Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
straipsnį papildant jį 14 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„1. 14. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti
nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba ribojasi su žemės ūkio paskirties žeme arba yra 10 ha ir mažesni, arba neturi privažiavimo kelių, arba ekonomiškai jų valdymas ateityje bus nenaudingas valstybei, Vyriausybės nutarimais neperduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. Tokie sklypai, esant urėdijos atsisakymui, parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
NR. I-671
2021-05-14 Nr. XIVP-477 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymas) 4 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba ribojasi su žemės ūkio paskirties žeme arba yra 10 ha ir mažesni, arba neturi privažiavimo kelių, arba ekonomiškai jų valdymas ateityje bus nenaudingas valstybei, Vyriausybės nutarimais neperduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. Tokie sklypai, esant urėdijos atsisakymui, parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“. Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
Pirma, nėra aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatomis. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad „Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 ha ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip“.
Taigi pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, patikėjimo teise perduodami miškų urėdijai. Tuo tarpu pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas tokie žemės sklypai miškų urėdijai patikėjimo teise nebūtų perduodami. Be to, pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą miškų urėdijai patikėjimo teise perduodami visi didesni kaip 5 ha valstybinių miškų sklypai, jeigu jie turi privažiavimo kelius. Tuo tarpu pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas visi neturintys privažiavimo kelių valstybinių miškų sklypai nepriklausomai nuo jų dydžio miškų urėdijai patikėjimo teise nebūtų perduodami. Be to, pagal projektu keičiamame įstatyme siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, miškų urėdijai patikėjimo teise nebūtų perduodami visi mažesni kaip 10 ha valstybinių miškų sklypai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo
projektu siekiama išplėsti parduodamo valstybės turto – valstybinių miškų sklypų apimtis, t. y. aukcionuose galėtų būti parduodami valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi; valstybinių miškų sklypai nepriklausomai nuo jų dydžio, kurie ribojasi su žemės ūkio paskirties žeme; valstybinių miškų sklypai, kurie yra 10 ha ir mažesni nepriklausomai nuo to ar jie turi privažiavimo kelius ar ne; valstybinių miškų sklypai nepriklausomai nuo jų dydžio, kurie neturi privažiavimo kelių; valstybinių miškų sklypai nepriklausomai nuo jų dydžio, kurių valdymas ekonomiškai ateityje bus nenaudingas valstybei.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn (įskaitant ir jo privatizavimą) konstituciškai pateisinamas tik tada, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus; toks perdavimas (ir atlygintinis, ir neatlygintinis) konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, teikiamame įstatymo projekte siūlomi nustatyti kriterijai, kuriems esant, valstybinių miškų sklypai nebūtų perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai, bet parduodami aukciono būdu, svarstytini naudos visuomenei bei siekio patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus aspektu. Antra, nuostata, kad projekte siūlomus nustatyti kriterijus atitinkantys valstybinių miškų sklypai aukciono būdu parduodami ,,esant urėdijos atsisakymui“ nėra aiški. Neaišku, koks miškų urėdijos atsisakymas turimas omenyje.
Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą viena iš miškų urėdijos, kuri yra valstybės įmonė, funkcijų yra patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus ir jais disponuoti įstatymų nustatyta tvarka. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant aukščiau nurodytą neaiškumą. Be to, siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto nuostatų antrajame sakinyje prieš žodį „sklypai“ įrašytini žodžiai „valstybinių miškų“, o prieš žodį „urėdijos“ įrašytinas žodis „miškų“. 2. Projektas tobulintinas teisės technikos požiūriu:
ir jį išdėstyti taip: ,,LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 4
taip: ,,1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas“;
išdėstyti taip: ,,Papildyti 4 straipsnį 14 dalimi:“;
4 straipsnio 14 dalies turinį, išbrauktinas skaičius ,,1.”. 3. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto –valstybinių miško sklypų pardavimą, o Vyriausybė pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą kartu su Lietuvos Respublikos Seimu įgyvendina valstybės turto savininko funkcijas, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 4. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto – valstybinių miškų sklypų pardavimą aukciono būdu.
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
RESPUBLIKOS Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. I-671
2022-03-30
nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Justinas Urbanavičius, Tomas Tomilinas, Romualdas Vaitkus. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, viceministras Danas Augutis, Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis, Miškų politikos grupės vyresn. patarėjas Viktoras Karašauskis, Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojas atliekantis direktoriaus funkcijas Saulius Mocevičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Svetlana Krasilnikova, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2021-05-141 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto
dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba ribojasi su žemės ūkio paskirties žeme arba yra 10 ha ir mažesni, arba neturi privažiavimo kelių, arba ekonomiškai jų valdymas ateityje bus nenaudingas valstybei, Vyriausybės nutarimais neperduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. Tokie sklypai, esant urėdijos atsisakymui, parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“. Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
Pirma, nėra aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatomis. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad „Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 ha ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip“. Taigi pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio
esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, patikėjimo teise perduodami miškų urėdijai. Tuo tarpu pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas tokie žemės sklypai miškų urėdijai patikėjimo teise nebūtų perduodami.
Be to, pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą miškų urėdijai patikėjimo teise perduodami visi didesni kaip 5 ha valstybinių miškų sklypai, jeigu jie turi privažiavimo kelius. Tuo tarpu pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas visi neturintys privažiavimo kelių valstybinių miškų sklypai nepriklausomai nuo jų dydžio miškų urėdijai patikėjimo teise nebūtų perduodami. Be to, pagal projektu keičiamame įstatyme siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, miškų urėdijai patikėjimo teise nebūtų perduodami visi mažesni kaip 10 ha valstybinių miškų sklypai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatomis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu įstatymo projektu siekiama išplėsti parduodamo valstybės turto – valstybinių miškų sklypų apimtis, t. y. aukcionuose galėtų būti parduodami valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi; valstybinių miškų sklypai nepriklausomai nuo jų dydžio, kurie ribojasi su žemės ūkio paskirties žeme; valstybinių miškų sklypai, kurie yra 10 ha ir mažesni nepriklausomai nuo to ar jie turi privažiavimo kelius ar ne; valstybinių miškų sklypai nepriklausomai nuo jų dydžio, kurie neturi privažiavimo kelių; valstybinių miškų sklypai nepriklausomai nuo jų dydžio, kurių valdymas ekonomiškai ateityje bus nenaudingas valstybei.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn (įskaitant ir jo privatizavimą) konstituciškai pateisinamas tik tada, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus; toks perdavimas (ir atlygintinis, ir neatlygintinis) konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, teikiamame įstatymo projekte siūlomi nustatyti kriterijai, kuriems esant, valstybinių miškų sklypai nebūtų perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai, bet parduodami aukciono būdu, svarstytini naudos visuomenei bei siekio patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus aspektu. Antra, nuostata, kad projekte siūlomus nustatyti kriterijus atitinkantys valstybinių miškų sklypai aukciono būdu parduodami ,,esant urėdijos atsisakymui“ nėra aiški. Neaišku, koks miškų urėdijos atsisakymas turimas omenyje.
Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą viena iš miškų urėdijos, kuri yra valstybės įmonė, funkcijų yra patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus ir jais disponuoti įstatymų nustatyta tvarka. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant aukščiau nurodytą neaiškumą. Be to, siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto nuostatų antrajame sakinyje prieš žodį „sklypai“ įrašytini žodžiai „valstybinių miškų“, o prieš žodį „urėdijos“ įrašytinas žodis „miškų“. Pritarti Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
tobulintinas teisės technikos požiūriu: 2.1. projekto įstatymo pavadinimą reikėtų patikslinti ir jį išdėstyti taip:
2.2. projekto 1 straipsnio pavadinimą siūlytina dėstyti taip: ,,1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas“; 2.3. projekto 1 straipsnio pakeitimų esmę reikėtų išdėstyti taip: ,,Papildyti 4 straipsnį 14 dalimi:“; 2.4. projekto 1 straipsnyje dėstant keičiamo įstatymo 4 straipsnio 14 dalies turinį, išbrauktinas skaičius ,,1.”. Pritarti Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
reglamentuoti valstybės turto – valstybinių miško sklypų pardavimą, o Vyriausybė pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą kartu su Lietuvos Respublikos Seimu įgyvendina valstybės turto savininko funkcijas, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Vyriausybė išvada gauta. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2021-05-14 * 4.
Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto – valstybinių miškų sklypų pardavimą aukciono būdu. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Pritarti STT išvada gauta. 5. LR Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-06-031 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-477 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
2021-05-241 Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siūlomos nuostatos įgyvendinant Lietuvos Respublikos miškų įstatymą (toliau – Įstatymas) sudarytų sąlygas teisinio reglamentavimo neaiškumams ir dviprasmiškumams, galimai atskiriems asmenims suteiktų diskrecines teises (savo nuožiūra, nepagrįstai) spręsti dėl konkrečių valstybinių miškų sklypų ekonominės naudos /nenaudingumo valstybei ateityje. Taip pat siūlomos nuostatos gali turėti neigiamos reikšmės įstatymu saugomų vertybių ir susijusių visuomenės teisėtų interesų apsaugai bei užtikrinimui.
Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: Projektu siūloma Įstatymo 4 straipsnį („Nuosavybės teisė į miškus ir valstybinės reikšmės miškai“) papildyti 14 dalimi ir nustatyti, kad „Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba ribojasi su žemės ūkio paskirties žeme arba yra 10 ha ir mažesni, arba neturi privažiavimo kelių, arba ekonomiškai jų valdymas ateityje bus nenaudingas valstybei, Vyriausybės nutarimais neperduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. Tokie sklypai, esant urėdijos atsisakymui, parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
pasiūlymai:
Projektu siūlomų nuostatų gramatinės konstrukcijos juose nustatyti valstybinių miškų sklypų kriterijai (kuriems esant tokie miškų sklypai galėtų būti parduodami) būtų traktuojami kaip savarankiškos ir viena su kita nesusijusios valstybinių miškų sklypų pardavimo sąlygų alternatyvos. Taigi, Projekto priėmimo atveju būtų sudarytos galimybės šių valstybinių miškų sklypų, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, pardavimui:
1) kurie ribojasi su žemės ūkio paskirties žeme;
2) kurie yra 10 ha ir mažesni;
3) kurie neturi privažiavimo kelių;
4) kurių valdymas ateityje ekonomiškai bus nenaudingas valstybei.
Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad Projektu siūlomos nuostatos gali būti itin plačiai interpretuojamos ir atskirais atvejais gali būti neaišku, kokias papildomas sąlygas turėtų atitikti parduodami valstybinių miškų sklypai, pavyzdžiui: nors Projekto nuostatose ir numatytas „10 ha ir mažesni“ parduodamų miško žemės sklypų ploto dydžio kriterijus, Projektu siūlomos nuostatos gali būti suvokiamos, kad kurį nors kitą kriterijų (ar kelis kriterijus) atitinkantys valstybinių miškų sklypai galėtų būti parduodami į jį neatsižvelgiant; taigi, su žemės ūkio paskirties žeme besiribojantys, arba kiti neturintys privažiavimo kelių, arba kiti ateityje ekonomiškai valstybei nenaudingi valstybinių miškų sklypai asmenims galėtų būti parduodami bet kokio dydžio, neviršijančio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo (t. y. iki 150 ha). Atsižvelgdami į išdėstytą manytume, kad minėti Projekto siūlymai svarstytini teisinio aiškumo aspektu. Be to, Projektu neapibrėžta, kokiems tikslams (paskirčiai) valstybinių miškų sklypai turėtų būti parduodami privatiems asmenims, o tai yra korupcijos rizikos veiksnys atsižvelgiant į tai, kad Įstatymu keliamais tikslais siekiama užtikrinti racionalų miško išteklių naudojimą ir apsaugoti kitas valstybei ir visuomenei aktualias vertybes.
Šiuo atveju manytume, kad pagrindinis valstybinių miškų sklypų pardavimo tikslas turėtų būti ne iš pardavimo gaunama finansinė nauda (valstybei), bet tolimesnis parduoto valstybinio miško sklypo naudojimas veiklai, užtikrinančiai ne tik atskirų asmenų kategorijų ar siaurų interesų grupių (kurie tokius miško sklypus įsigytų), bet ir visuomenės bei valstybės interesus. 1.2. Atkreipiame dėmesį į Įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatas, pagal kurias miškų urėdijai patikėjimo teise valdyti perduodami laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie: 1) yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba 2) su jais ribojasi, arba 3) yra 5 ha ir didesni ir turi privažiavimo kelius. Kadangi pagal Projekto ir galiojančio Įstatymo nuostatas iš esmės tuos pačius kriterijus atitinkančių valstybinių miškų sklypų atžvilgiu galėtų būti taikomos skirtingos nuostatos (pagal vienas nuostatas tokie patys valstybinių miškų sklypai galėtų būti parduodami asmenims, o pagal kitas nuostatas turėtų būti perduodami patikėjimo teise miškų urėdijai), Projekto priėmimo atveju susidarytų įstatyminių nuostatų kolizija. Dėl minėtos priežasties Projekto siūlomos nuostatos sudarytų sąlygas dviprasmiškumams aiškinant ir taikant Įstatymą, o tai yra korupcijos rizikos veiksnys. 1.3. Pagal Projektą asmenims galėtų būti parduodami valstybinių miškų sklypai, kurių valdymas valstybei ateityje ekonomiškai bus nenaudingas. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais: 1.3.1.
Miško teikiamos ekonominės naudos rodiklis tik vienas iš veiksnių, susijusių su Įstatymu siekiamais tikslais ir saugomomis vertybėmis. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į Įstatymo 1 straipsnyje nustatytus tikslus, kad Įstatymo paskirtis – reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms. Taigi, Projekto priėmimo atveju būtų sudaromos sąlygos valstybinių miško sklypų pardavimui neatsižvelgiant į kitus valstybei ir visuomeninių santykių sritims reikšmingus aspektus, todėl kiltų rizika dėl šiuo metu Įstatymu saugomų vertybių apsaugos užtikrinimo. 1.3.2. Nei iš Projekto, nei iš Projektą lydinčiojo Aiškinamojo rašto nėra aišku kas ir kokia tvarka nustatys, kad valstybinio miško sklypo valdymas ateityje valstybei ekonomiškai bus nenaudingas. Netgi tuo atveju, jeigu Projekto priėmimo atveju atitinkamas teisinis reglamentavimas ir būtų nustatytas, dėl Įstatymu saugomų vertybių ir miško žemei priskiriamų objektų (jų paskirties) įvairovės tai objektyviai padaryti gali būti sunku.
Dėl minėtos priežasties Projektu priėmimo atveju asmenims (kurie turėtų atlikti parduodamų valstybinių miškų atitikties ekonomiškam naudingumui vertinimą) galimai būtų sukuriamos diskrecinės teisės (ypatingai atvejais, jeigu tai turėtų padaryti viena institucija, kuri galimai nėra kompetentinga įvertinti atskiriems tikslams (pavyzdžiui, sėklininkystei) naudojamo valstybinio miško sklypo naudingumo) savo nuožiūra (galimai nepagrįstai) priimti sprendimus, o tai laikytina antikorupciniu požiūriu ydingu veiksniu. 1.3.3. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos formaliai gali būti interpretuojamos taip, kad asmenims galėtų būti parduodami valstybinių miškų sklypai, kurių valdymas nors šiuo metu ekonomiškai ir yra naudingas, tačiau ateityje ekonominės naudos valstybei nebeteiks. 2. Kitų Antikorupcinių pastabų neturime. 3. Kitos pastabos:
valstybinių miškų sklypai <...> Vyriausybės nutarimais neperduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. Tokie sklypai, esant urėdijos atsisakymui, parduodami aukcionuose <...>“. Minėta formuluotė suponuoja nuomonę, kad Projekto priėmimo atveju Vyriausybė turėtų priimti nutarimą (nutarimus) dėl konkrečių Projektu siūlomas nuostatas atitinkančių valstybinių miškų sklypų neperdavimo miškų urėdijai ir pardavimo kitiems asmenims.
Nei iš Projekto, nei iš Projektą lydinčiojo Aiškinamojo rašto nėra aišku, kokia tvarka minėtos nuostatos būtų įgyvendinamos, pavyzdžiui: kaip būtų atrenkami konkretūs valstybinių miškų sklypai; ar būtų atliekama parduoti ketinamų valstybinių miško sklypų inventorizacija arba vertinami jos duomenys (jeigu inventorizacija jau atlikta); ar būtų atsižvelgiama į konkretų sklypą pirkti ketinančių asmenų pageidavimus (jeigu Vyriausybės nutarimas dėl jo nebuvo priimtas, tačiau sklypas atitinka Projektu siūlomus kriterijus); kaip turėtų būti spręstinas klausimas atvejais, kada galiojančio Įstatymo 4 straipsnio 13 dalimi nustatytas ir Projektu siūlomo Įstatymo 4 straipsnio 14 dalimi numatomas teisinis reglamentavimas galėtų būti taikomas tuos pačius kriterijus atitinkantiems valstybiniams miško sklypams ir kt. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtų klausimų atskleidimas leistų objektyviau įvertinti Projektu siūlomas nuostatas, kadangi tai susiję su Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo aspektais. 3.2. Projekto nuostatose vartojama formuluotė „esant urėdijos atsisakymui“, kurios prasmė ir turinys neaiškūs. Sprendžiant iš Projektu siūlomų nuostatų konteksto galima daryti prielaidą, kad urėdija galimai dalyvautų priimant sprendimus dėl konkrečių valstybinių miško sklypų pardavimo galimybės (pavyzdžiui, vertintų tokių sklypų atitiktį Projektu siūlomiems kriterijams) arba galimai konstatuotų faktines aplinkybes dėl parduoti ketinamų sklypų atitikties „ekonominio nenaudingumo valstybei ateityje“ kriterijaus, tačiau nei Projektu, nei jį lydinčiuoju Aiškinamuoju raštu tai nepaaiškinama.
Dėl minėtos priežasties Projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos atskleidžiant minėtos valstybės institucijos vaidmenį įgyvendinant Projektu siūlomų nuostatas (Projekto priėmimo atveju). 3.3. Tuo atveju, jeigu Projektu miškų urėdijai norima suteikti įgaliojimus įvertinti, ar ketinamas parduoti valstybinio miško sklypas valstybei ateityje bus naudingas ar ne, atsižvelgdami į Projekto tobulinimo perspektyvas užtikrinant Įstatymo tikslų įgyvendinimą ir saugomas vertybes (susijusias ne tik su ekonominiu naudingumu valstybei, bet ir kitais gėriais) atkreipiame dėmesį, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio nuostatas valstybinę miško žemę gali valdyti ne tik miškų urėdija, bet ir valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.
Be to, Įstatymas ir kiti teisės aktai nustato platesnį subjektų ratą ir jų įgaliojimus, kurie dalyvauja Įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinime (pavyzdžiui: Valstybinė miškų tarnyba vykdo valstybinę miškų inventorizaciją ir apskaitą, kurios tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę, o remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras, apimantis visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę ir kt). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, nusprendus pritarti Projektu teikiamiems siūlymams ir išplėsti valstybinių miško sklypų pardavimo galimybes, siekiant visapusiškai užtikrinti Įstatymu saugomas vertybes ir susijusių visuomeninių santykių sričių interesų pusiausvyrą tokių asmenų nuomonė dėl konkrečių valstybinių miškų sklypų naudojimo /perleidimo galimybių gali būti itin svarbi ir reikšminga puoselėjant.
Dėl minėtos priežasties siūlytume Projektą tobulinti į sprendimų priėmimo procedūras įtraukiant ir kitus pagal Įstatymą (ar kitus teisės aktus) patikėjimo teisę valdyti valstybinius miško sklypus (užtikrinant valstybinių funkcijų vykdymą) turinčius asmenis ar su Įstatymo įgyvendinimu susijusias institucijas (jų atstovus). Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad siūlomas teisinis reglamentavimas yra nepakankamas, svarstytinas teisinio aiškumo aspektu, sudarytų sąlygas dviprasmiškumas įgyvendinant Įstatymą ir gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu. Pritarti Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2021-07-011 Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Projektu siūlomas nustatyti teisinis reglamentavimas neatitinka imperatyvių teisėkūros tikslingumo, aiškumo ir sistemiškumo principų (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 6 ir 7 punktai), todėl Nacionalinė žemės tarnyba nepritaria Projektu siūlomam nustatyti teisiniam reguliavimui. 1.
straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnį ir jį papildyti 14 dalimi, reglamentuojant, kad: „laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba ribojasi su žemės ūkio paskirties žeme arba yra 10 ha ir mažesni, arba neturi privažiavimo kelių, arba ekonomiškai jų valdymas ateityje bus nenaudingas valstybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais neperduodami patikėjimo teise valdyti valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai; tokie sklypai, esant valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos atsisakymui, parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip“. Projekto aiškinamojo rašto 1 dalies antrojoje pastraipoje nurodyta, kad teikiamu Projektu siekiama, kad laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba ribojasi su žemės ūkio paskirties žeme arba yra 10 ha ir mažesni, arba neturi privažiavimo kelių, arba ekonomiškai jų valdymas ateityje bus nenaudingas valstybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais neperduodami patikėjimo teise valdyti valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, tokie sklypai, esant valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos atsisakymui, būtų parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, o gauti pinigai panaudojami miškų įveisimo programoms.
Miškų įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje reglamentuojama, kad: laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 ha ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai; kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Vadovaujantis aptartomis Miškų įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatomis, darytina išvada, kad Projektu siūlomos nustatyti Miškų įstatymo 4 straipsnio
tarpusavyje. Taip pat neaišku, dėl kokių priežasčių ir kokių tikslų įgyvendinimo siekiant siūloma Projektu išplėsti parduodamo valstybės turto – valstybinių miškų sklypų apimtis, t. y. aukcionuose galėtų būti parduodami valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba ribojasi su žemės ūkio paskirties žeme arba yra 10 ha ir mažesni, arba neturi privažiavimo kelių.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą įtvirtinti reglamentavimą būtų sudaroma galimybė privatizuoti valstybinių miškų sklypus nepriklausomai nuo jų dydžio, pavyzdžiui, kurie neturi privažiavimo kelių. Pritarti Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 2. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM
siūlome ištaisyti šias redakcinio pobūdžio klaidas:
pavadinime siūlome raides ir skaičius ,,NR. I-671“ įrašyti po žodžių ,,Lietuvos Respublikos miškų įstatymo“, išbraukti perteklinius žodžius „pakeitimo įstatymo“. 2.2.Remdamiesi Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 ,,Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos),
išdėstyti taip: ,,1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas“; Projekto 1 straipsnyje vietoj žodžių ir skaičių ,,Pakeisti 4 straipsnį papildant jį 14 dalimi ir ją išdėstyti taip:“ įrašyti žodžius ir skaičius ,,Papildyti 4 straipsnį 14 dalimi:“; Projekto 1 straipsniu siūlomoje nustatyti Miškų įstatymo 4 straipsnio 14 dalyje išbraukti perteklinį skaičių ,,1.“
Miškų įstatymo 2 straipsnio 21 ir 30 dalimis, remdamiesi Rekomendacijų 6.5 papunkčiu, siūlome Projekto 1 straipsnyje prieš žodį ,,sklypai“ įrašyti praleistus žodžius ,,valstybinių miškų“, prieš žodį ,,urėdijos“ įrašyti praleistą žodį ,,miškų“. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė 2022-02-021 Nepritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-477 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių motyvų: Galiojančio Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nustatyti atvejai, kada laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai perduodami patikėjimo teise valdyti valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, o likę ir neperduoti yra parduodami aukcionuose, tinkami ir aiškiai reglamentuoti. Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 23 d. nutarime konstatavo: „Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn (įskaitant ir jo privatizavimą) konstituciškai pateisinamas tik tada, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus; toks perdavimas (ir atlygintinis, ir neatlygintinis) konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimai)“. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimų išaiškinimus, valstybinių miškų sklypų pardavimo tikslas turėtų būti valstybinio miško sklypo naudojimas, užtikrinantis ne tik turtą įsigijusių atskirų asmenų poreikių tenkinimą, bet ir aplinkosauginius, visuomenės ir valstybės interesus, o ne vienkartinė iš pardavimo gaunama finansinė nauda.
Miškų įstatymo
tie patys laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra nuo 5 ha iki 10 ha ir turintys privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais galėtų būti perduodami arba neperduodami valdyti patikėjimo teise valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai. Priėmus minėtas Įstatymo projekte numatytas nuostatas, būtų nebeaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra nuo 5 ha iki 10 ha ir turintys privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais būtų perduodami arba neperduodami patikėjimo teise valdyti valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, arba parduodami aukcionuose. Įstatymo projekto nuostatos nesuderintos su Miškų įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatomis. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Lietuvos
punktuose numatytų teisėkūros tikslingumo, aiškumo ir sistemiškumo principų. Pritarti
paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2022-03-23 atmesti iniciatoriaus pateiktą Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIVP-477, atsižvelgiant į LR Vyriausybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, LR specialiųjų tyrimų tarnybos nuomones ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-477, atsižvelgus į Vyriausybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomones, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Justinas Urbanavičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė
RESPUBLIKOS Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. I-671
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2021-05-14) 1(4)
principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymas) 4 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba ribojasi su žemės ūkio paskirties žeme arba yra
valdymas ateityje bus nenaudingas valstybei, Vyriausybės nutarimais neperduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. Tokie sklypai, esant urėdijos atsisakymui, parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“. Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais: Pirma, nėra aiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatomis.
Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad „Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 ha ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip“. Taigi pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, patikėjimo teise perduodami miškų urėdijai. Tuo tarpu pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas tokie žemės sklypai miškų urėdijai patikėjimo teise nebūtų perduodami. Be to, pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą miškų urėdijai patikėjimo teise perduodami visi didesni kaip 5 ha valstybinių miškų sklypai, jeigu jie turi privažiavimo kelius. Tuo tarpu pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas visi neturintys privažiavimo kelių valstybinių miškų sklypai nepriklausomai nuo jų dydžio miškų urėdijai patikėjimo teise nebūtų perduodami. Be to, pagal projektu keičiamame įstatyme siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, miškų urėdijai patikėjimo teise nebūtų perduodami visi mažesni kaip 10 ha valstybinių miškų sklypai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatomis.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu įstatymo projektu siekiama išplėsti parduodamo valstybės turto – valstybinių miškų sklypų apimtis, t. y. aukcionuose galėtų būti parduodami valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi; valstybinių miškų sklypai nepriklausomai nuo jų dydžio, kurie ribojasi su žemės ūkio paskirties žeme; valstybinių miškų sklypai, kurie yra 10 ha ir mažesni nepriklausomai nuo to ar jie turi privažiavimo kelius ar ne; valstybinių miškų sklypai nepriklausomai nuo jų dydžio, kurie neturi privažiavimo kelių; valstybinių miškų sklypai nepriklausomai nuo jų dydžio, kurių valdymas ekonomiškai ateityje bus nenaudingas valstybei. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn (įskaitant ir jo privatizavimą) konstituciškai pateisinamas tik tada, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus; toks perdavimas (ir atlygintinis, ir neatlygintinis) konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, teikiamame įstatymo projekte siūlomi nustatyti kriterijai, kuriems esant, valstybinių miškų sklypai nebūtų perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai, bet parduodami aukciono būdu, svarstytini naudos visuomenei bei siekio patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus aspektu. Antra, nuostata, kad projekte siūlomus nustatyti kriterijus atitinkantys valstybinių miškų sklypai aukciono būdu parduodami ,,esant urėdijos atsisakymui“ nėra aiški. Neaišku, koks miškų urėdijos atsisakymas turimas omenyje.
Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą viena iš miškų urėdijos, kuri yra valstybės įmonė, funkcijų yra patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus ir jais disponuoti įstatymų nustatyta tvarka. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant aukščiau nurodytą neaiškumą. Be to, siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto nuostatų antrajame sakinyje prieš žodį „sklypai“ įrašytini žodžiai
„valstybinių miškų“, o prieš žodį „urėdijos“ įrašytinas žodis „miškų“. Pritarti. 2. Seimo
kanceliarijos Teisės departamento išvada (2021-05-14) 1(4)
išdėstyti taip: ,,LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 4 STRAIPSNIO
2.2. projekto 1 straipsnio pavadinimą siūlytina dėstyti taip: ,,1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas“;
taip: ,,Papildyti 4 straipsnį 14 dalimi:“;
straipsnio 14 dalies turinį, išbrauktinas skaičius ,,1.”. Atsižvelgti. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2021-05-14)
įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto – valstybinių miško sklypų pardavimą, o Vyriausybė pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą kartu su Lietuvos Respublikos Seimu įgyvendina valstybės turto savininko funkcijas, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Atsižvelgti. Vyriausybė išvada gauta. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada (2021-05-14) * 4.
Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto – valstybinių miškų sklypų pardavimą aukciono būdu. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti teikiamo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Atsižvelgti. STT išvada gauta. 5. LR Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė (2021-06-03) 1(4)
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-477 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 6. LR specialiųjų tyrimų tarnyba (2021-05-24, raštas Nr. 4-01-3987 1(4)
Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siūlomos nuostatos įgyvendinant Lietuvos Respublikos miškų įstatymą (toliau – Įstatymas) sudarytų sąlygas teisinio reglamentavimo neaiškumams ir dviprasmiškumams, galimai atskiriems asmenims suteiktų diskrecines teises (savo nuožiūra, nepagrįstai) spręsti dėl konkrečių valstybinių miškų sklypų ekonominės naudos /nenaudingumo valstybei ateityje. Taip pat siūlomos nuostatos gali turėti neigiamos reikšmės įstatymu saugomų vertybių ir susijusių visuomenės teisėtų interesų apsaugai bei užtikrinimui.
Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: Projektu siūloma Įstatymo 4 straipsnį („Nuosavybės teisė į miškus ir valstybinės reikšmės miškai“) papildyti 14 dalimi ir nustatyti, kad „Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba ribojasi su žemės ūkio paskirties žeme arba yra 10 ha ir mažesni, arba neturi privažiavimo kelių, arba ekonomiškai jų valdymas ateityje bus nenaudingas valstybei, Vyriausybės nutarimais neperduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. Tokie sklypai, esant urėdijos atsisakymui, parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Projektu siūlomų nuostatų gramatinės konstrukcijos juose nustatyti valstybinių miškų sklypų kriterijai (kuriems esant tokie miškų sklypai galėtų būti parduodami) būtų traktuojami kaip savarankiškos ir viena su kita nesusijusios valstybinių miškų sklypų pardavimo sąlygų alternatyvos. Taigi, Projekto priėmimo atveju būtų sudarytos galimybės šių valstybinių miškų sklypų, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, pardavimui:
1) kurie ribojasi su žemės ūkio paskirties žeme;
2) kurie yra 10 ha ir mažesni;
3) kurie neturi privažiavimo kelių;
4) kurių valdymas ateityje ekonomiškai bus nenaudingas valstybei.
Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad Projektu siūlomos nuostatos gali būti itin plačiai interpretuojamos ir atskirais atvejais gali būti neaišku, kokias papildomas sąlygas turėtų atitikti parduodami valstybinių miškų sklypai, pavyzdžiui: nors Projekto nuostatose ir numatytas „10 ha ir mažesni“ parduodamų miško žemės sklypų ploto dydžio kriterijus, Projektu siūlomos nuostatos gali būti suvokiamos, kad kurį nors kitą kriterijų (ar kelis kriterijus) atitinkantys valstybinių miškų sklypai galėtų būti parduodami į jį neatsižvelgiant; taigi, su žemės ūkio paskirties žeme besiribojantys, arba kiti neturintys privažiavimo kelių, arba kiti ateityje ekonomiškai valstybei nenaudingi valstybinių miškų sklypai asmenims galėtų būti parduodami bet kokio dydžio, neviršijančio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo (t.y. iki 150 ha). Atsižvelgdami į išdėstytą manytume, kad minėti Projekto siūlymai svarstytini teisinio aiškumo aspektu. Be to, Projektu neapibrėžta, kokiems tikslams (paskirčiai) valstybinių miškų sklypai turėtų būti parduodami privatiems asmenims, o tai yra korupcijos rizikos veiksnys atsižvelgiant į tai, kad Įstatymu keliamais tikslais siekiama užtikrinti racionalų miško išteklių naudojimą ir apsaugoti kitas valstybei ir visuomenei aktualias vertybes.
Šiuo atveju manytume, kad pagrindinis valstybinių miškų sklypų pardavimo tikslas turėtų būti ne iš pardavimo gaunama finansinė nauda (valstybei), bet tolimesnis parduoto valstybinio miško sklypo naudojimas veiklai, užtikrinančiai ne tik atskirų asmenų kategorijų ar siaurų interesų grupių (kurie tokius miško sklypus įsigytų), bet ir visuomenės bei valstybės interesus. 1.2. Atkreipiame dėmesį į Įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatas, pagal kurias miškų urėdijai patikėjimo teise valdyti perduodami laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie: 1) yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba 2) su jais ribojasi, arba 3) yra 5 ha ir didesni ir turi privažiavimo kelius. Kadangi pagal Projekto ir galiojančio Įstatymo nuostatas iš esmės tuos pačius kriterijus atitinkančių valstybinių miškų sklypų atžvilgiu galėtų būti taikomos skirtingos nuostatos (pagal vienas nuostatas tokie patys valstybinių miškų sklypai galėtų būti parduodami asmenims, o pagal kitas nuostatas turėtų būti perduodami patikėjimo teise miškų urėdijai), Projekto priėmimo atveju susidarytų įstatyminių nuostatų kolizija. Dėl minėtos priežasties Projekto siūlomos nuostatos sudarytų sąlygas dviprasmiškumams aiškinant ir taikant Įstatymą, o tai yra korupcijos rizikos veiksnys. 1.3. Pagal Projektą asmenims galėtų būti parduodami valstybinių miškų sklypai, kurių valdymas valstybei ateityje ekonomiškai bus nenaudingas. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais: 1.3.1.
Miško teikiamos ekonominės naudos rodiklis tik vienas iš veiksnių, susijusių su Įstatymu siekiamais tikslais ir saugomomis vertybėmis. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į Įstatymo 1 straipsnyje nustatytus tikslus, kad Įstatymo paskirtis – reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms. Taigi, Projekto priėmimo atveju būtų sudaromos sąlygos valstybinių miško sklypų pardavimui neatsižvelgiant į kitus valstybei ir visuomeninių santykių sritims reikšmingus aspektus, todėl kiltų rizika dėl šiuo metu Įstatymu saugomų vertybių apsaugos užtikrinimo. 1.3.2. Nei iš Projekto, nei iš Projektą lydinčiojo Aiškinamojo rašto nėra aišku kas ir kokia tvarka nustatys, kad valstybinio miško sklypo valdymas ateityje valstybei ekonomiškai bus nenaudingas. Netgi tuo atveju, jeigu Projekto priėmimo atveju atitinkamas teisinis reglamentavimas ir būtų nustatytas, dėl Įstatymu saugomų vertybių ir miško žemei priskiriamų objektų (jų paskirties) įvairovės tai objektyviai padaryti gali būti sunku.
Dėl minėtos priežasties Projektu priėmimo atveju asmenims (kurie turėtų atlikti parduodamų valstybinių miškų atitikties ekonomiškam naudingumui vertinimą) galimai būtų sukuriamos diskrecinės teisės (ypatingai atvejais, jeigu tai turėtų padaryti viena institucija, kuri galimai nėra kompetentinga įvertinti atskiriems tikslams (pavyzdžiui, sėklininkystei) naudojamo valstybinio miško sklypo naudingumo) savo nuožiūra (galimai nepagrįstai) priimti sprendimus, o tai laikytina antikorupciniu požiūriu ydingu veiksniu. 1.3.3. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos formaliai gali būti interpretuojamos taip, kad asmenims galėtų būti parduodami valstybinių miškų sklypai, kurių valdymas nors šiuo metu ekonomiškai ir yra naudingas, tačiau ateityje ekonominės naudos valstybei nebeteiks. 2. Kitų Antikorupcinių pastabų neturime. 3. Kitos pastabos:
valstybinių miškų sklypai <...> Vyriausybės nutarimais neperduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. Tokie sklypai, esant urėdijos atsisakymui, parduodami aukcionuose <...>“. Minėta formuluotė suponuoja nuomonę, kad Projekto priėmimo atveju Vyriausybė turėtų priimti nutarimą (nutarimus) dėl konkrečių Projektu siūlomas nuostatas atitinkančių valstybinių miškų sklypų neperdavimo miškų urėdijai ir pardavimo kitiems asmenims.
Nei iš Projekto, nei iš Projektą lydinčiojo Aiškinamojo rašto nėra aišku, kokia tvarka minėtos nuostatos būtų įgyvendinamos, pavyzdžiui: kaip būtų atrenkami konkretūs valstybinių miškų sklypai; ar būtų atliekama parduoti ketinamų valstybinių miško sklypų inventorizacija arba vertinami jos duomenys (jeigu inventorizacija jau atlikta); ar būtų atsižvelgiama į konkretų sklypą pirkti ketinančių asmenų pageidavimus (jeigu Vyriausybės nutarimas dėl jo nebuvo priimtas, tačiau sklypas atitinka Projektu siūlomus kriterijus); kaip turėtų būti spręstinas klausimas atvejais, kada galiojančio Įstatymo 4 straipsnio 13 dalimi nustatytas ir Projektu siūlomo Įstatymo 4 straipsnio 14 dalimi numatomas teisinis reglamentavimas galėtų būti taikomas tuos pačius kriterijus atitinkantiems valstybiniams miško sklypams ir kt. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtų klausimų atskleidimas leistų objektyviau įvertinti Projektu siūlomas nuostatas, kadangi tai susiję su Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo aspektais. 3.2. Projekto nuostatose vartojama formuluotė „esant urėdijos atsisakymui“, kurios prasmė ir turinys neaiškūs. Sprendžiant iš Projektu siūlomų nuostatų konteksto galima daryti prielaidą, kad urėdija galimai dalyvautų priimant sprendimus dėl konkrečių valstybinių miško sklypų pardavimo galimybės (pavyzdžiui, vertintų tokių sklypų atitiktį Projektu siūlomiems kriterijams) arba galimai konstatuotų faktines aplinkybes dėl parduoti ketinamų sklypų atitikties „ekonominio nenaudingumo valstybei ateityje“ kriterijaus, tačiau nei Projektu, nei jį lydinčiuoju Aiškinamuoju raštu tai nepaaiškinama.
Dėl minėtos priežasties Projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos atskleidžiant minėtos valstybės institucijos vaidmenį įgyvendinant Projektu siūlomų nuostatas (Projekto priėmimo atveju). 3.3. Tuo atveju, jeigu Projektu miškų urėdijai norima suteikti įgaliojimus įvertinti, ar ketinamas parduoti valstybinio miško sklypas valstybei ateityje bus naudingas ar ne, atsižvelgdami į Projekto tobulinimo perspektyvas užtikrinant Įstatymo tikslų įgyvendinimą ir saugomas vertybes (susijusias ne tik su ekonominiu naudingumu valstybei, bet ir kitais gėriais) atkreipiame dėmesį, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio nuostatas valstybinę miško žemę gali valdyti ne tik miškų urėdija, bet ir valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.
Be to, Įstatymas ir kiti teisės aktai nustato platesnį subjektų ratą ir jų įgaliojimus, kurie dalyvauja Įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinime (pavyzdžiui: Valstybinė miškų tarnyba vykdo valstybinę miškų inventorizaciją ir apskaitą, kurios tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę, o remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras, apimantis visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę ir kt). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, nusprendus pritarti Projektu teikiamiems siūlymams ir išplėsti valstybinių miško sklypų pardavimo galimybes, siekiant visapusiškai užtikrinti Įstatymu saugomas vertybes ir susijusių visuomeninių santykių sričių interesų pusiausvyrą tokių asmenų nuomonė dėl konkrečių valstybinių miškų sklypų naudojimo /perleidimo galimybių gali būti itin svarbi ir reikšminga puoselėjant.
Dėl minėtos priežasties siūlytume Projektą tobulinti į sprendimų priėmimo procedūras įtraukiant ir kitus pagal Įstatymą (ar kitus teisės aktus) patikėjimo teisę valdyti valstybinius miško sklypus (užtikrinant valstybinių funkcijų vykdymą) turinčius asmenis ar su Įstatymo įgyvendinimu susijusias institucijas (jų atstovus). Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad siūlomas teisinis reglamentavimas yra nepakankamas, svarstytinas teisinio aiškumo aspektu, sudarytų sąlygas dviprasmiškumas įgyvendinant Įstatymą ir gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Atsižvelgti. Atsižvelgti. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM (2021-07-01 raštas Nr.:1SD-1485-(3.3 E.) 1(4)
teisinis reglamentavimas neatitinka imperatyvių teisėkūros tikslingumo, aiškumo ir sistemiškumo principų (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1, 6 ir 7 punktai), todėl Nacionalinė žemės tarnyba nepritaria Projektu siūlomam nustatyti teisiniam reguliavimui. Pritarti. 2.
(2021-07-01 raštas Nr.:1SD-1485-(3.3 E.) 1(4)
įstatymo 4 straipsnį ir jį papildyti 14 dalimi, reglamentuojant, kad:
„laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms
atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba ribojasi su žemės ūkio paskirties žeme arba yra 10 ha ir mažesni, arba neturi privažiavimo kelių, arba ekonomiškai jų valdymas ateityje bus nenaudingas valstybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais neperduodami patikėjimo teise valdyti valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai; tokie sklypai, esant valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos atsisakymui, parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip“. Projekto aiškinamojo rašto 1 dalies antrojoje pastraipoje nurodyta, kad teikiamu Projektu siekiama, kad laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba ribojasi su žemės ūkio paskirties žeme arba yra 10 ha ir mažesni, arba neturi privažiavimo kelių, arba ekonomiškai jų valdymas ateityje bus nenaudingas valstybei, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais neperduodami patikėjimo teise valdyti valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, tokie sklypai, esant valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos atsisakymui, būtų parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, o gauti pinigai panaudojami miškų įveisimo programoms.
Miškų įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje reglamentuojama, kad: laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 ha ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai; kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Vadovaujantis aptartomis Miškų įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatomis, darytina išvada, kad Projektu siūlomos nustatyti Miškų įstatymo
nėra suderintos tarpusavyje. Taip pat neaišku, dėl kokių priežasčių ir kokių tikslų įgyvendinimo siekiant siūloma Projektu išplėsti parduodamo valstybės turto – valstybinių miškų sklypų apimtis, t. y. aukcionuose galėtų būti parduodami valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba ribojasi su žemės ūkio paskirties žeme arba yra 10 ha ir mažesni, arba neturi privažiavimo kelių.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą įtvirtinti reglamentavimą būtų sudaroma galimybė privatizuoti valstybinių miškų sklypus nepriklausomai nuo jų dydžio, pavyzdžiui, kurie neturi privažiavimo kelių. Pritarti. 3. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM (2021-07-01 raštas Nr.:1SD-1485-(3.3 E.)
2Projekte siūlome ištaisyti šias redakcinio pobūdžio klaidas:
įrašyti po žodžių ,,Lietuvos Respublikos miškų įstatymo“, išbraukti perteklinius žodžius „pakeitimo įstatymo“. 2.2.Remdamiesi Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 ,,Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 89.2 papunkčiu, siūlome: pakeisti Projekto 1 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ,,1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas“; Projekto 1 straipsnyje vietoj žodžių ir skaičių ,,Pakeisti 4 straipsnį papildant jį 14 dalimi ir ją išdėstyti taip:“ įrašyti žodžius ir skaičius ,,Papildyti 4 straipsnį 14 dalimi:“; Projekto 1 straipsniu siūlomoje nustatyti Miškų įstatymo 4 straipsnio 14 dalyje išbraukti perteklinį skaičių ,,1.“ 2.3. Vadovaudamiesi Miškų įstatymo 2 straipsnio 21 ir 30 dalimis, remdamiesi Rekomendacijų 6.5 papunkčiu, siūlome Projekto 1 straipsnyje prieš žodį ,,sklypai“ įrašyti praleistus žodžius ,,valstybinių miškų“, prieš žodį ,,urėdijos“ įrašyti praleistą žodį ,,miškų“. Atsižvelgti. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 4. LR Vyriausybė (2022-02-02 nutarimas Nr.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-477 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių motyvų: Galiojančio Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nustatyti atvejai, kada laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai perduodami patikėjimo teise valdyti valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, o likę ir neperduoti yra parduodami aukcionuose, tinkami ir aiškiai reglamentuoti. Konstitucinis Teismas 2007 m. lapkričio 23 d. nutarime konstatavo: „Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn (įskaitant ir jo privatizavimą) konstituciškai pateisinamas tik tada, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus; toks perdavimas (ir atlygintinis, ir neatlygintinis) konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimai)“. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimų išaiškinimus, valstybinių miškų sklypų pardavimo tikslas turėtų būti valstybinio miško sklypo naudojimas, užtikrinantis ne tik turtą įsigijusių atskirų asmenų poreikių tenkinimą, bet ir aplinkosauginius, visuomenės ir valstybės interesus, o ne vienkartinė iš pardavimo gaunama finansinė nauda.
Miškų įstatymo
tie patys laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra nuo 5 ha iki 10 ha ir turintys privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais galėtų būti perduodami arba neperduodami valdyti patikėjimo teise valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai. Priėmus minėtas Įstatymo projekte numatytas nuostatas, būtų nebeaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra nuo 5 ha iki 10 ha ir turintys privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais būtų perduodami arba neperduodami patikėjimo teise valdyti valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai, arba parduodami aukcionuose. Įstatymo projekto nuostatos nesuderintos su Miškų įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatomis. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 6 ir 7 punktuose numatytų teisėkūros tikslingumo, aiškumo ir sistemiškumo principų. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktą Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
atsižvelgiant į LR Vyriausybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, LR specialiųjų tyrimų tarnybos nuomones ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė