P rojekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO Nr. VIII-2032 9
20
1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7 . Ne mažiau kaip 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti; ne mažiau kaip 10 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama saugaus eismo priemonėms ir darnaus judumo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymu (toliau – KPPP įstatymas) nustatyta, kad savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams skiriamos programos finansavimo lėšos. Šios lėšos naudojamos savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų. Programos finansavimo lėšos yra valstybės biudžeto lėšos, fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių ir užsienio valstybių tikslinės lėšos, skirtos Programai finansuoti. Tačiau įstatyme taip pat nustatyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti. 2024 m. savivaldybių vietinės reikšmės kelių tinklui buvo skirta tik 179 mln. eurų. Kokybinių reikalavimų neatitinka per 42 proc. vietinės reikšmės kelių ir kiekvienais metais šis skaičius tik auga. Jų sutvarkymui reikalinga virš 4 milijardų eurų. Vadinasi skiriamas finansavimas neatliepia net minimalios vietinės reikšmės kelių tinklo būklės palaikymo, jau nevertinant jo pagerinimo. Negana to, KPPP įstatyme dar papildomai numatyta, kad per puse skiriamos sumos, savivaldybės gali skirti tik kapitališkai remontuoti kelius. Tai reiškia, jog už turimas minimalias lėšas, kelio remontas pabrangsta beveik trigubai. Kapitalinio remonto kaštai, lyginant su paprasto remonto kaštais yra per tris kartus didesni. Savivalda geba pati nustatyti ir priimti sprendimus, ar savo kelią remontuoti kapitališkai ar atlikti paprastąjį remontą.
Daugelyje savivaldybių pakanka atlikti paprastąjį remontą, nereikalingai neeikvojant didelių lėšų kapitaliniam remontui ir tokiu būdu sutvarkant tris kartus daugiau kelių ruožų. Jeigu savivalda nusprendžia, kad jei reikalinga atlikti kapitalinį kelio remontą, tai ji galėtų padaryti ir be imperatyvaus reguliavimo KPPP įstatyme. Taigi, projektu siekiama nustatyti, kad savivalda pati galėtų nuspręsti kokio remonto reikia atlikti vietinės reikšmės keliams ir už gaunamą finansavimą suremontuoti per tris kartus daugiau kelių ruožų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Ne mažiau kaip 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūlytina atsisakyti imperatyvaus reguliavimo, kad ne mažiau kaip 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama vietinės reikšmės keliams kapitališkai remontuoti. Atsisakant kapitalinio remonto, o paliekant tiesiog remontą, savivaldą galės pati priimti sprendimus ar reikalingas būtinai kapitalinis kelio remontas, ar užtenka paprasto remonto. Tai taip pat leis suremontuoti per tris kartus daugiau kelių ruožų. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimto įstatymo pakeitimai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimto įstatymo pakeitimai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą, kitų teisės aktų nereikia priimti, galiojančių teisės aktų nereikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios . 10. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos t eisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra pateikiama sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti nereikės pakeisti ir (ar) priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Siūlomas įstatymo pakeitimas įtakos valstybės biudžetui ir mokesčių surinkimui neturės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant įstatymo projektą nebuvo kreiptasi dėl specialistų vertinimo bei išvadų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminių žodžių, kuriuos reikėtų įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis, nėra . 16. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
DĖL
2024-10-22 Nr. XIVP-4236 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į kitas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 9 straipsnio nuostatas ir siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje siūlytina vietoj žodžio „remontuoti“ įrašyti žodžius „taisyti (remontuoti)“. 2. Teikiamu įstatymo projektu turimas tikslas pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatytą reikalavimą, pagal kurį ne mažiau kaip 50 procentų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti panaudota turtui įsigyti
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kyla abejonių, ar savivaldybių vietinės reikšmės kelių paprastasis remontas galėtų būti vertinamas kaip turto įsigijimas, t. y. prilyginamas vietinės reikšmės kelių tiesimui, jų rekonstravimui ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nuostata dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo savivaldybių vietinės reikšmės kelių paprastajam remontui neturėtų būti išdėstyta atskirai nuo aukščiau minėto turto įsigijimo. 3. Pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 8 dalį s avivaldybių institucijos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšas paskirsto vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatyta tvarka . Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą papildyti 2 straipsniu, kuriame būtų išdėstytos nuostatos, nustatančios vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, bei įstatymą įgyvendinančios nuostatos, nustatančios, kad iki įstatymo įsigaliojimo datos savivaldybių tarybos turi priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 4. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, svarstytina, ar dėl teikiamo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
DĖL
03
3
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Daiva Žebelienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Martynas Katelynas, komiteto nariai: Tadas Barauskas, Kęstutis Bilius, Domas Griškevičius, Vytautas Grubliauskas, Ričardas Juška, Saulius Luščikas, Audrius Petrošius, Valdas Rakutis, Vitalijus Šeršniovas, Rita Tamašunienė, Violeta Turauskaitė. Komiteto biuras: vedėja Kristina Šimkutė, patarėjos: Aušra Balčiūnaitytė, Giedrė Lukošiūnienė, Rasa Mačiulytė, Dalia Masaitienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas; Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai: direktorė Roma Žakaitienė, patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė, patarėjas ekonomikos ir susisiekimo klausimais Raivydas Rakauskas; Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Mindaugas Guščius, Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis; Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Jocaitė; Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupė patarėja Laima Petrauskienė; Vyriausybės atstovų įstaigos atstovai: vadovė Daiva Kerekeš, Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius, Vyriausybės atstovė Vilniaus ir Alytaus apskrityse Gedmantė Eimontienė, Vyriausybės atstovų įstaiga, Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse Egidijus Lapinskas, Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityse Rimvydas Pilibaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į kitas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio nuostatas ir siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje siūlytina vietoj žodžio „remontuoti“ įrašyti žodžius „taisyti (remontuoti)“. Pritarti
Respublikos Seimo Teisės departamentas,
1
projektu turimas tikslas pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatytą reikalavimą, pagal kurį ne mažiau kaip 50 procentų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti panaudota turtui įsigyti
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kyla abejonių, ar savivaldybių vietinės reikšmės kelių paprastasis remontas galėtų būti vertinamas kaip turto įsigijimas, t. y. prilyginamas vietinės reikšmės kelių tiesimui, jų rekonstravimui ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nuostata dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo savivaldybių vietinės reikšmės kelių paprastajam remontui neturėtų būti išdėstyta atskirai nuo aukščiau minėto turto įsigijimo. Pritarti
Respublikos Seimo Teisės departamentas,
1
s avivaldybių institucijos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšas paskirsto vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatyta tvarka . Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą papildyti 2 straipsniu, kuriame būtų išdėstytos nuostatos, nustatančios vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, bei įstatymą įgyvendinančios nuostatos, nustatančios, kad iki įstatymo įsigaliojimo datos savivaldybių tarybos turi priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Pritarti
Respublikos Seimo Teisės departamentas,
1
keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, svarstytina, ar dėl teikiamo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados. Pritarti
5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
1 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto
neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: 1.
1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo
Vyriausybė nutari a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4236 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą patobulinti atsižvelgiant į šią pastabą ir pasiūlymą:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimu laikoma žaliavų ir medžiagų perdirbimo, gamybos ir kitų operacijų ir (arba) įsigytų paslaugų visuma, kurios rezultatas yra naujas ilgalaikio materialiojo turto vienetas arba esminis tokio esamo turto pagerinimas. Toks rezultatas transporto infrastruktūros srityje pasiekiamas tiesiant naujus kelius, rekonstruojant ir kapitališkai remontuojant esamus kelius, bet ne paprastojo remonto atveju. Be to, nepaisant Įstatymo projektu siūlomų pakeitimų, pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje esančią nuostatą išliktų pareiga ne mažiau kaip 50 procentų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams skirtų Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – Programa) finansavimo lėšų naudoti „turtui įsigyti“, todėl nebus pasiektas Įstatymo projekto tikslas. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto 1 straipsnio nuostatą „7. Ne mažiau kaip 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir remontuoti; <...>“ suformuluoti taip: „7.
Ne mažiau kaip 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir remontuoti;
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
:
jau įtvirtintas nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančioje Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje (pakeitimo įstatymo Nr. XV-111), projektą Nr. XIVP-4236 atmesti; 7.1.2. pritarti komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai : Domas Griškevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė Daiva Žebelienė Valstybės ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Dalia Masaitienė