Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Lituanistinis švietimas užsienyje ir galimybė mokytis lietuvių kalbos
švietimo užsienyje paskirtis – padėti išmokti lietuvių kalbą ir ją išlaikyti, išsaugoti tautinį tapatumą, supažindinti su Lietuvos valstybės istorija, kultūra, paveldu ir sudaryti sąlygas saviraiškai lietuvių kalba. 2. Valstybė finansuoja ar ir kitaip skatina lituanistinio švietimo veiklas užsienyje, lietuvių kilmės užsieniečius ir užsieniečius, kurie mokosi lietuvių kalbos ar studijuoja lietuvių kalbą ir kultūrą. 3. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos (įgaliotų) institucijos (institucijų) programą skiriama lėšų švietimo įstaigoms ir lituanistikos (baltistikos) centrams užsienyje, kuriuose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba (toliau – lituanistinio švietimo įstaiga). Lituanistinio švietimo įstaigoms užsienyje valstybės turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais. 4. 3. Švietimo ir, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka sudaromos galimybės lietuvių kilmės užsieniečiams ir išeiviams užsienio lietuviams mokytis lietuvių kalba Lietuvos Respublikos mokyklose. Išeiviais Užsienio lietuviais laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, arba užsienio valstybių piliečiai, netekę Lietuvos Respublikos pilietybės ir lietuvių kilmės užsieniečiai, jų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu. 4.
ir sporto ministro įgaliota institucija organizuoja užsienio lietuvių ir užsieniečių, besimokančių pagal lituanistinio švietimo programas, lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą (nustatant lietuvių kalbos mokėjimo lygį) pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą. Asmeniui, išlaikiusiam lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą, išduodamas pažymėjimas, kurio turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. 5. Vyriausybės nustatyta tvarka remiami ir skatinami asmenys, vykdantys ar vykstantys vykdyti lituanistinį švietimą užsienyje. Asmenų pedagoginės veiklos laikotarpis lituanistinio švietimo srityje užsienyje įskaitomas į pedagoginio darbo stažą švietimo ir, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 6. Įstaigoms, įmonėms, organizacijoms, laisvajam mokytojui užsienyje, vykdantiems lituanistinio švietimo programas, skiriamos lėšos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Šie asmenys turi būti registruoti Švietimo ir mokslo institucijų registre, o mokiniai Mokinių registre. Lėšos apskaičiuojamos ir skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 7. Lituanistinio švietimo įstaigoms užsienyje valstybės turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais.“
įsigaliojimas ir taikymas
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė Vytautas Juozapaitis Andrius Vyšniauskas Irena Haase Lukas Savickas Edmundas Pupinis Silva Lengvinienė Andrius Kupčinskas Evelina Dobrovolska Marius Matijošaitis Stasys Tumėnas Rūta Miliūtė Tomas Vytautas Raskevičius Jurgita Sejonienė Arvydas Pocius Laurynas Kasčiūnas Linas Slušnys Vilija Targamadzė Beata Petkevič Linas Jonauskas Algirdas Sysas
Projekto Nr. XIVP-630(2) lyginamasis variantas
2021 m. d. Vilnius
straipsnio pakeitimas
25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „25 straipsnis. Lituanistinis švietimas užsienyje ir galimybė mokytis lietuvių kalbos
švietimo užsienyje paskirtis – padėti išmokti lietuvių kalbą ir ją išlaikyti, išsaugoti tautinį tapatumą, supažindinti su Lietuvos valstybės istorija, kultūra, paveldu ir sudaryti sąlygas saviraiškai lietuvių kalba. 2. Valstybė finansuoja ar ir kitaip skatina lituanistinio švietimo veiklas užsienyje, lietuvių kilmės užsieniečius ir užsieniečius, kurie mokosi lietuvių kalbos ar studijuoja lietuvių kalbą ir kultūrą. 3. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos (įgaliotų) institucijos (institucijų) programą skiriama lėšų švietimo įstaigoms ir lituanistikos (baltistikos) centrams užsienyje, kuriuose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba (toliau – lituanistinio švietimo įstaiga). Lituanistinio švietimo įstaigoms užsienyje valstybės turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais. 4. 3. Švietimo ir, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka sudaromos galimybės lietuvių kilmės užsieniečiams ir išeiviams užsienio lietuviams mokytis lietuvių kalba Lietuvos Respublikos mokyklose. Išeiviais Užsienio lietuviais laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, arba užsienio valstybių piliečiai, netekę Lietuvos Respublikos pilietybės ir lietuvių kilmės užsieniečiai, jų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu. 4.
ir užsieniečių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą (nustatant lietuvių kalbos mokėjimo lygį) pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo organizavimo, vykdymo ir apmokėjimo tvarkos aprašą. Lietuvių kalbos mokėjimo lygiai nustatomi pagal Europos Tarybos inicijuotus Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis. Įvertinus lietuvių kalbos pasiekimus, asmeniui išduodamas jo lietuvių kalbos mokėjimo lygį patvirtinantis pažymėjimas; šio pažymėjimo turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. 5. Vyriausybės nustatyta tvarka remiami ir skatinami asmenys, vykdantys ar vykstantys vykdyti lituanistinį švietimą užsienyje. Asmenų pedagoginės veiklos laikotarpis lituanistinio švietimo srityje užsienyje įskaitomas į pedagoginio darbo stažą švietimo ir, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 6. Lituanistinio švietimo įstaigoms užsienyje valstybės turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais.“
straipsnį nauja 6 dalimi: „6. Įstaigoms, įmonėms, organizacijoms užsienyje, kuriose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba (toliau – lituanistinio švietimo įstaiga), skiriamos lėšos lituanistinio švietimo programoms vykdyti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Lituanistinio švietimo įstaigos turi būti registruotos Švietimo ir mokslo institucijų registre. Bendruosius iš valstybės biudžeto finansuojamų lituanistinio švietimo programų kriterijus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Valstybės biudžeto lėšos lituanistinio švietimo įstaigoms skiriamos atsižvelgiant į mokinių skaičių ir valstybės finansines galimybes. Lėšos apskaičiuojamos, skiriamos ir naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
straipsnio 6 dalį laikyti 7 dalimi. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1.
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 2, 3 dalys įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus, iki 2022 m. spalio 1 d.
Teikia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
2021-06-15 Nr. XIVP–630 Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
reglamentuoti lituanistinį švietimą užsienyje vykdančių subjektų paramą, jų finansavimą valstybės biudžeto lėšomis bei kitokį skatinimą. Pažymėtina, kad nors keičiamose nuostatose ir atsisakoma sąvokos „lituanistinio švietimo įstaigos“ turinio apibrėžimo, ši nuostata įstatyme ir toliau vartojama. Be to, įvedama ir nauja šių subjektų grupę (vykdančių lituanistinio švietimo veiklą) apibūdinanti formuluotė „asmenys, vykdantys lituanistinio švietimo programas“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „lituanistinio švietimo įstaigos“ vartojama ir poįstatyminiuose teisės aktuose, pvz., Švietimo ir mokslo institucijų registro nuostatuose nustatyta, kad šiame registre registruojamos būtent lituanistinio švietimo įstaigos, o ne lituanistinio švietimo programas vykdančios įstaigos ar organizacijos. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei siekiant teisinio aiškumo ir teisės normų vartojimo nuoseklumo, siūlome projektu keičiamame įstatymo 25 straipsnyje palikti sąvokos
„lituanistinio švietimo įstaigos“ turinio paaiškinimą bei nuosekliai ją vartoti
ir kitose keičiamo straipsnio nuostatose. Jeigu, vis dėlto, formuluotė
„subjektai, vykdantys lituanistinio švietimo programas“ turi kitokią reikšmę
ir apibrėžia kitokį statusą nei lituanistinio švietimo įstaigos turinčius (kitokią veiklą vykdančius) subjektus, įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžta. 2.
formuluotėje „valstybė finansuoja ir skatina <...> lietuvių kilmės užsieniečius ir užsieniečius, kurie mokosi lietuvių kalbos ar studijuoja lietuvių kalbą ir kultūrą“ brauktini pertekliniai žodžiai „lietuvių kilmės užsieniečius ir“, nes termino „užsieniečiai“ turinys apima ir lietuvių kilmės užsieniečius. Be to, svarstytina, ar šios nuostatos turinio nereikėtų tikslinti, nes sistemiškai vertinant šią ir kitas keičiamo straipsnio normas, galima daryti išvadą, kad valstybė finansuoja ir kitaip remia būtent lituanistinio švietimo veiklą užsienyje vykdančius subjektus, o ne asmenis, kurie mokosi pagal lituanistinio švietimo programas. 3. Atsižvelgiant į tai, kad sąvokos „užsienio lietuviai“ turinio reikšmė, taip kaip ji suprantama švietimo ir mokslo sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose, jau yra apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (be to, mūsų nuomone, ji taikymo požiūriu yra ir aiškesnė už keičiamo įstatymo 25 straipsnio
dalies antrojo ir trečiojo sakinių atsisakyti kaip pertekliniu, o Švietimo įstatymo
sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. 4. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje po žodžių „pagal lituanistinio švietimo programas“ įrašytinas žodis „užsienyje“, o prieš žodį „pažymėjimas“ – žodžiai
„jo lietuvių kalbos mokėjimo lygį patvirtinantis“. Taip pat svarstytina, ar
siekiant teisinio aiškumo, šioje dalyje nereikėtų nurodyti ne tik subjektą, įgaliotą organizuoti lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą, tačiau ir subjektus, įgaliotus tokį vertinimą vykdyti, t.y. atskleisti, ar vertinimą vykdytų tos pačios lituanistinio švietimo įstaigos, ar, vis dėlto, galėtų vykdyti ne tik užsienio, tačiau ir atitinkamai įgalioti ir Lietuvos Respublikos subjektai. 5.
įstatymo 25 straipsnio 6 dalies formuluotė „Įstaigoms, įmonėms, organizacijoms, laisvajam mokytojui užsienyje, vykdantiems lituanistinio švietimo programas“ turinys svarstytinas, atsižvelgiant į 1 šios išvados pastabą. Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo ir mokslo institucijų registro objektai yra švietimo įstaigos ir lituanistikos (baltistikos) centrai užsienyje, kuriuose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba (lituanistinio švietimo įstaigos), svarstytinas atitinkamos formuluotės vartojimas ir pačiame įstatyme. 6. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad viena iš sąlygų, pagal kurią užsienio subjektai, vykdantys lituanistinio švietimo veiklą užsienyje, gali gauti finansavimą valstybės biudžeto lėšomis, yra tai, kad jų mokiniai būtų registruoti Mokinių registre. Ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Pirma, minėto registro nuostatuose tokie registro objektai, kaip siūloma projekto nuostatose, t.y., pagal lituanistinio švietimo programas užsienyje besimokantys užsienio lietuviai ir užsieniečiai, nėra numatyti. Antra, apskritai nėra aišku, kodėl mokinių įregistravimas į kokį nors žinybinį registrą, gali būti laikomas kaip pagrindu, būtinu formaliam subjekto statuso pripažinimui su iš to kylančiomis pasekmėmis. Nekvestionuodami nuostatos, kad pats lituanistinio švietimo veiklą vykdančio subjekto įregistravimas atitinkame registre galėtų būti būtinas (taip formaliai konstatuojant ir įtvirtinant jo Lietuvos Respublikoje pripažįstamą statusą), abejojame, kad pilnam jo statuso pripažinimui būtinas ir visų mokinių formalus įregistravimas. Pažymime, kad mokinių registravimas, t.y. asmenų, besimokančių pagal lituanistinio švietimo programas, skaičiaus įvertinimas, galėtų būti nebent vienas iš kriterijų finansavimo dydžiui, bet ne pačiam finansavimo pagrindui nustatyti. 7.
projekto terminiją su galiojančiais įstatymais, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „skiriamos lėšos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai“ siūlome įrašyti žodžius „lėšos skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų“. 8. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšų, skiriamų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, apskaičiavimo ir skyrimo užsienyje veikiantiems lituanistinio švietimo subjektams tvarką nustato Vyriausybė. Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad pagal šią nuostatą Vyriausybei suteikta itin plati diskrecija nustatyti lituanistinio švietimo įstaigų veiklos vertinimo ir finansavimo sistemą, įskaitant ir šios veiklos ar jos rezultatų vertinimo kriterijus. Svarstytina, ar iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, bei iš konstitucinio teisinės valstybės principo, įstatymo leidėjui nekyla reikalavimas įstatymu nustatyti bent svarbiausius, esminius valstybės finansinės paramos užsienio lituanistinio švietimo subjektams elementus, Vyriausybei pavedant tik detalizuoti, sukonkretinti įstatyme įtvirtintą valstybės biudžeto lėšų skyrimo nurodytiems subjektams teisinį reguliavimą, nustatyti jo įgyvendinimo tvarką. 9. Projekto 2 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „ir taikymas“. 10. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus, projekto 2 straipsnis pildytinas 2 dalimi, numatančia pavedimą kompetentingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus teisės aktus. Atitinkamai šio straipsnio 1 dalyje reikėtų numatyti išlygą dėl ankstesnio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, o straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašyti žodžius „ir įgyvendinimas“. 11.
į teisės technikos taisykles, projekto 1 straipsnio pavadinime brauktinas žodis
„Įstatymo“, o vienintelė projekto 1 straipsnio dalis nenumeruotina. 12. Atsižvelgiant į Švietimo,
mokslo ir sporto ministerijos kompetenciją formuojant valstybės politiką švietimo srityje, organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant jos įgyvendinimą, dėl projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO
2021-12-08 Nr. XIVP–630(2) Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2021-11-17
dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Simonas Gentvilas, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. birželio 15 d. 1 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo Švietimo įstatymo 25 straipsnyje siūloma reglamentuoti lituanistinį švietimą užsienyje vykdančių subjektų paramą, jų finansavimą valstybės biudžeto lėšomis bei kitokį skatinimą. Pažymėtina, kad nors keičiamose nuostatose ir atsisakoma sąvokos „lituanistinio švietimo įstaigos“ turinio apibrėžimo, ši nuostata įstatyme ir toliau vartojama. Be to, įvedama ir nauja šių subjektų grupę (vykdančių lituanistinio švietimo veiklą) apibūdinanti formuluotė „asmenys, vykdantys lituanistinio švietimo programas“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „lituanistinio švietimo įstaigos“ vartojama ir poįstatyminiuose teisės aktuose, pvz., Švietimo ir mokslo institucijų registro nuostatuose nustatyta, kad šiame registre registruojamos būtent lituanistinio švietimo įstaigos, o ne lituanistinio švietimo programas vykdančios įstaigos ar organizacijos. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei siekiant teisinio aiškumo ir teisės normų vartojimo nuoseklumo, siūlome projektu keičiamame įstatymo 25 straipsnyje palikti sąvokos „lituanistinio švietimo įstaigos“ turinio paaiškinimą bei nuosekliai ją vartoti ir kitose keičiamo straipsnio nuostatose. Jeigu, vis dėlto, formuluotė „subjektai, vykdantys lituanistinio švietimo programas“ turi kitokią reikšmę ir apibrėžia kitokį statusą nei lituanistinio švietimo įstaigos turinčius (kitokią veiklą vykdančius) subjektus, įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžta. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje formuluotėje „valstybė finansuoja ir skatina <...> lietuvių kilmės užsieniečius ir užsieniečius, kurie mokosi lietuvių kalbos ar studijuoja lietuvių kalbą ir kultūrą“ brauktini pertekliniai žodžiai „lietuvių kilmės užsieniečius ir“, nes termino
„užsieniečiai“ turinys apima ir lietuvių kilmės užsieniečius. Be to,
svarstytina, ar šios nuostatos turinio nereikėtų tikslinti, nes sistemiškai vertinant šią ir kitas keičiamo straipsnio normas, galima daryti išvadą, kad valstybė finansuoja ir kitaip remia būtent lituanistinio švietimo veiklą užsienyje vykdančius subjektus, o ne asmenis, kurie mokosi pagal lituanistinio švietimo programas. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3.
1
į tai, kad sąvokos „užsienio lietuviai“ turinio reikšmė, taip kaip ji suprantama švietimo ir mokslo sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose, jau yra apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (be to, mūsų nuomone, ji taikymo požiūriu yra ir aiškesnė už keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas), siūlome keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies antrojo ir trečiojo sakinių atsisakyti kaip pertekliniu, o Švietimo įstatymo 2 straipsnio 39 dalį papildyti, nurodant, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje po žodžių „pagal lituanistinio švietimo programas“ įrašytinas žodis „užsienyje“, o prieš žodį „pažymėjimas“ – žodžiai
„jo lietuvių kalbos mokėjimo lygį patvirtinantis“. Taip pat svarstytina, ar
siekiant teisinio aiškumo, šioje dalyje nereikėtų nurodyti ne tik subjektą, įgaliotą organizuoti lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą, tačiau ir subjektus, įgaliotus tokį vertinimą vykdyti, t.y. atskleisti, ar vertinimą vykdytų tos pačios lituanistinio švietimo įstaigos, ar, vis dėlto, galėtų vykdyti ne tik užsienio, tačiau ir atitinkamai įgalioti ir Lietuvos Respublikos subjektai. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 25 straipsnio 6 dalies formuluotė „Įstaigoms, įmonėms, organizacijoms, laisvajam mokytojui užsienyje, vykdantiems lituanistinio švietimo programas“ turinys svarstytinas, atsižvelgiant į 1 šios išvados pastabą. Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo ir mokslo institucijų registro objektai yra švietimo įstaigos ir lituanistikos (baltistikos) centrai užsienyje, kuriuose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba (lituanistinio švietimo įstaigos), svarstytinas atitinkamos formuluotės vartojimas ir pačiame įstatyme. Pritarti. 6.
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad viena iš sąlygų, pagal kurią užsienio subjektai, vykdantys lituanistinio švietimo veiklą užsienyje, gali gauti finansavimą valstybės biudžeto lėšomis, yra tai, kad jų mokiniai būtų registruoti Mokinių registre. Ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Pirma, minėto registro nuostatuose tokie registro objektai, kaip siūloma projekto nuostatose, t.y., pagal lituanistinio švietimo programas užsienyje besimokantys užsienio lietuviai ir užsieniečiai, nėra numatyti. Antra, apskritai nėra aišku, kodėl mokinių įregistravimas į kokį nors žinybinį registrą, gali būti laikomas kaip pagrindu, būtinu formaliam subjekto statuso pripažinimui su iš to kylančiomis pasekmėmis. Nekvestionuodami nuostatos, kad pats lituanistinio švietimo veiklą vykdančio subjekto įregistravimas atitinkame registre galėtų būti būtinas (taip formaliai konstatuojant ir įtvirtinant jo Lietuvos Respublikoje pripažįstamą statusą), abejojame, kad pilnam jo statuso pripažinimui būtinas ir visų mokinių formalus įregistravimas. Pažymime, kad mokinių registravimas, t.y. asmenų, besimokančių pagal lituanistinio švietimo programas, skaičiaus įvertinimas, galėtų būti nebent vienas iš kriterijų finansavimo dydžiui, bet ne pačiam finansavimo pagrindui nustatyti. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto terminiją su galiojančiais įstatymais, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „skiriamos lėšos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai“ siūlome įrašyti žodžius „lėšos skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų“. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8.
1
įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšų, skiriamų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, apskaičiavimo ir skyrimo užsienyje veikiantiems lituanistinio švietimo subjektams tvarką nustato Vyriausybė. Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad pagal šią nuostatą Vyriausybei suteikta itin plati diskrecija nustatyti lituanistinio švietimo įstaigų veiklos vertinimo ir finansavimo sistemą, įskaitant ir šios veiklos ar jos rezultatų vertinimo kriterijus. Svarstytina, ar iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, bei iš konstitucinio teisinės valstybės principo, įstatymo leidėjui nekyla reikalavimas įstatymu nustatyti bent svarbiausius, esminius valstybės finansinės paramos užsienio lituanistinio švietimo subjektams elementus, Vyriausybei pavedant tik detalizuoti, sukonkretinti įstatyme įtvirtintą valstybės biudžeto lėšų skyrimo nurodytiems subjektams teisinį reguliavimą, nustatyti jo įgyvendinimo tvarką. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „ir taikymas“. Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisės aktus, projekto 2 straipsnis pildytinas 2 dalimi, numatančia pavedimą kompetentingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus teisės aktus. Atitinkamai šio straipsnio 1 dalyje reikėtų numatyti išlygą dėl ankstesnio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, o straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašyti žodžius „ir įgyvendinimas“. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. birželio 15 d. 11.
brauktinas žodis „Įstatymo“, o vienintelė projekto 1 straipsnio dalis nenumeruotina. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetenciją formuojant valstybės politiką švietimo srityje, organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant jos įgyvendinimą, dėl projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti. LR Vyriausybės
ministerija, 2021 m. birželio 29 d. Įvertinę Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-630 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybės 2021 m. spalio 20 d. išvada Nr. 8691 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. SV-S-140 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 13 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-630 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą patobulinti, atsižvelgiant į šiuos siūlymus: 1.
Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – Įstatymas)
sporto ministro įgaliota institucija organizuoja užsienio lietuvių ir užsieniečių, besimokančių pagal lituanistinio švietimo programas, lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą (nustatant lietuvių kalbos mokėjimo lygį). Atsižvelgiant į tai, kad lietuvių kalbos mokėjimo lygiai teisės aktuose nėra įtvirtinti, įgyvendinant šią nuostatą gali būti neaišku, pagal ką ir kokie lietuvių kalbos mokėjimo lygiai yra nustatomi. Įvertinę galimas nuostatos taikymo problemas, siūlome tikslinti ir Įstatyme nustatyti, kad lietuvių kalbos mokėjimo lygiai bus nustatomi pagal daugelyje valstybių taikomą ir pasaulyje pripažįstamą Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo sistemą, pagal kurią nustatomi kalbos pradedančio vartotojo (A1 ir A2), savarankiško vartotojo (B1 ir B2) ir gero vartotojo (C1 ir C2) lygiai. Pabrėžtina, kad lietuvių kalbos mokėjimo lygių turinio aprašams, atitinkantiems Europos Tarybos inicijuotus Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis, 2016 m. pritarė Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Kalbos mokėjimo lygių pagal Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis nustatymas prisidės kuriant sklandesnes asmenų mobilumo, integracijos ar /ir sugrįžimo į Lietuvą galimybes. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vertinimas yra procesas, kuris sudarys galimybes asmenims įsivertinti savo lietuvių kalbos lygį mokymosi, studijų, darbo, asmeniniais ar kitais tikslais ir kurio savaime išlaikyti negalima, todėl siūlytume tikslinti formuluotę „asmeniui, išlaikiusiam lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą“. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta anksčiau, siūlytume Įstatymo projektu keičiamo 25 straipsnio 4 dalį formuluoti taip: „4.
Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija organizuoja užsienio lietuvių ir užsieniečių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą (nustatant lietuvių kalbos mokėjimo lygį) pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo organizavimo, vykdymo ir apmokėjimo tvarkos aprašą. Lietuvių kalbos mokėjimo lygiai nustatomi pagal Europos Tarybos inicijuotus Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis. Įvertinus lietuvių kalbos pasiekimus, asmeniui išduodamas pažymėjimas, kurio turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“
straipsnio 3 dalyje nustatyta sąvoka „lituanistinio švietimo įstaiga“ yra jau įprasta, vartojama poįstatyminiuose teisės aktuose, pvz., švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamuose Švietimo ir mokslo institucijų registro nuostatuose, taip pat Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje. Manytina, kad nėra tikslinga atsisakyti šios sąvokos. Be to, lituanistinio švietimo įstaigos sąvoka neapima laisvųjų mokytojų, jie nėra registruojami Švietimo ir mokslo institucijų registre. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, kiek tokių laisvųjų mokytojų veikia užsienio valstybėse, kokias programas jie įgyvendina, sudėtinga įvertinti jų vykdomų programų kokybę ir mokymo organizavimo kokybę, manytina, kad jiems neturėtų būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus nustato švietimo ir mokslo ministras.“ Atitinkamos nuostatos įstatyme turėtų būti ir dėl lituanistinio švietimo programų.
Manytume, kad mokinių registravimas, t. y. asmenų, besimokančių pagal lituanistinio švietimo programas, skaičiaus įvertinimas, galėtų būti vienas iš kriterijų finansavimo dydžiui, o ne finansavimo pagrindui nustatyti, todėl siūlytume atsisakyti įstatymu nustatyti mokinių registravimo privalomumą. Tačiau siūlytume įstatymo lygmeniu reglamentuoti svarbiausius, esminius valstybės finansinės paramos užsienio lituanistinio švietimo subjektams elementus. Taip pat, siekiant aiškaus, skaidraus ir efektyvaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, svarbu, kad Vyriausybė nustatytų ne tik valstybės biudžeto lėšų apskaičiavimo ir skyrimo, bet ir šių lėšų panaudojimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, siūlytina Įstatymo projektu keičiamo 25 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Įstaigoms, įmonėms, organizacijoms užsienyje, kuriose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba (toliau – lituanistinio švietimo įstaiga), skiriamos lėšos lituanistinio švietimo programoms vykdyti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Lituanistinio švietimo įstaigos turi būti registruotos Švietimo ir mokslo institucijų registre. Bendruosius iš valstybės biudžeto finansuojamų lituanistinio švietimo programų kriterijus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Valstybės biudžeto lėšos lituanistinio švietimo įstaigoms skiriamos atsižvelgiant į mokinių skaičių ir valstybės finansines galimybes. Lėšos apskaičiuojamos, skiriamos ir panaudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti. 3. LR Vyriausybės 2021 m. spalio 20 d. išvada Nr. 8692 3.
8692
projektu keičiamo 25 straipsnio 6 dalies nuostatoms įgyvendinti būtinos lėšos nėra įtrauktos į 2022–2024 m. valstybės biudžeto maksimalių asignavimų limitus, nes juos formuojant nebuvo galimybių įvertinti lėšų poreikį (Įstatymo projektas pateiktas vėliau, nei buvo rengiama informacija biudžeto projektui sudaryti). Be to, dėl ribotų valstybės finansinių galimybių į maksimalius asignavimus įtrauktos papildomos lėšos tik būtiniausioms švietimo reikmėms, kurios privalo būti finansuojamos jau pagal patvirtintus teisės aktus, ir daugeliui svarstymams teiktų švietimo reikmių finansavimas nenumatytas. Atsižvelgdami į tai, siūlome nustatyti, kad Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 25 straipsnio 6 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Pritarus šiai nuostatai, papildomų lėšų poreikis būtų teikiamas kitąmet ir galėtų būti įtrauktas į 2023–2025 m. biudžeto projektą. Tuo tarpu Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje siūlomam įteisinti lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo organizavimo procesui nereikia papildomų lėšų iš Lietuvos Respublikos biudžeto. Ši nuostata bus įgyvendinama iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų. Paslaugų apmokėjimo tvarka (įskaitant paslaugų įkainius ar jų nustatymo tvarką) būtų nustatyta švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintame Lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše. Lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo organizavimas yra labai svarbus užsienio lietuviams ir užsieniečiams, kad jie kuo greičiau galėtų gauti lietuvių kalbos pasiekimus liudijančius pažymėjimus, siekiant, kad vaikams, kurie grįžta į Lietuvą, būtų paprasčiau integruotis, kad pedagogams būtų paprasčiau suprasti, kokio lygio yra vaiko lietuvių kalbos žinios, kad būtų sudarytos kuo sklandesnės mobilumo galimybės. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta anksčiau, siūlome, kad Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 25 straipsnis (išskyrus 6 dalį) įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. Pritarti.
Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui pritatari iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-630 ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir LR Vyriausybės pastabas bei pasiūlymus, kuriems komitetas pritaria. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Mitalas, Juozas Varžgalys. Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Gedraitytė
2021-11-24
dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja V. Targamadzė, Komiteto nariai D. Asanavičiūtė, E. Jovaiša, I. Kačinskaitė-Urbonienė, S. Lengvinienė, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, L. Nagienė, A. Norkienė, B. Petkevič, E. Pupinis, E. Rudelienė, K. Bartoševičius, pavaduojantis A. Anušauską. Komiteto biuro vedėja L. Vingrytė, biuro patarėjos J. Paukštė, R. Steponėnienė, D. Žegunė, padėjėja G. Petrauskaitė. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras R. Skaudžius, užsienio reikalų viceministras E. Meilūnas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vedėja V. Rinkevičienė, Užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamento direktorė L. Žukauskaitė, Užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamento direktoriaus pavaduotoja G. Skripkaitė, Lituanistinių mokyklų asociacijos atstovė D. Simonaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo Švietimo įstatymo 25 straipsnyje siūloma reglamentuoti lituanistinį švietimą užsienyje vykdančių subjektų paramą, jų finansavimą valstybės biudžeto lėšomis bei kitokį skatinimą. Pažymėtina, kad nors keičiamose nuostatose ir atsisakoma sąvokos „lituanistinio švietimo įstaigos“ turinio apibrėžimo, ši nuostata įstatyme ir toliau vartojama.
Be to, įvedama ir nauja šių subjektų grupę (vykdančių lituanistinio švietimo veiklą) apibūdinanti formuluotė „asmenys, vykdantys lituanistinio švietimo programas“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „lituanistinio švietimo įstaigos“ vartojama ir poįstatyminiuose teisės aktuose, pvz., Švietimo ir mokslo institucijų registro nuostatuose nustatyta, kad šiame registre registruojamos būtent lituanistinio švietimo įstaigos, o ne lituanistinio švietimo programas vykdančios įstaigos ar organizacijos. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei siekiant teisinio aiškumo ir teisės normų vartojimo nuoseklumo, siūlome projektu keičiamame įstatymo 25 straipsnyje palikti sąvokos „lituanistinio švietimo įstaigos“ turinio paaiškinimą bei nuosekliai ją vartoti ir kitose keičiamo straipsnio nuostatose. Jeigu, vis dėlto, formuluotė „subjektai, vykdantys lituanistinio švietimo programas“ turi kitokią reikšmę ir apibrėžia kitokį statusą nei lituanistinio švietimo įstaigos turinčius (kitokią veiklą vykdančius) subjektus, įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžta. Pritarti Komitetas pritaria, kad tikslinga įstatyme palikti „lituanistinės švietimo įstaigos“ sąvoką. Komitetas pritaria LRV pasiūlytam apibrėžimui: įstaigos, įmonės, organizacijos užsienyje, kuriose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba (toliau – lituanistinio švietimo įstaiga). Žr. Komiteto siūloma ŠĮ 25 str. 6 d. formuluotė. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-151
Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje formuluotėje „valstybė finansuoja ir skatina <...> lietuvių kilmės užsieniečius ir užsieniečius, kurie mokosi lietuvių kalbos ar studijuoja lietuvių kalbą ir kultūrą“ brauktini pertekliniai žodžiai „lietuvių kilmės užsieniečius ir“, nes termino
„užsieniečiai“ turinys apima ir lietuvių kilmės užsieniečius. Be to,
svarstytina, ar šios nuostatos turinio nereikėtų tikslinti, nes sistemiškai vertinant šią ir kitas keičiamo straipsnio normas, galima daryti išvadą, kad valstybė finansuoja ir kitaip remia būtent lituanistinio švietimo veiklą užsienyje vykdančius subjektus, o ne asmenis, kurie mokosi pagal lituanistinio švietimo programas. Pritarti iš dalies Komitetas pritaria dėl perteklinių žodžių „lietuvių kilmės užsieniečius ir“ išbraukimo. Švietimo įstatymo 25 straipsnyje daugiausiai reglamentuojamas lituanistinių švietimo įstaigų finansavimas, tačiau pagal kitus teisės aktus yra remiami ir užsieniečiai, kurie mokosi pagal lituanistinio švietimo programas, todėl siūloma nekeisti šiuo metu galiojančios Švietimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies formuluotės. Pvz., švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. V-771 „Dėl valstybės paramos teikimo studijoms, akademiniam mobilumui ir lituanistiniam švietimui Lietuvoje ir užsienyje“ yra remiami užsieniečiai, kurie gali gauti stipendijas lietuvių kalbos mokymuisi pagal lituanistinio švietimo programas. Asmenys remiami ir įgyvendinat Mokslo ir studijų įstatymą (2016 m. gruodžio 27 d. ministro įsakymas Nr. V-1160, 2020 m. birželio 19 d. ministro įsakymas Nr. V-932). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-151
Atsižvelgiant į tai, kad sąvokos „užsienio lietuviai“ turinio reikšmė, taip kaip ji suprantama švietimo ir mokslo sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose, jau yra apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (be to, mūsų nuomone, ji taikymo požiūriu yra ir aiškesnė už keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas), siūlome keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies antrojo ir trečiojo sakinių atsisakyti kaip pertekliniu, o Švietimo įstatymo 2 straipsnio 39 dalį papildyti, nurodant, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. Nepritarti Argumentai:
Mokslo ir studijų įstatymo 4 str. 30 d. nustatyta, kad „užsienio lietuviai – Lietuvos Respublikos piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys užsienyje, ir lietuvių kilmės užsieniečiai, jų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu sprendimą priimančiai institucijai.“ Įstatymo projekto tikslas yra skatinti ir sudaryti vienodas galimybes visiems išvykusiems lietuviams, nepriklausomai nuo to, kiek laiko jie yra išvykę, ir lietuvių kilmės asmenims mokytis pagal lituanistinio švietimo programas, o lituanistinio švietimo įstaigoms gauti finansavimą nepriklausomai nuo to, kokie mokiniai mokosi tose įstaigose. Mokslo ir studijų įstatyme yra nustatytas 3 m. gyvenimo užsienyje terminas, kuris Švietimo įstatymo 25 str. atžvilgiu yra netinkamas. Komiteto nuomone, teisė mokytis pagal lituanistinio švietimo programas ir lituanistinių švietimo įstaigų teisė už tokio asmens mokymą gauti finansavimą neturi būti ribojama to asmens gyvenimo užsienio valstybėje trukmės.
Net ir išvykus trumpam asmuo turi turėti vienodas sąlygas išlaikyti lietuvybę, mokytis lietuvių kalbos ir puoselėti kultūrą. Be to, taip pat ir valstybės interesas yra skatinti savo piliečius net ir trumpam išvykus nepamiršti lietuvių kalbos, sudaryti jiems kuo palankesnes sąlygas. Atsižvelgiant į tai, Komitetas siūlo išbraukti žodį „nuolat“ ir Švietimo įstatyme nustatyti, kad užsienio lietuviai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys užsienyje neribotą laiką <...>. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 str. keičiamo Įstatymo 25 str. 3 d. išdėstyti taip:
„3. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta
tvarka sudaromos galimybės užsienio lietuviams mokytis lietuvių kalba Lietuvos Respublikos mokyklose. Užsienio lietuviais laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, ir lietuvių kilmės užsieniečiai, jų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu.“
2021-06-151
įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje po žodžių „pagal lituanistinio švietimo programas“ įrašytinas žodis „užsienyje“, o prieš žodį „pažymėjimas“ – žodžiai
„jo lietuvių kalbos mokėjimo lygį patvirtinantis“. Taip pat svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, šioje
dalyje nereikėtų nurodyti ne tik subjektą, įgaliotą organizuoti lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą, tačiau ir subjektus, įgaliotus tokį vertinimą vykdyti, t.y. atskleisti, ar vertinimą vykdytų tos pačios lituanistinio švietimo įstaigos, ar, vis dėlto, galėtų vykdyti ne tik užsienio, tačiau ir atitinkamai įgalioti ir Lietuvos Respublikos subjektai.
Pritarti iš dalies Komitetas pritaria LRV pasiūlytai 25 str. 4 d. redakcijai. Komiteto nuomone, tikslinga palikti lankstumo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kuri pati galės nustatyti subjektą, įgaliotą organizuoti lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą ir subjektus, įgaliotus tokį vertinimą vykdyti. Tai bus nustatyta ministro tvirtinamame lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo organizavimo, vykdymo ir apmokėjimo tvarkos apraše. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
įstatymo 25 straipsnio 6 dalies formuluotė „Įstaigoms, įmonėms, organizacijoms, laisvajam mokytojui užsienyje, vykdantiems lituanistinio švietimo programas“ turinys svarstytinas, atsižvelgiant į 1 šios išvados pastabą. Atsižvelgiant į tai, kad Švietimo ir mokslo institucijų registro objektai yra švietimo įstaigos ir lituanistikos (baltistikos) centrai užsienyje, kuriuose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba (lituanistinio švietimo įstaigos), svarstytinas atitinkamos formuluotės vartojimas ir pačiame įstatyme. Pritarti Komitetas pritaria LRV siūlymui grąžinti lituanistinės švietimo įstaigos apibrėžimą į įstatymo projektą. LRV siūlomas apibrėžimas - įstaiga, įmonė, organizacija užsienyje, kurioje mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba. Tai apima ir lituanistikos (baltistikos) centrus, todėl savo turiniu LRV siūloma sąvoka nesikeičia nuo tos, kuri jau šiuo metu yra apibrėžta galiojančiame Švietimo įstatymo 25 str. Žr. Komiteto siūlomą ŠĮ 25 str. 6 d. redakciją. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 6.
Keičiamo įstatymo
užsienio subjektai, vykdantys lituanistinio švietimo veiklą užsienyje, gali gauti finansavimą valstybės biudžeto lėšomis, yra tai, kad jų mokiniai būtų registruoti Mokinių registre. Ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Pirma, minėto registro nuostatuose tokie registro objektai, kaip siūloma projekto nuostatose, t.y., pagal lituanistinio švietimo programas užsienyje besimokantys užsienio lietuviai ir užsieniečiai, nėra numatyti. Antra, apskritai nėra aišku, kodėl mokinių įregistravimas į kokį nors žinybinį registrą, gali būti laikomas kaip pagrindu, būtinu formaliam subjekto statuso pripažinimui su iš to kylančiomis pasekmėmis. Nekvestionuodami nuostatos, kad pats lituanistinio švietimo veiklą vykdančio subjekto įregistravimas atitinkame registre galėtų būti būtinas (taip formaliai konstatuojant ir įtvirtinant jo Lietuvos Respublikoje pripažįstamą statusą), abejojame, kad pilnam jo statuso pripažinimui būtinas ir visų mokinių formalus įregistravimas. Pažymime, kad mokinių registravimas, t.y. asmenų, besimokančių pagal lituanistinio švietimo programas, skaičiaus įvertinimas, galėtų būti nebent vienas iš kriterijų finansavimo dydžiui, bet ne pačiam finansavimo pagrindui nustatyti. Pritarti Komitetas pritaria, kad mokinių registravimas, t. y. asmenų, besimokančių pagal lituanistinio švietimo programas, skaičiaus įvertinimas, galėtų būti vienas iš kriterijų finansavimo dydžiui, o ne finansavimo pagrindui nustatyti, todėl siūlo atsisakyti įstatymu nustatyti mokinių registravimo privalomumą. Žr. Komiteto siūlomą ŠĮ 25 str. 6 d. redakciją. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 7.
Derinant projekto terminiją su galiojančiais įstatymais, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „skiriamos lėšos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai“ siūlome įrašyti žodžius „lėšos skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų“. Pritarti
2
25 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšų, skiriamų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, apskaičiavimo ir skyrimo užsienyje veikiantiems lituanistinio švietimo subjektams tvarką nustato Vyriausybė. Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad pagal šią nuostatą Vyriausybei suteikta itin plati diskrecija nustatyti lituanistinio švietimo įstaigų veiklos vertinimo ir finansavimo sistemą, įskaitant ir šios veiklos ar jos rezultatų vertinimo kriterijus. Svarstytina, ar iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, bei iš konstitucinio teisinės valstybės principo, įstatymo leidėjui nekyla reikalavimas įstatymu nustatyti bent svarbiausius, esminius valstybės finansinės paramos užsienio lituanistinio švietimo subjektams elementus, Vyriausybei pavedant tik detalizuoti, sukonkretinti įstatyme įtvirtintą valstybės biudžeto lėšų skyrimo nurodytiems subjektams teisinį reguliavimą, nustatyti jo įgyvendinimo tvarką. Pritarti Komitetas pritaria LRV pasiūlytam patikslinimui, kad „bendruosius iš valstybės biudžeto finansuojamų lituanistinio švietimo programų kriterijus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Valstybės biudžeto lėšos lituanistinio švietimo įstaigoms skiriamos atsižvelgiant į mokinių skaičių ir valstybės finansines galimybes. Lėšos apskaičiuojamos, skiriamos ir panaudojamo Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Žr.
žodžiai „ir taikymas“. Pritarti
poįstatyminius teisės aktus, projekto 2 straipsnis pildytinas 2 dalimi, numatančia pavedimą kompetentingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti reikalingus teisės aktus. Atitinkamai šio straipsnio 1 dalyje reikėtų numatyti išlygą dėl ankstesnio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, o straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašyti žodžius „ir įgyvendinimas“. Pritarti Komitetas, remdamasis LRV pasiūlymu, siūlo tikslinti įstatymo įsigaliojimo datą ir numatyti, iki kada LRV ir ŠMSM turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Žr. Komiteto siūlomą įstatymo projekto 2 str. redakciją. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pavadinime brauktinas žodis „Įstatymo“, o vienintelė projekto 1 straipsnio dalis nenumeruotina. Pritarti
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetenciją formuojant valstybės politiką švietimo srityje, organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant jos įgyvendinimą, dėl projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti
gauta 2021-10-20
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-06-29 Įvertinę Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-630 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė 2021-10-201
Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. SV-S-140 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 13 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-630 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą patobulinti, atsižvelgiant į šiuos siūlymus:
Respublikos švietimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 25 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija organizuoja užsienio lietuvių ir užsieniečių, besimokančių pagal lituanistinio švietimo programas, lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą (nustatant lietuvių kalbos mokėjimo lygį). Atsižvelgiant į tai, kad lietuvių kalbos mokėjimo lygiai teisės aktuose nėra įtvirtinti, įgyvendinant šią nuostatą gali būti neaišku, pagal ką ir kokie lietuvių kalbos mokėjimo lygiai yra nustatomi. Įvertinę galimas nuostatos taikymo problemas, siūlome tikslinti ir Įstatyme nustatyti, kad lietuvių kalbos mokėjimo lygiai bus nustatomi pagal daugelyje valstybių taikomą ir pasaulyje pripažįstamą Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo sistemą, pagal kurią nustatomi kalbos pradedančio vartotojo (A1 ir A2), savarankiško vartotojo (B1 ir B2) ir gero vartotojo (C1 ir C2) lygiai.
Pabrėžtina, kad lietuvių kalbos mokėjimo lygių turinio aprašams, atitinkantiems Europos Tarybos inicijuotus Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis, 2016 m. pritarė Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Kalbos mokėjimo lygių pagal Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis nustatymas prisidės kuriant sklandesnes asmenų mobilumo, integracijos ar /ir sugrįžimo į Lietuvą galimybes. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vertinimas yra procesas, kuris sudarys galimybes asmenims įsivertinti savo lietuvių kalbos lygį mokymosi, studijų, darbo, asmeniniais ar kitais tikslais ir kurio savaime išlaikyti negalima, todėl siūlytume tikslinti formuluotę „asmeniui, išlaikiusiam lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą“. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta anksčiau, siūlytume Įstatymo projektu keičiamo 25 straipsnio 4 dalį formuluoti taip: „4. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija organizuoja užsienio lietuvių ir užsieniečių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą (nustatant lietuvių kalbos mokėjimo lygį) pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo organizavimo, vykdymo ir apmokėjimo tvarkos aprašą. Lietuvių kalbos mokėjimo lygiai nustatomi pagal Europos Tarybos inicijuotus Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis. Įvertinus lietuvių kalbos pasiekimus, asmeniui išduodamas pažymėjimas, kurio turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“ Pritarti
2 2.
Įstatymo
jau įprasta, vartojama poįstatyminiuose teisės aktuose, pvz., švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamuose Švietimo ir mokslo institucijų registro nuostatuose, taip pat Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje. Manytina, kad nėra tikslinga atsisakyti šios sąvokos. Be to, lituanistinio švietimo įstaigos sąvoka neapima laisvųjų mokytojų, jie nėra registruojami Švietimo ir mokslo institucijų registre. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, kiek tokių laisvųjų mokytojų veikia užsienio valstybėse, kokias programas jie įgyvendina, sudėtinga įvertinti jų vykdomų programų kokybę ir mokymo organizavimo kokybę, manytina, kad jiems neturėtų būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus nustato švietimo ir mokslo ministras.“ Atitinkamos nuostatos įstatyme turėtų būti ir dėl lituanistinio švietimo programų. Manytume, kad mokinių registravimas, t. y. asmenų, besimokančių pagal lituanistinio švietimo programas, skaičiaus įvertinimas, galėtų būti vienas iš kriterijų finansavimo dydžiui, o ne finansavimo pagrindui nustatyti, todėl siūlytume atsisakyti įstatymu nustatyti mokinių registravimo privalomumą. Tačiau siūlytume įstatymo lygmeniu reglamentuoti svarbiausius, esminius valstybės finansinės paramos užsienio lituanistinio švietimo subjektams elementus. Taip pat, siekiant aiškaus, skaidraus ir efektyvaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, svarbu, kad Vyriausybė nustatytų ne tik valstybės biudžeto lėšų apskaičiavimo ir skyrimo, bet ir šių lėšų panaudojimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, siūlytina Įstatymo projektu keičiamo 25 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6.
Įstaigoms, įmonėms, organizacijoms užsienyje, kuriose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba (toliau – lituanistinio švietimo įstaiga), skiriamos lėšos lituanistinio švietimo programoms vykdyti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Lituanistinio švietimo įstaigos turi būti registruotos Švietimo ir mokslo institucijų registre. Bendruosius iš valstybės biudžeto finansuojamų lituanistinio švietimo programų kriterijus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Valstybės biudžeto lėšos lituanistinio švietimo įstaigoms skiriamos atsižvelgiant į mokinių skaičių ir valstybės finansines galimybes. Lėšos apskaičiuojamos, skiriamos ir panaudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti
projektu keičiamo 25 straipsnio 6 dalies nuostatoms įgyvendinti būtinos lėšos nėra įtrauktos į 2022–2024 m. valstybės biudžeto maksimalių asignavimų limitus, nes juos formuojant nebuvo galimybių įvertinti lėšų poreikį (Įstatymo projektas pateiktas vėliau, nei buvo rengiama informacija biudžeto projektui sudaryti). Be to, dėl ribotų valstybės finansinių galimybių į maksimalius asignavimus įtrauktos papildomos lėšos tik būtiniausioms švietimo reikmėms, kurios privalo būti finansuojamos jau pagal patvirtintus teisės aktus, ir daugeliui svarstymams teiktų švietimo reikmių finansavimas nenumatytas. Atsižvelgdami į tai, siūlome nustatyti, kad Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 25 straipsnio 6 dalis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Pritarus šiai nuostatai, papildomų lėšų poreikis būtų teikiamas kitąmet ir galėtų būti įtrauktas į 2023–2025 m. biudžeto projektą.
Tuo tarpu Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje siūlomam įteisinti lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo organizavimo procesui nereikia papildomų lėšų iš Lietuvos Respublikos biudžeto. Ši nuostata bus įgyvendinama iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų. Paslaugų apmokėjimo tvarka (įskaitant paslaugų įkainius ar jų nustatymo tvarką) būtų nustatyta švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintame Lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše. Lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo organizavimas yra labai svarbus užsienio lietuviams ir užsieniečiams, kad jie kuo greičiau galėtų gauti lietuvių kalbos pasiekimus liudijančius pažymėjimus, siekiant, kad vaikams, kurie grįžta į Lietuvą, būtų paprasčiau integruotis, kad pedagogams būtų paprasčiau suprasti, kokio lygio yra vaiko lietuvių kalbos žinios, kad būtų sudarytos kuo sklandesnės mobilumo galimybės. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta anksčiau, siūlome, kad Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 25 straipsnis (išskyrus 6 dalį) įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. Pritarti Žr. Komiteto siūlomą įstatymo projekto 2 straipsnio redakciją. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2021-11-17 Pasiūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-630 ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir LR
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Švietimo įstatymo Nr. I-1489 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-630(2), Komiteto išvadai ir teikti Įstatymo projektą Seimui svarstyti. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas
1 Argumentai: Atsižvelgiant į LRV išvadoje pateiktus pasiūlymus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūloma tikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 str. 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Lituanistinis švietimas užsienyje ir galimybė mokytis lietuvių kalbos
paskirtis – padėti išmokti lietuvių kalbą ir ją išlaikyti, išsaugoti tautinį tapatumą, supažindinti su Lietuvos valstybės istorija, kultūra, paveldu ir sudaryti sąlygas saviraiškai lietuvių kalba. 2. Valstybė finansuoja ar ir kitaip skatina lituanistinio švietimo veiklas užsienyje, lietuvių kilmės užsieniečius ir užsieniečius, kurie mokosi lietuvių kalbos ar studijuoja lietuvių kalbą ir kultūrą. 3. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos (įgaliotų) institucijos (institucijų) programą skiriama lėšų švietimo įstaigoms ir lituanistikos (baltistikos) centrams užsienyje, kuriuose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba (toliau – lituanistinio švietimo įstaiga). Lituanistinio švietimo įstaigoms užsienyje valstybės turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais. 4. 3. Švietimo ir, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka sudaromos galimybės lietuvių kilmės užsieniečiams ir išeiviams užsienio lietuviams mokytis lietuvių kalba Lietuvos Respublikos mokyklose. Išeiviais Užsienio lietuviais laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, arba užsienio valstybių piliečiai, netekę Lietuvos Respublikos pilietybės ir lietuvių kilmės užsieniečiai, jų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai.
Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu. 4. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija organizuoja užsienio lietuvių ir užsieniečių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą (nustatant lietuvių kalbos mokėjimo lygį) pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo organizavimo, vykdymo ir apmokėjimo tvarkos aprašą. Lietuvių kalbos mokėjimo lygiai nustatomi pagal Europos Tarybos inicijuotus Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis. Įvertinus lietuvių kalbos pasiekimus, asmeniui išduodamas jo lietuvių kalbos mokėjimo lygį patvirtinantis pažymėjimas; šio pažymėjimo turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. 5. Vyriausybės nustatyta tvarka remiami ir skatinami asmenys, vykdantys ar vykstantys vykdyti lituanistinį švietimą užsienyje. Asmenų pedagoginės veiklos laikotarpis lituanistinio švietimo srityje užsienyje įskaitomas į pedagoginio darbo stažą švietimo ir, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 6. Lituanistinio švietimo įstaigoms užsienyje valstybės turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais.“
2021-11-241 2,3 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 25 str. 6 d., reglamentuojanti finansavimo lituanistinėms švietimo įstaigoms skyrimą, įsigalios vėliau nei likusios įstatymo projektu keičiamos nuostatos, tikslinga šias nuostatas dėstyti atskiroje 1 straipsnio 2 dalyje, taip pat atsižvelgti į LRV siūlomą straipsnio redakciją ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pasiūlymas: 2.
Pasiūlymas:
dalimi: „6. Įstaigoms, įmonėms, organizacijoms užsienyje, kuriose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba (toliau – lituanistinio švietimo įstaiga), skiriamos lėšos lituanistinio švietimo programoms vykdyti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Lituanistinio švietimo įstaigos turi būti registruotos Švietimo ir mokslo institucijų registre. Bendruosius iš valstybės biudžeto finansuojamų lituanistinio švietimo programų kriterijus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Valstybės biudžeto lėšos lituanistinio švietimo įstaigoms skiriamos atsižvelgiant į mokinių skaičių ir valstybės finansines galimybes. Lėšos apskaičiuojamos, skiriamos ir naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
2021-11-242 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad tikslinamas įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimo laikas ir nustatomas terminas, iki kurio LRV ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turi priimti atitinkamus teisės aktus, siūloma keisti projekto 2 str. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 str. išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2022 m.
sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 2, 3 dalys įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus, iki 2022 m. spalio 1 d. – šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: S. Lengvinienė, A. Norkienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Švietimo įstatymo Nr. I-1489 25 straipsnio pakeitimo įstatymo
projektas Nr.
XIVP-630(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas (Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė)