Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 12 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Siekiant užtikrinti elektroninių ryšių poreikius,
taip pat kad radijo dažnių (kanalų) iš radijo dažnių juostų, numatytų antžeminėms radijo ryšio sistemoms, kuriomis gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, skyrimas ir naudojimas atitiktų nacionalinio saugumo interesus, nacionalinio saugumo institucijos pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba. “
Pakeisti 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Elektroninių ryšių ištekliai skiriami ir naudojami
šio Įstatymo ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis. Radijo dažniai (kanalai) iš radijo dažnių juostų, numatytų antžeminėms radijo ryšio sistemoms, kuriomis gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, skiriami ir naudojami atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus. “
straipsnis. Specialiosios tam tikrų radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo sąlygos
taikomi:
aukciono būdu ar tiesiogiai prašančiam asmeniui skiriant radijo dažnius (kanalus) iš radijo dažnių juostų, numatytų antžeminėms radijo ryšio sistemoms, kuriomis gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos;
2) naudojant šios dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus). 2.
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse, aukcione ar prašymą skirti radijo dažnius (kanalus) tiesiogiai prašančiam asmeniui, privalo Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti informaciją apie jų elektroninių ryšių veiklai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų radijo dažnių (kanalų) pagrindu vykdyti planuojamos naudoti aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos, kurių sąrašą, įvertinusi aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos keliamą technologinę riziką elektroninių ryšių veiklos vykdymui ir suderinusi su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, gamintojus, tiekėjus ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus. 3. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl asmenų, pateikusių paraiškas dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse, aukcione ar prašymą skirti radijo dažnius (kanalus) tiesiogiai prašančiam asmeniui, taip pat šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 4.
nurodytame konkurse ar aukcione, netenka teisės jame dalyvauti, o prašymą skirti radijo dažnius (kanalus) tiesiogiai pateikusiam asmeniui atsisakoma skirti prašyme nurodytus radijo dažnius (kanalus), jeigu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka priimamas Vyriausybės sprendimas, kad jis ir (ar) jo planuojamos naudoti šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. 5. Asmuo, kuriam buvo suteikta teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus) ir kuris ketina elektroninių ryšių veiklos vykdymui šių radijo dažnių (kanalų) pagrindu naudoti kitų, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, gamintojų ir (ar) tiekėjų šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytą aparatūrą, įrenginius ir
(ar) programinę įrangą ir (ar) pasitelkti kitus, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Ryšių reguliavimo tarnyba privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl šioje dalyje nurodyto asmens planuojamos naudoti aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
Šioje dalyje nurodytas asmuo negali naudoti šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų elektroninių ryšių veiklai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų radijo dažnių (kanalų) pagrindu vykdyti, kol Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas, kad tokios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus. 6. Asmenys, kuriems suteikta teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus) , privalo juos naudoti taip, kad atitiktų nacionalinio saugumo interesus.
Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi informacijos, kad asmenys, kuriems buvo suteikta teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), ir (ar) jų naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai galimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos privalo kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl šių asmenų ir (ar) jų naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo per 1 darbo dieną nuo kreipimosi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dienos informuoti asmenį, kuriam suteikta teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), apie tai, kad jo paties ar jo naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atžvilgiu yra siūloma pradėti atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą. 7.
naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), jeigu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybė priima sprendimą, kad:
1) asmuo, kuriam buvo suteikta teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), neatitinka nacionalinio saugumo interesų; šiame punkte nurodytu atveju teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) sustabdoma, iki per Vyriausybės nustatytą terminą bus pašalintos ar išnyks neatitikties nacionalinio saugumo interesams priežastys;
2) asmens, kuriam buvo suteikta teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai neatitinka nacionalinio saugumo interesų; šiame punkte nurodytu atveju asmuo, kuriam yra sustabdyta teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), privalo ne vėliau kaip per
nurodytą aparatūrą, įrenginius, programinę įrangą ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus. 8.
teisę naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), jeigu:
1) Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybės priimtu sprendimu asmuo, kuriam buvo suteikta teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), yra pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų dėl priežasčių, kurios negali būti pašalintos arba išnykti per Vyriausybės nustatytą terminą;
2) kai teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus) asmeniui buvo sustabdyta pagal šio straipsnio 7 dalies 1 punktą ir per Vyriausybės nustatytą terminą nebuvo pašalintos arba neišnyko neatitikties nacionalinio saugumo interesams priežastys;
3) asmuo, kuriam teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies
straipsnio 7 dalies 2 punktą, nepakeitė aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų per šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytą terminą;
4) Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybė priima sprendimą, kad nacionalinio saugumo interesų neatitinka aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai, dėl kurių Ryšių reguliavimo tarnybai nebuvo pateikta informacija šio straipsnio 5 dalyje numatytu atveju. 9.
apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybei priėmus sprendimą, kad ketinamos naudoti ir (ar) naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, asmenys, kuriems buvo suteikta teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), negali naudoti tokios aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų elektroninių ryšių veiklai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų radijo dažnių (kanalų) pagrindu vykdyti, kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys ar išnyks neatitikties nacionalinio saugumo interesams priežastys ir Vyriausybė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nepriims sprendimo, patvirtinančio atitinkamo gamintojo, teikėjo ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjo atitiktį nacionalinio saugumo interesams. “
Papildyti 71 straipsnio 3 dalį 11 punktu: „
ryšio sistemoms, kuriomis gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, skyrimo ir naudojimo atitikties nacionalinio saugumo interesams užtikrinimo tikslais . “
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba
iki 2021 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. 3.
straipsnio 6 dalyje nustatytas reikalavimas radijo dažnius (kanalus) naudoti taip, kad atitiktų nacionalinio saugumo interesus, ir šio reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos ir asmenims, kuriems teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) yra suteikta iki šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Asmenys, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo viešojo konkurso tvarka, aukciono būdu ar tiesiogiai prašančiam asmeniui skiriant radijo dažnius (kanalus) buvo suteikta teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) iš radijo dažnių juostų, numatytų antžeminėms radijo ryšio sistemoms, kuriomis gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie jų naudojamos šiuo įstatymu pildomoje Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojus, tiekėjus ir priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus. Šie asmenys taip pat privalo Ryšių reguliavimo tarnybai teikti informaciją apie po šio įstatymo įsigaliojimo planuojamos naudoti šiuo įstatymu pildomoje Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojus, tiekėjus ir priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus ir negali tokios aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų naudoti, kol Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas, kad tokios aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus. 5.
darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos privalo kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl asmenų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo viešojo konkurso tvarka, aukciono būdu ar tiesiogiai prašančiam asmeniui skiriant radijo dažnius (kanalus) buvo suteikta teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) iš radijo dažnių juostų, numatytų antžeminėms radijo ryšio sistemoms, kuriomis gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, taip pat jų naudojamos ir (ar) planuojamos naudoti šiuo įstatymu pildomoje Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 6. Asmenys, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo viešojo konkurso tvarka, aukciono būdu ar tiesiogiai prašančiam asmeniui skiriant radijo dažnius (kanalus) buvo suteikta teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) iš radijo dažnių juostų, numatytų antžeminėms radijo ryšio sistemoms, kuriomis gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka priėmus Vyriausybės sprendimą, kad jų iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos naudoti šiuo įstatymu pildomoje Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, privalo ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. pakeisti šią aparatūrą, įrenginius ir (ar) programinę įrangą ir (ar) šios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus.
Šioje dalyje nurodytam asmeniui atsisakius keisti aparatūrą, įrenginius, programinę įrangą ir priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus ar jų nepakeitus per šioje dalyje nurodytą terminą, Ryšių reguliavimo tarnyba panaikina teisę naudoti šioje dalyje nurodytus radijo dažnius (kanalus). 7.
7Tais atvejais, kai Vyriausybė priima sprendimą, kad nacionalinio saugumo interesų neatitinka šiuo įstatymu pildomoje Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai , asmenims, kurie nesilaikė šio straipsnio 4 dalyje nurodytos pareigos ir kurie naudoja gamintojų ir (ar) tiekėjų, kurie neatitinka nacionalinio saugumo interesų, šiuo įstatymu pildomoje Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytą aparatūrą, įrenginius ir (ar) programinę įrangą ir (ar) yra pasitelkę šios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, kurie neatitinka nacionalinio saugumo interesų , Ryšių reguliavimo tarnyba panaikina teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) iš radijo dažnių juostų, numatytų antžeminėms radijo ryšio sistemoms, kuriomis gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, netaikant šio straipsnio 6 dalyje nurodyto aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų pakeitimo termino. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai
Projekto Nr. XIVP-413(2) lyginamasis variantas
51, 57 IR 71
Pakeisti 12 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Siekiant užtikrinti elektroninių ryšių poreikius,
taip pat kad radijo dažnių (kanalų), numatytų elektroninių ryšių tinklams ir (ar) elektroninių ryšių paslaugoms teikti, skyrimas ir naudojimas atitiktų nacionalinio saugumo interesus, nacionalinio saugumo institucijos pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba. “
Pakeisti 50 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Elektroninių ryšių ištekliai skiriami ir naudojami
šio Įstatymo šiame Įstatyme ir Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytų nustatytose elektroninių ryšių išteklių skyrimo ir naudojimo taisyklių taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Radijo dažniai (kanalai), numatyti elektroninių ryšių tinklams ir (ar) elektroninių ryšių paslaugoms teikti, skiriami ir naudojami atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus. “
1Pakeisti 51 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Sprendimas skirti elektroninių ryšių išteklius
turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui ir paskelbtas kaip įmanoma greičiau po to, kai Ryšių reguliavimo tarnyba gauna išsamų, nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą (visą informaciją ir dokumentus) ,
tarptautinėse sutartyse ir (arba) susitarimuose nustatytų terminų. Šioje dalyje nurodytų terminų skaičiavimas yra sustabdomas, kol yra atliekamos šio Įstatymo 571 straipsnyje numatytos procedūros. “
ir ją išdėstyti taip: „11.
Jei gu Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia, kad telefono ryšio numerių naudojimo teisė turi būti suteikta konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje nurodytas maksimalus
i . Jei gu Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia skirti radijo dažnius (kanalus) konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje nurodytas maksimalus 42 dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrintos sąžiningos, pagrįstos, atviros ir skaidrios visoms suinteresuotoms šalims procedūros, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau nei kaip8 mėnesiai mėnesiams . Šis terminas taikomas nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (ar) susitarimuose nustatytų terminų. Šioje dalyje nurodytų terminų skaičiavimas yra sustabdomas, kol yra atliekamos šio įstatymo 571 straipsnyje numatytos procedūros. “
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
išteklius perleidimas Asmuo turi teisę kitam asmeniui Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis perleisti, įskaitant laikiną teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimą, teisę naudoti jam skirtus elektroninių ryšių išteklius, išskyrus teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), kurių paskirtis – radijo ir (arba) televizijos programų transliavimas (retransliavimas) , ir atvejus, kai elektroninių ryšių ištekliai skiriami atliekant šio Įstatymo 571 straipsnyje numatytas procedūras .“
straipsnis. Specialiosios radijo dažnių (kanalų), numatytų elektroninių ryšių tinklams ir
(ar) elektroninių ryšių paslaugoms teikti, skyrimo ir naudojimo sąlygos 1.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai yra taikomi:
aukciono būdu ar tiesiogiai radijo dažnių (kanalų) prašančiam asmeniui skiriant radijo dažnius (kanalus), numatytus elektroninių ryšių tinklams ir (ar) elektroninių ryšių paslaugoms teikti (toliau šiame straipsnyje – tam tikri radijo dažniai (kanalai);
2) naudojant tam tikrus radijo dažnius (kanalus). 2. Asmenys, teikiantys paraiškas dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse, aukcione ar tiesiogiai prašantys skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), privalo Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti informaciją apie savo elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudojant tam tikrus radijo dažnius (kanalus) planuojamos naudoti aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojus, tiekėjus ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus. Elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos, apie kurios gamintojus, tiekėjus ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus privaloma pateikti informaciją Ryšių reguliavimo tarnybai, sąrašą, įvertinęs elektroninių ryšių tinkluose naudojamos ir (ar) elektroninių ryšių paslaugoms skirtos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos keliamą saugumo riziką ir suderinęs su Ryšių reguliavimo tarnyba, nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras. 3.
užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl asmenų, pateikusių paraiškas dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse, aukcione ar tiesiogiai prašančių skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), taip pat šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 4. Asmuo, pateikęs paraišką dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse ar aukcione, netenka teisės jame dalyvauti, o tiesiogiai prašančiam skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) asmeniui atsisakoma skirti jo prašyme nurodytus radijo dažnius (kanalus), jeigu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka priimamas Vyriausybės sprendimas, kad jis ir (ar) jo planuojamos naudoti šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. 5. Asmuo, kuriam buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) ir kuris ketina naudodamasis šiais radijo dažniais (kanalais) elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudoti kitų, negu buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, gamintojų ir (ar) tiekėjų šio straipsnio
įrangą ir (ar) pasitelkti kitus, negu buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai.
Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Ryšių reguliavimo tarnyba privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl šioje dalyje nurodyto asmens planuojamos naudoti šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytas asmuo negali naudoti šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudodamas jam skirtus tam tikrus radijo dažnius (kanalus), kol Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nėra laikoma, kad tokios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus. 6.
suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) ir (ar) jų naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai privalo atitikti nacionalinio saugumo interesus. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi informacijos, kad asmenys, kuriems buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), ir (ar) jų naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai galimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos privalo kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl šių asmenų ir (ar) jų naudojamos šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo per vieną darbo dieną nuo kreipimosi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dienos informuoti asmenį, kuriam suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), apie tai, kad dėl jo ar jo naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros yra kreiptasi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją. 7.
ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos, pagrindžiančios šioje dalyje numatytų aplinkybių atsiradimą, gavimo dienos sustabdo asmeniui suteiktą teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), jeigu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybė priima sprendimą, kad:
1) asmuo, kuriam buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), neatitinka nacionalinio saugumo interesų; šiame punkte nurodytu atveju teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) sustabdoma iki tol, kol per Vyriausybės nustatytą terminą bus pašalintos ar išnyks neatitikties nacionalinio saugumo interesams priežastys;
2) asmens, kuriam buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai neatitinka nacionalinio saugumo interesų; tokiu atveju asmuo, kuriam teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) yra sustabdyta, privalo ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo Vyriausybės sprendimo priėmimo dienos pakeisti šiame punkte nurodytą aparatūrą, įrenginius, programinę įrangą ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus. 8.
ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos, pagrindžiančios šioje dalyje numatytų aplinkybių atsiradimą, gavimo dienos panaikina asmeniui suteiktą teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), jeigu:
1) Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybės priimtu sprendimu asmuo, kuriam buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), yra pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų dėl priežasčių, kurios negali būti pašalintos arba išnykti per Vyriausybės nustatytą terminą;
2) teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) asmeniui buvo sustabdyta pagal šio straipsnio 7 dalies 1 punktą ir per Vyriausybės nustatytą terminą nebuvo pašalintos arba neišnyko neatitikties nacionalinio saugumo interesams priežastys;
3) asmuo, kuriam teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) buvo sustabdyta pagal šio straipsnio 7 dalies 2 punktą, nepakeitė aparatūros, įrenginių, programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų per šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytą terminą;
4) Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybė priima sprendimą, kad nacionalinio saugumo interesų neatitinka aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai, dėl kurių Ryšių reguliavimo tarnybai nebuvo pateikta informacija šio straipsnio
ir kurių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra buvo pradėta šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka . “
Papildyti 71 straipsnio 3 dalį 11 punktu: „
ryšių paslaugoms teikti skyrimo ir naudojimo atitikties nacionalinio saugumo interesams užtikrinimo tikslais . “
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras iki 2021 m. birželio 30 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. 3. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 6 dalyje nustatytas reikalavimas atitikti nacionalinio saugumo interesus ir šio reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos ir asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo suteikta teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) numatytus elektroninių ryšių tinklams ir (ar) elektroninių ryšių paslaugoms teikti (toliau – tam tikri radijo dažniai (kanalai) , ir Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojams, tiekėjams ir (ar) jų priežiūros ir
(ar) palaikymo paslaugų teikėjams, kurių gaminamą, tiekiamą, prižiūrimą ir (ar) palaikomą aparatūrą, įrenginius ir (ar) programinę įrangą šioje dalyje nurodyti asmenys pradėjo naudoti savo elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudodamiesi jiems skirtais tam tikrais radijo dažniais (kanalais) iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos . 4. Asmenys, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie jų naudojamos Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojus, tiekėjus ir jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus.
Šie asmenys taip pat privalo Ryšių reguliavimo tarnybai teikti informaciją apie įsigaliojus šiam įstatymui planuojamos naudoti Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojus, tiekėjus ir jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus ir negali tokios aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų naudoti, kol Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nėra laikoma, kad tokios aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus. 5. Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos privalo kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl asmenų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), taip pat jų naudojamos ir
(ar) planuojamos naudoti Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio
įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 6.
buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka priėmus Vyriausybės sprendimą, kad jų iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos naudoti Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, privalo ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. pakeisti šią aparatūrą, įrenginius ir (ar) programinę įrangą ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus. Šioje dalyje nurodytam asmeniui nepakeitus šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų per šioje dalyje nurodytą terminą, Ryšių reguliavimo tarnyba panaikina jam iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos suteiktą teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus). 7.
Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, Ryšių reguliavimo tarnyba panaikina asmenims, kurie nesilaikė šio straipsnio 4 dalyje nurodytos pareigos ir naudoja gamintojų ir (ar) tiekėjų, kurie neatitinka nacionalinio saugumo interesų, Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytą aparatūrą, įrenginius ir (ar) programinę įrangą ir (ar) yra pasitelkę šios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos priežiūros ir
(ar) palaikymo paslaugų teikėjus, kurie neatitinka nacionalinio saugumo interesų ir kurių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra buvo pradėta Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio
nustatyta tvarka , suteiktą teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) netaikydama šio straipsnio 6 dalyje nurodyto aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir
(ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų pakeitimo termino. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
DĖL
2021-04-16 Nr. XIVP-413 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
radijo dažnių
(kanalų) iš radijo dažnių juostų, numatytų antžeminėms radijo ryšio sistemoms, kuriomis gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, skyrimo ir naudojimo sąlygas. Pažymime, kad keičiamame įstatyme nėra apibrėžtos nei „radijo ryšio sistemų“, nei „plačiajuosčio ryšio paslaugos“ sąvokos. Bet įstatyme apibrėžtos, pavyzdžiui, „radijo ryšio stoties“, „ryšių radijo kanalų sistemos“ bei „sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugos“ sąvokos. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomos įstatyminės sąvokos nėra visuotinai vartojamos ir todėl gali būti suprantamos nevienodai, bei į tai, kad įstatyminių nuostatų turinys neturėtų būti apibrėžiamas poįstatyminiuose teisės aktuose, siūlytina keičiamame įstatyme apibrėžti „radijo ryšio sistemų“ ir „plačiajuosčio ryšio paslaugos“ sąvokas. 2. Siekiant teisinio aiškumo bei siekiant išvengti dažnai pasikartojančios dispozicinės nuorodos į keičiamo įstatymo 571 straipsnio 1 dalies 1 punktą, siūlome projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 571 straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžių „radijo dažnius (kanalus) iš radijo dažnių juostų, numatytų antžeminėms radijo ryšio sistemoms, kuriomis gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos“ įvesti santrumpą (toliau šiame straipsnyje - plačiajuosčio ryšio radijo dažniai (kanalai)) . Atitinkamai visose kitose šio straipsnio nuostatose vietoj formuluotės „šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti radijo dažnių (kanalai)“ vartotina įvesta santrumpa – „plačiajuosčio ryšio radijo dažniai (kanalai)“. 3.
571 straipsnio 2 dalyje ir kitose nuostatose vietoj formuluotės „asmenys, teikiantys paraiškas dalyvauti <...> ar prašymą skirti...“ vartotina formuluotė „asmenys, teikiantys paraiškas dalyvauti <...> ar prašymus skirti...“, t.y. visur vartotina daugiskaitinė forma. 4. Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo571 straipsnio 2 dalyje ir kitur projekto tekste yra naudojama sąvoka „priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugos“. Atkreipiame dėmesį, jog su šios sąvokos turiniu yra siejamos konkrečios ūkio subjektų pareigos bei tam tikros jų ūkinės veiklos vykdymo valstybinės priežiūros sąlygos, todėl manytina, kad, siekiant teisinio apibrėžtumo bei įstatymo taikymo apimties aiškumo, šios sąvokos turinys turėtų būti aiškiai apibrėžtas keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Tai leistų išvengti galimos situacijos, kada suinteresuotiems ūkio subjektams kitaip įvardinus minėtas aparatūros, įrenginių ar programinės įrangos priežiūros paslaugas (panaudojus kitokią paslaugų esmę apibūdinančią formuluotę), kiltų abejonės ir ginčai dėl tokių paslaugų pobūdžio ir būtinumo šių paslaugų teikėjams atitikti įstatyminius nacionalinio saugumo interesus atitinkančius reikalavimus. 5. Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo571 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kai po atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros a smuo , pateikęs paraišką dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse ar aukcione, netenka teisės jame dalyvauti , o prašymą skirti radijo dažnius (kanalus) tiesiogiai pateikusiam asmeniui atsisakoma skirti prašyme nurodytus radijo dažnius (kanalus) . Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 51 straipsnio nuostatas, šiuo metu yra nustatyti konkretūs terminai Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimams priimti, tačiau tarp pagrindų, kurie galėtų įtakoti tokių terminų prailginimą, nepatenka galima atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra.
Atsižvelgiant į tai, jog siūlomos projekto nuostatos neabejotinai gali turėti įtakos administracinės plačiajuosčio radijo ryšio dažnių (kanalų) skyrimo procedūros trukmei, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 51 straipsnio nuostatos neturėtų būti atitinkamai patikslintos, derinant jas su siūlomu reguliavimu dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros terminais. 6. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pastabą, taip pat svarstytina, ar su siūlomu reguliavimu neturėtų būti derinamos ir kitos bendrosios keičiamo įstatymo nuostatos, susijusios su radijo dažnių (kanalų) skyrimu bei naudojimu. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad ūkio subjektui, kuriam plačiajuosčio ryšio radijo dažniais (kanalai) būtų paskirti pildomo įstatymo 571 straipsnio nustatyta tvarka, negalėtų būti taikomas įstatymo 57 straipsnis, numatantis, kad asmuo turi teisę kitam asmeniui (net ir nepraėjusiam atitikties nacionalinio saugumo patikros procedūros) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis perleisti teisę naudoti jam skirtus elektroninių ryšių išteklius, išskyrus teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), kurių paskirtis – radijo ir (arba) televizijos programų transliavimas (retransliavimas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reiktų sistemiškai įvertinti visas įstatyme nustatytas bendrąsias radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo sąlygas, ir jeigu reikia, arba patikslinti jas, derinant su siūlomu reguliavimu, arba pildomame 571 straipsnyje numatyti tam tikrų įstatymo nuostatų netaikymą s pecialiųjų tam tikrų radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo sąlygų atžvilgiu. 7.
571 straipsnio 5 dalies nuostata, numatanti, kad asmuo negali naudoti šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų elektroninių ryšių veiklai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų radijo dažnių (kanalų) pagrindu vykdyti, kol Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas, kad tokios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus, derintina su Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad jeigu p er šiame straipsnyje nurodytus terminus Komisija nepriima išvados, tai laikoma galutiniu sprendimu dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams bei
nurodytus terminus Vyriausybė nepriima sprendimo dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, laikoma, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus . Kitaip sakant, ne visada turi būti priimamas tam tikras administracinis sprendimas, kuris įrodo subjekto atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Tam tikrais atvejais ir jokio sprendimo nepriėmimas yra pakankamas pagrindas laikyti subjektą atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus. 8.
teisinio aiškumo, p rojekto 3 straipsniu pildomo įstatymo57
nurodytos aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) jų priežiūros ir
(ar) palaikymo paslaugų elektroninių ryšių veiklai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų radijo dažnių (kanalų) pagrindu vykdyti, kol Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas, kad tokios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus, pažeidimo teisines pasekmes, t.y. nėra aišku, ar asmeniui teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) būtų sustabdyta (atitinkamai turėtų būti papildyta šio straipsnio 7 dalis), panaikinta ((atitinkamai turėtų būti papildyta šio straipsnio 8 dalis) ar, vis dėlto, būtų priimamas kažkoks kitoks administracinis sprendimas. 9. Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo571 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje reglamentuojama asmenų, kuriems suteikta teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus) , pareigą juos naudoti taip, kad atitiktų nacionalinio saugumo interesus. Tačiau vėliau nuostatoje kalbama apie šių asmenų ir jų naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) priežiūros ir
(ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Šiame kontekste pastebėtina, kad pačių radijo dažnių (kanalų) naudojimo atitikimas nacionalinio saugumo interesams ir asmenų, kurie susiję su šių dažnių naudojimu, atitikimas nacionalinio saugumo interesams, yra du skirtingi dalykai.
Atsižvelgiant į tai, šios dalies nuostatas reiktų suderinti tarpusavyje, įtvirtinant arba radijo dažnių (kanalų) naudojimo atitikimą nacionalinio saugumo interesams arba, vis dėlto, apie asmenų atitiktį nacionalinio saugumo interesams (pastarasis variantas, mūsų nuomone, atsižvelgiant į siūlomo reguliavimo visumą, būtų logiškas). 10. Nėra aišku, kokiu atveju galėtų būti taikoma p rojekto 3 straipsniu pildomo įstatymo57
naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), jeigu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybė priima sprendimą, kad asmens, kuriam buvo suteikta teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Pažymėtina, kad sunku preziumuoti tokią situaciją, kad asmens naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir
(ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nes:
radijo dažniai (kanalai) apskritai galės būti suteikiami tik tuo atveju, jeigu jo naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai atitinka nacionalinio saugumo interesus, t.y. jau praeis patikros procedūrą (571 straipsnio 2 dalis);
ketina elektroninių ryšių veiklos vykdymui radijo dažnių (kanalų) pagrindu naudoti kitų, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, gamintojų ir (ar) tiekėjų šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytą aparatūrą, įrenginius ir
(ar) programinę įrangą ir (ar) pasitelkti kitus, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai , o kol nebus priimtas atitinkamas sprendimas, jis tokios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos naudoti negalės (571 straipsnio 5 dalis);
kuris, vis dėlto, nepranešęs Ryšių reguliavimo tarnybai, pradės naudoti kitų, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, gamintojų ir (ar) tiekėjų šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytą aparatūrą, įrenginius ir (ar) programinę įrangą ir (ar) pasitelkia kitus, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, teisė naudoti plačiajuosčio radijo ryšio dažnius (kanalus) apskritai bus panaikinta (571 straipsnio 8 dalies 4 punktas).
Pažymėtina, kad sunku preziumuoti tokią situaciją, kad asmens naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir
(ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nes:
radijo dažniai (kanalai) apskritai galės būti suteikiami tik tuo atveju, jeigu jo naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai atitinka nacionalinio saugumo interesus, t.y. jau praeis patikros procedūrą (571 straipsnio 2 dalis);
ketina elektroninių ryšių veiklos vykdymui radijo dažnių (kanalų) pagrindu naudoti kitų, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, gamintojų ir (ar) tiekėjų šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytą aparatūrą, įrenginius ir
(ar) programinę įrangą ir (ar) pasitelkti kitus, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai , o kol nebus priimtas atitinkamas sprendimas, jis tokios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos naudoti negalės (571 straipsnio 5 dalis);
kuris, vis dėlto, nepranešęs Ryšių reguliavimo tarnybai, pradės naudoti kitų, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, gamintojų ir (ar) tiekėjų šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytą aparatūrą, įrenginius ir (ar) programinę įrangą ir (ar) pasitelkia kitus, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, teisė naudoti plačiajuosčio radijo ryšio dažnius (kanalus) apskritai bus panaikinta (571 straipsnio 8 dalies 4 punktas). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta bei sistemiškai vertinant siūlomo reguliavimo nuostatas, sunku suponuoti tokią faktinę situaciją, kuriai esant galėtų būtų pritaikyta aukščiau minėta įstatymo57
dažniais (kanalais) sustabdymas dėl naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų neatitikimo nacionalinio saugumo interesams.
571 straipsnio 7 ir 8 dalyse turėtų būti nurodytas terminas, per kurį nuo šiose dalyse numatytų faktų paaiškėjimo Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų priimti sprendimus sustabdyti arba panaikinti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus). 12. Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo57
8 dalies 2 punkte brauktinas žodis „kai“. 13. Derinant projekto terminiją tarpusavyje, projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo571 straipsnio 8 dalies 3 punkte po žodžių „programinės įrangos“ įrašytini žodžiai
„gamintojų, tiekėjų“. 14. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu
pildomo įstatymo571 straipsnio 8 dalies 4 punkte po žodžių „ šio straipsnio 5 dalyje numatytu atveju“ siūlome įrašyti žodžius „ir kurių atžvilgiu atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra buvo pradėta šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka“. 15.
straipsniu pildomo įstatymo571 straipsnio 9 dalis brauktina kaip perteklinė, nes nuostatos, numatančios, kad Vyriausybei priėmus sprendimą, kad ketinamos naudoti ir (ar) naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, asmenys, kuriems buvo suteikta teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), negali naudoti tokios aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų elektroninių ryšių veiklai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų radijo dažnių (kanalų) pagrindu vykdyti, kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys ar išnyks neatitikties nacionalinio saugumo interesams priežastys asmuo, jau numatyta šio straipsnio 7 straipsnio 2 punkte ir 8 straipsnio 3 punktuose, kuriuose nustatyta, kad tokiu atveju teisė naudotis radijo dažniais (kanalais) sustabdom ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui, o per tą laiką nepakeitus aparatūros, įrenginių, programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų, teisė naudotis radijo dažniais (kanalais) apskritai panaikinama. 16.
16Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą,
projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo571 straipsnio 9 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „ ir Vyriausybė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nepriims sprendimo, patvirtinančio atitinkamo gamintojo, teikėjo ir
(ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjo atitiktį nacionalinio saugumo interesams“, nes prieš tai nurodyta kita būtina sąlyga - kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys ar išnyks neatitikties nacionalinio saugumo interesams priežastys, yra platesnė ir apima savyje ir šį numatytą Vyriausybės sprendimą. Be to, primename, kad tam tikrais atvejais ir jokio Vyriausybės sprendimo nepriėmimas yra laikomas pakankamu pagrindu laikyti asmenį atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, todėl siūloma išbraukti nuostata yra ir šiek tiek klaidinanti. 17. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „tarnyba“ įrašytini žodžiai „tarnybos direktorius“. 18. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje brauktini žodžiai „ šiuo įstatymu pildomoje“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos šio straipsnio nuostatos. 19. Projekto 5 straipsnio 3 dalis tikslintina, atsižvelgiant į šios išvados 9 pastabą, t.y. projekte nėra numatytos paties radijo dažnių (kanalų) naudojimo atitikimo nacionalinio saugumo interesams sąlygos, o tik asmenų, kurie susiję su šių dažnių naudojimu ar atitinkamos aparatūros, įrenginių, programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ar palaikymo paslaugų atitikties nacionalinio saugumo interesams kriterijai. 20.
antrasis sakinys, nes po šio įstatymo įsigaliojimo planuojamos naudoti Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų patikra nacionalinio saugumo interesams jau bus vykdoma bendrąja Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. projekto 5 straipsnio nuostatos skirtos būtent iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos naudoti ir dabar naudojamos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų patikrai. Be to, šios dalies antrasis sakinys turėtų būti tikslintinas, atsižvelgiant į ankščiau išvadoje pateiktą pastabą, kad tam tikrais atvejais ir jokio Vyriausybės ar Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo nepriėmimas yra laikomas pakankamu pagrindu laikyti asmenį atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus. 21. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pastabą, projekto 5 straipsnio
ir (ar) planuojamos naudoti“. 22. Svarstytinas projekto 5 straipsnio 6 dalyje numatytos sąlygos „ asmeniui atsisakius iki 2025 m. gruodžio 31 d. pakeisti aparatūrą, įrenginius, programinę įrangą ir priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus“ realus pritaikymas ir įgyvendinimas. Svarstytina, ar logikos prasme ūkio subjektui yra naudinga iš karto pareikšti atsisakymą keisti atitinkamą įrangą, jeigu jie ir nieko nekeisdami galės vykdyti veiklą be jokių ribojimų net iki 2025 m. gruodžio 31 d. Be to, neaišku, kaip turėtų būti išreikštas toks ūkio subjekto „atsisakymas“. 23.
taikoma būtent tuo atveju, kai asmenys, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti radijo dažniai (kanalai), nesilaiko šio straipsnio 4 dalyje nurodytos pareigos pateikti reikalingą informaciją, o Ryšių reguliavimo tarnyba savo iniciatyva atliko iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos naudoti Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio
numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų patikrą nacionalinio saugumo interesams. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvinas.musinskis@lrs. lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
DĖL
2021-05-19 Nr. XIVP-413(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Siekiant teisinio aiškumo, p rojekto 5 straipsniu pildomo įstatymo57
nurodytos aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) jų priežiūros ir
(ar) palaikymo paslaugų elektroninių ryšių veiklai tam tikrų radijo dažnių
(kanalų) pagrindu vykdyti, kol Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nėra laikoma, kad tokios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus, pažeidimo teisines pasekmes, t.y. nėra aišku, kokia atsakomybė asmeniui būtų taikoma ar koks administracinis sprendimas jo atžvilgiu būtų priimamas, jei asmuo naudotų šioje dalyje nurodytą aparatūrą, įrenginius, programinę įrangą jos gamintojų, tiekėjų ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų patikros Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka laikotarpiu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvinas.musinskis@lrs. lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2021-04-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Dainius Kreivys, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Agnija Tumkevič, Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys:
Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius, Krašto apsaugos ministro patarėjas Aurelijus Motiejūnas, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Teisės skyriaus vedėjas Tomas Vainius, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Feliksas Dobrovolskis RRT direktoriaus pavaduotoja Lina Rainienė, l. e. RRT direktoriaus pavaduotojo pareigas Augutis Čėsna, Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Eglė Radišauskienė, UAB
"Rex consultorum" atstovas Gintaras Kalinauskas, „Bitė Lietuva“
reguliavimo reikalų vadovas Vitalijus Kirvaitis, Lobistų kontoros „Vento Nuovo“ atstovas Šarūnas Frolenko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projektu siūlomame reguliavime siekiama nustatyti specialias radijo dažnių (kanalų) iš radijo dažnių juostų, numatytų antžeminėms radijo ryšio sistemoms, kuriomis gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, skyrimo ir naudojimo sąlygas. Pažymime, kad keičiamame įstatyme nėra apibrėžtos nei „radijo ryšio sistemų“, nei „plačiajuosčio ryšio paslaugos“ sąvokos. Bet įstatyme apibrėžtos, pavyzdžiui, „radijo ryšio stoties“, „ryšių radijo kanalų sistemos“ bei „sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugos“ sąvokos. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomos įstatyminės sąvokos nėra visuotinai vartojamos ir todėl gali būti suprantamos nevienodai, bei į tai, kad įstatyminių nuostatų turinys neturėtų būti apibrėžiamas poįstatyminiuose teisės aktuose, siūlytina keičiamame įstatyme apibrėžti „radijo ryšio sistemų“ ir „plačiajuosčio ryšio paslaugos“ sąvokas. Pritarti iš dalies Siūloma pakeisti sąvokas į šiuo metu Elektroninių ryšių įstatyme jau naudojamas, taip išvengiant naujų sąvokų įtraukimo į įstatymą:
sistemos“ sąvoką siūloma keisti į „ elektroninių ryšių tinklai “;
paslaugos“ į „ viešosios elektroninių ryšių paslaugos “. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-163 57¹1 Siekiant teisinio aiškumo bei siekiant išvengti dažnai pasikartojančios dispozicinės nuorodos į keičiamo įstatymo 57¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą, siūlome projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 57¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžių
„radijo dažnius (kanalus) iš radijo dažnių juostų, numatytų antžeminėms
radijo ryšio sistemoms, kuriomis gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos“ įvesti santrumpą (toliau šiame straipsnyje - plačiajuosčio ryšio radijo dažniai (kanalai)).
Atitinkamai visose kitose šio straipsnio nuostatose vietoj formuluotės „šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti radijo dažnių (kanalai)“ vartotina įvesta santrumpa – „plačiajuosčio ryšio radijo dažniai (kanalai)“. Pritarti Tikslinamojo pobūdžio pastaba
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-163 51¹2 Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 57¹ straipsnio 2 dalyje ir kitose nuostatose vietoj formuluotės „asmenys, teikiantys paraiškas dalyvauti <...> ar prašymą skirti...“ vartotina formuluotė „asmenys, teikiantys paraiškas dalyvauti <...> ar prašymus skirti...“, t.y. visur vartotina daugiskaitinė forma. Pritarti
pobūdžio pastaba
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-163 51¹2 Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 57¹ straipsnio 2 dalyje ir kitur projekto tekste yra naudojama sąvoka „priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugos“. Atkreipiame dėmesį, jog su šios sąvokos turiniu yra siejamos konkrečios ūkio subjektų pareigos bei tam tikros jų ūkinės veiklos vykdymo valstybinės priežiūros sąlygos, todėl manytina, kad, siekiant teisinio apibrėžtumo bei įstatymo taikymo apimties aiškumo, šios sąvokos turinys turėtų būti aiškiai apibrėžtas keičiamo įstatymo 2 straipsnyje.
Tai leistų išvengti galimos situacijos, kada suinteresuotiems ūkio subjektams kitaip įvardinus minėtas aparatūros, įrenginių ar programinės įrangos priežiūros paslaugas (panaudojus kitokią paslaugų esmę apibūdinančią formuluotę), kiltų abejonės ir ginčai dėl tokių paslaugų pobūdžio ir būtinumo šių paslaugų teikėjams atitikti įstatyminius nacionalinio saugumo interesus atitinkančius reikalavimus. Nepritarti Sąvokos
„priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugos“ apibrėžimas yra netikslingas, nes
praktikoje tai yra aiški formuluotė, kurios turinys ir esmė yra savaime suprantamas. „ Priežiūros ir (ar) palaikymo paslauga “ suprantama kaip operatoriaus ir fizinio asmens ar juridinio asmens sudaryta sutartis, kurios dalykas yra darbai, tiekiamos prekės ar paslaugos susijusios su elektroninių ryšių veikla. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-163 57¹4 Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 57¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kai po atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros asmuo, pateikęs paraišką dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse ar aukcione, netenka teisės jame dalyvauti, o prašymą skirti radijo dažnius (kanalus) tiesiogiai pateikusiam asmeniui atsisakoma skirti prašyme nurodytus radijo dažnius (kanalus). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 51 straipsnio nuostatas, šiuo metu yra nustatyti konkretūs terminai Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimams priimti, tačiau tarp pagrindų, kurie galėtų įtakoti tokių terminų prailginimą, nepatenka galima atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra.
Atsižvelgiant į tai, jog siūlomos projekto nuostatos neabejotinai gali turėti įtakos administracinės plačiajuosčio radijo ryšio dažnių (kanalų) skyrimo procedūros trukmei, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 51 straipsnio nuostatos neturėtų būti atitinkamai patikslintos, derinant jas su siūlomu reguliavimu dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros terminais. Pritarti Siūloma formuluotė: „10. Sprendimas skirti elektroninių ryšių išteklius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui ir paskelbtas kaip įmanoma greičiau po to, kai Ryšių reguliavimo tarnyba gauna išsamų, nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą (visą informaciją ir dokumentus) – per 21 dieną telefono ryšio numerių skyrimo atveju ir per 42 dienas radijo dažnių (kanalų) skyrimo atveju. Šioje dalyje nurodyti terminai taikomi nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (arba) susitarimuose nustatytų terminų. Šioje dalyje nurodytų terminų skaičiavimas yra sustabdomas, kol yra atliekamos šio įstatymo 571 straipsnyje numatytos procedūros. “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-16 Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pastabą, taip pat svarstytina, ar su siūlomu reguliavimu neturėtų būti derinamos ir kitos bendrosios keičiamo įstatymo nuostatos, susijusios su radijo dažnių (kanalų) skyrimu bei naudojimu.
Pavyzdžiui, akivaizdu, kad ūkio subjektui, kuriam plačiajuosčio ryšio radijo dažniais (kanalai) būtų paskirti pildomo įstatymo 571 straipsnio nustatyta tvarka, negalėtų būti taikomas įstatymo 57 straipsnis, numatantis, kad asmuo turi teisę kitam asmeniui (net ir nepraėjusiam atitikties nacionalinio saugumo patikros procedūros) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis perleisti teisę naudoti jam skirtus elektroninių ryšių išteklius, išskyrus teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), kurių paskirtis – radijo ir
(arba) televizijos programų transliavimas (retransliavimas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reiktų sistemiškai įvertinti visas įstatyme nustatytas bendrąsias radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo sąlygas, ir jeigu reikia, arba patikslinti jas, derinant su siūlomu reguliavimu, arba pildomame571 straipsnyje numatyti tam tikrų įstatymo nuostatų netaikymą specialiųjų tam tikrų radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo sąlygų atžvilgiu. Pritarti Siūloma formuluotė:
„57 straipsnis. Teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimas
Asmuo turi teisę kitam asmeniui Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis perleisti, įskaitant laikiną teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimą, teisę naudoti jam skirtus elektroninių ryšių išteklius, išskyrus teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), kurių paskirtis – radijo ir (arba) televizijos programų transliavimas (retransliavimas), ir atvejus, kai elektroninių ryšių ištekliai skiriami atliekant šio įstatymo571 straipsnyje numatytą procedūrą .“ 7.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-163 57¹5 Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 57¹ straipsnio 5 dalies nuostata, numatanti, kad asmuo negali naudoti šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų elektroninių ryšių veiklai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų radijo dažnių (kanalų) pagrindu vykdyti, kol Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas, kad tokios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus, derintina su Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad jeigu per šiame straipsnyje nurodytus terminus Komisija nepriima išvados, tai laikoma galutiniu sprendimu dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams bei 12 straipsnio 17 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad jeigu per šioje dalyje nurodytus terminus Vyriausybė nepriima sprendimo dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, laikoma, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus. Kitaip sakant, ne visada turi būti priimamas tam tikras administracinis sprendimas, kuris įrodo subjekto atitiktį nacionalinio saugumo interesams.
Tam tikrais atvejais ir jokio sprendimo nepriėmimas yra pakankamas pagrindas laikyti subjektą atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus. Pritarti Siūloma formuluotė: „Šioje dalyje nurodytas asmuo negali naudoti šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) jų priežiūros ir
(ar) palaikymo paslaugų elektroninių ryšių veiklai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų radijo dažnių (kanalų) pagrindu vykdyti, kol Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nėra laikoma priimtas sprendimas , kad tokios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-163 57¹5 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 57¹ straipsnio 5 dalyje siūlome nustatyti draudimo asmeniui naudoti šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų elektroninių ryšių veiklai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų radijo dažnių (kanalų) pagrindu vykdyti, kol Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas, kad tokios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus, pažeidimo teisines pasekmes, t.y. nėra aišku, ar asmeniui teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) būtų sustabdyta (atitinkamai turėtų būti papildyta šio straipsnio 7 dalis), panaikinta ((atitinkamai turėtų būti papildyta šio straipsnio 8 dalis) ar, vis dėlto, būtų priimamas kažkoks kitoks administracinis sprendimas.
57
kalbama apie atvejus, kai norima naudoti įranga, kuri nebuvo patikrinta, ir draudžiama ją naudoti tol, kol ji nėra pripažinta saugia. Su pačia teise naudoti dažnius tai niekaip nesusiję tol, kol laikomasi 5 dalies reikalavimų. Jeigu šie reikalavimai būtų pažeisti, būtų galima taikyti57
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-163 57¹6 Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 571 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje reglamentuojama asmenų, kuriems suteikta teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), pareigą juos naudoti taip, kad atitiktų nacionalinio saugumo interesus. Tačiau vėliau nuostatoje kalbama apie šių asmenų ir jų naudojamos aparatūros, įrenginių ir
(ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitiktį nacionalinio saugumo interesams.
Šiame kontekste pastebėtina, kad pačių radijo dažnių (kanalų) naudojimo atitikimas nacionalinio saugumo interesams ir asmenų, kurie susiję su šių dažnių naudojimu, atitikimas nacionalinio saugumo interesams, yra du skirtingi dalykai. Atsižvelgiant į tai, šios dalies nuostatas reiktų suderinti tarpusavyje, įtvirtinant arba radijo dažnių (kanalų) naudojimo atitikimą nacionalinio saugumo interesams arba, vis dėlto, apie asmenų atitiktį nacionalinio saugumo interesams (pastarasis variantas, mūsų nuomone, atsižvelgiant į siūlomo reguliavimo visumą, būtų logiškas). Pritarti Siūloma formuluotė: „6. Asmenys, kuriems suteikta teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), ir (ar) jų naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai privalo juos naudoti taip, kad atitiktų atitikti nacionalinio saugumo interesus.
Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi informacijos, kad asmenys, kuriems buvo suteikta teisė naudoti šio straipsnio
šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir
(ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai galimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos privalo kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl šių asmenų ir (ar) jų naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir
(ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo per 1 darbo dieną nuo kreipimosi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dienos informuoti asmenį, kuriam suteikta teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), apie tai, kad jo paties ar jo naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atžvilgiu yra siūloma pradėti atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą.“ 10.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Nėra aišku, kokiu atveju galėtų būti taikoma projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 571 straipsnio 7 dalies 2 punkte numatyta sankcija – sprendimas stabdyti teisę asmeniui naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), jeigu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybė priima sprendimą, kad asmens, kuriam buvo suteikta teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Pažymėtina, kad sunku preziumuoti tokią situaciją, kad asmens naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nes:
1) asmeniui radijo dažniai (kanalai) apskritai galės būti suteikiami tik tuo atveju, jeigu jo naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai atitinka nacionalinio saugumo interesus, t.y. jau praeis patikros procedūrą (571 straipsnio 2 dalis);
2) asmuo, kuris ketina elektroninių ryšių veiklos vykdymui radijo dažnių (kanalų) pagrindu naudoti kitų, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, gamintojų ir (ar) tiekėjų šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytą aparatūrą, įrenginius ir (ar) programinę įrangą ir (ar) pasitelkti kitus, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, o kol nebus priimtas atitinkamas sprendimas, jis tokios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos naudoti negalės (571 straipsnio 5 dalis);
3) o asmeniui, kuris, vis dėlto, nepranešęs Ryšių reguliavimo tarnybai, pradės naudoti kitų, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, gamintojų ir (ar) tiekėjų šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytą aparatūrą, įrenginius ir (ar) programinę įrangą ir (ar) pasitelkia kitus, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, teisė naudoti plačiajuosčio radijo ryšio dažnius (kanalus) apskritai bus panaikinta (571 straipsnio 8 dalies 4 punktas).
Pažymėtina, kad sunku preziumuoti tokią situaciją, kad asmens naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nes:
1) asmeniui radijo dažniai (kanalai) apskritai galės būti suteikiami tik tuo atveju, jeigu jo naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai atitinka nacionalinio saugumo interesus, t.y. jau praeis patikros procedūrą (571 straipsnio 2 dalis);
2) asmuo, kuris ketina elektroninių ryšių veiklos vykdymui radijo dažnių (kanalų) pagrindu naudoti kitų, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, gamintojų ir (ar) tiekėjų šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytą aparatūrą, įrenginius ir (ar) programinę įrangą ir (ar) pasitelkti kitus, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai, o kol nebus priimtas atitinkamas sprendimas, jis tokios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos naudoti negalės (571 straipsnio 5 dalis);
3) o asmeniui, kuris, vis dėlto, nepranešęs Ryšių reguliavimo tarnybai, pradės naudoti kitų, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, gamintojų ir (ar) tiekėjų šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytą aparatūrą, įrenginius ir (ar) programinę įrangą ir (ar) pasitelkia kitus, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, teisė naudoti plačiajuosčio radijo ryšio dažnius (kanalus) apskritai bus panaikinta (571 straipsnio 8 dalies 4 punktas). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta bei sistemiškai vertinant siūlomo reguliavimo nuostatas, sunku suponuoti tokią faktinę situaciją, kuriai esant galėtų būtų pritaikyta aukščiau minėta įstatymo 571 straipsnio 7 dalies 2 punkte numatyta sankcija – teisės naudotis radijo dažniais (kanalais) sustabdymas dėl naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų neatitikimo nacionalinio saugumo interesams.
Nepritarti 57¹ straipsnio 7 dalies 2 punktas reikalingas tais atvejais, kai pasikeičia jau anksčiau patikrinto gamintojo atitiktis nacionalinio saugumo interesams, pavyzdžiui, seniau buvusį patikimą gamintoją nuperka nepatikimas subjektas. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8 Projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 57¹ straipsnio 7 ir 8 dalyse turėtų būti nurodytas terminas, per kurį nuo šiose dalyse numatytų faktų paaiškėjimo Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų priimti sprendimus sustabdyti arba panaikinti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus). Pritarti Siūlomos formuluotės: „7. Ryšių reguliavimo tarnyba per 5 darbo dienas nuo šioje dalyje numatytų aplinkybių atsiradimo sustabdo asmeniui teisę naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), jeigu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybė priima sprendimą, kad: <...>“; „8. Ryšių reguliavimo tarnyba per 5 darbo dienas nuo šioje dalyje numatytų aplinkybių atsiradimo panaikina asmeniui teisę naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), jeigu: <...>“. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-163
571 straipsnio 8 dalies 2 punkte brauktinas žodis „kai“.
Pritarti Siūloma formuluotė: „2) kai teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus) asmeniui buvo sustabdyta pagal šio straipsnio 7 dalies 1 punktą ir per Vyriausybės nustatytą terminą nebuvo pašalintos arba neišnyko neatitikties nacionalinio saugumo interesams priežastys“
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsniu pildomo įstatymo571 straipsnio 8 dalies 3 punkte po žodžių „programinės įrangos“ įrašytini žodžiai „gamintojų, tiekėjų“. Pritarti Siūloma formuluotė: „
3) asmuo, kuriam teisė naudoti šio straipsnio
šio straipsnio 7 dalies 2 punktą, nepakeitė aparatūros, įrenginių, programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų per šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytą terminą; “
kanceliarijos Teisės departamentas,
4
teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo571 straipsnio 8 dalies 4 punkte po žodžių „ šio straipsnio 5 dalyje numatytu atveju“ siūlome įrašyti žodžius „ir kurių atžvilgiu atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra buvo pradėta šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka“.
Pritarti Siūloma formuotė: „4) Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybė priima sprendimą, kad nacionalinio saugumo interesų neatitinka aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir
(ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai, dėl kurių Ryšių reguliavimo tarnybai nebuvo pateikta informacija šio straipsnio 5 dalyje numatytu atveju ir kurių atžvilgiu atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra buvo pradėta šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka .“ 15.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-163 57¹9 Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 571 straipsnio 9 dalis brauktina kaip perteklinė, nes nuostatos, numatančios, kad Vyriausybei priėmus sprendimą, kad ketinamos naudoti ir (ar) naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, asmenys, kuriems buvo suteikta teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), negali naudoti tokios aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų elektroninių ryšių veiklai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų radijo dažnių (kanalų) pagrindu vykdyti, kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys ar išnyks neatitikties nacionalinio saugumo interesams priežastys asmuo, jau numatyta šio straipsnio 7 straipsnio 2 punkte ir 8 straipsnio 3 punktuose, kuriuose nustatyta, kad tokiu atveju teisė naudotis radijo dažniais (kanalais) sustabdom ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui, o per tą laiką nepakeitus aparatūros, įrenginių, programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų, teisė naudotis radijo dažniais (kanalais) apskritai panaikinama.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-163 57¹9 Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 571 straipsnio 9 dalis brauktina kaip perteklinė, nes nuostatos, numatančios, kad Vyriausybei priėmus sprendimą, kad ketinamos naudoti ir (ar) naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, asmenys, kuriems buvo suteikta teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), negali naudoti tokios aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų elektroninių ryšių veiklai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų radijo dažnių (kanalų) pagrindu vykdyti, kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys ar išnyks neatitikties nacionalinio saugumo interesams priežastys asmuo, jau numatyta šio straipsnio 7 straipsnio 2 punkte ir 8 straipsnio 3 punktuose, kuriuose nustatyta, kad tokiu atveju teisė naudotis radijo dažniais (kanalais) sustabdom ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui, o per tą laiką nepakeitus aparatūros, įrenginių, programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų, teisė naudotis radijo dažniais (kanalais) apskritai panaikinama. Pritarti Siūloma išbraukti 9 straipsnio dalį kaip perteklinę. 16.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-163 57¹9 Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą, projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo 57¹ straipsnio 9 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „ir Vyriausybė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nepriims sprendimo, patvirtinančio atitinkamo gamintojo, teikėjo ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjo atitiktį nacionalinio saugumo interesams“, nes prieš tai nurodyta kita būtina sąlyga - kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys ar išnyks neatitikties nacionalinio saugumo interesams priežastys, yra platesnė ir apima savyje ir šį numatytą Vyriausybės sprendimą. Be to, primename, kad tam tikrais atvejais ir jokio Vyriausybės sprendimo nepriėmimas yra laikomas pakankamu pagrindu laikyti asmenį atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, todėl siūloma išbraukti nuostata yra ir šiek tiek klaidinanti. Pritarti Tikslinamojo pobūdžio pastaba, kuri nėra šiuo atveju aktuali nes pritarta išbraukti 9 straipsnio dalį kaip perteklinę. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto 5 straipsnio
Tikslinamojo pobūdžio pastaba. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto 5 straipsnio 3 dalyje brauktini žodžiai „ šiuo įstatymu pildomoje“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos šio straipsnio nuostatos. Pritarti Tikslinamojo pobūdžio pastaba. 19.
kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Projekto 5 straipsnio 3 dalis tikslintina, atsižvelgiant į šios išvados 9 pastabą, t.y. projekte nėra numatytos paties radijo dažnių (kanalų) naudojimo atitikimo nacionalinio saugumo interesams sąlygos, o tik asmenų, kurie susiję su šių dažnių naudojimu ar atitinkamos aparatūros, įrenginių, programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ar palaikymo paslaugų atitikties nacionalinio saugumo interesams kriterijai. Pritarti Siūloma formuluotė: „3. Šiuo įstatymu pildomoje Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 6 dalyje nustatytas reikalavimas radijo dažnius (kanalus) naudoti taip, kad atitiktų atitikti nacionalinio saugumo interesus, ir šio reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos ir asmenims, kuriems teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) yra suteikta iki šio įstatymo įsigaliojimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
4 Projekto 5 straipsnio 4 dalyje kaip perteklinis brauktinas antrasis sakinys, nes po šio įstatymo įsigaliojimo planuojamos naudoti Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų patikra nacionalinio saugumo interesams jau bus vykdoma bendrąja Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. projekto 5 straipsnio nuostatos skirtos būtent iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos naudoti ir dabar naudojamos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų patikrai. Be to, šios dalies antrasis sakinys turėtų būti tikslintinas, atsižvelgiant į ankščiau išvadoje pateiktą pastabą, kad tam tikrais atvejais ir jokio Vyriausybės ar Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo nepriėmimas yra laikomas pakankamu pagrindu laikyti asmenį atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus.
Pritarti iš dalies Siūlytina nebraukti Projekto 5 straipsnio 4 dalies antrojo sakinio, atsižvelgiant į tai, kad Projekto 5 straipsnio 4 dalyje yra reguliuojami santykiai susiję su radijo dažniais (kanalus), skirtais iki įstatymo įsigaliojimo. Siekiant teisinio aiškumo ir užtikrinant, kad bus pateikiama visa reikalinga informacija ir tai atvejais, kai radijo dažniai (kanalai) buvo skirti iki įstatymo įsigaliojimo, turėtų būti nustatoma aiški taisyklė kokia informacija ir kokiais atvejais yra teikiami. Patikslinta Projekto 5 straipsnio 4 dalis: „4. Asmenys, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo viešojo konkurso tvarka, aukciono būdu ar tiesiogiai prašančiam asmeniui skiriant radijo dažnius (kanalus) buvo suteikta teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) iš radijo dažnių juostų, numatytų antžeminėms radijo ryšio sistemoms, kuriomis gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie jų naudojamos šiuo įstatymu pildomoje Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojus, tiekėjus ir priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus.
Šie asmenys taip pat privalo Ryšių reguliavimo tarnybai teikti informaciją apie po šio įstatymo įsigaliojimo planuojamos naudoti šiuo įstatymu pildomoje Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojus, tiekėjus ir priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus ir negali tokios aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų naudoti, kol Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nėra laikoma priimtas sprendimas , kad tokios aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
5 Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pastabą, projekto 5 straipsnio 5 dalyje brauktini žodžiai „ir (ar) planuojamos naudoti“. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad siūloma nebraukti 5 straipsnio 4 dalies antrojo sakinio, nebrauktini taip pat žodžiai „ir (ar) planuojamos naudoti“. 22.
kanceliarijos Teisės departamentas,
6 Svarstytinas projekto 5 straipsnio 6 dalyje numatytos sąlygos „asmeniui atsisakius iki
ir priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus“ realus pritaikymas ir įgyvendinimas. Svarstytina, ar logikos prasme ūkio subjektui yra naudinga iš karto pareikšti atsisakymą keisti atitinkamą įrangą, jeigu jie ir nieko nekeisdami galės vykdyti veiklą be jokių ribojimų net iki 2025 m. gruodžio 31 d. Be to, neaišku, kaip turėtų būti išreikštas toks ūkio subjekto „atsisakymas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
7 Projekto 5 straipsnio 7 dalis tikslintina, nurodant, kad ji taikoma būtent tuo atveju, kai asmenys, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti radijo dažniai (kanalai), nesilaiko šio straipsnio 4 dalyje nurodytos pareigos pateikti reikalingą informaciją, o Ryšių reguliavimo tarnyba savo iniciatyva atliko iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos naudoti Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų patikrą nacionalinio saugumo interesams. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
konfederacija, 2021-04-21 Atstovaudami LVK narių interesus kreipiamės į Jus dėl 2021 m. balandžio 22 d. LR Seimo posėdyje pateikiamų įstatymų projektų, susijusių su elektroninių ryšių sektoriumi: Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (XIIIP-5108), Elektroninių ryšių įstatymo Nr.
IX-2135 12, 50 ir 71 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 571 straipsniu įstatymo projekto (XIVP-413) ir Elektroninių ryšių įstatymo IX-2135 3, 9, 12, 17 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (XIVP-9).
[...]
LVK pritaria jų pateikimui LR Seimo posėdyje 2021 m. balandžio 22 d. ir tolesnei diskusijai dėl šių projektų Seime bei siūlo, kad visi trys Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektai Ekonomikos komitete būti svarstomi kartu. Manome, kad tai yra pozityvi teisėkūros praktika, kai tarpusavyje susiję įstatymų projektai yra svarstomi bendru paketu. Pritarti
consultorum“, 2021-04-19 Siūlomas teisinis reguliavimas nustato perteklinius ūkinės laisvės ribojimus . Šios Vyriausybės darbų programoje numatyta parengti ir priimti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos, Valstybės informacinių išteklių valdymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų pakeitimus, užtikrinančius, kad kritinėje infrastruktūroje, įskaitant 5G infrastruktūrą, būtų naudojama tik patikimų gamintojų įranga. Vyriausybė taip pat deklaravo įsipareigojimą atsisakyti perteklinio, neproporcingo reguliavimo, mažinti administracinę ir reguliavimo naštą ir sisteminti reguliavimo nuostatas. Tačiau Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektas akivaizdžiai siūlo perteklinį teisinį reguliavimą bei nepagrįstus ūkinės laisvės apribojimus. Šiuo metu galiojanti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo redakcija jau numato įmonių, teikiančių 5G ryšio paslaugas ar valdančių šioms paslaugoms teikti reikalingą infrastruktūrą, sandorių patikros mechanizmą. Remiantis 2020 m. birželio 30 d. priimtomis įstatymo pataisomis, 5G ryšio operatoriai bei šioms paslaugoms teikti reikalingos infrastruktūros operatoriai įtraukti į trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.
Galiojančio Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnis numato privalomą tokių įmonių sudaromų sandorių (įskaitant sandorius dėl aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos įsigijimo) atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą. To paties įstatymo 12 straipsnis numato investuotojų į tokias įmones patikros mechanizmą. Tuo tarpu Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projekte numatyta post factum tikrinti šiuo metu veiklą jau vykdančius ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. suteiktais radijo dažniais (kurie nėra skirti 5G ryšio paslaugoms teikti) besinaudojančius ryšio operatorius bei jų įrangą (t.y. atgaline tvarka peržiūrėti jau sudarytus sandorius) prieštarauja Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymui, nes pastarasis tokių patikros pagrindų nenumato. Įmonės, teikiančios ankstesnės kartos (ne 5G) ryšio paslaugas ar valdančios šioms paslaugoms teikti reikalingą infrastruktūrą, nėra įtrauktos į kurios nors kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, todėl tokia patikra jų atžvilgiu negali būti atliekama. Nepritarti Siūlomas teisinis reglamentavimas nenustato perteklinių ūkinės laisvės ribojimų, kadangi:
1) šiuo metu NSUSOAĮ jau reglamentuojami atvejai, kai atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra yra atliekama subjektams, neįtrauktiems į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašus;
projektu numatoma NSUSOAĮ numatyti papildomą tikrinamų subjektų kategoriją, t.y. naujų reikalavimų taikymas yra siejamas ne su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiomis įmonėmis ar turtu, o su asmenimis siekiančiais įgyti teisę naudotis plačiajuosčio ryšio ar radijo ryšio dažniais. 3.
consultorum“, 2021-04-19 Siūlomas teisinis reguliavimas pažeidžia proporcingumo principą. Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projekte siūloma suteikti Ryšių reguliavimo tarnybai teisę atmesti asmenų, dalyvaujančių radijo ryšių (kanalų) skyrimo konkurse arba aukcione, paraiškas, jeigu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatyta tvarka priimamas Vyriausybės sprendimas, kad jis ir/ar jo planuojamos naudoti aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojas ir/ar tiekėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Be to, įstatymo projektas numato privalomą visos elektroninių ryšių veiklai jau naudojamos arba dar tik planuojamos naudoti aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojų ir tiekėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, bei numato atitinkamas sankcijas. Abi šios priemonės akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo principą ir suvaržo ūkio subjektus labiau negu reikia nacionalinio saugumo interesams užtikrinti. Dalyvavimas viešame konkurse ar aukcione dėl radijo dažnių (kanalų) skyrimo neturėtų būti siejamas su atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra. Patikros mechanizmas galėtų būti taikomas tik tada, kai konkursą ar aukcioną laimėjęs asmuo ketina sudaryti sandorį dėl 5G ryšio paslaugai teikti reikalingos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos įsigijimo (ką ir numato galiojantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas). Tokiu būdu 5G ryšio paslaugos teikėjui būtų sudaryta galimybė pakeisti numatomą įrangos gamintoją ir/ar tiekėją ir pašalinti nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančias priežastis.
Teisės dalyvauti konkurse ar aukcione atėmimas vien dėl to, kad planuojama naudoti įranga galimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nesuteikiant dalyviui galimybės pakeisti įrangos gamintojo ir/ar tiekėjo, yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) ir neteisinga bausmė už pažeidimą, kurio jis net nepadarė (t.y. neįsigijo ir nenaudojo nepatikimo gamintojo įrangos). Kriterijus, pagal kuriuos įmonė laikoma teikianti penktos kartos judriojo ryšio (5G) paslaugas ar valdanti šioms paslaugoms teikti reikalingą infrastruktūrą, nustato Krašto apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 1005. Jame numatyta, kad įmonė laikoma valdančia 5G paslaugoms teikti reikalingą infrastruktūrą, jeigu valdo elektroninių ryšių tinklo branduolio (angl. Core Network) ar radijo prieigos tinklo (angl. Radio Access Network arba RAN) infrastruktūrą, atitinkančią 3GPP patvirtintas technines ataskaitas ar technines specifikacijas. Tuo tarpu Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projekte siūloma privalomai tikrinti bet kokią elektroninių ryšių veiklai jau seniai naudojamą arba dar tik planuojamą naudoti aparatūrą, įrenginius ir programinę įrangą, nepriklausomai nuo jos reikšmingumo ir ar naudojimo kritinėje infrastruktūroje. Akivaizdu, kad tokia patikra neatitinka proporcingumo teisėkūroje principo, reikalaujančio, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Reikalavimas tikrinti visą įrangą ne tik sukuria papildomą administracinę naštą valstybės institucijoms ir paslaugos teikėjams, bet ir akivaizdžiai ir nepagrįstai diskriminuoja neišmanios įrangos tiekėjus ir/ar gamintojus. Nepritarti Proporcingumo principas nėra pažeidžiamas.
Teisė aktų projektuose nenumatoma, kad konkurse ar aukcione norinčiam dalyvauti asmeniui yra privaloma Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti informaciją apie bet kokią elektroninių ryšių veiklai jau seniai naudojamą arba dar tik planuojamą naudoti aparatūrą, įrenginius ir programinę įrangą, nepriklausomai nuo jos reikšmingumo ir ar naudojimo kritinėje infrastruktūroje. Pažymėtina, kad viešame konkurso ar aukciono taisyklėse negali būti numatoma galimybė pakeisti siūlymą laimėjus konkursą, nes tokia nuostata pažeistų dalyvių lygiateisiškumo principą, kuris reikalauja nustatyti visiems dalyviams vienodas sąlygas, o leidžiant keisti pasiūlymą būtų sudaroma išskirtinė teisė vienam, ar keliems dalyviams pasiūlymą keisti po pasiūlymų pateikimo termino, kai kiti dalyviai to daryti nebegali. Teisinės priemonės, kurios šiuo atveju yra taikomos svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio informacinių technologijų sektoriaus apsaugai nuo galimo išorės poveikio iš Lietuvos valstybei geopolitinės orientacijos aspektu nepalankių valstybių ar su jos politika glaudžiai susijusių asmenų, yra neatsiejamos nuo Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos valstybės pareigos užtikrinti bendrą tautos gerovę ir nepažeidžia konstitucinio ar Europos Sąjungos proporcingumo principo. 4. UAB „Rex consultorum“, 2021-04-19 Siūlomas teisinis reguliavimas nepagrįstai riboja konkurenciją bei sukuria laisvo prekių ir paslaugų judėjimo apribojimus Tinklo įrangos rinka pasižymi nedideliu gamintojų skaičiumi, todėl vieno pardavėjo pašalinimas iš rinkos žymiai sumažintų konkurenciją tarp likusių gamintojų. Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projekte numatyta privaloma bet kokios elektroninių ryšių veiklai jau seniai naudojamos arba dar tik planuojamos naudoti aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojų ir tiekėjų patikra dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams.
Nustačius, kad tam tikras gamintojas ir/ar tiekėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, ryšių operatorius privalėtų per tam tikrą laiką pakeisti visą turimą tokio gamintojo/tiekėjo įrangą. Nors Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiomis įmonėmis pripažįsta tik 5G ryšio operatorius bei šioms paslaugoms teikti reikalingos infrastruktūros operatorius, siūlomos Elektroninių ryšių įstatymo pataisos iš esmės pašalintų nepatikimu pripažintą gamintoją ir/ar tiekėją iš visos Lietuvos elektroninių ryšių rinkos, uždraudžiant jam tiekti ryšių operatoriams net ir tą įrangą (ar jos dalis), kuri nėra naudojama 5G ar kitoje kritinėje infrastruktūroje. Siūlomas teisinis reguliavimas į ryšio operatoriams draudžiamos naudoti įrangos apimtį įtraukia ir tą įrangą, kuri yra visiškai nesusijusi su poreikiu užtikrinti nacionalinį saugumą kritinėje 5G infrastruktūroje. Toks teisinis reguliavimas iškreipia konkurencijos sąlygas ne tik 5G infrastruktūroje, bet ir su ja nesusijusiose elektroninių ryšių rinkose ar atskiruose rinkos segmentuose. Aukščiausi nacionalinio saugumo standartai galėtų būti taikomi tik kritinei 5G infrastruktūrai ir joje naudojamai įrangai (taip, kaip ji apibrėžta Krašto apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 22 d. įsakyme Nr. 1005), tačiau neturėtų būti ribojama visų ūkio subjektų (gamintojų ir tiekėjų) laisvė teikti elektroninių ryšių rinkos dalyviams (ryšio operatoriams) kitą, įprastinėje ūkinėje veikloje naudojamą aparatūrą, įrenginius ir programinę įrangą.
Dirbtinis konkurencijos ribojimas su nacionaliniu saugumu nesusijusiuose rinkos segmentuose neproporcingai ir nepagrįstai diskriminuoja įrangos gamintojus bei nustato skirtingas konkurencijos sąlygas šioje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Neproporcingos poveikio priemonės, pašalinančios gamintoją ir/ar tiekėją iš visos Lietuvos elektroninių ryšių rinkos, pažeistų pagrindinį Europos Sąjungos principą – laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnis draudžia tarp valstybių narių nustatyti kiekybinius importo apribojimus ir visas lygiagrečias poveikio priemones. Bet kokie apribojimai, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės saugumą, turi būti proporcingi, objektyviai pagrįsti ir atitikti Europos Sąjungos teisės reikalavimus Nepritarti Siūlomas teisinis reglamentavimas neriboja konkurencijos bei nesukuria laisvo prekių ir paslaugų judėjimo apribojimų, kadangi reikalavimai pagrįstai ir ribotai taikomi tik įrangai, kurios naudojimas gali sukelti technologinę riziką, strategiškai svarbiame informacinių technologijų sektoriuje, o siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti nacionalinio ar viešojo saugumo apsaugą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 ir 52 straipsniai numato, kad steigimosi, veiklos bei laisvo prekių judėjimo principai netrukdo taikyti apribojimų, jei jie yra pateisinami visuomenės saugumo sumetimais. Pažymėtina, kad siūlomo teisinio reglamentavimo tikslas yra užtikrinti, kad plačiajuosčio ryšio radijo dažnių (kanalų) skyrimas ir naudojimas atitiktų nacionalinio saugumo interesus. 5.
consultorum“, 2021-04-19 Netinkamas poveikio vertinimas Priešingai nei to reikalauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas bei Europos elektroninių ryšių kodeksas, Elektroninių ryšių išstatymo ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisos priimamos skubos tvarka, be išsamesnio numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo ir konsultavimosi su visuomene, t.y. nesuteikus ryšių operatoriams bei kitiems rinkos dalyviams galimybės išsakyti savo nuomonę. Nors Elektroninių ryšių įstatymo bei kitų susijusių įstatymų pataisų rengėjų aiškinamajame rašte teigiama, kad priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma, toks teiginys neatitinka tikrovės. Jei Huawei būtų pripažinta nepatikimu gamintoju, o ryšio operatoriai būtų įpareigoti pašalinti Huawei įrangą iš Lietuvos telekomunikacinių tinklų ir pakeisti ją kitų gamintojų įranga, atitinkamos išlaidos sudarytų dešimtis ar net šimtus milijonų eurų. Todėl tenka tik stebėtis, kodėl įstatymų pataisų rengėjai neįvertino šių pasekmių ir nesivadovauja kitų valstybių praktika. Kitos valstybės – Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Skandinavijos valstybės ir pan. – atvirai ir skaidriai deklaravo, kiek išaugs 5G ryšio tinklo diegimo kaina, kokias papildomas išlaidas patirs verslas ir vartotojai, kiek gali vėluoti ryšio tinklo diegimo darbai. Tuo tarpu Elektroninių ryšių įstatymo bei kitų susijusių įstatymų pataisų rengėjai tokios informacijos neteikia bei klaidina visuomenę teiginiu, kad neigiamų pasekmių nenumatoma. Be to, Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projekte numatytas reikalavimas atlikti visos ir bet kokios elektroninių ryšių veiklai jau naudojamos arba planuojamos naudoti įrangos gamintojų ir tiekėjų patikrą sukurs perteklinę papildomą administracinę naštą paslaugos teikėjams, todėl tokį įpareigojimą būtų tikslinga taikyti nebent tik tai įrangai, kuri naudojama elektroninių ryšių tinklo branduolio (angl.
Core Network) ar radijo prieigos tinklo (angl. Radio Access Network arba RAN) infrastruktūrai. Nepritarti Galimybių atlikti poveikio vertinimą nėra, kol nėra Komisijos veiklos šiuo klausimu ir Vyriausybės sprendimų, bet koks numatomo poveikio vertinimas tampa spekuliatyvus ir nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). NSUSOAĮ nustatyta tvarka Vyriausybės sprendimai priimami tik šiame įstatyme numatytai Komisijai atlikus patikrą ir priėmus sprendimą arba išvadą ar rekomendacijas. Komisijos patikrų, sprendimų, išvadų ar rekomendacijų turinys iš anksto nėra žinomas, be to sprendimas bus priimamas dėl konkrečiu atveju tiekėjo pasirinktų gamintojų įrangos, todėl išankstinis vertinimas nėra galimas. 6. UAB „Rex consultorum“, 2021-04-19 Nesilaikoma Direktyvoje (ES) 2015/1535 nustatytos informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarkos
d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, 5 straipsnis nurodo, kad valstybės privalo informuoti Europos Komisiją apie ketinamus priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurių būtina laikytis parduodant tam tikrus produktus ar teikiant visuomenės paslaugas, arba draudžiant naudoti tam tikrus gaminius. Valstybės taip pat privalo pateikti Komisijai pagrindimą, kodėl būtina priimti tokį techninį reglamentą. Pranešimas turi būti pateiktas prieš priimant atitinkamą įstatymą arba teisės aktą.
Be to, valstybės privalo trims mėnesiams atidėti tokio techninio reglamento priėmimą nuo tos dienos, kai Komisija gauna atitinkamą pranešimą. Mūsų žiniomis, Lietuva nesilaiko aukščiau nurodyto įpareigojimo ir iki šiol nepateikė atitinkamo pranešimo. Tuo tarpu kitos valstybės – Suomija, Vokietija, Prancūzija, Austrija ir Estija – pateikė pranešimus apie planuojamus teisės aktus, reglamentuojančius 5G infrastruktūrai skirtą aparatūrą, įrenginius ir programinę įrangą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Nepritarti Direktyvoje (ES) 2015/1535 pateikiama procedūra, kuria nustatoma prievolė valstybėms narėms informuoti Komisiją apie visus techninių reglamentų, susijusių su produktais ir informacinės visuomenės paslaugomis, projektus , kol jie nėra priimti į nacionalinę teisę. Derinimo procedūra pagal šį reglamentą neturėtų būti vykdoma, kadangi:
Direktyvos 1 straipsnio 4 dalį ši direktyva netaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/21/EB nurodytoms taisyklėms, susijusioms su klausimais, kuriems taikomi Sąjungos telekomunikacijų paslaugų srities teisės aktai;
aktų projektais nenustatomas gaminių draudimo ribojimas , nėra tiesiogiai vardijami nei draudžiami naudoti aparatūra, įrenginiai ir (ar) programinė įranga, nei jos gamintojai ir (ar) tiekėjai; plačiajuosčio ryšio radijo dažnių (kanalų) suteikimo ir suteikimo panaikinimo sąlygos neturėtų būti laikomos ūkio subjektų veiklos reguliavimu ar priežiūra. 7.
consultorum“, 2021-04-19 Siūlomas teisinis reguliavimas pažeidžia teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principus, nesilaikoma teisėkūros principų reikalavimų. Galiojančiame Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatyti investuotojų ir sandorių patikros kriterijai yra labai abstraktūs, politinio pobūdžio ir dviprasmiški, bei leidžia pripažinti nepatikima bet kurią įmonę ar asmenį. Trūkstant viešų, skaidrių, objektyvių ir patikrinamų kriterijų, kurių pagrindu vertinama investuotojų, gamintojų ir/ar tiekėjų atitiktis nacionalinio saugumo interesams, elektroninių ryšių paslaugų teikėjai negali iš anksto bent preliminariai įvertinti nei savo pačių, nei planuojamų pasirinkti įrangos tiekėjų ir/ar pardavėjų patikimumo, o taip pat sudaromos sąlygos diskriminuoti vertinamus asmenis (įrangos gamintojus ir tiekėjus) išimtinai tik jų kilmės šalies pagrindu. Trūkstant teisinio aiškumo ir teisinio tikrumo, neproporcingai daug sprendimo galių suteikiama Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai ir Vyriausybei. Nors Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis teisės aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (teisės dalyvauti radijo dažnių aukcione atėmimas, laikinas draudimas verstis tam tikra veikla ir pan.) turi būti motyvuotos, pastarojo meto komisijos ir Vyriausybės sprendimai, priimti po viešų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko bei kitų politikų pasisakymų ir kategoriškų raginimų neleisti Kinijos kompanijoms tiekti bet kokią įrangą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, sudaro pagrįstas prielaidas abejoti tokių sprendimų objektyvumu ir nešališkumu.
Raginame papildyti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą nuostatomis, įpareigojančiomis Vyriausybę nedelsiant parengti išsamių, viešų, objektyvių ir nešališku poveikio vertinimu (arba nepriklausoma technine ekspertize) pagristų kriterijų sąrašą, kurio pagrindu būtų atliekamas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme numatytas investuotojų, tiekėjų, gamintojų, prekių, paslaugų ar darbų atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimas. Šiuo atveju, gali būti vadovaujamasi Vokietijos ir kitų valstybių praktika. Nepritarti Įtraukiant įmones, įrenginius ir turtą į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašus ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, vertinamos grėsmės, pavojai ir rizikos veiksniai nacionalinio saugumo interesams. Pažymime, kad NSUSOAĮ projekto siūlomo reguliavimo dalykas nėra NSUSOAĮ nustatyti ar Komisijos ir Vyriausybės priimamų sprendimų tvarka. 8.
8UAB Bitė Lietuva,
2021-04-27 [...] Siūlome Projekte numatyti elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teisę į kompensaciją, mokamą iš valstybės biudžeto (pvz., tokiais atvejais, jei Įranga, jos tiekėjas, gamintojas buvo suderintas su Komisija, tačiau vėliau sprendimai pakeisti ir operatorius privalės Įrangą pakeisti kito gamintojo Įranga, taip patirdamas nuostolius, o taip pat tais atvejais, kai iki Projekto įsigaliojimo įsigytos Įrangos gamintojai bus pripažinti nepatikimais ) . Nepritarti Siūlomas pereinamasis laikotarpis apima elektroninių ryšių srityje naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos nusidėvėjimo ciklą, todėl nustačius pereinamąjį laikotarpį būtų netikslinga papildomai taikyti ir valstybės kompensaciją. 9. UAB Bitė Lietuva, 2021-04-27 [...]Projekte numatoma, kad asmenys, kurių iki Projekto įsigaliojimo įsigytos Įrangos gamintojai būtų Komisijos pripažinti kaip neatitinkantys nacionalinio saugumo interesų, privalėtų ją pakeisti kitų gamintojų Įranga iki 2025 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad LR susisiekimo ministerijos 2021 m. kovo 9 d. viešajai konsultacijai pateiktame LR elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. 19-1064(9) buvo numatyta, kad tokiu atveju operatoriai Įrangą turėtų pakeisti iki 2030 m. Manome, kad toks terminas būtų gerokai racionalesnis investicine prasme ir leistų efektyviau išnaudoti jau atliktas investicijas (iki Projekto įsigaliojimo), nes paprastai naujai įgyta tinklo įranga yra nudėvima per 7-8 metus. Nepritarti Elektroninių ryšių srityje naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos vidutinis nusidėvėjimo ciklas trunka 6-7 metus. Atsižvelgiant į tai, būtų galima svarstyti numatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį, tačiau pereinamasis laikotarpis neturėtų būti ilgesnis nei nusidėvėjimo ciklas.
Atkreipiame dėmesį, kad užsienio valstybės numato tokius perinamuosius laikotarpius: Švedijos Karalystė – iki 2025 m. sausio 1 d., Belgijos Karalystė – iki 2025 m. liepos 1 d., Lenkijos Respublika – per 5 metus nuo neatitikties sprendimo priėmimo, Estijos Respublika – iki 2024 m. sausio 1 d., Jungtinė Karalystė – iki 2021 m. rugsėjo 30 d. 10. UAB Bitė Lietuva, 2021-04-27 [...]Projekte numatoma, kad Įrangos sąrašą, įvertinusi aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos keliamą technologinę riziką elektroninių ryšių veiklos vykdymui ir suderinusi su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba. Manome, kad, toks sąrašas turi apimti tik aktyviąją tinklo infrastruktūrą, o į sąrašą įtraukiami tik esminiai tinklo elementai . Esant reikalui galime pateikti tokių esminių tinklo elementų sąrašą. Pritarti Siūloma atsižvelgti į RRT siūlymą, kad Įrangos sąrašas būtų numatomas atsižvelgiant į aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos keliama saugumo riziką. Mūsų vertinimu, pasyvioji įranga nekelia saugumo rizikos, todėl vadovaujantis nurodytu kriterijumi, pasyvioji įranga neturėtų būti traukiama į sąrašą. 11. UAB Bitė Lietuva, 2021-04-27 Dalyvavimas viešame konkurse ar aukcione dėl radijo dažnių (kanalų) skyrimo neturėtų būti siejamas su atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra. Patikros mechanizmas galėtų būti taikomas tik tada, kai konkursą ar aukcioną laimėjęs asmuo ketina sudaryti sandorį dėl elektroninių ryšių paslaugoms teikti reikalingos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos įsigijimo (ką ir numato galiojantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas).
Tokiu būdu operatoriams būtų sudaryta galimybė pakeisti numatomą įrangos gamintoją ir/ar tiekėją ir pašalinti nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančias priežastis . Teisės dalyvauti konkurse ar aukcione atėmimas vien dėl to, kad planuojama naudoti įranga galimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nesuteikiant dalyviui galimybės pakeisti planuojamos įsigyti įrangos gamintojo ir/ar tiekėjo, yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) ir neteisinga bausmė už pažeidimą, kurio jis net nepadarė (t.y. neįsigijo ir nenaudojo nepatikimo gamintojo įrangos). Nepritarti Siūlymo esmė yra operatoriams, laimėjusiems viešą konkursą ar aukcioną, sudaryti galimybę pakeisti numatomą įrangos gamintoją ir/ar tiekėją ir pašalinti nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančias priežastis. Pažymėtina, kad viešame konkurso ar aukciono taisyklėse negali būti numatoma galimybė pakeisti siūlymą laimėjus konkursą, nes tokia nuostata pažeistų dalyvių lygiateisiškumo principą, kuris reikalauja nustatyti visiems dalyviams vienodas sąlygas, o leidžiant keisti pasiūlymą būtų sudaroma išskirtinė teisė vienam, ar keliems dalyviams pasiūlymą keisti po pasiūlymų pateikimo termino, kai kiti dalyviai to daryti nebegali. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Teisingumo ministerija, 2021-04-21 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr.
IX-2135 12, 50 ir 71 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo
teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba,
5712
tarnyba (toliau – Tarnyba), pagal kompetenciją įvertinusi 2021 m. balandžio
užregistruotą Seimo narių grupės teikiamą Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 50 ir 71 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 571 straipsniu įstatymo projektą (registracijos Nr. XIVP-413) (toliau – ERĮ projektas) , pažymi, kad iš esmės pritaria projektu siekiamiems tikslams ir, siekdama užtikrinti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme (toliau – ERĮ) įtvirtinto reglamentavimo nuoseklumą, teikia šias pastabas:
571 straipsnio 2 dalyje yra siūloma numatyti, kad „ aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos <...> sąrašą, įvertinusi aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos keliamą technologinę riziką elektroninių ryšių veiklos vykdymui ir suderinusi su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba“. Pažymėtina, kad siūlymas ERĮ įtvirtinti „ technologinės rizikos elektroninių ryšių veiklos vykdymui“ vertinimą neatitinka elektroninių ryšių teisinio reguliavimo direktyvomis apibrėžtos ir ERĮ bei jo įgyvendinamųjų teisės aktų reglamentuojamos aparatūros ir įrenginių elektromagnetinio ir tarpusavio suderinamumo sistemos. Europos Sąjungos teisė įtvirtina sistemą, užtikrinančią technologiškai sklandų elektroninių ryšių veiklos vykdymą, nustatydama reikalavimus elektroninių ryšių tinkluose naudojamos aparatūros ir įrenginių elektromagnetiniam ir tarpusavio suderinamumui.
Direktyva 2014/53/ES [1] nustato esminius reikalavimus radijo ryšio įrenginiams, o Direktyva 2014/30/ES [2] įtvirtina reikalavimus aparatūros ir įrenginių elektromagnetiniam suderinamumui. Šių direktyvų nuostatos į nacionalinę teisę yra perkeltos ERĮ, Radijo ryšio įrenginių techniniu reglamentu [3] ir Elektromagnetinio suderinamumo techniniu reglamentu [4] . Pažymėtina, kad elektroninių ryšių veikloje ir, atitinkamai, elektroninių ryšių tinkluose gali būti naudojami tik aparatūra ir įrenginiai, atitinkantys pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, ir tokie aparatūra ir įrenginiai visais atvejais laikomi technologiškai tinkami naudoti elektroninių ryšių veiklai vykdyti . Įvertinus tai, manytina, kad aptariamoje ERĮ projekto nuostatoje turėta mintyje rizikos kibernetiniam ir (ar) nacionaliniam saugumui vertinimas. Įgyvendindama aukščiau išvardintų teisės aktų nuostatas, Tarnyba specializuojasi prižiūrėdama elektroninių ryšių veikloje naudojamos aparatūros ir įrenginių atitiktį elektromagnetinio suderinamumo reikalavimams ir radijo ryšio įrenginių tarpusavio suderinamumo reikalavimams. Taip pat pastebėtina, kad programinė įranga nėra ERĮ reglamentavimo dalykas, todėl į Tarnybos vykdomą elektroninių ryšių veiklos reguliavimą programinė įranga nepatenka ir Tarnyba neturi ekspertinės kompetencijos, susijusios su programine įranga . Tarnyba taip pat nėra kibernetinio saugumo ar nacionalinio saugumo srityje besispecializuojantis subjektas , todėl negali tvirtinti sprendimų dėl kibernetinio ar nacionalinio saugumo užtikrinimo apimčių valstybės mastu.
Pažymėtina, kad kibernetinio saugumo principus, kibernetinio saugumo politikos formavimo ir įgyvendinimo institucijas, šių institucijų įgaliojimus kibernetinio saugumo srityje ir kitus klausimus, susijusius su kibernetiniu saugumu, reglamentuoja Lietuvos respublikos kibernetinio saugumo įstatymas. Pagal šio įstatymo 8 straipsnį, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos atlieka kibernetinio saugumo subjektų ir jų valdomų ryšių ir informacinių sistemų atitikties organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams, taikomiems kibernetinio saugumo subjektams, priežiūrą ir kibernetinio saugumo būklės tyrimus, taiko technines priemones, siekdamas įvertinti valstybės informacinių išteklių ir ypatingos svarbos informacinių infrastruktūrų atsparumą kibernetiniams incidentams, duoda nurodymus, susijusius su kibernetinio saugumo užtikrinimu ir nustatytų kibernetinio saugumo trūkumų pašalinimu ir atlieka kitas funkcijas, susijusias su kibernetinio saugumo užtikrinimu. Įvertinus aukščiau išdėstytas nuostatas, manytina, kad būtent Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pagal kompetenciją ir vykdomų funkcijų apimtį, turėtų tinkamą ekspertinę kompetenciją įvertinti, kokia konkrečiai aparatūra, įrenginiai ir (ar) programinė įranga galimai gali turėti pažeidžiamumų, kurie gali kelti (sudaryti) riziką kibernetiniam saugumui.
Atsižvelgdami į tai, siūlome ERĮ projektą koreguoti išbraukiant technologinės rizikos elektroninių ryšių veiklai vertinimą, taip pašalinant nesuderinamumą su Direktyvos 2014/53/ES ir Direktyvos 2014/30/ES reikalavimais, ir teisės akto tvirtinimo funkciją numatyti kibernetiniame saugume ar nacionaliniame saugume besispecializuojančiam subjektui, pavyzdžiui, numatyti, kad „ Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos, įvertinęs elektroninių ryšių tinkluose naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos keliamą saugumo riziką ir suderinęs su Ryšių reguliavimo tarnyba, tvirtina aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos, dėl kurios gamintojų, tiekėjų, palaikymo ir (ar) priežiūros paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros privalo būti kreipiamasi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, sąrašą .“ Atsižvelgti iš dalies Siūlytina į siūlymą atsižvelgti, tik vietoj Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, siūlytina nurodyti Krašto apsaugos ministeriją, atsižvelgiant į tai, kad Krašto apsaugos ministerija, o ne Nacionalinis kibernetinio saugumo centras yra saugumo politiką formuojanti institucija: „2.
Atsižvelgdami į tai, siūlome ERĮ projektą koreguoti išbraukiant technologinės rizikos elektroninių ryšių veiklai vertinimą, taip pašalinant nesuderinamumą su Direktyvos 2014/53/ES ir Direktyvos 2014/30/ES reikalavimais, ir teisės akto tvirtinimo funkciją numatyti kibernetiniame saugume ar nacionaliniame saugume besispecializuojančiam subjektui, pavyzdžiui, numatyti, kad „ Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos, įvertinęs elektroninių ryšių tinkluose naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos keliamą saugumo riziką ir suderinęs su Ryšių reguliavimo tarnyba, tvirtina aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos, dėl kurios gamintojų, tiekėjų, palaikymo ir (ar) priežiūros paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros privalo būti kreipiamasi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, sąrašą .“ Atsižvelgti iš dalies Siūlytina į siūlymą atsižvelgti, tik vietoj Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, siūlytina nurodyti Krašto apsaugos ministeriją, atsižvelgiant į tai, kad Krašto apsaugos ministerija, o ne Nacionalinis kibernetinio saugumo centras yra saugumo politiką formuojanti institucija: „2. Asmenys, teikiantys paraiškas dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse, aukcione ar prašymą skirti radijo dažnius (kanalus) tiesiogiai prašančiam asmeniui, privalo Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti informaciją apie jų elektroninių ryšių veiklai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų radijo dažnių (kanalų) pagrindu vykdyti planuojamos naudoti aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos, kurių sąrašą, įvertinusi aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos keliamą saugumo technologinę riziką elektroninių ryšių veiklos vykdymui ir suderinusi su Ryšių reguliavimo tarnyba Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija , nustato Lietuvos Respublikos krašto apsauga ministerija“. 3.
Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba, 2021-04-22 ERĮ projekto 2 straipsniu keičiamoje ERĮ 50 straipsnio 1 dalyje yra siūloma numatyti, kad
„radijo dažniai (kanalai) iš radijo dažnių juostų, numatytų antžeminėms
radijo ryšio sistemoms, kuriomis gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, skiriami ir naudojami atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus“. Taip pat ERĮ projekto 3 straipsniu pildomo ERĮ 57¹ straipsnio 6 dalyje yra siūloma įtvirtinti, kad „asmenys, kuriems suteikta teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), privalo juos naudoti taip, kad atitiktų nacionalinio saugumo interesus.“ ERĮ projekte yra siūloma nustatyti su nacionalinio saugumo interesų užtikrinimu susijusias specialias nuostatas dėl tam tikrų radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo. Tačiau pažymėtina, kad ERĮ iš esmės yra skirtas ne nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo, o visuomeninių santykių, susijusių su elektroninių ryšių veikla, reglamentavimui. Tuo tarpu Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 1 straipsnį, Lietuvos nacionalinio saugumo sistemą sudaro valstybės ir piliečių veiklos šiam tikslui patvirtintų pagrindinių nuostatų, principų ir būdų, narystės Europos ir transatlantinėje sąjungose priemonių, įstatymų ir kitų teisės aktų, valstybės šiam tikslui įsteigtų institucijų, jų veiklos principų bei tarpusavio sąveikos būdų visuma. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos nacionalinį saugumą užtikrina Lietuvos Respublikos piliečiai, jų bendrijos ir organizacijos, Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, kariuomenė, policija, Valstybės saugumo departamentas, kitos šiam tikslui valstybės įsteigtos institucijos, vadovaudamiesi Konstitucija ir įstatymais bei vykdydami savo pareigas ir funkcijas nacionalinio saugumo sistemoje.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, nacionalinio saugumo interesų užtikrinimas nėra specialusis, tik elektroninių ryšių veiklai taikytinas principas, todėl šios nuostatos brauktinos, arba reglamentuotinos Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindus nustatančiuose bendruosiuose teisės aktuose.. Vadovaujantis ERĮ
naudojami <...> šio Įstatymo <...> nustatyta tvarka ir sąlygomis“. Įvertinus tai, kad ERĮ projekto 3 straipsniu pildomame ERĮ 57¹ straipsnyje yra siūloma įtvirtinti specialias (išimtines), su nacionalinio saugumo interesų užtikrinimu susijusias radijo dažnių (kanalų) iš radijo dažnių juostų, numatytų antžeminėms radijo ryšio sistemoms, kuriomis gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, skyrimo ir naudojimo sąlygas, kurios nepakeičia ir negali pakeisti bendrųjų radijo dažnių skyrimų sąlygų, nustatytų ERĮ 50 straipsnyje, ERĮ 50 straipsnio 1 dalis yra visiškai pakankama ERĮ projekto 2 straipsnio siekiui atspindėti. Todėl siūlytina įvertinti, ar ERĮ projekto 2 straipsnis ir ERĮ projekto 3 straipsniu pildomo ERĮ 57¹ straipsnio 6 dalies pirmasis sakinys nėra pertekliniai. Nepritarti Šiomis nuostatomis įstatyme nustatoma aiški principinė pozicija, kad elektroninių ryšių reguliavimas radijo dažnių (kanalų) skirstymo srityje, be kitą ko, yra susijęs ir su nacionalinio saugumo interesais. Šių nuostatų, siekiant aiškumo, siūlytina neatsisakyti. 4.
Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba,
11 ERĮ 51 straipsnio 10 ir 11 dalyse, perkeliant Europos Sąjungos elektroninių ryšių teisinio reguliavimo direktyvų nuostatas, yra įtvirtinti konkretūs sprendimų dėl elektroninių ryšių išteklių, įskaitant radijo dažnių (kanalų), skyrimo terminai, t. y. numatyta, kad „sprendimas skirti elektroninių ryšių išteklius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui ir paskelbtas kaip įmanoma greičiau po to, kai Ryšių reguliavimo tarnyba gauna išsamų, nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą (visą informaciją ir dokumentus) – <...> per 42 dienas radijo dažnių (kanalų) skyrimo atveju“, o „jei Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia skirti radijo dažnius (kanalus) konkurso ar aukciono būdu, <...> maksimalus 42 dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrintos sąžiningos, pagrįstos, atviros ir skaidrios visoms suinteresuotoms šalims procedūros, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau nei 8 mėnesiais.“ Atsižvelgiant į tai, kad ERĮ projekte numatoma atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra turės įtakos radijo dažnių
(kanalų) skyrimo terminams, ERĮ 51 straipsnio 11 dalis turi būti patikslina, ją išdėstant taip:
„11. Jei Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia, kad telefono ryšio
numerių naudojimo teisė turi būti suteikta konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje nurodytas maksimalus 21 dienos terminas pratęsiamas dar 21 diena. Jei Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia skirti radijo dažnius (kanalus) konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje nurodytas maksimalus 42 dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrintos sąžiningos, pagrįstos, atviros ir skaidrios visoms suinteresuotoms šalims procedūros, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau nei 8 mėnesiais, neįskaitant procedūrų, numatytų šio Įstatymo 571 straipsnyje, trukmės.
Šis terminas taikomas nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (ar) susitarimuose nustatytų terminų.“ Atsižvelgti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad ERĮ 51 straipsnio
tiesiogiai prašančiam asmeniui (neorganizuojant konkurso ar aukciono). Atsižvelgiant į tai, siūlytina keisti ERĮ 51 straipsnio 10 dalį: „10. Sprendimas skirti elektroninių ryšių išteklius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui ir paskelbtas kaip įmanoma greičiau po to, kai Ryšių reguliavimo tarnyba gauna išsamų, nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą (visą informaciją ir dokumentus) – per 21 dieną telefono ryšio numerių skyrimo atveju ir per 42 dienas radijo dažnių (kanalų) skyrimo atveju. Šioje dalyje nurodyti terminai taikomi nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (arba) susitarimuose nustatytų terminų. Šioje dalyje nurodytų terminų skaičiavimas yra sustabdomas, kol yra atliekamos šio įstatymo 571 straipsnyje numatytos procedūros. “
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 50 ir 71 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 57¹ straipsniu projektui ir jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Ryšių reguliavimo tarnybos pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. Už – 11, prieš – 0, susilaikė – 0.
Pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Kasčiūnas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Laurynas Kasčiūnas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Agnija Tumkevič [1]
direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB. [2]
2014/30/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu. [3] Patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2016 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1V-670 „Dėl Radijo ryšio įrenginių techninio reglamento patvirtinimo“. [4] P atvirtintas Tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-1328 „Dėl Elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento patvirtinimo“.
ekonomikos komitetas
DĖL
2021-05-12
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Rūta Miliūtė, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys : Vyriausybės vicekancleris Alminas Mačiulis, Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius , Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovas Jonas Skardinskas, Susisiekimo ministro patarėjas Darius Stravinskas, Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vyresnysis patarėjas Albertas Turonis, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vyresnysis patarėjas. Mykolas Šavelskis, Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Feliksas Dobrovolskis, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Augutis Čėsna, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja, Lina Rainienė, Ryšių reguliavimo tarnybos Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vedėja Kristina Masiulytė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro padėjėjas Justas Gaidys, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus Vyresnysis patarėjas Dainius Zebleckis, UAB „ Bitė Lietuva“ reguliavimo reikalų vadovas a dv.
Vitalijus Kirvaitis, advokatas Žilvinas Kvietkus, UAB „Rex consultorum“ direktorius Gintaras Kalinauskas, lobistas Šarūnas Frolenko, IQ, Alfa.lt žurnalistas Arvydas Jockus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-161256 7 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projektu siūlomame reguliavime siekiama nustatyti specialias radijo dažnių (kanalų) iš radijo dažnių juostų, numatytų antžeminėms radijo ryšio sistemoms, kuriomis gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, skyrimo ir naudojimo sąlygas. Pažymime, kad keičiamame įstatyme nėra apibrėžtos nei „radijo ryšio sistemų“, nei „plačiajuosčio ryšio paslaugos“ sąvokos. Bet įstatyme apibrėžtos, pavyzdžiui, „radijo ryšio stoties“, „ryšių radijo kanalų sistemos“ bei „sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugos“ sąvokos.
Atsižvelgiant į tai, kad siūlomos įstatyminės sąvokos nėra visuotinai vartojamos ir todėl gali būti suprantamos nevienodai, bei į tai, kad įstatyminių nuostatų turinys neturėtų būti apibrėžiamas poįstatyminiuose teisės aktuose, siūlytina keičiamame įstatyme apibrėžti „radijo ryšio sistemų“ ir „plačiajuosčio ryšio paslaugos“ sąvokas. . Pritarti iš dalies Argumentai:
Siūloma pakeisti sąvokas į šiuo metu Elektroninių ryšių įstatyme jau naudojamas, taip išvengiant naujų sąvokų įtraukimo į įstatymą. Pasiūlymas: Atitinkamai pakeisti visame įstatymo projekto tekste naudojamas sąvokas :
keisti į „ elektroninių ryšių tinklai “;
elektroninių ryšių paslaugos
“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dispozicinės nuorodos į keičiamo įstatymo 571 straipsnio 1 dalies
straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžių „radijo dažnius (kanalus) iš radijo dažnių juostų, numatytų antžeminėms radijo ryšio sistemoms, kuriomis gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos“ įvesti santrumpą (toliau šiame straipsnyje - plačiajuosčio ryšio radijo dažniai (kanalai)) . Atitinkamai visose kitose šio straipsnio nuostatose vietoj formuluotės „šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti radijo dažnių (kanalai)“ vartotina įvesta santrumpa – „plačiajuosčio ryšio radijo dažniai (kanalai)“. Atsižvelgti Argumentai:
Pakoregavus įstatymo projektą pagal Ekonomikos komiteto pasiūlymus 1 TD pastabai, ši pastaba tampa nebeaktuali. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
571 )23 3.
571 straipsnio 2 dalyje ir kitose nuostatose vietoj formuluotės „asmenys, teikiantys paraiškas dalyvauti <...> ar prašymą skirti...“ vartotina formuluotė „asmenys, teikiantys paraiškas dalyvauti <...> ar prašymus skirti...“, t.y. visur vartotina daugiskaitinė forma. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 571 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Asmenys, teikiantys paraiškas dalyvauti šio
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse, aukcione ar tiesiogiai prašantys skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), privalo Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti informaciją apie savo elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudojant tam tikrus radijo dažnius (kanalus) planuojamos naudoti aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojus, tiekėjus ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus. Elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos, apie kurios gamintojus, tiekėjus ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus privaloma pateikti informaciją Ryšių reguliavimo tarnybai, sąrašą, įvertinusi elektroninių ryšių tinkluose naudojamos ir (ar) elektroninių ryšių paslaugoms skirtos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos keliamą saugumo riziką ir suderinusi su Ryšių reguliavimo tarnyba, nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras. 3.
užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl asmenų, pateikusių paraiškas dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse, aukcione ar tiesiogiai prašančių skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), taip pat šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
571 )2
571 straipsnio 2 dalyje ir kitur projekto tekste yra naudojama sąvoka „priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugos“. Atkreipiame dėmesį, jog su šios sąvokos turiniu yra siejamos konkrečios ūkio subjektų pareigos bei tam tikros jų ūkinės veiklos vykdymo valstybinės priežiūros sąlygos, todėl manytina, kad, siekiant teisinio apibrėžtumo bei įstatymo taikymo apimties aiškumo, šios sąvokos turinys turėtų būti aiškiai apibrėžtas keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Tai leistų išvengti galimos situacijos, kada suinteresuotiems ūkio subjektams kitaip įvardinus minėtas aparatūros, įrenginių ar programinės įrangos priežiūros paslaugas (panaudojus kitokią paslaugų esmę apibūdinančią formuluotę), kiltų abejonės ir ginčai dėl tokių paslaugų pobūdžio ir būtinumo šių paslaugų teikėjams atitikti įstatyminius nacionalinio saugumo interesus atitinkančius reikalavimus. Nepritarti Argumentai:
Sąvokos
„priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugos“ apibrėžimas yra netikslingas, nes
praktikoje tai yra aiški formuluotė, kurios turinys ir esmė yra savaime suprantamas.
„ Priežiūros ir (ar) palaikymo paslauga
“ suprantama kaip operatoriaus ir fizinio
asmens ar juridinio asmens sudaryta sutartis, kurios dalykas yra darbai, tiekiamos prekės ar paslaugos susijusios su elektroninių ryšių veikla. Taip pat, pažymėtina, kad Priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugos nėra ERĮ teisinio reguliavimo dalykas. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
571 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kai po atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros a smuo, pateikęs paraišką dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse ar aukcione, netenka teisės jame dalyvauti, o prašymą skirti radijo dažnius (kanalus) tiesiogiai pateikusiam asmeniui atsisakoma skirti prašyme nurodytus radijo dažnius (kanalus) . Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 51 straipsnio nuostatas, šiuo metu yra nustatyti konkretūs terminai Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimams priimti, tačiau tarp pagrindų, kurie galėtų įtakoti tokių terminų prailginimą, nepatenka galima atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra. Atsižvelgiant į tai, jog siūlomos projekto nuostatos neabejotinai gali turėti įtakos administracinės plačiajuosčio radijo ryšio dažnių
(kanalų) skyrimo procedūros trukmei, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 51 straipsnio nuostatos neturėtų būti atitinkamai patikslintos, derinant jas su siūlomu reguliavimu dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros terminais. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto 2 pasiūlymą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-164 6.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą pastabą, taip pat svarstytina, ar su siūlomu reguliavimu neturėtų būti derinamos ir kitos bendrosios keičiamo įstatymo nuostatos, susijusios su radijo dažnių (kanalų) skyrimu bei naudojimu. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad ūkio subjektui, kuriam plačiajuosčio ryšio radijo dažniais (kanalai) būtų paskirti pildomo įstatymo 571 straipsnio nustatyta tvarka, negalėtų būti taikomas įstatymo 57 straipsnis, numatantis, kad asmuo turi teisę kitam asmeniui (net ir nepraėjusiam atitikties nacionalinio saugumo patikros procedūros) Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis perleisti teisę naudoti jam skirtus elektroninių ryšių išteklius, išskyrus teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), kurių paskirtis – radijo ir (arba) televizijos programų transliavimas (retransliavimas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reiktų sistemiškai įvertinti visas įstatyme nustatytas bendrąsias radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo sąlygas, ir jeigu reikia, arba patikslinti jas, derinant su siūlomu reguliavimu, arba pildomame 571 straipsnyje numatyti tam tikrų įstatymo nuostatų netaikymą s pecialiųjų tam tikrų radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo sąlygų atžvilgiu. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto 3 pasiūlymą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
571 )5 7.
571 straipsnio 5 dalies nuostata, numatanti, kad asmuo negali naudoti šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų elektroninių ryšių veiklai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų radijo dažnių (kanalų) pagrindu vykdyti, kol Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas, kad tokios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus, derintina su Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad jeigu p er šiame straipsnyje nurodytus terminus Komisija nepriima išvados, tai laikoma galutiniu sprendimu dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams bei 12 straipsnio 17 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad jeigu per šioje dalyje nurodytus terminus Vyriausybė nepriima sprendimo dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, laikoma, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus . Kitaip sakant, ne visada turi būti priimamas tam tikras administracinis sprendimas, kuris įrodo subjekto atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Tam tikrais atvejais ir jokio sprendimo nepriėmimas yra pakankamas pagrindas laikyti subjektą atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 571 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5.
Asmuo, kuriam buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) ir kuris ketina naudodamasis šiais radijo dažniais (kanalais) elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudoti kitų, negu buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, gamintojų ir (ar) tiekėjų šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytą aparatūrą, įrenginius ir (ar) programinę įrangą ir (ar) pasitelkti kitus, negu buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai. Gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, Ryšių reguliavimo tarnyba privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl šioje dalyje nurodyto asmens planuojamos naudoti šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytas asmuo negali naudoti šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudodamas jam skirtus tam tikrus radijo dažnius (kanalus) , kol Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nėra laikoma, kad tokios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus.“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-04-16 5(571 )5 8.
Siekiant teisinio aiškumo, p rojekto 3 straipsniu pildomo įstatymo57
šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų elektroninių ryšių veiklai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų radijo dažnių (kanalų) pagrindu vykdyti, kol Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas, kad tokios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus, pažeidimo teisines pasekmes, t.y. nėra aišku, ar asmeniui teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) būtų sustabdyta (atitinkamai turėtų būti papildyta šio straipsnio 7 dalis), panaikinta ((atitinkamai turėtų būti papildyta šio straipsnio 8 dalis) ar, vis dėlto, būtų priimamas kažkoks kitoks administracinis sprendimas. Nepritarti Argumentai:57
kalbama apie atvejus, kai norima naudoti įranga, kuri nebuvo patikrinta, ir draudžiama ją naudoti tol, kol ji nėra pripažinta saugia. Su pačia teise naudoti dažnius tai niekaip nesusiję tol, kol laikomasi 5 dalies reikalavimų. Jeigu šie reikalavimai būtų pažeisti, būtų galima taikyti57
naudoti radijo dažnius (kanalus) panaikinimas pagal ERĮ projekto 57(1) str. 8 d. 1 p. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-16 5(571 )6
571 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje reglamentuojama asmenų, kuriems suteikta teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus) , pareigą juos naudoti taip, kad atitiktų nacionalinio saugumo interesus.
Tačiau vėliau nuostatoje kalbama apie šių asmenų ir jų naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Šiame kontekste pastebėtina, kad pačių radijo dažnių (kanalų) naudojimo atitikimas nacionalinio saugumo interesams ir asmenų, kurie susiję su šių dažnių naudojimu, atitikimas nacionalinio saugumo interesams, yra du skirtingi dalykai. Atsižvelgiant į tai, šios dalies nuostatas reiktų suderinti tarpusavyje, įtvirtinant arba radijo dažnių (kanalų) naudojimo atitikimą nacionalinio saugumo interesams arba, vis dėlto, apie asmenų atitiktį nacionalinio saugumo interesams (pastarasis variantas, mūsų nuomone, atsižvelgiant į siūlomo reguliavimo visumą, būtų logiškas). Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 571 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Asmenys, kuriems suteikta teisė naudoti
tam tikrus radijo dažnius (kanalus) ir (ar) jų naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai privalo atitikti nacionalinio saugumo interesus.
Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi informacijos, kad asmenys, kuriems buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), ir (ar) jų naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai galimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, ne vėliau kaip per
kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl šių asmenų ir (ar) jų naudojamos šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Ryšių reguliavimo tarnyba privalo per vieną darbo dieną nuo kreipimosi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dienos informuoti asmenį, kuriam suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), apie tai, kad dėl jo ar jo naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų yra kreiptasi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros,“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-04-16 5(571 )7 10.
Nėra aišku, kokiu atveju galėtų būti taikoma p rojekto
57
numatyta sankcija – sprendimas stabdyti teisę asmeniui naudoti šio straipsnio
saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybė priima sprendimą, kad asmens, kuriam buvo suteikta teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Pažymėtina, kad sunku preziumuoti tokią situaciją, kad asmens naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nes:
radijo dažniai (kanalai) apskritai galės būti suteikiami tik tuo atveju, jeigu jo naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai atitinka nacionalinio saugumo interesus, t.y. jau praeis patikros procedūrą (571 straipsnio 2 dalis);
ketina elektroninių ryšių veiklos vykdymui radijo dažnių
(kanalų) pagrindu naudoti kitų, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, gamintojų ir (ar) tiekėjų šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytą aparatūrą, įrenginius ir (ar) programinę įrangą ir (ar) pasitelkti kitus, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai , o kol nebus priimtas atitinkamas sprendimas, jis tokios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos naudoti negalės (571 straipsnio 5 dalis);
reguliavimo tarnybai, pradės naudoti kitų, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, gamintojų ir (ar) tiekėjų šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytą aparatūrą, įrenginius ir (ar) programinę įrangą ir (ar) pasitelkia kitus, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, teisė naudoti plačiajuosčio radijo ryšio dažnius
571 straipsnio 8 dalies 4 punktas).
Pažymėtina, kad sunku preziumuoti tokią situaciją, kad asmens naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nes:
radijo dažniai (kanalai) apskritai galės būti suteikiami tik tuo atveju, jeigu jo naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai atitinka nacionalinio saugumo interesus, t.y. jau praeis patikros procedūrą (571 straipsnio 2 dalis);
ketina elektroninių ryšių veiklos vykdymui radijo dažnių
(kanalų) pagrindu naudoti kitų, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, gamintojų ir (ar) tiekėjų šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytą aparatūrą, įrenginius ir (ar) programinę įrangą ir (ar) pasitelkti kitus, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai , o kol nebus priimtas atitinkamas sprendimas, jis tokios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos naudoti negalės (571 straipsnio 5 dalis);
reguliavimo tarnybai, pradės naudoti kitų, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, gamintojų ir (ar) tiekėjų šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytą aparatūrą, įrenginius ir (ar) programinę įrangą ir (ar) pasitelkia kitus, nei buvo nurodyti pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, teisė naudoti plačiajuosčio radijo ryšio dažnius
571 straipsnio 8 dalies 4 punktas). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta bei sistemiškai vertinant siūlomo reguliavimo nuostatas, sunku suponuoti tokią faktinę situaciją, kuriai esant galėtų būtų pritaikyta aukščiau minėta įstatymo57
7 dalies 2 punkte numatyta sankcija – teisės naudotis radijo dažniais (kanalais) sustabdymas dėl naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų neatitikimo nacionalinio saugumo interesams.
Nepritarti 57¹ straipsnio 7 dalies 2 punktas reikalingas tais atvejais, kai pasikeičia jau anksčiau patikrinto gamintojo atitiktis nacionalinio saugumo interesams, pavyzdžiui, seniau buvusį patikimą gamintoją nuperka nepatikimas subjektas. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-16 5(571 )78
571 straipsnio 7 ir 8 dalyse turėtų būti nurodytas terminas, per kurį nuo šiose dalyse numatytų faktų paaiškėjimo Ryšių reguliavimo tarnyba turėtų priimti sprendimus sustabdyti arba panaikinti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus). Pritarti Pasiūlymas 1: Įstatymo projekto
straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7.
Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos, pagrindžiančios šioje dalyje numatytų aplinkybių atsiradimą, gavimo dienos sustabdo asmeniui suteiktą teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), jeigu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybė priima sprendimą, kad:
1) asmuo, kuriam buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), neatitinka nacionalinio saugumo interesų; šiame punkte nurodytu atveju teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) sustabdoma iki tol, kol per Vyriausybės nustatytą terminą bus pašalintos ar išnyks neatitikties nacionalinio saugumo interesams priežastys;
2) asmens, kuriam buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai neatitinka nacionalinio saugumo interesų; tokiu atveju asmuo, kuriam teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) yra sustabdyta, privalo ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo Vyriausybės sprendimo priėmimo dienos pakeisti šiame punkte nurodytą aparatūrą, įrenginius, programinę įrangą ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus.“ Pasiūlymas 2:
Įstatymo projekto
straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8.
Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos, pagrindžiančios šioje dalyje numatytų aplinkybių atsiradimą, gavimo dienos sustabdo asmeniui suteiktą teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), jeigu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybė priima sprendimą, kad:
1) asmuo, kuriam buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), neatitinka nacionalinio saugumo interesų; šiame punkte nurodytu atveju teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) sustabdoma iki tol, kol per Vyriausybės nustatytą terminą bus pašalintos ar išnyks neatitikties nacionalinio saugumo interesams priežastys;
2) asmens, kuriam buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai neatitinka nacionalinio saugumo interesų; tokiu atveju asmuo, kuriam teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) yra sustabdyta, privalo ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo Vyriausybės sprendimo priėmimo dienos pakeisti šiame punkte nurodytą aparatūrą, įrenginius, programinę įrangą ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus.“ Pasiūlymas 2:
Įstatymo projekto
straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:
„8. Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo informacijos, pagrindžiančios šioje dalyje numatytų aplinkybių atsiradimą, gavimo dienos panaikina asmeniui teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), jeigu:
1) Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybės priimtu sprendimu asmuo, kuriam buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), yra pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų dėl priežasčių, kurios negali būti pašalintos arba išnykti per Vyriausybės nustatytą terminą;“
<...>
12.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-16 5(571 )82
57
8 dalies 2 punkte brauktinas žodis „kai“. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 571 straipsnio 8 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
„2) teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) asmeniui buvo sustabdyta pagal šio straipsnio 7 dalies 1 punktą ir per Vyriausybės nustatytą terminą nebuvo pašalintos arba neišnyko neatitikties nacionalinio saugumo interesams priežastys;“
83
57 1 straipsnio 8 dalies 3 punkte po žodžių „programinės įrangos“ įrašytini žodžiai „gamintojų, tiekėjų“. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 571 straipsnio 8 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
„3) asmuo, kuriam teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) buvo sustabdyta pagal šio straipsnio 7 dalies 2 punktą, nepakeitė aparatūros, įrenginių, programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir
(ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų per šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytą terminą;“
8 4 14.
pildomo įstatymo571 straipsnio 8 dalies 4 punkte po žodžių „ šio straipsnio 5 dalyje numatytu atveju“ siūlome įrašyti žodžius „ir kurių atžvilgiu atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra buvo pradėta šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka“. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto
straipsnio 8 dalies 4 punktą išdėstyti taip:
„4) Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų
apsaugos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybė priima sprendimą, kad nacionalinio saugumo interesų neatitinka aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai, dėl kurių Ryšių reguliavimo tarnybai nebuvo pateikta informacija šio straipsnio 5 dalyje numatytu atveju ir kurių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra buvo pradėta šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.“
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-04-16 5(571 )9 15.
pildomo įstatymo571 straipsnio 9 dalis brauktina kaip perteklinė, nes nuostatos, numatančios, kad Vyriausybei priėmus sprendimą, kad ketinamos naudoti ir (ar) naudojamos šio straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjas pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, asmenys, kuriems buvo suteikta teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus), negali naudoti tokios aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų elektroninių ryšių veiklai šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų radijo dažnių (kanalų) pagrindu vykdyti, kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys ar išnyks neatitikties nacionalinio saugumo interesams priežastys asmuo, jau numatyta šio straipsnio 7 straipsnio 2 punkte ir 8 straipsnio 3 punktuose, kuriuose nustatyta, kad tokiu atveju teisė naudotis radijo dažniais (kanalais) sustabdom ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui, o per tą laiką nepakeitus aparatūros, įrenginių, programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų, teisė naudotis radijo dažniais (kanalais) apskritai panaikinama. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto
straipsnio 9 dalį išbraukti kaip perteklinę. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-04-16 5(571 )9 16.
Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą, projekto 3 straipsniu pildomo įstatymo571 straipsnio 9 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „ ir Vyriausybė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nepriims sprendimo, patvirtinančio atitinkamo gamintojo, teikėjo ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjo atitiktį nacionalinio saugumo interesams“, nes prieš tai nurodyta kita būtina sąlyga - kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys ar išnyks neatitikties nacionalinio saugumo interesams priežastys, yra platesnė ir apima savyje ir šį numatytą Vyriausybės sprendimą. Be to, primename, kad tam tikrais atvejais ir jokio Vyriausybės sprendimo nepriėmimas yra laikomas pakankamu pagrindu laikyti asmenį atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, todėl siūloma išbraukti nuostata yra ir šiek tiek klaidinanti. Atsižvelgti Pritarus Teisės departamento 15 pastabai – išbraukti įstatymo projekto 5 straipsniu pildomo įstatymo 571 straipsnio 9 dalį kaip perteklinę, 16 Teisės departamento pastaba tapo nebeaktuali. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
„tarnybos direktorius“. Atsižvelgti Pasiūlymas: Įstatymo projekto
taip: „
Respublikos krašto apsaugos ministras iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą.“
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
34567
18Projekto 5 straipsnio 3 dalyje brauktini žodžiai „ šiuo įstatymu pildomoje“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos šio straipsnio nuostatos. Pritarti
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 7 straipsnio 3,4,5,6,7 dalis išdėstyti taip: „3.
Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 6 dalyje nustatytas reikalavimas atitikti nacionalinio saugumo interesus ir šio reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos ir asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo suteikta teisė naudoti radijo dažnius (kanalus) numatytus elektroninių ryšių tinklams ir (ar) elektroninių ryšių paslaugoms teikti (toliau – tam tikri radijo dažniai (kanalai) , ir Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojams, tiekėjams ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjams, kurių gaminamą, tiekiamą, prižiūrimą ir (ar) palaikomą aparatūrą, įrenginius ir
(ar) programinę įrangą šioje dalyje nurodyti asmenys pradėjo naudoti savo elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudodamiesi jiems skirtais tam tikrais radijo dažniais (kanalais) iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Asmenys, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie jų naudojamos Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojus, tiekėjus ir jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus.
Šie asmenys taip pat privalo Ryšių reguliavimo tarnybai teikti informaciją apie įsigaliojus šiam įstatymui planuojamos naudoti Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojus, tiekėjus ir jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus ir negali tokios aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų naudoti, kol Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nėra laikoma, kad tokios aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir jų priežiūros ir
(ar) palaikymo paslaugų teikėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus. 5. Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos privalo kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl asmenų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), taip pat jų naudojamos ir (ar) planuojamos naudoti Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. 6.
buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka priėmus Vyriausybės sprendimą, kad jų iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos naudoti Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, privalo ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. pakeisti šią aparatūrą, įrenginius ir (ar) programinę įrangą ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus. Šioje dalyje nurodytam asmeniui nepakeitus šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų per šioje dalyje nurodytą terminą, Ryšių reguliavimo tarnyba panaikina jam iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos suteiktą teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus). 7.
įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, Ryšių reguliavimo tarnyba panaikina asmenims, kurie nesilaikė šio straipsnio 4 dalyje nurodytos pareigos ir naudoja gamintojų ir (ar) tiekėjų, kurie neatitinka nacionalinio saugumo interesų, Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytą aparatūrą, įrenginius ir (ar) programinę įrangą ir (ar) yra pasitelkę šios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, kurie neatitinka nacionalinio saugumo interesų ir kurių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra buvo pradėta Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka , suteiktą teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) netaikydama šio straipsnio 6 dalyje nurodyto aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų pakeitimo termino.“
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
pastabą, t.y. projekte nėra numatytos paties radijo dažnių (kanalų) naudojimo atitikimo nacionalinio saugumo interesams sąlygos, o tik asmenų, kurie susiję su šių dažnių naudojimu ar atitinkamos aparatūros, įrenginių, programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ar palaikymo paslaugų atitikties nacionalinio saugumo interesams kriterijai. Pritarti Žr. pasiūlymą prie 18 Seimo teisės departamento pastabos. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 20.
Projekto 5 straipsnio 4 dalyje kaip perteklinis brauktinas antrasis sakinys, nes po šio įstatymo įsigaliojimo planuojamos naudoti Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų patikra nacionalinio saugumo interesams jau bus vykdoma bendrąja Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. projekto 5 straipsnio nuostatos skirtos būtent iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos naudoti ir dabar naudojamos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų patikrai. Be to, šios dalies antrasis sakinys turėtų būti tikslintinas, atsižvelgiant į ankščiau išvadoje pateiktą pastabą, kad tam tikrais atvejais ir jokio Vyriausybės ar Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo nepriėmimas yra laikomas pakankamu pagrindu laikyti asmenį atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus. Pritarti iš dalies Argumentai:
Siūlytina nebraukti įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalies antrojo sakinio, atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 4 dalimi yra reguliuojami santykiai susiję su radijo dažniais (kanalus), skirtais iki įstatymo įsigaliojimo. Siekiant teisinio aiškumo ir užtikrinant, kad bus pateikiama visa reikalinga informacija ir tai atvejais, kai radijo dažniai (kanalai) buvo skirti iki įstatymo įsigaliojimo, turėtų būti nustatoma aiški taisyklė kokia informacija ir kokiais atvejais yra teikiami. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Asmenys, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie jų naudojamos Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojus, tiekėjus ir jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus. Šie asmenys taip pat privalo Ryšių reguliavimo tarnybai teikti informaciją apie įsigaliojus šiam įstatymui planuojamos naudoti Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojus, tiekėjus ir jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus ir negali tokios aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų naudoti, kol Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka nėra laikoma, kad tokios aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojas, tiekėjas ir jų priežiūros ir
(ar) palaikymo paslaugų teikėjas atitinka nacionalinio saugumo interesus.“
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
brauktini žodžiai „ ir (ar) planuojamos naudoti“. Nepritarti Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad siūloma nebraukti 7 straipsnio 5 dalies antrojo sakinio, nebrauktini taip pat žodžiai „ir (ar) planuojamos naudoti“. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 7 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: 5.
Ryšių reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos privalo kreiptis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl asmenų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), taip pat jų naudojamos ir (ar) planuojamos naudoti Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
atsisakius iki 2025 m. gruodžio 31 d. pakeisti aparatūrą, įrenginius, programinę įrangą ir priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus“ realus pritaikymas ir įgyvendinimas. Svarstytina, ar logikos prasme ūkio subjektui yra naudinga iš karto pareikšti atsisakymą keisti atitinkamą įrangą, jeigu jie ir nieko nekeisdami galės vykdyti veiklą be jokių ribojimų net iki 2025 m. gruodžio 31 d. Be to, neaišku, kaip turėtų būti išreikštas toks ūkio subjekto „atsisakymas“. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6.
Asmenys, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo suteikta teisė naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka priėmus Vyriausybės sprendimą, kad jų iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos naudoti Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, privalo ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. pakeisti šią aparatūrą, įrenginius ir (ar) programinę įrangą ir (ar) jų priežiūros ir
(ar) palaikymo paslaugų teikėjus. Šioje dalyje nurodytam asmeniui nepakeitus šioje dalyje nurodytos aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų per šioje dalyje nurodytą terminą, Ryšių reguliavimo tarnyba panaikina jam iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos suteiktą teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus).“
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
5 straipsnio 7 dalis tikslintina, nurodant, kad ji taikoma būtent tuo atveju, kai asmenys, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti radijo dažniai (kanalai), nesilaiko šio straipsnio 4 dalyje nurodytos pareigos pateikti reikalingą informaciją, o Ryšių reguliavimo tarnyba savo iniciatyva atliko iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos naudoti Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojų, tiekėjų ir priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų patikrą nacionalinio saugumo interesams. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 7 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7.
Tais atvejais, kai Vyriausybė priima sprendimą, kad Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojai, tiekėjai ir jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, Ryšių reguliavimo tarnyba panaikina asmenims, kurie nesilaikė šio straipsnio 4 dalyje nurodytos pareigos ir naudoja gamintojų ir (ar) tiekėjų, kurie neatitinka nacionalinio saugumo interesų, Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 2 dalyje numatytame sąraše nurodytą aparatūrą, įrenginius ir (ar) programinę įrangą ir (ar) yra pasitelkę šios aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus, kurie neatitinka nacionalinio saugumo interesų ir kurių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra buvo pradėta Elektroninių ryšių įstatymo 571 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka , suteiktą teisę naudoti tam tikrus radijo dažnius (kanalus) netaikydama šio straipsnio 6 dalyje nurodyto aparatūros, įrenginių, programinės įrangos ir
(ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjų pakeitimo termino.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
konfederacija, 2021-04-21 Atstovaudami LVK narių interesus kreipiamės į Jus dėl 2021 m. balandžio 22 d. LR Seimo posėdyje pateikiamų įstatymų projektų, susijusių su elektroninių ryšių sektoriumi: Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (XIIIP-5108), Elektroninių ryšių įstatymo Nr.
IX-2135 12,
straipsniu įstatymo projekto (XIVP-413) ir Elektroninių ryšių įstatymo IX-2135 3, 9, 12, 17 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (XIVP-9).
[...]
LVK pritaria jų pateikimui LR Seimo posėdyje 2021 m. balandžio 22 d. ir tolesnei diskusijai dėl šių projektų Seime bei siūlo, kad visi trys Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektai Ekonomikos komitete būti svarstomi kartu. Manome, kad tai yra pozityvi teisėkūros praktika, kai tarpusavyje susiję įstatymų projektai yra svarstomi bendru paketu. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projektui XIVP-9 buvo prašyta Vyriausybės išvados Seimo salėje pateikimo metu. Vyriausybės išvada dėl XIVP-9 dar negauta. 2. REX consultorum Dr. Gintaras Kalinauskas, 2021-04-19
<...>
Seime užregistruoti įstatymo projektai, kurie reikalingi sklandžiai įgyvendinti 5G technologiją Lietuvoje. 1. Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 50 ir 71 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57(1) straipsniu įstatymo projektas
saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 19 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13(2) straipsniu įstatymo projektas
Tačiau būtina atkreipti, kad šiuo metu Susisiekimo ministerija parengusi analogiškus projektus ir pateikti viešoms konsultacijos, vėliau planuoja pateikti LR vyriausybei. Trumpa santrauka
ultra vires priemonėmis, ar reikalinga visą telekomunikacijų paslaugų tiekimą paversti nacionalinio saugumo objektais? 2. Konkurencijos mažinimas administracinėmis priemonėmis, telekomunikacijos rinkoje veikia trys užsienio kompanijos, dirbtinai pašalinus bent vieną rinkos dalyvį susiformuoja duopolija ar net monopolija; 3.
Ribojant tam tikrų prekių ar paslaugų tiekimą į ES rinką parengti projektai turi būti suderinti su Europos komisija ir vykdoma TRIS notifikacija;
verslo aplinkai ir neaiškūs administracinės naštos kaštai verslui Bendra apžvalga: siūlomi projektai siekia teisingų tikslų, tačiau ultra vires priemonės Prašome atkreipti dėmesį, kad projektai iš siekia reguliuoti visų telekomunikacijų paslaugų tiekimą ir verslo įgyvendinimą kaip nacionalinio saugumo objektą įvedant patikros mechanizmą visų paslaugų teikimui. Būtina pabrėžti, kad
objektų apsaugos įstatymo pataisos įtraukė įmones, numatančias tiekti 5G ryšio paslaugas ar valdančias šioms paslaugoms teikti reikalingą infrastruktūrą į trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, o taip pat įtvirtino tokių įmonių sandorių (įskaitant sandorius dėl aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos įsigijimo) patikros mechanizmą. To paties įstatymo 12 straipsnis numato investuotojų į tokias įmones patikros mechanizmą. Daugelyje Europos šalių siekiama reguliuoti ir kurti tam tikrą dalį infrastruktūros, kuri būtų naudojama kaip kritinė infrastruktūra su papildomais reikalavimais, užtikrinant viešojo saugumo ar kibernetinio saugumo tikslus. Visgi nors Lietuvoje siekiama teisingų tikslų, pasirinktos priemonės yra ultra vires tiek teisiniu požiūriu, tiek ekonominiu. Dėl to jau pasisakė tiek verslo asociacijos, tiek atsakingos valstybės institucijos. Konkurencijos mažinimas administracinėmis priemonės, poreikis kompensacijoms Šiuo metu siūlomas naujas reguliavimas iš esmės keičia telekomunikacijų paslaugų teikimą.
Dėl to jau 2021-03-26 bendru laišku visi trys mobiliųjų ryšių operatoriai (Bite, Tele2, Telia) pateikė pastabas ir išreiškė susirūpinimą dėl pateikto projekto. Išreikšdami susirūpinimą dėl projektų nuostatų nesuderinimo su ES teise ir reguliavimu, bei siūlomas reguliavimas esmingai keičia operatorių veiklą tiek teisiniu požiūriu tiek ekonominiu. Mobilių ryšių operatorių nuomone pateiktas reguliavimas ne tik esmingai keičia jų veiklą bet įvedus reikalavimus keisti įrangą privalo būti numatytas kompensacijos. „ Šiuo metu tinklo įrangą teikia trys tokios įrangos gamintojai – Ericsson, Huawei ir Nokia. Tokiu atveju, jei bent vienas iš šių gamintojų būtų pripažintas nepatikimu, o ryšio operatoriai būtų įpareigoti pašalinti jo įrangą iš Lietuvos telekomunikacinių tinklų ir pakeisti ją kitų 3 gamintojų įranga, atitinkamos išlaidos sudarytų dešimtis milijonų eurų. Pažymėtina, kad kitos valstybės – Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Skandinavijos valstybės – atvirai ir skaidriai deklaravo, kiek išaugs 5G ryšio tinklo diegimo kaina, kokias papildomas išlaidas patirs verslas ir vartotojai, kiek gali vėluoti ryšio tinklo diegimo darbai. “ Todėl turi būti aiškiai išvardintos neigiamos pasekmės tiek verslo subjektams tiek vartotojams. Kaip teigia operatoriai „tinklo įrangos rinka pasižymi nedideliu gamintojų skaičiumi, todėl vieno pardavėjo pašalinimas iš rinkos žymiai sumažintų konkurenciją tarp likusių gamintojų.
Tai neabejotinai pabrangintų ryšio tinklo įrangos kainas, leistų susiformuoti pagrindinių tinklo įrangos tiekėjų duopolijai ar net monopolijai, o dėl šios priežasties ženkliai didėtų operatorių kaštai įsigyjant tinklo įrangą.“ Konkurencijos užtikrinimą pažymi ir Konkurencijos taryba savo rašte 2021-03-31 Nr. (2.30Mr-43)6V Būtent jog vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 41 straipsniu, kai nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas gali paveikti konkurenciją , privaloma atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimą, kurį rekomenduojame atlikti taikant Konkurencijos tarybos parengtas „Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gaires“ (toliau – Gairės). Atsižvelgdami į tai, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ERĮ pakeitimo projektas) rengėjams siūlome atlikti poveikio konkurencijai vertinimą, be kita ko, aptariant ERĮ pakeitimo projekto 2 straipsnio 2 – 6 dalių nuostatas. Šis teisinis reguliavimas gali daryti įtaką konkurencijai atitinkamose rinkose, sumažindamas rinkos dalyvių skaičių, todėl manome, kad turėtų būti įvertintas ir aprašytas tokio numatomo teisinio reguliavimo poveikis konkurencijai, ir, jeigu neigiamas poveikis konkurencijai būtų nustatytas, turėtų būti įvertinta ir pagrįsta, ar kokie nors kiti viešojo intereso tikslai (pavyzdžiui, nacionalinio saugumo) nusveria galimas rizikas dėl poveikio konkurencijai. Taip pat, jeigu būtų nustatytas neigiamas poveikis konkurencijai, kurį galima pateisinti dėl tam tikrų viešojo intereso tikslų, turėtų būti įvertinta, ar negalima būtų taikyti kitų, mažiau konkurenciją ribojančių (arba iš viso jos neribojančių) ir viešojo intereso tikslų pasiekiančių priemonių. 2021-03-22 rašte Nr.
2021-03-22 rašte Nr. 18-2720 LR Valstybės saugumo departamentas taip pat nurodo kad priėmus įstatymo projektus atsiras neigiamos pasekmės ir “užtikrinant ūkio subjektų teisėtus lūkesčius, aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos keitimo kaštai galėtų būti iš dalies dengiami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis”. Ribojimai teikti paslaugas valstybėje narėje turi būti suderinti su Europos Komisija ES reikalavimas notifikuoti teikiamus teisės aktų projektus kai siekiame valstybėje riboti tam tikrus produktus, prekes ar paslaugas. Pagal
ketinamus priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurių būtina laikytis parduodant tam tikrus produktus ar teikiant visuomenės paslaugas, arba draudžiant naudoti tam tikrus gaminius. Valstybės taip pat privalo pateikti Komisijai pagrindimą, kodėl būtina priimti tokį techninį reglamentą. Pranešimas turi būti pateiktas prieš priimant atitinkamą įstatymą arba teisės aktą. Be to, valstybės privalo trims mėnesiams atidėti tokio techninio reglamento priėmimą nuo tos dienos, kai Komisija gauna atitinkamą pranešimą. Operatoriai kaip teigia neturi informacijos apie tai, ar Lietuva pateikė tokį pranešimą. Pažymėtina, kad kitos valstybės – Suomija, Vokietija, Prancūzija, Austrija ir Estija – pateikė pranešimus apie planuojamus teisės aktus, reglamentuojančius 5G infrastruktūrai skirtą aparatūrą, įrenginius ir programinę įrangą. Neaiškus administracinės naštos kaštai verslui 2021-04-12 rašte Nr.(4.6-82Mr)-3 Ekonomikos ir inovacijų ministerija pažymi, kad ERĮ nuostatos didina ne tik administracinę naštą, tačiau tokie siūlomi nustatyti reikalavimai pasikeisti aparatūrą ar įrenginius, jeigu ji neatitinka nacionalinio saugumo interesų, sukels ūkio subjektams prisitaikymo išlaidas.
Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nepateikia jokios informacijos ir skaičiavimų, kiek tokių reikalavimų nustatymas kainuos verslui. Atsižvelgiant į tai, prašom įvertinti, kokias prisitaikymo išlaidas ūkio subjektai gali patirti vykdydami šiuos reikalavimus ir pateikti atitinkamą informaciją aiškinamajame rašte . Kaip teigiama Verslo konfederacijos rašte
reguliavimas „abejonių kelia ir tai, kad nepatikimus gamintojus ketinama pašalinti iš visos Lietuvos elektroninių ryšių rinkos, uždraudžiant jiems tiekti ryšių operatoriams net ir tą įrangą (ar jos dalis), kuri nėra naudojama 5G ar kitoje kritinėje infrastruktūroje. Tokie draudimai vertintini kaip neproporcingi ir nepagrįsti kaštų bei naudos analize. Mūsų nuomone, tokie ribojimai turėtų būti grindžiami objektyvių ir nešališku poveikio vertinimu bei nepriklausoma technine ekspertize. Šiuo atveju, gali būti vadovaujamasi Suomijos ir Vokietijos praktika: abi šios šalys kontroliuoja tik kritinę infrastruktūrą, o kontrolė yra grindžiama technine ekspertize, sudarant įrangos tiekėjams ir gamintojams galimybę dalyvauti patikros procese bei teikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus.
Verslo konfederacijos nuomone, skubos tvarka teikiami projektai, kuriais siekiama keisti Ryšių reguliavimo tarnybos valdymo modelį bei išplėsti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo taikymo apimtį, nėra išsamiai ir skaidriai aptarti su visomis suinteresuotomis šalimis bei verslo bendruomene, o taip pat sukuria neaiškų ir perteklinį reguliavimą ir sukuria papildomą administracinę naštą valstybės institucijoms bei verslui. Siūlomas teisinis reguliavimas nustato perteklinius ūkinės laisvės ribojimus Šios Vyriausybės darbų programoje numatyta parengti ir priimti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos, Valstybės informacinių išteklių valdymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų pakeitimus, užtikrinančius, kad kritinėje infrastruktūroje, įskaitant 5G infrastruktūrą, būtų naudojama tik patikimų gamintojų įranga. Vyriausybė taip pat deklaravo įsipareigojimą atsisakyti perteklinio, neproporcingo reguliavimo, mažinti administracinę ir reguliavimo naštą ir sisteminti reguliavimo nuostatas. Tačiau Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektas akivaizdžiai siūlo perteklinį teisinį reguliavimą bei nepagrįstus ūkinės laisvės apribojimus. Šiuo metu galiojanti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo redakcija jau numato įmonių, teikiančių 5G ryšio paslaugas ar valdančių šioms paslaugoms teikti reikalingą infrastruktūrą, sandorių patikros mechanizmą. Remiantis 2020 m. birželio 30 d. priimtomis įstatymo pataisomis, 5G ryšio operatoriai bei šioms paslaugoms teikti reikalingos infrastruktūros operatoriai įtraukti į trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.
Galiojančio Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 13 straipsnis numato privalomą tokių įmonių sudaromų sandorių (įskaitant sandorius dėl aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos įsigijimo) atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą. To paties įstatymo 12 straipsnis numato investuotojų į tokias įmones patikros mechanizmą. Tuo tarpu Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projekte numatyta post factum tikrinti šiuo metu veiklą jau vykdančius ir iki 2020 m. gruodžio 31 d. suteiktais radijo dažniais (kurie nėra skirti 5G ryšio paslaugoms teikti) besinaudojančius ryšio operatorius bei jų įrangą (t.y. atgaline tvarka peržiūrėti jau sudarytus sandorius) prieštarauja Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymui, nes pastarasis tokių patikros pagrindų nenumato. Įmonės, teikiančios ankstesnės kartos (ne 5G) ryšio paslaugas ar valdančios šioms paslaugoms teikti reikalingą infrastruktūrą, nėra įtrauktos į kurios nors kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, todėl tokia patikra jų atžvilgiu negali būti atliekama. Siūlomas teisinis reguliavimas pažeidžia proporcingumo principą Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projekte siūloma suteikti Ryšių reguliavimo tarnybai teisę atmesti asmenų, dalyvaujančių radijo ryšių (kanalų) skyrimo konkurse arba aukcione, paraiškas, jeigu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatyta tvarka priimamas Vyriausybės sprendimas, kad jis ir/ar jo planuojamos naudoti aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojas ir/ar tiekėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Be to, įstatymo projektas numato privalomą visos elektroninių ryšių veiklai jau naudojamos arba dar tik planuojamos naudoti aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojų ir tiekėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, bei numato atitinkamas sankcijas. Abi šios priemonės akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo principą ir suvaržo ūkio subjektus labiau negu reikia nacionalinio saugumo interesams užtikrinti. Dalyvavimas viešame konkurse ar aukcione dėl radijo dažnių (kanalų) skyrimo neturėtų būti siejamas su atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra. Patikros mechanizmas galėtų būti taikomas tik tada, kai konkursą ar aukcioną laimėjęs asmuo ketina sudaryti sandorį dėl 5G ryšio paslaugai teikti reikalingos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos įsigijimo (ką ir numato galiojantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas). Tokiu būdu 5G ryšio paslaugos teikėjui būtų sudaryta galimybė pakeisti numatomą įrangos gamintoją ir/ar tiekėją ir pašalinti nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančias priežastis. Teisės dalyvauti konkurse ar aukcione atėmimas vien dėl to, kad planuojama naudoti įranga galimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nesuteikiant dalyviui galimybės pakeisti įrangos gamintojo ir/ar tiekėjo, yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) ir neteisinga bausmė už pažeidimą, kurio jis net nepadarė (t.y. neįsigijo ir nenaudojo nepatikimo gamintojo įrangos).
Kriterijus, pagal kuriuos įmonė laikoma teikianti penktos kartos judriojo ryšio (5G) paslaugas ar valdanti šioms paslaugoms teikti reikalingą infrastruktūrą, nustato Krašto apsaugos ministro 2020 m. gruodžio
paslaugoms teikti reikalingą infrastruktūrą, jeigu valdo elektroninių ryšių tinklo branduolio (angl. Core Network) ar radijo prieigos tinklo (angl. Radio Access Network arba RAN) infrastruktūrą, atitinkančią 3GPP patvirtintas technines ataskaitas ar technines specifikacijas. Tuo tarpu Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projekte siūloma privalomai tikrinti bet kokią elektroninių ryšių veiklai jau seniai naudojamą arba dar tik planuojamą naudoti aparatūrą, įrenginius ir programinę įrangą, nepriklausomai nuo jos reikšmingumo ir ar naudojimo kritinėje infrastruktūroje. Akivaizdu, kad tokia patikra neatitinka proporcingumo teisėkūroje principo, reikalaujančio, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Reikalavimas tikrinti visą įrangą ne tik sukuria papildomą administracinę naštą valstybės institucijoms ir paslaugos teikėjams, bet ir akivaizdžiai ir nepagrįstai diskriminuoja neišmanios įrangos tiekėjus ir/ar gamintojus.
Siūlomas teisinis reguliavimas nepagrįstai riboja konkurenciją bei sukuria laisvo prekių ir paslaugų judėjimo apribojimus Tinklo įrangos rinka pasižymi nedideliu gamintojų skaičiumi, todėl vieno pardavėjo pašalinimas iš rinkos žymiai sumažintų konkurenciją tarp likusių gamintojų. Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projekte numatyta privaloma bet kokios elektroninių ryšių veiklai jau seniai naudojamos arba dar tik planuojamos naudoti aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojų ir tiekėjų patikra dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams. Nustačius, kad tam tikras gamintojas ir/ar tiekėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, ryšių operatorius privalėtų per tam tikrą laiką pakeisti visą turimą tokio gamintojo/tiekėjo įrangą. Nors Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiomis įmonėmis pripažįsta tik 5G ryšio operatorius bei šioms paslaugoms teikti reikalingos infrastruktūros operatorius, siūlomos Elektroninių ryšių įstatymo pataisos iš esmės pašalintų nepatikimu pripažintą gamintoją ir/ar tiekėją iš visos Lietuvos elektroninių ryšių rinkos, uždraudžiant jam tiekti ryšių operatoriams net ir tą įrangą (ar jos dalis), kuri nėra naudojama 5G ar kitoje kritinėje infrastruktūroje. Siūlomas teisinis reguliavimas į ryšio operatoriams draudžiamos naudoti įrangos apimtį įtraukia ir tą įrangą, kuri yra visiškai nesusijusi su poreikiu užtikrinti nacionalinį saugumą kritinėje 5G infrastruktūroje. Toks teisinis reguliavimas iškreipia konkurencijos sąlygas ne tik 5G infrastruktūroje, bet ir su ja nesusijusiose elektroninių ryšių rinkose ar atskiruose rinkos segmentuose.
standartai galėtų būti taikomi tik kritinei5 G infrastruktūrai ir joje naudojamai įrangai (taip, kaip ji apibrėžta Krašto apsaugos ministro 2020 m. gruodžio 22 d. įsakyme Nr. 1005), tačiau neturėtų būti ribojama visų ūkio subjektų (gamintojų ir tiekėjų) laisvė teikti elektroninių ryšių rinkos dalyviams (ryšio operatoriams) kitą, įprastinėje ūkinėje veikloje naudojamą aparatūrą, įrenginius ir programinę įrangą. Dirbtinis konkurencijos ribojimas su nacionaliniu saugumu nesusijusiuose rinkos segmentuose neproporcingai ir nepagrįstai diskriminuoja įrangos gamintojus bei nustato skirtingas konkurencijos sąlygas šioje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Neproporcingos poveikio priemonės, pašalinančios gamintoją ir/ar tiekėją iš visos Lietuvos elektroninių ryšių rinkos , pažeistų pagrindinį Europos Sąjungos principą – laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo34 straipsnis draudžia tarp valstybių narių nustatyti kiekybinius importo apribojimus ir visas lygiagrečias poveikio priemones. Bet kokie apribojimai, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės saugumą, turi būti proporcingi, objektyviai pagrįsti ir atitikti Europos Sąjungos teisės reikalavimus Netinkamas poveikio vertinimas Priešingai nei to reikalauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas bei Europos elektroninių ryšių kodeksas , Elektroninių ryšių įstatymo ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pataisos priimamos skubos tvarka, be išsamesnio numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo ir konsultavimosi su visuomene, t.y. ne suteikus ryšių operatoriams bei kitiems rinkos dalyviams galimybės išsakyti savo nuomonę.
Nors Elektroninių ryšių įstatymo bei kitų susijusių įstatymų pataisų rengėjų aiškinamajame rašte teigiama, kad priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma, toks teiginys neatitinka tikrovės. Jei Huawei būtų pripažinta nepatikimu gamintoju, o ryšio operatoriai būtų įpareigoti pašalinti Huawei įrangą iš Lietuvos telekomunikacinių tinklų ir pakeisti ją kitų gamintojų įranga, atitinkamos išlaidos sudarytų dešimtis ar net šimtus milijonų eurų. Todėl tenka tik stebėtis, kodėl įstatymų pataisų rengėjai neįvertino šių pasekmių ir nesivadovauja kitų valstybių praktika. Kitos valstybės – Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Skandinavijos valstybės ir pan. – atvirai ir skaidriai deklaravo, kiek išaugs 5G ryšio tinklo diegimo kaina, kokias papildomas išlaidas patirs verslas ir vartotojai, kiek gali vėluoti ryšio tinklo diegimo darbai. Tuo tarpu Elektroninių ryšių įstatymo bei kitų susijusių įstatymų pataisų rengėjai tokios informacijos neteikia bei klaidina visuomenę teiginiu, kad neigiamų pasekmių nenumatoma.
Be to, Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projekte numatytas reikalavimas atlikti visos ir bet kokios elektroninių ryšių veiklai jau naudojamos arba planuojamos naudoti įrangos gamintojų ir tiekėjų patikrą sukurs perteklinę papildomą administracinę naštą paslaugos teikėjams, todėl tokį įpareigojimą būtų tikslinga taikyti nebent tik tai įrangai, kuri naudojama elektroninių ryšių tinklo branduolio (angl. Core Network) ar radijo prieigos tinklo (angl. Radio Access Network arba RAN) infrastruktūrai. Nesilaikoma Direktyvoje (ES) 2015/1535 nustatytos informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarkos
ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, 5 straipsnis nurodo, kad valstybės privalo informuoti Europos Komisiją apie ketinamus priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurių būtina laikytis parduodant tam tikrus produktus ar teikiant visuomenės paslaugas, arba draudžiant naudoti tam tikrus gaminius. Valstybės taip pat privalo pateikti Komisijai pagrindimą, kodėl būtina priimti tokį techninį reglamentą. Pranešimas turi būti pateiktas prieš priimant atitinkamą įstatymą arba teisės aktą. Be to, valstybės privalo trims mėnesiams atidėti tokio techninio reglamento priėmimą nuo tos dienos, kai Komisija gauna atitinkamą pranešimą. Mūsų žiniomis, Lietuva nesilaiko aukščiau nurodyto įpareigojimo ir iki šiol nepateikė atitinkamo pranešimo. Tuo tarpu kitos valstybės – Suomija, Vokietija, Prancūzija, Austrija ir
5 G infrastruktūrai skirtą aparatūrą, įrenginius ir programinę įrangą.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo
dalimi, teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Siūlomas teisinis reguliavimas pažeidžia teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo principus Galiojančiame Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatyti investuotojų ir sandorių patikros kriterijai yra labai abstraktūs, politinio pobūdžio ir dviprasmiški, bei leidžia pripažinti nepatikima bet kurią įmonę ar asmenį. Trūkstant viešų, skaidrių, objektyvių ir patikrinamų kriterijų, kurių pagrindu vertinama investuotojų, gamintojų ir/ar tiekėjų atitiktis nacionalinio saugumo interesams, elektroninių ryšių paslaugų teikėjai negali iš anksto bent preliminariai įvertinti nei savo pačių, nei planuojamų pasirinkti įrangos tiekėjų ir/ar pardavėjų patikimumo, o taip pat sudaromos sąlygos diskriminuoti vertinamus asmenis (įrangos gamintojus ir tiekėjus) išimtinai tik jų kilmės šalies pagrindu. Trūkstant teisinio aiškumo ir teisinio tikrumo, neproporcingai daug sprendimo galių suteikiama Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai ir Vyriausybei.
Nors Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis teisės aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (teisės dalyvauti radijo dažnių aukcione atėmimas, laikinas draudimas verstis tam tikra veikla ir pan.) turi būti motyvuotos, pastarojo meto komisijos ir Vyriausybės sprendimai, priimti po viešų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko bei kitų politikų pasisakymų ir kategoriškų raginimų neleisti Kinijos kompanijoms tiekti bet kokią įrangą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, sudaro pagrįstas prielaidas abejoti tokių sprendimų objektyvumu ir nešališkumu. Raginame papildyti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą nuostatomis, įpareigojančiomis Vyriausybę nedelsiant parengti išsamių, viešų, objektyvių ir nešališku poveikio vertinimu (arba nepriklausoma technine ekspertize) pagristų kriterijų sąrašą, kurio pagrindu būtų atliekamas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme numatytas investuotojų, tiekėjų, gamintojų, prekių, paslaugų ar darbų atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimas. Šiuo atveju, gali būti vadovaujamasi Vokietijos ir kitų valstybių praktika. Nesilaikoma pagrindinių teisėkūros principų reikalavimų Šios Vyriausybės darbų programoje deklaruojamas įsipareigojimas atsisakyti perteklinio ir neproporcingo reguliavimo, o taip pat sisteminti po skirtingus teisės aktus išsklaidytas reguliavimo nuostatas.
Mūsų nuomone, Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektas bei Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo projektas nenaikina esamų patikros pagrindų, tačiau neleistinai išplečia jos taikymo apimtį, sukuria neaiškų ir perteklinį reguliavimą, ir sudaro prielaidas teisės normų kolizijai, kuri neabejotinai sukels problemų dėl tinkamo Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo interpretavimo ir taikymo. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas yra specialusis teisės aktas, kuriam kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šiam įstatymui. Tik šio įstatymo nuostatos apsprendžia, kokios įmonės, įrenginiai ir turtas įtrauktinas į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašus, bei kokias atvejais turi būti vertinamos grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Tik šis įstatymas turėtų numatyti išsamų investuotojų ir jų sudaromų sandorių patikros pagrindų sąrašą. Kiti įstatymai (įskaitant Elektroninių ryšių įstatymą) ir teisės aktai negali išplėsti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo taikymo ribų ir/arba numatyti atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros pagrindų, kurie nėra įtvirtinti specialiajame įstatyme arba jam prieštarauja. Mūsų nuomone, šiuo metu galiojanti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo redakcija tvirtina pakankamai pagrindų grėsmėms nacionalinio saugumo užkardymui tiekiant 5G ryšio paslaugas ar valdant šioms paslaugoms teikti reikalingą infrastruktūrą, ir neturėtų būti dirbtinai plečiama.
Priešingai – galiojanti įstatymo redakcija turėtų būti tobulinama nustatant aiškesnius, viešus, skaidrius, objektyvius bei patikrinamus investuotojų ir trečiųjų asmenų (įrangos gamintojų ir tiekėjų) patikros kriterijus. Bet kokie bandymai plėsti egzistuojančią Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo taikymo apimtį turėtų būti rengiami ir aptariami atskira teisėkūros tvarka, remiantis išsamia pasekmių bei taikomų apribojimų proporcingumo analize, o ne prisidengiant skubos tvarka, kuri tariamai reikalinga vėluojant į nacionalinę teisę perkelti 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas . Nepritarti Argumentai:
teisinis reglamentavimas nenustato perteklinių ūkinės laisvės ribojimų, kadangi:
1) šiuo metu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme (NSUSOAĮ) jau reglamentuojami atvejai, kai atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra yra atliekama subjektams, neįtrauktiems į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašus;
projektu numatoma NSUSOAĮ numatyti papildomą tikrinamų subjektų kategoriją, t.y. naujų reikalavimų taikymas yra siejamas ne su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiomis įmonėmis ar turtu, o su asmenimis siekiančiais įgyti teisę naudotis plačiajuosčio ryšio ar radijo ryšio dažniais. 2. Proporcingumo principas nėra pažeidžiamas.
Teisė aktų projektuose nenumatoma, kad konkurse ar aukcione norinčiam dalyvauti asmeniui yra privaloma Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti informaciją apie bet kokią elektroninių ryšių veiklai jau seniai naudojamą arba dar tik planuojamą naudoti aparatūrą, įrenginius ir programinę įrangą, nepriklausomai nuo jos reikšmingumo ir ar naudojimo kritinėje infrastruktūroje. Pažymėtina, kad viešame konkurso ar aukciono taisyklėse negali būti numatoma galimybė pakeisti siūlymą laimėjus konkursą, nes tokia nuostata pažeistų dalyvių lygiateisiškumo principą, kuris reikalauja nustatyti visiems dalyviams vienodas sąlygas, o leidžiant keisti pasiūlymą būtų sudaroma išskirtinė teisė vienam, ar keliems dalyviams pasiūlymą keisti po pasiūlymų pateikimo termino, kai kiti dalyviai to daryti nebegali. Atkreipiame dėmesį, kad dalyvaudamas konkurse ar aukcione, dalyvis turi teisę nurodyti daugiau nei vieną įrangos gamintoją ir/ar tiekėją. Tokiu būdu, net ir vieną iš jų pripažinus neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, dalyvis toliau galėtų dalyvauti konkurse aukcione su kitu pasirinktu įrangos gamintoju ir/ar tiekėju. Teisinės priemonės, kurios šiuo atveju yra taikomos svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio informacinių technologijų sektoriaus apsaugai nuo galimo išorės poveikio iš Lietuvos valstybei geopolitinės orientacijos aspektu nepalankių valstybių ar su jos politika glaudžiai susijusių asmenų, yra neatsiejamos nuo Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos valstybės pareigos užtikrinti bendrą tautos gerovę ir nepažeidžia konstitucinio ar Europos Sąjungos proporcingumo principo. 3 .
3. Siūlomas teisinis reglamentavimas neriboja konkurencijos bei nesukuria laisvo prekių ir paslaugų judėjimo apribojimų, kadangi reikalavimai pagrįstai ir ribotai taikomi tik įrangai, kurios naudojimas gali sukelti saugumo riziką, strategiškai svarbiame informacinių technologijų sektoriuje, o siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti nacionalinio ar viešojo saugumo apsaugą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 ir 52 straipsniai numato, kad steigimosi, veiklos bei laisvo prekių judėjimo principai netrukdo taikyti apribojimų, jei jie yra pateisinami visuomenės saugumo sumetimais. Pažymėtina, kad siūlomo teisinio reglamentavimo tikslas yra užtikrinti, kad tam tikrų radijo dažnių (kanalų) skyrimas ir naudojimas atitiktų nacionalinio saugumo interesus. 4. Galimybių atlikti poveikio vertinimą nėra, kol nėra Komisijos veiklos šiuo klausimu ir Vyriausybės sprendimų, bet koks numatomo poveikio vertinimas tampa spekuliatyvus ir nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). NSUSOAĮ nustatyta tvarka Vyriausybės sprendimai priimami tik šiame įstatyme numatytai Komisijai atlikus patikrą ir priėmus sprendimą arba išvadą ar rekomendacijas. Komisijos patikrų, sprendimų, išvadų ar rekomendacijų turinys iš anksto nėra žinomas, be to sprendimas bus priimamas dėl konkrečiu atveju tiekėjo pasirinktų gamintojų įrangos, todėl išankstinis vertinimas nėra galimas. 5. Direktyvoje (ES) 2015/1535 pateikiama procedūra, kuria nustatoma prievolė valstybėms narėms informuoti Komisiją apie visus techninių reglamentų, susijusių su produktais ir informacinės visuomenės paslaugomis, projektus , kol jie nėra priimti į nacionalinę teisę.
Derinimo procedūra pagal šį reglamentą neturėtų būti vykdoma, kadangi:
Direktyvos 1 straipsnio 4 dalį ši direktyva netaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/21/EB nurodytoms taisyklėms, susijusioms su klausimais, kuriems taikomi Sąjungos telekomunikacijų paslaugų srities teisės aktai;
aktų projektais nenustatomas gaminių draudimo ribojimas , nėra tiesiogiai vardijami nei draudžiami naudoti aparatūra, įrenginiai ir (ar) programinė įranga, nei jos gamintojai ir (ar) tiekėjai;
tikrų radijo dažnių (kanalų) suteikimo ir suteikimo panaikinimo sąlygos neturėtų būti laikomos ūkio subjektų veiklos reguliavimu ar priežiūra. 6. Įtraukiant įmones, įrenginius ir turtą į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašus ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, vertinamos grėsmės, pavojai ir rizikos veiksniai nacionalinio saugumo interesams. Pažymime, kad NSUSOAĮ projekto siūlomo reguliavimo dalykas nėra NSUSOAĮ nustatyti Komisijos ir Vyriausybės priimamų sprendimų tvarką. 3. UAB „Bitė Lietuva“, 2021-04-27 <...> Projektas numato, kad operatorių, kurie antžeminėms radijo ryšio sistemomis teikia (gali teikti) plačiajuosčio ryšio paslaugas, naudojamos (planuojamos naudoti) aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos (toliau – Įranga), gamintojams, tiekėjams ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjams yra taikoma atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra, kurią atlieka Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (toliau – Komisija), o atitinkamą sprendimą priima LR Vyriausybė.
Komisijai nustačius, kad tokie gamintojai ar tiekėjai neatitinka nacionalinių saugumo interesų, operatoriai privalės tokią Įrangą pakeisti kitų gamintojų Įranga, kurie atitinka nacionalinio saugumo interesus. Numatoma, kad šis reikalavimas bus taikomas tiek radijo dažnių įgytų iki Projekto įsigaliojimo atžvilgiu, tiek operatoriams įgijus radijo dažnius po Projekto įsigaliojimo, taigi iš esmės - visų UAB „Bitė Lietuva“ šiuo metu naudojamų radijo dažnių atžvilgiu bei visai šiuo metu naudojamai Įrangai. Nors Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad priėmus siūlomus pakeitimus neigiamų pasekmių nenumatoma, toks teiginys neatitinka tikrovės. Šiuo metu tinklo įrangą teikia trys tokios įrangos gamintojai – Ericsson, Huawei ir Nokia. Tokiu atveju, jei bent vienas iš šių gamintojų būtų pripažintas nepatikimu, o ryšio operatoriai būtų įpareigoti pašalinti jo įrangą iš Lietuvos telekomunikacinių tinklų ir pakeisti ją kitų gamintojų įranga, atitinkamos išlaidos sudarytų dešimtis milijonų eurų. Pažymėtina, kad kitos valstybės – Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Skandinavijos valstybės – atvirai ir skaidriai deklaravo, kiek išaugs 5G ryšio tinklo diegimo kaina, kokias papildomas išlaidas patirs verslas ir vartotojai, kiek gali vėluoti ryšio tinklo diegimo darbai. Tuo tarpu Projekto rengėjai tokios informacijos nepateikia.
Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra neabejotinai valstybės funkcija, siūlome Projekte numatyti elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teisę į kompensaciją, mokamą iš valstybės biudžeto (pvz., tokiais atvejais, jei Įranga, jos tiekėjas, gamintojas buvo suderintas su Komisija, tačiau vėliau sprendimai pakeisti ir operatorius privalės Įrangą pakeisti kito gamintojo Įranga, taip patirdamas nuostolius, o taip pat tais atvejais, kai iki Projekto įsigaliojimo įsigytos Įrangos gamintojai bus pripažinti nepatikimais ) . Nepritarti Argumentai:
Siūlomas pereinamasis laikotarpis apima elektroninių ryšių srityje naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos nusidėvėjimo ciklą, todėl nustačius pereinamąjį laikotarpį būtų netikslinga papildomai taikyti ir valstybės kompensaciją. 4. UAB „Bitė Lietuva“, 2021-04-27 Projekte siūloma suteikti Ryšių reguliavimo tarnybai teisę atmesti asmenų, dalyvaujančių radijo ryšių (kanalų) skyrimo konkurse arba aukcione, paraiškas, jeigu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatyta tvarka priimamas Vyriausybės sprendimas, kad jis ir/ar jo planuojamos naudoti aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos gamintojas ir/ar tiekėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Manome, kad vien dalyvavimas viešame konkurse ar aukcione dėl radijo dažnių (kanalų) skyrimo neturėtų būti siejamas su atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra. Patikros mechanizmas galėtų būti taikomas tik tada, kai konkursą ar aukcioną laimėjęs asmuo ketina sudaryti sandorį dėl elektroninių ryšių paslaugoms teikti reikalingos aparatūros, įrenginių ir programinės įrangos įsigijimo (ką ir numato galiojantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas).
Tokiu būdu operatoriams būtų sudaryta galimybė pakeisti numatomą įrangos gamintoją ir/ar tiekėją ir pašalinti nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančias priežastis . Teisės dalyvauti konkurse ar aukcione atėmimas vien dėl to, kad planuojama naudoti įranga galimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų, nesuteikiant dalyviui galimybės pakeisti planuojamos įsigyti įrangos gamintojo ir/ar tiekėjo, yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) ir neteisinga bausmė už pažeidimą, kurio jis net nepadarė (t.y. neįsigijo ir nenaudojo nepatikimo gamintojo įrangos). Tinklo įrangos rinka pasižymi nedideliu gamintojų skaičiumi, todėl vieno pardavėjo pašalinimas iš rinkos žymiai sumažintų konkurenciją tarp likusių gamintojų. Tai neabejotinai pabrangintų ryšio tinklo įrangos kainas, leistų susiformuoti pagrindinių tinklo įrangos tiekėjų duopolijai ar net monopolijai, o dėl šios priežasties ženkliai didėtų operatorių kaštai įsigyjant tinklo įrangą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teisės akto projekto rengėjas turi atlikti teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas: <...> yra susijęs su licencijavimo, leidimų ar kitokia teisės verstis ūkine veikla įgijimo tvarka; <...> riboja pirkėjų galimybę spręsti, iš kurio ūkio subjekto jie pirks prekes ar paslaugas. Kaip matyti iš Projektą lydinčiųjų dokumentų, toks poveikio konkurencijai vertinimas nebuvo atliktas.
Nepritarti Argumentai: Siūlymo esmė yra operatoriams, laimėjusiems viešą konkursą ar aukcioną, sudaryti galimybę pakeisti numatomą įrangos gamintoją ir/ar tiekėją ir pašalinti nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančias priežastis. Pažymėtina, kad viešame konkurso ar aukciono taisyklėse negali būti numatoma galimybė pakeisti siūlymą laimėjus konkursą, nes tokia nuostata pažeistų dalyvių lygiateisiškumo principą, kuris reikalauja nustatyti visiems dalyviams vienodas sąlygas, o leidžiant keisti pasiūlymą būtų sudaroma išskirtinė teisė vienam, ar keliems dalyviams pasiūlymą keisti po pasiūlymų pateikimo termino, kai kiti dalyviai to daryti nebegali. Atkreipiame dėmesį, kad dalyvaudamas konkurse ar aukcione, dalyvis turi teisę nurodyti daugiau nei vieną įrangos gamintoją ir/ar tiekėją. Tokiu būdu, net ir vieną iš jų pripažinus neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, dalyvis toliau galėtų dalyvauti konkurse aukcione su kitu pasirinktu įrangos gamintoju ir/ar tiekėju. 5. UAB „Bitė Lietuva“, 2021-04-27 Projekte numatoma, kad asmenys, kurių iki Projekto įsigaliojimo įsigytos Įrangos gamintojai būtų Komisijos pripažinti kaip neatitinkantys nacionalinio saugumo interesų, privalėtų ją pakeisti kitų gamintojų Įranga iki 2025 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad LR susisiekimo ministerijos 2021 m. kovo 9 d. viešajai konsultacijai pateiktame LR elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. 19-1064(9) buvo numatyta, kad tokiu atveju operatoriai Įrangą turėtų pakeisti iki 2030 m. Manome, kad toks terminas būtų gerokai racionalesnis investicine prasme ir leistų efektyviau išnaudoti jau atliktas investicijas (iki Projekto įsigaliojimo), nes paprastai naujai įgyta tinklo įranga yra nudėvima per 7-8 metus.
Nepritarti Argumentai: Elektroninių ryšių srityje naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos vidutinis nusidėvėjimo ciklas trunka 6-7 metus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu naudojama įranga nebuvo įdiegta įstatymo įsigaliojimo metu, nustatytas pereinamasis laikotarpis iš esmės apima nusidėvėjimo ciklą. Atkreipiame dėmesį, kad užsienio valstybės numato tokius perinamuosius laikotarpius:
Švedijos Karalystė – iki 2025 m. sausio 1 d., Lenkijos Respublika – per 5 metus nuo neatitikties sprendimo priėmimo, Estijos Respublika – iki 2024 m. sausio 1 d., Jungtinė Karalystė – iki 2021 m. rugsėjo 30 d. 6. UAB „Bitė Lietuva“,
2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535 5 straipsnis numato, kad valstybės privalo informuoti Europos Komisiją apie ketinamus priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurių būtina laikytis parduodant tam tikrus produktus ar teikiant visuomenės paslaugas, arba draudžiant naudoti tam tikrus gaminius . Valstybės taip pat privalo pateikti Komisijai pagrindimą, kodėl būtina priimti tokį techninį reglamentą. Pranešimas turi būti pateiktas prieš priimant atitinkamą įstatymą arba teisės aktą. Be to, valstybės privalo trims mėnesiams atidėti tokio techninio reglamento priėmimą nuo tos dienos, kai Komisija gauna atitinkamą pranešimą. Neturime informacijos apie tai, ar Lietuva pateikė tokį pranešimą. Pažymėtina, kad kitos valstybės – Suomija, Vokietija, Prancūzija, Austrija ir Estija – pateikė pranešimus apie planuojamus teisės aktus, reglamentuojančius 5G infrastruktūrai skirtą aparatūrą, įrenginius ir programinę įrangą. Nepritarti Žr. Teisingumo ministerijos išvadą. 7.
7UAB „Bitė Lietuva“,
2021-04-27 Projekte numatoma, kad Įrangos sąrašą, įvertinusi aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos keliamą technologinę riziką elektroninių ryšių veiklos vykdymui ir suderinusi su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba. Manome, kad, toks sąrašas turi apimti tik aktyviąją tinklo infrastruktūrą , o į sąrašą įtraukiami tik esminiai tinklo elementai . Esant reikalui galime pateikti tokių esminių tinklo elementų sąrašą. Pritarti Pasiūlymas:
Manome, kad pasyvioji įranga nekelia saugumo rizikos, todėl vadovaujantis nurodytu kriterijumi, pasyvioji įranga neturėtų būti traukiama į Įrangos sąrašą. Įrangos sąrašas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos keliama saugumo riziką. 8. UAB „Bitė Lietuva“, 2021-04-27 Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą prašome papildyti Projektą, numatant:
kaip iki 2030 m.; Nustatyti, kad Įranga apima tik aktyviąją tinklo Įrangos dalį, o į Ryšių reguliavimo tarnybos tvirtinamą Įrangos sąrašą būtų įtraukiami tik esminiai tinklo Įrangos elementai;
planuojamos naudoti Įrangos gamintojai neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Pritarti iš dalies Žr. argumentus ir pasiūlymus pateiktus prie UAB „Bitė Lietuva“ pasiūlymų: 2,3,4,5,6 punktai. 9.
9UAB „Tele2“,
2021-04-28 <...>Projektas numato, kad operatorių, kurie antžeminėms radijo ryšio sistemomis teikia (gali teikti) plačiajuosčio ryšio paslaugas, naudojamos (planuojamos naudoti) aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos (toliau – Įranga ), gamintojams, tiekėjams ir (ar) priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjams yra taikoma atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra, kurią atlieka Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija (toliau – Komisija ). Komisijai nustačius, kad tokie gamintojai ar tiekėjai neatitinka nacionalinių saugumo interesų, operatoriai privalės tokią Įrangą pakeisti kitų gamintojų Įranga, kuri atitinka nacionalinio saugumo interesus. Projekte, be kita ko, numatoma, kad Įrangos sąrašą, įvertinusi aparatūros, įrenginių ir
(ar) programinės įrangos keliamą technologinę riziką elektroninių ryšių veiklos vykdymui ir suderinusi su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba. Mūsų vertinimu, bei kaip jau ne kartą esame minėję, toks Įrangos sąrašas turi apimti ne pasyviuosius elektroninių ryšių tinklo elementus (pavyzdžiui, bokštai, konstrukciniai elementai ant pastatų, kabelinės sistemos, jungiamieji elementai, antenos, maitinimo baterijos), o tik aktyviąją infrastruktūrą (pavyzdžiui, tinklo branduolys (angl. core network), radijo bazinės stotys (radijo siųstuvai, pagrindinis valdymo modulis). Be to, į sąrašą įtraukiami tik esminiai tinklo elementai. Esant reikalui galime pateikti tokių esminių tinklo elementų sąrašą. Pritarti iš dalies
„Bitė Lietuva“ pasiūlymų
dvokatų kontora COBALT, atstovaujanti UAB HUAWEI Technologies (Vilnius), 2021-05-03
<...>
Kadangi Naujuoju projektu siūlomos įstatymų pataisos gali turėti reikšmingos įtakos elektroninių ryšių reguliavimo aplinkai ir šiame sektoriuje veikiančioms įmonėms (įskaitant Huawei), teikiame šias pastabas. I.
I. Naujasis projektas dubliuoja analogišką Vyriausybėje svarstomą įstatymo projektą ir neturėtų būti svarstomas atskira tvarka Pažymėtina, kad Susisiekimo ministerija jau yra parengusi analogiškus teisės aktų pakeitimus, kurie yra svarstomi kartu su Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. 2-1795 (toliau – „ Vyriausybės projektas “). Vyriausybės projekte aptariami iš esmės analogiški pasiūlymai dėl privalomos ryšio operatorių, kurie teikia (gali teikti) plačiajuosčio ryšio paslaugas, o taip pat jų naudojamos (ar planuojamos naudoti) aparatūros, įrenginių ir/ar programinės įrangos gamintojų ir/ar tiekėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros. Kartu Vyriausybės projektas įtvirtina ir kitas nuostatas, kurios reikalingos į nacionalinę teisę perkelti vėluojamą įgyvendinti Europos elektroninių ryšių kodeksą. Todėl būtent Vyriausybės projektas yra (ir turėtų būti) nagrinėjamas skubos tvarka ir jau yra įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę. Skirtingai nei Naujasis projektas, Vyriausybės projektas 2021 m. kovo
suinteresuotomis valstybės institucijomis. Savo pastabas dėl Vyriausybės projekto jau pateikė Krašto apsaugos ministerija, Valstybės saugumo ministerija, Konkurencijos taryba, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei kitos institucijos. Susisiekimo ministerija jau baigė nagrinėti gautas pastabas ir 2021
29 d. pateikė Vyriausybei tvirtinti pataisytą įstatymo projektą. Todėl labai tikėtina, kad Vyriausybės projektas pasieks Seimą jau artimiausiu metu. Kadangi Vyriausybės projektas bus pagrįstas išsamesne nagrinėjamų klausimų analize bei atspindės šios srities ekspertų nuomones, Seimo narių iniciatyva (Naujasis projektas) neturėtų būti svarstoma ir tvirtinama atskira (ir juo labiau – skubos) tvarka.
Priešingai – Seimas turėtų sulaukti Vyriausybės projekto ir, jei tai bus reikalinga - sujungti projektus ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. Nepritarti Argumentai: Atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus ir siekiant užkirsti kelią kibernetinio saugumo grėsmėms, įdiegus penktosios kartos (5G) mobiliojo ryšio tinklus, projektais siūlomos priemonės turi būti patvirtintos ir įgyvendintos kaip įmanoma greičiau. 11. A dvokatų kontora COBALT, atstovaujanti UAB HUAWEI Technologies (Vilnius), 2021-05-03 II. Atitikties patikra turėtų būti taikoma tik esminiams aktyviosios tinklo infrastruktūros elementams Teikdama pastabas dėl Vyriausybės projekto, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pažymėjo, kad siūloma aparatūros, įrenginių ir/ar programinės įrangos patikra didina administracinę naštą ryšio operatoriams. Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat pažymėjo, kad: „ siūlomi įtvirtinti patikros reikalavimai turi atitikti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
įvertinta, ar šie reikalavimai neblogina verslo sąlygų taip, kad ūkio subjektai nebegalės vykdyti savo veiklos, taip pat ar ūkio subjektų laisvės nevaržomos daugiau, nei privaloma. Atsižvelgiant į tai, prašome aiškinamajame rašte pagrįsti, ar prisitaikymo išlaidos yra proporcingos įstatymo tikslams pasiekti “. Įrangos patikimumo patikra turėtų būti taikoma tik esminiams aktyviosios tinklo infrastruktūros (t.y. elektroninių ryšių tinklo branduolio (angl. Core Network ) elementams.
Core Network ) elementams. Tuo tarpu neesminiai radijo prieigos tinklo (RAN) elementai bei kiti pasyvieji elementai (bokštai, konstrukciniai elementai ant pastatų, kabelinės sistemos, jungiamieji elementai, antenos, maitinimo baterijos) neturi jokios įtakos nacionaliniam saugumui, todėl jos patikra ne tik sukurtų perteklinę administracinę naštą valstybės institucijoms ir ryšio operatoriams, bet ir akivaizdžiai ir nepagrįstai diskriminuotų neišmanios įrangos tiekėjus ir/ar gamintojus. Šiuo atveju, gali būti vadovaujamasi Suomijos, Vokietijos ir kitų valstybių praktika. Pritarti iš dalies Argumentai:
Nacionaliniuose teisės aktuose nėra apibrėžta esminių aktyviosios tinklo infrastruktūros elementų sąvoka. Be to, pagrindinis projekte numatytas kriterijus yra aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos keliama saugumo riziką. Iš anksto atsisakyti galimybės atlikti tam tikros aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos patikrą remiantis prezumpcija, kad šie aparatūra, įrenginiai ir (ar) programinė įranga nekelia saugumo rizikos, saugumo požiūriu būtų neatsakinga. Pritariame , kad pasyviajai įrangai nebūtų taikoma patikra. Manome, kad pasyvioji įranga nekelia saugumo rizikos, todėl vadovaujantis nurodytu kriterijumi, pasyvioji įranga neturėtų būti traukiama į Įrangos sąrašą. Įrangos sąrašas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos keliama saugumo riziką. 12. A dvokatų kontora COBALT, atstovaujanti UAB HUAWEI Technologies (Vilnius), 2021-05-03 III. Pereinamasis laikotarpis turėtų būti adekvatus ir pagrįstas ekonominių kaštų analize Nors Naujojo projekto ir Vyriausybės projekto aiškinamuosiuose raštuose teigiama, kad priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma, toks teiginys neatitinka tikrovės.
Tą patį savo atsiliepime į Vyriausybės projektą konstatavo ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija: „ reikalavimai pasikeisti aparatūrą ar įrenginius, jeigu ji neatitinka nacionalinio saugumo interesų, sukels ūkio subjektams prisitaikymo išlaidas. Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nepateikia jokios informacijos ir skaičiavimų, kiek tokių reikalavimų nustatymas kainuos verslui. Atsižvelgiant į tai, prašom įvertinti, kokias prisitaikymo išlaidas ūkio subjektai gali patirti vykdydami šiuos reikalavimus ir pateikti atitinkamą informaciją aiškinamajame rašte “ . Atsakydamas į gautas pastabas,
2021 m. balandžio28 d. išvados), neva šio metu nėra galimybės įvertinti galimo poveikio, nes sprendimus dėl konkrečios įrangos priims Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, kurios rekomendacijų turinys iš anksto nėra žinomas. Toks aiškinimas taip pat nepagrįstas ir neatitinka tikrovės, nes Naujuoju projektu siūlomos pataisos yra akivaizdžiai nukreiptos prieš konkrečius „trečiosiose šalyse“ įsikūrusius įrangos gamintojus ir tiekėjus. Todėl neturėtų būti sunku įvertinti, kiek kainuotų šių gamintojų įrangos pašalinimas iš telekomunikacijų tinklų ta apimtimi, kuria siūlo Naujojo projekto rengėjai. Tenka stebėtis, kodėl įstatymų pataisų rengėjai neįvertino šių pasekmių ir nesivadovauja kitų valstybių praktika. Kitos šalys atvirai ir skaidriai deklaravo, kiek išaugs 5G ryšio tinklo diegimo kaina, kokias papildomas išlaidas patirs verslas ir vartotojai, kiek gali vėluoti ryšio tinklo diegimo darbai.
Mūsų skaičiavimais, jeigu bent vienas iš esamų gamintojų ir/ar tiekėjų būtų pripažintas nepatikimu, o ryšio operatoriai privalėtų pašalinti jo įrangą iš telekomunikacinių tinklų ir pakeisti ją kitų gamintojų įranga, atitinkamos išlaidos sudarytų dešimtis ar net šimtus milijonų eurų. Tiksli ekonominių kaštų analizė turėtų būti parengta bendromis ryšio operatorių ir kompetentingų valstybės institucijų pastangomis . Ekonominių kaštų analizė yra reikalinga siekiant nustatyti objektyvų pereinamąjį laikotarpį nepatikimai įrangai pakeisti ir/arba įvertinti kompensacijos iš valstybės biudžeto dydį:
projekte siūloma nustatyti, kad asmenys, naudojantys nacionalinio saugumo interesų neatitinkančią aparatūrą, įrenginius ir/ar programinę įrangą, turėtų ją pasikeisti iki 2030 m. gruodžio 31 d. Šis pereinamasis laikotarpis yra artimas įrangos gyvavimo (nusidėvėjimo) ciklui ir sukeltų mažesnes prisitaikymo išlaidas ryšio operatoriams, nors neigiamos pasekmės vis tiek būtų neišvengiamos;
projekte pereinamasis laikotarpis sutrumpintas iki 2025 m. gruodžio 31 d. ir yra aiškiai neadekvatus ir nepagrįstas. Taikant tokį pereinamąjį laikotarpį, būtų pažeistas ryšio operatorių teisėtų lūkesčių principas (efektyviai išnaudoti jau atliktas investicijas), atitinkamos ryšio operatorių išlaidos (nuostoliai) sudarytų dešimtis ar net šimtus milijonų eurų. Tai pripažįsta ir Valstybės saugumo departamentas, kurio atsiliepime į Vyriausybės projektą aiškiai nurodoma, kad „ užtikrinant ūkio subjektų teisėtus lūkesčius, aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos keitimo kaštai galėtų būti iš dalies dengiami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis ." Tačiau nei vienas teisės aktų projektas nenumato tokio kompensavimo mechanizmo.
Taip pat norėtumėme patikslinti, kad priešingai nei teigiama Naujojo projekto aiškinamajame rašte, Belgijos Karalystėje pereinamasis laikotarpis pratęstas iki 2028 m. sausio 1 d.; Lenkijoje taikomas du pereinamieji laikotarpiai: kritinės infrastruktūros elementams - 5 metai nuo neatitikties sprendimo priėmimo, nekritinės infrastruktūros elementai - 7 metai nuo neatitikties sprendimo priėmimo. Nepritarti Argumentai:
Galimybių atlikti poveikio vertinimą nėra, kol nėra Komisijos veiklos šiuo klausimu ir Vyriausybės sprendimų, bet koks numatomo poveikio vertinimas tampa spekuliatyvus ir nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). NSUSOAĮ nustatyta tvarka Vyriausybės sprendimai priimami tik šiame įstatyme numatytai Komisijai atlikus patikrą ir priėmus sprendimą arba išvadą ar rekomendacijas. Komisijos patikrų, sprendimų, išvadų ar rekomendacijų turinys iš anksto nėra žinomas, be to sprendimas bus priimamas dėl konkrečiu atveju tiekėjo pasirinktų gamintojų įrangos, todėl išankstinis vertinimas nėra galimas. Elektroninių ryšių srityje naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos vidutinis nusidėvėjimo ciklas trunka 6-7 metus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu naudojama įranga nebuvo įdiegta įstatymo įsigaliojimo metu, šiuo metu nustatytas pereinamasis laikotarpis iš esmės apima nusidėvėjimo ciklą, todėl papildomi kaštai iš esmės būtų patiriami dėl nusidėvėjusios įrangos pakeitimo, o ne dėl projekte nustatomų reikalavimų.
Atkreipiame dėmesį, kad užsienio valstybės numato tokius perinamuosius laikotarpius: Švedijos Karalystė – iki 2025 m. sausio 1 d., Lenkijos Respublika – per 5 metus nuo neatitikties sprendimo priėmimo, Estijos Respublika – iki 2024 m. sausio 1 d., Jungtinė Karalystė – iki 2021 m. rugsėjo 30 d. 13. A dvokatų kontora COBALT, atstovaujanti UAB HUAWEI Technologies (Vilnius), 2021-05-03 IV. Tiesioginis tiekėjų ir gamintojų pašalinimas remiantis jų kilmės šalimi yra nepagrįstas ir diskriminacinis Naujajame projekte“ siūloma numatyti kriterijų, kad nacionalinio saugumo interesų autmatiškai neatitinka gamintojas ir/arba tiekėjas, jeigu jis pats arba jį kontroliuojantis asmuo yra registruotas „trečiojoje valstybėje“ (t.y. valstybėje, nepriklausančioje ES, NATO, Europos laisvosios prekybos asociacijai ir /ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai). Tokiu būdu bandoma įtvirtinti principą, kad įrangos patikimumą apsprendžia ne jos atitiktis technologiniams saugumo standartams, o jos gamintojo/tiekėjo kilmės šalis . Mūsų nuomone, toks principas akivaizdžiai pažeistų tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus. Pasaulio prekybos organizacijos teisė - Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) – ir Lietuvos Respublikos sudarytos dvišalės sutartys dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos aiškiai reikalauja nešališko ir teisingo kitos šalies investuotojų ir jų prekių traktavimo. Visiškas ar dalinis draudimas be papildomų įrodymų apie konkretaus gamintojo keliamą konkrečią riziką taip pat nėra pateisinami jokiomis kitomis išimtimis ir neatitiktų taikytino proporcingumo principo.
Bet kokie apribojimai, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės saugumą, turi būti proporcingi, objektyviai pagrįsti ir atitikti Europos Sąjungos teisės reikalavimus. Neproporcingos poveikio priemonės, pašalinančios gamintoją ir/ar tiekėją iš visos Lietuvos elektroninių ryšių rinkos , pažeistų pagrindinį Europos Sąjungos principą – laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principą. Be to, automatiškas įrangos tiekėjų ir/ar gamintojų pašalinimas remiantis išimtinai tik jų kilmės principu, nepagrįstai diskriminuotų technologijų tiekėjus, registruotus ne tik Kinijoje, bet ir Singapūre, Indijoje ar kitose „trečiosiose valstybėse“. Kartu pažymėtina, kad dauguma aukštųjų technologijų pramonės dalyvių turi svarbių gamybos vietų ir plėtros įrenginių Kinijoje, kai kurie yra įsteigę bendras įmones su Kinijos valstybinėmis įmonėmis. Todėl apribojimai pagal telekomunikacijų įrangos pardavėjų kilmės šalį yra abejotini ne tik teisiniu, bet ir faktiniu aspektu. Tinklo įrangos rinka pasižymi nedideliu gamintojų skaičiumi, todėl vieno pardavėjo pašalinimas iš rinkos žymiai sumažintų konkurenciją tarp likusių gamintojų. Tą patį atsiliepime į Vyriausybės projektą pabrėžė ir Konkurencijos taryba: „ siūlomas teisinis reguliavimas gali daryti įtaką konkurencijai atitinkamose rinkose, sumažindamas rinkos dalyvių skaičių, todėl manome, kad turėtų būti įvertintas ir aprašytas tokio numatomo teisinio reguliavimo poveikis konkurencijai, ir, jeigu neigiamas poveikis konkurencijai būtų nustatytas, turėtų būti įvertinta ir pagrįsta, ar kokie nors kiti viešojo intereso tikslai (pavyzdžiui, nacionalinio saugumo) nusveria galimas rizikas dėl poveikio konkurencijai.
Taip pat, jeigu būtų nustatytas neigiamas poveikis konkurencijai, kurį galima pateisinti dėl tam tikrų viešojo intereso tikslų, turėtų būti įvertinta, ar negalima būtų taikyti kitų, mažiau konkurenciją ribojančių (arba iš viso jos neribojančių) ir viešojo intereso tikslų pasiekiančių priemonių
“. Mūsų įsitikinimu, atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra
turėtų būti pagrįsta įrangos patikimumo (atitikimo technologinio saugumo standartams) vertinimu, o ne gamintojo ir/ar tiekėjo kilmės šalimi . Šiuo atveju, gali būti vadovaujamasi Suomijos, Vokietijos ir kitų valstybių praktika. Nepritarti Argumentai: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio I dalies 1 skyriuje nurodytais nacionalinio saugumo politikos tikslais, Lietuvos nacionalinio saugumo sistema plėtojama kaip Europos bendros saugumo ir transatlantinės gynybos sistemų dalis.
Atsižvelgiant į tai, siekiant nuosekliai plėtoti Lietuvos europinę ir transatlantinę integraciją ir užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, taip pat ir rizikos veiksnių, susijusių su trečiosiomis valstybėmis, siūloma numatyti kriterijų, kad nacionalinio saugumo interesų neatitinka bet kuris Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo, gamintojas ir (ar) tiekėjas, taip pat juos kontroliuojantis asmuo, jeigu jis yra registruotas trečiojoje valstybėje, kaip ji suprantama pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą (valstybė, nepriklausanti ES, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai, Europos laisvosios prekybos asociacijai ir
(arba) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai). Teisinės priemonės, kurios šiuo atveju yra taikomos svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčio informacinių technologijų sektoriaus apsaugai nuo galimo išorės poveikio iš Lietuvos valstybei geopolitinės orientacijos aspektu nepalankių valstybių ar su jos politika glaudžiai susijusių asmenų, yra neatsiejamos nuo Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos valstybės pareigos užtikrinti bendrą tautos gerovę ir nepažeidžia konstitucinio ar Europos Sąjungos proporcingumo principo. Įrangos patikimumo vertinimas, įskaitant atitiktį standartams, atskleidžia įrangos atsparumą išorės veiksniams.
Nepaisant to, vienas iš esminių saugumą užtikrinančių aspektų, visų pirma yra galimybė pasitikėti pačiu įrangos gamintoju/tiekėjų, priežiūros ar palaikymo paslaugų teikėju. 14. A dvokatų kontora COBALT, atstovaujanti UAB HUAWEI Technologies (Vilnius), 2021-05-03 V. Nesilaikoma Direktyvoje (ES) 2015/1535 nustatytos informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarkos
Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, 5 straipsnis nurodo, kad valstybės privalo informuoti Europos Komisiją apie ketinamus priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, kurių būtina laikytis parduodant tam tikrus produktus ar teikiant visuomenės paslaugas, arba draudžiant naudoti tam tikrus gaminius. Valstybės taip pat privalo pateikti Komisijai pagrindimą, kodėl būtina priimti tokį techninį reglamentą. Pranešimas turi būti pateiktas prieš priimant atitinkamą įstatymą arba teisės aktą. Be to, valstybės privalo trims mėnesiams atidėti tokio techninio reglamento priėmimą nuo tos dienos, kai Komisija gauna atitinkamą pranešimą. Mūsų žiniomis, Lietuva nesilaiko aukščiau nurodyto įpareigojimo ir iki šiol nepateikė atitinkamo pranešimo. Tuo tarpu kitos valstybės – Suomija, Vokietija, Prancūzija, Austrija ir Estija – pateikė pranešimus apie planuojamus teisės aktus , reglamentuojančius 5G infrastruktūrai skirtą aparatūrą, įrenginius ir programinę įrangą. Nepritarti Argumentai:
Direktyvoje (ES) 2015/1535 pateikiama procedūra, kuria nustatoma prievolė valstybėms narėms informuoti Komisiją apie visus techninių reglamentų, susijusių su produktais ir informacinės visuomenės paslaugomis, projektus, kol jie nėra priimti į nacionalinę teisę.
Derinimo procedūra pagal šį reglamentą neturėtų būti vykdoma, kadangi:
1) pagal Direktyvos 1 straipsnio 4 dalį ši direktyva netaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/21/EB nurodytoms taisyklėms, susijusioms su klausimais, kuriems taikomi Sąjungos telekomunikacijų paslaugų srities teisės aktai; 2)teisės aktų projektais nenustatomas gaminių draudimo ribojimas, nėra tiesiogiai vardijami nei draudžiami naudoti aparatūra, įrenginiai ir (ar) programinė įranga, nei jos gamintojai ir (ar) tiekėjai. 15. A dvokatų kontora COBALT, atstovaujanti UAB HUAWEI Technologies (Vilnius), 2021-05-03 Taip pat atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Nepritarti Argumentai:
Tam tikrų dažnių (kanalų) suteikimo ir suteikimo panaikinimo sąlygos nelaikytini ūkio subjektų veiklos reguliavimu ar priežiūra. 16. A dvokatų kontora COBALT, atstovaujanti UAB HUAWEI Technologies (Vilnius), 2021-05-03 Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, prašome: · Seimo narių parengtą Lietuvos Respublikos Elektroninių ryšių įstatymo bei susijusių teisės aktų pakeitimus svarstyti tik kartu su analogiškais Vyriausybės patvirtintais projektais ir, jei tai bus reikalinga - sujungti projektus ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą Nepritarti Žr. argumentus ir pasiūlymus pateiktus prie A dvokatų kontoros COBALT, atstovaujančios UAB HUAWEI Technologies 1 pasiūlymo. 17.
17A dvokatų kontora COBALT, atstovaujanti UAB HUAWEI Technologies (Vilnius), 2021-05-03 · Įstatymu įtvirtinti, kad atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra taikytina tik esminiams aktyviosios tinklo infrastruktūros (t.y.
elektroninių ryšių tinklo branduolio (angl. Core Network ) elementams Pritarti iš dalies Žr. argumentus ir pasiūlymus pateiktus prie A dvokatų kontoros COBALT, atstovaujančios UAB HUAWEI Technologies 2 pasiūlymo. 18. A dvokatų kontora COBALT, atstovaujanti UAB HUAWEI Technologies (Vilnius), 2021-05-03 · Nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki 2030 m. gruodžio 31 d. pakeisti nacionalinio saugumo interesų neatitinkančią aparatūrą, įrenginius ir/ar programinę įrangą Nepritarti Žr. argumentus ir pasiūlymus pateiktus prie A dvokatų kontoros COBALT, atstovaujančios UAB HUAWEI Technologies 3 pasiūlymo. 19. A dvokatų kontora COBALT, atstovaujanti UAB HUAWEI Technologies (Vilnius), 2021-05-03 · Atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra turėtų būti pagrįsta įrangos patikimumo (atitikimo technologinio saugumo standartams) vertinimu, o ne gamintojo ir/ar tiekėjo kilmės šalimi. Todėl siūlome atsisakyti ribojimų, pagrįstų įrangos gamintojo ir/ar tiekėjo kilmės šalimi Nepritarti Žr. argumentus ir pasiūlymus pateiktus prie A dvokatų kontoros COBALT, atstovaujančios UAB HUAWEI Technologies 4 pasiūlymo. 20. A dvokatų kontora COBALT, atstovaujanti UAB HUAWEI Technologies (Vilnius), 2021-05-03 · Informuoti Europos Komisiją apie planuojamus techninių reglamentų, susijusių su produktais ir informacinės visuomenės paslaugomis, projektus, kaip tai numato 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2015/1535 <...> Pagarbiai, Ricky CHEN Vadovas Baltijos šalims Nepritarti Žr. argumentus ir pasiūlymus pateiktus prie A dvokatų kontoros COBALT, atstovaujančios UAB HUAWEI Technologies 5 pasiūlymo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2021-04-21, Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 50 ir 71 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-413 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – Tarnyba), pagal kompetenciją įvertinusi 2021 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotą Seimo narių grupės teikiamą Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 50 ir 71 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 571 straipsniu įstatymo projektą (registracijos Nr. XIVP-413) (toliau – ERĮ projektas) , pažymi, kad iš esmės pritaria projektu siekiamiems tikslams ir, siekdama užtikrinti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme (toliau – ERĮ) įtvirtinto reglamentavimo nuoseklumą, teikia šias pastabas:
I. Dėl aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos sąrašo tvirtinimo
571 straipsnio 2 dalyje yra siūloma numatyti, kad „aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos <...> sąrašą, įvertinusi aparatūros, įrenginių ir
(ar) programinės įrangos keliamą technologinę riziką elektroninių ryšių veiklos vykdymui ir suderinusi su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba“. Pažymėtina, kad siūlymas ERĮ įtvirtinti „ technologinės rizikos elektroninių ryšių veiklos vykdymui“ vertinimą neatitinka elektroninių ryšių teisinio reguliavimo direktyvomis apibrėžtos ir ERĮ bei jo įgyvendinamųjų teisės aktų reglamentuojamos aparatūros ir įrenginių elektromagnetinio ir tarpusavio suderinamumo sistemos.
Europos Sąjungos teisė įtvirtina sistemą, užtikrinančią technologiškai sklandų elektroninių ryšių veiklos vykdymą, nustatydama reikalavimus elektroninių ryšių tinkluose naudojamos aparatūros ir įrenginių elektromagnetiniam ir tarpusavio suderinamumui. Direktyva 2014/53/ES [1] nustato esminius reikalavimus radijo ryšio įrenginiams, o Direktyva 2014/30/ES [2] įtvirtina reikalavimus aparatūros ir įrenginių elektromagnetiniam suderinamumui. Šių direktyvų nuostatos į nacionalinę teisę yra perkeltos ERĮ, Radijo ryšio įrenginių techniniu reglamentu [3] ir Elektromagnetinio suderinamumo techniniu reglamentu [4] . Pažymėtina, kad elektroninių ryšių veikloje ir, atitinkamai, elektroninių ryšių tinkluose gali būti naudojami tik aparatūra ir įrenginiai, atitinkantys pirmiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, ir tokie aparatūra ir įrenginiai visais atvejais laikomi technologiškai tinkami naudoti elektroninių ryšių veiklai vykdyti . Įvertinus tai, manytina, kad aptariamoje ERĮ projekto nuostatoje turėta mintyje rizikos kibernetiniam ir (ar) nacionaliniam saugumui vertinimas. Įgyvendindama aukščiau išvardintų teisės aktų nuostatas, Tarnyba specializuojasi prižiūrėdama elektroninių ryšių veikloje naudojamos aparatūros ir įrenginių atitiktį elektromagnetinio suderinamumo reikalavimams ir radijo ryšio įrenginių tarpusavio suderinamumo reikalavimams. Taip pat pastebėtina, kad programinė įranga nėra ERĮ reglamentavimo dalykas, todėl į Tarnybos vykdomą elektroninių ryšių veiklos reguliavimą programinė įranga nepatenka ir Tarnyba neturi ekspertinės kompetencijos, susijusios su programine įranga .
Tarnyba taip pat nėra kibernetinio saugumo ar nacionalinio saugumo srityje besispecializuojantis subjektas , todėl negali tvirtinti sprendimų dėl kibernetinio ar nacionalinio saugumo užtikrinimo apimčių valstybės mastu. Pažymėtina, kad kibernetinio saugumo principus, kibernetinio saugumo politikos formavimo ir įgyvendinimo institucijas, šių institucijų įgaliojimus kibernetinio saugumo srityje ir kitus klausimus, susijusius su kibernetiniu saugumu, reglamentuoja Lietuvos respublikos kibernetinio saugumo įstatymas. Pagal šio įstatymo 8 straipsnį, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos atlieka kibernetinio saugumo subjektų ir jų valdomų ryšių ir informacinių sistemų atitikties organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams, taikomiems kibernetinio saugumo subjektams, priežiūrą ir kibernetinio saugumo būklės tyrimus, taiko technines priemones, siekdamas įvertinti valstybės informacinių išteklių ir ypatingos svarbos informacinių infrastruktūrų atsparumą kibernetiniams incidentams, duoda nurodymus, susijusius su kibernetinio saugumo užtikrinimu ir nustatytų kibernetinio saugumo trūkumų pašalinimu ir atlieka kitas funkcijas, susijusias su kibernetinio saugumo užtikrinimu. Įvertinus aukščiau išdėstytas nuostatas, manytina, kad būtent Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pagal kompetenciją ir vykdomų funkcijų apimtį, turėtų tinkamą ekspertinę kompetenciją įvertinti, kokia konkrečiai aparatūra, įrenginiai ir (ar) programinė įranga galimai gali turėti pažeidžiamumų, kurie gali kelti (sudaryti) riziką kibernetiniam saugumui.
Atsižvelgdami į tai, siūlome ERĮ projektą koreguoti išbraukiant technologinės rizikos elektroninių ryšių veiklai vertinimą, taip pašalinant nesuderinamumą su Direktyvos 2014/53/ES ir Direktyvos 2014/30/ES reikalavimais, ir teisės akto tvirtinimo funkciją numatyti kibernetiniame saugume ar nacionaliniame saugume besispecializuojančiam subjektui, pavyzdžiui, numatyti, kad „ Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos, įvertinęs elektroninių ryšių tinkluose naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos keliamą saugumo riziką ir suderinęs su Ryšių reguliavimo tarnyba, tvirtina aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos, dėl kurios gamintojų, tiekėjų, palaikymo ir (ar) priežiūros paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros privalo būti kreipiamasi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, sąrašą .“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Siūlytina atsižvelgti, tik vietoj Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, siūlytina nurodyti Krašto apsaugos ministeriją, atsižvelgiant į tai, kad Krašto apsaugos ministerija, o ne Nacionalinis kibernetinio saugumo centras yra saugumo politiką formuojanti institucija. Pasiūlymas:
571 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Asmenys, teikiantys paraiškas dalyvauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame konkurse, aukcione ar tiesiogiai prašantys skirti tam tikrus radijo dažnius (kanalus), privalo Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti informaciją apie savo elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudojant tam tikrus radijo dažnius (kanalus) planuojamos naudoti aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos gamintojus, tiekėjus ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus. Elektroninių ryšių veiklai vykdyti naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos, apie kurios gamintojus, tiekėjus ir (ar) jų priežiūros ir (ar) palaikymo paslaugų teikėjus privaloma pateikti informaciją Ryšių reguliavimo tarnybai, sąrašą, įvertinusi elektroninių ryšių tinkluose naudojamos ir (ar) elektroninių ryšių paslaugoms skirtos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos keliamą saugumo riziką ir suderinusi su Ryšių reguliavimo tarnyba, nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras.“
tarnyba,
50 straipsnio 1 dalyje yra siūloma numatyti, kad „radijo dažniai (kanalai) iš radijo dažnių juostų, numatytų antžeminėms radijo ryšio sistemoms, kuriomis gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, skiriami ir naudojami atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus “. Taip pat
571 straipsnio 6 dalyje yra siūloma įtvirtinti, kad „ asmenys, kuriems suteikta teisė naudoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus radijo dažnius (kanalus) , privalo juos naudoti taip, kad atitiktų nacionalinio saugumo interesus . “ ERĮ projekte yra siūloma nustatyti su nacionalinio saugumo interesų užtikrinimu susijusias specialias nuostatas dėl tam tikrų radijo dažnių
(kanalų) skyrimo ir naudojimo.
Tačiau pažymėtina, kad ERĮ iš esmės yra skirtas ne nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo, o visuomeninių santykių, susijusių su elektroninių ryšių veikla, reglamentavimui. Tuo tarpu Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 1 straipsnį, Lietuvos nacionalinio saugumo sistemą sudaro valstybės ir piliečių veiklos šiam tikslui patvirtintų pagrindinių nuostatų, principų ir būdų, narystės Europos ir transatlantinėje sąjungose priemonių, įstatymų ir kitų teisės aktų, valstybės šiam tikslui įsteigtų institucijų, jų veiklos principų bei tarpusavio sąveikos būdų visuma. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos nacionalinį saugumą užtikrina Lietuvos Respublikos piliečiai, jų bendrijos ir organizacijos, Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, kariuomenė, policija, Valstybės saugumo departamentas, kitos šiam tikslui valstybės įsteigtos institucijos, vadovaudamiesi Konstitucija ir įstatymais bei vykdydami savo pareigas ir funkcijas nacionalinio saugumo sistemoje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, nacionalinio saugumo interesų užtikrinimas nėra specialusis, tik elektroninių ryšių veiklai taikytinas principas, todėl šios nuostatos brauktinos, arba reglamentuotinos Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindus nustatančiuose bendruosiuose teisės aktuose.
Vadovaujantis ERĮ 50 straipsnio 1 dalimi, visi „elektroninių ryšių ištekliai skiriami ir naudojami <...> šio Įstatymo <...> nustatyta tvarka ir sąlygomis“. Įvertinus tai, kad ERĮ projekto 3 straipsniu pildomame ERĮ571 straipsnyje yra siūloma įtvirtinti specialias (išimtines), su nacionalinio saugumo interesų užtikrinimu susijusias radijo dažnių (kanalų) iš radijo dažnių juostų, numatytų antžeminėms radijo ryšio sistemoms, kuriomis gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, skyrimo ir naudojimo sąlygas, kurios nepakeičia ir negali pakeisti bendrųjų radijo dažnių skyrimų sąlygų, nustatytų ERĮ 50 straipsnyje, ERĮ 50 straipsnio 1 dalis yra visiškai pakankama ERĮ projekto 2 straipsnio siekiui atspindėti. Todėl siūlytina įvertinti, ar ERĮ projekto 2 straipsnis ir ERĮ projekto 3 straipsniu pildomo ERĮ571 straipsnio 6 dalies pirmasis sakinys nėra pertekliniai. Nepritarti Argumentai:
Šiomis nuostatomis įstatymo projekte nustatoma aiški principinė pozicija, kad elektroninių ryšių reguliavimas radijo dažnių
(kanalų) skirstymo srityje yra susijęs ir su nacionalinio saugumo interesais, todėl šių nuostatų, siekiant aiškumo, siūlytume neatsisakyti. 4. Ryšių reguliavimo tarnyba,
12 2.
ERĮ 51 straipsnio 10 ir 11 dalyse, perkeliant Europos Sąjungos elektroninių ryšių teisinio reguliavimo direktyvų nuostatas, yra įtvirtinti konkretūs sprendimų dėl elektroninių ryšių išteklių, įskaitant radijo dažnių (kanalų), skyrimo terminai, t. y. numatyta, kad „sprendimas skirti elektroninių ryšių išteklius turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui ir paskelbtas kaip įmanoma greičiau po to, kai Ryšių reguliavimo tarnyba gauna išsamų, nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą (visą informaciją ir dokumentus) – <...> per 42 dienas radijo dažnių (kanalų) skyrimo atveju“, o „jei Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia skirti radijo dažnius (kanalus) konkurso ar aukciono būdu, <...> maksimalus 42 dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrintos sąžiningos, pagrįstos, atviros ir skaidrios visoms suinteresuotoms šalims procedūros, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau nei 8 mėnesiais.“ Atsižvelgiant į tai, kad ERĮ projekte numatoma atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra turės įtakos radijo dažnių
(kanalų) skyrimo terminams, ERĮ 51 straipsnio 11 dalis turi būti patikslina, ją išdėstant taip:
„11. Jei Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia, kad telefono ryšio
numerių naudojimo teisė turi būti suteikta konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje nurodytas maksimalus 21 dienos terminas pratęsiamas dar 21 diena. Jei Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia skirti radijo dažnius (kanalus) konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje nurodytas maksimalus 42 dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrintos sąžiningos, pagrįstos, atviros ir skaidrios visoms suinteresuotoms šalims procedūros, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau nei 8 mėnesiais, neįskaitant procedūrų, numatytų šio Įstatymo 571 straipsnyje, trukmės. Šis terminas taikomas nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (ar) susitarimuose nustatytų terminų.“ Pritarti Žr.
Ekonomikos komiteto 2 pasiūlymą. 5. Ryšių reguliavimo tarnyba, 2021-04-22 Apibendrindami tai, kas išdėstyta aukščiau, ir atsižvelgdami į tai, kad pagal Tarnybos kompetenciją vykdomas elektroninių ryšių veiklos reguliavimas neapima programinės įrangos ir Tarnyba neturi su programine įranga susijusios ekspertinės kompetencijos, į tai, kad Tarnyba nėra kibernetinio ar nacionalinio saugumo srityje besispecializuojanti institucija, taip pat į tai, kad nacionalinio saugumo interesų užtikrinimas nėra taikytinas tik elektroninių ryšių veiklai, o atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūra turės įtakos radijo dažnių (kanalų) skyrimo terminams, siūlome ERĮ projekte:
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos, įvertinęs elektroninių ryšių tinkluose naudojamos aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos keliamą saugumo riziką ir suderinęs su Ryšių reguliavimo tarnyba, tvirtina aparatūros, įrenginių ir (ar) programinės įrangos, dėl kurios gamintojų, tiekėjų, palaikymo ir (ar) priežiūros paslaugų teikėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros privalo būti kreipiamasi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, sąrašą “;
Žr. argumentus ir pasiūlymus pateiktus prie Ryšių reguliavimo tarnybos pasiūlymų (2,3,4 punktai). 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
saugumo ir gynybos komitetas, 2021-04-28 Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12, 50 ir 71 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 57¹ straipsniu projektui ir jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Ryšių reguliavimo tarnybos pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Argumentai:
NSGK siūlymas vietoj „plačiajuosčio ryšio paslaugos“ naudoti “ viešosios elektroninės ryšių paslaugos ” koreguotinas įrašant „ elektroninės ryšių paslaugos ” todėl, kad elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi teisę teikti ne tik viešas bet ir neviešas elektroninių ryšių paslaugas. Tai reiškia, kad visos neviešos elektroninių ryšių paslaugos, kuriomis būtų teikiamos tokios paslaugos kaip interneto prieigos paslauga, asmenų tarpusavio ryšio paslauga, signalų perdavimas į siūlomo reguliavimo apimtį nepatektų. Pažymime, kad nacionalinio saugumo interesai turėtų būti užtikrinami nepriklausomai nuo to, kokio pobūdžio elektroninių ryšių paslaugos, viešosios ar neviešosios, būtų teikiamos. Atsižvelgiant į tai, siūlome reguliavimą taikyti skiriant radijo dažnius (kanalus) numatytus visoms elektroninių ryšių paslaugoms – ne tik viešosioms elektroninių ryšių paslaugoms. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-413(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2021-05-12 Argumentai: Papildžius įstatymo projektą naujais straipsniais atitinkamai reikia koreguoti ir įstatymo projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto pavadinimą išdėstyti taip:
51, 57 IR 71
komitetas 2021-05-123 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas (5), RRT ir KAM pasiūlymus, siūlome papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu, keičiančiu įstatymo 51 straipsnį, ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
taip:
„10. Sprendimas skirti elektroninių ryšių išteklius
turi būti priimtas, išsiųstas pareiškėjui ir paskelbtas kaip įmanoma greičiau po to, kai Ryšių reguliavimo tarnyba gauna išsamų, nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą (visą informaciją ir dokumentus) – per 21 dieną telefono ryšio numerių skyrimo atveju ir per 42 dienas radijo dažnių (kanalų) skyrimo atveju. Šioje dalyje nurodyti terminai taikomi nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (arba) susitarimuose nustatytų terminų. Šioje dalyje nurodytų terminų skaičiavimas yra sustabdomas, kol yra atliekamos šio Įstatymo571 straipsnyje numatytos procedūros.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia, kad
telefono ryšio numerių naudojimo teisė turi būti suteikta konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje nurodytas maksimalus 21 dienos terminas pratęsiamas dar 21 dienai.
Jeigu Ryšių reguliavimo tarnyba nusprendžia skirti radijo dažnius (kanalus) konkurso tvarka ar aukciono būdu, šio straipsnio 10 dalyje nurodytas maksimalus 42 dienų terminas pratęsiamas tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrintos sąžiningos, pagrįstos, atviros ir skaidrios visoms suinteresuotoms šalims procedūros, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip 8 mėnesiams. Šis terminas taikomas nepažeidžiant tarptautinėse sutartyse ir (ar) susitarimuose nustatytų terminų. Šioje dalyje nurodytų terminų skaičiavimas yra sustabdomas, kol yra atliekamos šio įstatymo 571 straipsnyje numatytos procedūros. “
2021-05-124 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas (6), RRT ir KAM pasiūlymus, siūlome papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 4 straipsniu, keičiančiu įstatymo 57 straipsnį, ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
išteklius perleidimas Asmuo turi teisę kitam asmeniui Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka ir sąlygomis perleisti, įskaitant laikiną teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius perleidimą, teisę naudoti jam skirtus elektroninių ryšių išteklius, išskyrus teisę naudoti radijo dažnius (kanalus), kurių paskirtis – radijo ir (arba) televizijos programų transliavimas (retransliavimas), ir atvejus, kai elektroninių ryšių ištekliai skiriami atliekant šio Įstatymo 571 straipsnyje numatytas procedūras.“ Pritarti 4.
1 2 Argumentai: Įvertinus įstatymo projekto numatytą svarstymo Seimo salėje datą ir įstatymo projekto priėmimo procedūras, siūloma nustatyti realias įstatymo įsigaliojimo ir priėmimo datas . Pasiūlymas: Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m.
gegužės liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras iki 2021 m. balandžio birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
. už – 11, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius, Gintautas Paluckas . 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-413(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė [1] 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB. [2] 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/30/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu. [3] Patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2016 m. birželio 14 d. įsakymu Nr.
1V-670 „Dėl Radijo ryšio įrenginių techninio reglamento patvirtinimo“. [4] P atvirtintas Tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-1328 „Dėl Elektromagnetinio suderinamumo techninio reglamento patvirtinimo“.