Projekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 23 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„
kandidatai į LKP CK narius, buvę LKP CK Prezidiumo nariai, buvę LKP CK biuro nariai ar buvę kandidatai į LKP CK biuro narius, buvę LKP CK instruktoriai, skyrių vedėjai ar jų pavaduotojai, sektorių vedėjai ar jų pavaduotojai, buvę LKP sričių, apskričių, valsčių, miestų ir rajonų komitetų nariai, sekretoriai, biurų nariai, skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai, sektorių vedėjai ar jų pavaduotojai, dalyvaudami konkurse į diplomatinę tarnybą ar skiriami į pareigas diplomatinėje tarnyboje, savo kandidato anketoje ir (ar) biografijoje turi nurodyti savo priklausomybę minėtoms struktūroms. Konkursą organizuojančios įstaigos struktūrinis padalinys arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas (toliau – personalo administravimo tarnyba), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro patvirtintu Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo tvarkos aprašu, patikrina, ar pretendento į diplomatinę tarnybą gyvenimo aprašyme nurodyti duomenys apie priklausomybę šioje dalyje nurodytoms struktūroms yra teisingi. Personalo administravimo tarnybai nustačius, kad pretendento į diplomatinę tarnybą gyvenimo aprašyme nurodyti duomenys apie priklausomybę šioje dalyje nurodytoms struktūroms yra neteisingi ar nuslėpti, taip pat, kad pretendentas į diplomatinę tarnybą priklausė šioje dalyje nurodytoms struktūroms, bet tai nėra nurodyta jo gyvenimo aprašyme, jam neleidžiama dalyvauti konkurse į diplomatinę tarybą. “
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Angelė Jakavonytė Audronius Ažubalis
DĖL
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projektas teikiamas, atsižvelgiant į
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 6-7 pastabas Lietuvos komunistų partijos įvertinimo projekto (XIIIP-2422)(2). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Angelė Jakavonytė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu nėra nustatyto tokio pobūdžio teisinio reguliavimo Diplomatinės tarnybos įstatyme. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymo priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai . 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Be Diplomatinės tarnybos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo, konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatai . Priėmus Įstatymo projektą, šiuos nuostatus reikės tikslinti. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Priėmus Įstatymo projektą, Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turės priimti nutarimą dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės
m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. 478 redakcija), pakeitimo. Priėmus Įstatymo projektą, Užsienio reikalų ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turės priimti įsakymą dėl Konkurso į Lietuvos Respublikos diplomatinę tarnybą nuostatų , patvirtintų Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2003 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 92, pakeitimo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Lietuvos komunistų partija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Angelė Jakavonytė Audronius Ažubalis
2024-10-02 Nr. XIVP-4160 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Diplomatinės tarnybos įstatymo 23 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi ir joje nustatyti, kad asmenys, ėję šioje dalyje išvardytas pareigas Lietuvos komunistų partijoje (LKP) , dalyvaudami konkurse į diplomatinę tarnybą ar „skiriami į pareigas diplomatinėje tarnyboje“ gyvenimo aprašyme turėtų nurodyti savo „priklausomybę nurodytoms struktūroms“; konkursą organizuojančios įstaigos struktūrinis padalinys arba valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, turėtų patikrinti, ar pretendento į diplomatinę tarnybą gyvenimo aprašyme nurodyti duomenys apie „priklausomybę nurodytoms struktūroms“ yra teisingi, o nustačius, kad jie yra neteisingi ar nuslėpti, taip pat kad pretendentas į diplomatinę tarnybą „priklausė nurodytoms struktūroms“, bet to nenurodė gyvenimo aprašyme, jam nebūtų leidžiama dalyvauti konkurse į diplomatinę tarnybą. Vertindami siūlomą teisinį reguliavimą, atkreipiame dėmesį į šiuos probleminius aspektus. 1.1. Diplomatinės tarnybos įstatymo 23 straipsnio „Reikalavimai, taikomi asmeniui, priimamam į diplomatinę tarnybą, ir priėmimo tvarka“ 2 dalyje nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti į diplomatinę tarnybą pretenduojantis asmuo: būti Lietuvos Respublikos piliečiu, pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas mokėti valstybinę lietuvių kalbą; būti ne jaunesniam kaip 18 metų ir ne vyresniam kaip 65 metų ; būti nepriekai š tingos reputacijos; turėti auk š tąjį universitetinį reikalavimą; mokėti ne ma ž iau kaip dvi u ž sienio kalbas; atitikti reikalavimus, būtinus i š duodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, dėl kokių aplinkybių asmuo negali būti priimtas į diplomato pareigas: jeigu paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; jeigu jo teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas; jeigu jis yra pripažintas neveiksniu su valstybės tarnautojo atliekamomis funkcijomis susijusioje srityje; jeigu, priėmus jį į diplomato pareigas, jis būtų tiesioginio pavaldumo santykiais susijęs su savo sutuoktiniu, partneriu, sugyventiniu, artimuoju giminaičiu ar svainystės ryšiais susijusiu asmeniu. Pažymėtina, kad asmens, pretenduojančio į diplomatinę tarnybą, atitiktis šiems jam keliamiems reikalavimams ir aplinkybės, dėl kurių jis negalėtų būti priimtas į diplomato pareigas, yra objektyvaus pobūdžio faktai, nepriklausantys nuo paties asmens valios jo pretendavimo į diplomatinę tarnybą metu. Jeigu asmuo neatitinka bent vieno iš šių reikalavimų arba yra bent viena iš nurodytų aplinkybių, jis negali būti priimtas į diplomato pareigas.
Tuo tarpu projektu siūloma nustatyti ne dar vieną reikalavimą, kurį turėtų atitikti į diplomatinę tarnybą pretenduojantis asmuo, ar objektyvaus pobūdžio aplinkybę, dėl kurios jis negalėtų būti priimtas į diplomato pareigas, o įpareigojimą nurodyti duomenis apie aplinkybes (eitas pareigas LKP), neturinčias jokios įtakos galimybei būti priimtam į diplomatinę tarnybą: asmuo, gyvenimo aprašyme nurodęs, kad yra ėjęs tam tikras pareigas LKP, dėl to nepatirtų jokių teisinių padarinių (ši informacija neturėtų įtakos asmens dalyvavimo konkurse rezultatams ir galimybei tapti diplomatu), o d alyvauti konkurse į diplomatinę tarnybą a smeniui nebūtų leista tik tuo atveju, jeigu jis neįvykdytų šio įpareigojimo (nenurodytų LKP eitų pareigų) arba įvykdytų jį netinkamai (nurodytų neteisingus duomenis). Atsižvelgiant į tai, kad informacija, kurią pagal projektu teikiamą siūlymą į diplomatinę tarnybą pretenduojantis asmuo būtų įpareigotas pateikti gyvenimo aprašyme, neturėtų jokios įtakos (teisinės reikšmės) to asmens galimybei būti priimtam į diplomatinę tarnybą (taigi šios informacijos pateikimas būtų savitikslis), visiškai neaišku, kokia būtų šio įpareigojimo teisinė prasmė ir kokio tikslo siekiama siūlomu teisiniu reguliavimu. Pabrėžtina, kad projektu siūlomas nustatyti įpareigojimas šiuo atžvilgiu negali būti vertinamas taip pat kaip Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta kandidato pareiga kandidato anketoje nurodyti, be kita ko, buvusią narystę politinėse organizacijose, nes tokia informacija apie rinkimuose dalyvaujančius kandidatus gali turėti reikšmės rinkėjams susidarant nuomonę apie kandidato tinkamumą eiti atitinkamas pareigas ir apsisprendžiant, ar balsuoti už jį ar kandidatų sąrašą, į kurį jis įrašytas.
Kadangi projektu siūlomas nustatyti įpareigojimas g yvenimo aprašyme nurodyti eitas pareigas LKP nėra nei reikalavimas, kurį turėtų atitikti į diplomatinę tarnybą pretenduojantis asmuo, nei aplinkybė, dėl kurios jis negalėtų būti priimtas į diplomato pareigas, kartu pažymėtina ir tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra Diplomatinės tarnybos įstatymo 23 straipsnio reguliavimo dalykas. 1.2. Atsižvelgdami į tai, kad pats faktas, jog į diplomatinę tarnybą pretenduojantis asmuo yra ėjęs tam tikras pareigas LKP (jeigu tai būtų nurodyta jo gyvenimo aprašyme), neturėtų jokios įtakos (teisinės reikšmės) to asmens galimybei būti priimtam į diplomatinę tarnybą, ir turėdami mintyje patikrinimų, kuriuos reikėtų atlikti, kiekį (turėtų būti tikrinami visi į diplomatinę tarnybą pretenduojantys asmenys, nors absoliuti jų dauguma dėl savo amžiaus negalėjo eiti pareigų LKP), manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas lemtų neproporcingai didelę administracinę naštą valstybės institucijoms (tiek Užsienio reikalų ministerijai, tiek institucijai, kuri turėtų teikti jai atitinkamą informaciją). Taigi, mūsų vertinimu, siūlomas teisinis reguliavimas nedera su Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu proporcingumo principu, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. 2.
išdėstytoms pastaboms nebūtų pritarta, projektas taisytinas šiais atžvilgiais. 2.1. Pirmą kartą minint Lietuvos komunistų partiją reikėtų nurodyti pilną jos pavadinimą ir įvesti toliau vartotiną jo trumpinį „LKP“. Projekte vartojamų teisiškai netikslių formuluočių „nurodyti savo priklausomybę struktūroms“, „duomenys apie priklausomybę struktūroms“, „priklausė struktūroms“ atsisakytina, vietoj jų siūlytume vartoti formuluotes „nurodyti eitas pareigas LKP“, „duomenys apie LKP eitas pareigas“, „ėjo pareigas šioje partijoje“ ir pan. 2.2. Pagal projektu teikiamą siūlymą pareiga gyvenimo aprašyme pateikti duomenis apie LKP eitas pareigas būtų nustatyta ne tik asmenims, dalyvaujantiems konkurse į diplomatinę tarnybą, bet ir asmenims, „skiriamiems į pareigas diplomatinėje tarnyboje“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenys (diplomatai) gali būti skiriami ar perkeliami į pareigas ne diplomatinėje tarnyboje, bet Užsienio reikalų ministerijoje arba diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje. Be to, pagal galiojančius teisės aktus skiriamiems ar perkeliamiems į pareigas diplomatams, išskyrus diplomatus, pretenduojančius į diplomatinių atstovų pareigas, nėra nustatytas reikalavimas pateikti gyvenimo aprašymą. 2.3. Projekto nuostatą „Personalo administravimo tarnybai nustačius, kad pretendento į diplomatinę tarnybą gyvenimo aprašyme nurodyti duomenys apie priklausomybę šioje dalyje nurodytoms struktūroms yra neteisingi ar nuslėpti , taip pat kad pretendentas į diplomatinę tarnybą priklausė šioje dalyje nurodytoms struktūroms, bet tai nėra nurodyta jo gyvenimo aprašyme <...>“ reikėtų patikslinti ne tik atsisakant formuluočių apie
„priklausomybę struktūroms“, bet ir tuo atžvilgiu, jog yra neaišku, kuo duomenų
apie LKP eitas pareigas nuslėpimas skirtųsi nuo nenurodymo , kad asmuo yra ėjęs pareigas šioje partijoje.
Jeigu tarp šių aplinkybių yra kažkoks skirtumas, šią nuostatą reikėtų suformuluoti aiškiau; jeigu esminio skirtumo nėra, vienos iš šių aplinkybių atsisakytina. 2.4. Užsienio reikalų ministerijos, kaip institucijos, organizuojančios konkursus į diplomatinę tarnybą, teisė kreiptis į atitinkamas institucijas su prašymu pateikti informaciją apie asmenis, pretenduojančius į diplomatinę tarnybą, turėtų būti nustatyta įstatyme; be to, įstatyme reikėtų nurodyti, į kurią instituciją turėtų būti kreipiamasi dėl šios informacijos gavimo, ir nustatyti terminą šiai informacijai pateikti. 2.5. Kadangi vienintelė institucija, organizuojanti konkursus į diplomatinę tarnybą, yra Užsienio reikalų ministerija, vietoj formuluotės
„Konkursą organizuojančios įstaigos“ siūlytume įrašyti konkretų institucijos
pavadinimą rodančią formuluotę „Užsienio reikalų ministerijos“. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienio reikalų ministerijoje personalo administravimo funkcijas gali atlikti ne tik valstybės tarnautojai, bet ir diplomatai, formuluotę „valstybės tarnautojas“ reikėtų pakeisti bendresnės reikšmės žodžiu „asmuo“. Netikslaus trumpinio „personalo administravimo tarnyba“ siūlytume atsisakyti, juolab kad toliau tekste jis pavartotas tik vieną kartą. 2.6.
tarnybą“ reikėtų pakeisti Diplomatinės tarnybos įstatyme nuosekliai vartojamu terminu „asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą“. Vietoj terminų
„kandidato anketa“ ir „biografija“ siūlytume vartoti terminą „gyvenimo aprašymas“. Vietoj žodžio „tarybą“ įrašytinas žodis „tarnybą“. 2.7. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymui, kurio projektas teikiamas,
įgyvendinti reikėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, projektą reikėtų papildyti
datą ir išimtį dėl šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo , o
šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus . 2.8. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodytoje siūlomo pakeitimo esmėje išbrauktini pertekliniai žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5)
@lrs.lt V. Staugaitytė, tel. (0 5) 209 6898, el. p. [email protected]