Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Teisės aktų informacinės sistemos naudojimas teisėkūrai
1. Teisėkūros atvirumui, skaidrumui, koncentruotumui užtikrinti naudojama Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės Teisės aktų informacinė sistema (toliau – Teisės aktų informacinė sistema) . 2 . Teisės aktų informacinėje sistemoje tvarkoma ir skelbiama:1 ) teisėkūros iniciatyvos;2 ) teisės aktų projektai;3 ) teisės aktų projektų lydimieji dokumentai (teisės akto projekto lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada, jeigu šio vertinimo rezultatai nėra nurodyti aiškinamajame rašte, atlikto teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo ir kitų tyrimų, kuriais remtasi rengiant teisės akto projektą, išvados, kiti teisės aktuose nustatyti kartu su teisės akto projektu privalomi parengti ir pateikti teisės aktą priimančiam subjektui dokumentai);4 ) informacija apie konsultavimąsi su visuomene, įskaitant konsultavimosi laiką, būdą, rezultatus;5 ) informacija, susijusi su galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimu, ir šio vertinimo ataskaita;6 ) numatomo teisinio reguliavimo koncepcijos;7 ) kiti su teisės aktų projektais susiję įstaigų ar kitų subjektų dokumentai, kuriais teisės aktų projektai teikiami išvadoms gauti, kuriais teikiamos išvados dėl teisės aktų projektų, kuriuose įvertinamos pastabos ir pasiūlymai dėl teisės aktų projektų arba kuriais įforminami pasitarimų, skirtų nesutarimams dėl teisės akto projekto ir dėl pareikštų pastabų ir pasiūlymų spręsti, rezultatai, taip pat su teisėkūra susiję įstaigų ar kitų subjektų dokumentai ir informacija, kurių skelbimą Teisės aktų informacinėje sistemoje nustato teisės aktai. 3 .
3. Jeigu pirminis teisės akto projekto rengėjas yra lobistas, apie tai paskelbiama Teisės aktų informacinėje sistemoje. Kai lobistas yra juridinis asmuo, nurodoma juridinio asmens pavadinimas, buveinė ir to juridinio asmens darbuotojo, kuris vykdo lobistinę veiklą, vardas ir pavardė; kai lobistas yra fizinis asmuo, nurodoma jo vardas ir pavardė, taip pat lobistinės veiklos užsakovo, kurio interesais lobistas rengė teisės akto projektą ir daro įtaką teisės akto projekto rengimui, vardas, pavardė (jeigu lobistinės veiklos užsakovas yra fizinis asmuo) arba juridinio asmens pavadinimas ir buveinė (jeigu lobistinės veiklos užsakovas yra juridinis asmuo). 4 . Teisės aktų informacinėje sistemoje sudaroma galimybė visiems asmenims paskelbti pasiūlymus dėl šioje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų, taip pat dėl galiojančio teisinio reguliavimo, kurio poveikio ex post vertinimas atliekamas. 5 . Teisės aktų informacinės sistemos valdytoja ir tvarkytoja yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, kuri yra ir Teisės aktų informacinėje sistemoje tvarkomų asmens duomenų valdytoja, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Seimo kanceliarija tvarko tokius duomenis, kokius parengė ir pateikė šio straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktų projektus ir kitus dokumentus bei informaciją teikiantys subjektai (toliau – TAIS duomenų teikėjai). Teisės aktų informacinės sistemos tvarkytojai, taip pat Teisės aktų informacinėje sistemoje tvarkomų asmens duomenų, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį, tvarkytojai yra TAIS duomenų teikėjai, kurių teisės ir pareigos apibrėžiamos Teisės aktų informacinės sistemos nuostatuose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose informacinių sistemų veiklą. 6 .
6. Tvarkydami šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktų projektuose ir kituose dokumentuose bei informacijoje esančius asmens duomenis, Seimo kanceliarija ir TAIS duomenų teikėjai yra bendri duomenų valdytojai, kurie yra atsakingi už
(ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrajame duomenų apsaugos reglamente) nustatytų pareigų laikymąsi, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu, kurį jie turi atlikti pagal šį įstatymą. Seimo kanceliarija atsako už jai pateiktuose šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktų projektuose ir kituose dokumentuose bei informacijoje esančių asmens duomenų skelbimą ir saugojimą, taip pat bendradarbiauja su TAIS duomenų teikėjais įgyvendinant duomenų subjektų teises. TAIS duomenų teikėjai atsako už šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktų projektuose ir kituose dokumentuose bei informacijoje esančių asmens duomenų tikslumą, vertinimą, ar šie asmens duomenys turi būti skelbiami, duomenų pateikimą Teisės aktų informacinei sistemai, duomenų subjektų teisių įgyvendinimą. Bendrų duomenų valdytojų funkcijos ir santykiai duomenų subjektų atžvilgiu apibrėžiami Teisės aktų informacinės sistemos nuostatuose. 57 . Siekiant užtikrinti šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto atvirumo ir skaidrumo principo įgyvendinimą , Š š iame įstatyme nustatyti Teisės aktų informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys yra vieši. Šie duomenys, išskyrus asmens duomenis, skelbiami nuolat šio įstatymo, taip pat kitų teisės aktų nustatyta tvarka . Teisės aktų informacinėje sistemoje tvarkomi asmens duomenys skelbiami 10 metų nuo jų viešo paskelbimo Teisės aktų informacinėje sistemoje, jei kiti įstatymai nenustato kitokių asmens duomenų skelbimo terminų.
Pasibaigus asmens duomenų skelbimo laikotarpiui, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys Teisės aktų informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka skelbiami nuasmeninti. Nesibaigus 10 metų laikotarpiui šio straipsnio 2 dalies 1, 3–7 punktuose nurodyti dokumentai ir informacija Teisės aktų informacinėje sistemoje skelbiami nuasmeninti atitinkamą informaciją paskelbusio TAIS duomenų teikėjo sprendimu, kuris priimamas gavus duomenų subjekto prašymą ar esant kitoms TAIS duomenų teikėjo sprendime nurodytoms aplinkybėms. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti teisės aktų projektai ir kiti dokumentai bei informacija Teisės aktų informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka Teisės aktų informacinėje sistemoje skelbiami nuasmeninti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijai ar teismui nustačius, kad juose esančių asmens duomenų skelbimas neatitinka Reglamento (ES) 2016/679 , šio įstatymo ir kitų įstatymų reikalavimų. 68 . Šiame įstatyme nustatytų Teisės aktų informacinės sistemos duomenų tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas (toliau – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas), šis įstatymas, Teisės aktų informacinės sistemos valdytojo priimti teisės aktai. Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarką, suderinęs su Teisės aktų informacinės sistemos valdytoju, Lietuvos banku ir Lietuvos savivaldybių asociacija, nustato teisingumo ministras. Teisės aktų informacinėje sistemoje asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679 , Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą. 79 .
7
9. Teisės aktų informacine sistema teisėkūrai naudojasi ir įgaliotos atlikti viešąjį administravimą valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos.“2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Teisės aktų registro valdytoja s ir tvarkytoja s yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija , kuri yra ir Teisės aktų registre tvarkomų asmens duomenų valdytoja, išskyrus šio straipsnio 51 dalyje nurodytą atvejį . Seimo kanceliarija registruoja ir skelbia tokius dokumentus, kokius parengė ir pateikė šio straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus ir kitus dokumentus registruoti ir skelbti teikiantys subjektai (toliau – TAR duomenų teikėjai). “
2. Papildyti 6 straipsnį 51 dalimi: „5
1. Tvarkydami šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktuose ir kituose dokumentuose esančius asmens duomenis Seimo kanceliarija ir TAR duomenų teikėjai yra bendri duomenų valdytojai ir yra atsakingi už Reglamente (ES) 2016/679 nustatytų pareigų laikymąsi, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu, kurį jie turi atlikti pagal šį įstatymą. Seimo kanceliarija atsako už jai pateiktuose šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktuose ir kituose dokumentuose esančių asmens duomenų skelbimą ir saugojimą, taip pat bendradarbiauja su TAR duomenų teikėjais įgyvendinant duomenų subjektų teises. TAR duomenų teikėjai atsako už šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktuose ir kituose dokumentuose esančių asmens duomenų tikslumą, vertinimą, ar šie asmens duomenys turi būti skelbiami, duomenų pateikimą Seimo kanceliarijai, duomenų subjektų teisių įgyvendinimą. Bendrų duomenų valdytojų funkcijos ir santykiai duomenų subjektų atžvilgiu apibrėžiami TAR nuostatuose. “
3. Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6 .
Teisės aktų registro duomenys tvarkomi vadovaujantis šiuo įstatymu, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, kitais įstatymais, Seimo nutarimu patvirtintais Teisės aktų registro nuostatais ir kitais teisės aktais. Kiti įstatymai Teisės aktų registro duomenų tvarkymui taikomi tiek, kiek to nenustato šis įstatymas. Teisės aktų registre esantys asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679 , Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą. “3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Teisės aktų registravimas ir skelbimas
1. Siekiant informuoti visuomenę apie Š š io įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–18 punktuose nurodyti teisės aktai nurodytų teisės aktų priėmimą, jų turinį ir galiojimą trečiųjų asmenų atžvilgiu, teisės aktai registruojami ir , įskaitant juose esančius asmens duomenis, oficialiai skelbiami Teisės aktų registre nuolat, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus. 2 . Teisės aktų nustatytus įgaliojimus turinčio subjekto pasirašytas teisės aktas, kuris yra Teisės aktų registro objektas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pasirašymo įregistruojamas ir paskelbiamas Teisės aktų registre, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytus Teisės aktų registro objektus. 3 . Teisės akto įregistravimas ir paskelbimas Teisės aktų registre laikomas oficialiu teisės akto paskelbimu. Šio įstatymo 20 straipsnio 12 dalyje numatytų teisės aktų ir jais patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų įregistravimas ir paskelbimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre laikomas oficialiu jų paskelbimu. 4 . Pasirašytus teisės aktus saugo jį priėmęs subjektas šio subjekto nustatyta tvarka.
Vieną atspausdintą elektroniniu parašu pasirašyto teisės akto egzempliorių saugo teisės aktą priėmęs subjektas šio subjekto nustatyta tvarka. 5 . Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyti Teisės aktų registro objektai Teisės aktų registre skelbiami Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos teikimu. 6 . Teisės aktą atsisakoma registruoti ir skelbti Teisės aktų registre, kai:1 ) teisės aktas nėra šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas Teisės aktų registro objektas;2 ) teisės aktas negali būti paskelbtas dėl Teisės aktų registro nuostatuose apibrėžtų techninių priežasčių. 7 . Teisės aktai Teisės aktų registre skelbiami Teisės aktų registro nuostatų nustatyta tvarka nuasmeninti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijai ar teismui nustačius, kad juose esančių asmens duomenų skelbimas neatitinka Reglamento (ES) 2016/679 , šio įstatymo ir kitų įstatymų reikalavimų. “3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2 . Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 . Šiuo įstatymo 1 straipsniu išdėstytoje 5 straipsnio 7 dalyje nustatytas 10 metų terminas asmens duomenims, paskelbtiems Teisės aktų informacinėje sistemoje iki šio įstatymo įsigaliojimo, skaičiuojamas įsigaliojus šiam įstatymui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-4033(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės Teisės aktų informacinė sistema (toliau – Teisės aktų informacinė sistema) . 2. Teisės aktų informacinėje sistemoje tvarkoma ir skelbiama:
1) teisėkūros iniciatyvos;
2) teisės aktų projektai;
3) teisės aktų projektų lydimieji dokumentai (teisės akto projekto lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada, jeigu šio vertinimo rezultatai nėra nurodyti aiškinamajame rašte, atlikto teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo ir kitų tyrimų, kuriais remtasi rengiant teisės akto projektą, išvados, kiti teisės aktuose nustatyti kartu su teisės akto projektu privalomi parengti ir pateikti teisės aktą priimančiam subjektui dokumentai);
4) informacija apie konsultavimąsi su visuomene, įskaitant konsultavimosi laiką, būdą, rezultatus;
5) informacija, susijusi su galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimu, ir šio vertinimo ataskaita;
6) numatomo teisinio reguliavimo koncepcijos;
7) kiti su teisės aktų projektais susiję įstaigų ar kitų subjektų dokumentai, kuriais teisės aktų projektai teikiami išvadoms gauti, kuriais teikiamos išvados dėl teisės aktų projektų, kuriuose įvertinamos pastabos ir pasiūlymai dėl teisės aktų projektų arba kuriais įforminami pasitarimų, skirtų nesutarimams dėl teisės akto projekto ir dėl pareikštų pastabų ir pasiūlymų spręsti, rezultatai, taip pat su teisėkūra susiję įstaigų ar kitų subjektų dokumentai ir informacija, kurių skelbimą Teisės aktų informacinėje sistemoje nustato teisės aktai. 3.
3Jeigu pirminis teisės akto projekto rengėjas yra lobistas, apie tai paskelbiama Teisės aktų informacinėje sistemoje. Kai lobistas yra juridinis asmuo, nurodoma juridinio asmens pavadinimas, buveinė ir to juridinio asmens darbuotojo, kuris vykdo lobistinę veiklą, vardas ir pavardė; kai lobistas yra fizinis asmuo, nurodoma jo vardas ir pavardė, taip pat lobistinės veiklos užsakovo, kurio interesais lobistas rengė teisės akto projektą ir daro įtaką teisės akto projekto rengimui, vardas, pavardė (jeigu lobistinės veiklos užsakovas yra fizinis asmuo) arba juridinio asmens pavadinimas ir buveinė (jeigu lobistinės veiklos užsakovas yra juridinis asmuo). 4. Teisės aktų informacinėje sistemoje sudaroma galimybė visiems asmenims paskelbti pasiūlymus dėl šioje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų, taip pat dėl galiojančio teisinio reguliavimo, kurio poveikio
ex post vertinimas atliekamas. 5. Teisės aktų informacinės sistemos valdytoja ir tvarkytoja yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Ji yra ir Teisės aktų informacinėje sistemoje tvarkomų asmens duomenų valdytoja, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Seimo kanceliarija tvarko tokius duomenis, kokius pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktų projektus ir kitus dokumentus bei informaciją teikiantys subjektai (toliau – Teisės aktų informacinės sistemos duomenų teikėjai). Teisės aktų informacinės sistemos tvarkytojas, taip pat Teisės aktų informacinėje sistemoje tvarkomų asmens duomenų, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį, tvarkytojai yra Teisės aktų informacinės sistemos duomenų teikėjai. Jų teisės ir pareigos apibrėžiamos Teisės aktų informacinės sistemos nuostatuose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose informacinių sistemų veiklą. 6.
6Tvarkydami šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktų projektuose ir kituose dokumentuose bei informacijoje esančius asmens duomenis, Seimo kanceliarija ir kiti
Teisės aktų informacinės sistemos duomenų teikėjai yra bendri duomenų valdytojai. Jie yra atsakingi už
(ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrajame duomenų apsaugos reglamente) nustatytų pareigų laikymąsi, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu, kurį jie turi atlikti pagal šį įstatymą. Seimo kanceliarija atsako už jai pateiktuose šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktų projektuose ir kituose dokumentuose bei informacijoje esančių asmens duomenų skelbimą ir saugojimą, o kiti Teisės aktų informacinės sistemos duomenų teikėjai – už šių asmens duomenų tikslumą, vertinimą, ar šie asmens duomenys turi būti skelbiami, ir pateikimą Teisės aktų informacinei sistemai. Kitos R eglamente (ES) 2016/679 įtvirtintos duomenų valdytojų pareigos įgyvendinamos Seimo kanceliarijai ir kitiems Teisės aktų informacinės sistemos duomenų teikėjams bendradarbiaujant. Bendrų duomenų valdytojų funkcijos ir santykiai duomenų subjektų atžvilgiu apibrėžiami Teisės aktų informacinės sistemos nuostatuose. 57 . Siekiant užtikrinti šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto atvirumo ir skaidrumo principo įgyvendinimą , Š š iame įstatyme nustatyti Teisės aktų informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys yra vieši. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti teisės aktų projektai ir kiti dokumentai bei informacija Teisės aktų informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka šioje informacinėje sistemoje skelbiami nuasmeninti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ar teismui nustačius, kad juose esančių asmens duomenų skelbimas neatitinka Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir (ar) kitų įstatymų reikalavimų. 68 .
6
8. Šiame įstatyme nustatytų Teisės aktų informacinės sistemos duomenų tvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas (toliau – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas) , šis įstatymas, Teisės aktų informacinės sistemos valdytojo priimti teisės aktai. Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarką, suderinęs su Teisės aktų informacinės sistemos valdytoju, Lietuvos banku ir Lietuvos savivaldybių asociacija, nustato teisingumo ministras. Teisės aktų informacinėje sistemoje asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą. 79 . Teisės aktų informacine sistema teisėkūrai naudojasi ir įgaliotos atlikti viešąjį administravimą valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijos.“
1Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Teisės aktų registro valdytoja s ir tvarkytoja s yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija . Ji yra ir Teisės aktų registre tvarkomų asmens duomenų valdytoja, išskyrus šio straipsnio 51 dalyje nurodytą atvejį . Seimo kanceliarija registruoja ir skelbia tokius dokumentus, kokius pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus ir kitus dokumentus registruoti ir skelbti teikiantys subjektai (toliau – Teisės aktų registro duomenų teikėjai). “
dalimi: „5
1. Tvarkydami šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktuose ir kituose dokumentuose teikiamus asmens duomenis, Seimo kanceliarija ir Teisės aktų registro duomenų teikėjai yra bendri duomenų valdytojai ir yra atsakingi už Reglamente (ES) 2016/679 nustatytų pareigų laikymąsi, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu, kurį jie turi atlikti pagal šį įstatymą.
Seimo kanceliarija atsako už jai pateiktuose šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktų projektuose ir kituose dokumentuose bei informacijoje esančių asmens duomenų skelbimą ir saugojimą, o Teisės aktų registro duomenų teikėjai – už šių asmens duomenų tikslumą, vertinimą, ar šie asmens duomenys turi būti skelbiami, ir pateikimą Teisės aktų registrui. Kitos R eglamente (ES) 2016/679 įtvirtintos duomenų valdytojų pareigos įgyvendinamos Seimo kanceliarijai ir Teisės aktų registro duomenų teikėjams bendradarbiaujant . Bendrų duomenų valdytojų funkcijos ir santykiai duomenų subjektų atžvilgiu apibrėžiami Seimo nutarimu tvirtinamuose Teisės aktų registro nuostatuose. “
3Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Teisės aktų registro duomenys tvarkomi vadovaujantis šiuo įstatymu, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, kitais įstatymais,
Seimo nutarimu patvirtintais Teisės aktų registro nuostatais ir kitais teisės aktais. Kiti įstatymai tvarkant Teisės aktų registro duomenis taikomi tiek, kiek to nenustato šis įstatymas. Teisės aktų registre esantys asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą. “
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Teisės aktų registravimas ir skelbimas
1.
Siekiant informuoti visuomenę apie Š š io įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–18 punktuose nurodyti teisės aktai nurodytų teisės aktų priėmimą, jų turinį ir galiojimą trečiųjų asmenų atžvilgiu, teisės aktai registruojami ir , įskaitant juose esančius asmens duomenis, oficialiai skelbiami Teisės aktų registre nuolat, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus. 2. Teisės aktų nustatytus įgaliojimus turinčio subjekto pasirašytas teisės aktas, kuris yra Teisės aktų registro objektas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pasirašymo įregistruojamas ir paskelbiamas Teisės aktų registre, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytus Teisės aktų registro objektus. 3. Teisės akto įregistravimas ir paskelbimas Teisės aktų registre laikomas oficialiu teisės akto paskelbimu. Šio įstatymo 20 straipsnio 12 dalyje numatytų teisės aktų ir jais patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų įregistravimas ir paskelbimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre laikomas oficialiu jų paskelbimu. 4. Pasirašytus teisės aktus saugo jį priėmęs subjektas šio subjekto nustatyta tvarka. Vieną atspausdintą elektroniniu parašu pasirašyto teisės akto egzempliorių saugo teisės aktą priėmęs subjektas šio subjekto nustatyta tvarka. 5. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyti Teisės aktų registro objektai Teisės aktų registre skelbiami Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos teikimu. 6. Teisės aktą atsisakoma registruoti ir skelbti Teisės aktų registre, kai:
7Teisės aktai Teisės aktų registre skelbiami Teisės aktų registro nuostatų nustatyta tvarka nuasmeninti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ar teismui nustačius, kad juose esančių asmens duomenų skelbimas neatitinka Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir (ar) kitų įstatymų reikalavimų.
“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Seimo kancleris ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2025
m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 5,
straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – sureguliuoti teisėkūrai naudojamų valstybės informacinių sistemų – Teisės aktų informacinės sistemos ir
2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento
dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) (toliau – BDAR) reikalavimus. Taip pat norima numatyti atvejus, kada gali būti atsisakoma teisės aktus registruoti ir skelbti Teisės aktų registre. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Ewelina Dobrowolska. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Teisės aktų registro (toliau – TAR) ir Teisės aktų informacinės sistemos (toliau – TAIS) valdytojas, tvarkydamas asmens duomenis TAR ir TAIS, privalo vadovautis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (toliau – BDAR), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais. Vadovaujantis BDAR, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik taikant BDAR
ir tik tuomet, kai yra bent viena iš BDAR 6 straipsnyje nustatytų sąlygų.
būti: tvarkomi duomenų subjekto atžvilgiu teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu (tikslo apribojimo principas); adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas); laikomi tokia forma, kad nustatyti duomenų subjektų tapatybę būtų galima ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi (saugojimo trukmės apribojimo principas). BDAR 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi šio straipsnio 1 dalies nuostatų, ir turi gebėti įrodyti, kad jų laikomasi (atskaitomybės principas). Pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą, duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tuo atveju, jeigu tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti duomenų valdytojui taikomą teisinę prievolę. Vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 3 dalimi, duomenų tvarkymo tikslas nustatomas BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto teisiniame pagrinde. TAR ir TAIS valdytojas asmens duomenis TAR ir TAIS tvarko vykdydamas jam taikomą teisinę prievolę, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme (toliau – TPĮ), Teisės aktų registro nuostatuose, patvirtintuose Seimo
patvirtinimo“, (toliau – TAR nuostatai), Teisės aktų informacinės sistemos nuostatuose, patvirtintuose Seimo kanclerio 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr.
400-ĮVK-343 „Dėl Teisės aktų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, (toliau – TAIS nuostatai) bei kituose teisės aktuose. TPĮ
objektai, 3 dalyje – TAR objektų duomenys, 5 dalyje TAR valdytoja ir tvarkytoja paskirta Seimo kanceliarija. Vadovaujantis TAR nuostatų 2 ir
registruoti TAR nuostatų 9 punkte nurodytus TAR objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti apie juos duomenis, informaciją, dokumentus ir (arba) jų kopijas, atlikti kitus TAR duomenų tvarkymo veiksmus. Pagal TAR nuostatų 34 punktą, TAR duomenys yra vieši, o pagal 25 punktą – saugomi nuolat. TPĮ 5 straipsnyje apibrėžtas TAIS naudojimas teisėkūrai (objektai, objektų duomenų viešumas). Vadovaujantis TAIS nuostatų 10 punktu, TAIS valdytoja yra Seimo kanceliarija, 4 punkte nurodyti pagrindiniai TAIS tikslai: 4.1. teisėkūros procesą vykdyti elektroninėje erdvėje;
atvirumą, skaidrumą, kokybiškumą, nuoseklumą, efektyvumą ir koncentruotumą;
įvertinti visuomenės pastabas ir pasiūlymus dėl pareikštų teisėkūros iniciatyvų, teisės aktų projektų, teisinio reguliavimo stebėsenos.
Kai kurie viešai skelbiami TAR objektų (pvz., Lietuvos Respublikos Prezidento dekretų dėl malonės suteikimo, dėl apdovanojimų, dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, įsakymų apie valstybės paramos skyrimą, įsakymų dėl fizinių asmenų lankymosi apribojimo tam tikroje teritorijoje ir pan.; teisės aktų projektų lydimosios medžiagos ir pan.) duomenys, taip pat TAIS skelbiami teisės aktų projektų bei su jais susijusių dokumentų duomenys yra ir asmens duomenys, o TPĮ, kuriuo nustatyta pareiga skelbti teisės aktus ir teisės aktų projektus bei su jais susijusius dokumentus, nereglamentuoja asmens duomenų viešinimo tikslo, apimčių, trukmės ir jų saugojimo terminų, TAR ir TAIS valdytojas ir tvarkytojas gali būti vertinamas kaip nepagrįstai ar neteisėtai skelbiantis perteklinius asmens duomenis. Sprendžiant TPĮ atitikties BDAR reikalavimams klausimą, turi būti atkreiptas dėmesys ir į TAR asmens duomenų valdytojo ir tvarkytojo paskyrimą, t. y. turi būti vadovaujamasi BDAR pateiktomis sąvokomis, kas yra asmens duomenų valdytojas, tvarkytojas, asmens duomenų tvarkymas ir t. t., TPĮ 6 straipsnio nuostatomis ir kitais teisės aktais. Teisinis reguliavimas dėl asmens duomenų valdytojo šiuo metu yra minimalus, neišsamus ir neaiškus, todėl turi būti nustatyta faktinė situacija: kas ir kokius veiksmus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu, atlieka – kokius veiksmus atlieka teisės aktus rengiantys ir priimantys subjektai (TAIS ir TAR duomenų teikėjai) ir Seimo kanceliarija (TAIS ir TAR valdytojas bei tvarkytojas), šiuos teisės aktus registruodama ir skelbdama.
TPĮ yra nurodyta, kokie teisės aktai yra TAR objektai (6 str. 2 d.), tačiau nesureguliuota, kaip elgtis tokiu atveju, jei į TAR registruoti ir skelbti teikiami teisės aktai nėra TAR objektai. Be to, pasitaiko atvejų, kai dėl žmogiškosios klaidos ar kt. klaidos TAR registruoti ir skelbti teikiami techniškai nekorektiškai parengti teisės aktai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Pagal BDAR 6 straipsnio 3 dalį, nacionalinėje teisėje (t. y. TPĮ) siūloma išdėstyti nuostatas pagal BDAR taikomas taisykles. Siūloma TAIS ir TAR duomenų teikėjams, kaip bendriems TAIS ir TAR duomenų valdytojams, įtvirtinti pareigą užtikrinti, kad teikiamuose dokumentuose nebūtų nurodyta asmens duomenų, kurių teikimo nenumato TPĮ ar kiti įstatymai ir jų įgyvendinamieji teisės aktai, kad jie kartu būtų atsakingi už BDAR nustatytų pareigų laikymąsi, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu, kurį jie turi atlikti pagal TPĮ. Šiuo klausimu 2024 m. sausio
teismas) byloje Nr. C‑231/22, kuris konstatavo, kad BDAR 4 straipsnio 7 punkto nuostatoje numatyta ne tik tai, kad asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones gali kartu nustatyti keli asmenys kaip duomenų valdytojai, bet ir tai, kad pačioje nacionalinėje teisėje gali būti nustatyti tie tikslai ir priemonės ir pagal ją paskirtas duomenų valdytojas arba nurodyti konkretūs jo skyrimo kriterijai. Kitaip tariant TPĮ turėtų būti nustatyti bendri duomenų valdytojai ir paskirstytos jų atsakomybės.
Atsižvelgiant į tai siūloma nustatyti, kad už asmens duomenų skelbimą TAR ir TAIS atsakytų ir duomenų teikėjai, kurie teikia teisės aktus, jų projektus ir su jais susijusius dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisingumo Teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendime byloje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C-184/20, pažymėjo, kad asmens duomenų viešinimas, kaip teisės į privataus gyvenimą gerbimą ir asmens duomenų apsaugą ribojimas, turi: pirma, būti būtinas; antra, atitikti Europos Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba būti reikalingas kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti; trečia, neturi viršyti to, kas griežtai būtina, ir ketvirta, suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama atitinkamos priemonės apimtis ir taikymas. Siekiant užtikrinti teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principo įgyvendinimą, kuris yra būtinas siekiant, kad visuomenei būtų žinomi aktualių teisėkūros iniciatyvų iniciatoriai, autoriai ir kiti teisėkūroje dalyvaujantys subjektai, TAIS duomenys , įskaitant asmens duomenis, turi būti skelbiami viešai. Tačiau asmens duomenų TAIS viešinimas, atsižvelgiant į viešinimo tikslą, nėra tikslingas neproporcingai ilgą laikotarpį, todėl siūloma asmens duomenis teisės aktų projektuose, kituose susijusiuose dokumentuose ir informacijoje viešinti 10 metų nuo jų viešo paskelbimo
. Toks laikotarpis, apimantis bent dvi teisėkūros subjektų kadencijas, iš esmės sudarys sąlygas plačiai visuomenei susipažinti su teisėkūros iniciatyvų iniciatoriais, rengėjais ir įvertinti pateiktas iniciatyvas, dalyvaujant demokratiniuose valstybės procesuose. Pasibaigus šiam laikotarpiui, duomenys būtų skelbiami nuasmeninti.
Nuasmeninimas taip pat galimas atitinkamą informaciją paskelbusio TAIS duomenų teikėjo sprendimu, kuris priimamas gavus ir įvertinus duomenų subjekto prašymą ar esant kitoms TAIS duomenų teikėjo sprendime nurodytoms aplinkybėms (pvz., jei asmens duomenys skelbiamuose dokumentuose nurodyti nesant teisinio pagrindo), taip pat Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijai ar teismui nustačius, kad juose esančių asmens duomenų skelbimas neatitinka Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų reikalavimų. Šia nuostata nacionalinėje teisėje būtų įtvirtintos priemonės, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas, o asmens duomenys būtų skelbiami tik tiek laiko, kiek jų reikia nustatytiems tikslams pasiekti. Svarbu paminėti, kad pasibaigus 10 metų asmens duomenų skelbimo laikotarpiui, suinteresuoti asmenys (pvz., mokslininkai, žurnalistai, visuomeninės organizacijos ir kt.) ir toliau turės galimybę susipažinti su teisės aktų projektuose ar susijusiuose dokumentuose esančiais asmens duomenimis, esant bent vienam iš BDAR įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Siekiant informuoti visuomenę apie teisės aktų (kurie yra TAR objektai) priėmimą, jų turinį ir galiojimą trečiųjų asmenų atžvilgiu, teisės aktai registruojami ir, įskaitant juose esančius asmens duomenis, oficialiai skelbiami Teisės aktų registre nuolat. Teisės aktuose esantys asmens duomenys yra neatsiejama teisės akto turinio dalis, todėl teisės aktai negalėtų būti skelbiami be juose nurodytų asmens duomenų, nebent Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ar teismas nustatytų, kad juose esančių asmens duomenų skelbimas neatitinka Reglamento (ES) 2016/679, TPĮ ir kitų įstatymų reikalavimų. Tokiu atveju Teisės aktų registro nuostatų nustatyta tvarka šie duomenys būtų skelbiami nuasmeninti.
Pažymėtina, jog toks teisinis reguliavimas padės išvengti situacijų, kai duomenų teikėjas savo pareigos neįvykdo ir asmens duomenys nepagrįstai yra pateikiami skelbti ar paskelbiami TAR, todėl aiškiai nustatoma, kas ir kokį sprendimą turi teisę priimti. TPĮ siūloma nustatyti atsisakymo registruoti TAR objektą pagrindus, taip bus išvengta situacijų, kai duomenų teikėjai reikalauja paskelbti TAR tokius teisės taikymo aktus, kuriuos skelbti TAR nėra privaloma ir jie nėra TAR objektai (pvz., Telšių rajono savivaldybės tarybos 2023-10-26 sprendimas Nr. T1-208 „Dėl Telšių rajono savivaldybės sporto tarybos patvirtinimo“ (i. k. 2023-21228), Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2023-10-26 sprendimas Nr. T-207 „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos sudarymo“ (i. k. 2023-21112), taip reglamentuojant asmens duomenų skelbimo viešai kontrolės mechanizmą bei įgyvendinant BDAR 6 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad šiuo Įstatymo projektu nesiekiama įgyvendinti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatų – tam reikalinga atskira TPĮ peržiūra (turi būti įgyvendinta iki 2026 m. gruodžio 31 d.), šio Įstatymo projekto tikslas – nebedelsti įgyvendinant BDAR reikalavimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priimtas Įstatymo projektas neigiamų pasekmių neturės. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Siūlomos nuostatos nėra tiesiogiai susijusios su verslo sąlygomis ir plėtra, todėl įstatymo projekto priėmimas neturėtų turėti neigiamo poveikio verslo sąlygoms ir plėtrai. 8.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas įtakos strateginio lygmens planavimo dokumentams neturi. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Siekiant inkorporuoti Įstatymą į teisinę sistemą, reikės parengti Teisės aktų registro nuostatų ir Teisės aktų informacinės sistemos nuostatų, Lietuvos Respublikos
2
Dėl Teisės aktų pateikimo, registravimo ir skelbimo Teisės aktų registre tvarkos aprašo patvirtinimo“, Seimo kanclerio
Dėl Teisės aktų projektų rengimo elektroniniu būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“ , Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo 2013 m. gruodžio 27 d. Nr. 1R-312 „ Dėl Teisės aktų informacinės sistemos naudojimo teisėkūrai tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti:
Iki
nurodytų teisės aktų pakeitimai. 13.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Priimto įstatymo projekto įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus
Rengiant įstatymo projektą, bendradarbiauta su Seimo kanceliarijos padaliniais, atsakingais už TAR ir TAIS veiklą. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai yra „teisėkūra“ . 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Ewelina Dobrowolska
DĖL
2024-07-18 Nr. XIVP-4033 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
įstatymas) 5 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad Teisės aktų informacinės sistemos valdytoja ir tvarkytoja yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Atsižvelgus į tai, šios dalies 3 sakinio formuluotė „Teisės aktų informacinės sistemos tvarkytojai“ tikslintina. 2. Svarstytina, ar siekiant nuoseklumo nebūtų tikslinga atsisakyti trumpinių „TAIS“ ir „TAR“ vartojimo, kadangi visose kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojamos formuluotės „Teisės aktų informacinė sistema“ ir „Teisės aktų registras“. 3. Projekto
Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo“, o vietoj žodžio „skaičiuojamas“ įrašytina formuluotė „pradedamas skaičiuoti“. 4. Atsižvelgus į projektu teikiamus siūlymus bei vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, ir 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, manome, kad projektas turėtų būti suderintas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. milda.masteikiene @lrs.lt
DĖL
2024-11-11 Nr. XIVP-4033(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. milda.masteikiene @lrs.lt
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
Įstatymo
2024-10-16
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Žana Jerochovienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Akvilė Dulevičiūtė - Akimovienė, Teisės aktų registro skyriaus vedėja Auksė Ruebens, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vedėjas Egidijus Verenius , Teisingumo ministerijos atstovai: viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, Teisėkūros politikos grupės vyriausioji patarėja Asta Godienė ir šios grupės vyriausiasis patarėjas Darius Trinkūnas . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2024-07-171 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad Teisės aktų informacinės sistemos valdytoja ir tvarkytoja yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Atsižvelgus į tai, šios dalies 3 sakinio formuluotė „Teisės aktų informacinės sistemos tvarkytojai“ tikslintina.
kanceliarijos Teisės departamentas
2
tikslinga atsisakyti trumpinių „TAIS“ ir „TAR“ vartojimo, kadangi visose kitose keičiamo įstatymo nuostatose vartojamos formuluotės „Teisės aktų informacinė sistema“ ir „Teisės aktų registras“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
„išdėstytoje“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų
įstatymo“, o vietoj žodžio „skaičiuojamas“ įrašytina formuluotė „pradedamas skaičiuoti“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, ir 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, manome, kad projektas turėtų būti suderintas su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. Pritarti
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2024-08-05 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 5, 6 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4033 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti 3.
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
duomenų apsaugos inspekcija 2024-10-041 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija), pagal kompetenciją išnagrinėjusi Jūsų patektą derinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 5, 6 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą
4033 (toliau – Projektas), kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas (toliau – TPĮ), teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
duomenų teikėjai yra laikomi ir TAIS tvarkomų asmens duomenų tvarkytojais. Inspekcijai kyla abejonių, pirma, ar TAIS duomenų teikėjai gali būti laikomi TAIS tvarkytojais kaip jie suprantami Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme [1] . Manytina, kad TAIS veikimo kontekste tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija (toliau – Seimo kanceliarija) yra vienintelė TAIS (duomenų) valdytoja, teisės aktų projektų ar kitų dokumentų teikėjai Seimo kanceliarijos vardu informacinės sistemos veikimą užtikrinančių veiksmų neatlieka. Antra, abejotina, ar tas pats subjektas dėl to paties asmens duomenų tvarkymo gali būti tiek TAIS tvarkomų duomenų tvarkytoju Bendrojo duomenų apsaugos reglamento [2] (toliau – BDAR) 4 straipsnio 8 dalies prasme, tiek šių asmens duomenų teikėju (kuris laikomas savarankišku duomenų valdytoju BDAR 4 straipsnio 7 dalies prasme).
Tuo atveju, jei aptariami subjektai tik pateikia dokumentus su asmens duomenimis per TAIS (tik juos suveda), siekiant, kad jie būtų paskelbti šioje informacinėje sistemoje, bet kitų asmens duomenų tvarkymo veiksmų Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos vardu neatlieka, jie turėtų būti nurodyti tik kaip asmens duomenų teikėjai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina svarstyti tikslinti Projekto 1 straipsniu keičiamą TPĮ 5 straipsnio 5 dalies paskutinįjį sakinį ir išdėstyti jį taip: „5. <...> Teisės aktų informacinės sistemos tvarkytojai, taip pat Teisės aktų informacinėje sistemoje tvarkomų asmens duomenų, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį, tvarkytojai yra TAIS duomenų teikėj ai, kuri ų teisės ir pareigos apibrėžiamos Teisės aktų informacinės sistemos nuostatuose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose informacinių sistemų veiklą“. Nepritarti Teisės aktų informacinė sistema yra vieša ir prieinama visai visuomenei, tačiau juridiniai asmenys, norintys teikti duomenis į TAIS (kelti teisės aktų projektus, su jais susijusius dokumentus, išvadas, pasiūlymus ir t.t.), turi pasirašyti sutartis su TAIS valdytoja ir tvarkytoja - Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Pasirašę sutartis, jie tampa duomenų teikėjais, o LRS kanceliarija valdo šią informacinę sistemą ir suteikia galimybę institucijoms kelti duomenis, tačiau neįtakoja keliamo turinio ir neturi galimybių riboti, tikrinti tai kas keliama į TAIS.
Projekto 1 straipsniu keičiamo TPĮ 5 straipsnio tikslas yra nustatyti teisinį reglamentavimą, kad į TAIS būtų atsakingai keliami ir tvarkomi asmens duomenys, t. y. įtvirtinti pareigą, kad teikiamuose dokumentuose nebūtų nurodyta asmens duomenų, kurių teikimo nenumato TPĮ ar kiti įstatymai ir jų įgyvendinamieji teisės aktai, kad asmens duomenų teikėjai būtų atsakingi už BDAR nustatytų pareigų laikymąsi. 2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
22
veiksmus su asmens duomenimis, patenkančiais į Projekto 1 straipsnio, keičiančio TPĮ 5 straipsnio 6 dalį, apimtį (t. y. esant bendrų duomenų valdytojų santykiams), gali būti būtina atlikti ne tik įgyvendinant duomenų subjekto teises, bet ir užtikrinant kitų BDAR nustatytų duomenų valdytojo pareigų vykdymą (pavyzdžiui, duomenų valdytojui pačiam nustačius asmens duomenų netikslumą, neišsamumą). Taip pat bendrų duomenų valdytojų bendradarbiavimas gali būti aktualus ir kitais Projekto ar TPĮ neaptartais atvejais (pavyzdžiui, tiriant asmens duomenų saugumo pažeidimus). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad Projekto 1 straipsniu keičiamoje TPĮ 5 straipsnio 6 dalyje numatytos bendrų duomenų valdytojų atsakomybės yra pernelyg siauros. Siūlytina tikslinti minėtą dalį ir ją išdėstyti taip: „6. <...> Seimo kanceliarija atsako už jai pateiktuose šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisės aktų projektuose ir kituose dokumentuose bei informacijoje esančių asmens duomenų skelbimą ir saugojimą, o TAIS duomenų teikėjai – šių asmens duomenų tikslumą ir vertinimą, ar šie asmens duomenys turi būti skelbiami, duomenų pateikimą Teisės aktų informacinei sistemai.
Kitos R eglamente (ES) 2016/679 įtvirtintos duomenų valdytojų pareigos įgyvendinamos Seimo kanceliarijai ir TAIS duomenų teikėjams bendradarbiaujant . Bendrų duomenų valdytojų funkcijos ir santykiai duomenų subjektų atžvilgiu apibrėžiami Teisės aktų informacinės sistemos nuostatuose“. Analogiškai tikslintina ir Projekto 2 straipsnio 2 dalis, TPĮ papildanti
dalimi. Pritarti
duomenų apsaugos inspekcija
tvarkomi asmens duomenys skelbiami 10 metų nuo jų viešo paskelbimo Teisės aktų informacinėje sistemoje, jei kiti įstatymai nenustato kitokių asmens duomenų skelbimo terminų. Pasibaigus asmens duomenų skelbimo laikotarpiui, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys Teisės aktų informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka skelbiami nuasmeninti. Nesibaigus 10 metų laikotarpiui šio straipsnio 2 dalies 1, 3–7 punktuose nurodyti dokumentai ir informacija Teisės aktų informacinėje sistemoje skelbiami nuasmeninti atitinkamą informaciją paskelbusio TAIS duomenų teikėjo sprendimu, kuris priimamas gavus duomenų subjekto prašymą ar esant kitoms TAIS duomenų teikėjo sprendime nurodytoms aplinkybėms.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti teisės aktų projektai ir kiti dokumentai bei informacija Teisės aktų informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka Teisės aktų informacinėje sistemoje skelbiami nuasmeninti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijai ar teismui nustačius, kad juose esančių asmens duomenų skelbimas neatitinka Reglamento (ES) 2016/679 , šio įstatymo ir kitų įstatymų reikalavimų“. Pirma, Inspekcijai kyla abejonių, ar visais atvejais teisės aktų projektuose ir susijusiuose dokumentuose esantys asmens duomenys turi būti nuasmeninami (pavyzdžiui, kai jie pateikiami aiškinamuosiuose raštuose). Siūlytina svarstyti, ar pareiga nuasmeninti visus dokumentus praėjus 10 metų atitiktų skaidrumo teisėkūros kontekste reikalavimus ir, esant poreikiui, tikslinti Projekto 1 straipsniu keičiamą TPĮ 5 straipsnio 7 dalį, nustatant, kurie dokumentai neturi būti nuasmeninami. Antra, nėra aišku, kokie kiti atvejai gali būti taikomi siekiant nuasmeninti dokumentus nepasibaigus Projekte nustatytam 10 metų laikotarpiui. Manytina, kad nustatyta formuluotė gali sudaryti sąlygas skirtingai (nenuosekliai) nuasmeninimo taikymo praktikai. Atsižvelgiant į Projekto aiškinamajame rašte pateiktus argumentus, manytina, kad jie iš esmės siejami su asmens duomenų tvarkymo teisėtumu, įskaitant ir atvejus, kai jie nuasmeninami įgyvendinant BDAR 16, 17 ar 18 straipsniuose įtvirtintas duomenų subjekto teises ar Inspekcijai arba teismui nustačius, kad toks skelbimas neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Be to, nors Projekto 1 straipsniu keičiamo TPĮ 5 straipsnio 7 dalies trečiajame sakinyje nustatyta, kad asmens duomenų skelbimo laikotarpis gali būti ne tik 10 metų, nes kitokį asmens duomenų skelbimo terminą gali nustatyti kiti įstatymai“, tačiau šios dalies penktajame sakinyje pateikiama nuoroda tik į 10 metų laikotarpį (nuoroda į galimą kitokį asmens duomenų skelbimo terminą nebepateikiama). Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo ir tikslumo, siūlytina svarstyti Projekto 1 straipsniu keičiamą TPĮ 5 straipsnio 7 dalį (ketvirtą ir penktą sakinius) išdėstyti taip: „5
7. <...> Pasibaigus asmens duomenų skelbimo laikotarpiui, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys Teisės aktų informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka skelbiami nuasmeninti. Nesibaigus asmens duomenų skelbimo10 metų laikotarpiui, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti teisės aktų projektai ir dalies 1, 3–7 punktuose nurodyti dokumentai ir informacija Teisės aktų informacinėje sistemoje skelbiami nuasmeninti Seimo kanceliarijos sprendimu arba, šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju, atitinkamą informaciją paskelbusio TAIS duomenų teikėjo sprendimu, kuris priimamas nustačius, kad asmens duomenų skelbimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų gavus duomenų subjekto prašymą ar esant kitoms TAIS duomenų teikėjo sprendime nurodytoms aplinkybėms
“. Analogiškai tikslintina ir Projekto 3 straipsniu keičiama TPĮ 19 straipsnio 7
dalis. Pritarti iš dalies Projekto 1 straipsniu keičiamos TPĮ 5 straipsnio 7 dalies nuostatos patikslintos, atsižvelgiant į VDAI pateiktas pastabas ir Komitete vykusių pasitarimų metu išsakytus argumentus. 5.
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-4033(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė [1] „ Informacinės sistemos tvarkytojas