P rojekto lyginamasis variantas
referendumo konstituciniO
1 skyriumi
2024
1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Papildyti 20 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Pasirengimas referendumui, referendumo organizavimas ir vykdymas
referendumui vyksta, referendumas organizuojamas ir vykdomas vadovaujantis Rinkimų kodekse nustatyta rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip. 2. Asmenys turintis referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė, gali nuspręsti ar išankstinis balsavimas (balsavimas iki rinkimų dienos) vyks Rinkimų kodekse nustatyta tvarka ar šiame įstatyme nustatyta internetinio balsavimo tvarka. 2 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju IV1 skyriumi
1 skyriumi: „IV1
32 straipsnis. Balsavo internetiniu būdu principai
ir internetinio balsavimo duomenų valdytoją ir tvarkytoją, negalėtų susipažinti su nenuasmenintu rinkėjo balsu. 2. Alternatyvaus balsavimo – balsavimas internetiniu būdu yra papildomas balsavimo būdas, kuriuo pasinaudojus rinkėjams neužkertama galimybė balsuoti rinkimų dieną ar išankstinio balsavimo metu kontroliuojamoje aplinkoje. 3. Paskutinio balso prioriteto – skaičiuojant balsus įskaitomas tik paskutinis rinkėjo paduotas balsas. 33 straipsnis. Rinkėjo tapatybės nustatymas
erdvėje priemones, kurių saugumo užtikrinimo lygis atitinka aukštą patikimumo lygį, užtikrinant aukštą elektroninės atpažinties schemos saugumo užtikrinimo lygį. 2.
naudojantis saugiu duomenų apsikeitimo protokolu ir siekiant balsavimo slaptumo rinkimų dienos 20 val. rinkėjas ir jo elektroninis biuletenis yra automatiniu būdu atskiriami. 34 straipsnis. Balsavimo internetiniu būdu organizavimas
Respublikos teritorijoje bei gyvenantys užsienyje rinkėjai rašyti į rinkėjų sąrašą, užsiregistravę internetiniam balsavimui Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, bei turintys reikalingas technines priemones savo asmens tapatybei įrodyti elektroninio ryšio priemonėmis. 2. Rinkėjams, balsuojantiems internetiniu būdu sugeneruojami kodai, kurie yra pristatomi rinkėjo registracijos internetiniam balsavimui nurodytu būdu. 3. Kiekvienam rinkėjui siunčiami du internetinio balsavimo kodai: vienas pirmajam rinkimų turui, antrasis – antrajam rinkimų turui (jeigu vyks). 4. Balsuoti internetiniu būdu galima iš anksto paskutinį antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį iki rinkimų dienos nuo 7 iki 20 val. 5. Elektroninio rinkimų biuletenio turinys turi išlikti slaptas iki rinkimų dienos pabaigos. Niekam, įskaitant ir duomenų valdytoja bei duomenų tvarkytoją, neturi būti suteikta galimybė pakeisti rinkėjo paduoto balso turinio, įdėti papildomų rinkėjo balsų kitaip nei rinkėjui nubalsavus ar panaikinti rinkėjo pateikto elektroninio rinkimų biuletenio. 6. Internetiniu būdu balsavusių rinkėjų balsai priskiriami Vilniaus apygardai. 7. Internetiniu būdu balsavusiam rinkėjui rinkimų dieną atvykus balsuoti į rinkimų apylinkę, automatiniu būdu pažymima, kad rinkėjas atvyko balsuoti į rinkimų apylinkę, ir iš elektroninės balsadėžės pašalina rinkėjo internetiniu būdu paduotą elektroninį rinkimų biuletenį. 8. Užpildyti ir užšifruoti rinkimų biuleteniai turi būti laikomi ir saugomi saugioje elektroninėje balsadėžėje iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
Elektroniniai rinkimų biuleteniai sunaikinami ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius po rinkimų. 35 straipsnis. Internetinio balsavimo sistemos auditas
saugumo centro ir Asmens duomenų apsaugos inspekcijos parinkti tarptautinių organizacijų sertifikuoti internetinio balsavimo sistemų auditoriai. Atliekant auditą negali būti pažeistas balsavimo slaptumo principas
elektroniniu būdu eigos ir internetinio balsavimo veikimo rinkimų metu auditą ir Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia išvadą ne vėliau kaip iki paskutinio penktadienio iki rinkimų dienos 22 valandos. 3. Balsavimas internetiniu būdu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu nustatoma, kad internetinio balsavimo sistema nebuvo techniškai paruošta saugiai balsuoti internetiniu būdu, taip pat jeigu buvo pažeistas internetinio balsavimo sistemos saugumas ir (ar) elektroninės balsadėžės duomenų vientisumas. Sprendimą dėl balsavimo internetiniu būdu pripažinimo negaliojančiu priima Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į internetinio balsavimo sistemos auditorių išvadas.“3 straipsnis. Buvusiu 32-38 straipsnių pernumeravimas. Buvusius 32-38 straipsnius laikyti 36-42 straipsniu. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Bagdonas
konstituciniO įstatymO XIV-1163 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO NAUJU IV1 skyriumi KONSTITUCINIO ĮSTATYMO
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Pirminės šio įstatymo projekto rengimo priežastys kyla iš poreikio modernizuoti rinkimų procesą Lietuvos Respublikoje bei užtikrinti visiems piliečiams galimybę balsuoti. Internetinio balsavimo įvedimas galėtų padidinti rinkimų proceso prieinamumą, suteikiant galimybę balsuoti visiems Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Tai ypatingai svarbu gyventojams, turintiems judėjimo sunkumų ar gyvenantiems užsienyje, kuriems tradiciniai balsavimo metodai dažnai kelia papildomų iššūkių ar yra iš viso nepasiekiami. Internetinis balsavimas sudarytų sąlygas piliečiams atlikti savo pilietinę pareigą nuotoliniu būdu, taip užtikrinant didesnį patogumą ir prieinamumą. Vienas iš pagrindinių demokratinių procesų iššūkių yra aukšto rinkėjų aktyvumo lygio palaikymas. Įteisinant internetinį balsavimą referendumų atveju, siekiama padidinti balsuojančiųjų skaičių, skatinti pilietinį įsitraukimą. Tai prisidėtų prie visuomenės aktyvinimo ir demokratijos pagrindų stiprinimo Lietuvoje. Svarbu atsižvelgti į esamą referendumų kartelę. Dabartiniame teisiniame reguliavime numatyta, kad referendumas laikomas įvykusiu, jeigu už jį balsavo daugiau nei 50% balsavimo teisę turinčių piliečių. Kaip papildoma priemonė, internetinis balsavimas galėtų padėti padidinti aktyvumą ir pasiekti šią kartelę. Šiuo metu rinkėjų aktyvumo stoka gali lemti nesėkmingus referendumo rezultatus net ir esant plačiam viešajam palaikymui tam tikram klausimui. Pvz., 2019 ir 2024 metų referendumuose dėl pilietybės išsaugojimo apie 75% balsavusiųjų palaikė šią iniciatyvą, tačiau dėl nepakankamai aktyvaus dalyvavimo šie referendumai buvo nesėkmingi.
Todėl internetinio balsavimo įvedimas galėtų tiesiogiai prisidėti prie referendumų įvykdymo, padedant pasiekti reikalingą rinkėjų dalyvavimo procentą. Per visą Lietuvos nepriklausomybės istoriją tik vienintelis referendumas buvo sėkmingas. 2004 m. vykusiame referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą buvo naudojamos aktyvinimo priemonės, tokios kaip dovanų dalinimas, tačiau šiais laikais tokios priemonės yra draudžiamos. Internetinis balsavimas galėtų būti papildoma priemonė išlaikyti ar net padidinti rinkėjų aktyvumą. Internetinis balsavimas taip pat galėtų prisidėti prie rinkimų proceso efektyvumo didinimo. Tai galėtų mažinti organizacines išlaidas ir optimizuotų žmogiškųjų išteklių panaudojimą. Internetinio balsavimo sistemų naudojimas galėtų leisti operatyviau ir racionaliau valdyti rinkimų procesą, užtikrinant sklandesnį ir ekonomiškai efektyvesnį balsavimo organizavimą. Įstatymo projekte numatomos priemonės, kurios garantuotų balsavimo slaptumą, duomenų saugumą ir rinkėjų tapatybės patikrinimą, naudojant aukšto patikimumo lygio elektronines atpažinimo priemones. Tai padėtų sustiprinti piliečių pasitikėjimą rinkimų procesu ir užtikrinti, kad balsavimo rezultatai būtų tikslūs ir autentiški. Internetinio balsavimo įteisinimas galėtų suteikti rinkėjams daugiau pasirinkimo galimybių, kaip jie nori realizuoti savo pilietinę teisę balsuoti. Tai būtų papildomas balsavimo metodas prie jau esamos sistemos, kuris leistų išvengti suvaržymų ir suteiktų daugiau lankstumo, ypač piliečiams, kuriems fizinis balsavimas gali būti apribotas.
Pagrindinis šio įstatymo projekto tikslas yra iš esmės pagerinti ir modernizuoti Lietuvos rinkimų sistemą, įgalinant piliečius aktyviau dalyvauti valstybei svarbiuose sprendimuose užtikrinant, kad rinkimų procesas atitiktų šiuolaikinių technologijų teikiamus privalumus bei demokratinio valdymo principus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Bagdonas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu internetinis balsavimas nėra įteisintas jokiuose rinkimuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma įteisinti internetinį balsavimą referendumuose, balsuojant iki rinkimų dienos. Įteisinus internetinį balsavimą iki rinkimų dienos tikimasi, kad padidės balsuojančių referendumo klausimais asmenų skaičius, tokiu būdų bus suaktyvinta dalis visuomenės įsitraukti į valstybei svarbių klausimų priėmimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės poveikio kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ar jo plėtrai. 8.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos neturės priimti jokių įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projekto įgyvendinimui gali reikėti papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų. 15.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „internetinio balsavimo sistema“, „elektroninė balsadėžė“, „elektroninė atpažintis“,
„balsavimo kodai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Andrius Bagdonas
1
Įstatymo
2024-09-02 Nr. XIVP-4030 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Referendumo konstitucinio įstatymo (toliau – ir keičiamas įstatymas) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad asmenys, turintys referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę, gali nuspręsti, „ar išankstinis balsavimas (balsavimas iki rinkimų dienos) vyks Rinkimų kodekse nustatyta tvarka, ar šiame įstatyme nustatyta internetinio balsavimo tvarka“ (1 straipsnis), ir šį įstatymą papildyti nauju IV1 skyriumi, kuriame būtų reglamentuojamas naujas balsavimo būdas – balsavimas „internetiniu būdu“ (2 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į šiuos diskutuotinus siūlomo teisinio reguliavimo aspektus. 1.1. Siūloma keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią referendumo paskelbimo iniciatyvos teisės subjektai (t. y. ne mažiau kaip trys šimtai tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių ir Seimas) galėtų nuspręsti, ar išankstinis balsavimas vyks Rinkimų kodekse nustatyta tvarka, ar šiame įstatyme nustatyta balsavimo internetu tvarka, neatitinka referendumo paskelbimo iniciatyvos teisės esmės ir referendumo vykdymo tvarką nustatančio įstatymo taikymo principų. Pagrindinės referendumo instituto nuostatos įtvirtintos Konstitucijos 9 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad referendumu sprendžiami svarbiausi Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimai. Pagal teisės teoriją ir konstitucines tradicijas referendumas suprantamas kaip piliečių visuotinis balsavimas konstitucijos, įstatymo ar atskirų jo nuostatų priėmimo, vidaus ir užsienio politikos klausimais (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 22 d., 2014 m. liepos 11 d., 2019 m. vasario 15 d. nutarimai).
Taigi referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė įgyvendinama teikiant referendumui Konstitucijos pataisos ar kito įstatymo projektą arba kitą spręsti siūlomą svarbiausią Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimą (tai atitinkamai nustatyta Referendumo konstitucinio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje). Ši teisė neapima ir nesuponuoja referendumą inicijuojančių subjektų teisės spręsti dėl įstatymų taikymo vykdant referendumą. Pagal Konstitucijos 9 straipsnio 4 dalį referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad, atsižvelgiant į konstitucinį teisinės valstybės principą ir siekiant sudaryti prielaidas užtikrinti sąžiningą ir skaidrų referendumo procesą, pagal Konstitucijos 9 straipsnio 4 dalį įstatymu nustatyta referendumo skelbimo ir vykdymo tvarka turi būti aiški ir tiksli (2019 m. vasario 15 d. nutarimas). R eferendumo konstituciniame įstatyme nustačius balsavimą internetu kaip balsavimo iš anksto būdą, tačiau kartu suteikus referendumo paskelbimo iniciatyvos teisės subjektams teisę spręsti, ar šis teisės institutas taikytinas vykdant konkretų jų inicijuojamą referendumą, būtų sudarytos teisinės prielaidos de facto sustabdyti šį teisės institutą sudarančių įstatymo nuostatų galiojimą, taip sukuriant teisinį neapibrėžtumą ir netikrumą.
Šiame kontekste primintina, kad, kaip pažymėta Konstitucinio Teismo aktuose, Konstitucija neleidžia įstatymų leidėjui priimti įstatymų, kuriais sustabdomas galiojančių įstatymų galiojimas; tol, kol įstatymas galioja, jis turi būti taikomas; prireikus netaikyti įstatymo (jo dalių), turi būti pripažįstama, kad jis (jo dalys) neteko galios, o ne kad sustabdomas jo (jo dalių) galiojimas (
5 d. nutarimas ); kita vertus, Seimas gali nustatyti, nuo kada pradedamas taikyti jo priimtas ir įsigaliojęs įstatymas (2002 m. gruodžio 24 d.,
5
R eferendumo konstituciniame įstatyme nustatant balsavimą internetu kaip balsavimo iš anksto būdą, kartu turėtų būti nustatyta aiški šio balsavimo būdo taikymo pradžios data, nuo kurios šis balsavimo iš anksto būdas turėtų būti taikomas vykdant visus referendumus; kitoks teisinis reguliavimas galėtų kelti abejonių dėl atitikties Konstitucijos 9 straipsnio 4 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. 1.2. Projekto 1 straipsniu siūlomos keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies konstrukcija reiškia, kad referendumo paskelbimo iniciatyvos teisės subjekto sprendimu išankstinis balsavimas šio subjekto inicijuotame referendume turėtų vykti arba Rinkimų kodekse nustatyta tvarka, arba Referendumo konstituciniame įstatyme siūloma nustatyti balsavimo internetu tvarka.
Taigi, jeigu būtų nuspręsta vykdant referendumą iš anksto balsuoti internetu, išankstinis balsavimas (iki referendumo dienos) Rinkimų kodekse nustatyta tvarka – pagal kurią jis organizuojamas savivaldybės pastate ar (ir) kitose balsavimui tinkamose ir su savivaldybės administracija suderintose patalpose, specialiuose balsavimo punktuose (sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigose, teritorinės policijos įstaigos areštinėse, suėmimo vykdymo ir arešto bei laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų įstaigose, kariniuose vienetuose ) ir namuose – nebūtų vykdomas. Diskutuotina, ar išankstinį balsavimą referendume vykdant tik balsavimo internetu būdu, būtų tinkamai (be kita ko, paisant asmeninio (tiesioginio) balsavimo principo) užtikrinta galimybė referendume pareikšti savo valią visiems to pageidaujantiems piliečiams, negalintiems nustatytą dieną atvykti į referendumo apylinkę dėl ligos, negalios ar kitų asmeninių priežasčių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal oficialiąją konstitucinę doktriną nustatyti išankstinio balsavimo referendume tvarką tiems piliečiams, kurie referendumo dieną negali balsuoti, yra įstatymų leidėjo konstitucinė pareiga, kylanti iš Konstitucijos, inter alia jos 9 straipsnio 1, 4 dalių (Konstitucinio Teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarimas). Kita vertus, projekto 2 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti „alternatyvaus balsavimo“ principą, pagal kurį balsavimas internetu būtų „papildomas balsavimo būdas“, kuriuo pasinaudojus rinkėjams nebūtų užkertama galimybė balsuoti referendumo dieną ar „išankstinio balsavimo metu kontroliuojamoje aplinkoje“.
Formuluotės
„išankstinio balsavimo metu kontroliuojamoje aplinkoje“ prasmė neaiški, tačiau
atsižvelgiant į kontekstą galima daryti prielaidą, kad vis dėlto turimas omenyje išankstinis balsavimas (iki referendumo dienos), organizuojamas savivaldybės pastate ar (ir) kitose balsavimui tinkamose ir su savivaldybės administracija suderintose patalpose, specialiuose balsavimo punktuose ir namuose. Taigi projekto 2 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo santykis su projekto 1 straipsnyje išdėstyta keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi yra neaiškus; š iuo atžvilgiu projektas prieštaringas, juo teikiamas siūlymas nesuprantamas. 1.3. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą balsuoti internetu būtų galima kelis kartus, be to, internetu balsavę piliečiai turėtų teisę balsuoti ir „išankstinio balsavimo metu kontroliuojamoje aplinkoje“ (dėl šios formuluotės neaiškumo žr. 1.2 pastabą) bei referendumo dieną (būtų įskaitomas tik paskutinis paduotas rinkėjo balsas), t. y. šį balsavimo būdą pasirinkę piliečiai, kitaip nei balsuojantieji kitais būdais, galėtų pakeisti jau išreikštą savo valią. Taigi konstitucinę teisę pareikšti valią referendume įgyvendinantys piliečiai būtų traktuojami nevienodai, jiems būtų sudarytos skirtingos balsavimo sąlygos . Svarstytina, ar tokiu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas konstitucinis lygios rinkimų teisės principas, be kita ko, reiškiantis, kad organizuojant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai turi būti traktuojami vienodai (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d., 2015 m. spalio 20 d., 2019 m. vasario 15 d. nutarimus).
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 9 straipsnio 1 dalies kyla imperatyvas referendumo skelbimui ir vykdymui mutatis mutandis taikyti Konstitucijoje įtvirtintus demokratinius rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principus; pagal Konstituciją referendumas turi būti vykdomas remiantis, be kita ko, lygia rinkimų teise (2019 m. vasario 15 d. nutarimas). Kartu pažymėtina, kad pagal Konstituciją referendumas, kaip ir rinkimai, yra Tautos aukščiausios suverenios galios tiesioginio vykdymo forma (Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d., 2019 m. vasario 15 d. nutarimai), taigi atsakingas politinis procesas, todėl suteikimas piliečiams teisės keisti šiame procese jau išreikštą savo valią (balsuojant keletą kartų tuo pačiu arba kitu būdu), mūsų nuomone, būtų konstituciškai nepagrįstas, išskyrus išimtinį atvejį, jeigu balsuojant internetu paduoti balsai būtų pripažinti negaliojančiais. 1.4.
reguliavimas yra fragmentiškas, neišbaigtas, netikslus:
skirtumų ir siūlant reguliuoti referendumo santykius vartojami rinkimų santykių teisiniam reguliavimui būdingi terminai ir formuluotės: „balsavimas iki rinkimų dienos“, „balsavimas rinkimų dieną“, „rinkimų turas“ (ši formuluotė apskritai nevartojama ir Rinkimų kodekse), „elektroninis rinkimų biuletenis“, „rinkimų biuleteniai“, „rinkimų apylinkė“, „iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo“,
„po rinkimų“, „rinkimų metu“ ir pan. 1.6. Projekto 2 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo
negaliojančiu – „jeigu nustatoma, kad internetinio balsavimo sistema nebuvo techniškai paruošta saugiai balsuoti internetiniu būdu“ – diskutuotinas, nes šios sistemos paruošimu saugiai balsuoti turėtų būti įsitikinta ją testuojant iki balsavimo internetu pradžios. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimus pripažinti balsavimą internetu negaliojančiu tuo atveju, jeigu dėl balsavimo internetu metu įvykusio kibernetinio, techninio ar kitokio incidento būtų pažeistas informacinės sistemos saugumas ir (ar) paveiktas elektroninės balsadėžės duomenų patikimumas, siūlome patikslinti, pavyzdžiui, nustatant, kad Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą nutraukti balsavimą internetu ir
(arba) pripažinti negaliojančiais balsuojant internetu paduotus balsus, konstatavusi, kad buvo pažeistas informacinės sistemos saugumas ir (ar) elektroninės balsadėžės duomenų patikimumas. 2. Seimas 2006 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. X-912
„Dėl balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcijos patvirtinimo“
yra pritaręs Vyriausiosios rinkimų komisijos parengtai balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcijai ir paprašęs Vyriausybę suteikti šiai komisijai techninę ir organizacinę paramą įgyvendinant šią koncepciją. Iš projekto aiškinamojo rašto neaišku, koks yra projekto santykis su šia galiojančia Seimo patvirtinta koncepcija. 3.
internetu pagrindų įstatymo projektas Nr. XIIP-3879(2), kuriuo balsavimą internetu siūloma reguliuoti kitaip nei vertinamu projektu; be to, numatyta kitokia balsavimo internetu įgyvendinimo tvarka, siūloma pakeisti ne tik referendumo, bet ir rinkimų organizavimo bei vykdymo teisinį reguliavimą. 4. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šio projekto rengimo priežastys „kyla iš poreikio modernizuoti rinkimų procesą Lietuvos Respublikoje bei užtikrinti visiems piliečiams galimybę balsuoti. Internetinis balsavimas taip pat galėtų prisidėti prie rinkimų proceso efektyvumo didinimo. <...> Internetinio balsavimo sistemų naudojimas galėtų leisti operatyviau ir racionaliau valdyti rinkimų procesą, užtikrinant sklandesnį ir ekonomiškai efektyvesnį balsavimo organizavimą“. Siekiant įgyvendinti nurodytą tikslą – modernizuoti rinkimų procesą – reikėtų inicijuoti ne Referendumo konstitucinio įstatymo, kuriuo reglamentuojami referendumo santykiai (žr. šio įstatymo 1 straipsnį), o rinkimų santykius reglamentuojantį Rinkimų kodeksą (žr. šio kodekso 1 straipsnį). 5. Aiškinamajame rašte taip pat pažymėta, kad įstatymui įgyvendinti gali reikėti papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, tačiau nepaisant Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto reikalavimo nepateikta duomenų apie tai, kiek tokių lėšų prireiktų balsavimo internetu informacinei sistemai sukurti, rinkėjams apie naują balsavimo būdą informuoti ir kt. Be to, aiškinamajame rašte nurodyta, kad rengiant įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad balsavimui internetu naudojamos informacinės sistemos ir rinkėjų asmens tapatybės elektroninės atpažinties priemonių ir kitų elektroninio ryšio priemonių veikimas yra susijęs su būtinumu užtikrinti jų kibernetinį saugumą; šių priemonių veikimas gali sutrikti ir dėl kitų priežasčių: gamtinių, techninių, pateiktų balsų apdorojimo ir išsaugojimo informacinėse sistemose galimybių ir kt. Atsižvelgiant į visa tai ir siekiant atsakingai įvertinti technologines ir finansines galimybes įdiegti siūlomą naują balsavimo referendume būdą (sukurti saugią balsavimo internetu informacinę sistemą ir nuolat prižiūrėti jos veikimą), taip pat pasirengimo jo įdiegimui sudėtingumą, mūsų nuomone, reikėtų gauti Vyriausybės ir Vyriausiosios rinkimų komisijos išvadas dėl finansinių ir techninių galimybių įgyvendinti išankstinį balsavimą internetu nuo 2026 m. sausio 1 d. 6. Kadangi balsavimui internetu vykdyti turėtų būti sukurta informacinė sistema, projekto paskutiniame straipsnyje turėtų būti nustatytas pavedimas atsakingai institucijai sukurti tokią sistemą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 34 straipsnio
balsuoti internetu tvarka, projekto paskutiniame straipsnyje taip pat reikėtų nustatyti pavedimą Vyriausiajai rinkimų komisijai priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 7. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos). 7.1. Projekto pavadinime prieš įstatymo numerį įrašytina santrumpa „Nr.“, prieš žodį „papildymo“ įrašytinas žodis „Įstatymo“, žodis „nauju“ išbrauktinas. 7.2. Projekto 2 straipsnio pavadinime ir šiuo straipsniu siūlomo pakeitimo esmėje išbrauktinas žodis „nauju“. 7.3.
eisės aktas pildomas skyriumi su novela, visiems šio skyriaus straipsniams suteikiami tokie pat kaip paskutiniojo prieš juos esančio straipsnio numeris numeriai su novelomis (projekto atveju – numeriai 311 –314 ; žr., pavyzdžiui, įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties X1
2 skyrius, Seimo statuto dvidešimt šeštąjį1
skirsnius), o toliau einantys straipsniai nepernumeruojami; jeigu t eisės aktas pildomas nauju skyriumi (projekto atveju tai būtų ne IV1 , o V skyrius), reikėtų atitinkamai pernumeruoti toliau einančias struktūrines dalis (pernumeravimą įforminant pagal Rekomendacijų 175.5 papunktyje pateiktą pavyzdį). 7.4. Tikslintinas projekto straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas“ eilės numeris. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (0 5) 209 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (0 5) 239 6898, el. p. [email protected]