Projekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimų pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą“ Nr. XIV-164 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimų pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą“ Nr. XIV-164 ir jį išdėstyti taip:
Respublikos pareiškimai dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo trečios dalies nuostatų
Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (toliau – Susitarimas) trečios dalies III antraštinės dalies 22546 straipsniu, pareiškia, kad kompetentinga institucija, atsakinga už informaciją apie keleivius ir už keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų gavimą bei tvarkymą, skiriamas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. 2.
598 straipsnio:
1) c punkte nurodyta nurodytomis vykdančiąja vykdančiosiomis teismine teisminėmis institucija institucijomis skiriamas skiriami Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, dėl kardomųjų priemonių skyrimo – apylinkių teismai ir teritorinės prokuratūros ;
2) d punkte nurodytomis išduodančiomis teisminėmis institucijomis skiriami apygardos teismai pagal apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo skiriama laisvės atėmimo bausmė, ar nutartį panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą arba nutartį dėl lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens pasiuntimo atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės priėmusio teismo veiklos teritoriją, kai arešto orderis išduodamas dėl nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, ir Lietuvos Respublikos generalinė Generalinė prokuratūra, kai arešto orderis išduotas išduodamas baudžiamojo persekiojimo tikslais. 3. Seimas, vadovaudamasis Susitarimo trečios dalies VII antraštinės dalies 79 599 straipsnio 4 dalimi, pareiškia, kad, remiantis abipusiškumo principu, dvigubo baudžiamumo sąlyga, nurodyta Susitarimo trečios dalies VII antraštinės dalies 79
79 599 straipsnio 4 dalyje nurodytoms sąlygoms. 4. Seimas, vadovaudamasis Susitarimo trečios dalies VII antraštinės dalies 83 603 straipsnio 2 dalimi, pareiškia, kad Lietuvos Respublikos piliečių perdavimas galimas remiantis abipusiškumo pagrindu. Jeigu arešto orderis išduotas baudžiamojo persekiojimo tikslais, Lietuvos Respublikos pilietis perduodamas su sąlyga, kad arešto orderį išdavusiai valstybei priėmus nuosprendį jis bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, jeigu to prašytų perduotas asmuo arba pareikalautų Generalinė prokuratūra . 5.
trečios dalies
623 straipsnio 3 dalimi, pareiškia, kad kompetentinga institucija, atsakinga už tranzito prašymų ir būtinų dokumentų, taip pat kitos oficialios korespondencijos, susijusios su tranzito prašymais, priėmimą, skiriama Generalinė prokuratūra. 6. Seimas, vadovaudamasis Susitarimo trečios dalies
645 straipsniu, pareiškia, kad:
1) kompetentinga institucija keistis informacija iš nuosprendžių registrų pagal šią antraštinę dalį skiriamas Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
2) kompetentingomis institucijomis, kurioms turėtų būti teikiami prašymai dėl Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų apkaltinamųjų nuosprendžių kopijų ir priemonių, skiriami tuos apkaltinamuosius nuosprendžius priėmę teismai. 7. Seimas, vadovaudamasis Susitarimo trečios dalies
670 straipsnio 2 dalimi, pareiškia, kad, remiantis abipusiškumo principu, dvigubo baudžiamumo sąlyga, nurodyta
trečios dalies XI antraštinės dalies 15
trečios dalies XI antraštinės dalies 15670 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. 8. Seimas, vadovaudamasis Susitarimo trečios dalies
676 straipsnio 1 dalimi, pareiškia, kad:
1) Lietuvos Respublikos centrine institucija, atsakinga už siunčiamų prašymų dėl turto (arba įrodymų) arešto gavimą ir pateikimą, skiriama Generalinė prokuratūra;
2) Lietuvos Respublikos centrine institucija, atsakinga už siunčiamų prašymų dėl turto konfiskavimo gavimą ir pateikimą, skiriama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 9.
trečios dalies
678 straipsnio 7 dalimi, pareiškia, kad Lietuvos Respublika pasilieka teisę reikalauti pateikti prie šioje dalyje nurodyto prašymo pridedamų bet kurių patvirtinamųjų dokumentų vertimą į lietuvių kalbą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-4061(2) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimų pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą“ Nr. XIV-164 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimų pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą“ Nr. XIV-164 ir jį išdėstyti taip: „
energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos
Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (toliau – Susitarimas) trečios dalies III antraštinės dalies 22546 straipsniu, pareiškia, kad kompetentinga institucija, atsakinga už informaciją apie keleivius ir už keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų gavimą bei tvarkymą, skiriamas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. 2.
598 straipsnio:
1) c punkte nurodyta nurodytomis vykdančiąja vykdančiosiomis teismine teisminėmis institucija institucijomis skiriamas skiriami Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, dėl kardomųjų priemonių skyrimo – apylinkių teismai ir teritorinės prokuratūros ;
2) d punkte nurodytomis išduodančiomis teisminėmis institucijomis skiriami apygardos teismai pagal apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo skiriama laisvės atėmimo bausmė, ar nutartį panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą arba nutartį dėl lygtinai paleisto iš laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens pasiuntimo atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės priėmusio teismo veiklos teritoriją, kai arešto orderis išduodamas dėl nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, ir Lietuvos Respublikos generalinė Generalinė prokuratūra, kai arešto orderis išduotas išduodamas baudžiamojo persekiojimo tikslais. 3. Seimas, vadovaudamasis Susitarimo trečios dalies VII antraštinės dalies 79 599 straipsnio 4 dalimi, pareiškia, kad, remiantis abipusiškumo principu, dvigubo baudžiamumo sąlyga, nurodyta Susitarimo trečios dalies VII antraštinės dalies 79
79 599 straipsnio 4 dalyje nurodytoms sąlygoms. 4. Seimas, vadovaudamasis Susitarimo trečios dalies VII antraštinės dalies 83 603 straipsnio 2 dalimi, pareiškia, kad Lietuvos Respublikos piliečių perdavimas galimas remiantis abipusiškumo pagrindu. Jeigu arešto orderis išduotas baudžiamojo persekiojimo tikslais, Lietuvos Respublikos pilietis perduodamas su sąlyga, kad arešto orderį išdavusiai valstybei priėmus nuosprendį jis bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, jeigu to prašytų perduotas asmuo arba pareikalautų Generalinė prokuratūra . 5.
trečios dalies
623 straipsnio 3 dalimi, pareiškia, kad kompetentinga institucija, atsakinga už tranzito prašymų ir būtinų dokumentų, taip pat kitos oficialios korespondencijos, susijusios su tranzito prašymais, priėmimą, skiriama Generalinė prokuratūra. 6. Seimas, vadovaudamasis Susitarimo trečios dalies
645 straipsniu, pareiškia, kad:
1) kompetentinga institucija keistis informacija iš nuosprendžių registrų pagal šią antraštinę dalį informacijai apie priimtus ir įsiteisėjusius teismų apkaltinamuosius nuosprendžius iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informacinės sistemos teikti ir informacijai iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės nuosprendžių registrų informacinių sistemų gauti skiriamas Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
2) kompetentingomis institucijomis, kurioms turėtų būti teikiami prašymai dėl Europos konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų apkaltinamųjų nuosprendžių kopijų ir priemonių, skiriami tuos apkaltinamuosius nuosprendžius priėmę teismai. 7. Seimas, vadovaudamasis Susitarimo trečios dalies
670 straipsnio 2 dalimi, pareiškia, kad, remiantis abipusiškumo principu, dvigubo baudžiamumo sąlyga, nurodyta
trečios dalies XI antraštinės dalies 15
trečios dalies XI antraštinės dalies 15670 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. 8.
trečios dalies
676 straipsnio 1 dalimi, pareiškia, kad:
1) Lietuvos Respublikos centrine institucija, atsakinga už siunčiamų prašymų dėl turto (arba įrodymų) arešto gavimą ir pateikimą, skiriama Generalinė prokuratūra;
2) Lietuvos Respublikos centrine institucija, atsakinga už siunčiamų prašymų dėl turto konfiskavimo gavimą ir pateikimą, skiriama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 9. Seimas, vadovaudamasis Susitarimo trečios dalies
678 straipsnio 7 dalimi, pareiškia, kad Lietuvos Respublika pasilieka teisę reikalauti pateikti prie šioje dalyje Susitarimo 678 straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo pridedamų bet kurių patvirtinamųjų dokumentų vertimą į lietuvių kalbą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimų pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą“ Nr. XIV-164 pakeitimo įstatymo projekto
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimų pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą“ Nr. XIV-164 (toliau – Įstatymas) pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant pakeisti Lietuvos Respublikos pareiškimus, padarytus, remiantis Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu (toliau – Susitarimas), pagal Susitarimo
c punktą ir 603 straipsnio 2 dalį. Kartu Įstatymo projektu atliekami techniniai pakeitimai – Įstatyme pakeičiamos visos nuorodos į Susitarimo nuostatas, po Susitarimo sudarymo pasikeitus jo straipsnių numeracijai. Europos Sąjungos (ES) vardu Susitarimas [1] buvo pasirašytas 2020 m. gruodžio 30 d. su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau, tačiau jis pradėtas laikinai taikyti nuo 2021 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, iš karto po Susitarimo pasirašymo 2021 m. sausio 14 d. Įstatymu buvo padaryti Lietuvos Respublikos pareiškimai pagal Susitarimą. Susitarimas įsigaliojo 2021 m. gegužės 1 d. Pažymėtina, kad 2021 m. balandžio
[2] Susitarimo straipsnių numeracija buvo pakeista. Atsižvelgiant į tai, Įstatyme yra būtina pakeisti visas nuorodas į Susitarimo nuostatas.
Susitarimu, inter alia , yra sukurta procedūra, panaši į Europos arešto orderio [3] , kurią taikant supaprastintas ieškomų asmenų, kurių atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas, ar asmenų, pasislėpusių nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo, perdavimas tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Jungtinės Karalystės. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte vykdančiąja teismine institucija pagal Susitarimo 598 straipsnio c punktą nurodytas Vilniaus apygardos teismas, kadangi Vilniaus apygardos teismas priima sprendimus dėl Europos arešto orderio ir ekstradicijos prašymų vykdymo, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 73 straipsnyje. Tačiau vykdančiajai teisminei institucijai pagal Susitarimą priskiriama ne tik sprendimo dėl arešto orderio priėmimo funkcija (Susitarimo 613 straipsnio 1 dalis), bet ir kitos papildomos, su arešto orderių vykdymu susijusios funkcijos, pavyzdžiui, arešto orderio gavimas (Susitarimo 607 straipsnis), asmens apklausos vykdymas (Susitarimo 612 straipsnis), sprendimo dėl asmens laikino perdavimo priėmimas (Susitarimo 622 straipsnio
vykdymo atveju dalį šių funkcijų pagal BPK 711 -77 straipsnių nuostatas atlieka ne Vilniaus apygardos teismas, o Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Pavyzdžiui, Generalinė prokuratūra gauna Europos arešto orderius (BPK 73 straipsnio 1 dalis; analogiška funkcija vykdančiajai teisminei institucijai nurodyta Susitarimo 607 straipsnyje), kreipiasi į kompetentingą Lietuvos Respublikos instituciją dėl leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn (BPK 711 straipsnio 5 dalis; Susitarimo
(BPK 711 straipsnio 7 dalis; Susitarimo 625 straipsnio 4 dalis), užtikrina daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir asmens, dėl kurio išduotas arešto orderis, nusikalstamu būdu įgyto turto paėmimą ir perdavimą kitai valstybei (BPK 711 straipsnio 8 dalis; Susitarimo
vėlesnės datos (BPK 76 straipsnio 2, 3 dalys; Susitarimo 621 straipsnio 3, 4 dalys), priima sprendimą dėl laikino asmens perdavimo (BPK 77 straipsnis; Susitarimo
numatyta sprendimo dėl kardomųjų priemonių asmeniui skyrimo funkcija pagal BPK nuostatas priskirtina apylinkių teismams ir teritorinėms prokuratūroms. Atsižvelgiant į tai, kad Susitarimu apibrėžiamas arešto orderio vykdymo mechanizmas yra iš esmės identiškas Europos arešto orderiui, siekiant teisinio nuoseklumo, kyla poreikis nurodyti, kad ir pagal Susitarimą vykdančiosios teisminės institucijos funkcijas atliktų tos pačios institucijos, kurios atlieka atitinkamas funkcijas pagal BPK Europos arešto orderio vykdymo atveju.
Kartu pažymėtina, kad derinant Įstatymo projektą Generalinė prokuratūra turėjo pastabą dėl Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte padaryto Lietuvos Respublikos pareiškimo, kuriame nurodyta, kad, jeigu arešto orderis išduotas baudžiamojo persekiojimo tikslais, Lietuvos Respublikos pilietis perduodamas su sąlyga, kad arešto orderį išdavusiai valstybei priėmus nuosprendį jis bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, jeigu to prašytų perduotas asmuo arba pareikalautų Generalinė prokuratūra. Kaip nurodė Generalinė prokuratūra garantijos dėl sąlygos, ,,jeigu <...> pareikalautų Generalinė prokuratūra“, Jungtinė Karalystė nesuteikia, nes nėra galimybės jos įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad sąlyga ,,jeigu <...> pareikalautų Generalinė prokuratūra“ santykyje su Jungtine Karalystė nėra praktikoje taikoma, Įstatymo projektas papildytas siūlymu išbraukti šią sąlygą, kaip perteklinę. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Įstatymo projektu siūlytina padaryti šiuos pakeitimus:
1) patikslinti visas nuorodas į Susitarimo nuostatas;
2) pakeisti Įstatymu pagal Susitarimo
vykdančiosiomis teisminėmis institucijomis nurodyti Vilniaus apygardos teismą ir Generalinę prokuratūrą, o dėl kardomųjų priemonių skyrimo – apylinkių teismus ir teritorines prokuratūras;
Įstatymu pagal Susitarimo 603 straipsnio 2 dalį padarytą Lietuvos Respublikos pareiškimą atsisakant Lietuvos Respublikos piliečio grąžinimo sąlygos „arba pareikalautų Generalinė prokuratūra“. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių politikos grupė (vadovė – Aistė Mikočiūnienė, mob. tel. 8 611 27135, el. paštas [email protected] , tiesioginė rengėja – vyresnioji patarėja Indrė Balčiūnienė, mob. tel. 8 602 56854, el. paštas [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte vykdančiąja teismine institucija pagal Susitarimo 598 straipsnio c punktą nurodytas Vilniaus apygardos teismas. BPK IV skyriuje yra nurodyta, kokią atitinkamą vykdančiosios teisminės institucijos funkciją Europos arešto orderio atveju atlieka Vilniaus apygardos teismas, kokią – Generalinė prokuratūra. BPK 121 straipsnyje nurodyta, kokios institucijos gali skirti kardomąsias priemones. Vykdant Europos arešto orderį, arešto orderį, su pareiškimu dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo į asmens sulaikymo vietos apylinkės teismą kreipiasi apygardos prokuratūros arba apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokuroras. Taip pat teritorinės prokuratūros prokuroras gali nuspręsti skirti kitą kardomąją priemonę arba kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl intensyvios priežiūros ar namų arešto skyrimo (BPK 72 straipsnio 5 dalis). Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad, jeigu arešto orderis išduotas baudžiamojo persekiojimo tikslais, Lietuvos Respublikos pilietis perduodamas su sąlyga, kad arešto orderį išdavusiai valstybei priėmus nuosprendį jis bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, jeigu to prašytų perduotas asmuo arba pareikalautų Generalinė prokuratūra. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu padaryti Įstatymo pakeitimai sukurtų teisines prielaidas sklandesniam teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose su Jungtine Karalyste ir užtikrintų nacionalinės teisės sistemos nuoseklumą:
1) patikslinus nuorodas į Susitarimo straipsnius, būtų išvengta galimų nesklandumų taikant atitinkamas Susitarimo nuostatas;
2) pakeitus Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte padarytą pareiškimą dėl vykdančios arešto orderį institucijos, t. y. šalia Vilniaus apygardos teismo nurodžius Generalinę prokuratūrą, o dėl kardomųjų priemonių skyrimo – apylinkių teismus ir teritorines prokuratūras, būtų užtikrintas tinkamas bei Europos Sąjungos acquis ir nacionalinę teisę atitinkantis Susitarimo taikymas;
3) atsisakius Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte Lietuvos Respublikos piliečio grąžinimo sąlygos
„arba pareikalautų Generalinė prokuratūra“, nebeliktų perteklinės sąlygos, kuri
praktikoje negalima įgyvendinti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą, tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų galiojančių įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl jie nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, priimti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15.
žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis „Susitarimas“, „Lietuvos Respublikos pareiškimai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Pasirašyto Susitarimo tekstas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas 2020 m. gruodžio 31 d. (OL L 444, p. 14–1462). [2] Autentiškas ir galutinis Susitarimo tekstas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas 2021 m. balandžio 30 d. (OJ L 149, p. 10–2539), kuriuo pakeista Susitarimo nuostatų numeracija. [3] 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos.
DĖL
2024-08-16 Nr. XIVP-4061 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimų pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą“ (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (toliau – Susitarimas) 598 straipsnio c punkto nuostatą, po žodžių „teisminėmis institucijomis“ įrašytini žodžiai „kompetentingomis vykdyti arešto orderį“. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Susitarimo 598 straipsnio d punkto nuostatą, po žodžių „teisminėmis institucijomis“ įrašytini žodžiai „kompetentingomis išduoti arešto orderį“. 3. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 6 dalies 1 punktą kompetentinga institucija keistis informacija iš nuosprendžių registrų yra skiriamas Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pažymėtina, kad Susitarimo 644 straipsnio c punkte „nuosprendžių registras“ yra apibrėžiamas kaip „ vidaus registras ar registrai, kuriuose pagal vidaus teisę registruojami apkaltinamieji nuosprendžiai“.
Atsižvelgiant į tai, manytume, kad įgyvendinant Susitarimo 645 straipsnį, pagal kurį „Kiekviena valstybė paskiria vieną ar kelias centrines institucijas, kompetentingas keistis informacija iš nuosprendžių registrų “, turėtų būti nurodytas konkretus Lietuvos Respublikos registras (greičiausiai Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras), iš kurio projekte nurodyta kompetentinga institucija ir keistųsi informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą registro objektams registruoti yra steigiamas ne registras, o registro informacinė sistema . 4 . Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 9 dalį „Seimas, vadovaudamasis Susitarimo 678 straipsnio 7 dalimi, pareiškia, kad Lietuvos Respublika pasilieka teisę reikalauti pateikti prie šioje dalyje nurodyto prašymo pridedamų bet kurių patvirtinamųjų dokumentų vertimą į lietuvių kalbą.“ Iš aptariamos projekto nuostatos nėra pakankamai aišku, koks Susitarimo 678 straipsnio 7 dalyje nurodytas „prašymas“ turimas mintyje. Pažymėtina, kad Susitarimo 678 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje
„prašymas“ iš viso nėra minimas, o šios dalies antrajame sakinyje tik nurodoma,
kad „ jei prašymai teikiami pagal
prašomajai valstybei gali būti pateiktas per 48 valandas po prašymo perdavimo.“ Projekto nuostata tikslintina, pašalinant šį neaiškumą. Privatinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja, pavaduojanti departamento direktorių Irena Šambaraitė I. Gaisrytė, tel. (0 5) 209 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0
5) 209 6055, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAREIŠKIMŲ PAGAL EUROPOS SĄJUNGOS BEI EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJOS IR JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS PREKYBOS IR BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMĄ“ NR. XIV-164 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2024-10-02 Nr. XIVP-4061(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. (0 5) 209 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
2024-09-25 Nr. 102-P-34 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Žana Jerochovienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių politikos grupės vadovė Aistė Mikočiūnienė, šios grupės vyresnioji patarėja Indrė Balčiūnienė, Vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vyresnysis patarėjas Adomas Puidokas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2024-08-161
principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
pareiškimų pagal Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą“ (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo (toliau – Susitarimas) 598 straipsnio c punkto nuostatą, po žodžių
„teisminėmis institucijomis“ įrašytini žodžiai „kompetentingomis vykdyti
arešto orderį“. Nepritarti Ši ir antroji Teisės departamento pastabos iš esmės yra susijusios. Pažymėtina, kad prieš žodžius „teisminėms institucijoms“ yra žodžiai „vykdančiosioms“ (1 str. 2 d. 1 p.) ir „išduodančiosioms“ (1 str. 2 d. 2 p.), taigi, vartojamos sąvokos „vykdančiosioms teisminėms institucijoms“ ir „išduodančiosioms teisminėms institucijoms“, kurios taip ir apibrėžtos atitinkamai Susitarimo 598 straipsnio d ir c punktuose bei vartojamos paskesniuose Susitarimo straipsniuose, yra pakankamos. Atsižvelgiant į tai, kad šios Įstatyme vartojamos sąvokos jau apibrėžtos Susitarimo 598 straipsnio d ir c punktuose, į kurias Įstatyme yra pateiktos nuorodos, bei į tai, kad Susitarimas taikomas tiesiogiai, siūlomi patikslinimai „išduodančiosioms teisminėms institucijoms, kompetentingos išduoti arešto orderį“ ir „vykdančiosioms teisminėms institucijoms, kompetentingos vykdyti arešto orderį“ būtų pertekliniai. Kituose nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais perkeliamos ES teisės aktų nuostatos, yra vartojamos panašios sąvokos, tokios kaip „vykdančioji valstybė“, „vykdančiosios institucijos“, papildomai jų netikslinant (pvz. žr. Sprendimų pripažinimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, 77 straipsnį, 80 straipsnį ir kt.). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-08-161
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Susitarimo 598 straipsnio d punkto nuostatą, po žodžių „teisminėmis institucijomis“ įrašytini žodžiai „kompetentingomis išduoti arešto orderį“. Nepritarti Susijusios pastabos, todėl argumentai tie patys, kaip ir prie pirmos pastabos t. y.:
Pažymėtina, kad prieš žodžius „teisminėms institucijoms“ yra žodžiai „vykdančiosioms“ (1 str. 2 d. 1 p.) ir „išduodančiosioms“ (1 str. 2 d. 2 p.), taigi, vartojamos sąvokos
„vykdančiosioms teisminėms institucijoms“ ir „išduodančiosioms teisminėms
institucijoms“, kurios taip ir apibrėžtos atitinkamai Susitarimo 598 straipsnio d ir c punktuose bei vartojamos paskesniuose Susitarimo straipsniuose, yra pakankamos. Atsižvelgiant į tai, kad šios Įstatyme vartojamos sąvokos jau apibrėžtos Susitarimo 598 straipsnio d ir c punktuose, į kurias Įstatyme yra pateiktos nuorodos, bei į tai, kad Susitarimas taikomas tiesiogiai, siūlomi patikslinimai „išduodančiosioms teisminėms institucijoms, kompetentingos išduoti arešto orderį“ ir „vykdančiosioms teisminėms institucijoms, kompetentingos vykdyti arešto orderį“ būtų pertekliniai. Kituose nacionaliniuose teisės aktuose, kuriais perkeliamos ES teisės aktų nuostatos, yra vartojamos panašios sąvokos, tokios kaip „vykdančioji valstybė“, „vykdančiosios institucijos“, papildomai jų netikslinant (pvz. žr. Sprendimų pripažinimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, 77 straipsnį, 80 straipsnį ir kt.). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-08-161
dalies 1 punktą kompetentinga institucija keistis informacija iš nuosprendžių registrų yra skiriamas Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Pažymėtina, kad Susitarimo 644 straipsnio c punkte „nuosprendžių registras“ yra apibrėžiamas kaip „ vidaus registras ar registrai, kuriuose pagal vidaus teisę registruojami apkaltinamieji nuosprendžiai“. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad įgyvendinant Susitarimo 645 straipsnį, pagal kurį
„Kiekviena valstybė paskiria vieną ar kelias centrines institucijas,
kompetentingas keistis informacija iš nuosprendžių registrų “, turėtų būti nurodytas konkretus Lietuvos Respublikos registras (greičiausiai Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras), iš kurio projekte nurodyta kompetentinga institucija ir keistųsi informacija apie apkaltinamuosius nuosprendžius. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą registro objektams registruoti yra steigiamas ne registras, o registro informacinė sistema . Pritarti Pritariant pastabai keičiamo įstatymo 1 straipsnio 6 dalies 1 punktas tikslintinas taip:1 ) kompetentinga institucija keistis informacija iš nuosprendžių registrų pagal šią antraštinę dalį informacijai apie priimtus ir įsiteisėjusius teismų apkaltinamuosius nuosprendžius iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informacinės sistemos teikti ir informacijai iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės nuosprendžių registrų informacinių sistemų gauti skiriamas Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
2024-08-161
4.
Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 9 dalį
„Seimas, vadovaudamasis Susitarimo 678 straipsnio 7 dalimi, pareiškia,
kad Lietuvos Respublika pasilieka teisę reikalauti pateikti prie šioje dalyje nurodyto prašymo pridedamų bet kurių patvirtinamųjų dokumentų vertimą į lietuvių kalbą.“ Iš aptariamos projekto nuostatos nėra pakankamai aišku, koks Susitarimo 678 straipsnio 7 dalyje nurodytas „prašymas“ turimas mintyje. Pažymėtina, kad Susitarimo 678 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje „prašymas“ iš viso nėra minimas, o šios dalies antrajame sakinyje tik nurodoma, kad „ jei prašymai teikiami pagal
prašomajai valstybei gali būti pateiktas per 48 valandas po prašymo perdavimo.“ Projekto nuostata tikslintina, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Pritariant pastabai keičiamo įstatymo 1 straipsnio 9 dalis tikslintina taip: 9. Seimas, vadovaudamasis Susitarimo trečios dalies XI antraštinės dalies 23678 straipsnio 7 dalimi, pareiškia, kad Lietuvos Respublika pasilieka teisę reikalauti pateikti prie šioje dalyje Susitarimo 678 straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo pridedamų bet kurių patvirtinamųjų dokumentų vertimą į lietuvių kalbą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIVP-4061 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė