NAUJA REDAKCIJA nuo 2016 10 01 Projekto lyginamasis variantas
valstybės ir tarnybos paslapčių ĮSTATYMO NR. VIII-1443 2, 7, 12, 16, 17, 18, 20 , 22, 35, 36 ir 43
ų
211 straipsniu
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „
17. Paslapčių subjektas – valstybės ir savivaldybės institucija, kurios veikla susijusi su informacijos įslaptinimu, išslaptinimu, įslaptintos informacijos naudojimu ir (ar) apsauga, taip pat tokiai institucijai pavaldi ar jos reguliavimo sričiai priskirta įstaiga, įmonė, akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kurios visus balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančios akcijos priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei , kurioms suteiktas paslapčių subjekto statusas, pritarus Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai (toliau – Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija) ši institucija, pritarus Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, suteikė paslapčių subjekto statusą .“
2. Pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip: „
18. Paslapčių subjekto ar tiekėjo darbuotojas – asmuo, kurį su paslapčių subjektu ar tiekėju sieja tarnybos ar darbo santykiai, taip pat asmuo, kuris, sudaręs praktinio mokymo, savanoriškos praktikos ar profesinės veiklos praktikos sutartį, paslapčių subjekte ar pas tiekėją atlieka praktiką , taip pat asmuo, kuris paslapčių subjekto statusą turinčioje akcinėje bendrovėje arba uždarojoje akcinėje bendrovėje yra kolegialaus priežiūros organo, kolegialaus valdymo organo ar jų sudaromo komiteto narys .“
3. Papildyti 2 straipsnį 29 dalimi: „29 .
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. “2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13 ) detalūs duomenys apie valstybės gynybai naudojamą oro ar jūrų erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą;“. 3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7 ) vertina paslapčių subjektų sprendimų dėl paslapčių subjekto statuso suteikimo pavaldžioms ar jų reguliavimo sričiai priskirtoms įstaigoms, įmonėms, akcinėms bendrovėms arba uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurių visus balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančios akcijos priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei, projektus;“. 4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Paslapčių subjekto darbuotojams teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, šauliams – krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo. Paslapčių subjekto vadovui teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia paslapčių subjekto vadovą į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo , kai vadovą į pareigas skiria kolegialus subjektas, teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia kolegialaus subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo . Ši teisė suteikiama iki darbo (tarnybos) santykių nutraukimo arba iki renkamų ar skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo.
Išleistam į atsargą ir į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve paskirtam kariui suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, galioja iki jo atleidimo iš tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve dienos. “
2. Papildyti 16 straipsnį 21 dalimi: „2
1. Teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nesuteikiama, jeigu paslapčių subjekto darbuotojui buvo panaikinta teisė di rbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, vadovaujantis šio straipsnio 22 dalimi arba panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir nuo tokio sprendimo dienos nepraėjo 3 metai. “
3. Papildyti 16 straipsnį 22 dalimi: „2
2. Teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinama, jeigu paslapčių subjekto darbuotojas pažeidė apribojimą, nurodytą šio įstatymo211 straipsnyje . “
4. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Informaciją, ar asmuo atitinka šio straipsnio 2,21 ir 22 dalyse nustatytas sąlygas, surenka paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo, jeigu tikrinamas asmuo yra šaulys, arba kolegialaus subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, jeigu tikrinamas kolegialaus subjekto į pareigas skiriamas paslapčių subjekto vadovas, iš valstybės registrų (kadastrų), klasifikatorių ir kitų duomenų bankų informacinių išteklių arba kreipdamasis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, tvarkančias atitinkamą informaciją, o šios turimą informaciją privalo pateikti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo, jeigu tikrinamas asmuo yra šaulys, gali tikrinamo asmens paprašyti pateikti tikrinimui reikalingą informaciją ar dokumentus.“
5. Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6 .
Jeigu leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, neteko galios nutraukus asmens darbo (tarnybos) santykius , atleidus iš tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve arba pasibaigus renkamų ar skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikui, arba šio įstatymo 35 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, asmeniui iš naujo suteikiama be tikrinimo, jeigu nuo dienos, kurią leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, neteko galios, nepraėjo 12 mėnesių ir nuo paskutinio asmens tikrinimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo arba teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo nepraėjo 10 metų. “5 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) asmuo pateikia užpildytą Vyriausybės nustatytos formos klausimyną;“. 2 . Papildyti
punktu: „121 ) paslapčių subjekto darbuotojui buvo panaikinta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 22 dalimi arba panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir nuo tokio sprendimo dienos nepraėjo 3 metai. “
3. Pakeisti 17 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Asmuo papildomai tikrinamas nesibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų aplinkybių.
Tokiu atveju patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba kolegialaus subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens, jeigu tikrinamas kolegialaus subjekto į pareigas skiriamas paslapčių subjekto vadovas, sprendimu asmeniui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesne žyma ar jos atitikmenimis. Patikrinimas negali trukti ilgiau, negu nustatyta šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje. Jei gu paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo , arba kolegialaus subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, jeigu tikrinamas kolegialaus subjekto į pareigas skiriamas paslapčių subjekto vadovas, nusprendžia, kad asmuo, kuriam uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, toks asmuo perkeliamas į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, o jeigu nėra pareigų, į kurias šis asmuo galėtų būti perkeltas, – jis nušalinamas nuo pareigų. Asmuo į kitas pareigas perkeliamas arba nušalinamas nuo pareigų ne ilgesniam kaip šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytam asmens tikrinimo terminui.“
4. Papildyti
dalimi: „8
1. Jeigu į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių šaukiamam aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariui, turinčiam galiojantį leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo metu reikės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ar aukštesne, karys į šias pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių kviečiamas tik patikrinus, ar neatsirado šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių.
Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys netikrinamas, jei nuo jo paskyrimo į aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą dienos ar prieš tai atlikto aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario tikrinimo dienos nepraėjo 12 mėnesių. “6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Asmens tikrinimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo pradedamas gavus tinkamai užpildytą Vyriausybės nustatyto s formos klausimyną . Šio įstatymo 17 straipsnio 81 dalyje numatytas tikrinimas pradedamas gavus į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių šaukiamo aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario užpildytą nustatytos formos klausimyną. “
2. Papildyti 18 straipsnį 81 dalimi: „8
1. Šio įstatymo 17 straipsnio 81 dalyje numatytą tikrinim ą Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos privalo atlikti ne vėliau kaip per 40 darbo dienų. “
3. Pakeisti 18 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10 .
Asmens tikrinimą atliekančios institucijos, vertindamos, ar nėra šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, turi teisę neatlygintinai gauti duomenis apie tikrinamą asmenį iš valstybės registrų (kadastrų), klasifikatorių ir kitų duomenų bankų informacinių išteklių , taip pat kitą informaciją apie tikrinamą asmenį iš visų valstybės, savivaldybių institucijų, antstolių, notarų, finansų ir kredito įstaigų (įskaitant banko paslaptį sudarančią informaciją), sveikatos priežiūros įstaigų (įskaitant konfidencialią informaciją apie pacientą), kitų įmonių, įstaigų, organizacijų, juridinių ar fizinių asmenų. Šie subjektai, gavę asmens tikrinimą atliekančios institucijos prašymą pateikti informaciją apie tikrinamą asmenį, šią informaciją privalo pateikti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.“7 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) atlikus pakartotinį, ar papildomą ar šio įstatymo 17 straipsnio 81 dalyje numatytą asmens tikrinimą nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje.“
2. Papildyti 20 straipsnio 1 dalį 5 punktu: „5 ) paslapčių subjekto darbuotojas pažeidė apribojimą, nurodytą šio įstatymo211
. Jeigu su paslapčių subjektu ar tiekėju nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai, pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas arba asmuo išbraukiamas iš žvalgybos pareigūnų rezervo, sprendimas panaikinti asmeniui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nepriimamas – leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija netenka galios nuo darbo (tarnybos) santykių su paslapčių subjektu ar tiekėju nutraukimo, renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pabaigos arba asmens išbraukimo iš žvalgybos pareigūnų rezervo dienos.
Išleistam į atsargą ir į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve paskirtam kariui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija netenka galios nuo kario atleidimo iš tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve dienos. “
21 1 straipsniu : „21 1 straipsnis. Apribojimai dėl vykimo į užsienio valstybes ar teritorijas P aslapčių subjekto darbuotojui , kuriam yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ne tarnybos ar ne darbo tikslais draudžiama vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kurių sąrašą, įvertinusi Nacionalinio saugumo strategijoje ir kituose planavimo dokumentuose apibrėžtus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat kitų nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektų šiuo tikslu priimtus sprendimus ar suteiktą informaciją, tvirtina Vyriausybė.
Atsižvelgdama į rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui raidą ir pokyčius, Vyriausybė turi teisę nustatyti atvejus (įskaitant išimtinius atvejus dėl asmeninių aplinkybių) ir tvarką, pagal kurią paslapčių subjekto darbuotojų vykimas į minėtame sąraše esančias užsienio valstybes ar teritorijas būtų galimas tik turint leidimą arba deklaravus informaciją apie išvykimą. “9 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) paima iš asmenų, kuriems išduodami leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikiama teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, Vyriausybės nustatyto pavyzdžio rašytinius pasižadėjimus saugoti įslaptintą informaciją;“. 10 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) tiekėjo užpildytą Vyriausybės nustatytos formos įslaptintų sandorių saugumo klausimyną;“. 2 .
2. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) tiekėjo administracijos vadovo, vyriausiojo buhalterio arba buhalterinę apskaitą tvarkančio padalinio vadovo ar tikrinamo tiekėjo buhalterinę apskaitą tvarkančio kito asmens, už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingų asmenų, juos pavaduojančių asmenų ir darbuotojų ar įgaliotų asmenų, kurie dalyvaus rengiant ir teikiant komercinius pasiūlymus paslapčių subjektams dėl įslaptintų sandorių sudarymo, užpildytus Vyriausybės nustatytos formos klausimynus;“. 11 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija, atlikdama tiekėjo patikimumo ar atitikties įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimams vertinimą, turi teisę neatlygintinai gauti visą informaciją, susijusią su tiekėjo ir jo darbuotojų patikimumo įvertinimu, iš valstybės registrų (kadastrų), klasifikatorių ir kitų duomenų bankų informacinių išteklių , valstybės, savivaldybės institucijų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų. “12 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. ĮIRIS perduodant įslaptintą informaciją, jos slaptumas turi būti užtikrintas įgyvendinant telekomunikacijų apsaugos reikalavimus ir naudojant Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos patvirtintus kriptografinius metodus ir (ar) produktus. Nacionalinė komunikacijų apsaugos tarnyba nustato kriptografinių metodų ir (ar) produktų tvirtinimo tvarką. “13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1–3 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d. 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nacionalinė komunikacijų apsaugos tarnyba iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 .
3. Asmenims, į šio įstatymo 8 straipsniu papildytame Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 211 straipsnyje nurodytą valstybę ar teritoriją atvykusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo 4 straipsniu pakeisto Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 22 dalies ir šio įstatymo 7 straipsniu pakeisto Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos netaikomos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NAUJA REDAKCIJA nuo 2016 10 01 Projekto Nr. XIVP-3991(2) lyginamais variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS valstybės ir tarnybos paslapčių
ir43
21
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Įslaptintos informacijos gavėjas – paslapčių subjektas ar jo padalinys, paslapčių subjektui pavaldi ar jo reguliavimo sričiai priskirta įstaiga, įmonė, akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kurios visus balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančios akcijos priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei, tiekėjas, darbuotojas, kuriems skirta kito paslapčių subjekto parengta įslaptinta informacija.“
2Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Įslaptintos informacijos rengėjas – paslapčių subjektas, paslapčių subjektui pavaldi ar jo reguliavimo sričiai priskirta įstaiga, įmonė, akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kurios visus balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančios akcijos priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei, parengę ir įslaptinę informaciją, arba jų teisių perėmėjas.“
3Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17.
Paslapčių subjektas – valstybės ir savivaldybės institucija, kurios veikla susijusi su informacijos įslaptinimu, išslaptinimu, įslaptintos informacijos naudojimu ir (ar) apsauga, taip pat tokiai institucijai pavaldi ar jos reguliavimo sričiai priskirta įstaiga, įmonė, akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kurios visus balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančios akcijos priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei , kurioms suteiktas paslapčių subjekto statusas, pritarus Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai (toliau – Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija) ši institucija, pritarus Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, suteikė paslapčių subjekto statusą .“
išdėstyti taip: „18. Paslapčių subjekto ar tiekėjo darbuotojas – asmuo, kurį su paslapčių subjektu ar tiekėju sieja tarnybos ar darbo santykiai, taip pat asmuo, kuris, sudaręs praktinio mokymo, savanoriškos praktikos ar profesinės veiklos praktikos sutartį, paslapčių subjekte ar pas tiekėją atlieka praktiką , taip pat asmuo, kuris paslapčių subjekto statusą turinčioje akcinėje bendrovėje arba uždarojoje akcinėje bendrovėje yra kolegialaus priežiūros organo, kolegialaus valdymo organo ar jų sudaromo komiteto narys .“
dalimi: „
vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. “
pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3.
Įslaptintos informacijos rengėju nelaikomas paslapčių subjektas, paslapčių subjektui pavaldi ar jo reguliavimo sričiai priskirta įstaiga, įmonė, akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kurios visus balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančios akcijos priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei (toliau kartu – paslapčių subjektui pavaldi ar jo reguliavimo sričiai priskirta įstaiga, įmonė), disponuojantys bet kokiu būdu gauta, bet kokio pobūdžio ir kilmės kito paslapčių subjekto parengta, įslaptinta ir jiems perduota informacija ar savo veikloje ją naudojantys. “
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) detalūs duomenys apie valstybės gynybai naudojamą oro erdvės ar jūros stebėjimo ir kontrolės sistemą;“. 4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) vertina paslapčių subjektų sprendimų dėl paslapčių subjekto statuso suteikimo pavaldžioms ar jų reguliavimo sričiai priskirtoms įstaigoms, įmonėms, akcinėms bendrovėms arba uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurių visus balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančios akcijos priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei, projektus;“. 5 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„1. Paslapčių subjekto darbuotojams teisę dirbti ar
susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, šauliams – krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.
Paslapčių subjekto vadovui teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia paslapčių subjekto vadovą į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo , kai vadovą į pareigas skiria kolegialus subjektas, teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia kolegialaus subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo . Ši teisė suteikiama iki darbo (tarnybos) santykių nutraukimo arba iki renkamų ar skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo. Išleistam į atsargą ir į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve paskirtam kariui iki jo išleidimo į atsargą ir paskyrimo į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, lieka galioti iki jo atleidimo iš tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo
susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nesuteikiama, jeigu paslapčių subjekto darbuotojui ar šauliui buvo panaikinta teisė di rbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, vadovaujantis šio straipsnio 22 dalimi arba panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir nuo tokio sprendimo priėmimo dienos nepraėjo 3 metai. “
dalimi: „22 .
Teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinama, jeigu paslapčių subjekto darbuotojas ar šaulys pažeidė apribojimą, nurodytą šio įstatymo211 straipsnyje . “
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Informaciją, ar asmuo atitinka šio straipsnio 2,21 ir 22 dalyse nustatytas sąlygas, surenka paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo, jeigu tikrinamas asmuo yra šaulys, arba kolegialaus subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, jeigu tikrinamas kolegialaus subjekto į pareigas skiriamas paslapčių subjekto vadovas, iš valstybės registrų (kadastrų), klasifikatorių ir kitų duomenų bankų informacinių išteklių arba kreipdamasis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, tvarkančias atitinkamą informaciją, o šios turimą informaciją privalo pateikti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo, jeigu tikrinamas asmuo yra šaulys, gali tikrinamo asmens paprašyti pateikti tikrinimui reikalingą informaciją ar dokumentus.“
5Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Jeigu leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, neteko galios nutraukus asmens darbo (tarnybos) santykius , atleidus iš tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve arba pasibaigus renkamų ar skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikui, arba šio įstatymo 35 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, asmeniui iš naujo suteikiama be tikrinimo, jeigu nuo dienos, kurią leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, neteko galios, nepraėjo 12 mėnesių ir nuo paskutinio asmens tikrinimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo arba teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo nepraėjo 10 metų. “
išdėstyti taip: „2) asmuo pateikia užpildytą Vyriausybės nustatytos formos klausimyną;“. 2. Papildyti
punktu: „121 ) paslapčių subjekto darbuotojui ar šauliui buvo panaikinta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 22 dalimi arba panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir nuo tokio sprendimo priėmimo dienos nepraėjo 3 metai. “
3Pakeisti 17 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Asmuo papildomai tikrinamas nesibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytų aplinkybių.
Tokiu atveju patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba kolegialaus subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens, jeigu tikrinamas kolegialaus subjekto į pareigas skiriamas paslapčių subjekto vadovas, sprendimu asmeniui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesne žyma ar jos atitikmenimis. Patikrinimas negali trukti ilgiau, negu nustatyta šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje. Jei gu paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo , arba kolegialaus subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, jeigu tikrinamas kolegialaus subjekto į pareigas skiriamas paslapčių subjekto vadovas, nusprendžia, kad asmuo, kuriam uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, toks asmuo perkeliamas į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, o jeigu nėra pareigų, į kurias šis asmuo galėtų būti perkeltas, – jis nušalinamas nuo pareigų. Asmuo į kitas pareigas perkeliamas arba nušalinamas nuo pareigų ne ilgesniam kaip šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytam asmens tikrinimo terminui.“
dalimi: „8
1. Jeigu į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių šaukiamam aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariui, turinčiam galiojantį leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo metu reikės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ar aukštesne, karys į šias pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių kviečiamas tik patikrinus, ar neatsirado šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių.
Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys, turintis galiojantį leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, netikrinamas, jei nuo jo paskyrimo į aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą dienos ar prieš tai atlikto aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario tikrinimo dienos nepraėjo 12 mėnesių. “ 7 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
2Asmens tikrinimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar šio įstatymo 17 straipsnio 81 dalyje numatytas tikrinimas pradedamas gavus tinkamai užpildytą nustatyto pavyzdžio Vyriausybės nustatytos formos klausimyną .
“
2Papildyti 18 straipsnį 81 dalimi:
„8
1Šio įstatymo 17 straipsnio 81 dalyje numatytą tikrinim ą Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos privalo atlikti ne vėliau kaip per 40 darbo dienų.
“
3Pakeisti 18 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10.
Asmens tikrinimą atliekančios institucijos, vertindamos, ar nėra šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, turi teisę neatlygintinai gauti duomenis apie tikrinamą asmenį iš valstybės registrų (kadastrų), klasifikatorių ir kitų duomenų bankų informacinių išteklių , taip pat kitą informaciją apie tikrinamą asmenį iš visų valstybės, savivaldybių institucijų, antstolių, notarų, finansų ir kredito įstaigų (įskaitant banko paslaptį sudarančią informaciją), sveikatos priežiūros įstaigų (įskaitant konfidencialią informaciją apie pacientą), kitų įmonių, įstaigų, organizacijų, juridinių ar fizinių asmenų. Šie subjektai, gavę asmens tikrinimą atliekančios institucijos prašymą pateikti informaciją apie tikrinamą asmenį, šią informaciją privalo pateikti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „4) atlikus pakartotinį, ar papildomą ar šio įstatymo 17 straipsnio 81 dalyje numatytą asmens tikrinimą nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje.“
2Papildyti 20 straipsnio 1 dalį 5 punktu:
„
darbuotojas ar šaulys pažeidė apribojimą, nurodytą šio įstatymo211 straipsnyje . “
dalį ir ją išdėstyti taip: „11 . Jeigu su paslapčių subjektu ar tiekėju nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai, pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas arba asmuo išbraukiamas iš žvalgybos pareigūnų rezervo, sprendimas panaikinti asmeniui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nepriimamas – leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija netenka galios nuo darbo (tarnybos) santykių su paslapčių subjektu ar tiekėju nutraukimo, renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pabaigos arba asmens išbraukimo iš žvalgybos pareigūnų rezervo dienos.
Išleistam į atsargą ir į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve paskirtam kariui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija netenka galios nuo kario atleidimo iš tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve dienos.
“ 9 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) iki šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nurodyto pakartotinio asmens tikrinimo ir š io įstatymo 17 straipsnio 81 dalyje nurodyto tikrinimo pradžios, taip pat asmens tikrinimą atliekančioms institucijoms atliekant papildomą patikrinimą pateikti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui reikiamus dokumentus tikrinimui atlikti.
“
21 1 straipsniu : „21
Vykimo į užsienio valstybes ar teritorijas apribojimai P aslapčių subjekto darbuotojui ar šauliui , kuriam yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma
„Riboto naudojimo“, ne tarnybos ar ne darbo tikslais draudžiama vykti į
užsienio valstybes ar teritorijas, kurių sąrašą, įvertinusi Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamoje Nacionalinio saugumo strategijoje ir kituose planavimo dokumentuose apibrėžiamus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat kitų nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektų šiuo tikslu priimtus sprendimus ar suteiktą informaciją, tvirtina Vyriausybė. Atsižvelgdama į rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui raidą ir pokyčius, Vyriausybė turi teisę nustatyti atvejus (įskaitant išimtinius atvejus dėl asmeninių aplinkybių) ir tvarką, pagal kurią paslapčių subjekto darbuotojų ar šaulių vykimas į šiame sąraše esančias užsienio valstybes ar teritorijas būtų galimas tik turint leidimą arba deklaravus informaciją apie išvykimą. “
pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) paima iš asmenų, kuriems išduodami leidimai dirbti ar
susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikiama teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, Vyriausybės nustatyto pavyzdžio rašytinius pasižadėjimus saugoti įslaptintą informaciją;“. 12 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tiekėjo užpildytą Vyriausybės nustatytos formos įslaptintų sandorių saugumo klausimyną;“. 2.
išdėstyti taip: „3) tiekėjo administracijos vadovo, vyriausiojo buhalterio arba buhalterinę apskaitą tvarkančio padalinio vadovo ar tikrinamo tiekėjo buhalterinę apskaitą tvarkančio kito asmens, už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingų asmenų, juos pavaduojančių asmenų ir darbuotojų ar įgaliotų asmenų, kurie dalyvaus rengiant ir teikiant komercinius pasiūlymus paslapčių subjektams dėl įslaptintų sandorių sudarymo, užpildytus Vyriausybės nustatytos formos klausimynus;“. 13 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
patikimumo ar atitikties įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma
„Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimams vertinimą, turi teisę neatlygintinai
gauti visą informaciją, susijusią su tiekėjo ir jo darbuotojų patikimumo įvertinimu, iš valstybės registrų (kadastrų), klasifikatorių ir kitų duomenų bankų informacinių išteklių , valstybės, savivaldybės institucijų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų. “
pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. ĮIRIS perduodant įslaptintą informaciją, jos slaptumas turi būti užtikrintas įgyvendinant telekomunikacijų apsaugos reikalavimus ir naudojant Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos , jos nustatyta tvarka patvirtintus kriptografinius metodus ir (ar) produktus.“
taikymas
ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos funkcijas atliekančios institucijos vadovas iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
3. Asmenims, atvykusiems į šio įstatymo 10 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 211 straipsnyje nurodytą valstybę ar teritoriją iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje išdėstytos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 22 dalies ir šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje išdėstytos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos netaikomos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
valstybės ir tarnybos paslapčių ĮSTATYMO NR. VIII-1443 2, 7, 12, 16, 17, 18, 20 , 22, 35, 36 IR 43
ų pakeitimo
211
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 2, 7, 12, 16, 17, 18, 20 , 22, 35, 36 ir 43 straipsni ų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino poreikis sudaryti galimybę tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atliekantiems kariams dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos Krašto apsaugos ministerijai pateikti siūlymai tobulinti įstatymo reglamentavimą: 2022 m. liepos 4 d. protokoliniu sprendimu Nr. 56-11 pasiūlyta tikslinti paslapčių subjekto apibrėžimą, 2023 m. vasario 21 d. protokoliniu sprendimu Nr. 56-1 pasiūlyta įvertinti poreikį keisti paslapčių subjekto ar tiekėjo darbuotojo sąvoką , 2023 m. gegužės 23 d. protokoliniu sprendimu Nr. 56-8 pasiūlyta tikslinti įslaptinamos informacijos apie ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą ir jos valdytojus apimtį. Taip pat į Įstatymo projektą įtrauktas Nacionalinio saugumo komisijos 2023 m. spalio 4 d. protokoliniu sprendimu Nr. NV-2407 pateiktas siūlymas dėl draudimo asmenims, turintiems leidimą ar teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, vykti į kai kurias trečiąsias valstybes. Įstatymo projektu siekiama tobulinti galiojantį teisinį reguliavimą, susijusį su susipažinimu ir darbu su įslaptinta informacija, taip pat jos apsaugos reikalavimais.
Įstatymo projekto uždaviniai:1 ) reglamentuoti tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atliekančių karių darbo ar susipažinimo su įslaptinta informacija sąlygas;2 ) numatyti galimybes akcinėms bendrovėms ar uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurių visus balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančios akcijos priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei, tapti paslapčių subjektais, o jų stebėtojų tarybos ar valdybos (ar jų sudaromo komiteto) naria ms turėti galimybę gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;3 ) patikslinti įslaptinamos informacijos kategoriją;4 ) uždrausti paslapčių subjekto darbuotojams (įskaitant paslapčių subjekto vadovą), kuriems yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, vykti į kai kurias trečiąsias valstybes. 2 . Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą inicijavo Krašto apsaugos ministerija. Įstatymo projektą parengė Krašto apsaugos ministerijos Administracijos departamento (direktorius Audrius Baronas, tel. +370 706 80 556, el. p. [email protected] ) Informacijos apsaugos skyriaus (vedėjas Aurelijus Kaminskas, tel. +370 706 82 022, el. p. [email protected] ) patarėja Rima Sakovič (tel. +370 706 80 602, el. p. [email protected] ) ir Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento (direktorė Judita Nagienė, tel. +370 5 273 5545, el. p. [email protected] ) Teisėkūros skyriaus (vedėjas Tomas Vainius, tel. +370 5 273 5563, el. p. [email protected] ) vyr. specialistas Augustas Zakarevičius (tel. +370 706 80 586, el. p. [email protected] ) . 3 .
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – Įstatymas)
apibrėžta paslapčių subjekto sąvoka – tai valstybės ir savivaldybės institucija, kurios veikla susijusi su informacijos įslaptinimu, išslaptinimu, įslaptintos informacijos naudojimu ir (ar) apsauga, tokiai institucijai pavaldi ar jos reguliavimo sričiai priskirta įstaiga, įmonė, kurioms suteiktas paslapčių subjekto statusas, pritarus Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai. Vadovaujantis šiuo apibrėžimu, paslapčių subjekto statusą turėjo /turi valstybės įmonės:
„Oro navigacija“, Lietuvos oro uostai, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Registrų centras, Ignalinos atominė elektrinė. Vykstant
valstybės valdomų įmonių pertvarkai į akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, tampa neaišku, ar pertvarkytos valstybinės įmonės – naujosios akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės – gali turėti savarankiško paslapčių subjekto statusą bei kaip jose turėtų būti organizuojamas įslaptintos informacijos administravimo procesas. Įstatymo
numatyta paslapčių subjekto ar tiekėjo darbuotojo sąvoka – tai asmuo, kurį su paslapčių subjektu ar tiekėju sieja tarnybos ar darbo santykiai, taip pat asmuo, kuris, sudaręs praktinio mokymo, savanoriškos praktikos ar profesinės veiklos praktikos sutartį, paslapčių subjekte ar pas tiekėją atlieka praktiką. Šiuo metu Įstatymas nenumato galimybės tokiais darbuotojais laikyti paslapčių subjekto statusą turinčios akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės valdymo ar veiklos priežiūros organų (stebėtojų tarybos, valdybos ar jų sudaromų komitetų) narius. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, stebėtojų taryba – kolegialus bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas.
Suteikus paslapčių subjekto statusą akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei, šių subjektų valdymo ar veiklos priežiūros funkcijas atliekančių organų (t. y. stebėtojų tarybos, valdybos ar jų sudaromų komitetų) nariams tektų analizuoti ir vertinti įvairiausius bendrovės veiklos, jos turto ar finansų valdymo klausimus, o tokioje medžiagoje, susijusioje su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių veikla, gali būti pateikiama ir įslaptinta informacija, kurios administravimo procesas turėtų būti organizuojamas vadovaujantis Įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kokia informacija gali būti priskirta valstybės paslapčiai. Įstatymo projektu siūlomas pakeitimas susiję su šia įslaptinamos informacijos kategorija: pagal 1 dalies 13 punktą yra įslaptinami detalūs duomenys apie valstybės gynybai naudojamą oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą. Be oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos, Lietuvos kariuomenė valstybės gynybai naudoja ir jūrų erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, tačiau savarankiško tokios sistemos detalių duomenų įslaptinimo pagrindo Įstatyme nenumatyta. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paslapčių subjekto darbuotojams teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikiama iki darbo (tarnybos) santykių nutraukimo arba iki renkamų ar skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo. Analogiškai
dalyje numatyta, kad asmeniui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija netenka galios nuo darbo (tarnybos) santykių su paslapčių subjektu ar tiekėju nutraukimo, renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pabaigos.
Vadovaujantis šiomis nuostatomis, visi į atsargą išleidžiami tikrosios karo tarnybos kariai, nors ir yra skiriami į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve (toliau – aktyvusis rezervas) ir priskiriami kariniams vienetams, netenka turėtos teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ar turėto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (aktyviajame rezerve šiuo metu yra apie 2 000 karių, turėjusių leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija). Aktyviojo rezervo kario atliekamos tarnybos aktyviajame rezerve trukmė – 10 metų. Šiuo laikotarpiu kiekvieną kartą pašaukti į mokymus ir pratybas (karinėms žinioms ir įgūdžiams atnaujinti planuojama kasmet pašaukti iki 200 aktyviojo rezervo karių) ar vykdyti tarnybos užduočių aktyviojo rezervo kariai turėtų būti iš naujo tikrinami ir gauti atitinkamo lygio leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o baigus mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduotis – jo netektų. Toks tikrinimas yra perteklinis bei sunkiai įgyvendinamas atsižvelgiant į aktyviojo rezervo karių šaukimo bei asmenų tikrinimo procedūras. Įstatyme nebuvo numatytas draudimas paslapčių subjekto darbuotojams (įskaitant paslapčių subjekto vadovą), kuriems yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ , vykti ne tarnybos tikslais į užsienio valstybes ar teritorijas, kuriose jų buvimas galėtų pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atliktame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime kaip grėsmė nacionaliniam saugumui identifikuota užsienio žvalgybos tarnybų veikla bandant verbuoti į užsienio šalis vykstančius Lietuvos gyventojus. Nustatyta, kad potencialūs verbavimo operacijų taikiniai yra prieigą prie įslaptintos informacijos turintys asmenys. Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos vykdo aktyvią žvalgybos veiklą šių šalių teritorijose besilankančių Lietuvos Respublikos piliečių atžvilgiu. Lietuvos Respublikos valstybės institucijų personalas yra vienas iš tikslinių minėtos veiklos objektų. Per užverbuotus asmenis ir kitais būdais minėtos tarnybos nuolat siekia rinkti juos dominančią jautrią informaciją. Atsižvelgiant į tai, asmenų, disponuojančių įslaptinta informacija, išvykos į šias valstybes, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ir turimo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija lygio, ypač didina verbavimo ir kitos priešiškos veiklos jų atžvilgiu tikimybę bei riziką jų pačių bei disponuojamos įslaptintos informacijos saugumui. Įstatymo
nuostata nėra išsami, nes suteikia įgaliojimus Nacionalinei komunikacijų apsaugos tarnybai tvirtinti tik pačius kriptografinius metodus ir (ar) produktus, tačiau šiuo metu nėra numatyta, kad būtų rengiama ir jų tvirtinimo tvarka. 4 .
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje siūloma numatyti, kad paslapčių subjekto statusas galėtų būti suteiktas akcinei bendrovei arba uždarajai akcinei bendrovei ( pritarus Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį įslaptinta informacija, išskyrus užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų paslaptį sudarančią informaciją, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė , siūloma įtvirtinti ribojimą, kad paslapčių subjekto statusas galėtų būti suteiktas tik tokiai akcinei bendrovei arba uždarajai akcinei bendrovei, kurios visus balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančios akcijos priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei. Papildžius sąvoką paslapčių subjekto statusas galės būti suteiktas buvusioms valstybės įmonėms. Atitinkama pataisa siūloma ir Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatytoje Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos funkcijoje vertinti sprendimų dėl paslapčių subjekto statuso suteikimo projektus. Įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje siūloma numatyti, kad paslapčių subjekto darbuotoju būtų laikomas ir paslapčių subjekto statusą turinčios akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos ar jų sudaromo komiteto narys. Papildžius Įstatymą atsiras teisinis pagrindas stebėtojų tarybos, valdybos ar jų sudaromo komiteto nariams suteikti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ar išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija , o stebėtojų tarybos, valdybos ar jų sudaromo komiteto nariai, vadovaujantis principu „Būtina žinoti“, turės galimybę susipažinti su visa jų funkcijoms atlikti reikalinga informacija.
Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 13 punktą siūloma tikslinti papildant, kad valstybės paslaptį gali sudaryti ne tik detalūs duomenys apie valstybės gynybai naudojamą oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, bet ir analogiški jūrų erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos duomenys. Siekiant mažinti administracinę naštą tikrinančioms institucijoms ir tikrinamajam asmeniui bei užtikrinti reikiamą įslaptintos informacijos apsaugą, Įstatymo 16, 17, 18 ir 20 straipsnių pakeitimais siūloma sureguliuoti tarnybą aktyviajame rezerve atliekančių karių darbo ar susipažinimo su įslaptinta informacija sąlygas. Pakeitimais yra siūloma:1 ) į atsargą išleidžiamiems ir į aktyvųjį rezervą paskirtiems tikrosios karo tarnybos kariams palikti galioti suteiktą teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ar turėtą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokie kariai turėtų iki atleidimo iš tarnybos aktyviajame rezerve dienos.
Jeigu kariui tarnybos aktyviajame rezerve metu pasibaigtų turimo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimas, karys, vadovaudamasis galiojančiomis Įstatymo nuostatomis, turėtų pildyti klausimyną iš naujo ir būtų tikrinamas pakartotinai;2 ) nustatyti naują klausimyną, kurį turėtų užpildyti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių šaukiami tarnybą aktyviajame rezerve atliekantys kariai, bei įpareigoti Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos tokius karius patikrinti. Ši procedūra siūloma atsižvelgiant į tai, kad į atsargą išleistas tikrosios karo tarnybos karys gyvena civilinį gyvenimą, jo su krašto apsaugos sistema (kol pašaukiamas į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių) nesieja tarnybos santykiai, jis nėra periodiškai instruktuojamas bei nevykdo kitų tarnybos krašto apsaugos sistemoje metu taikomų saugumo procedūrų ir yra ribotos galimybės užtikrinti tokio asmens patikimumą. Siekiant suvaldyti šią riziką, yra siūloma speciali patikrinimo procedūra;3 ) tikrinti ne visus į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių šaukiamus tarnybą aktyviajame rezerve atliekančius karius, o tik tuos, kuriems pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo metu reikėtų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ar aukštesne;4 ) siekiant nesukurti pareigos aktyviajame rezerve esančius karius tikrinti pernelyg dažnai (pvz., į pratybas, mokymus ar tarnybos užduočių vykdyti būtų šaukiami nepraėjus ilgam laiko tarpui), siūloma numatyti išimtį, kad karys netikrinamas, jei nuo jo paskyrimo į aktyvųjį rezervą dienos ar prieš tai buvusio tarnybą aktyviajame rezerve atliekančio kario tikrinimo dienos nepraėjo 12 mėnesių.
5 ) Siekiant apsaugoti paslapčių subjektų darbuotojus (įskaitant paslapčių subjekto vadovą), kuriems yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ , nuo priešiškos jų atžvilgiu užsienio valstybių tarnybų veiklos, galimų grėsmių jų disponuojamos įslaptintos informacijos saugumui ir kartu užtikrinti šalies nacionalinio saugumo interesus, Įstatymo211 straipsniu siūloma nauja nuostata – draudimas paslapčių subjekto darbuotojui (įskaitant paslapčių subjekto vadovą, nes vadovas, vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, taip pat yra asmuo, kurį su paslapčių subjektu sieja tarnybos ar darbo santykiai) , kuriam yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė.
Užsienio valstybės ar teritorijos į sąrašą būtų įtraukiamos įvertinus Nacionalinio saugumo strategijoje ir kituose planavimo dokumentuose apibrėžtus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat kitų nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektų šiuo tikslu priimtus sprendimus ar suteiktą informaciją. Atitinkamai Įstatymo 16 straipsnio 22 dalyje ir 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma reglamentuoti atsakomybę už nustatyto draudimo nesilaikymą – paslapčių subjekto darbuotojui (įskaitant paslapčių subjekto vadovą) , pažeidusiam draudimą, būtų panaikinama teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Paminėtina, kad Įstatymo 211 straipsnio nuostatos formuluojamos atsižvelgiant į 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusių įstatymų nuostatas (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr.
VIII-723 pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 17, 18, 31, 36, 37, 38, 39, 43, 44, 45, 47, 48, 49, 50, 55, 59, 61, 65, 70 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 521 straipsniu ir 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas), draudžiančias profesinės karo tarnybos kariams, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, k arjeros valstybės tarnautojams, tarnaujantiems statutinėse įstaigose, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis statutinėse įstaigose, taip pat Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams ne tarnybos tikslais vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė. Įstatymo 211 straipsniu siūlomas draudimas apimtų apie 56 tūkst. paslapčių subjektų darbuotojų (įskaitant paslapčių subjekto vadovą) , turinčių leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Draudimas vykti į nustatytas užsienio valstybes ar teritorijas nebūtų absoliutus – išimtiniais Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka paslapčių subjekto darbuotojo (įskaitant paslapčių subjekto vadovą) vykimas būtų galimas turint leidimą arba deklaravus informaciją apie išvykimą.
Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektų, su kuriais sudaromi įslaptinti sandoriai (toliau – tiekėjai), darbuotojai, turintys leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, susiduria su įslaptinta informacija vykdant sandorį tik epizodiškai, tam tikroje siauroje veiklos srityje (įgyvendinant konkretų projektą), ir siekiant nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, draudimas vykti į nustatytas užsienio valstybes ar teritorijas tiekėjų darbuotojams, kurių šiuo metu yra apie 4 700, nenustatomas. 6 ) Įstatymo 43 straipsnio 2 dalis, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, papildoma įgaliojimu Nacionalinei komunikacijų apsaugos tarnybai nustatyti ne tik kriptografinius metodus ir produktus, bet taip pat ir jų tvirtinimo tvarką. Ši tvarka nustatytų kriptografinių metodų /produktų, tinkamų Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, taip pat Lietuvos Respublikai perduotos užsienio valstybių, Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ir tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos apsaugai, tvirtinimo procedūras ir jų tvirtinimui reikalingų dokumentų reikalavimus, paslapčių subjektų pretenzijų teikimo ir jų nagrinėjimo procedūras.
Pažymėtina, kad Įstatymo projekto nuostatos, susijusios su tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve atliekančių karių darbo ar susipažinimo su įslaptinta informacija sąlygomis, uždraudimu paslapčių subjekto darbuotojams (įskaitant paslapčių subjekto vadovą), kuriems yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, vykti į kai kurias trečiąsias valstybes, taip pat su patikslintomis Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos funkcijomis, įsigaliojimas numatomas ne iš karto nuo Įstatymo projekto priėmimo, o jį atidedant iki 2024 m. rugsėjo 1 d., nes turi būti pakeisti įgyvendinamieji teisės aktai ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 820 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“ ir 2024 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. 74 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų vykimo į draudžiamas vykti ne tarnybos tikslais užsienio valstybes ar teritorijas“). Įstatymo projekto nuostatos, susijusios su valstybės įmonių pertvarkymu į akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, patikslintomis įslaptinamos informacijos kategorijomis, įsigaliojimas numatomas iš karto nuo Įstatymo projekto priėmimo. 5 .
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8 . Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 10 . Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos t eisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11 . Ar Į statymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12 .
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė turės:1 ) pakeisti Asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo ir teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 820 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“ ;2 ) pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. 74 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų vykimo į draudžiamas vykti ne tarnybos tikslais užsienio valstybes ar teritorijas“ . 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 14 . Rengiant Į statymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą buvo gauti Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos ir Nacionalinio saugumo komisijos siūlymai, nurodyti šio aiškinamojo rašto 1 punkte. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai:
„paslapčių subjektas“, „paslapčių subjekto ar tiekėjo darbuotojas“,
„teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, „leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“, „aktyvusis kariuomenės personalo rezervas“. 16
. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1443 2, 7, 12, 16, 17, 18, 20, 22, 35, 36 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
2024-07-04 Nr. XIVP-3991 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 17 dalies bei projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo
būti keičiamos ir šio įstatymo 2 straipsnio 9, 11 dalys, 6 straipsnio 3, 4 dalys, 13 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalys, 23 straipsnio 1 dalis, 33 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalis, 47 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas bei 3 dalis. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 13 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnybos paslaptį gali sudaryti ir detalūs duomenys apie valstybės gynybai naudojamą oro ar jūrų erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą. Vertinant šį siūlymą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra apibrėžiama bei vartojama
„jūrų erdvės“ sąvoka. Jūros aplinkos apsaugos įstatyme yra apibrėžiamos tokios
sąvokos kaip „Lietuvos Respublikos jūros rajonas“ ar „ Lietuvos Respublikos teritorinė jūra“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vartoti arba šias sąvokas, arba (jei jūros stebėjimas neapsiriboja vien šiomis teritorijomis), vietoj sąvokos „jūros erdvė“ tiesiog vartoti aiškesnio turinio sąvoką „jūra“. 3.
straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad išleistam į atsargą ir į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve paskirtam kariui suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma
„Riboto naudojimo“, galioja iki jo atleidimo iš tarnybos aktyviajame
kariuomenės personalo rezerve dienos. Ši nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, nors nurodyta, kad į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve paskirtam kariui suteikta teisė galioja iki jo atleidimo iš tarnybos šiame rezerve dienos, tačiau nenurodyta kokio subjekto sprendimu jam tokia teisė apskritai suteikiama. Sistemiškai vertinant visos keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies turinį, manytina, kad tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Antra, jeigu siekiama nustatyti, kad tokia teisė suteikiama visiems į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve paskirtiems kariams (t. y. teisė pagal pareigas), siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo ir sistemiškumo turėtų būti papildytas ir keičiamo įstatymo 15 straipsnis, jame atskira dalimi nurodant tokios teisės suteikimą (pavyzdžiui, kaip nustatyta keičiamo įstatymo
dalyje Lietuvos šaulių sąjungos nariams) ir kartu patikslinant keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalį. Trečia, svarstytinas tokios teisės suteikimo visiems be išimties aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams pagrįstumas (santykis), lyginant su tuo, kad net tikrosios karo tarnybos kariams teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ automatiškai nėra suteikiama.
Jeigu vis dėlto šia nuostata siekiama nustatyti būtent tokį reguliavimą, pagal kurį iš tikrosios karo tarnybos į atsargą išleidžiamam ir į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve skiriamam kariui jo tikrosios karo tarnybos metu buvo suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, lieka galioti iki jo atleidimo iš tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve dienos, siekiant teisinio aiškumo taip reikėtų ir nurodyti. Taip pat reikėtų nurodyti subjektą, kuris iš tikrosios karo tarnybos į atsargą išleidžiamam ir į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve skiriamam kariui, kuriam tikrosios karo tarnybos metu nebuvo suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteiktų tokią teisę iki pat atleidimo iš tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve dienos. 4. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 21 dalyje po žodžio „sprendimo“ įrašytinas žodis „priėmimo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 121 punktui. 5.
straipsnio 2 dalyje nurodomos sąlygos kada teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, būtų nesuteikiama arba panaikinama asmeniui , keičiamo įstatymo 20 ir 21 straipsniuose nustatomos leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo asmenims sąlygos bei asmenų , kuriems yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pareigos
minėtos įstatyminės nuostatos taikomos visiems asmenims, nenustatant papildomo reikalavimo jiems turėti paslapčių subjekto darbuotojo statuso), svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 21 dalyje ir 4 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 22 dalyje vietoje formuluotės „paslapčių subjekto darbuotojui“ neturėtų būti vartojamas žodis „asmeniui“. Analogiško turinio pastaba taikytina projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 121 punktui, projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį 5 punktui ir projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 211 straipsniui. 6. Svarstytina, ar derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalis neturėtų būti papildyta, nurodant subjektą (-us), įpareigotą surinkti informaciją, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys atitinka šio straipsnio 2, 21 ir22 dalyse nustatytas sąlygas (nes kaip jau minėta ir anksčiau, galima situacija, kai į aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą skiriamas karys neturės galiojančios teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“). 7.
straipsnio 81 dalies nuostatos, implikuojančios, kad į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių gali būti šaukiami aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai, ir neturintys galiojančio leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, santykis su projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatančia, kad į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve paskirtam kariui suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma
„Riboto naudojimo“, lieka galioti iki jo atleidimo iš tarnybos aktyviajame
kariuomenės personalo rezerve dienos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 5 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 81 dalyje arba reikėtų išbraukti perteklinius ir klaidinančius žodžius „turinčiam galiojantį leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“, arba aiškiai nustatyti, ar gali būti vykdomas šaukimas į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių tų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių, kurie skiriant juos į tarnybą aktyviajame rezerve neturėjo suteiktos teisės dirbti ar susipažinti net su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma
„Riboto naudojimo“. Atitinkamai turbūt turėtų būti
patikslinta ir projekto 5 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 81 dalies nuostata, nustatanti, kad aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys netikrinamas, jei nuo jo paskyrimo į aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą dienos nepraėjo 12 mėnesių, nes šioje nuostatoje turbūt turimas omenyje tik tas atvejis, kai į aktyviojo kariuomenės personalo rezervą skiriamas karys jau turėjo galiojančią teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. 8.
5 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 81 dalies ir projekto 7 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo
pakeitimus, manytina, kad kartu turi būti keičiamas ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 10 punktas. 9. Svarstytina, ar projekt o
dalies antrasis sakinys nėra perteklinis, nes visais atvejais (ar tai būtų asmuo, ar į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių šaukiamas aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys) tikrinimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo pradedamas gavus užpildytą Vyriausybės nustatytos formos klausimyną. Nepritarus šiai pastabai, šios dalies antrajame sakinyje po žodžio „užpildytą“ įrašytinas žodis „Vyriausybės“. 10. Svarstytina, ar atsižvelgus į projekto 6 straipsnio 2 dalimi siūlomus keičiamo įstatymo 18 straipsnio 81 dalies pakeitimus, kartu neturėtų būti keičiami ir šio straipsnio 6 dalies 1 punktas, 9 dalis. 11. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo211 straipsnyje patikslinti formuluotę „turint leidimą arba deklaravus informaciją apie išvykimą“, nurodant subjektą, kurio leidimą reikėtų gauti bei kur reikėtų deklaruoti informaciją apie išvykimą. 12. Siekiant teisės akto aiškumo ir glaustumo, projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio siūlytina atsisakyti kaip perteklinio, o pirmajame sakinyje po žodžio „tarnybos“ įrašytini žodžiai „jos nustatyta tvarka“. 13. Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos funkcijas atlieka Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos, projekto 13 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnyba“ įrašytini žodžiai „Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos funkcijas atliekančios institucijos vadovas“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R.
Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el.
J. Meškienė, tel. (0 5) 209 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1443 2, 6, 7, 12, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 35, 36, 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (0 5) 209 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
211
dalyvavo : komiteto pirmininkas Arvydas Pocius, komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimondas Lopata, Arvydas Anušauskas, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Vilma Greckaitė, Gediminas Kazėnas, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, padėjėja Jovita Dalgedaitė. Kviestieji asmenys:
Krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) kanclerė Kristina Deviatnikovaitė, KAM Administracijos departamento direktorius Audrius Baronas, KAM Informacijos apsaugos skyriaus vedėjas Aurelijus Kaminskas ir patarėja Rima Sakovič, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie KAM Kibernetinio atsparumo vystymo departamento Komunikacijų apsaugos ir saugumo priežiūros skyriaus vedėjas Andrejus Malijauskas, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM Teisės skyriaus viršininkė Audronė Jakučionienė, Valstybės saugumo departamento atstovas Tomas Šilobritas, Žvalgybos kontrolierių įstaigos vyriausiasis patarėjas Andrius Tekorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04. 1
(9) (11) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 17 dalies bei projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 7 punkto pakeitimus, manytina, kad atitinkamai turėtų būti keičiamos ir šio įstatymo 2 straipsnio 9, 11 dalys, 6 straipsnio 3, 4 dalys, 13 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalys, 23 straipsnio 1 dalis, 33 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalis, 47 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas bei 3 dalis. Pritarti Pasiūlymas :
1Papildyti projekto 1 straipsnį nauja 1 dalimi:
„1. Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti
taip: „9. Įslaptintos informacijos gavėjas – paslapčių subjektas ar jo padalinys, paslapčių subjektui pavaldi ar jo reguliavimo sričiai priskirta įstaiga, įmonė, akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kurios visus balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančios akcijos priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei, tiekėjas, darbuotojas, kuriems skirta kito paslapčių subjekto parengta įslaptinta informacija.“
projekto 1 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti
taip: „11. Įslaptintos informacijos rengėjas – paslapčių subjektas, paslapčių subjektui pavaldi ar jo reguliavimo sričiai priskirta įstaiga, įmonė, akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kurios visus balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančios akcijos priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei, parengę ir įslaptinę informaciją, arba jų teisių perėmėjas.“
atitinkamai 3–5 dalimis. 4. Papildyti projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Įslaptintos informacijos rengėju nelaikomas paslapčių subjektas, paslapčių subjektui pavaldi ar jo reguliavimo sričiai priskirta įstaiga, įmonė, akcinė bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės, kurių visus balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančios akcijos priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei (toliau kartu – paslapčių subjektui pavaldi ar jo reguliavimo sričiai priskirta įstaiga, įmonė) disponuojantys bet kokiu būdu gauta, bet kokio pobūdžio ir kilmės kito paslapčių subjekto parengta, įslaptinta ir jiems perduota informacija ar savo veikloje ją naudojantys.“
projekto 2–13 straipsnius laikyti atitinkamai 3
straipsniais. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04. 2
nustatyti, kad valstybės tarnybos paslaptį gali sudaryti ir detalūs duomenys apie valstybės gynybai naudojamą oro ar jūrų erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą. Vertinant šį siūlymą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra apibrėžiama bei vartojama „jūrų erdvės“ sąvoka. Jūros aplinkos apsaugos įstatyme yra apibrėžiamos tokios sąvokos kaip
„Lietuvos Respublikos jūros rajonas“ ar „ Lietuvos Respublikos teritorinė
jūra“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vartoti arba šias sąvokas, arba (jei jūros stebėjimas neapsiriboja vien šiomis teritorijomis), vietoj sąvokos
„jūros erdvė“ tiesiog vartoti aiškesnio turinio sąvoką „jūra“. Pritarti
Pasiūlymas : Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) detalūs duomenys apie valstybės gynybai naudojamą oro ar jūrų erdvės ar jūros stebėjimo ir kontrolės sistemą;“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04. 4
4
įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad išleistam į atsargą ir į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve paskirtam kariui suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, galioja iki jo atleidimo iš tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve dienos. Ši nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, nors nurodyta, kad į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve paskirtam kariui suteikta teisė galioja iki jo atleidimo iš tarnybos šiame rezerve dienos, tačiau nenurodyta kokio subjekto sprendimu jam tokia teisė apskritai suteikiama. Sistemiškai vertinant visos keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies turinį, manytina, kad tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Antra, jeigu siekiama nustatyti, kad tokia teisė suteikiama visiems į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve paskirtiems kariams (t. y. teisė pagal pareigas), siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo ir sistemiškumo turėtų būti papildytas ir keičiamo įstatymo 15 straipsnis, jame atskira dalimi nurodant tokios teisės suteikimą (pavyzdžiui, kaip nustatyta keičiamo įstatymo 15 straipsnio 81 dalyje Lietuvos šaulių sąjungos nariams) ir kartu patikslinant keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalį. Trečia, svarstytinas tokios teisės suteikimo visiems be išimties aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams pagrįstumas (santykis), lyginant su tuo, kad net tikrosios karo tarnybos kariams teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ automatiškai nėra suteikiama.
Jeigu vis dėlto šia nuostata siekiama nustatyti būtent tokį reguliavimą, pagal kurį iš tikrosios karo tarnybos į atsargą išleidžiamam ir į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve skiriamam kariui jo tikrosios karo tarnybos metu buvo suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, lieka galioti iki jo atleidimo iš tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve dienos, siekiant teisinio aiškumo taip reikėtų ir nurodyti. Taip pat reikėtų nurodyti subjektą, kuris iš tikrosios karo tarnybos į atsargą išleidžiamam ir į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve skiriamam kariui, kuriam tikrosios karo tarnybos metu nebuvo suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteiktų tokią teisę iki pat atleidimo iš tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve dienos.
Pritarti iš dalies Argumentai : Į siūlymą nurodyti subjektą, kuris iš tikrosios karo tarnybos į atsargą išleidžiamam ir į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve skiriamam kariui, kuriam iki jo išleidimo į atsargą nebuvo suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteiktų tokią teisę iki pat atleidimo iš tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve dienos, neatsižvelgta, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys yra parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkas, atliekantis tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve, jį mokymų, pratybų ir tarnybos užduočių vykdymo metu su paslapčių subjektu sieja tarnybos santykiai ir jis laikytinas paslapčių subjekto darbuotoju, todėl į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve skiriamam kariui teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, esant poreikiui suteikiama bendra tvarka, kaip ir kitiems tikrąją karo tarnybą atliekantiems kariams.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 5 (buvusio 4) straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje siekiama nustatyti, kad į atsargą išleidžiamam ir į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve skiriamam kariui iki jo išleidimo į atsargą ir paskyrimo į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, lieka galioti iki jo atleidimo iš tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve dienos, siekiant teisinio aiškumo tikslintina projektu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis. Pasiūlymas :
Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Paslapčių subjekto darbuotojams teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, šauliams – krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo. Paslapčių subjekto vadovui teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia paslapčių subjekto vadovą į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo, kai vadovą į pareigas skiria kolegialus subjektas, teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia kolegialaus subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Ši teisė suteikiama iki darbo (tarnybos) santykių nutraukimo arba iki renkamų ar skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo. Išleistam į atsargą ir į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve paskirtam kariui iki jo išleidimo į atsargą ir paskyrimo į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, galioja lieka galioti iki jo atleidimo iš tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve dienos. “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04. 45
22 (21 )
)
projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 21 dalyje po žodžio „sprendimo“ įrašytinas žodis „priėmimo“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 121 punktui. Pritarti Pasiūlymas :
straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip: „21 .
Teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nesuteikiama, jeigu paslapčių subjekto darbuotojui buvo panaikinta teisė di rbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, vadovaujantis šio straipsnio 22 dalimi arba panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir nuo tokio sprendimo priėmimo dienos nepraėjo 3 metai.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „121 ) paslapčių subjekto darbuotojui buvo panaikinta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 22 dalimi arba panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir nuo tokio sprendimo priėmimo dienos nepraėjo 3 metai.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04. 445
Atsižvelgus į tai, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodomos sąlygos kada teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, būtų nesuteikiama arba panaikinama asmeniui , keičiamo įstatymo 20 ir
informacija panaikinimo asmenims sąlygos bei asmenų , kuriems yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pareigos (t. y. minėtos įstatyminės nuostatos taikomos visiems asmenims, nenustatant papildomo reikalavimo jiems turėti paslapčių subjekto darbuotojo statuso), svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 21 dalyje ir 4 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 22 dalyje vietoje formuluotės „paslapčių subjekto darbuotojui“ neturėtų būti vartojamas žodis
„asmeniui“. Analogiško turinio pastaba taikytina projekto 5 straipsnio 2
dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 121 punktui, projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį 5 punktui ir projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 211 straipsniui. Nepritarti Argumentai : Projektu keičiamo įstatymo 211 straipsniu nustatytas apribojimas dėl vykimo į užsienio valstybes ar teritorijas taikomas ne visiems asmenims, kuriems yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (ribojimas netaikytinas tiekėjo darbuotojams), o tik paslapčių subjekto darbuotojams, todėl pastaboje nurodytose straipsniuose netikslinga vietoje formuluotės „paslapčių subjekto darbuotojui“ vartoti žodį „asmeniui“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04. 4
4
nuostatas tarpusavyje bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalis neturėtų būti papildyta, nurodant subjektą (-us), įpareigotą surinkti informaciją, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys atitinka šio straipsnio 2, 21 ir22 dalyse nustatytas sąlygas (nes kaip jau minėta ir anksčiau, galima situacija, kai į aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą skiriamas karys neturės galiojančios teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“). Nepritarti Argumentai :
Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai mokymų, pratybų ir tarnybos užduočių vykdymo metu su paslapčių subjektu yra saistomi tarnybos santykiais ir jiems taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir kitiems paslapčių subjekto darbuotojams, todėl informaciją, ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys atitinka keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2, 21 ir 22 dalyse nustatytas sąlygas, surenka paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo (kaip tai nurodyta keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje). 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04. 5
81 )
keičiamo įstatymo 17 straipsnio 81 dalies nuostatos, implikuojančios, kad į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių gali būti šaukiami aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai, ir neturintys galiojančio leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, santykis su projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatančia, kad į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve paskirtam kariui suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, lieka galioti iki jo atleidimo iš tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve dienos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 5 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 81 dalyje arba reikėtų išbraukti perteklinius ir klaidinančius žodžius „turinčiam galiojantį leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“, arba aiškiai nustatyti, ar gali būti vykdomas šaukimas į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių tų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių, kurie skiriant juos į tarnybą aktyviajame rezerve neturėjo suteiktos teisės dirbti ar susipažinti net su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Atitinkamai turbūt turėtų būti patikslinta ir projekto 5 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 81 dalies nuostata, nustatanti, kad aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys netikrinamas, jei nuo jo paskyrimo į aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą dienos nepraėjo 12 mėnesių, nes šioje nuostatoje turbūt turimas omenyje tik tas atvejis, kai į aktyviojo kariuomenės personalo rezervą skiriamas karys jau turėjo galiojančią teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
Pritarti iš dalies Argumentai : Projektu nėra keičiamas įstatyme nustatytas principas, kad dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turi teisę tik asmenys, turintys galiojančius leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Projektu siūloma palikti galioti leidimus į atsargą išleistiems ir į tarnyba aktyviajame kariuomenės personalo rezerve paskirtiems kariams, tuo pačiu numatant supaprastintą aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių, turinčių galiojantį leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo procedūrą ir papildomai tikrinti (ar neatsirado keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių) tik į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių šaukiamus aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karius, jei nuo jų paskyrimo į aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą dienos ar prieš tai atlikto aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario tikrinimo dienos praėjo daugiau kaip 12 mėnesių. Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai, neturintys galiojančio leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gali būti šaukiami tik į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, kurių vykdymo metu nereikės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, kurių vykdymo metu reikės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, šaukiamiems aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, neturintiems galiojančio leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, leidimas išduodamas bendra tvarka, kaip ir kitiems tikrąją karo tarnybą atliekantiems kariams. Pritartina siūlymui, siekiant aiškumo, patikslinti projektu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 81 dalį, numatant, kad nepraėjus
tik galiojančius leidimus turintys kariai. Pasiūlymas: Pakeisti projektu pildomą
dalį ir ją išdėstyti taip: „8
1. Jeigu į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių šaukiamam aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariui, turinčiam galiojantį leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo metu reikės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma
„Konfidencialiai“ ar aukštesne, karys į šias pratybas, mokymus ar vykdyti
tarnybos užduočių kviečiamas tik patikrinus, ar neatsirado šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys, turintis galiojantį leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija , netikrinamas, jei nuo jo paskyrimo į aktyvųjį kariuomenės personalo rezervą dienos ar prieš tai atlikto aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario tikrinimo dienos nepraėjo 12 mėnesių.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04. 57
Atsižvelgus į projekto 5 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 81 dalies ir projekto 7 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies
įstatymo 21 straipsnio 10 punktas. Pritarti Pasiūlymas :
jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) iki šio įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nurodyto pakartotinio asmens tikrinimo ir š io įstatymo 17 straipsnio 81 dalyje nurodyto tikrinimo pradžios, taip pat asmens tikrinimą atliekančioms institucijoms atliekant papildomą patikrinimą pateikti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui reikiamus dokumentus tikrinimui atlikti.“
laikyti atitinkamai 10–15 straipsniais. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04. 6
dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies antrasis sakinys nėra perteklinis, nes visais atvejais (ar tai būtų asmuo, ar į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių šaukiamas aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys) tikrinimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo pradedamas gavus užpildytą Vyriausybės nustatytos formos klausimyną. Nepritarus šiai pastabai, šios dalies antrajame sakinyje po žodžio
„užpildytą“ įrašytinas žodis „Vyriausybės“. Pritarti
Pasiūlymas : Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmens tikrinimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar š io įstatymo 17 straipsnio 81 dalyje numatytas tikrinimas pradedamas gavus užpildytą Vyriausybės nustatytos formos klausimyną .
Šio įstatymo 17 straipsnio 81 dalyje numatytas tikrinimas pradedamas gavus į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių šaukiamo aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario užpildytą nustatytos formos klausimyną. “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04. 6
81 )
10Svarstytina,
ar atsižvelgus į projekto 6 straipsnio 2 dalimi siūlomus keičiamo įstatymo 18 straipsnio 81 dalies pakeitimus, kartu neturėtų būti keičiami ir šio straipsnio 6 dalies 1 punktas, 9 dalis. Nepritarti Argumentai : Netikslinga keisti projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 1 punktą, nes aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys yra parengtojo kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkas, atliekantis tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve, t. y. eina pareigas krašto apsaugos sistemoje, todėl jo tikrinimą atlieka Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Taip pat projektu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 81 dalyje numatyto 40 darbo dienų tikrinimo termino pratęsimas nenustatomas tikslingai, siekiant užtikrinti savalaikį ir nepertraukiamą pratybų, mokymų, tarnybos užduočių vykdymo planavimą ir organizavimą. Dėl nurodytų priežasčių keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 dalis nėra keičiama. 11. Seimo kanceliarijos
211 )
teisinio aiškumo, siūlytina projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 211 straipsnyje patikslinti formuluotę „turint leidimą arba deklaravus informaciją apie išvykimą“, nurodant subjektą, kurio leidimą reikėtų gauti bei kur reikėtų deklaruoti informaciją apie išvykimą.
Nepritarti Argumentai :
211 straipsnyje nurodyta, kad „Vyriausybė turi teisę nustatyti atvejus (įskaitant išimtinius atvejus dėl asmeninių aplinkybių) ir tvarką, pagal kurią paslapčių subjekto darbuotojų vykimas į minėtame sąraše esančias užsienio valstybes ar teritorijas būtų galimas tik turint leidimą arba deklaravus informaciją apie išvykimą“. Vyriausybei nustačius minėtą tvarką joje bus nustatyta koks subjektas išduoda leidimą išvykti į tam tikras užsienio valstybes ir teritorijas bei kur reikėtų deklaruoti informaciją apie išvykimą. Paminėtina, kad Projekto
straipsnio nuostatos formuluojamos atsižvelgiant į analogiškas 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusių įstatymų nuostatas (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2368, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2404, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 17, 18, 31, 36, 37, 38, 39, 43, 44, 45, 47, 48, 49, 50, 55, 59, 61, 65, 70 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 521 straipsniu ir 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XIV-2412). 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04. 12
teisės akto aiškumo ir glaustumo, projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio siūlytina atsisakyti kaip perteklinio, o pirmajame sakinyje po žodžio „tarnybos“ įrašytini žodžiai „jos nustatyta tvarka“. Pritarti Pasiūlymas : Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
ĮIRIS perduodant įslaptintą informaciją, jos slaptumas turi būti užtikrintas įgyvendinant telekomunikacijų apsaugos reikalavimus ir naudojant Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos, jos nustatyta tvarka patvirtintus, kriptografinius metodus ir (ar) produktus. Nacionalinė komunikacijų apsaugos tarnyba nustato kriptografinių metodų ir (ar) produktų tvirtinimo tvarką. “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-07-04. 132
į tai, kad Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos funkcijas atlieka Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos, projekto 13 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnyba“ įrašytini žodžiai „Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos funkcijas atliekančios institucijos vadovas“. Pritarti Pasiūlymas :
Pakeisti projekto 15 (buvusio 13) straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nacionalinė Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnybos funkcijas atliekančios institucijos vadovas iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
komitetų pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3991(2) ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-09-18.
Atsižvelgiant į tai, kad šauliai yra betarpiškai susiję su ginkluotosiomis pajėgomis /krašto apsaugos sistema, taip pat su pasirengimu ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui (įskaitant dalyvavimą pratybose / mokymuose kartu su Lietuvos kariuomene ir kitomis valstybės /teisėsaugos institucijomis), vykdo dalies Lietuvos kariuomenės bei krašto apsaugos sistemos objektų apsaugą, o paskelbus karo padėtį taptų integralia ginkluotųjų pajėgų dalimi, siekiant užkirsti kelią priešiškų šalių žvalgybai vykdyti operacijas nukreiptas prieš LR piliečius, siūloma nustatyti šauliams, turintiems teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, apribojimą vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kuriose jų buvimas galėtų pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir atitinkamai numatyti, kad pažeidus minėtą apribojimą šauliams būtų nesuteikiama /panaikinama teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ arba neišduodamas /panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Apribojimas paliestų tik šaulius, kuriems suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ arba išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pasiūlymas :
Pakeisti projekto
ir 22 dalis ir jas išdėstyti taip: „21 .
Teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nesuteikiama, jeigu paslapčių subjekto darbuotojui ar šauliui buvo panaikinta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, vadovaujantis šio straipsnio 22 dalimi arba panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir nuo tokio sprendimo priėmimo dienos nepraėjo 3 metai.“ „22 . Teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinama, jeigu paslapčių subjekto darbuotojas ar šaulys pažeidė apribojimą, nurodytą šio įstatymo 211 straipsnyje.“ Pritarti
12 1 Argumentai : Tie patys. Pasiūlymas : Pakeisti įstatymo projekto 6 (buvusio 5) straipsnio 2 dalimi pildomą įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 121 punktą ir jį išdėstyti taip: „12 1 ) paslapčių subjekto darbuotojui ar šauliui buvo panaikinta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsnio 22 dalimi arba panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir nuo tokio sprendimo priėmimo dienos nepraėjo 3 metai.“ Pritarti
5 Argumentai : Tie patys. Pasiūlymas : Pakeisti įstatymo projekto 8 (buvusio 7) straipsnio 2 dalimi pildomą įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 5) paslapčių subjekto darbuotojas ar šaulys pažeidė apribojimą, nurodytą šio įstatymo
21 1 straipsnyje . “ Pritarti
4Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-09-18. 211 Argumentai :
Tie patys.
211 Argumentai : Tie patys. Pasiūlymas :
į užsienio valstybes ar teritorijas P aslapčių subjekto darbuotojui ar šauliui , kuriems yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ne tarnybos ar ne darbo tikslais draudžiama vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kurių sąrašą, įvertinusi Nacionalinio saugumo strategijoje ir kituose planavimo dokumentuose apibrėžtus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat kitų nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektų šiuo tikslu priimtus sprendimus ar suteiktą informaciją, tvirtina Vyriausybė. Atsižvelgdama į rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui raidą ir pokyčius, Vyriausybė turi teisę nustatyti atvejus (įskaitant išimtinius atvejus dėl asmeninių aplinkybių) ir tvarką, pagal kurią paslapčių subjekto darbuotojų vykimas į minėtame sąraše esančias užsienio valstybes ar teritorijas būtų galimas tik turint leidimą arba deklaravus informaciją apie išvykimą.“
gynybos komitetas, 2024-09-18. I Argumentai : Atsižvelgus į Seimo TD 1 ir 8 pastabas, projektas papildytas 6 ir 21 straipsnių pakeitimais, todėl atitinkamai tikslintinas ir projekto pavadinimas. Pasiūlymas : Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo NR. VIII-1443 2,6 , 7, 12, 16, 17, 18, 20, 21,
straipsniu įstatymo projekto“. Pritarti
gynybos komitetas, 2024-09-18.
15 N Argumentai : Atsižvelgiant į tai, kad projekte numatyta įstatymo įsigaliojimo data (2024 m. rugsėjo 1 d.) jau yra praėjusi, taip pat į tai, kad projektas buvo papildytas naujais straipsniais, atitinkamai tikslintinas projekto 15 (buvęs 13) straipsnis. Pasiūlymas : Pakeisti projekto 15 (buvusį 13) straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
3 4 straipsnius ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 2025 m. rugsėjo sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nacionalinė Nacionalinės komunikacijų apsaugos tarnyba tarnybos funkcijas atliekančios institucijos vadovas iki 2024 m. rugpjūčio gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Asmenims, į šio įstatymo8 10 straipsniu papildytame Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 211 straipsnyje nurodytą valstybę ar teritoriją atvykusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo4 5 straipsniu pakeisto Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 22 dalies ir šio įstatymo7 8 straipsniu pakeisto Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos netaikomos. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
Pritarta bendru sutarimu (už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Pocius. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3991(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Arvydas Pocius Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius