Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 36 dalį ir ją išdėstyti taip: „
36. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Žemės reformos įstatyme, ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme ir kituose įstatymuose .“2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 4 ) valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (toliau – Žemės ūkio duomenų centras) – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų ir valstybinės žemės sklypų, reikalingų Žemės ūkio duomenų centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;3 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas1 .
1. Pakeisti 32 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų ir valstybės valdomų įmonių kompetencija žemės santykių srityje “. 2 . Pakeisti 32 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti , ir šio įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Žemės ūkio duomenų centras ;“. 3 . Papildyti 32 straipsnio 3 dalį 61 punktu : „61 ) organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą; "
4. Pakeisti 32 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8 .
Akcinė bendrovė Žemės ūkio duomenų centras:1 ) organizuoja ir atlieka žemės išteklių naudojimo stebėseną;2 ) žemės ūkio ministro nustatyta tvarka įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas žemės valdų struktūrų gerinimo valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbų ir apleistų žemės plotų mažinimo priemones;3 ) organizuoja žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;4 ) veikia valstybės vardu valstybei paveldint žemės ūkio paskirties žemės sklypus (išskyrus sklypus miestų ir miestelių teritorijų ribose) ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, vykdo žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonių įgyvendinimą žemės ūkio ministro nustatyta tvarka;53 ) atlieka kitų įstatymų jam nustatytas funkcijas, susijusias su žemės ūkio veikla.“4 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 13 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės valdomų įmonių bei valstybės ir savivaldybių institucijų projektavimo darbams reikiamus teritorijų planavimo dokumentus ir jų kopijas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, Nekilnojamojo turto registro duomenis ir georeferencinius duomenis. “
Pakeisti 45 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) valstybės valdomas įmones, kurių savininko teises ir pareigas jos įgyvendina, ar akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime arba kurių valstybės valdomai bendrovei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, atlikti dalį šiuo įstatymu reglamentuojamų su viešojo administravimo veikla nesusijusių žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų, finansuojamų įgyvendinamo projekto lėšomis.“6 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų parengiamieji darbai
1. Žemės konsolidacijos projektai rengiami tik kaimo gyvenamosiose vietovėse. Žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoja Žemės ūkio duomenų centras Nacionalinė žemės tarnyba . Žemės konsolidacijos projektas gali būti rengiamas tik tose kadastro vietovėse, kurias apima patvirtintas savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas. 2 . Prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, savivaldybės taryba, valstybinės žemės patikėtiniai paduoda Žemės ūkio duomenų centrui Nacionalinei žemės tarnybai .
Nustatę, kad rengti projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkai, savivaldybės taryba ar valstybinės žemės patikėtiniai, Žemės ūkio duomenų centras Nacionalinė žemės tarnyba numato preliminarią teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, nustato šioje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkus, valstybinės žemės patikėtinius bei kitus naudotojus ir organizuoja šios vietovės žemės savininkų, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimą. Reikalavimas rengti žemės sklypų konsolidacijos projektą, esant minimaliam pageidaujančių žemės sklypų ir žemės sklypų savininkų skaičiui, netaikomas, kai tokie projektai rengiami privačios žemės sklypų savininkų lėšomis. Į susirinkimą žemės savininkai, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos. Kai rengti žemės konsolidacijos projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkai, konsoliduojami tik tie valstybinės žemės sklypai, kurie ribojasi su prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą pateikusių privačios žemės savininkų ir (ar) savivaldybės žemės sklypais arba kurie yra greta tokių žemės sklypų ir juos skiria tik keliai, grioviai ar kanalai. Kai žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis, konsoliduojami tik keliais užimta valstybinė žemė ir privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai.
Susirinkime:1 ) pagrindžiamas žemės konsolidacijos projekto rengimo poreikis;2 ) nustatomi žemės sklypai, kuriuos tikslinga pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos projektą;3 ) nustatomi asmenų, susirinkimo įgaliotų spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo organizacinius klausimus, įgaliojimai, rinkimo tvarka, atstovavimo kvotos ir sąlygos;4 ) išrenkami asmenys, susirinkimo įgalioti spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo organizacinius klausimus. 3 . Jeigu Žemės ūkio duomenų centro Nacionalinės žemės tarnybos numatytoje preliminarioje teritorijoje žemės konsolidacijos projektui rengti nėra valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų, susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai žemės sklypų, numatomų įtraukti į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, savininkų ir šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą. 4 .
4. Kai kartu su privačios žemės sklypais į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti numatoma įtraukti valstybinės ir savivaldybės žemės sklypus, susirinkimo sprendimai yra teisėti, jeigu jame dalyvauja Žemės ūkio duomenų centro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas vadovo įgaliotas asmuo , numatomų konsoliduoti valstybinės žemės sklypų patikėtinių įgalioti asmenys, savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, ir ne mažiau kaip du trečdaliai žemės savininkų ir sprendimams pritaria Žemės ūkio duomenų centro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas vadovo įgaliotas asmuo , valstybinės žemės sklypų patikėtinių įgalioti asmenys ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo bei ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą. 5 .
5. Atliekant žemės konsolidacijos projekto parengiamųjų darbų, projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūras, taip pat sudarant žemės konsolidacijos sutartį, Žemės ūkio duomenų centrui Nacionalinei žemės tarnybai atstovauja jo vadovas arba vadovo įgaliotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas , kitiems valstybinės žemės patikėtiniams atstovauja jų įgalioti asmenys – valstybės tarnautojai arba, jeigu valstybinės žemės patikėtinis neturi valstybės tarnautojų, kiti darbuotojai, o savivaldybėms – savivaldybės tarybos įgalioti asmenys, atliekantys savivaldybės vietos valdžios ir (ar) viešojo administravimo funkcijas: savivaldybės tarybos nariai, meras, savivaldybės administracijos direktorius arba kiti savivaldybės administracijos darbuotojai. 6 . Po susirinkimo kiekvienas konsoliduoti žemės sklypus pageidaujantis žemės savininkas, savivaldybės taryba, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, ir valstybinės žemės patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės sklypus, ne vėliau kaip per vieną mėnesį Žemės ūkio duomenų centrui Nacionalinei žemės tarnybai pateikia rašytinį sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, kurį rengiant ir įgyvendinant bus konsoliduojami sutikimą davusio asmens turimi žemės sklypai, nurodydami numatomus konsoliduoti žemės sklypus ir įsipareigojimą nepagrįsto atsisakymo ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį atveju atlyginti išlaidas, susijusias su jo turimų žemės sklypų pertvarkymu rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos projektą, taip pat išlaidas, patirtas tikslinant žemės konsolidacijos projektą dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį.
Kai žemės sklypas priklauso keliems asmenims, sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte turi duoti kiekvienas žemės sklypo bendraturtis. Nacionalinė žemės tarnyba vietoj sutikimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte Žemės ūkio duomenų centrui perduoda numatomų konsoliduoti jos patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų sąrašą. Žemės ūkio duomenų centro vadovui patvirtinus teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas, nuo šio sprendimo priėmimo dienos Žemės ūkio duomenų centras įgyja patikėjimo teisę į Nacionalinės žemės tarnybos sąraše nurodytus valstybinės žemės sklypus ir per 5 darbo dienas pateikia prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti šią teisę Nekilnojamojo turto registre. Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisė į šiuos valstybinės žemės sklypus pasibaigia Žemės ūkio duomenų centro vadovo sprendimo patvirtinti teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas priėmimo dieną. 7 .
7. Teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. Kai žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis, teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti keliais užimtą valstybinę žemę ir privačios nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 20 ha. 8 . Negali būti konsoliduojami ir žemės konsolidacijos sutarties objektu negali būti areštuoti žemės sklypai arba žemės sklypai, esantys teisminio ginčo, tiesiogiai susijusio su žemės sklypu ir teisėmis į jį, objektu. 9 . Numatomų konsoliduoti privačios žemės sklypų savininkai, savivaldybės taryba, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, arba valstybinės žemės patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės sklypus, apie žemės sklypų konsolidaciją privalo registruotąja pašto siunta, įteikiama pasirašytinai, pranešti tretiesiems asmenims, turintiems teises į šiuos žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Konsoliduojami gali būti tik tie žemės sklypai, į kuriuos tretieji asmenys turi daiktines teises, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jeigu tretieji asmenys duoda rašytinius sutikimus dėl žemės sklypų konsolidacijos. Trečiojo asmens, turinčio daiktines teises, išskyrus servitutą ir hipoteką, į numatomą konsoliduoti žemės sklypą, sutikime papildomai turi būti nurodyta, kad asmuo sutinka iki žemės konsolidacijos sutarties sudarymo su konsoliduojamo žemės sklypo savininku išspręsti klausimą dėl daiktinių teisių į konsoliduojamą žemės sklypą pasibaigimo. 10 .
10. Žemės ūkio duomenų centro vadovas Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų įtraukimo į žemės konsolidacijos projekto teritoriją, tvirtina teritorijos, skirtos žemės konsolidacijos projektui rengti, ribas ir su Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniu suderintą žemės konsolidacijos projekto rengimo reikalavimų sąrašą, taip pat priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą. Žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriama žemė, dėl kurios Nacionalinei žemės tarnybai pateikti sutikimai dalyvauti šiame žemės konsolidacijos projekte, valstybinės žemės sklypai, kuriuos Žemės ūkio duomenų centrui perdavė Nacionalinė žemės tarnyba ir kurių patikėtinis yra Žemės ūkio duomenų centras Nacionalinė žemės tarnyba, taip pat privati žemė, kurios savininkai nepateikė sutikimų dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis) šio žemės konsolidacijos projekto rengimo metu, išskyrus atvejus, kai konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis. Kai žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis, žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriama privačios nuosavybės teise valdoma žemė, dėl kurios Žemės ūkio duomenų centrui Nacionalinei žemės tarnybai pateikti sutikimai dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, ir keliais užimta valstybinė žemė. 11 .
11. Jeigu sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikęs asmuo perleidžia jam priklausantį žemės sklypą (jo dalį), priskirtą žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kitiems asmenims, tokio žemės sklypo (jo dalies) perleidimo sutartyje turi būti nurodyta, kad žemės sklypą (jo dalį) įsigyjantis asmuo sutinka dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir kad žemės sklypą (jo dalį) perleidęs asmuo privalo per vieną mėnesį nuo žemės sklypo (jo dalies) perleidimo apie tai raštu pranešti Žemės ūkio duomenų centrui Nacionalinei žemės tarnybai . Jeigu žemės sklypą perleidęs asmuo per nustatytą terminą nepraneša Žemės ūkio duomenų centrui Nacionalinei žemės tarnybai apie žemės sklypo (jo dalies) savininko pasikeitimą ir jo sutikimą dalyvauti konsolidacijos projekte, žemės savininkas, pateikęs sutikimą, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje, laikomas nepagrįstai atsisakiusiu dalyvauti žemės konsolidacijos projekte. 12 . Iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos keičiamos ir nauji žemės sklypai priskiriami šiai teritorijai Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka. Sprendimą pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priima Žemės ūkio duomenų centras Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas . Žemės sklypų, priskiriamų teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti, savininkai, valstybinės žemės patikėtiniai ar savivaldybės taryba iki sprendimo pakeisti šią teritoriją turi pateikti Žemės ūkio duomenų centrui Nacionalinei žemės tarnybai sutikimą, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje.
Teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti papildomai priskiriami valstybinės žemės sklypai, patikėjimo teise valdomi Nacionalinės žemės tarnybos, Žemės ūkio duomenų centrui perduodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 13 . Žemės ūkio duomenų centro vadovo sprendimas patvirtinti arba pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas turi būti suderintas su Nacionaline žemės tarnyba. 1413 . Žemės ūkio duomenų centras Nacionalinė žemės tarnyba per 5 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinti arba pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą kiekvieno žemės sklypo, nurodyto sprendime patvirtinti ar pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, registro įraše įregistruoti juridinį faktą – sklypas priskirtas teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti. 1514 . Žemės konsolidacijos projekto rengėjas parenkamas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.“7 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Žemės vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir numatomų konsoliduoti žemės sklypų savininkai, savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, kai konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai.
Kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, žemės vertinimo planui visais atvejais turi pritarti Žemės ūkio duomenų centro vadovo įgaliotas asmuo, neatsižvelgiant į tai, kad Žemės ūkio duomenų centras nėra konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų patikėtinis Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas . Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka.“8 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 51 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
1. Pradėjęs rengti žemės konsolidacijos projektą, jo rengėjas organizuoja žemės konsolidacijos projekte dalyvaujančių asmenų – konsoliduojamų privačios žemės sklypų savininkų, savivaldybės tarybos įgalioto asmens, jeigu konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, valstybinės žemės patikėtinių įgaliotų asmenų, jeigu konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, – susirinkimus. Susirinkimui pirmininkauja susirinkimo dalyvių išrinktas asmuo. Susirinkimo sprendimai yra teisėti, jeigu jiems pritaria ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių žemės savininkų, kurių žemės sklypai priskirti teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti.
Kai žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriami valstybinės ir savivaldybės žemės sklypai, susirinkimo sprendimai yra teisėti, jeigu jame dalyvauja Žemės ūkio duomenų centro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas įgaliotas asmuo , valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne Žemės ūkio duomenų centras Nacionalinė žemės tarnyba , ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, jeigu konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir jeigu šiems sprendimams pritaria Žemės ūkio duomenų centro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas įgaliotas asmuo , valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo bei ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių žemės savininkų, kurių žemės sklypai priskirti teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą. Susirinkimas turi teisę priimti sprendimus šiais žemės konsolidacijos projekto rengimo klausimais:“. 2 . Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5 .
Sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikę asmenys savo pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl rengiamo žemės konsolidacijos projekto Žemės ūkio duomenų centrui ir Nacionalinei žemės tarnybai gali pateikti iki projekto viešo svarstymo pabaigos.“
3. Pakeisti 51 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Kai asmenys, pateikę sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, atsisako jame dalyvauti, Žemės ūkio duomenų centro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas priima sprendimą pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas, išbraukiant žemės sklypus, priklausančius žemės konsolidacijos projekte atsisakiusiems dalyvauti asmenims, ir patikslinti žemės konsolidacijos projektą. Tokiais atvejais taikomas šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha, išskyrus atvejus, kai privačios žemės sklypų savininkai rengia žemės konsolidacijos projektą savo lėšomis ir atsisako jame dalyvauti, tokiais atvejais taikomas šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti turi būti ne mažesnė kaip 20 ha, o šio įstatymo 49 straipsnio 12 dalyje nustatyta sąlyga, kad teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos gali būti keičiamos iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui, netaikoma.
Žemės ūkio duomenų centras Nacionalinė žemės tarnyba per 5 darbo dienas nuo sprendimo pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą išregistruoti juridinį faktą – sklypas priskirtas teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti.“9 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Žemės sklypų, konsoliduotų (pertvarkytų) pagal žemės konsolidacijos projektą, savininkai sudaro žemės konsolidacijos sutartį. Sudarant tokią sutartį, valstybei atstovauja ir sutartį pasirašo Žemės ūkio duomenų centro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas arba kitų valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu pertvarkomų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne Žemės ūkio duomenų centras Nacionalinė žemės tarnyba , o savivaldybei – savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo.“
2. Pakeisti 52 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6 .
Kai asmenys atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, Žemės ūkio duomenų centro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas priima šio įstatymo
3. Pripažinti netekusia galios 52 straipsnio 14 dalį. 14 . Žemės ūkio duomenų centras pateikia Nacionalinei žemės tarnybai konsoliduotų valstybinės žemės sklypų, kuriuos įmonė įregistravo Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, sąrašą. Nacionalinė žemės tarnyba per 5 darbo dienas nuo tokio sąrašo gavimo dienos pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui prašymą įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šiuos valstybinės žemės sklypus. 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė, žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-4090(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 7, 32, 41, 45, 49, 50, 51 IR 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2024 m. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 36 dalį ir ją išdėstyti taip:
„36 . Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme , Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme , Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme , Lietuvos Respublikos statybos įstatyme , Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme , Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme , Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatyme , Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme , ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir kituose įstatymuose . 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
4) valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (toliau – Žemės ūkio duomenų centras) – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, šio įstatymo nustatyta tvarka priskirtų žemės konsolidacijos projekto teritorijai, išskyrus šiai teritorijai priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, taip pat įstatymų nustatyta tvarka iš privačių asmenų įsigytų valstybės nuosavybėn žemės sklypų ir valstybinės žemės sklypų, reikalingų Žemės ūkio duomenų centro administruojamoms valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti;
pakeitimas
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
įmonių kompetencija žemės santykių srityje
“. 2. Pakeisti 32 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir
jį išdėstyti taip:
„5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint
ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams įgyvendinti , ir šio įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Žemės ūkio duomenų centras
kaimo gyvenamosiose vietovėse organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;“. 4. Pakeisti 32 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 8.
Akcinė bendrovė Žemės ūkio duomenų centras:
ūkio ministro nustatyta tvarka įgyvendina valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas žemės valdų struktūrų gerinimo valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbų ir apleistų žemės plotų mažinimo priemones;
sprendinių įgyvendinimą;
4) veikia valstybės vardu valstybei paveldint žemės ūkio paskirties žemės sklypus (išskyrus sklypus miestų ir miestelių teritorijų ribose) ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, vykdo žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonių įgyvendinimą žemės ūkio ministro nustatyta tvarka;53 ) atlieka kitų įstatymų jam nustatytas funkcijas, susijusias su žemės ūkio veikla.“4 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 13 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės valdomų įmonių bei valstybės ir savivaldybių institucijų projektavimo darbams reikiamus teritorijų planavimo dokumentus ir jų kopijas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, Nekilnojamojo turto registro duomenis ir georeferencinius duomenis. “
Pakeisti 45 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) valstybės valdomas įmones, kurių savininko teises ir pareigas jos įgyvendina, ar akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime arba kurių valstybės valdomai bendrovei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, atlikti dalį šiuo įstatymu reglamentuojamų su viešojo administravimo veikla nesusijusių žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų, finansuojamų įgyvendinamo projekto lėšomis.“6 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
parengiamieji darbai
konsolidacijos projektai rengiami tik kaimo gyvenamosiose vietovėse. Žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoja Žemės ūkio duomenų centras Nacionalinė žemės tarnyba . Žemės konsolidacijos projektas gali būti rengiamas tik tose kadastro vietovėse, kurias apima patvirtintas savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas. 2. Prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, savivaldybės taryba, valstybinės žemės patikėtiniai paduoda Žemės ūkio duomenų centrui Nacionalinei žemės tarnybai .
Nustatę, kad rengti projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkai, savivaldybės taryba ar valstybinės žemės patikėtiniai, Žemės ūkio duomenų centras Nacionalinė žemės tarnyba numato preliminarią teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, nustato šioje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkus, valstybinės žemės patikėtinius bei kitus naudotojus ir organizuoja šios vietovės žemės savininkų, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimą. Reikalavimas rengti žemės sklypų konsolidacijos projektą, esant minimaliam pageidaujančių žemės sklypų ir žemės sklypų savininkų skaičiui, netaikomas, kai tokie projektai rengiami privačios žemės sklypų savininkų lėšomis. Į susirinkimą žemės savininkai, savivaldybės tarybos ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos. Kai rengti žemės konsolidacijos projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų, esančių vienoje arba keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse, ne mažiau kaip 5 savininkai, konsoliduojami tik tie valstybinės žemės sklypai, kurie ribojasi su prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą pateikusių privačios žemės savininkų ir (ar) savivaldybės žemės sklypais arba kurie yra greta tokių žemės sklypų ir juos skiria tik keliai, grioviai ar kanalai. Kai žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis, konsoliduojami tik keliais užimta valstybinė žemė ir privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai.
Susirinkime:
projektą;
rengimo organizacinius klausimus, įgaliojimai, rinkimo tvarka, atstovavimo kvotos ir sąlygos;
rengimo organizacinius klausimus. 3. Jeigu Žemės ūkio duomenų centro Nacionalinės žemės tarnybos numatytoje preliminarioje teritorijoje žemės konsolidacijos projektui rengti nėra valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų, susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai žemės sklypų, numatomų įtraukti į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, savininkų ir šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą. 4.
kartu su privačios žemės sklypais į teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti numatoma įtraukti valstybinės ir savivaldybės žemės sklypus, susirinkimo sprendimai yra teisėti, jeigu jame dalyvauja Žemės ūkio duomenų centro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas vadovo įgaliotas asmuo , numatomų konsoliduoti valstybinės žemės sklypų patikėtinių įgalioti asmenys, savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, ir ne mažiau kaip du trečdaliai žemės savininkų ir sprendimams pritaria Žemės ūkio duomenų centro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas vadovo įgaliotas asmuo , valstybinės žemės sklypų patikėtinių įgalioti asmenys ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo bei ne mažiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių žemės savininkų. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą. 5.
įgyvendinimo procedūras, taip pat sudarant žemės konsolidacijos sutartį, Žemės ūkio duomenų centrui Nacionalinei žemės tarnybai atstovauja jo vadovas arba vadovo įgaliotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas , kitiems valstybinės žemės patikėtiniams atstovauja jų įgalioti asmenys – valstybės tarnautojai arba, jeigu valstybinės žemės patikėtinis neturi valstybės tarnautojų, kiti darbuotojai, o savivaldybėms – savivaldybės tarybos įgalioti asmenys, atliekantys savivaldybės vietos valdžios ir (ar) viešojo administravimo funkcijas: savivaldybės tarybos nariai, meras, savivaldybės administracijos direktorius arba kiti savivaldybės administracijos darbuotojai. 6. Po susirinkimo kiekvienas konsoliduoti žemės sklypus pageidaujantis žemės savininkas, savivaldybės taryba, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, ir valstybinės žemės patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės sklypus, ne vėliau kaip per vieną mėnesį Žemės ūkio duomenų centrui Nacionalinei žemės tarnybai pateikia rašytinį sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, kurį rengiant ir įgyvendinant bus konsoliduojami sutikimą davusio asmens turimi žemės sklypai, nurodydami numatomus konsoliduoti žemės sklypus ir įsipareigojimą nepagrįsto atsisakymo ar vengimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį atveju atlyginti išlaidas, susijusias su jo turimų žemės sklypų pertvarkymu rengiant ir įgyvendinant žemės konsolidacijos projektą, taip pat išlaidas, patirtas tikslinant žemės konsolidacijos projektą dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo jame dalyvauti ir (ar) sudaryti žemės konsolidacijos sutartį.
Kai žemės sklypas priklauso keliems asmenims, sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte turi duoti kiekvienas žemės sklypo bendraturtis. Nacionalinė žemės tarnyba vietoj sutikimo dalyvauti žemės konsolidacijos projekte Žemės ūkio duomenų centrui perduoda numatomų konsoliduoti jos patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų sąrašą. Žemės ūkio duomenų centro vadovui patvirtinus teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas, nuo šio sprendimo priėmimo dienos Žemės ūkio duomenų centras įgyja patikėjimo teisę į Nacionalinės žemės tarnybos sąraše nurodytus valstybinės žemės sklypus ir per 5 darbo dienas pateikia prašymą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti šią teisę Nekilnojamojo turto registre. Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisė į šiuos valstybinės žemės sklypus pasibaigia Žemės ūkio duomenų centro vadovo sprendimo patvirtinti teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas priėmimo dieną. 7.
konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. Kai žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis, teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti keliais užimtą valstybinę žemę ir privačios nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 20 ha. 8. Negali būti konsoliduojami ir žemės konsolidacijos sutarties objektu negali būti areštuoti žemės sklypai arba žemės sklypai, esantys teisminio ginčo, tiesiogiai susijusio su žemės sklypu ir teisėmis į jį, objektu. 9. Numatomų konsoliduoti privačios žemės sklypų savininkai, savivaldybės taryba, jeigu numatoma konsoliduoti savivaldybės žemės sklypus, arba valstybinės žemės patikėtiniai, jeigu numatoma konsoliduoti valstybinės žemės sklypus, apie žemės sklypų konsolidaciją privalo registruotąja pašto siunta, įteikiama pasirašytinai, pranešti tretiesiems asmenims, turintiems teises į šiuos žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Konsoliduojami gali būti tik tie žemės sklypai, į kuriuos tretieji asmenys turi daiktines teises, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jeigu tretieji asmenys duoda rašytinius sutikimus dėl žemės sklypų konsolidacijos. Trečiojo asmens, turinčio daiktines teises, išskyrus servitutą ir hipoteką, į numatomą konsoliduoti žemės sklypą, sutikime papildomai turi būti nurodyta, kad asmuo sutinka iki žemės konsolidacijos sutarties sudarymo su konsoliduojamo žemės sklypo savininku išspręsti klausimą dėl daiktinių teisių į konsoliduojamą žemės sklypą pasibaigimo. 10.
ūkio duomenų centro vadovas Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų įtraukimo į žemės konsolidacijos projekto teritoriją, tvirtina teritorijos, skirtos žemės konsolidacijos projektui rengti, ribas ir su Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniu suderintą žemės konsolidacijos projekto rengimo reikalavimų sąrašą, taip pat priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą. Žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriama žemė, dėl kurios Nacionalinei žemės tarnybai pateikti sutikimai dalyvauti šiame žemės konsolidacijos projekte, valstybinės žemės sklypai, kuriuos Žemės ūkio duomenų centrui perdavė Nacionalinė žemės tarnyba ir kurių patikėtinis yra Žemės ūkio duomenų centras Nacionalinė žemės tarnyba, taip pat privati žemė, kurios savininkai nepateikė sutikimų dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis) šio žemės konsolidacijos projekto rengimo metu, išskyrus atvejus, kai konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis. Kai žemės konsolidacijos projektas rengiamas privačios žemės sklypų savininkų lėšomis, žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriama privačios nuosavybės teise valdoma žemė, dėl kurios Žemės ūkio duomenų centrui Nacionalinei žemės tarnybai pateikti sutikimai dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, ir keliais užimta valstybinė žemė. 11.
sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikęs asmuo perleidžia jam priklausantį žemės sklypą (jo dalį), priskirtą žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kitiems asmenims, tokio žemės sklypo (jo dalies) perleidimo sutartyje turi būti nurodyta, kad žemės sklypą (jo dalį) įsigyjantis asmuo sutinka dalyvauti žemės konsolidacijos projekte ir kad žemės sklypą (jo dalį) perleidęs asmuo privalo per vieną mėnesį nuo žemės sklypo (jo dalies) perleidimo apie tai raštu pranešti Žemės ūkio duomenų centrui Nacionalinei žemės tarnybai . Jeigu žemės sklypą perleidęs asmuo per nustatytą terminą nepraneša Žemės ūkio duomenų centrui Nacionalinei žemės tarnybai apie žemės sklypo (jo dalies) savininko pasikeitimą ir jo sutikimą dalyvauti konsolidacijos projekte, žemės savininkas, pateikęs sutikimą, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje, laikomas nepagrįstai atsisakiusiu dalyvauti žemės konsolidacijos projekte. 12. Iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribos keičiamos ir nauji žemės sklypai priskiriami šiai teritorijai Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka. Sprendimą pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priima Žemės ūkio duomenų centras Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas . Žemės sklypų, priskiriamų teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti, savininkai, valstybinės žemės patikėtiniai ar savivaldybės taryba iki sprendimo pakeisti šią teritoriją turi pateikti Žemės ūkio duomenų centrui Nacionalinei žemės tarnybai sutikimą, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje.
Teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti papildomai priskiriami valstybinės žemės sklypai, patikėjimo teise valdomi Nacionalinės žemės tarnybos, Žemės ūkio duomenų centrui perduodami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 13. Žemės ūkio duomenų centro vadovo sprendimas patvirtinti arba pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas turi būti suderintas su Nacionaline žemės tarnyba. 1413 . Žemės ūkio duomenų centras Nacionalinė žemės tarnyba per 5 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinti arba pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą kiekvieno žemės sklypo, nurodyto sprendime patvirtinti ar pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, registro įraše įregistruoti juridinį faktą – sklypas priskirtas teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti. 1514 . Žemės konsolidacijos projekto rengėjas parenkamas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.“7 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Žemės vertinimo planui turi pritarti visi
vertinamoje teritorijoje esančių ir numatomų konsoliduoti žemės sklypų savininkai, savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, kai konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai.
Kai konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, žemės vertinimo planui visais atvejais turi pritarti Žemės ūkio duomenų centro vadovo įgaliotas asmuo, neatsižvelgiant į tai, kad Žemės ūkio duomenų centras nėra konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų patikėtinis Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas . Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka.“8 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „1. Pradėjęs rengti žemės konsolidacijos projektą, jo rengėjas organizuoja žemės konsolidacijos projekte dalyvaujančių asmenų – konsoliduojamų privačios žemės sklypų savininkų, savivaldybės tarybos įgalioto asmens, jeigu konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, valstybinės žemės patikėtinių įgaliotų asmenų, jeigu konsoliduojami valstybinės žemės sklypai, – susirinkimus. Susirinkimui pirmininkauja susirinkimo dalyvių išrinktas asmuo. Susirinkimo sprendimai yra teisėti, jeigu jiems pritaria ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių žemės savininkų, kurių žemės sklypai priskirti teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti.
Kai žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskiriami valstybinės ir savivaldybės žemės sklypai, susirinkimo sprendimai yra teisėti, jeigu jame dalyvauja Žemės ūkio duomenų centro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas įgaliotas asmuo , valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu konsoliduojamų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne Žemės ūkio duomenų centras Nacionalinė žemės tarnyba , ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo, jeigu konsoliduojami savivaldybės žemės sklypai, ir jeigu šiems sprendimams pritaria Žemės ūkio duomenų centro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas įgaliotas asmuo , valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys ir savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo bei ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikusių žemės savininkų, kurių žemės sklypai priskirti teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti. Žemės sklypo bendraturčiai balsuodami susirinkime turi vieną balsą. Žemės savininkas, turintis kelis žemės sklypus, priklausančius nuosavybės teise jam vienam ir (ar) kartu su kitais bendraturčiais, balsuodamas susirinkime turi vieną balsą. Susirinkimas turi teisę priimti sprendimus šiais žemės konsolidacijos projekto rengimo klausimais:“. 2. Pakeisti 51 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 5.
Sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte pateikę asmenys savo pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl rengiamo žemės konsolidacijos projekto Žemės ūkio duomenų centrui ir Nacionalinei žemės tarnybai gali pateikti iki projekto viešo svarstymo pabaigos.“
išdėstyti taip: „7. Kai asmenys, pateikę sutikimą dalyvauti žemės konsolidacijos projekte, atsisako jame dalyvauti, Žemės ūkio duomenų centro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas priima sprendimą pakeisti žemės konsolidacijos projekto teritorijos ribas, išbraukiant žemės sklypus, priklausančius žemės konsolidacijos projekte atsisakiusiems dalyvauti asmenims, ir patikslinti žemės konsolidacijos projektą. Tokiais atvejais taikomas šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha, išskyrus atvejus, kai privačios žemės sklypų savininkai rengia žemės konsolidacijos projektą savo lėšomis ir atsisako jame dalyvauti, tokiais atvejais taikomas šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nustatytas reikalavimas, kad teritorija žemės konsolidacijos projektui rengti turi būti ne mažesnė kaip
žemės konsolidacijos projektui rengti ribos gali būti keičiamos iki sprendimo pritarti žemės konsolidacijos projekto žemės vertinimo planui, netaikoma.
Žemės ūkio duomenų centras Nacionalinė žemės tarnyba per 5 darbo dienas nuo sprendimo pakeisti teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti priėmimo dienos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia prašymą išregistruoti juridinį faktą – sklypas priskirtas teritorijai žemės konsolidacijos projektui rengti.“9 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Žemės sklypų, konsoliduotų (pertvarkytų) pagal žemės konsolidacijos projektą, savininkai sudaro žemės konsolidacijos sutartį. Sudarant tokią sutartį, valstybei atstovauja ir sutartį pasirašo Žemės ūkio duomenų centro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas arba kitų valstybinės žemės patikėtinių įgalioti asmenys, jeigu pertvarkomų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra ne Žemės ūkio duomenų centras Nacionalinė žemės tarnyba , o savivaldybei – savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Kai asmenys atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, Žemės ūkio duomenų centro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas priima šio įstatymo
sprendimą.“
Nacionalinei žemės tarnybai konsoliduotų valstybinės žemės sklypų, kuriuos įmonė įregistravo Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, sąrašą. Nacionalinė žemės tarnyba per 5 darbo dienas nuo tokio sąrašo gavimo dienos pateikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui prašymą įregistruoti
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos procedūros dėl žemės konsolidacijos projektų rengimo ir jų įgyvendinimo tęsiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS ĮSTATYMO NR. IX-987 2, 4, 8, 10 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO,
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKININKYSTĖS PASLAUGŲ TEIKIMO PAGAL PASLAUGŲ KVITĄ ĮSTATYMO NR. XI-2411 2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2, 4, 8, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ŽŪMŪKPĮ), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 32, 41, 45, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ŽĮ), Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ), Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 9 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – MUATĮ), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XI-2411 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – ŽŪMPTPPKĮ) projektų (toliau kartu – įstatymų projektai) rengimą paskatino siekis sudaryti teisines prielaidas pertvarkyti valstybės įmonę Žemės ūkio duomenų centrą (toliau – VĮ ŽŪDC) į akcinę bendrovę. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO) Lietuvai įmonių valdysenos srityje yra pateikusi prioritetinę rekomendaciją supaprastinti valstybės valdomų įmonių teisines ir korporatyvines formas. 2022 m. gruodžio 2 d.
2022 m. gruodžio 2 d. EBPO sekretoriato pažymoje nurodyta, kad Lietuva padarė pažangą įgyvendindama jai teiktas rekomendacijas, tačiau rekomenduojama toliau vykdyti pertvarkymo procesus, aptartas Lietuvos siekis panaikinti valstybės įmonės teisinę formą. Vadovaujantis EBPO rekomendacijomis, valstybės įmonės, siekiančios ekonominio naudingumo ir vykdančios komercinę veiklą, turėtų būti pertvarkytos į ribotos atsakomybės juridinius asmenis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reaguodama į EBPO rekomendacijas, inicijavo valstybės valdomų įmonių pertvarką ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. liepos 17 d. pasitarimo protokolu Nr. 25 yra patvirtinusi Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą, kuriame numatyta priemonė „Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro pertvarkymas į akcinę bendrovę“, priemonės tikslas – VĮ ŽŪDC pertvarkyti į akcinę bendrovę, veiksmai priemonei įgyvendinti – pertvarkymui būtinų įstatymų pakeitimo projektų parengimas, pateikimas, svarstymas ir priėmimas Seime, priemonės įgyvendinimo terminas – 2024 m. lapkritis. Atsižvelgiant į tai, kad EBPO rekomendacijų įgyvendinimas yra svarbus prioritetas tiek Lietuvos Respublikos Seime, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, būtina imtis visų reikiamų priemonių tam, kad būtų užtikrintas EBPO rekomendacijų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės tikslų ir priemonių įgyvendinimas, todėl įstatymų projektais siūloma pakeisti VĮ ŽŪDC teisinę formą į akcinę bendrovę. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Lietuvoje turimų melioracijos inžinerinių statinių (toliau – MIS) nusidėvėjimas siekia 71,73 proc., o valstybei nuosavybės teise priklausančių MIS – net 74,4 proc. Juos būtina rekonstruoti, tačiau iš valstybės biudžeto daugelį metų rekonstravimui lėšos nebuvo skiriamos. Dėl nepakankamo MIS rekonstravimo darbų finansavimo sparčiai prastėja valstybei priklausančių MIS būklė , didėja gyvenamųjų teritorijų ir žemės ūkio naudmenų užliejimo rizika .
Visa tai mažina Lietuvos ūkių konkurencingumą, ne užtikrina tolygios, subalansuotos rajonų žemės ūkio ir kaimo plėtros, todėl turi būti ieškoma papildomų finansavimo šaltinių MIS rekonstruoti, keičiant minėtų teisės aktų nuostatas. Taigi, siekiant pagerinti melioracijos inžinerinių statinių būklę bei sureguliuoti finansinius išteklius už parduodamą žemės ūkio paskirties žemę , siūlomos keisti ir atitinkamos Žemės įstatymo ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatos, susijusios su lig šiol Žemės ūkio ministerijos vykdomais žemės valdų struktūrų gerinimo darbais, ŽĮ ir ŽŪPŽĮĮ projektuose konkrečiai nurodant, kokie tie darbai yra. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Turto ir viešųjų pirkimų skyriaus (vedėjas Karolis Tvaskus, tel. (8 5) 239 1227, el. p. [email protected] ) vyriausiasis specialistas Ignas Kišvinas, tel. (8 5) 239 1280, el. p. [email protected] . 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai VĮ ŽŪDC yra valstybės valdoma įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Žemės ūkio ministerija ir kuriai yra pavestos ŽŪMŪKPĮ, ŽĮ, ŽŪPŽĮĮ, MUATĮ, ŽŪMPTPPKĮ numatytos funkcijos. VĮ ŽŪDC pagrindinė veikla yra registrų ir valstybės informacinių sistemų, kurių tvarkytoju paskirtas VĮ ŽŪDC, administravimas, tobulinimas bei duomenų teikimas.
VĮ ŽŪDC administruojami registrai ir informacinės sistemos atitinka skirtingas informacijos svarbos kategorijas: ypatingos svarbos (Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema, Paraiškų priėmimo informacinė sistema, Ūkinių gyvūnų registras), svarbius (Lietuvos Respublikos fitosanitarinis registras, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registras, Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkių registras, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registras, Ūkinių gyvūnų veislininkystės informacinė sistema), vidutinės svarbos (Gyvūnų augintinių registras, Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registras, Paramos žemės ūkio veiklos subjektams apskaičiavimo informacinė sistema, Pieno apskaitos informacinė sistema, Traktorininko pažymėjimų informacinė sistema, Žemdirbių mokymo ir konsultavimo informacinė sistema, Žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimo informacinė sistema) ir mažos svarbos (Žemės išteklių stebėsenos informacinė sistema, Žemės ūkio veiklą vykdančių ūkio subjektų patikrinimo aktų informacinė sistema) valstybės informacinius išteklius. VĮ ŽŪDC valstybės deleguotos funkcijos: Apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinio (AŽ_DRLT) tvarkymas; Dirvožemio erdvinių duomenų rinkinio tvarkymas; duomenų administravimas ir teikimas; kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų kūrimas, atnaujinimas; organizuojamas ir vykdomas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvito blankų pardavimas fiziniams arba juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms; Žemės ūkio naudmenų naudojimo ir apsaugos rinkinio tvarkymas; Žemės melioracinės būklės ir užmirkimo erdvinių duomenų rinkinio tvarkymas.
VĮ ŽŪDC teikiamos komercinės paslaugos: arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo dokumento išdavimas; dirvožemio bei melioracijos darbų vykdymas; galvijų pasų išdavimas; geodezijos darbų vykdymas; pažymų, išrašų išdavimas; saugiųjų dokumentų blankų išdavimas; žemės bei kito nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bei duomenų nustatymo paslaugos; žemėtvarkos bei teritorijų planavimo dokumentų rengimo paslaugos. ŽŪMŪKPĮ 8 straipsnio 1 dalyje priskiriant akcinę bendrovę Žemės ūkio duomenų centrą prie valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones administruojančių subjektų, pažymima, kad ji yra tik kaip Paraiškų priėmimo informacinės sistemos tvarkytoja ir priima paraiškas valstybės ir Europos Sąjungos paramai gauti per minėtą informacinę sistemą. Taip pat pažymima, kad pagal ŽĮ
įgyvendinamos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamos žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonės, kurios nurodytos Žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo 2023–2025 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio 2023 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr.
3D-232 „Dėl Žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo 2023–2025 metų programos patvirtinimo“, nėra susijusios su viešuoju administravimu administracinių sprendimų priėmimo ir teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūros srityje, kaip apibrėžta Viešojo administravimo įstatyme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 5 straipsnio 1 dalies 4 punktu, numatyta viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma valstybės valdomoms įmonėms – viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas veikiančio ar numatomo steigti viešojo administravimo subjekto pavadinimas arba pavadinimas ir teisinė forma, arba paskirtis ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai.
VAĮ 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybės valdomoms įmonėms gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas VAĮ 6 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse ir tik tais atvejais, kai pagrindžiama, kad nėra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai gali būti suteikti, ir kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tų valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių veiklos tikslais, išskyrus atvejus, kai registrų (kadastrų), įskaitant valstybės registrus ir žinybinius registrus, valstybės ir kitų informacinių sistemų valdytojais ir (ar) tvarkytojais yra valstybės valdomos įmonės, – joms gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas VAĮ 6 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse, t. y. administracinio reglamentavimo, administracinių sprendimų priėmimo, administracinių paslaugų teikimo srityse. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ ŽŪDC vykdomos viešojo administravimo funkcijos būtų nebūdingos esamoms Žemės ūkio ministerijai pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms pagal jų steigimo paskirtį, priimtas sprendimas atsisakyti tokios galimybės ir šias funkcijas tęsti naujoje akcinėje bendrovėje, kuriai pagal numatytą teisinį reglamentavimą gali būti suteikti viešojo administravimo įgaliojimai ir kurie būtų tiesiogiai susiję su pertvarkytos akcinės bendrovės veiklos tikslais.
Neplanuojama keisti esamų nuostatų dėl specialiųjų įpareigojimų suteikimo akcinei bendrovei, todėl esminės įtakos konkurencinei aplinkai tai neturės. Įvertinus tai, kad VĮ ŽŪDC pertvarkymo į akcinę bendrovę įtaka konkurencijai būtų neutrali, kadangi bet kokios teisinės formos juridinis asmuo, kuriam yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, privalės laikytis pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje, manytina, jog VĮ ŽŪDC pertvarkymas į akcinės bendrovės teisinę formą jokios esminės reikšmės sąžiningos konkurencijos principams neturės – bus taikomos tokios pat konkurencijos teisės taisyklės ir reikalavimai, kaip ir yra taikoma šiuo metu, kai yra valstybės įmonės teisinė forma, kadangi vertinta vykdoma veikla, kuri, pertvarkius VĮ ŽŪDC, liktų tokia pat, kokia yra ir šiuo metu. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektuose atliekami pakeitimai, susiję su juridinio asmens teisinės formos pasikeitimu. Atsižvelgiant į tai, kad po VĮ ŽŪDC pertvarkymo į akcinę bendrovę iš esmės nebus keičiamas esamas teisinis reguliavimas, siūloma patikslinti keičiamų įstatymų nuostatas ir vietoj juose vartojamo pavadinimo „valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras“ įrašyti „akcinė bendrovė Žemės ūkio duomenų centras“.
Taip pat, siekiant aiškumo ir suderinamumo, siūloma ŽŪMŪKPĮ ir ŽĮ vartojamą sąvoką „valstybės įmonė“ pakeisti sąvoka „valstybės valdoma įmonė“, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje, taip pat patikslinti ŽŪMŪKPĮ 4 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnio 1 dalį papildant sąvokomis „ir (ar) Vyriausybės nutarimų“, kadangi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad viešojo administravimo įgaliojimai viešosioms įstaigoms gali būti suteikiami: (1) įstatymu, kai tame įstatyme nurodomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai, o sprendimą dėl viešosios įstaigos, kuriai šie viešojo administravimo įgaliojimai bus suteikti, pavedama priimti Vyriausybei; b) Vyriausybės nutarimu, priimamu įgyvendinant įstatymą, kai tame Vyriausybės nutarime nurodoma veikianti ar numatoma steigti viešoji įstaiga ir jai nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai.
Be to, įvertinus tai, kad pakeitus VĮ ŽŪDC teisinę formą į akcinę bendrovę turi būti keičiamos ir tam tikros naujos teisinės formos juridinio asmens, tapsiančio VĮ ŽŪDC, šiuo metu vykdomos funkcijos, įstatymų projektais siūloma atsisakyti šiuo metu VĮ ŽŪDC vykdomų funkcijų, kiek tai susiję su žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų rengimu ir jų sprendinių įgyvendinimu, bei valstybės vardu valstybei paveldint žemės ūkio paskirties žemės sklypus (išskyrus sklypus miestų ir miestelių teritorijų ribose) ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, siūlant minėtas funkcijas atlikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
Taip pat ŽĮ ir
projektais siūloma keisti tam tikras Žemės įstatymo ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas nurodant, kad akcinė bendrovė Žemės ūkio duomenų centras yra atsakingas už centro administruojamų valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbų ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonių įgyvendinimą (o ne žemės valdų struktūrų gerinimo priemonių įgyvendinimą, kaip yra nurodyta šiuo metu galiojančiose Žemės įstatymo nuostatose). Šiuo atveju ŽŪPŽĮĮ projektu taip pat keičiamos ir nuostatos, susijusios su lėšų už parduotus žemės sklypus naudojimu, nurodant, kad 10 procentų lėšų skiriama į Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą valstybinės žemės sklypų formavimui, sutvarkymui ar Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytais atvejais nustatant servitutus, ar teisėtai pastatytų statinių ir (ar) įrenginių išpirkimui ir 10 procentų į akcinės bendrovės Žemės ūkio duomenų centro sąskaitą valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbų ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti.
Be to, atsisakius šiuo metu VĮ ŽŪDC vykdomų funkcijų, kiek tai susiję su žemės ūkio paskirties žemės konsolidacijos projektų rengimu ir jų sprendinių įgyvendinimu, bei valstybės vardu valstybei paveldint žemės ūkio paskirties žemės sklypus (išskyrus sklypus miestų ir miestelių teritorijų ribose) ir įsigyjant valstybės nuosavybėn privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, nelieka poreikio minėtam centrui būti valstybinės žemės patikėtiniu, todėl
projektu šios nuostatos atsisakoma. MUATĮ projektu siūloma pakeisti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 7 punktą, kadangi pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalį mokesčio administratoriumi negali būti valstybės valdoma įmonė, todėl MUATĮ projekto 1 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad akcinė bendrovė Žemės ūkio duomenų centras teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčiui už aplinkos teršimą administruoti reikalingą informaciją, atsisakant įpareigojimo Valstybinei mokesčių inspekcijai keistis jos turima mokesčiui už aplinkos teršimą administruoti reikalinga informacija su subjektu, kuris nėra mokesčio administratorius.
Priėmus įstatymų projektus Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija) priims sprendimus pertvarkyti VĮ ŽŪDC į akcinę bendrovę Žemės ūkio duomenų centrą, kuriai pereis visos valstybės įmonės teisės ir pareigos. Baigus VĮ ŽŪDC pertvarkymo į akcinę bendrovę procedūras, tarp Žemės ūkio ministerijos reguliavimo srities įmonių neliktų įmonių, turinčių valstybės įmonės teisinę formą, taip būtų įgyvendintas įsipareigojimas EBPO peržiūrėti valstybės valdomų įmonių teisines formas. VĮ ŽŪDC tapus akcine bendrove išliks jai nustatyti specialieji įpareigojimai – užtikrinti žemės ūkio informacinių ir kontrolės sistemų veiklą. Be specialiųjų įpareigojimų vykdymo, akcinė bendrovė turės galimybę vykdyti komercinę veiklą ir veiklos plėtrą, pagal poreikį steigti dukterines įmones, taip atskiriant labiau rizikingas ar komercines veiklas nuo strategiškai svarbių specialiųjų įpareigojimų, sudaryti jungtinės veiklos sutartis, efektyviai valdyti turtą, pritraukti įvairesnių formų kapitalą ir investicijas. Akcinės bendrovės teisinė forma sudarys galimybę tinkamai prisitaikyti vykstant galimiems informacinių technologijų plėtros rinkos pokyčiams, taikyti geriausias korporatyvinio valdymo praktikas, supaprastinti valdymo administraciją, stiprinti kolegialių organų (stebėtojų tarybos ir valdybos) vaidmenį ir atsakomybę.
Depolitizuotas, profesionalus valdymas užtikrins akcinės bendrovės veiklos tęstinumą ir iškeltų tikslų įgyvendinimo tvarumą. Pertvarkyta VĮ ŽŪDC galės ir turės veikti efektyviai, nuosekliai didinti nuosavo kapitalo grąžą, įgyvendinti akcininko jai keliamus tikslus, įskaitant ir pavestų specialiųjų įpareigojimų vykdymą. Valstybė, būdama vienintelė akcinės bendrovės akcininkė, išlaikys šios akcinės bendrovės kontrolę per visuotiniam akcininkų susirinkimui priskiriamą kompetenciją, o viešasis interesas taip pat bus užtikrinamas per specialiuosius įpareigojimus. Pažymėtina, kad toliau atlikdama valstybės pavestus specialiuosius įpareigojimus, kurių vykdymas būtų dotuojamas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. būtų finansuojamas iš valstybės biudžeto, ir galėdama pritraukti papildomą finansavimą akcinė bendrovė turės galimybę teikti komercines paslaugas informacinių technologijų paslaugų srityje ir sukurs didesnę pridėtinę vertę duomenų ir skaitmeninių paslaugų naudotojams ir visai visuomenei.
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad biudžeto asignavimų valdytojai privalo paskirstyti vadovaujamai įstaigai patvirtintus asignavimus savo įstaigos programoms vykdyti ir pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė gauti biudžeto lėšų numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu priimtuose Vyriausybės nutarimuose, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu priimtuose Vyriausybės nutarimuose, kuriais viešosioms įstaigoms suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai, arba vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis priimtuose Vyriausybės nutarimuose, kuriais nustatoma Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos, teikiamos Lietuvos Respublikai, administravimo tvarka, programoms vykdyti. Atsižvelgiant į šią nuostatą, valstybės funkcijas, kurias šiuo metu vykdo VĮ ŽŪDC ir vykdys akcinė bendrovė, yra galimybė finansuoti valstybės biudžeto lėšomis. Valstybės registrų, kadastrų ir informacinių sistemų atžvilgiu taikomos specialios Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatos, o bendra galimybė finansuoti šių funkcijų vykdymą įtvirtinta Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 46 straipsnyje. 5 .
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8 . Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 10 . Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 11 . Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12 .
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, iki jų įsigaliojimo Žemės ūkio ministerija parengs ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kuriuose minimas VĮ Žemės ūkio duomenų centras, pakeitimų projektus. Taip pat iki minėtos datos Aplinkos ministerija turės parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 697 „Dėl Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Taip pat bus būtina parengti Vyriausybės nutarimą dėl sutikimo pertvarkyti VĮ ŽŪDC ir valstybės turto investavimo, o žemės ūkio ministrui reikės priimti įsakymą dėl VĮ ŽŪDC pertvarkymo į akcinę bendrovę bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
apleistų žemės plotų mažinimo 2023–2025 metų programos patvirtinimo“ ir Žemės ūkio ministerijai bei Aplinkos ministerijai keisti kitus įgyvendinamuosius teisės aktus – įsakymus. Įstatymų projektuose numatyta, kad įstatymai įsigalioja 2025 m. liepos 1 d., o juos įgyvendinantys teisės aktai turi būti priimti iki 2025 m. birželio 30 d. Siūloma nukelti priimamų įstatymų įsigaliojimo datą, atsižvelgiant į tai, kad nuo įstatymų priėmimo iki įsigaliojimo dienos turės būti atliekamos VĮ ŽŪDC pertvarkymo iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę procedūros, kurios preliminariai gali trukti apie 6 mėn. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Siūlomoms įstatymų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės lėšų nereikės. 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15 .
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2024-09-09 Nr. XIVP-4090 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 3 straipsnio 3 dalimi Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 32 straipsnio 3 dalį siūloma papildyti 61 punktu nustatant, kad Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą sąvokos
„žemės konsolidacija“ apibrėžtį bei keičiamo
įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat atsižvelgiant ir į teikiamo projekto 6 straipsnyje išdėstytas siūlomas keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatas, žemės konsolidacija vykdoma bei žemės konsolidacijos projektai gali būti rengiami tik kaimo gyvenamosiose vietovėse . Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekto 3 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo
punkto nuostatų nereikėtų patikslinti nustatant, kad Nacionalinė žemės tarnyba kaimo gyvenamosiose vietovėse organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą. 2. Projekto 2 straipsniu, projekto 3 straipsnio 4 dalimi, projekto 6, 7, 8, 9 ir 10 straipsniais keičiamame įstatyme siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui priskirtos funkcijos žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo procese nuo įstatymo įsigaliojimo, t. y. 2025 m. liepos 1 d., yra perduodamos Nacionalinei žemės tarnybai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti baigiamas iki įstatymo įsigaliojimo pradėtų rengti žemės konsolidacijos projektų rengimas ir jų įgyvendinimas.
Svarstytina, ar projekto 10 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 3. Projekto 10 straipsnio 1 dalyje po žodžių „šis įstatymas“ reikėtų įrašyti skaičių ir žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, kuri turi įsigalioti anksčiau, kad įstatymo įsigaliojimui būtu tinkamai pasirengta. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el.
S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
2024-11-11 Nr. XIVP-4090(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 10 straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą. Atsižvelgiant į tai, projekto 10 straipsnio pavadinimą siūlytina išdėstyti taip: „10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas”. 2. Projekto 10 straipsnio 3 dalyje nuostata „tęsiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatyta tvarka“ keistina nuostata „baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis teisinio reguliavimo nuostatomis“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el.
S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
2024-10-23
posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis - Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-09-09) 3(32) 3(3)
principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.Projekto 3 straipsnio 3 dalimi Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 32 straipsnio 3 dalį siūloma papildyti 61 punktu nustatant, kad Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą sąvokos „žemės konsolidacija“ apibrėžtį bei keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat atsižvelgiant ir į teikiamo projekto 6 straipsnyje išdėstytas siūlomas keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatas, žemės konsolidacija vykdoma bei žemės konsolidacijos projektai gali būti rengiami tik kaimo gyvenamosiose vietovėse. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekto 3 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 61 punkto nuostatų nereikėtų patikslinti nustatant, kad Nacionalinė žemės tarnyba kaimo gyvenamosiose vietovėse organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą.
Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalį papildyti nauju 61 punktu ir jį išdėstyti taip: „61 ) kaimo gyvenamosiose vietovėse organizuoja žemės konsolidacijos projektų rengimą ir jų sprendinių įgyvendinimą;“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-09-09)10 N 2.Projekto 2 straipsniu, projekto 3 straipsnio 4 dalimi, projekto 6, 7, 8, 9 ir 10 straipsniais keičiamame įstatyme siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centrui priskirtos funkcijos žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo procese nuo įstatymo įsigaliojimo, t. y. 2025 m. liepos 1 d., yra perduodamos Nacionalinei žemės tarnybai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti baigiamas iki įstatymo įsigaliojimo pradėtų rengti žemės konsolidacijos projektų rengimas ir jų įgyvendinimas. Svarstytina, ar projekto 10 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projekto 10 straipsnį papildyti 3 dalimi ir jį išdėstyti taip: „3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos procedūros dėl žemės konsolidacijos projektų rengimo ir jų įgyvendinimo tęsiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatyta tvarka.“
(2024-09-09)101
įrašyti skaičių ir žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, kuri turi įsigalioti anksčiau, kad įstatymo įsigaliojimui būtu tinkamai pasirengta.
Pritarti Komitetas siūlo pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 32, 41, 45, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4090(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Jonas Gudauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-4090(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Donata Černiavskienė