Projekto lyginamasis variantas
2021
jį išdėstyti taip: „1) grąžintas valstybės ar savivaldybės perduotas turtas ir nepanaudotos valstybės ir savivaldybės biudžetų šeimynos veiklai skirtos lėšos į valstybės ar savivaldybės biudžetą įstatymų nustatyta tvarka . , išskyrus šio straipsnio
atvejus ;“. 2. Papildyti 19 straipsnį 6 dalimi: „
6Likviduojant šeimyną, kuriai,
vadovaujantis šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, jos veiklai vykdyti panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis buvo perduotas valstybės ar savivaldybių turtas, šeimynos dalyviui (dalyviams) (šeimynos likvidavimo dieną šeimynos dalyviu (dalyviais) buvusiam (buvusiems) fiziniam (fiziniams) asmeniui (asmenims), kartu gyvenančiam jo sutuoktiniui (jeigu toks yra) atitinkamai Vyriausybės nutarimu arba savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaryta galimybė šį turtą neatlygintinai valdyti ir juo naudotis iki gyvos galvos arba turto savininko pritarimu šį turtą įsigyti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka, jeigu šeimyna iki šeimynos likvidavimo dienos nepertraukiamai vykdė veiklą ne mažiau kaip 15 metų. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Mindaugas Skritulskas
DĖL
20 Nr. XIVP-421 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
metų nepertraukiamai veikiančią šeimyną, kuriai jos veiklai vykdyti panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis buvo perduotas valstybės ar savivaldybių turtas, šeimynos dalyviui (dalyviams) (šeimynos likvidavimo dieną šeimynos dalyviu (dalyviais) buvusiam (buvusiems) fiziniam (fiziniams) asmeniui (asmenims), kartu gyvenančiam jo sutuoktiniui (jeigu toks yra) atitinkamai Vyriausybės nutarimu arba savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaryta galimybė šį turtą neatlygintinai valdyti ir juo naudotis iki gyvos galvos arba turto savininko pritarimu šį turtą įsigyti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka. Projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsniu, valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą savo nutarimuose yra konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; pagal Konstituciją neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei; valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas tik tada, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei ( inter alia 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. 4 kovo 20 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai abejotina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo siūloma privatiems subjektams valstybės ar savivaldybių turtą suteikti neatlygintinai valdyti ir juo naudotis iki gyvos galvos arba šį turtą įsigyti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka, atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje išdėstytus minėto turto valdymo ir disponavimo principus bei Konstitucinio Teismo doktriną. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjui siekiant skatinti vaikų globą (rūpybą) šeimynoje sudarant palankias sąlygas vykdyti šeimynų veiklą, vadovaujantis keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, valstybės ir savivaldybių turtas šeimynai gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tik jos veiklai vykdyti (pabraukta mūsų).
Pastebėtina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK)
1 dalimi, likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje. Taigi, tiek CK, tiek ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys nepilnamečių asmenų globą ir rūpybą, įtvirtina globos (rūpybos) šeimoje ir šeimynoje prioritetą. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar projektu siūlomas teisinis reglamentavimas, kuriuo šeimynos veiklai vykdyti skirtą (ir dažnu atveju šiam tikslui jau pritaikytą) valstybės ar savivaldybės turtą siūloma perduoti ne kitai šeimynai, o panaudos, nuomos ar nuosavybės teise privatiems asmenims jų asmeniniams poreikiams tenkinti, atitinka CK įtvirtintą nepilnamečių asmenų globos (rūpybos) šeimoje ar šeimynoje principą. Trečia, projekto nuostatomis siūloma nustatyti, kad valstybės ar savivaldybių turtas panaudos pagrindais („neatlygintinai valdyti ir juo naudotis iki gyvos galvos“) būtų suteikiamas fiziniams asmenims. Vertinant teikiamą siūlymą, reikėtų atkreipti dėmesį į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai.
Pažymime, kad Šeimynų įstatymas valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyminio reguliavimo kontekste negali būti laikomas specialias sąlygas nustatančiu „kitu šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymu“ (nes jo paskirtis yra ne valstybės ir savivaldybių turto valdymo reguliavimas, o juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra šeimyna, steigimo, valdymo, teisių, pareigų ir atsakomybės, lėšų ir turtą, reglamentavimas, o taip pat taip pat šeimynų reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas (Šeimynų įstatymo 1 straipsnis). Taigi, teikiamame įstatymo projekte siekiant reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, būtina laikytis esminių Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų principų ir kriterijų. Atsižvelgiant į tai ir sistemiškai vertinant projektu siūlomą reguliavimą, abejotina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo valstybės ar savivaldybių turtą panaudos teise galėtų gauti ir fiziniai asmenys - šeimynos steigėjai, dalyviai ir jų sutuoktiniai- atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus.
Ketvirta, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,įstatymo projektą parengti paskatino siekis sudaryti sąlygas savivaldybėms veiksmingiau disponuoti savivaldybės nekilnojamuoju turtu, užtikrinant, kad turto savininkui būtų suteikta galimybė leisti šeimynos dalyviams, kurie nustatytą gyvenimo dalį globojo vaikus, gyventi jų veiklai naudotame savivaldybės nekilnojamajame turte iki gyvenimo pabaigos (t. y. ir po šeimynos likvidavimo)“. Taigi, atsižvelgiant į aiškinamajame rašte nurodytą projekto tikslą, projekte nurodytas sąlygas atitinkantiems fiziniams asmenims galėtų būti perduodamas panaudos teise arba parduodamas tik nekilnojamasis turtas (gyvenamosios patalpos). Tuo tarpu pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą minėtiems asmenims įtvirtinama galimybė perduoti pagal panaudą ar parduoti ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir bet kurį kitą šeimynos iki likvidavimo valdytą valstybės ar savivaldybių turtą. Atsižvelgiant į tai, projektas savo turiniu neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytų projekto tikslų. Penkta, pagal projekto nuostatas likviduotos šeimynos dalyviams valstybės ir savivaldybių turtas galėtų panaudos pagrindais perduodamas arba parduodamas nepriklausomai nuo šeimynos likvidavimo pagrindo. Atkreipiame dėmesį, kad Šeimynų įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, nušalinant šeimyną nuo vaikų globėjo (rūpintojo) pareigų, šeimyna likviduojama teismo sprendimu pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus arba prokuroro pareiškimą.
CK 3.246 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad globėjas ar rūpintojas gali būti nušalinamas nuo vaikų globėjo (rūpintojo) pareigų, jeigu netinkamai atlieka savo pareigas, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, neužtikrina globotinių ar rūpintinių teisių ir interesų apsaugos. Kyla abejonių, ar tokiu pagrindu likvidavus šeimyną, valstybės ir savivaldybių turto perdavimas panaudos pagrindais ar jo pardavimas likviduotos šeimynos dalyviams būtų pagrįstas. Šešta, atkreipiame dėmesį, kad Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas reglamentuoja savivaldybės būsto pardavimą. Pastarojo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kai savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas kaina, ne didesne negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, o 2 dalyje nustatyti atvejai, kai savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnyje nustatyti asmenys ir sąlygos, kurioms esant, būstas yra parduodamas. Pastarajame įstatyme nėra numatyta, kad savivaldybių būstas gali būti parduodamas buvusių šeimynų dalyviams, nustatomas maksimalus parduodamo gyvenamojo ploto dydis, ar kitos sąlygos, pavyzdžiui, kad nei vienas iš likviduojamos šeimynos dalyvių tam tikrą laikotarpį iki šeimynos likvidavimo neturėjo nuosavybės teise kitų gyvenamųjų patalpų ir panašiai. Be to, minėtame įstatyme nėra reglamentuojamas valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vien tik teikiamame įstatymo projekte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas nėra pakankamas ir atitinkamai turėtų būti teikiamas ir Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame būtų pašalinami aukščiau nurodyti neaiškumai. Septinta, projekto nuostata ,, Vyriausybės nutarimu arba savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaryta galimybė šį turtą neatlygintinai valdyti ir juo naudotis iki gyvos galvos arba turto savininko pritarimu šį turtą įsigyti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar Vyriausybė nutarimu ar savivaldybių tarybos savo sprendimais konkretus valstybės ar savivaldybės turtas asmenims būtų suteikiamas pagal panaudą, ar minėtais sprendimais tik ,,sudaroma galimybė“ tokį turtą asmenims gauti pagal panaudą. Pastaruoju atveju, nėra aišku, kokių konkrečiai galimybių gauti turtą pagal panaudą sudarymas turimos omenyje. Be to, nuostata ,,turto savininko pritarimu“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, kurios valstybės ar savivaldybės institucijos būtų įgaliotos priimti sprendimą pritarti turto pardavimui. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Aštunta, nėra aišku kokiais konkrečiai kriterijais remiantis siūloma nustatyti sąlygą, kad valstybės ar savivaldybės turtas būtų suteikiamas pagal panaudą arba parduodamas dalyviams tik tokių šeimynų, kurios veikė būtent ne mažiau kaip 15 metų, o ne kitos trukmės laikotarpį. 2.
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, jog „Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. 3. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu - valstybės turto perdavimą neatlygintinai naudotis panaudos teise privatiems asmenims ir jo pardavimą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
Nr. XIVP-421 2022-10-19
dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Mindaugas Skritulskas – Seimo narys, Milda Masteikienė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai:
Vilma Augienė – viceministrė, Jovita Kuzmickienė – Socialinių paslaugų grupės patarėja, Violeta Toleikienė – Socialinių paslaugų grupės vadovė; Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: Mindaugas Guščius – Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas, Aivaras Raišys – Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyresnysis specialistas; Ingrida Volosova – Volosovų šeimynos "Fiesta" mama, atstovaujanti Lietuvos šeimynų asociaciją, Audronė Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas),
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Šeimynų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 19 straipsnio
nepertraukiamai veikiančią šeimyną, kuriai jos veiklai vykdyti panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis buvo perduotas valstybės ar savivaldybių turtas, šeimynos dalyviui (dalyviams) (šeimynos likvidavimo dieną šeimynos dalyviu (dalyviais) buvusiam (buvusiems) fiziniam (fiziniams) asmeniui (asmenims), kartu gyvenančiam jo sutuoktiniui (jeigu toks yra) atitinkamai Vyriausybės nutarimu arba savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaryta galimybė šį turtą neatlygintinai valdyti ir juo naudotis iki gyvos galvos arba turto savininko pritarimu šį turtą įsigyti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka. Projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsniu, valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą savo nutarimuose yra konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; pagal Konstituciją neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei; valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas tik tada, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei ( inter alia 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d.,
siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo siūloma privatiems subjektams valstybės ar savivaldybių turtą suteikti neatlygintinai valdyti ir juo naudotis iki gyvos galvos arba šį turtą įsigyti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka, atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje išdėstytus minėto turto valdymo ir disponavimo principus bei Konstitucinio Teismo doktriną. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjui siekiant skatinti vaikų globą (rūpybą) šeimynoje sudarant palankias sąlygas vykdyti šeimynų veiklą, vadovaujantis keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, valstybės ir savivaldybių turtas šeimynai gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tik jos veiklai vykdyti (pabraukta mūsų).
Pastebėtina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.261 straipsnio 1 dalimi, likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje. Taigi, tiek CK, tiek ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys nepilnamečių asmenų globą ir rūpybą, įtvirtina globos (rūpybos) šeimoje ir šeimynoje prioritetą. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar projektu siūlomas teisinis reglamentavimas, kuriuo šeimynos veiklai vykdyti skirtą (ir dažnu atveju šiam tikslui jau pritaikytą) valstybės ar savivaldybės turtą siūloma perduoti ne kitai šeimynai, o panaudos, nuomos ar nuosavybės teise privatiems asmenims jų asmeniniams poreikiams tenkinti, atitinka CK įtvirtintą nepilnamečių asmenų globos (rūpybos) šeimoje ar šeimynoje principą. Trečia, projekto nuostatomis siūloma nustatyti, kad valstybės ar savivaldybių turtas panaudos pagrindais („neatlygintinai valdyti ir juo naudotis iki gyvos galvos“) būtų suteikiamas fiziniams asmenims. Vertinant teikiamą siūlymą, reikėtų atkreipti dėmesį į Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai.
Pažymime, kad Šeimynų įstatymas valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyminio reguliavimo kontekste negali būti laikomas specialias sąlygas nustatančiu „kitu šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymu“ (nes jo paskirtis yra ne valstybės ir savivaldybių turto valdymo reguliavimas, o juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra šeimyna, steigimo, valdymo, teisių, pareigų ir atsakomybės, lėšų ir turtą, reglamentavimas, o taip pat taip pat šeimynų reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas (Šeimynų įstatymo 1 straipsnis). Taigi, teikiamame įstatymo projekte siekiant reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, būtina laikytis esminių Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytų principų ir kriterijų. Atsižvelgiant į tai ir sistemiškai vertinant projektu siūlomą reguliavimą, abejotina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo valstybės ar savivaldybių turtą panaudos teise galėtų gauti ir fiziniai asmenys - šeimynos steigėjai, dalyviai ir jų sutuoktiniai-atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus.
Ketvirta, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,įstatymo projektą parengti paskatino siekis sudaryti sąlygas savivaldybėms veiksmingiau disponuoti savivaldybės nekilnojamuoju turtu, užtikrinant, kad turto savininkui būtų suteikta galimybė leisti šeimynos dalyviams, kurie nustatytą gyvenimo dalį globojo vaikus, gyventi jų veiklai naudotame savivaldybės nekilnojamajame turte iki gyvenimo pabaigos (t. y. ir po šeimynos likvidavimo)“. Taigi, atsižvelgiant į aiškinamajame rašte nurodytą projekto tikslą, projekte nurodytas sąlygas atitinkantiems fiziniams asmenims galėtų būti perduodamas panaudos teise arba parduodamas tik nekilnojamasis turtas (gyvenamosios patalpos). Tuo tarpu pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą minėtiems asmenims įtvirtinama galimybė perduoti pagal panaudą ar parduoti ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir bet kurį kitą šeimynos iki likvidavimo valdytą valstybės ar savivaldybių turtą. Atsižvelgiant į tai, projektas savo turiniu neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytų projekto tikslų. Penkta, pagal projekto nuostatas likviduotos šeimynos dalyviams valstybės ir savivaldybių turtas galėtų panaudos pagrindais perduodamas arba parduodamas nepriklausomai nuo šeimynos likvidavimo pagrindo. Atkreipiame dėmesį, kad Šeimynų įstatymo 19 straipsnio
likviduojama teismo sprendimu pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus arba prokuroro pareiškimą.
CK 3.246 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad globėjas ar rūpintojas gali būti nušalinamas nuo vaikų globėjo (rūpintojo) pareigų, jeigu netinkamai atlieka savo pareigas, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, neužtikrina globotinių ar rūpintinių teisių ir interesų apsaugos. Kyla abejonių, ar tokiu pagrindu likvidavus šeimyną, valstybės ir savivaldybių turto perdavimas panaudos pagrindais ar jo pardavimas likviduotos šeimynos dalyviams būtų pagrįstas. Šešta, atkreipiame dėmesį, kad Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas reglamentuoja savivaldybės būsto pardavimą. Pastarojo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kai savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas kaina, ne didesne negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, o 2 dalyje nustatyti atvejai, kai savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas už rinkos vertę, apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnyje nustatyti asmenys ir sąlygos, kurioms esant, būstas yra parduodamas. Pastarajame įstatyme nėra numatyta, kad savivaldybių būstas gali būti parduodamas buvusių šeimynų dalyviams, nustatomas maksimalus parduodamo gyvenamojo ploto dydis, ar kitos sąlygos, pavyzdžiui, kad nei vienas iš likviduojamos šeimynos dalyvių tam tikrą laikotarpį iki šeimynos likvidavimo neturėjo nuosavybės teise kitų gyvenamųjų patalpų ir panašiai. Be to, minėtame įstatyme nėra reglamentuojamas valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vien tik teikiamame įstatymo projekte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas nėra pakankamas ir atitinkamai turėtų būti teikiamas ir Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame būtų pašalinami aukščiau nurodyti neaiškumai. Septinta, projekto nuostata ,, Vyriausybės nutarimu arba savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaryta galimybė šį turtą neatlygintinai valdyti ir juo naudotis iki gyvos galvos arba turto savininko pritarimu šį turtą įsigyti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar Vyriausybė nutarimu ar savivaldybių tarybos savo sprendimais konkretus valstybės ar savivaldybės turtas asmenims būtų suteikiamas pagal panaudą, ar minėtais sprendimais tik ,,sudaroma galimybė“ tokį turtą asmenims gauti pagal panaudą. Pastaruoju atveju, nėra aišku, kokių konkrečiai galimybių gauti turtą pagal panaudą sudarymas turimos omenyje. Be to, nuostata ,,turto savininko pritarimu“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, kurios valstybės ar savivaldybės institucijos būtų įgaliotos priimti sprendimą pritarti turto pardavimui. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Aštunta, nėra aišku kokiais konkrečiai kriterijais remiantis siūloma nustatyti sąlygą, kad valstybės ar savivaldybės turtas būtų suteikiamas pagal panaudą arba parduodamas dalyviams tik tokių šeimynų, kurios veikė būtent ne mažiau kaip 15 metų, o ne kitos trukmės laikotarpį. Pritarti. 1.2 Teisės departamentas, 2021-04-20 * 2.
Atsižvelgiant į imperatyvią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, jog „Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti. G auta antikorupcinio vertinimo išvada dėl šio projekto (žr. išvados 4 dalį). 1.3 Teisės departamentas,
disponavimą valstybės turtu - valstybės turto perdavimą neatlygintinai naudotis panaudos teise privatiems asmenims ir jo pardavimą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti. Gautas Vyriausybės nutarimas 2021-10-12 Nr. 791 (žr. išvados 5 dalį). 2. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2021-05-04 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-421 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
2 * Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto prašymu atliko Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 (toliau – Šeimynų įstatymas) 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-421 (toliau – Projektas Nr. XIVP-421) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto Nr. XIVP-421 antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad dėl siūlomo nepakankamai detalaus ir aiškaus reglamentavimo gali būti sudaromos išskirtinės sąlygos asmenims, kurie šeimynų veiklai naudoja valstybės ar savivaldybės neatlygintinai perduotą turtą, todėl Projekto Nr. XIVP-421 nuostatos vertintinos kaip ydingos antikorupciniu požiūriu. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
pastabos ir pasiūlymai:
Nr. XIVP-421 1 straipsniu siūloma papildyti Šeimynų įstatymą 19 straipsnį 6 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad likviduojant ne mažiau nei 15 metų nepertraukiamai veikiančią šeimyną, kuriai jos veiklai vykdyti panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis buvo perduotas valstybės ar savivaldybių turtas , šeimynos dalyviui (dalyviams) (šeimynos likvidavimo dieną šeimynos dalyviu (dalyviais) buvusiam (buvusiems) fiziniam (fiziniams) asmeniui (asmenims), kartu gyvenančiam jo sutuoktiniui (jeigu toks yra) atitinkamai Vyriausybės nutarimu arba savivaldybės tarybos sprendimu gali būti sudaryta galimybė šį turtą neatlygintinai valdyti ir juo naudotis iki gyvos galvos arba turto savininko pritarimu šį turtą įsigyti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka .
Pagal galiojantį reglamentavimą šeimynos veiklai gali būti naudojamas šeimynos dalyviams nuosavybės teise priklausantis, nuomojamas ar panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis perduotas valstybei ar savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas. Projekto Nr. XIVP-421 rengėjų aiškinamajame rašte pateikta informacija, kad šeimynos veiklai dažniausiai yra naudojamas šeimynos dalyviams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (46 atvejais iš 53 atvejų), o siūlomas reglamentavimas paliestų tik 4 šeimynas ir tik tuo atveju, jeigu jos atitiktų siūlomą nustatyti 15 metų šeimynos veiklos vykdymo kriterijų, todėl neaišku kiek šeimynos veiklą vykdančių asmenų galėtų iš tikrųjų pasinaudoti šią siūloma nustatyti skatinimo priemone.
Atsižvelgdami į tai, kad kitiems šeimynos veiklą vykdantiems asmenims nėra nustatyta jokių papildomų skatinančių priemonių, manome, kad galimybių neatlygintinai valdyti ir naudoti iki gyvos galvos ar įsigyti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka valstybei ar savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą sudarymas, sukuria išskirtines sąlygas kitų asmenų, vykdančių šeimynų veiklą, tačiau šiai veiklai naudojančių savo asmeninį nekilnojamąjį turtą ar jį nuomojančių, atžvilgiu. Išskirtinių sąlygų sudarymas analogišką veiklą vykdančių asmenų atžvilgiu laikytinas korupcijos rizikos veiksniu. 1.2. Pagal Projektu Nr. XIVP-421 siūlomą papildyti Šeimynų įstatymo 19 straipsnio 6 dalį, galimybe naudotis valstybės ar savivaldybės nekilnojamuoju turtu neatlygintinai iki gyvos galvos arba turto savininko pritarimu šį turtą įsigyti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka gali tik likviduojamų šeimynų dalyviai, tačiau nėra nustatyta, kokiais pagrindais likviduojant šeimyną šeimynų dalyviai gali pasinaudoti galimybe gauti šeimynos veiklai naudojamą turtą Projekte Nr. XIVP-421 nurodytomis sąlygomis.
Pagal siūlomą reglamentavimą visi šeimynos veiklą vykdantys šeimynos dalyviai, kurie neatlygintinai panaudos pagrindais naudoja valstybės ar savivaldybės nekilnojamąjį turtą, gali šia galimybe pasinaudoti, net ir tais atvejais, kai šeimyna likviduojama jų pačių sprendimu dar ne visiems globojamiems vaikams sulaukus pilnametystės, ar ji likviduojama dėl padarytų pažeidimų pagal Šeimynų įstatymo 19 straipsnio 3 dalį: „Nušalinant šeimyną nuo vaikų globėjo (rūpintojo) pareigų, šeimyna likviduojama teismo sprendimu pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus arba prokuroro pareiškimą.“ . Nepakankamai detaliai reglamentuojant kokiais pagrindais likvidavus šeimynas šeimynų dalyviai gali pretenduoti ir toliau neatlygintinai valdyti ir naudotis panaudos pagrindais jiems suteiktu valstybei ar savivaldybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu ar jį įsigyti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka, gali susidaryti situacijos, kai tuo pasinaudodami šeimynų dalyviai po 15 metų veiklos gali savo noru likviduoti šeimyną turėdami tikslą naudotis ir valdyti valstybės ar savivaldybės nekilnojamąjį turtą iki gyvos galvos ar jį įsigyti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to ar jie turi savo asmeninio nekilnojamojo turto, arba susidaryti situacija, kai šeimyna būtų likviduojama negatyviais pagrindais, pavyzdžiui, dėl padarytų pažeidimų, tačiau pagal siūlomą reglamentavimą šeimynos dalyviai vis tiek galėtų pretenduoti į galimybę toliau naudotis nekilnojamuoju turtu įgydami teises Projekte Nr. XIVP-421 nurodytais būdais.
XIVP-421 nurodytais būdais. Nepakankamai detaliai reglamentuoti šeimynų likvidavimo pagrindai, kuriems esant gali būti sudaroma galimybė nevykdant šeimynos veiklos toliau naudotis valstybei ar savivaldybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, sudaro galimybes piktnaudžiauti, pasinaudojant teisinio reglamentavimo trūkumais, todėl tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. 2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neteikiama. 3. Kitos pastabos ir pasiūlymai: Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiama. Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projekto Nr. XIVP-421 nuostatos dėl nepakankamai aiškaus ir detalaus teisinio reglamentavimo gali sudaryti išskirtines sąlygas atskiriems asmenims, kurie šeimynos veiklai vykdyti valdo ir naudoja panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai perduotą valstybės ar savivaldybių nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu nustatytus teisinio reglamentavimo trūkumus ir pateiktus argumentus siūlome tobulinti Projekto Nr. XIVP-421 nuostatas. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas
2 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Nepritarti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-421 (toliau – Įstatymo projektas) dėl toliau nurodytų priežasčių: 1.
Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo siūloma privatiems subjektams valstybės ar savivaldybių turtą suteikti neatlygintinai valdyti ir juo naudotis iki gyvos galvos arba šį turtą įsigyti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka, neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje išdėstytų minėto turto valdymo ir disponavimo juo principų bei Konstitucinio Teismo doktrinos. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnį, valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; pagal Konstituciją neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei; valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas tik tada, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas „ Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2002 m. balandžio 2 d. redakcija), 16 straipsnio 7 dalies (1999 m. gegužės 13 d., 2001 m. gruodžio 11 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ , Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimas „ Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 12 dalies (2002 m. kovo 5 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 „Dėl Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos patvirtinimo“ (2002 m. rugpjūčio 10 d. redakcija) patvirtintos Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos (2002 m. rugpjūčio 10 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ). Pritarti. 1.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2021-10-12 Nr. 791 * 2.
791
Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas šeimynai jos veiklai vykdyti panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, todėl Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai, pagal kuriuos, likvidavus šeimynas, fiziniai asmenys įgytų teisę valstybės ar savivaldybių turtą neatlygintinai valdyti ir juo naudotis iki gyvos galvos arba šį turtą įsigyti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka, nesuderinami su galiojančiu Šeimynų įstatymu dviem aspektais: pirma, teisė į valstybės ar savivaldybių turtą pasibaigia su šeimynos likvidavimu, nebelikus subjekto (juridinio asmens), kuriam jis buvo suteiktas; antra, likvidavus šeimyną, nebelieka ir veiklos, kuriai įgyvendinti buvo perduotas valstybės ar savivaldybių turtas. Pritarti. 1.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2021-10-12
Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas globos (rūpybos) šeimoje, globos centre arba šeimynoje prioritetas. Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.261 straipsnio
institucijoje tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje. Todėl projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo šeimynos veiklai vykdyti skirtą (ir dažnai šiam tikslui jau pritaikytą) valstybės ar savivaldybių turtą siūloma perduoti ne kitai šeimynai, o panaudos, nuomos ar nuosavybės teise privatiems asmenims jų asmeniniams poreikiams tenkinti, neatitinka Civiliniame kodekse įtvirtinto nepilnamečių asmenų globos (rūpybos) šeimoje ar šeimynoje principo. Pritarti. 1.4 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2021-10-12 Nr. 791 * 4.
791
4Pagal Įstatymo projekto nuostatas,
likviduotos šeimynos dalyviams valstybės ar savivaldybių turtas galėtų būti panaudos pagrindais perduodamas arba parduodamas neatsižvelgiant į šeimynos likvidavimo pagrindą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal Šeimynų įstatymo
šeimyna likviduojama teismo sprendimu pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus arba prokuroro pareiškimą. Civilinio kodekso
nušalinamas nuo vaikų globėjo (rūpintojo) pareigų, jeigu netinkamai atlieka savo pareigas, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, neužtikrina globotinių ar rūpintinių teisių ir interesų apsaugos. Todėl, tokiu pagrindu likvidavus šeimyną, valstybės ar savivaldybių turto perdavimas likviduotos šeimynos dalyviams panaudos pagrindais ar jo pardavimas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka būtų nepagrįstas. Pritarti. 1.5 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas 2021-10-12
nuostata, kuria siūloma įtvirtinti galimybę likviduojant šeimyną tam tikriems fiziniams asmenims įsigyti valstybės ar savivaldybių turtą Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka, nedera su galiojančiomis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo
parduodamas, tačiau jame nenumatyta, kad savivaldybių būstas gali būti parduodamas buvusių šeimynų dalyviams. Be to, minėtame įstatyme nereguliuojamas valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr.
XI-681 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
grąžinti iniciatoriams patobulinti , įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas:
reguliavimas , kuriuo būtų sudaryta galimybė privatiems subjektams valstybės ar savivaldybių turtą suteikti neatlygintinai valdyti ir juo naudotis iki gyvos galvos arba šį turtą įsigyti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka, neatitinka turto valdymo ir disponavimo juo principų (valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais) bei Konstitucinio Teismo doktrinos ( pagal Konstituciją neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui) ;
vertintinos kaip ydingos antikorupciniu požiūriu , nes siūlomu reglamentavimu gali būti sudaromos išskirtinės sąlygos vienai asmenų grupei, analogišką veiklą vykdančių asmenų atžvilgiu;
reguliavimas, kuriuo šeimynos veiklai vykdyti skirtą (dažnai tam tikslui ir pritaikytą) valstybės ar savivaldybių turtą siūloma perduoti ne kitai šeimynai, o privatiems asmenims jų asmeniniams poreikiams tenkinti, neatitinka Civiliniame kodekse įtvirtinto nepilnamečių asmenų globos (rūpybos) šeimoje ar šeimynoje principo ;
būtų taikomas net ir toms šeimynoms, kurios likviduojamos negatyviais pagrindais : j ų pačių sprendimu dar ne visiems globojamiems (rūpinamiems) vaikams sulaukus pilnametystės, ar ji likviduojama dėl padarytų pažeidimų, netinkamai atliekant savo pareigas, neužtikrinant globojamų (rūpinamų) vaikų teisių ir interesų apsaugos, naudojantis savo teisėmis savanaudiškais tikslais;
kad teikiamu Įstatymo projektu siūlomos įteisinti nuostatos nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas , – valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje numato Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas.
grąžinti iniciatoriams patobulinti , įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas:
reguliavimas , kuriuo būtų sudaryta galimybė privatiems subjektams valstybės ar savivaldybių turtą suteikti neatlygintinai valdyti ir juo naudotis iki gyvos galvos arba šį turtą įsigyti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka, neatitinka turto valdymo ir disponavimo juo principų (valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais) bei Konstitucinio Teismo doktrinos ( pagal Konstituciją neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui) ;
vertintinos kaip ydingos antikorupciniu požiūriu , nes siūlomu reglamentavimu gali būti sudaromos išskirtinės sąlygos vienai asmenų grupei, analogišką veiklą vykdančių asmenų atžvilgiu;
reguliavimas, kuriuo šeimynos veiklai vykdyti skirtą (dažnai tam tikslui ir pritaikytą) valstybės ar savivaldybių turtą siūloma perduoti ne kitai šeimynai, o privatiems asmenims jų asmeniniams poreikiams tenkinti, neatitinka Civiliniame kodekse įtvirtinto nepilnamečių asmenų globos (rūpybos) šeimoje ar šeimynoje principo ;
būtų taikomas net ir toms šeimynoms, kurios likviduojamos negatyviais pagrindais : j ų pačių sprendimu dar ne visiems globojamiems (rūpinamiems) vaikams sulaukus pilnametystės, ar ji likviduojama dėl padarytų pažeidimų, netinkamai atliekant savo pareigas, neužtikrinant globojamų (rūpinamų) vaikų teisių ir interesų apsaugos, naudojantis savo teisėmis savanaudiškais tikslais;
kad teikiamu Įstatymo projektu siūlomos įteisinti nuostatos nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas , – valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje numato Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. 8.
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Patarėja Asta Kazlauskienė