P rojekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymO nr. IX-2395 9 straipsniO pakeitimo
2020
straipsnio pakeitimas
2 dalimi: „
savivaldybės kultūros centro vadovo pirmajai penkerių metų kadencijai, jis gali būti skiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai. Pasibaigus savivaldybės kultūros centro vadovo kadencijai, jam sutikus, jo įgaliojimai pratęsiami, iki įvyks viešas konkursas vadovo pareigoms eiti ir bus paskirtas naujas vadovas. Savivaldybės kultūros centro vadovas, baigęs penkerių metų kadenciją, turi teisę dalyvauti to paties kultūros centro viešame konkurse vadovo pareigoms
2Buvusias 9 straipsnio 2, 3,
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Lietuvos Respublikos Seimo narys Robertas Šarknickas
P rojekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymO nr. IX-2395 9 straipsniO pakeitimo
2022
pakeitimas
2 dalimi: „
savivaldybės kultūros centro vadovo pirmajai 5 metų kadencijai, jis gali būti skiriamas be konkurso antrajai 5 metų kadencijai, jeigu jo veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai. Pasibaigus savivaldybės kultūros centro vadovo kadencijai, jam sutikus, jo įgaliojimai pratęsiami iki bus paskirtas naujas vadovas. “
2Buvusias 9 straipsnio 2, 3,
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Lietuvos Respublikos Seimo narys Robertas Šarknickas
DĖL
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektų rengimą paskatino Lietuvos bibliotekų bendruomenių, Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos, taip pat Lietuvos savivaldybių bibliotekų, kultūros centrų, muziejų bendruomenių, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos jau itin seniai pagrįsti nuogąstavimai dėl Bibliotekų įstatymo, Kultūros centrų įstatymo, Muziejų įstatymo reglamentuojamų konkursų įstaigų vadovų pareigoms užimti, į kuriuos vis dar nėra sureaguota. Bendruomenės pažymi, kad Lietuvos regionai susiduria su kultūros srities specialistų trūkumu ir juo labiau atitinkančių vadovams keliamus reikalavimus. Nepakankamai motyvuojami jauni specialistai atsisako vykti į atokesnius savivaldybių miestus ir miestelius, ten gyventi, dirbti, taip pat esamiems specialistai nėra skatinami kandidatuoti į vadovus, nes neužtikrinamos socialinės garantijos. Maža to, regionams yra ypač sunku rasti kompetentingus žmones savivaldybių įstaigų vadovų pareigoms užimti. Kaip nurodo bendruomenių atstovai, daugelis potencialių ir perspektyvių kandidatų atsisako tapti regioninių įstaigų vadovais dėl įstatymu nustatytų terminuotų ir trumpų kadencijų bei konkursų vadovo pareigoms užimti, kadangi tokiu būdu asmuo darbo vietą ir nuolatinį pajamų šaltinį užsitikrina tik penkeriems metams. Be kita ko, kaip teigia šių sričių atstovai, per penkerių metų laikotarpį vadovas nespėja įgyvendinti ilgalaikių projektų, idėjų, negali užtikrinti vykdomų darbų ir projektų įstaigoje tęstinumo.
Parengto projekto tikslai : sudaryti sąlygas regioninių įstaigų (savivaldybių kultūros centrų, muziejų, bibliotekų) vadovams, kurių metinė veikla nuolat yra vertinama labai gerai arba gerai, be konkurso užsitikrinti antrąją penkerių metų kadenciją. Parengto projekto uždaviniai : Kultūros centrų įstatyme, Muziejų įstatyme ir Bibliotekų įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad pasibaigus savivaldybės įstaigos vadovo pirmajai penkerių metų kadencijai, jis gali būti skiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai. Identiškas vadovų skyrimo antrajai kadencijai principas jau yra įtvirtintas Švietimo įstatyme, todėl šis metodas, nepaisant skirtingų kultūros ir švietimo sričių, Lietuvoje jau yra praktiškai išbandytas ir veikiantis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Robertas Šarknickas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu, kai savivaldybės kultūros centro, muziejaus, bibliotekos vadovas baigia savo pirmąją penkerių metų kadenciją ir, nepaisant to, kaip buvo vertinama jo veikla, jis privalo iš naujo dalyvauti konkurse šių savivaldybės įstaigų vadovo pareigoms užimti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma, kad pasibaigus savivaldybės kultūros centro, muziejaus, bibliotekos vadovo pirmajai penkerių metų kadencijai, jis galėtų būti skiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo metų veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai.
Įstatymo pakeitimas paskatintų daugiau žmonių dalyvauti konkursuose savivaldybių kultūros centrų, muziejų, bibliotekų vadovo pareigoms užimti, užtikrintų šių įstaigų vadovų darbo, idėjų ir projektų tęstinumą, sumažintų savivaldybių nerimą dėl kvalifikuotų vadovų trūkumo ar jų nenoro dalyvauti konkursuose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Nėra numatytų neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neatsilieps. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Reikia numatyti kasmetinę muziejų ir kultūros centrų vadovų veiklos ar jų teikiamos metinės veiklos ataskaitos vertinimo tvarką ir (ar) sąlygas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Taip. 11.
teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti: Reikia numatyti kasmetinę muziejų ir kultūros centrų vadovų veiklos ar jų teikiamos metinės veiklos ataskaitos vertinimo tvarką ir (ar) sąlygas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų nuomonės negautos. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Savivaldybių kultūros centrai, savivaldybių muziejai, savivaldybių kultūros centrų vadovų konkursai, savivaldybių muziejų vadovų konkursai, savivaldybių kultūros centrų vadovų kadencijos, savivaldybių muziejų vadovų kadencijos, savivaldybių viešosios bibliotekos, savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovų konkursai, savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovų kadencijos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys: Robertas Šarknickas
2020-11-26 Nr. XIVP-41 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatyme nustatyta, kad kultūros centrai skirstomi į valstybės kultūros centrus, savivaldybių kultūros centrus ir kitus kultūros centrus. Vienintelis valstybės kultūros centrų ir savivaldybės kultūros centrų skiriamasis požymis yra jų steigėjas. Tuo tarpu ir vieni ir kiti kultūros centrai pagal veiklos pobūdį gali būti ir specializuoti, ir daugiafunkciniai; pagal veiklos ir materialinės bazės kriterijus gali būti skirstomi į aukščiausią, pirmą, antrą ir trečią kategorijas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nevienodų kultūros įstaigų vadovų skyrimo į pareigas sąlygų nustatymas remiantis tik skirtingo steigėjo kriterijumi, yra pakankamai pagrįstas. Pažymėtina, kad toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kuris nėra objektyviai pagrįstas, t. y. jeigu tarp asmenų nėra objektyvių padėties skirtumų, jeigu juo nėra siekiama konstituciškai pagrįstų, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba nėra proporcingumo tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo – gali būti (turėtų būti) vertinamas kaip diskriminacinis. Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Todėl vertinant, ar pagrįstai nustatomas skirtingas savivaldybių ir valstybės kultūros centrų vadovų skyrimo į pareigas reglamentavimas, būtina atsižvelgti į šių asmenų teisinės padėties skirtumus.
Mūsų nuomone, projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių tokio nevienodo teisinio reguliavimo būtinybę. 2. Projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje siekiama nustatyti, kad pasibaigus savivaldybės kultūros centro vadovo pirmajai penkerių metų kadencijai, jis gali būti skiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai (pabraukta mūsų). Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad savivaldybių kultūros įstaigoms, kurių teisinė forma viešoji įstaiga, netaikomas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas, kuriame nustatytas įstaigų vadovų vertinimas. K eičiamas Kultūros centrų įstatymas taip pat nenumato kasmetinių kultūros įstaigų vadovų veiklos ar jų teikiamos metinės veiklos ataskaitos vertinimo tvarkos ir (ar) sąlygų. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kaip būtų įgyvendinamas tinkamas šios nuostatos taikymas savivaldybių viešųjų kultūros įstaigų atžvilgiu. 3. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad konkursas į įstaigos vadovo pareigas skelbiamas ir organizuojamas dar nesibaigus einančio pareigas vadovo kadencijai, siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje atsisakyti klaidinančios formuluotės „įvyks viešas konkursas vadovo pareigoms eiti ir“. 4. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir įvertinus tai, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje kadencijos terminas nurodytas skaičiais, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių
„penkerių metų“ rašyti skaičių ir žodį „5 metų“. 5.
nenustatančio jokių papildomų teisinio reguliavimo normų atsisakyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies paskutiniojo sakinio, kuris įtvirtina ir taip suprantamą nuostatą, kad savivaldybės kultūros centro vadovas, baigęs penkerių metų kadenciją, turi teisę dalyvauti to paties kultūros centro viešame konkurse vadovo pareigoms eiti. Pažymime, kad šio straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta, kad savivaldybių kultūros centrų vadovų kadencijų skaičius ribojamas, todėl ir taip aišku, kad buvęs savivaldybės kultūros įstaigos vadovas, kaip ir kiti kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys asmenys, gali dalyvauti viešame konkurse. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė,
[email protected]
2022-02-24 Nr. XIVP-41(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatyme nustatyta, kad kultūros centrai skirstomi į valstybės kultūros centrus, savivaldybių kultūros centrus ir kitus kultūros centrus. Vienintelis valstybės kultūros centrų ir savivaldybės kultūros centrų skiriamasis požymis yra jų steigėjas. Tuo tarpu ir vieni ir kiti kultūros centrai pagal veiklos pobūdį gali būti ir specializuoti, ir daugiafunkciniai; pagal veiklos ir materialinės bazės kriterijus gali būti skirstomi į aukščiausią, pirmą, antrą ir trečią kategorijas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nevienodų kultūros įstaigų vadovų skyrimo į pareigas sąlygų nustatymas remiantis tik skirtingo steigėjo kriterijumi, yra pakankamai pagrįstas. Pažymėtina, kad toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kuris nėra objektyviai pagrįstas, t. y. jeigu tarp asmenų nėra objektyvių padėties skirtumų, jeigu juo nėra siekiama konstituciškai pagrįstų, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba nėra proporcingumo tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo – gali būti (turėtų būti) vertinamas kaip diskriminacinis. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
Todėl vertinant, ar pagrįstai nustatomas skirtingas savivaldybių ir valstybės kultūros centrų vadovų skyrimo į pareigas reglamentavimas, būtina atsižvelgti į šių asmenų teisinės padėties skirtumus. Mūsų nuomone, projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių tokio nevienodo teisinio reguliavimo būtinybę. 2. Projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje siekiama nustatyti, kad pasibaigus savivaldybės kultūros centro vadovo pirmajai penkerių metų kadencijai, jis gali būti skiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai . Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad savivaldybių kultūros įstaigoms, kurių teisinė forma viešoji įstaiga, netaikomas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas, kuriame nustatytas įstaigų vadovų vertinimas. K eičiamas Kultūros centrų įstatymas taip pat nenumato kasmetinių kultūros įstaigų vadovų veiklos ar jų teikiamos metinės veiklos ataskaitos vertinimo tvarkos ir (ar) sąlygų. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kaip būtų įgyvendinamas tinkamas šios nuostatos taikymas savivaldybių viešųjų kultūros įstaigų atžvilgiu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė,
[email protected]
Kultūros komitetas
2395
NR. XIvP-41
22
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto n ariai : Kristijonas Bartoševičius, Petras Gražulis, Vytautas Kernagis, Arminas Lydeka, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Giedrė Lukošiūnienė, Deimantė Pukytė , komiteto biuro padėjėja Vijolė Mereckienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė, Kultūros centrų tarybos prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pirmininkė Inga Narušienė, Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kultūros ir švietimo klausimais Jonas Mickus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Atkreiptinas dėmesys,
kad projektu keičiamame įstatyme nustatyta, kad kultūros centrai skirstomi į valstybės kultūros centrus, savivaldybių kultūros centrus ir kitus kultūros centrus.
Vienintelis valstybės kultūros centrų ir savivaldybės kultūros centrų skiriamasis požymis yra jų steigėjas. Tuo tarpu ir vieni ir kiti kultūros centrai pagal veiklos pobūdį gali būti ir specializuoti, ir daugiafunkciniai; pagal veiklos ir materialinės bazės kriterijus gali būti skirstomi į aukščiausią, pirmą, antrą ir trečią kategorijas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nevienodų kultūros įstaigų vadovų skyrimo į pareigas sąlygų nustatymas remiantis tik skirtingo steigėjo kriterijumi, yra pakankamai pagrįstas. Pažymėtina, kad toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kuris nėra objektyviai pagrįstas, t. y. jeigu tarp asmenų nėra objektyvių padėties skirtumų, jeigu juo nėra siekiama konstituciškai pagrįstų, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba nėra proporcingumo tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo – gali būti (turėtų būti) vertinamas kaip diskriminacinis. Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Todėl vertinant, ar pagrįstai nustatomas skirtingas savivaldybių ir valstybės kultūros centrų vadovų skyrimo į pareigas reglamentavimas, būtina atsižvelgti į šių asmenų teisinės padėties skirtumus. Mūsų nuomone, projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių tokio nevienodo teisinio reguliavimo būtinybę. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 2.
Projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje siekiama nustatyti, kad pasibaigus savivaldybės kultūros centro vadovo pirmajai penkerių metų kadencijai, jis gali būti skiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai (pabraukta mūsų). Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad savivaldybių kultūros įstaigoms, kurių teisinė forma viešoji įstaiga, netaikomas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas, kuriame nustatytas įstaigų vadovų vertinimas. K eičiamas Kultūros centrų įstatymas taip pat nenumato kasmetinių kultūros įstaigų vadovų veiklos ar jų teikiamos metinės veiklos ataskaitos vertinimo tvarkos ir (ar) sąlygų. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kaip būtų įgyvendinamas tinkamas šios nuostatos taikymas savivaldybių viešųjų kultūros įstaigų atžvilgiu. Pritarti Įstatymo projektas tobulintinas numatant jame kasmetinio kultūros centrų vadovų veiklos ar jų teikiamos metinės veiklos ataskaitos vertinimo tvarką ir (ar) sąlygas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
atsižvelgiant į tai, kad konkursas į įstaigos vadovo pareigas skelbiamas ir organizuojamas dar nesibaigus einančio pareigas vadovo kadencijai, siūlytina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje atsisakyti klaidinančios formuluotės „įvyks viešas konkursas vadovo pareigoms eiti ir“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
ir įvertinus tai, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje kadencijos terminas nurodytas skaičiais, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „penkerių metų“ rašyti skaičių ir žodį „5 metų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 5.
Svarstytina, ar nereikėtų kaip perteklinio ir nenustatančio jokių papildomų teisinio reguliavimo normų atsisakyti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies paskutiniojo sakinio, kuris įtvirtina ir taip suprantamą nuostatą, kad savivaldybės kultūros centro vadovas, baigęs penkerių metų kadenciją, turi teisę dalyvauti to paties kultūros centro viešame konkurse vadovo pareigoms eiti. Pažymime, kad šio straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta, kad savivaldybių kultūros centrų vadovų kadencijų skaičius ribojamas, todėl ir taip aišku, kad buvęs savivaldybės kultūros įstaigos vadovas, kaip ir kiti kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys asmenys, gali dalyvauti viešame konkurse. Pritarti
ministerija 2020- 12-11 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-41 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos kultūros centrų asociacija, Lietuvos muziejų bendrija 2020-12-03 Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos kultūros centrų asociacija ir Lietuvos muziejų bendrija kreipiasi į Jus dėl Lietuvos Respublikos Bibliotekų įstatymo 61 straipsnio 2 d., Kultūros centrų įstatymo 9 straipsnio 1 d. ir Muziejų įstatymo 7 straipsnio 4 d. pakeitimo. Šiuo metu įstatymai numato savivaldybių viešųjų bibliotekų, kultūros centrų, muziejų vadovų skyrimą į pareigas 5 metų kadencijai.
įstatymų nuostatomis savivaldybių viešųjų bibliotekų, kultūros centrų, muziejų vadovams iki šių įstatymų įsigaliojimo priimtiems neterminuotai, pakeistos darbo sutartys ir numatyta toliau eiti atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkeriems metams nuo šių įstatymų įsigaliojimo dienos – viešųjų bibliotekų ir muziejų vadovams nuo 2018 m. liepos 1 d., kultūros centrų vadovams – nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. 1 d., skaičiuojant pirmąją jų penkerių metų kadenciją. Daugiau įstatymuose nenumatyta jokių kultūros įstaigų vadovus motyvuojančių nuostatų, nesudaryta galimybė vadovų rezervo atsiradimui. Atkreipiame dėmesį, kad Bibliotekų, Kultūros centrų, Muziejų įstatymų straipsniai 2018 m. sukėlė nerimą kultūros įstaigų vadovų bendruomenėje ir paaštrino šias problemas:
1Socialinę įtampą savivaldoje,
nes šiuo metu galiojantys biudžetinių įstaigų vadovų skyrimo į užimamas pareigas įstatymai (socialinių įstaigų, švietimo, muziejų, bibliotekų, kultūros centrų) skirtingai reglamentuoja įstaigų vadovų skyrimą į pareigas (socialinių įstaigų vadovai dirba neterminuotai, švietimo įstaigų vadovams po pirmos kadencijos, jeigu jie kadencijos metu vertinami labai gerai ar gerai, numatytas paskyrimas antrai kadencijai be konkurso). 2. Nestabilumą vadybiniam darbui, jo kokybei, grėsmę darbų tęstinumui, nes 5 metai yra per trumpas laikas sukurti veiklos tradicijas ir įgauti bendruomenės narių pasitikėjimą. Problemą gilina ir tai, kad įstatymuose nėra numatyta galimybių vadovų rezervo atsiradimui. 3. Mažą jaunų specialistų motyvaciją vykti į nedideles savivaldybes, ten gyventi, dirbti, taip pat esamiems specialistams kandidatuoti į vadovus, nes neužtikrinamos socialinės garantijos, dėl kadencijos trukmės ribojamos materialinės galimybės idėjų realizavimui. 4.
kvalifikuotiems kultūros įstaigų vadovams dėl vadovų kadencijų, nepakankamo kultūros įstaigų finansavimo ir atlygio dydžio po kadencijų pasibaigimo dalyvauti naujuose vadovų konkursuose, ką parodė konkursai į švietimo įstaigų vadovų pareigas. 5. Nuomonės suponavimą apie galimai vyraujantį kultūros įstaigų politizavimą. 6. Kadangi regionuose nėra keleto panašaus tipo kultūros įstaigų, todėl baigęs kadenciją specialistas negali rasti darbo tame pačiame rajone, todėl jis ir jo šeimos nariai turi keisti gyvenimo vietą. Todėl nė vienas naujas specialistas nevažiuos į mažesnius miestelius dėl darbo alternatyvų nebuvimo. Daugelio kultūros centrų vadovai vadovauja ir gerai žinomiems šalyje meno kolektyvams. Vadinasi kyla grėsmė, kad bendruomenėse neliks dalies vietos tradicijų ir dainų švenčių kūrėjų. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymas nustato kasmetinius vadovų veiklos vertinimus ir ataskaitas, vietos savivaldos įstatymas – vadovų atsiskaitymus savivaldybių taryboms. Todėl manome, kad šiuo metu yra sukurtos visos prielaidos ir pakankamos teisinės priemonės stiprinti bibliotekų vadovų atsakomybę už įstaigos tikslų įgyvendinimą, orientuoti vadovus į veiklos rezultatus, gerinti institucijų valdymą ir paslaugų kokybę. Prašome atsižvelgti į asociacijų argumentus ir pakeisti Bibliotekų įstatymo 61 straipsnį, Kultūros centrų įstatymo 9 straipsnį, Muziejų įstatymo 7 straipsnio 4 d.:
Nr. I-920 61 straipsnio 2 dalį trečiu sakiniu ir jį išdėstyti taip: „2. Lietuvos nacionalinės, apskričių, savivaldybių viešųjų ir valstybinės reikšmės bibliotekų (išskyrus Vilniaus universiteto biblioteką) vadovai į pareigas skiriami 5 metų kadencijai. Lietuvos nacionalinės bibliotekos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Pasibaigus savivaldybės bibliotekos vadovo penkerių metų kadencijai, jis gali būti skiriamas be konkurso kitai penkerių metų kadencijai, jeigu jo metų veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai. “
įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio 1 dalį trečiu sakiniu ir jį išdėstyti taip: „1. Valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovai į pareigas skiriami 5 metams konkurso būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. To paties valstybės kultūros centro vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Pasibaigus savivaldybės kultūros centro vadovo penkerių metų kadencijai, jis gali būti skiriamas be konkurso kitai penkerių metų kadencijai, jeigu jo metų veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai. Kvalifikacinius reikalavimus valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams nustato kultūros ministras.“
Nr. I-930 7 straipsnio 4 dalį trečiu sakiniu ir jį išdėstyti taip: „4. Muziejaus savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka skiria į pareigas nacionalinio, respublikinio ir savivaldybės muziejaus vadovą penkerių metų kadencijai. To paties nacionalinio muziejaus vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Pasibaigus savivaldybės muziejaus vadovo penkerių metų kadencijai, jis gali būti skiriamas be konkurso kitai penkerių metų kadencijai, jeigu jo metų veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai. Kvalifikacinius reikalavimus nacionalinių, respublikinių ir savivaldybių muziejų vadovams nustato kultūros ministras.“ Taip pat manome, jog būtų tikslinga šalyje pradėti rengti kultūros įstaigų vadovų rezervą. Atsižvelgti
pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymo Nr. IX-
straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-41 grąžinti iniciatoriui tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kristijonas Bartoševičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Pukytė