Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Centro funkcijos Centras, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:
tyrimų kryptis ir metodiką, formuluoja darbo problematiką, sudaro ilgalaikes ir trumpalaikes genocido ir rezistencijos tyrimo programas ir jas įgyvendina, koordinuoja visų kitų institucijų vykdomus šios srities tyrimus;
įvykdytus nusikaltimus, taip pat apie 1990–1991 m. SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atskleidžia nusikalstamą totalitarinių režimų esmę, genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų vykdymo sistemą;
režimams procesus ir dalyvius bei pasipriešinimą 1990–1991 m. SSRS agresijai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę;
Lietuvos gyventojų genocidą, represijas ir pasipriešinimą okupaciniams režimams, rengia mokslines konferencijas, dalyvauja įgyvendinant kitų institucijų ir valstybių organizuojamas programas;
1939–1990 m. okupacijų, bei karo nusikaltimų vykdytojų skaitmenines duomenų bazes, vardynus;
asmenims apie okupacijų laikotarpiu žuvusius, dingusius be žinios, represuotus, persekiotus, nukentėjusius nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m.
vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos gyventojus, pasipriešinimo okupacijoms dalyvius;
ir kitose valstybėse, jų sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu, kaupia rašytinę, fotografuotinę, garso, filmuotą medžiagą apie genocidą ir rezistenciją;
vykdytojus, teikia medžiagą apie konkrečius genocido vykdytojus valstybės teisėsaugos institucijoms; bendradarbiauja su šiomis institucijomis, deleguodamas savo atstovus į darbo grupes, vykdančias tyrimą ir turinčias ikiteisminio tyrimo teisę; gali būti pareiškėju teismuose dėl genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų;
specialiųjų tarnybų ardomąją veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikdamas archyvuose surinktą medžiagą ir nustatytus faktus;
padarytos žalos apskaičiavimu, ir įgyvendina tokias programas;
s politiką tremties ir rezistencijos muziejų srityje: pagal poreikius steigia struktūrinius padalinius muziejinei veiklai vykdyti ir istorinės atminties vietoms įamžinti; konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą dėl muziejų ir kitų įstaigų rengiamų ekspozicijų, parodų įrengimo, edukacinių programų organizavimo ir plėtojimo tremties ir rezistencijos tematika;
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir mokymo įstaigomis, teikia metodinę pagalbą įgyvendinant jaunimo patriotinio ugdymo ir visuomenės pilietiškumo programas;
atminimo ženklų, kino filmų, monografijų kūrimo projektus ir skelbia viešus konkursus jiems įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų;
paminklinio komplekso – buvusių KGB rūmų – autentiškumo išsaugojimu ir laipsnišku Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus išplėtimu, taip pat tinkamų saugoti sąlygų sudarymu neatsiejamai šio memorialinio komplekso daliai – buvusiems KGB archyvams;
iniciatyva vykdomą paminklų statybą, sudaro šių paminklų sąvadus, registrą, konsultuoja, teikia rekomendacijas ir metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, kuriant kino filmus, suteikiant pasipriešinimo dalyvių vardus miestų aikštėms ir gatvėms, švietimo įstaigoms ar kitiems objektams);
laisvės kovomis susijusių datų paminėjimo, konsultuoja valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas ar asociacijas, organizuojančias įvairius su pasipriešinimu ir genocidu susijusius renginius;
pat jų turėtų laipsnių ir apdovanojimų atk
ūrimo;
kovų vietas ir dalyvauja šiose ekspedicijose, renka kraštotyros medžiagą, liudytojų parodymus, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuriais siekiama įamžinti genocido aukų atminimą;
kilnojamąsias parodas, panaudodamas Centro padalinių tyrimo rezultatus ir sukauptą medžiagą, kaupia muziejaus fondus, juos sistemina, saugo ir tvarko, rengia ir įgyvendina edukacines programas studentams ir moksleiviams;
rūpybą:
teisinio įvertinimo dokumentų projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių (rezistentų), asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m.
vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos gyventojus, pasipriešinimo okupacijoms dalyvius;
ir kitose valstybėse, jų sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu, kaupia rašytinę, fotografuotinę, garso, filmuotą medžiagą apie genocidą ir rezistenciją;
vykdytojus, teikia medžiagą apie konkrečius genocido vykdytojus valstybės teisėsaugos institucijoms; bendradarbiauja su šiomis institucijomis, deleguodamas savo atstovus į darbo grupes, vykdančias tyrimą ir turinčias ikiteisminio tyrimo teisę; gali būti pareiškėju teismuose dėl genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų;
specialiųjų tarnybų ardomąją veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikdamas archyvuose surinktą medžiagą ir nustatytus faktus;
padarytos žalos apskaičiavimu, ir įgyvendina tokias programas;
srityje: pagal poreikius steigia struktūrinius padalinius muziejinei veiklai vykdyti ir istorinės atminties vietoms įamžinti; konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą dėl muziejų ir kitų įstaigų rengiamų ekspozicijų, parodų įrengimo, edukacinių programų organizavimo ir plėtojimo tremties ir rezistencijos tematika;
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir mokymo įstaigomis, teikia metodinę pagalbą įgyvendinant jaunimo patriotinio ugdymo ir visuomenės pilietiškumo programas;
, paminklų statybos, atminimo ženklų, kino filmų, monografijų kūrimo projektus ir skelbia viešus konkursus jiems įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų;
paminklinio komplekso – buvusių KGB rūmų – autentiškumo išsaugojimu ir laipsnišku Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus išplėtimu, taip pat tinkamų saugoti sąlygų sudarymu neatsiejamai šio memorialinio komplekso daliai – buvusiems KGB archyvams;
iniciatyva vykdomą paminklų statybą, sudaro šių paminklų sąvadus, registrą, konsultuoja, teikia rekomendacijas ir metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, kuriant kino filmus, suteikiant pasipriešinimo dalyvių vardus miestų aikštėms ir gatvėms, švietimo įstaigoms ar kitiems objektams);
laisvės kovomis susijusių datų paminėjimo, konsultuoja valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas ar asociacijas, organizuojančias įvairius su pasipriešinimu ir genocidu susijusius renginius;
pat jų turėtų laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo;
kovų vietas ir dalyvauja šiose ekspedicijose, renka kraštotyros medžiagą, liudytojų parodymus, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuriais siekiama įamžinti genocido aukų atminimą;
kilnojamąsias parodas, panaudodamas Centro padalinių tyrimo rezultatus ir sukauptą medžiagą, kaupia muziejaus fondus, juos sistemina, saugo ir tvarko, rengia ir įgyvendina edukacines programas studentams ir moksleiviams;
rūpybą:
ir kitų okupacijos padarinių teisinio įvertinimo dokumentų projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių (rezistentų), asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso, socialinės rūpybos, atsakomybės už genocidą ir kitais klausimais) bei kontroliuoja jų vykdymą, pripažįsta karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, teisinį statusą; įstatymų nustatyta tvarka išduoda nustatytos formos pažymėjimus ir tvarko jų apskaitą;
teisių atkūrimo ar pakartotinio bylų tyrimo atsiradus naujų duomenų apie jų veiklą, siūlo iš naujo ištirti šių asmenų bylas.
4) inicijuoja ir organizuoja laisvės kovotojų, rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų Lietuvos Respublikos teritorijoje okupacinių režimų metu, palaikų paiešką;
5) kaupia, tvarko ir saugo laisvės kovotojų, rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų Lietuvos Respublikos teritorijoje okupacinių režimų metu ir jų giminių identifikavimui reikalingus duomenis;
6) remiantis istoriniais šaltiniais ir Lietuvos gyventojų registro duomenimis, ieško okupacinių režimų metu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų žuvusiųjų ir/ar nužudytų laisvės kovotojų, rezistentų ir kitų asmenų bei jų giminių, organizuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje okupacinių režimų metu žuvusiųjų ir/ar nužudytų laisvės kovotojų, rezistentų ir kitų asmenų palaikų identifikavimą; tam tikslui organizuoja kaupimą ar kaupia rastų neatpažintų ieškomų laisvės kovotojų, rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų Lietuvos Respublikos teritorijoje okupacinių režimų metu bei jų giminių genetinių (DNR) ir biologinių mėginių bazę.“
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Centro funkcijos Centras, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:
1) vykdo apibrėžtų sričių ir laikotarpių tyrimus:
a) formuoja šiame įstatyme apibrėžtos srities tyrimų valstybinę politiką: nustato tyrimų kryptis ir metodiką, formuluoja darbo problematiką, sudaro ilgalaikes ir trumpalaikes genocido ir rezistencijos tyrimo programas ir jas įgyvendina, koordinuoja visų kitų institucijų vykdomus šios srities tyrimus;
b) renka, kaupia, sistemina ir apibendrina medžiagą apie okupacinių režimų įvykdytus nusikaltimus, taip pat apie 1990–1991 m. SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atskleidžia nusikalstamą totalitarinių režimų esmę, genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų vykdymo sistemą;
c) renka, analizuoja ir apibendrina medžiagą apie pasipriešinimo okupaciniams režimams procesus ir dalyvius bei pasipriešinimą 1990–1991 m. SSRS vykdytai agresijai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę;
d) skelbia mokslinę, informacinę, analitinę medžiagą, leidžia leidinius apie Lietuvos gyventojų genocidą, represijas ir pasipriešinimą okupaciniams režimams, rengia mokslines konferencijas, dalyvauja įgyvendinant kitų institucijų ir valstybių organizuojamas programas;
e) sudaro karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, bei karo nusikaltimų vykdytojų skaitmenines duomenų bazes, vardynus; f) tiria archyvinę medžiagą ir teikia informaciją juridiniams ir fiziniams asmenims apie okupacijų laikotarpiu žuvusius, dingusius be žinios, represuotus, persekiotus, nukentėjusius nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m.
SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos gyventojus, pasipriešinimo okupacijoms dalyvius;
g) rūpinasi dokumentų, susijusių su genocidu ir rezistencija, paieškomis Lietuvoje ir kitose valstybėse, jų sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu, kaupia rašytinę, fotografuotinę, garso, filmuotą medžiagą apie genocidą ir rezistenciją; h) fiksuoja genocido ir Lietuvos gyventojų persekiojimo faktus ir represijų vykdytojus, teikia medžiagą apie konkrečius genocido vykdytojus valstybės teisėsaugos institucijoms; bendradarbiauja su šiomis institucijomis, deleguodamas savo atstovus į darbo grupes, vykdančias tyrimą ir turinčias ikiteisminio tyrimo teisę; gali būti pareiškėju teismuose dėl genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų;
i) bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, tiriančiomis kitų valstybių specialiųjų tarnybų ardomąją veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikdamas archyvuose surinktą medžiagą ir nustatytus faktus;
j) tikrina, analizuoja ir skelbia buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus; k) dalyvauja atskirose valstybės programose, susijusiose su okupacijų metu padarytos žalos apskaičiavimu, ir įgyvendina tokias programas;
2) vykdo laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimą:
a) dalyvauja įgyvendinant
valstybės politiką tremties ir rezistencijos muziejų srityje: pagal poreikius steigia struktūrinius padalinius muziejinei veiklai vykdyti ir istorinės atminties vietoms įamžinti; konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą dėl muziejų ir kitų įstaigų rengiamų ekspozicijų, parodų įrengimo, edukacinių programų organizavimo ir plėtojimo tremties ir rezistencijos tematika; b) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir švietimo įstaigomis, teikia metodinę pagalbą įgyvendinant jaunimo patriotinio ugdymo ir visuomenės pilietiškumo programas;
c) inicijuoja, skatina ir remia memorialinių kompleksų, paminklų statybos, atminimo ženklų, kino filmų meno kūrinių, monografijų kūrimo projektus ir skelbia viešus konkursus jiems įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užsienyje, prieš tai suderinęs veiksmus su atitinkama užsienio valstybe; d) dalyvauja steigiant kovų ir kančių memorialą Vilniuje, rūpinasi istorinio paminklinio komplekso – buvusių KGB rūmų – autentiškumo išsaugojimu ir nuosekliu Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus išplėtimu, taip pat tinkamų saugoti sąlygų sudarymu neatsiejamai šio memorialinio komplekso daliai – buvusiems KGB archyvams;
e) koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų iniciatyva vykdomą paminklų statybą, sudaro šių paminklų sąvadus, registrą, konsultuoja, teikia rekomendacijas ir metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, kuriant kino filmus, suteikiant pasipriešinimo dalyvių vardus miestų aikštėms ir gatvėms, švietimo įstaigoms ar kitiems objektams); f) rengia siūlymus dėl valstybės mastu atmintinų su Lietuvos gyventojų genocidu ir laisvės kovomis susijusių datų paminėjimo, konsultuoja valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas ar asociacijas, organizuojančias įvairius su pasipriešinimu ir genocidu susijusius renginius;
g) rengia siūlymus dėl karių savanorių ir
laisvės kovų dalyvių apdovanojimo, taip pat jų turėtų laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo; h) rengia Lietuvos ir kitų šalių ekspedicijas į tremties, žudynių, pasipriešinimo kovų, Lietuvos gyventojų palaidojimo ar užkasimo vietas ir dalyvauja šiose ekspedicijose, renka kraštotyros medžiagą, liudytojų parodymus, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuriais siekiama įamžinti genocido aukų atminimą;
i) rengia nuolatines ekspozicijas Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, taip pat kilnojamąsias parodas, panaudodamas Centro padalinių tyrimo rezultatus ir sukauptą medžiagą, kaupia muziejaus fondus, juos sistemina, saugo ir tvarko, rengia ir įgyvendina edukacines programas studentams ir moksleiviams;
3) vykdo laisvės kovotojų ir genocido aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą:
a) inicijuoja, rengia ar dalyvauja rengiant įstatymų ir kitų okupacijos padarinių teisinio įvertinimo dokumentų projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių (rezistentų), asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m.
SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos gyventojus, pasipriešinimo okupacijoms dalyvius;
g) rūpinasi dokumentų, susijusių su genocidu ir rezistencija, paieškomis Lietuvoje ir kitose valstybėse, jų sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu, kaupia rašytinę, fotografuotinę, garso, filmuotą medžiagą apie genocidą ir rezistenciją; h) fiksuoja genocido ir Lietuvos gyventojų persekiojimo faktus ir represijų vykdytojus, teikia medžiagą apie konkrečius genocido vykdytojus valstybės teisėsaugos institucijoms; bendradarbiauja su šiomis institucijomis, deleguodamas savo atstovus į darbo grupes, vykdančias tyrimą ir turinčias ikiteisminio tyrimo teisę; gali būti pareiškėju teismuose dėl genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų;
i) bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, tiriančiomis kitų valstybių specialiųjų tarnybų ardomąją veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikdamas archyvuose surinktą medžiagą ir nustatytus faktus;
j) tikrina, analizuoja ir skelbia buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus; k) dalyvauja atskirose valstybės programose, susijusiose su okupacijų metu padarytos žalos apskaičiavimu, ir įgyvendina tokias programas;
2) vykdo laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimą:
a) dalyvauja įgyvendinant valstybės politiką tremties ir rezistencijos muziejų srityje: pagal poreikius steigia struktūrinius padalinius muziejinei veiklai vykdyti ir istorinės atminties vietoms įamžinti; konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą dėl muziejų ir kitų įstaigų rengiamų ekspozicijų, parodų įrengimo, edukacinių programų organizavimo ir plėtojimo tremties ir rezistencijos tematika; b) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir švietimo įstaigomis, teikia metodinę pagalbą įgyvendinant jaunimo patriotinio ugdymo ir visuomenės pilietiškumo programas;
c) inicijuoja, skatina ir remia memorialinių komplek
sų, paminklų statybos, atminimo ženklų, kino filmų meno kūrinių, monografijų kūrimo projektus ir skelbia viešus konkursus jiems įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užsienyje, prieš tai suderinęs veiksmus su atitinkama užsienio valstybe; d) dalyvauja steigiant kovų ir kančių memorialą Vilniuje, rūpinasi istorinio paminklinio komplekso – buvusių KGB rūmų – autentiškumo išsaugojimu ir nuosekliu Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus išplėtimu, taip pat tinkamų saugoti sąlygų sudarymu neatsiejamai šio memorialinio komplekso daliai – buvusiems KGB archyvams;
e) koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų iniciatyva vykdomą paminklų statybą, sudaro šių paminklų sąvadus, registrą, konsultuoja, teikia rekomendacijas ir metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, kuriant kino filmus, suteikiant pasipriešinimo dalyvių vardus miestų aikštėms ir gatvėms, švietimo įstaigoms ar kitiems objektams); f) rengia siūlymus dėl valstybės mastu atmintinų su Lietuvos gyventojų genocidu ir laisvės kovomis susijusių datų paminėjimo, konsultuoja valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas ar asociacijas, organizuojančias įvairius su pasipriešinimu ir genocidu susijusius renginius;
g) rengia siūlymus dėl karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių apdovanojimo, taip pat jų turėtų laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo; h) rengia Lietuvos ir kitų šalių ekspedicijas į tremties, žudynių, pasipriešinimo kovų, Lietuvos gyventojų palaidojimo ar užkasimo vietas ir dalyvauja šiose ekspedicijose, renka kraštotyros medžiagą, liudytojų parodymus, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuriais siekiama įamžinti genocido aukų atminimą;
i) rengia nuolatines ekspozicijas Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, taip pat kilnojamąsias parodas, panaudodamas Centro padalinių tyrimo rezultatus ir sukauptą medžiagą, kaupia muziejaus fondus, juos sistemina, saugo ir tvarko, rengia ir įgyvendina edukacines programas studentams ir moksleiviams;
3) vykdo laisvės kov
otojų ir genocido aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą:
a) inicijuoja, rengia ar dalyvauja rengiant įstatymų ir kitų okupacijos padarinių teisinio įvertinimo dokumentų projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių (rezistentų), asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso, socialinės rūpybos, atsakomybės už genocidą ir kitais klausimais) bei kontroliuoja jų vykdymą, pripažįsta karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, teisinį statusą; įstatymų nustatyta tvarka išduoda nustatytos formos pažymėjimus ir tvarko jų apskaitą;
b) teikia siūlymus dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo ar pakartotinio bylų tyrimo atsiradus naujų duomenų apie jų veiklą, siūlo iš naujo ištirti šių asmenų bylas;
4) remdamasis istoriniais šaltiniais ir Lietuvos gyventojų registro duomenimis, inicijuoja ir organizuoja okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų paiešką; Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užsienyje ieško šių asmenų giminaičių; organizuoja okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų identifikavimą; šiam tikslui organizuoja tvarkymą ar tvarko rastų neatpažintų ieškomų okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų ir jų giminaičių genetinių (DNR), biologinių mėginių bazę, identifikavimui reikalingus duomenis;
5) atlieka Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatyme nurodytos Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos sekretoriato funkcijas.“
SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso, socialinės rūpybos, atsakomybės už genocidą ir kitais klausimais) bei kontroliuoja jų vykdymą, pripažįsta karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, teisinį statusą; įstatymų nustatyta tvarka išduoda nustatytos formos pažymėjimus ir tvarko jų apskaitą;
b) teikia siūlymus dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo ar pakartotinio bylų tyrimo atsiradus naujų duomenų apie jų veiklą, siūlo iš naujo ištirti šių asmenų bylas;
4) remdamasis istoriniais šaltiniais ir Lietuvos gyventojų registro duomenimis, inicijuoja ir organizuoja okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų paiešką; Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užsienyje ieško šių asmenų giminaičių; organizuoja okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų identifikavimą; šiam tikslui organizuoja tvarkymą ar tvarko rastų neatpažintų ieškomų okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų ir jų giminaičių genetinių (DNR), biologinių mėginių bazę, identifikavimui reikalingus duomenis;
5) atlieka Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatyme nurodytos Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos sekretoriato funkcijas.“
Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio 5 punktą, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2.
genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio 5 punktas įsigalioja 2022 m. kovo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia : Seimo narys Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius
2021-06-11 Nr. XIVP-561 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
punkto c papunktyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) – inicijuoja, skatina ir remia memorialinių kompleksų, paminklų statybos, atminimo ženklų, kino filmų, monografijų kūrimo projektus ir skelbia viešus konkursus jiems įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų. Su projektu teikiamame aiškinamajame rašte nėra pagrindžiamas tokio papildymo tikslas, todėl nėra aišku kodėl atitinkamos funkcijos negali būti vykdomos pagal šiuo metu galiojančią normos redakciją. 2. Šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcijoje vartojamos sąvokos „laisvės kovotojų ir genocido aukų“ bei „pasipriešinimo dalyvių (rezistentų)“ sąvokos. Siūlytina šias sąvokas vartoti ir įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4, 5 ir 6 punktuose. 3. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4, 5 ir 6 punktuose siūloma vartoti „ir kitų asmenų“ sąvoką. Ši sąvoka nėra apibrėžta, todėl nėra aiški jos apimtis ir kiek jos turinys tiesiogiai susijęs su Centro funkcijomis. 4.
atsižvelgiant į šias pastabas:
redakcijos įstatyme vartojama konstrukcija „okupacijų laikotarpiu žuvusius, dingusius be žinios, represuotus, persekiotus, nukentėjusius Lietuvos gyventojus, pasipriešinimo okupacijoms dalyvius“, o ne konstrukcija “žuvusiųjų ir/ar nužudytų“;
projekte vartojama sąvoka ”Organizuoja kaupimą ir kaupia”
metu“, vartotina sąvoka “okupacijų laikotarpiu“. 5. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, įstatymo įsigaliojimo terminas turi būti nustatytas toks, kad kartu su juo įsigaliotų ir įgyvendinamieji teisės aktai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į įstatymo projekto siūlymus turi būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos Seimo
ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo“. Taip pat svarstytina ar siūlomas įstatymo įsigaliojimo terminas yra realus atsižvelgiant tiek į įstatymų leidybos proceso terminus, tiek į būtinybę valstybės institucijoms pasirengti jį įgyvendinti. 6. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto įgyvendinimui nuo 2022 m. bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos. Atsižvelgiant į tai turi būti gauta Vyriausybės kaip valstybės biudžeto planuotojos išvada . 7. Atkreipiame dėmesį, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo statuto 135 straipsnis, reglamentuojantis reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildytas nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ir ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams). Aiškinamajame rašte šio reikalavimo nesilaikyta. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
2021-11-24 Nr. XIVP-561(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, jeigu norima nustatyti, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 5 straipsnio
įstatymo 5 straipsnio punktai, tai projekto 1 straipsnyje turi būti dėstomas keičiamo įstatymo 5 straipsnio pakeitimas (1-4 šio straipsnio punktai), o projekto 2 straipsnyje turi būti dėstomas keičiamo įstatymo 5 straipsnio papildymas 5 punktu. Šiuo atveju, projekto 2 straipsnis turi būti pernumeruotas į 3 straipsnį, kurio 1 dalyje turi būti nurodyta, kada įsigalioja šio įstatymo
direktorius Andrius Kabišaitis R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius; Komiteto nariai Vytautas
Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Dainius Kepenis, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Inga Ališauskienė, Eglė Lukšienė; komiteto biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys ir Centro teisės ir personalo skyriaus vedėja Asta Aranauskienė,
teisės sk. vyriausioji specialistė Rasa Bielskė
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-111
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
papunktyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) – inicijuoja, skatina ir remia memorialinių kompleksų, paminklų statybos, atminimo ženklų, kino filmų, monografijų kūrimo projektus ir skelbia viešus konkursus jiems įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų. Su projektu teikiamame aiškinamajame rašte nėra pagrindžiamas tokio papildymo tikslas, todėl nėra aišku kodėl atitinkamos funkcijos negali būti vykdomos pagal šiuo metu galiojančią normos redakciją.
Nepritarti Šiuo metu nėra nustatyta, kad Centras turi teisę inicijuoti, skatinti ir remti memorialinių kompleksų, paminklų statybos, atminimo ženklų, kino filmų, monografijų kūrimo projektus užsienyje. Nuostata reikalinga siekiant teisinio aiškumo ir tinkamo įamžinimo funkcijų įgyvendinimo. Komitetas teikia patobulintą variantą, atsižvelgdamas į Vyriausybės siūlymą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-111
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcijoje vartojamos sąvokos „laisvės kovotojų ir genocido aukų“ bei „pasipriešinimo dalyvių (rezistentų)“ sąvokos. Siūlytina šias sąvokas vartoti ir įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4, 5 ir 6 punktuose. Pritarti Komitetas teikia patobulintą variantą, atsižvelgdamas į Vyriausybės siūlymus. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-111
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4, 5 ir 6 punktuose siūloma vartoti
„ir kitų asmenų“ sąvoką. Ši sąvoka nėra apibrėžta, todėl nėra aiški jos
apimtis ir kiek jos turinys tiesiogiai susijęs su Centro funkcijomis. Pritarti Nuostatoje žodžių „ir kitų asmenų“ atsisakyti. Komitetas teikia patobulintą variantą, atsižvelgdamas į Vyriausybės siūlymus. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-111
4.
Projekto 6 punkto nuostatos tobulintinos atsižvelgiant į šias pastabas:
redakcijos įstatyme vartojama konstrukcija „okupacijų laikotarpiu žuvusius, dingusius be žinios, represuotus, persekiotus, nukentėjusius Lietuvos gyventojus, pasipriešinimo okupacijoms dalyvius“, o ne konstrukcija “žuvusiųjų ir/ar nužudytų“;
vartojama sąvoka ”Organizuoja kaupimą ir kaupia” 4.3. vietoj sąvokos „okupacinių režimų metu“, vartotina sąvoka “okupacijų laikotarpiu“. Pritarti Komitetas teikia patobulintą variantą, atsižvelgdamas į Vyriausybės siūlymus. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-11 Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, įstatymo įsigaliojimo terminas turi būti nustatytas toks, kad kartu su juo įsigaliotų ir įgyvendinamieji teisės aktai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į įstatymo projekto siūlymus turi būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. VIII-505
„Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų
patvirtinimo“. Taip pat svarstytina ar siūlomas įstatymo įsigaliojimo terminas yra realus atsižvelgiant tiek į įstatymų leidybos proceso terminus, tiek į būtinybę valstybės institucijoms pasirengti jį įgyvendinti. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas 1997 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. VIII-505
„Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų
patvirtinimo“ bus teikiamas priėmus įstatymo projektą, iki jo įsigaliojimo. Įstatymo įsigaliojimo data siūloma 2022 m. sausio 1 d. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto įgyvendinimui nuo 2022 m. bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos. Atsižvelgiant į tai turi būti gauta Vyriausybės kaip valstybės biudžeto planuotojos išvada . Pritarti Vyriausybės išvada gauta 2021 m. spalio 27 d. 7.
kanceliarijos Teisės departamentas
7Atkreipiame dėmesį, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Seimo statuto pataisos, kuriomis Seimo
statuto 135 straipsnis, reglamentuojantis reikalavimus aiškinamajam raštui, buvo papildytas nauju 8 punktu (atsirado papildomas reikalavimas aiškinamajame rašte nurodyti ir ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams). Aiškinamajame rašte šio reikalavimo nesilaikyta. Atsižvelgta Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2021-10-291
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. SV-S-140 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-561 (toliau – Projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-562 (toliau – Projektas Nr. 2), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
1Siūlytina papildyti Projekto Nr.
Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo (toliau – įstatymas) 5 straipsnio 2 punkto c papunktį, nurodant, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – LGGRTC) inicijuoja, skatina ir remia memorialinių kompleksų, paminklų statybos, atminimo ženklų, kino filmų, monografijų kūrimo projektus ir skelbia viešus konkursus jiems įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų, prieš tai suderinus veiksmus su atitinkama užsienio valstybe, tokiu būdu nustatant pareigą LGGRTC inicijuoti dialogą su užsienio valstybe prieš vykdant joje atitinkamus veiksmus ir taip siekiant ateityje išvengti konfliktinių situacijų dėl vykdomų veiksmų užsienio valstybėse. Pritarti Komiteto siūloma formuluotė:
„c) inicijuoja, skatina ir remia memorialinių
kompleksų, paminklų statybos, atminimo ženklų, meno kūrinių, monografijų kūrimo projektus ir skelbia viešus konkursus jiems įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų, prieš tai suderinus veiksmus su atitinkama užsienio valstybe;“1
straipsnio 2 punkto h papunktį, nurodant, kad LGGRTC taip pat rengia Lietuvos ir kitų šalių ekspedicijas ir į palaidojimo ar užkasimo vietas, todėl jis formuluotinas taip: „h) rengia Lietuvos ir kitų šalių ekspedicijas į tremties, žudynių, pasipriešinimo kovų, Lietuvos gyventojų palaidojimo ar užkasimo vietas ir dalyvauja šiose ekspedicijose, renka kraštotyros medžiagą, liudytojų parodymus, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, kuriais siekiama įamžinti genocido aukų atminimą;“. Pritarti1
3Siūlytina sujungti Projekto Nr.
straipsnio 4 ir 6 punktus, kadangi šiuose punktuose nurodomos LGGRTC funkcijos iš esmės susijusios ir viena kitą dubliuoja, todėl minėto straipsnio 4 punktas formuluotinas taip: „4) inicijuoja ir organizuoja laisvės kovotojų, rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų Lietuvos Respublikos teritorijoje okupacinių režimų metu, palaikų paiešką, remiantis istoriniais šaltiniais ir Lietuvos gyventojų registro duomenimis, ieško okupacinių režimų metu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų žuvusiųjų ir (ar) nužudytų laisvės kovotojų, rezistentų ir kitų asmenų bei jų giminių, organizuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje okupacinių režimų metu žuvusiųjų ir (ar) nužudytų laisvės kovotojų, rezistentų ir kitų asmenų palaikų identifikavimą; tam tikslui organizuoja kaupimą ar kaupia rastų neatpažintų ieškomų laisvės kovotojų, rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų Lietuvos Respublikos teritorijoje okupacinių režimų metu bei jų giminių genetinių (DNR) ir biologinių mėginių bazę.“ Pritarti Komitetas teikia patobulintą variantą:
4) remiantis istoriniais šaltiniais ir Lietuvos gyventojų registro duomenimis inicijuoja ir organizuoja okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų paiešką; Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų ieško šių asmenų giminių; organizuoja okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų identifikavimą; tam tikslui organizuoja tvarkymą ar tvarko rastų neatpažintų ieškomų okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų bei jų giminių genetinių (DNR), biologinių mėginių bazę, identifikavimui reikalingus duomenis.“1
4.
straipsnio 4 ir 6 punktus, kadangi šiuose punktuose nurodomos LGGRTC funkcijos iš esmės susijusios ir viena kitą dubliuoja, todėl minėto straipsnio 4 punktas formuluotinas taip: „4) inicijuoja ir organizuoja laisvės kovotojų, rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų Lietuvos Respublikos teritorijoje okupacinių režimų metu, palaikų paiešką, remiantis istoriniais šaltiniais ir Lietuvos gyventojų registro duomenimis, ieško okupacinių režimų metu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų žuvusiųjų ir (ar) nužudytų laisvės kovotojų, rezistentų ir kitų asmenų bei jų giminių, organizuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje okupacinių režimų metu žuvusiųjų ir (ar) nužudytų laisvės kovotojų, rezistentų ir kitų asmenų palaikų identifikavimą; tam tikslui organizuoja kaupimą ar kaupia rastų neatpažintų ieškomų laisvės kovotojų, rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų Lietuvos Respublikos teritorijoje okupacinių režimų metu bei jų giminių genetinių (DNR) ir biologinių mėginių bazę.“ Pritarti Komitetas teikia patobulintą variantą:
4) remiantis istoriniais šaltiniais ir Lietuvos gyventojų registro duomenimis inicijuoja ir organizuoja okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų paiešką; Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų ieško šių asmenų giminių; organizuoja okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų identifikavimą; tam tikslui organizuoja tvarkymą ar tvarko rastų neatpažintų ieškomų okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų bei jų giminių genetinių (DNR), biologinių mėginių bazę, identifikavimui reikalingus duomenis.“1
„laisvės kovotojų ir genocido aukų“ bei „pasipriešinimo dalyvių (rezistentų)“
sąvokos.
Siūlytina šias sąvokas vartoti ir Projekto Nr. 1 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 ir 5 punktuose (patikslinus pagal šio nutarimo
(patikslinus pagal šio nutarimo 3 punkte pateiktą pastabą) vartojamą
„kitų asmenų“ sąvoką, nes nėra aiški jos apimtis. Pritarti
Atsisakyti formuluotės „ir kitų asmenų“. Komitetas teikia patobulintą variantą, atsižvelgdamas į Vyriausybės siūlymus. 1
straipsnio 5 punkte vietoje žodžių „kaupia, tvarko ir saugo“ vartoti tik žodį
„tvarko“, kadangi duomenų tvarkymas apima visas duomenų tvarkymo operacijas
teisinio statuso įstatyme Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijai pavestų klausimų nagrinėjimas susijęs su LGGRTC vykdomomis funkcijomis, siūlytina papildyti Projekto Nr. 1 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnį nauju punktu, kuriame būtų nustatyta, kad LGGRTC atlieka Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatyme nurodytos Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos sekretoriato funkcijas. Pritarti Siūloma nuostata: „5) atlieka Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatyme nurodytos Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos sekretoriato funkcijas“. Šio punkto įsigaliojimas siūlytinas nuo 2022 m. kovo
įsigaliojimo data (2021 m. liepos 1 d.) jau yra praėjusi, todėl siūlytina nustatyti realų abiejų įstatymų įsigaliojimo terminą, atsižvelgiant tiek į įstatymų leidybos proceso terminus, tiek į būtinybę valstybės institucijoms pasirengti juos įgyvendinti.
Pritarti
nuostatoms bei siūlymui papildyti Projekto Nr. 1 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnį nauju punktu, kuriame būtų nustatyta, kad LGGRTC atlieka Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatyme nurodytos Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos sekretoriato funkcijas, įgyvendinti bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, kurių poreikis įvertintas Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, padidinant LGGRTC numatomus asignavimus 392 tūkst. eurų, iš jų – 100 tūkst. eurų Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatyme nurodytos Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos sekretoriato funkcijoms atlikti. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
valstybės istorinės atminties komisija Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-561 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį svarstyti, atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymus. Pritarti 2.
valstybės istorinės atminties komisija11 2c Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Komisijos narių pasiūlymus, pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį ir jį išdėstyti taip:
„c) inicijuoja, skatina ir remia memorialinių kompleksų,
paminklų statybos, atminimo ženklų, kino filmų meno kūrinių, monografijų kūrimo projektus ir skelbia viešus konkursus jiems įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų;“ Pritarti Atsižvelgta
valstybės istorinės atminties komisija114 Pasiūlymas Atsižvelgiant į Komisijos narių pasiūlymus, pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) inicijuoja ir organizuoja laisvės kovotojų,
rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų Lietuvos Respublikos teritorijoje okupacinių režimų metu, palaikų paiešką ir identifikaciją;“ Atsižvelgti Pateikti naują formuluotę, apjungiant 4, 5, 6 punktus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: . 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.XIVP-561 ir komiteto išvadoms;
paskirti pranešėjai: T.V. Raskevičius, A. Navickas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė, 239 6808