Lietuvos Respublikos ĮSTATYMO
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo“ (toliau – Ratifikavimo įstatymas) projekto tikslas – ratifikuoti 2024 m. rugsėjo 13 d. Berlyne pasirašytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje (toliau
Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Vokietijos Federacinės Respublikos gynybos ministerijos parengtam ketinimų protokolui „Brigados „Lietuva“ veiksmų planas“, skirtam pasirengti Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigados nuolatiniam buvimui Lietuvos Respublikoje. Ketinimų protokolas „Brigados „Lietuva“ veiksmų planas“, 2023 m. gruodžio 18 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Vokietijos Federacinės Respublikos gynybos ministro, numato, kad teisinis brigados „Lietuva“ dislokavimo Lietuvos Respublikoje pagrindas bus nustatytas Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos tarptautiniu susitarimu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Ratifikavimo įstatymo projektą inicijavo Krašto apsaugos ministerija. Ratifikavimo įstatymo projektą parengė Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijų grupė (vadovas – Algirdas Norkus, tel. +370 706 80 316, el. paštas [email protected] , tiesioginė rengėja – vyresn. patarėja Gabija Damalakaitė, tel. +370 5 278 7033, el. paštas [email protected] ). 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu NATO valstybių narių karinių pajėgų statuso klausimus Lietuvos Respublikoje reguliuoja 1951 m. birželio 19 d. Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarimas dėl jų karinių pajėgų statuso. Prieš daugiau nei 70 metų sudaryta sutartis neapima visų šiuolaikinio karinio bendradarbiavimo formų. Taip pat taikomas 2020 m. birželio 30 d. Vilniuje pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių ir Vokietijos Federacinės Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių laikino buvimo kitos valstybės teritorijoje, tačiau šis susitarimas taikomas ne ilgesniems nei 3 mėn. karinio bendradarbiavimo renginiams ir buvimui kitos valstybės teritorijoje. Stiprėjant Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimui, ypač priėmus sprendimą Lietuvos Respublikoje 2027 m. dislokuoti Vokietijos karinių pajėgų brigados dydžio karinį vienetą, kyla poreikis detaliau nustatyti Vokietijos karinių pajėgų, jų narių, šeimos narių ir Vokietijos valstybinių įmonių, teikiančių paslaugas Vokietijos karinėms pajėgoms, statusą Lietuvos Respublikoje. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Susitarimas detaliai nustato Vokietijos karinių pajėgų, karių, civilių komponento, šeimos narių (išlaikytinių) ir valstybinių įmonių, aptarnaujančių karines pajėgas, statuso klausimus Lietuvos Respublikoje. Reguliuojami tokie klausimai kaip atvykimas, išvykimas, galimybė patekti į karinės infrastruktūros objektus karinio bendradarbiavimo tikslais, mokesčiai, jurisdikcija, karinis paštas, vairuotojų pažymėjimų pripažinimas, transporto priemonių registracija, judėjimas, Vokietijos ugdymo programas vykdančių mokyklų steigimas, karinių sveikatos priežiūros įstaigų, karinių parduotuvių ir valgyklų steigimas ir kt.
Susitarimas suteikia galimybę Vokietijos kariams, civiliam komponentui, šeimos nariams (išlaikytiniams), Vokietijos valstybinių įmonių darbuotojams suteikti statuso pažymėjimus ir Lietuvos Respublikos asmens kodą. Statuso pažymėjimas prilyginamas leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir sudaro galimybes lengviau gauti viešas ir privačias paslaugas laikino buvimo Lietuvoje metu. Įprastai ilgalaikio karinio bendradarbiavimo atvejais personalas rotuojamas kas 3 m. Susitarimas sudaro sąlygas ilgalaikiam Vokietijos karinių pajėgų atvykimui į Lietuvos Respubliką, efektyviam bendradarbiavimui su Lietuvos kariuomene ir yra viena iš būtinų sąlygų Vokietijos brigadai Lietuvoje dislokuoti. Susitarimo ratifikavimas stiprintų Lietuvos ir Vokietijos gynybos srities bendradarbiavimą ir prisidėtų prie regiono saugumo stiprinimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Ratifikavimo įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas darys kriminogeninei situacijai ir korupcijai Priimtas Ratifikavimo įstatymas tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai nedarys. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Ratifikavimo įstatymo įgyvendinimas nepadarys neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Vokietijos karinių pajėgų, karių, šeimos narių atvykimas gali sudaryti teigiamas sąlygas verslo plėtrai, padidinti prekių ir paslaugų vartojimą. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Ratifikavimo įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą. Kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Ratifikavimo įstatymą, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų. Susitarimui įgyvendinti reikės sudaryti tarptautinius tarpžinybinius susitarimus, detalizuojančius Susitarime reguliuojamų klausimų įgyvendinimo procedūras. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Ratifikavimo įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Ratifikavimo įstatymo projekte nėra sąvokų ar jas įvardijančių terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Ratifikavimo įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siekiant įgyvendinti Ratifikavimo įstatymo nuostatas priimti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės.
Susitarimui įgyvendinti reikės sudaryti tarptautinius tarpžinybinius susitarimus, detalizuojančius Susitarime reguliuojamų klausimų įgyvendinimo procedūras. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Ratifikavimo įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvos Respublikoje reikalingas lėšų poreikis bus nustatomas atskiruose išlaidų pasidalijimo susitarimuose ir dėl jų spręs Komisija pasirengimui Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigados nuolatiniam buvimui Lietuvos Respublikoje koordinuoti. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Ratifikavimo įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai Ratifikavimo įstatymo projekte vartojami žodžiai pagal Europos žodyną „Eurovoc“: Lietuvos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika, karinės pajėgos, karinių pajėgų statusas, karinis personalas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
„ DĖL Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimO dėl bendradarbiavimo gynybos srityje RATIFIKAVIMO
2024-09-23 Nr. XIVP-4155 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 1 straipsnyje įrašytinas 2024 m. rugsėjo 20 d. Respublikos Prezidento dekreto Nr. 1K-74 pavadinimas
ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. (0 5) 209 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5)
@lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „ DĖL Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimO dėl bendradarbiavimo gynybos srityje RATIFIKAVIMO
“ PROJEKTO 2024-10-02 Nr. XIVP-4155(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. (0 5) 209 6376, el. p.
[email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. liucija.schulteebbert @lrs.lt
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL
„ DĖL Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimO dėl bendradarbiavimo gynybos srityje RATIFIKAVIMO
dalyvavo : komiteto pirmininkas Arvydas Pocius, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Virgilijus Alekna, Raimondas Lopata, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministerijos (toliau - KAM) viceministras Renius Pleškys, KAM Tarptautinių ryšių ir operacijų grupės patarėja Gabija Damalakaitė, KAM Karo tarnybos ir personalo departamento Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyriaus vedėja Aušra Kazlauskienė, Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas plk. Andrius Jagminas, Respublikos Prezidento patarėja Rima Malakauskienė, Užsienio reikalų ministerijos Tarptautinės teisės grupės vadovė Ingrida Bačiulienė
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-09-23. 1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto
Prezidento dekreto Nr. 1K-74 pavadinimas – „Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir
bendradarbiavimo gynybos srityje“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-4155 ir komiteto išvadai. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Arvydas Pocius. Komiteto pirmininkas Arvydas Pocius Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas
„ DĖL Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimO dėl bendradarbiavimo gynybos srityje RATIFIKAVIMO
2024 m. rugsėjo 27 d. Nr. 105-P-86
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Giedrius Surplys, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Arminas Lydeka, Marius Matijošaitis, Rūta Miliūtė, Žygimantas Pavilionis, Mantas Skamarakas, Antanas Vinkus. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėja Laura Plyniuvienė, patarėja Inga Milašiūtė, padėjėja Vilnė Kundrotaitė. Kviestieji asmenys:
Krašto apsaugos ministerijos (toliau - KAM) viceministras Renius Pleškys, KAM Tarptautinių ryšių ir operacijų grupės patarėja Gabija Damalakaitė, KAM Karo tarnybos ir personalo departamento Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyriaus vedėja Aušra Kazlauskienė, Respublikos Prezidento patarėjas Dainius Žikevičius, Užsienio reikalų ministerijos Europos dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo grupės patarėjas Tomas Irnius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-09-23 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 1 straipsnyje įrašytinas
pavadinimas
Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje“. Pritarti 3.
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
gynybos komitetas, 2024-09-27
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-4155 ir komiteto išvadai. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjai: Emanuelis Zingeris, Giedrius Surplys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-4155 (2). Komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Inga Milašiūtė