Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 17 ir 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 9 ) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą kuri sudaryta nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. , ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 300 –40 procentų darbingumo dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0 – 40 procentų darbingumo lygis) , arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas su negalia , kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ( iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis) , taip pat nutraukus tokią sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 300 –40 procentų darbingumo dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0 – 40 procentų darbingumo lygis) , arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas su negalia , kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ( iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ;“. 2 .
2Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 91 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9 1 ) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2013 m. sausio 1 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) , yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 300 –40 procentų darbingumo dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0– 40 procentų darbingumo lygis) , arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas su negalia , kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ( iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis) , taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 300 –40 procentų darbingumo dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0– 40 procentų darbingumo lygis) , arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas su negalia , kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ( iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ;“.
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 91 punktą ir jį išdėstyti taip: „9 1 ) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2013 m. sausio 1 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) , yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 300 –40 procentų darbingumo dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0– 40 procentų darbingumo lygis) , arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas su negalia , kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ( iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis) , taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 300 –40 procentų darbingumo dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0– 40 procentų darbingumo lygis) , arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas su negalia , kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ( iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ;“. 3 .
3. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16 ) pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 300 –40 procentų darbingumo dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–
, taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir pensijų išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų;“. 4 . Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 161 punktą ir jį išdėstyti taip: „161 ) iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį šios sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 300 –40 procentų darbingumo dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–
, taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai;“. 2 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .
Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, taikomas tokia tvarka:1 ) MNPD negali būti didesnis negu 8 964 eurai, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos;2 ) kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršija
eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 8 964
0,49 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių);3 ) kai GMP viršija
eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 – 0,18 × (GMP – 12 × 642).“
2. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:1 ) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 747 eurai;2 ) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, tačiau neviršija
eurų, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 747 – 0,5 0,49 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis);3 ) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija
eurus, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 642).“
3. Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų
darbingumo dalyvumo lygis , arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0
arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra
.
Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo dalyvumo lygis , arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis arba vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis), arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 1 057 eurai . Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. ir taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 2 . Centrinis mokesčių administratorius iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-4225(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 17 ir 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 9 ) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą kuri sudaryta nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. , ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 300 –40 procentų darbingumo dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0 – 40 procentų darbingumo lygis) , arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas su negalia , kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ( iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis) , taip pat nutraukus tokią sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojas yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 300 –40 procentų darbingumo dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0 – 40 procentų darbingumo lygis) , arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas su negalia , kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ( iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ;“. 2 .
2Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 91 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9 1 ) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2013 m. sausio 1 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) , yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 300 –40 procentų darbingumo dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0– 40 procentų darbingumo lygis) , arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas su negalia , kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ( iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis) , taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 300 –40 procentų darbingumo dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0– 40 procentų darbingumo lygis) , arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas su negalia , kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ( iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ;“.
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 91 punktą ir jį išdėstyti taip: „9 1 ) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, kuri sudaryta nuo 2013 m. sausio 1 d. ir kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) , yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 300 –40 procentų darbingumo dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0– 40 procentų darbingumo lygis) , arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas su negalia , kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ( iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis) , taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 300 –40 procentų darbingumo dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0– 40 procentų darbingumo lygis) , arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas su negalia , kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ( iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ;“. 3 .
3. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16 ) pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 300 –40 procentų darbingumo dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–
, taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir pensijų išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs 55 metų;“. 4 . Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 161 punktą ir jį išdėstyti taip: „161 ) iš pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jeigu pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį šios sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 300 –40 procentų darbingumo dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0–
, taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir išmoką gaunančiam pensijų fondo dalyviui iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai;“. 2 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .
Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, taikomas tokia tvarka:1 ) MNPD negali būti didesnis negu 8 964 eurai, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos;2 ) kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, tačiau neviršija
eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 8 964
0,49 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių);3 ) kai GMP viršija
eurų per metus, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas MNPD = 4 800 – 0,18 × (GMP – 12 × 642).“
2. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:1 ) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 747 eurai;2 ) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, tačiau neviršija
eurų, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 747 – 0,5 0,49 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis);3 ) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija
eurus, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 400 – 0,18 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 642).“
3. Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų
darbingumo dalyvumo lygis , arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 0
arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra
.
Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo dalyvumo lygis , arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, (iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis arba vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis), arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 1 057 eurai . Atsiradus arba pasibaigus teisei į šioje dalyje nurodytą mėnesio NPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. ir taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 2 . Centrinis mokesčių administratorius iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – GPM įstatymo projektas) parengtas siekiant patikslinti formulę, pagal kurią apskaičiuojamas taikytinas neapmokestinamas pajamų dydis (toliau – NPD), atsižvelgiant į nuo 2025 m. sausio 1 d. didėsiančią minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), į kurią yra referuojama minėtoje NPD apskaičiavimo formulėje. Kartu siekiama išlaikyti didesnio NPD taikymo uždirbantiems iki maždaug vieno vidutinio darbo užmokesčio tęstinumą. GPM įstatymo projektu taip pat siekiama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimais, kuriais nuo 2024 m. sausio 1 d. pakeistos asmens su negalia darbingumą apibrėžiančios sąvokos, kurios vartojamos ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. GPM įstatymo projektu siūloma suderinti atitinkamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatose vartojamas sąvokas su Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme vartojamomis sąvokomis. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė, tel. 8 5 239 0151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus ( skyriaus vedėja Jurgita Lisauskienė, tel. 8 5 239 0269, el. paštas [email protected] ) vyriausioji specialistė Rasa Totoraitė (tel. 8 5 239 0069, el. paštas [email protected] ); Finansų politikos departamento (direktorius Irmantas Mikulėnas, tel. 8 5 219 9342), Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vedėja Eglė Bajorinienė (tel. 8 5 219 9377, el. p. [email protected] ). 3 .
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad apmokestinant pajamas iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių taikomas maksimalus mėnesio NPD, kai mėnesio pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), galiojusios kalendorinių metų sausio 1 d. Gyventojams, kurių mėnesio pajamos viršija minimalią mėnesinę algą, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal nustatytas NPD apskaičiavimo formules, kurių taikymas užtikrina nuoseklų taikomo NPD mažėjimą augant gyventojo pajamoms. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme vartojamos sąvokos, apibrėžiančios asmenį su negalia. Šios sąvokos nėra suderintos su A smens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme vartojamomis sąvokomis, išskyrus nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio nuostatas, kurios buvo patikslintos priėmus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12-1 straipsniu įstatymą. 4 . Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma koreguoti taikytino NPD apskaičiavimo formulę, kuri būtų taikoma nuo 2025 m., atsižvelgiant į 2025 m. didėsiantį MMA. Taikomo NPD apskaičiavimo formulė Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra sukonstruota taip, kad maksimalus taikytinas NPD (net jo nepadidinus) turi būti taikomas iki tuo metu galiojančio MMA, o pajamoms viršijus MMA, taikomas NPD nuosekliai mažėja, atsižvelgiant į gaunamų pajamų dydį. Kadangi MMA 2025 m. didės nuo 924 eurų iki 1 038 eurų, nekeičiant taikomo NPD apskaičiavimo formulės susidarytų situacija, kai 2 167 eurų per mėnesį uždirbančiajam gyventojui būtų taikomas 182,5 euro NPD, o 2 168 eurų per mėnesį uždirbančiajam – jau tik 125,3 euro NPD.
Siekiant išvengti tokio lūžio susiformavimo, o taip pat išlaikant didesnio NPD taikymo uždirbantiems iki maždaug 1 vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) tęstinumą, turi būti atlikta techninė taikomo NPD apskaičiavimo formulės korekcija. Siūlomi NPD pakeitimai 2025 metams pateikiami grafike. Be to, atsižvelgiant į Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus, kuriais nuo 2024 m. sausio 1 d. keičiamos šiame įstatyme vartojamos sąvokos, GPM įstatymo projektu siūloma suderinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnių nuostatas su minėtame įstatyme vartojamomis sąvokomis, apibrėžiančiomis asmenis su negalia. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymų projektus, įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma
8. Įstatymų projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10 .
10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektais neapibrėžiama naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 11 . Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES teisei Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, ES dokumentams. 12 . Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus GPM įstatymo projektą, turės būti pakeistas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (rengėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Patikslinus formulę, pagal kurią apskaičiuojamas taikytinas NPD, ir išlaikant didesnio NPD taikymą uždirbantiems iki maždaug 1 VDU, preliminariu skaičiavimu, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks apie 94,7 milijono eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Vertinimų negauta. 15 .
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Neapmokestinamasis pajamų dydis“, „gyventojų pajamų mokestis“. 16
. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai ––––––––––––––––––––––––
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 17 ir 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2024-10-17 Nr. XIVP-4225 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto pavadinime vietoj žodžio „STRAIPSNIO“ rašytinas žodis „STRAIPSNIŲ“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 17 ir 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2024-11-26 Nr. XIVP-422 5(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected]