priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Kunigaikštystės sutartis dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos (toliau – Sutartis), kuri, kaip ilgalaikė ekonominė sutartis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio pirmosios dalies 6 punktu, turi būti ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo. Todėl parengtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Andoros Kunigaikštystės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos ratifikavimo“ projektas (toliau – Įstatymo projektas). Derybos dėl Sutarties sudarymo surengtos (vėliau Sutartis pasirašyta) siekiant nuoseklios dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tinklo plėtros. Pasirašytos Sutarties nuostatomis taip pat įgyvendinami
d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau –
ir G20 valstybių vadovų patvirtintų galutinių mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo projekto (angl. Base Erosion and Profit Shifting ) (toliau – BEPS) ataskaitų rezultatai, kuriais siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimo praktikoms sutarčių srityje. Įstatymo projekto tikslas – ratifikuoti Sutartį. Tik abiem šalims ratifikavus Sutartį bus sudarytos sąlygos įsigalioti Sutarčiai ir pradėti taikyti Sutarties nuostatas Lietuvoje ir Andoroje. 2.
rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė, tel. +370 5 239 0151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus patarėja Živilė Kvedytė (tel. +370 5 219 9301). 3. Dabartinis teisinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas Šiuo metu taikomos penkiasdešimt aštuonios dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys su Airija, Armėnijos Respublika, Austrijos Respublika, Azerbaidžano Respublika, Baltarusijos Respublika, Belgijos Karalyste, Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Danijos Karalyste, Estijos Respublika, Graikijos Respublika, Indijos Respublika, Islandijos Respublika, Italijos Respublika, Ispanijos Karalyste, Izraelio Valstybe, Japonija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Jungtiniais Arabų Emyratais, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtine Karalyste, Kanada, Kazachstano Respublika, Kinijos Liaudies Respublika, Kipro Respublika, Kirgizijos Respublika, Korėjos Respublika, Kosovo Respublika, Kroatijos Respublika, Kuveito Valstybe, Latvijos Respublika, Lenkijos Respublika, Lichtenšteino Kunigaikštyste, Liuksemburgo Didžiąja Hercogyste, Makedonijos Respublika, Maltos Respublika, Maroko Karalyste, Meksikos Jungtinėmis Valstijomis, Moldovos Respublika, Nyderlandų Karalyste, Norvegijos Karalyste, Prancūzijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Rusijos Federacija, Sakartvelu, Serbijos Respublika, Singapūro Respublika, Slovakijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste, Šveicarijos Konfederacija, Turkmėnistanu, Turkijos Respublika, Ukraina, Uzbekistano Respublika, Vengrija ir Vokietijos Federacine Respublika.
Dabartinis teisinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas Šiuo metu taikomos penkiasdešimt aštuonios dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys su Airija, Armėnijos Respublika, Austrijos Respublika, Azerbaidžano Respublika, Baltarusijos Respublika, Belgijos Karalyste, Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Danijos Karalyste, Estijos Respublika, Graikijos Respublika, Indijos Respublika, Islandijos Respublika, Italijos Respublika, Ispanijos Karalyste, Izraelio Valstybe, Japonija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Jungtiniais Arabų Emyratais, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtine Karalyste, Kanada, Kazachstano Respublika, Kinijos Liaudies Respublika, Kipro Respublika, Kirgizijos Respublika, Korėjos Respublika, Kosovo Respublika, Kroatijos Respublika, Kuveito Valstybe, Latvijos Respublika, Lenkijos Respublika, Lichtenšteino Kunigaikštyste, Liuksemburgo Didžiąja Hercogyste, Makedonijos Respublika, Maltos Respublika, Maroko Karalyste, Meksikos Jungtinėmis Valstijomis, Moldovos Respublika, Nyderlandų Karalyste, Norvegijos Karalyste, Prancūzijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Rusijos Federacija, Sakartvelu, Serbijos Respublika, Singapūro Respublika, Slovakijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste, Šveicarijos Konfederacija, Turkmėnistanu, Turkijos Respublika, Ukraina, Uzbekistano Respublika, Vengrija ir Vokietijos Federacine Respublika. Taigi šiuo metu, t. y. negaliojant Sutarčiai, Lietuva ir Andora taiko vidaus teisės aktus, apmokestindamos tiek savo rezidentų Sutarties šalyje gautas pajamas, tiek Sutarties šalies rezidentų savo valstybėse gautas pajamas, kas lemia teisinio tikrumo trūkumą dėl Sutarties šalių gyventojų ir įmonių kitoje Sutarties šalyje gaunamų pajamų apmokestinimo tvarkos. Taip pat taikomos mažiau palankios pajamų dvigubo apmokestinimo panaikinimo sąlygos ir nėra nustatytų dvišalių administracinio bendradarbiavimo gairių. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į šio aiškinamojo rašto 3 punkte minėtas problemas ir siekiant sudaryti daugiau dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių, buvo pasirašyta Sutartis, o kad ji galėtų būti taikoma, parengtas Įstatymo projektas. Sutartis pagrįsta apmokestinimo teisių pasidalijimo, dvigubo apmokestinimo naikinimo ir bendradarbiavimo mokesčių srityje principais, nustatytais EBPO ir Jungtinių Tautų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties modeliuose, kartu atsižvelgiant į Lietuvos pelno, gyventojų pajamų apmokestinimo sistemas bei siektinus bendradarbiavimo mokesčių administravimo srityje standartus. Pažymėtina, kad Sutarties projekte atsižvelgta ir į BEPS ataskaitose numatytas priemones dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių srityje. Sutartį sudaro preambulė, 31 straipsnis ir protokolas, kuris yra neatskiriama Sutarties dalis. Sutarties preambulėje nurodoma, kad Sutarties tikslas yra plėtoti susitariančiųjų valstybių – Lietuvos Respublikos ir Andoros Kunigaikštystės (toliau – susitariančiosios valstybės) ekonominius santykius ir sustiprinti tarpusavio bendradarbiavimą mokesčių srityje. Taip pat įtvirtinta nuostata, kad Sutartimi siekiama panaikinti dvigubą apmokestinimą, kartu nesukuriant galimybių atsirasti nepagrįstam dvigubam neapmokestinimui ar mažesniam apmokestinimui dėl piktnaudžiavimo apmokestinimo taisyklėmis, tokiu būdu įgyvendinant minimalų standartą, įtvirtintą BEPS ataskaitoje dėl 6 veiksmo „Dėl piktnaudžiavimo sutartimis prevencijos“. Sutarties straipsnius su išlyga būtų galima suskirstyti į šiuos skyrius:
I. Sutarties taikymo sritis. II. Apibrėžtys. III. Pajamų apmokestinimas. IV. Kapitalo apmokestinimas. V. Dvigubo apmokestinimo panaikinimo metodai. VI. Specialiosios nuostatos. VII. Baigiamosios nuostatos. I skyrių sudaro du straipsniai: „Asmenys, kuriems taikoma sutartis“ ir „Mokesčiai, kuriems taikoma sutartis“.
1 straipsnyje išvardijami asmenys, kuriems taikoma Sutartis: asmenys, kurie yra vienos arba abiejų susitariančiųjų valstybių rezidentai. 2 straipsnyje nurodoma, kokiems kiekvienos valstybės pajamų mokesčiams taikoma Sutartis: Lietuvoje – pelno mokesčiui, gyventojų pajamų mokesčiui ir nekilnojamojo turto mokesčiui, Andoroje – gyventojų pajamų mokesčiui, pajamų mokesčiui, kurį moka mokesčių mokėtojai, kurie nėra rezidentai, įmonių pelno mokesčiui ir nekilnojamojo turto vertės padidėjimo mokesčiui. Be to, šiame straipsnyje yra nuostata, pagal kurią leidžiama ateityje pakeisti arba papildyti mokesčių, kuriems taikoma Sutartis, sąrašą po Sutarties pasirašymo įvestais identiškais arba panašiais mokesčiais. II skyrių sudaro 3 straipsniai: 3 straipsnis „Bendrosios apibrėžtys“, 4 straipsnis „Rezidentas“ ir 5 straipsnis „Nuolatinė buveinė“. 3 straipsnyje apibrėžiamos Sutartyje vartojamos sąvokos: „Susitariančioji Valstybė“, „asmuo“, „bendrovė“, „Susitariančiosios Valstybės įmonė“, „tarptautinis vežimas“, „kompetentingas asmuo“, „nacionalinis subjektas“. Šiame straipsnyje neapibrėžtoms sąvokoms, jeigu Sutarties kontekstas nereikalauja kitaip, suteikiama tokia reikšmė, kokią jos turi pagal Sutartį taikančios valstybės vidaus, pirmiausia – mokesčių, įstatymus. 4 straipsnyje apibrėžiama Sutartyje vartojama rezidento sąvoka. Susitariančiosios valstybės rezidentu laikomas asmuo, kuriam Sutartyje nustatytų kriterijų pagrindu susitariančiojoje valstybėje nustatyta prievolė mokėti mokestį. Taip pat susitariančiųjų valstybių rezidentu laikoma pati valstybė ar bet kuri vietos valdžios institucija, taip pat pripažintas pensijų fondas. Jeigu asmuo pagal vidaus teisės aktuose nustatytus kriterijus gali būti abiejų susitariančiųjų valstybių rezidentas, straipsnyje numatytos taisyklės, pagal kurias galima šią problemą išspręsti.
veiklos vieta, per kurią vykdoma visa įmonės ūkinė komercinė veikla arba jos dalis. Straipsnyje išvardijami objektai, kurie dažniausiai laikomi nuolatine buveine: vadovybės buvimo vieta, filialas, įstaiga (biuras), gamykla, dirbtuvė, kasykla, naftos arba dujų gręžinys, karjeras ar bet kokia kita gamtos išteklių gavybos vieta. Taip pat nustatyta, kada statybos aikštelė, statybos, įrengimo ar surinkimo objektas yra nuolatinė buveinė, ir nurodyta, kada nuolatine buveine laikytinas paslaugų teikimas, įskaitant konsultavimo paslaugas, kurias teikia susitariančiosios valstybės įmonės tokiam tikslui pasamdyti darbuotojai arba kitas personalas. Šiame straipsnyje nurodomos ir išimtys, kai veiklos vieta nuolatine buveine nelaikoma. Šiame straipsnyje kartu įgyvendinamos rekomendacijos, pateiktos BEPS ataskaitoje dėl 7 veiksmo „Dėl nuolatinių buveinių statuso vengimo “ , siekiant užkirsti kelią situacijoms, kai faktiškai per nuolatinę buveinę veiklą vykdanti įmonė išvengia apmokestinimo nuolatinės buveinės valstybėje.
III skyrių sudaro straipsniai, kuriuose aptariami atskirų rūšių pajamų apmokestinimo teisių paskirstymo tarp susitariančiųjų valstybių klausimai: 6 straipsnis „Pajamos iš nekilnojamojo turto“, 7 straipsnis „Ūkinės komercinės veiklos pelnas“, 8 straipsnis „Tarptautinis jūrų ir oro transportas“, 9 straipsnis
„Asocijuotosios įmonės“, 10 straipsnis „Dividendai“, 11 straipsnis „Palūkanos“,
straipsnis „Savarankiškos individualios paslaugos“, 15 straipsnis „Su darbo santykiais susijusios pajamos“, 16 straipsnis „Direktorių atlyginimai“, 17 straipsnis „Atlikėjai ir sportininkai“, 18 straipsnis „Pensijos“, 19 straipsnis
„Valstybės tarnyba“, 20 straipsnis „Studentai“, 21 straipsnis
„Veikla kontinentiniame šelfe“,
apmokestinti tam tikras pajamas, t. y. pajamas gali apmokestinti ir susitariančioji valstybė, kurioje pajamos gaunamos, ir pajamų gavėjo rezidavimo valstybė, tačiau pastaroji privalo panaikinti dvigubą tokių pajamų apmokestinimą; arba
apmokestinti tam tikras pajamas, t. y. gautas pajamas apmokestina tik ta susitariančioji valstybė, kuriai tokia teisė nustatyta, o kita susitariančioji valstybė apskritai negali tokių pajamų apmokestinti. 6 straipsnyje aptariamas pajamų iš nekilnojamojo turto apmokestinimo klausimas, pirmumo teisę apmokestinant visas iš nekilnojamojo turto gaunamas pajamas suteikiant tai valstybei, kurioje yra tas nekilnojamasis turtas.
komercinės veiklos pelnas gali būti apmokestinamas kitoje valstybėje tik tada, jeigu ta įmonė toje kitoje valstybėje vykdo veiklą per nuolatinę buveinę. Taigi pirmumo teisė apmokestinti pelną, priskiriamą nuolatinei buveinei, suteikta valstybei, kurioje yra ta nuolatinė buveinė. 8 straipsnyje nustatyta, kad išimtinė teisė apmokestinti susitariančiosios valstybės įmonių pelną, gaunamą tarptautiniam vežimui naudojant laivus arba orlaivius, suteikta tai valstybei, kurioje yra įsteigta ta įmonė. 9 straipsnyje nustatytos taisyklės dėl įmonių apmokestinamojo pelno koregavimo, kai sandoriai tarp susijusių susitariančiųjų valstybių įmonių vykdomi ne rinkos sąlygomis. 10 straipsnyje pirmumo teisė (su apribojimais) apmokestinti dividendus suteikiama valstybei, kurioje yra jų mokėtojas. Tačiau jeigu faktiškasis dividendų savininkas yra ne fizinis asmuo, dividendai mokėtojo valstybėje neapmokestinami, o kitais atvejais mokestis negali būti didesnis kaip 10 procentų bendros dividendų sumos. 11 straipsnyje pirmumo teisė apmokestinti palūkanas suteikiama valstybei, kurioje yra jų mokėtojas, bet toks mokestis negali viršyti 10 procentų bendros palūkanų sumos, jei faktiškasis palūkanų gavėjas fizinis asmuo yra kitos susitariančiosios valstybės rezidentas. Tačiau tais atvejais, kai faktiškasis palūkanų gavėjas yra juridinis asmuo, palūkanos apmokestinamos tik jų gavėjo valstybėje. 12 straipsnyje pirmumo teisė apmokestinti honorarus suteikiama valstybei, kurioje yra jų mokėtojas, bet toks mokestis negali viršyti 5 procentų bendros honorarų sumos, jei faktiškasis jų gavėjas yra kitos susitariančiosios valstybės rezidentas.
13 straipsnyje pirmumo teisė apmokestinti kapitalo prieaugio pajamas, gaunamas perleidžiant nekilnojamąjį turtą ir vertybinius popierius, kurių didžiąją dalį vertės sudaro nekilnojamasis turtas, suteikiama tai valstybei, kurioje yra tas turtas. Teisė apmokestinti turto vertės padidėjimo pajamas, gaunamas perleidus kilnojamąjį turtą, kuris sudaro nuolatinės buveinės arba nuolatinės bazės, kurią vienos valstybės rezidentas turi kitoje valstybėje, naudojamo turto dalį, pirmiausia suteikiama tai valstybei, kurioje yra ta nuolatinė buveinė ar nuolatinė bazė. Pajamos iš kitokio turto perleidimo apmokestinamos tik pajamų gavėjo rezidavimo valstybėje. 14 straipsnyje nustatyta, kad už fizinio asmens individualią savarankišką veiklą gaunamos pajamos apmokestinamos toje valstybėje, kurios rezidentas yra tokia veikla užsiimantis asmuo, išskyrus atvejus, kai jis kitoje valstybėje turi nuolatinę bazę, – tada pirmumo teisė apmokestinti tenka tai kitai valstybei, tačiau tik tiek pajamų, kiek priskiriama tai nuolatinei bazei. 15 straipsnyje aptariami samdomo darbo apmokestinimo klausimai: fizinio asmens už samdomą darbą gaunamas darbo užmokestis ir kiti atlyginimai apmokestinami toje valstybėje, kurios rezidentas yra juos gaunantis asmuo, išskyrus atvejus, kai toks darbas atliekamas kitoje valstybėje, – tada pirmumo teisė apmokestinti už tokį darbą gaunamas pajamas tenka tai kitai valstybei. Tačiau straipsnyje yra išimčių, kai pajamos už samdomą darbą, atliekamą kitoje valstybėje, apmokestinamos tik valstybėje, kurios rezidentas yra darbą atliekantis asmuo.
atlyginimus, kuriuos vienos valstybės rezidentas gauna kaip kitos susitariančiosios valstybės bendrovės direktorių valdybos arba bet kokio kito panašaus jos organo narys, suteikiama tai valstybei, kurios rezidentė yra ta bendrovė. 17 straipsnyje nustatyta, kad atlikėjų ir sportininkų – vienos valstybės rezidentų – pajamos, kurias jie gauna už savo, kaip atlikėjų arba sportininkų, veiklą kitoje valstybėje, pirmiausia gali būti apmokestinamos būtent toje valstybėje, kurioje veikla atliekama (išskyrus atvejus, kai sportininko ar atlikėjo vizitas yra finansuojamas iš valstybinių (savivaldybės) fondų). 18 straipsnyje nustatyta, kad pensijos ir kiti panašūs atlyginimai (įskaitant vienkartines išmokas) apmokestinami tik toje valstybėje, kurios rezidentas yra pensijos ir kitų panašių pajamų gavėjas, išskyrus atvejus, kai minėtos išmokos gaunamos pagal susitariančiosios valstybės socialinės apsaugos teisės aktus, – tada išmokos apmokestinamos jas išmokėjusioje valstybėje. 19 straipsnyje reglamentuojamas atlyginimų už tarnybą valstybės institucijose, taip pat už tokį darbą gaunamų pensijų apmokestinimas – tokie atlyginimai ir pensijos paprastai apmokestinami tik juos mokančioje valstybėje. 20 straipsnyje aptariamos studentų gautų pajamų apmokestinimo nuostatos: vienos valstybės rezidentų, kurie atvyksta į kitą valstybę mokymosi, stažuotės arba praktinės patirties tikslais, gaunamos stipendijos ir kitos panašios išmokos neapmokestinamos valstybėje, į kurią jie šiais tikslais atvyko, su sąlyga, kad minėtos išmokos gaunamos ne iš mokymosi (stažuotės) vietos valstybės šaltinių.
valstybės rezidentas gauna iš kitos susitariančiosios valstybės kontinentiniame šelfe vykdomos veiklos, susijusios su tos valstybės jūros dugno ir grunto bei jų gamtos išteklių žvalgymu arba naudojimu, apmokestinimas. Nustatoma, kad tokios veiklos pajamas, taip pat veiklą vykdančių darbuotojų darbo užmokestį pirmumo teise apmokestina ta valstybė, kurioje veikla vykdoma, išskyrus atvejus, kai veikla trunka trumpiau nei 30 dienų per metus. 22 straipsnyje nustatoma, kad kitų rūšių pajamos, nenumatytos atskiruose Sutarties straipsniuose, apmokestinamos toje valstybėje, kurios rezidentas yra pajamų gavėjas. IV skyrių sudaro 23 straipsnis „Kapitalas“, kuriame numatyta, kad vienos valstybės rezidento kitoje valstybėje turimas nekilnojamasis turtas, taip pat turtas, naudojamas kitoje valstybėje per nuolatinę bazę ar nuolatinę buveinę vykdomoje ūkinėje komercinėje veikloje, gali būti apmokestinamas turto buvimo ar veiklos vykdymo valstybėje; o kitas turtas apmokestinamas tik turto savininko rezidavimo valstybėje. V skyrių sudaro 24 straipsnis „Dvigubo apmokestinimo išvengimas“.
Sutartimi užtikrinamas Lietuvos ir Andoros rezidentų gautų pajamų ir turimo kapitalo dvigubo apmokestinimo panaikinimas:
Sutarties nuostatomis, tačiau neviršijant Andoroje tokioms pajamoms ar kapitalui taikomo mokesčio;
Lietuva, apskaičiuodama savo rezidento mokėtiną mokestį, turi įskaityti Andoroje sumokėtą mokestį, tačiau neviršijant Lietuvoje tokioms pajamoms ar kapitalui taikomo mokesčio, nebent vidaus įstatymai numato palankesnį dvigubo pajamų ar kapitalo apmokestinimo panaikinimo mechanizmą. Šiuo metu Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme įtvirtintas palankesnis dvigubo daugumos rūšių pajamų, gautų iš valstybių, su kuriomis Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, dvigubo apmokestinimo panaikinimas, – nustatyta, kad minėtose valstybėse Lietuvos rezidentų gautos pajamos (išskyrus dividendus, palūkanas ir honorarus) Lietuvoje atleidžiamos nuo pajamų ar pelno mokesčio, jeigu atitinkamas mokestis buvo sumokėtas užsienio valstybėje, laikantis su ta valstybe sudarytos sutarties nuostatų. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, Lietuvos rezidentų užsienyje turimo turto dvigubas apmokestinimas nesusidaro, nes toks turtas Lietuvoje apskritai neapmokestinamas.
Kai, vadovaujantis Sutartimi, susitariančiosios valstybės rezidento pajamos apmokestinamos tik kitoje susitariančiojoje valstybėje, pirmoji valstybė vis tiek gali atsižvelgti į šias pajamas, kai apskaičiuojama mokesčių suma, mokėtina nuo likusios minėto rezidento pajamų sumos. VI skyrių sudaro tokie specialūs Sutarties straipsniai: 25 straipsnis „Nediskriminavimas“, 26 straipsnis „Abipusio susitarimo procedūra“, 27 straipsnis „Keitimasis informacija“, 28 straipsnis
„Diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų atstovai“, 29 straipsnis
„Teisė gauti lengvatas“. 25 straipsnio nuostatos skirtos mokestiniu požiūriu vienodos padėties mokesčių
mokėtojų diskriminacijos problemai spręsti. Pagal šio straipsnio nuostatas nė viena iš susitariančiųjų valstybių negali taikyti kitokių ar didesnių su apmokestinimu susijusių reikalavimų kitos susitariančiosios valstybės nacionaliniams subjektams, kurių padėtis mokestiniu požiūriu yra vienoda, nei reikalavimai, taikomi nacionaliniams subjektams. Pagal 26 straipsnio nuostatas asmenims, manantiems, kad jie buvo ar bus apmokestinti pažeidžiant Sutarties nuostatas, suteikiama teisė kreiptis į bet kurios susitariančiosios valstybės kompetentingą asmenį su prašymu išspręsti tokio nepagrįsto apmokestinimo klausimą. Šiame straipsnyje taip pat numatyta procedūra, pagal kurią sprendžiami sunkumai, kylantys taikant arba aiškinant Sutartį.
Šio straipsnio nuostatomis kartu įgyvendinamas minimalus standartas, įtvirtintas BEPS ataskaitoje dėl 14 veiksmo „Dėl ginčų sprendimų gerinimo mechanizmo“, kurio tikslas – didinti ginčų dėl sutarčių nuostatų sprendimo mechanizmo efektyvumą, užtikrinant, kad sutarčių pareigos, susijusios su abipusio susitarimo procedūra, yra įgyvendinamos gera valia ir mokesčių mokėtojams užtikrinama veiksmingesnė dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių pagrindu kylančių ginčų sprendimo tvarka. Taip pat numatoma, kad tuo atveju, kai susitariančiųjų valstybių kompetentingi asmenys negali rasti sprendimo dėl mokesčių mokėtojo pareiškimo per dvejus metus, ir dėl pareiškime keliamų klausimų nėra priimtas kurios nors iš susitariančiųjų valstybių teismo sprendimas, mokesčių mokėtojas gali kreiptis dėl sprendimo į arbitražą. Tokiu atveju arbitražo priimtas sprendimas būtų privalomas abiejų Sutarties šalių kompetentingiems asmenims. 27 straipsnyje aptariamos keitimosi mokestine informacija sąlygos, įpareigojant abiejų susitariančiųjų valstybių kompetentingus asmenis keistis informacija, kurios reikia įgyvendinant visas mokesčius reglamentuojančių įstatymų nuostatas, t. y. keičiamasi informacija ir apie asmenis bei mokesčius, kuriems Sutartis netaikoma; kartu pažymima, kad susitariančioji valstybė negali atsisakyti teikti informacijos vien tik dėl to, kad tokią informaciją valdo finansų institucija ar teikiama informacija nebūtų naudinga ją teikiančios susitariančiosios valstybės mokestiniais tikslais; taip pat nustatomos pagrindinės sąlygos dėl gautos informacijos konfidencialumo ir asmenų, kuriems ji gali būtų atskleidžiama, rato, kartu Protokole papildomai apibrėžiant, kad Lietuvos atveju vidaus teisės aktai apima visus Lietuvoje galiojančius teisės aktus, taip užtikrinant, kad teikiant informaciją būtų laikomasi ir 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nuostatų. Sutarties nuostatos atitinka ir dabartinį EBPO keitimosi mokestine informacija pagal paklausimą standartą. 28 straipsnyje dėl diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų atstovų pajamų apmokestinimo nurodoma, kad Sutartis nekeičia šių asmenų mokestinių privilegijų, nustatomų pagal bendras tarptautinės teisės normas. 29 straipsnyje įtvirtinta bendroji kovos su mokesčių vengimu taisyklė: lengvatos pajamoms nesuteikiamos, jei yra pagrindas daryti išvadą, kad gauti tokią lengvatą buvo pagrindinis bet kurio susitarimo ar sandorio, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė lengvatos atsiradimą, tikslas, išskyrus atvejus, jei nustatoma, kad lengvatos suteikimas tokiomis aplinkybėmis atitinka konkrečių Sutarties nuostatų tikslus.
Šiomis nuostatomis įgyvendinamas minimalus apsaugos nuo piktnaudžiavimo mokesčių sutartimis standartas, nustatytas BEPS ataskaitoje dėl 6 veiksmo „Dėl piktnaudžiavimo sutartimis prevencijos“. VII skyrių sudaro du paskutiniai Sutarties straipsniai: 30 straipsnis „Įsigaliojimas“ ir 31 straipsnis „Nutraukimas“, kuriuose nurodoma Sutarties įsigaliojimo, taikymo pradžios nustatymo ir nutraukimo tvarka:
paskutinis vienos iš susitariančiųjų valstybių pranešimas apie įvykdytas Sutarčiai įsigalioti būtinas vidaus teisės aktuose nustatytas procedūras.
Sutarties įsigaliojimo einančių kalendorinių metų sausio pirmos dienos.
valstybių iniciatyva, diplomatiniais kanalais raštu pranešus apie nutraukimą mažiausiai prieš šešis mėnesius iki bet kurių kalendorinių metų pabaigos. Prie Sutarties pridedamame protokole papildomai paaiškinama, kaip turėtų būti suprantamos ar įgyvendinamos atskiros Sutarties straipsnių (3 straipsnio „Bendrosios apibrėžtys“, 6 straipsnio „Pajamos iš nekilnojamojo turto“ ir 27 straipsnio „Keitimasis informacija“) nuostatos. Kartu susitariama, kad, bet kuriuo metu po Sutarties pasirašymo Andorai su kita valstybe susitarus į dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį įtraukti nuostatas dėl abipusės pagalbos teikimo renkant mokesčius, atitinkamos nuostatos būtų įtrauktos ir į šią Sutartį. 5.
vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Ratifikavus Sutartį, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymą, įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymą bus sudarytos sąlygos Sutarčiai, kuri užtikrintų teisinį tikrumą dėl Lietuvos ir Andoros rezidentų kitoje susitariančiojoje valstybėje gaunamų pajamų apmokestinimo ir sudarytų palankias mokestines sąlygas Lietuvos ir Andoros ekonominio bendradarbiavimo plėtrai, įsigalioti ir ją taikyti. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, kokius teisės aktus būtina priimti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą Ratifikavus Sutartį, nereikės keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų, priimti naujų teisės aktų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų neapibrėžiama. 11.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projekto ir Sutarties nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymui įgyvendinti nereikia priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus įstatymą, papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Andoros Kunigaikštystė“, „dvigubas apmokestinimas“, „sutartis“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Papildomi paaiškinimai, iniciatorių nuomone, nereikalingi.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „ DĖL Lietuvos Respublikos ir ANDOROS KUNIGAIKŠTYSTĖS SUTARTIES DĖL PAJAMŲ BEI KAPITALO DVIGUBO APMOKESTINIMO IŠVENGIMO IR MOKESČIŲ SLĖPIMO IR VENGIMO PREVENCIJOS RATIFIKAVIMO “ PROJEKTO 2024-09-24 Nr. XIVP-4156 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (0 5) 209 6552, el. p. mantas.griscenko @lrs.lt L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „ DĖL Lietuvos Respublikos ir ANDOROS KUNIGAIKŠTYSTĖS SUTARTIES DĖL PAJAMŲ BEI KAPITALO DVIGUBO APMOKESTINIMO IŠVENGIMO IR MOKESČIŲ SLĖPIMO IR VENGIMO PREVENCIJOS RATIFIKAVIMO “ PROJEKTO 2024-11-06 Nr. XIVP-4156(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (0 5) 209 6552, el. p. mantas.griscenko @lrs.lt L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
Užsienio reikalų komitetas
DĖL
2024 m. spalio 23 d. Nr. 105-P-94
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, Užsienio reikalų komiteto nariai Arminas Lydeka, Marius Matijošaitis, Rūta Miliūtė, Žygimantas Pavilionis, Matas Skamarakas. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Inga Milašiūtė ir Laura Plyniuvienė, padėjėja Vilnė Kundrotaitė. Kviestieji asmenys: finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, Finansų ministerijos (toliau – FINMIN) Mokesčių politikos departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė, FINMIN Mokesčių politikos departamento vyresnioji patarėja Audronė Misiūnaitė, FINMIN Mokesčių politikos departamento Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus vedėja Jurgita Lisauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2024-09-24
principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9.
9Komiteto paskirti pranešėjai:
A Lydeka, R. Miliūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė