame komitete Siekiant sklandaus tiesioginių merų rinkimų įteisinimo, siūlome pagrindiniam komitetui svarstyti galimybę gramatiškai tikslinti formuluotę. 4. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-07-05 Įvertinę Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-640 ir komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė - 1
paskirti pranešėjai: Ričardas Juška. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
DĖL
2021-09-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja
Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meile Čeputienė. Seimo nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Andrius Vyšniauskas, Seimo Pirmininko patarėjai Elena Masnevaitė ir Aleksandr Radčenko, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-06-212 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Projekto 2 straipsniu keičiamo Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus. Šių institucijų organizavimo ir veiklos tvarka būtų nustatoma įstatymu (3 dalis). Administracinių vienetų teritorinių bendruomenių savivaldos teisę įgyvendintų bendruomenės renkamos dvi vietos valdžios institucijos: kolegiali – savivaldybės taryba ir vienasmenė – savivaldybės meras.
Jų rinkimo tvarka, kompetencija, sprendimų įgyvendinimas ir veiklos tvarka būtų nustatyta įstatymu. Vertindami šias projektu teikiamas nuostatas, atkreipiame dėmesį, kad:
Vyriausybės nutarimus, taip pat savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero priimtus sprendimus nesama. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad „siūloma patikslinti Konstitucijos 119 straipsnį 3 dalį ir nustatyti, jog savivaldos institucijų (savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero) organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas. Taip būtų sudaromos prielaidos Seimui įstatymu įtvirtinti optimaliausią savivaldos institucijų sąrangą (savivaldos institucijų įgaliojimus, kompetenciją, atskaitingumą bei tarpusavio santykius). Atsižvelgiant į šį pakeitimą atsisakoma ir Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalies kaip perteklinės (joje šiuo metu reglamentuojamus teisinius santykius sureguliuos atitinkamas įstatymas, atsižvelgiant į pasirinktą savivaldybės tarybos ir mero tarpusavio santykių, atskaitomybės bei įgaliojimų modelį)“.
Šiuo aspektu, atkreipiame dėmesį į tai, kad savivaldybių kompetencija Konstitucijoje yra apibrėžta: 40 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodytos savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos; 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodytos savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinės bei aukštesniosios mokyklos; 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybėms gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti; 121 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą; 121 straipsnio
numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Konstitucinis Teismas 2010 m. kovo 31 d. nutarime konstatavo, kad priimti sprendimus Konstitucijoje, inter alia jos 40 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 119 straipsnio 4 dalyje (teikiamos pataisos kontekste būtų neaktualų), 121 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 122 straipsnyje (teikiamo pataisos kontekste 122 straipsnyje nurodytus sprendimus priimtų ir savivaldybės meras), nurodytais savivaldos klausimais gali tik savivaldybių tarybos. Tai yra savivaldybių tarybų išimtinė konstitucinė kompetencija.
Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti, kad sprendimus tarybos išimtinės konstitucinės kompetencijos klausimais priima ne savivaldybių tarybos, bet jų sudaryti ir joms atskaitingi vykdomieji organai ar kitos savivaldybių institucijos; pačios savivaldybių tarybos taip pat negali nei savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams, nei kitoms savivaldybių institucijoms perduoti teisės priimti tokius sprendimus, o įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį savivaldybių taryboms būtų leidžiama teisę priimti tokius sprendimus perduoti savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams arba kitoms savivaldybių institucijoms (Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimas). Taigi šią išimtinę konstitucinę savivaldybių tarybų kompetenciją galima pakeisti tik pakeitus minėtas Konstitucijos nuostatas. Apibendrinant, galima teigti, kad Konstitucijoje savivaldybės ir savivaldybės tarybos kompetencija yra apibrėžta, o mero ne. Ji būtų apibrėžiama ne Konstitucijos, o įstatymo lygmeniu. Tai gali turėti įtakos savivaldos modelio teisinio reguliavimo stabilumui ir šio modelio įgyvendinimo tvarumui. Nepritarti Sistemiškai vertinant esamą kontekstą (2021 m. balandžio 19 d. Konstitucinio Teismo nutarimas) yra svarbūs keli aspektai, t. y.:
1) Konstitucijos pataisų, kuriomis būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, svarba (minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad 2023 m. tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos pataisos);
2) Konstitucijos pataisų priėmimo, kuriam yra reikalinga itin sutelkta politinė valia, procedūriniai ypatumai;
3) Konstitucijos
leidėjui nustatyti savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką įstatymu.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. vasario 11 d. sprendime, konstatuodamas savivaldybių institucinės sąrangos ypatumus, vadovavosi tuo metu galiojančiomis Konstitucijos nuostatomis. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad „Įgyvendinti savivaldos teisės neįmanoma be demokratinio atstovavimo. Savivaldybių tarybos, kaip savivaldos institucijos, yra atstovaujamosios institucijos; jos tiesiogiai numatytos Konstitucijoje; jokios kitos savivaldos institucijos, išskyrus savivaldybių tarybas, Konstitucijoje nėra nurodytos (pabraukta TTK) (Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 31 d.,
Konstitucijos pataisos būtų priimtos, meras taptų konstitucine institucija ir tokio konstitucinio reguliavimo pakeitimas galimai keistų ir konstitucinę doktriną dėl savivaldybių tarybų išimtinės konstitucinės kompetencijos, kadangi konstitucinės nuostatos jau būtų kitokios. 2.
2 Projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomoje Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti, kad Savivaldybių tarybų narius – Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus, savivaldybių merus – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Palyginus šias nuostatas matyti, kad jose siūloma įtvirtinti skirtingus pasyviosios rinkimų teisės reikalavimus asmenims, kurie siekia būti išrinkti
„savivaldybės tarybos nariais“ ir „savivaldybių merais“. Savivaldybės
tarybos nariais galėtų būti renkami „Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai“, o asmenims, kurie galėtų būti renkami savivaldybės meru yra nustatytas papildomas Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas (kuris nenustatytas asmenims, kurie gali būti renkami kitais savivaldybės tarybos nariais) ir nenustatomas nuolatinio gyventojo administraciniame vienete reikalavimas (kuris nustatomas asmenims, kurie gali būti renkami kitais savivaldybės tarybos nariais). Taigi, asmens, kuris galėtų būti renkamas savivaldybės meru pasyviosios rinkimų teisės turėjimas būtų siejamas tik su „Lietuvos Respublikos pilietybės“ turėjimu (konstitucinė išimtis vienasmenei savivaldos institucijai). Atsižvelgiant į tai, kad tiek savivaldybės taryba, tiek ir savivaldybės meras yra savivaldos institucijos, asmenims, kurie siekia būti renkami savivaldybės meru (taip pat kaip ir savivaldybės tarybos nariams), taip pat turi būti nustatomas iš savivaldos konstitucinės sampratos kylantis specifinis reikalavimas - asmens nuolatinis gyvenimas atitinkamame administraciniame vienete. Nepritarti Konstitucijoje šiuo metu nuostatų dėl savivaldybių merų, o taip pat ir dėl jų rinkimų tvarkos, nėra.
Jeigu būtų priimtos siūlomos Konstitucijos pataisos savivaldybių merai būtų konstituciškai institucionalizuoti, kas iš esmės keičia jų statusą, o tuo pačiu gali nustatyti ir skirtingus pasyviosios rinkimų teisės reikalavimus asmenims, kurie siekia būti išrinkti (lyginant su savivaldybių tarybų nariais). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-216 Projekto 6 straipsniu keičiamo 143 straipsnio nuostatoje dėl eilinių rinkimų rengimo karo metu ir Seimo ar Respublikos Prezidento sprendimų priėmimą pratęsti šioje nuostatoje nurodytų institucijų įgaliojimus rašoma apie savivaldybių tarybų ar savivaldybių merų įgaliojimų pratęsimą. Nuostata „pratęsti <...> savivaldybių tarybų ar savivaldybių merų įgaliojimus“ suformuluota taip, kad ji suponuoja Seimo ar Respublikos Prezidento galimybę pasirinkti kurios iš dviejų nurodytų vietos valdžios institucijų įgaliojimus pratęsti ir kurios nepratęsti:
„savivaldybės tarybos“ ar „savivaldybės mero“. Iš šios nuostatos, taip pat iš
aiškinamojo rašto neaišku kuo būtų grindžiamas Seimo ar Respublikos Prezidento pasirinkimas. Šios išvados 2 pastaboje minėta, kad Konstitucijoje įtvirtinta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, o įstatymu draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad sprendimus tarybos išimtinės konstitucinės kompetencijos klausimais priimtų ne savivaldybių tarybos. Taigi, diskutuotina, kaip karo metu būtų įgyvendinama išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, jeigu jos įgaliojimai nebūtų pratęsti. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties siūlytina tikslinti taip:
143 straipsnio pakeitimas Pakeisti 143 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„143 straipsnis Jeigu karo veiksmų metu turi būti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus.“
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-07-05 Įvertinę Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas 2021-08-11 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-640 ir komiteto išvadoms. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties, suredaguotam ir patikslintam Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-640 ir komiteto išvadoms. 8.
8Balsavimo rezultatai:
Balsuota alternatyviai:
nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties, suredaguotam ir patikslintam Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-640 ir komiteto išvadoms – 7 balsai;
122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-640 ir siūlyti jiems, vadovaujantis Seimo statuto 169 straipsnio nuostatomis, įregistruoti naują Konstitucijos keitimo įstatymo projektą – 1 balsas;
straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-640 – 0 balsų. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė