Projekto lyginamasis variantas
MOKĖJIMŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1370 9, 81 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 91
1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys netaikomos :1 ) Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme nustatytoms mokėjimo sistemoms;2 ) mokėjimo sistemoms, kuriose dalyvauja tik mokėjimo paslaugų teikėjai, priklausantys įmonių grupei. Šio straipsnio 3 dalis netaikoma Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme (toliau – Atsiskaitymų baigtinumo įstatymas) nustatytoms mokėjimo sistemoms. “
2. Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Tuo atveju, kai šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos Atsiskaitymų baigtinumo įstatyme nustatytos mokėjimo sistemos dalyvis leidžia veiklos licenciją turinčiam mokėjimo paslaugų teikėjui, kuris nedalyvauja sistemoje, perduoti pervedimo nurodymus per sistemą, tas dalyvis kitų veiklos licenciją turinčių mokėjimo paslaugų teikėjų prašymu, laikydamasis objektyvumo, proporcingumo ir nediskriminavimo reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, turi jiems suteikti tokią pačią galimybę. Kai sistemos dalyvis atsisako prašančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui suteikti galimybę perduoti pervedimo nurodymus per sistemą, jis prašančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui turi visiškai atskleisti atsisakymo priežastis.“2 straipsnis. Įstatymo papildymas 91 straipsniu Papildyti Įstatymą 91 straipsniu: „91 straipsnis. Dalyvavimo nustatytose mokėjimo sistemose sąlygos1 .
Siekiant apsaugoti mokėjimo sistemų stabilumą ir vientisumą, mokėjimo įstaiga arba elektroninių pinigų įstaiga, prašanti dalyvauti ir (arba) dalyvaujanti pagal Atsiskaitymų baigtinumo įstatymą nustatytoje mokėjimo sistemoje, turi turėti:1 ) priemonių, kurių imasi siekdama apsaugoti mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas, aprašymą;2 ) mokėjimo paslaugų teikimo ir (arba) elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymo tvarkos ir vidaus kontrolės sistemos, įskaitant administracines, rizikos valdymo ir apskaitos sistemas, aprašymą, taip pat naudojimosi informacinių ir ryšių technologijų paslaugomis tvarkos, atitinkančios 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2554 dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1060/2009
, 6 ir 7 straipsniuose nustatytus reikalavimus, aprašymą;3 ) mokėjimo paslaugų teikimo veiklos nutraukimo planą ir (arba) elektroninių pinigų leidimo veiklos nutraukimo planą. 2 . Priežiūros institucija detalizuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. 3 . Siekiant įsitikinti, kad Lietuvos Respublikoje licencijuota mokėjimo įstaiga arba Lietuvos Respublikoje licencijuota elektroninių pinigų įstaiga laikosi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ir pagal šio straipsnio 2 dalį detalizuotų reikalavimų, ji mokėjimo sistemos operatoriui, kaip jis suprantamas pagal Atsiskaitymų baigtinumo įstatymą, (toliau šiame straipsnyje – mokėjimo sistemos operatorius) jo nustatyta tvarka turi pateikti:1 ) šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ir pagal šio straipsnio 2 dalį detalizuotų reikalavimų laikymosi ataskaitą;2 ) audito įmonės (įmonių) ar auditoriaus (auditorių), kuris (kurie) audito veikla verčiasi savarankiškai, (toliau – auditorius) išvadą dėl šių reikalavimų laikymosi.
Išvadą teikianti audito įmonė arba auditorius turi būti nepriklausomi ir turėti bent 2 metus mokėjimo paslaugų teikimo valdymo tvarkos ir mokėjimo paslaugų teikėjų vidaus kontrolės sistemos audito patirties . 4 . Kitoje valstybėje narėje licencijuota mokėjimo įstaiga arba kitoje valstybėje narėje licencijuota elektroninių pinigų įstaiga mokėjimo sistemos operatoriui turi pateikti tos valstybės narės nustatyta tvarka parengtą patvirtinimą, kad ši įstaiga atitinka Direktyvos (ES) Nr. 2015/2366 35a straipsnio 1 dalies reikalavimus. “3 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 81 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Priežiūros institucija skiria baudas:1 ) juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų , išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytus atvejus;2 ) juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendros metinės grynosios apyvartos praėjusiais finansiniais metais, jeigu pažeidžiamos Reglamento (ES) Nr. 260/2012 5d straipsnio nuostatos;2 )
, išskyrus šios dalies 4 punkte nurodytus atvejus ;4 ) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 5 000 000 eurų, jeigu pažeidžiamos Reglamento (ES) Nr. 260/2012 5d straipsnio nuostatos. “2 .
Pakeisti 81 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos arba bendra metinė grynoji apyvarta , pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos arba apyvarta , nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.“4 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo priedas
1. 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012 , kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/886 . 2 . 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis. 3 . 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/751 dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas. 4 . 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB , 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr.
1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/886 . 5 . 2021 m. liepos 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1230 dėl tarptautinių mokėjimų Sąjungoje (kodifikuota redakcija) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/886 . “. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. balandžio 9 d. 2 . Lietuvos bankas iki 2025 m. kovo 8 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-4172(2) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys netaikomos
:
1) Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme nustatytoms mokėjimo sistemoms;
mokėjimo paslaugų teikėjai, priklausantys įmonių grupei. Šio straipsnio
vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme (toliau – Atsiskaitymų baigtinumo įstatymas) nustatytoms mokėjimo sistemoms. “
2Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Tuo atveju, kai šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos Atsiskaitymų baigtinumo įstatyme nustatytos mokėjimo sistemos dalyvis leidžia veiklos licenciją turinčiam mokėjimo paslaugų teikėjui, kuris nedalyvauja sistemoje, perduoti pervedimo nurodymus per sistemą, tas dalyvis kitų veiklos licenciją turinčių mokėjimo paslaugų teikėjų prašymu, laikydamasis objektyvumo, proporcingumo ir nediskriminavimo reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, turi jiems suteikti tokią pačią galimybę. Kai sistemos dalyvis atsisako prašančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui suteikti galimybę perduoti pervedimo nurodymus per sistemą, jis prašančiajam mokėjimo paslaugų teikėjui turi visiškai atskleisti atsisakymo priežastis.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 91 straipsniu: „91 straipsnis. Dalyvavimo nustatytose mokėjimo sistemose sąlygos 1.
Siekiant apsaugoti mokėjimo sistemų stabilumą ir vientisumą, mokėjimo įstaiga arba elektroninių pinigų įstaiga, prašanti dalyvauti ir (arba) dalyvaujanti pagal Atsiskaitymų baigtinumo įstatymą nustatytoje mokėjimo sistemoje, turi turėti:
1) priemonių, kurių imasi siekdama apsaugoti mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas, aprašymą;
2) mokėjimo paslaugų teikimo ir (arba) elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymo tvarkos ir vidaus kontrolės sistemos, įskaitant administracines, rizikos valdymo ir apskaitos sistemas, aprašymą, taip pat naudojimosi informacinių ir ryšių technologijų paslaugomis tvarkos, atitinkančios
dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 909/2014 ir (ES) 2016/1011, 6 ir 7 straipsniuose nustatytus reikalavimus, aprašymą;
3) mokėjimo paslaugų teikimo veiklos nutraukimo planą ir (arba) elektroninių pinigų leidimo veiklos nutraukimo planą. 2. Priežiūros institucija detalizuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. 3. Siekiant įsitikinti, kad Lietuvos Respublikoje licencijuota mokėjimo įstaiga arba Lietuvos Respublikoje licencijuota elektroninių pinigų įstaiga laikosi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ir pagal šio straipsnio 2 dalį detalizuotų reikalavimų, ji mokėjimo sistemos operatoriui, kaip jis suprantamas pagal Atsiskaitymų baigtinumo įstatymą, (toliau šiame straipsnyje – mokėjimo sistemos operatorius) jo nustatyta tvarka turi pateikti:
1) šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ir pagal šio straipsnio 2 dalį detalizuotų reikalavimų laikymosi ataskaitą;
2) audito įmonės (įmonių) ar auditoriaus (auditorių), kuris (kurie) audito veikla verčiasi savarankiškai, (toliau – auditorius) išvadą dėl šių reikalavimų laikymosi.
Išvadą teikianti audito įmonė arba auditorius turi būti nepriklausomi ir turėti bent
teikėjų vidaus kontrolės sistemos audito patirties . 4. Kitoje valstybėje narėje licencijuota mokėjimo įstaiga arba kitoje valstybėje narėje licencijuota elektroninių pinigų įstaiga mokėjimo sistemos operatoriui turi pateikti tos valstybės narės nustatyta tvarka parengtą patvirtinimą, kad ši įstaiga atitinka Direktyvos (ES) Nr. 2015/2366 35a straipsnio 1 dalies reikalavimus. “
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Priežiūros institucija skiria baudas:
1) juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų , išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytus atvejus;
2) juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendros metinės grynosios apyvartos praėjusiais finansiniais metais, jeigu pažeidžiamos Reglamento (ES) Nr. 260/2012 5d straipsnio nuostatos;
juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 50 000 eurų , išskyrus šios dalies 4 punkte nurodytus atvejus ;
4) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki
5d straipsnio nuostatos . “ 2.
Pakeisti 81 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias
nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos arba bendra metinė grynoji apyvarta , pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos arba apyvarta , nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.“
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo priedas
12012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012,
kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/886 . 2. 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis. 3. 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/751 dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas. 4. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr.
1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/886 . 5. 2021 m. liepos 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1230 dėl tarptautinių mokėjimų Sąjungoje (kodifikuota redakcija) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/886 . 6. 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1113 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849. “. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2025 m. balandžio 9 d. 2. Lietuvos bankas iki 2025 m. kovo 8 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSISKAITYMŲ BAIGTINUMO MOKĖJIMO IR VERTYBINIŲ POPIERIŲ ATSISKAITYMO SISTEMOSE ĮSTATYMO NR. IX-1597 2, 4, 5 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR SU JUO SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. IX-1597 2, 4, 5 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Atsiskaitymų baigtinumo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 9, 81 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas (toliau – MĮ projektas), Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 17 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projektas (toliau – MĮĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 11, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 271 straipsniu įstatymo projektas (toliau – EPEPĮĮ projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti į nacionalinę teisę perkeliant 2024 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/886 , kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 260/2012 bei (ES) 2021/1230 ir direktyvos 98/26/EB bei (ES) 2015/2366 , kiek tai susiję su momentiniais kredito pervedimais eurais, (toliau – Reglamentas (ES) 2024/886 ) nuostatas. Įstatymų projektais siekiama užtikrinti, kad mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos galėtų tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose, taip būtų pagerinamos jų konkuravimo su kitais rinkos dalyviais galimybės. Taip pat numatoma, kad vienu iš mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų klientų lėšų apsaugos būdų gali būti lėšų laikymas centriniame banke, jei centrinis bankas sudaro tokią galimybę.
Taip pat Įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad kiekviena Lietuvoje veikianti mokėjimo įstaiga ir elektroninių pinigų įstaiga (įskaitant užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialus) turėtų pasirengusi veiklos nutraukimo planą, kuris užtikrintų, jog veikla būtų nutraukiama sklandžiai ir tvarkingai. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus vyriausioji specialistė Austėja Šataitė (tel. (8 5) 219 9358, el. p. [email protected] ) ir Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė Jūratė Butkutė (mob. +370 640 39637, el. p. [email protected] ). 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymas (toliau – Atsiskaitymų baigtinumo įstatymas) Galiojančioje Atsiskaitymų baigtinumo įstatymo redakcijoje nenumatyta, kad mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos gali tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose.
Atsiskaitymų baigtinumo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtoje „įstaigos“ sąvokoje nurodoma, kokie subjektai pripažįstami galintys dalyvauti sistemose (mokėjimo sistemose ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose):1 ) Lietuvos bankas, kitos valstybės narės centrinis bankas arba Europos Centrinis Bankas;2 ) Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje narėje licencijuota kredito įstaiga;3 ) Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė;4 ) valstybės institucija arba įmonė, kurios prievolių įvykdymą garantuoja valstybė;5 ) bet kuris juridinis asmuo, kurio buveinė nėra Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje narėje, bet kurio veikla būdinga Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje narėje licencijuotų kredito įstaigų arba finansų maklerio įmonių veiklai. Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas (toliau – MĮ) MĮ nustatyti mokėjimo sistemų veiklos taisyklėse nustatomų reikalavimų taikymo mokėjimo sistemose norintiems dalyvauti mokėjimo paslaugų teikėjams kriterijai. Reikalavimai turi būti objektyvūs, nediskriminuojantys ir proporcingi, taip pat draudžiama numatyti tam tikrus apribojimus. Šios nuostatos, be kita ko, netaikomos pagal Atsiskaitymų baigtinumo įstatymą nustatytoms mokėjimo sistemoms. Kadangi šiuo metu nėra galimybės mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms tiesiogiai dalyvauti mokėjimo sistemose, atitinkamai šioms įstaigoms nėra nustatyta jokių su dalyvavimu šiose sistemose susijusių reikalavimų, kurie nustatomi pakeistoje 2015 m. lapkričio 25 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB , 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (toliau – Direktyva (ES) 2015/2366 ) . MĮ nustatyta, kad nacionalinė priežiūros institucija už pažeidimus gali skirti baudas. Juridiniams asmenims gali būti skiriamos baudos iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, o juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 50 000 eurų. Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymas (toliau – MĮĮ) ir Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas (toliau – EPEPĮĮ) Lietuvos institucijų iniciatyva MĮĮ ir EPEPĮĮ jau nustatyta, kad mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų klientų lėšos gali būti saugomos, be kita ko, Lietuvos banke arba kitos valstybės narės centriniame banke, tačiau nenurodoma, kad centriniai bankai turi užtikrinti tokią galimybę, todėl suprantama, kad ši galimybė sudaroma centrinių bankų pasirinkimu. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsiskaitymų baigtinumo įstatymo projektas Atsiskaitymų baigtinumo įstatymo projekte nustatoma, kad mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos įtraukiamos į „įstaigos“ sąvoką, kurios apibrėžtyje nurodomos įstaigos ir institucijos, galinčios dalyvauti mokėjimo ir (ar) vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose. Taip bus pagerinamos jų konkuravimo su kitais rinkos dalyviais galimybės. Be to, šioms įstaigoms Reglamente (ES) 2024/886 numatoma pareiga teikti momentinių kredito pervedimų paslaugą.
Šiai prievolei įgyvendinti mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos turi turėti kanalus šiai paslaugai teikti, tiesioginis dalyvavimas mokėjimo sistemose yra naudojimosi bankų paslaugomis alternatyva. Atsiskaitymų baigtinumo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos įstaigos, kurios gali būti sistemos operatoriais. Siekiant visiško suderinamumo su 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (toliau – Direktyva 98/26/EB ), taip pat su 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 , kuriuose nėra įvardytos konkrečios įstaigos, galinčios būti sistemos operatoriais, Atsiskaitymų baigtinumo įstatymo projektu pripažįstama netekusia galios Atsiskaitymų baigtinumo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis. Kiti pakeitimai padaryti atsižvelgiant į Atsiskaitymų baigtinumo įstatymo struktūrą ir suderinant su Direktyvos 98/26/EB nuostatomis, pavyzdžiui, atnaujinama „kredito įstaigos“ sąvokos apibrėžtis, apibrėžiamos naujos sąvokos „mokėjimo įstaigos“ ir „elektroninių pinigų įstaigos“, patikslinama „sistemos dalyvio“ sąvokos apibrėžtis, nurodant, kad apimama ir pagrindinė sutarties šalis. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės institucijos ir įmonės, kurių prievolių vykdymą garantuoja valstybė, nėra prižiūrimos Lietuvos Respublikos arba kitos valstybės narės priežiūros institucijos, Atsiskaitymų baigtinumo įstatymo projekte taisomas pastebėtas teisinis neatitikimas dėl priežiūros institucijos prižiūrimų įstaigų.
MĮ projektas Siekiant apsaugoti mokėjimo sistemų stabilumą ir vientisumą, nustatoma, kad mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos, prašančios dalyvauti ir (arba) dalyvaujančios pagal Atsiskaitymų baigtinumo įstatymą nustatytose mokėjimo sistemose, turi turėti:1 ) priemonių, kurių imtasi mokėjimo paslaugų vartotojų lėšoms apsaugoti, aprašymą;2 ) valdymo tvarkos ir vidaus kontrolės sistemos aprašymą, taip pat naudojimosi informacinių ir ryšių technologijų paslaugomis aprašymą;3 ) mokėjimo paslaugų teikimo veiklos nutraukimo planą ir (arba) elektroninių pinigų leidimo veiklos nutraukimo planą. Priežiūros institucijai pavedama detalizuoti šiuos reikalavimus, atsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2015/2366 35a straipsnį, kuriame ir pateikiami detalesni reikalavimai. Dėl didelio reikalavimų detalumo pasirenkama juos nustatyti priežiūros institucijos teisės aktu, o ne įstatymu. MĮ projekte numatoma, kad norėdamos dalyvauti mokėjimo sistemose mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos mokėjimo sistemos operatoriui turi pateikti ataskaitą ir audito įmonės arba savarankiškai dirbančio auditoriaus išvadą, kurios parodo, kaip įstaiga laikosi nustatytų reikalavimų. Kadangi mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms sudaroma galimybė dalyvauti pagal Atsiskaitymų baigtinumo įstatymą nustatytose mokėjimo sistemose, nurodoma, kad MĮ 9 straipsnyje mokėjimo sistemoms nustatyti reikalavimai (draudimas taikyti įvairius apribojimus mokėjimo sistemų dalyviams) galioja ir pagal Atsiskaitymų baigtinumo įstatymą nustatytoms mokėjimo sistemoms.
Mokėjimų įstatymas taip pat papildomas nuostatomis, kad už Reglamento (ES) 2024/886 5d straipsnio pažeidimus nacionalinė priežiūros institucija juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims skiria baudas iki 5 000 000 eurų, o juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendros metinės grynosios apyvartos praėjusiais finansiniais metais. Taip pat nustatoma, kad atvejais, kai juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, baudos dydis juridiniam asmeniui nustatomas pagal patronuojančiosios įmonės bendrą metinę grynąją apyvartą praėjusiais finansiniais metais. MĮĮ projektas ir EPEPĮĮ projektas Atsižvelgiant į pakeistas Direktyvos (ES) 2015/2366 nuostatas dėl galimybės mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms saugoti klientų lėšas centriniuose bankuose savo nuožiūra, MĮĮ ir EPEPĮĮ projektuose patikslinama, kad mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų klientų lėšos gali būti saugomos Lietuvos banke arba kitos valstybės narės centriniame banke, jeigu centrinis bankas sudaro tokią galimybę. Taip pat Įstatymų projektuose nurodoma, kad mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos, įskaitant užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialus, turi parengti veiklos nutraukimo planą. Toks reikalavimas numatomas, nes, Lietuvos banko duomenimis, daugiau nei 35 procentai mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų, kurioms 2022–2024 metais Lietuvos banko iniciatyva buvo panaikintas licencijos galiojimas, veiklos nutraukimo procesas nebuvo sklandus.
Todėl, siekiant užtikrinti visų mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų, įskaitant užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialus, vienodas veiklos sąlygas, nustatoma pareiga visoms šioms įstaigoms parengti veiklos nutraukimo planą. Pažymėtina, kad tokį planą minėtos įstaigos turės parengti per 6 mėnesius nuo elektroninių pinigų leidimo ar mokėjimo paslaugų teikimo veiklos vykdymo pradžios. Mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos taip pat turės atnaujinti veiklos nutraukimo planus pasikeitus įstaigų struktūrai ir veiklai , mokėjimo įstaigos finansinei būklei ar kitoms nuo šių įstaigų priklausančioms aplinkybėms, galinčioms turėti reikšmingą poveikį mokėjimo paslaugų teikimo veiklos nutraukimui. Atsiradus minėtoms aplinkybėms, minėtos įstaigos nedelsdamos privalės peržiūrėti ir atnaujinti veiklos nutraukimo planus. Įsigaliojimo data Priimtų Atsiskaitymų baigtinumo įstatymo, MĮ, MĮĮ ir EPEPĮĮ projektų nuostatos turėtų įsigalioti 2025 m. balandžio 9 d., atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2024/886 nuostatas. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymų projektus reikia priimti iki 2025 m. balandžio 9 d. Per numatytą laikotarpį nepriėmus Įstatymų projektų, galimas neigiamas poveikis nebankinių mokėjimo paslaugų teikėjų sektoriui, jų konkurencingumui (ypač jei kitos valstybės narės naujas nuostatas įgyvendins laiku). 6 .
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Siūlomi įstatymų pakeitimai lems geresnes sąlygas finansinių technologijų sektoriaus plėtrai, šio sektoriaus įstaigoms sudarys geresnes sąlygas konkuruoti su bankais teikiant mokėjimo paslaugas. 8 . Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10 . Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai bus įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11 . Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12 . Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti MĮ, EPEPĮ ir MĮĮ projektams įgyvendinti iki 2025 m. kovo 8 d. bus parengti ir priimti reikalingi Lietuvos banko teisės aktai.
Įgyvendinamieji Lietuvos banko teisės aktai bus parengti likus mėnesiui iki minėtų įstatymų projektų įsigaliojimo dienos, kad mokėjimo įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos galėtų parengti MĮ, EPEPĮ ir MĮĮ projektuose nurodytus dokumentus. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės fondų lėšų nereikės. 14 . Įstatymų projektams rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai buvo rengiami kartu su Lietuvos banko specialistais. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“
„Mokėjimo sistema“, „momentiniai mokėjimai“, „mokėjimai“. 16
. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2024-10-03 Nr. XIVP-4172 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad 2024 m. liepos 11 d. Seime buvo priimtas Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymas Nr. XIV-2891 , kuris įsigalios 2024 m. gruodžio 30 d. ir kuriuo Mokėjimų įstatymo priedas yra papildomas nauju 6 punktu. Siekiant, kad įsigaliojus projekto nuostatoms minėtasis 6 punktas taip pat išliktų Mokėjimo įstatyme, projekto nuostatos derintinos su minėtuoju įstatymu Nr. XIV-2891. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKĖJIMŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1370 9, 81 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 91 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2024-11-11 Nr. XIVP-4172(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKĖJIMŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1370 9, 81 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 91
nR. XIVP-4172 2024-10-30
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, komiteto pirmininko pavaduotojai: Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis. Seimo nariai: Matas Maldeikis, Antanas Čepononis, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Agnę Bilotaitę), Juozas Varžgalys, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėniėnė, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad
Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymas Nr. XIV-2891 , kuris įsigalios 2024 m. gruodžio 30 d. ir kuriuo Mokėjimų įstatymo priedas yra papildomas nauju 6 punktu. Siekiant, kad įsigaliojus projekto nuostatoms minėtasis 6 punktas taip pat išliktų Mokėjimo įstatyme, projekto nuostatos derintinos su minėtuoju įstatymu Nr. XIV-2891. Pritarti. Papildyti Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo priedą 6 punktu ir išdėstyti jį taip: „6. 2023 m. gegužės
informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849. “ 3.
Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Nėra. 7. Komiteto sprendimas : Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-4172(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
Negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-4172(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjas Mindaugas Pečiulis