Projekto lyginamasis variantas
8, 14, 20,
1
2021 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Lietuvos kariuomenės (toliau – kariuomenė) drausmės statuto (toliau – šis S statutas) paskirtis:1 ) stiprinti teisėtumą, auklėti karius, kad jie sąžiningai atliktų pareigas, ginti jų teises ir laisves, sudaryti sąlygas karių drausmės pažeidimų (toliau – drausmės pažeidimai) prevencijai ir karių drausmei stiprinti;2 ) tiksliai apibrėžti, kokia veika yra drausmės pažeidimai;3 ) nustatyti karių, padariusių drausmės pažeidimų, atsakomybės sąlygas;4 ) nustatyti vadų (viršininkų) teises ir pareigas karių drausmei užtikrinti;5 ) nustatyti drausmės pažeidimų ir skundų tyrimo tvarką;6 ) nustatyti drausmines nuobaudas už drausmės pažeidimus ir šių nuobaudų skyrimo tvarką;7 ) nustatyti išankstinę karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka krašto apsaugos sistemoje tvarką;8 ) nustatyti ginkluotųjų pajėgų nariams karo padėties metu taikomą drausminę atsakomybę .“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 2 straipsnį nauja 3 dalimi: „
3. Karys, padaręs mažareikšmį drausmės pažeidimą, drausminėn atsakomybėn netraukiamas. “
2. Buvusias 2 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis. 3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Šiurkštus drausmės pažeidimas yra šiame statute šio statuto II dalies I skyriuje nustatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas) , kuria padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai ir už kurią šis statutas numato drausminę nuobaudą .“
2. Papildyti 5 straipsnį 5 dalimi: „5 .
Drausmės pažeidimas laikomas mažareikšmiu, jei jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlė neigiamų pasekmių, o drausminės nuobaudos skyrimas būtų neproporcingas drausmės pažeidimo sunkumui. “4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Drausminėn atsakomybėn traukiami profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, privalomosios karo tarnybos kariai (privalomosios pradinės karo tarnybos ir aktyviojo Lietuvos kariuomenės ( toliau
kariuomenė ) personalo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių), taip pat kariūnai . “5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) padaręs drausmės pažeidimą paskelbus karo arba nepaprastąją padėtį, kovinio budėjimo ar karinės operacijos metu;“6 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dal į ir ją išdėstyti taip: „
2. Krašto apsaugos generalinis inspektorius rašytiniu pavedimu skiria tarnybinį patikrinimą dėl karšto krašto apsaugos generaliniam inspektoriui adresuoto skundo, pavesdamas jį atlikti pavaldžiam karininkui.“7 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) drausmės pažeidimas padarytas karo arba nepaprastosios padėties metu; “8 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Generolo Jono Žemaičio
1. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas profesinės ir privalomosios karo tarnybos kariams turi teisę skirti tokias drausmines nuobaudas, kokias suteikta teisė skirti brigados vadui. 2 .
2. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas kariūnams:1 ) skiria papeikimą;2 ) skiria papildomas tarnybos užduotis;3 ) uždraudžia iki 30 parų išeiti iš tarnybos vietos;4 ) sumažina stipendiją;5 ) atleidžia iš pareigų;6 ) pašalina iš karo mokymo įstaigos.“9 straipsnis. Statuto I dalies papildymas VII1
561 straipsnis. Drausminės atsakomybės taikymas
1. Karo padėties metu į ginkluotųjų pajėgų narių sąrašą įrašyti ginkluotųjų pajėgų nariai drausminėn atsakomybėn traukiami vadovaujantis šiuo skyriumi. 2 . Taikant drausminę atsakomybę mutatis mutandis taikomi šio statuto I dalies I - III skyriai, 12, 13,15 straipsniai ir
. 3 . Ginkluotųjų pajėgų nariams už politinius pareiškimus, straipsnius ar kalbas, kuriuose viešai reiškiamas nesutikimas su demokratiškai išrinktos valstybės valdžios (Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės) paskelbta ir vykdoma politika ar viešai keliami politiniai reikalavimai valstybės valdžiai, taip pat už veikas, nustatytas šio statuto II dalyje, taikomos šio statuto 563 straipsnio 1 dalyje numatytos drausminės nuobaudos. 4 . Šio statuto 563 straipsnio 1 dalyje numatytos drausminės nuobaudos skiriamos ir šio statuto563 straipsnio 2 ir 15 dalyse numatyti veiksmai įforminami raštu. Jei dėl vykdomų valstybės ginkluotos gynybos veiksmų šio statuto 563 straipsnio 1 dalyje numatytų drausminių nuobaudų skirti ir šio statuto 563 straipsnio 2 ir 15 dalyse numatytų veiksmų įforminti raštu nėra galimybės, jie vykdomi žodžiu, o pasikeitus aplinkybėms ir atsiradus galimybei įforminami raštu kariuomenės vado nustatyta tvarka. 562 straipsnis. Ginkluotųjų pajėgų nario sulaikymas
1. Ginkluotųjų pajėgų nario sulaikymas yra veiksmai, kuriais suvaržoma jo laisvė. 2 .
2. Ginkluotųjų pajėgų narys gali būti sulaikomas, kai:1 ) yra šio statuto 14 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6 punktuose numatyti pagrindai;2 ) neturi dokumentų, įrodančių jo tapatybę ir priklausomybę ginkluotosioms pajėgoms. 3 . Sulaikytas ginkluotųjų pajėgų narys laikomas specialiai tam pritaikytoje patalpoje, nesant tokių patalpų, kitoje vietoje, nekeliančioje grėsmės sulaikytojo gyvybei ir sveikatai. 4 . Ginkluotųjų pajėgų narys sulaikomas, iki išnyks sulaikymo pagrindas ir bus galima nekeliant grėsmės jo sveikatai ir gyvybei ir nepakenkiant ginkluotųjų pajėgų vieneto veiklai jį paleisti, bet ne ilgiau kaip dviem paroms. Jeigu pasibaigus sulaikymo terminui dėl vykdomos ginkluotųjų pajėgų vieneto karinės operacijos ginkluotųjų pajėgų nario paleidimas gali sukelti neproporcingą grėsmę jo sveikatai ar gyvybei arba pakenkti ginkluotųjų pajėgų vieneto vykdomai karinei operacijai, ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens sprendimu sulaikymo terminas gali būti pratęstas iki penkių parų, neviršijant maksimalaus septynių parų sulaikymo termino, bet ne ilgiau nei išnyks atitinkamos aplinkybės. 5 . Kariuomenės vadas nustato ginkluotųjų pajėgų narių sulaikymo tvarką, laikymo sąlygas ir tvarką, sulaikytojo paleidimo tvarką. 563 straipsnis. Drausminės nuobaudos ir jų skyrimas
1. Paaiškėjus drausmės pažeidimui, ginkluotųjų pajėgų nariui skiriama viena iš šių drausminių nuobaudų:1 ) papeikimas;2 ) tarnybinio atlyginimo sumažinimas;3 ) papildomos tarnybos užduotys (ši drausminė nuobauda neskiriama ginkluotųjų pajėgų vadui);4 ) pareigų pažeminimas;5 ) kario laipsnio pažeminimas;6 ) puskarininkio, jaunesniojo, vyresniojo karininko ar generolo (admirolo) laipsnio atėmimas (toliau – laipsnio atėmimas). 2 . Ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo, gavęs informaciją apie galimai padarytą drausmės pažeidimą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą kalendorinę dieną privalo pareikalauti ginkluotųjų pajėgų nario paaiškinimo.
Ginkluotųjų pajėgų narys per tris kalendorines dienas nuo pareikalavimo dienos gali pateikti paaiškinimą. 3 . Nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ginkluotųjų pajėgų nario paaiškinimo pateikimo dienos, o jei paaiškinimas nebuvo pateiktas, nuo dienos, iki kurios ginkluotųjų pajėgų narys galėjo pateikti paaiškinimą, skiriamos drausminės nuobaudos, nustatytos šio straipsnio 1 dalyje, nustatomas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos drausminės nuobaudos dydis, taip pat terminas, nustatytas šio straipsnio 6, 11 ir 12 dalyse, įvertinus:1 ) padaryto drausmės pažeidimo pobūdį;2 ) kaltės formą;3 ) pažeidėjo asmenybę;4 ) drausminę atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nustatytas šio statuto 41 straipsnyje, ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas šio statuto 42 straipsnio 1 dalies 4–7 punktuose. 4 . Kai paaiškėja, kad drausmės pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, drausminės atsakomybės taikymo procesas sustabdomas ir ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo, turintis teisę skirti drausminę nuobaudą, turimą informaciją perduoda tirti kompetentingai institucijai. Drausminės atsakomybės taikymo procesas sustabdomas ir tuo atveju, kai paaiškėja, kad dėl šios ginkluotųjų pajėgų nario veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą arba pasibaigia baudžiamasis procesas, ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens, turinčio teisę skirti drausminę nuobaudą, sprendimu drausminės atsakomybės taikymo procesas atnaujinamas, nustatant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą, arba nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad ginkluotųjų pajėgų narys nepadarė drausmės pažeidimo ar atsirado kitos aplinkybės, dėl kurių negalima ar netikslinga skirti jam drausminę nuobaudą. 5 .
5. Papeikimas yra švelniausia drausminė nuobauda, o laipsnio atėmimas – griežčiausia drausminė nuobauda, kuriomis neigiamai įvertinamas ginkluotųjų pajėgų nario padarytas drausmės pažeidimas. 6 . Tarnybinis atlyginimas gali būti sumažintas ne daugiau kaip trečdaliu ir ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Sumažinus tarnybinį atlyginimą, likusi jo dalis turi būti ne mažesnė kaip viena minimalioji mėnesinė alga. 7 . Skyrus drausminę nuobaudą – pareigų pažeminimą, ginkluotųjų pajėgų narys atleidžiamas iš einamų pareigų ir paskiriamas į žemesnes pareigas. 8 . Kario laipsnis žeminamas tik vienu laipsniu. 9 . Skyrus drausminę nuobaudą – laipsnio atėmimą, ginkluotųjų pajėgų nariui suteikiamas pirmasis kareivio ar jūreivio laipsnis. 10 . Pažeminus kario laipsnį ar atėmus laipsnį ginkluotųjų pajėgų narys perkeliamas į pareigas atitinkančias kario laipsnį. 11 . Papildomos tarnybos užduotys skiriamos ne ilgesniam kaip trisdešimties parų laikotarpiui. 12 . Šio straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytos drausminės nuobaudos gali būti skiriamos ne trumpesniam kaip vieno mėnesio ir ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. 13 . Drausminė nuobauda neskiriama, jeigu nuo drausmės pažeidimo padarymo praėjo vieni metai. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka drausminės atsakomybės taikymo procesas sustabdytas ir pradėtas baudžiamasis procesas, vienų metų senaties terminas sustabdomas iki to laiko, kol bus baigtas baudžiamasis procesas ir prokuroras ar teismas priims atitinkamą sprendimą, o nuo atitinkamų sprendimų priėmimo dienos, senaties terminas atnaujinamas. 14 . Drausmines nuobaudas skiria, jų vykdymą sustabdo ir atnaujina, drausminės atsakomybės taikymo procesą sustabdo, jį atnaujina ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo kariuomenės vado nustatyta tvarka. Pulkininkams (jūrų kapitonams), generolams (admirolams) drausminę nuobaudą – laipsnio atėmimą, laipsnio pažeminimą skiria Respublikos Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.
Ginkluotųjų pajėgų vadui papeikimą, tarnybinio atlyginimo sumažinimą ar kario laipsnio pažeminimą skiria Respublikos Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, pareigų pažeminimą ar laipsnio atėmimą – Respublikos Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Seimo pritarimu. 15 . Su skirta drausmine nuobauda ginkluotųjų pajėgų narys supažindinamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą kalendorinę dieną nuo jos skyrimo dienos. Jei dėl vykdomų valstybės ginkluotos gynybos veiksmų šioje dalyje numatytais terminais nėra galimybės supažindinti ginkluotųjų pajėgų narį, jis supažindinamas ne vėliau, kaip kitą dieną atsiradus galimybei jį supažindinti. 16 . Jeigu ginkluotųjų pajėgų narys nesutinka su šio statuto nustatyta tvarka ginkluotųjų pajėgų vado įgalioto asmens paskirta drausmine nuobauda, jis turi teisę per penkias kalendorines dienas nuo dienos, kai buvo raštu įformintas drausminės nuobaudos skyrimas, pateikti skundą drausminę nuobaudą skyrusio ginkluotųjų pajėgų vado įgalioto asmens tiesioginiam vadui per drausminę nuobaudą skyrusį ginkluotųjų pajėgų vado įgaliotą asmenį. Ginkluotųjų pajėgų vado įgaliotas asmuo, priėmęs sprendimą skirti drausminę nuobaudą, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas nuo skundo gavimo dienos skundą ir visą turimą informaciją pateikia savo tiesioginiam vadui. Drausminę nuobaudą skyrusio ginkluotųjų pajėgų vado įgalioto asmens tiesioginis vadas įvertina skunde pateiktas aplinkybes ir priima vieną iš šių sprendimų:1 ) patenkina skundą;2 ) patenkina skundą iš dalies;3 ) atmeta skundą. 17 . Skundo, nurodyto šio straipsnio 16 dalyje, padavimui, nagrinėjimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio statuto I dalies VIII skyriaus nuostatos . 18 .
18. Ginkluotųjų pajėgų vado ar Respublikos Prezidento
priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą, taip pat tiesioginio vado priimtas sprendimas, nurodytas šio straipsnio 16 dalies 2 punkte, gali būti skundžiamas administraciniam teismui. 564 straipsnis. Drausminių nuobaudų vykdymas
1. Drausminė nuobauda pradedama vykdyti nuo jos skyrimo dienos, jeigu ją skiriant nėra nurodyta kita drausminės nuobaudos vykdymo pradžios data. Jeigu dėl objektyvių priežasčių šio statuto 563 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodyta drausminė nuobauda negali būti vykdoma, jos vykdymas sustabdomas ir drausminė nuobauda baigiama vykdyti šioms priežastims išnykus. 2 . Jei dėl karo padėties metu susiklosčiusių finansinių aplinkybių ginkluotųjų pajėgų nariui tarnybinis atlyginimas nemokamas, ginkluotųjų pajėgų nariui paskirta drausminė nuobauda – tarnybinio atlyginimo sumažinimas – vykdoma, jam priskaičiuotas tarnybinis atlyginimas sumažinamas atitinkamai jam paskirtos tarnybinio atlyginimo sumažinimo dalies dydžiu. 565 straipsnis. Drausminių nuobaudų galiojimas
1. Asmuo, turintis teisę skirti drausminę nuobaudą, skirdamas drausminę nuobaudą nustato nuobaudos galiojimo terminą, atitinkantį šio statuto 563 straipsnio 6,11 ir 12 dalių nuostatas. 2 . Drausminė nuobauda laikoma galiojančia nuo jos skyrimo dienos iki jos galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau iki bus atšaukta karo padėtis. 3 . Drausminės nuobaudos galiojimas baigiasi anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu panaikinama atsakomybė už veiką, už kurią drausminė nuobauda skirta. 4 . Pasibaigus drausminės nuobaudos – kario laipsnio pažeminimo – galiojimo terminui, asmuo, turintis teisę suteikti atitinkamą laipsnį, grąžina ginkluotųjų pajėgų nariui turėtą laipsnį, taip pat ginkluotųjų pajėgų narys grąžinamas į prieš drausminės nuobaudos skyrimą eitas pareigas.
Jei galimybės skirti į šias pareigas nėra, ginkluotųjų pajėgų narys skiriamas į lygiavertes pareigas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama ginkluotųjų pajėgų vadui šio statuto 563 straipsnio 14 dalyje nustatytu atveju. 5 . Pasibaigus drausminės nuobaudos – laipsnio atėmimas – galiojimo terminui, atimtas laipsnis negrąžinamas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. 6 . Ypatingai pasižymėjus tarnyboje ginkluotųjų pajėgų nariui atimtas puskarininkio, jaunesniojo, vyresniojo karininko, išskyrus pulkininko (jūrų kapitono), laipsnis grąžinamas ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu, o pulkininko (jūrų kapitono), generolo (admirolo) - Respublikos Prezidento – vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu. Grąžinus atimtą laipsnį ginkluotųjų pajėgų narys grąžinamas į prieš drausminės nuobaudos skyrimą eitas pareigas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama ginkluotųjų pajėgų vadui šio statuto 563 straipsnio 14 dalyje nustatytu atveju. Jei galimybės skirti į šias pareigas nėra, ginkluotųjų pajėgų narys skiriamas į lygiavertes pareigas. 7 . Pasibaigus drausminės nuobaudos – pareigų pažeminimo – galiojimo terminui, ginkluotųjų pajėgų narys grąžinamas į prieš drausminės nuobaudos skyrimą eitas pareigas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama ginkluotųjų pajėgų vadui šio statuto 563 straipsnio 14 dalyje nustatytu atveju. Jei galimybės paskirti į šias pareigas nėra, ginkluotųjų pajėgų narys skiriamas į lygiavertes pareigas. 8 .
8. Jeigu ginkluotųjų pajėgų narys pasitaiso ir ilgiau taikyti drausminę nuobaudą netikslinga, drausminės nuobaudos galiojimo terminą gali sutrumpinti ją skyręs asmuo arba skyrusio asmens aukštesnysis vadas (viršininkas), išskyrus atvejus, kai drausminę nuobaudą skiria ginkluotųjų pajėgų vadas, Respublikos Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ar Respublikos Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Seimo pritarimu. Jei drausminę nuobaudą skiria ginkluotųjų pajėgų vadas, Respublikos Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ar Respublikos Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Seimo pritarimu, drausminės nuobaudos galiojimo terminas gali būti sutrumpinamas atitinkamai ginkluotųjų pajėgų vado, Respublikos Prezidentas – vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu, Respublikos Prezidento – vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu Seimo pritarimu. 9 . Drausminės nuobaudos galiojimo laikotarpiu, ginkluotųjų pajėgų narys neskatinamas ir neapdovanojamas, jam negali būti suteikiamas aukštesnis kario laipsnis. “10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja
ėjo
. Kariuomenės vadas iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 . Jei drausmės pažeidimas padaromas taikos metu, bet paaiškėja karo padėties metu, taip pat, jei drausmės pažeidimas padaromas karo padėties metu, bet paaiškėja atšaukus karo padėtį, drausminė atsakomybė taikoma vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais drausminės atsakomybės taikymą taikos metu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-423(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS KARIUOMENĖS DRAUSMĖS STATUTO 1, 2, 5, 8, 14, 20, 42, 49, 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR STATUTO I DALIES PAPILDYMO VII1 SKYRIUMI ĮSTATYMAS 2021 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Lietuvos kariuomenės drausmės statuto paskirtis Lietuvos kariuomenės (toliau – kariuomenė) drausmės statuto (toliau – Statutas statutas ) paskirtis:
1) stiprinti teisėtumą, auklėti karius, kad jie sąžiningai atliktų pareigas, ginti jų teises ir laisves, sudaryti sąlygas karių drausmės pažeidimų (toliau – drausmės pažeidimai) prevencijai ir karių drausmei stiprinti;
2) tiksliai apibrėžti, kokia veika yra drausmės pažeidimai;
3) nustatyti karių, padariusių drausmės pažeidimų, atsakomybės sąlygas;
4) nustatyti vadų (viršininkų) teises ir pareigas karių drausmei užtikrinti;
5) nustatyti drausmės pažeidimų ir skundų tyrimo tvarką;
6) nustatyti drausmines nuobaudas už drausmės pažeidimus ir šių nuobaudų skyrimo tvarką;
7) nustatyti išankstinę karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka krašto apsaugos sistemoje tvarką;
8) nustatyti ginkluotųjų pajėgų nariams karo padėties metu taikomą drausminę atsakomybę .“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 3 dalimi:
„
3Karys, padaręs mažareikšmį drausmės pažeidimą, drausminėn atsakomybėn netraukiamas.
“
2Buvusias 2 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 4 ir 5 dalimis. 3. Papildyti 2 straipsnį 6 dalimi:
„
6Už drausmės pažeidimus, padarytus taikos metu, bet paaiškėjusius karo padėties metu, taip pat už drausmės pažeidimus, padarytus karo padėties metu, bet paaiškėjusius atšaukus karo padėtį, ginkluotųjų pajėgų nariai traukiami drausminėn atsakomybėn vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais ginkluotųjų pajėgų narių traukimą drausminėn atsakomybėn taikos metu.
“ 3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas 1.
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „3. Šiurkštus drausmės pažeidimas yra šiame statute šio statuto II dalies I skyriuje nustatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas) , kuria padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai ir už kurią šis statutas numato drausminę nuobaudą .“
dalimi: „
laikomas mažareikšmiu, jeigu jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlė neigiamų pasekmių, o drausminės nuobaudos skyrimas būtų neproporcingas drausmės pažeidimo sunkumui. “4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, vykdydami tarnybos užduotis , pagal vado (viršininko) įsakymą atvykę į tarnybos vietą, tiesiogiai vykdydami jiems pavestą užduotį, dalyvaudami karinėse operacijose, pratybose ir mokymuose drausminėn atsakomybėn traukiami tokia pačia tvarka kaip ir profesinės karo tarnybos kariai, atsižvelgiant į turimą kario laipsnį. Už drausmės pažeidimus, numatytus šio statuto 69 straipsnyje, kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai atsako ir tuo atveju, kai juos padaro ne tarnybos metu. Kitais atvejais kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai drausminėn atsakomybėn traukiami tokia pačia tvarka kaip ir atsargos kariai.“5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) padaręs drausmės pažeidimą paskelbus karo arba nepaprastąją padėtį, kovinio budėjimo ar karinės operacijos metu;“6 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Krašto apsaugos generalinis inspektorius rašytiniu pavedimu skiria tarnybinį patikrinimą dėl karšto krašto apsaugos generaliniam inspektoriui adresuoto skundo, pavesdamas jį atlikti jam pavaldžiam karininkui.“ 7 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) drausmės pažeidimas padarytas karo arba nepaprastosios padėties metu;“
8 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko teisė skirti drausmines nuobaudas
1Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas profesinės ir privalomosios karo tarnybos kariams turi teisę skirti tokias drausmines nuobaudas, kokias suteikta teisė skirti brigados vadui. 2. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas kariūnams:
1) skiria papeikimą;
2) skiria papildomas tarnybos užduotis;
3) uždraudžia iki 30 parų išeiti iš tarnybos vietos;
4) sumažina stipendiją;
5) atleidžia iš pareigų;
6) pašalina iš karo mokymo įstaigos.“ 9 straipsnis. Statuto I dalies papildymas VII
1 skyriumi: „ VII1
56
1Karo padėties metu į ginkluotųjų pajėgų narių sąrašą įrašyti asmenys drausminėn atsakomybėn traukiami vadovaujantis šiuo skyriumi ir kitomis statuto nuostatomis šiame skyriuje nurodytais atvejais. 2. Užtikrinant ginkluotųjų pajėgų narių drausmę, taikant drausminę atsakomybę, nagrinėjant skundus dėl drausminės nuobaudos, mutatis mutandis taikomos šio statuto I dalies I, II ir III skyrių, 12, 13, 15 straipsnių, 18 straipsnio 3 dalies ir I dalies VIII skyriaus nuostatos. 3.
pajėgų nariams už raštu ar žodžiu viešai reiškiamą nesutikimą su demokratiškai išrinktos, sudarytos valstybės valdžios (Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskelbta ir vykdoma politika ar už viešai keliamus politinius reikalavimus valstybės valdžiai, taip pat už veikas, nustatytas šio statuto II dalyje, taikomos šio statuto 563 straipsnio 1 dalyje numatytos drausminės nuobaudos. 4. Šio statuto563 straipsnio 1 dalyje numatytos drausminės nuobaudos skiriamos ir šio statuto 563 straipsnio 2 ir 15 dalyse numatyti veiksmai įforminami raštu. Jeigu dėl vykdomų valstybės ginkluotos gynybos veiksmų šio statuto 563 straipsnio 1 dalyje numatytų drausminių nuobaudų skirti ir šio statuto 563 straipsnio 2 ir 15 dalyse numatytų veiksmų įforminti raštu nėra galimybės, jie vykdomi žodžiu, o pasikeitus aplinkybėms ir atsiradus galimybei įforminami raštu kariuomenės vado nustatyta tvarka. 562 straipsnis. Ginkluotųjų pajėgų nario sulaikymas
pajėgų narys gali būti sulaikomas, kai:
1) yra šio statuto 14 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6 punktuose numatyti pagrindai;
2) jis neturi dokumentų, įrodančių jo tapatybę ir priklausomybę ginkluotosioms pajėgoms. 2. Sulaikytas ginkluotųjų pajėgų narys laikomas specialiai tam pritaikytoje patalpoje, jeigu tokių patalpų nėra, kitoje vietoje, nekeliančioje grėsmės sulaikytojo gyvybei ir sveikatai. 3. Ginkluotųjų pajėgų narys sulaikomas, iki išnyks sulaikymo pagrindas ir bus galima nekeliant grėsmės jo sveikatai ir gyvybei ir nepakenkiant ginkluotųjų pajėgų vieneto veiklai jį paleisti, bet ne ilgiau kaip dviem paroms.
Jeigu pasibaigus sulaikymo terminui dėl vykdomos ginkluotųjų pajėgų vieneto karinės operacijos ginkluotųjų pajėgų nario paleidimas gali sukelti neproporcingą grėsmę jo sveikatai ar gyvybei arba pakenkti ginkluotųjų pajėgų vieneto vykdomai karinei operacijai, ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens sprendimu sulaikymo terminas gali būti pratęstas iki penkių parų, neviršijant maksimalaus septynių parų sulaikymo termino, bet ne ilgiau, negu išnyks atitinkamos aplinkybės. 4. Kariuomenės vadas nustato ginkluotųjų pajėgų narių sulaikymo tvarką, laikymo sąlygas ir tvarką, sulaikytojo paleidimo tvarką. 563 straipsnis. Drausminės nuobaudos ir jų skyrimas
drausmės pažeidimui, ginkluotųjų pajėgų nariui skiriama viena iš šių drausminių nuobaudų:
1) papeikimas;
2) tarnybinio atlyginimo sumažinimas;
3) papildomos tarnybos užduotys (ši drausminė nuobauda neskiriama ginkluotųjų pajėgų vadui);
4) pareigų pažeminimas;
5) kario laipsnio pažeminimas;
laipsnio atėmimas (toliau – laipsnio atėmimas). 2. Ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo, gavęs informaciją apie galimai padarytą drausmės pažeidimą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą kalendorinę dieną, privalo pareikalauti ginkluotųjų pajėgų nario paaiškinimo. Ginkluotųjų pajėgų narys per tris kalendorines dienas nuo pareikalavimo dienos gali pateikti paaiškinimą. 3.
3Nedelsiant,
bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ginkluotųjų pajėgų nario paaiškinimo pateikimo dienos, o jeigu paaiškinimas nebuvo pateiktas, nuo dienos, iki kurios ginkluotųjų pajėgų narys galėjo pateikti paaiškinimą, skiriamos drausminės nuobaudos, nustatytos šio straipsnio 1 dalyje, nustatomas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos drausminės nuobaudos dydis, taip pat terminas, nustatytas šio straipsnio 6, 11 ir 12 dalyse, įvertinus:
1) padaryto drausmės pažeidimo pobūdį;
2) kaltės formą;
3) pažeidėjo asmenybę;
4) drausminę atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nustatytas šio statuto 41 straipsnyje, ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas šio statuto 42 straipsnio 1 dalies 4–7 punktuose. 4. Kai paaiškėja, kad drausmės pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, drausminės atsakomybės taikymo procesas sustabdomas ir ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo, turintis teisę skirti drausminę nuobaudą, turimą informaciją perduoda tirti kompetentingai institucijai. Drausminės atsakomybės taikymo procesas sustabdomas ir tuo atveju, kai paaiškėja, kad dėl šios ginkluotųjų pajėgų nario veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą arba pasibaigia baudžiamasis procesas, ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens, turinčio teisę skirti drausminę nuobaudą, sprendimu drausminės atsakomybės taikymo procesas atnaujinamas, nustatant šio straipsnio
pajėgų narys nepadarė drausmės pažeidimo ar atsirado kitos aplinkybės, dėl kurių negalima ar netikslinga skirti jam drausminę nuobaudą. 5. Papeikimas yra švelniausia drausminė nuobauda, o laipsnio atėmimas – griežčiausia drausminė nuobauda, kuriomis neigiamai įvertinamas ginkluotųjų pajėgų nario padarytas drausmės pažeidimas. 6. Tarnybinis atlyginimas gali būti sumažintas ne daugiau kaip trečdaliu ir ne ilgiau kaip trims mėnesiams.
Sumažinus tarnybinį atlyginimą, likusi jo dalis turi būti ne mažesnė kaip viena minimalioji mėnesinė alga. 7. Skyrus drausminę nuobaudą – pareigų pažeminimą, ginkluotųjų pajėgų narys drausminės nuobaudos galiojimo terminui paskiriamas į žemesnes pareigas. 8. Kario laipsnis žeminamas tik vienu laipsniu. 9. Skyrus drausminę nuobaudą – laipsnio atėmimą, ginkluotųjų pajėgų nariui suteikiamas pirmasis kareivio ar jūreivio laipsnis. 10. Pažeminus kario laipsnį ar atėmus laipsnį ginkluotųjų pajėgų narys perkeliamas į pareigas, atitinkančias kario laipsnį. 11. Papildomos tarnybos užduotys skiriamos ne ilgesniam kaip trisdešimties parų laikotarpiui. 12. Šio straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytos drausminės nuobaudos gali būti skiriamos ne trumpesniam kaip vieno mėnesio ir ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. 13. Drausminė nuobauda neskiriama, jeigu nuo drausmės pažeidimo padarymo praėjo vieni metai. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka drausminės atsakomybės taikymo procesas sustabdytas ir pradėtas baudžiamasis procesas, vienų metų senaties terminas sustabdomas iki to laiko, kol bus baigtas baudžiamasis procesas ir prokuroras ar teismas priims atitinkamą sprendimą, o nuo atitinkamų sprendimų priėmimo dienos senaties terminas atnaujinamas. 14. Drausmines nuobaudas skiria, jų vykdymą sustabdo ir atnaujina, drausminės atsakomybės taikymo procesą sustabdo, jį atnaujina ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo kariuomenės vado nustatyta tvarka. Pulkininkams (jūrų kapitonams), generolams (admirolams) drausminę nuobaudą – laipsnio atėmimą, laipsnio pažeminimą skiria Respublikos Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.
Ginkluotųjų pajėgų vadui papeikimą, tarnybinio atlyginimo sumažinimą ar kario laipsnio pažeminimą skiria Respublikos Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, pareigų pažeminimą ar laipsnio atėmimą – Respublikos Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Seimo pritarimu. 15. Su skirta drausmine nuobauda ginkluotųjų pajėgų narys supažindinamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą kalendorinę dieną nuo jos skyrimo dienos. Jeigu dėl vykdomų valstybės ginkluotos gynybos veiksmų šioje dalyje numatytais terminais nėra galimybės supažindinti ginkluotųjų pajėgų narį su jam skirta drausmine nuobauda, jis supažindinamas ne vėliau kaip kitą dieną nuo šios galimybės atsiradimo dienos. 16. Jeigu ginkluotųjų pajėgų narys nesutinka su šio statuto nustatyta tvarka ginkluotųjų pajėgų vado įgalioto asmens paskirta drausmine nuobauda, jis turi teisę per penkias kalendorines dienas nuo dienos, kai buvo supažindintas su paskirta ir raštu įforminta drausmine nuobauda, pateikti skundą drausminę nuobaudą skyrusio ginkluotųjų pajėgų vado įgalioto asmens tiesioginiam vadui per drausminę nuobaudą skyrusį ginkluotųjų pajėgų vado įgaliotą asmenį. Ginkluotųjų pajėgų vado įgaliotas asmuo, priėmęs sprendimą skirti drausminę nuobaudą, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas nuo skundo gavimo dienos skundą ir visą turimą informaciją pateikia savo tiesioginiam vadui. Drausminę nuobaudą skyrusio ginkluotųjų pajėgų vado įgalioto asmens tiesioginis vadas įvertina skunde pateiktas aplinkybes ir priima vieną iš šių sprendimų:
1) patenkina skundą;
2) patenkina skundą iš dalies;
3) atmeta skundą. 17 .
1
7. Ginkluotųjų pajėgų vado ar Respublikos Prezidento – vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą, taip pat tiesioginio vado priimtas sprendimas, nurodytas šio straipsnio 16 dalies 2 ar 3 punkte, gali būti skundžiamas administraciniam teismui. 564 straipsnis. Drausminių nuobaudų vykdymas
nuobauda pradedama vykdyti nuo jos skyrimo dienos, jeigu ją skiriant nėra nurodyta kita drausminės nuobaudos vykdymo pradžios data. Jeigu dėl objektyvių priežasčių šio statuto 563 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodyta drausminė nuobauda negali būti vykdoma, jos vykdymas sustabdomas ir drausminė nuobauda baigiama vykdyti šioms priežastims išnykus. 2. Jeigu dėl karo padėties metu susiklosčiusių finansinių aplinkybių ginkluotųjų pajėgų nariui tarnybinis atlyginimas nemokamas, ginkluotųjų pajėgų nariui paskirta drausminė nuobauda – tarnybinio atlyginimo sumažinimas – vykdoma, jam priskaičiuotas tarnybinis atlyginimas sumažinamas atitinkamai jam paskirtos tarnybinio atlyginimo sumažinimo dalies dydžiu kariuomenės vado nustatyta tvarka. 565 straipsnis. Drausminių nuobaudų galiojimas 1. Asmuo, turintis teisę skirti drausminę nuobaudą, skirdamas drausminę nuobaudą nustato nuobaudos galiojimo terminą, atitinkantį šio statuto 563 straipsnio 6, 11 ir 12 dalių nuostatas. 2. Drausminės nuobaudos galiojimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo drausminės nuobaudos skyrimo dienos. Drausminė nuobauda laikoma galiojančia iki drausminės nuobaudos galiojimo termino pabaigos, bet ne ilgiau, iki bus atšaukta karo padėtis. 3. Drausminės nuobaudos galiojimas baigiasi anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu panaikinama atsakomybė už veiką, už kurią drausminė nuobauda skirta. 4.
drausminės nuobaudos – kario laipsnio pažeminimo – galiojimo terminui, asmuo, turintis teisę suteikti atitinkamą laipsnį, grąžina ginkluotųjų pajėgų nariui turėtą laipsnį, taip pat ginkluotųjų pajėgų narys grąžinamas į prieš drausminės nuobaudos skyrimą eitas pareigas. Jeigu galimybės skirti į šias pareigas nėra, ginkluotųjų pajėgų narys skiriamas į lygiavertes pareigas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama ginkluotųjų pajėgų vadui šio statuto 563 straipsnio 14 dalyje nustatytu atveju. 5. Pasibaigus drausminės nuobaudos – laipsnio atėmimo – galiojimo terminui, atimtas laipsnis negrąžinamas, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. 6. Ypatingai pasižymėjusiam tarnyboje ginkluotųjų pajėgų nariui atimtas puskarininkio, jaunesniojo, vyresniojo karininko, išskyrus pulkininko (jūrų kapitono), laipsnis grąžinamas ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu, o pulkininko (jūrų kapitono), generolo (admirolo) – Respublikos Prezidento – vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu. Grąžinus atimtą laipsnį, ginkluotųjų pajėgų narys grąžinamas į prieš drausminės nuobaudos skyrimą eitas pareigas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama ginkluotųjų pajėgų vadui šio statuto563 straipsnio 14 dalyje nustatytu atveju. Jeigu galimybės skirti į šias pareigas nėra, ginkluotųjų pajėgų narys skiriamas į lygiavertes pareigas. 7. Pasibaigus drausminės nuobaudos – pareigų pažeminimo – galiojimo terminui, ginkluotųjų pajėgų narys grąžinamas į prieš drausminės nuobaudos skyrimą eitas pareigas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama ginkluotųjų pajėgų vadui šio statuto 563 straipsnio 14 dalyje nustatytu atveju. Jeigu galimybės skirti į šias pareigas nėra, ginkluotųjų pajėgų narys skiriamas į lygiavertes pareigas. 8.
nuobaudos galiojimo terminą gali sutrumpinti ją skyręs asmuo arba ją skyrusio asmens aukštesnysis vadas (viršininkas), jeigu ginkluotųjų pajėgų narys pasitaiso ir ilgiau taikyti drausminę nuobaudą netikslinga, išskyrus atvejus, kai drausminę nuobaudą skiria ginkluotųjų pajėgų vadas, Respublikos Prezidentas
Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „67 straipsnis.
Neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kario buvimas tarnyboje arba blaivumo, apsvaigimo ar narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo patikrinimo vengimas Jeigu karys tarnybos metu yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengia teisės aktų nustatyta tvarka tikrintis, arba atsisako medicininės apžiūros asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kai siekiama nustatyti, ar karys yra blaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus atvejus, kai asmuo pats teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra, jeigu karys vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamos papildomos tarnybos užduotys arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos , arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas (aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariui) , arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos karys už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos; kariūnas už tokią veiką pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. rugsėjo 1 d. 2. Kariuomenės vadas iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
8, 14, 20,
1
04 -20 Nr. XIVP-423 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
ietuvos kariuomenės drausmės statuto 1, 2, 5, 8, 14, 20, 42,
1 skyriumi įstatymo projekto (toliau –įstatymo projektas)1 straipsniu keičiamo statuto (toliau – keičiamas statutas) 1 straipsnyje siūlomoje Lietuvos kariuomenės drausmės statuto santrumpoje žodelio
„šis“ siūlytina atsisakyti, nes pačiame žodžių junginyje, kurio santrumpa
teikiama, tokio žodžio nėra. Be to, įvardis „šis“ gali būti vartojamas tekste ir nenurodžius jo santrumpoje. 2. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo statuto 8 straipsnio 1 dalies pakeitimą reikėtų tikslinti, nes neaišku, kuris skliausteliuose teikiamas tekstas yra vienos ar kitos šioje dalyje teikiamos formuluotės santrumpa. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar šioje dalyje nurodyti subjektai neturėtų būti įvardinti atskiruose dalies punktuose. 3. Įstatymo projekto 9 straipsnyje teikiamo keičiamo statuto561 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų siūlytina atsisakyti kaip blanketinio pobūdžio nuorodų, nenustatančių naujų taisyklių arba jas tikslinti. Šio straipsnio 1 dalies nuostata, kad karo padėties metu į ginkluotųjų pajėgų narių sąrašą įrašyti ginkluotųjų pajėgų nariai drausminėn atsakomybėn traukiami vadovaujantis šiuo skyriumi nėra tiksli, nes šiame skyriuje teikiamos nuorodos ir į kitų skyrių normas, todėl tokia teisinė konstrukcija gali sukelti praktinio taikymo neaiškumų (čia ir toliau išskirta – mūsų) . Šio straipsnio 2 dalyje taip pat teikiama blanketinio pobūdžio norma.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje dalyje teikiamų nuorodų į kitas statuto normas sąrašas yra baigtinis, tačiau keičiamo statuto562 straipsnio 2 dalyje teikiama nuoroda į nepaminėtus šio statuto 14 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6 punktus, keičiamo statuto 563 straipsnio 3 dalyje teikiamos nuorodos į šio statuto 41 ir 42 straipsnius, keičiamo statuto 563 straipsnio 17 dalyje - į šio statuto I dalies VIII skyriaus nuostatas . Atsižvelgiant į tai, normos tikslintinos ir derintinos tarpusavyje. 4. Įstatymo projekto 9 straipsnyje teikiamo keičiamo statuto561 straipsnio 3 dalyje skliausteliuose nurodyto institucijų vardinimo siūlytina atsisakyti arba šią dalį tikslinti dviem aspektais: 1) turėtų būti nurodyti pilni institucijų pavadinimai; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra renkama. Šiame kontekste svarstytina, ar keičiamo statuto561 straipsnio 3 dalies formuluotė, kuri kaip valstybės valdžią apibrėžia Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę, nesusiaurins atsakomybės taikymo, nes, pavyzdžiui, viešai išreiškus analogiško turinio nesutikimą ar viešai iškėlus politinius reikalavimus kitai valstybės valdžios institucijai, atsakomybė negalėtų būti taikoma. Be to, aptariamoje nuostatoje vartojama formuluotė „politinius pareiškimus, straipsnius ar kalbas“ tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad, tikriausiai drausminės nuobaudos būtų taikomos už čia nurodyto turinio pareiškimus, padarytus abiem formomis (arba raštu, arba žodžiu) ir nepriklausomai nuo konkrečios formos, o žodis „straipsnis“ pagal bendrinę kalbinę reikšmę neapimtų visų rašytinių tekstų (pavyzdžiui, komentaro socialiniame tinkle). 5. Įstatymo projekto 9 straipsnyje teikiamoje keičiamo statuto562 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „ Ginkluotųjų pajėgų nario sulaikymas yra veiksmai, kuriais suvaržoma jo laisvė“.
Svarstytina, ar šios nuostatos neatsisakytina kaip perteklinės, nes savaime aišku, kad sulaikymas yra laisvės suvaržymas. 6. Įstatymo projekto 9 straipsnyje teikiamo keičiamo statuto563 straipsnio 7 dalies norma, kurioje numatyta, kad skyrus drausminę nuobaudą – pareigų pažeminimą, ginkluotųjų pajėgų narys atleidžiamas iš einamų pareigų ir paskiriamas į žemesnes pareigas, svarstytina. Atsižvelgiant į tai, kad drausminė nuobauda yra terminuota, svarstytina, ar ją skiriant ginkluotųjų pajėgų karys neturėtų būti laikinai (nustatytam terminui) perkeltas į žemesnes pareigas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 12 straipsnio6 dalyje nustatyta, jog g inkluotųjų pajėgų nariams kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios karių, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų ir žvalgybos pareigūnų skyrimo į pareigas, perkėlimo į kitas pareigas ir atleidimo iš tarnybos tvarką, netaikomos. 7. Įstatymo projekto9 straipsnyje teikiamo keičiamo statuto563 straipsnio 16 dalyje nustatoma ginkluotųjų pajėgų nario teisė skųsti jam paskirtą drausminę nuobaudą „ per penkias kalendorines dienas nuo dienos, kai buvo raštu įformintas drausminės nuobaudos skyrimas“. To paties straipsnio15 dalyje yra įtvirtinta nuostata, nustatanti, kad „ su skirta drausmine nuobauda ginkluotųjų pajėgų narys supažindinamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą kalendorinę dieną nuo jos skyrimo dienos. Jei dėl vykdomų valstybės ginkluotos gynybos veiksmų šioje dalyje numatytais terminais nėra galimybės supažindinti ginkluotųjų pajėgų narį, jis supažindinamas ne vėliau, kaip kitą dieną atsiradus galimybei jį supažindinti .“ Ši nuostata suponuoja, kad supažindinimas su paskirta nuostata gali įvykti ir vėliau negu16 dalyje nurodytas terminas .
Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti tinkamą teisės įgyvendinimą, svarstytina, ar terminas, per kurį ginkluotųjų pajėgų narys gali apskųsti drausminės nuobaudos skyrimą, neturėtų būti skaičiuojamas nuo supažindinimo su drausmine nuobauda dienos. Kartu pažymėtina, kad iš teikiamų statuto pakeitimų lieka neaišku, nuo kada pradedamas skaičiuoti drausminės nuobaudos galiojimo terminas. 8. Įstatymo projekto
teikiamo keičiamo statuto56
2 dalyje numatyta taisyklė „Jei dėl karo padėties metu susiklosčiusių finansinių aplinkybių ginkluotųjų pajėgų nariui tarnybinis atlyginimas nemokamas, ginkluotųjų pajėgų nariui paskirta drausminė nuobauda – tarnybinio atlyginimo sumažinimas – vykdoma, jam priskaičiuotas tarnybinis atlyginimas sumažinamas atitinkamai jam paskirtos tarnybinio atlyginimo sumažinimo dalies dydžiu“ turėtų būti tikslinama, kad būtų aišku, kaip ir kada turėtų būti vykdoma ši drausminė nuobauda. 9 . Įstatymo projekto 10 straipsnyje reguliuojamas šio įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Jei drausmės pažeidimas padaromas taikos metu, bet paaiškėja karo padėties metu, taip pat, jei drausmės pažeidimas padaromas karo padėties metu, bet paaiškėja atšaukus karo padėtį, drausminė atsakomybė taikoma vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais drausminės atsakomybės taikymą taikos metu“. Šios dalies normą reikėtų tikslinti keliais aspektais. Visų pirma, ją siūlytina įtvirtinti ne kaip vienkartinio pobūdžio taikymą apibrėžiančią taisyklę, o kaip nuolat veikiančią normą keičiamo statuto tekste, nes ji būtų taikoma nuolat, o ne ad hoc .
Iš įstatymo projekto nuostatų neaišku, ar ši norma taikytina tik ginkluotųjų pajėgų nariams karo padėties metu, ar ji taikytina visiems šio įstatymo reguliuojamiems subjektams. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
67
1
06 -16 Nr. XIVP-423(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
1, 2, 5, 8, 14, 20,
1
1Komiteto posėdyje dalyvavo :
komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komiteto nariai: Dainius Gaižauskas, Virgilijus Alekna, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Agnija Tumkevič, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestiniai:
KAM Finansų ir biudžeto departamento direktorė Inga Anuškevičiūtė, KAM Finansų ir biudžeto departamento Finansų politikos skyriaus viršininkė plk. ltn. Svetlana Jasaitienė, KAM Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, KAM Ministro patarėjai plk. Aurelijus Motiejūnas ir Aušra Kudirkaitė; LK Teisės departamento direktorius plk. ltn. Darius Senikas, Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas plk. Algimantas Misiūnas, Gynybos štabo Valdybos viršininkas plk. ltn. Mantas Paškevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-20 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Lietuvos Respublikos L ietuvos kariuomenės drausmės statuto 1, 2, 5, 8, 14, 20,
straipsnių pakeitimo ir statuto I dalies papildymo VII1 skyriumi įstatymo projekto (toliau –įstatymo projektas)1 straipsniu keičiamo statuto (toliau – keičiamas statutas) 1 straipsnyje siūlomoje Lietuvos kariuomenės drausmės statuto santrumpoje žodelio „šis“ siūlytina atsisakyti, nes pačiame žodžių junginyje, kurio santrumpa teikiama, tokio žodžio nėra. Be to, įvardis „šis“ gali būti vartojamas tekste ir nenurodžius jo santrumpoje. Pritarti
Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalies pakeitimą reikėtų tikslinti, nes neaišku, kuris skliausteliuose teikiamas tekstas yra vienos ar kitos šioje dalyje teikiamos formuluotės santrumpa. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar šioje dalyje nurodyti subjektai neturėtų būti įvardinti atskiruose dalies punktuose. Pritarti
Teisės departamentas,
561 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų siūlytina atsisakyti kaip blanketinio pobūdžio nuorodų, nenustatančių naujų taisyklių arba jas tikslinti. Šio straipsnio 1 dalies nuostata, kad karo padėties metu į ginkluotųjų pajėgų narių sąrašą įrašyti ginkluotųjų pajėgų nariai drausminėn atsakomybėn traukiami vadovaujantis šiuo skyriumi nėra tiksli, nes šiame skyriuje teikiamos nuorodos ir į kitų skyrių normas, todėl tokia teisinė konstrukcija gali sukelti praktinio taikymo neaiškumų (čia ir toliau išskirta – mūsų) . Šio straipsnio 2 dalyje taip pat teikiama blanketinio pobūdžio norma.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje dalyje teikiamų nuorodų į kitas statuto normas sąrašas yra baigtinis, tačiau keičiamo statuto562 straipsnio 2 dalyje teikiama nuoroda į nepaminėtus šio statuto 14 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6 punktus, keičiamo statuto 563 straipsnio 3 dalyje teikiamos nuorodos į šio statuto 41 ir 42 straipsnius, keičiamo statuto 563 straipsnio 17 dalyje - į šio statuto I dalies VIII skyriaus nuostatas
Teisės departamentas,
561 straipsnio 3 dalyje skliausteliuose nurodyto institucijų vardinimo siūlytina atsisakyti arba šią dalį tikslinti dviem aspektais: 1) turėtų būti nurodyti pilni institucijų pavadinimai; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra renkama. Šiame kontekste svarstytina, ar keičiamo statuto561 straipsnio 3 dalies formuluotė, kuri kaip valstybės valdžią apibrėžia Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Prezidentą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybę, nesusiaurins atsakomybės taikymo, nes, pavyzdžiui, viešai išreiškus analogiško turinio nesutikimą ar viešai iškėlus politinius reikalavimus kitai valstybės valdžios institucijai, atsakomybė negalėtų būti taikoma. Be to, aptariamoje nuostatoje vartojama formuluotė „politinius pareiškimus, straipsnius ar kalbas“ tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad, tikriausiai drausminės nuobaudos būtų taikomos už čia nurodyto turinio pareiškimus, padarytus abiem formomis (arba raštu, arba žodžiu) ir nepriklausomai nuo konkrečios formos, o žodis „straipsnis“ pagal bendrinę kalbinę reikšmę neapimtų visų rašytinių tekstų (pavyzdžiui, komentaro socialiniame tinkle). Pritarti
Teisės departamentas, 2021-04-20 5.
562 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „ Ginkluotųjų pajėgų nario sulaikymas yra veiksmai, kuriais suvaržoma jo laisvė“. Svarstytina, ar šios nuostatos neatsisakytina kaip perteklinės, nes savaime aišku, kad sulaikymas yra laisvės suvaržymas. Pritarti
Teisės departamentas,
563 straipsnio 7 dalies norma, kurioje numatyta, kad skyrus drausminę nuobaudą – pareigų pažeminimą, ginkluotųjų pajėgų narys atleidžiamas iš einamų pareigų ir paskiriamas į žemesnes pareigas, svarstytina. Atsižvelgiant į tai, kad drausminė nuobauda yra terminuota, svarstytina, ar ją skiriant ginkluotųjų pajėgų karys neturėtų būti laikinai (nustatytam terminui) perkeltas į žemesnes pareigas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo
6 dalyje nustatyta, jog g inkluotųjų pajėgų nariams kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios karių, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų ir žvalgybos pareigūnų skyrimo į pareigas, perkėlimo į kitas pareigas ir atleidimo iš tarnybos tvarką, netaikomos. Pritarti
Teisės departamentas,
statuto563 straipsnio 16 dalyje nustatoma ginkluotųjų pajėgų nario teisė skųsti jam paskirtą drausminę nuobaudą „ per penkias kalendorines dienas nuo dienos, kai buvo raštu įformintas drausminės nuobaudos skyrimas“. To paties straipsnio15 dalyje yra įtvirtinta nuostata, nustatanti, kad „ su skirta drausmine nuobauda ginkluotųjų pajėgų narys supažindinamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą kalendorinę dieną nuo jos skyrimo dienos.
Jei dėl vykdomų valstybės ginkluotos gynybos veiksmų šioje dalyje numatytais terminais nėra galimybės supažindinti ginkluotųjų pajėgų narį, jis supažindinamas ne vėliau, kaip kitą dieną atsiradus galimybei jį supažindinti .“ Ši nuostata suponuoja, kad supažindinimas su paskirta nuostata gali įvykti ir vėliau negu16 dalyje nurodytas terminas . Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti tinkamą teisės įgyvendinimą, svarstytina, ar terminas, per kurį ginkluotųjų pajėgų narys gali apskųsti drausminės nuobaudos skyrimą, neturėtų būti skaičiuojamas nuo supažindinimo su drausmine nuobauda dienos. Kartu pažymėtina, kad iš teikiamų statuto pakeitimų lieka neaišku, nuo kada pradedamas skaičiuoti drausminės nuobaudos galiojimo terminas. Pritarti
Teisės departamentas,
9 straipsnyje teikiamo keičiamo statuto56
2 dalyje numatyta taisyklė „Jei dėl karo padėties metu susiklosčiusių finansinių aplinkybių ginkluotųjų pajėgų nariui tarnybinis atlyginimas nemokamas, ginkluotųjų pajėgų nariui paskirta drausminė nuobauda – tarnybinio atlyginimo sumažinimas – vykdoma, jam priskaičiuotas tarnybinis atlyginimas sumažinamas atitinkamai jam paskirtos tarnybinio atlyginimo sumažinimo dalies dydžiu“ turėtų būti tikslinama, kad būtų aišku, kaip ir kada turėtų būti vykdoma ši drausminė nuobauda. Pritarti
Teisės departamentas, 2021-04-209 . Įstatymo projekto 10 straipsnyje reguliuojamas šio įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas.
Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Jei drausmės pažeidimas padaromas taikos metu, bet paaiškėja karo padėties metu, taip pat, jei drausmės pažeidimas padaromas karo padėties metu, bet paaiškėja atšaukus karo padėtį, drausminė atsakomybė taikoma vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais drausminės atsakomybės taikymą taikos metu“. Šios dalies normą reikėtų tikslinti keliais aspektais. Visų pirma, ją siūlytina įtvirtinti ne kaip vienkartinio pobūdžio taikymą apibrėžiančią taisyklę, o kaip nuolat veikiančią normą keičiamo statuto tekste, nes ji būtų taikoma nuolat, o ne ad hoc . Iš įstatymo projekto nuostatų neaišku, ar ši norma taikytina tik ginkluotųjų pajėgų nariams karo padėties metu, ar ji taikytina visiems šio įstatymo reguliuojamiems subjektams. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam projektui atsižvelgiant į Komiteto siūlymus ir komiteto išvadai. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-05-204 Argumentai:
Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose buvo atlikta ne viena dešimtis tarnybinių patikrinimų dėl karių savanorių galimai padaryto šiurkštaus drausmės pažeidimo, numatyto Kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnio (Kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas) padarymo.
Tarnybiniai patikrinimai pradedami, kai gaunama informacija, jog kariai savanoriai, būdami neblaivūs, padaro įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus (pvz. neblaivūs vairuoja transporto priemones, neblaivūs padaro autoįvykius, sistemingus kelių eismo taisyklių pažeidimus (chuliganiškas vairavimas) ir pan.). Tarnybinio patikrinimo metu beveik visais atvejais buvo nustatoma (ypatingai tais atvejais, kai apie tokius karių savanorių pažeidimus buvo pateikta informacija visuomenės informavimo priemonėse), kad kariai savanoriai padarė kario vardą žeminančią veiką, kad tokia veika buvo akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, buvo akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, buvo griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji buvo sukompromituota, tačiau visais atvejais pabaigus tyrimus, atsižvelgiant į Kariuomenės drausmės statuto 8 straipsnio 2 dalies nuostatą, kariams savanoriams drausminė atsakomybė nebuvo pritaikyta, nes tyrimo metu paaiškėdavo, kad kariai savanoriai šiurkščius drausmės pažeidimus padarydavo būdami ne tarnybos metu. Tokiu atveju nėra įgyvendinama Kariuomenės drausmės statuto 1 straipsnio 1 punkte numatyta šio statuto paskirtis - stiprinti teisėtumą, auklėti karius, kad jie sąžiningai atliktų pareigas, ginti jų teises ir laisves, sudaryti sąlygas karių drausmės pažeidimų prevencijai ir karių drausmei stiprinti. Kariams savanoriams nepritaikius drausminės atsakomybės už jų padarytus drausmės pažeidimus, jie jaučiasi nebaudžiami. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2.
Kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, vykdydami tarnybos užduotis , pagal vado (viršininko) įsakymą atvykę į tarnybos vietą, tiesiogiai vykdydami jiems pavestą užduotį, dalyvaudami karinėse operacijose, pratybose ir mokymuose drausminėn atsakomybėn traukiami tokia pačia tvarka kaip ir profesinės karo tarnybos kariai, atsižvelgiant į turimą kario laipsnį. Už drausmės pažeidimus, numatytus šio statuto 69 straipsnyje, kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai atsako ir tuo atveju, kai juos padaro ne tarnybos metu. Kitais atvejais kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai drausminėn atsakomybėn traukiami tokia pačia tvarka kaip ir atsargos kariai.“
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-05-209 Argumentai: Tikslinga projekto nuostatą patikslinti, kad skundžiamas gali būti ir 2 (skundas patenkintas iš dalies) ir 3 p. (skundas atmestas) nurodytas sprendimas. Pasiūlymas: Pakeisti ir 9 straipsnį, kuriuo keičiamas 563 straipsnis išdėstyti taip: „ 563 straipsnis. Drausminės nuobaudos ir jų skyrimas
1Paaiškėjus drausmės pažeidimui,
ginkluotųjų pajėgų nariui skiriama viena iš šių drausminių nuobaudų:
1) papeikimas;
2) tarnybinio atlyginimo sumažinimas;
tarnybos užduotys (ši drausminė nuobauda neskiriama ginkluotųjų pajėgų vadui);
4) pareigų pažeminimas;
5) kario laipsnio pažeminimas;
6) puskarininkio, jaunesniojo, vyresniojo karininko ar generolo (admirolo) laipsnio atėmimas (toliau – laipsnio atėmimas). 2. Ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo, gavęs informaciją apie galimai padarytą drausmės pažeidimą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą kalendorinę dieną, privalo pareikalauti ginkluotųjų pajėgų nario paaiškinimo. Ginkluotųjų pajėgų narys per tris kalendorines dienas nuo pareikalavimo dienos gali pateikti paaiškinimą. 3.
vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ginkluotųjų pajėgų nario paaiškinimo pateikimo dienos, o jeigu paaiškinimas nebuvo pateiktas, nuo dienos, iki kurios ginkluotųjų pajėgų narys galėjo pateikti paaiškinimą, skiriamos drausminės nuobaudos, nustatytos šio straipsnio 1 dalyje, nustatomas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos drausminės nuobaudos dydis, taip pat terminas, nustatytas šio straipsnio 6, 11 ir 12 dalyse, įvertinus:
1) padaryto drausmės pažeidimo pobūdį;
2) kaltės formą;
3) pažeidėjo asmenybę;
4) drausminę atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nustatytas šio statuto 41 straipsnyje, ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas šio statuto 42 straipsnio 1 dalies 4–7 punktuose. 4. Kai paaiškėja, kad drausmės pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, drausminės atsakomybės taikymo procesas sustabdomas ir ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo, turintis teisę skirti drausminę nuobaudą, turimą informaciją perduoda tirti kompetentingai institucijai. Drausminės atsakomybės taikymo procesas sustabdomas ir tuo atveju, kai paaiškėja, kad dėl šios ginkluotųjų pajėgų nario veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą arba pasibaigia baudžiamasis procesas, ginkluotųjų pajėgų vado ar jo įgalioto asmens, turinčio teisę skirti drausminę nuobaudą, sprendimu drausminės atsakomybės taikymo procesas atnaujinamas, nustatant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą, arba nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad ginkluotųjų pajėgų narys nepadarė drausmės pažeidimo ar atsirado kitos aplinkybės, dėl kurių negalima ar netikslinga skirti jam drausminę nuobaudą. 5. Papeikimas yra švelniausia drausminė nuobauda, o laipsnio atėmimas – griežčiausia drausminė nuobauda, kuriomis neigiamai įvertinamas ginkluotųjų pajėgų nario padarytas drausmės pažeidimas. 6. Tarnybinis atlyginimas gali būti sumažintas ne daugiau kaip trečdaliu ir ne ilgiau kaip trims mėnesiams.
Sumažinus tarnybinį atlyginimą, likusi jo dalis turi būti ne mažesnė kaip viena minimalioji mėnesinė alga. 7. Skyrus drausminę nuobaudą – pareigų pažeminimą, ginkluotųjų pajėgų narys drausminės nuobaudos galiojimo terminui paskiriamas į žemesnes pareigas. 8. Kario laipsnis žeminamas tik vienu laipsniu. 9. Skyrus drausminę nuobaudą – laipsnio atėmimą, ginkluotųjų pajėgų nariui suteikiamas pirmasis kareivio ar jūreivio laipsnis. 10. Pažeminus kario laipsnį ar atėmus laipsnį ginkluotųjų pajėgų narys perkeliamas į pareigas, atitinkančias kario laipsnį. 11. Papildomos tarnybos užduotys skiriamos ne ilgesniam kaip trisdešimties parų laikotarpiui. 12. Šio straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytos drausminės nuobaudos gali būti skiriamos ne trumpesniam kaip vieno mėnesio ir ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui. 13. Drausminė nuobauda neskiriama, jeigu nuo drausmės pažeidimo padarymo praėjo vieni metai. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka drausminės atsakomybės taikymo procesas sustabdytas ir pradėtas baudžiamasis procesas, vienų metų senaties terminas sustabdomas iki to laiko, kol bus baigtas baudžiamasis procesas ir prokuroras ar teismas priims atitinkamą sprendimą, o nuo atitinkamų sprendimų priėmimo dienos senaties terminas atnaujinamas. 14. Drausmines nuobaudas skiria, jų vykdymą sustabdo ir atnaujina, drausminės atsakomybės taikymo procesą sustabdo, jį atnaujina ginkluotųjų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo kariuomenės vado nustatyta tvarka. Pulkininkams (jūrų kapitonams), generolams (admirolams) drausminę nuobaudą – laipsnio atėmimą, laipsnio pažeminimą skiria Respublikos Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.
Ginkluotųjų pajėgų vadui papeikimą, tarnybinio atlyginimo sumažinimą ar kario laipsnio pažeminimą skiria Respublikos Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, pareigų pažeminimą ar laipsnio atėmimą – Respublikos Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Seimo pritarimu. 15. Su skirta drausmine nuobauda ginkluotųjų pajėgų narys supažindinamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą kalendorinę dieną nuo jos skyrimo dienos. Jeigu dėl vykdomų valstybės ginkluotos gynybos veiksmų šioje dalyje numatytais terminais nėra galimybės supažindinti ginkluotųjų pajėgų narį su jam skirta drausmine nuobauda, jis supažindinamas ne vėliau kaip kitą dieną nuo šios galimybės atsiradimo dienos. 16. Jeigu ginkluotųjų pajėgų narys nesutinka su šio statuto nustatyta tvarka ginkluotųjų pajėgų vado įgalioto asmens paskirta drausmine nuobauda, jis turi teisę per penkias kalendorines dienas nuo dienos, kai buvo supažindintas su paskirta ir raštu įforminta drausmine nuobauda, pateikti skundą drausminę nuobaudą skyrusio ginkluotųjų pajėgų vado įgalioto asmens tiesioginiam vadui per drausminę nuobaudą skyrusį ginkluotųjų pajėgų vado įgaliotą asmenį. Ginkluotųjų pajėgų vado įgaliotas asmuo, priėmęs sprendimą skirti drausminę nuobaudą, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas nuo skundo gavimo dienos skundą ir visą turimą informaciją pateikia savo tiesioginiam vadui. Drausminę nuobaudą skyrusio ginkluotųjų pajėgų vado įgalioto asmens tiesioginis vadas įvertina skunde pateiktas aplinkybes ir priima vieną iš šių sprendimų:
1) patenkina skundą;
2) patenkina skundą iš dalies;
3) atmeta skundą. 17 .
1
7. Ginkluotųjų pajėgų vado ar Respublikos Prezidento – vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą, taip pat tiesioginio vado priimtas sprendimas, nurodytas šio straipsnio 16 dalies 2 ar 3 punkte, gali būti skundžiamas administraciniam teismui.“
3Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2021-05-2010 Pasitaiko, kad aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai į mokymus ir pratybas atvyksta neblaivūs, taip pat nustatomas jų neblaivumas ir mokymų ir pratybų metu. Tokia veika aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys pažeidžia Kariuomenės drausmės statuto 67 str. dispoziciją, jam taikomos šiame straipsnyje nustatytos drausminės nuobaudos: papildomos tarnybos užduotys arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis. Tačiau dėl aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių mokymo organizavimo specifikos, dažniausiai tai iki 3 savaičių trukmės intensyvūs mokymai, Kariuomenės drausmės statute numatytos galimos skirti drausminės nuobaudos neturi adekvataus auklėjimo poveikio. Tai yra drausminę nuobaudą - papildomos tarnybos užduotys dėl mokymų intensyvumo nėra galimybių įvykdyti, uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos - neaktuali, nes aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai visą tarnybos laiką tarnauja kareivinių rėžimu, karinio laipsnio pažeminimas neaktuali, nes dauguma karių turi žemiausią karinį laipsnį – jaunesniojo eilinio. Nebuvimas tinkamų įrankių užtikrinti karių drausmę turi didelę neigiamą reikšmę visam mokymuose dalyvaujančiam padaliniui, jo valdymui, todėl siūlytina numatyti papildomą drausminę nuobaudą – tarnybinio atlyginimo sumažinimas. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “1.
Jeigu karys tarnybos metu yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengia teisės aktų nustatyta tvarka tikrintis, arba atsisako medicininės apžiūros asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kai siekiama nustatyti, ar karys yra blaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus atvejus, kai asmuo pats teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra, jeigu karys vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamos papildomos tarnybos užduotys arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas (aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariui) , arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos karys už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos; kariūnas už tokią veiką pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.“
8Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Pocius, D. Gaižauskas. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas