Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 )2010 procentų – į Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą valstybinės žemės sklypų formavimui, sutvarkymui ar Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytais atvejais nustatant servitutus, ar teisėtai pastatytų statinių ir (ar) įrenginių išpirkimui ir 10 procentų
ar valstybės įmonės akcinės bendrovės Žemės ūkio duomenų centro sąskaitą žemės valdų struktūrų gerinimo valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbų ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, įskaitant privačios žemės įsigijimą valstybės nuosavybėn pasinaudojus šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmumo teise;“. 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Pirmumo teisę (išskyrus atvejus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka) įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės, kurią pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus planuojama panaudoti visuomenės poreikiams, taip pat žemės ūkio paskirties žemės, reikalingos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbų ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, už kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis turi valstybė.
Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą visuotiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, arba rinkos vertės, apskaičiuotos valstybės vardu veikiančios institucijos ar įmonės užsakymu, taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimo būdą, jeigu pastaroji vertė yra didesnė. Nacionalinė žemės tarnyba ar valstybės įmonė akcinė bendrovė Žemės ūkio duomenų centras žemės ūkio paskirties žemę, reikalingą valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbų ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, vadovaudamasis Žemės įstatymu, gali nuomoti (Civilinio kodekso 6.559 straipsnyje nustatyta tvarka perimti nuomotojo teises ir pareigas, jeigu nuomos sutartis įregistruota viešajame registre) be aukciono asmeniui (-ims), teisėtai ją naudojusiam (-iems) iki žemės ūkio paskirties žemės perėjimo valstybės nuosavybėn.
Sukauptos lėšos pagal šį įstatymą už išnuomotą valstybinę žemę skiriamos žemei, reikalingai žemės valdų struktūrų gerinimo valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbų ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti ir (ar) išpirkti.“
2. Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 .
Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kada asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos praneša per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, pašto paslaugos teikėjas šią siuntą įteikia kaip pašto siuntą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu) parduodamo žemės sklypo naudotojui (-ams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus planuojama panaudoti visuomenės poreikiams , ir žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Nacionalinei žemės tarnybai ar valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui . Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kada šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje.
Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės nuosavybėn) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dienos. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama jų atitiktis pirmumo teisei.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir žemės ūkio ministras iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-4091(2) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1)2010 procentų
ar valstybės įmonės akcinės bendrovės Žemės ūkio duomenų centro sąskaitą žemės valdų struktūrų gerinimo valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbams atlikti ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, įskaitant privačios žemės įsigijimą valstybės nuosavybėn pasinaudojus šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmumo teise;“. 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „2. Pirmumo teisę (išskyrus atvejus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka) įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės, kurią pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus planuojama panaudoti visuomenės poreikiams, taip pat žemės ūkio paskirties žemės, reikalingos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamiems žemės valdų struktūrų gerinimo valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbams atlikti ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, už kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis turi valstybė.
Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą visuotiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, arba rinkos vertės, apskaičiuotos valstybės vardu veikiančios institucijos ar įmonės užsakymu, taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimo būdą, jeigu pastaroji vertė yra didesnė. Nacionalinė žemės tarnyba ar valstybės įmonė akcinė bendrovė Žemės ūkio duomenų centras žemės ūkio paskirties žemę, reikalingą valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamiems žemės valdų struktūrų gerinimo valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbams atlikti ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, vadovaudamasi Žemės įstatymu, gali nuomoti (Civilinio kodekso 6.559 straipsnyje nustatyta tvarka perimti nuomotojo teises ir pareigas, jeigu nuomos sutartis įregistruota viešajame registre) be aukciono asmeniui (-ims), teisėtai ją naudojusiam (-iems) iki žemės ūkio paskirties žemės perėjimo valstybės nuosavybėn.
Sukauptos lėšos pagal šį įstatymą už išnuomotą valstybinę žemę skiriamos žemei, reikalingai žemės valdų struktūrų gerinimo valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbams atlikti ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti ir (ar) išpirkti.“
2Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kada asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos praneša per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, pašto paslaugos teikėjas šią siuntą įteikia kaip pašto siuntą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu) parduodamo žemės sklypo naudotojui (-ams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus planuojama panaudoti visuomenės poreikiams , ir žemės konsolidacijos projektą organizuojančiai Nacionalinei žemės tarnybai ar valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui . Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kada šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia savo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje.
Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės nuosavybėn) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dienos. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama jų atitiktis pirmumo teisei.“
įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir žemės ūkio ministras iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS ĮSTATYMO NR. IX-987 2, 4, 8, 10 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO,
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKININKYSTĖS PASLAUGŲ TEIKIMO PAGAL PASLAUGŲ KVITĄ ĮSTATYMO NR. XI-2411 2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2, 4, 8, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ŽŪMŪKPĮ), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 32, 41, 45, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ŽĮ), Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ), Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 9 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – MUATĮ), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ŽŪMPTPPKĮ) projektų (toliau kartu – įstatymų projektai) rengimą paskatino siekis sudaryti teisines prielaidas pertvarkyti valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centrą (toliau – VĮ ŽŪDC) į akcinę bendrovę. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO) Lietuvai įmonių valdysenos srityje yra pateikusi prioritetinę rekomendaciją supaprastinti valstybės valdomų įmonių teisines ir korporatyvines formas. 2022 m. gruodžio 2 d.
2022 m. gruodžio 2 d. EBPO sekretoriato pažymoje nurodyta, kad Lietuva padarė pažangą įgyvendindama jai teiktas rekomendacijas, tačiau rekomenduojama toliau vykdyti pertvarkymo procesus, aptartas Lietuvos siekis panaikinti valstybės įmonės teisinę formą. Vadovaujantis EBPO rekomendacijomis, valstybės įmonės, siekiančios ekonominio naudingumo ir vykdančios komercinę veiklą, turėtų būti pertvarkytos į ribotos atsakomybės juridinius asmenis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reaguodama į EBPO rekomendacijas, inicijavo valstybės valdomų įmonių pertvarką ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. liepos 17 d. pasitarimo protokolu Nr. 25 yra patvirtinusi Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą, kuriame numatyta priemonė „Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro pertvarkymas į akcinę bendrovę“, priemonės tikslas – VĮ ŽŪDC pertvarkyti į akcinę bendrovę, veiksmai priemonei įgyvendinti – pertvarkymui būtinų įstatymų pakeitimo projektų parengimas, pateikimas, svarstymas ir priėmimas Seime, priemonės įgyvendinimo terminas – 2024 m. lapkritis. Atsižvelgiant į tai, kad EBPO rekomendacijų įgyvendinimas yra svarbus prioritetas tiek Lietuvos Respublikos Seime, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, būtina imtis visų reikiamų priemonių tam, kad būtų užtikrintas EBPO rekomendacijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės tikslų ir priemonių įgyvendinimas, todėl įstatymų projektais siūloma pakeisti VĮ ŽŪDC teisinę formą į akcinę bendrovę. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Lietuvoje turimų melioracijos inžinerinių statinių (toliau – MIS) nusidėvėjimas siekia 71,73 proc., o valstybei nuosavybės teise priklausančių MIS – net 74,4 proc. Juos būtina rekonstruoti, tačiau iš valstybės biudžeto daugelį metų rekonstravimui lėšos nebuvo skiriamos. Dėl nepakankamo MIS rekonstravimo darbų finansavimo sparčiai prastėja valstybei priklausančių MIS būklė , didėja gyvenamųjų teritorijų ir žemės ūkio naudmenų užliejimo rizika .
Visa tai mažina Lietuvos ūkių konkurencingumą, ne užtikrina tolygios, subalansuotos rajonų žemės ūkio ir kaimo plėtros, todėl turi būti ieškoma papildomų finansavimo šaltinių MIS rekonstruoti, keičiant minėtų teisės aktų nuostatas. Taigi, siekiant pagerinti melioracijos inžinerinių statinių būklę bei sureguliuoti finansinius išteklius už parduodamą žemės ūkio paskirties žemę , siūlomos keisti ir atitinkamos Žemės įstatymo ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatos, susijusios su lig šiol Žemės ūkio ministerijos vykdomais žemės valdų struktūrų gerinimo darbais, ŽĮ ir ŽŪPŽĮĮ projektuose konkrečiai nurodant, kokie tie darbai yra. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Turto ir viešųjų pirkimų skyriaus (vedėjas Karolis Tvaskus, tel. (8 5) 239 1227, el. p. [email protected] ) vyriausiasis specialistas Ignas Kišvinas, tel. (8 5) 239 1280, el. p. [email protected] . 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai VĮ ŽŪDC yra valstybės valdoma įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija ir kuriai yra pavestos ŽŪMŪKPĮ, ŽĮ, ŽŪPŽĮĮ, MUATĮ, ŽŪMPTPPKĮ numatytos funkcijos. VĮ ŽŪDC pagrindinė veikla yra registrų ir valstybės informacinių sistemų, kurių tvarkytoju paskirtas VĮ ŽŪDC, administravimas, tobulinimas bei duomenų teikimas.
VĮ ŽŪDC administruojami registrai ir informacinės sistemos atitinka skirtingas informacijos svarbos kategorijas: ypatingos svarbos (Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema, Paraiškų priėmimo informacinė sistema, Ūkinių gyvūnų registras), svarbius (Lietuvos Respublikos fitosanitarinis registras, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registras, Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkių registras, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registras, Ūkinių gyvūnų veislininkystės informacinė sistema), vidutinės svarbos (Gyvūnų augintinių registras, Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registras, Paramos žemės ūkio veiklos subjektams apskaičiavimo informacinė sistema, Pieno apskaitos informacinė sistema, Traktorininko pažymėjimų informacinė sistema, Žemdirbių mokymo ir konsultavimo informacinė sistema, Žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimo informacinė sistema) ir mažos svarbos (Žemės išteklių stebėsenos informacinė sistema, Žemės ūkio veiklą vykdančių ūkio subjektų patikrinimo aktų informacinė sistema) valstybės informacinius išteklius. VĮ ŽŪDC valstybės deleguotos funkcijos: Apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinio (AŽ_DRLT) tvarkymas; Dirvožemio erdvinių duomenų rinkinio tvarkymas; duomenų administravimas ir teikimas; kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų kūrimas, atnaujinimas; organizuojamas ir vykdomas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito blankų pardavimas fiziniams arba juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms; Žemės ūkio naudmenų naudojimo ir apsaugos rinkinio tvarkymas; Žemės melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinio tvarkymas.
VĮ ŽŪDC teikiamos komercinės paslaugos: arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo dokumento išdavimas; dirvožemio bei melioracijos darbų vykdymas; galvijų pasų išdavimas; geodezijos darbų vykdymas; pažymų, išrašų išdavimas; saugiųjų dokumentų blankų išdavimas; žemės bei kito nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bei duomenų nustatymo paslaugos; žemėtvarkos bei teritorijų planavimo dokumentų rengimo paslaugos. ŽŪMŪKPĮ 8 straipsnio 1 dalyje priskiriant akcinę bendrovę Žemės ūkio duomenų centrą prie valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones administruojančių subjektų, pažymima, kad ji yra tik kaip Paraiškų priėmimo informacinės sistemos tvarkytoja ir priima paraiškas valstybės ir Europos Sąjungos paramai gauti per minėtą informacinę sistemą. Taip pat pažymima, kad pagal ŽĮ
įgyvendinamos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamos žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonės, kurios nurodytos Žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo 2023–2025 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio 2023 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr.
3D-232 „Dėl Žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo 2023–2025 metų programos patvirtinimo“, nėra susijusios su viešuoju administravimu administracinių sprendimų priėmimo ir teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūros srityje, kaip apibrėžta Viešojo administravimo įstatyme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 5 straipsnio 1 dalies 4 punktu, numatyta viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma valstybės valdomoms įmonėms – viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas veikiančio ar numatomo steigti viešojo administravimo subjekto pavadinimas arba pavadinimas ir teisinė forma, arba paskirtis ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai.
VAĮ 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybės valdomoms įmonėms gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas VAĮ 6 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse ir tik tais atvejais, kai pagrindžiama, kad nėra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai gali būti suteikti, ir kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tų valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių veiklos tikslais, išskyrus atvejus, kai registrų (kadastrų), įskaitant valstybės registrus ir žinybinius registrus, valstybės ir kitų informacinių sistemų valdytojais ir (ar) tvarkytojais yra valstybės valdomos įmonės, – joms gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas VAĮ 6 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse, t. y. administracinio reglamentavimo, administracinių sprendimų priėmimo, administracinių paslaugų teikimo srityse. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ ŽŪDC vykdomos viešojo administravimo funkcijos būtų nebūdingos esamoms Žemės ūkio ministerijai pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms pagal jų steigimo paskirtį, priimtas sprendimas atsisakyti tokios galimybės ir šias funkcijas tęsti naujoje akcinėje bendrovėje, kuriai pagal numatytą teisinį reglamentavimą gali būti suteikti viešojo administravimo įgaliojimai ir kurie būtų tiesiogiai susiję su pertvarkytos akcinės bendrovės veiklos tikslais.
Neplanuojama keisti esamų nuostatų dėl specialiųjų įpareigojimų suteikimo akcinei bendrovei, todėl esminės įtakos konkurencinei aplinkai tai neturės. Įvertinus tai, kad VĮ ŽŪDC pertvarkymo į akcinę bendrovę įtaka konkurencijai būtų neutrali, kadangi bet kokios teisinės formos juridinis asmuo, kuriam yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, privalės laikytis pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje, manytina, jog VĮ ŽŪDC pertvarkymas į akcinės bendrovės teisinę formą jokios esminės reikšmės sąžiningos konkurencijos principams neturės – bus taikomos tokios pat konkurencijos teisės taisyklės ir reikalavimai, kaip ir yra taikoma šiuo metu, kai yra valstybės įmonės teisinė forma, kadangi vertinta vykdoma veikla, kuri, pertvarkius VĮ ŽŪDC, liktų tokia pat, kokia yra ir šiuo metu. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektuose atliekami pakeitimai, susiję su juridinio asmens teisinės formos pasikeitimu. Atsižvelgiant į tai, kad po VĮ ŽŪDC pertvarkymo į akcinę bendrovę iš esmės nebus keičiamas esamas teisinis reguliavimas, siūloma patikslinti keičiamų įstatymų nuostatas ir vietoj juose vartojamo pavadinimo „valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras“ įrašyti „akcinė bendrovė Žemės ūkio duomenų centras“.
Taip pat, siekiant aiškumo ir suderinamumo, siūloma ŽŪMŪKPĮ ir ŽĮ vartojamą sąvoką „valstybės įmonė“ pakeisti sąvoka „valstybės valdoma įmonė“, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje, taip pat patikslinti ŽŪMŪKPĮ 4 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnio 1 dalį papildant sąvokomis „ir (ar) Vyriausybės nutarimų“, kadangi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad viešojo administravimo įgaliojimai viešosioms įstaigoms gali būti suteikiami: (1) įstatymu, kai tame įstatyme nurodomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai, o sprendimą dėl viešosios įstaigos, kuriai šie viešojo administravimo įgaliojimai bus suteikti, pavedama priimti Vyriausybei; b) Vyriausybės nutarimu, priimamu įgyvendinant įstatymą, kai tame Vyriausybės nutarime nurodoma veikianti ar numatoma steigti viešoji įstaiga ir jai nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai.
Be to, įvertinus tai, kad pakeitus VĮ ŽŪDC teisinę formą į akcinę bendrovę turi būti keičiamos ir tam tikros naujos teisinės formos juridinio asmens, tapsiančio VĮ ŽŪDC, šiuo metu vykdomos funkcijos, įstatymų projektais siūloma atsisakyti šiuo metu VĮ ŽŪDC vykdomų funkcijų, kiek tai susiję su žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų rengimu ir jų sprendinių įgyvendinimu, bei valstybės vardu valstybei paveldint žemės ūkio paskirties žemės sklypus (išskyrus sklypus miestų ir miestelių teritorijų ribose) ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, siūlant minėtas funkcijas atlikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
Taip pat ŽĮ ir
projektais siūloma keisti tam tikras Žemės įstatymo ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas nurodant, kad akcinė bendrovė Žemės ūkio duomenų centras yra atsakingas už centro administruojamų valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbų ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonių įgyvendinimą (o ne žemės valdų struktūrų gerinimo priemonių įgyvendinimą, kaip yra nurodyta šiuo metu galiojančiose Žemės įstatymo nuostatose). Šiuo atveju ŽŪPŽĮĮ projektu taip pat keičiamos ir nuostatos, susijusios su lėšų už parduotus žemės sklypus naudojimu, nurodant, kad 10 procentų lėšų skiriama į Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą valstybinės žemės sklypų formavimui, sutvarkymui ar Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytais atvejais nustatant servitutus, ar teisėtai pastatytų statinių ir (ar) įrenginių išpirkimui ir 10 procentų į akcinės bendrovės Žemės ūkio duomenų centro sąskaitą valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbų ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti.
Be to, atsisakius šiuo metu VĮ ŽŪDC vykdomų funkcijų, kiek tai susiję su žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų rengimu ir jų sprendinių įgyvendinimu, bei valstybės vardu valstybei paveldint žemės ūkio paskirties žemės sklypus (išskyrus sklypus miestų ir miestelių teritorijų ribose) ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, nelieka poreikio minėtam centrui būti valstybinės žemės patikėtiniu, todėl
projektu šios nuostatos atsisakoma. MUATĮ projektu siūloma pakeisti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 7 punktą, kadangi pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalį mokesčio administratoriumi negali būti valstybės valdoma įmonė, todėl MUATĮ projekto 1 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad akcinė bendrovė Žemės ūkio duomenų centras teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčiui už aplinkos teršimą administruoti reikalingą informaciją, atsisakant įpareigojimo Valstybinei mokesčių inspekcijai keistis jos turima mokesčiui už aplinkos teršimą administruoti reikalinga informacija su subjektu, kuris nėra mokesčio administratorius.
Priėmus įstatymų projektus Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija) priims sprendimus pertvarkyti VĮ ŽŪDC į akcinę bendrovę Žemės ūkio duomenų centrą, kuriai pereis visos valstybės įmonės teisės ir pareigos. Baigus VĮ ŽŪDC pertvarkymo į akcinę bendrovę procedūras, tarp Žemės ūkio ministerijos reguliavimo srities įmonių neliktų įmonių, turinčių valstybės įmonės teisinę formą, taip būtų įgyvendintas įsipareigojimas EBPO peržiūrėti valstybės valdomų įmonių teisines formas. VĮ ŽŪDC tapus akcine bendrove išliks jai nustatyti specialieji įpareigojimai – užtikrinti žemės ūkio informacinių ir kontrolės sistemų veiklą. Be specialiųjų įpareigojimų vykdymo, akcinė bendrovė turės galimybę vykdyti komercinę veiklą ir veiklos plėtrą, pagal poreikį steigti dukterines įmones, taip atskiriant labiau rizikingas ar komercines veiklas nuo strategiškai svarbių specialiųjų įpareigojimų, sudaryti jungtinės veiklos sutartis, efektyviai valdyti turtą, pritraukti įvairesnių formų kapitalą ir investicijas. Akcinės bendrovės teisinė forma sudarys galimybę tinkamai prisitaikyti vykstant galimiems informacinių technologijų plėtros rinkos pokyčiams, taikyti geriausias korporatyvinio valdymo praktikas, supaprastinti valdymo administraciją, stiprinti kolegialių organų (stebėtojų tarybos ir valdybos) vaidmenį ir atsakomybę.
Depolitizuotas, profesionalus valdymas užtikrins akcinės bendrovės veiklos tęstinumą ir iškeltų tikslų įgyvendinimo tvarumą. Pertvarkyta VĮ ŽŪDC galės ir turės veikti efektyviai, nuosekliai didinti nuosavo kapitalo grąžą, įgyvendinti akcininko jai keliamus tikslus, įskaitant ir pavestų specialiųjų įpareigojimų vykdymą. Valstybė, būdama vienintelė akcinės bendrovės akcininkė, išlaikys šios akcinės bendrovės kontrolę per visuotiniam akcininkų susirinkimui priskiriamą kompetenciją, o viešasis interesas taip pat bus užtikrinamas per specialiuosius įpareigojimus. Pažymėtina, kad toliau atlikdama valstybės pavestus specialiuosius įpareigojimus, kurių vykdymas būtų dotuojamas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. būtų finansuojamas iš valstybės biudžeto, ir galėdama pritraukti papildomą finansavimą akcinė bendrovė turės galimybę teikti komercines paslaugas informacinių technologijų paslaugų srityje ir sukurs didesnę pridėtinę vertę duomenų ir skaitmeninių paslaugų naudotojams ir visai visuomenei.
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad biudžeto asignavimų valdytojai privalo paskirstyti vadovaujamai įstaigai patvirtintus asignavimus savo įstaigos programoms vykdyti ir pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė gauti biudžeto lėšų numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu priimtuose Vyriausybės nutarimuose, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu priimtuose Vyriausybės nutarimuose, kuriais viešosioms įstaigoms suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai, arba vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis priimtuose Vyriausybės nutarimuose, kuriais nustatoma Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos, teikiamos Lietuvos Respublikai, administravimo tvarka, programoms vykdyti. Atsižvelgiant į šią nuostatą, valstybės funkcijas, kurias šiuo metu vykdo VĮ ŽŪDC ir vykdys akcinė bendrovė, yra galimybė finansuoti valstybės biudžeto lėšomis. Valstybės registrų, kadastrų ir informacinių sistemų atžvilgiu taikomos specialios Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatos, o bendra galimybė finansuoti šių funkcijų vykdymą įtvirtinta Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 46 straipsnyje. 5 .
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8 . Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 10 . Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 11 . Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12 .
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, iki jų įsigaliojimo Žemės ūkio ministerija parengs ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kuriuose minimas VĮ Žemės ūkio duomenų centras, pakeitimų projektus. Taip pat iki minėtos datos Aplinkos ministerija turės parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 697 „Dėl Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Taip pat bus būtina parengti Vyriausybės nutarimą dėl sutikimo pertvarkyti VĮ ŽŪDC ir valstybės turto investavimo, o žemės ūkio ministrui reikės priimti įsakymą dėl VĮ ŽŪDC pertvarkymo į akcinę bendrovę bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
apleistų žemės plotų mažinimo 2023–2025 metų programos patvirtinimo“ ir Žemės ūkio ministerijai bei Aplinkos ministerijai keisti kitus įgyvendinamuosius teisės aktus – įsakymus. Įstatymų projektuose numatyta, kad įstatymai įsigalioja 2025 m. liepos 1 d., o juos įgyvendinantys teisės aktai turi būti priimti iki 2025 m. birželio 30 d. Siūloma nukelti priimamų įstatymų įsigaliojimo datą, atsižvelgiant į tai, kad nuo įstatymų priėmimo iki įsigaliojimo dienos turės būti atliekamos VĮ ŽŪDC pertvarkymo iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę procedūros, kurios preliminariai gali trukti apie 6 mėn. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Siūlomoms įstatymų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės lėšų nereikės. 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15 .
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2024-09-09 Nr. XIVP-4091 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio
valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, paskiriama į Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą ir be kitų nurodytų tikslų gali būti naudojama „Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytais atvejais nustatant servitutus, ar teisėtai pastatytų statinių ir (ar) įrenginių išpirkimui“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiems konkrečiai tikslams galėtų būti naudojamos Nacionalinei žemės tarnybai skirtos lėšos Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu atveju, t. y. kaip konkrečiai servitutų nustatymui administraciniu aktu lėšos galėtų būti panaudotos. Projekto nuostatą reikėtų patikslinti, detalizuojant, kokiems konkrečiai darbams atlikti ar paslaugoms finansuoti, ar kitiems tikslams valstybės skirtos lėšos galėtų būti naudojamos. Kartu reikėtų nurodyti įstatyminį pagrindą (keičiamo įstatymo ar kito įstatymo straipsnį, jo struktūrinę dalį), kuriuo remiantis Nacionalinė žemės tarnyba išpirktų teisėtai pastatytus statinius ir (ar) įrenginius. 2.
2Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu,
valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centras tapus akcine bendrove, ji „turės galimybę vykdyti komercinę veiklą ir veiklos plėtrą, pagal poreikį steigti dukterines įmones, taip atskiriant labiau rizikingas ar komercines veiklas nuo strategiškai svarbių specialiųjų įpareigojimų, sudaryti jungtinės veiklos sutartis, efektyviai valdyti turtą, pritraukti įvairesnių formų kapitalą ir investicijas“. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar nereikėtų patikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punkto numatant, kad akcinė bendrovė Žemės ūkio duomenų centras valstybės skirtas tikslines lėšas, gautas už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, privalėtų laikyti atskiroje sąskaitoje, bei atskiriant veiklą, kuri finansuojama valstybės lėšomis nuo kitos akcinės bendrovės Žemės ūkio duomenų centras (privataus juridinio asmens) vykdomos ūkinės komercinės veiklos. 3. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi bei Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu (jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ar disponavimu juo), turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el.
S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
2024-11-11 Nr. XIVP-4091(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad 10 procentų lėšų, gautų už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, paskiriama į Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą ir be kitų nurodytų tikslų gali būti naudojama
„apleistiems valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypams
formuoti“ ir
„teisėtai pastatytų statinių ir (ar) įrenginių išpirkimui“
. Pažymėtina, kad projekto nuostatos „apleistų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimas“ turinys nėra pakankamai aiškus. Neaišku, kokiu tikslu yra formuojami būtent „apleisti“ valstybinės žemės sklypai. Kartu kyla abejonių, ar siūloma formuluotė yra tiksli. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme vartojama kiek kitokia sąvoka „apleistas žemės plotas“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nuostatos „apleistiems valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypams formuoti“ nereikėtų pakeisti nuostata „ valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypams formuoti apleistuose valstybinės žemės plotuose“. Be to , svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyti kriterijai, kuriais remiantis būtų nustatoma, ar tam tikras žemės ūkio paskirties žemės plotas yra priskirtinas apleistai valstybinei žemei. Kartu reikėtų nurodyti įstatyminį pagrindą (keičiamo įstatymo ar kito įstatymo straipsnį, jo struktūrinę dalį), kuriuo remiantis Nacionalinė žemės tarnyba išpirktų teisėtai pastatytus statinius ir (ar) įrenginius. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el.
S.
Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
2024-10-23
posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis - Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-09-09) 1(4)
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.Projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad 10 procentų lėšų, gautų už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, paskiriama į Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą ir be kitų nurodytų tikslų gali būti naudojama „Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytais atvejais nustatant servitutus, ar teisėtai pastatytų statinių ir (ar) įrenginių išpirkimui“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiems konkrečiai tikslams galėtų būti naudojamos Nacionalinei žemės tarnybai skirtos lėšos Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu atveju, t. y. kaip konkrečiai servitutų nustatymui administraciniu aktu lėšos galėtų būti panaudotos. Projekto nuostatą reikėtų patikslinti, detalizuojant, kokiems konkrečiai darbams atlikti ar paslaugoms finansuoti, ar kitiems tikslams valstybės skirtos lėšos galėtų būti naudojamos.
Kartu reikėtų nurodyti įstatyminį pagrindą (keičiamo įstatymo ar kito įstatymo straipsnį, jo struktūrinę dalį), kuriuo remiantis Nacionalinė žemės tarnyba išpirktų teisėtai pastatytus statinius ir (ar) įrenginius. Pritarti Komitetas siūlo pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) 10 procentų – į Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą apleistų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimui ar Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytais atvejais nustatant servitutus žemės ūkio paskirties žemės sklypams , ar žemės ūkio paskirties žemėje teisėtai pastatytų statinių ir (ar) įrenginių išpirkimui ir 10 procentų – į akcinės bendrovės Žemės ūkio duomenų centro sąskaitą valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbų ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, įskaitant privačios žemės įsigijimą valstybės nuosavybėn pasinaudojus šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmumo teise;“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-09-09) 1(4)
2.Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centras tapus akcine bendrove, ji „turės galimybę vykdyti komercinę veiklą ir veiklos plėtrą, pagal poreikį steigti dukterines įmones, taip atskiriant labiau rizikingas ar komercines veiklas nuo strategiškai svarbių specialiųjų įpareigojimų, sudaryti jungtinės veiklos sutartis, efektyviai valdyti turtą, pritraukti įvairesnių formų kapitalą ir investicijas“.
Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar nereikėtų patikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo
duomenų centras valstybės skirtas tikslines lėšas, gautas už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, privalėtų laikyti atskiroje sąskaitoje, bei atskiriant veiklą, kuri finansuojama valstybės lėšomis nuo kitos akcinės bendrovės Žemės ūkio duomenų centras (privataus juridinio asmens) vykdomos ūkinės komercinės veiklos. Nepritarti Įstatymo projekto iniciatoriaus vertinimu, siūlymas papildyti projektą nuostatomis, kad AB ŽŪDC valstybės skirtas tikslines lėšas, gautas už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, privalėtų laikyti atskiroje sąskaitoje, bei atskiriant veiklą, kuri finansuojama valstybės lėšomis nuo kitos AB ŽŪDC (privataus juridinio asmens) vykdomos ūkinės komercinės veiklos, yra perteklinis, kadangi dėl valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų atskleidimo yra numatyta tvarka Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 4-1100 „Dėl Valstybės valdomų įmonių, jų dukterinių bendrovių ir savivaldybių valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijų patvirtinimo“. 3.
(2024-09-09) * 3.Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi bei Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu (jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ar disponavimu juo), turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas. Atsižvelgti Komitetas kreipėsi į STT dėl įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo. 4. Specialiųjų tyrimų tarnyba ( 2024-10-22) * Kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neteikiama. Kitos pastabos. Atlikus Projekto nuostatų antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad kai kurios jo nuostatos gali būti nepakankamos siūlomais pakeitimais siekiamiems tikslams pasiekti, taip pat gali padidinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, nes:
Projektu nenustatomos lėšų, gautų už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, ir lėšų, sukauptų už išnuomotą valstybinę žemę, panaudojimo prioritetai bei proporcijos, todėl pagrindiniai projektu siekiami tikslai gali būti neįgyvendinti; Projektu neužtikrinama, kad AB ŽUDC skiriamomis valstybės lėšomis nebūtų finansuojama (subsidijuojama) kitą ŽŪDC veikla, todėl kyla rizika, kad lėšos bus panaudotos nepagrįstai ir netikslingai
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo nariai: Viktoras Pranckietis, Jonas Gudauskas,
22 ) 1(4)
Argumentai Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad lėšos, gautos už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, paskirstomos taip:
1) 20 procentų – į Nacionalinės žemės tarnybos ar valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro sąskaitą žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, įskaitant privačios žemės įsigijimą valstybės nuosavybėn pasinaudojus šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmumo teise;
2) likusi dalis – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4091 (toliau – Projektas) 1 straipsniu keičiamo 4 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma įtvirtinti, kad 10 procentų lėšų, gautų už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, būtų paskirstomos į Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą valstybinės žemės sklypų formavimui, sutvarkymui ar Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytais atvejais nustatant servitutus, ar teisėtai pastatytų statinių ir
(ar) įrenginių išpirkimui ir 10 procentų – į akcinės bendrovės Žemės ūkio duomenų centro sąskaitą valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbų ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, įskaitant privačios žemės įsigijimą valstybės nuosavybėn pasinaudojus šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmumo teise.
Atsižvelgiant į tai, kad skirstomos lėšos yra gautos už parduotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, siūlytina Projektu keičiamame Įstatyme nustatyti, kad šios lėšos ir būtų naudojamos apleistų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimui ar Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytais atvejais nustatant servitutus žemės ūkio paskirties žemės sklypams, ar žemės ūkio paskirties žemėje teisėtai pastatytų statinių ir (ar) įrenginių išpirkimui.
Pasiūlymas Pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) 10 procentų – į Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą apleistų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimui , sutvarkymui ar Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytais atvejais nustatant servitutus žemės ūkio paskirties žemės sklypams , ar žemės ūkio paskirties žemėje teisėtai pastatytų statinių ir (ar) įrenginių išpirkimui ir 10 procentų – į akcinės bendrovės Žemės ūkio duomenų centro sąskaitą valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbų ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, įskaitant privačios žemės įsigijimą valstybės nuosavybėn pasinaudojus šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmumo teise;“.
Pritarti Komitetas siūlo pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) 10 procentų – į Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą apleistų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimui ar Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytais atvejais nustatant servitutus žemės ūkio paskirties žemės sklypams , ar žemės ūkio paskirties žemėje teisėtai pastatytų statinių ir (ar) įrenginių išpirkimui ir 10 procentų – į akcinės bendrovės Žemės ūkio duomenų centro sąskaitą valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbų ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, įskaitant privačios žemės įsigijimą valstybės nuosavybėn pasinaudojus šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmumo teise;“. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-4091(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Jonas Gudauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-4091(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Donata Černiavskienė