Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos VALSTYBINĖS KALBOS ĮSTATYMO I-779 16 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMAS m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi laikantis lietuvių kalbos normų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų. Valstybinė lietuvių kalbos komisija teikia patarimus ir pagalbą kaip įgyvendinti šias normas.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Gintautas Paluckas Linas Jonauskas Rasa Budbergytė Julius Sabatauskas Algirdas Sysas Orinta Leiputė Domas Griškevičius Eugenijus Sabutis
KALBOS ĮSTATYMO I-779 16 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-06-14 Nr. XIVP–627 Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kalbos įstatymo 16 straipsnyje siūloma nustatyti, kad visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai „daromi“ laikantis lietuvių kalbos normų, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija tik teikia patarimus ir pagalbą kaip įgyvendinti šias normas. Taigi įstatyme siūloma palikti vienintelį reikalavimą sudaromiems juridinių asmenų pavadinimams – jie turi atitikti lietuvių kalbos normas. Vertinant tokį siūlymą, pažymime, kad kalbos normos yra kalbinėje bendruomenėje tam tikru metu visuotinai pripažįstami kalbos reiškiniai ir jų vartojimo būdai. Dalis kalbos normų yra variantiškos, svyruoja, konkuruoja tarpusavyje ir daugiau ar mažiau kinta veikiamos tiek vidinių kalbos raidos dėsningumų, tiek išorinių įtakų, prisitaikydamos prie besikeičiančių kalbinės bendruomenės poreikių. Bendrinės kalbos normos nuo kitų kalbos atmainų normų skiriasi kokybiškai, nes yra fiksuojamos raštu (norminamuosiuose žodynuose, gramatikose ir kitur). Toks raštiškas normų įteisinimas vadinamas kodifikacija. Kitaip tariant, bendrinės lietuvių kalbos normas nustato kalbos specialistai (terminijos – su atitinkamų sričių specialistais) remdamiesi vartosenoje istoriškai susiklosčiusiais kalbos dėsniais bei polinkiais, taikydami tam tikrus norminimo principus ir kriterijus (tikslingumą, sistemiškumą, grynumą, pastovumą, paplitimą, ekonomiškumą ir kitus), taip pat atsižvelgdami į bendrinės kalbos vartotojų poreikius.
Lietuvos Respublikos valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnyje, reglamentuojančiame šios valstybės įstaigos uždavinius, ir nustatyta, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia lietuvių kalbos norminimo ir kodifikavimo klausimus, o taip pat vertina ir tvirtina svarbiausius norminamuosius kalbos veikalus (žodynus, žinynus, vadovus, vadovėlius). Todėl būtent VLKK nutarimuose, kuriuos ji priima savo įstatyminių įgaliojimų srities klausimais, ir yra įtvirtinti bendrinės lietuvių kalbos normų norminimo, kodifikavimo ir teisingo jų vartojimo viešajame gyvenime klausimai. Atsisakius imperatyvo vadovautis VLKK nutarimų kaip formalių teisės šaltinių, įstatyminė norma dėl lietuvių kalbos normų laikymosi sudaromuose juridinių asmenų pavadinimuose liktų tik deklaratyvaus pobūdžio, neturinti teisinio krūvio ir jos įgyvendinimo užtikrinimo galimybių. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo Valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio nuostatos ne visiškai dera su Civilinio kodekso
būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių, t.y. Civilinis kodeksas numato atvejus, kada juridinių asmenų pavadinimas gali būti sudaromas ir nesilaikant bendrinės kalbos normų. Taip pat pažymime, kad Seime yra svarstomas Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr.
Nr. XIIIP-1159(2)), kuriame siūloma nustatyti, kad juridinio asmens pavadinimas sudaromas lietuvių kalba arba užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis. Jeigu būtų pritarta tokiai įstatyminei formuluotei, Valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio nuostatos taip pat turėtų būti atitinkamai tikslintinos. Galbūt tikslinga būtų nustatyti, kad juridinių asmenų pavadinimai lietuvių kalba sudaromi laikantis lietuvių kalbos normų ir VLKK nutarimų. 3. Projektu keičiamo įstatymo 16 straipsnio nuostatą, numatančią, kad VLKK „teikia patarimus ir pagalbą kaip įgyvendinti lietuvių kalbos normas“, brauktina kaip perteklinė, nes VLKK aptarnaujančio komisijos sekretoriato funkcija – konsultuoti piliečius bei juridinius asmenis Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimais jau nustatyta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 9 straipsnyje. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą ir nuostatą dėl VLKK funkcijos konsultuoti asmenis juridinių asmenų pavadinimų sudarymo klausimais būtų nuspręsta įtvirtinti įstatymiškai, mūsų nuomone, reikėtų pildyti būtent aukščiau minėtą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymą, o ne Valstybinės kalbos įstatymą. 4. Siekiant teisinio aiškumo ir derinant Lietuvoje galiojančių įstatymų terminiją tarpusavyje, keičiamo įstatymo 16 straipsnyje vietoj žodžių „Visų Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimai daromi“ įrašytini žodžiai „Visų Lietuvos Respublikoje registruojamų juridinių asmenų pavadinimai sudaromi“. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
bei „įstatymas“ dėstytini naujų eilučių centre, o po žodžio „įstatymo“ įrašytina santrumpa „Nr.“;
pavadinime brauktini žodžiai „ir taikymas“. 6. Pažymime, kad Seime po pateikimo yra pritarta Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (Reg. Nr.
Nr. XIII-1160(2)), kuriame keičiamas įstatymo 16 straipsnis dėstomas kitaip, nei vertinamajame projekte. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]