2021-06-16 Nr. XIVP-634 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
jo 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad šio įstatymo paskirtis nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, duomenis, kaip jie apibrėžti šiame įstatyme, kuriais jos disponuoja ir (ar) kuriuos tvarko vykdydamos viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas (toliau – viešoji funkcija), nedera su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad įstatymas taikomas ir viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, tačiau kurios nėra finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir neatlieka viešųjų funkcijų.
Ši dalis taip pat tikslintina, nes:
nurodyti ne tik vertinamoje dalyje išvardinti subjektai, tačiau ir „kiti juridiniai asmenys“;
subjektai, todėl dispozicinė nuoroda tiesiog į 2 straipsnio 1 dalį, nekonkretizuojant punktų, nėra visiškai tiksli;
ne nustatyti asmenų teisės gauti informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, įgyvendinimo tvarką, o informacijos apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, veiklą skelbimo tvarką;
dispozicinių nuorodų įstatymo paskirtį nustatančiame straipsnyje, vietoj žodžių
„nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje“ įrašytini žodžiai „apie institucijų
veiklą“;
apibrėžti šiame įstatyme“;
įstatymo“ įrašytini žodžiai „Viešojo administravimo įstatyme“ (analogiško turinio pastaba taikytina keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 daliai, 7 straipsnio 4 dalies 2 punktui ir 18 straipsnio 1 punktui).
Ši dalis taip pat tikslintina, nes:
nurodyti ne tik vertinamoje dalyje išvardinti subjektai, tačiau ir „kiti juridiniai asmenys“;
subjektai, todėl dispozicinė nuoroda tiesiog į 2 straipsnio 1 dalį, nekonkretizuojant punktų, nėra visiškai tiksli;
ne nustatyti asmenų teisės gauti informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, įgyvendinimo tvarką, o informacijos apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, veiklą skelbimo tvarką;
dispozicinių nuorodų įstatymo paskirtį nustatančiame straipsnyje, vietoj žodžių
„nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje“ įrašytini žodžiai „apie institucijų
veiklą“;
apibrėžti šiame įstatyme“;
įstatymo“ įrašytini žodžiai „Viešojo administravimo įstatyme“ (analogiško turinio pastaba taikytina keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 daliai, 7 straipsnio
punktą, o ne 2 straipsnio 1 dalį, nes būtent minėtame punkte yra vardijami
„kiti juridiniai asmenys“ (t. y. valstybės valdomi subjektai). Analogiško
turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai nuorodai. 3. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies turinys, nustatantis kokia tvarka pateikiami ir nagrinėjami prašymai dėl duomenų teikimo, sistemiškai ir logiškai nedera su straipsnio pavadinimu „Įstatymo tikslas ir paskirtis“, nes nenustato nei įstatymo tikslų, nei paskirties.
Todėl siūlytina šią nuostatą perkelti į kitą įstatymo straipsnį su deramu pavadinimu arba keisti įstatymo 1 straipsnio pavadinimą, kad jis atspindėtų straipsnio reguliavimo dalyką. 4. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies
„įmonėms, kuriose valstybei arba savivaldybei tiesiogiai arba netiesiogiai
priklauso daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime ir valstybė ar savivaldybė tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką skirdama daugiau kaip pusę <...>“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, jog nėra aišku, kaip teikiamo įstatymo kontekste turi ir gali būti suprantamas sąvokų „netiesiogiai arba netiesiogiai priklauso“ ir
„tiesiogiai arba netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką“ turinys. Pažymime, jog
nuo šių sąvokų turinio priklausys tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis, todėl šių sąvokų turinys turi būti aiškus iš įstatymo turinio ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Todėl minėtos sąvokos įstatyme turi būti aiškiai apibrėžtos, kaip tai, pavyzdžiui, yra sureguliuota Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnyje, arba keičiamame įstatyme turi būti pateikta nuoroda į kitus įstatymus, kuriuose šios sąvokos yra apibrėžtos, nurodant, jog jos suprantamos, kaip tai nustatyta nurodytuose įstatymuose. Antra, atkreipiame dėmesį, jog nuostatos dalis „priklauso daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime“ taip pat stokoja teisinio aiškumo, nes neaišku apie kokį balsų priklausomumo pagrindą nuostatoje kalbama.
Pažymėtina, kad, reguliuojant analogiškus teisinius santykius, įprasta kalbėti apie balsų daugumą kitoje bendrovėje, apibrėžiant šią balsų daugumą kaip įgytų bendrovės akcijų kiekį, visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiantį daugiau kaip 1/2 balsų. Todėl siūlytina nuostatą koreguoti ir šiuo aspektu, kad jos turinys būtų aiškus ir praktiškai pritaikomas. Trečia, pažymėtina, kad pacituotoje nuostatos dalyje vartojama sąvoka „įmonė“, nors nuostatoje kalbama apie akcines bendroves. Atkreiptinas dėmesys, kad šios sąvokos reiškia skirtingo teisinio statuso subjektus – valstybės ar savivaldybės įmonę arba akcinę bendrovę, todėl jų nereikėtų painioti ar vartoti kaip sinonimų. Jei siekiama reguliuoti tiek vienų, tiek kitų subjektų teises ir pareigas, tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Be to, tokiu atveju šių subjektų teisinė padėtis turėtų būti įvardinama atskirai, valstybės įmonių atveju nekalbant apie akcininkų susirinkimus ir pan. Priešingu atveju sąvokos „įmonė“ turėtų būti atsisakyta, kaip klaidinančios. Analogiškos pastabos išsakytinos ir dėl keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies. Be to, atsižvelgiant į šios pastabos turinį turėtų būti svarstoma, ar kitose keičiamo įstatymo nuostatose neturėtų būti atlikti atitinkamo pobūdžio pakeitimai. Ketvirta, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodoma, kad įstatymas taikomas ir įmonėms, kuriose valstybei arba savivaldybei tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime ir valstybė ar savivaldybė tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką skirdama daugiau kaip pusę bendrovės administracinio, valdymo arba priežiūros organo narių (pabraukta mūsų).
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Civilinio kodekso bei atskiras juridinių asmenų formas reglamentuojančių įstatymų nuostatomis, juridinio asmens organai skirstomi į valdymo, priežiūros ir „kitus“, tuo tarpu „administracinio organo“ sąvokos teisės aktuose nėra pateikiama. Atsižvelgiant į tai, siūloma projekto nuostatas tikslinti, pateikiant „administracinio organo“ sąvoką arba projekto nuostatas derinti su Civiliniame kodekse ir atskiras juridinių asmenų formas reglamentuojančių įstatymų terminija. Penkta, tuo atveju, jei formuluojant analizuojamas keičiamo įstatymo nuostatas yra remiamasi įgyvendinamos 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo nuostatomis (toliau – Direktyva) ir šioje Direktyvoje apibrėžiamų sąvokų turiniu darant prielaidą, kad Direktyvos reguliavimas yra savaime taikytinas, pažymime, kad Europos Sąjungos teisės aktas – direktyva, nėra tiesiogiai taikomas teisės aktas, todėl jos įgyvendinimas reikalauja nacionalinio įstatymo, kuriuo direktyva būtų įgyvendinta, iš kurio būtų aišku kokiu būdu direktyva yra įgyvendinama, kokiu būdu taikomos direktyvos nuostatos.
Be to, įgyvendinant direktyvą turi būti remiamasi galiojančiu nacionaliniu teisiniu reguliavimu, įgyvendinamas reguliavimas turi sistemiškai derėti su nacionaline teise, kad būtų aiškus tokio reguliavimo santykis su kitų galiojančių įstatymų nuostatomis, kad reguliavimo turinys būtų aiškus, kad tokį reguliavimą būtų įmanoma praktiškai taikyti, remiantis keičiamu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. 5. Pastebėtina, kad iš keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl keičiamas įstatymas būtų taikomas visoms iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų nefinansuojamoms ir viešųjų funkcijų neatliekančioms viešosioms įstaigoms, vadovaujantis tik tuo, kad minėtų viešųjų įstaigų bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu teisiniu reguliavimu nėra vertinama dalininko turima viešosios įstaigos dalis, ar jo galimybės daryti įtaką viešosios įstaigos organams, kaip tai nustatoma įmonių atveju.
Pastebėtina, kad keičiamu įstatymu perkeliamos Direktyvos 2 straipsnio 2 dalis, apibrėžianti viešosios teisės reglamentuojamą įstaigą, tiek ir 2 straipsnio 3 dalis, apibrėžianti viešosios įmonės sąvoką, pabrėžia minėtų subjektų didžiosios dalies veiklos finansavimą iš valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijų ar kitų viešosios teisės reglamentuojamų subjektų lėšų, didžiosios jų kapitalo dalies valdymą bei reikšmingą organų sudarymo ir balsų daugumos kontrolę. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo taikymas viešosioms įstaigoms, kurių viena iš smulkiųjų dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, yra proporcingas ir tikslingas, ar atitinka Direktyvos nuostatas. 6. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 10 punkto, numatančio, kad įstatymas netaikomas duomenims, kuriais disponuoja valstybės valdomi subjektai, kai jie rengiami kitais tikslais nei viešųjų paslaugų teikimas, turinys ir esmė, nes kai kurie valstybės valdomi subjektai pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punkte išdėstytas nuostatas apskritai neatlieka jokių viešųjų funkcijų. Kitaip sakant, tokia norma netiesiogiai suponuoja, kad valstybės valdomiems subjektams, kurių veikla nėra susijusi su viešųjų paslaugų teikimu, šio įstatymo nuostatos netaikomos, nes jų tvarkomi duomenys niekaip nepateks į įstatymo reguliavimo sritį. 7.
siūloma nustatyti, kad: „Jeigu duomenų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai ar tarptautiniai susitarimai dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai ar tarptautiniai susitarimai nenustato kitaip“, o šio straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tuo atveju, kai įgyvendinant kituose įstatymuose nustatytas duomenų bazių gamintojų teises būtų leidžiama drausti pakartotinai naudoti duomenis arba duomenų pakartotinis naudojimas būtų ribojamas labiau, nei nustatyta šiuo įstatymu, taikomos šio įstatymo nuostatos.“ Pažymėtina, jog šios nuostatos nustato vienas kitam prieštaraujantį teisinį reguliavimą, nes kartu nustato ir keičiamo įstatymo viršenybę kitų įstatymų atžvilgiu ir tai, jog keičiamas įstatymas netaikomas, jei kiti įstatymai nustato kitokio pobūdžio reguliavimą. Toks teisinis reguliavimas yra ydingas, todėl siūlytina aiškiai nurodyti keičiamo įstatymo taikymo apimtį ir santykį su kitų teisės aktų nuostatomis. Galbūt pacituotos nuostatos turėtų būti dėstomos kartu – nustatant bendrą taisyklę ir kartu nustatant šios taisyklės išimtį. Pažymėtina, kad tinkamos teisėkūros požiūriu yra apskritai nerekomenduotina įstatyme nustatyti imperatyvią jo taikymo viršenybę kitų įstatymų atžvilgiu, neatsižvelgiant į kituose įstatymuose įtvirtintų normų, reglamentuojančių tų įstatymų taikymo taisykles, turinį. Toks reglamentavimas gali lemti situaciją, kad abiejuose įstatymuose būtų įtvirtinta jų taikymo viršenybė vienas kito atžvilgiu, o konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja tai, kad turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius.
Atsižvelgiant į tai, teisingiau būtų būtent kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose duomenų bazių gamintojų teises, nustatyti vertinamojo teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo taikymo viršenybę esant šių įstatymų normų konkurencijai. 8. Jei nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies formuluotė tikslintina, ją dėstant taip: „Jeigu kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose duomenų bazių gamintojų teises, būtų nustatytas leidimas drausti pakartotinai naudoti duomenis arba duomenų pakartotinis naudojimas būtų ribojamas labiau, nei nustatyta šiame įstatyme, kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui“. 9. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje po žodžių „įstatymai ar tarptautiniai susitarimai“, įrašytini žodžiai „reglamentuojantys intelektinės nuosavybės teisių apsaugą“
ir 8 dalyje vartojama sąvoka „rinkmena“. Atsižvelgiant į tai, jog ši sąvoka nėra savaime aiški, kituose įstatymuose neapibrėžiama bei vartojama junginiuose kartu su kitais žodžiais, kaip sudėtinės sąvokos dalis, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnyje pateikti šios sąvokos apibrėžtį, kad jos turinys būtų aiškus. 11. Nėra aiški keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad kituose įstatymuose vartojama dokumento sąvoka atitinka šiame įstatyme apibrėžtą duomenų sąvoką, esmė.
Pirma, toks įstatyminis reguliavimas, pagal kurį vieno įstatymo nuostatos tiesiogiai kišasi į kitų įstatymų reguliavimo sritį bei keičia kitų įstatymų normų turinį, yra ydingas. Antra, apskritai nėra aiškus šios nuostatos tikslingumas, nes ji niekaip neįtakoja ir neapsprendžia šio įstatymo taikymo apimties ir sąlygų. Kitaip sakant, šio įstatymo taikymą lemia būtent šiame, o ne kituose įstatymuose, apibrėžtų sąvokų, įskaitant ir „duomenų“ sąvoką, turinys ir reikšmė. 12. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 ir 7 dalyse apibrėžtos „duomenų skelbimo“ ir „duomenų teikimo“ sąvokos neturėtų būti patikslintos ir pagal turinį viena nuo kitos labiau atsietos. Pažymėtina, pagal siūlomas formuluotes, duomenų skelbimas ir teikimas yra beveik analogiško turinio veiksmai, t.y. duomenų perdavimas ir atskleidimas tam, kad pareiškėjas galėtų jam prieinama forma juos gauti. Tuo tarpu sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo nuostatas bei atsižvelgiant į šių sąvokų semantinę reikšmę, galima daryti išvadą, kad duomenų skelbimas turėtų būti labiau suprantamas kaip duomenų tam tikra forma atskleidimas iš anksto neapibrėžtam asmenų ratui (skirtingai nuo duomenų teikimo, kada jie perduodami (atskleidžiami) konkrečiam subjektui pagal jo prašymą). 13. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 11 dalies formuluotė tikslintina, nes mobilioji programa skirta ne visuomenei naudotis mobiliaisiais prietaisas, o skirta visuomenei naudotis mobiliųjų prietaisų pagalba. 14. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje tarp žodžių „kai duomenys“ nereikėtų įrašyti žodžių „fizinio asmens“, kad būtų aišku, apie kokius duomenis nuostatoje kalbama. 15.
teikimą šiame įstatyme nustatyta tvarka imamas ne Mokesčių administravimo įstatyme nustatytas mokestis, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje vietoj žodžio „mokesčio“ siūlome įrašyti žodžius „atlyginimo už išlaidas“. 16. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje nurodomus įstatymų pavadinimus, siūlome dėstyti abėcėline tvarka. 17. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies
asmens duomenų apsaugos, turi būti skelbiama Vyriausybės nustatyta kita informacija, įskaitant institucijų darbuotojų kontaktinius duomenis, jei jie skelbiami esant teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui. Vertinant šias dvi nuostatas tarpusavyje, nėra aišku, ar institucijų darbuotojų kontaktinių duomenų skelbimui yra taikomi kažkokie dvigubi asmens duomenų tvarkymo apsaugos „saugikliai“, t. y. be bendrojo įstatyminio reikalavimo laikytis asmens duomenų apsaugos turi būti užtikrintas ir „papildomas“ teisėtas asmens duomenų tvarkymo tikslas. Be to, nėra aišku, kokiais atvejais (o minėta įstatyminė nuostata būtent ir suponuoja, kad tokie atvejai gali būti) valstybės institucijų, vykdančių valstybines viešąsias funkcijas, darbuotojų darbiniai kontaktiniai duomenys gali būti tvarkomi (bet neskelbiami) nesant teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo. 18. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, kad šio straipsnio 2 dalies 6 punktas taip pat taikomas viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, savo turiniu yra neaiški ir nelogiška.
Pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalies 6 punktas aukščiau nurodytiems subjektams ir taip yra taikomas, nes keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešąsias funkcijas atliekančios viešosios įstaigos, kurių savininkė ar viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė ir kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų, įstatymo taikymo požiūriu yra laikomos institucijomis (o visoms institucijoms be išimties keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1-3 dalys taikomos visa apimtimi). Be to, ši nuostata yra nelogiška ta prasme, kad viešosioms įstaigoms ir tam tikroms bendrovėms siūloma taikyti ne 5 straipsnio 2 dalies 1-5 punktus, kuriuose nurodyta viešai skelbiama informacija yra konkretaus ir apibrėžto turinio, o būtent 6 punktą, nustatantį, kad institucijos savo interneto svetainėse turi skelbti ir kitą Vyriausybės nustatytą informaciją. Kitaip sakant, viešųjų įstaigų ir tam tikrų bendrovių atžvilgiu kažkodėl siūloma taikyti vienintelę įstatyme neapibrėžto turinio nuostatą dėl informacijos apie savo veiklą viešo skelbimo, preziumuojant, kad būtent ne įstatymas, o Vyriausybė nustatytų skelbiamos informacijos apie veiklą apimtis. Svarstytina, ar toks reguliavimas derėtų su iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančiu reikalavimu paisyti teisės aktų hierarchijos, suponuojančiu, kad įstatymuose vartojamų sąvokų ir normų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. 19. Nėra aišku, kuo skiriasi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 ir 6 dalyse vartojamų formuluočių
„institucijos įgyvendina valstybės politiką“ bei „institucijos įgyvendina
valstybės politikos priemones“ turinys.
Jeigu siekiama nustatyti, kad valstybės politikos priemonės, vis dėlto, yra konkretaus pobūdžio, tam tikrų kompetentingų valstybės institucijų patvirtintos elgesio taisyklės, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje siūlome aiškiau nustatyti šių valstybės politiką įgyvendinančių priemonių priėmimo pagrindus. Kartu pažymėtina, kad tokio abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio nuostatos, nenustatančios jokių reguliacinio pobūdžio normų bei neįpareigojančios valstybės ar savivaldybės institucijas ir įstaigas taikyti konkrečias priemones, ar imtis kažkokių konkrečių aktyvių veiksmų, neturi jokio teisinio krūvio. 20. Siekiant teisės akto glaustumo, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalis brauktina kaip perteklinė, nes ji nenustato jokių naujų reguliacinio pobūdžio normų, o tik pakartoja 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad pakartotinai naudotis duomenimis galima be atskiro institucijos ar valstybės valdomo subjekto sutikimo (leidimo) bei kažkodėl dar kartą pakartoja, kad šio įstatymo straipsnio nuostatų reikia laikytis. 21. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nurodytą dispozicinę nuorodą į šio straipsnio 5 dalį reikėtų patikslinti, nes duomenų pakartotinio naudojimo sąlygos yra nurodytos ne 5 dalyje (kurioje pateikiamos tik blanketinės nuorodos į kitas straipsnio dalis), o šio straipsnio 1-3 dalyse. 22. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti reikalavimą, kad „šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti susitarimai dėl išimtinių teisių pakartotinai naudoti duomenis suteikimo ir susitarimai, kuriais nesuteikiama išskirtinė teisė, tačiau kuriais apribojama pareiškėjų galimybė duomenis pakartotinai naudoti, turi būti skaidrūs“ (pabraukta mūsų).
Atkreiptinas dėmesys, jog straipsnyje norminiu būdu reguliuojamas draudimas suteikti išimtis, o ne tokių draudimų nustatymo ar taikymo principai. Todėl siūlytina analizuojamo reikalavimo atsisakyti kaip deklaratyvaus ir praktiškai neįgyvendinamo. Reikalavimo neatsisakius, jis galimai turėtų būti dėstomas kaip principas, keičiamo įstatymo 6 straipsnyje, apibrėžiant šio principo turinį, arba įstatymas turėtų aiškiai nustatyti ir apibrėžti, kokius kriterijus ir sąlygas atitinkantis susitarimas įstatymo leidėjo požiūriu yra laikomas skaidriu. Toks reguliavimo pakeitimo būtinumas sietinas su tuo, jog reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų reguliavimu, todėl jo turinys turi būti aiškus ir nustatytas įstatyme. Be to, svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti aptartos galimo duomenų pakartotinio naudojimo apribojimo formos, nes įstatyme apie tokus ribojimus neužsimenama. Aiškumas reglamentuojant galimus ribojimus būtinas ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, nustatančios, kad tuo atveju, kai įgyvendinant kituose įstatymuose nustatytas duomenų bazių gamintojų teises būtų leidžiama drausti pakartotinai naudoti duomenis arba duomenų pakartotinis naudojimas būtų ribojamas labiau, nei nustatyta šiuo įstatymu, taikomos šio įstatymo nuostatos reguliavimas, taikymo požiūriu. Kitaip sakant, neįmanoma įvertinti, ar kituose įstatymuose nustatytos didesnės duomenų pakartotinio naudojimo ribojimo sąlygos nei keičiamame įstatyme, jei pačiame keičiamame įstatyme tokie galimi ribojimai apskritai nereglamentuojami. 23. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „ribinės sąnaudos“.
Atsižvelgiant į tai, kad ši sąvoka nėra savaime aiški, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnyje pateikti šios sąvokos apibrėžtį, arba pateikti nuorodą į įstatymą, kuriame tokia sąvoka yra apibrėžiama. 24. Svarstytina, ar derinant keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalis tarpusavyje, 4 dalies antrajame sakinyje, numatančiame, kad bendros institucijos ar valstybės valdomo subjekto pajamos, gautos iš duomenų teikimo pakartotinai naudoti, neturi viršyti duomenų rinkimo, rengimo, atgaminimo, platinimo, saugojimo, nuasmeninimo ir konfidencialios verslo informacijos apsaugojimo sąnaudų kartu su pagrįstąja investicijų grąža, nereikėtų nurodyti, kad ši nuostata netaikoma šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems valstybės valdomiems subjektams ir institucijoms, t.y. tiems subjektams, kurie turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį (daugiau negu 50 procentų) sąnaudų, patiriamų joms atliekant viešąsias funkcijas. 25. Siekiant teisės akto normų dėstymo nuoseklumo bei atsižvelgiant į tai, kad išimtis iš bendros taisyklės turėtų būti dėstoma iš karto po bendros taisyklės, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatą, nustatančią, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas netaikomas bibliotekoms, įskaitant aukštųjų mokyklų bibliotekas, muziejams ir valstybės archyvams, perkelti į šio straipsnio 3 dalį, (5 dalyje paliekant tik nuostatas dėl atlyginimo už bibliotekų, įskaitant aukštųjų mokyklų bibliotekas, muziejų ir valstybės archyvų teikiamus duomenis apskaičiavimo tvarką bei nuostatą dėl šių institucijų pajamų už teikiamas paslaugas ribinio dydžio). 26. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio pavadinime, atsižvelgiant į straipsnio turinį, prieš žodį „duomenų“ įrašytini žodžiai „informacijos ir“. 27.
kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus priima ministras, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių
„Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgaliotos“ įrašytini žodžiai „ekonomikos
ir inovacijų ministro įgaliotos“. 28. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis ir atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, atsisakytina perteklinių žodžių anglų kalba, dėstomų skliaustuose: „(angl. Application Programming Interface, API)“, nes šie žodžiai neįtvirtina jokios sąvokos ir neperteikia jokios teisinės ar kitokios reikšmės, kurios nebūtų galima išdėstyti lietuvių kalba. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 daliai. 29. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „Jei suteikus prieigą prie kintamųjų duomenų, kai jie surenkami ar atnaujinami, kaip nustatyta šio straipsnio 5 dalyje“ įrašytini žodžiai „Jeigu institucijai ar valstybės valdomam subjektui užtikrinus galimybę naudoti kintamuosius duomenis iš karto, kai tik jie surenkami ar atnaujinami“. Be to, šioje dalyje vietoj formuluotės „būtų viršijami institucijos finansiniai ir techniniai ištekliai“ siūlytina įrašyti formuluotę „neproporcingai padidėtų finansinė ir techninė našta“, nes manytina, kad reikalavimas dėl institucijos finansinių ar techninių išteklių viršijimo fakto yra nepagrįstai aukštas. 30. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies
žodžių „duomenys teikiami” ir žodžius „kuriems nereikia jų“ keičiant į žodžius „kurių nereikia“. 31.
straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, kokie pareiškėjai būtų laikomi
“nuolat” besikreipiantys dėl tų pačių duomenų, koks asmuo ir remiantis kokiais
kriterijais, priskirtų asmenis tokiai asmenų grupei. Be to, vadovaujantis ekonomiškumo principu, siūlytina 14 straipsnio 1 dalį formuluoti kaip pareigą institucijai ar valstybės valdomam subjektui užtikrinti, kad jų teikiami duomenys, duomenų rinkinių turinys ar formatas, atsižvelgiant į įgaliotos institucijos rekomenduojamus duomenų formatus ir standartus, visuomet atitiktų visų pareiškėjų poreikius, o ne kaip pareigą institucijai ar valstybės valdomam subjektui reaguoti į atskirų nuolatinių pareiškėjų prašymus adaptuoti teikiamus duomenis jiems individualiai. 32. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio turinio, nes šiame straipsnyje reguliuojama ne tik institucijos ir valstybės valdomo subjekto pareiga sudaryti duomenų rinkinius, tačiau ir tokių duomenų rinkinių naudojimo sąlygos. 33. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog institucijos ir valstybės valdomi subjektai turi sudaryti duomenų, kurių pakartotinis naudojimas institucijos ir valstybės valdomo subjekto vertinimu gali kurti pridėtinę vertę, rinkinius ir juos skelbti Lietuvos atvirų duomenų portale. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Svarstytina, ar įstatymo nuostatų įgyvendinimas ar neįgyvendinimas gali priklausyti išimtinai nuo tam tikrų subjektų ar asmenų subjektyvaus vertinimo. Manytina, kad tokiu būdu būtų nesilaikoma įstatymų viršenybės principo, todėl teigtina, kad įstatyme derėtų nustatyti esminius kriterijus, kurie lemtų galimą duomenų rinkinių pridėtinę vertę arba nurodyti, kokie teisės aktai tokius kriterijus nustato. Remiantis šias kriterijais institucijos ir valstybės valdomi subjektai turėtų įvertinti, ar duomenų rinkiniai atitinka tokius kriterijus ir tuo pagrindu juos pateikti arba nepateikti Lietuvos atvirų duomenų portalui.
reikalavimus, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies sakiniai dėstytini atskiromis straipsnio dalimis, nes tai yra savarankiškos ir savo turiniu skirtingos teisės normos. 35. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojama sąvoka „valstybės duomenų platforma“. Pažymėtina, jog šios sąvokos turinys yra neaiškus, ši sąvoka nevartojama kituose įstatymuose, todėl siūlytina šios sąvokos apibrėžtį pateikti keičiamo įstatymo 3 straipsnyje. Atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto turinį, darytina prielaida, jog ši sąvoka galėtų reikšti Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos pavadinimą, kuris naudojamas Oficialiosios statistikos įstatymo 6 straipsnyje, tačiau tokiu atveju šis pavadinimas turėtų būti tiksliai nurodomas keičiamame įstatyme, galimai įstatymo tekste įvedant šio pavadinimo santrumpą, tačiau net ir tokiu atveju, šios informacinės sistemos pavadinimas turėtų būti dėstomas laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų, kai pavadinimo pirmas žodis pradedamas dažiąja raide, kad būtų aišku, jog kalbama apie tam tikrą konkrečią informacinę sistemą. 36. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies sistemiškai nedera su kitomis šio straipsnio dalimis, nes straipsnio 1 – 3 dalyse kalbama apie duomenų rinkinių sudarymą, jų pateikimo Lietuvos atvirų duomenų portalui būdą ir privalomą tokių duomenų rinkinių skelbimą šiame portale. Tuo tarpu 4 straipsnio dalis nustato ne Lietuvos atvirų duomenų portalui pateiktų duomenų rinkinių panaudojimo būdus, o Valstybės duomenų platformoje tvarkomų duomenų panaudojimo būdus.
Atkreipiame dėmesį, kad straipsnyje nereguliuojami jokie teisiniai santykiai, susiję su galimybe Valstybės duomenų platformoje tvarkyti duomenų rinkinius, perduodamus Lietuvos atvirų duomenų portalui, naudojantis Valstybės duomenų platformos funkcijomis. Be to, pažymime, kad sąvokos „duomenų rinkinys“ ir „duomenys“, keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nėra tapatinamos, o apibrėžiamos skirtingai. Todėl straipsnio turinys turėtų būti koreguojamas, kad jo nuostatos derėtų sistemiškai ir būtų aiškios. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau ir darant prielaidą, kad šio straipsnio 4 dalyje kalbama apie Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemoje tvarkomų duomenų naudojimą, atkreipiame dėmesį, kad toks siūlomas duomenų naudojimo tikslas nedera su Oficialiosios statistikos įstatymo nuostatomis, todėl svarstytina, ar pirmiausia neturėtų būti pakeistas būtent šis įstatymas, kuris, kalbant apie teisinį reguliavimą, susijusį su Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistema, turėtų būti laikomas specialiuoju kitų valstybės informacinius išteklius reglamentuojančių įstatymų atžvilgiu. Kartu svarstytina, ar analizuojama keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalis turi ir gali būti keičiamo įstatymo reguliavimo dalyku. Be to, pastebėtina, kad Oficialiosios statistikos įstatyme nustatomi griežti apribojimai dėl tam tikrų Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemoje tvarkomų duomenų naudojimo, todėl keltinas klausimas dėl keičiamo įstatymo, kuris nustato jokiais atvejais neribojamą duomenų naudojimą, santykio su Oficialiosios statistikos įstatymo nuostatomis. 37.
dalyje siūloma nustatyti didelės vertės duomenų rinkinių skelbimo reikalavimus elektroniniu formatu, tačiau pastebėtina, jog nei šiame straipsnyje, nei kituose keičiamo įstatymo straipsniuose nenurodoma, kokiame portale ar informacinėje sistemoje tokie didelės vertės duomenų rinkiniai turėtų būti skelbiami. Tuo atveju, jei didelės vertės duomenų rinkiniai turėtų būti skelbiami Lietuvos atvirų duomenų portale, tai turėtų būti nurodyta, nes keičiamo įstatymo 17 straipsnyje reguliuojamas tik duomenų rinkinių skelbimas, tačiau nereguliuojamas didelės vertės duomenų rinkinių skelbimas. 38. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostata neturėtų būti patikslinta, nes šioje nuostatoje, turbūt norėta ne nustatyti imperatyvą pareiškėjams, kaip jie turi nuskaityti didelės vertės duomenų rinkinius, o pareigą atitinkamoms institucijoms ir valstybės valdymo subjektams, rengiantiems atitinkamus rinkinius, užtikrinti, kad juos būtų įmanoma nuskaityti automatiniu būdu. 39. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostatos, numatančios, kad didelės vertės duomenų rinkiniai, skirti pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, skelbiami neatlygintinai, turinys svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, apskritai nėra aišku, kaip duomenų skelbimas, t. y. tam tikra vieša forma padarymas jų prieinamais neapibrėžtam asmenų skaičiui, gali būti atlygintinas. Be to, nėra aišku, kas tokiu atveju turėtų atlyginti už didelės vertės duomenų rinkinių paskelbimą viešai. Galbūt turima omenyje, kad neatlygintinas yra tokių duomenų rinkinių teikimas pareiškėjams (analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies antrajam sakiniui).
Antra, formuluotė, kad neatlygintinas yra duomenų, skirtų pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, skelbimas (ar teikimas), suponuoja, kad pakartotinis duomenų naudojimas gali būti skirtas ir dar kažkokiems kitokiems tikslams, kuriems esant neatlygintinumo kriterijus nebebūtų taikomas. Siekiant išvengti tokios nuostatos taikymo problemų, siūlome atsisakyti perteklinių ir klaidinančių žodžių „komerciniams ar nekomerciniams tikslams“. Taip pat svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, šiame keičiamo įstatymo straipsnyje nereikėtų aptarti didelės vertės duomenų rinkinių, kurie nėra skirti pakartotiniam naudojimui, skelbimo principų. 40. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Lietuvos atvirų duomenų portalas yra valstybės informacinė sistema, skirta duomenų rinkiniams ir jų metaduomenims sisteminti ir skelbti naudojant vienodą metaduomenų aprašymo formatą, taip pat vieno langelio principu institucijų ir valstybės valdomų subjektų sudarytiems duomenų rinkiniams ir jų metaduomenims ieškoti, peržiūrėti, parsisiųsti, pareiškėjų užklausoms registruoti ir kitoms paslaugoms teikti“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreipiame dėmesį, jog tam tikra valstybės informacinė sistema, atsižvelgiant į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatas, gali būti steigiama ir naudojama tik konkrečiam įstatyme (kitame teisė akte) numatytam tikslui, todėl tam tikra informacinės sistema gali būti naudojama ne bet kokioms paslaugoms teikti, o tik toms, kurios yra susijusios su tokios informacinės sistemos paskirtimi.
Todėl kelia abejonių tai, jog keičiamame įstatyme siūloma atsisakyti nuostatos, kad Lietuvos atvirų duomenų portalas (galiojančioje redakcijoje - Dokumentų rinkinių portalas) skirtas įstatyme konkrečiai nurodytiems tikslams „ir su jais susijusioms paslaugoms teikti“, ir tai, kad siūloma išbraukti ir galiojančio įstatymo 21 straipsnį, konkrečiai reguliuojantį tam tikrų paslaugų teikimo atvejus, vietoje to nustatant, kad be įstatyme konkrečiai nurodytų tikslų ir paslaugų, Lietuvos atvirų duomenų portalas gali būti naudojamas bet kokioms „kitoms paslaugoms teikti“. Svarstytina galimybė atsisakyti tokio pobūdžio įstatymo pakeitimo, paliekant apibrėžtą kitų paslaugų teikimo sritį, apibrėžiant jas, bent kaip susijusias su įstatyme konkrečiai nurodomomis sritimis. 41. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos atvirų duomenų portalas yra valstybės informacinė sistema, o ne subjektas, priimantis sprendimus dėl juose esančių duomenų tvarkymo ir teikimo kitiems asmenims, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „portalas“ įrašytini žodžiai „portalo tvarkytojas“. 42. Keičiamo įstatymo 18 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Pagal šį įstatymą pažeistos pareiškėjo teisės gali būti ginamos šiais būdais <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamas įstatymas nereguliuoja to, kaip ir kokia tvarka gali ar turi būti pažeistos pareiškėjų teisės, todėl nuostatą siūlytina koreguoti, atsisakant žodžių junginio „pagal šį įstatymą pažeistos“ vartojimo. 43.
siūloma nustatyti, kad: „Pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmus, neveikimą ar administracinį sprendimą, taip pat institucijos vilkinimą atlikti jos kompetencijai šiuo įstatymu priskirtus veiksmus Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka tai pačiai institucijai arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba administraciniam teismui“. Pastebėtina, kad ši nuostata nenustato jokio naujo reguliavimo, kurio nebūtų kituose įstatymuose ir iš esmės atkartoja Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio nuostatą. Todėl vadovaujantis teisės aktų glaustumo reikalavimu ir vengiant perteklinio bei neturinčio teisinio krūvio analogiškų nuostatų kartojimo keliuose įstatymuose, siūlytina atsisakyti nuostatos dalies, sekančios po žodžių „Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka“. 44. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad pareiškėjas turi teisę apskųsti valstybės valdomo subjekto veiksmus ar neveikimą, taip pat valstybės valdomo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai šiuo įstatymu priskirtus veiksmus įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Vertinant tokią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad vertinamasis įstatymas yra specialus įstatymas, reguliuojantis specifinę viešųjų subjektų disponuojamų duomenų teikimo pareiškėjams sritį. Svarstytina, ar šio įstatymo pagrindu tarp valstybės valdomų subjektų ir pareiškėjų susiklostantys specifiniai teisiniai santykiai dėl duomenų teikimo patenka į kokių nors įstatymų, reglamentuojančių konkrečius ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, reguliavimo sritį.
Atitinkamai abejotina, ar kokiai nors išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai pagal kompetenciją priklausytų šio įstatymo pagrindu kylančių ginčų nagrinėjimas ir sprendimų dėl jų priėmimas. 45. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „ministerijos ir jos” įrašytini žodžiai „ministerijos ir ekonomikos ir inovacijų ministro“. 46. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „šiuo įstatymu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 4 dalies nuostatai. 47. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad „planuodamos informacinių technologijų plėtrai reikalingus asignavimus, institucijos numato įstatymui įgyvendinti reikalingą valstybės biudžeto lėšų poreikį“. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu teikiamo įstatymo įsigaliojimo data, vadovaujantis projekto 2 straipsnio 1 dalimi, yra
projekto 2 straipsnio 5 dalyje nurodytos institucijos turės objektyvias galimybes tinkamai pasirengti įstatymo nuostatų įgyvendinimui, be kita ko suplanuoti papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikį 2021 metams ir jas gauti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2021-06-29 Nr. XIVP-634(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Derinant projekto terminiją tarpusavyje,
vietoj teikiamu įstatymo projektu keičiamo ir jo 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies žodžių „regionų plėtros tarybų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, informaciją apie institucijų veiklą ir duomenis, kuriais jos disponuoja“ siūlome įrašyti žodžius „regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, duomenis, kuriais jie disponuoja“. 2. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Viešojo administravimo įstatymo“ įrašytini žodžiai „Viešojo administravimo įstatyme“ (analogiško turinio pastaba taikytina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 2 punktui, 13 straipsnio 1 daliai, 14 straipsnio
bent viena iš dalininkių, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė. Vertinant tokią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų įstaigų įstatyme yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad vienas dalininkas visuotiniame dalininkų susirinkime turi vieną balsą (jei viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip).
Atsižvelgiant į šią taisyklę bei vertinant siūlomą reguliavimą, galima daryti išvadą, kas įstatymas iš esmės negalės būti taikomas viešosioms įstaigoms, kurių viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, nes beveik visais atvejais valstybė ar savivaldybė turės arba lygiai pusę balsų (jeigu dalininkai du), arba mažiau kaip pusę balsų (jeigu dalininkų daugiau nei du) visuotiniame dalininkų susirinkime. 4. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 10 punkto, numatančio, kad įstatymas netaikomas duomenims, kuriais disponuoja valstybės valdomi subjektai, kai jie rengiami kitais tikslais nei viešųjų paslaugų teikimas, turinys ir esmė, nes kai kurie valstybės valdomi subjektai pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punkte išdėstytas nuostatas apskritai neatlieka jokių viešųjų funkcijų. Kitaip sakant, tokia norma sukuria vienas kitam prieštaraujantį reguliavimą, nes pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą įstatymas taikomas ir viešosioms įstaigoms, kurios nėra finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir neatlieka viešųjų funkcijų, o pagal 2 straipsnio 2 dalies 10 punktą – įstatymas netaikomas aukščiau nurodytų viešųjų įstaigų duomenims, jeigu jie rengiami ne viešųjų paslaugų teikimo tikslu. 5. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies formuluotė
„įmonėms, kuriose valstybei arba savivaldybei tiesiogiai arba netiesiogiai
priklauso daugiau kaip pusė balsų visuotiniame akcininkų susirinkime ir valstybė ar savivaldybė tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką skirdama daugiau kaip pusę bendrovės administracinio, valdymo arba priežiūros organo narių“ tikslintina ir derintina su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis. 6.
prieš žodį „dydis” įrašytinas žodis „teikimą“. 7. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios, kad institucijos ir valstybės valdomi subjektai, sudarydami duomenų rinkinius ir juos perduodami į Lietuvos atvirų duomenų portalą, naudojasi Vyriausybės įgaliotos institucijos informacinės sistemos funkcionalumu įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, turinys turi būti patikslintas, nes nėra aišku, nei kokia Vyriausybės įgaliotos institucijos informacinė sistema turima omenyje, nei ką reiškia terminų „įgaliotos institucijos (galbūt valdoma ar tvarkoma – pabraukta mūsų) informacinė sistema“ bei „naudojasi sistemos funkcionalumu“ turinys, nei kieno įgaliotos institucijos nustatyta tvarka šiuo funkcionalumu bus naudojamasi. Atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto turinį, darytina prielaida, jog ši informacinė sistema galėtų reikšti Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos pavadinimą, kuris naudojamas Oficialiosios statistikos įstatymo 6 straipsnyje, tačiau tokiu atveju šis pavadinimas turėtų būti tiksliai nurodomas keičiamame įstatyme, galimai įstatymo tekste įvedant šio pavadinimo santrumpą, tačiau net ir tokiu atveju, šios informacinės sistemos pavadinimas turėtų būti dėstomas laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų, kai pavadinimo pirmas žodis pradedamas dažiąja raide, kad būtų aišku, jog kalbama apie tam tikrą konkrečią informacinę sistemą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
ekonomikos komitetas
2021-06-28
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Rūta Miliūtė, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė, Ekonomikos ir inovacijų ministro patarėja Erika Kuročkina, Skaitmeninės darbotvarkės departamento direktorius Arūnas Cijūnaitis, Skaitmeninės darbotvarkės departamento Skaitmeninių iniciatyvų valdymo skyriaus patarėja Lina Giedraitienė, Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Teisės skyriaus vadovė Žydrūna Damulytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Teikiamu įstatymo projektu keičiamo ir jo 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad šio įstatymo paskirtis nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, duomenis, kaip jie apibrėžti šiame įstatyme, kuriais jos disponuoja ir
(ar) kuriuos tvarko vykdydamos viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas (toliau – viešoji funkcija), nedera su keičiamo įstatymo
viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, tačiau kurios nėra finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir neatlieka viešųjų funkcijų.
Ši dalis taip pat tikslintina, nes:
subjektai, tačiau ir „kiti juridiniai asmenys“;
vykdomų funkcijų pobūdžio subjektai, todėl dispozicinė nuoroda tiesiog į 2 straipsnio 1 dalį, nekonkretizuojant punktų, nėra visiškai tiksli;
Ši dalis taip pat tikslintina, nes:
subjektai, tačiau ir „kiti juridiniai asmenys“;
vykdomų funkcijų pobūdžio subjektai, todėl dispozicinė nuoroda tiesiog į 2 straipsnio 1 dalį, nekonkretizuojant punktų, nėra visiškai tiksli;
Atkreipiame dėmesį, kad nustatant informacijos apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skelbimo tvarką, tokiu būdu užtikrinama asmenų teisė gauti informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje. Pasiūlymas 1:
Keičiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatą išdėstyti taip: „1.
Šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, informaciją, apie institucijų veiklą nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir duomenis, kaip jie apibrėžti šiame įstatyme, kuriais jos disponuoja ir (ar) kuriuos tvarko vykdydamos viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas (toliau – viešoji funkcija), ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką.“ Pasiūlymas 2:
Keičiamo įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) skundų dėl institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų nepritaikymo ar netinkamo pritaikymo prieinamumo reikalavimams nagrinėjimą ir dėl institucijos netinkamai atlikto vertinimo, ar prieinamumo reikalavimų laikymasis sudarys institucijai neproporcingą naštą, nagrinėjimą Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka.“ Analogiškai pakoreguotas ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 punktas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(1)215
nuoroda į šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o ne 2 straipsnio 1 dalį, nes būtent minėtame punkte yra vardijami „kiti juridiniai asmenys“ (t. y. valstybės valdomi subjektai). Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai nuorodai. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus išdėstyti taip: „2.
Šis įstatymas nustato:
šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pareigą teikti duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, taip pat duomenų teikimo principus ir sąlygas, atvejus, kai draudžiama suteikti išimtines teises pakartotinai naudoti duomenis;
<...>
5) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pareigą sudaryti duomenų rinkinius ir jų skelbimo tvarką; „
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(1) 1(13)41
3Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies turinys,
nustatantis kokia tvarka pateikiami ir nagrinėjami prašymai dėl duomenų teikimo, sistemiškai ir logiškai nedera su straipsnio pavadinimu „Įstatymo tikslas ir paskirtis“, nes nenustato nei įstatymo tikslų, nei paskirties. Todėl siūlytina šią nuostatą perkelti į kitą įstatymo straipsnį su deramu pavadinimu arba keisti įstatymo 1 straipsnio pavadinimą, kad jis atspindėtų straipsnio reguliavimo dalyką. Pritarti Pasiūlymas :
Išbraukti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalį, ją perkeliant į. 13 straipsnio 1 naują dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prašymai dėl duomenų teikimo ir jų pakartotinio naudojimo
pateikiami ir nagrinėjami Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka.“ Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1,2,3,4,5,6 dalis atitinkamai laikyti 2,3,4,5,6,7 dalimis. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(2)12 4.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad įstatymas, be kitų nurodytų asmenų, taikomas ir „įmonėms, kuriose valstybei arba savivaldybei tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime ir valstybė ar savivaldybė tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką skirdama daugiau kaip pusę <...>“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreipiame dėmesį, jog nėra aišku, kaip teikiamo įstatymo kontekste turi ir gali būti suprantamas sąvokų „netiesiogiai arba netiesiogiai priklauso“ ir
„tiesiogiai arba netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką“ turinys. Pažymime,
jog nuo šių sąvokų turinio priklausys tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis, todėl šių sąvokų turinys turi būti aiškus iš įstatymo turinio ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Todėl minėtos sąvokos įstatyme turi būti aiškiai apibrėžtos, kaip tai, pavyzdžiui, yra sureguliuota Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnyje, arba keičiamame įstatyme turi būti pateikta nuoroda į kitus įstatymus, kuriuose šios sąvokos yra apibrėžtos, nurodant, jog jos suprantamos, kaip tai nustatyta nurodytuose įstatymuose. Antra, atkreipiame dėmesį, jog nuostatos dalis „priklauso daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime“ taip pat stokoja teisinio aiškumo, nes neaišku apie kokį balsų priklausomumo pagrindą nuostatoje kalbama. Pažymėtina, kad, reguliuojant analogiškus teisinius santykius, įprasta kalbėti apie balsų daugumą kitoje bendrovėje, apibrėžiant šią balsų daugumą kaip įgytų bendrovės akcijų kiekį, visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiantį daugiau kaip 1/2 balsų. Todėl siūlytina nuostatą koreguoti ir šiuo aspektu, kad jos turinys būtų aiškus ir praktiškai pritaikomas. Trečia, pažymėtina, kad pacituotoje nuostatos dalyje vartojama sąvoka „įmonė“, nors nuostatoje kalbama apie akcines bendroves.
Atkreiptinas dėmesys, kad šios sąvokos reiškia skirtingo teisinio statuso subjektus – valstybės ar savivaldybės įmonę arba akcinę bendrovę, todėl jų nereikėtų painioti ar vartoti kaip sinonimų. Jei siekiama reguliuoti tiek vienų, tiek kitų subjektų teises ir pareigas, tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Be to, tokiu atveju šių subjektų teisinė padėtis turėtų būti įvardinama atskirai, valstybės įmonių atveju nekalbant apie akcininkų susirinkimus ir pan. Priešingu atveju sąvokos
„įmonė“ turėtų būti atsisakyta, kaip klaidinančios. Analogiškos pastabos
išsakytinos ir dėl keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies. Be to, atsižvelgiant į šios pastabos turinį turėtų būti svarstoma, ar kitose keičiamo įstatymo nuostatose neturėtų būti atlikti atitinkamo pobūdžio pakeitimai. Ketvirta, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodoma, kad įstatymas taikomas ir įmonėms, kuriose valstybei arba savivaldybei tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime ir valstybė ar savivaldybė tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką skirdama daugiau kaip pusę bendrovės administracinio, valdymo arba priežiūros organo narių (pabraukta mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Civilinio kodekso bei atskiras juridinių asmenų formas reglamentuojančių įstatymų nuostatomis, juridinio asmens organai skirstomi į valdymo, priežiūros ir „kitus“, tuo tarpu „administracinio organo“ sąvokos teisės aktuose nėra pateikiama. Atsižvelgiant į tai, siūloma projekto nuostatas tikslinti, pateikiant „administracinio organo“ sąvoką arba projekto nuostatas derinti su Civiliniame kodekse ir atskiras juridinių asmenų formas reglamentuojančių įstatymų terminija. Penkta, tuo atveju, jei formuluojant analizuojamas keičiamo įstatymo nuostatas yra remiamasi įgyvendinamos 2019 m. birželio 20 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo nuostatomis (toliau – Direktyva) ir šioje Direktyvoje apibrėžiamų sąvokų turiniu darant prielaidą, kad Direktyvos reguliavimas yra savaime taikytinas, pažymime, kad Europos Sąjungos teisės aktas – direktyva, nėra tiesiogiai taikomas teisės aktas, todėl jos įgyvendinimas reikalauja nacionalinio įstatymo, kuriuo direktyva būtų įgyvendinta, iš kurio būtų aišku kokiu būdu direktyva yra įgyvendinama, kokiu būdu taikomos direktyvos nuostatos. Be to, įgyvendinant direktyvą turi būti remiamasi galiojančiu nacionaliniu teisiniu reguliavimu, įgyvendinamas reguliavimas turi sistemiškai derėti su nacionaline teise, kad būtų aiškus tokio reguliavimo santykis su kitų galiojančių įstatymų nuostatomis, kad reguliavimo turinys būtų aiškus, kad tokį reguliavimą būtų įmanoma praktiškai taikyti, remiantis keičiamu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais.
Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, tačiau kurios nėra finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir neatlieka viešųjų funkcijų, taip pat įmonėms akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei arba savivaldybei tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso (suprantama taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnyje) akcijos, suteikiančios daugiau kaip ½ pusę balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, ir valstybė ar savivaldybė tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką (suprantama taip, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnyje) rinkdama ir atšaukdama skirdama akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės vadovą, taip pat daugiau kaip pusę valdybos arba stebėtojų tarybos bendrovės administracinio, valdymo arba priežiūros organo narių ir kurios teikia viešąsias paslaugas vykdo veiklą bent vienoje iš šių sričių: <...>“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(2)12 3(N) 5.
Pastebėtina, kad iš keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, kodėl keičiamas įstatymas būtų taikomas visoms iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų nefinansuojamoms ir viešųjų funkcijų neatliekančioms viešosioms įstaigoms, vadovaujantis tik tuo, kad minėtų viešųjų įstaigų bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu teisiniu reguliavimu nėra vertinama dalininko turima viešosios įstaigos dalis, ar jo galimybės daryti įtaką viešosios įstaigos organams, kaip tai nustatoma įmonių atveju. Pastebėtina, kad keičiamu įstatymu perkeliamos Direktyvos 2 straipsnio 2 dalis, apibrėžianti viešosios teisės reglamentuojamą įstaigą, tiek ir 2 straipsnio 3 dalis, apibrėžianti viešosios įmonės sąvoką, pabrėžia minėtų subjektų didžiosios dalies veiklos finansavimą iš valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijų ar kitų viešosios teisės reglamentuojamų subjektų lėšų, didžiosios jų kapitalo dalies valdymą bei reikšmingą organų sudarymo ir balsų daugumos kontrolę. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo taikymas viešosioms įstaigoms, kurių viena iš smulkiųjų dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, yra proporcingas ir tikslingas, ar atitinka Direktyvos nuostatas. Pritarti Pasiūlymas: 1. Žr. pasiūlymą prie 4 TD pastabos. 2. Keičiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 3 punktu ir jį išdėstyti taip: „3) šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punktas taip pat taikomas viešosioms įstaigoms, kurių bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, tačiau kurios nepriskiriamos prie institucijų ar valstybės valdomų subjektų, kai jos skelbia informaciją apie savo darbuotojų darbo užmokestį šio įstatymo nustatyta tvarka.“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(2)12 6.
Nėra aiškus keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 10 punkto, numatančio, kad įstatymas netaikomas duomenims, kuriais disponuoja valstybės valdomi subjektai, kai jie rengiami kitais tikslais nei viešųjų paslaugų teikimas, turinys ir esmė, nes kai kurie valstybės valdomi subjektai pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punkte išdėstytas nuostatas apskritai neatlieka jokių viešųjų funkcijų. Kitaip sakant, tokia norma netiesiogiai suponuoja, kad valstybės valdomiems subjektams, kurių veikla nėra susijusi su viešųjų paslaugų teikimu, šio įstatymo nuostatos netaikomos, nes jų tvarkomi duomenys niekaip nepateks į įstatymo reguliavimo sritį. Pritarti Žr. pasiūlymą prie 4 TD pastabos. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(2)35
2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Jeigu duomenų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai ar tarptautiniai susitarimai dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai ar tarptautiniai susitarimai nenustato kitaip“, o šio straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tuo atveju, kai įgyvendinant kituose įstatymuose nustatytas duomenų bazių gamintojų teises būtų leidžiama drausti pakartotinai naudoti duomenis arba duomenų pakartotinis naudojimas būtų ribojamas labiau, nei nustatyta šiuo įstatymu, taikomos šio įstatymo nuostatos.“ Pažymėtina, jog šios nuostatos nustato vienas kitam prieštaraujantį teisinį reguliavimą, nes kartu nustato ir keičiamo įstatymo viršenybę kitų įstatymų atžvilgiu ir tai, jog keičiamas įstatymas netaikomas, jei kiti įstatymai nustato kitokio pobūdžio reguliavimą. Toks teisinis reguliavimas yra ydingas, todėl siūlytina aiškiai nurodyti keičiamo įstatymo taikymo apimtį ir santykį su kitų teisės aktų nuostatomis. Galbūt pacituotos nuostatos turėtų būti dėstomos kartu – nustatant bendrą taisyklę ir kartu nustatant šios taisyklės išimtį.
Pažymėtina, kad tinkamos teisėkūros požiūriu yra apskritai nerekomenduotina įstatyme nustatyti imperatyvią jo taikymo viršenybę kitų įstatymų atžvilgiu, neatsižvelgiant į kituose įstatymuose įtvirtintų normų, reglamentuojančių tų įstatymų taikymo taisykles, turinį. Toks reglamentavimas gali lemti situaciją, kad abiejuose įstatymuose būtų įtvirtinta jų taikymo viršenybė vienas kito atžvilgiu, o konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja tai, kad turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Atsižvelgiant į tai, teisingiau būtų būtent kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose duomenų bazių gamintojų teises, nustatyti vertinamojo teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo taikymo viršenybę esant šių įstatymų normų konkurencijai. Pritarti iš dalies Pasiūlymas 1:
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Jeigu duomenų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai ar tarptautiniai susitarimai, reglamentuojantys intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai ar tarptautiniai susitarimai nenustato kitaip. Jeigu kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose duomenų bazių gamintojų teises, būtų nustatytas leidimas drausti pakartotinai naudoti duomenis arba duomenų pakartotinis naudojimas būtų ribojamas labiau, nei nustatyta šiame įstatyme, kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui.“ Pasiūlymas 2:
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį išbraukti,
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(2)35 8.
Jei nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies formuluotė tikslintina, ją dėstant taip: „Jeigu kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose duomenų bazių gamintojų teises, būtų nustatytas leidimas drausti pakartotinai naudoti duomenis arba duomenų pakartotinis naudojimas būtų ribojamas labiau, nei nustatyta šiame įstatyme, kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui“. Pritarti Žr. pasiūlymą prie 7 TD pastabos. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(2)3
teisinio aiškumo principu, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje po žodžių
„įstatymai ar tarptautiniai susitarimai“, įrašytini žodžiai
„reglamentuojantys intelektinės nuosavybės teisių apsaugą“. Pritarti
Žr. pasiūlymą prie 7 TD pastabos. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(3)18
„rinkmena“. Atsižvelgiant į tai, jog ši sąvoka nėra savaime aiški, kituose
įstatymuose neapibrėžiama bei vartojama junginiuose kartu su kitais žodžiais, kaip sudėtinės sąvokos dalis, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnyje pateikti šios sąvokos apibrėžtį, kad jos turinys būtų aiškus. Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į pastabą, siūlome keisti sąvoką „rinkmena“ į „failas“, kuri suprantama savaime ir nereikalauja apibrėžties. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 1 ir 8 dalis išdėstyti taip: „1. Atvirasis formatas –rinkmenos failo formatas, kuris nepriklauso nuo programinės įrangos, ir yra atpažįstamas ir prieinamas visuomenei be jokių apribojimų, kurie trukdytų trukdančių pakartotinai naudoti duomenis.“
<...>
„8. Elektroninis formatas – rinkmenos failo formatas, kurio struktūra yra vientisa ir leidžia kompiuterinėms taikomosioms programoms lengvai nustatyti, atpažinti ir gauti konkrečius duomenis ir jų struktūrą.“ 11.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(3)3
nuostatos, numatančios, kad kituose įstatymuose vartojama dokumento sąvoka atitinka šiame įstatyme apibrėžtą duomenų sąvoką, esmė. Pirma, toks įstatyminis reguliavimas, pagal kurį vieno įstatymo nuostatos tiesiogiai kišasi į kitų įstatymų reguliavimo sritį bei keičia kitų įstatymų normų turinį, yra ydingas. Antra, apskritai nėra aiškus šios nuostatos tikslingumas, nes ji niekaip neįtakoja ir neapsprendžia šio įstatymo taikymo apimties ir sąlygų. Kitaip sakant, šio įstatymo taikymą lemia būtent šiame, o ne kituose įstatymuose, apibrėžtų sąvokų, įskaitant ir „duomenų“ sąvoką, turinys ir reikšmė. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Duomenys – užfiksuota informacija apie
institucijos ar valstybės valdomo subjekto veiklą ar jos dalis, neatsižvelgiant į jos pateikimo būdą, formą (raštu arba elektronines formas ar kaip garso, vaizdo ar garso ir vaizdo įrašas) ir laikmeną, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus duomenis ir
(arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis. Kituose įstatymuose vartojama dokumento sąvoka atitinka šiame įstatyme apibrėžtą duomenų sąvoką.“
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(3)67
dalyse apibrėžtos „duomenų skelbimo“ ir „duomenų teikimo“ sąvokos neturėtų būti patikslintos ir pagal turinį viena nuo kitos labiau atsietos. Pažymėtina, pagal siūlomas formuluotes, duomenų skelbimas ir teikimas yra beveik analogiško turinio veiksmai, t.y. duomenų perdavimas ir atskleidimas tam, kad pareiškėjas galėtų jam prieinama forma juos gauti.
Tuo tarpu sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo nuostatas bei atsižvelgiant į šių sąvokų semantinę reikšmę, galima daryti išvadą, kad duomenų skelbimas turėtų būti labiau suprantamas kaip duomenų tam tikra forma atskleidimas iš anksto neapibrėžtam asmenų ratui (skirtingai nuo duomenų teikimo, kada jie perduodami (atskleidžiami) konkrečiam subjektui pagal jo prašymą). Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 6 ir 7 dalis išdėstyti taip: „6. Duomenų skelbimas – duomenų tam tikra forma atskleidimas iš anksto neapibrėžtai asmenų grupei viešas perdavimas, įskaitant prieigos prie jų sukūrimą tam, kad pareiškėjas ar jo atstovas asmenys galėtų pasiekti duomenis pasirinktoje vietoje reikiamu laiku.“ „7. Duomenų teikimas – duomenų atskleidimas perduodant ar kitu būdu padarant juos prieinamus konkrečiam pareiškėjui ar jo atstovui jų prašymu.“
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(3)11
tikslintina, nes mobilioji programa skirta ne visuomenei naudotis mobiliaisiais prietaisas, o skirta visuomenei naudotis mobiliųjų prietaisų pagalba. Pritarti iš dalies Argumentai: Polinksnis
„pagalba“ nevartotinas priemonei reikšti (žr. nuorodos 1 punktą).
http://www.vlkk.lt/konsultacijos/3924-pagalba-polinksnis Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 11 dalį išdėstyti taip:
„11. Mobilioji programa – institucijų arba jų įgaliotų subjektų sukurta
ir plėtojama taikomoji programa, skirta visuomenei naudotis mobiliaisiaisųjų prietaisaisų funkcijomis. Ši Mobiliosios programos sąvoka neapima mobiliesiems įrenginiams (mobiliųjų įrenginių operacinėms sistemoms) valdyti skirtos programinės įrangos ir (arba) aparatinės įrangos sąvokos.” 14.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(3)13
14Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 13 dalyje tarp žodžių „kai duomenys“ nereikėtų įrašyti žodžių „fizinio asmens“, kad būtų aišku, apie kokius duomenis nuostatoje kalbama. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip: „13. Nuasmeninimas
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(3)14
įstatyme nustatyta tvarka imamas ne Mokesčių administravimo įstatyme nustatytas mokestis, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje vietoj žodžio
„mokesčio“ siūlome įrašyti žodžius „atlyginimo už išlaidas“. Pritarti
Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 14 dalį išdėstyti taip: „14. Pagrįstoji investicijų grąža – viso mokesčio atlyginimo už išlaidas, į kurį įtraukta ir suma, reikalinga reikalavimus atitinkančioms sąnaudoms kompensuoti, procentinė dalis, negalinti daugiau kaip penkiais procentiniais punktais viršyti Europos centrinio banko nustatytos fiksuotosios palūkanų normos.“
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(3)16
įstatymų pavadinimus, siūlome dėstyti abėcėline tvarka. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 16 dalį išdėstyti taip: „16.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) 2016/679, Viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Viešojo administravimo įstatyme.“
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(5)26
nustatyti, kad institucijos interneto svetainėje, laikantis asmens duomenų apsaugos, turi būti skelbiama Vyriausybės nustatyta kita informacija, įskaitant institucijų darbuotojų kontaktinius duomenis, jei jie skelbiami esant teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui. Vertinant šias dvi nuostatas tarpusavyje, nėra aišku, ar institucijų darbuotojų kontaktinių duomenų skelbimui yra taikomi kažkokie dvigubi asmens duomenų tvarkymo apsaugos „saugikliai“, t. y. be bendrojo įstatyminio reikalavimo laikytis asmens duomenų apsaugos turi būti užtikrintas ir „papildomas“ teisėtas asmens duomenų tvarkymo tikslas. Be to, nėra aišku, kokiais atvejais (o minėta įstatyminė nuostata būtent ir suponuoja, kad tokie atvejai gali būti) valstybės institucijų, vykdančių valstybines viešąsias funkcijas, darbuotojų darbiniai kontaktiniai duomenys gali būti tvarkomi (bet neskelbiami) nesant teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo. Nepritarti Argumentai:
Ši nuostata skirta ne tik kontaktų skelbimui, bet įskaitant ir juos, todėl teisėto tikslo reikalavimai taikomi bet kuriai pasirinktai skelbti informacijai; Manome, kad šiuo atveju dvigubų standartų nėra, teisėto tikslo reikalavimas yra keliamas bet kokiam asmens duomenų skelbimui. Teisėtas tikslas yra vienas pagrindinių kriterijų asmens duomenų tvarkymo teisėtumui užtikrinti. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(5)4 18.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, kad šio straipsnio 2 dalies 6 punktas taip pat taikomas viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, savo turiniu yra neaiški ir nelogiška. Pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalies 6 punktas aukščiau nurodytiems subjektams ir taip yra taikomas, nes keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešąsias funkcijas atliekančios viešosios įstaigos, kurių savininkė ar viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė ir kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų, įstatymo taikymo požiūriu yra laikomos institucijomis (o visoms institucijoms be išimties keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1-3 dalys taikomos visa apimtimi). Be to, ši nuostata yra nelogiška ta prasme, kad viešosioms įstaigoms ir tam tikroms bendrovėms siūloma taikyti ne 5 straipsnio 2 dalies 1-5 punktus, kuriuose nurodyta viešai skelbiama informacija yra konkretaus ir apibrėžto turinio, o būtent 6 punktą, nustatantį, kad institucijos savo interneto svetainėse turi skelbti ir kitą Vyriausybės nustatytą informaciją. Kitaip sakant, viešųjų įstaigų ir tam tikrų bendrovių atžvilgiu kažkodėl siūloma taikyti vienintelę įstatyme neapibrėžto turinio nuostatą dėl informacijos apie savo veiklą viešo skelbimo, preziumuojant, kad būtent ne įstatymas, o Vyriausybė nustatytų skelbiamos informacijos apie veiklą apimtis. Svarstytina, ar toks reguliavimas derėtų su iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančiu reikalavimu paisyti teisės aktų hierarchijos, suponuojančiu, kad įstatymuose vartojamų sąvokų ir normų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Šio straipsnio 2 dalies 6 5 punktas taip pat taikomas viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, tačiau kurios nėra finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir neatlieka viešųjų funkcijų, taip pat įmonėms, kuriose valstybei arba savivaldybei tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime ir valstybė ar savivaldybė tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką skirdama daugiau kaip pusę bendrovės administracinio, valdymo arba priežiūros organo narių.“
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(7)6
įstatymo 7 straipsnio 5 ir 6 dalyse vartojamų formuluočių „institucijos įgyvendina valstybės politiką“ bei „institucijos įgyvendina valstybės politikos priemones“ turinys. Jeigu siekiama nustatyti, kad valstybės politikos priemonės, vis dėlto, yra konkretaus pobūdžio, tam tikrų kompetentingų valstybės institucijų patvirtintos elgesio taisyklės, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje siūlome aiškiau nustatyti šių valstybės politiką įgyvendinančių priemonių priėmimo pagrindus. Kartu pažymėtina, kad tokio abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio nuostatos, nenustatančios jokių reguliacinio pobūdžio normų bei neįpareigojančios valstybės ar savivaldybės institucijas ir įstaigas taikyti konkrečias priemones, ar imtis kažkokių konkrečių aktyvių veiksmų, neturi jokio teisinio krūvio. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Institucijos įgyvendina Vyriausybės nustatytas valstybės politikos priemones institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų pritaikymo prieinamumo reikalavimams srityje.“
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(8) 20.
Siekiant teisės akto glaustumo, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalis brauktina kaip perteklinė, nes ji nenustato jokių naujų reguliacinio pobūdžio normų, o tik pakartoja 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad pakartotinai naudotis duomenimis galima be atskiro institucijos ar valstybės valdomo subjekto sutikimo (leidimo) bei kažkodėl dar kartą pakartoja, kad šio įstatymo straipsnio nuostatų reikia laikytis. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo
8 straipsnio 6,7,8 dalis atitinkamai laikyti 5,6,7 dalimis.. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(8)5
nurodytą dispozicinę nuorodą į šio straipsnio 5 dalį reikėtų patikslinti, nes duomenų pakartotinio naudojimo sąlygos yra nurodytos ne 5 dalyje (kurioje pateikiamos tik blanketinės nuorodos į kitas straipsnio dalis), o šio straipsnio 1-3 dalyse. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 8 straipsnio 5 dalį (buvusi 6 dalis) išdėstyti taip:
Sąjungos teisės aktais, institucijai ar valstybės valdomam subjektui pavesta nustatyti kitas duomenų pakartotinio naudojimo sąlygas, negu nurodytos šio straipsnio 51-3 dalyse, šios sąlygos negali nepagrįstai riboti duomenų pakartotinio naudojimo galimybių ir konkurencijos, taip pat neturi diskriminuoti pareiškėjų, naudojančių duomenis tam pačiam tikslui. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(9)5
reikalavimą, kad „šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti susitarimai dėl išimtinių teisių pakartotinai naudoti duomenis suteikimo ir susitarimai, kuriais nesuteikiama išskirtinė teisė, tačiau kuriais apribojama pareiškėjų galimybė duomenis pakartotinai naudoti, turi būti skaidrūs“ (pabraukta mūsų).
Atkreiptinas dėmesys, jog straipsnyje norminiu būdu reguliuojamas draudimas suteikti išimtis, o ne tokių draudimų nustatymo ar taikymo principai. Todėl siūlytina analizuojamo reikalavimo atsisakyti kaip deklaratyvaus ir praktiškai neįgyvendinamo. Reikalavimo neatsisakius, jis galimai turėtų būti dėstomas kaip principas, keičiamo įstatymo 6 straipsnyje, apibrėžiant šio principo turinį, arba įstatymas turėtų aiškiai nustatyti ir apibrėžti, kokius kriterijus ir sąlygas atitinkantis susitarimas įstatymo leidėjo požiūriu yra laikomas skaidriu. Toks reguliavimo pakeitimo būtinumas sietinas su tuo, jog reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų reguliavimu, todėl jo turinys turi būti aiškus ir nustatytas įstatyme. Be to, svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti aptartos galimo duomenų pakartotinio naudojimo apribojimo formos, nes įstatyme apie tokus ribojimus neužsimenama. Aiškumas reglamentuojant galimus ribojimus būtinas ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, nustatančios, kad tuo atveju, kai įgyvendinant kituose įstatymuose nustatytas duomenų bazių gamintojų teises būtų leidžiama drausti pakartotinai naudoti duomenis arba duomenų pakartotinis naudojimas būtų ribojamas labiau, nei nustatyta šiuo įstatymu, taikomos šio įstatymo nuostatos reguliavimas, taikymo požiūriu. Kitaip sakant, neįmanoma įvertinti, ar kituose įstatymuose nustatytos didesnės duomenų pakartotinio naudojimo ribojimo sąlygos nei keičiamame įstatyme, jei pačiame keičiamame įstatyme tokie galimi ribojimai apskritai nereglamentuojami.
Pritarti iš dalies Argumentai: Atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme nuostatos, susijusios su galimais ribojimais, nustatytos 8 straipsnyje, kuriame nustatomos duomenų pakartotinio naudojimo sąlygos, t. y. ką galima ir ko negalima daryti su duomenimis. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio
pakartotinai naudoti duomenis suteikimo ir susitarimų, kuriais nesuteikiama išskirtinė teisė, tačiau kuriais apribojama pareiškėjų galimybė duomenis pakartotinai naudoti, turi būti skaidrūs, o esminės tokių susitarimų nuostatos turi būti skelbiamos viešai institucijų ir valstybės valdomų subjektų interneto svetainėse likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki jų įsigaliojimo.“
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(10)2
„ribinės sąnaudos“. Atsižvelgiant į tai, kad ši sąvoka nėra savaime aiški,
siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnyje pateikti šios sąvokos apibrėžtį, arba pateikti nuorodą į įstatymą, kuriame tokia sąvoka yra apibrėžiama. Nepritarti Argumentai: Ribinės sąnaudos yra plačiai vartojama ekonominė kategorija, reiškianti papildomas kintamas sąnaudas. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Direktyvos (ES) 2019/1024 6 straipsnio 1 dalies 2 pastraipoje vartojama sąvoka „ribinės sąnaudos“ (ang. marginal cost) nėra atskirai apibrėžiama Direktyvoje. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(10)34 24.
Svarstytina, ar derinant keičiamo įstatymo 10 straipsnio
institucijos ar valstybės valdomo subjekto pajamos, gautos iš duomenų teikimo pakartotinai naudoti, neturi viršyti duomenų rinkimo, rengimo, atgaminimo, platinimo, saugojimo, nuasmeninimo ir konfidencialios verslo informacijos apsaugojimo sąnaudų kartu su pagrįstąja investicijų grąža, nereikėtų nurodyti, kad ši nuostata netaikoma šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems valstybės valdomiems subjektams ir institucijoms, t.y. tiems subjektams, kurie turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį (daugiau negu 50 procentų) sąnaudų, patiriamų joms atliekant viešąsias funkcijas. Nepritarti Argumentai:
Nuostata „bendros institucijos ar valstybės valdomo subjekto pajamos, gautos iš duomenų teikimo pakartotinai naudoti, neturi viršyti duomenų rinkimo, rengimo, atgaminimo, platinimo, saugojimo, nuasmeninimo ir konfidencialios verslo informacijos apsaugojimo sąnaudų kartu su pagrįstąja investicijų grąža“ turi būti taikoma ir 3 dalyje nurodytiems valstybės valdomiems subjektams ir institucijoms, t. y. tiems subjektams, kurie turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį (daugiau negu 50 procentų) sąnaudų, patiriamų joms atliekant viešąsias funkcijas, siekiant tiksliai perkelti Direktyvos (ES) 2019/1024 6 straipsnio 4 dalies 2 pastraipą. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Siekiant teisės akto normų dėstymo nuoseklumo bei atsižvelgiant į tai, kad išimtis iš bendros taisyklės turėtų būti dėstoma iš karto po bendros taisyklės, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatą, nustatančią, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas netaikomas bibliotekoms, įskaitant aukštųjų mokyklų bibliotekas, muziejams ir valstybės archyvams, perkelti į šio straipsnio 3 dalį, (5 dalyje paliekant tik nuostatas dėl atlyginimo už bibliotekų, įskaitant aukštųjų mokyklų bibliotekas, muziejų ir valstybės archyvų teikiamus duomenis apskaičiavimo tvarką bei nuostatą dėl šių institucijų pajamų už teikiamas paslaugas ribinio dydžio). Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo projekto 10 straipsnio 3,4,5,6,7 dalis išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas netaikomas:
1) valstybės valdomiems subjektams;
2) institucijoms, kurios turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį (daugiau negu 50 procentų) sąnaudų, patiriamų joms atliekant viešąsias funkcijas. Šiame punkte nurodytų institucijų sąrašą sudaro Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka. 3) bibliotekoms, įskaitant aukštųjų mokyklų bibliotekas, muziejams ir valstybės archyvams. 3. Apskaičiuojant atlyginimą už duomenų teikimą jų pakartotiniam naudojimui, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas reikalavimas netaikomas valstybės valdomiems subjektams ir institucijoms, kurios turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį (daugiau negu 50 procentų) sąnaudų, patiriamų joms atliekant viešąsias funkcijas. Šių institucijų sąrašą sudaro Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka 34.
Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose 2 ir 3 dalyje nurodytais atvejais atlyginimo už duomenų teikimą jų pakartotiniam naudojimui dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, pagal kurią taip pat nustatomos išlaidų kategorijos, priskiriamos sąnaudoms, kurias galima įtraukti apskaičiuojant atlyginimo dydį (registro, informacinės sistemos amortizacijos, priežiūros, administravimo, darbo užmokesčio ir kitos Vyriausybės nustatytos išlaidos). Bendros institucijos ar valstybės valdomo subjekto nurodytų subjektų bendros pajamos, gautos iš duomenų teikimo pakartotinai naudoti, neturi viršyti duomenų rinkimo, rengimo, atgaminimo, platinimo, saugojimo, nuasmeninimo ir konfidencialios verslo informacijos apsaugojimo sąnaudų kartu su pagrįstąja investicijų grąža. 45. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte 2 dalyje nurodytas reikalavimas netaikomas bibliotekoms, įskaitant aukštųjų mokyklų bibliotekas, muziejams ir valstybės archyvams. Bendros šioje dalyje nurodytų institucijų subjektų bendros pajamos, gautos iš duomenų teikimo pakartotinai naudoti pakartotiniam naudojimui, neturi viršyti dokumentų rinkimo, rengimo, atgaminimo, platinimo, saugojimo, atsiskaitymo už intelektinės nuosavybės teises, taip pat, kai taikytina, nuasmeninimo ir konfidencialios verslo informacijos apsaugojimo sąnaudų kartu su pagrįstąja investicijų grąža. Atlyginimo už bibliotekų, įskaitant aukštųjų mokyklų bibliotekas, muziejų ir valstybės archyvų duomenų teikimą dydis apskaičiuojamas, vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka 56.
Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais, atlyginimo už duomenų, parengtų pagal individualius pareiškėjo poreikius, teikimą pakartotiniam naudojimui pakartotinai naudoti dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, pagal kurią taip pat nustatomos išlaidų kategorijos, priskiriamos sąnaudoms, kurias galima įtraukti apskaičiuojant atlyginimo dydį (registro, informacinės sistemos amortizacijos, priežiūros administravimo, darbo užmokesčio ir kitos Vyriausybės nustatytos išlaidos). neturi viršyti sąnaudų, patiriamų juos sisteminant, adaptuojant, apdorojant ar kitaip perdirbant, perduodant ir teikiant pareiškėjui. 67. Atlyginimo už duomenų, parengtų pagal individualius pareiškėjo poreikius teikimą pakartotiniam naudojimui pakartotinai naudoti, dydis neturi viršyti sąnaudų, patiriamų juos sisteminant, adaptuojant, apdorojant ar kitaip perdirbant, perduodant ir teikiant pareiškėjui. 8. Mokslinių tyrimų, kurie finansuojami Valstybės lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų duomenys ir didelės vertės duomenų rinkiniai pakartotiniam naudojimui pakartotinai naudoti teikiami neatlygintinai.“
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(13)
į straipsnio turinį, prieš žodį „duomenų“ įrašytini žodžiai „informacijos ir“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 13 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Informacijos ir duomenų teikimas“
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(13)2 27.
Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais privalomos galios administracinius aktus priima ministras, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgaliotos“ įrašytini žodžiai „ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos“. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo projekto 13 straipsnio 2 (buvusi 1) dalį išdėstyti taip: „2. Atsižvelgdami į pareiškėjo prašymą, institucija ir valstybės valdomas subjektas informaciją ir duomenis pareiškėjui teikia žodžiu, raštu arba elektroniniu būdu elektroninių ryšių priemonėmis ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(13) 1(16)52
įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis ir atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, atsisakytina perteklinių žodžių anglų kalba, dėstomų skliaustuose: „(angl. Application Programming Interface, API)“, nes šie žodžiai neįtvirtina jokios sąvokos ir neperteikia jokios teisinės ar kitokios reikšmės, kurios nebūtų galima išdėstyti lietuvių kalba. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 daliai. Pritarti Pasiūlymas 1:
Keičiamo įstatymo projekto 13 straipsnio 5 (buvusi 4) dalį išdėstyti taip: „4. Prieiga prie kintamųjų duomenų suteikiama per programų sąsają (angl. Application Programming Interface, API), sudarančią galimybę atsisiųsti šiuos duomenis vienu kartu.“ Pasiūlymas 2: Keičiamo įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Didelės vertės duomenų rinkiniai skelbiami elektroniniu formatu per programų sąsają (angl. Application Programming Interface, API), sudarančią galimybę atsisiųsti šiuos duomenis vienu kartu.“
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(13)7 29.
Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „Jei suteikus prieigą prie kintamųjų duomenų, kai jie surenkami ar atnaujinami, kaip nustatyta šio straipsnio 5 dalyje“ įrašytini žodžiai „Jeigu institucijai ar valstybės valdomam subjektui užtikrinus galimybę naudoti kintamuosius duomenis iš karto, kai tik jie surenkami ar atnaujinami“. Be to, šioje dalyje vietoj formuluotės „būtų viršijami institucijos finansiniai ir techniniai ištekliai“ siūlytina įrašyti formuluotę „neproporcingai padidėtų finansinė ir techninė našta“, nes manytina, kad reikalavimas dėl institucijos finansinių ar techninių išteklių viršijimo fakto yra nepagrįstai aukštas. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo projekto 13 straipsnio 7 (buvusi 6) dalį išdėstyti taip:
prieigą prie kintamųjų duomenų, kai jie surenkami ar atnaujinami, kaip nustatyta šio straipsnio 5 dalyje Jeigu institucijai ar valstybės valdomam subjektui užtikrinus galimybę naudoti kintamuosius duomenis iš karto, kai tik jie surenkami ar atnaujinami, neproporcingai padidėtų finansinė ir techninė našta būtų viršijami institucijos finansiniai ir techniniai ištekliai, šių kintamųjų duomenų pakartotinio naudojimo galimybė turi būti suteikiama per tokį laikotarpį arba taikant tokius techninius apribojimus, kurie netrikdytų nesukeltų trikdžių pakartotinai naudoti kintamųjųuosius duomenųys pakartotinio panaudojimo.“
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(14)1
aspektu, sakinio konstrukciją derinant prie žodžių „duomenys teikiami” ir žodžius „kuriems nereikia jų“ keičiant į žodžius „kurių nereikia“. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Duomenys pareiškėjui teikiami tokio turinio ir tokiu formatu, kuris naudojamas institucijoje ar valstybės valdomame subjekte ir kurio nereikia jų papildomai adaptuoti, apdoroti ar kitaip koreguoti. Jeigu parengtinis duomenų, išskyrus registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus duomenis ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis, ar duomenų rinkinių turinys ar formatas nebeatitinka pareiškėjų, kurie nuolat kreipiasi tų pačių duomenų, poreikių, institucija ar valstybės valdomas subjektas pritaiko turinį ir (arba) formatą pagal pareiškėjų poreikius. Rekomenduojamus duomenų formatus ir standartus nustato ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija.“
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(14)1
dalies nuostatų nėra aišku, kokie pareiškėjai būtų laikomi “nuolat” besikreipiantys dėl tų pačių duomenų, koks asmuo ir remiantis kokiais kriterijais, priskirtų asmenis tokiai asmenų grupei. Be to, vadovaujantis ekonomiškumo principu, siūlytina 14 straipsnio 1 dalį formuluoti kaip pareigą institucijai ar valstybės valdomam subjektui užtikrinti, kad jų teikiami duomenys, duomenų rinkinių turinys ar formatas, atsižvelgiant į įgaliotos institucijos rekomenduojamus duomenų formatus ir standartus, visuomet atitiktų visų pareiškėjų poreikius, o ne kaip pareigą institucijai ar valstybės valdomam subjektui reaguoti į atskirų nuolatinių pareiškėjų prašymus adaptuoti teikiamus duomenis jiems individualiai. Pritarti Žr. pasiūlymą prie 30 TD pastabos. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(15)4 32.
Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio turinio, nes šiame straipsnyje reguliuojama ne tik institucijos ir valstybės valdomo subjekto pareiga sudaryti duomenų rinkinius, tačiau ir tokių duomenų rinkinių naudojimo sąlygos. Pritarti Pasiūlymas: Išbraukti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalį. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(15)2
nustatyti, jog institucijos ir valstybės valdomi subjektai turi sudaryti duomenų, kurių pakartotinis naudojimas institucijos ir valstybės valdomo subjekto vertinimu gali kurti pridėtinę vertę, rinkinius ir juos skelbti Lietuvos atvirų duomenų portale. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Svarstytina, ar įstatymo nuostatų įgyvendinimas ar neįgyvendinimas gali priklausyti išimtinai nuo tam tikrų subjektų ar asmenų subjektyvaus vertinimo. Manytina, kad tokiu būdu būtų nesilaikoma įstatymų viršenybės principo, todėl teigtina, kad įstatyme derėtų nustatyti esminius kriterijus, kurie lemtų galimą duomenų rinkinių pridėtinę vertę arba nurodyti, kokie teisės aktai tokius kriterijus nustato. Remiantis šias kriterijais institucijos ir valstybės valdomi subjektai turėtų įvertinti, ar duomenų rinkiniai atitinka tokius kriterijus ir tuo pagrindu juos pateikti arba nepateikti Lietuvos atvirų duomenų portalui. Nepritarti Argumentai:
Manome, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatų, įpareigojančių sudaryti duomenų rinkinius ir juos skelbti, įgyvendinimas nepriklauso išimtinai nuo tam tikrų subjektų ar asmenų subjektyvaus vertinimo, kadangi visų pirma institucijos ir valstybės valdomi subjektai turi sudaryti duomenų, dėl kurių yra pateiktos užklausos Lietuvos atvirų duomenų portale, arba kurių pakartotinis naudojimas institucijos ir valstybės valdomo subjekto vertinimu gali kurti pridėtinę vertę, rinkinius.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis 15 str. 1 dalimi, visi duomenys turi būti inventorizuoti, o inventorizuotų duomenų sąrašai skelbiami Lietuvos atvirų duomenų portale tam, kad visuomenė, rinkos atstovai galėtų matyti ir pateikti užklausas, kokių duomenų jiems reikia. Tokiu būdu bus atveriami tie duomenys, kurie yra paklausūs, nes būtent verslo, mokslo, visuomenės atstovai gali pasakyti iš savo patirties, ekonominės situacijos, kokie duomenys gali kurti pridėtinę vertę. Atsižvelgiant į tai, manome, kad keičiamame įstatyme nėra tikslinga nustatyti esminius kriterijus, kurie lemtų galimą duomenų rinkinių pridėtinę vertę, kadangi jie gali keistis atsižvelgiant į ekonominę situaciją, technologijų raidą ir pan. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(15)3
straipsnio 3 dalies sakiniai dėstytini atskiromis straipsnio dalimis, nes tai yra savarankiškos ir savo turiniu skirtingos teisės normos. Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo projekto 15 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Institucijos ir valstybės valdomi subjektai, sudarydamosi duomenų rinkinius ir juos perduodamosi Lietuvos atvirų duomenų portalui, turi naudotis valstybės duomenų platformos funkcionalumais naudojasi Vyriausybės įgaliotos institucijos informacinės sistemos funkcionalumu įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Valstybės valdomi subjektai, sudarydami duomenų rinkinius ir juos perduodami Lietuvos atvirų duomenų portalui, gali naudotis valstybės duomenų platformos funkcionalumais Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(15)3
sąvoka „valstybės duomenų platforma“. Pažymėtina, jog šios sąvokos turinys yra neaiškus, ši sąvoka nevartojama kituose įstatymuose, todėl siūlytina šios sąvokos apibrėžtį pateikti keičiamo įstatymo 3 straipsnyje. Atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto turinį, darytina prielaida, jog ši sąvoka galėtų reikšti Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos pavadinimą, kuris naudojamas Oficialiosios statistikos įstatymo 6 straipsnyje, tačiau tokiu atveju šis pavadinimas turėtų būti tiksliai nurodomas keičiamame įstatyme, galimai įstatymo tekste įvedant šio pavadinimo santrumpą, tačiau net ir tokiu atveju, šios informacinės sistemos pavadinimas turėtų būti dėstomas laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų, kai pavadinimo pirmas žodis pradedamas dažiąja raide, kad būtų aišku, jog kalbama apie tam tikrą konkrečią informacinę sistemą. Pritarti Žr. pasiūlymą prie 34 TD pastabos. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(15)4
įstatymo 15 straipsnio 4 dalies sistemiškai nedera su kitomis šio straipsnio dalimis, nes straipsnio 1 – 3 dalyse kalbama apie duomenų rinkinių sudarymą, jų pateikimo Lietuvos atvirų duomenų portalui būdą ir privalomą tokių duomenų rinkinių skelbimą šiame portale.
Tuo tarpu 4 straipsnio dalis nustato ne Lietuvos atvirų duomenų portalui pateiktų duomenų rinkinių panaudojimo būdus, o Valstybės duomenų platformoje tvarkomų duomenų panaudojimo būdus. Atkreipiame dėmesį, kad straipsnyje nereguliuojami jokie teisiniai santykiai, susiję su galimybe Valstybės duomenų platformoje tvarkyti duomenų rinkinius, perduodamus Lietuvos atvirų duomenų portalui, naudojantis Valstybės duomenų platformos funkcijomis. Be to, pažymime, kad sąvokos
„duomenų rinkinys“ ir „duomenys“, keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nėra
tapatinamos, o apibrėžiamos skirtingai. Todėl straipsnio turinys turėtų būti koreguojamas, kad jo nuostatos derėtų sistemiškai ir būtų aiškios. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau ir darant prielaidą, kad šio straipsnio 4 dalyje kalbama apie Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemoje tvarkomų duomenų naudojimą, atkreipiame dėmesį, kad toks siūlomas duomenų naudojimo tikslas nedera su Oficialiosios statistikos įstatymo nuostatomis, todėl svarstytina, ar pirmiausia neturėtų būti pakeistas būtent šis įstatymas, kuris, kalbant apie teisinį reguliavimą, susijusį su Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistema, turėtų būti laikomas specialiuoju kitų valstybės informacinius išteklius reglamentuojančių įstatymų atžvilgiu. Kartu svarstytina, ar analizuojama keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalis turi ir gali būti keičiamo įstatymo reguliavimo dalyku.
Be to, pastebėtina, kad Oficialiosios statistikos įstatyme nustatomi griežti apribojimai dėl tam tikrų Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemoje tvarkomų duomenų naudojimo, todėl keltinas klausimas dėl keičiamo įstatymo, kuris nustato jokiais atvejais neribojamą duomenų naudojimą, santykio su Oficialiosios statistikos įstatymo nuostatomis. Pritarti Pasiūlymas:
Išbraukti keičiamo įstatymo projekto 15 straipsnio 4 dalį: „4. Valstybės duomenų platformoje tvarkomi institucijų ir valstybės valdomų subjektų duomenys valstybės duomenų platformoje gali būti panaudoti strateginių valstybės valdymo sprendimų priėmimo, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų, statistikos, stichinių, epideminių ir kitų kritinių situacijų valdymo, institucijų veiklos funkcijų atlikimo tikslais Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(16)2
įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti didelės vertės duomenų rinkinių skelbimo reikalavimus elektroniniu formatu, tačiau pastebėtina, jog nei šiame straipsnyje, nei kituose keičiamo įstatymo straipsniuose nenurodoma, kokiame portale ar informacinėje sistemoje tokie didelės vertės duomenų rinkiniai turėtų būti skelbiami. Tuo atveju, jei didelės vertės duomenų rinkiniai turėtų būti skelbiami Lietuvos atvirų duomenų portale, tai turėtų būti nurodyta, nes keičiamo įstatymo 17 straipsnyje reguliuojamas tik duomenų rinkinių skelbimas, tačiau nereguliuojamas didelės vertės duomenų rinkinių skelbimas. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Didelės vertės duomenų rinkiniai skelbiami Lietuvos atvirų duomenų portale elektroniniu formatu per programų sąsają, sudarančią galimybę atsisiųsti šiuos duomenis vienu kartu.“ 38.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(16)3
būti patikslinta, nes šioje nuostatoje, turbūt norėta ne nustatyti imperatyvą pareiškėjams, kaip jie turi nuskaityti didelės vertės duomenų rinkinius, o pareigą atitinkamoms institucijoms ir valstybės valdymo subjektams, rengiantiems atitinkamus rinkinius, užtikrinti, kad juos būtų įmanoma nuskaityti automatiniu būdu. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Didelės vertės duomenų rinkiniai turi būti skelbiami, sudarant galimybę juos nuskaitomiyti automatiniu būdu.“
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(16)4
didelės vertės duomenų rinkiniai, skirti pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, skelbiami neatlygintinai, turinys svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, apskritai nėra aišku, kaip duomenų skelbimas, t. y. tam tikra vieša forma padarymas jų prieinamais neapibrėžtam asmenų skaičiui, gali būti atlygintinas. Be to, nėra aišku, kas tokiu atveju turėtų atlyginti už didelės vertės duomenų rinkinių paskelbimą viešai. Galbūt turima omenyje, kad neatlygintinas yra tokių duomenų rinkinių teikimas pareiškėjams (analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies antrajam sakiniui). Antra, formuluotė, kad neatlygintinas yra duomenų, skirtų pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, skelbimas (ar teikimas), suponuoja, kad pakartotinis duomenų naudojimas gali būti skirtas ir dar kažkokiems kitokiems tikslams, kuriems esant neatlygintinumo kriterijus nebebūtų taikomas.
Siekiant išvengti tokios nuostatos taikymo problemų, siūlome atsisakyti perteklinių ir klaidinančių žodžių „komerciniams ar nekomerciniams tikslams“. Taip pat svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, šiame keičiamo įstatymo straipsnyje nereikėtų aptarti didelės vertės duomenų rinkinių, kurie nėra skirti pakartotiniam naudojimui, skelbimo principų. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Didelės vertės duomenų rinkiniai, skirti pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, skelbiami turi būti prieinami neatlygintinai. Šis reikalavimas netaikomas bibliotekų, įskaitant aukštųjų mokyklų bibliotekas, muziejų ir valstybės archyvų didelės vertės duomenų rinkinių skelbimui. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-06-16 1(17)1
įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Lietuvos atvirų duomenų portalas yra valstybės informacinė sistema, skirta duomenų rinkiniams ir jų metaduomenims sisteminti ir skelbti naudojant vienodą metaduomenų aprašymo formatą, taip pat vieno langelio principu institucijų ir valstybės valdomų subjektų sudarytiems duomenų rinkiniams ir jų metaduomenims ieškoti, peržiūrėti, parsisiųsti, pareiškėjų užklausoms registruoti ir kitoms paslaugoms teikti“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Atkreipiame dėmesį, jog tam tikra valstybės informacinė sistema, atsižvelgiant į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatas, gali būti steigiama ir naudojama tik konkrečiam įstatyme (kitame teisė akte) numatytam tikslui, todėl tam tikra informacinės sistema gali būti naudojama ne bet kokioms paslaugoms teikti, o tik toms, kurios yra susijusios su tokios informacinės sistemos paskirtimi. Todėl kelia abejonių tai, jog keičiamame įstatyme siūloma atsisakyti nuostatos, kad Lietuvos atvirų duomenų portalas (galiojančioje redakcijoje - Dokumentų rinkinių portalas) skirtas įstatyme konkrečiai nurodytiems tikslams „ir su jais susijusioms paslaugoms teikti“, ir tai, kad siūloma išbraukti ir galiojančio įstatymo 21 straipsnį, konkrečiai reguliuojantį tam tikrų paslaugų teikimo atvejus, vietoje to nustatant, kad be įstatyme konkrečiai nurodytų tikslų ir paslaugų, Lietuvos atvirų duomenų portalas gali būti naudojamas bet kokioms „kitoms paslaugoms teikti“. Svarstytina galimybė atsisakyti tokio pobūdžio įstatymo pakeitimo, paliekant apibrėžtą kitų paslaugų teikimo sritį, apibrėžiant jas, bent kaip susijusias su įstatyme konkrečiai nurodomomis sritimis. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Lietuvos atvirų duomenų portalas yra valstybės informacinė sistema, skirta duomenų rinkiniams ir jų metaduomenims sisteminti ir skelbti naudojant vienodą metaduomenų aprašymo formatą, taip pat vieno langelio principu institucijų ir valstybės valdomų subjektų sudarytiems duomenų rinkiniams ir jų metaduomenims ieškoti, peržiūrėti, parsisiųsti, pareiškėjų užklausoms registruoti ir kitoms paslaugoms, susijusioms su šios informacinės sistemos paskirtimi, teikti.“ Taip pat pažymime, kad visos duomenų rinkinių parengimo bei jų teikimo paslaugos yra apibrėžtos informacinės sistemos (Lietuvos atvirų duomenų portalo) nuostatuose, todėl jas vardinti keičiamame įstatyme nėra tikslinga. 41.
41Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(17)4
informacinė sistema, o ne subjektas, priimantis sprendimus dėl juose esančių duomenų tvarkymo ir teikimo kitiems asmenims, keičiamo įstatymo 17 straipsnio
Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Lietuvos atvirų duomenų portalaso tvarkytojas teikia duomenų rinkinių metaduomenis į Europos duomenų portalą.“
42Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(18)
įstatymo 18 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Pagal šį įstatymą pažeistos pareiškėjo teisės gali būti ginamos šiais būdais <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamas įstatymas nereguliuoja to, kaip ir kokia tvarka gali ar turi būti pažeistos pareiškėjų teisės, todėl nuostatą siūlytina koreguoti, atsisakant žodžių junginio „pagal šį įstatymą pažeistos“ vartojimo. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 18 straipsnį išdėstyti taip: „Pagal šį įstatymą pažeistos pPareiškėjo teisės gali būti ginamos šiais būdais: <...>“
43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(18)1
įstatymo 18 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad: „Pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmus, neveikimą ar administracinį sprendimą, taip pat institucijos vilkinimą atlikti jos kompetencijai šiuo įstatymu priskirtus veiksmus Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka tai pačiai institucijai arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba administraciniam teismui“.
Pastebėtina, kad ši nuostata nenustato jokio naujo reguliavimo, kurio nebūtų kituose įstatymuose ir iš esmės atkartoja Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio nuostatą. Todėl vadovaujantis teisės aktų glaustumo reikalavimu ir vengiant perteklinio bei neturinčio teisinio krūvio analogiškų nuostatų kartojimo keliuose įstatymuose, siūlytina atsisakyti nuostatos dalies, sekančios po žodžių „Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka“. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 punktą išdėstyti taip: „1) Pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmus, neveikimą ar administracinį sprendimą, taip pat institucijos vilkinimą atlikti jos kompetencijai šiuo įstatymu priskirtus veiksmus Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. tai pačiai institucijai arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba administraciniam teismui.“
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-06-16 1(18)2 44.
Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad pareiškėjas turi teisę apskųsti valstybės valdomo subjekto veiksmus ar neveikimą, taip pat valstybės valdomo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai šiuo įstatymu priskirtus veiksmus įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Vertinant tokią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad vertinamasis įstatymas yra specialus įstatymas, reguliuojantis specifinę viešųjų subjektų disponuojamų duomenų teikimo pareiškėjams sritį. Svarstytina, ar šio įstatymo pagrindu tarp valstybės valdomų subjektų ir pareiškėjų susiklostantys specifiniai teisiniai santykiai dėl duomenų teikimo patenka į kokių nors įstatymų, reglamentuojančių konkrečius ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, reguliavimo sritį. Atitinkamai abejotina, ar kokiai nors išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai pagal kompetenciją priklausytų šio įstatymo pagrindu kylančių ginčų nagrinėjimas ir sprendimų dėl jų priėmimas. Pritarti Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip: „2) Pareiškėjas turi teisę apskųsti valstybės valdomo subjekto veiksmus ar neveikimą, taip pat valstybės valdomo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai šiuo įstatymu priskirtus veiksmus tam pačiam valstybės valdomam subjektui arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai arba bendrosios kompetencijos teismui.“
45Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „ministerijos ir jos” įrašytini žodžiai
„ministerijos ir ekonomikos ir inovacijų ministro“. Pritarti
Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir jos ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija bei kitos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
46Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
34
straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „šiuo įstatymu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 4 dalies nuostatai. Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnio 3 ir 4 dalis išdėstyti taip: „3. Valstybės valdomi subjektai, nurodyti šiuo įstatymu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, iki šio įstatymo įsigaliojimo nustato ir patvirtina atlyginimo už duomenų teikimą dydžius ir atlyginimo mokėjimo tvarką. 4. Institucijos, nurodytos šiuo įstatymu nauja redakcija dėstomo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, privalo skirti iki 2 proc. darbo užmokesčiui skirtų asignavimų už veiklų, užtikrinančių duomenų ir duomenų rinkinių sudarymą, teikimą, skelbimą ir pakartotinį naudojimą, vykdymą.“
47Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 47.
Projekto 2 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad
„planuodamos informacinių technologijų plėtrai reikalingus asignavimus,
institucijos numato įstatymui įgyvendinti reikalingą valstybės biudžeto lėšų poreikį“. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu teikiamo įstatymo įsigaliojimo data, vadovaujantis projekto 2 straipsnio 1 dalimi, yra 2021 m. liepos 17 d. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar per minėtą laikotarpį projekto 2 straipsnio
pasirengti įstatymo nuostatų įgyvendinimui, be kita ko suplanuoti papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikį 2021 metams ir jas gauti. Nepritarti Argumentai:
neatsiras prievolė sudaryti Didelės vertės duomenų rinkinių, kadangi EK dar nepriėmė įgyvendinamojo akto, nustatančio sąrašą konkrečių Didelės vertės duomenų rinkinių. Jį priimti planuojama 2021 m. pabaigoje. 2) Be to, vadovaujantis keičiamo įstatymo 15 str. 3 d., institucijos sudarydamos duomenų rinkinius galės naudotis Lietuvos statistikos departamento valdomos VDVIS funkcionalumu, reikalingu duomenų rinkiniams sudaryti, apdoroti ir perduoti į portalą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Valstybinių miškų urėdija, 2021-06-222 <...>Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (toliau – Miškų urėdija) susipažino su minėtu 2021-06-14 Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 pakeitimo įstatymo projektu Nr.
(toliau – Įstatymo projektas), kuriuo numatoma pakeisti ir išdėstyti nauja redakcija Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą Nr. VIII-1524. Pagal Seimui pateiktu Įstatymo projektu keičiamo ir jo 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą šis įstatymas būtų taikomas „viešąsias funkcijas atliekančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė ir kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus, taip pat šių subjektų asociacijoms ir regionų plėtros taryboms (toliau – institucijos)“. Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau – VSĮĮ) 2 straipsnio 1, 3 ir 8 dalyse, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio
straipsnio 1 dalyje, Miškų urėdijos įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 8 d. įsakymu Nr.
D1-7 „Dėl valstybės įmonių Alytaus, Anykščių, Biržų, Druskininkų, Dubravos eksperimentinės-mokomosios, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kazlų Rūdos mokomosios, Kėdainių, Kretingos, Kupiškio, Kuršėnų, Marijampolės, Mažeikių, Nemenčinės, Pakruojo, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Rietavo, Rokiškio, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Šilutės, Švenčionėlių, Tauragės, Telšių, Tytuvėnų, Trakų, Ukmergės, Utenos, Valkininkų, Varėnos, Veisiejų, Vilniaus, Zarasų miškų urėdijų reorganizavimo“, 7 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Miškų urėdija, vadovaudamasi įstatymais, kitais teisės aktais ir įmonės įstatais, vykdo jai pavestas valstybines funkcijas, teikia kitas viešąsias paslaugas ir vykdo kitą veiklą, siekiant tenkinti viešuosius interesus. Atitinkamai, manytina, kad mūsų įmonė priskirta prie Įstatymo projektu keičiamo ir jo 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų subjektų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais aiškumo ir sistemiškumo principais, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, o teisės normos turi derėti tarpusavyje.
Nagrinėjamu atveju Įstatymo projekto 2 straipsnyje, apibrėžiančiame šio įstatymo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo sąlygas, nurodyta, jog „Institucijos, nurodytos šiuo įstatymu nauja redakcija dėstomo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, privalo skirti iki 2 proc. darbo užmokesčiui skirtų asignavimų už veiklų, užtikrinančių duomenų ir duomenų rinkinių sudarymą, teikimą, skelbimą ir pakartotinį naudojimą, vykdymą. Planuodamos informacinių technologijų plėtrai reikalingus asignavimus, institucijos numato įstatymui įgyvendinti reikalingą valstybės biudžeto lėšų poreikį“ (Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalys). Pažymime, jog Miškų urėdija, kurios teisinė forma
Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje). VSĮĮ 3 straipsnio 1 dalies teisės norma valstybės įmones įpareigoja „turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įmonės įstatams ir jos veiklos tikslams“. Jeigu Įstatymo projektu keičiamas ir nauja redakcija dėstomas Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas Nr.
VIII-1524 taikytinas ir valstybės įmonėms, priskiriant jas prie institucijų, apibrėžtų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Miškų urėdijos nuomone, Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis valstybės įmonėms (įskaitant ir mūsų įmonei) nustatomos pareigos, kurios nesuderinamos su kitomis minėtomis teisės normomis, imperatyviai reglamentuojančiomis valstybės įmonių valdymą, jų teises ir pareigas. Vadinasi, Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos nėra universalios (netinkamos visiems subjektams, nurodytiems Įstatymo projektu keičiamo ir nauja redakcija dėstomo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte) ir turėtų būti tobulintinos. Maloniai prašome Seimo kanceliarijos užtikrinti, kad šis Miškų urėdijos raštas būtų užregistruotas ir perduotas (persiųstas) Seimo komitetui, kuriam bus (jeigu bus) priskirtas Įstatymo projekto svarstymas, ir (ar) kitiems kompetentingiems subjektams ar organams, susijusiems su šio teisės akto svarstymo ir priėmimo procedūromis (jų atlikimu) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, įskaitant ir Seimo statutą. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir
(ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bei kitų subjektų, kuriems pagal kompetenciją bus perduotos (persiųstos) šios Miškų urėdijos pastabos dėl Įstatymo projekto, prašome į jas atsižvelgti, ir, įvertinus valstybės įmonių teisinį reguliavimą, pašalinti galimus teisės normų prieštaravimus, užtikrinant, jog naujomis teisės normomis būtų sudarytos sąlygos Miškų urėdijai tinkamai vykdyti įstatymuose ir jos įstatuose nustatytas funkcijas, siekiant tenkinti viešuosius interesus.
Nepritarti Argumentai: Manome, kad institucijos, įskaitant valstybės bei savivaldybės įmones, turėtų įgyvendinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas (skirti iki 2 proc. darbo užmokesčiui skirtų asignavimų darbo užmokesčiui už veiklų, užtikrinančių įstatymo duomenų ir duomenų rinkinių sudarymą, teikimą, skelbimą ir pakartotinį naudojimą, vykdymą, taip pat numatyti įstatymui įgyvendinti reikalingą valstybės biudžeto lėšų poreikį planuojant informacinių technologijų plėtrai reikalingus asignavimus) dėl šių priežasčių:
kuri yra pagrįsta bendruoju principu, kad viešieji ir viešosiomis lėšomis finansuojami duomenys turi būti pakartotinai naudojami komerciniais ar nekomerciniais tikslais. 2) Vienas iš esminių Įstatymo tikslų – didinti viešųjų duomenų teikimą pakartotinai naudoti. 3) Vadovaujantis LR valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsniu, valstybės įmonė yra iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslas
užmokesčiui už veiklų, užtikrinančių duomenų ir duomenų rinkinių sudarymą, teikimą, skelbimą ir pakartotinį naudojimą, vykdymą nustatyta siekiant užtikrinti institucijų tinkamą Įstatymo nuostatų vykdymą tokiu būdu užtikrinant viešųjų duomenų teikimo didinimą. 5) Papildomai atkreipiame dėmesį, kad institucijos privalės skirti iki 2 proc. darbo užmokesčiui skirtų asignavimų, t. y. pati institucija galės nuspręsti kokią dalį (iki 2 proc.) skirti užmokesčiui už minėtų veiklų vykdymą. 6) Taip pat atkreipiame dėmesį į aiškinamajame rašte nurodytą informaciją apie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje "Naujos kartos Lietuva" planuojamą reformą „Duomenų valdymo efektyvumo užtikrinimas ir atviri duomenys“, kurioje numatytos investicijos leis sklandžiai technologiškai įgyvendinti duomenų atvėrimą, integraliai panaudojant viešojo sektoriaus duomenų panaudojimą įvairialypiams tikslams. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: : pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-634(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-634(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė