2025
2024 m. d. Nr. Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones poveikio pasaulio ekonomikai, išaugusios geopolitinės įtampos lieka poreikis toliau stiprinti Lietuvos Respublikos saugumą, padėti Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą,
taip pat įvertindamas tai, kad Lietuvos Respublikai gali kilti papildomų ir biudžeto sudarymo metu neapibrėžtų finansinių įsipareigojimų dalyvaujant Europos Sąjungos ir tarptautinėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose, įskaitant iniciatyvas, kuriomis prisidedama prie Tarptautiniam valiutos fondui suteikto finansinio užtikrinimo dėl Ukrainos įsipareigojimų Tarptautiniam valiutos fondui vykdymo ir pagalbos Ukrainai teikimo, kaip nurodyta 2023 m. liepos 12 d. Didžiojo septyneto (G7) jungtinėje deklaracijoje dėl pagalbos Ukrainai, prie kurios yra prisijungusi ir Lietuvos Respublika; atsižvelgdamas į tai, kad 2025 metais visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bus taikomas Stabilumo ir augimo paktas – 2024 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1263
dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 ; įvertindamas poreikį valdžios sektoriaus skolą vidutiniu laikotarpiu išlaikyti apdairaus lygio, o valdžios sektoriaus deficitą žemiau 3 procentų bendrojo vidaus produkto ribos, kaip nustatyta 2024 m. birželio 19 d. Tarybos rekomendacijoje dėl Lietuvos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos , priima šį įstatymą.
greguoto asignavimų limito patvirtinimas Šiuo įstatymu patvirtinama:1
) agreguotos Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų konsoliduotojo biudžeto pajamos – 30 211 285 tūkst. eurų 2025 metams, 32 177 089 tūkst. eurų 2026 metams ir 33 972 430 tūkst. eurų 2027 metams (1 priedas);2 ) 2025–2027 metų agreguotas asignavimų limitas – 34 518 850 tūkst. eurų 2025 metams, 35 985 409 tūkst. eurų 2026 metams ir 36 576 325 tūkst. eurų 2027 metams (1 priedas).
Šiuo įstatymu patvirtinama:1 ) Lietuvos Respublikos 2025 metų valstybės biudžeto pajamos – 17 978 765
tūkst. eurų (įskaitant 2 445 930 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) (2 priedas);2 ) Lietuvos Respublikos 2025
metų valstybės biudžeto asignavimai. Lietuvos Respublikos 2025 metų valstybės biudžeto asignavimai – 23 099 916 tūkst. eurų (įskaitant 3 587 900 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija 2025 metų valstybės biudžeto pajamas 5 121 151 tūkst. eurų. Lietuvos Respublikos 2026 metų valstybės biudžeto asignavimai – 23 662 587 tūkst. eurų, 2027 metų – 23 484 994 tūkst. eurų (3 priedas);3
) biudžetinių įstaigų, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos, 2025 metų pajamos – 549 894 tūkst. eurų (4 priedas).
1 . Šiuo įstatymu numatomas Lietuvos Respublikos 2025 metų savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, (toliau – gyventojų pajamų mokestis), – kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (5 priedas).
2. Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2025 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:1
) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, (toliau – gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į Lietuvos Respublikos konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 50,64 procento, iš jos pastovioji dalis – 43,62 procento, kintamoji dalis – 7,02 procento;2 ) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama šio įstatymo 5 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos perveda savivaldybei lėšas iš sumokėto gyventojų pajamų mokesčio;3
) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti: a ) Vilniaus miesto savivaldybei – 64,53 procento; b ) Kauno miesto savivaldybei – 85,69 procento; c ) Neringos savivaldybei – 30,43 procento; d ) Palangos miesto savivaldybei – 93,49 procento; e ) Kauno rajono savivaldybei – 83,54 procento; f ) Klaipėdos rajono savivaldybei – 97,08 procento; g ) Trakų rajono savivaldybei – 95,35 procento; h ) Vilniaus rajono savivaldybei – 79,09 procento; i ) visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;4 ) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 2 088 680 tūkst. eurų (6 priedas).3
. Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.
1. Šio įstatymo 6 priede nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai šio įstatymo 6 priede nurodytas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams
per 5 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms, nustato dotacijų panaudojimo 2025 metais tikslus, jų stebėsenos rodiklius, siektinas reikšmes ir apie tai praneša atitinkamoms savivaldybėms.
2. V alstybės biudžeto asignavimų valdytojai paskirsto savivaldybėms savo asignavimų dalį (įskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), kuri numatyta jų asignavimuose kaip valstybės biudžeto dotacija savivaldybių biudžetams valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. V alstybės biudžeto asignavimų valdytojai praneša savivaldybėms joms paskirstytų valstybės biudžeto dotacijų paskirtį bei sumas.
3. V alstybės biudžeto
asignavimų valdytojai paskirstytas valstybės biudžeto dotacijas perveda savivaldybėms, atsižvelgdami į lėšų poreikį, o dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos sumokėti už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes.
4. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į valstybės biudžeto dotacijas, skirtas joms, kaip nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.
5. Gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas savivaldybės grąžina valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį, kuri bus naudojama projektams vykdyti.
Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą:1 ) Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2025 metų valstybės biudžeto asignavimus perskirsto tarp: a ) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą; b ) valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai;2 )
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2025 metų valstybės biudžeto asignavimus perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.
2025 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ir sudaro 703,6 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.
2025 metų valstybės biudžeto įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti
2025 metų valstybės biudžeto įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudaro 3 436 075 tūkst. eurų, iš jų 39 880 tūkst. eurų valstybės biudžeto 2022 metų įsiskolinimui padengti .
alstybinių pensijų indeksavimas ir valstybinių pensijų bazė 2025 metų valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,0175, valstybinių pensijų bazės dydis – 73,62 euro.
2025 metų valstybės biudžeto papildoma pensijos įmoka į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 30,33 euro per mėnesį. 2025 metų valstybės biudžeto papildoma pensijos įmoka į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 30,33 euro per mėnesį.
Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai 2025 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:1 ) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra 2025 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 449 900 tūkst. eurų. Į valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų „Moody’s“, „Standard & Poor’s“ ir „Fitch Ratings“ ;
2 ) dėl paskolų, naudojamų investicijų projektams finansuoti ir (arba) Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra 2025 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 332 175 tūkst. eurų ;3 ) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra 2025 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 149 000 tūkst. eurų. Per 2025 metus naujų pasirašytų valstybės remiamų paskolų suma negali viršyti 29 000 tūkst. eurų ;4 )
dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra 2025 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 25 000 tūkst. eurų ;5 ) dėl paskolų ar ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių lėšos skiriamos investicijoms į Lietuvos Respublikoje kuriamą gynybos ir saugumo pramonę.
Bendra 2025 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 54 500 tūkst. eurų.
2025 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) 5 952 903
tūkst. eurų.
1. Centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę, Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytą draudimo įmonę ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytus subjektus), turinčių teisę skolintis, 2025 metais pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2025 ir ankstesniais metais pasirašytas sutartis limitas (toliau – centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limitas) – 378 995 tūkst. eurų. Į centrinės valdžios sektoriaus subjektų skolinimosi limitą neįtraukiami skoliniai įsipareigojimai, kurie prisiimami ir įvykdomi tais pačiais biudžetiniais metais ir (arba) skirti ankstesniems skoliniams įsipareigojimams refinansuoti.2
. 2025 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 51 500 tūkst. eurų. 2025 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2025 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 41 200 tūkst. eurų .
1 . Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiamos teisės:1
) paskirstyti pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) (toliau šiame punkte – projektai) Valstybės investicijų 2025 metų programoje numatytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas, esant papildomų lėšų poreikiui ir (ar) sutaupytoms lėšoms, – perskirstyti Valstybės investicijų 2025 metų programoje valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas projektams įgyvendinti tarp investavimo sričių, prireikus tarp valstybės veiklos sričių, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų, jų programų ir projektų pagal Valstybės investicijų 2025 metų programoje numatytą paskirtį;2
) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (ar) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo valstybės biudžeto asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal finansines priemones, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų naudojimą;3 )
perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų atsiradimo;4 ) skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų 20 000 tūkst. eurų magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena rekonstravimo, kapitalinio remonto darbams finansuoti, 20 000 tūkst. eurų žvyrkeliams asfaltuoti, netaikant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų procentinių dydžių;5
) Teisėjų tarybos teikimu 2 kartus per metus perskirstyti šio įstatymo 3 priede teismams numatytus 2025 metų valstybės biudžeto asignavimus tarp teismų atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis (ši nuostata netaikoma Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui).
2. Šio įstatymo 6 priede nurodytiems valstybės biudžeto asignavimų valdytojams suteikiama teisė perskirstyti valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas tarp savivaldybių ir tarp specialių tikslinių dotacijų, nurodytų šio įstatymo 6 priede, esant papildomų lėšų poreikiui ar sutaupytoms lėšoms, – dotacijas atitinkamai didinti ar mažinti.
3. Finansų ministerijai suteikiamos teisės:1
) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 18 straipsnių nuostatos, šiems tikslams: a ) su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmo kėti; b ) su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamų priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms (išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis apmokamas išlaidas) apmokėti; c ) nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; d ) nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; e
) Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti (įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose); f ) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos reikmėms (įskaitant karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūrą, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus) ir kapitalo investicijoms į Lietuvos Respublikoje kuriamą gynybos pramonę finansuoti; g
) išlaidoms, susijusioms su Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigados dislokavimu nuolatiniam buvimui Lietuvos Respublikoje, apmokėti; h ) valstybės rezervo ir (arba) Vyriausybės rezervo lėšomis finansuojamoms išlaidoms apmokėti (kai valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų nepakanka); i
) išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose ginant Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesus (įskaitant dalyvavimą arbitražų, ikiteisminių derybų, taikinimo ar mediacijos procesuose, teisinių išvadų ginčo klausimais parengimą ir kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu), taip pat atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose kitais klausimais, apmokėti; y ) smurtiniais nusikaltimais padarytai turtinei ir (arba) neturtinei žalai kompensuoti ir kompensuoti avansu (kai nepakanka Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų); j )
išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu Europos Sąjungos ir tarptautinėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose (įskaitant iniciatyvas, kuriomis prisidedama prie Tarptautiniam valiutos fondui suteikto finansinio užtikrinimo dėl Ukrainos įsipareigojimų Tarptautiniam valiutos fondui vykdymo ir pagalbos Ukrainai teikimo, kaip nurodyta 2023 m. liepos 12 d. Didžiojo septyneto (G7) jungtinėje deklaracijoje dėl pagalbos Ukrainai), taip pat dvišalėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose, apmokėti; k ) pagalbai Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, teikti; l
) Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nustatytai geležinkelių transporto eismo saugai esamoje viešojoje geležinkelių infrastruktūroje ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose užtikrinti, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nepakanka finansinių išteklių dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą nutrūkus krovinių srautui ar verslo santykiams; m ) valstybinės reikšmės tranzitinio eismo keliams (aplinkkeliams) ir kelio statiniams (tiltams, viadukams) valstybinės reikšmės keliuose projektuoti, tiesti, statyti, rekonstruoti ir remontuoti; n
) socialinei globai asmenims su sunkia negalia pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą teikti ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijoms pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą mokėti (kai nepakanka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai patvirtintų asignavimų);2 ) leisti įmokėtų į valstybės biudžetą biudžetinių įstaigų pajamų, gautos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos laikinai laisvas lėšas grąžintinai naudoti valstybės biudžeto reikmėms ir valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti užtikrinant, kad programų asignavimų dalis, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama bei biudžetinių įstaigų pajamos, būtų finansuojama laiku ;3
) kompensuoti Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidas iš savo asignavimuose šiam tikslui numatytų lėšų ir įmokėtas į valstybės biudžetą, bet nepanaudotas šiam tikslui skirtas Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;4 ) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, skirtas tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, finansų ministro nustatyta tvarka atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus bei Valstybės duomenų agentūros paskelbtą tikinčiųjų skaičių.4
. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų investuotojams, vykdant įsipareigojimus, nustatytus investicijų sutartyse, sudarytose vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
5. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų (suderinus su Finansų ministerija) :1 ) Krašto apsaugos ministerijos tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti – turtui įsigyti mažinant asignavimus į Valstybės investicijų 2025 metų programą įtrauktiems investicijų projektams
(investicijų projektų įgyvendinimo programoms), jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;2 ) strateginėms ir neliečiamosioms atsargoms kaupti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas panaudojant 2024 metais nepanaudotus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 18 straipsnio nuostatos;3 ) savivaldybėms – privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti.
6. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai suteikiama teisė
iš savo asignavimų skirti lėšų savivaldybių viešosioms bibliotekoms knygoms ir kitiems dokumentams įsigyti ir pervesti jas savivaldybėms kas ketvirtį lygiomis dalimis .
7. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų:1 ) aukštosioms mokykloms – studentų, 2025 metais priimamų studijuoti pagal trumposios, pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų programas, studijų išlaidoms apmokėti;2
) savivaldybėms ir valstybinėms mokykloms, vykdančioms ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, – valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagoginio personalo (mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas) optimizavimo ir atnaujinimo išlaidoms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka apmokėti ;3
) savivaldybėms – savivaldybių švietimo įstaigų pedagogų, vykdančių neformalųjį vaikų švietimą, darbo užmokesčiui padidinti, profesinio orientavimo išlaidoms, socialinę riziką patiriančių vaikų, kuriems skirtas privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ugdymo, maitinimo ir vežiojimo išlaidoms, taip pat neformaliojo vaikų švietimo teikėjų, išskyrus bendrojo ugdymo mokyklas, patirtoms neformaliojo vaikų švietimo išlaidoms apmokėti;4 ) valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms – šių institucijų tinklui optimizuoti, mokslo ir studijų kokybei ir prieinamumui bei mokslo ir studijų personalo darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti;5 ) savivaldybėms ir (arba) valstybės biudžeto asignavimų valdytojams –
Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigados narių šeimų narių ugdymo pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas sąlygų sudarymo (įskaitant infrastruktūrą), ugdymo, švietimo, kitoms su švietimu susijusioms reikmėms finansuoti.8 . Kultūros ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų užsienio subjektams Lietuvos diasporos organizacijų ir įstaigų bendruomeniškumui skatinti, kultūros, švietimo veiklai vykdyti, įskaitant turto įsigijimą ir infrastruktūros šiai veiklai vykdyti gerinimą.
Šiuo įstatymu patvirtinama Valstybės investicijų 2025 metų programa (7 priedas).
2025 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmata (8 priedas).
Šiuo įstatymu patvirtinama 2025 metų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmata (9 priedas).
metais valstybės veiklos srityse siekiamų 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytų pažangos uždavinių stebėsenos rodiklių reikšmių patvirtinimas Šiuo įstatymu patvirtinamos 2025
metais valstybės veiklos srityse siekiamų 2021
(10 priedas).
1. Nustatomas ne blogesnis negu –3,0 procentų bendrojo vidaus produkto 2025 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklis.2 . Vidutiniu laikotarpiu valdžios sektoriaus balansas bus gerinamas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
2025 –2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo1 priedas AGREGUOTOS LIETUVOS RESPUBLIKOS 2025–2027 METŲ KONSOLIDUOTOJO BIUDŽETO PAJAMOS IR 2025–2027 METŲ AGREGUOTAS ASIGNAVIMŲ LIMITAS Tūkst. Eur Agreguotos konsoliduotojo biudžeto pajamos /agreguotas asignavimų limitas 2025 m. 2026 m. 2027 m. BIUDŽETŲ PAJAMOS (pinigų principu), iš jų:
Valstybės biudžeto pajamos
Savivaldybių biudžetų pajamos 6 679 305 7 021 743 7 291 781 iš jų dotacijos iš valstybės biudžeto 2 524 779 2 584 264 2 599 934 Valstybės socialinių fondų pajamos, iš jų: 8 763 275 9 428 554 10 121 207 Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos 8 654 053 9 312 668 9 999 985 iš jų iš valstybės biudžeto gaunamos lėšos 3 438 344 3 760 521 4 157 830 Garantinio fondo pajamos 53 887 56 944 59 305 Ilgalaikio darbo išmokų fondo pajamos 55 335 58 942 61 917 Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos 3 939 769 4 209 998 4 491 115 iš jų iš valstybės biudžeto gaunamos lėšos 1 186 706 1 288 487 1 426 754
Valstybės biudžetui tenkanti asignavimų limito dalis 23 099 916
23 662 587 23 484 994 Savivaldybių biudžetams tenkanti asignavimų limito dalis 6 679 305 7 021 743 7 291 781 iš jos dotacijos iš valstybės biudžeto 2 524 779 2 584 264 2 599 934 Valstybės socialiniams fondams tenkanti asignavimų limito dalis, iš jo: 7 949 689 8 724 353 9 492 953 Valstybinio socialinio draudimo fondui tenkanti asignavimų limito dalis 7 906 367 8 671 341 9 428 653 iš jos iš valstybės biudžeto gaunamos lėšos 3 438 344 3 760 521 4 157 830 Garantiniam fondui tenkanti asignavimų limito dalis 28 353 36 284 45 785 Ilgalaikio darbo išmokų fondui tenkanti asignavimų limito dalis 14 969 16 728 18 515 Privalomojo sveikatos draudimo fondui tenkanti asignavimų limito dalis 3 939 769 4 209 998 4 491 115 iš jos iš valstybės biudžeto gaunamos lėšos 1 186 706 1 288 487
Lietuvos Respublikos 2025 –2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo
Pajamos Iš viso PAJAMOS 15 435 923 MOKESČIAI 14 730 770 Pajamų ir pelno mokesčiai 5 376 799 Gyventojų pajamų mokestis 3 389 189 Pelno mokestis 1 880 610 Laikinasis solidarumo įnašas 107 000 Turto mokesčiai 15 000 Nekilnojamojo turto mokestis 15 000 Prekių ir paslaugų mokesčiai 9 218 971 Pridėtinės vertės mokestis 6 831 868 Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą 34 425 Akcizai 2 181 097 Loterijų ir lošimų mokesčiai 76 500 Transporto priemonių mokesčiai 61 967 Mokesčiai už aplinkos teršimą 33 114
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 120 000 KITOS PAJAMOS 705 153 Turto pajamos 265 876 Palūkanos už paskolas 29 726 Palūkanos už indėlius, depozitus, sąskaitų likučius ir vertybinius popierius 61 255 Lietuvos banko pelno įmokos 14 000 Dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos 131 561 Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius 25 122 Angliavandenilių išteklių mokestis 1 523 Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise 2 689 Pajamos už prekes ir paslaugas 295 509 Biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas 119 340 Pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą 3 066 Konsulinis mokestis 15 501 Žyminis mokestis 13 712 Rinkliavos 62 632 Kitos pajamos 81 258 Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų 100 336
Kitos neišvardytos pajamos 43 432 SANDORIŲ DĖL MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO REALIZAVIMO, FINANSINIO TURTO SUMAŽĖJIMO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMO PAJAMOS 96 912 Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos 95 258 Žemės realizavimo pajamos 19 323 Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos 75 935 Finansinio turto sumažėjimo pajamos (finansinio turto pardavimo pajamos /grįžusios finansinės investicijos) 1 654 Akcijos ir kitos gautinos sumos 1 654 IŠ VISO 15 532 835 Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos 2 445 930 IŠ VISO 17 978 765 Lietuvos Respublikos 2025 –2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo
Tūkst. Eur Valstybės veiklos sritys /valstybės biudžeto asignavimų valdytojai 2025 m. 2026 m. 2027 m.
267 974 264 050 275 545 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 9 058 9 116 8 921 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija 53 719 56 659 55 413 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 10 074 9 805 9 801 Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 10 389 8 915 29 871 iš jų asignavimai politinėms partijoms 5 502 5 502 5 502 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 1 596 1 617 1 689 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 22 801 22 309 22 473 iš jų lėšos kompensacijai už nusavintą Lietuvos žydų privatų turtą 5 285 5 285 5 285 Viešojo valdymo agentūra 3 229 4 338 2 676
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 157 108 151 291 144 701
III SKYRIUS. ENERGETIKA 790 568 743 192 461 802 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 10 116 10 536 10 536 Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija 2 533 2 688 2 508 Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 777 919 729 968 448 758
2 078 562 2 431 259 Lietuvos Respublikos finansų ministerija 1 780 684 2 054 052 2 406 339 iš jų: Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšos 71 812 81 624 86 075 Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas 1 448 1 448 1 448
lėšos tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms 1 900 1 900 1 900 Valstybės duomenų agentūra 24 177 24 510 24 920
869 560 956 866 365 224 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 3 487 3 527 3 522 Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 861 422 948 826 357 186 Viešųjų pirkimų tarnyba 4 651 4 513 4 516
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 59 218 53 078 52 448 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 19 014 19 343 19 738 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2 508 316 2 578 453 2 705 350 iš jų: Valstybės gynybos fondo lėšos
240 157 328 052 358 877 lėšos Lietuvos šaulių sąjungai 20 718 23 031 29 891 Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba 29 595 30 331 28 048 Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaiga540540540 VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS 838 524 831 093 796 287 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 838 524 831 093 796 287
483479
355357 353 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 4 923 4 805 4 805 Lietuvos radijo ir televizijos komisija 1 200 1 200 1 200 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 1 063 1 063 1 063 Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba782782782
Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 79 642 87 786 97 165 Kultūros ministerija 256 839 261 756 249 694 Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1 524 1 524 1 524 Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba 13 310 13 300 13 495 Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 14 043 14 275 13 655 Lietuvos nacionalinis muziejus 16 191 19 032 18 577 Lietuvos nacionalinis dailės muziejus 17 599 11 321 11 424 Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus 5 720 5 448 5 448 Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras 21 003 21 103 24 848 Lietuvos nacionalinis dramos teatras 8 092 6 092 6 092 Nacionalinis Kauno dramos teatras 4 319 4 319 4 319 Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija 8 731 9 035 8 585
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai 5 548 5 513 5 513 Viešoji įstaiga Medijų rėmimo fondas 10 548 10 548 10 548
118120 118 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 6 720 901 7 150 364 7 515 993 X SKYRIUS. TRANSPORTAS IR RYŠIAI 1 168 020 1 051 000 903 015 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 10 103 10 360 10 360 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 1 157 917 1 040 640 892 655
107107 107 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 1 630 720 1 656 599 1 685 692 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 1 484
426432 432 Lietuvos mokslo taryba 67 564 67 668 67 668 Lietuvos mokslų akademija 8 493 7 214 7 216 Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2 705 391 2 855 429 2 769 583 Vilniaus universitetas 191 655 195 896 195 896 iš jų: lėšos valstybinės reikšmės Vilniaus universiteto bibliotekos veiklai užtikrinti 5 645 5 645 5 645 Vytauto Didžiojo universitetas 58 413 59 695 59 695 Kauno technologijos universitetas 77 318 79 624 79 584 Vilniaus Gedimino technikos universitetas 62 316 63 671 63 596 Klaipėdos universitetas 19 693 20 266 20 266 Mykolo Romerio universitetas 17 742 17 806 17 806
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 73 985 69 237 69 237 Vilniaus dailės akademija 19 840 20 241 20 241 Lietuvos sporto universitetas 9 021 9 349 9 309 Lietuvos muzikos ir teatro akademija 18 842 19 476 19 461 Lietuvos energetikos institutas 8 866 9 315 9 315 Nacionalinis vėžio institutas 3 110 3 205 3 267 Lietuvos kultūros tyrimų institutas 3 911 4 114 4 114 Lietuvos istorijos institutas 6 515 6 881 6 881 Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 4 539 4 787 4 787 Lietuvių kalbos institutas 3 669 3 805 3 805 Lietuvos socialinių mokslų centras 5 088 5 290 5 282 Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras 3 883 3 589 3 589 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras 11 227 11 821 11 821 Gamtos tyrimų centras 11 966 12 659 12 649
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras 21 975 23 081 23 081 Kauno kunigų seminarija122122
148148148 XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS 365 215 364 733 365 809 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2 755 2 921 2 612 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 5 873 5 873 5 873 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 3 916 3 916 3 916 Lietuvos apeliacinis teismas 5 709 5 709 5 709 Vilniaus apygardos teismas 8 456 8 456 8 456 Kauno apygardos teismas 6 598 6 598 6 598 Klaipėdos apygardos teismas 3 999 3 999 3 999 Šiaulių apygardos teismas 2 860 2 860 2 860 Panevėžio apygardos teismas 2 854 2 854 2 854 Vilniaus miesto apylinkės teismas 14 852 14 852 14 852 Kauno apylinkės teismas 11 864 11 864 11 864
Klaipėdos apylinkės teismas 8 389 8 389 8 389 Šiaulių apylinkės teismas 7 425 7 425 7 425 Panevėžio apylinkės teismas 5 762 5 762 5 762 Alytaus apylinkės teismas 4 292 4 292 4 292 Marijampolės apylinkės teismas 3 566 3 566 3 566 Tauragės apylinkės teismas 3 346 3 346 3 346 Telšių apylinkės teismas 2 649 2 649 2 649 Utenos apylinkės teismas 4 471 4 471 4 471 Vilniaus regiono apylinkės teismas 5 466 5 466 5 466 Regionų administracinis teismas 7 493 7 501 7 501 Nacionalinė teismų administracija 15 515 15 990 16 647 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 58 685 58 615 58 615 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 1 808 1 819 1 802 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga879872
957933921
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 158 130 157 174 157 958 Lietuvos administracinių ginčų komisija 3 526 3 473 3 475 Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės922882
XIV SKYRIUS. UŽSIENIO POLITIKA 129 577 162 097 169 100 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 129 577 162 097 169 100
1 255 114 1 085 526 1 085 979 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 1 223 957 1 054 125 1 054 325 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 31 157 31 401 31 654 IŠ VISO 23 099 916 23 662 587 23 484 994 Lietuvos Respublikos 2025 –2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo
Tūkst. Eur Valstybės veiklos sritys /biudžetinės įstaigos, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos
52
1
25
1
25
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
Lietuvos Respublikos finansų ministerija
20
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija
200
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
150
2
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
645
180
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
500 Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras 4 000 Lietuvos nacionalinis dramos teatras 1 000 Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija
900 IX SKYRIUS. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS 38 220 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 38 220 X SKYRIUS. TRANSPORTAS IR RYŠIAI 9 859 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 6 125 XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS 5 726 Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 5 213 Lietuvos mokslų akademija
325 XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS 3 607 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 3 498 Nacionalinė teismų administracija
1
Klaipėdos apylinkės teismas
1
25
IŠ VISO 549 894 Lietuvos Respublikos 2025 –2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo
2025 METŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS PROGNOZUOJAMOS PAJAMOS IŠ GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO IR IŠ JŲ APSKAIČIUOTOS SUMOS SEIMO IR VYRIAUSYBĖS SPRENDIMAMS ĮGYVENDINTI,
Tūkst. Eur Savivaldybės pavadinimas Prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), išskyrus fiksuoto dydžio GPM, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą iš jų – apskaičiuotos sumos, kurios naudojamos kintamajai GPM daliai (proc.) apskaičiuoti Pajamų iš GPM dalys (proc.) 2018–2024 metų sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti darbo užmokesčiui dėl minimaliosios mėnesinės algos padidinimo didinti kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti Vilniaus miesto
518
141
161
269
337
955
423
359
236
267
521
217
367
317
442
547
799
771
288
470
427
247
183
500
193
334
555
535
562
276
765
338
484
209
402
571
418
243
368
242
283
453
349
555
520
582
400
702
278
336
117
133
203
198
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2025 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIOS TIKSLINĖS DOTACIJOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS Tūkst. Eur Valstybės biudžeto asignavimų valdytojo pavadinimas Dotacijos paskirties pavadinimas Iš viso Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba duomenims į Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos pagalbos registrą teikti 35 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 4 934 iš jų:
piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėti ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti6 valstybės garantijoms nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdyti6 savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui jais patikėjimo teise užtikrinti
savivaldybėms priskirtiems geodezijos ir kartografijos darbams (savivaldybių erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti) organizuoti ir vykdyti
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija dalyvauti rengiant ir vykdant mobilizaciją, demobilizaciją, priimančiosios šalies paramą
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolei 621 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 278 321 iš jų: socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti 24 075 būsto nuomos mokesčio daliai kompensuoti 11 867 socialinei paramai mokiniams 67 797 socialinėms paslaugoms 161 051 jaunimo teisių apsaugai 1 267 savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti 9 717 pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti 2 547 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 30 455 iš jų: visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti 30 227 neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimui užtikrinti 228 Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 1 692 457 iš jų: ugdymo reikmėms finansuoti
1 659 795 savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir kitoms savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti 31 429 koordinuotai teikiamų paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir vaiko atstovams koordinavimui finansuoti 1 233 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 3 037 iš jų: civilinės būklės aktams registruoti 2 246 valstybės garantuojamai pirminei teisinei pagalbai teikti
51 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 52 746 iš jų: priešgaisrinei saugai 48 052
gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenims tvarkyti 311 civilinei saugai 4 383 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 22 993 iš jų: žemės ūkio funkcijoms atlikti 11 403 valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise užtikrinti 11 590 Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba savivaldybėms priskirtiems archyviniams dokumentams tvarkyti 1 666 IŠ VISO 2 088 680 Lietuvos Respublikos 2025 –2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo
VALSTYBĖS INVESTICIJŲ 2025 METŲ PROGRAMA Tūkst. Eur Investavimo sritis Iš viso
IŠ VISO 168 156 Lietuvos Respublikos 2025 –2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo
657 164 1.1. lėšų likučio 2026 m. sausio 1 d. dalis, sukaupta radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti 68 123 2.
50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, įstatymų nustatyta tvarka privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus800 2.2.
2.3. 50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus viešo aukciono būdu įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus
2.4. 50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus valstybinės žemės sklypus
2.5. lėšos, gautos už valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės parduotą turtą ir kaupiamos radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti
2.6.
pajamos, gautos investavus Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšas0 2.7. pajamos, gautos už Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų likutį banko sąskaitose
0 3.1.
0
6.1. lėšų likučio 2026 m. sausio 1 d. dalis, numatoma radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti
56 2.
Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš laikinojo solidarumo įnašo už 2025 metų šio įnašo mokėjimo laikotarpį 90 000 2.2. Fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos 0 2.3. 1,9 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš pelno mokesčio 35 732 2.4. 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 89 425 2.5.
Lėšos iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio 25 000 2.6. Kitos teisėtai gautos lėšos 0 3.
0
Lietuvos Respublikos 2025 –2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo
METAIS VALSTYBĖS VEIKLOS SRITYSE SIEKIAMŲ 2021 – 2030 METŲ NACIONALINIAME PAŽANGOS PLANE NUSTATYTŲ PAŽANGOS UŽDAVINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ REIKŠMĖS Valstybės veiklos sritis / 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytas uždavinys 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatyto uždavinio stebėsenos rodiklis 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatyto uždavinio stebėsenos rodiklio reikšmė Faktinė 2025 m. siekiama 2026 m. siekiama 2027 m. siekiama
8.6. Gerinti viešojo valdymo institucijų teikiamų paslaugų kokybę, didinti jų prieinamumą ir patrauklumą Gyventojų, kurie naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, prieinamomis per Elektroninių valdžios vartų portalą, dalis (proc.) 72,5
75 75,5 Valstybės institucijų ir įstaigų, kurių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) infrastruktūra konsoliduota Valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėjo valdomoje IRT infrastruktūroje, dalis nuo visų konsolidavimo procese dalyvaujančių institucijų (proc.) 53,8
81
Regionų plėtros programos lėšos, dėl kurių sudarytos projektų sutartys, (mln. eurų)
6.4. Švelninti poveikį klimato kaitai, įskaitant gyvenamųjų ir savivaldybių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir energijos iš atsinaujinančių išteklių naudojimo skatinimą 6.7. Gerinti vandens telkinių būklę bei didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir efektyvumą 6.8.
Išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, ekosistemų, jų paslaugų kokybę bei kraštovaizdžio savitumą ir užtikrinti darnų gamtos išteklių naudojimą Gyventojų, aprūpinamų geriamojo vandens tiekimo paslaugomis, skaičius 2 408 355 (2023) 2 432 355 2 439 355 2 449 355 Gyventojų, aprūpinamų centralizuotai teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis, skaičius 2 253 041 (2023) 2 300 041 2 320 041 2 345 041 Lietuvos miškingumas (proc.) 33,84 (2023)
278500550600
6.3. Užtikrinti Lietuvos elektros energijos rinkos ir elektros energetikos sistemos adekvatumą, didinti vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo atsinaujinančių energijos išteklių dalį bei diegti taršos mažinimo priemones energetikos sektoriuje Atsinaujinančių energijos išteklių dalis nuo bendrojo galutinio energijos suvartojimo (proc.) 32,23
41,3 43,3 Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame elektros energijos suvartojimo balanse (proc.) 36,21
62,3 72,1
8.5. Didinti viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą Neišnaudoto pridėtinės vertės mokesčio potencialo įvertis (proc.) 12,2
1010
Centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ploto pokytis, palyginti su 2021 m., (proc.). (2021 m. administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto apimtis 665 tūkst. kv. metrų) –5,3 (2023) –12 –14,3 –17,6 V
1.5. Skatinti pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą 1.11. Skatinti prekių ir paslaugų eksportą Lietuviškos kilmės prekių (be energetinių (mineralinių) produktų) ir paslaugų eksportas (proc. nuo BVP) 53,4 ( 2023) 5 7,7 60,5 63,6 Lietuviškos kilmės pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų prekių eksportas (proc. nuo BVP) 7,8 (2023) 8,7 9,1 9,5 Daug žinių reikalaujančių paslaugų eksportas (proc. nuo BVP) 10,9 (2023) 15,9
18,8 22,4 Transporto paslaugų eksportas (mln. eurų)
10.1. Stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir atgrasymo potencialą Bendros gynybai skirtos išlaidos, (proc. nuo BVP) 2,77
33 Profesinės karo tarnybos karių skaičius (vnt.)
Modernizacijai skiriamų lėšų dalis, palyginti su bendromis gynybai skirtomis išlaidomis, (proc.)28 (apie 567 mln. eurų)
(apie 537,7 mln. eurų) (3 pastaba)29 (apie 715,1 mln. eurų) 33,7 (apie 865,4 mln. eurų) 10.5. Stiprinti kibernetinį saugumą ir gynybą Nacionalinio kibernetinio saugumo centro registruotų didelio poveikio kibernetinių incidentų skaičius (vnt.)1
2024 )000
10.4. Užtikrinti efektyvų krizių nacionalinio saugumo srityje ir ekstremaliųjų situacijų valdymą bei jų prevenciją Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pasirengusių reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, dalis (proc.)87
9294 Gyventojų, kuriems užtikrinta vieta priedangose, dalis (proc.)30
5760
1.9. Didinti kultūros ir kūrybinių industrijų potencialą ir skatinti kūrybiniu turiniu grįstų naujų produktų ir paslaugų kūrimą
Kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus pridėtinė vertė (mln. eurų)
Suteiktų kultūros paso paslaugų skaičius (vnt.)
kaip 2023 m. ne mažiau kaip 2023 m. ne mažiau kaip 2023 m. Fizinių apsilankymų kultūros įstaigose skaičiaus pokytis per metus (proc.)
2.2. Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę 2.3. Didinti darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybes ir užimtumo rėmimo sistemos veiksmingumą ir efektyvumą
Socialinės priežiūros ir socialinės globos paslaugas gaunančių asmenų dalis nuo bendro su skurdo rizika ar socialine atskirtimi susiduriančių gyventojų skaičiaus (proc.) 18,8
19,520
5.3. Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą 6.1. Didinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir alternatyvių degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą Valstybinės reikšmės krašto kelių, kurių suminio kelio dangos būklės indekso (DBI) reikšmė viršija leistinas ribas, dalis nuo viso valstybinės reikšmės krašto kelių ilgio (proc.) 39,21
(5 pastaba) 43,53
(5 pastaba) 44,44 Skrydžių krypčių iš Lietuvos oro uostų skaičius (vnt.)
106112
SVEIKATA 2.10. Skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas ir stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą 2.11. Didinti kokybiškų ir inovatyvių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir sveikatos atsparumą grėsmėms Prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas (mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų)
220210 200 Gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas (mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų) 163,84 (2023)150145 140 Gyventojų, laukusių greitosios medicinos pagalbos mažiau nei 15 min. esant I reagavimo kategorijos iškvietimui, dalis nuo visų I reagavimo kategorijos iškvietimų (proc.) 88,7 (2023) 89,3 89,6 89,9
XII
Kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą 1.3. Skatinti mokslui imlaus verslo kūrimąsi bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir plėtoti verslumo kultūrą mokslo ir studijų institucijose 3.1. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų (toliau – NMPP) metu lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių ketvirtokų dalis (proc.) 3,1 (2024)33 3 NMPP metu matematikos patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių ketvirtokų dalis (proc.) 1,6 (2024) 1,5 1,5 1,5 NMPP metu lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių aštuntokų dalis (proc.) 0,5 (2024) 0,5 0,5 0,5
NMPP metu matematikos patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių aštuntokų dalis (proc.) 10,2 (2024) 10,0 9,5 9,0
Didinti teisingumo sistemos efektyvumą ir veiksmingumą 8.2. Didinti bausmių vykdymo sistemos efektyvumą Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičius 100 tūkst. gyventojų (vnt.)
149147 145 Asmenų, per 2 metus nuo paleidimo grįžusių į laisvės atėmimo vietas, dalis (proc.) 22,7 (2023) 21,6 21,321 XIV SKYRIUS. UŽSIENIO POLITIKA 9.1. Stiprinti atstovavimą Lietuvos interesams tarptautinėje erdvėje ir diasporos politiką Oficialios paramos vystymuisi kriterijus atitinkančių vystomojo bendradarbiavimo veiklų finansavimo apimtis, bendrųjų nacionalinių pajamų dalis
(6 pastaba) Lietuvos ir Lietuvos atstovų, išrinktų į tarptautinių organizacijų vadovaujančias ar ekspertines pareigas, skaičius9
8 (7 pastaba)8 (7 pastaba) XV
1.14. Didinti žemės ūkio, maisto pramonės, žuvininkystės sektoriuose sukuriamą pridėtinę vertę bei konkurencingumą Lietuviškos kilmės perdirbtų žemės ūkio produktų eksportas, dalis nuo viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto (proc.)44
45,546 Pastabos:1 . Informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros konsolidavimo procesą planuojama baigti 2026 metais.2 .
Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą 2022 m. birželio 22 d. Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, visos projektų sutartys turi būti sudarytos iki 2026 m. gruodžio 31 d.3 . 2025 metais planuojama reikšmingai didinti lėšas infrastruktūrai.4 .
Nuo 2025 metų duomenys apie faktines reikšmes bus skelbiami įtraukiant daugiau kultūros ir kūrybos industrijų sektoriaus veiklų.5 . 2024–2025 metais didžioji dalis investicijų skiriama strateginiams kelių sektoriaus projektams įgyvendinti, todėl atitinkamai numatomas mažesnis finansavimas valstybinės reikšmės krašto kelių rekonstrukcijai.6 .
Siekiamos reikšmės mažesnės negu faktinė 2023 metų reikšmė, nes nuo Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios Lietuvos oficiali parama vystymuisi (toliau – OPV) smarkiai išaugo ne tik dėl teikiamos pagalbos Ukrainai, bet ir dėl paramos Lietuvoje gyvenantiems karo pabėgėliams iš Ukrainos. Tačiau, pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos taisykles, parama karo pabėgėliams į OPV įtraukiama tik per pirmuosius jų buvimo Lietuvoje metus. Atsižvelgiant į tai, kad naujai atvykstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos Lietuvoje mažėja, OPV dydis iš esmės priklausys tik nuo skiriamo finansavimo paramai šalims partnerėms, kurį tikimasi didinti.7 .
2026–2027 metais numatomas mažesnis skaičius pozicijų, į kurias Lietuva ar jos atstovai galėtų kandidatuoti, taip pat baigiasi tam tikrų pareigų kadencijos.
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Patobulintas Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įvertinus gautus Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, kitų Seimo komitetų, Seimo komisijų, Seimo narių, valstybės institucijų ir įstaigų bei asociacijų pasiūlymus, kurių vertė 2025 metais yra beveik 650 mln. eurų, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, įvertinus Lietuvos banko pastabas ir siekiant patvirtinti agreguotas Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų konsoliduotojo biudžeto pajamas, agreguotą asignavimų limitą ir jo dalis, tenkančias
valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, valstybės socialinių fondų biudžetams ir Privalomojo sveikatos draudimo fono biudžetui, ir kitus valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius . Pažymėtina, kad Europos Komisija 2024 m. lapkričio 26 d. paskelbė savo nuomonę apie valstybių narių biudžetų projektus, tarp jų – apie Lietuvos biudžeto projektą [1] , ir savo išvadoje nėra priėmusi nuomonės, kad Lietuvos biudžeto projektas turi būti persvarstytas.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento (direktorė Daiva Kamarauskienė, tel. (0 5) 239 0130, el. p. [email protected] ), Fiskalinės politikos departamento (direktorius Irmantas Mikulėnas,
tel. (0 5) 219 9342, el. p. irmantas.mikulenas @finmin.lt ) ir Valstybės iždo departamento (direktorė Rasa Kavolytė, tel. (0 5) 239 0270 el. p. [email protected] ) specialistai .
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Kiekvieniems biudžetiniams metams valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai nustatomi priimant įstatymą, kuriuo patvirtinami Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai.
Agreguotos konsoliduotojo biudžeto pajamos ir agreguotas asignavimų limitas visiems biudžetams kartu nėra nustatomi.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Seimas
apsvarstė Įstatymo projektą ir pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei jį patobulinti. Vyriausybė išnagrinėjo visus gautus Seimo komitetų, Seimo komisijų, Seimo narių, valstybės institucijų ir įstaigų bei asociacijų pasiūlymus. Visi valstybės biudžeto asignavimų pakeitimai atskleidžiami šio aiškinamojo rašto 1 ir 2 prieduose. Įvertinus šiuos pakeitimus Įstatymo projekte:
Dėl šio aiškinamojo rašto 1 ir 2 prieduose nurodytų priežasčių tikslinamos ir Lietuvos Respublikos 2025 metų valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams (Įstatymo projekto 6 priedas), ir Valstybės investicijų 2025 metų programa (Įstatymo projekto 7 priedas). Įvertinus iš UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ gautą patikslinančią informaciją dėl planuojamų investicijų į gynybos ir saugumo pramonę Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalis papildoma nauju 5 punktu, kuriame nustatomas naujas 54 500 tūkst. eurų garantijų limitas dėl paskolų ar ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių lėšos skiriamos investicijoms į Lietuvos Respublikoje kuriamą gynybos ir saugumo pramonę.
Taip pat dėl UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ planuojamų investicijų į atsinaujinančios energetikos sritį (35 mln. eurų) Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūloma didinti centrinės valdžios sektoriaus subjektų (išskyrus Vyriausybę, Lietuvos Respubliko s indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nurodytą draudimo įmonę, valstybines aukštąsias mokyklas ir valstybines profesinio mokymo įstaigas ), turinčių teisę skolintis, 2025 metais pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2025 ir ankstesniais metais pasirašytas sutartis limitą 89 500 tūkst. eurų ir numatyti jį 378 995 tūkst. eurų. Šis limitas numatomas Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos valdomoms įmonėms.
Siekiant papildomai iki 800 mln. eurų skirti šalies gynybai ir saugumui užtikrinti pasinaudojant Įstatymo projekte numatyta teise skolintis valstybės vardu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos reikmėms (įskaitant karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūrą, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus) ir kapitalo investicijoms į Lietuvos Respublikoje kuriamą gynybos pramonę finansuoti, bei, įvertinus atnaujintus 2025 metų valstybės biudžeto asignavimus, didinamas Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčių limitas, kuris numatomas (teigiamas) –
tūkst. eurų.
Atkreiptinas dėmesys, kad dėl šių pakeitimų valstybės biudžeto deficitas 2025 metais nesikeistų ir siektų –3,0 procentus bendrojo vidaus produkto. Atsižvelgiant į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymą, kuriame atkreipiamas dėmesys į Teisėjų tarybos diskrecijos teisę svarstyti, aprobuoti ir perskirstyti asignavimus tarp teismų biudžetiniais metais, Įstatymo projekto 13 straipsnį siūloma papildyti Vyriausybės teise Teisėjų tarybos teikimu 2 kartus per metus perskirstyti Įstatymo projekto 3 priede teismams (išskyrus Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą) numatytus pirmųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto asignavimus tarp teismų (išskyrus Konstitucinį Teismą), atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis.
Taip pat, atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymą ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto sprendimą, Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punktas papildytas nauju papunkčiu, pagal kurį Finansų ministerijai būtų suteikiamos teisės skolintis valstybės vardu valstybinės reikšmės tranzitinio eismo keliams (aplinkkeliams) ir kelio statiniams (tiltams, viadukams) valstybinės reikšmės keliuose projektuoti, tiesti, statyti, rekonstruoti ir remontuoti .
Atsižvelgiant į demografines tendencijas ir senstant visuomenei, didėja žmonių su negalia, kuriems nustatomas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų ir (arba) socialinės globos poreikis, skaičius. Tokias tendencijas sunku prognozuoti planuojant valstybės biudžeto projektą. Savivaldybės, atsižvelgdamos į asmenims nustatomą socialinių paslaugų poreikį, priima sprendimus dėl socialinės globos paslaugų skyrimo, organizuoja šias paslaugas, o asmenims su sunkia negalia jos finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į savivaldybių teikiamą ir atnaujinamą informaciją apie lėšų poreikį socialinėms paslaugoms finansuoti, kurio jos negali patenkinti dėl finansavimo trūkumo, tikslinga numatyti galimybę skolintis valstybės vardu šiam tikslui, kai reikia mokėti asmenims individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijas ir (arba) apmokėti socialinės globos paslaugas, jei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai patvirtintų asignavimų nepakanka.
Siekiant sklandaus biudžeto vykdymo paskirstant lėšas savivaldybėms pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, patikslinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teisė skirti lėšų iš savo asignavimų savivaldybėms – savivaldybių švietimo įstaigų pedagogų, vykdančių neformalųjį vaikų švietimą, darbo užmokesčiui padidinti.
Įstatymo projekto 9 priede siūloma patikslinti Valstybės gynybos fondo lėšų likutį 2025 m. sausio 1 d. ir atitinkamai šio fondo 2025 metų išlaidas, atsižvelgiant į faktiškai gautas fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškas įmokas.
Kartu Įstatymo projekto 10 priede patikslinti 2025–2027 metais energetikos valstybės veiklos srityje siekiami 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždavinių stebėsenos rodikliai ir jų reikšmės: atsisakyta rodiklio „ Iš atsinaujinančių energijos išteklių pasigamintą elektros energiją savo reikmėms vartojančių asmenų skaičius (asmenys)“ , nes šis rodiklis parodo tik gaminančių vartotojų skaičių, tačiau neparodo efekto, t. y. kaip keičiasi atsinaujinančių energijos išteklių dalies didėjimas nuo bendro galutinio energijos suvartojimo, todėl buvo pasirinktas rodiklis „ Atsinaujinančių energijos išteklių dalis nuo bendrojo galutinio energijos suvartojimo (proc.)“ .5
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą, įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma .
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Priėmus Įstatymo projektą būtų sudaromos palankesnės finansinės galimybės verslui energetikos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, žemės ūkio, aplinkos ir pan. srityse.
8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.9
. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.10 . Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu neapibrėžiama naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.11 .
Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams.
12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus Įstatymo projektą, Vyriausybė:1 ) paskirstys Valstybės investicijų 2025 metų programoje numatytas lėšas pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas);2 ) paskirstys Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje patvirtintas metines išlaidas Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams.13
. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Nuomonę dėl Įstatymo projekto pateikė V alstybės kontrolė ir Lietuvos bankas.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Biudžetas“, „savivaldybės biudžetas“, „vidutinės trukmės biudžetas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Kartu su šiuo aiškinamuoju raštu teikiami aiškinamojo rašto priedai: Papildomai siūlomi skirti /mažinti asignavimai (1 priedas); Siūlomi perskirstyti asignavimai, nekeičiant bendros asignavimų sumos (2 priedas). [1] https://economy-finance.ec.europa.eu/document/download/9fa4ffe6-19af-442b-8ec7-534014cc7da4_en?filename=C_2024_9058_Lithuania.pdf