Projektas Nr Projekto Nr. lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
taip: „3 straipsnis. Lietuvos Respublikos seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ir gyvenamųjų vietovių bei sodininkų bendrijų teritorijų samprata Seniūnijos aptarnaujama teritorija yra savivaldybės teritorijos dalis, susidedanti iš gyvenamųjų vietovių ar dalies miesto teritorijos. Seniūnija turi savo aptarnaujamos teritorijos ribas ir pavadinimą. Miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse. Mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų turintys Lietuvos Respublikos miestai, rajonų miestai bei miesto tipo gyvenvietės, turėję miesto statusą, kaip gyvenamosios vietovės yra laikomi miestais ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymui. Miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai. Kaimai yra gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto, miestelio ir viensėdžio požymių. Viensėdžiai yra istoriškai susiformavusios gyvenamosios vietovės, paprastai sudarytos arba kilusios iš vienos sodybos ir turinčios ne daugiau kaip 20 objektų skirtingu adresu. Gyvenamosios vietovės, kuriose yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gydomaisiais gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus mikroklimatas, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) ir išplėtota speciali infrastruktūra naudoti šiuos veiksnius gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms, gali turėti kurorto statusą.
Kurorto statusą turi Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. Gyvenamosios vietovės, kuriose yra gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių, ir speciali infrastruktūra naudoti šiuos išteklius sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms, gali turėti kurortinės teritorijos statusą. Kurortinės teritorijos statusas suteikiamas vienai ar kelioms gyvenamosioms vietovėms arba jų dalims. Reikalavimus kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Gyvenamosios vietovės ar gyvenamųjų vietovių teritorijų dalys, kuriose remiantis istoriniais, architektūriniais ir urbanistiniais planais, archyviniais ir archeologiniais tyrimais, rašytiniais istoriniais šaltiniais yra kultūros paveldo objektų (kraštovaizdžiai, istorinę sostinę formuojantys objektai, istoriškai vertingas etnokultūrinis, archeologinis, paleontologinis, antropologinis paveldas) ir Lietuvos kultūros vertybių registre įregistruotų kultūros vertybių objektų, svarbių visos Lietuvos istoriniam kultūriniam identitetui, valstybinei kultūrinei atminčiai, žinomumui pasaulyje ir turinčių sąsajas su tuometinių sostinių vertingiausia istorine aplinka bei turinčių specialią infrastuktūrą naudotis šiais objektais ir vertybėmis, gali turėti istorinės sostinės teritorijos statusą. Istorinės sostinės teritorijos statusą turi Kauno miesto senamiestis, Kernavė, Trakai su Senaisiais Trakais, Vilniaus miesto senamiestis. Reikalavimus istorinės sostinės teritorijos statusui suteikti, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Sodininkų bendrijos teritorija yra gyvenamosios vietovės teritorijos dalis, turinti savo ribas ir pavadinimą.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m.
spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai
Projektas Nr Projekto Nr. XIVP-429(2) lyginamasis variantas
IR
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ Gyvenamosioms vietovėms gali būti suteik tas iami kurorto , arba kurortinės teritorijos statusas ir istorinės sostinės teritorijos statusai.
“ 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 3 straipsnį nauja 11 dalimi:
„ Istorinės sostinės teritorijos statusą turi Kauno senamiestis, Kauno miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu, Vilniaus senamiestis, Kernavė ir Kernavės archeologinė vietovė, Trakai ir Senieji Trakai .“
2Buvusią 3 straipsnio 11 dalį laikyti 12 dalimi. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkas Ričardas Juška
DĖL
2022 -01-12 Nr. XIVP-429(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad gyvenamosioms vietovėms gali būti suteikiami kurorto, kurortinės teritorijos ir istorinės sostinės teritorijos statusai. Ši nuostata, mūsų nuomone, yra netiksli ir šiek tiek klaidinanti. Pirma, sistemiškai vertinant kurorto, kurortinės teritorijos ir istorinės sostinės teritorijos statuso suteikimo sąlygas, pažymėtina, kad istorinės sostinės teritorijos statuso suteikimo pagrindai skiriasi nuo kurorto ir kurortinės teritorijos statuso suteikimo. Įstatymas nustato tam tikrus objektyvius kurorto ar kurortinės vietovės statuso suteikimo pagrindus, kuriuos detalizuoti yra įgaliota Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tuo tarpu istorinės sostinės teritorijos statusą turinčių teritorijų sąrašas būtų baigtinis, jis būtų nustatomas būtent įstatymu. Antra, istorinės sostinės teritorijos statusą pagal projekte siūlomą reguliavimą turėtų ne tik gyvenamosios vietovės, tačiau ir šių vietovių dalys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 5 dalį dėstyti taip (nekeičiant šiuo metu galiojančios nuostatos dėl kurorto ar kurortinės teritorijos): „ Gyvenamosioms vietovėms gali būti suteiktas kurorto arba kurortinės teritorijos statusas. Gyvenamosioms vietovės ar jų dalims šiuo įstatymu gali būti suteikiamas istorinės sostinės teritorijos statusas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvinas.musinskis@lrs. lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO kultūros komitetas PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ IR JŲ RIBŲ ĮSTATYMO NR. I-558 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto n ariai : Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Giedrė Lukošiūnienė, Deimantė Pukytė , padėjėja Jolita Žernienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės patarėjas Gintaras Džiovėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-04-23 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad rengimą paskatino siekis, kad ateities kartoms būtų išsaugoti teritorijose su Lietuvos istorinės sostinės statusu esantys unikalūs kultūros paveldas ir gamta, kad teritorijose su Lietuvos istorinės sostinės statusu esantys unikalūs kultūros paveldo ir gamtos objektai būtų ne vien tik išsaugoti, bet ir įveiklinti, t. y., kad jie, šiose teritorijose racionaliai išplėtojus šiuolaikinę socialinę ir inžinierinę infrastruktūrą, taptų patraukliais ir gausiai lankomais tiek Lietuvos gyventojų, tiek ir užsienio turistų, kad visų teritorijų su Lietuvos istorinės sostinės statusu plėtra vyktų koordinuotai, jas jungtų bendri infrastruktūros objektai, būtų kuriamos ir įgyvendinamos bendros turistų /lankytojų srautų valdymo programos. Sistemiškai vertinant šiuos projekto aiškinamajame rašte pateiktus argumentus ir projekte siūlomas įtvirtinti nuostatas, ginčytina, ar projekto iniciatorių išdėstyti tikslai būtų pasiekti, nes siūlomas reguliavimas (kuriuo tiesiog nustatomi kriterijai, kuriems esant gyvenamosioms vietovėms ar jų dalims Vyriausybės nustatyta tvarka galėtų būti suteiktas istorinės sostinės teritorijos statusas) savaime jokių teisinių prielaidų ar teisinės bazės tokių teritorijų „specifiškumui“, jų apsaugai ar reikalavimų juose vykdomai rekreacinei ir kitokiai veiklai nesukurtų. Kitaip sakant, siūlomas reguliavimas be reikalingų lydimųjų įstatymų ar poįstatyminių teisės aktų, įgyvendinančių atitinkamus projekto aiškinamajame rašte nurodytus siekius, laikytinas labiau deklaratyviu, tik tam tikrą įstatymų leidėjo poziciją atitinkamų teritorijų, turinčių istorinę reikšmę Lietuvos valstybei, atžvilgiu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-04-231
Projektu pildomoje keičiamo įstatymo 3 straipsnio nuostatoje siūloma nustatyti sąlygas, kurioms esant, gyvenamosioms vietovėms ar jų dalims gali būti suteikiamas Lietuvos istorinės sostinės statusas, t.y. tam tikroje teritorijoje turi būti ir kultūros paveldo objektų, ir Lietuvos kultūros vertybių registre įregistruotų kultūros vertybių objektų. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad ji yra netiksli ir klaidinanti, nes visi kultūros paveldo objektai yra pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis), t.y, visi kultūros paveldo objektai yra įregistruoti. Atsižvelgiant į tai, nuostata tikslintina. Be to, derinant nuostatą su aukščiau minėtu Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, vietoj žodžių „ Lietuvos kultūros vertybių registre įregistruotų kultūros vertybių objektų“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre įregistruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-04-231
nuostatoje siūlome atsisakyti tokių įstatymuose neapibrėžtų ir nevartojamų sąvokų kaip „ istoriniai, architektūriniai ir urbanistiniai planai“, „archyviniai tyrimai“ ar „antropologinis paveldas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-04-231
pildomoje keičiamo įstatymo 3 straipsnio nuostatoje formuluotėje „gyvenamųjų vietovių teritorijų dalys“ brauktinas žodis „teritorijų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-04-231
Projektu pildomoje keičiamo įstatymo 3 straipsnio nuostatoje formuluotėje „ Reikalavimus istorinės sostinės teritorijos statusui suteikti, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė“ brauktini žodžiai
„Lietuvos Respublikos“, nes šios valdžios institucijos pavadinimas įstatyme
minimas nebe pirmąjį kartą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2021-04-231
į teisės technikos taisykles:
visas, o tik pildomas nauja 11 dalimi, 12 ir 13 dalimis (atitinkamai pernumeruojant buvusią 11 dalį 14 dalimi);
1 straipsnio dalies numeruoti nereikia. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-04-29 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558
atitiktį
neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-10-29 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-429 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Įstatymo projektas ir jame siūlomas reguliavimas be reikalingų lydimųjų įstatymų, įgyvendinančių Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus, laikytinas deklaratyviu įstatymų leidėjo siekiu aktualizuoti Lietuvos istorinių sostinių paveldą. Todėl siūlytina parengti ir kartu su Įstatymo projektu teikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 91 straipsnis būtų papildytas nauju rodikliu: „Savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas istorinės sostinės teritorijos statusas, bendras plotas“. Šio rodiklio koeficiento reikšmė galėtų būti lygi 0,002, tačiau kartu būtų sumažinta rodiklio R2
Respublikos Vyriausybė 2021-10-291
siūloma papildyti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnį nuostatomis, reglamentuojančiomis sąlygas, kurioms esant gyvenamosioms vietovėms ar jų dalims gali būti suteikiamas istorinės sostinės teritorijos statusas. Pagal šiuo metu turimus istorinių šalinių ir kitus duomenis, dabartinės Lietuvos teritorijoje Lietuvos valstybės sostinės statusą turėjo Kernavė, Trakai su Senaisiais Trakais, Vilnius ir Kaunas.
Šiuo metu nėra patikimų istorinių ar kitų duomenų, kad kuri nors kita Lietuvos gyvenamoji vietovė būtų turėjusi Lietuvos valstybės sostinės statusą, t. y. vietovių, kurioms šiuo metu gali būti suteiktas istorinės sostinės teritorijos statusas , sąrašas, iš esmės, yra baigtinis, todėl Įstatymo projekte naujai reglamentuoti sąlygas, kurioms esant gyvenamosioms vietovėms ar jų dalims gali būti suteikiamas istorinės sostinės teritorijos statusas, netikslinga. Taip pat netikslinga Įstatymo projektu keičiamame įstatyme nurodyti, kad reikalavimus istorinės sostinės teritorijos statusui suteikti nustato Lietuvos Respublikos
Respublikos Vyriausybė 2021-10-291
Kauno miesto senamiestis, Kernavė, Trakai su Senaisiais Trakais, Vilniaus miesto senamiestis. Kauno, kaip laikinosios Lietuvos Respublikos sostinės, statusas yra siejamas su Kauno virsmu moderniu Europos miestu ir šio proceso metu atsiradusia tankia modernizmo architektūros pastatų koncentracija mieste. Kauno modernizmo architektūra daugiausiai buvo plėtojama Kauno miesto istorinėje dalyje, vadinamoje Naujamiesčiu, todėl Įstatymo projekte vietoj žodžių „Kauno miesto senamiestis“ reikėtų rašyti žodžius: „Kauno senamiestis, Kauno miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu“. Atitinkamai vietoj žodžių „Vilniaus miesto senamiestis“ taip pat reikėtų rašyti žodžius: „Vilniaus senamiestis“.
Į Kernavės miestelio teritoriją patenka tik dalis Kernavės archeologinės vietovės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 37320), kurioje pagal istorinių šaltinių ir archeologinių tyrimų duomenis ir buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino rezidencinė pilis ir viduramžių miestas, todėl Įstatymo projekte vietoj žodžio „Kernavė“ reikėtų rašyti žodžius: „Kernavė su Kernavės archeologine vietove“. Senieji Trakai yra atskira gyvenamoji vietovė, todėl
žodžius „Trakai, Senieji Trakai“. Pritarti
Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 1 straipsnio 5 dalies pakeitimu, kuriame būtų nurodyta, kad gyvenamosioms vietovėms gali būti suteiktas ne tik kurorto ar kurortinės teritorijos, bet ir istorinės sostinės teritorijos statusas. Pritarti
pastabas patikslinus Įstatymo projektą, Vyriausybei nereikės priimti šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, todėl įstatymas galėtų įsigalioti iš karto po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XIVP-429 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį svarstyti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas bei pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Vytautas Juozapaitis.
Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis Komiteto biuro patarėja Milda Gureckienė
valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
35
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Ričardas Juška, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Andrius Kupčinskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės patarėjas Gintaras Džiovėnas, Finansų ministerijos Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus patarėjas Artūras Kriūka, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-23 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad rengimą paskatino siekis, kad ateities kartoms būtų išsaugoti teritorijose su Lietuvos istorinės sostinės statusu esantys unikalūs kultūros paveldas ir gamta, kad teritorijose su Lietuvos istorinės sostinės statusu esantys unikalūs kultūros paveldo ir gamtos objektai būtų ne vien tik išsaugoti, bet ir įveiklinti, t. y., kad jie, šiose teritorijose racionaliai išplėtojus šiuolaikinę socialinę ir inžinierinę infrastruktūrą, taptų patraukliais ir gausiai lankomais tiek Lietuvos gyventojų, tiek ir užsienio turistų, kad visų teritorijų su Lietuvos istorinės sostinės statusu plėtra vyktų koordinuotai, jas jungtų bendri infrastruktūros objektai, būtų kuriamos ir įgyvendinamos bendros turistų / lankytojų srautų valdymo programos. Sistemiškai vertinant šiuos projekto aiškinamajame rašte pateiktus argumentus ir projekte siūlomas įtvirtinti nuostatas, ginčytina, ar projekto iniciatorių išdėstyti tikslai būtų pasiekti, nes siūlomas reguliavimas (kuriuo tiesiog nustatomi kriterijai, kuriems esant gyvenamosioms vietovėms ar jų dalims Vyriausybės nustatyta tvarka galėtų būti suteiktas istorinės sostinės teritorijos statusas) savaime jokių teisinių prielaidų ar teisinės bazės tokių teritorijų „specifiškumui“, jų apsaugai ar reikalavimų juose vykdomai rekreacinei ir kitokiai veiklai nesukurtų. Kitaip sakant, siūlomas reguliavimas be reikalingų lydimųjų įstatymų ar poįstatyminių teisės aktų, įgyvendinančių atitinkamus projekto aiškinamajame rašte nurodytus siekius, laikytinas labiau deklaratyviu, tik tam tikrą įstatymų leidėjo poziciją atitinkamų teritorijų, turinčių istorinę reikšmę Lietuvos valstybei, atžvilgiu.
Pritarti Argumentai: Pritarti pastabai, kad įstatymo projektu siūlomas reguliavimas, tik apibrėžiant teritorijos, kaip istorinės sostinės, statusą, vertintinas kaip deklaratyvus. Svarstytina, kaip ir ar būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte įvardinti tikslai – plėtojama istorinės sostinės statusą turinčios teritorijos socialinė ir inžinierinė infrastuktūra, skatinamas turizmas ir kt., jei istorinės sostinės sąvoka būtų įtvirtinta tik deklaratyviai. Pasiūlymas:
Siūlytina komitetui 2022 m. pavasario sesijoje inicijuoti diskusiją dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 91 straipsnio pakeitimo galimybių, numatant naują rodiklį, kuris apimtų istorines sostines. 2. Seimo kanceliarijos
nustatyti sąlygas, kurioms esant, gyvenamosioms vietovėms ar jų dalims gali būti suteikiamas Lietuvos istorinės sostinės statusas, t.y. tam tikroje teritorijoje turi būti ir kultūros paveldo objektų, ir Lietuvos kultūros vertybių registre įregistruotų kultūros vertybių objektų. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad ji yra netiksli ir klaidinanti, nes visi kultūros paveldo objektai yra pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis), t.y, visi kultūros paveldo objektai yra įregistruoti. Atsižvelgiant į tai, nuostata tikslintina.
Be to, derinant nuostatą su aukščiau minėtu Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, vietoj žodžių „Lietuvos kultūros vertybių registre įregistruotų kultūros vertybių objektų“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre įregistruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių“. Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-04-23, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021‑10‑26 išvadas, siūlytina tikslinti įstatymo projektą, atsisakant istorinei sostinei priskiriamos teritorijos požymių ir sąlygų apibrėžimo, nes vietovių, kurioms šiuo metu gali būti suteiktas istorinės sostinės teritorijos statusas, sąrašas, iš esmės, yra baigtinis. Taip pat tikslintini istorinės sostinės statusą turinčių teritorijų pavadinimai bei atsisakytina nuostatos, kad Vyriausybė nustato reikalavimus istorinės sostinės statusui suteikti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
3 straipsnį nauja 11 dalimi ir jį išdėstyti taip : „
seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ir gyvenamųjų vietovių bei sodininkų bendrijų teritorijų samprata Seniūnijos aptarnaujama teritorija yra savivaldybės teritorijos dalis, susidedanti iš gyvenamųjų vietovių ar dalies miesto teritorijos. Seniūnija turi savo aptarnaujamos teritorijos ribas ir pavadinimą. Miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse. Mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų turintys Lietuvos Respublikos miestai, rajonų miestai bei miesto tipo gyvenvietės, turėję miesto statusą, kaip gyvenamosios vietovės yra laikomi miestais ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymui.
Miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai. Kaimai yra gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto, miestelio ir viensėdžio požymių. Viensėdžiai yra istoriškai susiformavusios gyvenamosios vietovės, paprastai sudarytos arba kilusios iš vienos sodybos ir turinčios ne daugiau kaip 20 objektų skirtingu adresu. Gyvenamosios vietovės, kuriose yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gydomaisiais gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus mikroklimatas, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) ir išplėtota speciali infrastruktūra naudoti šiuos veiksnius gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms, gali turėti kurorto statusą. Kurorto statusą turi Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. Gyvenamosios vietovės, kuriose yra gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių, ir speciali infrastruktūra naudoti šiuos išteklius sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms, gali turėti kurortinės teritorijos statusą. Kurortinės teritorijos statusas suteikiamas vienai ar kelioms gyvenamosioms vietovėms arba jų dalims. Reikalavimus kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Gyvenamosios vietovės ar gyvenamųjų vietovių teritorijų dalys, kuriose remiantis istoriniais, architektūriniais ir urbanistiniais planais, archyviniais ir archeologiniais tyrimais, rašytiniais istoriniais šaltiniais yra kultūros paveldo objektų (kraštovaizdžiai, istorinę sostinę formuojantys objektai, istoriškai vertingas etnokultūrinis, archeologinis, paleontologinis, antropologinis paveldas) ir Lietuvos kultūros vertybių registre įregistruotų kultūros vertybių objektų, svarbių visos Lietuvos istoriniam kultūriniam identitetui, valstybinei kultūrinei atminčiai, žinomumui pasaulyje ir turinčių sąsajas su tuometinių sostinių vertingiausia istorine aplinka bei turinčių specialią infrastuktūrą naudotis šiais objektais ir vertybėmis, gali turėti istorinės sostinės teritorijos statusą. Istorinės sostinės teritorijos statusą turi Kauno miesto senamiestis, Kernavė, Trakai su Senaisiais Trakais, Vilniaus miesto senamiestis Kauno senamiestis, Kauno miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu, Vilniaus senamiestis, Kernavė ir Kernavės archeologinė vietovė, Trakai ir Senieji Trakai. Reikalavimus istorinės sostinės teritorijos statusui suteikti, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Sodininkų bendrijos teritorija yra gyvenamosios vietovės teritorijos dalis, turinti savo ribas ir pavadinimą . 2. Buvusią 3 straipsnio 11 dalį laikyti 12 dalimi.“
atsisakyti tokių įstatymuose neapibrėžtų ir nevartojamų sąvokų kaip
„istoriniai, architektūriniai ir urbanistiniai planai“, „archyviniai tyrimai“
ar „antropologinis paveldas“. Pritarti Pasiūlymas: Žr. Komiteto pasiūlymą prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 2. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-231 4.
Projektu pildomoje keičiamo įstatymo 3 straipsnio nuostatoje formuluotėje
„gyvenamųjų vietovių teritorijų dalys“ brauktinas žodis „teritorijų“. Pritarti
Pasiūlymas: Žr. Komiteto pasiūlymą prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 2. 5. Seimo kanceliarijos
„Reikalavimus istorinės sostinės teritorijos statusui suteikti, nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes šios valdžios institucijos pavadinimas įstatyme minimas nebe pirmąjį kartą. Pritarti Pasiūlymas: Žr. Komiteto pasiūlymą prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 2. 6. Seimo kanceliarijos
technikos taisykles:
dalimi, 12 ir 13 dalimis (atitinkamai pernumeruojant buvusią 11 dalį 14 dalimi);
Pasiūlymas: Žr. Komiteto pasiūlymą prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 2. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021‑04‑29 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-429 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Eugenijus Gentvilas, 2021‑04‑291 Argumentai: siūlau iš įstatymo projekto išbraukti žodį
„paleontologija“, nes tai niekaip negali būti susiję su istorinėmis lietuvių
sostinių teritorijomis. Nes paleontologija, tai biologijos šaka, tirianti praėjusių geologinių epochų augalus ir gyvūnus, paremta augalų bei gyvūnų liekanų, atspaudų ir pėdsakų, išlikusių Žemės plutoje, tyrimu. Šis mokslas niekaip nesusijęs su žmonėmis ir nagrinėja priešistorinių laikų organinį pasaulį pagal iškasenas ar fosilijų pėdsakus. Pasiūlymas:
1Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Lietuvos Respublikos seniūnijų
aptarnaujamų teritorijų ir gyvenamųjų vietovių bei sodininkų bendrijų teritorijų samprata Seniūnijos aptarnaujama teritorija yra savivaldybės teritorijos dalis, susidedanti iš gyvenamųjų vietovių ar dalies miesto teritorijos. Seniūnija turi savo aptarnaujamos teritorijos ribas ir pavadinimą. Miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse. Mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų turintys Lietuvos Respublikos miestai, rajonų miestai bei miesto tipo gyvenvietės, turėję miesto statusą, kaip gyvenamosios vietovės yra laikomi miestais ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymui. Miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai. Kaimai yra gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto, miestelio ir viensėdžio požymių.
Viensėdžiai yra istoriškai susiformavusios gyvenamosios vietovės, paprastai sudarytos arba kilusios iš vienos sodybos ir turinčios ne daugiau kaip 20 objektų skirtingu adresu. Gyvenamosios vietovės, kuriose yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gydomaisiais gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus mikroklimatas, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) ir išplėtota speciali infrastruktūra naudoti šiuos veiksnius gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms, gali turėti kurorto statusą. Kurorto statusą turi Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. Gyvenamosios vietovės, kuriose yra gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių, ir speciali infrastruktūra naudoti šiuos išteklius sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms, gali turėti kurortinės teritorijos statusą. Kurortinės teritorijos statusas suteikiamas vienai ar kelioms gyvenamosioms vietovėms arba jų dalims. Reikalavimus kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Gyvenamosios vietovės ar gyvenamųjų vietovių teritorijų dalys, kuriose remiantis istoriniais, architektūriniais ir urbanistiniais planais, archyviniais ir archeologiniais tyrimais, rašytiniais istoriniais šaltiniais yra kultūros paveldo objektų (kraštovaizdžiai, istorinę sostinę formuojantys objektai, istoriškai vertingas etnokultūrinis, archeologinis, paleontologinis , antropologinis paveldas) ir Lietuvos kultūros vertybių registre įregistruotų kultūros vertybių objektų, svarbių visos Lietuvos istoriniam kultūriniam identitetui, valstybinei kultūrinei atminčiai, žinomumui pasaulyje ir turinčių sąsajas su tuometinių sostinių vertingiausia istorine aplinka bei turinčių specialią infrastuktūrą naudotis šiais objektais ir vertybėmis, gali turėti istorinės sostinės teritorijos statusą.
Istorinės sostinės teritorijos statusą turi Kauno miesto senamiestis, Kernavė, Trakai su Senaisiais Trakais, Vilniaus miesto senamiestis. Reikalavimus istorinės sostinės teritorijos statusui suteikti, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Sodininkų bendrijos teritorija yra gyvenamosios vietovės teritorijos dalis, turinti savo ribas ir pavadinimą.“ Pritarti Pasiūlymas:
Žr. Komiteto pasiūlymą prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 2. 2. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, 2021‑06‑151 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktas pastabas ir siūlymus, taip pat siekiant patikslinti nuostatas, kuriomis apibrėžiamos sostinės statusą turinčios teritorijos Kauno mieste ir Širvintų rajono savivaldybėje, reikalinga keisti įstatymo projekto Nr. XIVP‑429 1 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,
pakeitimas
taip: „3 straipsnis.
Lietuvos Respublikos seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ir gyvenamųjų vietovių bei sodininkų bendrijų teritorijų samprata Seniūnijos aptarnaujama teritorija yra savivaldybės teritorijos dalis, susidedanti iš gyvenamųjų vietovių ar dalies miesto teritorijos. Seniūnija turi savo aptarnaujamos teritorijos ribas ir pavadinimą. Miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse. Mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų turintys Lietuvos Respublikos miestai, rajonų miestai bei miesto tipo gyvenvietės, turėję miesto statusą, kaip gyvenamosios vietovės yra laikomi miestais ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymui. Miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai. Kaimai yra gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto, miestelio ir viensėdžio požymių. Viensėdžiai yra istoriškai susiformavusios gyvenamosios vietovės, paprastai sudarytos arba kilusios iš vienos sodybos ir turinčios ne daugiau kaip 20 objektų skirtingu adresu. Gyvenamosios vietovės, kuriose yra moksliškai ištirtų ir pripažintų gydomaisiais gamtinių gydomųjų veiksnių (mineralinių vandenų, gydomojo purvo, sveikatai palankus mikroklimatas, rekreacinių želdinių, vandens telkinių) ir išplėtota speciali infrastruktūra naudoti šiuos veiksnius gydymo, sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms, gali turėti kurorto statusą. Kurorto statusą turi Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga.
Gyvenamosios vietovės, kuriose yra gamtinių išteklių, galinčių turėti gydomųjų savybių, ir speciali infrastruktūra naudoti šiuos išteklius sveikatinimo, turizmo ir poilsio reikmėms, gali turėti kurortinės teritorijos statusą. Kurortinės teritorijos statusas suteikiamas vienai ar kelioms gyvenamosioms vietovėms arba jų dalims. Reikalavimus kurorto ir kurortinės teritorijos statusui suteikti nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Gyvenamosios vietovės ar gyvenamųjų vietovių teritorijų dalys, kuriose remiantis istoriniais, architektūriniais ir urbanistiniais planais, archyviniais ir archeologiniais tyrimais, rašytiniais istoriniais šaltiniais yra kultūros paveldo objektų (kraštovaizdžiai, istorinę sostinę formuojantys objektai, istoriškai vertingas etnokultūrinis, archeologinis, paleontologinis, antropologinis paveldas) ir Lietuvos kultūros vertybių registre įregistruotų kultūros vertybių objektų, svarbių visos Lietuvos istoriniam kultūriniam identitetui, valstybinei kultūrinei atminčiai, žinomumui pasaulyje ir turinčių sąsajas su tuometinių sostinių vertingiausia istorine aplinka bei turinčių specialią infrastuktūrą naudotis šiais objektais ir vertybėmis, gali turėti istorinės sostinės teritorijos statusą. Istorinės sostinės teritorijos statusą turi Kauno miesto senamiestis, Kernavė, Trakai su Senaisiais Trakais, Vilniaus miesto senamiestis. Reikalavimus istorinės sostinės teritorijos statusui suteikti, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Sodininkų bendrijos teritorija yra gyvenamosios vietovės teritorijos dalis, turinti savo ribas ir pavadinimą. 1. Papildyti 3 straipsnį nauja 11 dalimi: ,, 11.
Gyvenamosios vietovės ar gyvenamųjų vietovių dalys, kuriose yra Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre įregistruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, svarbių visos Lietuvos istoriniam kultūriniam identitetui, valstybinei kultūrinei atminčiai, žinomumui pasaulyje ir turinčių sąsajas su Lietuvos istorinių sostinių istorine aplinka, taip pat speciali infrastruktūra, skirta naudotis šiomis vertybėmis, gali turėti istorinės sostinės teritorijos statusą. “ Nepritarti Argumentai:
Atsižvelgiat į Teisės departamento pastabą, nutarta, kad nėra tikslinga reglamentuoti istorinei sostinei priskiriamos teritorijos požymių ir sąlygų, nes vietovių, kurioms šiuo metu gali būti suteiktas istorinės sostinės teritorijos statusas, sąrašas, iš esmės, yra baigtinis. Todėl siūloma įstatymo projekte jas konkrečiai ir išvardinti. 3. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, 2021‑06‑151
dalimi: “
statusą turi Kauno miesto dalis (Kauno miesto senamiestis ir naujamiestis), Kernavė (valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato teritorija ir jos buferinė zona), Trakai su Senaisiais Trakais, Vilniaus miesto dalis (Vilniaus miesto senamiestis) . ” Pritarti iš dalies Argumentai: Pritartina siūlymui tikslinti istorinių sostinių statusą turinčių teritorijų pavadinimus. Teritorijų pavadinimai patikslinti atsižvelgiant į Vyriausybės 2021‑10‑26 išvadoje pateiktus siūlymus. Pasiūlymas: 3 straipsnio 11 dalį dėstyti taip:
„Istorinės sostinės teritorijos statusą turi Kauno senamiestis, Kauno
miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu, Vilniaus senamiestis, Kernavė ir Kernavės archeologinė vietovė, Trakai ir Senieji Trakai.“
13 dalimi: ,, 13.
Reikalavimus istorinės sostinės teritorijos statusui suteikti nustato Vyriausybė. ” Nepritarti Argumentai: Netikslinga įstatymo projektu keičiamame įstatyme reglamentuoti, kad reikalavimus istorinės sostinės teritorijos statusui suteikti nustato Vyriausybė, nes istorinės sostinės statusą turinčių teritorijų sąrašas yra baigtinis. 5. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, 2021‑06‑151
iš dalies Argumentai: Projektas patikslintas pagal Teisės departamento pastabas ir Vyriausybės pasiūlymus. Įstatymo 3 straipsnis papildytas nauju 11 punktu, todėl buvusį įstatymo 3 straipsnio 11 punktą siūloma laikyti 12 punktu. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021‑10‑26 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. SV‑S‑98
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 punktą bei įvertinusi Lietuvos savivaldybių
asociacijos 2021 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. (4)-SD-625 „Dėl patikslinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-429“ projekto derinimo“ pateiktą išvadą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-429 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
projektas ir jame siūlomas reguliavimas be reikalingų lydimųjų įstatymų, įgyvendinančių Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus, laikytinas deklaratyviu įstatymų leidėjo siekiu aktualizuoti Lietuvos istorinių sostinių paveldą.
Todėl siūlytina parengti ir kartu su Įstatymo projektu teikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 91 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 91 straipsnis būtų papildytas nauju rodikliu: „Savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, kurioms suteiktas istorinės sostinės teritorijos statusas, bendras plotas“. Šio rodiklio koeficiento reikšmė galėtų būti lygi
2
Pasiūlymas: Žr. Komiteto pasiūlymą prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 1. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021‑10‑261
projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnį nuostatomis, reglamentuojančiomis sąlygas, kurioms esant gyvenamosioms vietovėms ar jų dalims gali būti suteikiamas istorinės sostinės teritorijos statusas. Pagal šiuo metu turimus istorinių šalinių ir kitus duomenis, dabartinės Lietuvos teritorijoje Lietuvos valstybės sostinės statusą turėjo Kernavė, Trakai su Senaisiais Trakais, Vilnius ir Kaunas.
Šiuo metu nėra patikimų istorinių ar kitų duomenų, kad kuri nors kita Lietuvos gyvenamoji vietovė būtų turėjusi Lietuvos valstybės sostinės statusą, t. y. vietovių, kurioms šiuo metu gali būti suteiktas istorinės sostinės teritorijos statusas, sąrašas, iš esmės, yra baigtinis, todėl Įstatymo projekte naujai reglamentuoti sąlygas, kurioms esant gyvenamosioms vietovėms ar jų dalims gali būti suteikiamas istorinės sostinės teritorijos statusas, netikslinga. Taip pat netikslinga Įstatymo projektu keičiamame įstatyme nurodyti, kad reikalavimus istorinės sostinės teritorijos statusui suteikti nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pritarti Pasiūlymas:
Žr. Komiteto pasiūlymą prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 2. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021‑10‑261
straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nustatyti, kad istorinės sostinės teritorijos statusą turi Kauno miesto senamiestis, Kernavė, Trakai su Senaisiais Trakais, Vilniaus miesto senamiestis. Kauno, kaip laikinosios Lietuvos Respublikos sostinės, statusas yra siejamas su Kauno virsmu moderniu Europos miestu ir šio proceso metu atsiradusia tankia modernizmo architektūros pastatų koncentracija mieste. Kauno modernizmo architektūra daugiausiai buvo plėtojama Kauno miesto istorinėje dalyje, vadinamoje Naujamiesčiu, todėl Įstatymo projekte vietoj žodžių „Kauno miesto senamiestis“ reikėtų rašyti žodžius: „Kauno senamiestis, Kauno miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu“. Atitinkamai vietoj žodžių „Vilniaus miesto senamiestis“ taip pat reikėtų rašyti žodžius: „Vilniaus senamiestis“.
Į Kernavės miestelio teritoriją patenka tik dalis Kernavės archeologinės vietovės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 37320), kurioje pagal istorinių šaltinių ir archeologinių tyrimų duomenis ir buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino rezidencinė pilis ir viduramžių miestas, todėl Įstatymo projekte vietoj žodžio „Kernavė“ reikėtų rašyti žodžius: „Kernavė su Kernavės archeologine vietove“. Senieji Trakai yra atskira gyvenamoji vietovė, todėl Įstatymo projekte vietoj žodžių „Trakai su Senaisiais Trakais“ reikėtų rašyti žodžius „Trakai, Senieji Trakai“. Pritarti Pasiūlymas:
Žr. Komiteto pasiūlymą prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 2. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021‑10‑261
projektą tikslinga papildyti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 1 straipsnio 5 dalies pakeitimu, kuriame būtų nurodyta, kad gyvenamosioms vietovėms gali būti suteiktas ne tik kurorto ar kurortinės teritorijos, bet ir istorinės sostinės teritorijos statusas. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu: „
Pakeisti 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Gyvenamosioms vietovėms gali būti suteik tas iami kurorto , arba kurortinės teritorijos statusas ir istorinės sostinės teritorijos statusai. “ Buvusį įstatymo projekto 1 straipsnį laikyti 2 straipsniu. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021‑10‑262
nutarimo 2 punkte pateiktas pastabas patikslinus Įstatymo projektą, Vyriausybei nereikės priimti šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, todėl įstatymas galėtų įsigalioti iš karto po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnio kaip perteklinio. Pritarti Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnį: “
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2021 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, 2021-05-12 * Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-429 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį svarstyti. Pritarti
2Kultūros komitetas,
2021-11-11 * Sprendimas : Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I‑558 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XIVP‑429 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį svarstyti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-429(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Eugenijus Sabutis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-429(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Ieva Lavišienė