Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Apmokestinant akcizais kaitinamojo tabako produktus, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 3 straipsnio 18¹ ir 36 dalyjse, taikomos tik šio įstatymo 4, 5, 6, 11, 13 straipsnių, 14 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių, 17 straipsnio, 18 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių, 19 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 20, 21, 22 straipsnių ir II skyriaus septintojo skirsnio nuostatos.“
Pakeisti 3 straipsnio 36 dalį ir ją išdėstyti taip:
„36. Produktai, kurie visiškai ar iš dalies pagaminti iš tabako pakaitalų kitų negu tabakas medžiagų, bet pagal kitus kriterijus atitinka šio straipsnio 11, 18¹ ar 27 dalyje nurodytus požymius, laikomi atitinkamai cigaretėmis, kaitinamojo tabako produktais arba rūkomuoju tabaku. Šios nuostatos netaikomos produktams, kuriuose nėra tabako, jeigu jie skirti medicinos reikmėms.“
1Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Alui taikomas 7,11 7,82 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“
2Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Alui taikomas 7,82 8,60 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“
3Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Alui taikomas 8,60 9,46 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“
1Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis.
Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai:
1) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, – 65,46 euro 78 eurai už produkto hektolitrą;
2) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams – 164,67 euro 181 euras už produkto hektolitrą.“
2Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai
Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai:
1) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, –78 93 eurai už produkto hektolitrą;
2) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams –181 euras 199 eurai už produkto hektolitrą.“
3Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai
Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai:
1) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, – 93 109 eurai už produkto hektolitrą;
2) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams –199 eurai 219 eurų už produkto hektolitrą.“
1Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis.
Tarpiniams produktams taikomi akcizų tarifai Tarpiniams produktams taikomi tokie akcizų tarifai:
1) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, – 185,82 euro 200 eurų už produkto hektolitrą;
2) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, – 264,52 euro 285 eurai už produkto hektolitrą.“
2Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Tarpiniams produktams taikomi akcizų tarifai
Tarpiniams produktams taikomi tokie akcizų tarifai:
1) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, – 200 216 eurų už produkto hektolitrą;
2) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, – 285 308 eurai už produkto hektolitrą.“
3Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Tarpiniams produktams taikomi akcizų tarifai
Tarpiniams produktams taikomi tokie akcizų tarifai:
1) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, – 216 eurų 234 eurai už produkto hektolitrą;
2) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, – 308 333 eurai už produkto hektolitrą.“
1Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Etilo alkoholiui taikomas 2 025 2 163 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“
2Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Etilo alkoholiui taikomas 2 163 2 310 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“
3Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Etilo alkoholiui taikomas 2 310 2 467 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“
1.
1Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) specifinis elementas – 69,4 74,3 euro;“. 2. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 115,5 122,5 euro už 1 000 cigarečių.“
3Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) specifinis elementas – 74,3 79,6 euro;“. 4. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 122,5 euro 130 eurų už 1 000 cigarečių.“
5Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) specifinis elementas – 79,6 85,3 euro;“. 6. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 130 eurų 138 eurai už 1 000 cigarečių.“
1Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Kitam apdorotam tabakui taikomi akcizų tarifai
1Cigarams ir cigarilėms taikomas 55 66 eurų už kilogramą produkto akcizų tarifas. 2. Rūkomajam tabakui taikomas 90 97 eurų už kilogramą produkto akcizų tarifas.“
2Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Kitam apdorotam tabakui taikomi akcizų tarifai
1Cigarams ir cigarilėms taikomas 66 79 eurų už kilogramą produkto akcizų tarifas. 2. Rūkomajam tabakui taikomas 97 104,6 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas.“
3Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Kitam apdorotam tabakui taikomi akcizų tarifai
1Cigarams ir cigarilėms taikomas 79 95 eurų už kilogramą produkto akcizų tarifas. 2. Rūkomajam tabakui taikomas 104,6 112,8 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas.“
1Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„65 straipsnis.
1Kaitinamojo tabako produktams taikomas 113,2 45,6 euro už kilogramą tabako 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,12 0,15 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“
2Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
1Kaitinamojo tabako produktams taikomas 45,6 60,2 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,15 0,19 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“
3Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
1Kaitinamojo tabako produktams taikomas 60,2 79,5 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,19 0,25 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“
1Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„74 straipsnis. Neapdorotam tabakui taikomas akcizų tarifas
Neapdorotam tabakui taikomas 90 97 eurų už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas.“
2Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„74 straipsnis. Neapdorotam tabakui taikomas akcizų tarifas
Neapdorotam tabakui taikomas 97 104,6 euro už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas.“
3Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„74 straipsnis. Neapdorotam tabakui taikomas akcizų tarifas
Neapdorotam tabakui taikomas 104,6 112,8 euro už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas.“
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalis, 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, 5 straipsnio 2 ir 3 dalis, 6 straipsnio 2 ir 3 dalis, 7 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalis, 8 straipsnio 2 ir 3 dalis, 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, 10 straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 3 ir 4 dalys, 8 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 2 dalis ir 10 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnio 3 dalis, 7 straipsnio 5 ir 6 dalys, 8 straipsnio 3 dalis, 9 straipsnio 3 dalis ir 10 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 4. Asmenys, kurie nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlių savininkai, 2022 m. sausio 1 d. laikantys komerciniams tikslams nuosavybės teise priklausančius produktus, kurie visiškai ar iš dalies pagaminti iš kitų negu tabakas medžiagų, bet pagal kitus kriterijus atitinka Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3 straipsnio 18¹ dalyje nurodytus požymius, privalo:
1) centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka per 5 darbo dienas inventorizuoti tokius produktus, už kuriuos akcizai nesumokėti, ir pateikti inventorizacijos aktą mokesčių administratoriui;
2) iki 2022 m. vasario 15 d. deklaruoti ir sumokėti akcizus Akcizų įstatymo 67 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Apmokestinant akcizais kaitinamojo tabako produktus, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 3 straipsnio 18¹ ir 36 dalyjse, taikomos tik šio įstatymo 4, 5, 6, 11, 13 straipsnių, 14 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių, 17 straipsnio, 18 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių, 19 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 20, 21, 22 straipsnių ir II skyriaus septintojo skirsnio nuostatos.“
Pakeisti 3 straipsnio 36 dalį ir ją išdėstyti taip:
„36. Produktai, kurie visiškai ar iš dalies pagaminti iš tabako pakaitalų kitų negu tabakas medžiagų, bet pagal kitus kriterijus atitinka šio straipsnio 11, 18¹ ar 27 dalyje nurodytus požymius, laikomi atitinkamai cigaretėmis, kaitinamojo tabako produktais arba rūkomuoju tabaku. Šios nuostatos netaikomos produktams, kuriuose nėra tabako, jeigu jie skirti medicinos reikmėms.“
1Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Alui taikomas 7,11 7,82 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“
2Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Alui taikomas 7,82 8,60 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“
3Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Alui taikomas 8,60 9,46 euro už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.“
4Papildyti 23 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4.
Mažos alų gaminančios įmonės (toliau – mažosios alaus daryklos) 10 tūkst. hektolitrų per metus realizuoto alaus taikomas 50 procentų mažesnis akcizo tarifas, negu nustatytas šio straipsnio 1 dalyje. Šiame įstatyme mažąja alaus darykla, kuriai taikoma šioje dalyje nurodyta akcizų lengvata, laikoma per kalendorinius metus ne daugiau kaip 80 tūkst. hektolitrų alaus pagaminanti įmonė, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus pripažįstama teisiškai ir ekonomiškai nepriklausančia nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės (išskyrus atvejus, kai šių alų gaminančių įmonių kartu per kalendorinius metus pagaminto alaus kiekis neviršija 80 tūkst. hektolitrų), o įmonės gamybinės patalpos yra fiziškai atskirtos nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės. Šioje dalyje nurodyta akcizų lengvata netaikoma pagal licencines sutartis pagamintam alui. Šioje dalyje nurodyta akcizų lengvata alaus gamyba nelaikomas kitoje alų gaminančioje įmonėje pagaminto alaus maišymas ir (arba) pilstymas. Šios lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
1Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai
Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai:
1) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, – 65,46 euro 78 eurai už produkto hektolitrą;
2) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams – 164,67 euro 181 euras už produkto hektolitrą.“
2Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis.
Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai:
1) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, –78 93 eurai už produkto hektolitrą;
2) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams –181 euras 199 eurai už produkto hektolitrą.“
3Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai
Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai:
1) vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, – 93 109 eurai už produkto hektolitrą;
2) šio straipsnio 1 punkte nenurodytiems gėrimams –199 eurai 219 eurų už produkto hektolitrą.“
1Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Tarpiniams produktams taikomi akcizų tarifai
Tarpiniams produktams taikomi tokie akcizų tarifai:
1) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, – 185,82 euro 200 eurų už produkto hektolitrą;
2) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, – 264,52 euro 285 eurai už produkto hektolitrą.“
2Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis.
Tarpiniams produktams taikomi akcizų tarifai Tarpiniams produktams taikomi tokie akcizų tarifai:
1) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, – 200 216 eurų už produkto hektolitrą;
2) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, – 285 308 eurai už produkto hektolitrą.“
3Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Tarpiniams produktams taikomi akcizų tarifai
Tarpiniams produktams taikomi tokie akcizų tarifai:
1) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, – 216 eurų 234 eurai už produkto hektolitrą;
2) tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, – 308 333 eurai už produkto hektolitrą.“
1Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Etilo alkoholiui taikomas 2 025 2 163 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“
2Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Etilo alkoholiui taikomas 2 163 2 310 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“
3Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Etilo alkoholiui taikomas 2 310 2 467 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.“
1Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) specifinis elementas – 69,4 74,3 euro;“. 2. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 115,5 122,5 euro už 1 000 cigarečių.“
3Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) specifinis elementas – 74,3 79,6 euro;“. 4. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 122,5 euro 130 eurų už 1 000 cigarečių.“
5Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) specifinis elementas – 79,6 85,3 euro;“. 6. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje cigaretėms nustatytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 130 eurų 138 eurai už 1 000 cigarečių.“
1Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Kitam apdorotam tabakui taikomi akcizų tarifai
1Cigarams ir cigarilėms taikomas 55 66 eurų už kilogramą produkto akcizų tarifas. 2. Rūkomajam tabakui taikomas 90 97 eurų už kilogramą produkto akcizų tarifas.“
2Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Kitam apdorotam tabakui taikomi akcizų tarifai
1Cigarams ir cigarilėms taikomas 66 79 eurų už kilogramą produkto akcizų tarifas. 2. Rūkomajam tabakui taikomas 97 104,6 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas.“
3Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Kitam apdorotam tabakui taikomi akcizų tarifai
1Cigarams ir cigarilėms taikomas 79 95 eurų už kilogramą produkto akcizų tarifas. 2. Rūkomajam tabakui taikomas 104,6 112,8 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas.“
1Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
1Kaitinamojo tabako produktams taikomas 113,2 45,6 euro už kilogramą tabako 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,12 0,15 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“
2Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
1.
Kaitinamojo tabako produktams taikomas 45,6 60,2 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,15 0,19 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“
3Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
1Kaitinamojo tabako produktams taikomas 60,2 79,5 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,19 0,25 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“
1Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„74 straipsnis. Neapdorotam tabakui taikomas akcizų tarifas
Neapdorotam tabakui taikomas 90 97 eurų už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas.“
2Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„74 straipsnis. Neapdorotam tabakui taikomas akcizų tarifas
Neapdorotam tabakui taikomas 97 104,6 euro už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas.“
3Pakeisti 74 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„74 straipsnis. Neapdorotam tabakui taikomas akcizų tarifas
Neapdorotam tabakui taikomas 104,6 112,8 euro už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalis, 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, 5 straipsnio 2 ir 3 dalis, 6 straipsnio 2 ir 3 dalis, 7 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalis, 8 straipsnio 2 ir 3 dalis, 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, 10 straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 3 ir 4 dalys, 8 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 2 dalis ir 10 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3.
3Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnio 3 dalis, 7 straipsnio 5 ir 6 dalys, 8 straipsnio 3 dalis, 9 straipsnio 3 dalis ir 10 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 4. Asmenys, kurie nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlių savininkai, 2022 m. sausio 1 d. laikantys komerciniams tikslams nuosavybės teise priklausančius produktus, kurie visiškai ar iš dalies pagaminti iš kitų negu tabakas medžiagų, bet pagal kitus kriterijus atitinka Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3 straipsnio 18¹ dalyje nurodytus požymius, privalo:
1) centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka iki 2022 m. sausio 7 d. inventorizuoti tokius produktus, už kuriuos akcizai nesumokėti, ir pateikti inventorizacijos aktą mokesčių administratoriui;
2) iki 2022 m. vasario 15 d. deklaruoti ir sumokėti akcizus Akcizų įstatymo 67 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 1, 3, 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 IR 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-06-15 Nr. XIVP-636 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2021-06-28 Nr. XIVP-636(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti keičiamo įstatymo 23 straipsnį 4 dalimi be kitų nuostatų joje nustatant, kad „šioje dalyje nurodyta akcizų lengvata alaus gamyba nelaikomas kitoje alų gaminančioje įmonėje pagaminto alaus maišymas ir (arba) pilstymas“. Atkreiptinas dėmesys, jog minėta nuostata tikslintina, kadangi jos teksto dalis
„šioje dalyje nurodyta akcizų lengvata alaus gamyba nelaikomas“ yra neaiški. 2. Keičiamo įstatymo 23 straipsnis turi
tik 2 dalis, todėl atitinkamai koreguotina projekto 3 straipsnio 4 dalis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
2021-06-18
posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Matas Maldeikis, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Vytautas Mitalas, Valius Ąžuolas, Andrius Palionis, Simonas Gentvilas, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-15 Įvertinę projekto atitiktį
taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Nacionalinė tabako gamintojų asociacija 2021-06-16
(1) Tradicinės cigaretės Tradicinių cigarečių rinka kasmet vis labiau traukiasi. Pažymėtina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, 2019 m. Lietuvos rinkai buvo pateikta 6,3% mažiau cigarečių nei 2018 m., tuo tarpu 2020 m. – net 7,2% mažiau cigarečių nei 2019 m. Per 2021 m. 1-4 mėnesius yra pastebimas 4,5% šios kategorijos susitraukimas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m. Pažymėtina, pateikiamo rinkai cigarečių kiekio (ir atitinkamai biudžeto pajamų) sumažėjimą lemia keli veiksniai:
1) kontrabanda;
2) bendros rūkančiųjų dalies mažėjimo tendencija;
3) dalies rūkančiųjų pasirinkimas cigaretes pakeisti į kaitinamąjį tabaką. Kontrabanda išlieka didelė problema, išimtinai paliečianti tradicinių cigarečių kategoriją.
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per visus 2020 m. sulaikė net 16,6 mln. pakelių cigarečių kontrabandos. Tai dvigubai daugiau nei 2019 m. (6,8 mln. pakelių). Sulaikytų cigarečių vertė – 60 mln. eurų. Pažymėtina, kad tradicinių cigarečių kontrabandos, taigi ir sulaikymų, srautai nemažėja ir šiais metais
Respublikos vidaus reikalų ministerija nurodydama, jog „padidėjus legaliai Lietuvoje parduodamų alkoholio ir tabako gaminių kainai, gali didėti įvežtinio alkoholio ir tabako gaminių kiekiai iš Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, taip pat gali didėti šešėlinės veiklos ir nekokybiškų (falsifikuotų) produktų, darančių žalą visuomenės sveikatai, pasiūlos mastas.“ Pagal 2020 m. IV ketvirčio (naujausi duomenys) rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atliekamo „tuščių pakelių“ tyrimo duomenis, šiuo metu nelegalios cigaretės Lietuvoje užima apie 21,8 proc. legalios rinkos. Minėtieji rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys yra netgi konservatyvesni, lyginant su pirmą kartą valstybiniu užsakymu atlikto „tuščių pakelių“ tyrimo duomenis. Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuoto bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto „tuščių pakelių“ tyrimo, paskelbto 2021 m. sausio mėn., duomenimis, net 31,5% tyrime rastų cigarečių pakelių buvo neapskaityti ir skirti ne Lietuvos rinkai. Pažymėtina, kad Įstatymo projektu yra numatomas vidutinis 6,1% minimalaus akcizų tarifo cigaretėms kilimas, taip pat vidutinis 7,1% specifinio akcizų tarifo cigaretėms didėjimas 2022 m. – 2024 m. laikotarpyje.
Pabrėžtina, kad aukščiau nurodytas akcizų tarifo augimas yra netgi spartesnis nei buvo numatytas 2019 m. – 2021 m. laikotarpyje, ypatingai kalbant specifinio akcizų tarifą cigaretėms, kuris vidutiniškai augo 5,6% kasmet. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad siūlomas akcizų padidinimas galėtų turėti įtakos asmenų paskatoms bandyti šiuos produktus įvežti nelegaliai iš trečiųjų šalių, kuriose jų kainos yra mažesnės nei Lietuvoje. Minėtos rizikos bus mažinamos tiek atskirų kontroliuojančių valstybės institucijų kryptinga veikla, tiek koordinuojant institucijų veiksmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 697 „Dėl Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos sudarymo“ sudarytoje Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijoje, kurios pagrindinė funkcija yra šešėlinę ekonomiką mažinančių priemonių įgyvendinimo koordinavimas.“ Pažymėtina, kaip jau minėta, jog netgi kontroliuojančioms institucijoms vykdant savo funkcijas ypatingai efektyviai (dvigubinat kontrabandinių tradicinių cigarečių sulaikymus), tradicinių cigarečių kontrabanda 2019 – 2021 m. laikotarpyje nuolat stabiliai augo. Šiai dienai šis rodiklis yra didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. Atitinkamai Lietuvoje suvartojamų kontrabandinių cigarečių skaičiumi išsiskiriame net nuo kitų Baltijos valstybių, turinčių panašias išorines sienas ir problematiką – Estijoje 9%, Latvijoje 16,9%. Taigi, tradicinių cigarečių kontrabanda šiuo aspektu yra vertintina kaip didelio masto problema, todėl nėra pagrįsto pagrindo teigti, kad efektyvesnis kontroliuojančių institucijų veiklos koordinavimas ar didesnių finansinių išteklių suteikimas savaime apribos papildomai kilsiančias prielaidas cigarečių kontrabandai augti, kurias paskatins ženklus gaminių kainų šuolis.
Pažymėtina, kad gaminio kaina išlieka pagrindiniu faktoriumi vartotojui renkantis tarp legalaus ir kontrabandinio gaminio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vadovaujantis EUROSTAT skelbiamais duomenimis dėl ES valstybių narių perkamosios galios pariteto, Lietuvos gyventojai išlieka 5-tuke mažiausiai įperkančių valstybių visoje ES. Tai savo ruožtu lemia, jog Lietuvos vartotojai yra ypatingai jautrūs vartojamų gaminių kainų šuoliams. Šis aspektas yra dar labiau aktualus, kai turima omenyje, kad tradicinių cigarečių kontekste šiems vartotojams yra nesunkiai prieinamos ir kainos atžvilgiu pigesnės alternatyvos – kontrabandiniai gaminiai. Pažymėtina, kad Latvijoje, kurios gyventojai, remiantis minėtais EUROSTAT duomenimis, turi didesnę perkamąją galią, vidutinis tradicinių cigarečių akcizo kilimas siekia 6% kasmet, o Estijoje, kuri perkamosios galios aspektu rikiuojasi ES viduryje, vidutinis tradicinių cigarečių akcizo kilimas sudaro 5%. Papildomai pabrėžtina, kad nustačius kiek nuosaikesnius akcizų tarifus, būtų galima sumažinti prielaidas cigarečių vartotojams rinktis nelegalius gaminius, o tai mūsų skaičiavimais galėtų lemti mažiau spartų cigarečių kategorijos susitraukimą, vertinant rinkai pateikiamu kiekiu, kuris 2022 m. – 2024 m. laikotarpyje tokiu atveju siektų 4,5% kasmet. Toks sprendimas leistų subalansuoti iš šios kategorijos valstybės gaunamas pajamas ilguoju laikotarpiu. Nepritarti Siūlomas Finansų ministerijos akcizų cigaretėms didinimas yra nuosaikus, todėl reikšmingos įtakos kontrabandos didėjimui neturėtų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsižvelgdama į didėjančią fiksuojamo pažeidžiamumo, susijusio su neteisėta migracija ir kontrabandos gabenimu, aplinkybę prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, patobulintame valstybės biudžeto rodiklių įstatymo projekte siūlo Vidaus reikalų ministerijai papildomai skirti 15,9 mln. eurų, iš jų Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – 11,5 mln. Dėl Lietuvos gyventojų perkamosios galios. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis ir Finansų ministerijos skaičiavimais, iki 2015 m. mažėjusi gyventojų perkamoji galia nuo 2016 m. ėmė augti, o didžiausias jos augimas stebimas 2019 m. ir
kainų lygio priklausančios cigaretės su filtru 2019 m. lyginant su 2018 metais didėjo 7,3 proc., o 2020 m. lyginant su 2019 m. – 5,1 proc. 1.2 Nacionalinė tabako gamintojų asociacija 2021-06-16
būtų 3 kartus mažesnis 2022 metais nei pigiausios cigaretės. Sveikiname Projektu toliau siūlomą idėją keisti kaitinamojo tabako produktų akcizų skaičiavimo metodiką, pereinant prie akcizo mokesčių skaičiavimo už 1000 vnt. gaminių. Atsižvelgiant į tai, kad šie produktai Lietuvos rinkoje yra parduodami pakeliuose, kurie primena cigaretes, vartojami vienetais ir yra suvartojami per vieną kartą šis žingsnis apribos galimybes gamintojams spekuliuoti produktuose esančiu tabako kiekiu, taip susimažinant akcizų prievolę kaip nutiko 2021 metais gamintojui pakeitus kaitinamojo tabako pakelyje esančio tabako kiekį, tai taip pat leis juos paprasčiau lyginti su panašiausiais, bet ne tapačiais, į juos gaminiais – cigaretėmis.
Pagal Projektu siūlomus akcizų tarifų kaitinamojo tabako gaminiams tarifus, 2022 m. kaitinamojo tabako akcizo tarifas viso labo sieks 37,2% minimalus akcizų tarifo cigaretėms. Racionaliu vertiname sprendimą kaitinamojo tabako produktą akcizą prilyginti 50% minimalus akcizų tarifo cigaretėms. Tačiau visgi manytumėme, jog toks siūlymas turėtų būti ambicingesnis ir vertinant tai, kas išdėstyta aukščiau, 50% minimalus akcizų tarifo cigaretėms dydis turėtų būti numatytas jau nuo 2022 m. Jei kaitinamojo tabako produktų akcizo dydis būtų padidintas iki 50% minimalaus akcizų tarifo cigaretėms jau 2022 m., tai leistų:
mažesnę žalą sveikatai;
lyginant su cigaretėmis, atitinkamai, sudarant prielaidas ir toliau šiai kategorijai augti;
tabako gaminių kontrabandos Lietuvos iš esmės nėra (8,85 tūkst. pakelio per
rizikų šių gaminių kontrabandai. Pažymėtina, kad ir Latvijos kontroliuojančių institucijų pastebimi iš esmės analogiški duomenys dėl kaitinamojo tabako gaminių kontrabandos nebuvimo.
Pažymėtina, kad tokio siūlymo priėmimas taip pat atitiktų ir tarptautinę praktiką. Latvijoje 2021 m. taipogi buvo priimtas sprendimas kaitinamojo tabako gaminiams taikomą akcizo tarifas prilyginti 50% minimalaus akcizų tarifo cigaretėms, Prancūzijoje – 65%, Ispanijoje – 49%, Vokietijoje visai neseniai buvo priimtas ir patvirtintas siūlymas – 80%. Panašią pastabą Projektui įvardino3 ir Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentas – „siūlytina šiems gaminiams numatyti spartesnį akcizo mokesčio augimą“. Nepritarti Komitetas pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifui kaitinamajam tabakui. Kaitinamojo tabako produktams buvo numatyta didinti akcizų tarifą kasmet po 14 proc., tačiau atsižvelgiant į struktūrinius pokyčius tabako rinkoje (t.y. sparčiai augantį kaitinamojo tabako produktų (rinkoje atsiradusių 2017 m.) populiarumą) ir siekiant sumažinti pakeičiamumo efektą ir prisidėti prie sveikatos gerinimo tikslų, buvo nukrypta nuo patvirtinto plano ir šiems produktams akcizų tarifas 2020 m. padidintas sparčiau (padidinta 65 proc. vietoje plane numatytų 14 proc.). Kaitinamojo tabako produktų, kaip didžiausią pakaitumą cigarečių atžvilgiu turinčių produktų, atveju siektinas tikslas per 3 metus sumažinti cigarečių minimalaus apmokestinimo akcizais santykį su kaitinamojo tabako produktų apmokestinimu nuo 3,3 kartų (šiuo metu) iki 2 kartų (kaip Latvijoje). 1.3 Nacionalinė tabako gamintojų asociacija 2021-06-16
Mūsų vertinimu, vertinant vartotojų įpročius ir gaminių kainas, rūkomasis tabakas kainos atžvilgiu yra paskutinė teisėta alternatyva vartotojui renkantis tarp legalaus ir kontrabandinio produkto.
Taigi, Įstatymo projektu siūlomas rūkomojo tabako akcizo tarifas, kuris siekia 7,8% didėjimą kasmet, yra vertintinas kaip neproporcingas galimoms rizikoms, kylančioms iš šio produkto kainos šuolių, kuris būtų to sąlygojamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytumėme Įstatymo projekte numatyti kiek nuosaikesnį akcizų tarifo didėjimą šiems gaminiams, kuris leistų minėtas rizikas apriboti. Nepritarti Komitetas pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifui rūkomajam tabakui. 1.4 Nacionalinė tabako gamintojų asociacija 2021-06-16
Įstatymo projektu siūloma cigarams ir cigarilėms per 2022 m. – 2024 m. laikotarpį numatyti 20% vidutinį akcizų didėjimą. Toks siūlymas, mūsų vertinimu, būtų neproporcingai didelis ir galėtų lemti ženklų šios kategorijos susitraukimą, mūsų vertinimu bent 5% pamečiui atitinkamai mažėjant ir valstybės pajamoms iš šiems gaminiams taikomo akcizų tarifų. Tuo pačiu nustačius nuosaikesnį tarifą galima būtų tikėtis, kad rinka išliks stabili. Nepritarti Komitetas pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytam akcizo tarifui cigarams ir cigarilėms. 1.5 Nacionalinė tabako gamintojų asociacija 2021-06-16
Pažymime, jog Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu suformuota4 tarpinstitucinė darbo grupė iš esmės jau baigė savo darbą, skirtą įvertinti oraliniam vartojimui skirtus nikotine išmirkytus maišelius, kuriuose nėra tabako bei ketina rekomenduoti reglamentuoti šiuos gaminius Tabako, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių kontrolės įstatyme.
Pagrįstai galima numanyti, kad įsigaliojus Įstatymo projektu numatomam 2022 m – 2024 m. tabako gaminių akcizų kalendoriui, šie gaminiai jau bus reguliuojami Tabako, tabako gaminių ir su tabako gaminiais susijusių gaminių kontrolės įstatymo nuostatomis. Nacionalinė tabako gamintojų asociacija, siūlydama reglamentuoti šiuos gaminius bei matydama potencialias valstybės akcizų pajamas iš šių gaminių teisėtos prekybos, atitinkamai nuosekliai siūlė pritaikyti šiems gaminiams akcizo tarifą, kuris būtų net dvigubai didesnis nei tokiems gaminiams taikomas akcizas Švedijoje. Mūsų vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nereguliuojamų oraliniam vartojimui skirtų nikotine išmirkytų maišelių, kuriuose nėra tabako, rinkos dydis, remiantis rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ OMNIBUS tyrimo duomenimis, sudaro 0,4% visos tabako gaminių rinkos, šio pasiūlymo įgyvendinimas leistų biudžetą papildyti papildomais 1,02 milijonų Eur akcizų mokesčio pajamomis bei 1,4 milijonų Eur pridėtinės vertės mokesčio pajamomis jau per 2022 m. Nepritarti Komitetas pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytam akcizų tarifų didinimo planui. 2.1 UAB „Ernst & Young Baltic“ 2021-06-17 Esminės EY pastabos EY mokesčių specialistai išanalizavo Įstatymo projektą ir jo siekius ir, EY nuomone, siūlomi mokestinės bazės pakeitimai tabako produktams ir jų alternatyvoms nepadėtų įgyvendinti numatytų tikslų dėl žemiau įvardintų argumentų: 1.
Dėl žalingų produktų įperkamumo ir vartojimo mažinimo /pakaitumo efekto ► Visų pirma, tabako ir jiems alternatyvių produktų esminis apmokestinimo akcizais tikslas yra apmokestinti toksiškas medžiagas, tokias kaip tabakas ar nikotinas. Atitinkamai, produktai turintys savo sudėtyje didesnį kiekį žalingų medžiagų, dėl jiems taikomo akcizų dydžio ir turėtų tapti sunkiau įperkami taip skatinant mažesnį jų vartojimą. Dėl šios priežasties ir tradiciniams tabako produktams kaip cigaretės, cigarai ir cigarilės yra taikomas specialus akcizų apmokestinimo režimas, nes šių produktų sutapatinimas ir apmokestinimas pagal vienetus vienareikšmiškai paskatintų piknaudžiavimą, pvz. cigaro vienetas taptų ne vienkartinio vartojimo, o dalomas į daugiau vienetų, todėl taptų lengviau įperkamas ir labiau patrauklus vartotojams. Beje, mokestinė bazė pagal vienetą buvo įdiegta kaimyninėje Lenkijoje iki rinkoje atsirado neadekvataus dydžio cigarai, taip apeinant tabako kontrolę ir apmokestinimo pagrindinį tikslą. Atsižvelgiant į kitas akcizais apmokestinamų produktų grupes, akivaizdžiai laikomasi pagrindinio tikslo, kai alkoholiniai gėrimai neatsitiktinai apmokestinami pagal etilo alkoholio procentinį kiekį juose, o ne pagal alkoholinių produktų vienetus. Atitinkamai, kuo stipresnis alkoholinis produktas, labiau žalingas, tuo didesnis akcizų mokestis jam taikomas, taip mažinant jo įperkamumą. Tačiau pakaitumo efektas vis vien išlieka, vartotojams vartojant lengviau įperkamus, bet tuo pačiu mažiau žalingus alkoholinius gėrimus.
Analogišką politiką protinga taikyti ir tabako produktams. ► Kalbant apie siekius mažinti vartojimą ir pakaitumo efektą, ar nevertėtų tuomet sugretinti ir kitų tabako produktų apmokestinimo bazės, atsižvelgiant į tai, kad savo forma jie iš esmės panašūs (pvz. cigaretės ir cigarilės) ir apmokestinti akcizais pagal vienetus? Šių produktų kategorijų išskirstyme akcizų tikslais akivaizdžiai matoma spraga, o tai iliustruoja dar anksčiau Lietuvoje įsigaliojęs įstatymas draudžiantis mėtines ir kitas skonines cigaretes, kai po tokio draudimo rinkoje netrukus atsirado mėtinės cigarilės, identiškai atrodančios kaip cigaretės, tačiau klasifikuojamas kaip cigarilės. Tokios cigarilės apmokestinamos mažiau, taigi lengviau įperkamos ir kaip cigarečių pakaitas tapo patrauklios vartotojams. Tokia mokesčių politika ir nelygybė tik paskatina rinką ieškoti alternatyvių/pakaitinių produktų ir apeiti galiojančius įstatymas, ir taip valstybė tik parodo negebėjimą kontroliuoti rinkos ir nepateisina lūkesčių mažinti vartojimo ir pakaitumo efekto. Nepritarti Naujausias Eurobarometro tyrimas, atliktas 2020 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, parodė, kad vertinant kaitinamųjų tabako gaminių (toliau - KTG) vartojimo paplitimą, pastebima, kad Lietuvoje kas dešimtas tiriamasis (10 proc.) nurodė, kad yra bandęs šiuos gaminius. Tuo tarpu, ES šis skaičius kur kas mažesnis – 6 proc. Kaitinamuosius tabako gaminius dažniau rūko jaunesni 15-24 metų jaunuoliai – vieną ar du kartus juos bandė 11 proc., o tarp vyriausių tyrimo dalyvių (55 metų ir vyresni) tokių buvo 3 proc. Kaitinamojo tabako rinka Lietuvoje per metus padvigubėjo ir šiuo metu sudaro apie 23 proc. visos cigarečių ir kaitinamojo tabako rinkos. Nuomonės dėl to, kiek KTG neigiamai veikia kiekvieno vartotojo sveikatą, skiriasi.
Nors pramonės atstovai neretai pristato KTG kaip mažesnę riziką keliančius gaminius, palyginti su įprastiniais tabako gaminiais, teigdami, kad jie padeda rūkantiesiems mesti rūkyti, KTG populiarumo tarp jaunimo tendencijos kelia susirūpinimą. Iš turimų duomenų taip pat matyti, kad daugelis vartotojų, net jei jie ir ketina vartoti mažiau kito tabako gaminio, tampa abiejų tabako gaminių vartotojais. Kaip ir kituose tabako gaminiuose, KTG yra priklausomybę sukeliančios medžiagos nikotino, ir surinkti duomenys patvirtina, kad iš KTG išsiskiria cheminės medžiagos, įskaitant kelias nuodingąsias medžiagas. Be to, pastebima, jog kaitinamojo tabako sistemos išskiriamame aerozolyje yra eilė kitų kenksmingų medžiagų, kurių nėra cigarečių dūmuose, o tam tikrų kenksmingų medžiagų koncentracijos aerozolyje yra didesnės nei įprastinėse cigaretėse. 2.2 UAB „Ernst & Young Baltic“
paprastesnio akcizų tarifų taikymo bei kontrolės ► Keičiant mokestinę bazę, svarbu įvertinti ir rinkos atsaką į numatomus pokyčius. Tai reiškia, kad įsigaliojus tokiam Įstatymo projektui, būtų tik paskata gamintojams piktnaudžiauti, išleidžiant į rinką tabako ir jiems alternatyvius produktus koncentruojantis tik į patį vienetą, o ne į jo kiekį ar sudėtį. Net neabejotina, kad rinkoje atsirastų de facto daugkartinio vartojimo vienetai, lengvai smulkinami į daugiau vienetų. Tokiu atveju, vis atsirandant naujiems produktais, o mokestinei bazei išliekant tokiai pačiai, taptų per daug sudėtinga kontroliuoti šiuos produktus, o bet kokie tolimesni pakeitimai nebeatitiktų Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos tikslo dėl mokesčių sistemos stabilumo ir prognozuojamumo. ► Pažymėtina ir tai, kad mokestinės bazės suvienodinimas kaitinamojo tabako ir jiems alternatyviems produktams prieštarauja apmokestinimo akcizais principui.
Įvedus siūlomą reguliavimą, produktas A turintis mažesnį kiekį tabako ar nikotino, bus apmokestinamas visiškai vienodai lyginant su produktu B, turinčiu galimai daug didesnį kiekį žalingų medžiagų. Tokia sistema neatgrasys vartotojų nuo labiau žalingų sveikatai produktų, nes apmokestinimas akcizais bus visų vienodas, neatsižvelgiant nei į produkto sudėtį, nei į pačio vieneto dydį, kuris net nėra Įstatymo projektu apibrėžtas. Nepritarti Įstatymo projektu siekiama rinkoje atsirandančius naujus produktus, savo esme panašius į kaitinamojo tabako produktus, tačiau savo sudėtyje neturinčius tabako, prilyginti kaitinamojo tabako produktams. Pažymėtina, kad tokiu būdu būtų prisidėta ne tik prie kaitinamojo tabako produktų, bet ir jiems alternatyvių produktų prieinamumo mažinimo, ypač jaunimui, kurį labiausiai veikia tokių produktų patrauklus dizainas, skoniai, rinkodara bei socialinė ir aplinkos įtaka. 2.3 UAB „Ernst & Young Baltic“
reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo ► Remiantis Europos Sąjungos šalių praktika, kaitinamojo tabako produktai akcizais apmokestinami pagal tabako kiekį juose, o ne jų vienetus. Skirtingą praktiką, t.y. apmokestinimą pagal vienetus, kurie šiuo Įstatymo projektu ir siūlomi, taiko tik Vengrija. Atitinkamai, prieš įgyvendinant tokius pokyčius, vertėtų atsižvelgti į daugumos Europos Sąjungos šalių praktiką, o ne siekti taikyti ne tipinę, išskirtinai vienos šalies, praktiką.
Europos komisija pasisako už tolesnį teisės aktų tabako kontrolės srityje harmonizavimą. Tikėtina, kad harmonizavimas vyks daugumos šalių narių praktikos, o ne vienos Vengrijos pavyzdžiu. Nepritarti Tarybos direktyvoje 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų (toliau – Direktyva) nėra nustatytos aiškios suderintos apmokestinimo tvarkos kaitinamojo tabako gaminiams, todėl kiekviena valstybė narė gali pasirinkti, kaip apmokestinti šiuos naujus produktus, atsižvelgdama į vietinės tabako ir jo pakaitalų rinkos specifiką ir tendencijas, mokesčių administravimo sistemos ypatumus ir kitus veiksnius. Lietuvoje nuo 2017 m. iki šiol parduodami vienos rūšies kaitinamojo tabako produktai pakeliais po 20 vienetų. 2.4 UAB „Ernst & Young Baltic“ 2021-06-17 Tuo atveju, jei esant dabartinei akcizų apmokestinimo sistemai kyla neapibrėžtumų kaip apmokestinti alternatyvius, vis naujus rinkoje atsirandančius produktus, vertėtų sukurti naujų akcizais apmokestinamų prekių kategorijų alternatyviems produktams, taip sekant kitų Europos Sąjungos valstybių pavyzdžiu. Negana to, nereikėtų apsiriboti vien tik į nacionaliniais teisės aktais, tačiau reikėtų atsižvelgti į vientisumą įvairiose srityse, kaip, pavyzdžiui, muitinės reglamentavimas. Pasaulio muitinių organizacija paskelbė apie pokyčius kombinuotosios nomenklatūros koduose, kuriuos patvirtinus, jie įsigalios nuo
kodų įvedimą naujiems tabako ir nikotino produktams, o tokie pakeitimai buvo paskatinti būtent sunkumų, kylančių klasifikuojant tokius produktus, nepakankamo gebėjimo sekti tokių produktų prekybos srautus. Tokie kombinuotosios nomenklatūros kodų pakeitimai pasauliniu mastu yra priimami vieną kartą per penkis metus.
Ar kitokios numatytos kategorijos nacionaliniuose teisės aktuose, kurios svarstomos šiuo Įstatymo projektu, kitaip tariant apibendrinus visas alternatyvias grupes, nepaisant jų sudėties, nesukels dar daugiau sumaišties, kai jos bus kitokios nei pasauliniu mastu taikomos muitinės? Mūsų nuomone, tokie neatitikimai tik didina teisinį neapibrėžtumą, kai rinkoje parduodami tie patys produktai, bet skirtinguose teisės aktuose jie subjektyviai priskiriami kitokioms kategorijoms. Nepritarti Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūloma rinkoje atsirandančius naujus produktus, savo esme panašius į kaitinamojo tabako produktus, tačiau savo sudėtyje neturinčius tabako, prilyginti kaitinamojo tabako produktams. Pažymėtina, kad tokiu būdu būtų prisidėta ne tik prie kaitinamojo tabako produktų, bet ir jiems alternatyvių produktų prieinamumo mažinimo, ypač jaunimui, kurį labiausiai veikia tokių produktų patrauklus dizainas, skoniai, rinkodara bei socialinė ir aplinkos įtaka. 3. Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija 2021-06-17 Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija (toliau – LAGGIA) vienydama didžiausias Lietuvoje veikiančias bendroves, kurių pagrindinė veikla yra įvairių rūšių alkoholinių gėrimų gamyba, eksportas bei importas į Lietuvą susipažino su Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 3, 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas). Pritariame įstatymo projekto tikslui – nustatyti kelerių metų akcizų planą skirtingiems alkoholinių gėrimų produktams. Manome, kad patvirtinus aiškų planą valstybė bei verslas galėtų tinkamai prognozuoti bei planuoti savo veiklą. Derinimo proceso metu teikėme savo pastabas Lietuvos Respublikos finansų ministerijai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tačiau į jas atsižvelgta nebuvo.
Manome, kad dalis įstatymo projekto nuostatų yra tobulintinos ir teikiame savo pastabas bei siūlymus Įstatymo projektui. Akcizų politika regione Pastarųjų ketverių metų akcizų mokesčių pakeitimai lėmė, kad šiuo metu Lietuvoje taikomi akcizų mokesčiai alkoholiui yra vieni didžiausių regione. Visos alkoholinių gėrimų kategorijos, išskyrus alų, Lietuvoje – labiausiai apmokestinamos regione. Akcizai stipriajam alkoholiui Lietuvoje yra 29,3 proc. didesni nei Lenkijoje, 18,9 proc. didesni nei Latvijoje, 8 proc. – nei Estijoje. Akcizai vynui Lietuvoje yra net 75,9 proc. didesni nei Lenkijoje bei 35,7 proc. didesni nei Latvijoje. Lietuva pagal vyno akcizo dydį (164,67 Eur hektolitrui) yra ketvirta Europos Sąjungoje ir šešta Europoje. Alus Lietuvoje – mažiausiai apmokestinamas Baltijos šalyse. Lietuvoje akcizas alui 7,11 Eur hektolitrui už 1 laipsnį gryno alkoholio, Latvijoje – 15 proc. didesnis, Estijoje – net 78,62 proc. didesnis. Estijos akcizų alkoholiui didinimo politika 2016-2018 m. neatsižvelgiant į aplinkinių valstybių veiksmus ir akcizų skirtumus su Latvija nulėmė akcizų surinkimo kritimą per vienerius metus net 25 proc. 2019 ir 2020 m. vien iš alkoholio produktų akcizų į Lietuvos valstybės biudžetą buvo surinkta daugiau kaip 350 mln. EUR. Tačiau Lietuvos politikai per pastaruosius ketverius metus nevertino kaimyninių šalių taikomos akcizų politikos ir jų aktyvių veiksmų, vykdomų atidžiai stebint situaciją kaimyninėse valstybėse. Tuo metu, kai Lietuva akcizus didino, Latvija laikėsi priešingos politikos ir mažino akcizus, o Lenkija, turėdama mažiausius akcizus regione, vykdė labai saikingą jų didinimą. Tokia situacija nulėmė ypatingą sėkmę Latvijos ir Lenkijos pasienio prekybai.
Jau šiuo metu akcizų skirtumas lyginant su Lenkija tiesiogiai skatina pirkėjų srautus iš Lietuvos, o santykis su Latvijos akcizais yra arti tos ribos. Skirtingų alkoholio rūšių apmokestinimas Siekdama ne tik ekonominių, bet ir socialinių tikslų valstybė turi orientuotis į kuo vienodesnį skirtingų alkoholio produktų 1 laipsnio apmokestinimą. Tai lemia akivaizdžiai besikeičiantys alkoholinių gėrimų vartojimo būdai, naujausiose rekomendacijose į tai atkreipia dėmesį ir Pasaulio sveikatos organizacija, teigdama, kad turi būti mažinami skirtumai tarp skirtingų alkoholio produktų apmokestinimo. Tokia nuostata jau vadovaujasi daugelis vakarų Europos valstybių įskaitant ir mūsų kaimynes. Tarp ES valstybių pagal 1 laipsnio apmokestinimo skirtumo dydį tarp vidutinio stiprumo alaus ir stipriųjų gėrimų Lietuva užima net 5 vietą iš 27 ES valstybių, kai tuo tarpu mūsų kaimyninėse valstybėse taikomi apmokestinimo skirtumai kur kas mažesni: Lenkija (12 vieta), Latvija (14 vieta), Estija (20 vieta). Pagal vyno ir alaus apmokestinimo skirtumo proporciją Lietuva taip pat užima vieną aukščiausių vietų ES kontekste. Todėl dabartinę Lietuvos akcizų politiką galima vertinti kaip nepagrįstą ir netgi diskriminacinę skirtingų produktų grupių atžvilgiu. Pateikiame palyginamąjį grafiką, kuriame matyti 1% faktinės alkoholio koncentracijos apmokestinimo skirtumai 1 litre skirtinguose alkoholiniuose gėrimuose šiuo metu ir pagal Finansų ministerijos pateiktą projektą iki 2024 m. Pasienio prekyba ir šešėlinė rinka Pasaulinė COVID19 pandemija privertė valstybes uždaryti valstybių sienas ir apriboti asmenų judėjimą įvairiais tikslais tarp skirtingų valstybių. Tai turėjo didžiulę įtaką ir Lietuvai. Būtent dėl uždarytų sienų ir pandemijos įtakos augo vidaus vartojimas, kas padėjo išlaikyti vienodą akcizų mokesčių surinkimo lygį lyginant su prieš pandemiją buvusiais metais.
Tokia pati tendencija matoma Europos valstybėse (Švedija, Norvegija, Suomija, Danija), kurios susiduria su pasienio prekybos iššūkiais. Šiose valstybėse karantino laikotarpiu dėl padidėjusio vidaus vartojimo akcizo surinkimas išaugo 10-20%. Ieškodami pigesnės produkcijos, gyventojai aktyviai keliauja tarp valstybių sienų taip įsigydami tą patį produktą kitoje valstybėje ir sumokėdami ne tik akcizo, bet ir PVM mokesčius į kitos valstybės biudžetą. 2021-2022 m. gerėjant epidemiologinei situacijai ir vis labiau atsiveriant valstybių sienoms, dėl didelių Lietuvoje taikomų mokesčių matysime vidaus vartojimo mažėjimą ir pasienio prekyba toliau augs. Aiškinamajame Įstatymo projekto rašte teigiama, kad Siūlomas akcizų tarifų etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams padidinimas galėtų turėti įtakos asmenų paskatoms bandyti šiuos produktus įvežti nelegaliai iš trečiųjų šalių, kuriose jų kainos yra mažesnės nei Lietuvoje. Tačiau nėra nieko pažymima apie ne tik šešėlinės rinkos (kontrabandos), bet ir pasienio prekybos įtaką mokesčių surinkimui į valstybės biudžetą. Lietuva nuolat susiduria su didžiuliais prekybos iššūkiais Lietuvos-Lenkijos, Lietuvos-Latvijos pasieniuose ir augančia šešėline rinka Lietuvos-Rusijos bei Lietuvos-Baltarusijos pasieniuose. Europos Sąjungoje yra nustatyti maksimalūs alkoholinių gėrimų kiekiai, kuriuos leidžiama pervežti tarp valstybių narių (stiprieji gėrimai –
asmenys praktiškai nėra kontroliuojami ir dažnu atveju, pirkdami didelius alkoholio kiekius, juos vartoja ne asmeniniams tikslams, o perpardavinėjimui. Lietuvos atveju, didžiulės pinigų sumos išleidžiamos Lenkijoje – ten perkamas ne tik alkoholis, bet ir maistas, švaros, statybų prekės, baldai, kuras.
Visa tai lemia, kad šalia nesumokėtų akcizo mokesčių Lietuvos biudžete prarandamos ir kitų mokesčių (pvz. PVM) pajamos. Šešėlinė dalis stipriųjų alkoholinių gėrimų rinkoje, Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikto tyrimo duomenimis, 2019 metais pasiekė 2015 metų lygį (22 proc.). Pastebima ir didėjanti visuomenės tolerancija šešėlinei rinkai – nuo 2015 m. net 9 procentiniais punktais sumažėjo asmenų, visiškai nepateisinančių nelegalaus alkoholio pirkimo ir vartojimo, rodo 2019 m. Vilniaus universiteto atliktas alkoholio vartojimo įpročių tyrimas. 2020 m. šešėlinės rinkos padidėjimą fiksavo ir LR Muitinės pateikiami duomenys: šešis kartus daugiau įvežta į Lietuvą nelegalaus alkoholio per praėjusius metus, lyginant su 2019 metais. Paprastai jis įvežamas iš Lenkijos ir Lietuvoje naudojamas alkoholiniams gėrimams falsifikuoti. Kaip nurodo muitinės atstovai, net 7,4 tonų sulaikyto nelegalaus alkoholio buvo būtent ne jau pagaminti gėrimai, o spiritas, iš kurio nelegalūs alkoholiniai gėrimai gali būti gaminami. Įsigaliojimo terminai Įstatymo projekte siūloma nustatyti naujų akcizų tarifų įsigaliojimo terminą kiekvienų metų sausio 1 d. Iki šiol nusistovėjusi Lietuvoje taikyta praktika buvo, kad keičiant akcizus etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams nauji akcizų tarifai įsigaliodavo nuo kovo 1 d. Tai leisdavo importuotojams bei prekybininkams tinkamai pasiruošti mokestiniams pokyčiams. Dauguma importuotojų apie kainų pokyčius pasaulinėse rinkose informaciją iš tiekėjų sužino būtent gruodžio-sausio mėnesiais, o pagal sudarytas sutartis su prekybos tinklais apie tai privaloma pranešti prieš 30-45 darbo dienas. Sausio-vasario mėn. vyksta pagrindinės derybos su prekybos tinklais dėl produktų tiekimo ir kainų.
Naujam akcizo tarifui įsigaliojant nuo kovo 1 d. tam tinkamai spėja pasiruošti produkcijos tiekėjai, importuotojai bei prekybininkai. Tai leidžia išvengti ir situacijos, kuomet per poros mėnesių laikotarpį vartotojui produkto kaina pasikeičia net du kartus. Taip pat raginame atkreipti dėmesį, kad gruodžio mėn. dauguma bendrovių uždarinėja savo finansinius metus, vyksta šventinė prekyba. Svarbus faktorius yra ir kaimyninės valstybės – Latvijoje bei Lenkijoje akcizų pokyčiai pagal nusistovėjusią praktiką taip pat įsigalioja einamųjų metų kovo 1 d., taigi Lietuvoje galimai susidarytų situacija, kuomet įsigaliojimas sausio 1 d. dar labiau galėtų padidinti pasienio prekyba ir iš padidinti kainų skirtumus tarp kaimyninių valstybių. Siūlymai Manome, kad akcizų mokesčių sistema turi būti modifikuojama atsižvelgiant į šalies ir aplinkinių valstybių ekonominę situaciją bei vyraujančias tendencijas bei į kuo vienodesnį 1% skirtingų gėrimų rūšių apmokestinimą. Taikoma akcizų politika turi nesudaryti galimybių plėstis pasienio prekybai ar šešėliui, o išlaikyti Lietuvoje parduodamų produktų konkurencingumą kitų rinkų atžvilgiu. Alkoholio akcizų dydis Lietuvoje jau dabar artėja prie aukščiausią pragyvenimo lygį turinčių Europos šalių, kas sunkiai pagrindžiama ekonomiškai ir socialiai. Atsižvelgiant į šiame rašte išdėstytus argumentus bei informaciją teikiame šiuos siūlymus Įstatymo projektui:
Verslui paliktų galimybę pagal nusistovėjusią praktiką tinkamai planuoti veiklą ir prisitaikyti prie kiekvienų metų pokyčių, išlaikant tuos pačius administracinius kaštus, kurie patiriami keičiantis akcizų tarifams. Taip pat tokie pokyčiai sutaptų su galimais akcizų tarifų pokyčiais kaimyninėse valstybėse į ką svarbu atkreipti dėmesį.
ES raginame nedidinti akcizo vynui arba didinti jį metinės infliacijos rėmuose. Šiuo metu numatytas 9 procentų kasmetinis akcizo didinimas vynui itin išskirtų Lietuvą vyno apmokestinimo kontekste ne tik regione, bet ir visoje Europoje. Taip pat taip būtų dar labiau padidinta atskirtis tarp vyno ir kitų alkoholinių gėrimų, kai būtent vyną daugiausiai renkasi atsakingai alkoholinius gėrimus vartojantys asmenys. Akcizas vynui specialistų jau vertinamas kaip protekcionistinis ir skatinantis kitų alkoholinių gėrimų vartojimą nesant tam aiškios priežasties. Pabrėžiame, kad lyginant su kaimyninėmis valstybėmis Lietuvoje vyno parduodama mažiausiai, tačiau akcizai jam yra didžiausi. Nepritarti VMI duomenys apie alkoholinių gėrimų pardavimų pokyčius 2017-2020 m. rodo, kad 2017 m. ir 2018 m. visų alkoholinių gėrimų grupių pardavimai gana ženkliai mažėjo, o 2019 metais pakeitė kryptį: vyno ir kitų fermentuotų gėrimų, etilo alkoholio pardavimai ėmė augti, alaus, tarpinių produktų pardavimai krito nuosaikiau. 2020 metais augo beveik visų alkoholinių gėrimų grupių (labiausiai – vyno ir fermentuotų gėrimų) pardavimai, o pardavimų apimtys kone grįžo į 2017 metų lygį.
Po ženklaus akcizų tarifų padidinimo 2017 m. sumažėjusi gyventojų perkamoji galia 2018 m. vėl ėmė augti ir augo gana sparčiai kasmet, ypač vyno ir alaus - tų gėrimų, kuriems akcizų tarifai nebuvo didinti. 4. Lietuvos verslo konfederacija Lietuvos verslo konfederacija, kreipiasi į LR Finansų ministeriją dėl parengto ir pateikto išvadoms gauti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau – Akcizų įstatymas) Nr. IX-569 1, 3, 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau - Įstatymo projektas). Pritariame Įstatymo projekto pagrindiniam tikslui – nustatyti trejų metų akcizų didinimo planą, tačiau atkreipiame dėmesį į Įstatymo projekto derinimo skubą, nes trejų metų akcizo didinimo planas neturi nieko bendro su skuba. Taip pat, atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta, kad teisėkūroje vadovaujamasi aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros parengtuose „Pagrindiniuose reguliavimo kokybės ir veiklos rezultatų principuose“ nustatoma, kad siūlomi reguliaciniai mechanizmai privalo atitikti tam tikrus kriterijus, kaip kad teisinis aiškumas, pagrįstumas nesukelti problemų juos įgyvendinant. Verslo bendruomenė atkreipia dėmesį į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kurioje nurodoma vengti neišdiskutuotų mokesčių sistemos pakeitimų bei atsižvelgti į Vyriausybės deklaruotus tikslus dėl mokesčių sistemos stabilumo ir prognuozuojamumo. Verso bendruomenė turi teisėtus lūkesčius gauti pakankamai laiko susipažinti ir išsinagrinėti mokestinius įstatymų projektus.
Svarbu pažymėti, kad dar praėjusių metų birželį ES Finansų ministrai (ECOFIN) patvirtino Tarybos išvadas dėl apdoroto tabako akcizų struktūros ir tarifų. Jose yra teigiama, kad būtina nedelsiant patikslinti ES tabako akcizų direktyvą, siekiant harmonizuoti tokių naujoviškų gaminių, kaip el. cigarečių skysčių ir kaitinamojo tabako produktų sąvokas ir mokestinį traktavimą, atsižvelgiant į Valstybių Narių praktikas (6 punktas). Tuo pat metu Europos Komisija buvo pakviesta atlikti reikiamą techninę analizę, viešąsias konsultacijas, poveikio vertinimą ir pateikti teisinį (direktyvos) pasiūlymą. Šių metų kovo 30 dieną Europos Komisija pradėjo viešąsias konsultacijas1 ir rengia siūlymą keisti ES tabako akcizų direktyvą. Mūsų žiniomis, visose ES šalyse (išskyrus Vengriją), kurių įstatymuose yra nustatyta kaitinamojo tabako produktų kategorija, šios kategorijos gaminiai yra apmokestinami pagal produkte esantį tabako svorį. Siekiant aiškumo ir teikiamų pasiūlymų pagrįstumo, prašome patikslinti aiškinamąjį raštą apžvelgiant kitų ES valstybių narių praktikas. Manome, kad keičiant Akcizų įstatymo 65 straipsnį (Įstatymo projekto 9 straipsnis) turi būti įvertintas aukščiau minėtų Europos Komisijos viešųjų konsultacijų tikslas, ES valstybių narių praktikos bei faktas, kad kaitinamo tabako gaminių yra įvairių dydžių ir formų, su skirtingo svorio tabaku, kurie vartojami įvairiais būdais. Aiškinamąjame rašte pateiktas argumentas, kad toks siūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad kaitinamieji tabako produktai Lietuvos rinkoje parduodami ir vartojami vienetais, nėra pagrįstas, nes globalioje pasaulinėje ir ES rinkoje yra gaminami ir parduodami įvairių formų kaitinamojo tabako produktai, kuriuose skiriasi tabako svoris ir kurie vartojami skirtingų elektroninių kaitinimo įrenginių pagalba bei skirtingais vienetais.
Kartu siūlome apsvarstyti galimybę papildyti Akcizų įstatymo 2 straipsnį, kuriame nurodytas akcizų objektų sąrašas, nauju objektu, apimančiu visus galimus naujus tabako pakaitalus (sudėtyje neturinčius tabako, bet turinčius nikotino) nepriklausomai nuo jų vartojimo būdo (kaitinant, inhaliuojant ar kitaip vartojant juos per burną). Atitinkamai būtų tikslintinas Akcizų įstatymo 3 straipsnis, jį papildant nauja nuostata dėl apmokestinimo struktūros (bazės) ir taikytino akcizo tarifo. Esant tokių produktų įvairovei, skirtingoms jų formoms ir vartojimo būdams, tokie produktai turėtų būti apmokestinti pagal juose esantį veikliosios medžiagos (nikotino) ar jos mišinio svorį. Siūlome tai įvertinti ir keičiant Akcizų įstatymo 3 straipsnio 36 dalį, nes nustatant akcizus naujiems rinkoje atsirandantiems produktams, savo esme panašiems į kaitinamojo tabako produktus, tačiau savo sudėtyje neturintiems tabako, būtina laikytis tų pačių aukščiau išvardintų principų. Pažymime, kad šiuo raštu nėra teikiamos pastabos dėl Įstatymo projektu siūlomų akcizų tarifų dydžių, tačiau pastebime, kad aiškinamajame rašte nėra siūlomų pakeitimų poveikio vertinimo, nors Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje yra aiškiai įvardijamas įsipareigojimas teisės aktų pakeitimus rengti atliekant tikrą, o ne formalų poveikio vertinimą, jį pristatant visuomenei kuo ankstyvesnėje stadijoje. Šis įsipareigojimas įvardijamas kaip viena iš pagrindinių sąlygų teisėkūros kokybei užtikrinti.
Nepritarti Komitetas pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktam akcizų tarifų nuosaikaus didinimo trimečiam planui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Eugenijus Gentvilas, 2021-06-189 Argumentai: Daugelio valstybių (įskaitant Lietuvą) praktika rodo, kad į biudžetą surenkama daugiau pajamų, kai akcizų tarifų didinimas yra nuoseklus ir proporcingas, o ne drastiškas. Įstatymo projektu per 3 metus ketinama drastiškai padidinti akcizus kaitinamojo tabako produktams nuo 113,2 iki 260,7 eur/kg (arba nuo 30 iki 79,5 eur/1000 vnt), t.y. net 116 proc., kai tuo tarpu cigaretėms 18 proc. (nuo 115,5 iki 138 eur/1000 vnt), rūkomajam tabakui 23,4 proc. (nuo 90 iki 112,8 eur/kg), cigarilėms 60 proc. (nuo 55 eur iki 95 eur/kg). Priėmus tokį pasiūlymą atsirastų rinkos iškraipymas. Todėl siekiant išvengti pakaitumo efekto, kai akcizų tarifą padidinus vienai prekių grupei, išauga jai alternatyvių prekių vartojimas, siūlome akcizus kaitinamo tabako produktams didinti 75 proc. per 3 metus, t.y. nuo 113,2 iki 221,1 eur/kg. Atsižvelgiant į tai, kad daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių (išskyrus Vengriją, kuri vienintelė taiko vienetų sistemą) yra taikoma specifinė kaitinamo tabako apmokestinimo struktūra, siūlome nekeisti šiuo metu galiojančios kaitinamojo tabako apmokestinimo tvarkos. Pasiūlymas:
1Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
tabako produktams taikomas 45,6 141,5 euro už kilogramą tabako 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2.
akcizų tarifas.“
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
tabako produktams taikomas 60,2 176,9 euro už kilogramą tabako 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,19 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „65 straipsnis. Kaitinamojo tabako produktams ir elektroninių cigarečių skysčiui taikomi akcizų tarifai
tabako produktams taikomas 79,5 221,1 euro už kilogramą tabako 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas. 2. Elektroninių cigarečių skysčiui taikomas 0,25 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas.“ Nepritarti Komitetas pritaria Lietuvos Respublikos siūlomam kaitinamojo tabako akcizo tarifui. VMI duomenys apie tabako produktų pardavimų kitimą 2013–2020 metais rodo, kad iki tol augę cigarečių pardavimai 2017 metais pradėjo kristi vidutiniškai po 6 proc. kasmet ir krito 4 metus iš eilės. Tuo pat metu ėmė populiarėti alternatyvūs produktai: cigarai ir cigarilės, rūkomasis tabakas bei kaitinamojo tabako produktai. Viena iš esminių ženklaus cigarečių pardavimų mažėjimo priežasčių – auganti alternatyvių produktų paklausa, tarp kurių itin ženkliu augimu išsiskyrė kaitinamojo tabako produktai. Pastarųjų rinkos dalis visoje tabako rinkoje per trejus metus išaugo nuo 0,3 proc. (2017 m.) iki 10,1 proc. (2020 m.), t.y. vidutiniškai po 3,3 proc. punkto kasmet. Viena iš kaitinamojo tabako produktų populiarumo augimo priežasčių galėtų būti patraukli kaina, kuri net ir 65 proc. padidinus akcizų tarifą nuo 2020 m. kovo 1 d., išliko konkurencinga visų cigarečių segmentų atžvilgiu dėl daugiau nei 3 kartus mažesnio akcizų dydžio joje.
Kaitinamojo tabako produktų, kaip didžiausią pakaitumą cigarečių atžvilgiu turinčių produktų, atveju siektinas tikslas - per 3 metus sumažinti cigarečių minimalaus apmokestinimo akcizais santykį su kaitinamojo tabako produktų apmokestinimu nuo 3,3 kartų (šiuo metu) iki 2 kartų (kaip Latvijoje). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Komiteto pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas
4 N Argumentai. Siekiant paskatinti kraftinio alaus gamintojus ir tuo pačiu alaus vartotojus rinktis mažų alaus daryklų produkciją, siūlytina numatyti 50 proc. mažesnį akcizo tarifą mažoms alaus darykloms, pagaminančioms ne daugiau 80 tūkst. hektolitrų alaus per metus. Tokia lengvata Lietuvoje galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d., o Latvijoje mažoms alaus darykloms lengvata taikoma ir šiuo metu. Pažymėtina, kad Lietuvoje šiuo metu yra veikiantis 61 alaus gamintojas, iš kurių 58 pagamina iki 80 tūkst. hektolitrų alaus per metus. 3 didieji alaus gamintojai, kurie pagamina daugiau kaip 80 tūkst. hektolitrų alaus per metus, sudaro apie 88 proc. viso Lietuvoje pagaminto alaus rinkos. Pasiūlymas. Komitetas siūlo papildyti Projekto 3 straipsnį nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
(toliau – mažosios alaus daryklos) 10 tūkst. hektolitrų per metus realizuoto alaus taikomas 50 procentų mažesnis akcizo tarifas, negu nustatytas šio straipsnio 1 dalyje.
Šiame Įstatyme mažąja alaus darykla, kuriai taikoma ši lengvata, laikoma per kalendorinius metus ne daugiau kaip 80 tūkst. hektolitrų alaus pagaminanti įmonė, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus pripažįstama teisiškai ir ekonomiškai nepriklausančia nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės (išskyrus atvejus, kai šių alų gaminančių įmonių kartu per kalendorinius metus pagaminto alaus kiekis neviršija 80 tūkst. hektolitrų), o įmonės gamybinės patalpos yra fiziškai atskirtos nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės. Šioje dalyje nurodyta akcizų lengvata netaikoma pagal licencines sutartis pagamintam alui. Šioje dalyje alaus gamyba nelaikomas kitoje alų gaminančioje įmonėje pagaminto alaus maišymas ir (arba) pilstymas. Šios lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pritarti
patobulintam Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 3, 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-636(2), atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10; prieš – 0 ; susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas, Valius Ąžuolas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 3, 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-636(2) ir jo lyginamasis variantas Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė