Projekto lyginamasis variantas
ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45, 47, 54, 55, 56, 64, 66 STRAIPSNIŲ IR
1
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 2 straipsnį nauja 1 dalimi: „
1. Apleisti statiniai – statiniai, kurie įtraukti į nenaudojamų ir neprižiūrimų statinių sąrašą arba kuriems neatliktos statybos užbaigimo procedūros, kai jos buvo privalomos ir, sustabdžius jų statybą statytojo (užsakovo) noru, statinio kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre netikslinti ilgiau nei 10 metų, tačiau visais atvejais nėra sunykę. “
2. Buvusią 2 straipsnio 1 dalį laikyti 11 dalimi. 3 . Papildyti 2 straipsnį 31 dalimi: „3
1. Motyvuotas nurodymas – atskiru Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo nustatytos formos administraciniu sprendimu ir tvarka teikiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įpareigojimas valstybinės žemės patikėtiniui per nuo motyvuoto nurodymo surašymo dienos skaičiuojamą jame nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės, suteiktos valdyti patikėjimo teise, naudojimą, pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. “
4. Pakeisti 2 straipsnio 61 dalį ir ją išdėstyti taip: „6
1. Specialiosios paskirties projektas
5. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12 .
Žemės informacinė sistema
valstybinės žemės patikėtinių administracinėms ir (ar) viešosioms paslaugoms, susijusioms su žemės administravimu, teikti elektroniniu būdu . “
6. Pakeisti 2 straipsnio 35 dalį ir ją išdėstyti taip: „
35. Žemėtvarkos schema – specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentas, kuriame valstybės, savivaldybės ar vietovės lygmeniu įvardijami kaimo gyvenamųjų vietovių žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetai.“2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Valstybinę žemę miestų ir miestelių teritorijų ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, parengiamas Vyriausybės nutarimas, kuriame nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama valstybine žeme, esančia tų savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose. Kartu su Vyriausybės nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų, perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, priėmimo–perdavimo aktai. Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose esantys valstybinės žemės sklypai ir nesuformuotų sklypais teritorijų plotus detalizuojantys duomenys ar dokumentai , kurie pateikiami Žemės informacinėje sistemoje. Valstybės poreikiams reikalinga valstybinė žemė, kuri neperduodama patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, identifikuojama ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomas Vyriausybės tvirtinamose taisyklėse. Vyriausybės nutarimą ir priėmimo–perdavimo aktus rengia Aplinkos ministerija, juos derindama derina su Nacionaline žemės tarnyba ir savivaldybėmis.“2 .
Pakeisti 7 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, būtų tinkamai vykdomi. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas Vyriausybės nustatyta tvarka priima sprendimą dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms ar šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai nebeatlieka Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba arba valstybinės žemės patikėtinis, gavęs Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, raštu apie tai informuoja Aplinkos ministeriją. Aplinkos ministerija teikia Vyriausybei Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą.
Nuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos šių valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės ploto, kuriame nesuformuoti žemės sklypai, patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“
3. Pakeisti 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus dėl žemės servitutų nustatymo sandoriais ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimų išdavimą pagal Statybos įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas . Vyriausybės nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus miško žemės ar kitus žemės sklypus. Šioje dalyje numatyti apribojimai neriboja valstybinės žemės, valdomos patikėjimo teise, valdytojų teisės sudaryti Saugomų teritorijų įstatyme numatytas apsaugos sutartis.“
4. Pakeisti 7 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „
11. Patikėjimo teise savivaldybėms perduodama valstybinės žemės teritorija, esanti miestų ir miestelių teritorijų ribose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse, ir Žemės informacinėje sistemoje. Suformavus naujus valstybinės žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, savivaldybės apie šiuos valstybinės žemės sklypus turi paskelbti savo interneto svetainėse ir nurodyti patikslintą nesuformuotos valstybinės žemės plotą .
Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo naujo valstybinės žemės sklypo suformavimo miestų ir miestelių teritorijų ribose turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre.“
5. Pakeisti 7 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „
12. Kai valstybinė žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems svarbiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams , Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nustatyta tvarka regioninės plėtros tarybos pripažintiems regioninės svarbos projektams , kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai ar kitam Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime nurodytam subjektui .
Tokiais atvejais priimant Priimant Vyriausybės nutarimą ar kitą atitinkamą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir (ar) Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl valstybinės žemės suteikimo regioninės svarbos ar stambiems projektams įgyvendinti, kai žemės paimti visuomenės poreikiams nereikia, Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime turi būti nurodoma, kad savivaldybės , kaip atitinkamos valstybinės žemės patikėtinio teisės pasibaigia, ir nurodomas naujas subjektas, kuris tokią žemę valdys patikėjimo teise. Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė.“
6. Pakeisti 7 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13 .
Kai valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau yra reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka . Tokiais atvejais viešosios Viešosios transporto infrastruktūros valdytojas kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą, nurodydamas valstybinės žemės, perduotos savivaldybei valdyti patikėjimo teise, poreikį viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, o Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba ir valstybinės žemės sklypai perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.“
7. Pakeisti 7 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip: „
16. Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams ir (ar) įrenginiams, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, eksploatuoti valstybinės žemės sklypai neformuojami.
Šie statiniai ir (ar) įrenginiai valstybinės žemės patikėtinio išperkami iš teisėtų jų savininkų Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes .“3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Savivaldybės, sudariusios panaudos sandorį, dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka šio įstatymo 362 straipsnio98 dalyje nustatytus kriterijus, šio įstatymo 362 straipsnio87 dalyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti.“
2. Papildyti 8 straipsnį 10 dalimi: „
10. Valstybinės žemės sklypai neformuojami ir panaudai nesuteikiami šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje nurodytais atvejais. Valstybinės žemės sklypo dalis statiniams eksploatuoti panaudai suteikiama vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 31 dalimi. “4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama išnuomojamas valstybinė valstybinės žemės ūkio paskirties žemė žemės sklypas (jo dalis) , žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, tačiau negali būti ilgesnis kaip 25 metai.
Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Visais kitais atvejais valstybinės Valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę. Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą.“
2. Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Valstybinė žemė Valstybinės žemės sklypas (ar jo dalis) , išskyrus šio straipsnio 6–9 ir 28 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Keičiant sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo, kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos. Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama. Toks valstybinės žemės sklypas ar jo dalis valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas be aukciono už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, išskyrus atvejus, kai specialieji įstatymai nustato kitaip. Valstybinės žemės sklypas ar jo dalis valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui gali būti parduodamas tik tokio dydžio, koks yra būtinas statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti.
Valstybinė žemė aukciono būdu ir be aukciono išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka.“
3. Pakeisti 9 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8 ) ji yra reikalinga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, įgijusiam Atsinaujinančių atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos , kai dalyvių susirinkime savivaldybėms ir (ar) savivaldybių valdomoms įmonėms ir įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius , mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams , statusą (toliau – energetikos bendrija) arba siekiančiam jį įgyti. Kai juridinis asmuo siekia įgyti energetikos bendrijos statusą, kartu su prašymu išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) jis pateikia steigimo dokumentus, kuriuose nustatytas tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose jis vykdo veiklą, ir jo pagrindinis tikslas nėra siekti pelno. Be aukciono išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) gali būti naudojamas tik šiame punkte nurodytų bendrijos veiklos tikslų įgyvendinimui ;“
4. Pakeisti 9 straipsnio 8 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
8. Vykdant žemės reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ar kitus žemės valdos projektus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus , Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi:“. 5 . Pakeisti 9 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11 .
Savivaldybės, sudariusios valstybinės žemės nuomos sutartį dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka šio įstatymo 362 straipsnio98 dalyje nustatytus kriterijus, šio įstatymo 362 straipsnio87 dalyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti.“
6. Pakeisti 9 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „
14. Be aukciono išnuomotos valstybinės Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus.“
7. Pakeisti 9 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „
15. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypą (jo dalį) išnuomojant statiniams, nurodytiems šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 13 punktuose, eksploatuoti savivaldybės taryba turi teisę sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 procentų arba visai nuo jo atleisti, savo biudžeto sąskaita, pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus, išskyrus, kai valstybinės žemės sklypas (jo dalis) išnuomojamas aukciono būdu.
Žemės sklypo nuomotojas kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoja , išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta valstybinės žemės nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti valstybinės žemės sklypo , išnuomoto be aukciono, vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. “
8. Pakeisti 9 straipsnio 17 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, ar nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ar nesutinka mokėti šio straipsnio 26 dalies 1 punkte nurodyto valstybinės žemės nuomos mokesčio. Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje informuojama savivaldybė.
Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl statinių ar įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė valstybinės žemės patikėtinis išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama atlygindamas jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes , buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu;“. 9 . Papildyti 9 straipsnio 17 dalį 5 ir 6 punktais: „5 ) panaikinamas energetikos bendrijos statusas ar ji nevykdo veiklos šio straipsnio 6 dalies 8 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti ir gavusi valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 3 mėnesius nuo jo gavimo dienos. Šiame punkte nurodytu atveju, priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį , Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į tik statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu;6 ) kitais Civiliniame kodekse nustatytais žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindais.
Valstybinės žemės nuomotojui inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą šio straipsnio 17 dalyje nurodytais atvejais, valstybinės žemės nuomininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą dienos, iki nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pradėjo naudoti nuomojamą valstybinę žemę pagal sutartyje ir pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą; valstybinės žemės nuomininkas pašalina pažeidimą, nurodytą šio straipsnio 17 dalies 2 punkte; nustatomas servitutas dėl statinių ir (ar) įrenginių eksploatavimo; statiniai ir (ar) įrenginiai nugriaunami ar kitu būdu pašalinami iš žemės sklypo; nuomininkas įsigyja žemės sklypą ne aukciono būdu už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. Padidintas mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas, kai jis nebuvo atliktas arba buvo atliktas daugiau nei prieš 3 metus. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas nuomotojo lėšomis, inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą.“
11. Pakeisti 9 straipsnio
ir ją išdėstyti taip: „
25. Žemės sklypai neformuojami:1 ) Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams ir (ar) įrenginiams, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, eksploatuoti .
Šie statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami teritorijų planavimo dokumentą patvirtinusio subjekto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes. Jei šiame punkte nurodytą teritorijų planavimo dokumentą patvirtina Vyriausybė, statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami teritorijų planavimo dokumento rengimą organizavusios Vyriausybės įgaliotos institucijos lėšomis ;2 ) Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems apleistiems ir (ar) neprižiūrimiems (išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą ir (ar) neprižiūrimą statinį pagal paskirtį reikalinga reikia atlikti tik paprastąjį ar kapitalinį remontą) statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti. Šioje dalyje Šiame punkte nurodyti statiniai ir (ar) įrenginiai valstybinės žemės patikėtinio išperkami Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes .“
12. Pakeisti 9 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip: „
27. Valstybinė ne miško žemė, apaugusi medžių savaiminukais,
. Šio straipsnio 23, 24 ir 26 dalių nuostatos taikomos ir sudarant susitarimus dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimo. 31 .
3
1. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas ir (ar) jo dalis gali būti išnuomojami tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis. “5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą statinį juo užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre įregistruotu (-ais) statiniu (-iais) užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio bendras plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto šio statinio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;“. 2 . Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje mokamas kiekvienu naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo atveju. Sumokėjęs atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje, valstybinės žemės sklypo nuomininkas įgyja galimybę įgyvendinti statytojo teisę sumokėto atlyginimo dydį atitinkančia apimtimi, numatyta nustatyta šio straipsnio 3 dalyje.
Jeigu valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėjęs atlyginimą už galimybę statyti statinius, naujajam valstybinės žemės nuomininkui ir statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje , tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs ankstesnis valstybinės žemės nuomininkas ir statinių ir (ar) įrenginių savininkas. Neišdavus statybą leidžiančio dokumento arba jį panaikinus , atlyginimas už galimybę statyti valstybinės žemės sklype ar jo dalyje grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, raštu pateikusiam prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir dokumentą, patvirtinantį apie statybą leidžiančio dokumento neišdavimą , kad statybą leidžiantis dokumentas neišduotas ar panaikintas . Atlyginimas už galimybę statyti grąžinamas per 3 mėnesius nuo prašymo jį grąžinti pateikimo dienos. Prašyme nurodoma atlyginimo už galimybę statyti mokėtojo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią sugrąžinamas įmokėtas atlyginimas.“6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Valstybinės žemės nuosavybės teisės perleidimas1 .
Valstybinės žemės sklypus (jų dalis) kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia:1 ) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti įstatymų nustatyta tvarka, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;2 ) Vyriausybė – kai šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais valstybinės žemės sklypai (jų dalys) yra perduodami neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;3 ) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas. 2 . Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo (jo dalies) perdavimo privalo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą (jo dalį) Nekilnojamojo turto registre.
Jeigu per nustatytą 3 mėnesių laikotarpį pirkėjas neįregistruoja nuosavybės teisės perėjimo fakto, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pardavėjas turi kreiptis į teismą su prašymu dėl valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo ir dėl nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo. 3 . Pagal Žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai (jų dalys) parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. 4 . Valstybinės žemės sklypai (jų dalys) , išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą (jo dalį) pasiūlo didžiausią kainą. 5 . Valstybinės žemės sklypai (jų dalys) parduodami be aukciono:1 ) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) , kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) , kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose, taip pat išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytą išimtį.
Valstybinės žemės sklypai (jų dalys) parduodami tokio dydžio, kuris yra naudojamas ir būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;2 ) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, – šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai (jų dalys)
Sodo sklypai (jų dalys) , sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka;3 ) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos valstybinės žemės sklypus (jų dalis) nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis;4 ) jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje ar Saugomų teritorijų įstatyme, ar Žemės reformos įstatyme, ar Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, ar Miškų įstatyme nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams;5 ) jeigu jie yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę), – tvenkiniuose akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams.
Iš valstybės įsigyto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir veiklos žemės sklype pobūdis (žuvų veisimas, auginimas ir žvejyba akvakultūros tvenkiniuose) keičiami ne anksčiau kaip po 5 metų nuo šio žemės sklypo įsigijimo dienos;6 ) jeigu žemės sklypas valstybei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais – privačiais asmenimis, – šiems bendraturčiams, kai nėra galimybės atidalyti valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo ir išskyrus atvejus, kai sklypas užstatytas statiniais ir (ar) įrenginiais;7 ) kitais valstybinės žemės sklypų (jų dalių) nuosavybės teisės perleidimą reglamentuojančių įstatymų nustatytais atvejais. 6 . Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Didžiausius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos įstatymas ir kiti įstatymai. 7 . Valstybinės žemės sklypų (jų dalių) pardavimo aukciono būdu ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė.
Parduodant valstybinės žemės sklypą (jo dalį) be aukciono fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, taikoma 40 procentų nuolaida nuo apskaičiuotos pardavimo kainos. Taikant šią nuostatą, šeima laikomi asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Kainos nuolaida taikoma šiomis sąlygomis:1 ) vieną kartą tam pačiam fiziniam asmeniui parduodant vieną, ne didesnį kaip 0,06 hektaro žemės sklypą (jo dalį) gyvenamosios paskirties pastatų naudojimui, esantį iki 1995 m. birželio 1 d. nustatytąja tvarka patvirtintose miestų ribose ir iki minėtos datos miestams priskirtose teritorijose;2 ) vieną kartą tam pačiam fiziniam asmeniui parduodant vieną, ne didesnį kaip 0,15 hektaro žemės sklypą (jo dalį) gyvenamosios paskirties pastatų naudojimui, esantį kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose. “
8. Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties valstybinės žemės sklypų (jų dalių) , taip pat gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose bei kitose saugomose teritorijose esančios valstybinės žemės sklypų (jų dalių) perleidimo ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai. 9 . Vandens telkiniai, išskyrus priskirtus valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, šio įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti perleidžiami fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn. 10 . Valstybinės žemės sklypų (jų dalių) , reikalingų naujos branduolinės (atominės) elektrinės, nurodytos Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme, projektui įgyvendinti, perleidimo tvarką ir sąlygas nustato Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas. 11 .
11. Valstybinė žemė Valstybinės žemės sklypai (jų dalys) negali būti parduodama privačion nuosavybėn, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus nustatyta, kad statiniai ir (ar) įrenginiai, esantys valstybinėje žemėje valstybinės žemės sklype (jo dalyje) , turi būti nugriauti (nukelti ar pašalinti). 12 . Valstybinės žemės sklypai neformuojami ir neparduodami šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje nurodytais atvejais. 13 . Valstybinės žemės sklypas (jo dalis) parduodamas vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 31 dalimi. “7 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą. 2 ) kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatyti statiniams ir įrenginiams, reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti, statyti ir eksploatuoti;8 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu. Administraciniu aktu nustatyto servituto plotas tikslinamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu, kai, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, pasikeitė žemės sklypo plotas, ribos ir dėl to pasikeitė servituto plotas, tačiau kiti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nustatyti servituto parametrai
“
2. Pakeisti 22 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8 .
Žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, atsiradusių dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, konkurso laimėtoją, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą; kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui arba valstybei svarbiam projektui įgyvendinti, – į stambų projektą ar valstybei svarbų projektą įgyvendinantį investuotoją; kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, pritaikyti ir (ar) sukurti, – į Krašto apsaugos ministeriją ar kitą krašto apsaugos sistemos instituciją, naudojančią valstybinės žemės sklypą , ; kai nustatytas servitutas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, – į valstybės instituciją, atsakingą už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą , arba viešpataujančiojo daikto savininką .
Žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, atsiradusių dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, konkurso laimėtoją, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą; kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui arba valstybei svarbiam projektui įgyvendinti, – į stambų projektą ar valstybei svarbų projektą įgyvendinantį investuotoją; kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, pritaikyti ir (ar) sukurti, – į Krašto apsaugos ministeriją ar kitą krašto apsaugos sistemos instituciją, naudojančią valstybinės žemės sklypą , ; kai nustatytas servitutas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, – į valstybės instituciją, atsakingą už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą , arba viešpataujančiojo daikto savininką . Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu; kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui įgyvendinti, – investuotojo, įgyvendinančio stambų projektą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu; kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, pritaikyti ir (ar) sukurti, – Krašto apsaugos ministerijos ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos, naudojančios valstybinės žemės sklypą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu.
Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, susitarimas dėl nuostolių atlyginimo nereikalingas, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų želdinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos Kompensacijos , mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu , tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui dydis apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka , jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip .
Kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui išmokama vieną kartą arba dalimis per laikotarpį, ne ilgesnį kaip 3 metai, sutartą su viešpataujančio daikto savininku pagal suderintą grafiką, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip. “
3. Pakeisti 22 straipsnio 10 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) Miškų įstatyme nustatyti subjektai – Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypams, perduotiems patikėjimo teise , jų valstybinėms funkcijoms atlikti ;“. 4 . Pakeisti 22 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „
12. Valstybinės žemės patikėtiniams nustatant servitutus sandoriu, kompensacijos, mokamos tarnaujančiojo daikto savininkui , dydis už naudojimąsi sandoriu nustatytu servitutu apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginant sunaikintų želdinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertę ir kitus nuostolius, atsiradusius dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Nuostolių dydis apskaičiuojamas ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų susitarimu Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. “9 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 .
Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (-us) priima detalųjį planą ar vietovės lygmens bendrąjį planą, kuriame nustatomas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti vieną iš nurodytų dokumentų, o teritorijoje, kuriai detalieji planai ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, neparengti ir (ar) nepradėti rengti , sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, priima meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.“
2. Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Valstybinės žemės sklypo, reikalingo karinei infrastruktūrai, naudojimo būdas nustatomas pagal karinės infrastruktūros projektą. Žemės sklypams nustatomi šio įstatymo 24–28 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos įgaliota institucija .“10 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
9. Negali būti sujungiami, padalijami , atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai , kurie yra teisminio ginčo objektai .“11 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas1 .
1. Pakeisti 32 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7 ) tvirtina savivaldybės lygmens žemėtvarkos schemas, kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir žemės konsolidacijos projektus, vietovės lygmens žemėtvarkos schemas, žemės reformos žemėtvarkos projektus ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, išskyrus karinės infrastruktūros projektus;“. 2 . Pripažinti netekusiu galios 32 straipsnio 6 dalies 2 punktą: „2 ) organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą; “12 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Žemės informacinė sistema
1. Žemės informacinės sistemos paskirtis – efektyviai planuoti , valdyti ir administruoti valstybinę žemę, elektroninėmis priemonėmis užtikrinti vieningą bendrą žemės administravimo ir tvarkymo procesą ir valstybinės žemės patikėtinių įgyvendinimo funkcijas , bei jų kontrolę ir žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, taip pat tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją duomenis apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį ir kitą informaciją kitus duomenis apie žemę. Žemės valdymo ir naudojimo funkcijos, įskaitant ir valstybinės žemės patikėtinių sutikimų, susitarimų ar sutarčių teikimą, vykdomos naudojantis Žemės informacine sistema. Žemės informacinė sistema pasiekiama ir paslaugos teikiamos tik per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą. Valstybinės žemės patikėtinių sutikimai, išskyrus atvejus, kai dėl jų kreipiamasi kartu pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, išduodami atitinkamo patikėtinio nustatyta tvarka ir sprendimas dėl sutikimo išdavimo išduoti sutikimą arba atsisakymo jį išduoti jo neišduoti , priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos. 2 .
2. Žemės informacinės sistemos valdytoja – Aplinkos ministerija. Žemės informacinės sistemos tvarkytojas ar tvarkytojai, duomenų valdytojas ar valdytojai ir duomenų tvarkytojas ar tvarkytojai skiriamas skiriami aplinkos ministro tvirtinamuose Žemės informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka . 3 . Žemės informacinės sistemos tvarkytojo ar tvarkytojų ir duomenų tvarkytojo ar tvarkytojų funkcijos finansuojamos iš Aplinkos ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“13 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos valdytoja – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojas ar tvarkytojai, duomenų valdytojas ar valdytojai ir duomenų tvarkytojas ar tvarkytojai skiriamas skiriami žemės ūkio ministro tvirtinamuose Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka .“
2. Pakeisti 35 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojo ar tvarkytojų ir duomenų tvarkytojo ar tvarkytojų funkcijos finansuojamos iš Žemės ūkio ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“14
361 straipsnis. Valstybinės žemės patikėtinių veiklos valstybinę kontrolę atliekančios institucijos ir jų kompetencija
1. Valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, veiklos kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba pagal aplinkos ministro tvirtinamas taisykles . 2 .
2. Vyriausybė Aplinkos ministras :1 ) nustato valstybinės žemės patikėtinių veiklos valstybinės kontrolės , išorinio vertinimo taisykles;2 ) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas pagal kompetenciją . 3 .
3. Nacionalinė žemės tarnyba:1 ) tikrina, ar valstybinės žemės patikėtinių sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams;2 ) tvirtina valstybinės žemės patikėtinių veiklos valstybinės kontrolės procedūrų organizavimo aprašą kartu patvirtinant valstybinės žemės patikėtinių rizikingumo vertinimą ir surašomų dokumentų formas;23 ) šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais teikia išvadą dėl sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės jį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba dėl nustatytų trūkumų ir galimybės juos pašalinti sandorio šalių susitarimu;34 ) šio įstatymo 362 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo nurodo panaikinti arba pakeisti neteisėtus valstybinės žemės patikėtinių sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;45 ) kreipiasi į teismą, kai valstybinės žemės patikėtiniai nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo motyvuoto nurodymo reikalavimo. ;6 ) konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą, susijusią su valstybinės žemės sandorių sudarymo procesu ir administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimu, atlieka kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų sudarant valstybinės žemės sandorius ir priimant su valstybine žeme susijusius administracinius sprendimus: teisės aktų analizę, informacijos apie teisės aktų taikymą vertinimą ir viešinimą, prevencinius patikrinimus. 4 .
4. Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę:1 ) susipažinti su valstybinės žemės patikėtinių priimtais administraciniais sprendimais, susijusiais su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;2 ) privalomuoju nurodymu pareikalauti iš valstybinės žemės patikėtinių priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, taip pat visos su jų sudarymu susijusios informacijos ir medžiagos, kurie susiję susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu ir kurie nėra viešinami neviešinamų , kopijų, taip pat valstybinės žemės patikėtinių kolegialių valdymo organų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;3 ) kreiptis į valstybinės žemės patikėtinius dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo;4 ) išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas sustabdyti administracinį sprendimą dėl kurių buvo sustabdytas administracinis sprendimas , teikti pasiūlymą motyvuotą nurodymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės nutarimas, motyvuotu nurodymu
vadovaujantis Teritorijų planavimo, statybos ir žemės valstybinės priežiūros įstatymo nustatytais pagrindais, kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl žemės naudojimo valstybinės priežiūros patikrinimų atlikimo ir (ar) rezultatų apie atliktus patikrinimus pateikimo. 5 .
5. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad, remiantis valstybinės žemės patikėtinių administraciniu sprendimu, susijusiu su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinkančiu šio ar kitų įstatymų ir teisės aktų, yra sudarytas sandoris valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų nustatytų sandorių negaliojimo pagrindų, bendrosios kompetencijos teismui pareiškia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 6 . Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinių priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, dėl tokių administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. 7 . Jeigu valstybinės žemės patikėtiniai priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriais remiantis sudaromi viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, arba jeigu valstybinės žemės patikėtiniai priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie gali pažeisti viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 362 straipsnio42 dalyje nustatyta tvarka savo motyvuotu nurodymu sustabdo tokių savivaldybių administravimo subjektų sprendimų vykdymą ir sandorių pasirašymą. 8 . Įgyvendindama funkcijas, numatytas šiame skyriuje, dėl savivaldybių , kaip valstybinės žemės patikėtinių , veiksmų , Nacionalinė žemės tarnyba informuoja Vyriausybės atstovo įstaigą, o Vyriausybės atstovo įstaiga dėl savivaldybių veiksmų, susijusių su valstybinės žemės patikėtinio funkcijų įgyvendinimu, priežiūros neatlieka , ; jeigu procedūros Vyriausybės atstovo įstaigoje jau pradėtos, jos nutraukiamos įstaigos iniciatyva.
362 straipsnis. Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų atlikimo tvarka
1. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinio priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų arba Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Nacionalinė žemės tarnyba:1 ) nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinio priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų arba Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, teikia atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotą pasiūlymą nurodymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu.
Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą motyvuotą nurodymą valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti per vieną mėnesį ir apie priimtą sprendimą informuoti ją per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;2 ) jeigu valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti pasiūlymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, šį administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinis neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikia atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotą nurodymą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą ir vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu.
Nacionalinės žemės tarnybos motyvuotą nurodymą valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti per vieną mėnesį ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;3 ) jeigu valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos motyvuotą nurodymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti arba jei, apsvarstęs šios dalies 2 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos motyvuotą nurodymą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti ar vykdyti motyvuotą nurodymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio valstybinės žemės patikėtinio neveikimo. 2 .
2. Nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinis neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį, Nacionalinė žemės tarnyba:1 ) pateikia atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui privalomąjį nurodymą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos privalomąjį nurodymą valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti ne vėliau kaip per vieną mėnesį ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;2 ) jeigu valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos privalomąjį nurodymą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti privalomąjį nurodymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio valstybinės žemės patikėtinio neveikimo. 32 .
3
2. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą:1 ) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po nuo neteisėto administracinio sprendimo, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo motyvuotu nurodymu stabdo jo vykdymą ir sandorio pasirašymą ir motyvuotu nurodymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti ;2 ) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nurodymo priėmimo dienos atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotu pasiūlymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti;2 ) per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti motyvuotą pasiūlymą nurodymą gavimo dienos, jeigu valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą motyvuotą nurodymą , atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydama teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių. 43 . Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinio priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo patikėtinio atsisakymo vykdyti motyvuotą nurodymą ar neveikimo per nustatytą terminą pateikti savo sprendimą dienos. 54 .
5
4. Visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui pateiktą motyvuotą pasiūlymą ar privalomąjį nurodymą Nacionalinė žemės tarnyba informuoja merą. Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius tarybą . 65 . Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie pradėtus kontrolės veiksmus teikia per Žemės informacinę sistemą. 76 . Valstybinės žemės patikėtiniai neturi teisės sudaryti sandorių, jeigu Nacionalinė žemės tarnyba nustatė pažeidimą arba pradėjo pažeidimo procedūrą ir ši informacija buvo pateikta Žemės informacinėje sistemoje. Sandoriai, sudaromi Nacionalinei žemės tarnybai pradėjus pažeidimo procedūrą ar nustačius pažeidimą, laikytini negaliojančiais (niekiniais) ir dėl jų vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiais Nacionalinė žemės tarnyba privalo kreiptis į teismą. 87 . Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio98 dalyje nustatytus kriterijus, atitikties jų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir galimybės juos registruoti Nekilnojamojo turto registre. Savivaldybė per 10 darbo dienų nuo šių sandorių sudarymo dienos, bet visais atvejais iki jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, per Žemės informacinę sistemą teikia juos patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai. Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sandorio pateikimo tikrinti dienos parengia išvadą dėl jo atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės sandorį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba informuoja apie nustatytus trūkumus ir galimybę sandorio šalių susitarimu juos pašalinti per 20 darbo dienų nuo išvados pateikimo sandorio šalims dienos. Nacionalinės žemės tarnybos išvada teikiama per Žemės informacinę sistemą.
Savivaldybė per nustatytą terminą pateikia Nacionalinei žemės tarnybai patikslintą sandorį ir informaciją apie išvadoje nurodytų trūkumų pašalinimą. Sandorio šalims nesusitarus dėl trūkumų pašalinimo ir savivaldybei nepateikus Nacionalinei žemės tarnybai patikslinto sandorio ir nurodytos informacijos, Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į teismą dėl sandorio vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiu. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neregistruoja šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio98 dalyje nustatytus kriterijus, jeigu su sandorio dokumentais nepateikiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada, kad sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus ir galima jį registruoti. Jeigu teismas nepatenkina Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimo dėl sandorio vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiu, Nacionalinė žemės tarnyba pakartotinai vertina sandorį ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priima naują išvadą, ar sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus ir galima jį registruoti. 8 . Nacionalinės žemės tarnybos išvada teikiama dėl sandorių, atitinkančių bent vieną iš šių kriterijų:1 ) sandoris (nuoma ar panauda) sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, esančio saugomoje teritorijoje;2 ) sandoris sudaromas dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo;3 ) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, kuriame yra apleisti statiniai;4 ) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė ne mažesnė kaip trys šimtai tūkstančių eurų;5 ) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, ne mažesnio kaip 2 ha ploto;6 ) sandoris sudaromas dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo, ne mažesnio kaip 0,3 ha ploto.“15 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 37 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10 .
Žemės konsolidacijos projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų rengimo taisykles tvirtina žemės ūkio ministras su aplinkos ministru. ir žemės Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles (toliau – Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės) tvirtina aplinkos ministras. Ypatingos valstybinės svarbos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai rengiami Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 37 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „
12. Su žemės valdos projektų rengimu ir įgyvendinimu susiję veiksmai atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą , kurios valdytoja – Aplinkos ministerija . Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos paskirtis, organizacinė, informacinė ir funkcinė struktūra, kaupiamų duomenų šaltiniai nustatomi tvarkytojas ar tvarkytojai, duomenų valdytojas ar valdytojai ir duomenų tvarkytojas ar tvarkytojai skiriami aplinkos ministro tvirtinamuose Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatuose. Žemės valdos projektų rengimo procesas baigiamas, kai projektas patvirtinamas, įgyvendinimo procesas laikomas pabaigtu, kai atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai ir jų metu nustatyti kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. “16 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį .
Jei formuojamame valstybinės žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ir (ar) įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), aplinkos ministro nustatyta tvarka rengiant žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektą, nustatomos savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinos žemės sklypo dalys. Kai šios dalys nebuvo nustatytos arba jos turi būti keičiamos, šis žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektas koreguojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka, netaikant viešinimo procedūros ir derinant tik su žemės sklype esančių statinių ir (ar) įrenginių savininkais ir savivaldybe, kurios teritorijoje yra žemės sklypas. Patvirtinta žemės sklypų formavimo pertvarkymo korektūra per 5 darbo dienas po patvirtinimo dienos, registruojama Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje; “. 2 . Pakeisti 40 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
9. Du bendrą ribą turintys žemės sklypai gali būti perdalijami nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kai tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumento sprendiniams . Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų ir mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas.“
1. Pakeisti 41 straipsnio 13 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) pranešę žemės savininkui ir kitam naudotojui, vaikščioti, važinėti nedarydami žalos, matuoti, prireikus statyti riboženklius, tyrinėti dirvožemį teritorijose, kurioms rengiami žemėtvarkos planavimo dokumentai , kai to reikia kartografinei medžiagai ir rengiami arba tikslinami erdviniai duomenys erdviniams duomenims apie žemę, perduodamiems žemės informacinės sistemos tvarkytojui, parengti arba patikslinti, ir atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai kadastriniams matavimams atlikti . Apie numatomus žemėtvarkos darbus ir jų atlikimo laiką žemės savininkams ir kitiems naudotojams pranešama raštu prieš 5 darbo dienas iki numatytų darbų pradžios, o privačioje žemėje šie darbai gali būti atliekami tik gavus žemės savininko ir kito naudotojo sutikimą. Rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, šis sutikimas nereikalingas; “. 2 . Pripažinti netekusia galios 41 straipsnio 14 dalį. 14 . Asmenų, rengiančių žemėtvarkos planavimo dokumentus ir turinčių galiojančias nuobaudas, sąrašas skelbiamas jų kvalifikacijos pažymėjimus išduodančios institucijos interneto svetainėje. 18 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 43 straipsnio 2 dalį. 2 . Valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. 19 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas1 .
1. Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;“
2. Pakeisti 45 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Nesuformuotoje valstybinėje žemėje esantys statiniai ir (ar) įrenginiai, kuriems eksploatuoti šio įstatymo 9 straipsnio2425 dalyje nustatyta tvarka žemės sklypai neformuojami, išperkami valstybinės žemės patikėtinio Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes .“20 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas. 1 . Pakeisti 47 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „
19. Visuomenės poreikiams paimamoje žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio ar negauto derliaus vertė neatlyginama, jeigu Nacionalinės žemės tarnybos žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu , atlikus turto vertinimą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui po atlikto turto vertinimo paliekama teisė iš žemės sklypo, paimamo visuomenės poreikiams, paliekama teisė pačiam išsikelti sodinius, želdinius, medynus ar nusiimti derlių.“,
2. Pakeisti 47 straipsnio 20 dalį, ir ją išdėstyti taip: „20.
Išlaidos už inžinerinių statinių ir (ar) įrenginių iškėlimą iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo neatlyginamos, jeigu pagal Nacionalinės žemės tarnybos žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) patikėtinio, ir (ar) kito naudotojo rašytinį susitarimą suinteresuotos institucijos įgaliotas subjektas inžinerinių statinių ir (ar) įrenginių iškėlimą įvykdys projekto inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius iškels projekto , kuriam įgyvendinti vykdomas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, įgyvendinimo metu.“21 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už savavališką valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą ir naudojimą
1. Už savavališką valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą skiriama bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt eurų. 2 . Už šio straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, padarytus pakartotinai, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.“22 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nesiėmimą priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti žemės sklypo riboženklių neišsaugojimą
1. Nesiėmimas priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti, kai jų nesiima žemės savininkai ar kiti žemės naudotojai po to, kai jie raštu buvo įspėti tai padaryti, skiriama bauda užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų. 2 . Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. “23 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas.
56 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 56 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už valstybinio geodezinio punkto sunaikinimą arba sugadinimą valstybinio geodezinio punkto neišsaugojimą
1Už Valstybinio geodezinio punkto sunaikinimą arba sugadinimą skiriama bauda sunaikinimas arba sugadinimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų. 2 . Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
“ 24 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 64 straipsnis. Atsakomybės už šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62 ir 63 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikymas, šių pažeidimų nagrinėjimo tvarka
1Atsakomybė už šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61 ir 61 straipsnio 1–6 dalyse ir 62 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai pradeda nurodytų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir teisės aktų nustatyta tvarka surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadovas. 2 . Atsakomybė už šio įstatymo 62 ir
63 straipsnyje straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai.
Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai pradeda nurodytų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir teisės aktų nustatyta tvarka surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. 3 . Atsakomybė už šio įstatymo 54, 55 ir 59 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai ar valstybinių miškų apsaugos pareigūnai, ar aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai pradeda nurodytų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina šių institucijų vadovai. 4 . Atsakomybė už šio įstatymo 57, 58 ir 60 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai pradeda nurodytų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina šios institucijos vadovas. 5 .
5. Atsakomybė už šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalyje nurodytą pažeidimą taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Savivaldybių administracijų pareigūnai pradeda nurodyto nusižengimo teiseną, atlieka tyrimą ir surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina savivaldybės meras.“25 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 66 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Ex post vertinimo laikotarpis – 3 metai nuo šio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 , 351 , 352 ir 66 straipsniais įstatymo įsigaliojimo dienos.“
2. Pakeisti 66 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2027 m. sausio liepos
26 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus 8 straipsnio 2, 4 dalis ir 9 straipsnio 1 dalį įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2 . Šio įstatymo 8 straipsnio 2 ir 4 dalys įsigalioja 2024 m. spalio 1 d. 3 . Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 4 . Šiame įstatyme nurodytos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5 . Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 10 dalies nuostata, susijusi su šio įstatymo 9 straipsnio 31 dalies taikymu, taikoma panaudos sutartims, sudarytoms po šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 6 .
6. Šio įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 171 dalies nuostatos taikomos procedūroms dėl valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutarties nutraukimo, kurios pradėtos po šio įstatymo įsigaliojimo. Iki šios įstatymo įsigaliojimo dienos, inicijavus valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutarties nutraukimą, tačiau sutarties nenutraukus, šio įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 171 dalyje nurodytas padidintas valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas ir nuomininko mokamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. . 7 . Prašymai dėl valstybinės žemės sklypų suformavimo, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti nagrinėjami ir procedūros pabaigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka ir sąlygomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-4009(2) lyginamasis variantas
2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45, 47,
1
pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį 1 dalimi:
„1. Apleisti statiniai
apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, sudaromą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, arba kurių neatliktos statybos užbaigimo procedūros, kai jos buvo privalomos ir, sustabdžius jų statybą statytojo (užsakovo) noru, statinio kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre netikslinti ilgiau kaip 10 metų, tačiau visais atvejais nėra sunykę. “
dalimi. 3. Papildyti 2 straipsnį 31 dalimi: „31 . Motyvuotas nurodymas – atskiru Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo nustatytos formos administraciniu sprendimu ir tvarka teikiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įpareigojimas valstybinės žemės patikėtiniui per nuo motyvuoto nurodymo gavimo dienos skaičiuojamą jame nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės, suteiktos valdyti patikėjimo teise, naudojimą, pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme
Specialiosios paskirties projektas
5Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Žemės informacinė sistema
6Pakeisti 2 straipsnio 35 dalį ir ją išdėstyti taip:
„35. Žemėtvarkos schema – specialiojo teritorijų
planavimo žemėtvarkos dokumentas, kuriame valstybės, savivaldybės ar vietovės lygmeniu įvardijami kaimo gyvenamųjų vietovių žemės naudmenų naudojimo ir tvarkymo prioritetai.“
1Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybinę žemę miestų ir miestelių teritorijų ribose patikėjimo teise perduodant šio straipsnio 1 dalies
nurodomos visos savivaldybės su joms perduodama valstybine žeme, esančia tų savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose. Kartu su Vyriausybės nutarimu kiekvienai savivaldybei yra parengiami ir valstybinės žemės sklypų, perduodamų patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, priėmimo–perdavimo aktai.
Priėmimo–perdavimo aktuose nurodomi perduodami savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose esantys valstybinės žemės sklypai ir nesuformuotų sklypais teritorijų plotus detalizuojantys duomenys ar dokumentai , kurie pateikiami Žemės informacinėje sistemoje. Valstybės poreikiams reikalinga valstybinė žemė, kuri neperduodama patikėjimo teise naudoti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam subjektui, identifikuojama ir valstybinės žemės perdavimo patikėjimo teise naudoti procesas nustatomas Vyriausybės tvirtinamose taisyklėse. Vyriausybės nutarimą ir priėmimo–perdavimo aktus rengia Aplinkos ministerija , juos derindama derina su Nacionaline žemės tarnyba ir savivaldybėmis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija .“
2Pakeisti 7 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Nacionalinė žemės tarnyba privalo prižiūrėti, kad
Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise šio straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, būtų tinkamai vykdomi. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas Vyriausybės nustatyta tvarka priima sprendimą dėl šios savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo.
Jeigu viešosios transporto infrastruktūros valdytojas nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jam patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl šio viešosios transporto infrastruktūros valdytojo patikėjimo teisės pasibaigimo. Jeigu savivaldybė nebenaudoja Vyriausybės nutarimu jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo šio straipsnio
Vyriausybės nutarime nurodytų funkcijų, kurioms įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, Nacionalinė žemės tarnyba arba valstybinės žemės patikėtinis, gavęs Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, raštu apie tai informuoja Aplinkos ministeriją. Aplinkos ministerija teikia Vyriausybei Vyriausybės nutarimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Nuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos šių valstybinės žemės sklypų ar valstybinės žemės ploto, kuriame nesuformuoti žemės sklypai, patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.“
3Pakeisti 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Šio straipsnio 5 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti jų naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus dėl žemės servitutų nustatymo sandoriais ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimų išdavimą pagal Statybos įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas . Vyriausybės nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei ir naudoti perduotus miško žemės ar kitus žemės sklypus. Šioje dalyje numatyti apribojimai neriboja valstybinės žemės, valdomos patikėjimo teise, valdytojų teisės sudaryti Saugomų teritorijų įstatyme numatytas apsaugos sutartis.“
4Pakeisti 7 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Patikėjimo teise savivaldybėms perduodama valstybinės žemės teritorija, esanti miestų ir miestelių teritorijų ribose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse, ir Žemės informacinėje sistemoje. Suformavus naujus valstybinės žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, savivaldybės apie šiuos valstybinės žemės sklypus turi paskelbti savo interneto svetainėse ir nurodyti patikslintą nesuformuotos valstybinės žemės plotą . Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo naujo valstybinės žemės sklypo suformavimo miestų ir miestelių teritorijų ribose turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre.“
ir ją išdėstyti taip: „12.
Kai valstybinė žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems svarbiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams , regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu , taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai ar kitam Vyriausybės nutarime nurodytam subjektui . Tokiais atvejais p P riimant Vyriausybės nutarimą ar kitą atitinkamą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir (ar) Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl valstybinės žemės suteikimo regioninės svarbos ar stambiems projektams įgyvendinti, kai žemės paimti visuomenės poreikiams nereikia, Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime turi būti nurodoma, kad savivaldybės , kaip atitinkamos valstybinės žemės patikėtinio teisės pasibaigia, ir nurodomas naujas subjektas, kuris tokią žemę valdys patikėjimo teise. Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo dienos apie tai raštu informuoja savivaldybę. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė.“
6Pakeisti 7 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13.
Kai valstybinė žemė patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms, tačiau yra reikalinga viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti viešosios transporto infrastruktūros valdytojui, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė perduodama Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka . Tokiais atvejais v V iešosios transporto infrastruktūros valdytojas kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą, nurodydamas valstybinės žemės, perduotos savivaldybei valdyti patikėjimo teise, poreikį viešosios transporto infrastruktūros valdytojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti, o Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo dienos apie tai raštu informuoja savivaldybę ir teikia Vyriausybei nutarimo dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo projektą. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo, nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu tampa Nacionalinė žemės tarnyba ir valstybinės žemės sklypai perduodami patikėjimo teise viešosios transporto infrastruktūros valdytojui šio straipsnio
statiniams ir (ar) įrenginiams, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, eksploatuoti valstybinės žemės sklypai neformuojami. Šie statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę. “
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas
neatlygintinai ja naudotis (panauda)
1Sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis,
valstybinė žemė perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais. Savivaldybėms, sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, taip pat gali būti perduoti laikinai, iki rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutarties sudarymo, bet ne ilgiau negu kaip iki rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) rezervacijos termino pabaigos, neatlygintinai naudotis rezervuoti investiciniai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) inžinerinei savivaldybės infrastruktūrai įrengti, sutvarkyti ir (ar) investiciniam valstybinės žemės sklypui (jo daliai) vystyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 38 punkt o e nustatytu pagrindu. Kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) , reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
Kai panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas (jo dalis) reikalingas panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties terminą. Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nustatytiems objektams eksploatuoti tvarką nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. 3. Valstybinės žemės sklypus (jų dalis) neatlygintinai naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduoda:
1) savivaldybių tarybos – kai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) perduoti patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro savivaldybės meras (toliau – meras) arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
2) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) jiems perduoti patikėjimo teise;
3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui.
Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;
4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas. 4. Valstybinės žemės panaudos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti panaudos gavėjo lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Panaudos gavėjui neįvykdžius šios sąlygos, panaudos davėjas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. 5. Valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti.
Jeigu perduotas naudotis žemės sklypas (jo dalis) naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) , laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas (jo dalis) naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. 6. Asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai (jų dalys) perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims. 7. Prieš savivaldybės tarybai priimant sprendimą dėl patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų (jų dalių), kurie atitinka šio įstatymo 362 straipsnio98 dalyje nustatytus kriterijus, panaudos sandorio sudarymo savivaldybės šio įstatymo 362 straipsnio87 dalyje nustatyta tvarka ir terminais teikia prašymą Nacionalinei žemės tarnybai patikrinti šio sandorio teisėtumą ir pateikti išvadą. Sandoriai tvirtinami ir Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams. Gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus, jo sąlygos nekeičiamos. Siekiant pakeisti sandorio sąlygas, savivaldybė parengia naują sandorio projektą ir kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl pakartotin o ė s išvados gavimo. Nacionalinei žemės tarnybai pateikus pakartotinę išvadą, ankstesnė išvada laikoma negaliojančia. Dėl savivaldybės tarybos patvirtintų sandorių, kurių sąlygos buvo pakeistos be pakartotinės Nacionalinės žemės tarnybos išvados, panaikinimo Nacionalinė žemės tarnyba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka su pareiškimu kreipiasi į administracinį teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas. 8.
žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype (jo dalyje) esančių statinių bei želdinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai žemės naudotojams atlyginami pagal šio įstatymo 47 straipsnį arba pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama šio įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės naudotoju. 9. Savivaldybėms perdavus neatlygintinai naudotis (suteikus panaudai) joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) , valstybinės žemės sklypų (jų dalių) panaudos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės. Savivaldybės, nustačiusios, kad panaudos gavėjas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja panaudos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus. 10 . Valstybinės žemės sklypai neformuojami ir nesuteikiami panaudai šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje nurodytais atvejais. 11. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas (jo dalis) statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti suteikiamas panaudai tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis. “
1Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Valstybinės žemės sklypus (jų dalis) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja:
1) savivaldybių tarybos – valstybinės žemės sklypus (jų dalis) , perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
2) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė valstybinės žemės sklypas (jo dalis) yra priskirta priskirtas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;
3) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) jiems perduoti patikėjimo teise;
4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas.“
2Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama išnuomojamas valstybinė valstybinės žemės ūkio paskirties žemė žemės sklypas (jo dalis) , žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, tačiau negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo statybą leidžiančiame dokumente nustatytam tokių statinių naudojimo terminui.
Visais kitais atvejais valstybinės Valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę. Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą.“
3Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
Valstybinės žemės sklypas (jo dalis) , išskyrus šio straipsnio 6–9 ir 28 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Kai aukciono būdu išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) nepradėtas naudoti pagal paskirtį, nėra pradėti rengti statinių ir kitos veiklos projektai ar nėra pradėtos vykdyti kitos aukciono sąlygos, valstybinės žemės nuomos teisė neperleidžiama. Šiuo atveju, siekdamas pakeisti sutarties šalį ar sutarties atsisakyti, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas kreipiasi dėl vienašalio valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama. Šiuo atveju, perleidus valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę, keičiant sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo, kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos. Toks valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nustatytomis sąlygomis . Valstybinė žemė aukciono būdu ir ar be aukciono išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka. “ 4.
Pakeisti 9 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) jos reikia įgyvendinti Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams , regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Regioninės plėtros įstatymu, įgyvendinti , taip pat Investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti;“
5Pakeisti 9 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
8) ji yra reikalinga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 202 straipsnio arba Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 222 straipsnio nuostatomis, įgijusiam Atsinaujinančių atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos , kai dalyvių susirinkime savivaldybėms ir (ar) savivaldybių valdomoms įmonėms ir įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius , mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams , statusą (toliau – energetikos bendrija) arba siekiančiam jį įgyti.
Kai juridinis asmuo siekia įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą, kartu su prašymu išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) jis turi pateikti steigimo dokumentus, kuriuose nustatytas jo tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose jis vykdo veiklą, ir jo pagrindinis tikslas nėra siekti pelno, o kai juridinis asmuo siekia įgyti piliečių energetikos bendrijos statusą, – steigimo dokumentus, kuriuose nustatytas jo tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalininkams, nariams ar dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose jis vykdo veiklą, ir jo pagrindinis tikslas nėra siekti pelno. Be aukciono išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) naudojamas tik šiame punkte nurodytiems energetikos bendrijos veiklos tikslams įgyvendinti ;“ . 6. Pakeisti 9 straipsnio 8 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „8.
Vykdant žemės reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ar kitus žemės valdos projektus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus , Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi:“ . 7. Pakeisti 9 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „
savivaldybės tarybai priimant sprendimą dėl patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka šio įstatymo 362 straipsnio98 dalyje nustatytus kriterijus, nuomos savivaldybės šio įstatymo 362 straipsnio87 dalyje nustatyta tvarka ir terminais teikia prašymą Nacionalinei žemės tarnybai patikrinti šio sandorio teisėtumą ir pateikti išvadą. Sandoriai tvirtinami ir Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams. Gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus, jo sąlygos nekeičiamos. Siekiant pakeisti sandorio sąlygas, savivaldybė parengia naują sandorio projektą ir kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl pakartotin o ė s išvados gavimo. Nacionalinei žemės tarnybai pateikus pakartotinę išvadą, ankstesnė išvada laikoma negaliojančia. Dėl savivaldybės tarybos patvirtintų sandorių, kurių sąlygos buvo pakeistos be pakartotinės Nacionalinės žemės tarnybos išvados, panaikinimo Nacionalinė žemės tarnyba Lietuvos Respublikos a A dministracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka su pareiškimu kreipiasi į administracinį teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas. “
8Pakeisti 9 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14.
Be aukciono išnuomotos valstybinės Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus.“
9Pakeisti 9 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypą (jo dalį) išnuomojant be aukciono statiniams, nurodytiems šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1-
3 punktuose, eksploatuoti savivaldybės taryba turi teisę sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 procentų arba visai nuo jo atleisti, savo biudžeto sąskaita, pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Žemės sklypo nuomotojas kas
perskaičiuoja , išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta valstybinės žemės nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti valstybinės žemės sklypo , išnuomoto be aukciono, vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokestis nemažinamas ir nuo jo neatleidžiama.
Valstybinės žemės nuomos sutartyje numatoma valstybinės žemės nuomotojo pareiga savo lėšomis perskaičiuoti aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokesčio dydį, kai šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) vertė, nustatyta nuomos sutarties sudarymo metu, tampa mažesnė už šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) vertę, apskaičiuotą atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, kalendoriniais metais. Išlaidos, susijusios su nuomos mokesčio perskaičiavimu, padengiamos valstybinės žemės nuomininko, išskyrus atvejus, kai valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas nuomos mokesčiui perskaičiuoti pateikia individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka. Perskaičiuotas valstybinės žemės sklypo (jo dalies), išnuomoto aukcione, žemės nuomos mokestis mokamas, jeigu jo dydis yra didesnis už nurodytąjį valstybinės žemės nuomos sutartyje. Aukcione išnuomojamo valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka ir terminai nustatomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. “
išdėstyti taip:
„3) valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir
(ar) įrenginius ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, ar nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ar nesutinka mokėti šio straipsnio 26 dalies 1 punkte nurodyto valstybinės žemės nuomos mokesčio.
Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl statinių ar įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama valstybinės žemės patikėtinis kreipiasi į statinių priežiūrą atliekančią instituciją dėl statinių pašalinimo iš valstybinės žemės sklypo (jo dalies). Statinių ir (ar) įrenginių savininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris taikomas tol, kol statiniai ir (ar) įrenginiai nėra pašalinami. jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į statinių ir įrenginių būklę buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu Padidintas valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, ir didinamas 10 procentų.
Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas, kai jis nebuvo atliktas arba buvo atliktas daugiau kaip prieš 3 metus. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas valstybinės žemės nuomotojo lėšomis, inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą. Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui perleidus valstybiniame žemės sklype (jo dalyje) esančius statinius ir (ar) įrenginius, naujasis statinių ir (ar) įrenginių savininkas moka šioje dalyje nurodytą padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kol ne pašalinami pažeidimai, nurodyti šio straipsnio 17 dalyje. Pašalinus pažeidimus, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas turi kreiptis į valstybinės žemės nuomotoją dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ;“. 11. Papildyti 9 straipsnio 17 dalį 5 ir 6 punktais: „5) panaikinamas energetikos bendrijos statusas ar ji nevykdo veiklos šio straipsnio 6 dalies 8 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti ir gavusi valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 3 mėnesius nuo jo gavimo dienos.
Šiame punkte nurodytu atveju, priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, savivaldybių tarybų nustatyta tvarka savivaldybės išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindamos jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo gavimo metu buvusią statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes statinių ir įrenginių išpirkimo metu esančiomis kainomis ;
6) kitais Civiliniame kodekse nustatytais žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindais. “
dalimi: „17
1. Valstybinės žemės nuomotojui inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą šio straipsnio 17 dalyje nurodytais atvejais, valstybinės žemės nuomininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris taikomas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą dienos, iki nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pašalina pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 17 dalyje. Padidintas mokestis apskaičiuojamas šio straipsnio 17 dalies 3 punkte nurodyta tvarka . Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas, kai jis nebuvo atliktas arba buvo atliktas daugiau kaip prieš 3 metus. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas valstybinės žemės nuomotojo lėšomis, inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą.
Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui perleidus valstybiniame žemės sklype (jo dalyje) esančius statinius ir (ar) įrenginius, naujasis statinių ir (ar) įrenginių savininkas moka šioje dalyje nurodytą padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kol ne pašalinami pažeidimai, nurodyti šio straipsnio 17 dalyje. Pašalinus pažeidimus, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas turi kreiptis į valstybinės žemės nuomotoją dėl
. Pasibaigus valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos terminui ir valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui neprašant jo pratęsti, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomotojas kreipiasi į valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių iš valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pašalinimo ar naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Kol nesudaryta nauja valstybinės žemės nuomos sutartis ir statiniai ir (ar) įrenginiai nėra pašalinti, mokamas padidintas valstybinės žemės nuomos mokestis , kuris apskaičiuojamas šio straipsnio 17 dalies 3 punkte nustatyta tvarka. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas, kai jis nebuvo atliktas arba buvo atliktas daugiau kaip prieš 3 metus. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomotojo lėšomis. “
14Pakeisti 9 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:
„25. Žemės sklypai neformuojami:
1) Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams ir (ar) įrenginiams, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, eksploatuoti .
Šie statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami valstybinės žemės patikėtinio, teritorijų planavimo dokumentą patvirtinusio subjekto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes išpirkimo metu esančiomis kainomis. Jeigu šiame punkte nurodytą teritorijų planavimo dokumentą patvirtina Vyriausybė, statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami teritorijų planavimo dokumento rengimą organizavusios Vyriausybės įgaliotos institucijos lėšomis ;
2) Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems apleistiems ir (ar) neprižiūrimiems statiniams ir
(ar) įrenginiams eksploatuoti (išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą ir (ar) neprižiūrimą statinį pagal paskirtį reikalinga reikia atlikti tik paprastąjį ar kapitalinį remontą nedidinant statinio faktinių išorės matmenų: ilgio, aukščio, pločio ir pan. ). Šioje dalyje Valstybinės žemės patikėtinis dėl šiame punkte nurodyti statiniai ir (ar) įrenginiai nurodytų statinių ir (ar) įrenginių pašalinimo ir dėl statinių naudotojų pareigų įgyvendinimo kreipiasi į statinių priežiūrą vykdančią instituciją. Statinių ir (ar) įrenginių savininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris taikomas tol, kol statiniai ir (ar) įrenginiai nėra pašalinami. Padidintas valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas šio straipsnio 17 dalies 3 punkte nurodyta tvarka. išperkami Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę “ 15.
Pakeisti 9 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:
„27. Valstybinė ne miško žemė, apaugusi medžių
savaiminukais, kurie yra inventorizuoti, žemės ūkio veiklai nenuomojama.“
16Papildyti 9 straipsnį 30 ir 31 dalimis:
„
straipsnio 23, 24 ir 26 dalių nuostatos taikomos ir sudarant susitarimus dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimo. 31. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas (jo dalis) išnuomojamas tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis. “
taip:
„2) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą
statinį juo užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre įregistruotu (-ais) statiniu (-iais) užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) po rekonstravimo statinio bendras plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto šio statinio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, jeigu ji buvo nustatyta, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje mokamas kiekvienu naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo atveju. Sumokėjęs atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje, valstybinės žemės sklypo nuomininkas įgyja galimybę įgyvendinti statytojo teisę sumokėto atlyginimo dydį atitinkančia apimtimi, numatyta nustatyta šio straipsnio 3 dalyje. Jeigu valstybinės žemės nuomininkas perleidžia statinius ir (ar) įrenginius, kurie yra valstybinės žemės sklype arba jo dalyje, kai ji nustatyta, ir yra sumokėjęs atlyginimą už galimybę statyti statinius, naujajam valstybinės žemės nuomininkui ir statinių ir (ar) įrenginių savininkui pereina ir galimybė statyti valstybinėje žemėje ar jos dalyje , tokia pačia apimtimi, kokią buvo įgijęs ankstesnis valstybinės žemės nuomininkas ir statinių ir (ar) įrenginių savininkas. Neišdavus statybą leidžiančio dokumento arba jį panaikinus , atlyginimas už galimybę statyti valstybinės žemės sklype ar jo dalyje grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, raštu pateikusiam prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir dokumentą, patvirtinantį apie statybą leidžiančio dokumento neišdavimą , kad statybą leidžiantis dokumentas neišduotas ar panaikintas . Atlyginimas už galimybę statyti grąžinamas per 3 mėnesius nuo prašymo jį grąžinti pateikimo dienos. Prašyme nurodoma atlyginimo už galimybę statyti mokėtojo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią sugrąžinamas įmokėtas atlyginimas.“ 3.
Pakeisti 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energetikos
plėtros projektus, vykdomus A a tsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, kai dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;“. 6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Valstybinės žemės nuosavybės teisės
perleidimas
(jų dalis) kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia:
1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti įstatymų nustatyta tvarka, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims ir kitų viešųjų įstaigų nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims, kurių pardavimui centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas konkurencingos procedūros būdu buvo atrinktas kaip atitinkamų paslaugų teikėjas.
Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;
2) Vyriausybė – kai šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais valstybinės žemės sklypai (jų dalys) yra perduodami neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn;
3) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas. 2. Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo (jo dalies) perdavimo dienos privalo įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą (jo dalį) Nekilnojamojo turto registre.
Jeigu per nustatytą 3 mėnesių laikotarpį pirkėjas neįregistruoja nuosavybės teisės perėjimo fakto, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pardavėjas turi kreiptis į teismą su prašymu dėl valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo ir dėl nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo. 3. Pagal Žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai (jų dalys) parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. 4. Valstybinės žemės sklypai (jų dalys) , išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą (jo dalį) pasiūlo didžiausią kainą. 5. Valstybinės žemės sklypai (jų dalys) parduodami be aukciono:
1) jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir naudojami bei būtini jiems eksploatuoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, išskyrus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) , kuriuose pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ir (ar) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, išskyrus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) , kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose, taip pat išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytą išimtį.
Valstybinės žemės sklypai (jų dalys) parduodami tokio dydžio, kuris yra naudojamas ir būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
2) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, – šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai (jų dalys)
Sodo sklypai (jų dalys) , sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka;
3) jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos valstybinės žemės sklypus (jų dalis) nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis;
4) jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje ar Saugomų teritorijų įstatyme, ar Žemės reformos įstatyme, ar Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, ar Miškų įstatyme nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams;
5) jeigu jie yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę), – tvenkiniuose akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams.
Iš valstybės įsigyto žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir veiklos žemės sklype pobūdis (žuvų veisimas, auginimas ir žvejyba akvakultūros tvenkiniuose) keičiami ne anksčiau kaip po 5 metų nuo šio žemės sklypo įsigijimo dienos;
6) jeigu žemės sklypas valstybei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais – privačiais asmenimis, – šiems bendraturčiams, kai nėra galimybės atidalyti valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo ir išskyrus atvejus, kai sklypas užstatytas statiniais ir (ar) įrenginiais;
7) kitais valstybinės žemės sklypų (jų dalių) nuosavybės teisės perleidimą reglamentuojančių įstatymų nustatytais atvejais. 6. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Didžiausius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos įstatymas ir kiti įstatymai. 7. Valstybinės žemės sklypų (jų dalių) pardavimo aukciono būdu ir ar be aukciono tvarką nustato Vyriausybė.
Parduodant valstybinės žemės sklypą (jo dalį) be aukciono fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, taikoma 40 procentų nuolaida nuo apskaičiuotos valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pardavimo kainos. Taikant šią nuostatą, šeima laikomi asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Kainos nuolaida taikoma vienu iš šių atvejų :
1) vieną kartą tam pačiam fiziniam asmeniui parduodant vieną, ne didesnį kaip 0,06 hektaro žemės sklypą (jo dalį) gyvenamosios paskirties pastatams naudoti, esantį iki 1995 m. birželio 1 d. nustatytąja tvarka patvirtintose miestų ribose ir iki šios datos miestams priskirtose teritorijose;
2) vieną kartą tam pačiam fiziniam asmeniui parduodant vieną, ne didesnį kaip 0,15 hektaro žemės sklypą (jo dalį) gyvenamosios paskirties pastatams naudoti, esantį kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose. 8. Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties valstybinės žemės sklypų (jų dalių) , taip pat gamtos ir kultūros paveldo objektų teritorijose bei kitose saugomose teritorijose esančios valstybinės žemės sklypų (jų dalių) perleidimo ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai. 9. Vandens telkiniai, išskyrus priskirtus valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, šio įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti perleidžiami fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn. 10. Valstybinės žemės sklypų (jų dalių) , reikalingų naujos branduolinės (atominės) elektrinės, nurodytos Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme, projektui įgyvendinti, perleidimo tvarką ir sąlygas nustato Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas. 11.
Valstybinės žemės sklypai (jų dalys) negali būti parduodama perleidžiami privačion nuosavybėn, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus nustatyta, kad statiniai ir (ar) įrenginiai, esantys valstybinėje žemėje valstybinės žemės sklype (jo dalyje) , turi būti nugriauti (nukelti ar pašalinti). 12. Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas be aukciono už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip. Valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui gali būti parduodamas tik tokio dydžio, koks yra būtinas statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti. 13. Valstybinės žemės sklypai neformuojami ir neparduodami šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje nurodytais atvejais. 14. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas (jo dalis) parduodamas tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis. “
punktą. 2) kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatyti statiniams ir įrenginiams, reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti, statyti ir eksploatuoti;
2Papildyti 15 straipsnį 4 dalimi:
„4.
Pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus statiniams ir įrenginiams, reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti, statyti ir eksploatuoti Vyriausybės nutarimu iki 2024 m. gruodžio 31 d. savivaldybėms perduoti nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra savivaldybės statinių ar įrenginių, neparduodami. Išnykus poreikiui atlikti savivaldybės funkcijas, savivaldybė Aplinkos ministerijai teikia prašymą rengti Vyriausybės nutarimą dėl tokių žemės sklypų perdavimo savivaldybei valdyti patikėjimo teise. Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui, savivaldybė laikoma tokių valstybinės žemės sklypų patikėtine.“
1Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso
nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu. Administraciniu aktu nustatyto servituto plotas tikslinamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu, kai, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, pasikeitė žemės sklypo plotas, ribos ir dėl to pasikeitė servituto plotas, tačiau kiti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nustatyti servituto parametrai
atstumas nuo konkretaus objekto
“
2Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,3.
Savivaldybių ir privačios žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje (tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi su ja, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovių, pelkėtų vietų, miško ar kitų vietovės ypatumų, servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį). Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurio pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas, patvirtinusio subjekto lėšomis. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis.“
3Pakeisti 22 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 8.
Žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, atsiradusių dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, konkurso laimėtoją, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą; kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui arba valstybei svarbiam projektui įgyvendinti, – į stambų projektą ar valstybei svarbų projektą įgyvendinantį investuotoją; kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, pritaikyti ir (ar) sukurti, – į Krašto apsaugos ministeriją ar kitą krašto apsaugos sistemos instituciją, naudojančią valstybinės žemės sklypą , ; kai nustatytas servitutas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, – į valstybės instituciją, atsakingą už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą , arba viešpataujančiojo daikto savininką .
Žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, atsiradusių dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, konkurso laimėtoją, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą; kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui arba valstybei svarbiam projektui įgyvendinti, – į stambų projektą ar valstybei svarbų projektą įgyvendinantį investuotoją; kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, pritaikyti ir (ar) sukurti, – į Krašto apsaugos ministeriją ar kitą krašto apsaugos sistemos instituciją, naudojančią valstybinės žemės sklypą , ; kai nustatytas servitutas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, – į valstybės instituciją, atsakingą už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą , arba viešpataujančiojo daikto savininką . Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, – valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu; kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui įgyvendinti, – investuotojo, įgyvendinančio stambų projektą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu; kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, pritaikyti ir (ar) sukurti, – Krašto apsaugos ministerijos ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos, naudojančios valstybinės žemės sklypą, ir tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu.
Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, susitarimas dėl nuostolių atlyginimo nereikalingas, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų želdinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos Kompensacijos , mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu , tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui dydis apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka , jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip .
Kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui išmokama vieną kartą arba dalimis per laikotarpį, ne ilgesnį kaip 3 metai, sutartą su viešpataujančiojo daikto savininku pagal suderintą grafiką, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip. “
išdėstyti taip:
„2) Miškų įstatyme nustatyti subjektai – Vyriausybės
nutarimais valstybinės miško žemės sklypams, perduotiems patikėjimo teise , jų valstybinėms funkcijoms atlikti ;“. 5. Pakeisti 22 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Žemės sklypams, jeigu teritorijų planavimo dokumente ar
žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį tarnaujančiojo žemės sklypo savininko sutikimu, servitutai gali būti nustatomi sandoriu. Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai rengiami jų lėšomis . “
6Pakeisti 22 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12.
Valstybinės žemės patikėtiniams nustatant servitutus sandoriu, kompensacijos, mokamos tarnaujančiojo daikto savininkui , dydis už naudojimąsi sandoriu nustatytu servitutu apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginant sunaikintų želdinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertę ir kitus nuostolius, atsiradusius dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Nuostolių dydis apskaičiuojamas ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų susitarimu Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. “
ją išdėstyti taip: „
ir (ar) būdą (-us) priima detalųjį planą ar vietovės lygmens bendrąjį planą, kuriame nustatomas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti vieną iš nurodytų dokumentų, o teritorijoje, kuriai detalieji planai ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, neparengti ir (ar) nepradėti rengti , sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, priima meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.“
2Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas ir keičiamas
pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.
Valstybinės žemės sklypo, reikalingo karinei infrastruktūrai, naudojimo būdas nustatomas pagal karinės infrastruktūros projektą. Žemės sklypams nustatomi šio įstatymo 24–28 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos įgaliota institucija .“
pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
sujungiami, padalijami , atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai , kurie yra teisminio ginčo objektai .“11 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 32 straipsnio 6 dalies 2 punktą: „
2) organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą; “
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
sistema
planuoti , valdyti ir administruoti valstybinę žemę, elektroninėmis priemonėmis užtikrinti vieningą bendrą žemės administravimo ir tvarkymo procesą ir valstybinės žemės patikėtinių įgyvendinimo funkcijas , bei jų kontrolę ir žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, taip pat tvarkyti ir teikti naudotojams informaciją duomenis apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų sudėtį ir kitą informaciją kitus duomenis apie žemę. Žemės valdymo ir naudojimo funkcijos, įskaitant ir valstybinės žemės patikėtinių sutikimų, susitarimų ar sutarčių teikimą, vykdomos naudojantis Žemės informacine sistema. Žemės informacinė sistema pasiekiama ir paslaugos teikiamos tik per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą.
Valstybinės žemės patikėtinių sutikimai, išskyrus atvejus, kai dėl jų kreipiamasi kartu pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, išduodami atitinkamo patikėtinio nustatyta tvarka ir sprendimas dėl sutikimo išdavimo išduoti sutikimą arba atsisakymo jį išduoti jo neišduoti , priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos. 2. Žemės informacinės sistemos valdytoja – Aplinkos ministerija. Žemės informacinės sistemos tvarkytojas ar tvarkytojai, duomenų valdytojas ar valdytojai ir duomenų tvarkytojas ar tvarkytojai skiriamas skiriami aplinkos ministro tvirtinamuose Žemės informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka . 3. Žemės informacinės sistemos tvarkytojo ar tvarkytojų ir duomenų tvarkytojo ar tvarkytojų funkcijos finansuojamos iš Aplinkos ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“13 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos valdytoja – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojas ar tvarkytojai, duomenų valdytojas ar valdytojai ir duomenų tvarkytojas ar tvarkytojai skiriamas skiriami žemės ūkio ministro tvirtinamuose Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka .“
dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojo ar tvarkytojų ir duomenų tvarkytojo ar tvarkytojų funkcijos finansuojamos iš Žemės ūkio ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“
VI
1 skyrių ir jį išdėstyti taip: „VI1
36 1 straipsnis. Valstybinės žemės patikėtinių veiklos valstybinę kontrolę atliekančios institucijos ir jų kompetencija
1Valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, veiklos valstybinę kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba pagal aplinkos ministro tvirtinamas taisykles . 2. Vyriausybė Aplinkos ministras :
1) nustato valstybinės žemės patikėtinių veiklos valstybinės kontrolės , išorinio vertinimo taisykles;
2) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas pagal kompetenciją . 3.
žemės tarnyba:
1) tikrina, ar valstybinės žemės patikėtinių sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams;
2) tvirtina valstybinės žemės patikėtinių veiklos valstybinės kontrolės procedūrų organizavimo aprašą, kartu patvirtinant valstybinės žemės patikėtinių rizikingumo vertinimą ir surašomų dokumentų formas;23 ) šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais teikia išvadą dėl sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės jį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba dėl nustatytų trūkumų ir galimybės juos pašalinti sandorio šalių susitarimu;34 ) šio įstatymo 362 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo nurodo panaikinti arba pakeisti neteisėtus valstybinės žemės patikėtinių sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;45 ) kreipiasi į teismą, kai valstybinės žemės patikėtiniai nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo motyvuoto nurodymo reikalavimo. ;
sudarymo procesu ir administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimu, atlieka kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų sudarant valstybinės žemės sandorius ir priimant su valstybine žeme susijusius administracinius sprendimus: teisės aktų analizę, informacijos apie teisės aktų taikymą vertinimą ir viešinimą, prevencinius patikrinimus. 4.
žemės tarnyba turi teisę:
1) susipažinti su valstybinės žemės patikėtinių priimtais administraciniais sprendimais, susijusiais su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;
nurodymu pareikalauti iš valstybinės žemės patikėtinių priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, taip pat visos su jų sudarymu susijusios informacijos ir medžiagos, kurie susiję susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu ir kurie nėra viešinami neviešinamų , kopijų, taip pat valstybinės žemės patikėtinių kolegialių valdymo organų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;
3) kreiptis į valstybinės žemės patikėtinius dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo;
4) išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas sustabdyti administracinį sprendimą dėl kurių buvo sustabdytas administracinis sprendimas , teikti pasiūlymą motyvuotą nurodymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės nutarimas, motyvuotu nurodymu tokį
Teritorijų planavimo, statybos ir žemės valstybinės priežiūros įstatymo nustatytais pagrindais, kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl žemės naudojimo valstybinės priežiūros patikrinimų atlikimo ir
(ar) rezultatų apie atliktus patikrinimus pateikimo. 5.
žemės tarnyba, nustačiusi, kad, remiantis valstybinės žemės patikėtinių administraciniu sprendimu, susijusiu su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinkančiu šio ar kitų įstatymų ir teisės aktų, yra sudarytas sandoris valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančio subjekto vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų nustatytų sandorių negaliojimo pagrindų, bendrosios kompetencijos teismui pareiškia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 6. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinių priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, dėl tokių administracinių sprendimų ar veiksmų (neveikimo) Lietuvos Respublikos a A dministracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas. 7. Jeigu valstybinės žemės patikėtiniai priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriais remiantis sudaromi viešąjį interesą pažeidžiantys sandoriai, arba jeigu valstybinės žemės patikėtiniai priėmė administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kurie gali pažeisti viešąjį interesą, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 362 straipsnio42 dalyje nustatyta tvarka savo motyvuotu nurodymu sustabdo tokių savivaldybių administravimo subjektų sprendimų vykdymą ir sandorių pasirašymą. 8. Įgyvendindama funkcijas, numatytas šiame skyriuje, dėl savivaldybių , kaip valstybinės žemės patikėtinių , veiksmų , Nacionalinė žemės tarnyba informuoja Vyriausybės atstovo įstaigą, o Vyriausybės atstovo įstaiga dėl savivaldybių veiksmų, susijusių su valstybinės žemės patikėtinio funkcijų įgyvendinimu, priežiūros neatlieka , ; jeigu procedūros Vyriausybės atstovo įstaigoje jau pradėtos, jos nutraukiamos įstaigos iniciatyva.
362 straipsnis. Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų atlikimo tvarka
1Nustačiusi,
kad valstybinės žemės patikėtinio priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų arba Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Nacionalinė žemės tarnyba:
kad valstybinės žemės patikėtinio priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų arba Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, teikia atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotą pasiūlymą nurodymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu.
Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą motyvuotą nurodymą valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos ir apie priimtą sprendimą informuoti ją pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;
valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti pasiūlymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, šį administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinis neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikia atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotą nurodymą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą ir vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu.
Nacionalinės žemės tarnybos motyvuotą nurodymą valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;
motyvuotą nurodymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti arba jeigu, apsvarstęs šios dalies 2 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos motyvuotą nurodymą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti ar vykdyti motyvuotą nurodymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio valstybinės žemės patikėtinio neveikimo. 2.
Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį, Nacionalinė žemės tarnyba:
neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos privalomąjį nurodymą valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti ne vėliau kaip per vieną mėnesį ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;
Nacionalinės žemės tarnybos privalomąjį nurodymą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti privalomąjį nurodymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio valstybinės žemės patikėtinio neveikimo. 32 .
3
2. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas nėra įgyvendintas ir pažeidžia viešąjį interesą:
vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dienos po neteisėto administracinio sprendimo , kai nustatoma, kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kai patvirtintas valstybinės žemės patikėtinio administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, nėra įgyvendintas ir pažeidžia viešąjį interesą , susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo motyvuotu nurodymu stabdo jo vykdymą ir sandorio pasirašymą ir motyvuotu nurodymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti ;
2) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nurodymo priėmimo dienos atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotu pasiūlymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti;
2) per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti motyvuotą pasiūlymą nurodymą gavimo dienos, jeigu valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą motyvuotą nurodymą , atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydama teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių. 43 .
4
3. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinio priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo patikėtinio atsisakymo vykdyti motyvuotą nurodymą ar neveikimo per nustatytą terminą pateikti savo sprendimą dienos. 54 . Visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui pateiktą motyvuotą pasiūlymą ar privalomąjį nurodymą Nacionalinė žemės tarnyba informuoja merą. Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius tarybą . 65 . Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie pradėtus kontrolės veiksmus teikia per Žemės informacinę sistemą. 76 . Valstybinės žemės patikėtiniai neturi teisės sudaryti sandorių, jeigu Nacionalinė žemės tarnyba nustatė pažeidimą arba pradėjo pažeidimo procedūrą ir ši informacija buvo pateikta Žemės informacinėje sistemoje. Sandoriai, sudaromi Nacionalinei žemės tarnybai pradėjus pažeidimo procedūrą ar nustačius pažeidimą, laikytini negaliojančiais (niekiniais) ir dėl jų vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiais Nacionalinė žemės tarnyba privalo kreiptis į teismą. 87 . Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, atitikties jų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Savivaldybė ne vėliau kaip prieš
Žemės informacinę sistemą teikia juos tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai.
Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sandorio pateikimo tikrinti dienos parengia išvadą dėl jo atitikties teisės aktų reikalavimams arba informuoja apie nustatytus trūkumus ir galimybę sandorio šalių susitarimu juos pašalinti per2030 darbo dienų nuo išvados pateikimo sandorio šalims dienos. Nacionalinė žemės tarnyba išvadą teikia per Žemės informacinę sistemą. Savivaldybė per nustatytą terminą pateikia Nacionalinei žemės tarnybai patikslintą sandorį ir informaciją apie išvadoje nurodytų trūkumų pašalinimą. Negavus Nacionalinės žemės tarnybos išvados dėl sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams, sandoris nesudaromas. Gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus, jo sąlygos nekeičiamos. Siekiant pakeisti sandorio sąlygas, savivaldybė parengia naują sandorio projektą ir kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl pakartotinės išvados gavimo. Nacionalinei žemės tarnybai pateikus pakartotinę išvadą, ankstesnė išvada laikoma negaliojančia. Dėl savivaldybės tarybos patvirtintų sandorių, kurių sąlygos buvo pakeistos be pakartotinės Nacionalinės žemės tarnybos išvados, panaikinimo Nacionalinė žemės tarnyba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka su pareiškimu kreipiasi į administracinį teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neregistruoja šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir
98 dalyje nustatytus kriterijus, jeigu su sandorio dokumentais nepateikiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada, kad sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus.
Jeigu teismas nepatenkina Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimo dėl sandorio vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiu, Nacionalinė žemės tarnyba pakartotinai vertina sandorį ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priima naują išvadą, ar sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus ir galima jį registruoti. 8 . Nacionalinės žemės tarnybos išvada teikiama dėl sandorių, atitinkančių bent vieną iš šių kriterijų:
1) sandoris (nuoma ar panauda) sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, esančio saugomoje teritorijoje;
2) sandoris sudaromas dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo;
3) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, kuriame yra apleisti statiniai;
4) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė ne mažesnė kaip trys šimtai tūkstančių eurų;
5) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, ne mažesnio kaip 2 ha ploto;
6) sandoris sudaromas dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo, ne mažesnio kaip 0,3 ha ploto.“
1Pakeisti 37 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Žemės konsolidacijos projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų
rengimo ir įgyvendinimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų rengimo taisykles tvirtina žemės ūkio ministras ir aplinkos ministras. ir žemės Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles (toliau – Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės) tvirtina aplinkos ministras.
Ypatingos valstybinės svarbos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai rengiami Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip: „12. Su žemės valdos projektų rengimu ir įgyvendinimu susiję veiksmai atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą , kurios valdytoja – Aplinkos ministerija . Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos paskirtis, organizacinė, informacinė ir funkcinė struktūra, kaupiamų duomenų šaltiniai nustatomi tvarkytojas ar tvarkytojai, duomenų valdytojas ar valdytojai ir duomenų tvarkytojas ar tvarkytojai skiriami aplinkos ministro tvirtinamuose Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos nuostatuose. Žemės valdos projektų rengimo procesas baigiamas, kai projektas patvirtinamas, įgyvendinimo procesas laikomas baigtu, kai atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai ir jų metu nustatyti kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. “
14 dalimi: „
funkcionuojantys statiniai ir (ar) įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), aplinkos ministro nustatyta tvarka rengiant žemės valdos projektą nustatomos savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinos žemės sklypo dalys.
Jeigu šios dalys nebuvo nustatytos arba jos turi būti keičiamos, šis žemės valdos projektas koreguojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka, netaikant viešinimo procedūros ir derinant tik su žemės sklype esančių statinių ir (ar) įrenginių savininkais ir savivaldybe, kurios teritorijoje yra žemės sklypas. Patvirtintas pakoreguotas žemės valdos projektas per 5 darbo dienas nuo jo patvirtinimo dienos registruojamas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje. “
Pakeisti 40 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Du bendrą ribą turintys žemės sklypai gali
būti perdalijami nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kai tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumento sprendiniams . Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų ir mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus suderintus žemės sklypų planus priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas.“
1.
išdėstyti taip: „
1) pranešę žemės savininkui ir kitam naudotojui, vaikščioti, važinėti nedarydami žalos, matuoti, prireikus statyti riboženklius, tyrinėti dirvožemį teritorijose, kurioms rengiami žemėtvarkos planavimo dokumentai , kai to reikia kartografinei medžiagai ir rengiami arba tikslinami erdviniai duomenys erdviniams duomenims apie žemę, perduodamiems žemės informacinės sistemos tvarkytojui, parengti arba patikslinti, ir atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai kadastriniams matavimams atlikti . Apie numatomus žemėtvarkos darbus ir jų atlikimo laiką žemės savininkams ir kitiems naudotojams pranešama raštu prieš 5 darbo dienas iki numatytų darbų pradžios, o privačioje žemėje šie darbai gali būti atliekami tik gavus žemės savininko ir kito naudotojo sutikimą. Rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, šis sutikimas nereikalingas; “. 2. Pripažinti netekusia galios 41 straipsnio 14 dalį. 14. Asmenų, rengiančių žemėtvarkos planavimo dokumentus ir turinčių galiojančias nuobaudas, sąrašas skelbiamas jų kvalifikacijos pažymėjimus išduodančios institucijos interneto svetainėje. 18 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 43 straipsnio 2 dalį. 2. Valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. 19 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
taip: „1) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;“
45 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „
4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;“ 3.
Pakeisti 45 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Nesuformuotoje valstybinėje žemėje esantys statiniai ir (ar) įrenginiai,
kuriems eksploatuoti šio įstatymo 9 straipsnio2425 dalyje nustatyta tvarka žemės sklypai neformuojami, išperkami paimami visuomenės poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes išpirkimo metu esančiomis kainomis .“
4Papildyti 45 straipsnį 7 dalimi:
„
pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, esantys statiniai ir
(ar) įrenginiai paimami visuomenės poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. “20 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas. 1. Pakeisti 47 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Visuomenės poreikiams paimamoje žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio
ar negauto derliaus vertė neatlyginama, jeigu Nacionalinės žemės tarnybos žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu , atlikus turto vertinimą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui po atlikto turto vertinimo paliekama teisė iš žemės sklypo, paimamo visuomenės poreikiams, paliekama teisė pačiam išsikelti sodinius, želdinius, medynus ar nusiimti derlių.“ 2.
Pakeisti 47 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Išlaidos už inžinerinių statinių ir (ar) įrenginių iškėlimą iš visuomenės
poreikiams paimamo žemės sklypo neatlyginamos, jeigu pagal Nacionalinės žemės tarnybos žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) patikėtinio, ir (ar) kito naudotojo rašytinį susitarimą suinteresuotos institucijos įgaliotas subjektas inžinerinių statinių ir (ar) įrenginių iškėlimą įvykdys projekto inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius iškels projekto , kuriam įgyvendinti vykdomas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, įgyvendinimo metu.“21 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už savavališką valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą ir naudojimą
savavališką valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą skiriama bauda nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt eurų. 2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, padarytus pakartotinai, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų.“22 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už nesiėmimą priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti žemės sklypo riboženklių neišsaugojimą 1.
Nesiėmimas priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti, kai jų nesiima žemės savininkai ar kiti žemės naudotojai po to, kai jie raštu buvo įspėti tai padaryti, skiriama bauda užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų. 2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. “ 23 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už valstybinio geodezinio punkto sunaikinimą arba sugadinimą valstybinio geodezinio punkto neišsaugojimą
1Už Valstybinio geodezinio punkto sunaikinimą arba sugadinimą skiriama bauda sunaikinimas arba sugadinimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų. 2. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, skiriama bauda nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.
“ 24 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„64 straipsnis. Atsakomybės už šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62 ir 63 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikymas, šių pažeidimų nagrinėjimo tvarka
1Atsakomybė už šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61 ir 61 straipsnio 1–6 dalyse ir 62 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai pradeda nurodytų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir teisės aktų nustatyta tvarka surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadovas. 2. Atsakomybė už šio įstatymo
63 straipsnyje straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai pradeda nurodytų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir teisės aktų nustatyta tvarka surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. 3. Atsakomybė už šio įstatymo 54, 55 ir 59 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai ar valstybinių miškų apsaugos pareigūnai pradeda nurodytų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Valstybinių miškų urėdijos vadovai. 4. Atsakomybė už šio įstatymo 57, 58 ir 60 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai pradeda nurodytų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vadovas. 5. Atsakomybė už šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalyje nurodytą pažeidimą taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyas pažeidimas nagrinėjamas, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Savivaldybių administracijų pareigūnai pradeda nurodyto nusižengimo teiseną, atlieka tyrimą ir surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina savivaldybės meras.“25 straipsnis. 66 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 66 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Ex post vertinimo laikotarpis – 3 metai nuo šio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 , 351 , 352 ir 66 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2114 įsigaliojimo dienos.“
2Pakeisti 66 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2027 m. sausio liepos1 d.“26 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, 8 straipsnio 2, 4 dalis, 9 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 8 straipsnio 2, 4 dalys ir 9 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2024 m. gruodžio 1 d. 3. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2025 m. sausio 2 d. 4. Šiame įstatyme nurodytos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos iki
įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 11 dalies nuostata taikoma panaudos sutartims, sudarytoms įsigaliojus šiam įstatymui. 6. Šio įstatymo 4 straipsnio 12 dalyje išdėstytos Žemės įstatymo 9 straipsnio 171 dalies nuostatos taikomos procedūroms dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, kurios pradėtos įsigaliojus šiam įstatymui. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos inicijavus valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutarties nutraukimą, tačiau sutarties nenutraukus, šio įstatymo 4 straipsnio 12 dalyje išdėstytoje Žemės įstatymo 9 straipsnio 171 dalyje nurodytas padidintas valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas ir valstybinės žemės nuomininko mokamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 7. Šio įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje išdėstytos Žemės įstatymo 9 straipsnio 172 dalies nuostatos taikomos procedūroms, kurios pradėtos įsigaliojus šiam įstatymui.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarčių terminui ir pradėjus procedūras dėl statinių pašalinimo ar kitus veiksmus dėl naujos nuomos sutarties sudarymo, šio įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje išdėstytoje Žemės įstatymo 9 straipsnio 172 dalyje nurodytas padidintas valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas ir valstybinės žemės nuomininko mokamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 8. Prašymai dėl valstybinės žemės sklypų suformavimo, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi būti nagrinėjami ir procedūros baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka ir sąlygomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45, 47, 54, 55, 56, 64, 66 STRAIPSNIŲ IR
1
PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 17, 18, 20, 28, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 421 STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607 8, 9, 10 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 110, 112, 113, 1131
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymų projektai parengti įgyvendinant Aštuonioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“:
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad žemė – ypatingas nuosavybės teisės objektas (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai). Žemės sklypų turėjimas nuosavybės teise gali būti viena iš esminių sąlygų verslui pradėti ir jam plėtoti, viena iš būtinų ūkinės veiklos vykdymo prielaidų (2006 m. kovo 30 d. nutarimas). Žemės, kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai).
Valstybės pareiga užtikrinti, kad žemė būtų naudojama racionaliai, kad ji būtų saugoma, kyla inter alia iš Konstitucijos 54 straipsnio nuostatų, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai (1 dalis), kad įstatymu draudžiama inter alia niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis, skurdinti augaliją ir gyvūniją (2 dalis), iš konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, kitų Konstitucijos nuostatų (2006 m. kovo 30 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisiškai reguliuojant santykius, susijusius su žemės naudojimu verslui, ūkinei veiklai, būtina paisyti žemės, kaip gamtos ištekliaus, prigimties ir jos, kaip nekilnojamojo turto, specifikos; iš Konstitucijos kyla galimybė ir būtinybė su žemės, kaip ypatingo nuosavybės teisės objekto (ir vienos iš verslo sąlygų – ūkinės veiklos vykdymo prielaidų), įsigijimu bei valdymu, taip pat su perleidimu susijusius santykius teisiškai reguliuoti taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų pakenkti žemei kaip ypatingai Konstitucijos ginamai ir saugomai vertybei, pažeisti kitų konstitucinių vertybių; minėta iš Konstitucijos kylanti galimybė ir būtinybė suponuoja inter alia tai, kad šių santykių teisinis reguliavimas negali neturėti tam tikrų ypatumų, palyginti su kitų nuosavybės santykių teisiniu reguliavimu; su žemės (kaip ir kitų gamtinės aplinkos objektų) nuosavybe ir naudojimu susijusių santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo pagrindai kyla iš pačios Konstitucijos; žemės ( inter alia žemės nuosavybės, naudojimo) santykių teisinis reguliavimas gali būti diferencijuojamas pagal tai, ar atitinkami žemės sklypai priskirtini žemės ūkio paskirties, ar kitokios paskirties žemei; diferencijuotai reguliuodamas santykius, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į žemės rūšį (kategoriją), gali nustatyti žemės teisinį režimą, inter alia nuosavybės, naudojimo, ūkinės veiklos ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus; minėti apribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti (2006 m. kovo 30 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisiškai reguliuojant santykius, susijusius su žemės naudojimu verslui, ūkinei veiklai, būtina paisyti žemės, kaip gamtos ištekliaus, prigimties ir jos, kaip nekilnojamojo turto, specifikos; iš Konstitucijos kyla galimybė ir būtinybė su žemės, kaip ypatingo nuosavybės teisės objekto (ir vienos iš verslo sąlygų – ūkinės veiklos vykdymo prielaidų), įsigijimu bei valdymu, taip pat su perleidimu susijusius santykius teisiškai reguliuoti taip, kad nebūtų sudaryta prielaidų pakenkti žemei kaip ypatingai Konstitucijos ginamai ir saugomai vertybei, pažeisti kitų konstitucinių vertybių; minėta iš Konstitucijos kylanti galimybė ir būtinybė suponuoja inter alia tai, kad šių santykių teisinis reguliavimas negali neturėti tam tikrų ypatumų, palyginti su kitų nuosavybės santykių teisiniu reguliavimu; su žemės (kaip ir kitų gamtinės aplinkos objektų) nuosavybe ir naudojimu susijusių santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo pagrindai kyla iš pačios Konstitucijos; žemės ( inter alia žemės nuosavybės, naudojimo) santykių teisinis reguliavimas gali būti diferencijuojamas pagal tai, ar atitinkami žemės sklypai priskirtini žemės ūkio paskirties, ar kitokios paskirties žemei; diferencijuotai reguliuodamas santykius, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į žemės rūšį (kategoriją), gali nustatyti žemės teisinį režimą, inter alia nuosavybės, naudojimo, ūkinės veiklos ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus; minėti apribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti (2006 m. kovo 30 d. nutarimas). Aplinkos ministerija nuo 2022 m. pradėjo žemės valdymo ir naudojimo pertvarką. 2022 m. birželio 30 d. Seime priimti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimai, kuriais pritarta valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformai.
Aplinkos ministerijai nuo 2023 m. sausio 4 d. priskirta formuoti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo politiką, pakeistas NŽT pavaldumas – šią įstaigą iš Žemės ūkio ministerijos perėmė Aplinkos ministerija. 2023 m. birželio 29 d. Seimas priėmė Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2115 ir Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30(1), 35(1), 35(2) ir 66 straipsniais įstatymą Nr. XIV-2114 ir kitų susijusių įstatymų pakeitimus. Teikiamais įstatymų pakeitimų sprendimais siekiama Konstitucinio Teismo ne kartą pažymėtų konstitucinių vertybių efektyvesnio įgyvendinimo: racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei. Šių tikslų siekiama sudarant sąlygas priimti integruotus, tarpusavyje suderintus, savalaikius žemės valdymo, teritorijų planavimo, statybos, nekilnojamojo turto kadastro ir kitus sprendimus, formuoti vieningą šių sričių politiką, vykdyti efektyvesnę valstybinės žemės valdymo ir naudojimo priežiūrą, užtikrinant sklandų visuomenei svarbių projektų įgyvendinimą ir kitų sprendimų priėmimą (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai). Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. 1 . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. KT109-N12/2023 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies (2010 m. birželio 18 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2022 m. birželio 30 d. redakcija; TAR, 2022-07-15, Nr.
15638) 29 straipsnio 9 dalis tiek, kiek pagal ją negali būti atidalijami areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. 2 . Rengiant žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos antrojo etapo įgyvendinamuosius teisės aktus, derinimo metu gautos šios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabos:
Pavyzdžiui, vienkartinių ir kasmetinių kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus mokėjimo atvejai aptarti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnyje (žr. 1-3 d.). <...> visa apskaičiuotos kompensacijos suma tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui išmokama dalimis per laikotarpį, sutartą su viešpataujančiojo daikto savininku, suteikia Nacionalinei žemės tarnybai, nustatančiai servitutą administraciniu aktu, plačią diskrecijos teisę parinkti kompensacijos mokėjimo laikotarpį, galimai didina korupcijos riziką dėl nenustatytų ribų (kriterijų) susitarimui su viešpataujančiojo žemės sklypo savininku bei gali pažeisti tarnaujančiojo žemės sklypo savininko, kuris dėl servituto jo žemės sklypui nustatymo patiria nuostolių, interesą, kad periodinė kompensacija nebūtų išmokėta per neproporcingai ilgą laikotarpį. Manytina, kad dėl nurodytų priežasčių žemės servitutą nustatant administraciniu aktu, periodinės kompensacijos laikotarpio parinkimo ribos (kriterijai) turėtų būti nustatytos Žemės įstatyme;
Taip pat tokio pavedimo Vyriausybei pasigendame ir Žemės įstatymo 7 straipsnio 13 dalyje, todėl ši dalis, pasitaikius galimybei, taip pat turėtų būti papildyta. <...>;
Taigi, Žemės įstatymo 43 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė nesuderinta (normų kolizija) su Žemės įstatymo 43 straipsnio 4 dalimi, todėl ateityje rengiant Žemės įstatymo pakeitimus šis klausimas išspręstinas;
. Aplinkos ministerijos pavaldžios institucijos informavo Aplinkos ministeriją dėl Administracinių nusižengimų kodekso, Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatų nesuderinamumo. 4 . Bendradarbiaujant su Aplinkos ministerijos pavaldžiomis institucijomis ir kitais suinteresuotais asmenimis, nuspręsta atlikti tam tikrus įstatymų pakeitimus, kurie užtikrintų sklandų institucijų funkcijų vykdymą, nuoseklų teisės aktų taikymą ir aiškinimą.
Parengtų įstatymų pakeitimų projektų tikslai ir uždaviniai: Siūlomais įstatymų pakeitimų projektais siekiama:
. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupė (vyresnioji patarėja, vykdanti grupės vadovo funkcijas, Algė Staniūnaitė-Tonkich, tel. +370 695 17 731, el. p. [email protected] , vyresnioji patarėja Erika Giedraitienė tel. +370 696 75 865, el. p. [email protected] , vyresnioji patarėja Rūta Brazdžiūnienė tel. +370 616 55061, el. p. [email protected] , patarėja Aistė Vidžienė tel. Tel. +370 695 71392, el. p. [email protected] ) ir Erdvinių duomenų politikos grupė (grupės vadovė Aušra Kalantaitė, tel. +370 66952682, el. p. [email protected] , vyresnioji patarėja Jurgita Milieškaitė, tel. +370 620 53766, el. p. [email protected] ). 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
1 ) Žemės įstatyme nėra nustatytos apleistų statinių sąvokos.
2 ) Žemės įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad Žemės informacinė sistema – valstybės informacinė sistema, skirta informacijai apie žemę tvarkyti ir teikti naudotojams. Tokia Žemės informacinės sistemos apibrėžtis nevisiškai atitinka Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje (kurios redakcija įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d.) įtvirtintos sąvokos „informacinė sistema“ apibrėžtį;3 ) Žemės įstatymo 2 straipsnio 35 dalies nuostata nedera su Žemės įstatymo 38 straipsnio 1 dalies nuostata. 4 ) Žemės įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nėra pavedimo Vyriausybei nustatyti tvarką dėl valstybinės žemės perdavimo tais atvejais, kai savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo. Taip pat tokio pavedimo Vyriausybei nėra ir Žemės įstatymo 7 straipsnio 13 dalyje. 5 ) Šiuo metu Žemės įstatymo 8 straipsnyje nėra nuostatos kuomet žemės sklypai negali būti suformuojami. 6 ) Šiuo metu Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalies nuostata nesuderinta su Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata. Žemės įstatymo 9 straipsnyje nenumatytas didesnis nuomos mokesčio mokėjimas įspėjimo dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą laikotarpiu. Žemės įstatymo 9 straipsnyje nėra detalizuojama, kad 9 straipsnio 23, 24 ir 26 dalių nuostatos taikomos ir sudarant susitarimus dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimo. 7 ) Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nereglamentuojami ribojimai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo aukciono būdu.
8 ) Žemės įstatymo 9 straipsnyje nenumatyta galimybė savivaldybių taryboms nustačius konkrečius kriterijus, savivaldybės biudžeto sąskaita priimti sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio sumažinimo. Taip pat nėra jokių nuolaidų maksimalių ribų. 9 ) Žemės įstatymo 9 straipsnis nenustato reikalavimo nuomos sutarties sudarymui, kai viename valstybinės žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ir (ar) įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), nustatyti savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams būtinas žemės sklypo dalis, kurios pažymimos žemės sklypo plane. 10 ) Žemės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės nuosavybėn neatlygintinai perduodami valstybinės žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatyti statiniams ir įrenginiams, reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti, statyti ir eksploatuoti;11 ) Žemės įstatymo 22 straipsnio nuostatose nenumatyta servituto ploto tikslinimo galimybė. 12 ) Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje Vyriausybei suteikti įgaliojimai patvirtinti įstatymą įgyvendinantį teisės aktą nepakankamai apibrėžti – neapibrėžta, kokie nuostoliai kompensuojami, kaip tai nurodyta Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje. Žemės įstatymo 22 straipsnyje nėra nustatyta vienkartinių ir periodinių kompensacijų atskyrimo klausimas. 13 ) Žemės įstatymo 29 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.
14 ) Šiuo metu Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai žemės valdymo, administravimo ir naudojimo funkcijas atlieka naudodamiesi šio įstatymo 34 straipsnyje nurodyta Žemės informacine sistema. Numatyta, kad prisijungimo prie Žemės informacinės sistemos nuoroda viešinama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (toliau – TPS „Vartai“). Tačiau įpareigojimas naudotis TPS „Vartai“ bei teikti prašymus ir dokumentus per ją neturi įstatyminio pagrindo;15 ) Šiuo metu Žemės įstatymo 361 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę sudaryti šiame įstatyme nustatytus valstybinės žemės sandorius, veiklos kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba pagal aplinkos ministro tvirtinamas taisykles. 16 ) Žemės įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. 17 ) Žemės įstatymo 41 straipsnio 14 dalyje reglamentuojamas asmenų, rengiančių žemėtvarkos planavimo dokumentus ir turinčių galiojančias nuobaudas, sąrašo skelbimas kvalifikacijos pažymėjimus išduodančios institucijos interneto svetainėje. 18 ) Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemą sudaro: 1) specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai; 2) žemės valdos projektai.
Žemės įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Valstybinė žemės valdos projektų ir jų rengimo procesų priežiūra reglamentuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, o valstybinę specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų ir jų rengimo priežiūrą reglamentuoja Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas. Taigi, Žemės įstatymo 43 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų ir jų rengimo procesų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė nesuderinta (normų kolizija) su Žemės įstatymo 43 straipsnio 4 dalimi. 19 ) Žemės įstatymo 54, 55, 56 ir 64 straipsnio nuostatos nesuderintos su Administracinių nusižengimų kodekso ir Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nuostatomis, susijusiomis su juridinio asmens atsakomybe. Teritorijų planavimo įstatymas1 ) Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) rengiami urbanizuotoms ir urbanizuotoms teritorijoms, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas išimtis. TPĮ 17 straipsnio 4 dalyje nurodyta tik viena išimtis, kai minėti teritorijų planavimo dokumentai gali būti rengiami neurbanizuotoms ir neurbanizuojamoms teritorijoms – kai rengiamos galiojančių detaliųjų planų korektūros.
Praktikoje būna atvejų, kai planuojamoje teritorijoje esantys žemės sklypai patenka į nustatytas skirtingas funkcines zonas (savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose funkcinės zonos nustatomos nevertinant žemės sklypų ribų) arba urbanizuotos ar urbanizuojamos teritorijos, kurių vystymui nepakanka inžinerinės ir (ar) socialinės infrastruktūros ir ją reikia planuoti, vienos nuo kitų savivaldybės lygmens bendrajame plane atskirtos neurbanizuotomis ar neurbanizuojamomis teritorijomis, todėl rengiant TPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus papildomai (dėl teritorijų vystymui reikalingos inžinerinės ir (ar) socialinės infrastruktūros) tenka rengti ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentą – inžinerinės infrastruktūros vystymo planą arba žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris gali būti rengiamas ir neurbanizuotoje ar neurbanizuojamoje teritorijoje. Jeigu, pvz., numatomo kvartalo viduje esanti apželdinta teritorija savivaldybės lygmens bendrajame plane pažymėta kaip neurbanizuojama (neužstatoma), pagal galiojantį teisinį reguliavimą detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) uždaro kontūro vientisai ir dalimis neskaidomai teritorijai negali būti rengiami. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas nėra tvarus ir sukuria papildomą administracinę naštą, todėl siūlytina numatyti galimybę minėtais atvejais rengti vieną teritorijų planavimo dokumentą, kuriame būtų planuojama reikalinga infrastruktūra ir (ar) žemės sklypai padalijami atskiriant jų neurbanizuojamas dalis.
2 ) TPĮ 18 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad teritorijos naudojimo reglamente privaloma nustatyti galimus užstatymo tipus, statinių statybos zoną, ribą ir liniją. Rengiant teritorijų planavimo dokumentą, dažnai būsimų statinių tūriai ir (ar) paskirtys nėra žinomi, todėl suteikiama galimybė nurodyti galimus užstatymo tipus, t. y. suteikiama teisė tai pačiai teritorijai kaip alternatyvą planuoti kelis skirtingus variantus nežinant koks užstatymo tipas bus pasirenkamas įgyvendinti. Atsižvelgiant į užstatymo tipų įvairovę, reikalavimas teritorijos naudojimo reglamente visais atvejais nustatyti statybos liniją yra perteklinis ir riboja galimybę planuoti ar kokybiškai įgyvendinti kitus suplanuotus užstatymo tipus. Pvz., gali būti susiformavęs ar formuojamas laisvo planavimo užstatymas (užstatymo tipas, kuomet pastatai (jų grupės) statomi pagal laisvai pasirinktą kompoziciją, neformuojant gatvių ir kitų, būdingų perimetriniam užstatymui, erdvių), pramonės ir inžinerinės infrastruktūros teritorijų užstatymas (gamybos ir technologinių procesų nulemtas, dažnai uždaras nuo aplinkinių teritorijų, aiškių užstatymo principų neturintis, pramonės (sandėliavimo) ir inžinerinės infrastruktūros teritorijų užstatymas, kuriame dominuoja didelio tūrio pastatai) ar kitoks užstatymas teritorijose, neturinčiose aiškių kompozicinių principų ar poreikio planuojamą objektą statyti pagal konkrečią statybos liniją.
3 ) TPĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė statyti žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai (arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas). Statyba galima pagal savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, išskyrus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Tai reiškia, kad galiojantis teisinis reguliavimas apriboja statybos galimybę pagal savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius, jeigu teritorijai pradėtas rengti atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas arba TPĮ nustatyta, kad jį privaloma rengti. Įvertinus teisės aktų taikymo praktiką, darytina išvada, kad TPĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostata, neleidžianti statyti pagal atitinkamo bendrojo plano sprendinius, jeigu teritorijai pradėtas rengti detalusis planas (arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) – perteklinė, ilginanti procesus.
4 ) TPĮ 28 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad keičiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, naujas to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas rengiamas teritorijai, kuri negali būti mažesnė už keičiamu dokumentu anksčiau suplanuotą teritorija, išskyrus atvejus, kai planuojama teritorija sumažėja pasikeitus administracinių vienetų ar gyvenamųjų vietovių teritorijų riboms. TPĮ 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Sistemiškai vertinant TPĮ nuostatas, darytina išvada, kad galimi atvejai, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniai negali būti įgyvendinami, nes šiuo dokumentu suplanuotos teritorijos dalyje (dalyse) turi būti įgyvendinami valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento, turinčio aukštesnę teisinę galią, sprendiniai (pvz., įgyvendinant šiuos sprendinius, žemė paimama visuomenės poreikiams). Atsižvelgus į tai, TPĮ 28 straipsnio 4 dalyje tikslinga įtvirtinti atitinkamą išimtį planuojamos teritorijos dydžiui.
5 ) Nors TPĮ 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, galiojančiame teisiniame reguliavime nėra aiškiai pasisakyta, kad koreguojant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą turi būti užtikrinta keičiamų ar papildomai nustatomų sprendinių atitiktis galiojančiam savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendrajam planui. Siekiant išvengti praktikoje pasitaikančio klaidingo TPĮ nustatyto teritorijų planavimo teisinio reglamentavimo taikymo, TPĮ 28 straipsnyje būtina įtvirtinti nuostatą dėl pakoreguotų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių atitikties galiojančių savivaldybės lygmens bendrųjų planų ar vietovės lygmens bendrųjų planų, jeigu jie parengti, sprendiniams. 6 ) TPĮ 28 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad šioje dalyje nurodytais atvejais kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai gali būti koreguojami šiuos teritorijų planavimo dokumentus tvirtinančio subjekto sprendimu, prieš tai šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija. Pagal nuo 2021-07-01 įsigaliojusį pasikeitusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą TPĮ 28 straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais taikoma Vyriausybės nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, todėl netikslinga reikalauti visų žemės sklypo naudotojų sutikimų – apie siūlomus pokyčius jie bus informuoti ir galės teikti pasiūlymus (pvz., žemės sklypo naudotojais gali būti šiame sklype esančių daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai, žemės sklypo nevaldantys nuosavybės teise kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais).
7 ) Pagal Priežiūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 8 punktą VTPSI pagal kompetenciją tikrina, ar planavimo sąlygos išduotos teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, ar atsisakymas išduoti teritorijos planavimo sąlygas tinkamai pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą VTPSI gali taikyti atsakomybę fiziniams asmenims už teisės aktuose nustatytų teritorijos planavimo sąlygų išdavimo procedūrų pažeidimus, taip pat už neteisėtą atsisakymą išduoti teritorijos planavimo sąlygas, kuri numatyta ANK 364 straipsnio 1 dalyje. Žemės reformos įstatymas1 ) Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nenustatytas reikalavimas asmenims, siekiantiems įsigyti valstybinės žemės sklypą, išsimokėtinai būti mokiems ir nenumatyta mokumo patikrinimo tvarka ar įgaliojimų Vyriausybei nustatyti šią tvarką,2 ) Žemės reformos įstatyme neapibrėžtos projektų rengimo darbų bei įgyvendinimo darbų sandara. Administracinių nusižengimų kodeksas1 ) Pagal Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 24 str. 3 d. 4 p. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) kompetencijai priskirta teisė žemės naudojimo patikrinimo metu tikrinti ar nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai.
Tačiau VTPSI nustačiusi geodezinio punkto sunaikinimo ar sugadinimo faktą, taikyti atsakomybę pagal ANK 113 straipsnį negali, kadangi tokia teisė VTPSI ANK 589 str. 67 punkte nėra nustatyta. Siekiant optimizuoti institucijų veiklą, t. y., kad VTPSI nustačiusi geodezinio punkto sunaikinimo ar sugadinimo faktą neturėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kad ši institucija, kuriai tokia teisė nustatyta ANK 589 str. 45 punkte, pažeidėjams pritaikytų ANK 113 straipsnyje nustatytą atsakomybę, būtina patikslinti ANK 589 str. 67 punktą. Pažymėtina, kad ANK 589 str. 67 punkte VTPSI priskirta teisė taikyti atsakomybę pagal ANK 1131 straipsnį („riboženklio ar geodezinio ženklo pakeitimas“) ir 334 straipsnį („Geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas“), tačiau šių atsakomybių taikymas nėra susijęs su VTPSI kompetencija (teisės aktuose nenumatyta), kadangi ANK 1131 ir 334 straipsniuose nurodytų pažeidimų VTPSI netiria. Priežiūros įstatymo 24 str. 3 d. 5 p. numatyta, kad VTPSI žemės naudojimo patikrinimo metu tikrina ar „žemės savininkai ir kiti naudotojai ėmėsi būtinų priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti“, tačiau už Priežiūros įstatymo 24 str. 3 d. 5 p. nustatytą pažeidimą VTPSI atsakomybę taiko pagal ANK 112 straipsnį („nesiėmimas priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti“) ir Žemės įstatymo 55 straipsnį („Juridinių asmenų atsakomybė už nesiėmimą priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti“). Pagal Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 10 str. 1 d. 5 p. ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str.
15 d. geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą vertina ir šiuos darbus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus nustato Nacionalinė žemės tarnyba, bet ne VTPSI. 2 ) Iš ANK 351 straipsnio „Naujo statinio savavališka statyba“ ir 352 straipsnio „Statinio savavališkas rekonstravimas“ matyti, kad kai kuriose straipsnių dalyse minimali bauda už dėl neypatingų ir ypatingų statinių rekonstravimą yra didesnė nei už neypatingų ir ypatingų statinių naują statybą. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Žemės įstatymas Numatyti šie pagrindiniai pakeitimai:1 ) Siekiant Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto aiškumo principo reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti nuoseklus, suprantamas ir nedviprasmiškas, kad įstatymų nuostatų taikymas būtų aiškus Žemės įstatyme nustatomos apleistų statinių ir motyvuoto nurodymo sąvokos. Žemės įstatymo pakeitimo projekte nustatoma, kad apleistais statiniais laikomi tokie statiniai, kurie įtraukti į nenaudojamų ir neprižiūrimų statinių sąrašą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi kiekvienoje savivaldybėje sudaromas ir tvirtinamas savivaldybės tarybos, arba apleistais statiniais laikomi tokie statiniai, kurie nepripažinti tinkamais naudoti pagal paskirtį ar kuriems neatliktos statybos užbaigimo procedūros, kai jos buvo privalomos ir, sustabdžius jų statybą statytojo (užsakovo) noru, statinio kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre netikslinti ilgiau nei 10 metų, tačiau visais atvejais nėra sunykę. 10 metų laikotarpis skaičiuojamas nuo statybos darbų sustabdymo arba, jei tokių duomenų nėra, nuo paskutinio kadastro duomenų atnaujinimo.
2 ) Siekiant Žemės įstatymo 2 straipsnio 12 dalies nuostatas suderinti su nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalies nuostatomis, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Žemės informacinė sistema – valstybės informacinė sistema, skirta žemės administravimo procesams skaitmenizuoti, duomenims apie žemę tvarkyti, valstybinės žemės patikėtinių administracinėms ir (ar) viešosioms paslaugoms teikti elektroniniu būdu. 3 ) Žemės įstatymo 2 straipsnio 35 dalies nuostata suderinta su Žemės įstatymo 38 straipsnio 1 dalies nuostata. 4 ) Žemės įstatymo 7 straipsnio 7 dalis patikslinta suteikiant įgaliojimus Vyriausybei nustatyti tvarką dėl patikėtinių patikėjimo teisės pasibaigimo. Taip pat, atsižvelgiant į praktikoje kylančias situacijas, kuomet valstybinės žemės patikėtiniai nebenaudoja valstybinės žemės sklypų reikmėms, kurioms tokie sklypai buvo perduoti valdyti patikėjimo teise, ir valstybinės žemės patikėtiniai kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl patikėjimo teisės pasibaigimo, o Nacionalinė žemės tarnyba, tais atvejais, kai valstybinė žemė buvo perduota valdyti patikėjimo teise Vyriausybės nutarimo pagrindu, kreipiasi į Aplinkos ministeriją dėl Vyriausybės nutarimo projekto parengimo dėl patikėjimo teisės pasibaigimo. Siekiant supaprastinti procesus, Žemės įstatymo 7 straipsnio 7 dalies nuostata patikslinta, suteikiant galimybę ir valstybinės žemės patikėtiniui kreiptis į Aplinkos ministeriją, gavus patikėtinių kontrolę atliekančios Nacionaline žemės tarnybos sutikimą. 5 ) Siūloma, kad informacija nurodyta Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje nebūtų nurodoma svetainėje, tam, kad svetainėje ir ŽIS skelbiama informacija nesiskirtų. Nes ŽIS nesuformuotos žemės plotas bus patikslintas tada, kad sklypas bus įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
6 ) Siekiant supaprastinti procedūras, kuomet savivaldybei patikėjimo teise perduotos valdyti valstybinės žemės Žemės įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje nurodytais atvejais reikia patikėjimo teise ar kitais pagrindais valstybinę žemę perduoti ne išimtinai Nacionalinei žemės tarnybai, bet ir kitiems suinteresuotiems subjektams, kad tame pačiame Vyriausybės nutarime būtų galima spręsti klausimus ir dėl patikėjimo teisės pasibaigimo ir dėl suteikimo kitam subjektui, Žemės įstatymo 7 straipsnio 12 dalis patikslinta. 7 ) Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nėra pavedimo Vyriausybei nustatyti tvarką dėl valstybinės žemės perdavimo tais atvejais, kai savivaldybė nebenaudoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendime nurodytoms reikmėms jai patikėjimo teise perduoto valstybinės žemės sklypo, tačiau tokia tvarka yra akivaizdžiai būtina, todėl ši įstatymo dalis papildyta. Taip pat toks pavedimas Vyriausybei suteikiamas ir Žemės įstatymo 7 straipsnio 13 dalyje. 8 ) Siekiant valstybinės miškų žemės patikėtiniams suteikti galimybes išduoti sutikimus dėl Statybos įstatyme ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų reikalavimų, kuomet reikalingas valstybinės žemės patikėtinio pritarimas, o Valstybinės miškų urėdijos patikėjimo teisės turinys yra labai ribotas, patikslinta Žemės įstatymo 7 straipsnio 8 dalis. 9 ) Siekiant Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto aiškumo principo reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti nuoseklus, suprantamas ir nedviprasmiškas visame Žemės įstatyme patikslinta, jog tais atvejais, kuomet statinius valstybė turi išpirkti, tai atlieka valstybinės žemės, kurioje yra statinys, patikėtinis.
10 ) Siekiant teisinio aiškumo ir įstatymo nuostatų suderinamumo, nedviprasmio teisės aktų nuostatų aiškinimo, Žemės įstatymo 8 straipsnis papildytas 10 dalimi nustatančia, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies nuostatos, nustatančios atvejus, kuomet žemės sklypai negali būti formuojami, taikomi ir siekiant žemės sklypą perduoti neatlygintinai juo naudotis. Tokia pačia sąsaja su 9 straipsnio 25 dalimi papildytas ir Žemės įstatymo 11 straipsnis. 11 ) Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalies nuostata suderinta su Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata. Žemės įstatymo 9 straipsnyje nustatytas didesnis nuomos mokesčio mokėjimas įspėjimo dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą laikotarpiu. Žemės įstatymo 9 straipsnyje nustatoma, kad 9 straipsnio 23, 24 ir 26 dalių nuostatos taikomos ir sudarant susitarimus dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimo. 12 ) Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalis papildyta nuostatomis dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sąlygų. Siekiant, kad valstybinė žemė būtų naudojama efektyviai ir visuomenė gautų maksimalią naudą, Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalis papildyta nuostatomis, kad savivaldybėms neleidžiama atleisti nuo nuomos mokesčio, kai valstybinė žemė išnuomota aukciono būdu.
Taip pat papildyta nuostatomis, kad: 1) sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo dėl sutarties šalies pasikeitimo, kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos; 2) aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama, toks valstybinės žemės sklypas ar jo dalis parduodama, sumokant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. 13 ) Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punktas patikslintas vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20(2) straipsnio 1 dalimi, pagal kurią pelno nesiekiantis juridinis asmuo atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą įgyja leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu. Tam, kad asmuo gautų leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ar leidimą gaminti elektros energiją, jam svarbu turėti žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad žemės nuomos klausimai sprendžiami dar iki minėtų leidimų išdavimo, kai pelno nesiekiantis juridinis asmuo dar nėra oficialiai įgijęs atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statuso, o tik siekia jį įgyti, svarbu neapriboti galimybės dėl žemės nuomos kreiptis ir asmeniui, siekiančiam įgyti bendrijos statusą.
14 ) Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalis papildyta nuostata, kad savivaldybės taryba, išnuomojusi valstybinės žemės sklypą (jo dalį), statiniams, nurodytiems Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1-3 punktuose , eksploatuoti savo biudžeto sąskaita, pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus, turi teisę sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 procentų arba visai nuo jo atleisti, išskyrus, kai valstybinės žemės sklypas (jo dalis) išnuomotas aukciono būdu. 15 ) Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalis papildyta atvejais, kai valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama:
) Žemės įstatymo 9 straipsnis papildytas 171 dalimi, nustatančia, kad įspėjimo dėl sutarties nutraukimo laikotarpiu valstybinės žemės nuomininkas moka valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo dienos, pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. 17 ) Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalis papildyta 3 punktu, nustatančiu, kad pagal teritorijų planavimo dokumentą numatytus griauti statinius išperka teritorijų planavimo dokumentą patvirtinęs ar inicijavęs tokio dokumento rengimą subjektas.
18 ) Siekiant Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto aiškumo principo reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti nuoseklus, suprantamas ir nedviprasmiškas, o Žemės įstatymo 9 straipsnio 23, 24 ir 26 dalių nuostatos sukelia dviprasmišką jų taikymo aiškinimą lyg šiose nuostatose numatytos išimtys galimos tik sudarant naują valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutartį, Žemės įstatymo 9 straipsnis papildytas 30 dalimi, aiškiai nustatančia, jog atitinkamas reguliavimas taikomas ir esant tęstiniams žemės sklypo nuomos santykiams. 19 ) Siekiant sureglamentuoti atvejus, kuomet išnuomoti reikalinga ne visas valstybinės žemės sklypas, o tik jo dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnis papildytas 31 dalimi. Kurioje nustatoma, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas ir (ar) jo dalis gali būti išnuomojama tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams būtinas žemės sklypo dalis, kurios pažymimos žemės sklypo plane. Analogiškomis nuostatomis papildytas ir Žemės įstatymo 11 straipsnis.
20 ) Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyti atvejai, kuomet valstybinės žemės sklypų pardavimo kainai gali būti taikoma nuolaida, o Vyriausybė tokio įgaliojimo neturi aukštesnės galios teisės aktų lygmenyje, Žemės įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje, nustatomas įgaliojimas Vyriausybei nustatyti atvejus, kuomet tokia nuolaida gali būti taikoma, nustatant maksimalią galimą nuolaidos ribą ir konkrečius atvejus, kada nuolaida parduodant valstybinės žemės sklypą (jo dalį) gali būti taikoma. 21 ) Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kokie nuostoliai kompensuojami, kaip tai nurodyta Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje. Žemės įstatymo 22 straipsnyje nustatyta kompensacijų atskyrimo klausimas, servitutą nustatant administraciniu aktu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytu termino „Kompensacijos išmokamos vieną kartą arba mokamos kiekvienais metais ne ilgiau kaip 3 metus” ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 725 „Dėl Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“ 31 dalyje „<...> Vienkartinė kompensacija už įstatymu nustatytą servitutą išmokama per 2 metus nuo reikalavimus atitinkančio prašymo pateikimo dienos. <...>“ nustatyto termino analogu, nustatytas konkretus 3 metų kompensacijos mokėjimo laikotarpis. 22 ) Siūloma atsisakyti Žemės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, pagal kurias savivaldybės nuosavybėn neatlygintinai perduodami valstybinės žemės sklypai, kai kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatyti statiniams ir įrenginiams, reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti, statyti ir eksploatuoti.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybės tapo valstybinės žemės patikėtinėmis miestuose ir miesteliuose, taip pat savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių kompetencija buvo išplėsta, todėl yra pakankamai daug įrankių, kurie suteikia savivaldybėms veikti savarankiškai. Šiuo atveju, manytina, kad valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose suteikimas valdyti juos patikėjimo teise yra pakankamas ir perdavimas nuosavybėn pagal Žemės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nebus aktualus. 23 ) Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalis patikslinta numatant galimybę tikslinti administraciniu aktu nustatyto servituto plotą Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu, kai atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, pasikeitė žemės sklypo plotas, ribos ir dėl to pasikeitė servituto plotas, tačiau kiti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nustatyti servituto parametrai: rūšis, turinys, vieta, plotis, atstumas nuo konkretaus objekto, nepasikeitė. 24 ) Žemės įstatymo 22 straipsnio 12 dalyje detalizuota, kad atlyginama sunaikintų želdinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. 25 ) Žemės įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies pakeitimas, susijęs su Teritorijų planavimo įstatymo projektu keičiamos Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pakeitimais.
26 ) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. KT109-N12/2023 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies (2010 m. birželio 18 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2022 m. birželio 30 d. redakcija; TAR, 2022-07-15, Nr. 15638) 29 straipsnio 9 dalis tiek, kiek pagal ją negali būti atidalijami areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiuo aspektu Žemės įstatymo 29 straipsnio 9 dalis patikslinta. 27 ) Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad meras savivaldybės teritorijoje tvirtina vietovės lygmens žemėtvarkos schemas, patikslintas Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 7 punktas vietovės lygmens žemėtvarkos schemų tvirtinimo nepriskiriant Nacionalinei žemės tarnybai. 28 ) Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros ir į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymų analogiją, kad ne Aplinkos ministerija, o institucijų vadovai tvirtina veiklos taisykles, dokumentų šablonus ir formas, Žemės įstatymo 361 patikslintas suteikiant įgaliojimą Nacionalinės žemės tarnybos vadovui patvirtinti patikėtinių veiklos kontrolės taisykles. 29 ) Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos kartu su Aplinkos ministerija ir kitais partneriais įgyvendina projektą Nr. 02-085-P-0010 „Valstybinės žemės valdymo paslaugų ir įrankių sukūrimas Teritorijų planavimo ir statybos vartų informacinėje sistemoje“.
Šio projekto įgyvendinimo metu bus modernizuota Žemės informacinė sistema, per kurią elektroniniu būdu bus teikiamos visų valstybinės žemės patikėtinių (jų yra daugiau kaip 68) administracinės paslaugos. Kaip buvo minėta, prisijungimo prie Žemės informacinės sistemos nuoroda viešinama per TPS „Vartai“. Taigi, asmenys, siekiantys gauti valstybinės žemės patikėtinių administracines paslaugas, prie Žemės informacinės sistemos turės jungti per TPS „Vartai“. Pažymėtina, kad įpareigojimas naudotis tam tikromis sistemomis ir teikti dokumentus per jas nepavaldiems Vyriausybei subjektams ir privatiems subjektams turi būti įtvirtintas atitinkamame įstatyme. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma patikslinti Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalį ir įtvirtinti, kad Žemės informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys ir su žemės valdymu, administravimu ir naudojimu susijusios valstybinės žemės patikėtinių administracinės ir (ar) viešosios paslaugos pasiekiamos Žemės informacinė sistema pasiekiama per TPS „Vartai“. 30 ) Žemės įstatymo 35 ir 37 straipsnių pakeitimai atlikti siekiant Žemės įstatymo nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis. 31 ) Siekiant užtikrinti sklandų valstybinės žemės patikėtinių kontrolės procesą, patikslinti Žemės įstatymo 361 ir 362 straipsniai. 32 ) Manytina, kad žemės ūkio ministrui turi būti suteikta kompetencija dėl specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų projektų rengimo taisyklių tvirtinimo, pagal žemės ūkio ministrui 2010 m. kovo 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ priskiriamą valdymo sritį - kaimo plėtrą.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų, kuriais taisyklėse planuojama kaimo plėtra, Žemės ūkio ministerija negali nedalyvauti ir likti be informacijos ir galimybės planuoti, sudalyvauti procesuose, šiuo aspektu Žemės įstatymo 37 straipsnio 10 dalis patikslinta. Žemės įstatymo 41 straipsnio 14 dalyje reglamentuojamas asmenų, rengiančių žemėtvarkos planavimo dokumentus ir turinčių galiojančias nuobaudas, sąrašo skelbimas kvalifikacijos pažymėjimus išduodančios institucijos interneto svetainėje. Asmens duomenų viešinimui yra taikomi Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimai, kaip, pavyzdžiui, įgyvendinti tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendime Nr. C-184/20 nurodė, kad asmens duomenų viešinimas – tai teisės į privatų gyvenimą gerbimą ir asmens duomenų apsaugą ribojimas. Toks ribojimas galimas tik tuo atveju, kai jis yra būtinas, taip pat turi atitikti Europos Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba būti reikalingas kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti, neturi viršyti to, kas griežtai būtina, ir suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama atitinkamos priemonės apimtis ir taikymas. Būtinumo reikalavimas įvykdomas, jei nurodytas bendrojo intereso tikslas negali būti tinkamai ir taip pat veiksmingai pasiektas kitomis priemonėmis, kurios mažiau ribotų duomenų subjektų pagrindines laisves ir teises, o nukrypti nuo tokių duomenų apsaugos principo leidžiančios nuostatos ir šio principo apribojimai negali viršyti to, kas yra griežtai būtina. Taip pat vertinant asmens duomenų viešinimo proporcingumą, reikia nustatyti šio tvarkymo nulemto pagrindinių teisių į privataus gyvenimo gerbimą ir asmens duomenų apsaugą suvaržymo stiprumą ir, ar tvarkymu siekiamo bendrojo intereso svarba atitinka šį stiprumą.
Siekiant įvertinti šio suvaržymo stiprumą, be kita ko, reikia atsižvelgti į asmens duomenų pobūdį, į tokių duomenų tvarkymo pobūdį ir konkrečią tvarką, ypač į tai, kiek asmenų turi prieigą prie tokių duomenų, ir prieigos prie jų tvarką. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, įvertinta, kad viešas asmens duomenų skelbimas nėra būtinas ir proporcingas. 33 ) Žemės įstatymo 43 straipsnio 2 dalis pripažintina netekusia galios, kad neliktų nesuderinamumo su Žemės įstatymo 43 straipsnio 4 dalimi. 34
54 straipsnio nuostata patikslinta aiškiai išskiriant, kad žemės naudojimo valstybinė priežiūra dėl savavališko žemės, miško, vandens telkinių užėmimo vykdoma tik valstybinės žemės atžvilgiu, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Reaguojant į EBPO rekomendacijas ir valstybės išteklius, buvo nutarta mažinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiklos apimtis privačiuose santykiuose, nukreipiant valstybinio lygmens priežiūros pajėgumus į rizikingus, viešajam interesui reikšmingus (ar labiau reikšmingus) objektus ir pažeidimus juose. 35 ) Žemės įstatymo 55, 56 ir 64 straipsnių nuostatos suderintos su Administracinių nusižengimo kodekso projekto nuostatomis. Teritorijų planavimo įstatymas1 ) Siekiant sumažinti privalomų rengti teritorijų planavimo dokumentų skaičių, TPĮ pakeitimo įstatymu siūloma papildyti TPĮ 17 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir numatyti papildomas išimtis detaliųjų planų (ar vietovės lygmens bendrųjų planų, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) rengimui neurbanizuotoms ir (ar) neurbanizuojamoms teritorijoms.
Siūloma nustatyti, kad šie teritorijų planavimo dokumentai gali būti rengiami, jeigu jų numatomiems sprendiniams įgyvendinti nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės infrastruktūros ir tame pačiame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ją reikia planuoti neurbanizuotoje ir (ar) neurbanizuojamoje teritorijoje ir (ar) kai planuojamoje teritorijoje, kuriai rengiamas naujas teritorijų planavimo dokumentas, esantys žemės sklypai patenka į skirtingas savivaldybės lygmens bendrajame plane (ar vietovės lygmens bendrajame plane, jeigu jis parengtas) nustatytas funkcines zonas (jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nenustatyta kitaip). 2 ) Atsižvelgus į pasiūlymą TPĮ 17 straipsnio 4 dalies nuostatoje iki dvitaškio nustatyti, kada nerengiami ne tik detalieji planai, bet ir vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, TPĮ projektu siūloma pripažinti netekusiu galios 17 straipsnio 4 dalies 2 punktą (vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, gali būti koreguojami ar keičiami to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentais), o jame išdėstytą nuostatą papildomai įrašyti į 17 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio.
3 ) TPĮ 20 straipsnio 1 dalį siūloma pakeisti taip, kad nebeliktų draudimo statyti pagal savivaldybės lygmens bendrojo plano ar vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius teritorijoje, kurioje pradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. 4 ) Siūloma papildyti TPĮ 28 straipsnio 4 dalį ir įtvirtinti, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, keičiantis galiojantį kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, gali būti rengiamas mažesnei, negu anksčiau suplanuota, teritorijai, kai TPĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais keičiamu kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu suplanuotos teritorijos dalis patenka į valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentu suplanuotą teritoriją. 5 ) Siekiant teisinio aiškumo, TPĮ 28 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad koreguojant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pakeisti ar papildomai nustatyti šio dokumento sprendiniai turi atitikti galiojančio savivaldybės lygmens bendrojo plano ar vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius.
6 ) Siūloma TPĮ papildyti 421 straipsniu ir nustatyti, kad VTPSI už minėtus pažeidimus (už teritorijos planavimo sąlygų išdavimo procedūrų pažeidimus, taip pat už neteisėtą atsisakymą išduoti teritorijos planavimo sąlygas) galėtų taikyti atsakomybę ir juridiniams asmenims. 7 ) TPĮ pakeitimo įstatymo 7 straipsnyje siūloma numatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti detalieji planai (arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas), dėl kurių rengimo kreiptasi teritorijos planavimo sąlygų, baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal šio įstatymo nuostatas. Žemės reformos įstatymas1 ) Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. balandžio 25 d. priėmė nutarimo Nr. 260 pakeitimus. Nuostata dėl įgaliojimų Vyriausybei nustatyti sąlygas, kurias turi atitikti asmenys, pageidaujantys pirkti valstybinę žemę išsimokėtinai buvo priimta vykdant LR valstybės kontrolės 2016-10-10 valstybinio audito ataskaitos Nr. VA-P-10-6-18 „Valstybinės žemės valdymas įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo programą“ rekomendacijų įgyvendinimo plano 6 punktą inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad būtų nustatytos pirkėjų mokumo (finansinės būklės) vertinimo procedūros, nuo kurių priklausytų sutarčių sudarymas ir jose nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų nustatymas.
Valstybės kontrolė nustatė, kad parduodant valstybinę žemę išsimokėtinai, neatliekamas pirkėjų mokumo vertinimas, neanalizuojama, ar pirkėjas bus pajėgus sumokėti įmokas ir palūkanas už nusipirktą žemę, vyksta teisminiai ginčai dėl įmokų nemokėjimo ar pirkėjų prašymo sumažinti sutartyje numatytą žemės kainą, pirkėjai nemoka įmokų, palūkanų ir delspinigių, todėl valstybė negauna pajamų ir nebeturi turto. Atsižvelgiant į tai, kad poįstatyminių teisės aktų nuostatos turi turėti įstatyminį pagrindą, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis patikslinta, nustatant pareigą Nacionalinei žemės tarnybai tikrinti asmenų, siekiančių įsigyti valstybinės žemės sklypą išsimokėtinai, mokumą ir nustačius, jog asmuo turi nesumokėtų mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, tokiam asmeniui neleidžiama įsigyti valstybinės žemės sklypo išsimokėtinai. 2 ) Patikslinta Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, nustatant projektų rengimo darbų bei įgyvendinimo darbų sandarą, kuri buvo detalizuota poįstatyminių teisės aktų lygmeniu, siekiant nuostatoms suteikti įstatyminį pagrindą. Administracinių nusižengimų kodeksas1 ) Atsižvelgiant į Žemės įstatymo 54 straipsnio nuostatos pakeitimą, patikslinta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio nuostata.
2 ) Pagal Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymą (toliau – Priežiūros įstatymas) nėra numatytas raštiškas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) įspėjimas (kokį iki 2024 m. rašydavo NŽT) apie būtinybę atkurti riboženklius, kadangi šis įstatymas iš karto numato VTPSI surašomą privalomąjį nurodymą šalinti pažeidimus, kuris yra vykdomasis dokumentas, kurio neįvykdžius nustatytu laiku (t. y. neatkūrus riboženklių), antstolis už jo nevykdymą prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje numatytą baudą, tokiu būdu Žemės įstatymo 55 straipsnyje ir ANK 112 straipsnyje numatytos baudos dubliuoja CPK 771 straipsnio pagrindu skiriamas baudas ir taip sukuria dvigubo baudimo situaciją, kuri teisiškai yra ydinga. Minėtos ANK 112 straipsnio ir Žemės įstatymo 55 straipsnio nuostatos dėl administracinės atsakomybės liko galioti nuo tada, kai žemės naudojimo kontrolę iki 2024 m. pagal visiškai kitą modelį vykdė NŽT, todėl šiuo metu minėtos administracinę atsakomybę reglamentuojančios nuostatos turi būti tikslintinos. Siūloma nustatyti atsakomybę už sunaikintų ar sugadintų riboženklių neatstatymą ir panaikinti šiuo metu galiojantį dvigubą baudimą. 3 ) Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje reglamentuota, kad valstybinį geodezinį pagrindą sudaro valstybinių geodezinių tinklų, t. y. Žemės paviršiuje įvirtintų ir geodeziniais matavimais susietų geodezinių ženklų, jų koordinačių ir aukščių visuma.
Geodezijos ir kartografijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad geodeziniai punktai skirstomi į valstybinius, savivaldybių ir specialiuosius, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybiniai ir savivaldybės geodeziniai punktai yra saugomi valstybės. Valstybinių geodezinių tinklų punktai, kaip aukšto tikslumo pradiniai punktai yra naudojami tolimesniems valstybinio geodezinio pagrindo plėtros darbams Lietuvos Respublikos teritorijoje bei tiksliems matavimams, kurie reikalingi Geodezijos ir kartografijos įstatymo 4 straipsnio dalyje nurodytiems valstybiniams geodezijos ir kartografijos darbams atlikti. Lietuvos Respublikos valstybiniai globalinės padėties nustatymo sistemos (toliau – GPNS) nulinės, pirmos bei antros tikslumo klasių tinklų punktai skirti susieti valstybinę 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemą su vieninga Europos koordinačių sistema ETRS 89 bei valstybinio GPNS tinklo plėtrai savivaldybių teritorijose. Valstybinio vertikaliojo tinklo pirmos ir antros tikslumo klasių tinklų punktai skirti nustatyti Lietuvos valstybinę aukščių sistemą LAS07 (toliau – LAS07) Lietuvoje bei šią sistemą susieti su bendrąja Europos aukščių sistema ir pasauline aukščių sistema. Taip pat šie punktai naudojami geoido parametrų tikslinimo bei jo susiejimo su LAS07 darbuose, Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbuose, valstybinio vertikaliojo tinklo plėtrai savivaldybių teritorijose ir pan. Valstybinių geodezinių tinklų punktų sunaikinimas sukeltų neigiamas pasekmes tiek valstybės finansams, kadangi reikėtų papildomai finansuoti valstybinių geodezinių tinklų atstatymo, tvarkymo bei kontrolinių geodezinių matavimų, kurie atliekami atstačius valstybinį geodezinį punktą, darbus, tiek valstybiniams geodezijos ir kartografijos darbams, kadangi nebūtų užtikrinami šiems darbams reikalingi tikslumo reikalavimai.
Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybių geodeziniai tinklai yra įrengti sutankinant valstybinius geodezinius tinklus, todėl yra mažesnio tikslumo ir nėra naudojami tiksliems matavimams (pvz. valstybinio geodezinio pagrindo sudarymui, jo parametrų tikslinimui, geoido parametrų tikslinimui, valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darbams ir pan.) atlikti. Taip pat savivaldybių geodezinių tinklų punktai gali būti atstatomi nuo valstybinių geodezinių tinklų punktų ir tokie darbai nereikalauja didelių finansinių kaštų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei siekdami sumažinti administracinę naštą, susijusią su geodezinio punkto sunaikinimu arba sugadinimu taikomą ANK atsakomybę, ANK projektu siūloma tikslinti ANK 113 straipsnį nustatant administracinės atsakomybės taikymą tik už valstybinio geodezinio punkto sunaikinimą arba sugadinimą.. Įvertinus tai, kad Priežiūros įstatymo 24 str. 3 d. 4 p. įpareigoja VTPSI žemės naudojimo patikrinimo metu tikrinti ar nenaikinami (negadinami) geodeziniai punktai, siūloma papildyti ANK 589 str. 67 punktą nustatant VTPSI teisę taikyti ANK 113 straipsnyje nustatytą administracinę atsakomybę. Siūlomu ANK pakeitimu bus patikslintas teisinis reguliavimas ir VTPSI suteikta teisė taikyti atsakomybę dėl jos kompetencijai priskirtos srities nusižengimo bei sumažinta administracinė našta, nes VTPSI, nustačius geodezinio punkto sunaikinimo ar sugadinimo faktą, nebereikės kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kad ši institucija nustatytiems pažeidėjams pritaikytų ANK 113 straipsnyje nustatytą atsakomybę.
4 ) Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ANK 334 straipsnyje nurodytų pažeidimų VTPSI netiria, siūloma patikslinti ANK 589 str. 67 punktą ir panaikinti VTPSI suteiktą teisę taikyti atsakomybę pagal ANK 334 straipsnį. Šiuo siūlomu ANK pakeitimu bus patikslintas teisinis reguliavimas ir panaikinta VTPSI teisė taikyti atsakomybę dėl jos kompetencijai nepriskirtos srities nusižengimo. ANK 1131 straipsnyje nustatytas pažeidimas geodezinio ženklo pakeitimas (neteisėtas perstatymas, pašalinimas) yra tapatus geodezinio ženklo sunaikinimui ar sugadinimui, t. y. bet kuriuo atveju geodezinio ženklo vieta pakinta. Įvertinus tai, kad atsakomybė už valstybinio geodezinio ženklo sunaikinimą arba sugadinimą nustatyta ANK 113 straipsnyje, ANK 1131 straipsnyje nustatytas pažeidimas už geodezinio ženklo pakeitimą tampa perteklinis (besidubliuojantis), todėl siūloma tikslinti ANK 1131 straipsnį išbraukiant šio straipsnio atsakomybės taikymą už neteisėtą geodezinio ženklo pakeitimą. Kadangi pagal patikslintą ANK 1131 straipsnį administracinės atsakomybės taikymas liks tik už neteisėtą riboženklių pakeitimą, siūloma administracinės atsakomybės taikymą pagal ANK 1131 straipsnį palikti tik VTPSI. 5 ) Šiuo metu galiojantis ANK 351 ir 352 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas yra neteisingas ir nelogiškas, nes nauja statyba pagal savo pobūdį yra pavojingesnė veika negu rekonstravimas, todėl minimali bauda už naują statybą turėtų būti didesnė negu minimali bauda už rekonstravimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymo 56 straipsnyje, reglamentuojančiame juridinių asmenų atsakomybę, tokio netolygumo nėra. Statybos įstatyme minimali bauda dėl naujos statybos yra lygi arba didesnė už minimalią baudą dėl rekonstravimo, todėl siūloma ANK 351 straipsnio nuostatas koreguoti, įtvirtinant pagrįstas baudas, atsižvelgiant į veikų pavojingumą. Apibendrinant, įstatymų pakeitimų projektais sprendžiamos problemos ir priėmus siūlomus pakeitimus laukiami teigiami rezultatai:
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai ar viešajam administravimui nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymų projektais tikslinant teisės aktų nuostatas, sprendimus priimančioms institucijoms teisės aktų nuostatų taikymas bus aiškesnis ir tai sumažins ar apskritai eliminuos galimybes pasireikšti korupcijai žemės valdymo ir naudojimo srityje. 7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įgyvendinus šių įstatymų pakeitimų projektų nuostatas, bus u žtikrinama sklandesnis projektų įgyvendinimas . 8 .
8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymų projektus, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų, taip pat nereikės pripažinti teisės aktų netekusiais galios. Priėmus TPĮ projektą, reikės keisti Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“. 10 . A r įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai derinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11 . Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 12 . Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Valstybės ir savivaldybių institucijoms, atsižvelgiant, kad Žemės įstatymo 64 straipsnio pakeitimą, priėmus Įstatymų projektus, reikės pasitvirtinti Žemės įstatymo 64 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytas formas. 13 .
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti: Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymų projektai paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „valstybinė žemė“, „ patikėtinis“ . 16 . Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
1
2024-07-04 Nr. XIVP-4009 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio
nenaudojamų ir neprižiūrimų statinių sąrašas . Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, koks subjektas tokį sąrašą sudarytų ir tvirtintų. Jei turimas omenyje Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašas, tai projekto nuostatas reikėtų patikslinti: pirma, nurodyti tokį patį sąrašo pavadinimą; antra, nurodyti, kad sąrašas sudaromas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. 2. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje siūloma nustatyti, kad motyvuoto nurodymo įvykdymo terminas skaičiuojamas nuo jo surašymo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad motyvuoto nurodymo surašymo ir jo gavimo diena nebūtinai gali sutapti, todėl nustatytas įpareigojimo įvykdymo terminas būtų pradedamas skaičiuoti dar gal valstybinės žemės patikėtiniui motyvuoto nurodymo negavus. Siekiant aiškumo, minėtoje projekto nuostatoje siūlytina nustatyti, kad terminas skaičiuojamas nuo motyvuoto nurodymo gavimo dienos. 3. Projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje nėra aiškus sąvokos „svarbus projektas“ turinys, t. y. nėra aišku, ar turimas omenyje Teritorijų planavimo įstatyme apibrėžtas „valstybei svarbus projektas“, ar koks kitas projektas.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamajame variante šiose nuostatose vartojama sąvoka „valstybei svarbus projektas“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose reikėtų nurodyti, kad valstybinė žemė reikalinga nuostatose nurodytiems projektams įgyvendinti . 4. Projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje vietoj formuluotės
„Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams, ar kitiems
teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams“ vartojama formuluotė „svarbiems projektams“. Pakeitus šią formuluotę, tampa neaiškios tos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose ši formuluotė tebevartojama ir projektu jos nėra keičiamos (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 7 straipsnio15 dalies 3 punktas (nuo 2025 m. sausio 1 d. - 16 dalies 3 punktas), 9 straipsnio
aspektu nereikėtų peržiūrėti viso keičiamo įstatymo ir projektu jas taip pat patikslinti. 5. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai valstybinė žemė reikalinga valstybei svarbiems projektams, kitiems šioje dalyje nurodytiems projektams ir reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise perduodama Nacionalinei žemės tarnybai ar kitam Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime nurodytam subjektui . Iš projekto nuostatų nėra aišku, koks kitas atitinkantis Vyriausybės nutarimą sprendimas ir kurio subjekto priimtas turimas omenyje.
Pažymėtina, kad įstatyme turi būti nurodytos konkrečios institucijos ir jų įgaliojimai priimti atitinkamus sprendimus disponuojant valstybės turtu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų patikslinti, sukonkretinant, kokių valstybės institucijų sprendimai dėl savivaldybėms patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės perdavimo valdyti patikėjimo teise kitiems subjektams turimi omenyje. 6. Projekto 2 straipsniu siekiama pakeisti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4, 7, 8, 11, 12, 13, 16 dalis, kurios pagal projekto 26 straipsnio 1 dalį įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. gruodžio 14 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2115 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2338 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-2338), kurio 2 straipsnyje išdėstyta Žemės įstatymo 7 straipsnio nauja redakcija, taip pat įsigaliosianti 2025 m. sausio 1 d. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiame įstatyme Žemės įstatymo 7 straipsnio 16 dalis pernumeruota į 17 dalį. Taigi priėmus, teikiamą projektą tą pačią dieną įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 7 straipsnio 4, 7, 8, 11, 12, 13, 16 dalių redakcijos. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto nuostatas reikėtų suderinti su Įstatymo Nr. XIV-2338 nuostatomis (keisti nurodytą įstatymą arba projekto 26 straipsnyje numatyti vėlesnę projekto 2 straipsnio (arba viso projekto) įsigaliojimo datą nei 2025 m. sausio 1 d. ir atitinkamai patikslinti projekto 2 straipsnio 7 dalies pakeitimų esmę ir joje dėstomos keičiamo įstatymo 7 straipsnio dalies numerį, vietoj skaičių „16“ įrašant skaičius „17“). 7.
teisinį reguliavimą Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams ir
(ar) įrenginiams, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, eksploatuoti valstybinės žemės sklypai neformuojami, o šiuos statinius ir (ar) įrenginius valstybinės žemės patikėtinis išperka iš teisėtų savininkų Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes . Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar griautinus statinius ir (ar) įrenginius išperka valstybė, o valstybinis žemės patikėtinis veikia kaip įgaliotas valstybės atstovas. Be to, neaišku, ir iš kokių lėšų šaltinių apmokama už išperkamus statinius ir (ar) įrenginius. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Antra, pagal projekto nuostatas išperkamo turto vertė apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą , atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar statinių ir įrenginių statybai sunaudotų medžiagų vertė ir statybos darbų vertė būtų nustatoma pagal statinio ar įrenginio statybos metu galiojusias medžiagų ir darbų kainas, ar medžiagų ir darbų vertė nustatoma pagal statinio ir (ar) įrenginio išpirkimo metu esančias kainas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti.
Vadovaujantis tais pačiais argumentais, ši pastaba taikytina ir projekto 4 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punkto, projekto 4 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo
įstatymo 9 straipsnio 25 dalies 2 punkto ir projekto 19 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 6 dalies nuostatoms. 8. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Valstybinės žemės sklypo dalis statiniams eksploatuoti panaudai suteikiama vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 31 dalimi.“ Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 31 dalyje siūloma reglamentuoti ne valstybinių žemės sklypų (jų dalių) suteikimą panaudos pagrindais, bet jų nuomą. Todėl, projekto nuostatą, kad valstybinės žemės sklypo dalis statiniams eksploatuoti suteikiama pagal panaudą vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 31 dalimi, reikėtų patikslinti. Be to, svarstytina, ar, siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 10 dalies antrajame sakinyje po žodžio „statiniams“ nereiktų įrašyti žodžių „ir (ar) įrenginiams“. 9. Pagal projekto 4 straipsnio
reguliavimą galėtų būti išnuomojamas ne tik valstybinės žemės sklypas, bet ir jo dalis. Ši nuostata nedera su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra nurodyti subjektai, turintys teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypus, bet ne jų dalis. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 2 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas iki 3 metų – žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema. Žemės sklypo planas ar žemės sklypo schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos yra pakankamas, nes nėra aišku, kuriais atvejais būtų išnuomojamas visas valstybinės žemės sklypas, o kuriais atvejais tik jo dalis, bei kuris subjektas rengtų aukščiau minėtus planus ir schemas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti. 10. Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad keičiant aukciono būdu išnuomotos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo, kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės sklypo, nuomojamo aukciono būdu, nuomos sutartis sudaroma su aukciono laimėtoju, pasiūliusiu didžiausią nuomos mokestį. Keičiantis aukciono būdu išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutarties šaliai, iš esmės būtų sudaroma nauja valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, bet ne su aukciono laimėtoju, o su kitu asmeniu. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas yra pagrįstas ir turėtų būti keičiama ne sutarties šalis, kai nuomininkas atsisako nuomos sutarties, bet vykdomas naujas valstybinės žemės sklypo nuomos aukcionas. 11.
sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, toks valstybinės žemės sklypas ar jo dalis valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas be aukciono už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, išskyrus atvejus, kai specialieji įstatymai nustato kitaip. Be to, siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypas ar jo dalis valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui gali būti parduodamas tik tokio dydžio, koks yra būtinas statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės perleidimas kitiems asmenims, tame tarpe ne aukciono būdu, yra reglamentuojamas keičiamo įstatymo 11 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas dėl valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pardavimo be aukciono žemės sklypo nuomininkui, pastačiusio tokiame žemės sklype statinius ar įrenginius, turėtų būti reglamentuojamas keičiamo įstatymo 11 straipsnyje. Antra, projektu siūlomas teisinis reguliavimas dėl valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo valstybinės žemės sklypo nuomininkui nėra pakankamai aiškus.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar parduodama valstybinio žemės sklypo dalis, reikalinga nuomininko valstybinės žemės sklype pastatytiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, turėtų būti suformuota kaip atskiras žemės sklypas (turtinis vienetas) ir be aukciono parduodamas nuomininkui, ar valstybinės žemės sklypo nuomininkas taptų valstybinės žemės sklypo bendraturčiu ir kartu su valstybe žemės sklypą valdytų bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju, manytina, tarp žemės sklypo bendraturčių turėtų būti sudaryta žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartis. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti taip, kad būtų aiškūs teisinio reguliavimo tikslai ir turinys. Trečia, nėra aiškus formuluotės „kai specialieji įstatymai nustato kitaip“ turinys, nes neaišku, kokie įstatymai būtų laikomi specialiaisiais keičiamo įstatymo atžvilgiu. Svarstytina, ar šios formuluotės nereikėtų patikslinti, nurodant konkrečius įstatymus, kurie turimi omenyje, arba aptariamoje formuluotėje vietoj žodžio „specialieji“ įrašyti žodį „kiti“. 12. Projekto 4 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinė žemė be aukciono gali būti išnuomojama jeigu ji yra reikalinga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, įgijusiam atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos, kai dalyvių susirinkime savivaldybėms ir (ar) savivaldybių valdomoms įmonėms ir įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, statusą arba siekiančiam jį įgyti .
Be to, siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai juridinis asmuo siekia įgyti energetikos bendrijos statusą, kartu su prašymu išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) jis pateikia steigimo dokumentus, kuriuose nustatytas tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose jis vykdo veiklą, ir jo pagrindinis tikslas nėra siekti pelno. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir kokiais teisės aktais vadovaujantis projekte siūlomus nustatyti kriterijus atitinkantiems juridiniams asmenims suteiktų atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusus. Projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Antra, kyla abejonių, ar siūlymas išnuomoti be aukciono valstybinius žemės sklypus juridiniams asmenims, kurie siekia įgyti energetikos bendrijos statusą yra pagrįstas. Pirma, nėra aišku, nuo kurio momento juridinis asmuo būtų laikomas siekiančiu įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusą.
Be to, juridiniai asmenys įgiję atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusą ir juridiniai asmenys siekiantys įgyti tokį statusą projekte įvardinami nevienodai. Pažymėtina, kad įgijusių energetikos bendrijų statusą juridinių asmenų veiklos tikslas (projekte - paskirtis) yra viešųjų interesų tenkinimas. Gi siekiančių įgyti minėtą statusą juridinių asmenų tikslas yra tenkinti tokių juridinių asmenų dalyvių interesus. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar yra pagrįstai siūloma be aukciono išnuomoti valstybinės žemės sklypus juridiniams asmenims, siekiantiems tenkinti vien savo dalyvių interesus. Be to, kyla abejonių, ar vien tik siekimas įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusus yra pakankamas pagrindas be aukciono išnuomoti valstybinės žemės sklypą. Pastebėtina ir tai, kad projekto nuostatos, jog juridiniai asmenys, siekiantys įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusą, turėtų teikti atitinkamą naudą savo dalyviams „ar tą naudą teikti vietose, kuriose jis vykdo veiklą”, turinys nėra aiškus, taip pat nėra aiškūs teisinio reguliavimo tikslai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies
aukciono gali būti išnuomoti juridiniams asmenims, siekiantiems įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusus, nereikėtų atsisakyti. 13.
išteklių energetikos įstatymo 202 straipsnio 1 ir 2 punktuose bei Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 21 dalies 1 punkte nėra nustatyta, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos dalyvių susirinkime balsai gali priklausyti savivaldybių valdomoms įmonėms. Atsižvelgiant į tai ir siekiant suderinti projekto bei minėtų įstatymų nuostatas, projekto 4 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punkto pirmajame sakinyje reikėtų išbraukti žodžius
„valdomoms įmonėms ir“. Pritarus šiai pastabai, projektu reikėtų tikslinti ir
keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, jame išbraukiant žodžius
„institucijoms ar“. 14. Projekto 4 straipsnio 7 dalimi keičiamo
įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje nėra aiškus nuorodos „šios įstatymo 10 straipsnio
straipsnio 7 dalies 1-3 punktai, tai atitinkamai aptariama nuoroda tikslintina. 15. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 4 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punkto nuostatas šiame punkte nurodytus statinius ir įrenginius išpirktų valstybinės žemės patikėtinis , o pagal projekto 4 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 5 punktą šiame punkte nurodytus statinius ir įrenginius išpirktų valstybė . Siekiant aiškumo, šias projekto nuostatas reikėtų suderinti, nurodant tą patį subjektą. 16. Projekto 4 straipsnio 11 dalyje reikėtų dėstyti visą keičiamo įstatymo 9 straipsnio 25 dalį, t. y. ne tik šios dalies nuostatas iki dvitaškio ir 1 punktą, bet ir 2 punktą, kuris pagal projekto lyginamąjį variantą taip pat yra keičiamas. 17. Projekto 4 straipsnio 13 dalies pakeitimų esmėje vietoj skaičių „30 ir 32“ įrašytini skaičiai „30 ir 31“. 18.
straipsnio 7 dalies nuostatas reikėtų patikslinti, nustatant, ar tas pats asmuo gali pasinaudoti valstybinio žemės sklypo pardavimo kainos nuolaida tiek projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punkte, tiek šios dalies 2 punkte nurodytu atveju. 19. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 13 dalies nuostatos nėra suprantamos. Jeigu siekiama nustatyti, kad valstybinės žemės sklypas (jo dalis), suformuotas keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, parduodamas nustatant šiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis, tai taip ir reikėtų dėstyti aptariamą projekto nuostatą. 20. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 361 straipsnio 1 dalyje po žodžio „veiklos“ įrašytinas žodis „valstybinę“. 21. Siekiant aiškumo, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose reikėtų nustatyti atskaitos momentą, nuo kurio būtų skaičiuojamas vieno mėnesio terminas. 22. Projekto 16 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektas“ įrašytina formuluotė „žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas“ (minėta formuluotė vartojamas tris kartus), o ketvirtajame sakinyje prieš žodį „korektūra“ įrašytinas žodis „projekto“. 23. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „administracinį nusižengimą“, o projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio
„nusižengimą“ įrašytini žodžiai pažeidimą“. 24. Atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos valstybinės
kontrolės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą sąvoką, projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamoje sąvokoje
„aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai“ vietoj žodžio
„priežiūros“ įrašytinas žodis „kontrolės“.
Be to, šios projekto nuostatos nėra aiškios toje apimtyje, kurioje nustatyta, kad formą tvirtina „šių institucijų“ vadovai ar „šios institucijos“ vadovas, nes minėtose projekto nuostatose nėra įvardintos institucijos. Projekto nuostatos tikslintinos. 25. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 25 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje nereikėtų nurodyti ir šioje dalyje įvardinto įstatymo numerį „Nr. XIV-2114“. 26. Projekto 26 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„išskyrus” įrašytini žodžiai „šio įstatymo”, o po skaičių ir žodžių „9
straipsnio 1 dalį“ turėtų būti dedamas kablelis ir įrašytini žodžiai ir skaičius „šio straipsnio 4 dalį“. 27. Projekto 26 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 10 dalies nuostata, susijusi su šio įstatymo 9 straipsnio 31 dalies taikymu, taikoma panaudos sutartims, sudarytoms po šio įstatymo įsigaliojimo dienos”. Atkreiptinas dėmesys, kad šio įstatymo 9 straipsnis struktūrinės dalies, pažymėtos 31 numeriu, neturi. Tuo atveju, jeigu turima omenyje projekto
projekto nuostatos turinys nėra aiškus, nes projekto 4 straipsnio 13 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 31 dalyje siūloma reglamentuoti ne valstybinių žemės sklypu suteikimą pagal panaudą, bet jų nuomą, todėl ji nėra susijusi su valstybinių žemės sklypų panaudos sutartimis. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 26 straipsnio 5 dalyje pateiktos nuorodos į „ šio įstatymo 9 straipsnio 31 dalį” nereikėtų patikslinti. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N.
Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
1
2024-11-11 Nr. XIVP-4009(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kai valstybinė žemė reikalinga valstybei svarbiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai ar kitam Vyriausybės nutarime nurodytam subjektui ”. Pažymėtina, kad ši nuostata taikant įstatymą galėtų būti aiškinama taip, kad Vyriausybė nutarimu valdyti patikėjimo teise valstybinę žemę galėtų perduoti bet kuriam jos parinktam subjektui. Pažymėtina, kad subjektai, kuriems patikėjimo teise gali būti perduota valstybinė žemė yra išvardinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybinė žemės patikėjimo teise gali būti perduota ir kitiems įstatymuose nustatytiems subjektams. Taigi Vyriausybė nutarimu valstybinę žemę galėtų perduoti ne bet kuriam, bet tik įstatyme nustatytam subjektui.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalies pirmojo sakinio nuostatų nereikėtų patikslinti vietoj nuostatos „ ar kitam Vyriausybės nutarime nurodytam subjektui” įrašant nuostatą
„ar Vyriausybės nutarimu kitam įstatyme nustatytam subjektui”. 2. Svarstytina, ar
siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto bei 11 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje po žodžių „savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti“ nereikėtų įrašyti formuluotės „ pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 4 straipsnio 16 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 31 daliai, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 12 ir 14 dalims. 3. Projekto 4 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 15 dalies antrajame sakinyje pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1-3 punktuose nurodytus statinius. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyti ne statiniai, bet atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektai. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 15 dalies antrajame sakinyje pateikta nuoroda į keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą tikslintina. 4. Projekto 4 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punkto nuostata, kad valstybinės žemės patikėtinis kreipiasi į statinių priežiūrą atliekančią instituciją „dėl statinių pašalinimo iš valstybinės žemės sklypo (jo dalies)” nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar statinių pašalinimas turėtų būti suprantamas kaip jų nugriovimas, nukėlimas, ar ši nuostata turėtų būti suprantama dar kitaip.
Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio
nugriovimas (nukėlimas ar pašalinimas)“. Svarstytina, ar sąvokas nereikėtų suvienodinti. Be to, cituojamoje formuluotėje po žodžio „statinių“ reikėtų įrašyti žodžius „ir (ar) įrenginių“. Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, nuostata „statinių ir (ar) įrenginių pašalinimas“ turėtų būti patikslinta ir projekto 4 straipsnio 13 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 172 dalyje, projekto 4 straipsnio 14 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 25 dalies 2 punkte. 5. Pažymėtina, kad 2024 m. spalio 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 4, 13, 156 , 158 straipsnių ir ketvirtojo1 skirsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-3041, kuris įsigalioja 2024 m. gruodžio 1 d. Minėto įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad
154 –156 straipsniai laikomi atitinkamai 156 –158 straipsniais. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 29 dalies 1 punkte yra pateiktos nuorodos į Investicijų įstatymo15
154 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, siūlytina projekto 4 straipsnį papildyti 16 dalimi, kurioje būtų keičiamas Žemės įstatymo 9 straipsnio 29 dalies 1 punktas, jame vietoj skaičiaus „154 “ įrašant skaičių „156
“. Pritarus šiai pastabai, projekto 4 straipsnio 16 dalį reikėtų pernumeruoti į 17
dalį. Be to, reikėtų tikslinti projekto 26 straipsnio 1 dalį, joje vietoj skaičių ir žodžių „9 straipsnio 1 dalį“ įrašant žodžius ir skaičius „9 straipsnio 1, 16 dalis“, bei šio straipsnio 2 dalį, joje vietoj skaičių ir žodžių „9 straipsnio 1 dalis“ įrašant žodžius ir skaičius „9 straipsnio 1, 16 dalys“. 6.
reguliavimas vertintinas kaip nenuoseklus, nes šios dalies pirmajame sakinyje yra siūloma nustatyti draudimą parduoti savivaldybėms nuosavybės teise perduotus valstybinės žemės sklypus, reikalingus savivaldybių funkcijoms atlikti. Gi antrajame sakinyje siūloma nustatyti, kad, išnykus poreikiui atlikti savivaldybės funkcijas, savivaldybės teikia prašymą Aplinkos ministerijai rengti Vyriausybės nutarimą dėl tokių žemės sklypų perdavimo savivaldybei patikėjimo teise. Taigi, savivaldybės dėl joms nuosavybės teise perduotų valstybinės žemės sklypų – savivaldybės nuosavybės kreiptųsi į Aplinkos ministeriją su prašymu, kad tokie joms nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai joms pačioms būtų perduoti patikėjimo teise. Manytina, kad savivaldybės kreiptis į Aplinkos ministeriją galėtų tik po to, kai jų funkcijoms nereikalingi žemės sklypai būtų grąžinti valstybės nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatos tikslintinos. 7. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 361 straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktuose vietoj žodžių „patvirtintus“, „patvirtintų“ įrašytini žodžiai „priimtus“, „priimtų“. 8. Kad būtų išlaikytas projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 361 straipsnio 7 dalyje dėstomos nuostatos turinio nuoseklumas, šioje dalyje vietoj žodžių
„savivaldybių administravimo subjektų“ įrašytini žodžiai „valstybinės žemės
patikėtinių priimtų administracinių“. 9. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nėra pakankamai aiškus atskaitos momento „nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos“, nuo kurio būtų skaičiuojamas vieno mėnesio terminas, turinys, nes neaišku kokiam subjektui - Nacionalinei žemės tarnybai ar valstybinės žemės patikėtiniui turi „paaiškėti“ pažeidimas.
Siekiant išvengti skirtingo įstatymo normos turinio aiškinimo, taip pat atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 31 dalies nuostatas, siūlytina projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose vietoj formuluotės „nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos“ įrašyti formuluotę „nuo motyvuoto nurodymo gavimo dienos“. 10. Siekiant aiškumo ir įstatymo nuostatų tarpusavio suderinamumo, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 362 straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžio „subjekto“ įrašytini žodžiai „valstybinės žemės patikėtinio“, o šio dalies 1 punkte vietoj žodžio „patvirtintas“ įrašytinas žodis „priimtas“. 11. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 362 straipsnio 5 dalyje po žodžio
„pradėtus“ įrašytinas žodis „valstybinės“. 12. Projekto 14
straipsniu keičiamo įstatymo 362 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje tikslintina nuoroda „šio straipsnio 9 dalyje“ vietoj skaičiaus „9“ įrašant skaičių „8“. 13. Projekto 19 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje vietoj skaičiaus „4“ įrašytinas skaičius „1“. 14. Siekiant nuostatos turinio nuoseklumo, projekto 19 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo
„paėmimo visuomenės poreikiams metu“. 15.
straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 7 dalies nuostatų formuluotė „nesuformuotoje valstybinėje žemėje ar valstybiniame žemės sklype, dėl kurio pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros “ turinys nėra aiškus, nes pagal keičiamo įstatymo 45 ir kitus straipsnius visuomenės poreikiams paimama privati žemė ir kitas privatus nekilnojamasis turtas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar šiose projekto nuostatose formuluotės „ dėl kurio pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros“ nereikėtų atsisakyti. 16. Siekiant aiškumo, projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje po skaičiaus „56“ įrašytinas žodis „straipsnyje“. 17. Siekiant suderinti įstatyme vartojamus terminus, projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 1-5 dalių formuluotėse „pradeda nurodytų nusižengimų teiseną“ vietoj žodžio „nusižengimų“ įrašytinas žodis „pažeidimų“. Be to, projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 5 dalyje formuluotę
„atitinkamuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti
administraciniai nusižengimai“ reikėtų dėstyti vienaskaitos forma, nes atitinkamas nusižengimas yra išdėstytas Administracinių nusižengimo kodekso 333 straipsnyje. 18. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančio keičiamo įstatymo 64 straipsnio 1 dalį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai pradeda keičiamo įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61 ir 62 straipsniuose nurodytų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir surašo protokolus, nutarimus ir kitos bylos dokumentus; pagal keičiamo įstatymo 64 straipsnio 2 dalį Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai pradeda keičiamo įstatymo 63 straipsnyje nurodytų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir surašo protokolus, nutarimus ir kitos bylos dokumentus.
Projekto 24 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 64 straipsnį ir nustatyti, kad keičiamo įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61,
pareigūnai: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai nagrinėtų keičiamo įstatymo 54, 55, 56, 59 ir 61 straipsnio 1-6 dalyse nurodytus pažeidimus (keičiamo įstatymo 64 straipsnio 1 ir 3 dalys), Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai nagrinėtų keičiamo įstatymo 62 ir 63 straipsniuose nurodytus pažeidimus (keičiamo įstatymo 64 straipsnio 2 dalis); aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai nagrinėtų keičiamo įstatymo 57, 58 ir 60 straipsniuose nurodytus pažeidimus (keičiamo įstatymo 64 straipsnio 4 dalis); savivaldybių administracijų pareigūnai nagrinėtų keičiamo įstatymo 61 straipsnio 7 dalyje nurodytą pažeidimą (keičiamo įstatymo 64 straipsnio 5 dalis). Taigi pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, įsigaliojus įstatymui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai negalės nagrinėti keičiamo įstatymo 57, 58, 60 straipsniuose, 61 straipsnio 7 dalyje, 62 straipsnyje nurodytų pažeidimų.
Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai iki įstatymo įsigaliojimo pradėtus ir nebaigtus atitinkamų pažeidimų tyrimus, įsigaliojus įstatymui, turėtų perduoti tirti kitiems subjektams, nurodytiems projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse. Svarstytina, ar projekto 26 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 19. Pagal projekto
straipsniais keičiamo įstatymo 56 straipsnį ir 64 straipsnio 1 ir 2 dalis už keičiamo įstatymo 56 straipsnyje nustatytą pažeidimą (t. y. valstybinio geodezinio punkto sunaikinimą arba sugadinimą) atsakomybę juridiniams asmenims taiko Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal su teikiamu projektu susijusio Administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 113, 1131 , 351 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-4012(2) (toliau – projektas Nr. XIVP-4012(2)) 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnio 45 ir 67 punktus už ANK 113 straipsnyje nustatytą analogišką pažeidimą (t. y. valstybinio geodezinio punkto sunaikinimą arba sugadinimą) administracinę atsakomybę fiziniams asmenims taiko Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai. Siekiant teisinio aiškumo, teikiamo projekto ir projekto Nr.
XIVP-4012(2) nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti ir nustatyti, kad už valstybinio geodezinio punkto sunaikinimą arba sugadinimą atsakomybę tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims taikytų tie patys pareigūnai. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos tikslintinos. 20. Projekto 26 straipsnio 5 dalyje vietoj nuostatos „8 straipsnio 11 dalies nuostata” įrašytina nuostata „8 straipsnio 11 dalis”, o prieš žodį „panaudos“ įrašytini žodžiai „valstybinės žemės“. 21. Projekto 26 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje nėra aišku, kokios konkrečiai procedūros turimos omenyje. Siūlytina tikslinti projekto nuostatas. Be to, projekto 26 straipsnio 7 dalies antrajame sakinyje po žodžių „dėl naujos“ įrašytini žodžiai „valstybinės žemės“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45,
1
2024 -09-18
dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Sergejus Jovaiša. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-041
atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje minimas nenaudojamų ir neprižiūrimų statinių sąrašas. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, koks subjektas tokį sąrašą sudarytų ir tvirtintų. Jei turimas omenyje Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašas, tai projekto nuostatas reikėtų patikslinti: pirma, nurodyti tokį patį sąrašo pavadinimą; antra, nurodyti, kad sąrašas sudaromas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Pritarti Siūloma patikslinti Projekto
į ir ją išdėstyti taip: „
1Papildyti 2 straipsnį nauja 1 dalimi:
„1.
Apleisti statiniai
apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, sudaromą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, arba kuriems neatliktos statybos užbaigimo procedūros, kai jos buvo privalomos ir, sustabdžius jų statybą statytojo (užsakovo) noru, statinio kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre netikslinti ilgiau nei 10 metų, tačiau visais atvejais nėra sunykę.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-041
(21 )
dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje siūloma nustatyti, kad motyvuoto nurodymo įvykdymo terminas skaičiuojamas nuo jo surašymo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad motyvuoto nurodymo surašymo ir jo gavimo diena nebūtinai gali sutapti, todėl nustatytas įpareigojimo įvykdymo terminas būtų pradedamas skaičiuoti dar gal valstybinės žemės patikėtiniui motyvuoto nurodymo negavus. Siekiant aiškumo, minėtoje projekto nuostatoje siūlytina nustatyti, kad terminas skaičiuojamas nuo motyvuoto nurodymo gavimo dienos. Pritarti Siūloma patikslinti Projekto
ą ir ją išdėstyti taip: „
dalimi: „31 . Motyvuotas nurodymas – atskiru Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo nustatytos formos administraciniu sprendimu ir tvarka teikiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įpareigojimas valstybinės žemės patikėtiniui per nuo motyvuoto nurodymo gavimo dienos skaičiuojamą jame nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės, suteiktos valdyti patikėjimo teise, naudojimą, pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-042
Projekto
sąvokos „svarbus projektas“ turinys, t. y. nėra aišku, ar turimas omenyje Teritorijų planavimo įstatyme apibrėžtas „valstybei svarbus projektas“, ar koks kitas projektas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamajame variante šiose nuostatose vartojama sąvoka „valstybei svarbus projektas“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose reikėtų nurodyti, kad valstybinė žemė reikalinga nuostatose nurodytiems projektams įgyvendinti. Pritarti Siūloma patikslinti Projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo 7 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „
reikalinga valstybei svarbiems projektams, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nustatyta tvarka regioninės plėtros tarybos pripažintiems regioninės svarbos projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai ar kitam Vyriausybės nutarime nurodytam subjektui. Priimant Vyriausybės nutarimą ar kitą atitinkamą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir (ar) Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl valstybinės žemės suteikimo regioninės svarbos ar stambiems projektams įgyvendinti, kai žemės paimti visuomenės poreikiams nereikia, Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime turi būti nurodoma, kad savivaldybės , kaip atitinkamos valstybinės žemės patikėtinio teisės pasibaigia, ir nurodomas naujas subjektas, kuris tokią žemę valdys patikėjimo teise. Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė.“ 4.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-042
formuluotės „Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams, ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams“ vartojama formuluotė „svarbiems projektams“. Pakeitus šią formuluotę, tampa neaiškios tos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose ši formuluotė tebevartojama ir projektu jos nėra keičiamos (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 7 straipsnio15 dalies 3 punktas (nuo 2025 m. sausio 1 d. - 16 dalies 3 punktas), 9 straipsnio 6 dalies 3 punktas ir kt. keičiamo įstatymo nuostatos). Svarstytina, ar šiuo aspektu nereikėtų peržiūrėti viso keičiamo įstatymo ir projektu jas taip pat patikslinti. Pritarti Žr. išvados 2.3 punkto argumentus . 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-042
siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai valstybinė žemė reikalinga valstybei svarbiems projektams, kitiems šioje dalyje nurodytiems projektams ir reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise perduodama Nacionalinei žemės tarnybai ar kitam Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime nurodytam subjektui. Iš projekto nuostatų nėra aišku, koks kitas atitinkantis Vyriausybės nutarimą sprendimas ir kurio subjekto priimtas turimas omenyje. Pažymėtina, kad įstatyme turi būti nurodytos konkrečios institucijos ir jų įgaliojimai priimti atitinkamus sprendimus disponuojant valstybės turtu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų patikslinti, sukonkretinant, kokių valstybės institucijų sprendimai dėl savivaldybėms patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės perdavimo valdyti patikėjimo teise kitiems subjektams turimi omenyje. Pritarti Žr. išvados 2.3 punkto argumentus . 6.
Teisės departamentas, 2024-07-042
2 straipsniu siekiama pakeisti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4, 7, 8, 11, 12, 13, 16 dalis, kurios pagal projekto 26 straipsnio 1 dalį įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. gruodžio 14 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311
įstatymą Nr. XIV-2338 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-2338), kurio 2 straipsnyje išdėstyta Žemės įstatymo 7 straipsnio nauja redakcija, taip pat įsigaliosianti 2025 m. sausio 1 d. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiame įstatyme Žemės įstatymo 7 straipsnio 16 dalis pernumeruota į 17 dalį. Taigi priėmus, teikiamą projektą tą pačią dieną įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 7 straipsnio 4, 7, 8, 11, 12, 13, 16 dalių redakcijos. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto nuostatas reikėtų suderinti su Įstatymo Nr. XIV-2338 nuostatomis (keisti nurodytą įstatymą arba projekto 26 straipsnyje numatyti vėlesnę projekto 2 straipsnio (arba viso projekto) įsigaliojimo datą nei 2025 m. sausio 1 d. ir atitinkamai patikslinti projekto 2 straipsnio 7 dalies pakeitimų esmę ir joje dėstomos keičiamo įstatymo 7 straipsnio dalies numerį, vietoj skaičių „16“ įrašant skaičius „17“). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-042
Pagal projekto 2 straipsnio 7 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 16 dalyje siūloma nustatyti teisinį reguliavimą Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams ir (ar) įrenginiams, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, eksploatuoti valstybinės žemės sklypai neformuojami, o šiuos statinius ir (ar) įrenginius valstybinės žemės patikėtinis išperka iš teisėtų savininkų Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes. Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar griautinus statinius ir (ar) įrenginius išperka valstybė, o valstybinis žemės patikėtinis veikia kaip įgaliotas valstybės atstovas. Be to, neaišku, ir iš kokių lėšų šaltinių apmokama už išperkamus statinius ir (ar) įrenginius. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Antra, pagal projekto nuostatas išperkamo turto vertė apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar statinių ir įrenginių statybai sunaudotų medžiagų vertė ir statybos darbų vertė būtų nustatoma pagal statinio ar įrenginio statybos metu galiojusias medžiagų ir darbų kainas, ar medžiagų ir darbų vertė nustatoma pagal statinio ir (ar) įrenginio išpirkimo metu esančias kainas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti.
Vadovaujantis tais pačiais argumentais, ši pastaba taikytina ir projekto 4 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punkto, projekto 4 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 5 punkto, projekto 4 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 25 dalies 2 punkto ir projekto 19 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 6 dalies nuostatoms. Pritarti Siūloma Projekto 2 straipsnio 7 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio
nuostatą patikslinti taip:
„17. Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams ir (ar)
įrenginiams, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, eksploatuoti valstybinės žemės sklypai neformuojami. Šie statiniai ir (ar) įrenginiai valstybinės žemės patikėtinio valstybės biudžeto lėšomis išperkami iš teisėtų jų savininkų Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes, išpirkimo metu esančiomis kainomis . “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-043
nustatyti, kad „Valstybinės žemės sklypo dalis statiniams eksploatuoti panaudai suteikiama vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 31 dalimi.“ Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 31 dalyje siūloma reglamentuoti ne valstybinių žemės sklypų (jų dalių) suteikimą panaudos pagrindais, bet jų nuomą. Todėl, projekto nuostatą, kad valstybinės žemės sklypo dalis statiniams eksploatuoti suteikiama pagal panaudą vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 31 dalimi, reikėtų patikslinti.
Be to, svarstytina, ar, siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 10 dalies antrajame sakinyje po žodžio „statiniams“ nereiktų įrašyti žodžių „ir (ar) įrenginiams“. Pritarti
3 straipsnio 2 dal į patikslinti ir ją išdėstyti taip: „
2Papildyti 8 straipsnį 10 ir 11 dalimis:
10. Valstybinės žemės sklypai neformuojami ir panaudai nesuteikiami šio įstatymo
dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas ir (ar) jo dalis statiniams ir
(ar) įrenginiams eksploatuoti gali būti suteikiamas panaudai tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis. “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-044
projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą galėtų būti išnuomojamas ne tik valstybinės žemės sklypas, bet ir jo dalis. Ši nuostata nedera su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra nurodyti subjektai, turintys teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypus, bet ne jų dalis. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 2 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas iki 3 metų – žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema. Žemės sklypo planas ar žemės sklypo schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos yra pakankamas, nes nėra aišku, kuriais atvejais būtų išnuomojamas visas valstybinės žemės sklypas, o kuriais atvejais tik jo dalis, bei kuris subjektas rengtų aukščiau minėtus planus ir schemas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti iš dalies. Pastabos dalis dėl žemės sklypo plano ar schemos neaktuali, nes nėra „žemės sklypo dalies plano ar schemos", visais atvejais prie sandorio pridedamas planas ar schema dėl viso sklypo, galimai pažymėjus dalį, kuri yra sandorio objektas. Sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo dalies perleidimo priimantis valstybinės žemės patikėtinis kiekvienu atveju vertina individualiai, ar galima išnuomoti dalį valstybinės žemės sklypo (pvz., kai yra keliems skirtingiems savininkams priklausantys statiniai ar statinių dalys), ar galima išnuomoti visą valstybinės žemės sklypą vienam subjektui (pvz., kai statiniai, esantys valstybinės žemės sklype priklauso vienam asmeniui). Siūloma patikslinti Projekto
į ir ją išdėstyti taip: „
1Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybinės žemės sklypus (jų dalis) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja:
1) savivaldybių tarybos – valstybinės žemės sklypus (jų dalis) , perduotus patikėjimo teise savivaldybėms.
Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
2) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė valstybinės žemės sklypas (jo dalis) yra priskirta priskirtas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;
3) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) jiems perduoti patikėjimo teise;
4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-044
nustatyti, kad keičiant aukciono būdu išnuomotos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo, kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės sklypo, nuomojamo aukciono būdu, nuomos sutartis sudaroma su aukciono laimėtoju, pasiūliusiu didžiausią nuomos mokestį.
Keičiantis aukciono būdu išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutarties šaliai, iš esmės būtų sudaroma nauja valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, bet ne su aukciono laimėtoju, o su kitu asmeniu. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas yra pagrįstas ir turėtų būti keičiama ne sutarties šalis, kai nuomininkas atsisako nuomos sutarties, bet vykdomas naujas valstybinės žemės sklypo nuomos aukcionas. Pritarti iš dalies Siūloma patikslinti Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatą ir ją išdėstyti taip: „5. Valstybinės žemės sklypas (jo dalis), išskyrus šio straipsnio 6–9 ir 28 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Kai aukciono būdu išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) nepradėtas naudoti pagal paskirtį, nėra pradėti rengti statinių ir kitos veiklos projektai ar nėra pradėtos vykdyti kitos aukciono sąlygos, perleidus valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę, keičiant sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo, kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos. Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama. Toks valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nustatytomis sąlygomis. Valstybinė žemė aukciono būdu ir be aukciono išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka. “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-044
Projekto
nustatyti, kad aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, toks valstybinės žemės sklypas ar jo dalis valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas be aukciono už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, išskyrus atvejus, kai specialieji įstatymai nustato kitaip. Be to, siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypas ar jo dalis valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui gali būti parduodamas tik tokio dydžio, koks yra būtinas statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės perleidimas kitiems asmenims, tame tarpe ne aukciono būdu, yra reglamentuojamas keičiamo įstatymo 11 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas dėl valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pardavimo be aukciono žemės sklypo nuomininkui, pastačiusio tokiame žemės sklype statinius ar įrenginius, turėtų būti reglamentuojamas keičiamo įstatymo 11 straipsnyje. Antra, projektu siūlomas teisinis reguliavimas dėl valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo valstybinės žemės sklypo nuomininkui nėra pakankamai aiškus.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar parduodama valstybinio žemės sklypo dalis, reikalinga nuomininko valstybinės žemės sklype pastatytiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, turėtų būti suformuota kaip atskiras žemės sklypas (turtinis vienetas) ir be aukciono parduodamas nuomininkui, ar valstybinės žemės sklypo nuomininkas taptų valstybinės žemės sklypo bendraturčiu ir kartu su valstybe žemės sklypą valdytų bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju, manytina, tarp žemės sklypo bendraturčių turėtų būti sudaryta žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartis. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti taip, kad būtų aiškūs teisinio reguliavimo tikslai ir turinys. Trečia, nėra aiškus formuluotės „kai specialieji įstatymai nustato kitaip“ turinys, nes neaišku, kokie įstatymai būtų laikomi specialiaisiais keičiamo įstatymo atžvilgiu. Svarstytina, ar šios formuluotės nereikėtų patikslinti, nurodant konkrečius įstatymus, kurie turimi omenyje, arba aptariamoje formuluotėje vietoj žodžio „specialieji“ įrašyti žodį „kiti“. Pritarti Siūloma patikslinti Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatą ir ją išdėstyti taip: „5. Valstybinės žemės sklypas (jo dalis), išskyrus šio straipsnio 6–9 ir 28 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Kai aukciono būdu išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) nepradėtas naudoti pagal paskirtį, nėra pradėti rengti statinių ir kitos veiklos projektai ar nėra pradėtos vykdyti kitos aukciono sąlygos, perleidus valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę, keičiant sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo, kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos.
Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama. Toks valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nustatytomis sąlygomis. Valstybinė žemė aukciono būdu ir be aukciono išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Siūloma Projekto
ėstomo Žemės įstatymo
į papildyti
ir j ą išdėstyti taip: „
valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas be aukciono už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitaip. Valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui gali būti parduodamas tik tokio dydžio, koks yra būtinas statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti. “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-044
12.
Projekto
punkte siūloma nustatyti, kad valstybinė žemė be aukciono gali būti išnuomojama jeigu ji yra reikalinga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, įgijusiam atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos, kai dalyvių susirinkime savivaldybėms ir (ar) savivaldybių valdomoms įmonėms ir įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, statusą arba siekiančiam jį įgyti. Be to, siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai juridinis asmuo siekia įgyti energetikos bendrijos statusą, kartu su prašymu išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) jis pateikia steigimo dokumentus, kuriuose nustatytas tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose jis vykdo veiklą, ir jo pagrindinis tikslas nėra siekti pelno. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir kokiais teisės aktais vadovaujantis projekte siūlomus nustatyti kriterijus atitinkantiems juridiniams asmenims suteiktų atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusus. Projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Antra, kyla abejonių, ar siūlymas išnuomoti be aukciono valstybinius žemės sklypus juridiniams asmenims, kurie siekia įgyti energetikos bendrijos statusą yra pagrįstas. Pirma, nėra aišku, nuo kurio momento juridinis asmuo būtų laikomas siekiančiu įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusą.
Be to, juridiniai asmenys įgiję atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusą ir juridiniai asmenys siekiantys įgyti tokį statusą projekte įvardinami nevienodai. Pažymėtina, kad įgijusių energetikos bendrijų statusą juridinių asmenų veiklos tikslas (projekte - paskirtis) yra viešųjų interesų tenkinimas. Gi siekiančių įgyti minėtą statusą juridinių asmenų tikslas yra tenkinti tokių juridinių asmenų dalyvių interesus. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar yra pagrįstai siūloma be aukciono išnuomoti valstybinės žemės sklypus juridiniams asmenims, siekiantiems tenkinti vien savo dalyvių interesus. Be to, kyla abejonių, ar vien tik siekimas įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusus yra pakankamas pagrindas be aukciono išnuomoti valstybinės žemės sklypą. Pastebėtina ir tai, kad projekto nuostatos, jog juridiniai asmenys, siekiantys įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusą, turėtų teikti atitinkamą naudą savo dalyviams
„ar tą naudą teikti vietose, kuriose jis vykdo veiklą”, turinys nėra aiškus,
taip pat nėra aiškūs teisinio reguliavimo tikslai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punkto, kiek jame siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai be aukciono gali būti išnuomoti juridiniams asmenims, siekiantiems įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusus, nereikėtų atsisakyti. Pritarti Žemės įstatymo nuostatos nurodo, kad išimtis numatyta bendrijoms, orientuotoms į energetinio nepritekliaus mažinimą.
Pelno nesiekiantis juridinis asmuo atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą įgyja leidimo plėtrai ar leidimo gaminti išdavimo metu . Tam, kad asmuo gautų leidimą plėtrai arba leidimą gamybai, jam svarbu turėti žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad žemės nuomos klausimai sprendžiami dar iki minėtų leidimų išdavimo, kai pelno nesiekiantis juridinis asmuo dar nėra oficialiai įgijęs atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statuso, o tik siekia jį įgyti, svarbu neapriboti galimybės dėl žemės nuomos kreiptis ir asmeniui, siekiančiam įgyti bendrijos statusą. Jeigu būtų nustatyta, kad nuomoti žemę gali tik atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, nuostata bus neveikianti ir netikslinga. Įsitikinti, kad asmuo siekia įgyti bendrijos statusą galima patikrinus jo steigimo dokumentus, kuriuose nurodytas aiškus tikslas - teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas, bei veiklos sąlygos, nustatant tvarką (1) kuria priimami sprendimai dėl pagamintos energijos realizavimo; (2) dėl energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros; (3) dėl pajamų, gautų vykdant energijos gamybos veiklą, paskirstymo.
Siūloma Projekto 4 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punktą patikslinti ir jį išdėstyti taip: „
8) ji yra reikalinga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 202 straipsnio arba Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 222 straipsnio nuostatomis, įgijusiam atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos, kai dalyvių susirinkime savivaldybėms ir (ar) savivaldybių įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius , mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams , statusą (toliau – energetikos bendrija) arba siekiančiam jį įgyti.
Kai juridinis asmuo siekia įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą, kartu su prašymu išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) jis pateikia steigimo dokumentus, kuriuose nustatytas tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose jis vykdo veiklą, ir jo pagrindinis tikslas nėra siekti pelno, o siekiančiam įgyti Piliečių energetikos bendrijos statusą pateikiamuose steigimo dokumentuose nurodomas tikslas - teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalininkams, nariams ar dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas. Be aukciono išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) gali būti naudojamas tik šiame punkte nurodytų energetikos bendrijos veiklos tikslų įgyvendinimui;“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-044
3
(8),
Atkreiptinas dėmesys, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 202 straipsnio 1 ir 2 punktuose bei Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 21 dalies 1 punkte nėra nustatyta, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos dalyvių susirinkime balsai gali priklausyti savivaldybių valdomoms įmonėms. Atsižvelgiant į tai ir siekiant suderinti projekto bei minėtų įstatymų nuostatas, projekto 4 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punkto pirmajame sakinyje reikėtų išbraukti žodžius „valdomoms įmonėms ir“. Pritarus šiai pastabai, projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, jame išbraukiant žodžius „institucijoms ar“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-044
nuorodos „šios įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 13 punktuose“ turinys. Jei turimi omenyje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1-3 punktai, tai atitinkamai aptariama nuoroda tikslintina. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-044
dėmesys, kad pagal projekto 4 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punkto nuostatas šiame punkte nurodytus statinius ir įrenginius išpirktų valstybinės žemės patikėtinis, o pagal projekto 4 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 5 punktą šiame punkte nurodytus statinius ir įrenginius išpirktų valstybė. Siekiant aiškumo, šias projekto nuostatas reikėtų suderinti, nurodant tą patį subjektą. Pritarti Siūloma patikslinti Projekto 4 straipsnio 8 dalį (patikslinus Projektą, pasikeitė numeracija ir buvusi
tapo 10 dal imi) ir ją išdėstyti taip: „ 10.
Pakeisti 9 straipsnio 17 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, ar nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ar nesutinka mokėti šio straipsnio 26 dalies 1 punkte nurodyto valstybinės žemės nuomos mokesčio. Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl statinių ar įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė valstybinės žemės patikėtinis išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindamas jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu;“. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-044
Projekto
dalį, t. y. ne tik šios dalies nuostatas iki dvitaškio ir 1 punktą, bet ir 2 punktą, kuris pagal projekto lyginamąjį variantą taip pat yra keičiamas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04413
skaičiai „30 ir 31“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-046
(1,2)
patikslinti, nustatant, ar tas pats asmuo gali pasinaudoti valstybinio žemės sklypo pardavimo kainos nuolaida tiek projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo
Siūloma patikslinti Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
tvarką nustato Vyriausybė. Parduodant valstybinės žemės sklypą (jo dalį) be aukciono fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, taikoma 40 procentų nuolaida nuo apskaičiuotos pardavimo kainos. Taikant šią nuostatą, šeima laikomi asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Kainos nuolaida taikoma vienu iš šių atvejų : “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-046
suprantamos.
Jeigu siekiama nustatyti, kad valstybinės žemės sklypas (jo dalis), suformuotas keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir
(ar) įrenginiams eksploatuoti, parduodamas nustatant šiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis, tai taip ir reikėtų dėstyti aptariamą projekto nuostatą. Pritarti Siūloma patikslinti 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 13 dalies (patikslinus projektą pasikeitė numeracija buvusi 13 dalis tapo 14 dalimi) nuostatą ir ją išdėstyti taip: „
ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas ir (ar) jo dalis gali būti parduodamas tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis. “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-0414 (361 )
straipsnio 1 dalyje po žodžio
„veiklos“ įrašytinas žodis „valstybinę“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-0414 (362 )
aiškumo, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose reikėtų nustatyti atskaitos momentą, nuo kurio būtų skaičiuojamas vieno mėnesio terminas. Pritarti Siūloma patikslinti projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas ir jas išdėstyti taip: „1.
Nacionalinė žemės tarnyba:
1) nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinio priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų arba Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, teikia atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotą nurodymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos motyvuotą nurodymą valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos ir apie priimtą sprendimą informuoti ją per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;
2) nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinis neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikia atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotą nurodymą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą ir vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos motyvuotą nurodymą valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-0416
formuluotės „žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektas“ įrašytina formuluotė „žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas“ (minėta formuluotė vartojamas tris kartus), o ketvirtajame sakinyje prieš žodį
„korektūra“ įrašytinas žodis „projekto“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-0422
Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „administracinį nusižengimą“, o projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio
„nusižengimą“ įrašytini žodžiai pažeidimą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-0424
į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą sąvoką, projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 3 ir
pareigūnai“ vietoj žodžio „priežiūros“ įrašytinas žodis „kontrolės“. Be to, šios projekto nuostatos nėra aiškios toje apimtyje, kurioje nustatyta, kad formą tvirtina „šių institucijų“ vadovai ar „šios institucijos“ vadovas, nes minėtose projekto nuostatose nėra įvardintos institucijos. Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-0425
25Svarstytina,
ar, siekiant aiškumo, projekto 25 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje nereikėtų nurodyti ir šioje dalyje įvardinto įstatymo numerį „Nr. XIV-2114“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04261
26 straipsnio 1 dalyje po žodžio „išskyrus” įrašytini žodžiai „šio įstatymo”, o po skaičių ir žodžių „9 straipsnio 1 dalį“ turėtų būti dedamas kablelis ir įrašytini žodžiai ir skaičius „šio straipsnio 4 dalį“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04265
dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 10 dalies nuostata, susijusi su šio įstatymo 9 straipsnio 31 dalies taikymu, taikoma panaudos sutartims, sudarytoms po šio įstatymo įsigaliojimo dienos”.
Atkreiptinas dėmesys, kad šio įstatymo 9 straipsnis struktūrinės dalies, pažymėtos 31 numeriu, neturi. Tuo atveju, jeigu turima omenyje projekto 4 straipsnio 13 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 31 dalis, tai projekto nuostatos turinys nėra aiškus, nes projekto 4 straipsnio 13 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 31 dalyje siūloma reglamentuoti ne valstybinių žemės sklypu suteikimą pagal panaudą, bet jų nuomą, todėl ji nėra susijusi su valstybinių žemės sklypų panaudos sutartimis. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 26 straipsnio 5 dalyje pateiktos nuorodos į
„šio įstatymo 9 straipsnio 31 dalį” nereikėtų patikslinti. Pritarti
Siūloma patikslinti Projekto 26 straipsnio 5 dalies (patikslinus Projektą pasikeitė numeracija ir buvusi 5 dalis tapo 6) nuostatą ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės
įstatymo 8 straipsnio 11 dalies nuostata taikoma panaudos sutartims, sudarytoms po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“ 28. STT, 2024-09-11 * Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl Projekto teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus:
pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 29. STT, 2024-09-114
pasiūlymai:
žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio („Valstybinės žemės išnuomojimas“) 6 dalies 8 punktą ir nustatyti, kad: „6.
Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:
<...>
8) ji yra reikalinga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, įgijusiam atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos, kai dalyvių susirinkime savivaldybėms ir
(ar) savivaldybių valdomoms įmonėms ir įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis
energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams , statusą (toliau – energetikos bendrija) arba siekiančiam jį įgyti. Kai juridinis asmuo siekia įgyti energetikos bendrijos statusą, kartu su prašymu išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) jis pateikia steigimo dokumentus, kuriuose nustatytas tikslas
ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose jis vykdo veiklą, ir jo pagrindinis tikslas nėra siekti pelno . Be aukciono išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) gali būti naudojamas tik šiame punkte nurodytų bendrijos veiklos tikslų įgyvendinimui ;“ Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
bendrijų veiklos tikslus, o tai gali apsunkinti priežiūros funkcijų (vertinant, lengvatine tvarka išnuomotos valstybinės žemės naudojimas atitinka energetikos bendrovių veiklos tikslus) įgyvendinimą Pagal minėtas Projekto nuostatas (paskutinis sakinys) viena iš pagrindinių valstybinės žemės sklypo išnuomojimo energetikos bendrijoms lengvatine tvarka (be aukciono) sąlygų – šią žemę naudoti tik „ šiame punkte nurodytų bendrijos veiklos tikslų įgyvendinimui “.
Aktualu yra tai, kad minėtose Projekto nuostatose iš esmės apibrėžiami tik energetikos bendrijų statusą siekiančių įgyti juridinių asmenų veiklos tikslai. Tuo tarpu tokį statusą jau turinčių energetikos bendrijų veiklos tikslai neapibrėžiami, tačiau nustatoma jų paskirtis. Nors tokia paskirtis (mūsų nuomone) turėtų būti suvokiama kaip energetikos bendrijų veiklos tikslai, tačiau Projektu apibrėžiamas jų turinys energetikos bendrijos statusą turinčioms ir tokį statusą siekiančioms įgyti bendrijoms yra skirtingas. Be to, manytume, turinio aiškumo požiūriu taip pat svarstytina dalis Projekto nuostatose vartojamų formuluočių (pavyzdžiui: neaišku, kaip tiksliai turėtų būti interpretuojamos formuluotės „teikti aplinkos <...> naudą savo dalyviams“; „tą naudą teikti vietose kuriose jis vykdo veiklą“ turinys). Taigi, Projektu siūlomos nuostatos sudarytų sąlygas dviprasmiškoms įstatyminių nuostatų interpretacijoms (tam palanki ir aplinkybė, kad Projektu numatytos energetikos bendrijų paskirtys ir tikslai yra deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio), todėl apsunkintų energetikos bendrijoms išnuomotos valstybinės žemės naudojimo nustatytiems tikslams priežiūros funkcijų įgyvendinimą (pavyzdžiui: vertinant, ar energetikos bendrijų veikla atitinka įstatyme nustatytus veiklos tikslus). 1.1.2.
lengvatine tvarka išnuomojama su pelno siekimu nesusijusiai energetikos bendrijų veiklai, Projekto nuostatomis nedraudžiama tokią žemę naudoti ir pelno ar kitos naudos gavimui. Projekto nuostatos naudingos atskirų kategorijų asmenų grupėms Projekto nuostatomis akcentuojama, kad valstybinės žemės nuoma lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) energetikos bendrijoms siejama su esminiu reikalavimu savo veikla nesiekti pelno. Tačiau šiuo atveju aktualu yra tai, kad:
bendrijų veikla susijusi su naudos jų dalyviams gavimu (pavyzdžiui: „teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams“);
formuluotė, kad „Kai juridinis asmuo siekia įgyti energetikos bendrijos statusą, <...> jis pateikia steigimo dokumentus <...> , ir jo pagrindinis tikslas nėra siekti pelno“ suponuoja nuomonę, kad energetikos bendrija galės vykdyti ir su pelnu susijusią veiklą (šiuo atveju aktualu, kaip bus atskiriama (ar tik formaliai, atsižvelgiant į steigimo dokumentus?), ar su pelno siekimu susijusi energetikos bendrijos veikla yra pagrindinė ar ne);
ministerijos internetiniame puslapyje) pateikiama oficiali informacija [1] , kad energetikos bendrija „gali veikti kaip gamintojas, savo elektrinėje pagamintą elektrą parduodantis rinkoje, o gautą pelną paskirstantis savo dalyvių ar vietos socialinei, aplinkos ar ekonominei gerovei“. Taigi, nors pagal minėtas Projekto nuostatas valstybinė žemė energetikos bendrijoms būtų išnuomojama su pelno siekimu nesusijusiems tikslams, vis tik (sprendžiant iš teisinio reglamentavimo) tokiems juridiniams asmenims nebūtų draudžiama gauti pelno ar kitos naudos (o jeigu tokia veikla ir būtų ribojama, iš Projekto neaišku, kaip tai būtų užtikrinama).
Šiuo atveju Projekto nuostatos svarstytinos išskirtinių sąlygų lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti valstybinę žemę atskirų asmenų grupių kategorijoms nustatymo požiūriu, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Pritarti. Siūloma pagrindiniam AAK komitetui tobulinti įstatymo projektą. 30. STT, 2024-09-114
Žemės įstatyme nustatytiems energetikos bendrijų veiklos tikslams. Galimi rizikos veiksniai dėl nesąžiningos išnuomotą žemę veiklai naudojančių ir tokios veiklos priežiūrą vykdančių asmenų veiklos pasireiškimo Projekto 4 straipsniu siūloma Žemės įstatymo 9 straipsnio („Valstybinės žemės išnuomojimas“) 17 dalį papildyti 5 punktu ir nustatyti, kad: „17. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, jeigu:
<...>
5) panaikinamas energetikos bendrijos statusas ar ji nevykdo veiklos šio straipsnio 6 dalies 8 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti ir gavusi valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 3 mėnesius nuo jo gavimo dienos. Šiame punkte nurodytu atveju, priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, <...>.“ Pagal minėtas Projekto nuostatas valstybinės žemės nuomos sutartis privalėtų būti nutraukiama, jeigu „energetikos bendrija nevykdo veiklos šio straipsnio 6 dalies 8 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti“.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šios Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
energetinių bendrijų veiklos tikslai apibrėžiami nekonkrečiai ir abstrakčiai, todėl Projekto nuostatos gali būti įvairiai interpretuojamos. Be to, atkreipiame dėmesį, kad minėtų Projekto nuostatų įgyvendinimas (t. y. vertinimas, at energetikos bendrijos veikla atitinka Žemės įstatyme nustatytus tikslus) susijęs su specifinių veiksnių ir aplinkybių įvertinimu – t. y. valstybinės žemės nuomotojas, vertindamas ar išnuomotos žemės naudojimas atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punkte nustatytus energetikos bendrovės veiklos tikslus, turėtų įvertinti ne tik tai , ar žemės sklypas naudojamas energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginiams eksploatuoti , bet taip pat įvertinti ir tokius aspektus, ar energetikos bendrija „ mažina energijos nepriteklių ir (ar) teikia naudą pažeidžiamiems vartotojams; teikia aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikia vietose, kuriose jis vykdo veiklą“; ar užtikrinama, kad pagrindinis veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kt. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, kyla abejonių, ar visais atvejais valstybinės žemės nuomotojas vienasmeniškai (be kitų kompetentingų institucijų dalyvavimo) sugebės užtikrinti visapusišką ir objektyvų minėtų aplinkybių įvertinimą.
Kitą vertus, minėtos Projekto nuostatos vertintinos kaip sudarančios sąlygas nesąžiningai valstybinę žemę naudojančių asmenų (žinant, kad jų veiklos atitiktis Žemės įstatyme nustatytiems kriterijams objektyviai negali būti įvertinama) ar tokios veiklos priežiūrą atliekančių asmenų veiklai. 2.2.2. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą pastabą manytume, kad energetikos bendrijų nesąžiningo elgesio rizikos pasireiškimui yra palankios Projektu siūlomos nuostatos, pagal kurias priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę (kadangi nesąžiningą veiklą vykdančios energetikos bendrijos iš esmės nerizikuoja patirti finansinių nuostolių). Pritarti. Siūloma papildyti Projekto
keičiamo
: „5) panaikinamas energetikos bendrijos statusas ar ji nevykdo veiklos šio straipsnio 6 dalies 8 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti ir gavusi valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 3 mėnesius nuo jo gavimo dienos. Šiame punkte nurodytu atveju, priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, Vyriausybės savivaldybių tarybų nustatyta tvarka valstybė savivaldybės išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius,
nuostatos gali būti interpretuojamos nevienareikšmiškai Projekto 4 straipsniu siūloma Žemės įstatymo 9 straipsnį („Valstybinės žemės išnuomojimas“) papildyti 171 dalimi ir nustatyti, kad: „171 .
Valstybinės žemės nuomotojui inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą šio straipsnio 17 dalyje nurodytais atvejais, valstybinės žemės nuomininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą dienos, iki nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pradėjo naudoti nuomojamą valstybinę žemę pagal sutartyje ir pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą; valstybinės žemės nuomininkas pašalina pažeidimą, nurodytą šio straipsnio 17 dalies 2 punkte; nustatomas servitutas dėl statinių ir (ar) įrenginių eksploatavimo; statiniai ir (ar) įrenginiai nugriaunami ar kitu būdu pašalinami iš žemės sklypo; nuomininkas įsigyja žemės sklypą ne aukciono būdu už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. Padidintas mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas, kai jis nebuvo atliktas arba buvo atliktas daugiau nei prieš 3 metus. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas nuomotojo lėšomis, inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą.“ Minėtų Projekto nuostatų taikymas susijęs su Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 1 – 4 punktų (o Projekto priėmimo atveju – 9 straipsnio 17 dalies 1 – 6 punktų) nuostatų įgyvendinimu.
Aktualu yra tai, kad:
punktuose nustatomi terminai, per kuriuos nepašalinus pažeidimų žemės nuomos sutartis privalo būti nutraukiama nuomotojo reikalavimu. Tuo tarpu Projektu siūlomose Žemės įstatymo 9 straipsnio 171 dalies nuostatose šis aspektas neakcentuojamas, o vartojamos formuluotės (pavyzdžiui: kad
„valstybinės žemės nuomininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos
mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą dienos, iki nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pradėjo naudoti nuomojamą valstybinę žemę pagal sutartyje ir pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą“) gali būti interpretuojamos, kad padidintas žemės nuomos mokestis gali būti taikomas neribotą laikotarpį (o tokia interpretacija sudarytų sąlygas toliau tęsti veiklą, kuria yra pažeidžiamos valstybinės žemės nuomos sąlygos).
Projektu siūlomų Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 punktų. Siekiant išvengti sąlygų dviprasmiškoms interpretacijoms, siūlytume minėtas Projekto nuostatas tobulinti (pavyzdžiui: akcentuoti, kad padidintas žemės nuomos mokestis gali būti taikomas ne ilgiau, negu Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 1-5 punktuose pažeidimams pašalinti nustatyti terminai arba kol įgyvendinant Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 1-6 punktų nuostatas bus nutraukta žemės nuomos sutartis ir pan.). Pritarti Siūloma patikslinti Projekto 4 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „171 .
Valstybinės žemės nuomotojui inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą šio straipsnio 17 dalyje nurodytais atvejais, valstybinės žemės nuomininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą dienos, iki nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pradėjo naudoti nuomojamą valstybinę žemę pagal sutartyje ir pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą; valstybinės žemės nuomininkas pašalina pažeidimą pažeidimus , nurodytą nurodytus šio straipsnio 17 dalies 2 punkte dalyje arba kol įgyvendinant šio straipsnio 17 dalies nuostatas valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutartis bus nutraukta ; nustatomas servitutas dėl statinių ir (ar) įrenginių eksploatavimo; statiniai ir (ar) įrenginiai nugriaunami ar kitu būdu pašalinami iš žemės sklypo; nuomininkas įsigyja žemės sklypą ne aukciono būdu už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą . Padidintas mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas, kai jis nebuvo atliktas arba buvo atliktas daugiau nei prieš 3 metus. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas nuomotojo lėšomis, inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą.“ 32. STT, 2024-09-11 * Atlikus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10,
ir VI1 skyriaus pakeitimo įstatymo projekto Nr.
antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad jo nuostatomis nustatytas teisinis reglamentavimas yra ydingas antikorupciniu požiūriu , kadangi:
tikslai bei sąlygos dviprasmiškai juos interpretuoti gali apsunkinti išnuomotos valstybinės žemės naudojimo priežiūros funkcijų įgyvendinimą;
išnuomojama nepelno siekiantiems asmenims, sudaromos sąlygos pasielgti nesąžiningai ir žemę naudoti su pelno siekimu susijusiai veiklai;
asmenų grupėms;
valstybinės žemės naudojimas Žemės įstatyme nustatytiems energetikos bendrijų veiklos tikslams;
išnuomotą žemę veiklai naudojančių ir tokios veiklos priežiūrą vykdančių asmenų veiklos pasireiškimo. Pritarti Siūloma pagrindiniam AAK komitetui tobulinti įstatymo projektą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnį nauja 1 dalimi, nustatant apleistų statinių sąvoką. Pažymime, kad siūloma įtvirtinti sąvoka neapima tų atvejų, kai statiniai nėra įtraukti į nenaudojamų ir neprižiūrimų statinių sąrašą, tačiau jie yra su akivaizdžiais statinio išorinių atitvarų pažeidimo požymiais. Taip pat pažymime, kad siūloma įtvirtinti sąvoka (,, 1.
Apleisti statiniai
<...>
“ arba ją patikslinti; be to, įvertindami tai, kad praktikoje bus sudėtinga įvertinti, dėl kokių aplinkybių nebuvo atliktos statybos užbaigimo procedūros, siūlome apsvarstyti galimybę atsisakyti siūlomos įtvirtinti sąvokos sąlygos ,,<...> sustabdžius jų statybą statytojo (užsakovo) noru
<...>
“. Pritarti iš dalies Sąvoka patikslinta pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pažymėtina, kad pagal LR statybos įstatymo
į „1.
Nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo pranešimo apie statybos pradžią turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo, pagrindu , o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys gali būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti ar rekonstruoti
statinio išardymą pagrindu. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir pažymos apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, išduodamos tik pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo suderintą statinio (patalpos) kadastro duomenų bylą.“ To paties straipsnio
nustatyta, kad: „3. Pasikeitę nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenys šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos pagrindu Nekilnojamojo turto registre tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagal šio straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis šio įstatymo 38 straipsniu, sustabdžius statinio statybą, nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registre tikslinti neprivaloma.“ 2.
NŽT prie AM, 2024-07-222
2 straipsnio 5 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo 7 straipsnio 12 dalį, reglamentuojant, kad: kai valstybinė žemė reikalinga valstybei svarbiems projektams, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nustatyta tvarka regioninės plėtros tarybos pripažintiems regioninės svarbos projektams arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai ar kitam Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime nurodytam subjektui . Vadovaudamiesi Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, pažymime, kad valstybinė žemės patikėjimo teise gali būti perduodama tik valstybinės žemės patikėtiniams, nurodytiems Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, tai yra, vadovaujantis imperatyvia Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostata, ne visi subjektai gali būti valstybinės žemės patikėtiniais. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti siūlomą pakeisti Žemės įstatymo 12 dalį, užtikrinant jos atitiktį Žemės įstatymo 1 daliai, nes ne kiekvienam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime ar kitame sprendime nurodytam subjektui valstybinė žemė, kuri patikėjimo teise perduota savivaldybei, patikėjimo teise galės būti perduodama, o tik Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytiems valstybinės žemės patikėtiniams. Pritarti iš dalies Siūloma patikslinti Projekto
į ir ją išdėstyti taip: „
išdėstyti taip: „12.
Kai valstybinė žemė reikalinga svarbiems projektams, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nustatyta tvarka regioninės plėtros tarybos pripažintiems regioninės svarbos projektams įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai ar kitam Vyriausybės nutarime nurodytam subjektui . Priimant Vyriausybės nutarimą ar kitą atitinkamą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir (ar) Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl valstybinės žemės suteikimo regioninės svarbos ar stambiems projektams įgyvendinti, kai žemės paimti visuomenės poreikiams nereikia, Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime turi būti nurodoma, kad savivaldybės , kaip atitinkamos valstybinės žemės patikėtinio teisės pasibaigia, ir nurodomas naujas subjektas, kuris tokią žemę valdys patikėjimo teise. Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo apie tai raštu informuoja savivaldybę. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė.“
3NŽT prie AM,
25 3.
Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje reglamentuojama, kad žemės sklypai neformuojami:
kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, eksploatuoti;
b) Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems apleistiems ir (ar) neprižiūrimiems (išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą ir (ar) neprižiūrimą statinį pagal paskirtį reikalinga atlikti tik paprastąjį remontą) statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti; šioje dalyje nurodyti statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Žemės įstatymo 8 straipsnį 10 dalimi, joje reglamentuojant, kad: „10 .
Valstybinės žemės sklypai neformuojami ir panaudai nesuteikiami šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje nurodytais atvejais. “ Vadovaujantis Žemės įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai ja naudotis (panaudos) teisinius santykius, 1 dalimi, valstybinės žemės sklypai (jų dalys) gali būti perduodami laikinai neatlygintinai naudotis ne privatiems asmenims, o valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais, taip pat kitiems Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Vadovaudamiesi aptartu teisiniu reglamentavimu, pažymime, kad siūlomoje papildyti Žemės įstatymo 8 straipsnį 10 dalyje neturėtų būti teikiama nuoroda, tai yra taikoma Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalis, kadangi siūlomu reglamentuoti atveju subjektai (panaudos gavėjas ir statinių ir (ar) įrenginių, nurodytų Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje, savininkai) yra skirtingi, o valstybė ar savivaldybė neišpirks minėtų statinių ir (ar) įrenginių. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūlomą papildyti Žemės įstatymo 8 straipsnį 10 dalį, joje neteikiant nuorodos į Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalį.
9 straipsnio 25 dalis nustato atvejus, kuomet valstybin ės žemės sklypai negali būti suformuojami. Projekto
ės žemės patkėtiniui gavus prašymą suformuoti valstybinės žemės sklypą tikslu ateityje sudaryti neatlygintino naudojimosi (panaudos) sutartį, toks sklypas negali būti suformuotas dėl priežasčių, nurodytų Žemės įstatymo9 straipsnio 25 dalyje. Siekiama, kad praktikoje nekilt ų dviprasmiško nuostatų taikymo, kad siekiant išsinuomoti valstybinės žemės sklypą būtų taikomi ribojimai sklypo suformavimui, o tuo tarpu panaudos sandoriui šie kriterijai negaliotų. 4. NŽT prie AM, 2024-07-224
aiškumo, siūlome apsvarstyti galimybę papildyti Projekto 4 straipsniu siūlomą pakeisti Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punktą, reglamentuojant: ,, Be aukciono išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) gali būti naudojamas tik šiame punkte nurodytų energetikos bendrijos veiklos
siūloma pakeisti Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalies nuostatą, reglamentuojant, kad vykdant žemės reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje formuojami ne tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, bet ir pagal k itus žemės valdos projektus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Pažymime, kad pagal siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą neaišku, kaip bus užtikrinamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų kaimo gyvenamojoje vietovėje formavimo eiliškumas, jeigu bus galima įvairiais projektais formuoti laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus.
Siekdami aiškumo ir tinkamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos įgyvendinimo, siūlome minėtą dalį papildyti nuostata, pagal kurią būtų užtikrinamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų kaimo gyvenamojoje vietovėje formavimo eiliškumas. Nepritarti Žemės įstatymo 9 straipsnio
Žemės reformos įstatymo
nuostata „1. Vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose , ar teritorijų planavimo dokumentuose šia eilės tvarka: <…> “. 6. NŽT prie AM, 2024-07-227
aiškumo, siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Projekto straipsnio 7 dalimi siūlomą pakeisti Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalį, joje teikiant nuorodą ne į Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 13 punktą, kadangi minėta dalis turi 4 punktus, o į Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalį.
Projekto 4 straipsnio 10 dalimi siūloma papildyti Žemės įstatymo 9 straipsnį 171 dalimi, joje reglamentuojant, kad: valstybinės žemės nuomotojui inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą šio straipsnio 17 dalyje nurodytais atvejais, valstybinės žemės nuomininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą dienos, iki nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pradėjo naudoti nuomojamą valstybinę žemę pagal sutartyje ir pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą; valstybinės žemės nuomininkas pašalina pažeidimą, nurodytą šio straipsnio 17 dalies 2 punkte; nustatomas servitutas dėl statinių ir (ar) įrenginių eksploatavimo; statiniai ir (ar) įrenginiai nugriaunami ar kitu būdu pašalinami iš žemės sklypo; nuomininkas įsigyja žemės sklypą ne aukciono būdu už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą.
Pažymime, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 171 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, siūlomi nustatyti atvejai („<...> nustatomas servitutas dėl statinių ir (ar) įrenginių eksploatavimo; statiniai ir (ar) įrenginiai nugriaunami ar kitu būdu pašalinami iš žemės sklypo; nuomininkas įsigyja žemės sklypą ne aukciono būdu už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. “) negali būti laikomi pažeidimų, nustatytų Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalyje, pašalinimu, kadangi valstybinė žemė, kaip ir kitas valstybės turtas, turi būti valdoma, naudojama ir ja disponuojama vadovaujantis imperatyviais principais: visuomeninės naudos principu, reiškiančiu, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymas) 9 straipsnio
valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (Valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9 straipsnio 2 punktas); racionalumo principu, reiškiančiu, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas (Valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9 straipsnio 3 punktas).
Pažymime, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 171 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, siūlomi nustatyti atvejai („<...> nustatomas servitutas dėl statinių ir (ar) įrenginių eksploatavimo; statiniai ir (ar) įrenginiai nugriaunami ar kitu būdu pašalinami iš žemės sklypo; nuomininkas įsigyja žemės sklypą ne aukciono būdu už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. “) negali būti laikomi pažeidimų, nustatytų Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalyje, pašalinimu, kadangi valstybinė žemė, kaip ir kitas valstybės turtas, turi būti valdoma, naudojama ir ja disponuojama vadovaujantis imperatyviais principais: visuomeninės naudos principu, reiškiančiu, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymas) 9 straipsnio
valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (Valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9 straipsnio 2 punktas); racionalumo principu, reiškiančiu, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas (Valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9 straipsnio 3 punktas). Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalimi, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, jeigu : valstybinės žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje ir ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, pažeidimo nepašalina per 2 metus arba
dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos; valstybinės žemės nuomininko iniciatyva keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir
(ar) būdas, išskyrus Žemės įstatyme nustatytus atvejus, ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos; valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius ne pagal jų tiesioginę paskirtį ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, ar nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ar nesutinka mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, apskaičiuoto pagal individualų turto vertinimą ir padidintą 10 procentų.
Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalimi, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, jeigu : valstybinės žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje ir ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, pažeidimo nepašalina per 2 metus arba
dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos; valstybinės žemės nuomininko iniciatyva keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir
(ar) būdas, išskyrus Žemės įstatyme nustatytus atvejus, ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos; valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius ne pagal jų tiesioginę paskirtį ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, ar nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ar nesutinka mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, apskaičiuoto pagal individualų turto vertinimą ir padidintą 10 procentų. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą, minėtais atvejais valstybinės žemės nuomininkas turės mokėti padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, iki nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pašalino pažeidimus, pradėjo naudoti nuomojamą valstybinę žemę pagal sutartyje ir pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Dėl servituto statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti nustatymo.
Pažymime, kad servituto statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti nustatymas – tai ne pažeidimų, nurodytų Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalyje, pašalinimas, kuriems esant, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu. Be to, vadovaujantis galiojančiu servitutų nustatymo teisinu reguliavimu, ne vien tik nuo valstybinės žemės sklypo nuomininko veiksmų priklauso, ar servitutas konkrečiu atveju bus nustatomas be aukciono išnuomotam valstybinės žemės sklypui, ar ne (servitutas nustatomas ne nuomininko valia ar sprendimu). Nėra aišku, kaip servituto nustatymas galėtų būti susijęs su valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimo išnykimu. Dėl statinių ir (ar) įrenginių nugriovimo ar kitu būdu pašalinimo iš žemės sklypo. Žemės įstatymo
171 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, pagal kurį be aukciono išnuomotame valstybinės žemės sklype nugriovus statinius ir (ar) įrenginius ar kitu būdu pašalinus iš žemės sklypo laikoma, kad pažeidimas, dėl kurio buvo mokamas padidintas žemės nuomos mokestis, pašalintas, neatitinka minėtų Valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9 straipsnio 1–3 punktuose nustatytų imperatyvių valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir juo disponavimo visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principų. Siūlomu įtvirtinti atveju valstybinės žemės nuomininkas nugriautų apgriuvusius statinius ar kitaip juos pašalintų, t. y. žemės sklypas ar jo dalis taptų tuščias (neužstatytas), ir būtų laikoma, kad pažeidimas pašalintas, nors valstybinės žemės sklypai be aukciono išnuomojami statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti. Dėl žemės sklypo ne aukciono būdu įsigijimo už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę. Pažymime, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai reglamentuojami Žemės įstatymo 11 straipsnyje, o Projekto Nr.
išnuomojimą. Žemės įstatymo 11 straipsnyje nenumatyta, kad valstybinės žemės nuomos pažeidėjai turi teisę įsigyti valstybinės žemės sklypus, kurie nėra naudojami (nėra užstatyti statiniais ir (ar) įrenginiais) arba kurie yra per dideli, nereikalingi žemės sklype esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, arba kuriuose esančių statinių ir (ar) įrenginių paskirtis neatitinka žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirtie ir būdo priklauso žemės sklypo vertė ir atitinkamai žemės sklypo pardavimo kaina). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siekdami aiškumo ir tinkamo Projektu Žemės įstatymo 9 straipsnio 171 dalyje siūlomų įtvirtinti nuostatų įgyvendinimo, siūlome minėtoje dalyje atsisakyti šių nuostatų: ,,<...> nustatomas servitutas dėl statinių ir (ar) įrenginių eksploatavimo; statiniai ir (ar) įrenginiai nugriaunami ar kitu būdu pašalinami iš žemės sklypo; nuomininkas įsigyja žemės sklypą ne aukciono būdu už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą.“, paliekant tik šiuos atvejus: ,,<...> iki nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pradėjo naudoti nuomojamą valstybinę žemę pagal sutartyje ir pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą; valstybinės žemės nuomininkas pašalina pažeidimą, nurodytą šio straipsnio 17 dalies 2 punkte;“, dėl kurių pažeidimas gali būti pašalinamas. Pritarti Siūloma patikslinti Projekto 4 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „171 .
Valstybinės žemės nuomotojui inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą šio straipsnio 17 dalyje nurodytais atvejais, valstybinės žemės nuomininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą dienos, iki nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pradėjo naudoti nuomojamą valstybinę žemę pagal sutartyje ir pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą; valstybinės žemės nuomininkas pašalina pažeidimą pažeidimus , nurodytą nurodytus šio straipsnio 17 dalies 2 punkte dalyje arba kol įgyvendinant šio straipsnio 17 dalies nuostatas valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutartis bus nutraukta ; nustatomas servitutas dėl statinių ir (ar) įrenginių eksploatavimo; statiniai ir (ar) įrenginiai nugriaunami ar kitu būdu pašalinami iš žemės sklypo; nuomininkas įsigyja žemės sklypą ne aukciono būdu už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą . Padidintas mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas, kai jis nebuvo atliktas arba buvo atliktas daugiau nei prieš 3 metus. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas nuomotojo lėšomis, inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą.“
7NŽT prie AM,
2024-07-224
Atsižvelgdami į tai, kad Projekto 4 straipsnio 9 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo 9 straipsnį, minėto straipsnio 31 dalyje reglamentuojant, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas ir (ar) jo dalis gali būti išnuomojami tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir
(ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis , ir atsižvelgdami į aplinkybę, kad valstybinės žemės sklypai (jų dalys) perleidžiami ir tais atvejais, kai juose nėra statinių ir (ar įrenginių) arba valstybinės žemės sklype (jo dalyje) esantys statiniai ir (ar) įrenginiai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ne kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), o priklausiniai, siekdami aiškumo ir tinkamo Projekto 6 straipsniu siūlomos Žemės įstatymo 11 straipsnio 13 dalies nuostatos įgyvendinimo, siūlome apsvarstyti galimybę ją tikslinti, reglamentuojant: ,,13. Tais atvejais, kai valstybinės žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ir (ar) įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), Valstybinės valstybinės žemės sklypas (jo dalis) parduodamas vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 31 dalimi.“
4 straipsnio 15 dalyje d ėstomas keičiamo įstatymo
papildymas 31 dalimi yra suderinta su Projekto
ėstomo keičiamo įstatymo
papildymo 14 dalies nuostata. 8. NŽT prie AM, 2024-07-224
Siekdami aiškumo, siūlome apsvarstyti galimybę papildyti Projekto 4 straipsnio 14 dalimi siūlomą papildyti Žemės įstatymo 9 straipsnio 31 dalį, reglamentuojant: ,,<...> nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis , pažymėtas žemės sklypo plane .“ Nepritarti AM siūlo , kad nustatomos savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinos žemės sklypo dalys gali būti pažymėtos ne tik žemės sklypo plane. Projekto 4 straipsnio 15 dalies nuostatoje nurodoma, kad: „ Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas ir (ar) jo dalis gali būti išnuomojami tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis.
straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, per 3 darbo dienas nuo neteisėto administracinio sprendimo , susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo motyvuotu nurodymu stabdo jo vykdymą ir sandorio pasirašymą ir motyvuotu nurodymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti .
Siekdami aiškumo ir tinkamo minėtos nuostatos įgyvendinimo, siūlome apsvarstyti galimybę ją keisti, reglamentuojant, kad Nacionalinės žemės tarnyba motyvuotu nurodymu stabdo neteisėto administracinio sprendimo, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, vykdymą ir sandorio pasirašymą ir motyvuotu nurodymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti per 3 darbo dienas , kai nustatoma, kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kai subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą.
Pritarti Siūloma patikslinti Projekto 14 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 362 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 1) per 3 darbo dienas, kai nustatoma, kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris arba, kai patvirtintas valstybinės žemės patikėtinio administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, nėra įgyvendintas ir pažeidžia viešąjį interesą, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo motyvuotu nurodymu stabdo jo vykdymą ir sandorio pasirašymą ir motyvuotu nurodymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti;
“
36 2 straipsnio 2 dalyje siūloma reglamentuoti: ,,2.
Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą:“. Siekdami aiškumo ir tinkamo šios nuostatos įgyvendinimo, siūlome apsvarstyti galimybę papildyti Žemės įstatymo362 straipsnį atskira dalimi, kurioje būtų nurodyti kriterijai, pagal kuriuos Nacionalinė žemės tarnyba nustatytų viešojo intereso pažeidimus ir galėtų taikyti Žemės įstatymo 362 straipsnio
patikėtiniui (motyvuotu nurodymu stabdyti valstybinės žemės patikėtinio priimto neteisėto administracinio sprendimo vykdymą ir atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotu nurodymu nurodyti šį sprendimą pakeisti arba panaikinti). Siūlome apsvarstyti galimybę keisti Žemės įstatymo 362 straipsnio 1 dalį, reglamentuojant, kad ji taikoma, išskyrus Žemės įstatymo362 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Nepritarti Teismų praktikoje pabrėžiama, kad viešojo intereso sąvokos turinys nėra stabilus ir teismo nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus reikšmingas aplinkybes (Pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys a. b. Nr. A-146-335-08; Nr. A556-860/2010; Nr. A525-2657/2012). Remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, teismai viešąjį interesą apibrėžia kaip: a) teisėtą interesą, atspindintį pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija; b) kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad žemė
Žemės sklypų turėjimas nuosavybės teise gali būti viena iš esminių sąlygų verslui pradėti ir jam plėtoti, viena iš būtinų ūkinės veiklos vykdymo prielaidų (2006 m. kovo 30 d. nutarimas). Žemės, kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai). Manytina, kad visi klausimai susiję su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu yra laikytini susijusiais su viešuoju interesu. 11. NŽT prie AM, 2024-07-2214 (362 ) (2,3)
Projekto 14 straipsniu Žemės įstatymo 362 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą nėra aišku, kokiems atvejams esant turės būti taikoma Žemės įstatymo 362 straipsnio 2 dalis, o kokiais atvejais – Žemės įstatymo 362 straipsnio 3 dalis. Tai yra, kokiais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, valstybinės žemės patikėtinio priimtus administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą), susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžiančius viešąjį interesą, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) turės skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Siekdami aiškumo ir tinkamo Žemės įstatymo 362 straipsnio
atvejus,kuriems esant Nacionalinė žemės tarnyba turės valstybinės žemės patikėtinio priimtus administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą), susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžiančius viešąjį interesą, skųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, nustatyta Žemės įstatymo 362 straipsnio 2 dalies
Siūloma Projekto 14 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 362 straipsnio 2 ir 3 dalis patikslinti taip: „2.
Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas nėra įgyvendintas ir pažeidžia viešąjį interesą:
1) per 3 darbo dienas, kai nustatoma, kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris arba, kai patvirtintas valstybinės žemės patikėtinio administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, nėra įgyvendintas ir pažeidžia viešąjį interesą, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo motyvuotu nurodymu stabdo jo vykdymą ir sandorio pasirašymą ir motyvuotu nurodymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti;
2) per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti motyvuotą nurodymą gavimo dienos, jeigu valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos motyvuotą nurodymą, atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydama teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių. 3.
žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinio priimti administraciniai sprendimai ar veiksmai (neveikimas), susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžia viešąjį interesą, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo patikėtinio atsisakymo vykdyti motyvuotą nurodymą ar neveikimo per nustatytą terminą pateikti savo sprendimą dienos.“
12NŽT prie AM,
2024-07-2214 (362 )
straipsnio 7 dalyje siūloma reglamentuoti, kad Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sandorio, nurodyto Žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ar 9 straipsnio 11 dalyje, atitinkančio Žemės įstatymo36
jo atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės sandorį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba informuoja apie nustatytus trūkumus ir galimybę sandorio šalių susitarimu juos pašalinti per 20 darbo dienų nuo išvados pateikimo sandorio šalims dienos. Pažymime, kad praktikoje minėtas terminas yra pernelyg trumpas. Paprastai nėra galimybės per tokį terminą pašalinti nustatytus minėtų sandorių trūkumus (atlikti individualų turto vertinimą, parengti žemės sklypo planą su pažymėtomis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinomis žemės sklypo dalimis ir iš naujo priimti savivaldybės tarybos sprendimą sudaryti sandorį (Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas)). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti galimybę Žemės įstatymo 362 straipsnio 7 dalyje nustatyti ilgesnį nei 20 darbo dienų terminą, per kurį sandorio šalys galėtų susitarimu pašalinti nustatytus sandorio trūkumus.
Pritarti
14 straipsnyje d ėstomo Žemės įstatymo 362 straipsnio 7 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą, pakeisti į
ų. 13. NŽT prie AM, 2024-09-05 * Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) informuoja, kad įvertino iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos po Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2024 m. rugpjūčio 20 d. posėdžio gautą ir pagal Nacionalinės žemės tarnybos pastabas ir pasiūlymus patikslintą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45, 47, 54, 55, 56, 64, 66 straipsnių ir VI1 skyriaus pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Žemės įstatymo projektas). Pažymime, kad patikslintam Žemės įstatymo projektui ir kitiems lydimiesiems įstatymų projektams (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 17, 18, 20, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 421 straipsniu įstatymui, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 10 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 113, 1131, 351 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui) pastabų neturime. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32,
1 skyriaus pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP- 4009 ; 6.2.
6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, LR specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir NŽT prie AM pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ar pritarė iš dalies. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Jonas Gudauskas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė [1] Prieiga internetu: https://enmin.lrv.lt/lt/zaliau/suzinok/gyventojai-imones-ir-istaigos-gali-burtis-i-energetikos-bendrijas/.
Aplinkos apsaugos komitetas
2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45, 47, 54, 55,
1
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Evelina Bulotaitė, Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: aplinkos viceministrė Giedrė Ričkutė;
Aplinkos ministerijos Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovė Algė Staniūnaitė-Tonkich, Žemės ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnioji patarėja Erika Giedraitienė; Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Saulius Mickus, Teisės skyriaus vedėja Aušra Račkauskaitė; Energetikos ministerijos Tvarios energetikos politikos grupė vadovė Lina Sveklaitė , Strateginių pokyčių valdymo grupės ministerijos vyriausioji patarėja Dovilė Kapačinskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-07-04)1
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje minimas nenaudojamų ir neprižiūrimų statinių sąrašas .
Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, koks subjektas tokį sąrašą sudarytų ir tvirtintų. Jei turimas omenyje Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašas, tai projekto nuostatas reikėtų patikslinti: pirma, nurodyti tokį patį sąrašo pavadinimą; antra, nurodyti, kad sąrašas sudaromas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Pritarti. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį siūloma išdėstyti taip: ,,
straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 1 dalimi: „1. Apleisti statiniai – statiniai, kurie įtraukti į nenaudojamų ir neprižiūrimų statinių apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, sudaromą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, arba kurių neatliktos statybos užbaigimo procedūros, kai jos buvo privalomos ir, sustabdžius jų statybą statytojo (užsakovo) noru, statinio kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre netikslinti ilgiau kaip 10 metų, tačiau visais atvejais nėra sunykę.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2024-07-04)1
(31 )
dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje siūloma nustatyti, kad motyvuoto nurodymo įvykdymo terminas skaičiuojamas nuo jo surašymo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad motyvuoto nurodymo surašymo ir jo gavimo diena nebūtinai gali sutapti, todėl nustatytas įpareigojimo įvykdymo terminas būtų pradedamas skaičiuoti dar gal valstybinės žemės patikėtiniui motyvuoto nurodymo negavus. Siekiant aiškumo, minėtoje projekto nuostatoje siūlytina nustatyti, kad terminas skaičiuojamas nuo motyvuoto nurodymo gavimo dienos. Pritarti.
Pritarti. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo
dalį siūloma išdėstyti taip: „
dalimi:3
1. Motyvuotas nurodymas – atskiru Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo nustatytos formos administraciniu sprendimu ir tvarka teikiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos įpareigojimas valstybinės žemės patikėtiniui per nuo motyvuoto nurodymo surašymo gavimo dienos skaičiuojamą jame nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės, suteiktos valdyti patikėjimo teise, naudojimą, pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2024-07-04)2
sąvokos „svarbus projektas“ turinys, t. y. nėra aišku, ar turimas omenyje Teritorijų planavimo įstatyme apibrėžtas „valstybei svarbus projektas“, ar koks kitas projektas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamajame variante šiose nuostatose vartojama sąvoka „valstybei svarbus projektas“. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, siekiant aiškumo, šiose projekto nuostatose reikėtų nurodyti, kad valstybinė žemė reikalinga nuostatose nurodytiems projektams įgyvendinti . Pritarti. Projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio
siūloma išdėstyti taip: „12.
Kai valstybinė žemė reikalinga valstybei svarbiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai ar kitam Vyriausybės nutarime nurodytam subjektui. Priimant Vyriausybės nutarimą ar kitą atitinkamą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir (ar) Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl valstybinės žemės suteikimo regioninės svarbos ar stambiems projektams įgyvendinti, kai žemės paimti visuomenės poreikiams nereikia, Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime turi būti nurodoma, kad savivaldybės kaip atitinkamos valstybinės žemės patikėtinio teisės pasibaigia, ir nurodomas naujas subjektas, kuris tokią žemę valdys patikėjimo teise. Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo dienos apie tai raštu informuoja savivaldybę. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato Vyriausybė.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2024-07-04)2
formuluotės „Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams, ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams“ vartojama formuluotė „svarbiems projektams“.
Pakeitus šią formuluotę, tampa neaiškios tos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose ši formuluotė tebevartojama ir projektu jos nėra keičiamos (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 7 straipsnio15 dalies 3 punktas (nuo 2025 m. sausio 1 d. - 16 dalies
nuostatos). Svarstytina, ar šiuo aspektu nereikėtų peržiūrėti viso keičiamo įstatymo ir projektu jas taip pat patikslinti. Pritarti. Projekto
formuluotė patikslinta. Žr. aukščiau esantį pasiūlymą (prie 1.3 pastabos). 1.5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-07-04)2
siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai valstybinė žemė reikalinga valstybei svarbiems projektams, kitiems šioje dalyje nurodytiems projektams ir reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise perduodama Nacionalinei žemės tarnybai ar kitam Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime nurodytam subjektui . Iš projekto nuostatų nėra aišku, koks kitas atitinkantis Vyriausybės nutarimą sprendimas ir kurio subjekto priimtas turimas omenyje. Pažymėtina, kad įstatyme turi būti nurodytos konkrečios institucijos ir jų įgaliojimai priimti atitinkamus sprendimus disponuojant valstybės turtu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų patikslinti, sukonkretinant, kokių valstybės institucijų sprendimai dėl savivaldybėms patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės perdavimo valdyti patikėjimo teise kitiems subjektams turimi omenyje. Pritarti. Žr. aukščiau esantį pasiūlymą prie 1.3 pastabos. 1.6.
kanceliarijos Teisės departamentas
2 straipsniu siekiama pakeisti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4, 7, 8, 11, 12, 13, 16 dalis, kurios pagal projekto 26 straipsnio 1 dalį įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. gruodžio 14 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2115 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2338 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-2338), kurio 2 straipsnyje išdėstyta Žemės įstatymo 7 straipsnio nauja redakcija, taip pat įsigaliosianti 2025 m. sausio
straipsnio 16 dalis pernumeruota į 17 dalį. Taigi priėmus, teikiamą projektą tą pačią dieną įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 7 straipsnio 4, 7, 8, 11, 12, 13, 16 dalių redakcijos. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto nuostatas reikėtų suderinti su Įstatymo Nr. XIV-2338 nuostatomis (keisti nurodytą įstatymą arba projekto 26 straipsnyje numatyti vėlesnę projekto 2 straipsnio (arba viso projekto) įsigaliojimo datą nei 2025 m. sausio 1 d. ir atitinkamai patikslinti projekto 2 straipsnio 7 dalies pakeitimų esmę ir joje dėstomos keičiamo įstatymo 7 straipsnio dalies numerį, vietoj skaičių „16“ įrašant skaičius „17“). Pritarti. 1.7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Pagal projekto 2 straipsnio 7 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 16 dalyje siūloma nustatyti teisinį reguliavimą Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams ir (ar) įrenginiams, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, eksploatuoti valstybinės žemės sklypai neformuojami, o šiuos statinius ir (ar) įrenginius valstybinės žemės patikėtinis išperka iš teisėtų savininkų Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes . Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais. Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar griautinus statinius ir (ar) įrenginius išperka valstybė, o valstybinis žemės patikėtinis veikia kaip įgaliotas valstybės atstovas. Be to, neaišku, ir iš kokių lėšų šaltinių apmokama už išperkamus statinius ir (ar) įrenginius. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Antra, pagal projekto nuostatas išperkamo turto vertė apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą , atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar statinių ir įrenginių statybai sunaudotų medžiagų vertė ir statybos darbų vertė būtų nustatoma pagal statinio ar įrenginio statybos metu galiojusias medžiagų ir darbų kainas, ar medžiagų ir darbų vertė nustatoma pagal statinio ir (ar) įrenginio išpirkimo metu esančias kainas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti.
Vadovaujantis tais pačiais argumentais, ši pastaba taikytina ir projekto 4 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punkto, projekto 4 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 5 punkto, projekto 4 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 25 dalies 2 punkto ir projekto 19 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 6 dalies nuostatoms. Pritarti. Projekto 4 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktą siūloma išdėstyti taip:
„3) valstybinės žemės nuomininkas naudoja
statinius ir (ar) įrenginius ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, ar nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ar nesutinka mokėti šio straipsnio 26 dalies 1 punkte nurodyto valstybinės žemės nuomos mokesčio. Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje informuojama savivaldybė.
Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl statinių ar įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinės žemės patikėtinis išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindamas jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu valstybinės žemės patikėtinis kreipiasi į statinių priežiūrą atliekančią instituciją dėl statinių pašalinimo iš valstybinės žemės sklypo (jo dalies). Statinių ir (ar) įrenginių savininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris taikomas tol, kol statiniai ir (ar) įrenginiai nėra pašalinami. Padidintas valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas, kai jis nebuvo atliktas arba buvo atliktas daugiau kaip prieš 3 metus. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas valstybinės žemės nuomotojo lėšomis, inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą.
Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui perleidus valstybiniame žemės sklype (jo dalyje) esančius statinius ir (ar) įrenginius, naujasis statinių ir (ar) įrenginių savininkas moka šioje dalyje nurodytą padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kol ne pašalinami pažeidimai, nurodyti šio straipsnio
nuomininkas turi kreiptis į valstybinės žemės nuomotoją dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ;“. Siūloma patikslinti projekto 4 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalį, papildant ją 5 punktu ir šį punktą išdėstyti taip: „
5) panaikinamas energetikos bendrijos statusas ar ji nevykdo veiklos šio straipsnio 6 dalies 8 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti ir gavusi valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 3 mėnesius nuo jo gavimo dienos. Šiame punkte nurodytu atveju, priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, savivaldybių tarybų nustatyta tvarka savivaldybės išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindamos jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo gavimo metu buvusią statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes statinių ir įrenginių išpirkimo metu esančiomis kainomis ; “. Siūloma patikslinti projekto 4 straipsnio 14 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip: „25. Žemės sklypai neformuojami:
1) Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams ir (ar) įrenginiams, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, eksploatuoti .
Šie statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami valstybinės žemės patikėtinio, teritorijų planavimo dokumentą patvirtinusio subjekto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes išpirkimo metu esančiomis kainomis . Jeigu šiame punkte nurodytą teritorijų planavimo dokumentą patvirtina Vyriausybė, statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami teritorijų planavimo dokumento rengimą organizavusios Vyriausybės įgaliotos institucijos lėšomis ;
2) Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems apleistiems (išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą statinį pagal paskirtį reikia atlikti tik paprastąjį ar kapitalinį remontą) statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti (išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą statinį pagal paskirtį reikia atlikti tik paprastąjį ar kapitalinį remontą nedidinant statinio faktinių išorės matmenų: ilgio, aukščio, pločio ir pan.) . Šiame punkte nurodyti statiniai ir (ar) įrenginiai valstybinės žemės patikėtinio išperkami Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes Valstybinės žemės patikėtinis dėl šiame punkte nurodytų statinių ir (ar) įrenginių pašalinimo ir dėl statinių naudotojų pareigų įgyvendinimo kreipiasi į statinių priežiūrą vykdančią instituciją.
Statinių ir (ar) įrenginių savininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris taikomas tol, kol statiniai ir (ar) įrenginiai nėra pašalinami. Padidintas valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas šio straipsnio 17 dalies 3 punkte nurodyta tvarka . “ Siūloma patikslinti projekto 19 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 45 straipsnio 6 dalį bei šį straipsnį papildyti keičiamo įstatymo 45 straipsnio 7 nauja dalimi:
„3. Pakeisti 45 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
įrenginiai, kuriems eksploatuoti šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje nustatyta tvarka žemės sklypai neformuojami, išperkami valstybinės žemės patikėtinio paimami visuomenės poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes išpirkimo metu esančiomis kainomis .“ ,,4. Papildyti 45 straipsnį 7 dalimi: 7.
Nesuformuotoje valstybinėje žemėje ar valstybiniame žemės sklype, dėl kurio pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, esantys statiniai ir (ar) įrenginiai paimami visuomenės poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. ”
kanceliarijos Teisės departamentas (2024-07-04)3
. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinės žemės sklypo dalis statiniams eksploatuoti panaudai suteikiama vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 31 dalimi.“ Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 31 dalyje siūloma reglamentuoti ne valstybinių žemės sklypų (jų dalių) suteikimą panaudos pagrindais, bet jų nuomą. Todėl, projekto nuostatą, kad valstybinės žemės sklypo dalis statiniams eksploatuoti suteikiama pagal panaudą vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 31 dalimi, reikėtų patikslinti. Be to, svarstytina, ar, siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 10 dalies antrajame sakinyje po žodžio „statiniams“ nereiktų įrašyti žodžių „ir (ar) įrenginiams“. Pritarti. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnį siūloma išdėstyti taip: ,,
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)
1.
Sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais. Savivaldybėms, sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, taip pat gali būti perduoti laikinai, iki rezervuoto investicinio valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, bet ne ilgiau kaip iki rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) rezervacijos termino pabaigos, neatlygintinai naudotis rezervuoti investiciniai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) inžinerinei savivaldybės infrastruktūrai įrengti, sutvarkyti ir (ar) investiciniam valstybinės žemės sklypui (jo daliai) vystyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 38 punkte nustatytu pagrindu. Kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai (jų dalys) , reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Kai panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas (jo dalis) reikalingas panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties terminą. Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka. 2.
perdavimo neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nustatytiems objektams eksploatuoti tvarką nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. 3. Valstybinės žemės sklypus (jų dalis) neatlygintinai naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduoda:
1) savivaldybių tarybos – kai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) perduoti patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro savivaldybės meras (toliau – meras) arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
2) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) jiems perduoti patikėjimo teise;
3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;
4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas. 4. Valstybinės žemės panaudos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti panaudos gavėjo lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Panaudos gavėjui neįvykdžius šios sąlygos, panaudos davėjas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. 5. Valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis žemės sklypas (jo dalis) naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) , laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas (jo dalis) naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. 6. Asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai (jų dalys) perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims. 7. Prieš savivaldybės tarybai priimant sprendimą dėl patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų (jų dalių), kurie atitinka šio įstatymo 362 straipsnio98 dalyje nustatytus kriterijus, panaudos sandorio sudarymo savivaldybės šio įstatymo 362 straipsnio87 dalyje nustatyta tvarka ir terminais teikia prašymą Nacionalinei žemės tarnybai patikrinti šio sandorio teisėtumą ir pateikti išvadą. Sandoriai tvirtinami ir Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams. Gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus, jo sąlygos nekeičiamos. Siekiant pakeisti sandorio sąlygas, savivaldybė parengia naują sandorio projektą ir kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl pakartotinės išvados gavimo.
Nacionalinei žemės tarnybai pateikus pakartotinę išvadą, ankstesnė išvada laikoma negaliojančia. Dėl savivaldybės tarybos patvirtintų sandorių, kurių sąlygos buvo pakeistos be pakartotinės Nacionalinės žemės tarnybos išvados, panaikinimo Nacionalinė žemės tarnyba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka su pareiškimu kreipiasi į administracinį teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas. 8. Jeigu perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype (jo dalyje) esančių statinių bei želdinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai žemės naudotojams atlyginami pagal šio įstatymo 47 straipsnį arba pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama šio įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės naudotoju. 9. Savivaldybėms perdavus neatlygintinai naudotis (suteikus panaudai) joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus (jų dalis) , valstybinės žemės sklypų (jų dalių) panaudos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės. Savivaldybės, nustačiusios, kad panaudos gavėjas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja panaudos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus. 10 . Valstybinės žemės sklypai neformuojami ir nesuteikiami panaudai šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje nurodytais atvejais. 11.
žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir
(ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas (jo dalis) statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti suteikiamas panaudai tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis. “
kanceliarijos Teisės departamentas (2024-07-04)4
projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą galėtų būti išnuomojamas ne tik valstybinės žemės sklypas, bet ir jo dalis. Ši nuostata nedera su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra nurodyti subjektai, turintys teisę išnuomoti valstybinės žemės sklypus, bet ne jų dalis. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 2 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas iki 3 metų – žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema. Žemės sklypo planas ar žemės sklypo schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos yra pakankamas, nes nėra aišku, kuriais atvejais būtų išnuomojamas visas valstybinės žemės sklypas, o kuriais atvejais tik jo dalis, bei kuris subjektas rengtų aukščiau minėtus planus ir schemas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį siūloma išdėstyti taip: „
taip:
sklypus (jų dalis) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja:
1) savivaldybių tarybos – valstybinės žemės sklypus (jų dalis) , perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
2) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė s žemė s sklypas (jo dalis) yra priskirta s centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;
3) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai (jų dalys) jiems perduoti patikėjimo teise;
4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas.“ Pastabos dalis dėl žemės sklypo plano ar schemos nėra aktuali, nes visais atvejais prie sandorio bus pridedamas planas ar schema dėl viso sklypo, galimai pažymėjus dalį, kuri yra sandorio objektas.
Sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo dalies perleidimo priimantis valstybinės žemės patikėtinis kiekvienu atveju vertins individualiai, ar galima išnuomoti dalį valstybinės žemės sklypo (pvz., kai yra keliems skirtingiems savininkams priklausantys statiniai ar statinių dalys), ar galima išnuomoti visą valstybinės žemės sklypą vienam subjektui (pvz., kai statiniai, esantys valstybinės žemės sklype priklauso vienam asmeniui). 1.10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-07-04)4
nustatyti, kad keičiant aukciono būdu išnuomotos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo, kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės sklypo, nuomojamo aukciono būdu, nuomos sutartis sudaroma su aukciono laimėtoju, pasiūliusiu didžiausią nuomos mokestį. Keičiantis aukciono būdu išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutarties šaliai, iš esmės būtų sudaroma nauja valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, bet ne su aukciono laimėtoju, o su kitu asmeniu. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas yra pagrįstas ir turėtų būti keičiama ne sutarties šalis, kai nuomininkas atsisako nuomos sutarties, bet vykdomas naujas valstybinės žemės sklypo nuomos aukcionas. Pritarti. Projekto 4 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį siūloma išdėstyti taip: „ 5.
Valstybinės žemės sklypas (ar jo dalis), išskyrus šio straipsnio 6–9 ir 28 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Kai aukciono būdu išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) nepradėtas naudoti pagal paskirtį, nėra pradėti rengti statinių ir kitos veiklos projektai ar nėra pradėtos vykdyti kitos aukciono sąlygos, valstybinės žemės nuomos teisė neperleidžiama. Šiuo atveju siekdamas pakeisti sutarties šalį ar sutarties atsisakyti, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas kreipiasi dėl vienašalio valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Keičiant sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo, kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos . Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama. Šiuo atveju, perleidus valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę, keičiant sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo, kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos. Toks valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas be aukciono už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, išskyrus atvejus, kai specialieji įstatymai nustato kitaip. Valstybinės žemės sklypas ar jo dalis valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui gali būti parduodamas tik tokio dydžio, koks yra būtinas statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti. šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nustatytomis sąlygomis.
Valstybinė žemė aukciono būdu ar be aukciono išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Siūloma papildyti projekto 4 straipsnio 13 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnį 172 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,13. Papildyti 9 straipsnį 172 dalimi: „17
2. Pasibaigus valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos terminui ir valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui neprašant jo pratęsti, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomotojas kreipiasi į valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių iš valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pašalinimo ar naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Kol nesudaryta nauja valstybinės žemės nuomos sutartis ir statiniai ir (ar) įrenginiai nėra pašalinti, mokamas padidintas valstybinės žemės nuomos mokestis , kuris apskaičiuojamas šio straipsnio 17 dalies
valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas, kai jis nebuvo atliktas arba buvo atliktas daugiau kaip prieš 3 metus. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomotojo lėšomis. “
kanceliarijos Teisės departamentas (2024-07-04)4
Projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, toks valstybinės žemės sklypas ar jo dalis valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas be aukciono už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, išskyrus atvejus, kai specialieji įstatymai nustato kitaip. Be to, siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypas ar jo dalis valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui gali būti parduodamas tik tokio dydžio, koks yra būtinas statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės perleidimas kitiems asmenims, tame tarpe ne aukciono būdu, yra reglamentuojamas keičiamo įstatymo 11 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas dėl valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pardavimo be aukciono žemės sklypo nuomininkui, pastačiusio tokiame žemės sklype statinius ar įrenginius, turėtų būti reglamentuojamas keičiamo įstatymo 11 straipsnyje. Antra, projektu siūlomas teisinis reguliavimas dėl valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo valstybinės žemės sklypo nuomininkui nėra pakankamai aiškus.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar parduodama valstybinio žemės sklypo dalis, reikalinga nuomininko valstybinės žemės sklype pastatytiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, turėtų būti suformuota kaip atskiras žemės sklypas (turtinis vienetas) ir be aukciono parduodamas nuomininkui, ar valstybinės žemės sklypo nuomininkas taptų valstybinės žemės sklypo bendraturčiu ir kartu su valstybe žemės sklypą valdytų bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju, manytina, tarp žemės sklypo bendraturčių turėtų būti sudaryta žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartis. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti taip, kad būtų aiškūs teisinio reguliavimo tikslai ir turinys. Trečia, nėra aiškus formuluotės „kai specialieji įstatymai nustato kitaip“ turinys, nes neaišku, kokie įstatymai būtų laikomi specialiaisiais keičiamo įstatymo atžvilgiu. Svarstytina, ar šios formuluotės nereikėtų patikslinti, nurodant konkrečius įstatymus, kurie turimi omenyje, arba aptariamoje formuluotėje vietoj žodžio „specialieji“ įrašyti žodį „kiti“. Pritarti. Žr. pasiūlymą dėl projekto 4 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies prie 1.10 pastabos. Projekto 6 straipsnį, kuriuo keičiamas įstatymo 11 straipsnis, siūloma papildyti 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „12. Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas be aukciono už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip.
Valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui gali būti parduodamas tik tokio dydžio, koks yra būtinas statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2024-07-04)4
įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinė žemė be aukciono gali būti išnuomojama jeigu ji yra reikalinga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, įgijusiam atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos, kai dalyvių susirinkime savivaldybėms ir (ar) savivaldybių valdomoms įmonėms ir įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams, statusą arba siekiančiam jį įgyti . Be to, siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai juridinis asmuo siekia įgyti energetikos bendrijos statusą, kartu su prašymu išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) jis pateikia steigimo dokumentus, kuriuose nustatytas tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose jis vykdo veiklą, ir jo pagrindinis tikslas nėra siekti pelno. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais.
Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir kokiais teisės aktais vadovaujantis projekte siūlomus nustatyti kriterijus atitinkantiems juridiniams asmenims suteiktų atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusus. Projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Antra, kyla abejonių, ar siūlymas išnuomoti be aukciono valstybinius žemės sklypus juridiniams asmenims, kurie siekia įgyti energetikos bendrijos statusą yra pagrįstas. Pirma, nėra aišku, nuo kurio momento juridinis asmuo būtų laikomas siekiančiu įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusą. Be to, juridiniai asmenys įgiję atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusą ir juridiniai asmenys siekiantys įgyti tokį statusą projekte įvardinami nevienodai. Pažymėtina, kad įgijusių energetikos bendrijų statusą juridinių asmenų veiklos tikslas (projekte - paskirtis) yra viešųjų interesų tenkinimas. Gi siekiančių įgyti minėtą statusą juridinių asmenų tikslas yra tenkinti tokių juridinių asmenų dalyvių interesus. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar yra pagrįstai siūloma be aukciono išnuomoti valstybinės žemės sklypus juridiniams asmenims, siekiantiems tenkinti vien savo dalyvių interesus. Be to, kyla abejonių, ar vien tik siekimas įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusus yra pakankamas pagrindas be aukciono išnuomoti valstybinės žemės sklypą. Pastebėtina ir tai, kad projekto nuostatos, jog juridiniai asmenys, siekiantys įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusą, turėtų teikti atitinkamą naudą savo dalyviams „ar tą naudą teikti vietose, kuriose jis vykdo veiklą”, turinys nėra aiškus, taip pat nėra aiškūs teisinio reguliavimo tikslai.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punkto, kiek jame siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai be aukciono gali būti išnuomoti juridiniams asmenims, siekiantiems įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos statusus, nereikėtų atsisakyti. Pritarti. Žemės įstatymo nuostatomis išimtis numatyta bendrijoms, orientuotoms į energetinio nepritekliaus mažinimą. Pelno nesiekiantis juridinis asmuo atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą įgyja leidimo plėtrai ar leidimo gaminti išdavimo metu. Tam, kad asmuo gautų leidimą plėtrai arba leidimą gamybai, jam svarbu turėti žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad žemės nuomos klausimai sprendžiami dar iki minėtų leidimų išdavimo, kai pelno nesiekiantis juridinis asmuo nėra dar oficialiai įgijęs atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statuso, o tik siekia jį įgyti, svarbu neapriboti galimybės dėl žemės nuomos kreiptis ir asmeniui, siekiančiam įgyti paminėtos bendrijos statusą.
Įsitikinti, jog pelno nesiekiantis juridinis asmuo siekia įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą, galima patikrinus jo steigimo dokumentus, kuriuose nurodytas tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose vykdoma veikla, ir pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas; bei veiklos sąlygas, nustatant tvarką, kuria priimami sprendimai dėl pagamintos energijos realizavimo, dėl energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros, dėl pajamų, gautų vykdant energijos gamybos veiklą, paskirstymo. Siūloma patikslinti Projekto 4 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) ji yra reikalinga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 202 straipsnio arba Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 222 straipsnio nuostatomis, įgijusiam atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos, kai dalyvių susirinkime savivaldybėms ir (ar) savivaldybių įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams , statusą (toliau – energetikos bendrija) arba siekiančiam jį įgyti.
Kai juridinis asmuo siekia įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą, kartu su prašymu išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) jis turi pateikti steigimo dokumentus, kuriuose nustatytas jo tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose jis vykdo veiklą, ir jo pagrindinis tikslas nėra siekti pelno, o kai juridinis asmuo siekia įgyti Piliečių energetikos bendrijos statusą, steigimo dokumentus, kuriuose nustatytas jo tikslas - teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalininkams, nariams ar dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose jis vykdo veiklą, ir jo pagrindinis tikslas nėra siekti pelno. Be aukciono išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) naudojamas tik šiame punkte nurodytiems energetikos bendrijos veiklos tikslams įgyvendinti;“
kanceliarijos Teisės departamentas (2024-07-04)4
13.
Atkreiptinas dėmesys, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 202 straipsnio 1 ir 2 punktuose bei Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 21 dalies 1 punkte nėra nustatyta, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos dalyvių susirinkime balsai gali priklausyti savivaldybių valdomoms įmonėms. Atsižvelgiant į tai ir siekiant suderinti projekto bei minėtų įstatymų nuostatas, projekto 4 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punkto pirmajame sakinyje reikėtų išbraukti žodžius „valdomoms įmonėms ir“. Pritarus šiai pastabai, projektu reikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas (2024-07-04)4
punktuose“ turinys. Jei turimi omenyje keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1-3 punktai, tai atitinkamai aptariama nuoroda tikslintina. Pritarti. Siūloma projekto 4 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip: „15. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybinės žemės sklypą (jo dalį) išnuomojant statiniams, nurodytiems šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 13 punktuose, eksploatuoti savivaldybės taryba turi teisę sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 procentų arba visai nuo jo atleisti, savo biudžeto sąskaita, pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus, išskyrus, kai valstybinės žemės sklypas (jo dalis) išnuomojamas aukciono būdu. Žemės sklypo nuomotojas kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoja, valstybinės žemės sklypo , išnuomoto be aukciono, vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis .“ Valstybinės žemės sklypą (jo dalį) išnuomojant be aukciono statiniams, nurodytiems šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 13 punktuose, eksploatuoti savivaldybės taryba turi teisę sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 procentų arba visai nuo jo atleisti, savo biudžeto sąskaita, pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Žemės sklypo nuomotojas kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoja valstybinės žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokestis nemažinamas ir nuo jo neatleidžiama. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje numatoma valstybinės žemės nuomotojo pareiga savo lėšomis perskaičiuoti aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokesčio dydį, kai šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) vertė, nustatyta nuomos sutarties sudarymo metu, tampa mažesnė už šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) vertę, apskaičiuotą atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, kalendoriniais metais.
Išlaidos, susijusios su nuomos mokesčio perskaičiavimu, padengiamos valstybinės žemės nuomininko, išskyrus atvejus, kai valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas nuomos mokesčiui perskaičiuoti pateikia individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka. Perskaičiuotas valstybinės žemės sklypo (jo dalies), išnuomoto aukcione, žemės nuomos mokestis mokamas, jeigu jo dydis yra didesnis už nurodytąjį valstybinės žemės nuomos sutartyje. Aukcione išnuomojamo valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka ir terminai nustatomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. “
kanceliarijos Teisės departamentas
pagal projekto 4 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalies
išpirktų valstybinės žemės patikėtinis , o pagal projekto 4 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 5 punktą šiame punkte nurodytus statinius ir įrenginius išpirktų valstybė . Siekiant aiškumo, šias projekto nuostatas reikėtų suderinti, nurodant tą patį subjektą . Pritarti.
Pritarti. Siūloma patikslinti projekto 4 straipsnio 10 dalį (projekto buvusi 8 dalis), kuria keičiamas Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktas ir jį išdėstyti taip: „
3) valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, ar nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ar nesutinka mokėti šio straipsnio 26 dalies 1 punkte nurodyto valstybinės žemės nuomos mokesčio. Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl statinių ar įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinės žemės patikėtinis išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindamas jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo valstybinės žemės patikėtinis kreipiasi į statinių priežiūrą atliekančią instituciją dėl statinių pašalinimo iš valstybinės žemės sklypo (jo dalies). Statinių ir (ar) įrenginių savininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris taikomas tol, kol statiniai ir (ar) įrenginiai nėra pašalinami.
Padidintas valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas, kai jis nebuvo atliktas arba buvo atliktas daugiau kaip prieš 3 metus. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas valstybinės žemės nuomotojo lėšomis, inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą. Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui perleidus valstybiniame žemės sklype (jo dalyje) esančius statinius ir (ar) įrenginius, naujasis statinių ir (ar) įrenginių savininkas moka šioje dalyje nurodytą padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kol ne pašalinami pažeidimai, nurodyti šio straipsnio 17 dalyje. Pašalinus pažeidimus, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas turi kreiptis į valstybinės žemės nuomotoją dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ;“. 1.16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-07-04)4
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 25 dalį, t. y. ne tik šios dalies nuostatas iki dvitaškio ir 1 punktą, bet ir 2 punktą, kuris pagal projekto lyginamąjį variantą taip pat yra keičiamas. Pritarti. 1.17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-07-04)4
(30,
vietoj skaičių „30 ir 32“ įrašytini skaičiai „30 ir 31“. Pritarti. 1.18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-07-04)6
18.
Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatas reikėtų patikslinti, nustatant, ar tas pats asmuo gali pasinaudoti valstybinio žemės sklypo pardavimo kainos nuolaida tiek projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punkte, tiek šios dalies 2 punkte nurodytu atveju. Pritarti. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalį siūloma iki dvitaškio išdėstyti taip: „
pardavimo aukciono būdu ar be aukciono tvarką nustato Vyriausybė. Parduodant valstybinės žemės sklypą (jo dalį) be aukciono fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, taikoma 40 procentų nuolaida nuo apskaičiuotos valstybinės žemės sklypo (jo dalies) pardavimo kainos. Taikant šią nuostatą, šeima laikomi asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Kainos nuolaida taikoma vienu iš šių atvejų: “. 1.19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-07-04)6
straipsnio 13 dalies nuostatos nėra suprantamos. Jeigu siekiama nustatyti, kad valstybinės žemės sklypas (jo dalis), suformuotas keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, parduodamas nustatant šiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis, tai taip ir reikėtų dėstyti aptariamą projekto nuostatą. Pritarti. Siūloma patikslinti 6 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 14 dalį (buvusi 13 dalis) ir ją išdėstyti taip: ,,14.
Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas (jo dalis) parduodamas tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis.
straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose reikėtų nustatyti atskaitos momentą, nuo kurio būtų skaičiuojamas vieno mėnesio terminas. Pritarti Siūloma patikslinti projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip: „1. Nacionalinė žemės tarnyba:
1) nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinio priimtas administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neatitinka šio ar kitų įstatymų arba Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, teikia atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotą nurodymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu.
Nacionalinės žemės tarnybos motyvuotą nurodymą valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;
2) nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinis neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikia atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotą nurodymą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą ir vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos motyvuotą nurodymą valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;“
kanceliarijos Teisės departamentas (2024-07-04)16
vietoj formuluotės „žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektas“ įrašytina formuluotė „žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas“ (minėta formuluotė vartojamas tris kartus), o ketvirtajame sakinyje prieš žodį „korektūra“ įrašytinas žodis „projekto“. Pritarti. Siūloma atsisakyti projekto 16 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimo, atitinkamai papildant projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnį 14 dalimi: ,,
<...>
3.
Papildyti 37 straipsnį 14 dalimi: „
yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ir (ar) įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), aplinkos ministro nustatyta tvarka rengiant žemės valdos projektą nustatomos savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinos žemės sklypo dalys. Jeigu šios dalys nebuvo nustatytos arba jos turi būti keičiamos, šis žemės valdos projektas koreguojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka, netaikant viešinimo procedūros ir derinant tik su žemės sklype esančių statinių ir (ar) įrenginių savininkais ir savivaldybe, kurios teritorijoje yra žemės sklypas. Patvirtintas pakoreguotas žemės valdos projektas per 5 darbo dienas nuo jo patvirtinimo dienos registruojamas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje. “
kanceliarijos Teisės departamentas
suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „administracinį nusižengimą“, o projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio
„nusižengimą“ įrašytini žodžiai pažeidimą“. Pritarti. 1.24. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas (2024-07-04)24
kontrolės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą sąvoką, projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojamoje sąvokoje
„aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai“ vietoj žodžio
„priežiūros“ įrašytinas žodis „kontrolės“. Be to, šios projekto nuostatos
nėra aiškios toje apimtyje, kurioje nustatyta, kad formą tvirtina „šių institucijų“ vadovai ar „šios institucijos“ vadovas, nes minėtose projekto nuostatose nėra įvardintos institucijos. Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti.
Pritarti. Siūloma patikslinti projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Atsakomybė už šio įstatymo 54, 55 ir
padaliniams, kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai ar valstybinių miškų apsaugos pareigūnai, ar aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai pradeda nurodytų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Valstybinių miškų urėdijos vadovai. “
kanceliarijos Teisės departamentas (2024-07-04)25
ar, siekiant aiškumo, projekto 25 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje nereikėtų nurodyti ir šioje dalyje įvardinto įstatymo numerį „Nr. XIV-2114“. Pritarti. 1.26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-07-04)261
įrašytini žodžiai „šio įstatymo”, o po skaičių ir žodžių „9 straipsnio 1 dalį“ turėtų būti dedamas kablelis ir įrašytini žodžiai ir skaičius „šio straipsnio 4 dalį“. Pritarti. 1.27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2024-07-04)265
27Projekto 26 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti,
kad „šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 10 dalies nuostata, susijusi su šio įstatymo 9 straipsnio 31 dalies taikymu, taikoma panaudos sutartims, sudarytoms po šio įstatymo įsigaliojimo dienos”. Atkreiptinas dėmesys, kad šio įstatymo 9 straipsnis struktūrinės dalies, pažymėtos 31 numeriu, neturi.
Tuo atveju, jeigu turima omenyje projekto 4 straipsnio 13 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 31 dalis, tai projekto nuostatos turinys nėra aiškus, nes projekto 4 straipsnio 13 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 31 dalyje siūloma reglamentuoti ne valstybinių žemės sklypu suteikimą pagal panaudą, bet jų nuomą, todėl ji nėra susijusi su valstybinių žemės sklypų panaudos sutartimis. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 26 straipsnio 5 dalyje pateiktos nuorodos į „ šio įstatymo 9 straipsnio 31 dalį” nereikėtų patikslinti. Pritarti. Projekto 26 straipsnio 5 dalį siūloma išdėstyti taip: ,,5. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 11 dalies nuostata taikoma panaudos sutartims, sudarytoms įsigaliojus šiam įstatymui.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), įvertinusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15,
ir VI1 skyriaus pakeitimo įstatymo projektą (TAIS Nr. XIVP -4009 ) (toliau – Projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 17, 18, 20, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 421 straipsniu įstatymo projektą (TAIS Nr. XIVP-4010), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr.
I-1607 8, 9, 10 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (TAIS Nr. XIVP-4011) (toliau – Projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 113, 1131 , 351 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (TAIS Nr. XIVP-4012), teikia šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Projekto Nr. 1
papildyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnį nauja 1 dalimi, nustatant apleistų statinių sąvoką. Pažymime, kad siūloma įtvirtinti sąvoka neapima tų atvejų, kai statiniai nėra įtraukti į nenaudojamų ir neprižiūrimų statinių sąrašą, tačiau jie yra su akivaizdžiais statinio išorinių atitvarų pažeidimo požymiais. Taip pat pažymime, kad siūloma įtvirtinti sąvoka (,,1. Apleisti statiniai
nėra aišku, kokiais atvejais statybos užbaigimo procedūros yra neprivalomos. Įvertindami tai, siūlome atsisakyti siūlomos įtvirtinti sąvokos sąlygos ,,<...> kai jos buvo privalomos
<...>
“ arba ją patikslinti; be to, įvertindami tai, kad praktikoje bus sudėtinga įvertinti, dėl kokių aplinkybių nebuvo atliktos statybos užbaigimo procedūros, siūlome apsvarstyti galimybę atsisakyti siūlomos įtvirtinti sąvokos sąlygos ,,<...> sustabdžius jų statybą statytojo (užsakovo) noru
<...>
“. Pritarti iš dalies. Sąvoka patikslinta pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
Pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalį nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo pranešimo apie statybos pradžią turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo, pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys gali būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje
„Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti ar rekonstruoti
statinio išardymą pagrindu. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir pažymos apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, išduodamos tik pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo suderintą statinio (patalpos) kadastro duomenų bylą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasikeitę nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenys šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos pagrindu Nekilnojamojo turto registre tikslinami ne rečiau kaip vieną kartą per 5 metus nuo nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagal šio straipsnio 1 dalį.
Vadovaujantis šio įstatymo 38 straipsniu, sustabdžius statinio statybą, nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registre tikslinti neprivaloma. Todėl manytina, kad Nekilnojamo turto registre bus galimybė pasitikrinti duomenis apie statinius. 1.2. Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2024-07-22)5
valstybei svarbiems projektams, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nustatyta tvarka regioninės plėtros tarybos pripažintiems regioninės svarbos projektams arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai ar kitam Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime nurodytam subjektui . Vadovaudamiesi Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, pažymime, kad valstybinė žemės patikėjimo teise gali būti perduodama tik valstybinės žemės patikėtiniams, nurodytiems Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, tai yra, vadovaujantis imperatyvia Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostata, ne visi subjektai gali būti valstybinės žemės patikėtiniais.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti siūlomą pakeisti Žemės įstatymo 12 dalį, užtikrinant jos atitiktį Žemės įstatymo 1 daliai, nes ne kiekvienam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime ar kitame sprendime nurodytam subjektui valstybinė žemė, kuri patikėjimo teise perduota savivaldybei, patikėjimo teise galės būti perduodama, o tik Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytiems valstybinės žemės patikėtiniams. Pritarti iš dalies. Projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio
siūloma išdėstyti taip:
„12. Kai valstybinė žemė reikalinga valstybei svarbiems projektams,
regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, įgyvendinti arba šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė patikėjimo teise valdyti perduodama Nacionalinei žemės tarnybai ar kitam Vyriausybės nutarime nurodytam subjektui. Priimant Vyriausybės nutarimą ar kitą atitinkamą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir (ar) Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl valstybinės žemės suteikimo regioninės svarbos ar stambiems projektams įgyvendinti, kai žemės paimti visuomenės poreikiams nereikia, Vyriausybės nutarime ar kitame atitinkamame sprendime turi būti nurodoma, kad savivaldybės kaip atitinkamos valstybinės žemės patikėtinio teisės pasibaigia, ir nurodomas naujas subjektas, kuris tokią žemę valdys patikėjimo teise.
Nacionalinė žemės tarnyba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nutarimo ar kito atitinkamo sprendimo priėmimo dienos apie tai raštu informuoja savivaldybę. Valstybinės žemės patikėjimo teisės perdavimo tvarką nustato
sklypai neformuojami:
kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, eksploatuoti;
b) Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems apleistiems ir (ar) neprižiūrimiems (išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą ir (ar) neprižiūrimą statinį pagal paskirtį reikalinga atlikti tik paprastąjį remontą) statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti; šioje dalyje nurodyti statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atlyginant jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę. Projekto Nr. 1 3 straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti Žemės įstatymo 8 straipsnį 10 dalimi, joje reglamentuojant, kad: „10 .
Valstybinės žemės sklypai neformuojami ir panaudai nesuteikiami šio įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje nurodytais atvejais. “ Vadovaujantis Žemės įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai ja naudotis (panaudos) teisinius santykius, 1 dalimi, valstybinės žemės sklypai (jų dalys) gali būti perduodami laikinai neatlygintinai naudotis ne privatiems asmenims, o valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais, taip pat kitiems Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Vadovaudamiesi aptartu teisiniu reglamentavimu, pažymime , kad siūlomoje papildyti Žemės įstatymo 8 straipsnį 10 dalyje neturėtų būti teikiama nuoroda, tai yra taikoma Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalis, kadangi siūlomu reglamentuoti atveju subjektai (panaudos gavėjas ir statinių ir (ar) įrenginių, nurodytų Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje, savininkai) yra skirtingi, o valstybė ar savivaldybė neišpirks minėtų statinių ir (ar) įrenginių. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Projekto Nr. 1 3 straipsnio 2 dalimi siūlomą papildyti Žemės įstatymo 8 straipsnį 10 dalį, joje neteikiant nuorodos į Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalį. Nepritarti.
Nepritarti. Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje nustatyti atvejai, kuomet valstybinės žemės sklypai negali būti suformuojami. Projekto 8 straipsnio 10 dalimi siekiama nustatyti, kad valstybinės žemės patikėtiniui gavus prašymą suformuoti valstybinės žemės sklypą tikslu ateityje sudaryti neatlygintino naudojimosi (panaudos) sutartį, toks sklypas negali būti suformuotas dėl priežasčių, nurodytų Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalyje. Siekiama, kad praktikoje nekiltų dviprasmiško nuostatų taikymo, o siekiant išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, būtų taikomi ribojimai sklypo suformavimui, tuo tarpu panaudos sandoriui šie kriterijai negaliotų. 1.4. Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2024-07-22)4
straipsniu siūlomą pakeisti Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punktą, reglamentuojant: ,, Be aukciono išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) gali būti naudojamas tik šiame punkte nurodytų energetikos bendrijos veiklos tikslų įgyvendinimui; “. Pritarti. 1.5. Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2024-07-22)4
nuostatą, reglamentuojant, kad vykdant žemės reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje formuojami ne tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, bet ir pagal k itus žemės valdos projektus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus. Pažymime, kad pagal siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą neaišku, kaip bus užtikrinamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų kaimo gyvenamojoje vietovėje formavimo eiliškumas, jeigu bus galima įvairiais projektais formuoti laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus.
Siekdami aiškumo ir tinkamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos įgyvendinimo, siūlome minėtą dalį papildyti nuostata, pagal kurią būtų užtikrinamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų kaimo gyvenamojoje vietovėje formavimo eiliškumas. Nepritarti. Žemės įstatymo 9 straipsnio
su Žemės reformos įstatymo
„1. Vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose , ar teritorijų planavimo dokumentuose šia eilės tvarka: <…>“. 1.6. Nacionalinė žemės
aiškumo, siūlome apsvarstyti galimybę tikslinti Projekto Nr. 1 4 straipsnio 7 dalimi siūlomą pakeisti Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalį, joje teikiant nuorodą ne į Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 13 punktą, kadangi minėta dalis turi 4 punktus, o į Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalį. Projekto Nr.
Projekto Nr. 1
siūloma papildyti Žemės įstatymo 9 straipsnį 171 dalimi, joje reglamentuojant, kad: valstybinės žemės nuomotojui inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą šio straipsnio 17 dalyje nurodytais atvejais, valstybinės žemės nuomininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą dienos, iki nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pradėjo naudoti nuomojamą valstybinę žemę pagal sutartyje ir pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą; valstybinės žemės nuomininkas pašalina pažeidimą, nurodytą šio straipsnio 17 dalies 2 punkte; nustatomas servitutas dėl statinių ir (ar) įrenginių eksploatavimo; statiniai ir (ar) įrenginiai nugriaunami ar kitu būdu pašalinami iš žemės sklypo; nuomininkas įsigyja žemės sklypą ne aukciono būdu už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą.
Pažymime, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 171 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, siūlomi nustatyti atvejai („<...> nustatomas servitutas dėl statinių ir (ar) įrenginių eksploatavimo; statiniai ir (ar) įrenginiai nugriaunami ar kitu būdu pašalinami iš žemės sklypo; nuomininkas įsigyja žemės sklypą ne aukciono būdu už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. “) negali būti laikomi pažeidimų, nustatytų Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalyje, pašalinimu, kadangi valstybinė žemė, kaip ir kitas valstybės turtas, turi būti valdoma, naudojama ir ja disponuojama vadovaujantis imperatyviais principais: visuomeninės naudos principu, reiškiančiu, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymas) 9 straipsnio
valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (Valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9 straipsnio 2 punktas); racionalumo principu, reiškiančiu, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas (Valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9 straipsnio 3 punktas).
Pažymime, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 171 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, siūlomi nustatyti atvejai („<...> nustatomas servitutas dėl statinių ir (ar) įrenginių eksploatavimo; statiniai ir (ar) įrenginiai nugriaunami ar kitu būdu pašalinami iš žemės sklypo; nuomininkas įsigyja žemės sklypą ne aukciono būdu už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. “) negali būti laikomi pažeidimų, nustatytų Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalyje, pašalinimu, kadangi valstybinė žemė, kaip ir kitas valstybės turtas, turi būti valdoma, naudojama ir ja disponuojama vadovaujantis imperatyviais principais: visuomeninės naudos principu, reiškiančiu, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymas) 9 straipsnio
valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (Valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9 straipsnio 2 punktas); racionalumo principu, reiškiančiu, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas (Valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9 straipsnio 3 punktas). Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalimi, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, jeigu : valstybinės žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje ir ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, pažeidimo nepašalina per 2 metus arba
dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos; valstybinės žemės nuomininko iniciatyva keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir
(ar) būdas, išskyrus Žemės įstatyme nustatytus atvejus, ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos; valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius ne pagal jų tiesioginę paskirtį ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, ar nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ar nesutinka mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, apskaičiuoto pagal individualų turto vertinimą ir padidintą 10 procentų.
Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalimi, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, jeigu : valstybinės žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje ir ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, pažeidimo nepašalina per 2 metus arba
dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos; valstybinės žemės nuomininko iniciatyva keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir
(ar) būdas, išskyrus Žemės įstatyme nustatytus atvejus, ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos; valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius ne pagal jų tiesioginę paskirtį ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, ar nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ar nesutinka mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, apskaičiuoto pagal individualų turto vertinimą ir padidintą 10 procentų. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą, minėtais atvejais valstybinės žemės nuomininkas turės mokėti padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, iki nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pašalino pažeidimus, pradėjo naudoti nuomojamą valstybinę žemę pagal sutartyje ir pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Dėl servituto statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti nustatymo.
Pažymime, kad servituto statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti nustatymas – tai ne pažeidimų, nurodytų Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalyje, pašalinimas, kuriems esant, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu. Be to, vadovaujantis galiojančiu servitutų nustatymo teisinu reguliavimu, ne vien tik nuo valstybinės žemės sklypo nuomininko veiksmų priklauso, ar servitutas konkrečiu atveju bus nustatomas be aukciono išnuomotam valstybinės žemės sklypui, ar ne (servitutas nustatomas ne nuomininko valia ar sprendimu). Nėra aišku, kaip servituto nustatymas galėtų būti susijęs su valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimo išnykimu. Dėl statinių ir (ar) įrenginių nugriovimo ar kitu būdu pašalinimo iš žemės sklypo. Žemės įstatymo
171 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, pagal kurį be aukciono išnuomotame valstybinės žemės sklype nugriovus statinius ir (ar) įrenginius ar kitu būdu pašalinus iš žemės sklypo laikoma, kad pažeidimas, dėl kurio buvo mokamas padidintas žemės nuomos mokestis, pašalintas, neatitinka minėtų Valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 9 straipsnio 1–3 punktuose nustatytų imperatyvių valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir juo disponavimo visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principų. Siūlomu įtvirtinti atveju valstybinės žemės nuomininkas nugriautų apgriuvusius statinius ar kitaip juos pašalintų, t. y. žemės sklypas ar jo dalis taptų tuščias (neužstatytas), ir būtų laikoma, kad pažeidimas pašalintas, nors valstybinės žemės sklypai be aukciono išnuomojami statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti. Dėl žemės sklypo ne aukciono būdu įsigijimo už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę. Pažymime, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai reglamentuojami Žemės įstatymo 11 straipsnyje, o Projekto Nr.
nuostatos, reglamentuojančios valstybinės žemės išnuomojimą. Žemės įstatymo
įsigyti valstybinės žemės sklypus, kurie nėra naudojami (nėra užstatyti statiniais ir (ar) įrenginiais) arba kurie yra per dideli, nereikalingi žemės sklype esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, arba kuriuose esančių statinių ir (ar) įrenginių paskirtis neatitinka žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo (nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirtie ir būdo priklauso žemės sklypo vertė ir atitinkamai žemės sklypo pardavimo kaina). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siekdami aiškumo ir tinkamo Projektu Nr. 1 Žemės įstatymo 9 straipsnio 171 dalyje siūlomų įtvirtinti nuostatų įgyvendinimo, siūlome minėtoje dalyje atsisakyti šių nuostatų: ,,<...> nustatomas servitutas dėl statinių ir (ar) įrenginių eksploatavimo; statiniai ir (ar) įrenginiai nugriaunami ar kitu būdu pašalinami iš žemės sklypo; nuomininkas įsigyja žemės sklypą ne aukciono būdu už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą.“, paliekant tik šiuos atvejus: ,,<...> iki nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pradėjo naudoti nuomojamą valstybinę žemę pagal sutartyje ir pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą; valstybinės žemės nuomininkas pašalina pažeidimą, nurodytą šio straipsnio 17 dalies 2 punkte;“, dėl kurių pažeidimas gali būti pašalinamas. Pritarti. Siūloma patikslinti projekto 4 straipsnio 12 dalimi (buvusi 10 dalis) keičiamo įstatymo 9 straipsnį, jį papildant 171 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip: ,, 12.
Papildyti 9 straipsnį 171 dalimi: „17
1. Valstybinės žemės nuomotojui inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą šio straipsnio 17 dalyje nurodytais atvejais, valstybinės žemės nuomininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris taikomas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą dienos, iki nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pašalina pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 17 dalyje. Padidintas mokestis apskaičiuojamas šio straipsnio 17 dalies 3 punkte nurodyta tvarka . Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas, kai jis nebuvo atliktas arba buvo atliktas daugiau kaip prieš 3 metus. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas valstybinės žemės nuomotojo lėšomis, inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą. Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui perleidus valstybiniame žemės sklype (jo dalyje) esančius statinius ir (ar) įrenginius, naujasis statinių ir (ar) įrenginių savininkas moka šioje dalyje nurodytą padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kol ne pašalinami pažeidimai, nurodyti šio straipsnio 17 dalyje. Pašalinus pažeidimus, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas turi kreiptis į valstybinės žemės nuomotoją dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo.
7Atsižvelgdami į tai, kad Projekto Nr.
pakeisti Žemės įstatymo 9 straipsnį, minėto straipsnio 31 dalyje reglamentuojant, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas ir (ar) jo dalis gali būti išnuomojami tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis, ir atsižvelgdami į aplinkybę, kad valstybinės žemės sklypai (jų dalys) perleidžiami ir tais atvejais, kai juose nėra statinių ir (ar įrenginių) arba valstybinės žemės sklype (jo dalyje) esantys statiniai ir (ar) įrenginiai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ne kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), o priklausiniai, siekdami aiškumo ir tinkamo Projekto Nr. 1 6 straipsniu siūlomos Žemės įstatymo 11 straipsnio 13 dalies nuostatos įgyvendinimo, siūlome apsvarstyti galimybę ją tikslinti, reglamentuojant: ,,13. Tais atvejais, kai valstybinės žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ir (ar) įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), Valstybinės valstybinės žemės sklypas (jo dalis) parduodamas vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 31 dalimi“. Nepritarti. Projekto 4 straipsnio 16 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio papildymas 31 dalimi yra suderintas su Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio papildymo 14 dalies nuostata. 1.8. Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2024-07-22)4
galimybę papildyti Projekto Nr.
Žemės įstatymo 9 straipsnio 31 dalį, reglamentuojant: ,,<...> nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis , pažymėtas žemės sklypo plane .“ Nepritarti. Siūloma, kad nustatomos savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinos žemės sklypo dalys galėtų būti pažymėtos ne tik žemės sklypo plane. Projekto 4 straipsnio 16 dalyje dėl keičiamo įstatymo 9 straipsnio papildymo 31 dalimi, nurodoma, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šis žemės sklypas ar jo dalis gali būti išnuomojami tik aplinkos ministro nustatyta tvarka nustačius savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti būtinas žemės sklypo dalis. 1.9. Nacionalinė žemės
straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, per 3 darbo dienas nuo neteisėto administracinio sprendimo , susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo motyvuotu nurodymu stabdo jo vykdymą ir sandorio pasirašymą ir motyvuotu nurodymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti .
Siekdami aiškumo ir tinkamo minėtos nuostatos įgyvendinimo, siūlome apsvarstyti galimybę ją keisti, reglamentuojant, kad Nacionalinės žemės tarnyba motyvuotu nurodymu stabdo neteisėto administracinio sprendimo, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, vykdymą ir sandorio pasirašymą ir motyvuotu nurodymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti per 3 darbo dienas, kai nustatoma, kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kai subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą . Pritarti.
Pritarti. Siūloma patikslinti projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 362 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) per 3 darbo dienas nuo dienos, nuo neteisėto administracinio sprendimo, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo motyvuotu nurodymu stabdo jo vykdymą ir sandorio pasirašymą ir motyvuotu nurodymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti kai nustatoma , kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris arba, kai patvirtintas valstybinės žemės patikėtinio administracinis sprendimas, susijęs su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, nėra įgyvendintas ir pažeidžia viešąjį interesą, savo motyvuotu nurodymu stabdo jo vykdymą ir sandorio pasirašymą ir motyvuotu nurodymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti ;“
tarnyba prie AM (2024-07-22)14 (362 )
straipsnio 2 dalyje siūloma reglamentuoti: ,,2. Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad valstybinės žemės patikėtinis priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, kuriuo remiantis gali būti sudarytas viešąjį interesą pažeidžiantis sandoris, arba kad subjekto priimtas administracinis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą:“.
Siekdami aiškumo ir tinkamo šios nuostatos įgyvendinimo, siūlome apsvarstyti galimybę papildyti
362 straipsnį atskira dalimi , kurioje būtų nurodyti kriterijai, pagal kuriuos Nacionalinė žemės tarnyba nustatytų viešojo intereso pažeidimus ir galėtų taikyti Žemės įstatymo 362 straipsnio
patikėtiniui (motyvuotu nurodymu stabdyti valstybinės žemės patikėtinio priimto neteisėto administracinio sprendimo vykdymą ir atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotu nurodymu nurodyti šį sprendimą pakeisti arba panaikinti). Siūlome apsvarstyti galimybę keisti Žemės įstatymo 362 straipsnio 1 dalį, reglamentuojant, kad ji taikoma, išskyrus Žemės įstatymo 362 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Nepritarti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad viešojo intereso sąvokos turinys nėra stabilus ir teismo nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys a. b. Nr. A-146-335-08;
Nr. A556-860/2010; Nr. A525-2657/2012). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, teismai viešąjį interesą apibrėžia kaip a) teisėtą interesą, atspindintį pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija; b) kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjęs, kad žemė – ypatingas nuosavybės teisės objektas (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai).
Žemės sklypų turėjimas nuosavybės teise gali būti viena iš esminių sąlygų verslui pradėti ir jam plėtoti, viena iš būtinų ūkinės veiklos vykdymo prielaidų (2006 m. kovo 30 d. nutarimas). Žemės, kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 30 d. nutarimai). Manytina, kad visi klausimai susiję su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu yra laikytini susijusiais su viešuoju interesu. 1.11. Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2024-07-22)14 (362 ) (2,
straipsnio 2 ir 3 dalyse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą nėra aišku, kokiems atvejams esant turės būti taikoma Žemės įstatymo 362 straipsnio 2 dalis, o kokiais atvejais – Žemės įstatymo 362 straipsnio 3 dalis. Tai yra, kokiais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, valstybinės žemės patikėtinio priimtus administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą), susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžiančius viešąjį interesą, tokius administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą) turės skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Siekdami aiškumo ir tinkamo Žemės įstatymo 362 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo, siūlome apsvarstyti galimybę ją tikslinti, nustatant atvejus, kuriems esant Nacionalinė žemės tarnyba turės valstybinės žemės patikėtinio priimtus administracinius sprendimus ar veiksmus (neveikimą), susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pažeidžiančius viešąjį interesą, skųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nepasinaudojusi administracinio sprendimo vykdymo sustabdymo teise, nustatyta Žemės įstatymo 362 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Pritarti. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 1.12. Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2024-07-22)14 (362 )
straipsnio 7 dalyje siūloma reglamentuoti, kad Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sandorio, nurodyto Žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ar 9 straipsnio 11 dalyje, atitinkančio Žemės įstatymo36
jo atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės sandorį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba informuoja apie nustatytus trūkumus ir galimybę sandorio šalių susitarimu juos pašalinti per 20 darbo dienų nuo išvados pateikimo sandorio šalims dienos. Pažymime, kad praktikoje minėtas terminas yra pernelyg trumpas.
Paprastai nėra galimybės per tokį terminą pašalinti nustatytus minėtų sandorių trūkumus (atlikti individualų turto vertinimą, parengti žemės sklypo planą su pažymėtomis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir
(ar) įrenginiams eksploatuoti būtinomis žemės sklypo dalimis ir iš naujo priimti savivaldybės tarybos sprendimą sudaryti sandorį (Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas)). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti galimybę Žemės įstatymo 362 straipsnio 7 dalyje nustatyti ilgesnį nei 20 darbo dienų terminą, per kurį sandorio šalys galėtų susitarimu pašalinti nustatytus sandorio trūkumus. <...>. Pritarti. Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 2. Nacionalinė žemės tarnyba prie AM (2024-09-05) Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) informuoja, kad įvertino iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos po Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2024 m. rugpjūčio 20 d. posėdžio gautą ir pagal Nacionalinės žemės tarnybos pastabas ir pasiūlymus patikslintą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45, 47, 54,
1 skyriaus pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Žemės įstatymo projektas ). Pažymime, kad patikslintam Žemės įstatymo projektui ir kitiems lydimiesiems įstatymų projektams (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 17, 18, 20, 28 ir 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 421 straipsniu įstatymui, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 10 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 113, 1131 , 351 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui) pastabų neturime. Atsižvelgti. 3.1.
tarnyba (2024-09-11) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies nuostatomis (gautas Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto prašymas) atliko [1] Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45, 47, 54, 55, 56,
1 skyriaus pakeitimo įstatymo projekto [2] Nr. XIVP-4009 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, dėl Projekto teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus:
pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3.2. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2024-09-11)4
pasiūlymai:
straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio („Valstybinės žemės išnuomojimas“) 6 dalies 8 punktą ir nustatyti, kad: „6. Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:
<...>
8) ji yra reikalinga pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, įgijusiam atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ar piliečių energetikos bendrijos, kai dalyvių susirinkime savivaldybėms ir
(ar) savivaldybių valdomoms įmonėms ir įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šios bendrijos pagrindinė paskirtis
energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams , statusą (toliau – energetikos bendrija) arba siekiančiam jį įgyti.
Kai juridinis asmuo siekia įgyti energetikos bendrijos statusą, kartu su prašymu išnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) jis pateikia steigimo dokumentus, kuriuose nustatytas tikslas
ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose jis vykdo veiklą, ir jo pagrindinis tikslas nėra siekti pelno . Be aukciono išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) gali būti naudojamas tik šiame punkte nurodytų bendrijos veiklos tikslų įgyvendinimui ;“ Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
bendrijų veiklos tikslus, o tai gali apsunkinti priežiūros funkcijų (vertinant, lengvatine tvarka išnuomotos valstybinės žemės naudojimas atitinka energetikos bendrovių veiklos tikslus) įgyvendinimą Pagal minėtas Projekto nuostatas (paskutinis sakinys) viena iš pagrindinių valstybinės žemės sklypo išnuomojimo energetikos bendrijoms lengvatine tvarka (be aukciono) sąlygų – šią žemę naudoti tik „ šiame punkte nurodytų bendrijos veiklos tikslų įgyvendinimui
“. Aktualu yra tai, kad minėtose Projekto nuostatose iš esmės
apibrėžiami tik energetikos bendrijų statusą siekiančių įgyti juridinių asmenų veiklos tikslai.
Tuo tarpu tokį statusą jau turinčių energetikos bendrijų veiklos tikslai neapibrėžiami, tačiau nustatoma jų paskirtis. Nors tokia paskirtis (mūsų nuomone) turėtų būti suvokiama kaip energetikos bendrijų veiklos tikslai, tačiau Projektu apibrėžiamas jų turinys energetikos bendrijos statusą turinčioms ir tokį statusą siekiančioms įgyti bendrijoms yra skirtingas. Be to, manytume, turinio aiškumo požiūriu taip pat svarstytina dalis Projekto nuostatose vartojamų formuluočių (pavyzdžiui: neaišku, kaip tiksliai turėtų būti interpretuojamos formuluotės „teikti aplinkos <...> naudą savo dalyviams“; „tą naudą teikti vietose kuriose jis vykdo veiklą“ turinys). Taigi, Projektu siūlomos nuostatos sudarytų sąlygas dviprasmiškoms įstatyminių nuostatų interpretacijoms (tam palanki ir aplinkybė, kad Projektu numatytos energetikos bendrijų paskirtys ir tikslai yra deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio), todėl apsunkintų energetikos bendrijoms išnuomotos valstybinės žemės naudojimo nustatytiems tikslams priežiūros funkcijų įgyvendinimą (pavyzdžiui: vertinant, ar energetikos bendrijų veikla atitinka įstatyme nustatytus veiklos tikslus). 2.1.2. Nors deklaruojama, kad valstybinė žemė lengvatine tvarka išnuomojama su pelno siekimu nesusijusiai energetikos bendrijų veiklai, Projekto nuostatomis nedraudžiama tokią žemę naudoti ir pelno ar kitos naudos gavimui. Projekto nuostatos naudingos atskirų kategorijų asmenų grupėms Projekto nuostatomis akcentuojama, kad valstybinės žemės nuoma lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) energetikos bendrijoms siejama su esminiu reikalavimu savo veikla nesiekti pelno.
Tačiau šiuo atveju aktualu yra tai, kad:
bendrijų veikla susijusi su naudos jų dalyviams gavimu (pavyzdžiui: „teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams“);
formuluotė, kad „Kai juridinis asmuo siekia įgyti energetikos bendrijos statusą, <...> jis pateikia steigimo dokumentus <...> , ir jo pagrindinis tikslas nėra siekti pelno“ suponuoja nuomonę, kad energetikos bendrija galės vykdyti ir su pelnu susijusią veiklą (šiuo atveju aktualu, kaip bus atskiriama (ar tik formaliai, atsižvelgiant į steigimo dokumentus?), ar su pelno siekimu susijusi energetikos bendrijos veikla yra pagrindinė ar ne);
ministerijos internetiniame puslapyje) pateikiama oficiali informacija [3] , kad energetikos bendrija „gali veikti kaip gamintojas, savo elektrinėje pagamintą elektrą parduodantis rinkoje, o gautą pelną paskirstantis savo dalyvių ar vietos socialinei, aplinkos ar ekonominei gerovei“. Taigi, nors pagal minėtas Projekto nuostatas valstybinė žemė energetikos bendrijoms būtų išnuomojama su pelno siekimu nesusijusiems tikslams, vis tik (sprendžiant iš teisinio reglamentavimo) tokiems juridiniams asmenims nebūtų draudžiama gauti pelno ar kitos naudos (o jeigu tokia veikla ir būtų ribojama, iš Projekto neaišku, kaip tai būtų užtikrinama). Šiuo atveju Projekto nuostatos svarstytinos išskirtinių sąlygų lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti valstybinę žemę atskirų asmenų grupių kategorijoms nustatymo požiūriu, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. 2.2.
valstybinės žemės naudojimas Žemės įstatyme nustatytiems energetikos bendrijų veiklos tikslams. Galimi rizikos veiksniai dėl nesąžiningos išnuomotą žemę veiklai naudojančių ir tokios veiklos priežiūrą vykdančių asmenų veiklos pasireiškimo Projekto 4 straipsniu siūloma Žemės įstatymo 9 straipsnio („Valstybinės žemės išnuomojimas“) 17 dalį papildyti 5 punktu ir nustatyti, kad: „17. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, jeigu:
<...>
5) panaikinamas energetikos bendrijos statusas ar ji nevykdo veiklos šio straipsnio 6 dalies 8 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti ir gavusi valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 3 mėnesius nuo jo gavimo dienos. Šiame punkte nurodytu atveju, priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, <...>.“ Pagal minėtas Projekto nuostatas valstybinės žemės nuomos sutartis privalėtų būti nutraukiama, jeigu
„energetikos bendrija nevykdo veiklos šio straipsnio 6 dalies 8 punkte
nurodytiems tikslams įgyvendinti“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šios Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
nekonkrečiai ir abstrakčiai, todėl Projekto nuostatos gali būti įvairiai interpretuojamos.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad minėtų Projekto nuostatų įgyvendinimas (t. y. vertinimas, at energetikos bendrijos veikla atitinka Žemės įstatyme nustatytus tikslus) susijęs su specifinių veiksnių ir aplinkybių įvertinimu – t. y. valstybinės žemės nuomotojas, vertindamas ar išnuomotos žemės naudojimas atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 8 punkte nustatytus energetikos bendrovės veiklos tikslus, turėtų įvertinti ne tik tai , ar žemės sklypas naudojamas energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginiams eksploatuoti , bet taip pat įvertinti ir tokius aspektus, ar energetikos bendrija „ mažina energijos nepriteklių ir (ar) teikia naudą pažeidžiamiems vartotojams; teikia aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikia vietose, kuriose jis vykdo veiklą“; ar užtikrinama, kad pagrindinis veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kt. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, kyla abejonių, ar visais atvejais valstybinės žemės nuomotojas vienasmeniškai (be kitų kompetentingų institucijų dalyvavimo) sugebės užtikrinti visapusišką ir objektyvų minėtų aplinkybių įvertinimą. Kitą vertus, minėtos Projekto nuostatos vertintinos kaip sudarančios sąlygas nesąžiningai valstybinę žemę naudojančių asmenų (žinant, kad jų veiklos atitiktis Žemės įstatyme nustatytiems kriterijams objektyviai negali būti įvertinama) ar tokios veiklos priežiūrą atliekančių asmenų veiklai. 2.2.2.
išdėstytą pastabą manytume, kad energetikos bendrijų nesąžiningo elgesio rizikos pasireiškimui yra palankios Projektu siūlomos nuostatos, pagal kurias priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę (kadangi nesąžiningą veiklą vykdančios energetikos bendrijos iš esmės nerizikuoja patirti finansinių nuostolių). 2.3. Projekto nuostatos gali būti interpretuojamos nevienareikšmiškai Projekto 4 straipsniu siūloma Žemės įstatymo 9 straipsnį („Valstybinės žemės išnuomojimas“) papildyti 171 dalimi ir nustatyti, kad: „171 . Valstybinės žemės nuomotojui inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą šio straipsnio 17 dalyje nurodytais atvejais, valstybinės žemės nuomininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą dienos, iki nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pradėjo naudoti nuomojamą valstybinę žemę pagal sutartyje ir pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą; valstybinės žemės nuomininkas pašalina pažeidimą, nurodytą šio straipsnio 17 dalies 2 punkte; nustatomas servitutas dėl statinių ir (ar) įrenginių eksploatavimo; statiniai ir (ar) įrenginiai nugriaunami ar kitu būdu pašalinami iš žemės sklypo; nuomininkas įsigyja žemės sklypą ne aukciono būdu už valstybinės žemės sklypo (jo dalies) kainą pagal rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. Padidintas mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, ir didinamas 10 procentų.
Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas, kai jis nebuvo atliktas arba buvo atliktas daugiau nei prieš 3 metus. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas nuomotojo lėšomis, inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą.“ Minėtų Projekto nuostatų taikymas susijęs su Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 1 – 4 punktų (o Projekto priėmimo atveju – 9 straipsnio 17 dalies 1 – 6 punktų) nuostatų įgyvendinimu. Aktualu yra tai, kad:
nustatomi terminai, per kuriuos nepašalinus pažeidimų žemės nuomos sutartis privalo būti nutraukiama nuomotojo reikalavimu. Tuo tarpu Projektu siūlomose Žemės įstatymo 9 straipsnio 171 dalies nuostatose šis aspektas neakcentuojamas, o vartojamos formuluotės (pavyzdžiui: kad „valstybinės žemės nuomininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą dienos, iki nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pradėjo naudoti nuomojamą valstybinę žemę pagal sutartyje ir pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą“) gali būti interpretuojamos, kad padidintas žemės nuomos mokestis gali būti taikomas neribotą laikotarpį (o tokia interpretacija sudarytų sąlygas toliau tęsti veiklą, kuria yra pažeidžiamos valstybinės žemės nuomos sąlygos).
Projektu siūlomų Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 ir 6 punktų.
Siekiant išvengti sąlygų dviprasmiškoms interpretacijoms, siūlytume minėtas Projekto nuostatas tobulinti (pavyzdžiui: akcentuoti, kad padidintas žemės nuomos mokestis gali būti taikomas ne ilgiau, negu Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 1-5 punktuose pažeidimams pašalinti nustatyti terminai arba kol įgyvendinant Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 1-6 punktų nuostatas bus nutraukta žemės nuomos sutartis ir pan.). 3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime Pritarti. Žemės įstatyme įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ar piliečių energetikos bendrijų teisę nuomotis valstybinės žemės sklypą (jo dalį) turi būti vertinamos sistemiškai su kitais energetikos bendrijų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir šios veiklos atitiktį nacionaliniam reglamentavimui užtikrinančių institucijų funkcijomis. Dėl 2.1 pastabos , susijusios su energetikos bendrijų veiklos tikslais.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos (toliau – AIEB) statusas suteikiamas šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytai veiklai vykdyti pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui, kurio veikla pagrįsta atviru ir savanorišku dalyvių dalyvavimu. AIEĮ 202 straipsnio
kitiems vartotojams gali tiekti savo įrenginiuose pagamintą elektros energiją; arba ją parduoti. Pardavimo aspektą tikslina AIEĮ 202 straipsnio
reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti. Taip pat AIEĮ 202 straipsnio 9 dalyje yra užtikrinamas kontrolės mechanizmas numatantis, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos atitinka šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, o šių nuostatų nesilaikymo pasekmė – leidimo gaminti elektros energiją panaikinimas. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad tiek pelno nesiekiantis juridinis asmuo, siekiantis įgyti AIEB statusą, tiek pati AIEB privalo užtikrinti 202 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus numatančius, kad: 1.
Pelno nesiekiantis juridinis asmuo, siekiantis įgyti AIEB statusą ir jį įgijęs, turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) jo dalyviai yra fiziniai asmenys ir (ar) vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir (ar) kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, ir (ar) savivaldybės, ir (ar) savivaldybės įstaigos;
2) ne mažiau kaip 51 procentas balsų dalyvių susirinkime priklauso šios dalies 1 punkte nurodytiems dalyviams, gyvenantiems ar veikiantiems apskrityje, kurioje planuojama statyti ar įrengti AIEB nuosavybės teise valdomą energijos gamybos įrenginį (įrenginius);
3) pelno nesiekiančio juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytas tikslas – teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę visuomeninę naudą savo dalyviams ar tą naudą teikti vietose, kuriose ji vykdo veiklą, ir jos pagrindinis tikslas nėra pelno siekimas. 2. Pelno nesiekiančio juridinio asmens, siekiančio įgyti AIEB statusą, veiklos dokumentuose nurodoma tvarka:
1) kuria priimami sprendimai dėl pagamintos energijos realizavimo;
2) dėl energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros;
3) dėl pajamų, gautų vykdant energijos gamybos veiklą, paskirstymo. Taigi, pirmiausiai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turi įsitikinti bei užtikrinti, kad bendrija veikia pagal jai teisės aktais nustatytas teises ir pareigas. Papildomai pažymėtina, kad pelno nesiekiančio juridinio asmens statusą turinčių asmenų veiklą (pvz., galimybę vykdyti veiklą, susijusią su pelno siekimu) reglamentuoja susiję teisės aktai, kaip Viešųjų įstaigų įstatymas, Asociacijų įstatymas, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas ir kt. teisės aktai, reglamentuojantys ne pelno siekiančio asmens steigimą.
Taip pat energetinių bendrijų veiklos tikslai pasirinkti apibrėžti taip, kaip socialinė, ekonominė ir visuomeninė nauda apibrėžiama Viešųjų įstaigų įstatyme, taip pat pažymėtina, kad energetinėms bendrijoms imperatyviai taikomos ir Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintos nuostatos, atsižvelgiant į bendrijos pasirinktą juridinės veiklos formą (iš 13 PEB statusą turinčių bendrijų 10 yra VšĮ, 1 asociacija ir 2 dar neregistruotos, todėl praktikoje matyti, kad vyrauja VšĮ juridinės formos pasirinkimas). Be kita ko, toks apibrėžimas sąlygotas kiekvienos bendrijos nuožiūra pasirinktinos vykdyti veiklos (atsižvelgiant į pelno siekimo draudimą), kuri kiekvienoje bendrijoje gali būti skirtinga (pvz. teikti visuomeninę naudą (elektrą) energetinį nepriteklių patiriantiems asmenims (visuomeninė-socialinė nauda), įrengti elektromobilių įkrovimo stoteles ar tiekti elektrą bendrijos nariams (ekonominė nauda) ir pan.), todėl konkretus ir apibrėžtas tikslų ratas susiaurintų įstatyminį reguliavimą ir užkirstų kelią steigtis naujoms bendrijoms, kurių tikslai konkrečiai nebūtų įtvirtinti įstatyme, nors ir atitiktų socialinės, ekonominės ar visuomeninės naudos teikimo reikalavimą. Atkreiptinas dėmesys jog tam, kad VERT suteiktų bendrijai statusą, vadovaujantis VERT
d. nutarimu Nr. O3E-289 ,,Dėl Piliečių energetikos bendrijos statuso suteikimo ir informacijos apie piliečių energetikos bendriją teikimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Tvarka) 6 p. bendrija turi pateikti steigimo įstatus ar kitus juridinio asmens steigimo dokumentus, kuriuose, be kita ko, nurodomi ir bendrijos veiklos tikslai.
VERT atlieka bendrijų veiklos priežiūrą, o nustačiusi, kad bendrija pažeidė Elektros energetikos įstatymo reikalavimus ir (ar) steigimo sutartyje ir (ar) įstatuose nustatytus veiklos tikslus, priima nutarimą, kuriame konstatuoja nustatytą pažeidimą ir informuoja bendriją apie nustatytą pažeidimą. Nepašalinus pažeidimo bendrijai numatyta atsakomybė. V alstybinės žemės nuomotojui, kilus pagrįstų abejonių dėl bendrijos vykdomos veiklos, jis visada gali kreiptis į bendrijų veiklos priežiūrą vykdančią VERT. Dėl 2.2 pastabos , susijusios su žemės nuomos sutarties nutraukimu prieš terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 7 punktu, AIEB veikla yra reguliuojama leidimais, dėl kurių panaikinimo sprendimą priima Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Energetikos įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatyti pagrindai, kuriais vadovaujantis leidimas gaminti elektros energiją gali būti panaikintas. Vienas jų – reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimų nepašalinimas. Tuo atveju, jei AIEB neatitiktų Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytų sąlygų, leidimas gaminti elektros energiją būtų panaikintas ir pelno nesiekiantis juridinis asmuo, vykdydamas pagal Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 5 punktą prisiimtą pareigą, turėtų nugriauti ar išmontuoti elektrinę. Elektrinė gali būti nenugriauta ar neišmontuota, jeigu ją numatoma naudoti kitiems tikslams, atitinkantiems teisės aktų reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti projekto 4 straipsnio 11 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalį dėl 5 punkto papildymo ir šį punktą išdėstyti taip: ,,5) panaikinamas energetikos bendrijos statusas ar ji nevykdo veiklos šio straipsnio 6 dalies 8 punkte nurodytiems tikslams įgyvendinti ir gavusi valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 3 mėnesius nuo jo gavimo dienos. Šiame punkte nurodytu atveju, priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, Vyriausybės savivaldybių tarybų nustatyta tvarka valstybė savivaldybės išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama atlygindamos jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo gavimo metu buvusią statinių ir įrenginių būklę pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes statinių ir įrenginių išpirkimo metu esančiomis kainomis;“. Siūloma patikslinti projekto 4 straipsnio 12 dalimi (buvusi 10 dalis) keičiamo įstatymo 9 straipsnį, jį papildant 171 dalimi ir šią dalį
inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą šio straipsnio 17 dalyje nurodytais atvejais, valstybinės žemės nuomininkas moka padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris taikomas nuo valstybinės žemės patikėtinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą dienos, iki nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininkas pašalina pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 17 dalyje. Padidintas mokestis apskaičiuojamas šio straipsnio 17 dalies 3 punkte nurodyta tvarka .
Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas, kai jis nebuvo atliktas arba buvo atliktas daugiau kaip prieš 3 metus. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas valstybinės žemės nuomotojo lėšomis, inicijavus valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą. Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui perleidus valstybiniame žemės sklype (jo dalyje) esančius statinius ir (ar) įrenginius, naujasis statinių ir (ar) įrenginių savininkas moka šioje dalyje nurodytą padidintą valstybinės žemės nuomos mokestį, kol ne pašalinami pažeidimai, nurodyti šio straipsnio 17 dalyje. Pašalinus pažeidimus, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas turi kreiptis į valstybinės žemės nuomotoją dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. “
tarnyba (2024-09-11) Atlikus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45, 47, 54, 55, 56, 64,
1 skyriaus pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4009 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad jo nuostatomis nustatytas teisinis reglamentavimas yra ydingas antikorupciniu požiūriu , kadangi:
veiklos tikslai bei sąlygos dviprasmiškai juos interpretuoti gali apsunkinti išnuomotos valstybinės žemės naudojimo priežiūros funkcijų įgyvendinimą;
išnuomojama nepelno siekiantiems asmenims, sudaromos sąlygos pasielgti nesąžiningai ir žemę naudoti su pelno siekimu susijusiai veiklai;
kategorijų asmenų grupėms;
valstybinės žemės naudojimas Žemės įstatyme nustatytiems energetikos bendrijų veiklos tikslams;
išnuomotą žemę veiklai naudojančių ir tokios veiklos priežiūrą vykdančių asmenų veiklos pasireiškimo.
Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tai, kad Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34,
1 skyriaus pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4009 7 straipsniu, kuriuo keičiamas įstatymo 15 straipsnis , pripažįstant Žemės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą netekusiu galios.
Siūlytina papildyti Žemės įstatymo 15 straipsnį 4 dalimi nustatančia taisyklę, kad kuomet valstybinės žemės sklypai iki įstatymo pakeitimo įsigaliojimo datos (2025 m. sausio 1 d.) perduoti savivaldybėms neatlygintinai nuosavybėn pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus statiniams ir įrenginiams, reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti, statyti ir eksploatuoti, bet savivaldybė pagal tikslą, kuriam buvo suteikta neatlygintinai nuosavybės teise, jų nenaudoja, tokie statiniai ir įrenginiai nepastatyti ir žemės sklypai yra laisvi, tokie žemės sklypai negali būti savivaldybės parduodami ir savivaldybės tokius valstybinės žemės sklypus gali valdyti tik patikėjimo teise. Pasiūlymas:
Papildyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 15 straipsnio 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Pagal teritorijų planavimo dokumentus ar
žemės valdos projektus statiniams ir įrenginiams, reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti, statyti ir eksploatuoti Vyriausybės nutarimu iki 2025 m. sausio 1 d. savivaldybėms perduoti nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra savivaldybės statinių ar įrenginių, neparduodami. Išnykus poreikiui atlikti savivaldybės funkcijas, savivaldybė Aplinkos ministerijai teikia prašymą rengti Vyriausybės nutarimą dėl tokių žemės sklypų perdavimo savivaldybei valdyti patikėjimo teise. Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui, savivaldybė laikoma tokių valstybinės žemės sklypų patikėtine.“ Pritarti. Pritarus pasiūlymai, tikslintina pasiūlyme nurodyta data. T.y. vietoje 2025 m. sausio
data patikslinta. 1.2.
Simonas Gentvilas (2024-10-08)8
Žemės įstatymo 22 straipsnio 3 ir 11 dalyse nustatyta, kad „<…> Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.” Manytina, kad atsakomybė dėl žemės sklypų, kuriems teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, turėtų kilti subjektams, kurie patvirtino dokumentus, kurių pagrindu buvo suformuoti tokie žemės sklypai. Pasiūlymas:
Pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 22 straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti taip: „
servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje (tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi su ja, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovių, pelkėtų vietų, miško ar kitų vietovės ypatumų, servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį). Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurio pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas, patvirtinusio subjekto biudžeto lėšomis , valstybinės žemės patikėtinių nustatyta tvarka . Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis. “ Pritarti iš dalies.
Siūloma įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: ,,2. Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Savivaldybių ir privačios žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje (tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi su ja, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovių, pelkėtų vietų, miško ar kitų vietovės ypatumų, servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį). Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju finansuojamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurio pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas, patvirtinusio subjekto lėšomis. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai gali būti rengiami jų lėšomis.“
Simonas Gentvilas (2024-10-08)8
Pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 22 straipsnio 11 dalį ir jį išdėstyti taip: „
ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, tarnaujančiojo žemės sklypo savininko sutikimu, servitutai gali būti nustatomi sandoriu.
Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas finansuojamas valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų pageidavimu teritorijų planavimo dokumentai arba žemės valdos projektai ir žemės sklypų planai rengiami jų lėšomis. “ Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas (2024-09-18) Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40,
1 skyriaus pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP- 4009 ;
įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, LR specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir NŽT prie AM pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ar pritarė iš dalies. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Aistė Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja E.
Bulotaitė [1] Specialiųjų tyrimų tarnyba 20204-04-16 d. buvo atlikusi Aplinkos ministerijos parengto Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2, 7, 9, 11, 15, 22, 29, 34, 37,
1 skyriaus pakeitimo ir įstatymo papildymo 631 straipsniu pakeitimo įstatymo projekto (TAIS Nr. 24-5274) antikorupcinį vertinimą, tačiau Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas teisės akto projekto variantas yra pasikeitęs. Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/3ccaf6f0fbde11eeaa63cf21c12b4657?jfwid=thrcmmhhl. [2] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/5dba4bd0350a11efb121d2fe3a0eff27?jfwid=-qsyat79i9. [3] Prieiga internetu: https://enmin.lrv.lt/lt/zaliau/suzinok/gyventojai-imones-ir-istaigos-gali-burtis-i-energetikos-bendrijas/.