Projekto lyginamasis variantas
BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 8¹, 8², 30, 62, 63, 64, 65, 70, 73, 74, 75, 100, 125, 130, 139, 140, 152, 160¹, 168, 176, 178, 183, 188, 192, 210, 214, 220, 225, 229¹, 233, 237, 240, 246, 263, 265, 269, 271, 273, 277, 290, 291, 293, 299, 302, 304, 313, 318, 319, 323, 324, 336, 362¹, 364, 372, 373, 374², 377, 378, 379, 380, 398, 418, 419, 420, 421, 422, 425, 427, 432, 433, 436, 439, 447 IR 459 STRAIPSNIų PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 163¹ IR
Pakeisti 8¹ straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Advokatai (advokatų padėjėjai), kiti proceso Proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pateikti teismui, ikiteisminio tyrimo institucijai ir prokuratūrai procesinius ir kitus dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.“
Pakeisti 8² straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8² straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas baudžiamajame procese Proceso veiksmų atlikimas naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones
1.
Išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti ikiteisminio tyrimo atlikimo šiame Kodekse nustatyta įprasta tvarka, proceso veiksmai ikiteisminio tyrimo metu, jei yra tam tinkamos techninės galimybės, gali būti atliekami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), jeigu pagrįstai manoma, kad tokiu būdu ikiteisminį tyrimą bus galima atlikti greičiau, išskyrus atvejus, kai reikia taikyti procesines prievartos priemones – laikiną sulaikymą, asmens apžiūrą, kratą, atvesdinimą, poėmį, atlikti kitus šiame Kodekse numatytus proceso veiksmus, kurių atlikimas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas neįmanomas, nes, atsižvelgiant į jų pobūdį ir siekiant išsamiai ir objektyviai ištirti visas tyrimui reikšmingas aplinkybes ir užtikrinti proceso dalyvių teises, numatytus proceso veiksmus būtina atlikti tiesiogiai. Šį klausimą ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas paprastai išsprendžia prieš atliekant konkretų proceso veiksmą ne priimdami dėl to atskirą procesinį sprendimą, o apie tai informuodami dalyvaujančius asmenis raštu ar žodžiu ir tai pažymėdami nutarime, nutartyje ar atliekamo veiksmo ar teismo posėdžio protokole. Proceso dalyvio, kurio dalyvavimas atliekant proceso veiksmus yra būtinas, nesutikimas dėl konkretaus su juo susijusio proceso veiksmo atlikimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) nesustabdo proceso veiksmo atlikimo naudojant šias technologijas, išskyrus atvejus, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas tokį nesutikimą pripažįsta pagrįstu. 2.
2Išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti bylų nagrinėjimo šiame Kodekse nustatyta įprasta tvarka, bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių, liudytojų, ekspertų, specialistų, vertėjų ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdžiuose, jei yra tam tinkamos techninės galimybės, gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu byla bus išnagrinėta greičiau, tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir bus užtikrintos proceso dalyvių teisės. Šį klausimą teismas paprastai išsprendžia nutartimi iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje. Ši nutartis yra neskundžiama. Šios dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai prokuroras, nukentėjusysis ir (ar) jo atstovas, kaltinamasis, jo atstovas pagal įstatymą ir (ar) gynėjas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir (ar) jų atstovai pateikia nesutikimą dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (vaizdo konferencijas). 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taip pat taikomos nagrinėjant skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu gautus skundus, kai šiems skundams nagrinėti pagal šio Kodekso nuostatas turi būti rengiamas teismo posėdis. 4. Atliekamo ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) metu paaiškėjus, kad tam tikro proceso veiksmo atlikimui būtinas tiesioginis proceso dalyvių, liudytojo, eksperto, specialisto, vertėjo ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas tam, kad jie tinkamai pasinaudotų savo procesinėmis teisėmis ar būtų išsamiai ir objektyviai ištirtos bylos aplinkybės, proceso veiksmo atlikimas ar teismo posėdis organizuojami tiesiogiai juose dalyvaujant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pakviestiems asmenims. 5.
5Naudojant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas informacines ir elektroninių ryšių technologijas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra ir Advokatų taryba, ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba ir Advokatų taryba, užtikrinti patikimą proceso dalyvių tapatybės nustatymą, duomenų, įrodymų objektyvų fiksavimą ir pateikimą, galimybę naudotis procesinėmis teisėmis ir bylos nagrinėjimo teisme viešumą, išskyrus šio Kodekso 9 straipsnyje numatytus atvejus. 6. Atliekant ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant bylą teisme šiame straipsnyje nustatyta tvarka, privaloma daryti garso ir vaizdo įrašą. Šis įrašas pridedamas prie proceso veiksmo ar teismo protokolo ir yra sudedamoji protokolo dalis, o procesiniai dokumentai įteikiami šio Kodekso 8¹ straipsnyje nustatyta tvarka. 7. Ikiteisminis tyrimas ir bylų nagrinėjimas teisme naudojant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas informacines ir elektroninių ryšių technologijas vyksta laikantis šiame Kodekse nustatytų taisyklių ir atsižvelgiant į šiame straipsnyje numatytus ypatumus. 1. Išimtiniais atvejais proceso veiksmai ikiteisminio tyrimo metu gali būti atliekami naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. 2. Teisėjas ar teismas gali leisti proceso dalyviams ir kitiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. 3. Kai proceso veiksmas atliekamas naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, asmenų, dalyvaujančių atliekant šį veiksmą, tapatybė nustatoma teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Kai proceso veiksmas atliekamas naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, privaloma daryti garso ir vaizdo įrašą. Šis įrašas yra proceso veiksmo protokolo ar teismo posėdžio protokolo priedas.“
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Nutarimas Nutarimas yra nusikalstamą veiką tiriančio ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro motyvuotas dokumentas, išskyrus kaltinamąjį aktą sprendimas.“
Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„62 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmų ir nutarimų sprendimų apskundimas
1Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus sprendimus proceso dalyviai, arba ir asmenys, kuriems taikytos arba kurių teises suvaržė taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui per dešimt dienų nuo sužinojimo apie atliktą veiksmą ar priimtą sprendimą dienos, o jei dėl apskundimo pateiktas prašymas susipažinti su bylos medžiaga, – nuo šio prašymo išnagrinėjimo dienos. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui šio Kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Skundas paduodamas prokurorui tiesiogiai arba per ikiteisminio tyrimo pareigūną, dėl kurio proceso veiksmų ar nutarimų sprendimų skundžiamasi. Skundai gali būti tiek rašytiniai, tiek žodiniai. Dėl žodinių skundų ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras surašo protokolą. Jį pasirašo pareiškėjas ir skundą priėmęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras. 3. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas gautą skundą kartu su savo paaiškinimais privalo per vieną dieną nuo skundo gavimo dienos perduoti prokurorui. 4. Skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai padaryti pripažįsta esant reikalinga pats ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras.“
Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „63 straipsnis.
1Prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus sprendimus proceso dalyviai, arba asmenys, kuriems taikytos arba kurių teises suvaržė taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui per dešimt dienų nuo sužinojimo apie atliktą veiksmą ar priimtą sprendimą dienos, o jei dėl apskundimo pateiktas prašymas susipažinti su bylos medžiaga, tai nuo šio prašymo išnagrinėjimo dienos. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui šio Kodekso 64 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Skundas paduodamas aukštesniajam prokurorui tiesiogiai arba per prokurorą, dėl kurio veiksmų ar nutarimų sprendimų skundžiamasi. Skundai gali būti tiek rašytiniai, tiek žodiniai. Dėl žodinių skundų prokuroras surašo protokolą. Jį pasirašo pareiškėjas ir skundą priėmęs prokuroras. 3. Skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai padaryti pripažįsta esant reikalinga prokuroras. 4. Prokuroro priimti sprendimai ikiteisminio tyrimo organizavimo klausimais dėl pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, dėl pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus kitos vietovės prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai, dėl tyrimo grupės sudarymo, dėl pavedimo vadovauti ikiteisminiam tyrimui ar atlikti ikiteisminį tyrimą, ir dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo surašant kaltinamąjį aktą ar pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka šio Kodekso nustatyta tvarka neskundžiami. 5.
5Proceso dalyvių ir asmenų, manančių, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržytos ar pažeistos įstatymų garantuotos jų teisės, pateiktus motyvuotus prašymus nagrinėja ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras. Prašymus, dėl kurių sprendimus gali priimti tik prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas per vieną darbo dieną perduoda prokurorui. Prašymai nagrinėjami šio Kodekso 178 straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro sprendimas atsisakyti tenkinti prašymą gali būti skundžiamas šio Kodekso 62 ar 63 straipsnyje nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šio teisėjo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.“
1Pakeisti 64 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„64 straipsnis. Skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų sprendimų išsprendimas nagrinėjimas“. 2. Pakeisti 64 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų sprendimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, per dešimt dienų nuo sužinojimo apie atliktą veiksmą ar priimtą sprendimą dienos, o jei dėl apskundimo pateiktas prašymas susipažinti su bylos medžiaga, – nuo šio prašymo išnagrinėjimo dienos, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.“
3Pakeisti 64 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas per dešimt dienų nuo skundo ir jam išnagrinėti reikiamos medžiagos gavimo dienos privalo skundą išnagrinėti ir priimti nutarimą ar nutartį. Jei skundas patenkinamas, nutarime ar nutartyje nurodomi ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro padaryti pažeidimai ir pasiūloma juos pašalinti, jei skundas atmetamas, – motyvai, dėl kurių skundas pripažintas nepagrįstu ir atmestas.“
4Papildyti 64 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7.
Skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ar sprendimų, kurie jau buvo išnagrinėti ir dėl kurių šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimti neskundžiami proceso sprendimai, taip pat skundai, kuriuose nenurodomos naujos aplinkybės, gali būti paliekami nenagrinėti.“
1Pakeisti 65 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„65 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmų ir nutarčių sprendimų apskundimas ir skundų išsprendimas nagrinėjimas“. 2. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamus proceso veiksmus ir jo priimtas priimtus nutartis sprendimus, išskyrus nutartis, kurios pagal šio Kodekso 64 straipsnį yra neskundžiamos, prokuroras, proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 70 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu užsienio valstybės pagal Europos arešto orderį perduotas asmuo raštu sutinka dėl jo baudžiamojo persekiojimo už kitas nusikalstamas veikas, padarytas iki jo perdavimo pagal Europos arešto orderį, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras su pareiškimu kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją. Ikiteisminio tyrimo teisėjas per dešimt dienų turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti pagal Europos arešto orderį perduotas asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Pagal Europos arešto orderį perduoto asmens dalyvavimas posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Posėdžio metu ikiteisminio tyrimo teisėjas patikrina, ar asmuo savo noru sutinka būti persekiojamas už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį, ir žino teisines tokio sutikimo pasekmes.
Nustatęs, kad asmuo savo noru sutinka būti persekiojamas už tokias nusikalstamas veikas ir žino teisines tokio sutikimo pasekmes, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima nutartį dėl asmens baudžiamojo persekiojimo už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį.“
Pakeisti 73 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vilniaus apygardos teismo teisėjas per septynias dienas turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti išduotinas (perduotinas) asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Išduotino (perduotino) asmens dalyvavimas posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Posėdis protokoluojamas.“
Pakeisti 74 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų nuo jo padavimo dienos. Skundui nagrinėti gali būti surengtas posėdis, į kurį šaukiami išduotinas (perduotinas) asmuo ir jo gynėjas arba tik gynėjas. Teisėjas gali leisti šiems asmenims dalyvauti posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Prokuroro dalyvavimas tokiame posėdyje būtinas. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas gali priimti nutartį panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį arba palikti ją galioti.“
Pakeisti 75 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vilniaus apygardos teismo teisėjas per tris darbo dienas turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti išduotinas (perduotinas) asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Išduotino (perduotino) asmens dalyvavimas posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.
Posėdžio metu teisėjas patikrina, ar išduotinas (perduotinas) asmuo savo noru sutiko būti išduotas (perduotas) iš Lietuvos Respublikos ir žino teisines išdavimo (perdavimo) pasekmes, o ekstradicijos atvejais – taip pat ar Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pritaria supaprastintos išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos taikymui. Posėdis protokoluojamas.“
Pakeisti 100 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, kalendorinėmis arba darbo dienomis ir mėnesiais. Skaičiuojant terminus, neįskaitoma valanda ir diena, kuria prasideda terminas.“
Pakeisti 125 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys) gyvenamoji vieta, darbo vieta;“. 14 straipsnis. 130 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 130 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Suimtasis arba jo gynėjas turi teisę aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo paskyrimo, dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo ir dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo. Skundą dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo arba dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo galima paduoti per dvidešimt dienų nuo atitinkamos nutarties priėmimo dienos. Skundas paduodamas per suėmimą paskyrusį ar jo terminą pratęsusį teismą, o šis privalo nedelsdamas perduoti skundą aukštesniajam teismui. Aukštesniojo teismo trijų teisėjų kolegija privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Skundui nagrinėti rengiamas posėdis; į jį šaukiami suimtasis ir gynėjas ar vien tik gynėjas.
Prokuroro dalyvavimas šiame posėdyje būtinas. Suimtojo Proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Prokuroras turi pateikti aukštesniajam teismui skundui nagrinėti reikalingą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Suimtasis, kuris dalyvauja šioje dalyje nurodytame posėdyje, ir gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga. Jei skundas paduotas nagrinėjant bylą teisme, teismas, kurio nutartis apskųsta, privalo aukštesniajam teismui perduoti skundui nagrinėti reikalingą bylos medžiagą.“
1Papildyti 139 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Teisėjas ar teismas, priimdamas nutartį skirti suėmimą, palikdamas nutartį skirti suėmimą galioti ir nustatydamas naują suėmimo terminą ar pratęsdamas suėmimo terminą, gali nuspręsti, kad, sumokėjus nustatyto dydžio užstatą, suėmimas keičiamas kardomąja priemone – užstatu. Tokiu atveju turi būti įvykdyti šio Kodekso 133 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyti reikalavimai. Suimtasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos teismo nutartimi ar prokuroro nutarimu.“
2Buvusias 139 straipsnio 2 ir 3 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis. 16 straipsnis. 140 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 140 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) laikinai sulaikomo asmens vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, darbo vieta asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys);“. 17 straipsnis. 152 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 152 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys), gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);“. 2.
2Pakeisti 152 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) asmuo, kurio ieškinio reikalavimo ar nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimo įvykdymui laikinai apribojama nuosavybės teisė (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys), gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas), – kai laikinai nuosavybės teisė apribojama siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ar grąžinti nusikalstamu būdu užvaldytą turtą;“. 3. Pakeisti 152 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) turto, į kurį laikinai apribojamos nuosavybės teisės, savininkas (bendraturčiai) – fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys), gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas;“. 4. Pakeisti 152 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) turto saugotojas ar administratorius (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys) gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);“. 18 straipsnis. 160¹straipsnio pakeitimas
Pakeisti 160¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„160¹ straipsnis. Procesinių prievartos priemonių taikymas neatidėliotinais atvejais
1Neatidėliotinais atvejais procesinės prievartos priemonės, numatytos šio Kodekso 154, 155, 158, 159 straipsniuose, gali būti taikomos ir prokuroro nutarimu, o procesinės prievartos priemonės, numatytos šio Kodekso 145, 147, 160 straipsniuose, – ir prokuroro arba ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, tačiau visais šiais atvejais per tris darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos turi būti gauta priimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis sprendimas, patvirtinanti patvirtinantis procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą.
Ši Šis ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis sprendimas skundžiama skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Skundo dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties nepatvirtinti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumo padavimas sustabdo šios nutarties vykdymą. 2. Jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepriimta nepriimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis sprendimas, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu pradėti veiksmai nedelsiant nutraukiami. 3. Jeigu negauta nepriimamas procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą patvirtinanti patvirtinantis nutartis sprendimas, kratos ar poėmio metu paimti daiktai, vertybės ir dokumentai grąžinami asmenims, iš kurių jie paimti, o kitomis procesinėmis prievartos priemonėmis gauti duomenys sunaikinami. Tai atliekama pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties sprendimo apskundimo terminui, o kai ši šis nutartis sprendimas apskųstas – priėmus aukštesniojo teismo sprendimą. Šiais atvejais procesinių prievartos priemonių taikymo rezultatais tolesniame procese negali būti remiamasi kaip įtariamojo ar kaltinamojo kaltumą pagrindžiančiais duomenimis.“
Papildyti Kodeksą 163¹ straipsniu:
„163¹ straipsnis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis
1Proceso dalyviams draudžiama piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. 2.
2Proceso dalyvis, piktnaudžiaujantis procesinėmis teisėmis, gali būti nubaustas iki penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda. 3. Bauda skiriama šio Kodekso 163 straipsnyje nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 168 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt darbo dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo dienos, o tais atvejais, kai skundas, pareiškimas ar pranešimas, kartu su jais pateikiami duomenys ar dokumentai arba kiti duomenys ar dokumentai, su kuriais būtina susipažinti prieš priimant sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą arba atsisakyti jį pradėti, yra sudėtingi ar didelės apimties, – ne ilgiau kaip per dvidešimt dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo dienos.“
2Pakeisti 168 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo turi teisę susipažinti su visa medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ar jos dalimi, taip pat susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su šioje dalyje nurodyta medžiaga ir (ar) susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovui, o tais atvejais, kai skundą, pareiškimą ar pranešimą nagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė prokuroras, – prokurorui. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras privalo išnagrinėti šį prašymą ne vėliau kaip per tris septynias dienas nuo jo gavimo dienos. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras nurodo, su kokios apimties medžiaga skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui leidžiama susipažinti. Susipažinimo su šioje dalyje nurodyta medžiaga metu taip pat taikomi šio Kodekso 181 straipsnio 6 dalyje nurodyti draudimai.“
3Pakeisti 168 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:
„5. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Skundai gali būti paduodami per septynias dešimt dienas dienų nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos.
Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos.“
Pakeisti 176 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„176 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo terminai
1Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip:. 1) dėl baudžiamojo nusižengimo – per tris mėnesius;
2) dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius;
3) dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius. 2. Generalinio prokuroro nustatyta tvarka prokurorai privalo kontroliuoti, kad būtų vykdomas šio straipsnio 1 dalies reikalavimas. 3. Jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs įtariamojo ar jo gynėjo, pasinaudojusio šio straipsnio 3 dalyje numatyta teise, skundą, gali priimti šio Kodekso 215 straipsnyje numatytus sprendimus proceso dalyviai turi teisę kreiptis į aukštesnįjį prokurorą su prašymu nustatyti ikiteisminio tyrimo terminą. Tokiu atveju aukštesnysis prokuroras, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį ir kitas svarbias aplinkybes, gali nustatyti ikiteisminio tyrimo terminą, kurį šį tyrimą kontroliuojančio prokuroro motyvuotu prašymu gali pratęsti. Šis aukštesniojo prokuroro sprendimas neskundžiamas. 2.4. Dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija.
Ikiteisminis tyrimas turi būti prioritetinis bylose, kuriose įtariamieji yra suimti, taip pat bylose, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai.“
Pakeisti 178 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„178 straipsnis. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekami veiksmai
1Laikydamiesi šiame Kodekse nustatytos tvarkos, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali apklausti įtariamąjį, liudytojus, taikyti procesines prievartos priemones, atlikti kitus šiame Kodekse numatytus veiksmus. 2. Įtariamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, asmenys, kuriems taikytos ar kurių teises suvaržė taikytos procesinės prievartos priemonės, ir jų atstovai turi teisę raštu prašyti prokurorą atlikti šio Kodekso 97 straipsnyje, XII ir XIV skyriuose numatytus veiksmus. Prokuroras arba jo pavedimu ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išnagrinėti tokį prašymą ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo jo prašymo gavimo dienos, o kai prašymui nagrinėti reikalinga ikiteisminio tyrimo medžiaga, – per dešimt dienų nuo medžiagos gavimo dienos. Išnagrinėjęs prašymą, prokuroras priima vieną iš šių sprendimą sprendimų:
1) pats atlikti prašomus veiksmus;
2) įpareigoti ikiteisminio tyrimo įstaigą atlikti prašomus veiksmus;
3) atsisakyti atlikti prašomus veiksmus;
4) palikti prašymą nenagrinėtą. 3. Nusprendęs atsisakyti atlikti prašomus veiksmus arba palikti prašymą nenagrinėtą, prokuroras privalo surašyti nutarimą. Šį nutarimą per septynias dešimt dienas dienų nuo jo gavimo dienos prašymą pateikęs asmuo turi teisę apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dešimt dienų nuo jo gavimo dienos, o kai prašymui nagrinėti reikalinga ikiteisminio tyrimo medžiaga, – per dešimt dienų nuo medžiagos gavimo dienos. Teisėjo priimtas sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Jeigu teisėjas nusprendžia, kad veiksmai, kurių prašo įtariamasis, jo gynėjas ar nukentėjusysis šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, turi būti atlikti, prokuroras privalo per kuo trumpiausią laiką juos atlikti ar įpareigoti tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigą. 4. Jeigu įtariamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys prašo atlikti veiksmą, kurį atlikti turi teisę tik ikiteisminio tyrimo teisėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į teisėją dėl šio veiksmo, gali pavesti prokurorui organizuoti tokio veiksmo atlikimą. 5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys Įtariamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę dalyvauti jų prašymu atliekamuose tyrimo veiksmuose, apklausų metu užduoti klausimus, susipažinti su jų prašymu atliktų tyrimo veiksmų protokolais, teikti pastabas dėl šių protokolų turinio. 6. Pakartotiniai prašymai gali būti paliekami nenagrinėti, išskyrus atvejus, kai paaiškėja naujų aplinkybių.“
Papildyti 183 straipsnį 5 dalimi:
„5. Išimtiniais atvejais, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi proceso greitumo ir ekonomiškumo principų, liudytojo apklausa gali būti organizuojama ne tyrimo atlikimo vietos prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) patalpose, naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.“
Papildyti 188 straipsnį 8 dalimi:
„8. Išimtiniais atvejais, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi proceso greitumo ir ekonomiškumo principų, įtariamojo apklausa gali būti organizuojama ne tyrimo atlikimo vietos prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) patalpose, naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.“
Pakeisti 192 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Parodymo atpažinti protokole nurodoma visų parodomų atpažinti asmenų vardai, pavardės, vardai, asmens kodai (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys), gimimo metai, ūgis, kūno sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę.“
Pakeisti 210 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Prieš skirdamas ekspertizę, ikiteisminio tyrimo teisėjas išaiškina asmeniui, neįtrauktam į ekspertų sąrašą, eksperto teises ir pareigas, priima jo priesaiką ir įspėja jį dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados pateikimą. Asmuo, skiriamas ekspertu, prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo, išskyrus atvejus, kai jis prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas.
Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas.““
1Pakeisti 214 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio Kodekso 212 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais ikiteisminį tyrimą nutraukia prokuroras nutarimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi.“
2Pakeisti 214 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui, kuris privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo jo gavimo dienos. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo yra galutinė ir neskundžiama. Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl skundo, taip pat šio Šio straipsnio 2 dalyje numatytas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas gali būti skundžiami skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.“
3Pakeisti 214 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Skundai dėl prokuroro nutarimo gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą aukštesniojo prokuroro arba teismo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos.“
1Pakeisti 220 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Atskirai nuo bylos medžiagos prokuroras pateikia teismui kaltinamųjų (įtariamųjų), nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų, liudytojų ir ekspertų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, adresų sąrašą ir asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos.“
2Pakeisti 220 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Surašęs kaltinamąjį aktą, prokuroras iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą pasirašytinai įteikia kaltinamajam pasirašytinai arba išsiunčia jam ne vėliau kaip per penkias dienas nuo šio akto surašymo dienos. Kaltinamojo akto nuorašas kaltinamojo sutikimu gali būti išsiunčiamas jam elektroninių ryšių priemonėmis arba laikomas įteiktu tinkamai, kai jis išsiųstas kaltinamajam sutikus procesinius dokumentus gauti paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis ir nurodžius reikalingus kontaktinius duomenis. Kaltinamojo akto nuorašas gali būti įteiktas perkeltas į elektroninę laikmeną.“
Pakeisti 225 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apygardos teismui teismingos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus ir nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XV, XVI ir XXXIII skyriuose, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 178 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, merais ar Konstitucinio Teismo teisėjais. teisėjais ar prokurorais.“
Pakeisti 229¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Šiame straipsnyje nustatytais pagrindais nagrinėti kito teismo teisėjams priskiriamos bylos, kurios šio Kodekso nustatytais atvejais gali būti nagrinėjamos nerengiant teismo posėdžio arba rašytinio proceso tvarka, taip pat kai šio Kodekso nustatyta tvarka jos nagrinėjamos naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.“
Pakeisti 233 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo teisėjas ar teismas nusprendžia posėdyje vadovaudamasis šio Kodekso XI skyriaus nuostatomis. Teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Suimtas kaltinamasis pristatomas į posėdį. Suimto kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Apie kaltinamajam paskirtą suėmimą teismas (teisėjas) nedelsdamas praneša šio Kodekso 128 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.“
Papildyti 237 straipsnį 4 dalimi:
„4. Susipažinimo su bylos medžiaga metu draudžiama daryti šio Kodekso 181 straipsnio 6 dalyje nurodytos bylos medžiagos kopijas.“
Pakeisti 240 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„240 straipsnis. Bylos perdavimo ir nagrinėjimo teisiamajame posėdyje pradžios terminai
1Dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas turi nuspręsti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo bylos gavimo teisme dienos, jeigu kaltinamasis yra suimtas, ir per vieną mėnesį, jeigu kaltinamasis yra laisvėje, o jei byla sudėtinga ir didelės apimties, – per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias darbo dienas. 2.
2Byla teisiamajame posėdyje turi būti pradėta nagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo teisėjo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo dienos. 3. Sudėtingos ar didelės apimties bylos, taip pat bylos, nagrinėjamos pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką, turi būti pradėtos nagrinėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo dienos.“
Pakeisti 246 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam, kuriam atvykti į teismą privaloma. Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Kaltinamojo, kuris negali atvykti į teismą, kuriame nagrinėjama byla, arba kuris yra laikomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.“
Pakeisti 263 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Po to anksčiau neprisiekęs vertėjas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo, išskyrus atvejus, kai jis prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti vertėjo pareigas. Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti vertėjo pareigas.““
Pakeisti 265 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „265 straipsnis.
Kaltinamojo asmenybės nustatymas Teisiamojo posėdžio pirmininkas nustato kaltinamojo asmenybę paklausdamas, koks jo vardas, pavardė, gimimo data, gimimo vieta, gyvenamoji vieta, užsiėmimas, išsilavinimas, šeiminė padėtis, teistumas, taip pat kitų duomenų, apibūdinančių kaltinamąjį asmenį.“
Pakeisti 269 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„269 straipsnis. Pareigų ir teisių išaiškinimas ekspertui ir specialistui
1Teisiamojo posėdžio pirmininkas ekspertui ir specialistui išaiškina jų pareigas ir teises, taip pat juos įspėja dėl šio Kodekso 163 straipsnyje nustatytos atsakomybės už atsisakymą be svarbių priežasčių atlikti savo pareigą ir dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą. 2. Po to anksčiau neprisiekęs ekspertas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo, išskyrus atvejus, kai jis prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas. Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas.“
3Specialistas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo, išskyrus atvejus, kai jis prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių tekstų priesaikų:
1) Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti specialisto pareigas. Tepadeda man Dievas.“;
2) Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti specialisto pareigas.““
Pakeisti 271 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Įrodymų tyrimas pradedamas kaltinamojo akto paskelbimu. Jį balsu perskaito prokuroras. Jeigu kaltinamasis aktas yra didelis, jo turinį prokuroras gali išdėstyti sutrumpintai, nurodydamas kaltinimo esmę valstybinio kaltinimo pareiškimu. Valstybinį kaltinimą pareiškia prokuroras, nurodydamas kaltinamojo vardą, pavardę, prireikus ir kitus kaltinamojo duomenis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį (jo dalį ir punktą), numatantį atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, ir esmines šios veikos aplinkybes. Bylose, kuriose nusikalstamos veikos padarytos bendrininkaujant, kaltinimas gali būti pareiškiamas bendrai.“
Pakeisti 273 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„273 straipsnis. Sutrumpintas įrodymų tyrimas
1Jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo po valstybinio kaltinimo pareiškimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas, ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei ir sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. 2. Kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems.“
Papildyti Kodeksą 273¹ straipsniu:
„273¹ straipsnis. Apklausa naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones
1.
Išimtiniais atvejais kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo apklausa teisiamajame posėdyje gali būti atliekama naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. 2. Specialisto ar eksperto apklausa teisiamajame posėdyje paprastai organizuojama naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. 3. Dėl proceso dalyvio apklausos teisiamajame posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones teismas priima nutartį.“
Pakeisti 277 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Liudytojas prisiekia teismui ir po priesaikos tekstu pasirašo, išskyrus atvejus, kai jis prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
1) „Aš, (vardas, pavardė), suvokdamas savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, prisiekiu sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti. Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, (vardas, pavardė), suvokdamas savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, prisiekiu sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti.““
Pakeisti 290 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„290 straipsnis. Dokumentų perskaitymas ir apžiūra
1Įrodymų tyrimo metu teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Kai tai būtina bylos aplinkybėms išsamiai ištirti, nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva šie dokumentai ar jų dalys paskelbiami perskaitant ir apžiūrimi teisiamajame posėdyje bet kuriuo įrodymų tyrimo metu gali būti perskaitomi prie bylos pridėti dokumentai, turintys reikšmės nagrinėjant bylą, perklausomi ir peržiūrimi garso ar vaizdo įrašai. Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymai šiais klausimais išsprendžiami teismo nutartimi. 2.
2Įrodymų tyrimo teisme metu gali būti perklausomi ir peržiūrimi garso ar vaizdo įrašai, kurie buvo padaryti atliekant ikiteisminį tyrimą.“
Pakeisti 291 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„291 straipsnis. Įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju Sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka
Sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju teisiamojo posėdžio pirmininkas šio Kodekso 290 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbia kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir specialistų apklausų protokolus, surašytus ikiteisminio tyrimo ar anksčiau teisiamojo posėdžio metu, ir byloje esančius dokumentus, supažindina su kitais įrodymais. atskiri įrodymų tyrimo veiksmai teisiamajame posėdyje gali būti atliekami tiek, kiek tai būtina bylos aplinkybėms išsamiai nustatyti.“
1Pakeisti 293 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Teismas negali apriboti baigiamųjų kalbų trukmės, bet teisiamojo Teisiamojo posėdžio pirmininkas turi teisę nutraukti baigiamąją kalbą, jeigu ši aiškiai nesusijusi su nagrinėjama byla.“
2Papildyti 293 straipsnį 8 dalimi:
„8. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti baigiamąsias kalbas sakyti naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.“
Pakeisti 299 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Teisėjas, kuris nuosprendžio priėmimo metu laikosi kitos nuomonės, turi teisę ją išdėstyti raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos raštu išdėstyti motyvuotą atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė skelbiant nuosprendį neskaitoma, bet pridedama prie bylos.“
1Pakeisti 302 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Nuosprendis turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per keturiolika dvidešimt darbo dienų nuo pranešimo apie jo paskelbimo laiką ir vietą dienos, o jei byla sudėtinga ir didelės apimties, – per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip keturiasdešimt penkias darbo dienas. Išimtiniais atvejais, kai dėl bylos sudėtingumo ar jos didelės apimties teismo nuosprendis negali būti paskelbtas per nurodytus terminus, šis nuosprendis turi būti paskelbtas per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt darbo dienų.“
2Papildyti 302 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, kiti teisėjų kolegijos teisėjai, o kai bylą nagrinėja vienas teisėjas, – teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas gali motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu buvo nurodyta, nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo laiką. Apie nustatytą naują nuosprendžio paskelbimo laiką pranešama proceso dalyviams. Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą ir vietą.“
3Buvusią 302 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi. 47 straipsnis. 304 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 304 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, asmens kodas (jei asmens kodo
nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys) pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, šeiminė padėtis, duomenys apie teistumą ir kitokie duomenys apie jį, turintys reikšmės bylai;“. 48 straipsnis. 313 straipsnio pakeitimas Pakeisti 313 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt trisdešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.“
Pakeisti 318 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio ar dėl nutarties, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, taip pat gali būti nurodyti prieštaravimai pirmosios instancijos teismo nutartims dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl proceso dalyvio apklausos teisiamajame posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu.“
Papildyti 319 straipsnį 5 dalimi:
„5. Jeigu byloje yra keli kaltinamieji ir šio Kodekso 318 straipsnio 1 dalyje nurodytos teismo nutartys nutraukti baudžiamąją bylą priimamos tik dėl vieno ar kelių iš jų, skundai dėl tokių teismo nutarčių apeliacinės instancijos teismui perduodami nagrinėti pasibaigus apeliacinių skundų padavimo terminui dėl teismo nuosprendžio ar teismo nutarčių visų kitų kaltinamųjų atžvilgiu.“
1Pakeisti 323 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu apeliacinis skundas atitinka nustatytus reikalavimus, skundą gavusio teismo pirmininkas ar to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria pranešėją arba sudaro bylą nagrinėsiančią teisėjų kolegiją ir paskiria kolegijos pirmininką bei pranešėją. Skundą gavusio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko siūlymu šio teismo pirmininkas bylai nagrinėti gali sudaryti mišrią Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją. Teismo pirmininkas šiuo klausimu priima nutartį.
Tokia kolegija sudaroma ir bylos joje nagrinėjamos pagal šiame Kodekse nustatytas apeliacinės instancijos teismo kolegijų sudarymo ir bylų jose nagrinėjimo taisykles.“
2Pakeisti 323 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jei byloje anksčiau nebuvo sudaryta teisėjų kolegija, Kai kai pranešėjas parengia bylą posėdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją ir vieną iš šių teisėjų patvirtina kolegijos pirmininku. Kolegijos teisėjai susipažįsta su apeliaciniu skundu, atsiliepimais į jį ir byla, o tais atvejais, kai byla negali būti pradėta nagrinėti nustatytu laiku arba yra pagrindas manyti, kad bylos nagrinėjimas gali trukti ilgą laiką, nusprendžia dėl bylos nagrinėjimo vietos ir laiko pakeitimo arba priima sprendimą nagrinėti bylą pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką. Bylą nagrinėjančio teismo siūlymu apeliacinės instancijos teismo pirmininkas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka bylai nagrinėti gali sudaryti mišrią Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją. Tokia kolegija sudaroma ir bylos joje nagrinėjamos taikant šiame Kodekse nustatytas apeliacinės instancijos teismo kolegijų sudarymo ir bylų jose nagrinėjimo taisykles.“
1Pripažinti netekusia galios 324 straipsnio 4 dalį. 4. Teismo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali būti perskaitytas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir kiti toje byloje priimti nuosprendžiai arba nutartys, taip pat pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolas arba jo dalys. 2. Pakeisti 324 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Baigiamosios kalbos prasideda apeliantų kalbomis. Jeigu yra prokuroro, nukentėjusiojo ar jo atstovo skundas, pirmiausia kalba šie asmenys, pirmas iš jų – padavęs skundą.
Kitais atvejais pirmiausia kalba nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, pirmas iš jų – padavęs skundą. Po to baigiamąsias kalbas pasako kiti proceso dalyviai. Kolegijos pirmininkas gali nustatyti kalbų trukmę ir įspėti proceso dalyvius, jeigu jų kalbų turinys peržengtų byloje paduotų apeliacinių skundų ar bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Baigiamąsias kalbas pasakę proceso dalyviai turi teisę atsikirsti ir pasakyti pastabas dėl to, kas buvo pasakyta per pirmesnes kalbas. Paskutinis atsikerta ir pasako pastabas nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, arba jo gynėjas ar atstovas pagal įstatymą. Po baigiamųjų kalbų nuteistajam, išteisintajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, suteikiamas paskutinis žodis. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti baigiamąsias kalbas sakyti naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.“
Pakeisti 336 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Jei atmetamas nuteistojo, jo gynėjo ar atstovo pagal įstatymą apeliacinis skundas, paduotas šio Kodekso 328 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, neįsiteisėja ir neįgyja teisinės galios.“
1Pakeisti 362¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas.“
2Pakeisti 362¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Prašymui arba teikimui nagrinėti gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja prokuroras. Dalyvauti šiame teismo posėdyje šaukiamas laisvėje esantis nuteistasis ir nuteistojo prašymu gynėjas. Laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis į teismo posėdį šaukiamas prireikus. Nuteistojo ir gynėjo neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina. Kai teismo posėdis nerengiamas, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo ar teikimo ir jam išnagrinėti reikiamos medžiagos gavimo teisme dienos šiems asmenims praneša apie gauto prašymo ar teikimo nagrinėjimo laiką ir teisę per keturiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Šiame straipsnyje nurodyti klausimai teisme, kai teismo posėdis nerengiamas, turi būti išnagrinėti per septynias darbo dienas nuo atsiliepimų pateikimo termino pabaigos.“
3Pakeisti 362¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo baudžiamojo kodekso 63 ar 64 straipsniais, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ir vėliausią nuosprendį priėmęs teismas nustato naują subendrintą bausmę.“
Pakeisti 364 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nesustabdo skundo nagrinėjimo. Jeigu skundu siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą arba jo dalyvavimas užtikrinamas naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.“
1Pakeisti 372 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu nėra šio straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo grąžinti skundą kasatoriui, išreikalaujama byla, kuri kartu su skundu skundas perduodama perduodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sudarytai trijų teisėjų atrankos kolegijai.“
2Pakeisti 372 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Atrankos kolegija, nusprendusi priimti kasacinį skundą, ta pačia nutartimi išreikalauja bylą ir nusprendžia, ar byla turi būti nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Žodinio proceso tvarka kasacinė byla nagrinėjama šio Kodekso 374² straipsnyje numatytais atvejais. Kitais atvejais kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.“
Pakeisti 373 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„373 straipsnis. Kasacinės bylos parengimas nagrinėti atrankos kolegijai priėmus kasacinį skundą
1Kai atrankos Atrankos kolegija kolegijai priima priėmus kasacinį skundą ir gavus išreikalautą bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro trijų teisėjų kolegiją, paskiria kolegijos pirmininką bei pranešėją ir suderinęs su pranešėju nustato bylos parengimo terminą. Prireikus teisėjas pranešėjas išreikalauja papildomą medžiagą kasacinės bylos nagrinėjimo datą. Jeigu kasacinėje byloje kyla sudėtingų teisės aiškinimo ar taikymo klausimų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas atrankos kolegijos siūlymu arba savo iniciatyva sudaro išplėstinę septynių teisėjų kolegiją arba paskiria bylą nagrinėti šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinėje sesijoje. 2. Kolegijos teisėjai, susipažinę su kasaciniu skundu ir byla, turi įgaliojimus, vadovaujantis šio Kodekso 374² straipsniu, nuspręsti, kad byla atrankos kolegijos sprendimu nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Kai teisėjų kolegija parengia kasacinę bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria kasacinės bylos nagrinėjimo datą. 3. Jei kasacinė byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, teisėjas pranešėjas nurodo šaukti į teismą šio Kodekso 375 straipsnyje išvardytus asmenis. Jeigu žodinio proceso tvarka nagrinėtinoje byloje kasacinis skundas paduotas remiantis nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais, nuteistajam ar išteisintajam, ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, kuriems, išskyrus kasatorių, kartu su šaukimu arba pranešimu nusiunčiamas kasacinio skundo nuorašas. 4.
4Šio Kodekso 378 straipsnio straipsnyje 4 dalyje numatytu numatytais atveju atvejais ir tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, kai atrankos kolegija priima kasacinį skundą, gali nuspręsti perduoti jį teisėjų kolegijos rengiama byla gali būti perduota nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai. 5. Atrankos kolegijos, arba bylą nagrinėjančio teismo siūlymu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko arba bylą rengiančios teisėjų kolegijos siūlymu šio teismo pirmininkas bylai nagrinėti gali sudaryti mišrią šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus atitinkamai trijų ar išplėstinę septynių teisėjų kolegiją arba paskirti bylą nagrinėti teismo plenarinę plenarinėje sesiją sesijoje. Teismo pirmininkas šiuo klausimu priima nutartį. Tokia Mišri kolegija sudaroma ir bylos joje nagrinėjamos atitinkamai taikant pagal šiame Kodekse nustatytas kasacinės instancijos teismo kolegijų sudarymo ir bylų jose nagrinėjimo teisėjų kolegijose arba plenarinėje sesijoje taisykles.“
Pakeisti 374² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Žodinio proceso tvarka kasacinė byla nagrinėjama, kai:
1) kasacinis skundas yra paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla yra nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais arba
2) byla paskirta ar perduota nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai ar arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ar šio teismo plenarinei sesijai, arba
3) bylą pirmosios instancijos tvarka nagrinėjo apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, arba
4) apeliacinės instancijos teismas šio Kodekso 329 straipsnio 1–3 punktuose numatytais atvejais yra panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmęs naują nuosprendį, arba
53) atrankos kolegija ar bylai nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija nusprendžia, kad būtina išklausyti proceso dalyvių žodinius paaiškinimus.“
Pakeisti 377 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Po teisėjo pranešimo proceso dalyviai turi teisę duoti žodinius paaiškinimus. Kolegijos pirmininkas gali nustatyti kalbų trukmę ir įspėti proceso dalyvius, jeigu jų kalbų turinys peržengtų bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribas. Teismas turi teisę užduoti klausimų. Jeigu yra prokuroro, nukentėjusiojo ar jo atstovo skundas, pirmiausia kalba šie asmenys, pirmas iš jų – padavęs skundą. Kitais atvejais pirmiausia kalba nuteistasis, išteisintasis ar asmuo, kuriam byla nutraukta, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, pirmas iš jų – padavęs skundą. Po to žodis suteikiamas nedavusiems paaiškinimų proceso dalyviams. Vėliau visiems proceso dalyviams suteikiama teisė duoti papildomus paaiškinimus. Paskutinis papildomus paaiškinimus duoda nuteistasis, išteisintasis ar asmuo, kuriam byla nutraukta, arba jo gynėjas ar atstovas pagal įstatymą.“
1Pakeisti 378 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„378 straipsnis.
Bylos perdavimas nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ar šio teismo plenarinei sesijai“. 2. Pakeisti 378 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Byla išplėstinei septynių teisėjų kolegijai ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai perduodama teisėjų kolegijos nutartimi bet kuriuo teismo posėdžio bylos rengimo nagrinėti ar nagrinėjimo metu. Ši nutartis paskelbiama teismo posėdyje arba nutarties nuorašai išsiunčiami proceso dalyviams.“
3Pakeisti 378 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas gali perduoti bylą nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai ar Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai, kai šio Kodekso 373 straipsnyje nustatyta tvarka pranešėju paskirtas teisėjas, susipažinęs su kasaciniu skundu ir bylos medžiaga, numato, kad nagrinėjant kasacinę bylą gali būti priimti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti sprendimai. Trijų teisėjų kolegijos nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui gali būti siūloma perduoti bylą nagrinėti mišriai šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba teismo plenarinei sesijai. Teismo pirmininkas šiuo klausimu priima nutartį. Nutarties perduoti bylą nuorašai išsiunčiami proceso dalyviams.“
1Pakeisti 379 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„379 straipsnis. Bylos nagrinėjimas išplėstinės išplėstinėje septynių teisėjų kolegijos posėdyje kolegijoje“. 2. Pakeisti 379 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Išplėstinės Išplėstinė septynių teisėjų kolegijos posėdyje kolegija, remiantis remdamasi šio Kodekso 378 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, byla gali būti perduota perduoti bylą nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai.“
3Papildyti 379 straipsnį 4 dalimi:
„4. Išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui gali būti siūloma perduoti bylą nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Teismo pirmininkas šiuo klausimu priima nutartį. Nutarties perduoti bylą nuorašai išsiunčiami proceso dalyviams.“
Papildyti 380 straipsnį 6 dalimi:
„6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartimi šio teismo pirmininkui gali būti siūloma perduoti bylą nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Teismo pirmininkas šiuo klausimu priima nutartį. Nutarties perduoti bylą nuorašai įteikiami ar išsiunčiami proceso dalyviams.“
Pakeisti 398 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nutarime perduoti bylą teismui nurodoma: asmens, kuriam gali būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys) šeiminė padėtis, profesija, darbovietė ir prokuroro nuožiūra – kiti duomenys; baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; pagrindas taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.“
Pakeisti 418 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„418 straipsnis. Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu
1.
Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Nusikalstamą veiką padariusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui bausmė gali būti paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. 2. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas negalimas, jeigu:
1) asmuo įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą;
2) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesui prieštarauja įtariamasis;
3) kaltininkas neatlygino padarytos žalos ar jos nepašalino arba su žalą patyrusiu asmeniu nesudarė susitarimo, kuriuo įsipareigojo tokią žalą atlyginti ar pašalinti. 2.3. Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. 3.4. Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą. Jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios ir prokuroras nusprendžia užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, apie tokį sprendimą pranešama įtariamajam, o kai, prokuroro manymu, baudžiamuoju įsakymu gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, – taip pat ir įtariamojo gynėjui. 5.
5Prokuroras ar jo pavedimu ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti įtariamajam apie galimybę baigti procesą baudžiamojo įsakymo priėmimu, jo teises teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese ir jo teisę nesutikti su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo tvarka, surašydamas protokolą, kuriame turi būti nurodyta, ar įtariamasis sutinka dėl proceso užbaigimo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Jeigu įtariamasis sutinka su proceso užbaigimu priimant baudžiamąjį įsakymą, protokole taip pat turi būti:
1) nurodyta įtariamojo nuomonė dėl skirtinos bausmės, siūlant skirti terminuotą laisvės atėmimą arba areštą, šios bausmės vykdymo arba galimybės atidėti jos vykdymą, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės, proceso išlaidų ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo;
2) nurodyti įtariamojo sutikimas procesinius dokumentus gauti paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jo elektroninio pašto adresas ir kiti reikalingi kontaktiniai duomenys;
3) išaiškinta teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo ir įteikimo tvarka bei jo įsiteisėjimo pasekmės, taip pat kaltinamojo teisė reikalauti bylą nagrinėti teisme, nurodant, kad tuo atveju, jeigu kaltinamasis be svarbios priežasties neatvyks į jo reikalavimu surengtą bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka. 6. Jei prokuroras atsisako patenkinti įtariamojo prašymą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, toliau procesas vyksta bendra tvarka. Prokuroro nutarimas atmesti įtariamojo prašymą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu per septynias dienas nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti apskųstas aukštesniajam prokurorui. Aukštesniojo prokuroro sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. 4. 7.
7Prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir atlikęs šio straipsnio 4 dalyje numatytus veiksmus, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ar jų atstovams ir asmeniui, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuotini, išaiškinti jų teises šiame procese, taip pat teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo ir įsiteisėjimo pasekmes. Nukentėjusysis Šie proceso dalyviai per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo dienos gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundas nagrinėjamas šio Kodekso 64 straipsnyje nustatyta tvarka. 5. 8. Europos deleguotasis prokuroras ar Europos prokuroras, surašydamas pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujasi Reglamente (ES) 2017/1939 nustatytomis taisyklėmis, šio straipsnio ir šio Kodekso 419 straipsnio nuostatomis.“
1Pakeisti 419 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nurodyti kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas (jei asmens kodo
nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys) šeiminė padėtis, profesija, darbovietė ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys;“. 2. Pakeisti 419 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) nurodyta nurodytas siūlomos motyvuotas siūlymas dėl kaltinamajam skirti bausmės rūšis ir dydis skirtinos bausmės, siūlant skirti terminuotą laisvės atėmimą arba areštą, jos vykdymo atidėjimo, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės, proceso išlaidų atlyginimo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo atlyginimo ir išdėstyta kaltinamojo nuomonė dėl to.“
Pakeisti 420 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „420 straipsnis. Teisėjo sprendimai 1.
1Teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, įvertina, ar nėra kliūčių užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, ir ne vėliau kaip per septynias darbo dienas turi priimti priima vieną iš šių sprendimų:
1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą;
2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais;
3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais;
4) pavesti prokurorui per nustatytą terminą atlikti šio Kodekso 418 straipsnyje numatytus veiksmus ir pašalinti kliūtis, trukdančias procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu;
5) bylą perduoti prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 419 straipsnio reikalavimų neatitinkantis pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. 2. Jeigu nukentėjusysis šio Kodekso 418 straipsnio 7 dalyje nurodyti proceso dalyviai yra apskundęs apskundę prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas nuo skundo išnagrinėjimo dienos. 3. Teismas negali skirti griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, nei nurodyta prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.“
Pakeisti 421 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„421 straipsnis. Teismo baudžiamojo įsakymo turinys
1.
Teisėjo surašytame teismo baudžiamajame įsakyme turi būti:
1) nurodyti šio Kodekso 419 straipsnio 1–4 punktuose išvardyti duomenys;
2) sprendimas pripažinti kaltinamąjį kaltu;
3) nurodyta bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės kaltinamajam skiriamos bausmės rūšis ir dydis;
4) nurodyti sprendimai dėl turto konfiskavimo, dėl išplėstinio turto konfiskavimo, dėl uždraudimo naudotis specialia teise, dėl kardomosios priemonės kaltinamajam, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, dėl daiktinių įrodymų likimo, dėl proceso išlaidų ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo atlyginimo;
5) pateiktas kaltinamojo teisės reikalauti bylą nagrinėti teisme išaiškinimas, nurodant, kad tuo atveju, jeigu kaltinamasis be svarbios priežasties neatvyks į jo reikalavimu surengtą bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka. 2. Kai kaltinamajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir kitais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo klausimas sprendžiamas šio Kodekso VII dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 422 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„422 straipsnis. Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme
1Teisėjo surašytas teismo baudžiamasis įsakymas įteikiamas kaltinamajam, o jeigu kaltinamasis laikinai išvykęs, teismo baudžiamasis įsakymas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai. išsiunčiant jį kontaktiniais duomenimis, nurodytais įteikiamas pasirašytinai ar išsiunčiamas ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jo surašymo dienos.
Teismo baudžiamasis įsakymas laikomas įteiktu tinkamai, kai jis išsiųstas kaltinamajam sutikus procesinius dokumentus gauti paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis ir nurodžius reikalingus kontaktinius duomenis. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. 2. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. 3. Jeigu kaltinamasis be svarbios priežasties į šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka surengtą bylos nagrinėjimą neatvyksta, teismas gali bylos nagrinėjimą teisme nutraukti ir baudžiamąjį įsakymą pripažinti įsiteisėjusiu. Toks teismo sprendimas gali būti skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 425 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kaltinamojo reikalavimu ar teisėjo iniciatyva surengtas nagrinėjimas teisme vyksta pagal šio Kodekso V dalyje nustatytas taisykles, išskyrus tai, kad nagrinėjimo teisme metu vietoj kaltinamojo akto skaitymo kaltinimo esmę prokuroras išdėsto remdamasis pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu su šiame skyriuje numatytomis išimtimis.“
2.
Pakeisti 425 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, išskyrus šio Kodekso
420 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai šio Kodekso pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems kaltinamiesiems, nepadavusiems prašymų, teismas patikrina, ar pagrįstas ir teisėtas baudžiamasis įsakymas ir dėl šių kaltinamųjų. Vadovaujantis šios dalies nuostatomis, nepadavusių prašymų surengti bylos nagrinėjimą teisme kaltinamųjų teisinė padėtis negali būti pasunkinama.“
Pakeisti 427 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka turi būti nurodyta kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys), šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; trumpai aprašyta padaryta nusikalstama veika: jos padarymo vieta, laikas, būdas ir padariniai; nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tą veiką; išvardyti liudytojai ir nukentėjusieji, kurių parodymais grindžiamas kaltinimas arba kuriuos prašoma apklausti teisiamajame posėdyje, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nagrinėjant bylą; išdėstyta prokuroro pozicija ir kaltinamojo nuomonė dėl galimybės į bylos nagrinėjimą nekviesti liudytojų.“
Pakeisti 432 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis šio Kodekso
V dalyje nustatytų taisyklių, tik vietoj kaltinamojo akto prokuroras perskaito savo pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.“
Pakeisti 433 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„433 straipsnis. Bylos nagrinėjimas kaltinamajam nedalyvaujant
Byla nedalyvaujant kaltinamajam gali būti nagrinėjama šio Kodekso 246 straipsnyje numatytu numatytais atveju atvejais. Klausimą, ar galima nagrinėti bylą nedalyvaujant kaltinamajam, teisėjas išsprendžia rengdamas bylą nagrinėti teisme. Jei bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nedalyvaujant kaltinamajam teisingai išspręsti bylą neįmanoma, bylos nagrinėjimas atidedamas.“
Pakeisti 436 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant, įrodymų tyrimo teisme pradžioje, po to, kai prokuroras šio Kodekso 271 straipsnyje nustatyta tvarka perskaito kaltinamąjį aktą pareiškia valstybinį kaltinimą, gynėjui suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę dėl kaltinimo. Proceso dalyviai gali prašyti gynėją savo poziciją patikslinti.“
Pakeisti 439 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šioje Kodekso dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl apklausos teisiamajame posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.“
Pakeisti 447 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„447 straipsnis. Prokuroro veiksmai baigus tirti naujai paaiškėjusias aplinkybes
1Kai naujai paaiškėjusios aplinkybės baigiamos tirti ir yra pagrindas atnaujinti bylą, prokuroras tyrimo medžiagą ir savo išvadą perduoda Lietuvos Aukščiausiojo Aukščiausiajam Teismo Teismui pirmininkui.“
2Jeigu nėra pagrindo atnaujinti bylą, prokuroras savo nutarimu procesą nutraukia. Apie šį nutarimą pranešama suinteresuotiems asmenims, taip pat jiems išaiškinama teisė apskųsti prokuroro nutarimą. Prokuroro nutarimas per penkias dienas nuo pranešimo apie jį gavimo dienos gali būti apskųstas aukštesniajam prokurorui, o aukštesniojo prokuroro nutarimas per tris dienas – apylinkės teismui, jeigu skundą nagrinėjo apygardos vyriausiasis prokuroras, arba Vilniaus apygardos teismui, jeigu skundą nagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.
Teismas skundą nagrinėja atitinkamai taikydamas šio Kodekso 64 straipsnio nuostatas. Išnagrinėjusio skundą teismo nutartis gali būti skundžiama šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Teismo nutartis dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo yra galutinė ir neskundžiama.“
Pakeisti 459 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas patikrina, ar prašymas dėl bylos atnaujinimo pateiktas nepažeidžiant šio Kodekso
457 straipsnio 1 ar 2 dalies ir 458 straipsnio reikalavimų, taip pat ar nėra atnaujintas bylos nagrinėjimas Europos žmogaus teisių teisme. Jeigu tokių pažeidimų yra arba bylos nagrinėjimas Europos žmogaus teisių teisme atnaujintas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas prašymą prašymas grąžina grąžinamas jo pateikėjui. Tinkamai pateiktas prašymas ar teikimas perduodamas trijų teisėjų kolegijai spręsti dėl jo priimtinumo pagal šio Kodekso 456 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija dėl prašymo ar teikimo priimtinumo nusprendžia ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio prašymo ar teikimo perdavimo kolegijai dienos.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Teisingumo ministras, vidaus reikalų ministras ir generalinis prokuroras, suderinę su Teisėjų taryba ir Advokatų taryba, iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
3Generalinis prokuroras ir vidaus reikalų ministras, suderinę su Teisėjų taryba ir Advokatų taryba, iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Iki 2024 m. gruodžio 31 d. teismams perduotas baudžiamąsias bylas išnagrinėja teismai, kuriems šios bylos buvo priskirtos pagal teismingumo taisykles, taikytas iki 2024 m. gruodžio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
8¹, 8², 30, 62, 63, 64, 65, 70, 73, 74, 75, 100, 125, 130, 139, 140, 152, 160¹, 168, 176, 178, 183, 188, 192, 210, 214, 220, 225, 229¹, 233, 237, 240, 246, 263, 265, 269, 271, 273, 277, 290, 291, 293, 299, 302, 304, 313, 318, 319, 323, 324, 336, 362¹, 364, 372, 373, 374², 377, 378, 379, 380, 398, 418, 419, 420, 421, 422, 425, 427, 432, 433, 436, 439, 447, 459 STRAIPSNIų PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 163¹, 273¹ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Įstatymo projekto rengimą paskatino nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo praktikos, susiformavusios teisėsaugos institucijų veiklos ypatingomis – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir karantino – sąlygomis, ypatumai, jų įvertinimas ir siekis pasiteisinusią praktiką įtvirtinti teisės normose. Tuo laikotarpiu padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pakeitimai ir papildymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8¹, 210, 263, 269 ir 277 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 8² straipsniu įstatymas Nr. XIV-270) sudarė būtinas sąlygas informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimui baudžiamajame procese, ikiteisminio tyrimo atlikimui ir teismo posėdžių organizavimui nuotoliniu būdu. Taikant šias normas sukaupta patirtis, įgyti įgūdžiai ir išryškėjusios teisinio reguliavo problemos buvo apibendrinti, įvertintos galimybės nuotoliniu būdu atlikti ir kitus proceso veiksmus ir išplėsti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą baudžiamajame procese, taip pagreitinant baudžiamąjį procesą ir sumažinat proceso išlaidas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad baudžiamojo proceso teisinis reglamentavimas neturi sudaryti prielaidų vilkinti nusikalstamų veikų tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo, taip pat prielaidų baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis (2006 m. sausio 16 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai). BPK, skirtingai nei kituose teismo procesą reglamentuojančiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 40 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnis), nėra normų, nustatančių asmenų atsakomybę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Įstatymo projektu siekiama šią spragą užpildyti, nustatant tokią atsakomybę ir tobulinant proceso veiksmų ir sprendimų apskundimą nustatantį teisinį reguliavimą.
Be to, projektu siekiama užpildyti kai kurias kitas teisinio reguliavimo spragas, išryškėjusias taikant BPK normas, kaip antai nustatyti apeliacinių skundų, paduotų dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių nutraukti baudžiamąją bylą perdavimo nagrinėti tvarką, mišrių apeliacinės instancijos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos nutarčių sudarymo tvarką, nustatyti atvejus, kai neįsiteisėja ir neįgyja teisinės galios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nustatyti įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, tuo atveju, kai nuteistajam vykdomos keliais nuosprendžiais paskirtos bausmės, tobulinti bylų proceso kasacinės instancijos teisme bei atnaujintų baudžiamųjų bylų nagrinėjimo tvarką ir kt. Projektu taip siekiama tobulinti ir išplėsti praktikoje pasiteisinusių supaprastintų baudžiamojo proceso formų – sutrumpinto įrodymų tyrimo ir baudžiamojo įsakymo – taikymą, supaprastinti kai kurias kitas procedūras, taip sudarant sąlygas sumažinti pirmosios instancijos teismų darbo krūvį, pakeisti baudžiamųjų bylų teismingumo taisykles, užtikrinti detalesnę teisėjų specializaciją ir taip užtikrinti efektyvesnį teisingumo vykdymą. Kokybiškesnio ir efektyvesnio teisingumo vykdymo siekiama ir nustatant ilgesnius kai kurių proceso veiksmų atlikimo ir sprendimų priėmimo terminus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai BPK projektą inicijavo ir pateikė Vyriausybės kanclerio 2023 m. liepos 27 d. įsakymu Nr.
V-134 sudaryta darbo grupė, susidedanti iš Generalinės prokuratūros, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Vilniaus apygardos teismo bei apylinkių teismų, Nacionalinės teismų administracijos, Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus universiteto, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bei Lietuvos advokatūros atstovų (toliau – Darbo grupė). Darbo grupės vadovas – Ministro Pirmininko patarėjas Kęstutis Lančinskas. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai BPK 8¹ ir 8² straipsniuose detaliai reglamentuojamas baudžiamųjų bylų duomenų tvarkymas ir procesinių dokumentų teikimas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas bei informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas baudžiamajame procese, o BPK 210, 263, 269, 277, 229¹ straipsnio 1 dalyje numatyti tam tikrų proceso veiksmų ypatumai, kai veiksmai atliekami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas). Kitose BPK normose (pavyzdžiui, BPK 43 straipsnyje, 127 straipsnio 6 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 179 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 4 dalyje ir kt.) nustatyta galimybė tam tikrus veiksmus atlikti naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. BPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nutarimas yra nusikalstamą veiką tiriančio ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro motyvuotas dokumentas, išskyrus kaltinamąjį aktą.
BPK 62–65 straipsniuose reglamentuojamas apskundimas ikiteisminio tyrimo metu, 168 straipsnio 5 dalyje – ikiteisminio tyrimo teisėjo priimto sprendimo dėl prokuroro nutarimo, kuriuo nepanaikinamas ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, apskundimo tvarka, 214 straipsnio 4 dalyje – prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimo tvarka. Pagal šiose normose nustatytą teisinį reguliavimą ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimo pagrįstumas gali būti tikrinamas du kartus, o ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstumas – tris kartus, o nuosprendžio pagrįstumas tikrinamas tik vieną kartą (apeliacine tvarka). BPK 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais. Kai kuriais atvejais įstatyme (pavyzdžiui, BPK 75 straipsnio 3 dalis, 130 straipsnio 1 dalis, 160¹ straipsnio 1 dalis, 168 straipsnio 4 dalis, 362¹ straipsnio 3 dalis) nustatyti itin trumpi dienomis skaičiuojami terminai, per kuriuos neįmanoma išspręsti įstatyme nurodytų klausimų, tinkamai motyvuoti ir surašyti jame nurodytus sprendimus. Baudžiamojo proceso metu priimamuose sprendimuose nurodomi asmens duomenys vardijami BPK 125 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje, 192 straipsnio 1 dalyje, 265 straipsnyje, 304 straipsnio 1 dalyje, 419 straipsnyje, 427 straipsnio 1 dalyje. Šiose normose išvardijami skirtingi asmens duomenys, kuriuos reikia nurodyti proceso dokumentuose.
Antai, BPK 125 straipsnio dalyje nustatyta, kad nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę turi būti nurodoma, be kita ko, įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, darbo vieta, BPK 304 straipsnyje – kad įžanginėje nuosprendžio dalyje nurodoma, be kita ko, kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, asmens kodas, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, šeiminė padėtis, duomenys apie teistumą ir kitokie duomenys apie jį, turintys reikšmės bylai. Pagal BPK 176 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas ne ilgiau kaip: dėl baudžiamojo nusižengimo – per tris mėnesius, dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius, dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius. Dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šiuos terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. BPK 225 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismui teismingos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 178 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, Konstitucinio Teismo teisėjais, teisėjais ar prokurorais.
BPK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje terminai: teisėjas turi nuspręsti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo bylos gavimo teisme, jeigu kaltinamasis yra suimtas, ir per vieną mėnesį, jeigu kaltinamasis yra laisvėje; 302 straipsnio 4 dalyje – nuosprendžio paskelbimo terminai: nuosprendis turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo apie jo paskelbimo laiką ir vietą dienos, o jei byla sudėtinga ir didelės apimties, per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas. BPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatytas atvejis, kada leidžiama nagrinėti bylą kaltinamajam nedalyvaujant: jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Bylų proceso kaltinamajam nedalyvaujant tvarka nustatyta BPK 433–438 straipsniuose. BPK 271 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Įrodymų tyrimas pradedamas kaltinamojo akto paskelbimu. Jį balsu perskaito prokuroras. Jeigu kaltinamasis aktas yra didelis, jo turinį prokuroras gali išdėstyti sutrumpintai, nurodydamas kaltinimo esmę.“ BPK 273 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o 291 straipsnyje – įrodymų paskelbimo tvarka sutrumpinto jų tyrimo atveju.
BPK 290 straipsnyje nustatyta dokumentų tyrimo teisiamajame posėdyje tvarka: „Įrodymų tyrimo metu teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Kai tai būtina bylos aplinkybėms išsamiai ištirti, nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva šie dokumentai ar jų dalys paskelbiami perskaitant ir apžiūrimi. Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymai šiais klausimais išsprendžiami teismo nutartimi“ (1 dalis); „Įrodymų tyrimo teisme metu gali būti perklausomi ir peržiūrimi garso ar vaizdo įrašai, kurie buvo padaryti atliekant ikiteisminį tyrimą“ (2 dalis). BPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Pagal BPK 372 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui nenustačius šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų grąžinti skundą kasatoriui, išreikalaujama baudžiamoji byla ir kartu su skundu perduodama trijų teisėjų atrankos kolegijai spręsti kasacinio skundo priėmimo klausimą. Kasacinės bylos parengimo nagrinėti atrankos kolegijai priėmus kasacinį skundą tvarka nustatyta BPK 373 straipsnyje.
BPK 374² straipsnio 1 dalyje nustatyti tokie atvejai, kai kasacinė baudžiamoji byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka: 1) kasacinis skundas yra paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla yra nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais arba 2) byla perduota nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus toliau – Teismo) plenarinei sesijai, arba 3) bylą pirmosios instancijos tvarka nagrinėjo apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, arba 4) apeliacinės instancijos teismas Kodekso 329 straipsnio 1–3 punktuose numatytais atvejais yra panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmęs naują nuosprendį, arba 5) atrankos kolegija ar bylai nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija nusprendžia, kad būtina išklausyti proceso dalyvių žodinius paaiškinimus. BPK 378 straipsnyje nustatyta bylos perdavimo nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai tvarka, BPK 379 straipsnyje – bylos nagrinėjimo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos posėdyje tvarka. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas reglamentuojamas BPK XXXI skyriuje (BPK 418–425straipsniai). Teismo baudžiamuoju įsakymu bausmė gali būti skiriama tuo atveju, kai dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, ir kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (418 straipsnio 1 dalis). Pagal galiojantį teisinį reguliavimą teismo baudžiamuoju įsakymu bausmė skiriama nerengiant teisiamojo posėdžio. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Keičiant BPK 8² ir kitus susijusius BPK straipsnius, siekiama išplėsti pasiteisinusią proceso veiksmų atlikimo naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones praktiką ir suvienodinti BPK vartojamą terminologiją, kuria apibūdinamas šis proceso veiksmų atlikimo būdas. BPK 8² straipsnyje nustatomos bendrosios proceso veiksmų atlikimo naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones taisyklės: 1) ikiteisminio tyrimo veiksmai naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones atliekami išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti šių veiksmų atlikimo Kodekse nustatyta tvarka; 2) teisėjas ar teismas gali leisti proceso dalyviams ir kitiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones; 3) teisės aktų nustatyta tvarka turi būti nustatoma proceso veiksme dalyvaujančių asmenų tapatybė; 4) privaloma daryti garso ir vaizdo įrašą. Siūlomais Įstatymo projekto 8²straipsnio ir kitų susijusių straipsnių pakeitimais nėra atsisakoma nuostatų (ar jos iš esmės keičiamos) dėl proceso dalyvių, gynėjo at kitų asmenų teisės būti tiesiogiai išklausytiems proceso veiksmuose bei bylos nagrinėjimo metu, nes toks bylos sprendimo būdas yra pagrindinis. Tačiau, siekiant užtikrinti greitesnį ir efektyvesnį bylos nagrinėjimą, išvengti proceso vilkinimo, teismams, organizuojantiems teisminio nagrinėjimo procesą, įvertinus proceso eigą, įrodymų aiškumą, pakankamumą, proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo galimumą, suteikiama teisė spręsti, kokiu būdu vykdomame procese organizuoti posėdžius. Tai reiškia, kad teismas savo iniciatyva organizuoti posėdį nuotoliniu būdų gali tik gavęs proceso dalyvių sutikimą arba tokį klausimą gali spręsti pagal proceso dalyvių prašymus.
Šiuolaikinės teismų posėdžių metu naudojamų garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo technologijų galimybės, siekis išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes jas panaudojant, negali būti paneigiamas kitų asmenų nesutikimu dalyvauti bylos nagrinėjime naudojant garso ir vaizdo nuotolines priemones. Kita vertus, jei proceso dalyviai ir kiti asmenys neturėtų galimybių dalyvauti teismo posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolines perdavimo priemones, teismai ieškotų galimybių organizuoti posėdį įprasta tvarka. Įstatymo projekto 8² straipsnio ir kitų susijusių straipsnių pakeitimai niekaip neriboja proceso dalyvių, gynėjo ir kitų asmenų teisės, nesvarbu, kokia teismo posėdžio organizavimo forma, pasisakyti teismo posėdyje, bendrauti su gynėju ir būti išklausytiems proceso veiksmuose bei bylos nagrinėjimo metu. Siekis išplėsti proceso veiksmų atlikimą naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones susijęs su proceso greitinimu, proceso išlaidų ir piktnaudžiavimo procesu mažinimu. Kituose BPK straipsniuose šios taisyklės konkretinamos, atsižvelgiant į tuose straipsniuose reglamentuojamų proceso veiksmų specifiką. Konkrečios proceso veiksmų atlikimo naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones taisyklės nustatomos keičiamose BPK 70 straipsnio 4 dalyje, 73 straipsnio 2 dalyje, 74 straipsnio 2 dalyje, 75 straipsnio 3 dalyje, 210 straipsnio 3 dalyje, 229¹ straipsnio 6 dalyje, 263 straipsnio 2 dalyje, 269 straipsnio 2 dalyje, 277 straipsnio 2 dalyje, 364 straipsnio 6 dalyje.
BPK 273¹ straipsnyje nustatoma apklausos teisiamajame posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones tvarka, BPK 318 straipsnio 4 dalyje ir 439 straipsnio 2 dalyje – teismo nutarčių dėl apklausos teisiamajame posėdyje naudojat garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones tvarka, BPK 293 straipsnio 3 dalyje – baigiamųjų kalbų sakymo naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones tvarka. Šiose normose, kaip ir BPK 43 straipsnyje, 127 straipsnio 6 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 179 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 4 dalyje ir kitose normose, vartojamas terminas „naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones“, nes jis tiksliau nei terminas „naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas)“ nurodo naudojamų priemonių pobūdį. Įstatymo projektu keičiant BPK 30 straipsnį, tikslinama nutarimo sąvoka, o keičiant BPK 62–65 straipsnius, 168 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnį, 214 straipsnio 4 dalį, tikslinama ir konkretinama apskundimo ikiteisminio tyrimo metu tvarka.
Nustatoma galimybė apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro sprendimą, asmeniui, kurio teisės buvo suvaržytos procesines prievartos priemones pritaikius kitam asmeniui, pavyzdžiui, laikinai apribojus nuosavybės teises (BPK 151 straipsnis) ir nustatomas terminas, per kurį gali būti paduodamas skundas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro sprendimo, t. y. per dešimt dienų nuo sužinojimo apie atliktą veiksmą ar priimtą sprendimą; nustatoma bendro pobūdžio prašymų padavimo ir jų nagrinėjimo tvarka, nes BPK 178 straipsnyje nustatyta tik prašymų dėl tyrimo veiksmų atlikimo padavimo ir nagrinėjimo tvarka; nustatoma, kokie skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ar sprendimų gali būti nenagrinėti. Keičiant BPK 168 straipsnio 5 dalyje ir 214 straipsnio 4 dalį panaikinama galimybė ikiteisminio tyrimo metu priimamus galutinius sprendimus (nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą) skųsti apygardos teismui. Tokia pati galimybė panaikinama ir BPK 447 straipsnio 2 dalies pakeitimu, kuriuo keičiama prokuroro nutarimo nutraukti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių apskundimo tvarka. Šiais pakeitimais siekiama galutinių sprendimų, priimamų ikiteisminio tyrimo metu, apskundimų skaičių sulyginti su galutinių teismo sprendimų apskundimų skaičiumi ir sumažinti apygardos teismo teisėjų darbo krūvį.
Manytina, kad ženkliai platesnė galimybė skųsti iš esmės mažesnio sudėtingumo bei savo esme nedideles neigiamas pasekmes asmenims sukeliančius nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar nutraukti ikiteisminį tyrimą, įtraukiant į šių skundų nagrinėjimą net ir aukščiausiųjų grandžių (apygardos) teismus, yra neproporcinga teisinio reguliavimo priemonė, nepagrįstai apkraunanti apygardos teismus jų kompetencijos neatitinkančių nesudėtingų ikiteisminio tyrimo klausimų nagrinėjimu, kurie savo ruožtu sudaro labai didelę dalį apygardų teismų darbo krūvio. Kita vertus, dviejų pakopų nutarimo peržiūra yra pakankama visapusiškai išnagrinėti ir priimti teisingą sprendimą dėl atsisakymo pradėto ikiteisminį tyrimą ar prokuroro sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugumos Europos Sąjungos valstybių (Latvijos, Estijos, Vokietijos, Olandijos, Ispanijos, Suomijos ir kt.) apskritai numato tik vienpakopę aptariamų procesinių sprendimų apskundimo galimybę. BPK 100 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, kalendorinėmis arba darbo dienomis ir mėnesiais. BPK 63 straipsnio 5 dalyje, 64 straipsnio 2 dalyje, 74 straipsnio 2 dalyje, 75 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 160¹ straipsnio 1 dalyje, 168 straipsnio 1, 4 dalyse, 178 straipsnio 2, 3 dalyse, 240 straipsnio 1, 2 dalyse, 299 straipsnio 6 dalyje, 302 straipsnio 4 dalyje, 362¹ straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje numatomi terminai bus skaičiuojami kalendorinėmis dienomis arba darbo dienomis. Ilgesnių terminų nustatymas nesudarys prielaidų varžyti asmens teises bei laisves, užtikrins geresnę priimamų sprendimų kokybę.
Įstatymo projektu keičiant BPK 125 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje, 192 straipsnio 1 dalyje, 265 straipsnyje, 304 straipsnio 1 dalyje, 398 straipsnio 2 dalyje, 419 straipsnyje, 427 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, suvienodinami baudžiamojoje byloje nustatomi ir skirtinguose proceso dokumentuose nurodomi asmens duomenys. BPK 139 straipsnį papildant nauja 2 dalimi, siekiama sumažinti suėmimo taikymų skaičių ir sudaryti galimybes tais atvejais, kai asmuo, kuriam paskirtas suėmimas, sumoka nustatyto dydžio užstatą, suėmimą pakeisti užstatu. Siūlomu reguliavimu supaprastinama kardomosios priemonės – suėmimo – pakeitimo užstatu tvarka, kai sprendžiant dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo kartu nustatomos ir šios kardomosios priemonės pakeitimo sąlygos, o tas sąlygas įvykdžius, suimtasis paleidžiamas. Pagal nustatytą mechanizmą sprendimą dėl galimybės suėmimą pakeisti užstatu galėtų priimti tiek suėmimo klausimą nagrinėjantis teismas, tiek skundą dėl suėmimo išnagrinėjęs teismas. Sprendimą dėl suimtojo paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (kai asmuo įvykdo nustatytas sąlygas ir sumoka nustatyto dydžio užstatą) ikiteisminio tyrimo stadijoje priimtų prokuroras, o teisminio nagrinėjimo metu – teismas, kuris paskyrė ar pratęsė suėmimą. Keičiant BPK 160¹ straipsnyje nustatytą reguliavimą, supaprastinama sprendimo dėl procesinių prievartos priemonių taikymo neatidėliotinais atvejais teisėtumo patvirtinimo forma: toks sprendimas galės būti įforminamas ne tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, bet ir rezoliucija, užrašoma ant prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo.
Papildant BPK 163¹ straipsniu, kaip ir kitų bylų (civilinių, administracinių, konstitucinės justicijos) procesuose įtvirtinamas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nustatoma skiriamų nuobaudų dydis ir jų skyrimo tvarka. Šis reguliavimas atliks prevencinį vaidmenį siekiui vilkinti baudžiamąjį procesą tokiomis priemonėmis, kurios įstatyme tiesiogiai nėra draudžiamos, bet rodo aiškų asmens siekį trukdyti procesą. Užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis siekiama ir BPK 336 straipsnio 2 dalies pakeitimu, pagal kurį šiuo metu asmuo, siekdamas įstatyme numatytos bausmės lengvatos (bausmės sušvelninimo vienu trečdaliu), ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o po nuosprendžio priėmimo (jau pritaikius bausmės lengvatą), paskutinę dieną apeliaciniam skundui pateikti teikia apeliacinį skundą ginčydamas kaltę, nes žino, kad apeliacinės instancijos teismas, nesant prokuroro skundo, jo teisinės padėties jau negalės pabloginti (tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas negali atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo ir de facto paverčiamas pirmosios instancijos teismu, turinčiu iš naujo išnagrinėti bylą). Keičiamu reguliavimu tokio piktnaudžiavimo galimybė panaikinama, neapribojant asmens teisės pateikti apeliacinį skundą, tačiau nuteistajam paskirta bausmė, sumažinta vienu trečdaliu, neįsiteisėja ir neįgyja teisinės galios.
Įstatymo projektu keičiant BPK 168 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nustatomi ilgesni gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo patikslinimui atliekamų proceso veiksmų terminai tais atvejais, kai skundas, pareiškimas ar pranešimas, kartu su jais pateikiami duomenys ar dokumentai arba kiti duomenys ar dokumentai, su kuriais būtina susipažinti prieš priimant sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą arba atsisakyti jį pradėti, yra sudėtingi ar didelės apimties, – ne ilgiau kaip dvidešimt darbo dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo dienos. Toks reguliavimas leistų kiekvieną kartą prieš priimant sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą preciziškai išspręsti nusikalstamų veikų ir kitų rūšių teisės pažeidimų atribojimo klausimą ir taip išvengti perteklinių ikiteisminio tyrimo pradėjimo atvejų. BPK 176 straipsnio pakeitimu siekiama sumažinti biurokratinę naštą pratęsiant ikiteisminio tyrimo terminus. Siūloma atsisakyti konkrečių ikiteisminio tyrimo atlikimo terminų ir palikti bendrąją nuostatą, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus; nustatyti, kad šio reikalavimo vykdymą kontroliuoja prokurorai generalinio prokuroro nustatyta tvarka, o konkretūs terminai nustatomi tuo atveju, kai ikiteisminis tyrimas trunka per ilgai. Šiais pakeitimais siekiama nesudaryti prielaidų nepagrįstam bylų vilkinimui, kai sudėtingų bylų tyrimai ilgėja, nes yra susidariusios eilės pagal šiuo metu galiojančius terminus greičiau nagrinėtinų bylų arba atvirkščiai – trumpesniais terminais tirtinos bylos netiriamos, nes yra daug sudėtingų bylų.
Todėl siekiama atsisakius terminų griežtesnę atskaitomybę ir kontrolę perduoti tyrimą organizuojantiems ir kontroliuojantiems prokurorams, atitinkamai koreguojant Generalinio prokuroro rekomendacijas šiuo klausimu. BPK 183 ir 188 straipsnių papildymais siekiama nustatyti galimybę apklausti asmenis nuotoliu kitoje nei atliekamas ikiteisminis tyrimas įstaigoje, taip užtikrinant operatyvesnį ir ekonomiškesnį proceso veiksmų atlikimą. Sudarant tokią galimybę užtikrinamas tinkamas apklausiamo asmens tapatybės nustatymas, apklausiamam asmeniui nereikia vykti didelį atstumą, kai tyrimas, kuriame jis turi duoti parodymus, atliekamas nutolusiuose nuo jo gyvenamosios ar buveinės vietos teritorijose. Atitinkamai tokią apklausą atlikti galima per trumpesnį laiką. BPK 220 straipsnio 3 dalies pakeitimu užpildoma buvusi teisinio reguliavimo spraga vardijant teisiamajame posėdyje apklausiamus proceso dalyvius, šio straipsnio 4 dalies pakeitimu išplečiamos kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam galimybės. Įstatymo projektu keičiant BPK 225 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą, keičiamas baudžiamųjų bylų teismingumas, padidinant apylinkių teismams teismingų bylų skaičių ir atitinkamai sumažinant apygardų teismams teismingų bylų skaičių.
Šioje normoje nustatoma, kad apygardos teismui teismingos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę labai sunkius nusikaltimus ir nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XV skyriuje „Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai“, XVI skyriuje „Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai“, XXXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, merais, Konstitucinio Teismo teisėjais. Tokiu reguliavimu siekiama išgryninti apygardų teismuose pirmąja instancija nagrinėjamų bylų specifiką, užtikrinti, kad apygardos teisme pirmąja instancija būtų nagrinėjamos baudžiamosios bylos tik dėl pačių sunkiausių ir didelį atgarsį visuomenėje sukėlusių nusikaltimų, sudaryti didesnes galimybes teisėjams specializuotis, subalansuoti teismų darbo krūvius ir kartu pagerinti bylų nagrinėjimo kokybę. Keičiant BPK 233 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, suvienodinama kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu su bendrąja šios priemonės skyrimo tvarka, nustatyta BPK 123 straipsnyje, ir sudaromos sąlygos šiuos klausimus tuo atveju, kai bylą nagrinėja teisėjų kolegija, teisėjui spręsti vienasmeniškai.
Papildant BPK 237 straipsnį 4 dalimi, jame nustatytas teisinis reguliavimas suderinamas su nustatytuoju BPK 181 straipsnio 6 dalyje, numatant gynėjams galimybę, baigus ikiteisminį tyrimą, elektroninių paslaugų portale pateikti susipažinti BPK 181 straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodytus duomenis. BPK 240 straipsnyje nustatomi ilgesni bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje terminai, jei byla sudėtinga ir didelės apimties, o BPK 302 straipsnio 4 dalyje – ilgesni terminai, per kuriuos turi būti paskelbiamas nuosprendis. Suteikiant daugiau laiko atitinkamiems sprendimams priimti, siekiama užtikrinti geresnę jų kokybę ir kuo išsamesnį nuosprendžiu sprendžiamų klausimų motyvavimą. BPK 302 straipsnį papildant 5 dalimi, siekiama reglamentuoti atvejus, kai dėl iš anksto nenumatytų objektyvių aplinkybių nuosprendis negali būti surašomas įstatyme nustatytais terminais. Keičiant BPK 246 straipsnio 1 dalyje, 433 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, išplečiamos galimybės nagrinėti bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje, kai kaltinamasis nedalyvauja, numatant, kad byla teisiamajame posėdyje gali būti nagrinėjama visais atvejais, kai kaltinamasis vengia atvykti į teismą. Pakeitimais siekiama užtikrinti efektyvesnį kaltinamojo pareigos atvykti į teismą įgyvendinimą.
BPK 271 straipsnio 1 dalies, 425 straipsnio 2 dalies, 432 straipsnio 1 dalies 436 straipsnio 1 dalies pakeitimais siekiama optimizuoti įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžią, atsisakant mechaninio kaltinamojo akto ar kito dokumento, kuriuo užbaigiamas ikiteisminis tyrimas, perskaitymo ir nustatant, kad įrodymų tyrimas pradedamas valstybinio kaltinimo pareiškimu. Valstybinį kaltinimą teisiamajame posėdyje pareiškia prokuroras, paskelbdamas kaltinimo formuluotę. Šiais pakeitimais užtikrinamas aiškesnis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prokuroro funkcijos – palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose – įgyvendinimas. Įstatymo projektu keičiant BPK 273, 291 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, išplečiamas ir optimizuojamas baudžiamųjų bylų nagrinėjimo praktikoje pasiteisinęs sutrumpinto įrodymų tyrimo procesas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pakeitimais nustatoma, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas galimas ir tais atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, ir tais atvejais, kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas. Taip pat nustatoma galimybė sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju atlikti atskirus įrodymų tyrimo veiksmus. BPK 290 straipsnio pakeitimu atsisakoma formalaus bylos dokumentų vardijimo teisiamajame posėdyje – nustatoma, kad teisiamajame posėdyje bet kuriuo įrodymų tyrimo metu gali būti perskaitomi prie bylos pridėti dokumentai, turintys reikšmės bylai nagrinėti, perklausomi ir peržiūrimi garso ar vaizdo įrašai. BPK 324 straipsnio 4 dalies pakeitimu atsisakoma formalaus nuosprendžių ar pirmosios instancijos teismo teisiamojo protokolo perskaitymo. Keičiant BPK 299 straipsnio 6 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teisėjams suteikiamos realios praktinės galimybės surašyti atskirąją nuomonę.
Nustatoma, kad atskirąją nuomonę teisėjas raštu gali išdėstyti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po nuosprendžio paskelbimo. Tokiu reguliavimu užtikrinama, kad atskiroji nuomonė būtų pareikšta dėl oficialaus nuosprendžio teksto. BPK 313 straipsnio pakeitimu apeliacinio skundo dėl teismo nuosprendžio padavimo terminas sulyginamas su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 1 dalyje nustatytu apeliacinio skundo padavimo terminu ir nustatoma, kad šis skundas gali būti paduodamas per trisdešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo. BPK 319 straipsnį papildant 5 dalimi, reglamentuojama apeliacinių skundų dėl nutarčių nutraukti bylą (pavyzdžiui, nutraukti bylą, jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas), mirusiajam (BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas)) perdavimo apeliacinės instancijos teismui tvarka tuo atveju, kai tokios nutartys priimamos ne dėl visų, o tik dėl atskirų kaltinamųjų. Tokiu reguliavimu siekiama išvengti tos pačios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme kelis kartus. Keičiant BPK 323 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, koreguojama apeliacinės instancijos teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, gavusių skundą, priimamų sprendimų tvarka ir užpildoma teisės spraga, nustatant mišrių Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijų sudarymo tvarką. BPK 324 straipsnio 8 dalyje nustatoma, kad kolegijos pirmininkas gali nustatyti kalbų trukmę ir įspėti proceso dalyvius, jeigu jų kalbų turinys peržengia byloje paduotų apeliacinių skundų ar bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas. Analogiška norma nustatoma ir BPK 377 straipsnio, kuriame reglamentuojamas kasacinės bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, 6 dalyje.
Toks reguliavimas turėtų padėti užtikrinti veiksmingesnį ir aiškesnį apeliacinių ir kasacinių baudžiamųjų bylų žodinį nagrinėjimą, panaikinti galimybes proceso dalyviams vilkinti procesą. Keičiant BPK 362¹ straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, supaprastinama įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį taikymo tvarka tuo atveju, kai nuteistajam vykdomos keliais nuosprendžiais paskirtos bausmės, ir nustatoma, kad tokiais atvejais šį įstatymą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas arba apygardos teismas, jeigu jis yra priėmęs bent vieną nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas. BPK 372, 373, 374², 378, 379, 380 straipsnių pakeitimais, įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tikslinama kasacinių bylų nagrinėjimo tvarka:
XIV-1938 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo peticijų komisijos išvados dėl Prano Kuconio peticijos“;
329 straipsnio 1–3 punktuose numatytais atvejais yra panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmęs naują nuosprendį. Primintina, kad civiliniame procese kasacine tvarka bylos nagrinėjamos tik rašytinio proceso tvarka, žodinis bylos nagrinėjimas skiriamas tik kolegijai nusprendus, jog tai būtina (Civilinio proceso kodekso 356 straipsnio 1, 2 dalys);
Tokiu reguliavimu pagreitinamas kasacinis bylos nagrinėjimas;
6 dalimi, plėtojamas bylos perdavimo mišriai teisėjų kolegijai ar plenarinei sesijai teisinis reguliavimas. Juo turėtų būti užtikrinamas aiškesnis vienodos Teismo praktikos formavimo šiais atvejais reglamentavimas. Nustatoma, kokia forma teikiamas siūlymas ir sprendžiamas klausimas dėl bylos perdavimo mišriai teisėjų kolegijai ar Teismo plenarinei sesijai. Įstatymo projektu keičiant BPK 418–422 straipsniuose nustatytą reguliavimą, siekiama išplėsti bylų supaprastinto proceso formos – teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso – taikymo sritį ir nustatyti detalesnes šio proceso taisykles.
Pagal BPK 418 straipsnyje nustatomų sąlygų visumą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui teismo baudžiamuoju įsakymu bausmė, įskaitant laisvės atėmimo bausmę, galės būti skiriama tais atvejais, kai: 1) asmuo nėra įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą; 2) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesui neprieštarauja įtariamasis; 3) kaltininkas yra atlyginęs ar pašalinęs padarytą žalą arba su žalą patyrusiu asmeniu yra sudaręs susitarimą, kuriuo įsipareigojo tokią žalą atlyginti ar pašalinti; 4) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios; 5) prokuroras nusprendžia užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu; 6) nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, jų atstovai, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuotini, neapskundė prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu arba ikiteisminio tyrimo teisėjas tokius skundus atmetė. BPK 418 straipsnyje detaliai reglamentuojami veiksmai, kuriuos privalo atlikti prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kai, prokuroro manymu, baudžiamuoju įsakymu gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, atliekant šiuos veiksmus privalo dalyvauti įtariamojo gynėjas.
Keičiant BPK 420 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, teisėjo, gavusio prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, priimami sprendimai suvienodinami su kitose proceso formose priimamais sprendimais, be kita ko, nustatoma, kad teisėjas gali pavesti prokurorui per nustatytą terminą atlikti Kodekso 418 straipsnyje numatytus veiksmus ir pašalinti kliūtis, trukdančias procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, arba bylą perduoti prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Kodekso 419 straipsnio reikalavimų neatitinkantis pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Taip pat nustatoma, kad teismas negali skirti griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, nei nurodyta prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. BPK 421 straipsnyje reglamentuojamas teismo baudžiamojo įsakymo turinys papildomas nuostatomis, sąlygotomis galimybės skirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę. BPK 421 1 dalyje įtvirtinama nuostata, kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nebendrinamos, o jų vykdymo klausimas sprendžiamas BPK VII dalyje nustatyta tvarka. BPK 422 straipsnį papildant 3 dalimi, įtvirtinama taisyklė, pagal kurią, jei į kaltinamojo reikalavimu surengtą bylos nagrinėjimą be svarbios priežasties neatvyksta kaltinamasis, teismas gali bylos nagrinėjimą teisme nutraukti ir baudžiamąjį įsakymą pripažinti įsiteisėjusiu. Ši taisyklė įtvirtinama siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesu, kai kaltinamasis, pasinaudojęs besąlygine teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, į teismo posėdžius sąmoningai neatvyksta ir taip vilkina teismo procesą.
BPK 447 straipsnio 1 dalies ir 459 straipsnio 1 dalies pakeitimais šiuose straipsniuose nustatytos procedūros suvienodinamos su kitose BPK normose, pavyzdžiui, reglamentuojančiose kasacinį procesą, nustatytomis procedūromis: nustatoma, kad medžiaga perduodama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (BPK 447 straipsnio 1 dalis), gautą prašymą atnaujinti bylą gali patikrinti tiek Teismo pirmininkas, tiek Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas (BPK 459 straipsnio 1 dalis). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad Įstatymo projektas neigiamų pasekmių neturės. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir neturės įtakos korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Seimas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. XIV-2162 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Prano Kuconio peticijos“ pritarė Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3238, kurį parengė Seimo Peticijų komisija.
Vyriausybė 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 425 pritarė Baudžiamojo kodekso 64¹straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3238 ir Baudžiamojo proceso kodekso 336 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3242, kurie turės būti suderinti ir priimti kartu su Įstatymo projektu. Priėmus Įstatymo projektą, turės būti atitinkamai pakeistos Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme taisyklės, patvirtintos Teismo pirmininko 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. (1.4)-1T-12, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. I-142 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašas, 2023 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. I-230 patvirtintos Rekomendacijos dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Nacionalinė teismų administracija peržiūrės 2012 m rugsėjo 27 d. bendru įsakymu Nr. 1V-702/I-294/6P-101-(1.1) patvirtintus Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos nuostatus, pat ir su jais susijusius kitus poįstatyminius teisės aktus. Generalinis prokuroras peržiūrės, ir esant poreikiui, turės pakeisti:
I-279;
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymo projektu siūlomų BPK straipsnių pakeitimai susiję su baudžiamojo proceso terminų skaičiavimo ir taikymo, proceso dalyvių duomenų, skundų nagrinėjimo tvarkos procesų ir kitais pakeitimais, todėl reikės atlikti Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (toliau – IBPS) programinės įrangos pakeitimus. Informatikos ir ryšių departamentas, kaip IBPS tvarkytojas, kuris gali inicijuoti IBPS eksploatavimui, priežiūrai ir plėtrai skirtų techninių, programinių priemonių įsigijimo procedūras, organizuoja techninių, programinių priemonių įdiegimą ir tobulinimą, pagal kompetenciją atlieka IBPS techninės, programinės įrangos priežiūros darbus, užtikrina nepertraukiamą IBPS funkcionavimą ir IBPS sąveiką su kitomis informacinėmis sistemomis bei registrais, IBPS pakeitimus galėtų realizuoti (įvertinus ir viešųjų pirkimų procedūrų atlikimo terminus) 2026 m. Informatikos ir ryšių departamento preliminariais skaičiavimais, siūlomų baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų įgyvendinimui IBPS reikėtų 470 312 Eur valstybės biudžeto lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados BPK projektas parengtas pagal Darbo grupės veikloje dalyvavusių teismų, prokuratūros, ministerijų, akademinės bendruomenės atstovų siūlymus, pagrįstus ilgalaike ekspertine patirtimi ir praktikoje nustatyta ikiteisminio tyrimo atlikimo problematika. 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymų projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Baudžiamojo proceso kodeksas“, „baudžiamasis procesas“, „ikiteisminis tyrimas“, „teisminis nagrinėjimas“, „apeliacinis procesas“, „kasacinis procesas“, „teismo baudžiamasis įsakymas“. 16.
Nėra.
63, 64, 65, 70, 73, 74, 75, 100, 125, 130, 139, 140, 152, 160¹, 168, 176, 178, 183, 188, 192, 210, 214, 220, 225, 229¹, 233, 237, 240, 246, 263, 265, 269, 271, 273, 277, 290, 291, 293, 299, 302, 304, 313, 318, 319, 323, 324, 336, 362¹, 364, 372, 373, 374², 377, 378, 379, 380, 398, 418, 419, 420, 421, 422, 425, 427, 432, 433, 436, 439, 447 IR 459
2024-09-25 Nr. XIVP-4135 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu keičiamo Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) 8²straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad išimtiniais atvejais proceso veiksmai ikiteisminio tyrimo metu gali būti atliekami naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata ,,išimtiniais atvejais” nėra konkreti, neaišku, kokiais kriterijais remiantis vienas ar kitas atvejis būtų priskirtas prie išimtinių atvejų. Taikant kodeksą, ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama. Siekiant to išvengti, projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 8²straipsnio 1 dalyje reikėtų nustatyti kriterijus, kuriais remiantis proceso veiksmai ikiteisminio tyrimo metu galėtų būti atliekami naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.
Pažymėtina ir tai, kad galiojančio keičiamo kodekso 8²straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių, liudytojų, ekspertų, specialistų, vertėjų ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdžiuose, jei yra tam tinkamos techninės galimybės, gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), kai neįmanoma užtikrinti bylų nagrinėjimo keičiamame kodekse nustatyta įprasta tvarka ir kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu byla bus išnagrinėta greičiau, tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir bus užtikrintos proceso dalyvių teisės. Tačiau teikiamu projektu galiojančiame keičiamame kodekse nustatyto teisinio reguliavimo siūloma atsisakyti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, taip pat tikslintinos ir projekto 40 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 273¹ straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo kodekso 293 straipsnio 8 dalies ir 52 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo kodekso 324 straipsnio 8 dalies nuostatos, kuriose taip pat nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis atitinkami procesiniai veiksmai būtų atliekami naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.
Kita vertus, paminėtina, kad, pavyzdžiui, projekto 23 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 183 straipsnio 5 dalyje, projekto 24 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 188 straipsnio 8 dalyje, projekto 46 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo kodekso 302 straipsnio 4 dalyje išimtiniai atvejai, kuomet galėtų būti naudojamos garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, yra siejami su siekiu užtikrinti, kad būtų laikomasi proceso greitumo ir ekonomiškumo principų, t. y. siekiant tam tikro tikslo, arba su bylos sudėtingumu ar jos didele apimti, t. y. pačios nagrinėjamos bylos ypatumais. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūlytina sistemiškai tikslinti, detalizuojant „išimtinių atvejų“ turinį. 2. Iš projekto 2 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais argumentais remiantis atsisakoma šiuo metu galiojančio keičiamo kodekso 8²straipsnio 4 dalies nuostatų, kuriose nurodoma, kad tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) metu paaiškėjus, kad tam tikro proceso veiksmo atlikimui būtinas tiesioginis dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas tam, kad jie tinkamai pasinaudotų savo procesinėmis teisėmis ar būtų išsamiai ir objektyviai ištirtos bylos aplinkybės, proceso veiksmo atlikimas ar teismo posėdis organizuojami tiesiogiai juose dalyvaujant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pakviestiems asmenims.
Svarstytina, ar minėtos nuostatos, detalizuojančios minėtų subjektų pareigą tam tikrais atvejais ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme naudojamas nuotolinio perdavimo priemones pakeisti tiesioginiu proceso dalyvių dalyvavimu, atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus aiškumo, tikslingumo ir efektyvumo principus. 3. Pagal projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 8²straipsnio 2 siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą teisėjas gali leisti proceso dalyviams ir kitiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas. Manytina, kad teismas ar teisėjas galėtų leisti proceso dalyviams ir kitiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, jeigu yra atitinkamos techninės galimybės, jeigu būtų galima nustatyti tokių asmenų tapatybę ir pan. Be to, svarbu paminėti, kad pagal keičiamo kodekso 203 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą nukentėjusysis ar liudytojas, kuriems taikomas anonimiškumas, apklausiami sudarius akustines ir vizualines kliūtis, trukdančias nustatyti apklausiamo asmens tapatybę.
Projekto nuostatos, taikant įstatymą, galėtų būti aiškinamos taip, kad tokie asmenys, teismui ar teisėjui leidus, taip pat galėtų dalyvauti teismo posėdyje, būtų apklausiami naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar jų apklausai atlikti taip pat būtų sudarytos atitinkamos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, projekte reikėtų nustatyti sąlygas, kurioms esant, teismas arba teisėjas galėtų leisti proceso dalyviams ir kitiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Kaip jau buvo minėta, tokios sąlygos yra nustatytos galiojančio keičiamo kodekso 8² straipsnyje, bet teikiamu projektu jų siūloma atsisakyti. 4. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 8²straipsnio 3 dalies nuostatas reikėtų patikslinti, konkrečiai įvardinant teisės aktą (teisės aktus), kurių nustatyta tvarka būtų nustatoma šioje dalyje nurodytų asmenų tapatybė. Pažymėtina, kad toks teisės aktas yra nurodytas galiojančio keičiamo kodekso 8² straipsnio 5 dalyje, tačiau į teikiamą projektą minėtos dalies nuostatos nėra perkeliamos. 5. Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 30 straipsnyje yra pateiktas sąvokos ,,nutarimas” apibrėžtis. Nutarimas yra suprantamas kaip nusikalstamą veiklą tiriančio ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro motyvuotas sprendimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teikiamo projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 62 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą prokurorui būtų skundžiamas ne ikiteisminio tyrimo pareigūno priimtas nutarimas, bet jo priimtas sprendimas.
Tokia nuostata nedera su keičiamo kodekso 170 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias prokuroras turi teisę panaikinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus nutarimus, o ne sprendimus. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 62 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio nuostatas reikėtų patikslinti, vietoj žodžio ,,sprendimus“ įrašant žodį
„nutarimus“. Atitinkamai tikslintinos ir šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus
argumentus, taip pat į keičiamo kodekso 170 straipsnio 6 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, tikslintinos ir projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 63 straipsnio nuostatos. 6. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytoje pastaboje nurodytus argumentus, reikėtų įvertinti ir kituose projekto straipsniuose, kuriuose žodis „nutarimas“ keičiamas žodžiu „sprendimas“, siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, nes pagal projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso
pareigūnas ar prokuroras savo sprendimą įformina priimamu nutarimu, todėl atitinkamai skundžiamas turėtų būti nutarimas (procesinis dokumentas), o ne nutarime išdėstytas sprendimas. 7. Projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „jei dėl apskundimo pateiktas prašymas susipažinti su bylos medžiaga“, proceso veiksmų ir sprendimų apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo „šio prašymo išnagrinėjimo dienos“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus nuostatos „jei dėl apskundimo pateiktas prašymas“ turinys.
Jei projektu siūloma nustatyti, kad apskundimo terminas skaičiuojamas nuo prašymo susipažinti su bylos medžiaga išnagrinėjimo dienos tuo atveju, kai asmuo, prieš spręsdamas dėl skundo padavimo pirmiausia pateikia prašymą susipažinti su bylos medžiaga, tai taip ir reikėtų nustatyti. Ta pati pastaba taikytina ir dėl projekto 5 straipsniu keičiamo kodekso 63 straipsnio 1 dalies ir projekto 63 straipsniu keičiamo kodekso 64 straipsnio 1 dalies. 8. Svarstytina, ar projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 62 straipsnio 3 dalyje nuostatos ,,per vieną dieną” nereikėtų pakeisti nuostata ,,per vieną darbo dieną”, nes skundą pateikus poilsio dienos išvakarėse, ikiteisminio tyrimo pareigūnas jį su savo paaiškinimais prokurorui privalėtų perduoti nedarbo dienos metu. 9. Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 63 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje siūloma nustatyti, kad ,,proceso dalyvių ir asmenų, manančių, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržytos ar pažeistos įstatymų garantuotos jų teisės, pateiktus motyvuotus prašymus nagrinėja ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras“. Manytina, kad asmenys atitinkamus prašymus teikia tuomet, jeigu mano, kad jų teisės ikiteisminio tyrimo metu buvo nepagrįstai suvaržytos jų teisės. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar prieš žodį „suvaržytos“ nereikėtų įrašyti žodžio „nepagrįstai“. Be to, reikėtų nurodyti, kokiu tikslu teikiami prašymai. 10. Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 63 straipsnio 5 dalies trečiajame sakinyje vietoj skaičiaus ir žodžio
„63 straipsnyje” įrašytini žodžiai “šiame straipsnyje”. Be to, projekto 5
straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 63 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje siūloma nustatyti, kad „šio teisėjo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas“.
Atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 63 straipsnio 5 dalies nuostatose joks teisėjas nėra minimas, todėl nuostata „šis teisėjas“ tikslintina, atsisakant žodelio „šio“. 11. Projekto 6 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo kodekso 64 straipsnio 7 dalyje siūlomi nustatyti skundo palikimo nenagrinėtu pagrindai kelia abejonių. Pažymėtina, kad skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro procesinio veiksmų gali būti išnagrinėti ir priimti sprendimai, tačiau skundas dėl tų pačių procesinių veiksmų gali būti paduotas remiantis kitais argumentais. Kyla abejonių, ar tokiu atveju skundas pagrįstai galėtų būti paliktas nenagrinėtu. Be to, projekto 6 straipsnio 4 dalyje dėstomo keičiamo kodekso 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „skundai, kuriuose nėra nurodomos naujos aplinkybės, gali būti paliekami nenagrinėti”. Manytina, kad nuspręsti, ar skunde yra (nėra) naujų aplinkybių, galima tik įvertinus skundo turinį. Taip pat pastebėtina, kad iš pastarosios nuostatos turinio nėra aišku, ar turimi omenyje skundai, paduoti dėl tų pačių ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų procesinių veiksmų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte siūlomų skundo palikimo nenagrinėtu pagrindų nereikėtų atsisakyti. 12. Galiojančio keičiamo kodekso 100 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami dienomis. Projekto 12 straipsniu keičiamo kodekso 100 straipsnio 1 dalies nuostatas siūloma patikslinti, nustatant, kad baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami kalendorinėmis arba darbo dienomis.
Atkreiptinas dėmesys, kad tiek galiojančio keičiamo kodekso straipsniuose, tiek teikiamame projekte nustatant dienomis skaičiuojamus terminus, nurodoma, kad jie skaičiuojami arba darbo dienomis, arba dienomis, t. y. nėra nurodoma, kad terminas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar projekto 12 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 100 straipsnyje 1 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant, kad jeigu kodekse nėra nurodoma, kad terminas skaičiuojamas darbo dienomis, jis skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis. 13. Projektu 19 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 163¹ straipsnyje siūloma reglamentuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal keičiamo kodekso 163¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis proceso dalyviams gali būti skiriama iki penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) bauda. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie proceso dalyvių veiksmai būtų laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, t. y. projekte nėra atskleidžiamas minėtos sąvokos turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra reglamentuojamas ir civiliniame procese.
Analogiškai kaip ir keičiamame kodekse, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinamas bendras draudimas dalyvaujantiems byloje asmenims piktnaudžiauti jiems suteikiamomis procesinėmis teisėmis, tačiau šio kodekso 95 straipsnyje yra nurodoma, kokie proceso dalyvių veiksmai yra laikomi piktnaudžiavimu – pavyzdžiui, asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina tikslinti projekto nuostatas, atskleidžiant piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį. 14. Pagal projektu 19 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 163¹ straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skiriama kodekso 163 straipsnyje nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo kodekso 163 straipsnyje yra reglamentuojamas prievartos priemonių, taikomų asmenims už teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nurodymų nevykdymą, bet ne baudų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar kartu nereikėtų papildyti ir keičiamo kodekso 163 straipsnio pavadinimo bei turinio, nustatant baudų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 163¹ straipsnio 3 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, ar prokuroro nutarimas ar teisėjo nutartis skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis galėtų būti skundžiama taip pat keičiamo kodekso 163 straipsnyje nustatyta tvarka. Projekto 19 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 163 straipsnio 3 dalį reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti maksimalių ikiteisminio tyrimo atlikimo terminų, nustatant, kad ikiteisminis tyrimas gali būti atliktas per kuo trumpesnius terminus. Projekto 21 straipsniu keičiamo kodekso 176 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, proceso dalyviai turi teisę kreiptis į aukštesnįjį prokurorą su prašymu nustatyti ikiteisminio tyrimo terminus. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo turinio nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų nustatoma, kad ikiteisminis tyrimas vyksta per ilgai. Projektą reikėtų papildyti, nustatant tokius kriterijus. 16. Projekto 22 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 178 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „pakartotiniai prašymai gali būti paliekami nenagrinėti, išskyrus atvejus, kai paaiškėja naujų aplinkybių“. Projekte reikėtų atskleisti sąvokos „pakartotiniai prašymai“ turinį, nes projektu siūlomas teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad tam tikrais atvejais būtų nagrinėjamas pakartotinis prašymas, kuriame nėra nurodoma jokių naujų aplinkybių. 17. Projekto 33 straipsniu keičiamo kodekso 240 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad dėl sudėtingų ir didelės apimties bylų perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas turi nuspręsti per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų tikslinti, toje pačioje straipsnio dalyje naudojant arba teisėjo, arba teismo sąvokas. 18. Projekto 36 straipsniu keičiamo kodekso 265 straipsnyje yra nustatoma, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas nustato kaltinamojo asmenybę, atsisakant šiuo metu pateikto tokio asmenybės nustatymo turinio. Svarstytina, ar toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas ir nekels praktinių taikymo problemų. 19.
straipsnyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl yra atsisakoma keičiamo kodekso 273 straipsnio 2 dalies nuostatų, detalizuojančių sutrumpintą įrodymų tyrimą tuo atveju, kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas. Svarstytina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto nuostatos neturėtų būti atitinkamai pildomos, reglamentuojant sutrumpintų įrodymų tyrimą minėtu atveju. 20. Projekto 52 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 324 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad kolegijos pirmininkas gali nustatyti kalbų trukmę ir įspėti proceso dalyvius, jeigu jų kalbų turinys peržengia byloje paduotų apeliacinių skundų ar bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą kolegijos pirmininkas tuo pačiu metu galėtų nustatyti kalbų trukmę ir įspėti dėl kalbų turinio. Manytina, kad įspėjimas turėtų būti teikiamas prieš nustatant kalbų trukmę, o ne tuo pačiu metu nustatant ir kalbų trukmę. Be to, svarstytina, ar kalbų trukmė neturėtų būti nustatoma tik tuo atveju, jeigu proceso dalyvis neatsižvelgia į įspėjimą (įspėjimus) ir kalbų turinys sistemingai peržengia byloje paduotų apeliacinių skundų ar bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Aukščiau išdėstyta pastaba taikytina ir projekto 59 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso
straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodoma, kad protokole turi būti nurodyta informacija apie tai, kad tuo atveju, jeigu kaltinamasis be svarbios priežasties neatvyks į jo reikalavimu surengtą bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka. Ta pati nuostata įtvirtinta ir projekto 67 straipsniu keičiamo įstatymo kodekso 421 straipsnio 1 dalies 5 punkte.
Atkreiptinas dėmesys, kad toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas derintinas su projekto
jeigu kaltinamasis be svarbios priežasties į šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka surengtą bylos nagrinėjimą neatvyksta, teismas gali bylos nagrinėjimą teisme nutraukti ir baudžiamąjį įsakymą pripažinti įsiteisėjusiu. Taigi minėtame straipsnyje nustatoma teismo teisė, o ne pareiga visais atvejais nutraukti bylos nagrinėjimą teisme, kas sąlygotų baudžiamojo įsakymo pripažinimą įsiteisėjusiu. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. 22. Projekto 66 straipsniu keičiamo kodekso 420 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad teismas negali skirti griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, nei nurodyta prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Projekto 69 straipsniu keičiamo kodekso 425 straipsnio 4 dalyje taip pat siūloma nustatyti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, išskyrus šio Kodekso 420 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Taigi projektu nustatoma, kad teismas negali skirti griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, nei nurodyta prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas neriboja teismo diskrecijos individualizuoti baudžiamąją atsakomybę ir paskirti teisingą bausmę. Konstitucijos
tik teismai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi. Ši konstitucinė nuostata atkartota ir Teismų įstatymo 1 straipsnyje.
Aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies turinį Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdyti teisingumą – teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Teisingumo vykdymas – teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje ir teisėjų statusą; jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos (inter alia Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai). Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (inter alia Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai).
Taigi sistemiškai vertinant aukščiau išdėstytą Konstitucinio Teismo doktriną pažymėtina, kad teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija yra vykdyti teisingumą, o teisingo sprendimo įgyvendinimui teismai turi turėti realią galimybę teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tam, kad asmens teisės būtų ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, kiekvienas teismo baigiamasis aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar projektu siūlomas reguliavimas, tiek kiek juo nustatomas teismo diskrecijos priimti teisingą ir teisiniais motyvais pagrįstą sprendimą ribojimas prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytu laisvės atėmimo bausmės dydžiu, atitinka konstitucinę doktriną. Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu teismas, nesutikdamas su prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytu laisvės atėmimo bausmės dydžiu, neturėtų galimybės tinkamai vykdyti teisingumo. Atsižvelgiant į tai siūlytina atsisakyti projekto 66 straipsniu keičiamo kodekso 420 straipsnio 3 dalies nuostatų. 23.
straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad „jeigu kaltinamasis be svarbios priežasties į šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka surengtą bylos nagrinėjimą neatvyksta, teismas gali bylos nagrinėjimą teisme nutraukti ir baudžiamąjį įsakymą pripažinti įsiteisėjusiu. Toks teismo sprendimas gali būti skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka“. Pastebėtina, kad keičiamo kodekso 422 straipsnio 1 dalyje nėra reglamentuojama „bylos nagrinėjimo tvarka“, todėl projekto nuostata turėtų būti atitinkamai tikslintina. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad keičiamo kodekso X dalyje yra reglamentuojamas žemesniųjų teismų nutarčių, o ne sprendimų apskundimas aukštesniesiems teismams. Be to, nėra aiškus šios normos santykis su projektu keičiamo kodekso 418 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 421 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir to paties keičiamo kodekso 422 straipsnio 2 dalies nuostatomis, vadovaujantis kuriomis „įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas“. 24. Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, siekiant kokybiškesnio ir efektyvesnio teisingumo vykdymo, projektu yra nustatomi ilgesni (ar nauji) kai kurių proceso veiksmų atlikimo ir sprendimų priėmimo terminai. Pavyzdžiui, projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 62 straipsnio 1 dalyje nustatomas naujas dešimties dienų terminas apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir sprendimus, projekto 5 straipsniu keičiamo kodekso 63 straipsnio 1 dalyje nustatomas naujas dešimties dienų terminas apskųsti prokuroro proceso veiksmus ir sprendimus, projekto
trisdešimties dienų apeliacinio skundo padavimo terminas.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo svarstytina, ar neturėtų būti pildomas projekto 77 straipsnis, numatant įstatymo taikymo nuostatas atvejams, kai tam tikri procesiniai veiksmai buvo atlikti ar sprendimai priimti iki įstatymo įsigaliojimo dienos, o jų apskundimas/prašymų padavimas turėtų būti vykdomas po įstatymo įsigaliojimo. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]