Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2024 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, atitinkančiu įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus, nurodytus Žemės įstatyme – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ;“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai:
Kazys Starkevičius Jonas Gudauskas
Projekto Nr. XIVP- 4217(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2024 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, atitinkančiu įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus, nurodytus Žemės įstatyme – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos gauti žemės sklypų savininkų sprendimai parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą baigiami nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino didelis asmenų, nuosavybės teise turinčių žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu nepasitenkinimas. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu privačiu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, pirmumo teisę jį įsigyti turi tik tuomet, kai žemės plotas atitinka įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus, nurodytus Žemės įstatyme , t. y. minėtieji asmenys nėra informuojami apie greta jų žemės sklypo parduodamą žemės ūkio paskirties žemę ir neturi iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusios pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę. Pažymėtina, kad asmenų informavimas apie parduodamus besiribojančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir pirmumo teisė juos įsigyti galiojo iki 2024 m. sausio 1 d. ir turėjo pridėtinę socialinę vertę bei sprendė žemės sklypų fragmentavimo problematiką, t. y. buvo sudaromos sąlygos racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai bei skatino racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą. Panaikinus pirmumo teisę asmenims, nuosavybės teise turintiems žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu įsigyti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę, neužtikrinamas žemės ūkio valdų [1] vientisumas, taip pat atsirado prielaidos spekuliacijai parduodant tarp žemės valdų „įsiterpusius“ žemės ūkio paskirties žemės sklypus.
Be to, nors asmenys, nuosavybės teise turintys žemės sklypus besiribojančius su parduodamu žemės sklypu apie galimybę įsigyti minėtus sklypus nuo 2024 m. sausio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos jau neinformuojami, tačiau minėtoji tarnyba vis tiek renka tą pačią 47 Eur rinkliavą už žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo pirmumo teise pažymos išdavimo paslaugą. Taip pat pagal šiuo metu galiojantį miško žemės įsigijimo teisinį reglamentavimą, pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis turi teisę asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Ši puikiai praktikoje veikianti nuostata atitinka greta parduodamų miško ūkio paskirties žemės sklypų besiribojančių su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu savininkų teisėtus lūkesčius ir sudaro galimybes išvengti miško žemės fragmentavimo, todėl Įstatymo projektu siūloma tikslinti ir privačios žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinį reguliavimą dėl asmenų, nuosavybės teise turinčių žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ir jų informavimo apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemę.
Įstatymo projekto tikslas yra pakeisti esamą ydingą situaciją, kai asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu nėra informuojamas apie galimybę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę (jeigu šis žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos) ir taip praranda pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, ir ne tik sugrąžinti iki
privačią žemės ūkio paskirties žemę gretimiems žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams, bet taip pat Įstatymo projektu siūloma suteikti galimybę ir kitų žemės paskirčių žemės sklypų savininkams įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę prieš tai juos informavus apie siūlomą pardavimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Kazys Starkevičius ir Jonas Gudauskas. 3.
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi:
1) žemės sklypo bendraturčiai – Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne trumpiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą (-as) sutartį (-is), išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį, šios išimties netaikant Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje išvardytiems artimiesiems giminaičiams (tėvams ir vaikams, seneliams ir vaikaičiams, broliams ir seserims), taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams, – jeigu jis – fizinis asmuo – Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo – juridinio asmens ar kitos organizacijos (toliau – juridinis asmuo) pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų;
3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, atitinkančiu įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus , nurodytus Žemės įstatyme . Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, asmuo nuosavybės teise valdantis žemės sklypą esantį greta parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo informuojamas apie pardavimą tik tuo atveju jeigu žemės sklypas ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, atitinkančiu įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr.
IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma grąžinti iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą suteikiantį pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę asmeniui, nuosavybės teise turinčiam žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, šią nuostatą praplečiant ir suteikiant galimybę ir kitų žemės paskirčių žemės sklypų savininkams įsigyti minėtuosius žemės sklypus. Įstatymo projektu siūloma nurodyti, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę turi teisę asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą , kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Pažymėtina, kad žemės sklypų savininkai dažnu atveju valdo ne tik žemės ūkio paskirties žemę, tačiau ir kitų žemės paskirčių žemę, kuri glaudžiai susijusi su vykdoma žemės ūkio veikla, t. y. kitos paskirties žemės sklype žemės savininkas gyvena ir neretu atveju minėtos paskirties sklypuose laikoma žemės ūkio technika ar pastatyti šiai technikai laikyti reikalingi statiniai. Kadangi minėtieji sklypai yra neatsiejamai susieti su žemės sklypo savininko veikla bei kitais jo nuosavybės teise valdomais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, Įstatymo projektu siūloma suteikti galimybę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ne tik greta esančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams, bet ir kitų paskirčių žemės sklypų savininkams, jeigu jų įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.
Įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą bei patikslinus Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą pagal pateiktą siūlymą, būtų užtikrinami gretimų žemės sklypų savininkų teisėti lūkesčiai nepriklausomai nuo jų valdomų žemės sklypų paskirčių būti informuotiems apie galimybę įsigyti besiribojantį privatų žemės ūkio paskirties žemės sklypą, taip išvengiant žemės sklypų fragmentavimo problematikos bei sudarant sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai bei skatinant racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų keisti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. Siūlomų pakeitimų įgyvendinimui numatoma skirti ne daugiau biudžeto lėšų, nei šiuo metu naudojama. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „fizinis asmuo“, „žemės sklypas“. 16.
16Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Kazys Starkevičius Jonas Gudauskas [1] Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio
veiklos ar alternatyviosios veiklos subjekto plėtojamos žemės ūkio veiklos ir
(ar) alternatyviosios veiklos gamybos vienetų visuma, susijusi bendrais teisiniais, technologiniais ir ekonominiais santykiais.
2024-10-24 Nr. XIVP-4217 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustatantį, jog privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, atitinkančiu įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus, nurodytus Žemės įstatyme. Projekto nuostatose siūloma nustatyti, kad privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „ Pažymėtina, kad žemės sklypų savininkai dažnu atveju valdo ne tik žemės ūkio paskirties žemę, tačiau ir kitų žemės paskirčių žemę, kuri glaudžiai susijusi su vykdoma žemės ūkio veikla , t. y. kitos paskirties žemės sklype žemės savininkas gyvena ir neretu atveju minėtos paskirties sklypuose laikoma žemės ūkio technika ar pastatyti šiai technikai laikyti reikalingi statiniai.
Kadangi minėtieji sklypai yra neatsiejamai susieti su žemės sklypo savininko veikla bei kitais jo nuosavybės teise valdomais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, Įstatymo projektu siūloma suteikti galimybę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ne tik greta esančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams, bet ir kitų paskirčių žemės sklypų savininkams, jeigu jų įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų.“ Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise galės asmuo, nuosavybės teise turintis bet kokios paskirties (t. y. žemės ūkio, miškų ūkio, vandens ūkio, konservacinės ar kitos paskirties) žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Taigi, asmuo, nuosavybės teise turintis bet kokios paskirties žemės sklypą, nebūtinai „ glaudžiai susijusį su vykdoma žemės ūkio veikla (pavyzdžiui, miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame nevykdoma žemės ūkio veikla), galėtų pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, besiribojantį su jo turimu žemės sklypu. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus, yra pakankamai pagrįstas ir logiškas.
Taip pat diskutuotina, ar pirmenybė įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą neturėtų būti suteikta gretimų žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams, o jeigu tokių nėra, tik tada kitos paskirties žemės sklypų savininkams, jeigu jie vykdo žemės ūkio veiklą, atitinkančią siūlomus nustatyti kriterijus. Antra, kaip jau buvo minėta, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Taigi, teikiamu projektu siūloma nustatyti skirtingus reikalavimus ūkininkams ir juridiniams asmenims, nuosavybės teise turintiems besiribojantį žemės sklypą, pirmenybės teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, t. y. ūkininkams reikalavimas, kad jų pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarytų daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų nebūtų taikomas, nors pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies nuostatas ūkininkas gali verstis ne tik žemės ūkio veikla, bet ir miškininkyste ar kitokia įstatymų neuždrausta veikla. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomus nustatyti reikalavimus dėl tam tikro dydžio pajamų iš žemės ūkio veiklos ūkininkams ir juridiniams asmenims nereikėtų suvienodinti. Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „ Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr.
IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma grąžinti iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą suteikiantį pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę asmeniui, nuosavybės teise turinčiam žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, šią nuostatą praplečiant ir suteikiant galimybę ir kitų žemės paskirčių žemės sklypų savininkams įsigyti minėtuosius žemės sklypus.“ Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomi pakeitimai svarstytini teisinio stabilumo bei teisinio tikrumo principų kontekste, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo stabilumą ir tikrumą, kad būtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. 2. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų taikomas siūlomas teisinis reguliavimas tų asmenų atžvilgiu, kurie pagal galiojantį teisinį reguliavimą, yra pradėję procedūras, susijusias su besiribojančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, atitinkančio įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus, įsigijimu, ir šių procedūrų dar nebūtų pabaigę iki įstatymo įsigaliojimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projektą reikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą. 3. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, manytina, kad dėl teikiamo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
2024-11-22 Nr. XIVP-4217(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
(toliau - keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustatantį, jog privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, atitinkančiu įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus, nurodytus Žemės įstatyme. Projektu siūloma nustatyti, kad privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „ Pažymėtina, kad žemės sklypų savininkai dažnu atveju valdo ne tik žemės ūkio paskirties žemę, tačiau ir kitų žemės paskirčių žemę, kuri glaudžiai susijusi su vykdoma žemės ūkio veikla , t. y. kitos paskirties žemės sklype žemės savininkas gyvena ir neretu atveju minėtos paskirties sklypuose laikoma žemės ūkio technika ar pastatyti šiai technikai laikyti reikalingi statiniai.
Kadangi minėtieji sklypai yra neatsiejamai susieti su žemės sklypo savininko veikla bei kitais jo nuosavybės teise valdomais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, Įstatymo projektu siūloma suteikti galimybę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ne tik greta esančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams, bet ir kitų paskirčių žemės sklypų savininkams, jeigu jų įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise galės asmuo, nuosavybės teise turintis bet kokios paskirties (t. y. žemės ūkio, miškų ūkio, vandens ūkio, konservacinės ar kitos paskirties) žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Taigi, asmuo, nuosavybės teise turintis bet kokios paskirties žemės sklypą, nebūtinai „ glaudžiai susijusį su vykdoma žemės ūkio veikla (pavyzdžiui, miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame nevykdoma žemės ūkio veikla), galėtų pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, besiribojantį su jo turimu žemės sklypu. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus, yra pakankamai pagrįstas ir logiškas.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pirmenybė įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą neturėtų būti suteikta gretimų žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams, o jeigu tokių nėra, tik tada kitos paskirties žemės sklypų savininkams, jeigu jie vykdo žemės ūkio veiklą, atitinkančią siūlomus nustatyti kriterijus . Kitu atveju, pirmenybės teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę galėtų fiziniai asmenys, kurie yra įregistravę ūkininko ūkį, tačiau nevykdo žemės ūkio veiklos („sofos ūkininkai“), o tai galimai neužtikrintų nupirktos žemės ūkio paskirties žemės tolesnio naudojimo pagal jos pagrindinę naudojimo paskirtį bei nebūtų pasiektas projekto aiškinamajame rašte nurodytas projekto tikslas spręsti žemės ūkio paskirties žemės fragmentavimo problematiką. Antra, projektu siūlomu teisiniu reguliavimu ribojama žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko nuosavybės teisė, nes jis negalėtų savo nuožiūra, laisvai disponuoti savo turtu ir parduoti žemės ūkio paskirties žemę savo pasirinktam asmeniui, pavyzdžiui, žemės ūkio veikla užsiimantiems artimiesiems giminaičiams (vaikams, broliams ir seserims ir pan.), nes pagal projekto nuostatas pirmenybės teisę tokią žemę pirkti turėtų projektu siūlomus nustatyti reikalavimus atitinkantys besiribojančių žemės sklypų savininkai, kurie, nors ir įregistravę ūkininko ūkį, tačiau žemės ūkio veikla galėtų ir nesiversti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka teisėkūros proporcingumo principą, o žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkų nuosavybės teisės nepagrįstai, neproporcingai ribojamos.
Trečia, kaip jau buvo minėta, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Taigi, teikiamu projektu siūloma nustatyti skirtingus reikalavimus tokią pačią ūkinę veiklą vykdantiems subjektams - ūkininkams ir juridiniams asmenims, nuosavybės teise turintiems besiribojantį žemės sklypą, pirmenybės teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, t. y. ūkininkams reikalavimas, kad jų pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarytų daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų nebūtų taikomas, nors pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies nuostatas ūkininkas gali verstis ne tik žemės ūkio veikla, bet ir miškininkyste ar kitokia įstatymų neuždrausta veikla. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomus nustatyti reikalavimus dėl tam tikro dydžio pajamų iš žemės ūkio veiklos ūkininkams ir juridiniams asmenims nereikėtų suvienodinti. 2. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2024 m. lapkričio 1 d.)1181 punkte nustatyta taisykle, projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ įrašytina formuluotė „iki 2024 m. gruodžio 31 d.“.
Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 2 dalį siūlytina išdėstyti taip: „Iki 2024 m. gruodžio 31 d. pradėtos įsiterpusio privataus žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo procedūros užbaigiamos pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas. Pardavimo procedūra laikoma pradėta, jeigu privataus žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą yra pranešęs pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos. 3. Palaikome nuomonę, išdėstytą 2024 m. spalio 24 d. Teisės departamento išvadoje dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo reg. Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-4217, kad, atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, dėl teikiamo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
2024
35
dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Sergejus Jovaiša. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-03-251
Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas)
paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, atitinkančiu įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus, nurodytus Žemės įstatyme. Projekto nuostatose siūloma nustatyti, kad privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais.
Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta: „Pažymėtina, kad žemės sklypų savininkai dažnu atveju valdo ne tik žemės ūkio paskirties žemę, tačiau ir kitų žemės paskirčių žemę, kuri glaudžiai susijusi su vykdoma žemės ūkio veikla , t. y. kitos paskirties žemės sklype žemės savininkas gyvena ir neretu atveju minėtos paskirties sklypuose laikoma žemės ūkio technika ar pastatyti šiai technikai laikyti reikalingi statiniai. Kadangi minėtieji sklypai yra neatsiejamai susieti su žemės sklypo savininko veikla bei kitais jo nuosavybės teise valdomais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, Įstatymo projektu siūloma suteikti galimybę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ne tik greta esančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams, bet ir kitų paskirčių žemės sklypų savininkams, jeigu jų įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip
nuostatas privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise galės asmuo, nuosavybės teise turintis bet kokios paskirties (t. y. žemės ūkio, miškų ūkio, vandens ūkio, konservacinės ar kitos paskirties) žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Taigi, asmuo, nuosavybės teise turintis bet kokios paskirties žemės sklypą, nebūtinai „ glaudžiai susijusį su vykdoma žemės ūkio veikla (pavyzdžiui, miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame nevykdoma žemės ūkio veikla), galėtų pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, besiribojantį su jo turimu žemės sklypu. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus, yra pakankamai pagrįstas ir logiškas.
Taip pat diskutuotina, ar pirmenybė įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą neturėtų būti suteikta gretimų žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams, o jeigu tokių nėra, tik tada kitos paskirties žemės sklypų savininkams, jeigu jie vykdo žemės ūkio veiklą, atitinkančią siūlomus nustatyti kriterijus. Antra, kaip jau buvo minėta, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Taigi, teikiamu projektu siūloma nustatyti skirtingus reikalavimus ūkininkams ir juridiniams asmenims, nuosavybės teise turintiems besiribojantį žemės sklypą, pirmenybės teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, t. y. ūkininkams reikalavimas, kad jų pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarytų daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų nebūtų taikomas, nors pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies nuostatas ūkininkas gali verstis ne tik žemės ūkio veikla, bet ir miškininkyste ar kitokia įstatymų neuždrausta veikla. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomus nustatyti reikalavimus dėl tam tikro dydžio pajamų iš žemės ūkio veiklos ūkininkams ir juridiniams asmenims nereikėtų suvienodinti. Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodyta:
„Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr.
IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma grąžinti iki
suteikiantį pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę asmeniui, nuosavybės teise turinčiam žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, šią nuostatą praplečiant ir suteikiant galimybę ir kitų žemės paskirčių žemės sklypų savininkams įsigyti minėtuosius žemės sklypus.“ Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomi pakeitimai svarstytini teisinio stabilumo bei teisinio tikrumo principų kontekste, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo stabilumą ir tikrumą, kad būtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Nepritarti. ŽŪM mano, kad formuluotės yra tinkamos ir nurodo, kad žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų kitų paskirčių žemės sklypai, kuriuose yra įrengtos fermos, sandėliai ar kita infrastruktūra reikalinga žemės ūkio veiklai, dažnu atveju yra tarp žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Taip pat kad neretai fiziniams asmenims (ypač smulkiesiems ūkininkams) užsiimantiems ūkininkavimu, pajamos gaunamos iš žemės ūkio veiklos, nėra pagrindinis pajamų šaltinis, todėl šiems asmenis nustačius50
paskirties žemę. Šiuo atveju Įstatymo projekte nurodytas siūlymas dėl 50 proc. juridiniams asmenims užkerta kelią žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo spekuliacijai. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-10-2422 N 2.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų taikomas siūlomas teisinis reguliavimas tų asmenų atžvilgiu, kurie pagal galiojantį teisinį reguliavimą, yra pradėję procedūras, susijusias su besiribojančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, atitinkančio įsiterpusiam žemės plotui nustatytus kriterijus, įsigijimu, ir šių procedūrų dar nebūtų pabaigę iki įstatymo įsigaliojimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projektą reikėtų papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo taikymą. Pritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-10-24
į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, manytina, kad dėl teikiamo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Atsižvelgti . Įstatymo projekto pateikimo Seime metu nebuvo paprašyta Vyriausybės išvados. Be to, 11-12 numatytas svarstymas Seime. 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2024-11-06 * Įstatymo projektu siekiama suteikti pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę naujai kategorijai asmenų [1] . Kadangi Įstatymo projektu nustatomi nauji žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimai, tokie ribojimai laikytini laisvo kapitalo judėjimo ribojimais. Šiuos ribojimus draudžia SESV 63 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, kad pagal šiame skyriuje išdėstytas nuostatas uždraudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad nacionalinė norma gali apriboti laisvą kapitalo judėjimą kaip pamatinį Sutarties principą tik tada, kai ją pateisina SESV 65 straipsnio 1 dalyje [2] išvardintos priežastys arba svarbaus visuomenės intereso sąlygojamos imperatyvios priežastys.
Be to, nacionalinė norma pateisinama tik tais atvejais, kai ji yra tinkama užtikrinti ja siekiamo tikslo įgyvendinimą ir neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti, t. y. atitinka proporcingumo kriterijų [3] . Atsižvelgiant į tai, atkreipiame dėmesį, kad nustatomas ribojimas bendrąja tvarka įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus (arba pagrindų, kai tam tikri subjektai gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę pirmumo teise, praplėtimas) turi būti pagrindžiamas svarbiu (bendru) visuomenės interesu ir turi būti įvertintas bendrojo proporcingumo principo atžvilgiu. Įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje teigiama, kad įtvirtinus siūlomą reguliavimą bus išvengiama žemės sklypų fragmentavimo problematikos, bus sudaromos sąlygos racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai bei skatinamas racionalus žemės ūkio paskirties žemės naudojimas . Įvertinus šiuos argumentus ir Įstatymo projektu nustatomą reguliavimą, pažymėtina, kad kadangi Įstatymo projektu pirmumo teisė bus suteikiama ne tik žemės ūkio paskirties besiribojančių sklypų savininkams, nėra aišku, kaip tokios pirmumo teisės suteikimas prisidės prie žemės ūkio paskirties sklypų fragmentavimo išvengimo ir skatins racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą. Apibendrinant tai kas išdėstyta aukščiau, Įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje turi būti nurodyta, kokio bendrojo tikslo nustatomu reguliavimu yra siekiama, taip pat, kad reguliavimas yra tinkamas ir neviršija to, kas būtina, t. y. Įstatymo projekto tikslo nebūtų galima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis. Atsižvelgti . Komitetas netobulina įstatymo projekto lydimosios medžiagos. 3.
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos verslo konfederacija, 2024-11-06 * Lietuvos verslo konfederacijai (toliau – LVK) kelia susirūpinimą Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIVP-4217) (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo yra reikšmingai keičiamas su žemės ūkio paskirties žemės pardavimu susijęs reguliavimas, pažeidžiant laisvos konkurencijos principus, teikimas svarstymui ir priėmimui skubos tvarka. Pažymime, kad atsižvelgiant į tai, kad siūlomu reguliavimu būtų kuriamas neigiamas precedentas žemės rinkos bei susijusių sektorių reguliavime, toks LR Seime parlamento narių registruotas ir papildomai su institucijomis nederintas projektas turi būti svarstomas išsamiai ir visapusiškai, vengiant skubos bei sudarant galimybes savo pastabas pateikti visoms suinteresuotoms institucijoms, įskaitant ir LR Vyriausybę, už žemės politiką atsakingą Aplinkos ministeriją, Nacionalinę žemės tarnybą bei Konkurencijos tarybą. Iš tiesų sunku pagrįsti, kodėl minėtas Įstatymo projektas LR Seime turėtų būti svarstomas skubos tvarka. Remiantis gerąja teisėkūros praktika, konstatuotina, kad skubos tvarka įstatymai turėtų būti svarstomi tik tada, kai to reikalauja ypatingos ir objektyvios valstybės gyvenimo aplinkybės. Šiuo atveju, gali susidaryti įspūdis, kad vienintelė minėto Įstatymo projekto svarstymo skubos tvarka objektyvi aplinkybė – besibaigianti šio LR Seimo kadencija. Manome, kad tai neturėtų tapti įstatymų svarstymo skubos tvarka pagrindu, o dėl skubotos ir ydingos teisėkūros neturėtų nukentėti priimamų įstatymų kokybė.
Priešingai, manome, kad nepriklausomai nuo likusių posėdžių LR Seimo kadencijoje, teisėkūra Lietuvos parlamente turėtų būti konstruktyvi, o įstatymų nagrinėjimas turėtų įtraukti suinteresuotas šalies institucijas ir socialinius partnerius. Taip pat atkreipiame dėmesį į esminius su siūlomu reguliavimu susijusius neigiamus padarinius šalies ekonomikos vystymuisi ir vienodų konkurencijos sąlygų visiems rinkos dalyviams užtikrinimui. Visų pirma, LVK nuomone, siūlomas pakeitimas pažeidžia laisvos konkurencijos principus, kadangi išskiriama siaura žemės savininkų grupė (ūkininkai ir bendrovės, gaunančios iš žemės ūkio veiklos >50% pajamų), kai žemės ūkio paskirties savininkų ratas yra daug platesnis (bet koks juridinis asmuo, net nevykdantis žemės ūkio veiklos, pvz., atsinaujinančios energetikos vystytojai ir pan., taip pat bet kurie gyventojai, kurie įgijo žemės ūkio paskirties žemę paveldėjimo, nuosavybės atkūrimo būdu, tačiau neturi tikslo ūkininkauti). LVK nuomone, Įstatymo projektas turi būti įvertintas Konkurencijos tarybos dėl jo galimo antikonkurencinio pobūdžio. Antra, teisės akto projektu trukdoma kito tipo (nevykdančių žemės ūkio veiklos) verslams, kurių galbūt gamybinė bazė ribojasi su kaimyniniu sklypu, kur jie norėtų plėstis. Trečia, tokiu teisiniu reguliavimu yra paneigiamas žemės ūkio paskirties konsolidavimo tikslas. LVK nuomone, konsolidavimas yra įmanomas ir veiktų praktiškai tik visiems besiribojančių sklypų savininkams suteikiant tolygias teises. Ketvirta, tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu yra reikšmingai bloginama investicinė aplinka, apsunkinant sandorių sudarymą. Įnešama neaiškumo, kai sandoris sutartas tarp potencialių pardavėjo ir pirkėjo, kadangi šiuo Įstatymo projektu sudaromos sąlygos „privilegijuotai trečiai šaliai“, kuri nedalyvauja sandoryje, sandorį sugriauti.
Be kita ko, dėl papildomų procedūrų neracionaliai išilgėja sandorių terminai. Penkta, pirmumo teisės suteikimas tam tikrai subjektų grupei padidins administravimo kaštus, t. y., akivaizdžiai sukurs didelę biurokratinę naštą Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), nors nėra pateikta tikslaus ir adekvataus įvertinimo dėl tokio teisinio reguliavimo poveikio biudžetui. Apibendrinant rašte pristatytus argumentus dėl kokybiškos teisėkūros bei įstatymų projektų svarstymo skubos tvarka, taip pat pastabas dėl neigiamų siūlomo reguliavimo padarinių konkurencijos sąlygoms, prašome, kad Įstatymo projektas, kaip ir pasisakė LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, būtų teikiamas LR Vyriausybei, kad ji pateiktų išvadą ir atitinkamai visos suinteresuotos institucijos, šalys ir verslo asociacijos galėtų pateikti savo pastabas. Tikime, kad tokiam siūlomam reguliavimui gali būti pareikšta labai daug prieštaravimų, įskaitant už žemės politikos formavimą atsakingos Aplinkos ministerijos ir Konkurencijos tarybos nuomonę, todėl siauri ūkininkų interesai ir teisiniai principai, taip pat skirtingos institucijų pozicijos, siekiant kokybiškos teisėkūros, turėtų būti suderintos organizuojamuose susitikimuose su išvadą ruošiančios ministerijos ar LR Vyriausybės kanceliarijos atstovais. Nepritarti. Svarstyti šį įstatymo projektą skubos tvarka nusprendė Seimas pateikimo metu – Kaimo reikalų komitetas neturi teisės keisti šios tvarkos ir privalo jos laikytis. Įstatymo projekto pateikimo Seime metu nebuvo nuspręsta prašyti Vyriausybės išvados. Be to, 11-12 numatytas svarstymas Seime. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti komiteto patobulinam Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4217(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Jonas Gudauskas, Kęstutis Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
Jonas Gudauskas. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-4217(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė [1] Asmeniui, nuosavybės teise turinčiam žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. [2]
valstybių narių teisės: a) taikyti atitinkamas savo mokesčių įstatymų nuostatas, pagal kurias skiriami mokesčių mokėtojai dėl jų skirtingos padėties gyvenamosios vietos arba kapitalo investavimo vietos atžvilgiu; b) imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų užkirstas kelias nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, ypač apmokestinimo ir finansų įstaigų riziką ribojančios priežiūros srityje, arba nustatyti duomenų apie kapitalo judėjimą deklaravimo tvarką administravimo ar statistinės informacijos tikslais, arba imtis priemonių, pateisinamų viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo požiūriu. [3] žr. Teisingumo Teismo 2002 m. birželio 4 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją 45 punktą ir 2004 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Manninen, C‑319/02, Rink. p. I‑7498, 29 punktą.