Projekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
58 straipsnio 41 dalį6 punktu: „
remiamasi, vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba yra ūkio subjektų grupės, kurios bet kuris narys vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, narys arba jos vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (kiti asmenys), turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui, subtiekėjui, ūkio subjektui, kurio pajėgumais remiamasi, ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ir tokiu būdu dalyvauja tokių ūkio subjektų grupių ir (ar) ūkio subjektų veikloje. “
dalį ir ją išdėstyti taip: „42 . Perkantysis subjektas, tikrindamas paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio straipsnio 41 dalies 1, 2, 3 ,6 punktų reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti laisvos formos atitikties deklaraciją. Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo nurodytos informacijos, įrodančios šio straipsnio 41 dalies 1, 2, 3 , 6 punktų reikalavim us ų atitiktį , teisingumo, jis privalo paprašyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo pateikti informaciją patvirtinančius Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytus (vieną ar kelis) ar kitus perkančiajam subjektui priimtinus dokumentus ir (ar) paaiškinimus . Perkantysis subjektas šių dokumentų ir (ar) paaiškinimų gali paprašyti ir iš kandidatų ar dalyvių bet kuriuo pirkimo procedūros metu, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.“
m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Ieva Pakarklytė
Komiteto patobulinto įstatymo p rojekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
58 straipsnio 41 dalį6 punktu: „
remiamasi, vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose arba yra ūkio subjektų grupės, kurios bet kuris narys vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, narys arba jos vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui, subtiekėjui, ūkio subjektui, kurio pajėgumais remiamasi, ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ir tokiu būdu dalyvauja tokių ūkio subjektų grupių ir (ar) ūkio subjektų veikloje. “
dalį ir ją išdėstyti taip: „42 . Perkantysis subjektas, tikrindamas paraiškos ar pasiūlymo atitiktį šio straipsnio 41 dalies 1, 2, 3 ir6 punkt ų uose nurodytiems reikalavimams, iš tiekėjo reikalauja pateikti laisvos formos atitikties deklaraciją. Jeigu perkančiajam subjektui kyla abejonių dėl tiekėjo nurodytos informacijos, įrodančios šio straipsnio 41 dalies 1, 2, 3 ir 6 punkt ų uose nurodytų reikalavim us ų atitiktį , teisingumo, jis privalo paprašyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo pateikti informaciją patvirtinančius Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytus (vieną ar kelis) ar kitus perkančiajam subjektui priimtinus dokumentus ir (ar) paaiškinimus .
Perkantysis subjektas šių dokumentų ir (ar) paaiškinimų gali paprašyti ir iš kandidatų ar dalyvių bet kuriuo pirkimo procedūros metu, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą pirkimo procedūros atlikimą.“
Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 33 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos
paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328
projektai) parengti paskatino 2024 m. birželio 21 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostata, kuri suteikia teisę perkančiajai organizacijai atmesti tiekėjo pasiūlymą, jei jis, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose (t. y. Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje, Rusijos Federacijos aneksuotame Kryme, Moldovos Respublikos Vyriausybės nekontroliuojamoje Padniestrės teritorijoje, Sakartvelo Vyriausybės nekontroliuojamose Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijose) arba yra ūkio subjektų grupės, kurios bet kuris narys vykdo veiklą šiose valstybėse ar teritorijose, narys arba jos vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (kiti asmenys), turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui, subtiekėjui, ūkio subjektui, kurio pajėgumais remiamasi, ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ir tokiu būdu dalyvauja tokių ūkio subjektų grupių ir (ar) ūkio subjektų veikloje.
Ši nuostata sudaro galimybę perkančiajai organizacijai neleisti laimėti jos vykdomų viešųjų pirkimų įmonėms, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai vykdo komercinę veiklą minėtose valstybėse ar teritorijose ir tokiu būdu prisideda prie valstybės agresorės ar jos artimos įtakos zonoje esančių valstybių ar teritorijų biudžeto papildymo mokesčių forma. Biudžeto, kuris yra naudojamas vykdyti karinę agresiją prieš artimą Lietuvos Respublikos sąjungininkę Ukrainą, tokiu būdu keliant grėsmę tarptautinės tvarkos stabilumui ir mūsų nacionaliniam saugumui. Šių Įstatymų projektų tikslas – užtikrinti viešųjų pirkimų teisinės bazės nuoseklumą ir užtikrinti, kad tiekėjai, dalyvaujantys viešuosiuose pirkimuose, atliekamuose gynybos ir saugumo bei vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityse, nevykdytų veiklos mūsų valstybei priešiškose valstybėse ar teritorijose.
Šių Įstatymų projektų uždavinys – nuostatą, ribojančią galimybę viešuosiuose pirkimuose dalyvauti tiesiogiai ar netiesiogiai veiklą minėtose valstybėse ar teritorijose vykdantiems ūkio subjektams, įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme bei Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Seimo narė Ieva Pakarklytė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptariami teisiniai santykiai. Šiuo metu perkančiosios organizacijos teisė neleisti tiekėjui dalyvauti jos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, jei jis, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiesiogiai ar netiesiogiai vykdo veiklą aukščiau nurodytose valstybėse ar teritorijose, yra įtvirtinta tik Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 21 dalyje. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nuostatą, kuri numato perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto teisę neleisti tiekėjui dalyvauti jos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, jei jis, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, tiesiogiai ar netiesiogiai vykdo veiklą aukščiau nurodytose valstybėse ar teritorijose, įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme bei Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme.
Atsižvelgiant į tai, kad likusios penkios sąlygos, nustatytos Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 21 dalyje, kurios suteikia pagrindą tiekėjui neleisti dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, yra įtvirtintos ir aukščiau minimuose įstatymuose, šios nuostatos perkėlimas į juos užtikrins teisinio reguliavimo nuoseklumą ir užkardys galimas teisines spragas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymų projektų nuostatos sudarys geresnes sąlygas užtikrinti teisės aktų nuoseklumą ir nacionalinio saugumo interesus. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimtų įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas gali turėti įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, jeigu verslo subjektai tiesiogiai ar netiesiogiai vykdo veiklą aukščiau minėtose valstybėse ar teritorijose.
Tokiu atveju perkančiosios organizacijos turėtų teisę atmesti šių įmonių pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 11 . Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektų nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks, taip pat nenumatoma ir papildomo lėšų sutaupymo. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Įstatymų projektus vertinimų ir išvadų negauta. 15.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „viešieji pirkimai“, „pasiūlymo pateikimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2024-08-12 Nr. XIVP-4058 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 37.5 papunkčiu, projekto
inovacijų ministerijos įgaliojimus viešųjų pirkimų srityje, nustatytus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Privatinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja, pavaduojanti departamento direktorių Irena Šambaraitė I. Gaisrytė, tel. (0 5) 209 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ
2024-10-16 Nr. XIVP-4058(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Gaisrytė, tel. (0 5) 209 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Mindaugas Skritulskas , Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas; Komiteto nariai: Andrius Bagdonas; Viktoras Fiodorovas; Andrius Kupčinskas; Deividas Labanavičius; Laima Vyskupaitytė-Mogenienė; Ieva Pakarklytė; Rasa Petrauskienė; Lukas Savickas . Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai : Raimonda Danė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys:
Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos grupės patarėja Dovilė Šacikauskė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Įsigijimų politikos grupės vadovė Aušra Krasnickaitė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Pirkimų vadovė Vaida Genytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-08-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 37.5 papunkčiu,
projekto 2 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1.
įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.“
departamentas,
ministerijos įgaliojimus viešųjų pirkimų srityje, nustatytus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Nepritarti 2024 m. rugsėjo 19 d. įstatymo projekto pateikimo Seimo posėdyje metu LR Vyriausybės išvados nebuvo paprašyta. Be to, analogiškos nuostatos nuo 2024 m. birželio mėn. jau galioja Viešųjų pirkimų įstatyme, todėl šiuo įstatymo projektu siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti viešųjų pirkimų teisinės bazės nuoseklumą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė, 2024-09-24 Argumentai: PĮ 58 straipsnio pakeitimais iš esmės yra įtvirtinamas papildomas pašalinimo pagrindas, kai tiekėjai iš pirkimo procedūrų turėtų būti šalinami, jei jie ar jų pasitelkti ūkio subjektai vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose. Atitinkamas teisinis pagrindas pašalinti tiekėjus iš pirkimo procedūrų buvo įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme. Manome, kad pasirinktas teisės normos įgyvendinimo būdas nėra efektyvus bei neįgyvendins jos tikslų. Pirmiausia, tai perkančiosios organizacijos nedisponuoja tokiais duomenimis, dažnu atveju ir resursais, kad galėtų patikimai įvertinti ir priimti sprendimus dėl tiekėjų šalinimo iš pirkimo procedūros.
Viešai prieinami duomenys apie tiekėjus, kurie galimai vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, ne visada būna patikrinti ir patikimi, ir esant ginčui tarp tiekėjo ir perkančiosios organizacijos, ne visada tai būtų pakankamas įrodymas, kuriuo galėtų vadovautis perkančiosios organizacijos. Nenumačius efektyvių įstatymo normos įgyvendinimo priemonių, teisės norma, kaip priemonė apriboti galimybes dalyvauti verslams, kurie turi interesų priešiškose valstybėse, neveiks, neduos rezultatų, kurių tikimasi. Pabrėžtina, kad teisės aktai priimami ne tam, kad praktikoje būtų neįgyvendinami ir nenaudojami. Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatymo 3 str. įtvirtinti teisėkūros pagrindiniai principai, kuriais reikėtų vadovautis rengiant ir priimant teisės aktus. Šio įstatymo 4 punkte yra įtvirtintas efektyvumo principas, kuris reiškia, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus. Pažymėtina, kad dabar pasirinkta priemonė, kai kiekviena perkančioji organizacija turėtų individualiai vertinti, tikrinti visus subjektus, ar jie nevykdo veiklos priešiškose teritorijose, nėra nei veiksminga, nei ekonomiška.
Pirmiausiai, šiuo atveju kiekviena perkančioji organizacija, siekianti veiksmingiau įgyvendinti teisės nuostatas, turėtų skirti lėšų, kad turėti savo vidinius tiekėjų registrus, skirti lėšas papildomiems darbo resursams, patikroms, įsigyti papildomas duomenų bazes, kad tinkamai atlikti patikrą. Daug efektyvesnis ir ekonomiškesnis teisės normos įgyvendinimo būdas būtų, jei tokį registrą sukurtų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kita valstybinė institucija (pvz. VPT), kuri centralizuotai nuolat atnaujintų ir prižiūrėtų registrą. Tai institucijai galėtų būti suteiktos papildomos galimybės, įgaliojimai patikrinti duomenis, kurie perkančiosioms organizacijoms nėra prieinami. Ta institucija galėtų rinkti duomenis ir iš visų Lietuvos perkančiųjų organizacijų, kurios priėmė sprendimus šalinti iš savo pirkimų tiekėjus šiuo pagrindu. Atitinkamai viešuose pirkimuose efektyviai veikia panašūs nepatikimų ir melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašai. Tokia duomenų centralizacija suteiktų žymiai didesnę naudą, nei parinktas dabartinis teisės akto įgyvendinimo būdas ir taip būtų užtikrintas teisėkūros efektyvumo principas. Centralizacija yra vienas iš svarbiausių viešųjų pirkimų politikos tikslų pastaraisiais metais. Centralizuojant veiklą siekiama didesnio efektyvumo bei didesnės pirkimų vykdymo kokybės. Todėl neginčitina, kad bet koks veiklos centralizavimas palengvintų perkančiosioms organizacijoms jų atliekamą darbą. Papildomas įrankis (veiklą vykdančių priešiškose valstybėse tiekėjų sąrašas, registras) taip pat galėtų būti centralizuotai perkančiųjų organizacijų pildomas. Panašus, kaip melagingą informaciją pateikusių ir nepatikimų tiekėjų registrai.
Registrą pildytų pačios perkančiosios organizacijos, o už jo administravimą būtų atsakinga Viešųjų pirkimų tarnyba. Galima būtų panaudoti net ir jau turimą, t. y. melagingą informaciją pateikusių tiekėjų registrą. Tiekėjai turėtų teikti deklaracijas, kad nevykdo veiklos priešiškose valstybėse, nustačius, kad informacija pateikta neteisinga, galėtų būti įtraukiamas perkančiosios organizacijos į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų registrą. Siekiant sumažinti perkančiųjų organizacijų įrodinėjimo naštą dėl tiekėjų vykdomos veiklos priešiškose valstybėse, įrodinėjimą siūlytume perkelti tiekėjo atsakomybei . Pvz. tam tikrais atvejais būtų galima nustatyti prezumpciją, kad tiekėjas vykdo veiklą priešiškose valstybėse, kol neįrodo priešiškai. Prezumpcija galėtų būti taikoma tais atvejais, kai perkančioji organizacija viešoje erdvėje randa informaciją apie tiekėjo vykdomą veiklą priešiškose valstybėse. Tokiu atveju ne perkančioji organizacija turėtų rinkti įrodymus, kad įrodyti viešoje erdvėje aptiktą faktą, bet tiekėjas turėtų teikti įrodymus, įrodančius faktą, kad jis nevykdo veiklos priešiškose valstybėse. Nepaneigus prezumpcijos, tiekėjas būtų šalinamas iš pirkimo procedūros ir galėtų būti įtraukiamas į viešą registrą, kad vėliau kitoms perkančiosioms organizacijoms, kurių pirkimuose dalyvautų tas pats tiekėjas, būtų paprasčiau pašalinti tą tiekėją iš kito konkretaus jos vykdomo pirkimo. Pasiūlymai:
Siūlymas Nr. 1. Siūloma PĮ 58 str. 41 dalies 6 p. nustatytą teisės normą įgyvendinti įpareigojant vieną valstybinę instituciją centralizuotai parengti ir prižiūrėti registrą, kuriame būtų įvardinti ūkio subjektai, kurie vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose. Atitinkamai pakeičiant ir PĮ 58 str. 42 d., kurioje ir įtvirtinti kitokį PĮ 58 str. 41 dalies 6 p. nustatytos normos įgyvendinimo būdą. Siūlymas Nr. 2.
dalies 6 p. nustatytą teisės normą įgyvendinti sukuriant registrą, kurį pildytų perkančiosios organizacijos. Buvimas registre lemtų automatinį tiekėjo pasiūlymo atmetimą. Registro principas turėtų būti panašus kaip nepatikimų tiekėjų sąrašo. Siūlymas Nr. 3. Pakeisti PĮ 58 str. 41 dalies 6 punktą, išdėstant jį taip:
6) tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo
teritorijose arba yra ūkio subjektų grupės, kurios bet kuris narys vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, narys arba jos vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (kiti asmenys), turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui, subtiekėjui, ūkio subjektui, kurio pajėgumais remiamasi, ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ir tokiu būdu dalyvauja tokių ūkio subjektų grupių ir (ar) ūkio subjektų veikloje. Laikoma, kad tiekėjas, jo subtiekėjas, ūkio subjektas vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose, jei tiekėjas neteikia informaciją patvirtinančių Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 12 dalyje nurodytų (vieną ar kelis) ar kitų perkančiajam subjektui priimtinų dokumentų ir (ar) paaiškinimų arba pateikti dokumentai ir (ar) paaiškinimai neįrodo, kad tiekėjas nevykdo veiklos Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybės ar teritorijose. Nepritarti Pritarti AB „Lietuvos geležinkeliai“ siūlomai idėjai įpareigoti vieną valstybinę instituciją centralizuotai parengti ir prižiūrėti registrą, kuriame būtų įvardinti ūkio subjektai, kurie vykdo veiklą Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad konkretus pasiūlymas nėra teikiamas (teikiama tik idėja), o iniciatorės I. Pakarklytės teikiamais įstatymų pakeitimais siekiama suderinti nuostatas su nuo birželio mėnesio jau galiojančiomis LR viešųjų pirkimų įstatymo analogiškomis nuostatomis, šiame etape netikslinga nustatyti kitokią tiekėjų tikrinimo tvarką tik šiame įstatyme. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Komiteto vardu raštu kreiptis į LR Vyriausybę su siūlymu įvertinti ir apsvarstyti AB „Lietuvos geležinkeliai“ gautą pasiūlymą
Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 15 dalyje numatytame sąraše nurodytose valstybėse ar teritorijose. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo 9 Komiteto nariai)
9Komiteto paskirti pranešėjai:
Andrius Kupčinskas, Laima Vyskupaitytė-Mogenienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto suredaguotas patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Skritulskas Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė