Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ nR. IX-2206 94 straipsnio PAKEITIMO
1 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 94 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo užsieniečio prašymo išduoti jam leidimą gyventi užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nemokamai gyventi valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų, valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ar įmonių, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė (toliau kartu – valstybės ar savivaldybių įstaigos), apgyvendinimo vietose (įskaitant ir savivaldybių panaudos teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą) , taip pat fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose; . Pasibaigus nemokamo apgyvendinimo terminui valstybės ar savivaldybių įstaigų apgyvendinimo vietose, teisė gyventi jose išlieka, jei už apgyvendinimą mokama šių įstaigų valdytojų ir naudotojų nustatyta tvarka; “. 2 . Pakeisti 94 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka. Siekiant gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, netaikomi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 10 straipsnio 1 punkte nustatyti reikalavimai, taip pat netaikomas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas reikalavimas dėl būsto nuomos sutarties termino, o būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal būsto nuomos sutartyje nurodytą kartu gyvenančių užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičių , netaikant minimalaus tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvo ;“. 3 .
3. Pakeisti 94 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, nemokamo apgyvendinimo tikslais valstybės nekilnojamasis turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti gali būti perduodamas savivaldybių administracijoms, koordinuojančioms užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinimą savivaldybės teritorijoje. Su užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, nemokamu apgyvendinimu valstybės ar savivaldybių įstaigų pasiūlytose apgyvendinimo vietose susijusios išlaidos kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Informacijos apie valstybės ar savivaldybių įstaigų siūlomą nekilnojamąjį turtą užsieniečiams, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinti pateikimo ir šio turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti, taip pat išlaidų, susijusių su užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinimu, kompensavimo valstybės ir (ar) savivaldybės turto valdytojams arba naudotojams sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Už fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose teikiamą nemokamą apgyvendinimą gali būti skiriamos kompensacijos, kurių dydžius, skyrimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šioje dalyje nurodyta kompensacija neturi įtakos kitoms fiziniam asmeniui pagal įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ir (ar) kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti arba apmokėjimui už socialines paslaugas.“2 straipsnis. Įstatymo taikymas ir įgyvendinimas1 .
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos užsieniečiams, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga ir kurie apgyvendinti valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų, valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ar įmonių, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė (įskaitant ir savivaldybių panaudos teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą), apgyvendinimo vietose iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos praėjus 3 mėnesiams nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 2 . Iki šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo pateikti prašymai dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos skyrimo baigiami nagrinėti, vadovaujantis iki šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo dienos galiojusiu teisiniu reguliavimu. 3 . Per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų, valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ar įmonių, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, valdytojai ir naudotojai parengia mokėjimo už apgyvendinimą šių įstaigų apgyvendinimo vietose tvarką nustatančius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3966(2) lyginamasis variantas
ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ nR. IX-2206 62, 63 ir 94 straipsniŲ PAKEITIMO ĮSTATYMas
Pakeisti 62 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio
4, 6–10 ir 13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas.“
Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,
1Leidimą dirbti užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu:
1) užsieniečio įdarbinimas neatitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių;
2) užsienietis neatitinka leidimo dirbti išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte ar 621 straipsnio 1 dalyje;
3) užsieniečio darbo užmokestis neatitinka šio Įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nurodyto dydžio;
4) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonė Lietuvos Respublikoje (ar fizinis asmuo), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Taip pat kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, arba įmonės Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, vadovas vadovui ar vadovo įgaliotas asmuo įgaliotam asmeniui, fiziniam asmeniui, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
5) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonė Lietuvos Respublikoje (ar fizinis asmuo), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, yra likviduojamas likviduojami (išskyrus fizinius asmenis) , bankrutuojantis bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos;
6) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonė Lietuvos Respublikoje (ar fizinis asmuo), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar valstybės socialinių fondų biudžetams (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
7) pateikti suklastoti dokumentai arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai;
9) nustatoma, kad pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieną iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonėje Lietuvos Respublikoje (ar pas fizinį asmenį), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors vienam įdarbintam užsieniečiui, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.
Taip pat kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, arba įmonės Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, vadovas vadovui ar vadovo įgaliotas asmuo įgaliotam asmeniui, fiziniam asmeniui, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
5) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonė Lietuvos Respublikoje (ar fizinis asmuo), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, yra likviduojamas likviduojami (išskyrus fizinius asmenis) , bankrutuojantis bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos;
6) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonė Lietuvos Respublikoje (ar fizinis asmuo), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar valstybės socialinių fondų biudžetams (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
7) pateikti suklastoti dokumentai arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai;
9) nustatoma, kad pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieną iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonėje Lietuvos Respublikoje (ar pas fizinį asmenį), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors vienam įdarbintam užsieniečiui, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį. 2.
2Leidimas dirbti užsieniečiui panaikinamas, jeigu:
1) leidimą dirbti užsienietis gavo apgaulės būdu;
2) darbo sutartis nutraukta;
5) nustatoma, kad užsienietis neatitinka leidimo dirbti išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte ar 621 straipsnio 1 dalyje;
6) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonė Lietuvos Respublikoje (ar fizinis asmuo), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kurie įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonės Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, vadovas vadovui ar vadovo įgaliotas asmuo įgaliotam asmeniui, fiziniam asmeniui, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
7) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonė Lietuvos Respublikoje (ar fizinis asmuo), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, yra likviduojamas likviduojami ar buvo likviduotas likviduoti (išskyrus fizinius asmenis) arba nevykdo jokios ekonominės veiklos;
8) panaikinama užsieniečio viza, kuri buvo išduota leidimo dirbti pagrindu;
10) pateiktas arba darbdavio, arba pirmojo darbdavio, arba įmonės Lietuvos Respublikoje (ar fizinio asmens), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba užsieniečio prašymas panaikinti leidimą dirbti.
Leidimas dirbti užsieniečiui panaikinamas, jeigu:
1) leidimą dirbti užsienietis gavo apgaulės būdu;
2) darbo sutartis nutraukta;
5) nustatoma, kad užsienietis neatitinka leidimo dirbti išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte ar 621 straipsnio 1 dalyje;
6) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonė Lietuvos Respublikoje (ar fizinis asmuo), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kurie įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonės Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, vadovas vadovui ar vadovo įgaliotas asmuo įgaliotam asmeniui, fiziniam asmeniui, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
7) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonė Lietuvos Respublikoje (ar fizinis asmuo), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, yra likviduojamas likviduojami ar buvo likviduotas likviduoti (išskyrus fizinius asmenis) arba nevykdo jokios ekonominės veiklos;
8) panaikinama užsieniečio viza, kuri buvo išduota leidimo dirbti pagrindu;
10) pateiktas arba darbdavio, arba pirmojo darbdavio, arba įmonės Lietuvos Respublikoje (ar fizinio asmens), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba užsieniečio prašymas panaikinti leidimą dirbti. 3.
, ar sprendimą, kuriuo panaikinamas leidimas dirbti sezoninį darbą, turi būti atsižvelgiama į konkrečias aplinkybes, įskaitant užsieniečio interesus, ir laikomasi proporcingumo principo.“
1Pakeisti 94 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo užsieniečio prašymo išduoti jam leidimą gyventi užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nemokamai gyventi valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų, valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ar įmonių, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, (toliau kartu – valstybės ar savivaldybių įstaigos) apgyvendinimo vietose (įskaitant ir savivaldybių panaudos teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą) , taip pat fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose; . Pasibaigus nemokamo apgyvendinimo terminui valstybės ar savivaldybių įstaigų apgyvendinimo vietose, teisė gyventi jose išlieka, jeigu už apgyvendinimą jose mokama šių įstaigų valdytojų ir naudotojų nustatyta tvarka;
“. 2. Pakeisti 94 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka.
Siekiant gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, netaikomi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 10 straipsnio 1 punkte nustatyti reikalavimai, taip pat netaikomas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas reikalavimas dėl būsto nuomos sutarties termino, o būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydis nustatomas pagal būsto nuomos sutartyje nurodytą kartu gyvenančių užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, skaičių , netaikant minimalaus tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvo ;“. 3. Pakeisti 94 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, nemokamo apgyvendinimo tikslais valstybės nekilnojamasis turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti gali būti perduodamas savivaldybių administracijoms, koordinuojančioms užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinimą savivaldybės teritorijoje. Su užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, nemokamu apgyvendinimu valstybės ar savivaldybių įstaigų pasiūlytose apgyvendinimo vietose susijusios išlaidos kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis.
Informacijos apie valstybės ar savivaldybių įstaigų siūlomą nekilnojamąjį turtą užsieniečiams, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinti pateikimo ir šio turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudoti, taip pat išlaidų, susijusių su užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, apgyvendinimu, kompensavimo valstybės ir (ar) savivaldybės turto valdytojams arba naudotojams sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Už fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose teikiamą nemokamą apgyvendinimą gali būti skiriamos kompensacijos, kurių dydžius, skyrimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šioje dalyje nurodyta kompensacija neturi įtakos kitoms fiziniam asmeniui pagal įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ir (ar) kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, paramai būstui įsigyti ar išsinuomoti arba apmokėjimui už socialines paslaugas.“4 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas ir taikymas
1Per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų, valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ar įmonių, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, valdytojai ir naudotojai parengia mokėjimo už apgyvendinimą šių įstaigų apgyvendinimo vietose tvarką nustatančius teisės aktus. 2.
2Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos užsieniečiams, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga ir kurie apgyvendinti valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų, valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ar įmonių, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, apgyvendinimo vietose (įskaitant ir savivaldybių panaudos teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą) iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos praėjus 3 mėnesiams nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3. Prašymai dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos skyrimo, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiu teisiniu reguliavimu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris
ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 94 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX
straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) siekiama tobulinti su užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje ar kuriems laikinoji apsauga yra suteikta, nemokamu apgyvendinimu, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos skyrimu susijusias Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 94 straipsnio nuostatas. Projektu siūloma:
valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, organizacijų, valstybės ir savivaldybių valdomų bendrovių ar įmonių, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė (toliau kartu – valstybės ar savivaldybių įstaigos), apgyvendinimo vietose (įskaitant ir savivaldybių panaudos teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą) terminą, tuo pačiu užtikrinant įgytų teisių – gyventi valstybės ar savivaldybių įstaigų apgyvendinimo vietose, išsaugojimą visą laikinosios apsaugos laikotarpį;
Minėti teisinio reguliavimo pakeitimai teikiami, atsižvelgiant į tai, kad nuo Rusijos Federacijos pradėtos vykdyti karinės agresijos prieš Ukrainą yra praėję daugiau kaip du metai, taip pat į tai, kad didžioji dalis nuo visų Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje užregistruotų užsieniečių (karo pabėgėlių), dirba, bei siekiant užtikrinti socialinio teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kurie yra taikomi kitiems subjektams, nustatant jų teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Besąlyginis ir ilgalaikis paramos teikimas neskatina užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, socialinės integracijos, integracijos į darbo rinką, neskatina imtis iniciatyvos apsirūpinimo būstu klausimą spręsti savarankiškai.
Be to, pažymėtina, kad išlaidos, susijusios su nemokamu užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, apgyvendinimu valstybės ir savivaldybių pasiūlytose apgyvendinimo vietose (įskaitant ir savivaldybių panaudos teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą), apmokamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis (2023 m. patirtos išlaidos siekė beveik 1,4 mln. Eur, 2024 m. I ketv. – virš 300 tūkst. Eur). Vertinant anksčiau minėtų užsieniečių užimtumo aktyvumą (62,3 proc. nuo visų Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje užregistruotų užsieniečių (karo pabėgėlių) dirba), manytina, kad galiojančios Įstatymo nuostatos, suteikiančios jiems teisę nemokamai gyventi pasiūlytose apgyvendinimo vietose arba teisę gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją nevertinant jų pajamų ir turimo turto, neužtikrina efektyvaus ir teisingo valstybės biudžeto lėšų naudojimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Projektu siekiama skatinti užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, socialinę ir užimtumo integraciją, tuo pačiu skatinant juos pasinaudoti įstatymuose reglamentuotomis paramos būstui priemonėmis, be kita ko, užtikrinant lygiateisiškumo principą Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme apibrėžtų asmenų (šeimų), siekiančių gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, atžvilgiu. 2 . Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos s ocialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui grupės vyriausioji patarėja Soneta Brinienė (tel. +370 665 26875, el. p. [email protected] ). 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta teisė užsieniečiams, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu nemokamai gyventi valstybės ar savivaldybių įstaigų apgyvendinimo vietose (įskaitant ir savivaldybių panaudos teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą), taip pat fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose, taip pat tokia teisė nemokamai gyventi minėtose apgyvendinimo vietose yra taikoma ir užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga laikinosios apsaugos laikotarpiu (Įstatymo 94 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Manytina, kad toks teisinis reguliavimas neskatina asmenų integruotis į darbo rinką, taip pat sudaro prielaidas dirbantiems asmenims gyventi nemokamai, nesprendžiant apsirūpinimo būstu klausimų savarankiškai, todėl turi būti keičiamas. Pagal 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 2001/55 //EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą 13 straipsnio 1 dalį valstybės narės užtikrina, kad asmenys, kurie naudojasi laikina apsauga, turi teisę į tinkamas apgyvendinimo sąlygas arba prireikus teisę gauti lėšas būstui įsigyti.
Manytina, kad teisės užsieniečiams, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu nemokamai gyventi valstybės ar savivaldybių įstaigų apgyvendinimo vietose (įskaitant ir savivaldybių panaudos teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą) užtikrinimas yra pakankamas, teisė minėtiems asmenims nemokamai gyventi fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, nėra ribojama, todėl teisės dėl nemokamo gyvenimo fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose nustatymo Įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma atsisakyti. Įstatymo 94 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, siekiant gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, netaikomi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 10 straipsnio 1 punkte nustatyti reikalavimai, t. y. minėti užsieniečiai neprivalo Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turto (įskaitant gautas pajamas).
Šiuo metu galiojančioje Įstatymo 94 straipsnio 3 dalies 5 punkto redakcijoje minėta išimtis buvo įtvirtinta, atsižvelgiant į tai, kad prasidėjus masiniam nuo Rusijos Federacijos pradėtos vykdyti karinės agresijos bėgančių asmenų srautui, reikalavimas nuo karo bėgantiems asmenims deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) būtų nelogiškas ir sukeliantis nereikalingą administracinę naštą. Tačiau, vertinant tai, kad nuo Rusijos Federacijos karinės agresijos vykdymo pradžios yra praėję daugiau kaip du metai, taip pat tai, kad 62,3 proc. nuo visų Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje užregistruotų užsieniečių (karo pabėgėlių), dirba, manytina, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas turi būti keičiamas, t. y. skiriant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, turėtų būti vertinama šių asmenų finansinė padėtis. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1 . Projektu siūloma pakeisti Įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nustatant, kad užsieniečiai, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu, turi teisę nemokamai gyventi valstybės ar savivaldybių įstaigų apgyvendinimo vietose ( įskaitant ir savivaldybių panaudos teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą) ribotą laiką, t. y. ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo užsieniečio prašymo išduoti jam leidimą gyventi užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos.
Pasibaigus nemokamo apgyvendinimo terminui valstybės ar savivaldybių įstaigų apgyvendinimo vietose, teisė jose gyventi išliktų, o už apgyvendinimą būtų mokama šių įstaigų valdytojų ir naudotojų nustatyta tvarka. Taip būtų užtikrinimas įgytų teisių – apsigyventi valstybės ir savivaldybių įstaigų apgyvendinimo vietose, išsaugojimas visą laikinosios apsaugos laikotarpį. Pažymėtina, kad užsieniečiai, kuriems suteikta laikinoji apsauga, laikinosios apsaugos laikotarpiu turi teisę gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka, taip pat ir kitą paramą ir (ar) paslaugas (Įstatymo 94 straipsnio 3 dalis), todėl, manytina, kad siūlomi Įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimai yra proporcingi, sudarant prielaidas naudotis kitomis paramos būstui formomis pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas. Projektu taip pat siūloma keičiamo Įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte atsisakyti teisės dėl nemokamo gyvenimo fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose nustatymo. Pagal Direktyvos 2001/55/EB 13 straipsnio 1 dalį valstybės narės užtikrina, kad asmenys, kurie naudojasi laikina apsauga, turi teisę į tinkamas apgyvendinimo sąlygas arba prireikus teisę gauti lėšas būstui įsigyti.
Atsižvelgiant į tai, kad teisė nemokamai gyventi valstybės ar savivaldybių įstaigų apgyvendinimo vietose (įskaitant ir savivaldybių panaudos teise valdomą valstybės nekilnojamąjį turtą) išlieka ir toks reguliavimas atitinka Direktyvos 2001/55/EB 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, manytina, kad reguliuoti civilinių teisinių santykių, kurie kyla fiziniams ar juridiniams savanoriškai pasiūlius apgyvendinimo vietas, nėra tikslinga, kadangi civilinėje teisėje galioja principas, kad „leidžiama viskas, kas nėra uždrausta“ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalis). Taigi manytina, kad užsieniečiai turi teisę nemokamai gyventi savanorišku pagrindu fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) pasiūlytose apgyvendinimo vietose civilinės teisės pagrindu, t. y. minėtos teisės nustatymo atsisakymas niekaip neriboja fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) apsisprendimo savanoriškai pasiūlyti apgyvendinimo vietas. Tuo tarpu viešojoje teisėje, kur atvirkščiai galioja principas, kad „ draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, turėtų būti reguliuojamas valstybės mokamų kompensacijų už fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybių įstaigas) savanoriškai pasiūlytose apgyvendinimo vietose teikiamą nemokamą apgyvendinimą klausimas, kas yra įtvirtinta Įstatymo 94 straipsnio 5 dalyje.
Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma keisti šiuo metu galiojančias Įstatymo 94 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatas dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos skyrimo užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, atsisakant minėtose Įstatymo nuostatose įtvirtintos išimties dėl Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 10 straipsnio 1 punkte nustatytų reikalavimų netaikymo – Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo Rusijos Federacijos karinės agresijos vykdymo pradžios yra praėję daugiau kaip du metai, taip pat vertinant tai, kad didžioji dalis užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga, dirba, manytina, kad, skiriant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, turėtų būti užtikrinami Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtinti lygiateisiškumo ir socialinio teisingumo principai:1 ) parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę;2 ) parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens bei šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius. 2023 m. užsieniečių, kuriems suteikta laikinoji apsauga (nevertinant jų gautų pajamų ir turto), gaunančių būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, skaičius lyginant su 2022 m. ženkliai išaugo (nuo 2264 gavėjų 2022 m. iki 7806 gavėjų 2023 m.), o kompensacijoms mokėti panaudota virš 6 mln. Eur (2022 m. – beveik 900 tūkst. Eur) valstybės vardu skolintų lėšų.
Manytina, kad priėmus siūlomus teisinio reguliavimo pakeitimus, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija būtų skiriama taikliau, t. y. tiems užsieniečiams, kurių gaunamų pajamų nepakanka apsirūpinti būstu savarankiškai, taip pat valstybės biudžeto lėšos, naudojamos minėtai kompensacijai mokėti, būtų naudojamos efektyviau. Pažymėtina, kad pagal Direktyvos 2001/55/EB 13 straipsnio 3 dalį, jeigu asmenys, kurie naudojasi laikina apsauga, dirba savarankiškai arba pagal darbo sutartį, nustatant siūlomą pagalbos dydį reikėtų atsižvelgti į jų galimybę patenkinti savo poreikius. Todėl manytina, kad Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomi Įstatymo 94 straipsnio 3 dalies 5 punkto pakeitimai įgyvendina Direktyvos 2001/55/EB
. Siekiant apsaugoti šiuo metu valstybės ar savivaldybių įstaigų apgyvendinimo vietose gyvenančių užsieniečių, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga, teisėtus lūkesčius ir tinkamai pasirengti Projektu siūlomų pakeitimų įgyvendinimui, Projekto 2 straipsnyje nurodomos Projekto įgyvendinimo nuostatos dėl teisinio reguliavimo, siūlomo šio aiškinamojo rašto 1 punkte nurodytu tikslu. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šio Projekto 1 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Įstatymo 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos užsieniečiams, kurie turi teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems suteikta laikinoji apsauga ir kurie apgyvendinti valstybės ar savivaldybių įstaigų apgyvendinimo vietose iki Projekto įsigaliojimo dienos, taikomos praėjus 3 mėnesiams nuo Projekto dienos. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad iki Projekto 1 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo pateikti prašymai dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos skyrimo baigiami nagrinėti, vadovaujantis iki Projekto 1 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo dienos galiojusiu teisiniu reguliavimu. 5 .
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Teigiamas priimto Projekto poveikis aptartas šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6 . Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Projektas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsniu, atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą, nenustatyta, kad Projektu siūlomas teisinis reguliavimas galėtų kelti korupcijos riziką. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8 . Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10 . Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Taip pat naujų sąvokų Projekte nenumatyta, nekeičiamos galiojančios Įstatymo sąvokos ir (ar) jų apibrėžtys, todėl Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nevertinti. 11 . Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. Įstatymu jau įgyvendinta Direktyva 2001/55/EB , tačiau atsižvelgiant į tai, kad Projektu siūloma keisti Įstatymo straipsnius, kuriais buvo perkeltos Direktyvos 2001/55/EB nuostatos, kartu teikiama Projekto ir Direktyvos 2001/55/EB atitikties lentelė, kuri paskelbta ir Lietuvos narystės ES informacinėje sistemoje (LINESIS). 12 . J eigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Pritarus Projektu teikiamiems pasiūlymams, valstybės ir savivaldybių įstaigų valdytojai ir naudotojai per 3 mėnesius nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos turės parengti mokėjimo už apgyvendinimą valstybės ir savivaldybių įstaigų apgyvendinimo vietose tvarką nustatančius teisės aktus. 13 .
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektu teikiamiems pasiūlymams įgyvendinti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Planuojama, kad priėmus Projektu siūlomus pakeitimus, valstybės biudžeto lėšų poreikis per metus už apgyvendinimą valstybės ar savivaldybių įstaigų apgyvendinimo vietose ir būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijai mokėti turėtų mažėti perpus – atitinkamai iki 700 tūkst. Eur ir 3 mln. Eur. 14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Projektą, nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „ Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Projekto reikšminiai žodžiai: „užsienietis“, „laikinoji apsauga“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2024-06-28 Nr. XIVP-3966 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Įstatymo įgyvendinimas ir taikymas“. 2. Projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostatos, reglamentuojančios įstatymo įgyvendinimą, dėstytinos šio straipsnio
nuostatos, reglamentuojančios įstatymo taikymą, dėstytinos šio straipsnio 2 dalyje. 4. Projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios įstatymo taikymą, dėstytinos šio straipsnio 3 dalyje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad projekte nėra nustatytas koks nors kitas, nei viso įstatymo, įstatymo 1 straipsnio 2 dalies įsigaliojimas, t. y. ši nuostata įsigaliotų kartu su kitomis projekto nuostatomis – kitą dieną po paskelbimo Teisės aktų registre, siūlytume šią nuostatą išdėstyti, pavyzdžiui, taip: „Prašymai dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos skyrimo, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti, vadovaujantis iki šio įstatymo dienos galiojusiu teisiniu reguliavimu.“ Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (0 5) 209 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
2024-10-24 Nr. XIVP-3966(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Kaip matyti iš Užsienio reikalų komiteto 2024 m. spalio 2 d. išvados Nr. 105-P-88 (toliau – Komiteto išvada), siekiant teisinio reglamentavimo nuoseklumo, pirminį įstatymo projektą (Reg. Nr. XIVP-3966) siūloma papildyti nauju antru straipsniu ir jame nauja redakcija išdėstyti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 63 straipsnį, papildant kai kurias jo nuostatas žodžiais „įmonė Lietuvos Respublikoje (ar fizinis asmuo), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti. Šiame kontekste pažymėtina, kad p agal šiuo metu galiojančio Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57 straipsnį leidimas dirbti išduodamas tik dviem kategorijoms užsieniečių – iš užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, įsteigtos įmonės komandiruojamiems laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką darbuotojams ir sezoniniams darbuotojams . Taigi, galiojančio Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 63 straipsnio nuostatose, reglamentuojančiose atsisakymo išduoti leidimą dirbti ir leidimo dirbti panaikinimo pagrindus, kurių nesiūloma keisti projekto 2 straipsniu, nurodytas „darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį “ turėtų būti suprantamas tik kaip darbdavys, pas kurį atvyksta sezoniniai darbuotojai (kaip nurodoma Komiteto išvadoje, komandiruojami darbuotojai atvyksta laikinai dirbti ne pas darbdavį, o į įmonę ar pas fizinį asmenį Lietuvos Respublikoje).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš galiojančio Įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 621
straipsnio, reglamentuojančio leidimo dirbti sezoninį darbą išdavimą, nebūtų galima suprasti, kad su sezoniniais darbuotojais galėtų būti sudaryta darbo keliems darbdaviams sutartis . Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar atitinkamai neturėtų būti patikslintos projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 63 straipsnio
punktų nuostatos. 2. Siekiant teisinio tikslumo ir aiškumo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj formuluotės „ įmonė Lietuvos Respublikoje (ar fizinis asmuo), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, yra likviduojami (išskyrus fizinius asmenis), bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos“ įrašytina formuluotė „įmonė Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, yra likviduojama, bankrutuojanti arba nevykdo ekonominės veiklos, fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, yra bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 63 straipsnio 2 dalies 7 punktui. 3.
keičiamo įstatymo 63 straipsnio 2 dalyje nurodyto 10 punkto, atsižvelgiant į tai, kad visas keičiamo įstatymo 63 straipsnis dėstomas nauja redakcija ir laikantis punktų numeracijos eiliškumo, turėtų būti nurodytas 9 punktas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (0 5) 209 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
Užsienio reikalų komitetas
DĖL
Nr. XIVP-3966 2024 m. spalio 2 d. Nr. 105-P-88
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis, Matas Skamarakas, Giedrius Surplys, Antanas Vinkus. Užsienio reikalų komiteto biuras: biuro vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjos Inga Milašiūtė ir Laura Plyniuvienė, padėjėja Vilnė Kundrotaitė. Kviestieji asmenys: socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui grupės vyriausioji patarėja, atliekanti grupės vadovo funkcijas Soneta Brinienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos grupės patarėja Rasa Malaiškienė, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės patarėja Danutė Petrauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2024-06-282 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Įstatymo įgyvendinimas ir taikymas“. Pritarti redakcinė pastaba
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo įgyvendinimą, dėstytinos šio straipsnio 1 dalyje. Pritarti redakcinė pastaba
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įstatymo taikymą, dėstytinos šio straipsnio 2 dalyje. Pritarti redakcinė pastaba 4.
Pritarti redakcinė pastaba
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
įstatymo taikymą, dėstytinos šio straipsnio 3 dalyje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad projekte nėra nustatytas koks nors kitas, nei viso įstatymo, įstatymo 1 straipsnio 2 dalies įsigaliojimas, t. y. ši nuostata įsigaliotų kartu su kitomis projekto nuostatomis – kitą dieną po paskelbimo Teisės aktų registre, siūlytume šią nuostatą išdėstyti, pavyzdžiui, taip: „Prašymai dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos skyrimo, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti, vadovaujantis iki šio įstatymo dienos galiojusiu teisiniu reguliavimu.“ Pritarti redakcinė pastaba
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 62, 63 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3966(2) ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Užsienio reikalų komitetas, 2024-10-021
N Argumentai: Lietuvos Respublikos Seimas, 2024 m. birželio 20 d. priėmęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymo) pakeitimus, nustatė, kad užsieniečiai trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje metu nebegali dirbti (t. y., užsienietis, kuris naudojasi beviziu režimu, arba į Lietuvą atvyko su Šengeno viza arba su kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduota nacionaline viza ar leidimu laikinai gyventi).
Galimybė dirbti užsieniečiams jų trumpalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje metu liko tik tam tikroms užsieniečių grupėms, pavyzdžiui, dėstytojams ir tyrėjams, verslininkams ir ekonomiškai išsivysčiusių šalių piliečiams. Praktikoje taikant pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pastebėta, kad Įstatyme į išimtį neįtrauktos užsieniečių grupės, kurioms šis pakeitimas neturėtų būti taikomas: užsieniečiai, kurie teisę dirbti įgyja pateikę prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 441 ar 442 straipsniuose nustatytais pagrindais (t. y., ketinantys dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ar kurie yra perkeliami įmonės viduje), taip pat užsieniečiai, kurie jau turi leidimą laikinai gyventi ir dabar kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 41 ,42 , 5, 51 , 13, 14, 15 ar 16 punktuose nustatytais pagrindais. Šių užsieniečių teisė dirbti yra nustatyta Įstatymo 58 straipsnio 4 punkte. Pagrindinis komitetas, siekdamas teisinio reglamentavimo nuoseklumo, siūlo papildyti Įstatymo 62 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią atvejus, kai užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje metu gali dirbti , nuoroda ir į Įstatymo 58 straipsnio 4 dalį. Siūloma nustatyti, kad šis pakeitimas įsigaliotų kitą dieną nuo Įstatymo paskelbimo dienos. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 62 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis
teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 4, 6–10 ir 13 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas.“
komitetas, 2024-10-022
Argumentai: Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymo) pakeitimams, Užimtumo
tarnyba leidimus dirbti išduoda tik komandiruojamiems laikinai dirbti į Lietuvą užsieniečiams ir sezoniniams darbuotojams. Įstatymo 63 straipsnyje nustatyti atsisakymo išduoti ar panaikinti leidimus dirbti pagrindai. Šiame straipsnyje nustatyta, kad leidimus dirbti atsisakoma išduoti, kai užsieniečio darbdavys neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų, tačiau nėra numatyta galimybė atsisakyti išduoti leidimus dirbti ar jį panaikinti, kai užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką. Taip pat pažymėtina, kad komandiruojami darbuotojai atvyksta laikinai dirbti į įmonę (pas fizinį asmenį) Lietuvos Respublikoje, o ne pas darbdavį. Pagrindinis komitetas, siekdamas teisinio reglamentavimo nuoseklumo, siūlo Įstatymo 63 straipsnį papildyti atitinkamais žodžiais „ įmonė Lietuvos Respublikoje (ar fizinis asmuo), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti
“. Siūloma nustatyti, kad šis pakeitimas įsigaliotų kitą dieną nuo
Įstatymo paskelbimo dienos. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,
ir leidimo dirbti panaikinimo pagrindai 1.
Leidimą dirbti užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu:
1) užsieniečio įdarbinimas neatitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių;
2) užsienietis neatitinka leidimo dirbti išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte ar 621 straipsnio 1 dalyje;
3) užsieniečio darbo užmokestis neatitinka šio Įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nurodyto dydžio;
4) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonė Lietuvos Respublikoje (ar fizinis asmuo), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Taip pat kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, arba įmonės Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, vadovas vadovui ar vadovo įgaliotas asmuo įgaliotam asmeniui, fiziniam asmeniui, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
5) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonė Lietuvos Respublikoje (ar fizinis asmuo), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, yra likviduojamas likviduojami (išskyrus fizinius asmenis) , bankrutuojantis bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos;
6) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonė Lietuvos Respublikoje (ar fizinis asmuo), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar valstybės socialinių fondų biudžetams (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
7) pateikti suklastoti dokumentai arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai;
9) nustatoma, kad pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieną iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonėje Lietuvos Respublikoje (ar pas fizinį asmenį), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors vienam įdarbintam užsieniečiui, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį.
Taip pat kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, arba įmonės Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, vadovas vadovui ar vadovo įgaliotas asmuo įgaliotam asmeniui, fiziniam asmeniui, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
5) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonė Lietuvos Respublikoje (ar fizinis asmuo), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, yra likviduojamas likviduojami (išskyrus fizinius asmenis) , bankrutuojantis bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos;
6) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonė Lietuvos Respublikoje (ar fizinis asmuo), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar valstybės socialinių fondų biudžetams (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas išdėstytas dalimis ar atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
7) pateikti suklastoti dokumentai arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;
8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai;
9) nustatoma, kad pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieną iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonėje Lietuvos Respublikoje (ar pas fizinį asmenį), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors vienam įdarbintam užsieniečiui, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį. 2.
2Leidimas dirbti užsieniečiui panaikinamas, jeigu:
1) leidimą dirbti užsienietis gavo apgaulės būdu;
2) darbo sutartis nutraukta;
5) nustatoma, kad užsienietis neatitinka leidimo dirbti išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte ar 621 straipsnio 1 dalyje;
6) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonė Lietuvos Respublikoje (ar fizinis asmuo), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kurie įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonės Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, vadovas vadovui ar vadovo įgaliotas asmuo įgaliotam asmeniui, fiziniam asmeniui, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
7) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonė Lietuvos Respublikoje (ar fizinis asmuo), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, yra likviduojamas likviduojami ar buvo likviduotas likviduoti (išskyrus fizinius asmenis) arba nevykdo jokios ekonominės veiklos;
8) panaikinama užsieniečio viza, kuri buvo išduota leidimo dirbti pagrindu;
10) pateiktas arba darbdavio, arba pirmojo darbdavio, arba įmonės Lietuvos Respublikoje (ar fizinio asmens), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba užsieniečio prašymas panaikinti leidimą dirbti.
Leidimas dirbti užsieniečiui panaikinamas, jeigu:
1) leidimą dirbti užsienietis gavo apgaulės būdu;
2) darbo sutartis nutraukta;
5) nustatoma, kad užsienietis neatitinka leidimo dirbti išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte ar 621 straipsnio 1 dalyje;
6) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonė Lietuvos Respublikoje (ar fizinis asmuo), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar nedeklaruotą darbą, ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, arba darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vieno iš darbdavių, kurie įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonės Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, vadovas vadovui ar vadovo įgaliotas asmuo įgaliotam asmeniui, fiziniam asmeniui, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai;
7) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, įmonė Lietuvos Respublikoje (ar fizinis asmuo), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, yra likviduojamas likviduojami ar buvo likviduotas likviduoti (išskyrus fizinius asmenis) arba nevykdo jokios ekonominės veiklos;
8) panaikinama užsieniečio viza, kuri buvo išduota leidimo dirbti pagrindu;
10) pateiktas arba darbdavio, arba pirmojo darbdavio, arba įmonės Lietuvos Respublikoje (ar fizinio asmens), į kurią (pas kurį) užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba užsieniečio prašymas panaikinti leidimą dirbti. 3.
sezoninį darbą, ar sprendimą, kuriuo panaikinamas leidimas dirbti sezoninį darbą, turi būti atsižvelgiama į konkrečias aplinkybes, įskaitant užsieniečio interesus, ir laikomasi proporcingumo principo.“ Pasiūlymas:
atitinkamai 3 ir 4 straipsniais. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Audronius Ažubalis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė