Projekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) gauti nuostolių atlyginimą, jeigu galimybės žvejoti netenkama (taip pat ir terminuotai) dėl valdžios institucijų, valstybės ar savivaldybės įmonių ar įstaigų, valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių ūkinės veiklos, taip pat ir dėl atliekamos jų užsakymu, išskyrus atvejus, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Kazys Starkevičius Kęstutis Navickas Mindaugas Skritulskas
Projekto Nr. XIVP-4107(2) lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) gauti nuostolių atlyginimą, jeigu galimybės žvejoti netenkama (taip pat ir terminuotai) dėl valdžios institucijų, valstybės ar savivaldyb ės ių įmonių institucijų ar įstaigų , valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių ūkinės veiklos, taip pat ir dėl veiklos, atliekamos jų užsakymu, išskyrus atvejus, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių.“
m. sausio 1 d. 2. Žemės ūkio ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės, kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo pertvarkytos iš valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka kompensuoja nuo jų teisinės formos pakeitimo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos žuvų išteklių naudotojų nuostolius, patirtus dėl galimybės žvejoti netekimo (taip pat ir terminuotai) dėl šių įmonių ūkinės veiklos, taip pat ir dėl veiklos, atliekamos ar atliktos jų užsakymu.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Galiojančio Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad „Žuvų išteklių naudotojai turi teisę gauti nuostolių atlyginimą, jeigu galimybės žvejoti netenkama (taip pat ir terminuotai) dėl valdžios institucijų, valstybės ar savivaldybės įmonių ar įstaigų ūkinės veiklos, taip pat ir dėl atliekamos jų užsakymu, išskyrus atvejus, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių“. Vadovaujantis šio punkto nuostata, buvusi VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, atlikdama tam tikrus darbus (uosto gilinimo, krantotvarkos, molų rekonstrukcijos ir pan.) ar esant kitoms aplinkybėms, dėl kurių kyla poreikis stabdyti verslinę žvejybą viename iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu [1] patvirtintų Baltijos jūros priekrantės žvejybos barų, sumokėdavo kompensacijas už kilusius nuostolius tame žvejybos bare verslinę žvejybą vykdantiems ūkio subjektams (žuvų išteklių naudotojams), apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu [2] patvirtintas Nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių dėl kitų asmenų veikos, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo taisykles. Tačiau nuo 2023-01-01 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos forma pakeista į akcinę bendrovę „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, kurios visos akcijos priklauso valstybei. Teisės akto projekto teikimo išvadoms gauti dokumente buvo pabrėžiama, kad „<...> po pertvarkymo veikiančiam naujos teisinės formos juridiniam asmeniui pereina pertvarkytosios įmonės visos teisės ir pareigos, tad būsimai akcinei bendrovei nebus suteikiamos naujos išimtinės teisės, pertvarkyta bendrovė tęs vykdomas veiklas.
Šiuo metu yra susiklosčiusi situacija 16-ame Baltijos jūros priekrantės žvejybos bare, kuriame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos sprendimu atlikus laivybos kanalo vedlinės pasukimą, 2023 m. spalio mėn. buvo sustabdyta žvejyba žvejybos baro dalyje. Toks sprendimas priimtas siekiant atlikti molų rekonstrukciją bei užtikrinti numatytą uosto plėtrą. Į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, Susisiekimo ministeriją bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją kreipėsi
ir jame vykdo ūkinę veiklą, su prašymais atlyginti nuostolius, kilusius netekus galimybės žvejoti beveik 36 proc. 16-ojo žvejybos baro plote. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Susisiekimo ministerija laikosi nuomonės, kad 2023-01-02 Uosto direkcijai tapus akcine bendrove, pagal Žuvininkystės įstatymo 7 str. 1 d. 3 punkte nurodytų teisinių formų asmenų sąrašą, vėlesni nei 2023 m. sausio 1 d. Uosto direkcijos ar jos užsakymu kitų asmenų atlikti veiksmai ir dėl jų žuvų išteklių naudotojų netektos žvejybos galimybės nesuteiktų teisės reikalauti nuostolių atlyginimo pagal Žuvininkystės įstatymo 7 str. ir Nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių dėl kitų asmenų veikos, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo taisykles.
Siekiant užtikrinti žuvų išteklių naudotojų teises ir išvengti teisinių ginčų ar dėl formalaus požiūrio nevykdomos pareigos kompensuoti kilusius nuostolius, įstatymo projekte siūloma patikslinti nuostatą, įtraukiant valstybės ar savivaldybės valdomas įmones (akcines bendroves) prie subjektų, dėl kurių ūkinės veiklos ar atliekamos jų užsakymu žuvų išteklių naudotojai netekus galimybės žvejoti (taip pat ir terminuotai), turi teisę į nuostolių atlyginimą. Tokia pareiga Įstatymu šioms įmonėms buvo nustatyta iki joms pakeičiant teisinę formą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo nariai Kazys Starkevičius, Kęstutis Navickas ir Mindaugas Skritulskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Įstatyme numatyta, kad žuvų išteklių naudotojai turi teisę į nuostolių atlyginimą, jeigu galimybės žvejoti netenkama (taip pat ir terminuotai) dėl valdžios institucijų, valstybės ar savivaldybės įmonių ar įstaigų ūkinės veiklos, taip pat ir dėl atliekamos jų užsakymu. Tačiau nėra numatyta, kad žuvų išteklių naudotojai turėtų teisę į nuostolių atlyginimą jeigu galimybės žvejoti netenkama (taip pat ir terminuotai) dėl valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių (akcinių bendrovių) ūkinės veiklos, ar dėl atliekamos jų užsakymu. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant užtikrinti žuvų išteklių naudotojų teises, įstatymo projekte siūloma patikslinti nuostatą, įtraukiant valstybės ar savivaldybės valdomas įmones prie subjektų, dėl kurių ūkinės veiklos ar atliekamos jų užsakymu žuvų išteklių naudotojai netekus galimybės žvejoti (taip pat ir terminuotai), turi teisę į nuostolių atlyginimą. Įstatymu ir anksčiau buvo numatyta tokia pareiga valstybės įmonėms, iki joms pakeičiant teisinę formą į akcinių bendrovių. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 3D-659 „Dėl Nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių dėl kitų asmenų veikos, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo taisyklių patvirtinimo“. 10.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir jas apibrėžiantys terminai suderinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti priimti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus papildomų Lietuvos Respublikos biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Žuvininkystė“, „žuvų išteklių naudotojas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. 3D-551 „Dėl Baltijos jūros priekrantės žvejybos barų ribų nustatymo“. [2] Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr.
3D-659 „Dėl Nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių dėl kitų asmenų veikos, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo taisyklių patvirtinimo“.
2024-09-09 Nr. XIVP-4107 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Pagal projekto 1 straipsniu siūlomą Žuvininkystės įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, taip pat remiantis projekto aiškinamajame rašte nurodyta argumentacija, priėmus įstatymą, akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kiltų pareiga atlyginti nuostolius žuvų išteklių naudotojams, jeigu dėl jos vykdomos ūkinės veiklos, taip pat ir atliekamos jos užsakymu, naudotojai netektų galimybės žvejoti (taip pat terminuotai). Atsižvelgiant į tai, bei į keičiamame įstatyme nustatytą Susisiekimo ministerijos ir Žemės ūkio ministerijų kompetenciją, taip pat į tai, kad valstybės, kaip akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dalyvės, turtines ir neturtines teises įgyvendina Susisiekimo ministerija, svarstytina, ar dėl teikiamo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės nuomonės. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
2024-11-13 Nr. XIVP-4107(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnio pavadinimą reikėtų išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžių „Šis įstatymas“ įrašyti žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 3. Atsižvelgus į 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusį Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, pakeitimą, pagal kurį formuluotė „iki šio įstatymo įsigaliojimo“ nebevartojama, projekto 2 straipsnio 3 dalyje formuluotė „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ keistina formuluote „iki 2024 m. gruodžio31 d.“. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. [email protected]
kaimo reikalų komiteto
DĖL
ĮSTATYMO NR. VIII-1756 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto Nr. XIVP-4107 2024-11-06 N r. 110-P-34
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-09-091
atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Pagal projekto
straipsnio 1 dalies 3 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, taip pat remiantis projekto aiškinamajame rašte nurodyta argumentacija, priėmus įstatymą, akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kiltų pareiga atlyginti nuostolius žuvų išteklių naudotojams, jeigu dėl jos vykdomos ūkinės veiklos, taip pat ir atliekamos jos užsakymu, naudotojai netektų galimybės žvejoti (taip pat terminuotai). Atsižvelgiant į tai, bei į keičiamame įstatyme nustatytą Susisiekimo ministerijos ir Žemės ūkio ministerijų kompetenciją, taip pat į tai, kad valstybės, kaip akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dalyvės, turtines ir neturtines teises įgyvendina Susisiekimo ministerija, svarstytina, ar dėl teikiamo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės nuomonės. Pritarti
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės 2024-09-20 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija 2024-11-03 Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas 2023-11-03 adresuotas UAB „MINI MOLAS“ ir UAB „SAIMERIS“ informavo šias įmones apie verslinės žvejybos stabdymą Baltijos jūros priekrantės 16 žvejybos baro dalyje. Ši dalis patenka į 2023m. spalio 30d. AB „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ rašte UD-9.1.4E-1910 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išorinio kanalo ir vedlinės“ pridėtą 16 žvejybos baro istorinę ribų keitimo raidą (schema pridedama) vykdant privalomąjį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono nurodymą Nr.KN6 vykdymą 16 žvejybos baras mažinimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymo 2 skyriaus „ŽUVŲ IŠTEKLIŲ NAUDOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS“ 7straipsnio „Žuvų išteklių naudotojai turi teisę“ 3) punktu „gauti nuostolių atlyginimą, jeigu galimybės netenkama (taip pat ir terminuotai) dėl valdžios institucijų, valstybės ar savivaldybės įmonių ar įstaigų ūkinės veiklos, taip pat atliekamų jų užsakymų, išskyrus atvejus, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių“. Šiuo metu, Lietuvos Respulikos Seimo narių K. Starkevičiaus, K. Navicko, M. Skritulsko užregistruotu Žuvininkystės įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-4107 (toliau – įstatymo projektas) siūloma patikslinti nuostatą, įtraukiant valstybės ar savivaldybės valdomas įmones prie subjektų, dėl kurių veiklos ar atliekamos jų užsakymu, žuvų išteklių naudotojai netekus galimybės žvejoti (taip pat ir terminuotai) turi teisę į nuostolių atlyginimą.
Šio įstatymo projekto turinys:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) gauti nuostolių atlyginimą, jeigu galimybės žvejoti netenkama (taip pat ir terminuotai) dėl valdžios institucijų, valstybės ar savivaldybės įmonių ar įstaigų, valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių ūkinės veiklos, taip pat ir dėl atliekamos jų užsakymu, išskyrus atvejus, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Tokios formuluotės įstatymo projektui PVRŽA (Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija) nepritaria. Pritarti Komitetas siūlo Vyriausybės išvadoje esančią formuluotę su reglamentuojama kompensavimo tvarka. 2. Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija 2024-11-03 Susipažinus su Lietuvos Respublikos Vyriausybės NUTARIMO PROJEKTU:
„1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) gauti nuostolių atlyginimą, jeigu galimybės žvejoti netenkama (taip pat ir terminuotai) dėl valdžios institucijų, valstybės ar savivaldybės įstaigų, valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių ūkinės veiklos, taip pat ir dėl atliekamos jų užsakymu, išskyrus atvejus, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių.“ Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įsigalioja 2024 m. gruodžio 1 d. 2.
ministras iki 2024 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kompensuoja žuvų išteklių naudotojams nuo 2023 m. sausio 2 d. iki įstatymo įsigaliojimo patirtus nuostolius dėl galimybės žvejoti netekimo (taip pat ir terminuotai) dėl akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiksmų 16 Baltijos jūros priekrantės žvejybos bare žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.“ Tokios formuluotės Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo projektui PVRŽA pritaria. Pritarti iš dalies Komitetas iš esmės pritaria pasiūlymams, tačiau siūlo Vyriausybės išvadoje esančias formuluotes: 7 str. 1 d. 3 p. išdėstyti taip: „3) gauti nuostolių atlyginimą, jeigu galimybės žvejoti netenkama (taip pat ir terminuotai) dėl valdžios institucijų, valstybės ar savivaldyb ės ių įmonių institucijų ar įstaigų , valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių ūkinės veiklos, taip pat ir dėl veiklos, atliekamos jų užsakymu, išskyrus atvejus, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių.“ 2 str. išdėstyti taip:
1Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Žemės ūkio ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės, kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo pertvarkytos iš valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka kompensuoja nuo jų teisinės formos pakeitimo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos žuvų išteklių naudotojų nuostolius, patirtus dėl galimybės žvejoti netekimo (taip pat ir terminuotai) dėl šių įmonių ūkinės veiklos, taip pat ir dėl veiklos, atliekamos ar atliktos jų užsakymu.“
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-10-30 d. Nr. 908 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4107 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau siūlyti Įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
nebevartotina teisės aktuose, siūlytume jos atsisakyti ir Įstatymo projekto 1 straipsnyje vartoti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje apibrėžtą sąvoką „valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybės valdoma įmonė – savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat savivaldybės valdoma bendrovė, o 16 dalyje nustatyta, kad valstybės valdoma įmonė – valstybės įmonė, veikianti pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat valstybės valdoma bendrovė. Taigi terminas „valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės“ apima ir valstybės ar savivaldybės įmones, todėl siūloma nevartoti atskiro termino „valstybės ar savivaldybės įmonės“. Atitinkamai siūloma Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) gauti nuostolių atlyginimą, jeigu galimybės žvejoti netenkama (taip pat ir terminuotai) dėl valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių ūkinės veiklos, taip pat ir dėl atliekamos jų užsakymu, išskyrus atvejus, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių.“ Įstatymo projekto aiškinamajame rašte Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimo poreikis grindžiamas aktualia susiklosčiusia situacija, susijusia su akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiksmais. Atkreipiame dėmesį, kad kyla ir kitų situacijų, kuriose dėl kitų valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių veiksmų žuvų išteklių naudotojai netenka arba ateityje neteks galimybės žvejoti tam tikrose jūros teritorijose ir dėl to jie gali patirti nuostolių. Pvz., vėjo elektrinių parkų vystymas ir kitos aplinkybės, nesusijusios su žuvų išteklių reguliavimo priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomas Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimas ištaisytų teisinę spragą, atsiradusią reorganizuojant valstybės įmones, pakeičiant jų teisinę formą, ir turėtų būti taikomas atlyginant nuostolius dėl visų valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių ūkinės veiklos, taip pat ir dėl atliekamos jų užsakymu, jei žuvų išteklių naudotojai netenka galimybės žvejoti (taip pat ir terminuotai). 2.
išspręsti žuvų išteklių naudotojams, turintiems perleidžiamąją teisę į žvejybos įrankius 16-ame žvejybos bare, patirtų nuostolių dėl beveik 36 proc. viso 16-o žvejybos baro ploto sumažinimo kompensavimo klausimą, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai tapus akcine bendrove, siūloma Įstatymo projekte nustatyti prievolę atlyginti žuvų išteklių naudotojams nuostolius, patirtus dar iki Įstatymo pakeitimo įsigaliojimo. Ir numatyti, kad tokia nuostata taikoma valstybės ir savivaldybės valdomoms įmonėms, kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo pertvarkytos iš valstybės ar savivaldybės įmonės į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, jei dėl jų ūkinės veiklos ar atliekamos jų užsakymu, žuvų išteklių naudotojai neteko galimybės žvejoti. Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 3D-659 „Dėl Nuostolių, patirtų netekus žvejybos galimybių dėl kitų asmenų veikos, apskaičiavimo ir įkainių nustatymo taisyklių patvirtinimo“, todėl siūloma nustatyti įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Žemės ūkio ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės, kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo pertvarkytos iš valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka kompensuoja nuo jų teisinės formos pakeitimo iki šio įstatymo įsigaliojimo žuvų išteklių naudotojų patirtus nuostolius dėl galimybės žvejoti netekimo (taip pat ir terminuotai) dėl šių įmonių ūkinės veiklos, taip pat ir dėl atliekamos ar atliktos jų užsakymu.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
negauta. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti komiteto patobulintam Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4107(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4107(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Rimeisienė