04 -16 Nr. XIVP-415 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo projekto (toliau - įstatymo projektas)1 straipsnyje nurodoma įstatymo paskirtis - apibrėžti laisvės gynėjo kario savanorio, laisvės gynėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūno, laisvės gynėjo Valstybės saugumo departamento pareigūno, laisvės gynėjo Muitinės departamento pareigūno, laisvės gynėjo policijos pareigūno, laisvės gynėjo šaulio sąvoką ir nustatyti pagrindinius laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo kriterijus. Įstatymo projekto2 straipsnyje apibrėžiama laisvė gynėjo sąvoka. Tolesniuose įstatymo projekto straipsniuose siekiama įtvirtinti tam tikras laisvės gynėjų grupes, kurios taip pat apibrėžiamos kaip sąvokos. Atsižvelgiant į tai, nevisiškai aišku, koks yra bendros laisvės gynėjo ir atskirų grupių laisvės gynėjų sąvokų santykis. Manytina, kad, siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto straipsnyje, kuriame nurodoma įstatymo paskirtis, turėtų būti siekis apibrėžti tik laisvės gynėjo sąvoką, įstatyme nurodant, kokios grupės galėtų būti laikomos laisvės gynėjais. 2. Įstatymo projektu taip pat siekiama nustatyti pagrindinius laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo kriterijus. Kaip jau buvo minėta, įstatymo projekte laisvės gynėjų grupės pateikiamos tik kaip sąvokos. Darytina prielaida, kad vadovaujantis šiais sąvokų apibrėžimais, asmenys turėtų būti pripažįstami laisvės gynėjais. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad statuso pripažinimo kriterijai turėtų būti apibrėžti kaip savarankiškos normos. Statuso pripažinimo kriterijai turi būti aiškūs ir objektyvūs, kad pripažįstant statusą nebūtų pagrindo subjektyviam vertinimui.
Tuo tarpu sąvokose formuluotės „ aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę“, „ kūrė krašto apsaugos struktūras, muitines, specifinėmis priemonėmis padėjo atkurti Lietuvos Respublikos valstybingumą“ yra vertinamojo pobūdžio ir sunkiai objektyviai įvertinamos. Kartu abejotina, ar vien pats faktas, kad asmuo tarnavo tam tikrose institucijose, galėtų būti vertinamas kaip pakankamas kriterijus statusui suteikti. 3. Įstatymo projekto 3 straipsnyje numatyta, kad laisvės gynėjo statusas suteikiamas ir štabų darbuotojams . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį, 3 ir kitų straipsnių nuostatas, laisvės gynėjo teisinis statusas gali būti suteiktas tik tiems asmenims, kurie prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojai nebuvo saistomi priesaika, normos derintinos tarpusavyje. 4. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokiu tikslu laisvės gynėjo statusas bus suteikiamas ir kokios bus jo teisinės pasekmės, įvardijamas tik siekis tokį statusą įtvirtinti. Pastebėtina, kad nemažai įstatymo projekte nurodytų asmenų galimai patenka į Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo reguliavimo sritį. Todėl nesant aiškaus įstatymo projekto tikslo, yra neaiškus siūlomo teisinio statuso santykis su Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisiniu statusu. 5. Iš įstatymo projekto turinio lieka neaišku, kuo laisvės gynėjas skirtųsi nuo nepriklausomybės gynėjo ar įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto kario valstybės gynėjo.
Pavyzdžiui, įstatymo projekto preambulėje nurodyti
Televizijos ir radijo komiteto žuvę Lietuvos laisvės gynėjai , apie 600 sužeistų ir traumuotų, prie Spaudos rūmų 1991 m. sausio 11 d. sunkiai sužeistas gynėjas yra pripažinti nepriklausomybės gynėjais Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymu. 6. Įstatymo projekto preambulėje nurodyta, kad
kitose šalies vietovėse jėga užėmė svarbiausius šalies objektus. Nepriklausomybės gynėjai gyva siena apjuosė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Spaudos rūmų, Radijo ir televizijos pastatus, Televizijos bokštą. Galima preziumuoti, kad čia turimi omeny visi ten buvę asmenys, o ne tik nurodyti įstatymo projekto 1 straipsnyje ir 2 straipsnio 2 dalyje, tačiau įstatymo projekte jų teisinis statusas nėra apibrėžtas. Šiame kontekste svarstytina, ar laisvės gynėjo statuso suteikimas tik įstatymo projekte nurodytoms asmenų grupėms yra objektyvus ir pagrįstas, ar tokiu teisiniu reguliavimu nėra neigiama kitų asmenų dalyvavimo Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės gynime svarba. 7. Įstatymo projekto preambulėje taip pat nurodyti Lietuvos Respublikos teisės aktai, kuriais nustatyta, kad prievartinis Lietuvos Respublikos piliečių šaukimas į kitų valstybių ginkluotąsias pajėgas Respublikos įstatymų požiūriu yra neteisėtas, o tiesioginis TSRS kariškių veikimas imant jaunuolius karinei tarnybai nėra leistas.
Lietuvos Respublikos piliečių paėmimas ir pristatymas į TSRS karines įstaigas karinei tarnybai atlikti akivaizdžiai pažeidžia ne tik Lietuvos Respublikos ir TSRS įstatymus, bet ir tarptautinės teisės aktuose įtvirtintas žmogaus ir piliečio teises, tačiau įstatymo projekte asmenų, kurie prievarta buvo paimti į TSRS ginkluotąsias pajėgas, teisinis statusas nėra apibrėžiamas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939 -1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnį, asmenims, kurie nuo 1990 m. kovo 11 d. atsisakė prievartinės tarnybos sovietų armijoje (pasitraukė iš jos arba boikotavo šaukimą tarnauti joje) ir dėl to buvo prievarta paimti į sovietų armijos dalinius arba iki 1991 m. rugsėjo 7 d. priversti grįžti tęsti (išvykti atlikti) tarnybą juose, pripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto preambulėje teikiamas nuorodas į konstitucinius ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus siūlytina tikslinti, įstatymo projekto preambulės ir įstatymo projekto straipsnių nuostatas derinti tarpusavyje
projekto
1 dalies nuostata „ Komisijos narių skaičių nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“ kelia abejonių. Šioje dalyje jau yra išvardytos institucijos, kurių atstovai turi įeiti į komisijos sudėtį, todėl manytina, kad kiekviena institucija turėtų deleguoti po vieną ar vienodą atstovų skaičių, priešingu atveju neaišku, kuo vadovaudamasi Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtintų kitokį narių skaičių ir ar būtų išlaikomas proporcingas šių institucijų atstovavimas.
Manytina, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų tik tvirtinti konkrečią komisijos sudėtį iš nurodytų institucijų deleguotų asmenų. Šiame kontekste diskutuotina ir įstatymo projekto
6 dalyje numatyta nuostata, kad sprendimą dėl laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo pasirašo Komisijos pirmininkas, kurį iš Komisijos narių paskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija . Įstatymo projekte reikėtų reguliuoti ne komisijos narių skaičiaus nustatymą, o komisijos sudarymo ir jos pirmininko skyrimo tvarką ir apibrėžti komisijos kompetenciją, sprendimų priėmimo tvarką. Pažymėtina, kad Komisija turėtų viešojo administravimo subjekto požymių, jos sprendimai galėtų būti skundžiami teismui, todėl turėtų būti nustatytas Komisijos, kaip viešojo administravimo subjekto ir juridinio asmens teisinis statusas, jos narių darbui padedančio biuro ar kito darinio statusas, kompetencija bei finansavimas. 9. Įstatymo projekto 9 straipsnio
aspektais. Pirma, siūlytina nustatyti, kad teisę kreiptis į Komisiją dėl laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo turi statusą atitinkančių asmenų tėvai. Antra, reikėtų patikslinti, kad kreiptis į Komisiją gali ne nurodytos ministerijos ar kitos institucijos, o jų vadovai (pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministras). 10. Įstatymo projekto
6 dalyje f ormuluotės, kuri nustato, kad sprendimą dėl laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo pasirašo Komisijos pirmininkas, siūlytina atsisakyti, nes tai yra pirmininko teisė ex officio .
Be to, gali būti tokia situacija, kai pirmininkas nėra paskirtas ar negali eiti pareigų, todėl jo funkcijas vykdytų kitas komisijos narys. 11. Įstatymo projekte reikėtų įtvirtinti Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos nuostatus ir nurodyti subjektą, kuris juos tvirtina, bei atitinkamai papildyti įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
05 -26 Nr. XIVP-415(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė daugumai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021 m. balandžio 16 d. išvado je pateiktų pastabų (komiteto 2021 m. gegužės 19 d. išvada Nr. 104-P-32), tačiau įstatymo projektas nėra tinkamai pa tikslintas , todėl Teisės departamentas laikosi nuomonės , išsakytos 2021m. balandžio 16 d. išvadoje Dėl Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo projekto N r. XIVP-415. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
Nr. XIVP-415
: komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komiteto nariai: Dainius Gaižauskas, Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Agnija Tumkevič, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestiniai:
KAM Viceministras Žilvinas Tomkus, Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Seimo kanceliarijos, Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus Patarėja Jurgita Raškauskaitė, Seimo kanceliarijos, Teisės departamento Vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos pirmininkas Gintaras Šidlauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-16 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo projekto (toliau - įstatymo projektas)1 straipsnyje nurodoma įstatymo paskirtis - apibrėžti laisvės gynėjo kario savanorio, laisvės gynėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūno, laisvės gynėjo Valstybės saugumo departamento pareigūno, laisvės gynėjo Muitinės departamento pareigūno, laisvės gynėjo policijos pareigūno, laisvės gynėjo šaulio sąvoką ir nustatyti pagrindinius laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo kriterijus. Įstatymo projekto2 straipsnyje apibrėžiama laisvė gynėjo sąvoka. Tolesniuose įstatymo projekto straipsniuose siekiama įtvirtinti tam tikras laisvės gynėjų grupes, kurios taip pat apibrėžiamos kaip sąvokos. Atsižvelgiant į tai, nevisiškai aišku, koks yra bendros laisvės gynėjo ir atskirų grupių laisvės gynėjų sąvokų santykis. Manytina, kad, siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto straipsnyje, kuriame nurodoma įstatymo paskirtis, turėtų būti siekis apibrėžti tik laisvės gynėjo sąvoką, įstatyme nurodant, kokios grupės galėtų būti laikomos laisvės gynėjais. Pritarti
Teisės departamentas,
projektu taip pat siekiama nustatyti pagrindinius laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo kriterijus. Kaip jau buvo minėta, įstatymo projekte laisvės gynėjų grupės pateikiamos tik kaip sąvokos. Darytina prielaida, kad vadovaujantis šiais sąvokų apibrėžimais, asmenys turėtų būti pripažįstami laisvės gynėjais. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad statuso pripažinimo kriterijai turėtų būti apibrėžti kaip savarankiškos normos. Statuso pripažinimo kriterijai turi būti aiškūs ir objektyvūs, kad pripažįstant statusą nebūtų pagrindo subjektyviam vertinimui.
Tuo tarpu sąvokose formuluotės „ aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę“, „ kūrė krašto apsaugos struktūras, muitines, specifinėmis priemonėmis padėjo atkurti Lietuvos Respublikos valstybingumą“ yra vertinamojo pobūdžio ir sunkiai objektyviai įvertinamos. Kartu abejotina, ar vien pats faktas, kad asmuo tarnavo tam tikrose institucijose, galėtų būti vertinamas kaip pakankamas kriterijus statusui suteikti. Pritarti
Teisės departamentas,
suteikiamas ir štabų darbuotojams . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį, 3 ir kitų straipsnių nuostatas, laisvės gynėjo teisinis statusas gali būti suteiktas tik tiems asmenims, kurie prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 d. Atsižvelgiant į tai, kad darbuotojai nebuvo saistomi priesaika, normos derintinos tarpusavyje. Nepritarti Dauguma štabų darbuotojų buvo prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 m. rugpjūčio 21 d., o neprisiekę nebus priskirti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokiu tikslu laisvės gynėjo statusas bus suteikiamas ir kokios bus jo teisinės pasekmės, įvardijamas tik siekis tokį statusą įtvirtinti. Pastebėtina, kad nemažai įstatymo projekte nurodytų asmenų galimai patenka į Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisinio statuso pripažinimo įstatymo reguliavimo sritį. Todėl nesant aiškaus įstatymo projekto tikslo, yra neaiškus siūlomo teisinio statuso santykis su Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos asmenų teisiniu statusu. Pritarti 5.
Teisės departamentas,
lieka neaišku, kuo laisvės gynėjas skirtųsi nuo nepriklausomybės gynėjo ar įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto kario valstybės gynėjo. Pavyzdžiui, įstatymo projekto preambulėje nurodyti 1991 m. sausio 11
radijo komiteto žuvę Lietuvos laisvės gynėjai , apie 600 sužeistų ir traumuotų, prie Spaudos rūmų 1991 m. sausio 11 d. sunkiai sužeistas gynėjas yra pripažinti nepriklausomybės gynėjais Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų ir kitų nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos
Teisės departamentas,
1991 m. sausio mėn. TSRS ginkluotosios pajėgos Vilniuje ir kitose šalies vietovėse jėga užėmė svarbiausius šalies objektus. Nepriklausomybės gynėjai gyva siena apjuosė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Spaudos rūmų, Radijo ir televizijos pastatus, Televizijos bokštą. Galima preziumuoti, kad čia turimi omeny visi ten buvę asmenys, o ne tik nurodyti įstatymo projekto 1 straipsnyje ir 2 straipsnio 2 dalyje, tačiau įstatymo projekte jų teisinis statusas nėra apibrėžtas. Šiame kontekste svarstytina, ar laisvės gynėjo statuso suteikimas tik įstatymo projekte nurodytoms asmenų grupėms yra objektyvus ir pagrįstas, ar tokiu teisiniu reguliavimu nėra neigiama kitų asmenų dalyvavimo Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės gynime svarba. Pritarti
Teisės departamentas, 2021-04-16 7.
Įstatymo projekto preambulėje taip pat nurodyti Lietuvos Respublikos teisės aktai, kuriais nustatyta, kad prievartinis Lietuvos Respublikos piliečių šaukimas į kitų valstybių ginkluotąsias pajėgas Respublikos įstatymų požiūriu yra neteisėtas, o tiesioginis TSRS kariškių veikimas imant jaunuolius karinei tarnybai nėra leistas. Lietuvos Respublikos piliečių paėmimas ir pristatymas į TSRS karines įstaigas karinei tarnybai atlikti akivaizdžiai pažeidžia ne tik Lietuvos Respublikos ir TSRS įstatymus, bet ir tarptautinės teisės aktuose įtvirtintas žmogaus ir piliečio teises, tačiau įstatymo projekte asmenų, kurie prievarta buvo paimti į TSRS ginkluotąsias pajėgas, teisinis statusas nėra apibrėžiamas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939 -1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 7 straipsnį, asmenims, kurie nuo 1990 m. kovo 11 d. atsisakė prievartinės tarnybos sovietų armijoje (pasitraukė iš jos arba boikotavo šaukimą tarnauti joje) ir dėl to buvo prievarta paimti į sovietų armijos dalinius arba iki 1991 m. rugsėjo 7 d. priversti grįžti tęsti (išvykti atlikti) tarnybą juose, pripažintas nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinis statusas. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto preambulėje teikiamas nuorodas į konstitucinius ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus siūlytina tikslinti, įstatymo projekto preambulės ir įstatymo projekto straipsnių nuostatas derinti tarpusavyje . Nepritarti Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, vadovaudamasi
d. Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ Nr. I-14, 1990 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. I-17 „Dėl 1967 m. spalio 12 d. TSRS visuotinės karinės prievolės įstatymo negaliojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ ir
d. nutarimu Nr.
I-24 „Dėl TSRS gynybos ministerijos karinių komisariatų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, veiklos nutraukimo“ nutraukė TSRS gynybos ministerijos karinių komisariatų veiklą Lietuvoje. Dalis jaunuolių vengė eiti tarnauti į TSRS ginkluotąsias pajėgas ir kariais savanoriais tarnavo Krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose ir Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba
125 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių šaukimo į TSRS ginkluotąsias pajėgas“ išaiškino, kad prievartinis Lietuvos Respublikos piliečių šaukimas į kitų valstybių ginkluotąsias pajėgas Respublikos įstatymų požiūriu yra neteisėtas, o tiesioginis TSRS kariškių veikimas imant jaunuolius karinei tarnybai nėra leistas. Lietuvos Respublikos piliečių paėmimas ir pristatymas į TSRS karines įstaigas karinei tarnybai atlikti akivaizdžiai pažeidžia ne tik Lietuvos Respublikos ir TSRS įstatymus, bet ir tarptautinės teisės aktuose įtvirtintas žmogaus ir piliečio teises. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 dalies nuostata „ Komisijos narių skaičių nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“ kelia abejonių. Šioje dalyje jau yra išvardytos institucijos, kurių atstovai turi įeiti į komisijos sudėtį, todėl manytina, kad kiekviena institucija turėtų deleguoti po vieną ar vienodą atstovų skaičių, priešingu atveju neaišku, kuo vadovaudamasi Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtintų kitokį narių skaičių ir ar būtų išlaikomas proporcingas šių institucijų atstovavimas. Manytina, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų tik tvirtinti konkrečią komisijos sudėtį iš nurodytų institucijų deleguotų asmenų.
6 dalyje numatyta nuostata, kad sprendimą dėl laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo pasirašo Komisijos pirmininkas, kurį iš Komisijos narių paskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija . Įstatymo projekte reikėtų reguliuoti ne komisijos narių skaičiaus nustatymą, o komisijos sudarymo ir jos pirmininko skyrimo tvarką ir apibrėžti komisijos kompetenciją, sprendimų priėmimo tvarką. Pažymėtina, kad Komisija turėtų viešojo administravimo subjekto požymių, jos sprendimai galėtų būti skundžiami teismui, todėl turėtų būti nustatytas Komisijos, kaip viešojo administravimo subjekto ir juridinio asmens teisinis statusas, jos narių darbui padedančio biuro ar kito darinio statusas, kompetencija bei finansavimas. Pritarti
Teisės departamentas,
2 dalį siūlytina tikslinti dviem aspektais. Pirma, siūlytina nustatyti, kad teisę kreiptis į Komisiją dėl laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo turi statusą atitinkančių asmenų tėvai. Antra, reikėtų patikslinti, kad kreiptis į Komisiją gali ne nurodytos ministerijos ar kitos institucijos, o jų vadovai (pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministras). Pritarti
Teisės departamentas,
6 dalyje f ormuluotės, kuri nustato, kad sprendimą dėl laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo pasirašo Komisijos pirmininkas, siūlytina atsisakyti, nes tai yra pirmininko teisė ex officio . Be to, gali būti tokia situacija, kai pirmininkas nėra paskirtas ar negali eiti pareigų, todėl jo funkcijas vykdytų kitas komisijos narys. Pritarti
Teisės departamentas, 2021-04-16 11.
Įstatymo projekte reikėtų įtvirtinti Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos nuostatus ir nurodyti subjektą, kuris juos tvirtina, bei atitinkamai papildyti įstatymo projekto
12Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2021-04-19 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo projekto Nr. XIVP-415 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, 2021-05 -12 Iš esmės pritarti Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-415 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį svarstyti. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti iniciatorių pateiktam projektui atsižvelgiant į Komiteto siūlymus ir komiteto išvadai. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2021-05 -12 Argumentai:
Tikslinga papildyti 1 straipsnį įtvirtinant laisvės gynėjo teisinį statusą. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis Šis įstatymas įtvirtina laisvės gynėjo teisinį statusą, apibrėžia laisvės gynėjo kario savanorio, laisvės gynėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūno, laisvės gynėjo Valstybės saugumo departamento pareigūno, laisvės gynėjo Muitinės departamento pareigūno, laisvės gynėjo policijos pareigūno, laisvės gynėjo šaulio sąvoką ir nustato pagrindinius laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo kriterijus.“
8Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Pocius, A. Mazuronis. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Mantas Lapinskas