Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „
mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą .“
straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) tarnybos vidaus reikalų, vidaus tarnybos,
krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos. Tarnybos laikas pensijai skirti muitinės sistemoje (išskyrus tarnybos laiką muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atliekant kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) iki 2018 m. gruodžio 31 d. įskaitomas tik tuo atveju, jeigu 2019 m. sausio 1 d. vidaus tarnybos sistemos pareigūnas tarnavo muitinės sistemoje ; “
2Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Į tarnybos laiką, nurodytą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, vidaus tarnybos, krašto apsaugos, prokuratūros, valstybės saugumo sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusieems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) laikas iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir tarnybos vidaus tarnybos, krašto apsaugos, prokuratūros, valstybės saugumo sistemose bei Specialiųjų tyrimų tarnyboje laikas nuo 2019 m. sausio 1 d.“
dalį. „12.
„12. Muitinės pareigūnams, dirbusiems muitinės pareigūnams mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos tik įgijusiems teisę į šią pensiją po Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo.“
2Pakeisti 16 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
sistemoje, išskyrus nurodytus šio įstatymo
1 dalies 7 punkte, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais tik įgijusiems teisę į šią pensiją po Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 įsigaliojimo.“ 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. gruodžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Vidaus tarnybos pareigūnams, tarnaujantiems muitinės sistemoje iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neperskaičiuojamos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. sausio 18 d. priėmė Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų (toliau tekste
pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuris įsigaliojo 2007 m. sausio 19 d. Minėto įstatymo pakeitimu Pensijų įstatymas buvo papildytas nuostata, pagal kurią teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgijo muitinės pareigūnai, muitinės sistemoje dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą (1 straipsnis). Šiai kategorijai pareigūnų suteikta teisė gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją jei jie atitinka dvi sąlygas:
grupėse ar muitinės postuose arba atliko operatyvinę veiklą (kriminalinę žvalgybą) ir (arba) ikiteisminį tyrimą,
įstatymo įsigaliojimo ( t. y. po 2007 m. sausio 19 d. ir vėliau) . Tie muitinės pareigūnai, kurie nepriskiriami minėtai muitinės pareigų grupei (nedirbo muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba neatliko kriminalinės žvalgybos ir (arba) ikiteisminio tyrimo), įskaitant ir tuos, kurie 2018 m. gruodžio 31 d. nustojo eiti muitinėje pareigas, kuriose tarnavo paskiausiai ir kurios po 2019 m. sausio 1 d. buvo priskirtos vidaus tarnybos sistemai, neturi teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr.
I-639 1, 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama papildyti galiojantį įstatymą suteikiant teisę įgyti valstybinę pareigūnų pensiją visiems muitinės pareigūnams, įskaitant ir tuos asmenis, kurie
pareigas, kuriose tarnavo paskiausiai ir kurios po 2019 m. sausio 1 d. buvo priskirtos vidaus tarnybos sistemai, taip pat ir tuos, kurie nebuvo susiję vien tik su tarnyba muitinės mobiliosiose grupėse, muitinės postuose arba kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminio tyrimo atlikimu. Atkreiptinas dėmesys, kad kiti statutiniai pareigūnai pagal Įstatymą nėra skirstomi į tam tikras kategorijas, iš kurių tam tikros kategorijos pareigūnų minėtos pensijos negautų. Įstatymo projekto pagrindinis uždavinys – suteikti teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams, taikant muitinės sistemoje dirbusiems asmenims panašias šios teisės į pensiją įgijimo sąlygas, kurios taikomos kitiems statutiniams pareigūnams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi (2007 m. sausio 18 d. redakcija) ir šio įstatymo 16 straipsnio 12 dalimi, teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją buvo nustatyta, kad valstybinę pensiją įgyja tik tie muitinės pareigūnai, kurie dirbo muitinės sistemoje muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, kurie atitinka šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje (2007 m. sausio 18 d. redakcija) nustatytas sąlygas bei iš tarnybos išėjo po Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo , t. y. 2007 m. sausio 19 d. ir vėliau. Kiti buvę muitinės pareigūnai, muitinės sistemoje dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, kurie iš tarnybos išėjo iki 2007 m. sausio 19 d., šios teisės neįgyja. Be to, tarnybos laikas pensijai skirti muitinės sistemoje (išskyrus tarnybos laiką muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atliekant kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) iki 2018 m. gruodžio 31 d. įskaitomas tik tuo atveju, jeigu 2019 m. sausio 1 d. vidaus tarnybos sistemos pareigūnas tarnavo muitinės sistemoje. Taigi, pareigūnai, kurie tarnavo muitinėje iki
nustojo eiti muitinėje pareigas, kuriose tarnavo paskiausiai ir kurios po 2019 m. sausio 1 d. buvo priskirtos vidaus tarnybos sistemai, iš dalies tai atliko ne dėl savo valios, o dėl atitinkamos muitinės institucinės pertvarkos.
Pažymėtina, kad muitinėje – vienintelėje iš visų vidaus tarnybos sistemos institucijų, teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi tik dalis statutinių pareigūnų. Tokiu būdu susiklostė neteisinga situacija, kai tas pačias arba labai panašias funkcijas atliekantiems pareigūnams skirtingose statutinėse tarnybose buvo numatytos skirtingos socialinės garantijos. Manome, kad visų kategorijų muitinės pareigūnų traktavimas vienodai su tais pareigūnais, kuriems šiuo metu nustatyta teisė gauti pareigūnų valstybinę pensiją (įskaitant teisę gauti valstybinę pensiją ir tarnybos laiko pensijai skirti skaičiavimo taisyklę), neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos
visų asmenų lygybės principą. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime konstatavo, kad: „<...> įstatymų leidėjas, turėdamas plačią diskreciją, gali pasirinkti, nustatyti ar nenustatyti, kad muitinės sistemoje tam tikras pareigas ėjusiems pareigūnams būtų skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kokiomis sąlygomis ši pensija skiriama, taip pat gali nustatyti, kad šios pensijos bus skiriamos ir anksčiau atitinkamoje tarnyboje dirbusiems, bet po įstatymo, kuriuo tam tikrai pareigūnų ir karių kategorijai nustatoma pareigūnų ir karių valstybinė pensija, įsigaliojimo nebedirbantiems asmenims .“
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma suteikti teisę gauti pareigūno valstybinę pensiją visiems muitinės pareigūnams kaip ir kitų tarnybų statutiniams pareigūnams. Dėl šios priežasties yra keičiamas 1 straipsnis.
Koreguojamas įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 7 punktas (kuriame nurodyta atskira pareigūnų kategorija – muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir
(arba) ikiteisminį tyrimą) taip, kad jame būtų nustatyta teisė gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją muitinės pareigūnams, o ne tik minėtai vienai pareigūnų kategorijai. Pakeitus1 straipsnio 1 dalies 7 punktą tiek, kiek jis buvo susijęs su išskirtine muitinės pareigūnų kategorija, kartu panaikinama ir išlyga įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte pašalinama sąlyga, kuri numato galimybę tarnybos laiką pensijai skirti muitinės sistemoje (išskyrus vieną pareigūnų kategoriją) įskaityti iki 2018 m. gruodžio 1 d. tik tuo atveju, jeigu
tarnavo muitinės sistemoje. Be to, pripažįstama netekusia galios įstatymo 16 str. 12 d., kuri nustatė, kad valstybinės pensijos skiriamos muitinės sistemoje dirbusiems muitinės pareigūnams mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą tik įgijusiems teisę į šią pensiją po Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo. Nustatoma, kad taikant priimtą projektą vidaus tarnybos pareigūnams, tarnaujantiems muitinės sistemoje iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neperskaičiuojamos. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jų plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Naujų teisės aktų priimti, pakeisti galiojančius ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12.
kas ir kada juos turėtų priimti: Priimto Įstatymo projekto įgyvendinimui reikės patikslinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui 2024 m. buvo skaičiuojama apie 2 833 900 Eur papildomų valstybės biudžeto lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc" terminus, temas bei sritis:
„Pareigūnai ir kariai", „Muitinės pareigūnai", „Valstybinės
pensijos". 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė: Rimantė Šalaševičiūtė
2024-09-26 Nr. XIVP-4159 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas . 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir nustatyti, kad teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi muitinės pareigūnai (čia ir toliau – išskirta mūsų) . Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą . Be to, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, t arnybos laikas pensijai skirti muitinės sistemoje (išskyrus tarnybos laiką muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atliekant kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) iki 2018 m. gruodžio
sistemos pareigūnas tarnavo muitinės sistemoje .“ Įstatymo projekte šių nuostatų siūloma atsisakyti. Įvertinus įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą galima preziumuoti, kad įstatymo projekte siūloma nustatyti teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją muitinės pareigūnams, kurių pareigybės po 2019 m. sausio 1 d. buvo priskirtos karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms . Vertinant įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime buvo įregistruoti ir svarstomi L ietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr.
L ietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-3200), kurių analogiško turinio pakeitimams nebuvo pritarta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl nurodyto įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-3200), buvo gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonė [1] . Be kita ko, Vyriausybės nutarime nurodyta, kad „ Nuo 2019 m. sausio 1 d. visų tarnaujančių muitinės pareigūnų atliekamos funkcijos atitinka vidaus tarnybos sistemos pareigūno sąvokai nustatytus kriterijus, visiems šiems pareigūnams taikomi Vidaus tarnybos statute ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti sveikatos būklės, fizinio pasirengimo, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai bei apribojimai (pvz., būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje). Todėl, vadovaujantis teisinio tikrumo ir įstatymų negaliojimo atgaline data teisiniais principais, sulyginti visų muitinės pareigūnų, tarnavusių iki 2018 m. gruodžio 31 d., teises į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją būtų neproporcinga ir socialiai neteisinga.
Atkreipiame dėmesį, kad į statymų leidėjas, nustatydamas, jog teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi tik muitinės pareigūnai, dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę kriminalinę žvalgybą ir
(arba) ikiteisminį tyrimą, atsižvelgė į pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtį „<...> inter alia , atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies (2000 m. liepos 13 d., 2005 m. gegužės 19 d. redakcijos), 11 straipsnio 5 dalies (2000 m. gruodžio 21 d. redakcija), 11 straipsnio 3 dalies (2005 m. gegužės 19 d. redakcija), Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalies (2007 m. sausio 18 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ) ir įvertino šių muitinės pareigūnų tarnybą, kuri skyrėsi nuo likusių muitinės pareigūnų, kuriems nebuvo taikomi tokie reikalavimai ir apribojimai, kokie buvo taikomi muitinės pareigūnams, dirbantiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose, atliekantiems ikiteisminį tyrimą ar kriminalinę žvalgybą, tarnybos.“
reikėtų patikslinti formuluotę „muitinės laikas“. 3.
straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad „Vidaus tarnybos pareigūnams, tarnaujantiems muitinės sistemoje , pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais tik įgijusiems teisę į šią pensiją po Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 įsigaliojimo .“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1381 įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., todėl pagal siūlomą formuluotę, teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją būtų nustatyta atgal, už praėjusį laiką. Manytina, kad reguliuojant šiuos teisinius santykius nepakanka atsisakyti teksto „ išskyrus nurodytus šio įstatymo1 straipsnio 1 dalies 7 punkte“, o būtina suformuluoti taisykles, kurios taikytinos į ateitį. 4. Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „ Vidaus tarnybos pareigūnams, tarnaujantiems muitinės sistemoje iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neperskaičiuojamos .“ Ši taisyklė nevisiškai suprantama ir diskutuotina. Pažymėtina, kad nustačius, jog visiems muitinės pareigūnams į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti įskaitomas visas muitinės pareigūnų tarnybos laikas, gali būti asmenų, kurie dalį laikotarpio ėjo muitinės mobiliųjų grupių pareigūnų, muitinės postų pareigūnų ar muitinės pareigūnų, atliekančių kriminalinę žvalgybą ir
(arba) ikiteisminį tyrimą pareigas, o kitą dalį laikotarpio – kitas muitinės pareigūnų pareigas. Taigi, įsigaliojus teikiamam įstatymui, tiems asmenims, kuriems pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nebūtų perskaičiuojamos, papildomai įgytas tarnybos laikas nebūtų įskaitytas ir vertinamas.
Toks teisinis reguliavimas nedera su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu, nes asmenims, kurie ėjo kitas nei muitinės mobiliųjų grupių pareigūnų, muitinės postų pareigūnų ar muitinės pareigūnų, atliekančių kriminalinę žvalgybą ir
(arba) ikiteisminį tyrimą pareigas, už visą laiką būtų skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija. 5. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje po žodžių
„valstybės įmonėse, muitinės“ reikėtų įrašyti praleistą žodį „sistemoje“. Departamento
direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (0 5) 209 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected] [1] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/78898890b4f411e98451fa7b5933515d