Projekto lyginamasis variantas
visuomenės informavimo ĮSTATYMO NR. I-141847
2024 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 47 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
sudaro 11 narių: du narius skiria Respublikos Prezidentas, tris narius (vieną – iš opozicinių frakcijų) – Seimas Kultūros komiteto teikimu, tris narius – Lietuvos meno kūrėjų asociacija, vieną narį – Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, vieną narį – Lietuvos žurnalistų sąjunga, vieną narį – Lietuvos žurnalistų draugija. Komisijos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų patirtį audiovizualinės politikos, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo veiklos srityse, profesinės ar akademinės patirties visuomenės informavimo, švietimo, kultūros, mokslo ar žmogaus teisių srityse. Komisijos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos . Komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris mažiau kaip prieš vienus metus ėjo pareigas reguliuojamų sektorių įmonių ar organizacijų valdymo organuose ir (ar) gali tose įmonėse ar organizacijose turėti interesų. Komisijos nariai skiriami ketverių metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Komisijos kadencijos pabaigos, Komisija kreipiasi į Komisijos narius skiriančias institucijas ar organizacijas dėl naujų narių skyrimo. Komisijos nario darbo Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos (institucijų) ar organizacijos (organizacijų) priimtas sprendimas. Komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ir nariams taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos.
Komisijos nariui Valstybės tarnybos įstatymas taikomas tiek, kiek jame numatytas taikymas valstybės pareigūnams ir kiek jo statuso nereglamentuoja šis įstatymas . Kai Komisijos narys dirba ne visą darbo dieną, už darbą atliekant Komisijos nario pareigas jam apmokama atsižvelgiant į faktiškai dirbtą darbo laiką.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip : „
pirmininko, jo pavaduotojo kadencijai, jeigu jis nėra paskiriamas antrai kadencijai ir per 2 mėnesių terminą nepradeda eiti valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo pareigų, jam išmokama 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Komisijos pirmininkui, jo pavaduotojui, atleidžiamam iš pareigų, kai jis nebegali eiti pareigų dėl sveikatos būklės, išmokama 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Komisijos pirmininkui, jo pavaduotojui mirus, jo šeimos nariams išmokama 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka. Šios išmokos mokamos iš Komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, LRT tarybos nariai,
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Komisijos administracijos darbuotojai, asmenys, einantys pareigas Komisijos prižiūrimų ūkio subjektų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, valdymo organuose ar esantys šių ūkio subjektų dalyviai. Komisijos nariai negali būti susiję darbo santykiais, autorių teisių sutartimis su Komisijos prižiūrimais ūkio subjektais ar teikti jiems paslaugas pagal kitą sutartį, išskyrus atvejus, kai jie šiuose subjektuose dirba mokslinį ar pedagoginį darbą.
Komisijos nariu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, yra susiję darbo santykiais, autorių teisių sutartimis su Komisijos prižiūrimais ūkio subjektais ar teikia jiems paslaugas pagal kitą sutartį arba eina pareigas Komisijos prižiūrimų ūkio subjektų valdymo organuose, arba yra šių subjektų dalyviai, išskyrus atvejus, kai jie šiuose subjektuose dirba mokslinį ar pedagoginį darbą. Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas gali dirbti tik Komisijoje, joje eiti tik šias pareigas ir negali verstis jokia kita veikla, išskyrus atvejus, kai Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas dirba mokslinį ar pedagoginį darbą ir (arba) gauna autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą, jei tokia veikla nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, taip pat jei gauna užmokestį už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su žmogaus teisių apsauga, sklaida ar Komisijos veiklos tobulinimu susijusi pedagoginė ar kūrybinė veikla . Politinių partijų nariai, paskirti į Komisiją, sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki savo kadencijos Komisijoje pabaigos.“
1Pakeisti 49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos
pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir pareigoms atlikti būtiną kompetenciją bei atitinkantis Reglamento (ES) 2016/679
reikalavimus. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai taikomi tokie, kokie valstybės tarnautojams nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme.
Jam Valstybės tarnybos įstatymas taikomas tiek, kiek jame numatytas taikymas valstybės pareigūnams ir kiek jo statuso nereglamentuoja šis įstatymas.“
2Pakeisti 49 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Inspektorius negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taip pat gauti
jokio kito atlyginimo, išskyrus inspektoriaus darbo užmokestį ir užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą, taip pat užmokestį už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su žmogaus teisių apsauga, sklaida ar ombudsmenų institucijų veiklos tobulinimu susijusi pedagoginė ar kūrybinė veikla .“
3Papildyti 49 straipsnio 8 dalį 5 punktu:
„5) pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti pareigų“. 4. Papildyti 49 straipsnį 81 dalimi: „81 . Pasibaigus inspektoriaus kadencijai, jeigu jis nėra paskiriamas antrai kadencijai ir per 2 mėnesių terminą nepradeda eiti valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo pareigų, jam išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Inspektoriui, atleidžiamam iš pareigų, kai jis pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti pareigų, išmokama 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jam mirus, jo šeimos nariams išmokama 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Šioje dalyje nurodytos išmokos mokamos iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai skirtų valstybės biudžeto lėšų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
visuomenės informavimo ĮSTATYMO NR. I-1418
2024 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 47 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
iš opozicinių frakcijų) – Seimas Seimo Kultūros komiteto teikimu, tris narius – Lietuvos meno kūrėjų asociacija, vieną narį – Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, vieną narį – Lietuvos žurnalistų sąjunga, vieną narį – Lietuvos žurnalistų draugija. Komisijos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų patirtį audiovizualinės politikos, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo veiklos srityse, profesinės ar akademinės patirties visuomenės informavimo, švietimo, kultūros, mokslo ar žmogaus teisių srityse. Komisijos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos . Komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris mažiau kaip prieš vienus metus ėjo pareigas reguliuojamų sektorių įmonių ar organizacijų valdymo organuose ir (ar) gali tose įmonėse ar organizacijose turėti interesų. Komisijos nariai skiriami ketverių metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Komisijos kadencijos pabaigos, Komisija kreipiasi į Komisijos narius skiriančias institucijas ar organizacijas dėl naujų narių skyrimo. Komisijos nario darbo Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos (institucijų) ar organizacijos (organizacijų) priimtas sprendimas. Komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ir Komisijos nariams taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos.
Komisijos nariui Valstybės tarnybos įstatymas taikomas tiek, kiek jo nuostatos taikomos valstybės pareigūnams ir kiek Komisijos nario statuso nereglamentuoja šis įstatymas . Kai Komisijos narys dirba ne visą darbo dieną, už darbą atliekant Komisijos nario pareigas jam apmokama atsižvelgiant į faktiškai dirbtą darbo laiką.“
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
pasibaigus Komisijos pirmininko, jo pavaduotojo kadencijai jie nėra paskiriami antrai kadencijai ir per 2 mėnesių terminą nepradeda eiti valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo pareigų, jiems išmokama 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Komisijos pirmininkui ar jo pavaduotojui, atleidžiamiems iš pareigų, kai jie nebegali eiti šių pareigų dėl sveikatos būklės, išmokama 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Komisijos pirmininkui ar jo pavaduotojui mirus, jo šeimos nariams išmokama 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka. Šios išmokos mokamos iš Komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. “
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, LRT tarybos nariai,
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, Komisijos administracijos darbuotojai, asmenys, einantys pareigas Komisijos prižiūrimų ūkio subjektų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, valdymo organuose ar esantys šių ūkio subjektų dalyviai. Komisijos nariai negali būti susiję darbo santykiais, autorių teisių sutartimis su Komisijos prižiūrimais ūkio subjektais ar teikti jiems paslaugas pagal kitą sutartį, išskyrus atvejus, kai jie šiuose subjektuose dirba mokslinį ar pedagoginį darbą.
Komisijos nariu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, yra susiję darbo santykiais, autorių teisių sutartimis su Komisijos prižiūrimais ūkio subjektais ar teikia jiems paslaugas pagal kitą sutartį arba eina pareigas Komisijos prižiūrimų ūkio subjektų valdymo organuose, arba yra šių subjektų dalyviai, išskyrus atvejus, kai jie šiuose subjektuose dirba mokslinį ar pedagoginį darbą. Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas gali dirbti tik Komisijoje, joje eiti tik šias pareigas ir negali verstis jokia kita veikla, išskyrus atvejus, kai Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas dirba mokslinį ar pedagoginį darbą ir (arba) gauna autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą, jeigu tokia veikla nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto , taip pat jeigu gauna užmokestį už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su žmogaus teisių apsauga, sklaida ar Komisijos veiklos tobulinimu susijusi pedagoginė ar kūrybinė veikla . Politinių partijų nariai, paskirti į Komisiją, sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki savo kadencijos Komisijoje pabaigos.“
1Pakeisti 49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos
pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir pareigoms atlikti būtiną kompetenciją bei atitinkantis Reglamento (ES) 2016/679 53 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai taikomi tokie, kokie valstybės tarnautojams nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme.
Jam Valstybės tarnybos įstatymas taikomas tiek, kiek jo nuostatos taikomos valstybės pareigūnams ir kiek inspektoriaus statuso nereglamentuoja šis įstatymas. “
2Pakeisti 49 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Inspektorius negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taip pat gauti
jokio kito atlyginimo, išskyrus inspektoriaus darbo užmokestį ir užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą , taip pat užmokestį už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su žmogaus teisių apsauga, sklaida ar ombudsmenų institucijų veiklos tobulinimu susijusi pedagoginė ar kūrybinė veikla .“
3Papildyti 49 straipsnio 8 dalį 5 punktu:
„5) pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą jis nebegali eiti šių pareigų.“
dalimi: „81 . Jeigu pasibaigus inspektoriaus kadencijai jis nėra paskiriamas antrai kadencijai ir per 2 mėnesių terminą nepradeda eiti valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo pareigų, jam išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Inspektoriui, atleidžiamam iš šių pareigų, kai jis pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti savo pareigų, išmokama 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Inspektoriui mirus, jo šeimos nariams išmokama 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Šioje dalyje nurodytos išmokos mokamos iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai skirtų valstybės biudžeto lėšų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Valstybės tarnybos įstatymas valstybės pareigūnams visa apimtimi šiuo metu netaikomas. Numatytas tik atskirų nuostatų taikymas (pvz., kai kurios nuostatos, susijusios su materialine atsakomybe ir žalos atlyginimu, materialine pašalpa, Seimo, Prezidento, Vyriausybės paskirtų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų kompetencijų ugdymu ir kt.). Atskirų valstybės pareigūnų socialinės garantijos yra numatytos atskiruose specialiuose įstatymuose arba iš viso nėra nustatytos. Visuomenės informavimo įstatymas (toliau – Įstatymas) žurnalistų etikos inspektoriui ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – Komisija) pirmininkui ir jo pavaduotojui socialinių garantijų, kurias turi kiti valstybės pareigūnai, ombudsmenų institucijų vadovai (pvz., vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Seimo kontrolieriai ir kt.) nenumato. Priėmus šį įstatymą būtų suvienodintos valstybės pareigūnų socialinės garantijos, užtikrintas lygiateisiškumas ir teisėtų lūkesčių principas. Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad tos pačios socialinės garantijos būtų taikomos ir valstybės pareigūnui – žurnalistų etikos inspektoriui bei Komisijos pirmininkui ir jo pavaduotojui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir Komisija, kaip ir kitos valstybės institucijos, pagal galimybes dalyvauja Europos Sąjungos, tarptautiniuose projektuose. Pagal dabar galiojančią Įstatymo
užmokesčio už veiklą tokiuose projektuose, kuriuose vykdoma su žmogaus teisių apsauga, sklaida ar Tarnybos veiklos tobulinimu susijusi pedagoginė ar kūrybinė veikla.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą draudimą teisėjams gauti kitą atlyginimą, išskyrus užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą, pažymėjo, kad Konstitucijoje įtvirtinti Lietuvos Respublikos tarptautinio bendradarbiavimo pagrindai suponuoja ir tokią valstybės, jos institucijų ir jose dirbančių asmenų veiklą, kuria siekiama prisidėti prie kitų valstybių partnerystės su Europos Sąjunga ar NATO arba jų integracijos į šias organizacijas skatinant universalių, demokratinių valstybių vertybių ir Europos Sąjungos teisės principų, kaip antai demokratijos, teisės viršenybės, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, sklaidą. Atitinkamai, teisėjų teisė gauti užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą buvo išaiškinta kaip apimanti teisę gauti užmokestį už dalyvavimą Europos Sąjungos, kitų tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos projektuose, susijusiuose su teisingumo sistemos ir teismų veiklos tobulinimu, kai dalyvaudami šiuose projektuose teisėjai vykdo pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Valstybės pareigūnų teisė dalyvauti su institucijos veikla susijusiuose Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose yra numatyta ir konkrečių institucijų veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose.
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme yra nustatyta lygių galimybių kontrolieriaus galimybė gauti užmokestį už Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su žmogaus teisių apsauga, sklaida ar ombudsmenų institucijų veiklos tobulinimu susijusi pedagoginė ar kūrybinė veikla . Analogiškos galimybės numatytos ir Seimo kontrolieriui (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme) bei vaiko teisių apsaugos kontrolieriui (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme). Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme yra numatyta akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus galimybė gauti atlyginimą už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose projektuose, kurie yra susiję su akademine etika ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos veiklos tobulinimu. Galimybė dalyvauti su institucijos veikla susijusiuose Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose taip pat įtvirtinta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme.
Įstatymo projektu siekiama numatyti galimybę ir žurnalistų etikos inspektoriui bei Komisijos pirmininkui ir jo pavaduotojui gauti užmokestį už veiklą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su žmogaus teisių apsauga, sklaida ar veiklos tobulinimu susijusi pedagoginė ar kūrybinė veikla. Visuomenės informavimo įstatyme nenumatoma galimybės atleisti žurnalistų etikos inspektorių iš pareigų, kai jis nebegali jų eiti dėl sveikatos būklės, nors toks įgaliojimų pasibaigimo pagrindas yra įtvirtintas visų kitų ombudsmenų institucijų vadovų atžvilgiu. Įstatymo projektu siekiama suvienodinti pareigūnų įgaliojimų pasibaigimo pagrindus ir siūloma išplėsti žurnalistų etikos inspektoriaus atleidimo iš pareigų pagrindus įtraukiant nuostatą, jog inspektorius atleidžiamas iš pareigų, kai pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali jų eiti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Žurnalistų etikos inspektoriaus ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos iniciatyva Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Juozapaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Žurnalistų etikos inspektoriui ir Komisijos nariams Valstybės tarnybos įstatymas visa apimtimi netaikomas. Atskirų valstybės pareigūnų socialinės garantijos yra numatytos atskiruose specialiuose įstatymuose arba jos yra iš viso niekur nenumatytos. Atsižvelgiant į tai, teisinis reglamentavimas yra nevienodas.
Valstybės pareigūnams numatytos išeitinės išmokos 2-4 mėnesių atlyginimo (darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio, pareiginės algos) dydžio. Šiuo metu Įstatymas žurnalistų etikos inspektoriui, Komisijos pirmininkui ir jo pavaduotojui socialinių garantijų, kurias turi kiti valstybės pareigūnai, ombudsmenų institucijų vadovai (pvz., vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Seimo kontrolieriai ir kt.) iš viso nenumato. Įstatymo 47 straipsnio 9 dalis nustato, kad Komisijos nariai negali būti susiję darbo santykiais, autorinėmis sutartimis su Komisijos prižiūrimais ūkio subjektais ar teikti jiems paslaugas pagal kitą sutartį, išskyrus atvejus, kai jie šiuose subjektuose dirba mokslinį ar pedagoginį darbą. Komisijos nariu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, yra susiję darbo santykiais, autorinėmis sutartimis su Komisijos prižiūrimais ūkio subjektais ar teikia jiems paslaugas pagal kitą sutartį arba eina pareigas Komisijos prižiūrimų ūkio subjektų valdymo organuose, arba yra šių subjektų dalyviai, išskyrus atvejus, kai jie šiuose subjektuose dirba mokslinį ar pedagoginį darbą. Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas gali dirbti tik Komisijoje, joje eiti tik šias pareigas ir negali verstis jokia kita veikla, išskyrus atvejus, kai Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas dirba mokslinį ar pedagoginį darbą ir (arba) gauna autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą, jei tokia veikla nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto.
Įstatymo 49 straipsnio 7 dalis nustato, kad „Inspektorius negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taip pat gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus nustatytą pagal V alstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą ir užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. “ Įstatyme neįtvirtintas žurnalistų etikos inspektoriaus atleidimo iš pareigų pagrindas, kai jis nebegali jų eiti dėl sveikatos būklės. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma nustatyti, kad žurnalistų etikos inspektoriui Valstybės tarnybos įstatymas būtų taikomas tiek, kiek jame numatytas taikymas valstybės pareigūnams ir kiek jo statuso nereglamentuoja šis įstatymas. Siūloma nustatyti, kad žurnalistų etikos inspektorius turėtų galimybę gauti užmokestį už veiklą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų , užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su žmogaus teisių apsauga, sklaida ar Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veiklos tobulinimu susijusi pedagoginė ar kūrybinė veikla. Įstatymo projektu išplečiami žurnalistų etikos inspektoriaus atleidimo iš pareigų pagrindai, nustatant, kad jis atleidžiamas, kai pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali jų eiti.
Taip pat siūloma nustatyti, kad pasibaigus žurnalistų etikos inspektoriaus ir Komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo kadencijai, jeigu jie nėra paskiriami antrai kadencijai ir per 2 mėnesių terminą nepradeda eiti valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo pareigų, jiems išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Tuo atveju jei įgaliojimai nutrūktų dėl sveikatos priežiūros įstaigos išvados, būtų išmokama 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Mirties atveju žurnalistų etikos inspektoriaus bei Komisijos pirmininko ir jo pavaduotojo šeimos nariams būtų išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. N urodytos išmokos žurnalistų etikos inspektoriui, Komisijos pirmininkui ir jo pavaduotojui mokamos iš institucijoms skirtų valstybės biudžeto lėšų. Priėmus Įstatymo projektą, bus numatytos socialinės garantijos valstybės pareigūnui – žurnalistų etikos inspektoriui bei Komisijos pirmininkui ir jo pavaduotojui, užtikrintas teisinis aiškumas, lygiateisiškumas ir teisėtų lūkesčių principas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Siūlomas projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja. 9.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Teisės aktų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymo įgyvendinimo teisės aktų nereikės. 13. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai). Papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis yra ,,inspektorius“, „žmogaus teisės“. 16. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
DĖL
visuomenės informavimo ĮSTATYMO
2024-09-25 Nr. XIVP-4154 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas . 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 47 straipsnio 4 dalį siūloma papildyti nuostata, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariui Valstybės tarnybos įstatymas taikomas tiek, kiek jame numatytas taikymas valstybės pareigūnams ir kiek jo statuso nereglamentuoja šis įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo taikymo valstybės pareigūnams sąlygos ir apimtis yra numatyti Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 4-7 dalyse, keičiamo įstatymo 47 straipsnio 4 dalies pildymo siūlytume atsisakyti kaip perteklinio. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 daliai. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 8 dalyje, siekiant aiškumo, po žodžių „nebegali eiti“ siūlytume įrašyti žodį „šių“. Analogiškai reikėtų tikslinti ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 8 dalies 5 punktą ir 81 dalį. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 8 dalyje yra siūloma nustatyti, kad pasibaigus Komisijos pirmininko, jo pavaduotojo kadencijai, jeigu jis nėra paskiriamas kitai kadencijai ir per
ar valstybės tarnautojo pareigų , jam išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Svarstytina, ar, atsižvelgiant į pareigų užėmimo bet kokiame viešajam sektoriui priklausančiame subjekte galimybę, neturėtų būti nustatyta, kad išmoka nemokama ir tuo atveju, jeigu asmuo priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke (analogiškai kaip nustatyta ir Valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojų atžvilgiu). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi pildomai keičiamo įstatymo 49 straipsnio 81 daliai. 4. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 8 dalyje ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 49 straipsnio 81 dalyje yra siūloma nustatyti išeitinių išmokų mokėjimą Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkui ir Žurnalistų etikos inspektoriui. Atsižvelgiant į tai, kad visų valstybės pareigūnų socialinių garantijų teisinis reguliavimas turėtų būti vienodas, sistemiškai reikėtų peržiūrėti ir keisti ir kitus įstatymus, kuriuose yra reguliuojamos valstybės pareigūnų išeitinės išmokos. 5.
išskirti užmokestį už pedagoginę bei kūrybinę veiklą, dalyvaujant Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su žmogaus teisių apsauga, sklaida ar Komisijos veiklos tobulinimu susijusi veikla, nes jau ir dabar galiojančioje 47 straipsnio 9 dalyje yra numatyta, kad Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas gali gauti darbo užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir (arba) autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 49 straipsnio 7 daliai. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. ( 0 5) 209 6842, el. p. [email protected]
DĖL
visuomenės informavimo ĮSTATYMO
2024-11-05 Nr. XIVP-4154(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą . Projekto 1 straipsniu keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 4 dalį siūloma papildyti nuostata, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariui Valstybės tarnybos įstatymas taikomas tiek, kiek jame numatytas taikymas valstybės pareigūnams ir kiek jo statuso nereglamentuoja šis įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo taikymo valstybės pareigūnams sąlygos ir apimtis yra numatyti Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 4-7 dalyse, keičiamo įstatymo 47 straipsnio 4 dalies pildymo siūlytume atsisakyti kaip perteklinio. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 daliai. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. ( 0 5) 209 6842, el. p. [email protected]
kultūros komiteto
nr. xivp-4154 2024-10-23
dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai Angelė Jakavonytė, Vytautas Kernagis, Silva Lengvinienė, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-09-25 Projekto 1 straipsniu keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 47 straipsnio 4 dalį siūloma papildyti nuostata, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariui Valstybės tarnybos įstatymas taikomas tiek, kiek jame numatytas taikymas valstybės pareigūnams ir kiek jo statuso nereglamentuoja šis įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo taikymo valstybės pareigūnams sąlygos ir apimtis yra numatyti Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 4-7 dalyse, keičiamo įstatymo 47 straipsnio 4 dalies pildymo siūlytume atsisakyti kaip perteklinio. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 daliai. Pritarti 2.
kanceliarijos Teisės departamentas 2024-09-25 Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 8 dalyje, siekiant aiškumo, po žodžių „nebegali eiti“ siūlytume įrašyti žodį „šių“. Analogiškai reikėtų tikslinti ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 8 dalies 5 punktą ir 81 dalį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2024-09-25 Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 8 dalyje yra siūloma nustatyti, kad pasibaigus Komisijos pirmininko, jo pavaduotojo kadencijai, jeigu jis nėra paskiriamas kitai kadencijai ir per 2 mėnesių terminą nepradeda eiti valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo pareigų, jam išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į pareigų užėmimo bet kokiame viešajam sektoriui priklausančiame subjekte galimybę, neturėtų būti nustatyta, kad išmoka nemokama ir tuo atveju, jeigu asmuo priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke (analogiškai kaip nustatyta ir Valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojų atžvilgiu). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi pildomai keičiamo įstatymo 49 straipsnio 81 daliai. Nepritarti Siūlytina užtikrinti vienodą reguliavimą, apibrėžiantį įstaigų vadovų išeitinių išmokų mokėjimą; išlaikyti nuoseklų ir aiškų teisinį reglamentavimą. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra taip plačiai numatyti atvejai, kuomet pastaboje minimu atveju išmoka nemokama.
Žr.: Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas (28 straipsnio 1 dalis), Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas (6 straipsnio 9 dalis), Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas (21 straipsnio 1 dalis), Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas (29 straipsnio 1 dalis). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-09-25 Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 8 dalyje ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 49 straipsnio 81 dalyje yra siūloma nustatyti išeitinių išmokų mokėjimą Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkui ir Žurnalistų etikos inspektoriui. Atsižvelgiant į tai, kad visų valstybės pareigūnų socialinių garantijų teisinis reguliavimas turėtų būti vienodas, sistemiškai reikėtų peržiūrėti ir keisti ir kitus įstatymus, kuriuose yra reguliuojamos valstybės pareigūnų išeitinės išmokos. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto tikslas ir yra suvienodinti sąlygas dėl išeitinių išmokų mokėjimo įstaigų vadovams. Šis klausimas jau išspręstas dėl kai kurių kitų įstaigų vadovų išeitinių išmokų (žr. komiteto argumentus prie 3 Teisės departamento pastabos), todėl nereikėtų keisti kitų įstatymų. 5.
kanceliarijos Teisės departamentas 2024-09-25 Nėra aišku, kodėl projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 47 straipsnio 9 dalyje siekiama išskirti užmokestį už pedagoginę bei kūrybinę veiklą, dalyvaujant Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su žmogaus teisių apsauga, sklaida ar Komisijos veiklos tobulinimu susijusi veikla, nes jau ir dabar galiojančioje 47 straipsnio 9 dalyje yra numatyta, kad Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas gali gauti darbo užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir (arba) autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 49 straipsnio 7 daliai. Pritarti iš dalies Siūlytina užtikrinti vienodą reguliavimą, apibrėžiantį valstybės pareigūnų teisę dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose ar Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose yra įtvirtinta kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Tokios galimybės numatytos Lygių galimybių kontrolieriaus įstatyme, Seimo kontrolierių įstatyme, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme, Mokslo ir studijų įstatyme bei Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kituose įstatymuose. 6. Lietuvos
straipsnio 3 dalimi, priežiūros institucijos narys ar nariai nesiima jokių su jų pareigomis nesuderinamų veiksmų ir kadencijos metu negali dirbti jokio nesuderinamo – mokamo ar nemokamo – darbo. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2016/679 preambulės 121 konstatuojamosios dalies nuostatas, manytina, kad tokiu draudimu siekiama užtikrinti priežiūros institucijos nepriklausomumą ir tai, kad narys arba nariai turėtų veikti sąžiningai.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) 2010 m. kovo 9 d. sprendime byloje C 518/07 (Europos Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką) (toliau – Sprendimas) pažymėjo, kad viešųjų organizacijų srityje terminas
„nepriklausomai“ paprastai reiškia tokį statusą, kuris užtikrina tam tikrai
organizacijai galimybę veikti visiškai laisvai, niekam nevadovaujant ir nedarant spaudimo. Sprendime konstatuota, jog nepriklausomumas reiškia kompetenciją priimti sprendimus, kai priežiūros institucijai nedaroma jokia, tiesioginė ar netiesioginė, išorinė įtaka. Nepriklausomumas reiškia funkcijų vykdymą be nurodymų. Šių institucijų prisiimtas teisės į privataus gyvenimą saugotojų vaidmuo reikalauja, kad nei jų sprendimai, nei jos pačios nebūtų šališki. Vien galimybės, jog kontrolės institucijos gali daryti politinę įtaką priežiūros institucijų sprendimams, pakanka, kad būtų pakenkta pastarųjų funkcijų nepriklausomam vykdymui. Viena vertus, kaip nurodė Komisija, kontrolės institucijų sprendimų priėmimo praktika gali lemti priežiūros institucijų „išankstinį paklusnumą“. Kita vertus, šių institucijų prisiimtas teisės į privataus gyvenimą saugotojų vaidmuo reikalauja, kad nei jų sprendimai, nei jos pačios nebūtų šališki. Priežiūros institucijų, kurioms neturi būti daroma jokia išorinė įtaka, galinti paveikti jų sprendimus, nepriklausomumas yra pagrindinis elementas Direktyvos 95/46 tikslų atžvilgiu. Jis reikalingas siekiant visose valstybėse narėse sukurti tokį patį aukštą fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis lygį ir taip skatina šių duomenų laisvą judėjimą, būtiną vidaus rinkai sukurti ir veikti.
Taigi siūlome Projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomą Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 49 straipsnio 7 dalį papildyti šiuo nepriklausomumo aspektu. 2. Reglamento (ES) 2016/679 53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad priežiūros institucijos narys nustoja eiti pareigas, kai pasibaigia jo kadencija, jis atsistatydina arba privalo išeiti į pensiją, laikantis atitinkamos valstybės narės teisės. Pagal šio straipsnio 4 dalį priežiūros institucijos narys gali būti atleistas iš pareigų tik sunkaus nusižengimo atveju arba jeigu narys nebeatitinka jo pareigoms atlikti keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad Reglamentas (ES) 2016/679 nustato baigtinį sąrašą pagrindų, kai priežiūros institucijos narys atleidžiamas iš pareigų, tarp kurių nėra sveikatos priežasčių. Įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti žurnalistų etikos inspektoriaus atleidimo pagrindai atitinka Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimus (iš esmės analogiški Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus atleidimo pagrindai įtvirtinti ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje). Atsižvelgdami į tai, siūlome atsisakyti Projekto 2 straipsnio 3 dalies, kuria siūloma papildyti Įstatymo 49 straipsnio 8 dalį 5 punktu (atitinkamai tikslintina ir Projekto 2 straipsnio 4 dalis). 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu kartu su derinamu įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projektu turi būti teikiama atitikties lentelė, kurioje nurodoma įgyvendinamo Europos Sąjungos teisės akto ir įstatymo projekto atitiktis pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos.
Taigi prašome parengti ir pateikti Reglamento (ES) 2016/679 51, 52, 53 ir 54 straipsnių bei Projekto atitikties lentelę. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 4 dalimi, kiekviena valstybė narė nedelsdama turi pranešti Europos Komisijai apie visus teisės aktų pakeitimus, susijusius su priežiūros institucijos nepriklausomumo užtikrinimu pagal Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimus (pvz., apie priežiūros institucijos nario atleidimo iš pareigų pagrindų pakeitimą). Europos Komisija, gavusi informaciją, ją vertina ir, prireikus, gali imtis veiksmų prieš atitinkamą valstybę narę. Pritarti iš dalies
jau yra įtvirtintas Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio
6 dalyse, kuriose inter alia nurodomi Reglamento (ES) 2016/679 53 straipsnio 2 dalies reikalavimai. 2. Manytina, kad nors Reglamento (ES) 2016/679 (BDAR) 53 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti atleidimo pagrindai, tokie kaip sunkaus nusižengimo atvejai ar neatitikimas pareigoms, sveikatos priežastys nėra tiesiogiai paminėtos, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad sveikatos priežastys negali būti priežastis atleidimui. Pagal šio straipsnio 3 dalį, valstybėms narėms suteikiama teisė reglamentuoti tam tikrus aspektus pagal savo teisės normas, įskaitant išėjimą į pensiją ar kitas specifines vietos sąlygas. Pagal Reglamento (ES) 2016/679 53 straipsnio 4 dalį, priežiūros institucijos narys gali būti atleistas, jei nebeatitinka pareigoms keliamų reikalavimų. Sunkios sveikatos problemos gali būti pripažintos veiksniu, kuris nebeleidžia tinkamai vykdyti pareigų.
Jei sveikatos būklė trukdo asmeniui atlikti pareigas, galima manyti, kad jis nebeatitinka keliamų reikalavimų, kas leistų atleisti jį dėl sveikatos priežasčių pagal nacionalinę teisę. Nacionalinė teisė gali įvesti papildomus mechanizmus (kaip ir numatyta Reglamente (ES) 2016/679), kurie būtų suderinami su reglamento pagrindinėmis nuostatomis. Reglamento (ES) 2016/679 53 straipsnio 4 dalis numato, kad priežiūros institucijos narys gali būti atleistas, jei nebeatitinka jo pareigoms atlikti keliamų reikalavimų. Nors sveikatos priežastys nėra tiesiogiai paminėtos, jos gali būti laikomos situacija, kai narys nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų, todėl neatitinka keliamų reikalavimų. Manytina, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje įtrauktina atleidimo dėl sveikatos priežasčių sąlyga neprieštarauja BDAR, o veikiau sudaro galimybę užtikrinti nepriekaištingą institucijos veikimą. 3. Priėmus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymą ir jam įsigaliojus, Europos Komisijai bus pranešta pagal Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 4 dalį. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: nėra. 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4154(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0 , susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Vytautas Kernagis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Įstatymo projektas Nr. XIVP-4154(
pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos. Komiteto pirmininkas (Parašas) Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Aušra Pocienė