Projektas Nr. XIVP-4106 (2)
, 10, 18, 19, 20, 21, 211
Pripažinti netekusia galios 9 straipsnio 3 dalį.
91 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 91 straipsnio 3 dalį.
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai.“
Pripažinti netekusiu galios 18 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
1. Pripažinti netekusiu galios 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
2. Pripažinti netekusiu galios 19 straipsnio 2 dalies 6 punktą.3
. Pripažinti netekusiu galios 19 straipsnio 3 dalies 6 punktą.
1. Pripažinti netekusia galios 20 straipsnio 4 dalį.
2. Pakeisti 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka negali būti suteikta.“
1. Pripažinti netekusiu galios 21 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
2. Pakeisti 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta ypatingų
nuopelnų Lietuvos valstybei, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje, turinčiam asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta, suteikta supaprastinta tvarka arba natūralizacijos tvarka
straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas, atkūrimas, išsaugojimas ir grąžinimas atsižvelgiant į valstybės interesus Lietuvos Respublikos pilietybė asmenims suteikiama, atkuriama, išsaugoma ir grąžinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus“.
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22
straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė nesuteikiama, neatkuriama, neišsaugoma ar negrąžinama
1. Lietuvos Respublikos pilietybė nesuteikiama, neatkuriama, neišsaugoma ar negrąžinama asmenims, kurie:1 ) rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus;2 ) rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką;3
) iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo bausti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvos Respublikoje buvo bausti už labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas už šiame punkte nurodytus nusikaltimus, ar neišnyko;4 ) kelia grėsmę valstybės saugumui;5 ) kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę viešajai tvarkai;6 ) palaiko užsienio valstybę, keliančią grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams, ir (ar) remia užsienio valstybės vykdomą tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančią veiką ar šioje veikoje dalyvauja.2
. Asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai – policija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. “
Papildyti 24 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas
1. Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:1 ) atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;2 ) įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus;3 ) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais;4 ) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo;5
) įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu;6 ) paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių šiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta, išsaugota ar grąžinta, išskyrus atvejus, jeigu jis liktų be pilietybės;7 ) paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus;9 ) jeigu asmuo, kuriam taikomas reikalavimas pateikti įrodymus apie kitos valstybės pilietybės netekimą, jų nepateikė per šio įstatymo 23 straipsnio 13 ar 14 dalyje nustatytą terminą;10
) jeigu asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas ir kitos valstybės pilietis, savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams ;11 ) jeigu asmuo, kuris kartu yra Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, palaiko užsienio valstybę, keliančią grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių, ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams, ir (ar) remia užsienio valstybės vykdomą tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančią veiką ar šioje veikoje dalyvauja.2
. Asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34
straipsnis. Pirmosios instancijos administracinis teismas vidaus reikalų ministro prašymu sprendžia dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, taip pat paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta, išsaugota ar grąžinta, arba paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytais pagrindais.“
1
. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.3 . Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, atkūrimo, išsaugojimo ir grąžinimo, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Agnė Bilotaitė Laurynas Kasčiūnas Dalia Asanavičiūtė Arvydas Anušauskas Žygimantas Pavilionis
9,9
1Į statymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama, jeigu asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas ir kitos valstybės pilietis, savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių, ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams (Įstatymo 24 straipsnio 10 punktas). Tačiau, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, kylančias naujas grėsmes ir siekiant užtikrinti pilietybės demokratinį turinį, asmens ir valstybės teisinio ryšio abipusiškumą, iš kurio kyla ne tik asmens pareigos ir atsakomybė valstybei, bet ir valstybės pareigos ir atsakomybė asmeniui, tikslinga nustatyti, kad pilietybės netenkama ne tik tuo atveju, kai pilietybė suteikta išimties tvarka, bet ir kitais pilietybės įgijimo pagrindais. Be to, siekiant iš anksto užkirsti kelią galimoms grėsmėms nacionalinio saugumo interesams, tikslinga nustatyti ir atvejus, kai pilietybė nesuteikiama, neatkuriama, neišsaugoma ar negrąžinama.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196
(toliau – Įstatymo projektas) siekiama įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo remiantis esant tam tikroms grėsmėms ar aplinkybėms asmenys negalėtų atkurti ar įgyti Lietuvos Respublikos pilietybės, o jeigu asmenys jau yra atkūrę ar įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, jos galėtų netekti, tačiau tik tuo atveju, jeigu jie turi ir kitos valstybės pilietybę.
pilietybės netekimo Įstatymo 24 straipsnio 10 punkte nurodytu pagrindu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą dėl 3 asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka (dėl visų asmenų priimti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo). Įstatymo projekto esminiai pakeitimai yra šie:
palaiko užsienio valstybę, keliančią grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams, ir (ar) remia užsienio valstybės vykdomą tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančią veiką ar šioje veikoje dalyvauja :
1.1. nesuteikti, neatkurti, neišsaugoti ar negrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybės; 1.2. jeigu asmenys jau yra atkūrę ar įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę, jos galėtų netekti.
pilietybės, jeigu asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
priimtų pirmos instancijos administracinis teismas, jeigu Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta, išskyrus, jeigu Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta, atkurta, išsaugota ar grąžinta išimties tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo (pagal pilietybės įgijimo pagrindus):
Neatkurta Lietuvos Respublikos pilietybė: 2021 m. – 352, 2022 m. – 81, 2023 m. – 60 asmenų. Lietuvos Respublikos pilietybės neteko: 2021 m. – 1 038, 2022 m. – 973, 2023 m. – 1 083 asmenys (iš jų: 84 asmenys atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės, 995 asmenys įgijo kitos valstybės pilietybę).
atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Agnė Bilotaitė.
aip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikos pilietybė neatkuriama, jeigu yra Įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų aplinkybių, pagal Įstatymo 91
straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikos pilietybė neišsaugoma, jeigu yra Įstatymo 22 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių, pagal Įstatymo
neteikiama asmeniui, jeigu yra Įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių, pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktą natūralizacijos tvarka nesuteikiama, jeigu yra Įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių, pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 2 ir 3 dalies 6 punktą asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais, Lietuvos Respublikos pilietybė nesuteikiama, jeigu yra Įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių, pagal Įstatymo 20 straipsnio 4 dalį Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka neteikiama asmeniui, jeigu yra Įstatymo 22 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių, pagal Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 5 punktą Lietuvos Respublikos pilietybė negrąžinama, jeigu yra Įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių, o ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turinčiam asmeniui pagal to paties straipsnio 5 dalį Lietuvos Respublikos pilietybė negrąžinama, jeigu yra Įstatymo 22 straipsnio 1, 2, ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių.
Įstatymo 211 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė asmenims suteikiama ir grąžinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus, tačiau nenurodyta, kad sprendžiant Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo klausimą asmeniui taip pat turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos interesus.
Įstatymo 22 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama ir negrąžinama, tačiau šiame straipsnyje nurodytos aplinkybės (jų dalis) yra svarbios ir tais atvejais, kai asmeniui sprendžiamas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ar išsaugojimo klausimas. Be to, Įstatymo projekte aplinkybių sąrašas yra plečiamas.
Įstatymo 22 straipsnio
neteikiama ir negrąžinama – įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau šios nuostatos taikymas yra neaiškus, gali sudaryti prielaidas neproporcingam asmens teisių ribojimui, todėl ši nuostata turi būti patikslinta.
rezultatų laukiama.
Papildžius Įstatymo 22 straipsnį, nustatantį aplinkybes, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė nesuteikiama, neatkuriama, neišsaugoma ir negrąžinama, kaip perteklinės pripažįstamos netekusiomis galios arba išbraukiamos Įstatymo 9, 91 , 10, 18, 19, 20, 21 straipsnių nuostatos, kuriose duodamos nuorodos į Įstatymo 22 straipsnyje nurodytas aplinkybes.
Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos interesus Įstatymo 211 straipsnį siūloma papildyti nuostata, kad sprendžiant asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ar išsaugojimo klausimą turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos interesus, kaip ir suteikiant ar grąžinant Lietuvos Respublikos pilietybę.
Siūloma papildyti Įstatymo 22 straipsnį nuostata, kad jame nurodytos aplinkybės, kai Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama ir negrąžinama, yra svarbios ir tais atvejais, kai asmeniui sprendžiamas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ar išsaugojimo klausimas. Be to, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, kylančias naujas grėsmes ir siekiant užtikrinti pilietybės demokratinį turinį, asmens ir valstybės teisinio ryšio abipusiškumą, iš kurio kyla ne tik asmens pareigos ir atsakomybė valstybei, bet ir valstybės pareigos ir atsakomybė asmeniui, siūloma išplėsti aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė nebūtų teikiama, atkuriama, išsaugoma ar grąžinama, sąrašą ir įtraukti atvejus, kai asmuo
kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat, kai asmuo palaiko užsienio valstybę, keliančią grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams, ir (ar) remia užsienio valstybės vykdomą tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančią veiką ar šioje veikoje dalyvauja .
Siekiant aiškumo,
siūloma Įstatymo 22 straipsnyje nustatyti, kad asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui vertina Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o viešajai tvarkai – policija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos apraše, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo“ būtų nustatyta kreipimosi į Valstybės saugumą departamentą ir policija tvarka, taip pat terminai, per kuriuos šios institucijos turėtų pateikti išvadas dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Valstybės saugumo departamentas ir šiuo metu vertina grėsmes valstybės saugumui vadovaudamasis Lietuvos žvalgybos įstatymu ir Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais grėsmė viešajai tvarkai galėtų būti nepakankamai rimtas pagrindas
nesuteikti, neatkurti, neišsaugoti ar negrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybės, ir siekiant proporcingumo, siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos pilietybė nesuteikiama, neatkuriama, neišsaugojama ar negrąžinama, jeigu asmuo kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę viešajai tvarkai. Grėsmės viešajai tvarkai vertinimo kriterijus tvirtintų Lietuvos policijos generalinis komisaras. Tokia praktika yra ir šiuo metu, pagal Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas dėl užsieniečio grėsmės viešajai tvarkai vertinimo Lietuvos policijos generalinis komisaras 2019 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 5-V-479 yra patvirtinęs
Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo ir konsultacijos dėl vizos išdavimo tvarkos aprašą.
Siekiant užtikrinti valstybės saugumą ir nesudaryti galimybės asmenims, kurie turi Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę, būti Lietuvos Respublikos piliečiais tais atvejais, kai jie kelia grėsmę valstybės saugumui, Įstatymo 24 straipsnyje siūloma nustatyti, kad tokiais atvejais asmenys gali netekti Lietuvos Respublikos pilietybės. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir kylančias naujas grėsmes, siūloma išplėsti Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuriame nustatomi Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindai išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę įgijusiam asmeniui, ir nustatyti, kad asmenys netektų pilietybės ne tik, kai Lietuvos Respublikos pilietybė įgyta išimties tvarka, bet ir kitais atvejais. Be to, asmenys turėtų netekti pilietybės ne tik tais atvejais, kai
palaiko užsienio valstybę, keliančią grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams, bet ir tais atvejais, kai remia užsienio valstybės vykdomą tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančią veiką ar šioje veikoje dalyvauja .
Atsižvelgiant į Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus, nustatoma, kad teismas nagrinėja Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytu pagrindu, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta asmeniui išimties tvarka .
Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir grėsmes valstybės saugumui Įstatymo pakeitimai turėtų būti priimti kaip galima greičiau. Tačiau, kadangi reikės pakeisti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma nustatyti, kad Įstatymo projekte siūlomos nuostatos įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d. Siekiant kaip galima greičiau pasiekti Įstatymo projekto tikslus bei aiškaus nuostatų taikymo, siūloma nustatyti, kad prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, kurie dar neišnagrinėti, baigiami nagrinėti pagal naujai įsigaliojusias Įstatymo nuostatas.
projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Įstatymo priėmimas neturės neigiamų pasekmių, kadangi iš anksto bus įvertintos galimos grėsmės.
okią įtaką priimtas Įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
Įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Neprieštarauja.
statymo įtraukimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikia.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
r Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
turėtų priimti. Priėmus Įstatymą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo“.
prireiks Įstatymui įgyvendinti ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamiesiems ir artimiausiems 3 biudžetiniams metams).
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Lietuvos Respublikos pilietybė“, „Lietuvos Respublikos pilietis“.
Nėra. Teikia Seimo nariai: Agnė Bilotaitė Laurynas Kasčiūnas Dalia Asanavičiūtė Arvydas Anušauskas Žygimantas Pavilionis