Projekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) fizinis asmuo, siekiantis gauti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies
aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus medicinos arba reabilitacijos, arba odontologijos, arba burnos priežiūros, arba visuomenės sveikatos, arba mitybos, arba farmacijos, arba biologijos, arba genetikos, arba mikrobiologijos, arba molekulinės biologijos, arba biofizikos, arba biochemijos, arba veterinarijos, arba socialinio darbo, arba psichologijos, arba sociologijos, arba antropologijos, arba pedagogikos, arba edukologijos, arba andragogikos studijų krypties studijas, arba gyvulininkystės studijų krypties studijas pagal gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programą ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka būti baigęs mokymus. Reikalavimas būti baigusiam šiame punkte nurodytus mokymus netaikomas asmeniui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus studijų programą pagal PA sveikatos priežiūros natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupę, arba asmeniui, turinčiam užsienio valstybėje įgytą ir teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažintą aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus studijų programą pagal PA sveikatos priežiūros natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupę;“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2 .
2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Lietuvos Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Jurgita Sejonienė
Projekto Nr. XIVP-3953(2) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) fizinis asmuo, siekiantis gauti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą PA sveikatos priežiūros specialisto licenciją, turi turėti aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus medicinos arba reabilitacijos, arba odontologijos, arba burnos priežiūros, arba visuomenės sveikatos, arba mitybos, arba farmacijos, arba biologijos, arba genetikos, arba mikrobiologijos, arba molekulinės biologijos, arba biofizikos, arba biochemijos, arba veterinarijos, arba socialinio darbo, arba psichologijos, arba sociologijos, arba antropologijos, arba pedagogikos, arba edukologijos, arba andragogikos studijų krypties studijas, arba gyvūnų mokslų studijų krypties studijas pagal gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programą, ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka būti baigęs mokymus. Reikalavimas būti baigusiam šiame punkte nurodytus mokymus netaikomas asmeniui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus studijų programą pagal PA sveikatos priežiūros natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupę, arba asmeniui, turinčiam užsienio valstybėje įgytą ir teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažintą aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus studijų programą pagal PA sveikatos priežiūros natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupę;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2.
įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu komiteto pirmininkas Antanas Matulas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino siekis plėsti tinkamą aukštojo mokslo kvalifikaciją įgijusių specialistų, turinčių pakankamai žinių, gebėjimų ir įgytų kompetencijų ir galinčių suteikti kokybiškas papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros (toliau – PASP) paslaugas, ratą, sudarant prielaidas jiems užsiimti PASP natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupės paslaugų, kurias teikiant naudojami gyvūnai, pogrupio paslaugų specialisto veikla, taip pat sudaryti prielaidas gyvulininkystės studijų krypties studijas pagal gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programą baigusiems asmenims praktiškai pritaikyti studijų metu įgytas kvalifikuotas, specializuotas žinias bei gebėjimus ir pasitarnauti pacientų sveikatinimo veikloje. Tam tikrų gyvūnų asistuojamoji terapija pasižymi teigiamu poveikiu sveikatai, kuris pagrįstas moksliniais medicinos duomenimis, biologinių, psichologinių ir (ar) socialinių priemonių teigiamu poveikiu sveikatai, mokslo empirinėmis žiniomis ir taikoma tarptautine praktika. Tačiau Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Licencijų informacinės sistemos duomenimis [1] , tik 14 asmenų turi PASP natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupės, paslaugų, kurias teikiant naudojami gyvūnai, pogrupio specialistų licencijas, iš kurių tik 6 asmenys turi PASP kaniterapijos ar hipoterapijos specialisto licencijas.
Atsižvelgiant į teigiamą psichosocialinio poveikio paslaugų, kurias teikiant naudojami gyvūnai, poveikį sveikatai ir labai ribotą šių paslaugų prieinamumą, tikslinga plėsti tinkamą aukštojo mokslo kvalifikaciją įgijusių specialistų, turinčių pakankamai žinių, gebėjimų ir įgytų kompetencijų ir galinčių suteikti kokybiškas paslaugas, ratą, sudarant prielaidas jiems užsiimti atitinkama papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros specialisto veikla. PASP natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugos, kurias teikiant naudojami gyvūnai arba gyvūnų asistuojamoji terapija yra pagalbinis sveikatinimo, reabilitacijos būdas, kai, norint pasiekti geresnės fizinės, emocinės sveikatos, pagerinti pažintinius bei socialinius įgūdžius, naudojami specialiai tam paruošti gyvūnai. Būtent gyvulininkystės studijų krypties studijas pagal gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programą baigusieji asmenys yra parengti aukštos kvalifikacijos specialistai, studijų metu įgiję mokslo žinių bei gebėjimų, kuriais grindžiama gyvūnų naudojamų asistuojamose veiklose, rekreacijai veikla taip pat įgiję žinių apie gyvūnų anatomiją, fiziologiją, elgseną, fiziologinius poreikius, gebėjimus vertinti gyvūnų elgseną, racionaliai panaudoti gyvūnus kaip rekreacijos ir žmonių sveikatos gerinimo išteklius [2] .
Tinkamų kompetencijų psichosocialinio poveikio paslaugų, kurias teikiant naudojami gyvūnai, teikimui įgijimą patvirtina ir gyvulininkystės studijų krypties gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programos dalykai, įskaitant, bet neapsiribojant: ląstelės biologija ir genetika, biochemija, bioetika, imunologija, taikomoji sveikatos psichologija, gyvūnų terapija ligonių reabilitacijai, asistuojančių gyvūnų auginimas ir valdymas, žirgų/šunų asistavimo ir rekreacinės veiklos specializacijos dalykai [3] . Visų pakopų mokymo(si) procesas grįstas mokslo ir technologijų pažanga bei inovacijomis. Kvalifikuotų aukšto lygio dėstytojų – mokslininkų personalas užtikrina galimybę plėtoti šios srities mokslinius tyrimus. Trečiosios pakopos gyvūnų mokslų doktorantūros studijose tikslingai sudaryta galimybė doktorantams rinktis šios srities žinias gilinančius dalykus. Įtraukus gyvulininkystės studijų krypties studijas pagal gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programą tarp aukštojo mokslo kvalifikacijos reikalavimų asmenims, siekiantiems įgyti PASP natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupės paslaugų, kurias teikiant naudojami gyvūnai, pogrupio paslaugų teikimo licenciją, minėtą studijų programą ir mokymus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka baigusieji galėtų teikti kokybiškas sveikatinimo paslaugas pacientams ir taip padidinti šių paslaugų prieinamumą.
Kartu priėmus siūlomą nuostatą, būtų sudarytos prielaidos gyvulininkystės studijų krypties studijas pagal gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programą baigusiems asmenims tiesiogiai praktikoje pritaikyti studijų metu įgytas žinias bei gebėjimus ir pasitarnauti pacientų sveikatinimo veikloje. Atkreiptinas ypatingas dėmesys, kad gyvulininkystės studijų krypties gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programas baigusių asmenų pasi rengimo lygis, pobūdis ir pasirengimo trukmė, siekiant įgyti PASP psichosocialinio poveikio paslaugų, kurias teikiant naudojami gyvūnai, specialisto licenciją yra lygiaverčiai ar net pranašesni už kitas dabar reglamentuotoje Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr.
XIII-2771 (toliau – ir PASPĮ) 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatoje įrašytas aukštojo išsilavinimo arba jam lygiaverčio aukštojo mokslo kvalifikacijas, o tokia prielaida, atlikus skirtingų studijų krypčių studijų programų palyginimą, grindžiama šiais argumentais:
reabilitacijos, arba odontologijos, arba burnos priežiūros, arba visuomenės sveikatos, arba mitybos, arba farmacijos studijų krypties studijas yra įgiję bazines žinias ir gebėjimus apie žmogaus kūno sandarą ir funkcijas, įvairius psichinius ir somatinius sutrikimus, patologijas, įvairių ligų vystymosi procesus ir mechanizmus, sveikatinimo priemones ir t.t., tačiau neturi specializuotų žinių ir gebėjimų, tiesiogiai susijusių su asistuojančių gyvūnų valdymu, gyvūnų terapija ligonių reabilitacijai, žirgų/šunų asistavimo ir rekreacijos veikla. Gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programos studijų metu asmenys ne tik įgyja pastarąsias žinias, bet tarp studijų programos dalykų taip pat studijuoja imunologiją, taikomąją sveikatos psichologiją, ląstelės biologiją ir genetiką, biochemiją, bioetiką reikalingą būsimam terapiniam darbui.
biologijos, arba genetikos, arba mikrobiologijos, arba molekulinės biologijos, arba biofizikos, arba biochemijos studijų krypties studijas yra įgiję chemijos, biologijos, genetikos, imunologijos žinių, tačiau nėra įgiję bazinių žinių ir gebėjimų apie žmogaus kūno sandarą ir funkcijas, įvairius psichinius ir somatinius sutrikimus, patologijas, įvairių ligų vystymosi procesus ir mechanizmus, sveikatinimo priemones ir t.t. Baigusieji gyvulininkystės studijų krypties gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programą studijuodami taip pat įgyja žinių apie biochemiją, ląstelės biologiją ir genetiką , imunologiją, tačiau priešingai nei baigusieji gyvulininkystės studijų krypties gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programą ankščiau minėtas studijų programas baigusieji asmenys neturi specializuotų žinių ir gebėjimų, tiesiogiai susijusių su asistuojančių gyvūnų valdymu, gyvūnų terapija ligonių reabilitacijai, žirgų/šunų asistavimo ir rekreacijos veikla.
psichologijos, arba sociologijos, arba antropologijos, arba pedagogikos, arba edukologijos, arba andragogikos studijų krypties studijas taip pat nėra įgiję bazinių žinių ir gebėjimų apie žmogaus kūno sandarą ir funkcijas, įvairius psichinius ir somatinius sutrikimus, patologijas, įvairių ligų vystymosi procesus ir mechanizmus, sveikatinimo priemones ir t.t., šias studijų programas baigusieji yra daugiau ar mažiau įgiję žinių apie žmogaus protą, patiriamas emocijas, elgesį, sąmonę, asmens savybes ir pažintiniu gebėjimus, t. y. psichologinius dėsningumus, tačiau priešingai nei gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programos studijas baigusieji asmenys, kurie tai pat studijuoja taikomąją sveikatos psichologiją, nestudijuoja imunologijos, ląstelės biologijos ir genetikos, biochemijos, bioetikos, neįgyja jokių specializuotų žinių ir gebėjimų, tiesiogiai susijusių su asistuojančių gyvūnų valdymu, gyvūnų terapija ligonių reabilitacijai, žirgų/šunų asistavimo ir rekreacijos veikla, reikalingų gyvūnų asistuojamajai terapijai.
Papildomai paminėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 31 straipsniu ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi, parengta ir su profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriumi, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, suderinta nuostatos, ribojančios galimybe užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo išvada (Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2024-06-14 raštas Nr. 3-2095 „Dėl nuostatų proporcingumo vertinimo išvados pateikimo“).
Įstatymo projekto tikslas – pagerinti PASP natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupės paslaugų, kurias teikiant naudojami gyvūnai, pogrupio paslaugų prieinamumą ir sudaryti teisines prielaidas kvalifikuotiems specialistams gauti PASP psichosocialinio poveikio paslaugų grupės paslaugų, kurias teikiant naudojami gyvūnai, pogrupio specialisto licenciją. Įstatymo projekto uždaviniai:
1) užtikrinti psichosocialinio poveikio paslaugų, kurias teikiant naudojami gyvūnai, gavėjų interesus ir kokybiškų paslaugų prieinamumą;
2) užtikrinti profesijos atstovų interesus, sudarant prielaidas baigus gyvulininkystės studijų krypties gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programą įgyti PASP specialisto licenciją ir užsiimti psichosocialinio poveikio paslaugų, kurias teikiant naudojami gyvūnai, veikla. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja Lietuvos Respublikos Seimo narė Jurgita Sejonienė (el. p. [email protected] , tel. (0 5) 239 6692). 3.
Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad fizinis asmuo, siekiantis gauti PASP natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupės paslaugų, kurias teikiant naudojami gyvūnai, pogrupio paslaugų teikimo licenciją turi turėti aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus medicinos arba reabilitacijos, arba odontologijos, arba burnos priežiūros, arba visuomenės sveikatos, arba mitybos, arba farmacijos, arba biologijos, arba genetikos, arba mikrobiologijos, arba molekulinės biologijos, arba biofizikos, arba biochemijos, arba veterinarijos, arba socialinio darbo, arba psichologijos, arba sociologijos, arba antropologijos, arba pedagogikos, arba edukologijos, arba andragogikos studijų krypties studijas, ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka būti baigęs mokymus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekto nuostatomis siūloma papildyti
straipsnio 1 dalies 4 punktą ir įtraukti gyvulininkystės studijų krypties studijas pagal gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programą tarp aukštojo mokslo kvalifikacijos reikalavimų asmenims, siekiantiems įgyti PASP natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupės paslaugų, kurias teikiant naudojami gyvūnai, pogrupio paslaugų teikimo licenciją, t. y. p lėsti tinkamą aukštojo mokslo kvalifikaciją įgijusių specialistų, turinčių pakankamai žinių, gebėjimų ir įgytų kompetencijų ir galinčių suteikti kokybiškas paslaugas, ratą, sudarant prielaidas jiems užsiimti atitinkama papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros specialisto veikla.
Įtraukus gyvulininkystės studijų krypties studijas pagal gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programą tarp aukštojo mokslo kvalifikacijos reikalavimų asmenims, siekiantiems įgyti PASP natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupės paslaugų, kurias teikiant naudojami gyvūnai, pogrupio paslaugų teikimo licenciją, minėtą studijų programą ir mokymus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka baigusieji galėtų teikti profesionalias, kokybiškas sveikatinimo paslaugas pacientams ir taip padidinti šių paslaugų prieinamumą. Kartu priėmus siūlomas Įstatymo projekto nuostatas, būtų sudarytos prielaidos gyvulininkystės studijų krypties studijas pagal gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programą baigusiems asmenims tiesiogiai praktikoje pritaikyti studijų metu įgytas žinias bei gebėjimus ir pasitarnauti pacientų sveikatinimo veikloje. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 31 straipsniu ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi, parengta ir su profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriumi, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, suderinta nuostatos, ribojančios galimybe užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo išvada. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2024 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-592 patvirtintą Lietuvos medicinos normą MN 185:2024
„Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros hipoterapijos
specialistas“. 10.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka : Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nustatytų reikalavimų. Naujos sąvokos neapibrėžiamos ir esamų sąvokų apibrėžtys nekeičiamos. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų,
juos turėtų parengti: Priėmus įstatymų projektus, naujų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų projektų rengimo metu negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros specialisto veikla, gyvūnų asistuojamoji terapija . 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: [1] https://licencijavimas.vaspvt.gov.lt/License/PublicSpecialistIndex [2] https://lsmu.lt/wp-content/uploads/2023/01/GM-GIZS-programos-aprasymas-I-pakopa.pdf [3] https://lsmu.lt/wp-content/uploads/Gyvuno-ir-zmogaus-saveika_Studijos-Studiju-programos-dalykai.pdf
2024-06-19 Nr. XIVP-3953 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atsižvelgiant į keičiamo Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintą Sveikatos apsaugos ministerijos funkciją formuoti valstybės politiką papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros srityje, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, dėl projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Girdžiūnaitė, tel. (0 5) 209 6895, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAPILDOMOSIOS IR ALTERNATYVIOSIOS SVEIKATOS
2024- 11 -05 Nr. XIVP-3953(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis I. Girdžiūnaitė, tel. (0 5) 209 6895, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Sveikatos reikalų komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAPILDOMOSIOS IR ALTERNATYVIOSIOS SVEIKATOS
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas M. Puidokas, Komiteto nariai M. Danielė, A. Kubilienė, O. Leiputė, M. Navickienė, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėja K. Civilkienė, patarėjas E. Jankauskas, patarėja B. Sesickienė, patarėja V. Valainytė, padėjėja D. Žukauskė, Sveikatos apsaugos viceministras E. Diržius, viceministras E. Narkevičius, Visuomenės sveikatos departamento direktorius A. Šč eponavičius, vyresnioji patarėja A. Kandratavičienė, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vyriausioji specialistė A. Dumčiūtė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto dekanė E. Bartkienė, Klaipėdos universiteto Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedros vedėja D. Mockevičienė. . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-06-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Atsižvelgiant į keičiamo Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintą Sveikatos apsaugos ministerijos funkciją formuoti valstybės politiką papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros srityje, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, dėl projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą.
Pritarti 2024-10-02 yra gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada dėl šio įstatymo projekto. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai, 2024-10-15 Mes, LSMU studentai, kreipiamės į gerbiamus Seimo narius, tikėdamiesi būti išgirsti ir suprasti. Daugelis mūsų stojo į LSMU Gyvūnų mokslų fakultetą ir pasirinko “Gyvūno ir žmogaus sąveikos” studijų programą tam, kad įgytas žinias galėtų pritaikyti progresyviai kaniterapijos profesijai. Daugybė studentų žinių sėmėsi penkis, o kiti - septynerius savo gyvenimo metus. Apie specialistų kaniterapinę kvalifikaciją liudija bakalauro, magistro baigiamųjų darbų tematikos, doktorantūros studijų kryptingi dalykai bei dėstytojų ir studentų skaityti pranešimai tarptautinėse mokslinėse konferencijose, publikuoti moksliniai straipsniai. Tačiau iškilo didžiulė problema ir grėsmė – svarstomos Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo pataisos, kurios apibrėžia kvalifikacijas, privalomas tam kad būtų galima pretenduoti į podiplomines studijas kaniterapijos specialisto licencijai gauti. Tarp įstatyme išvardintų specialybių yra mikrobiologijos, molekulinės biologijos, veterinarijos, biofizikos, burnos priežiūros, socialinio darbo, andragogikos ir kt. kvalifikacijos, tuo tarpu mūsų, tai yra „ Gyvūno ir žmogaus sąveikos“, t.y. Gyvūnų mokslų krypties, šiame sąraše kol kas nėra.
Norime atkreipti gerbiamų Seimo narių dėmesį, jog tiek rengiant įstatymą, tiek teikiant išvadas dėl „Gyvūno ir žmogaus sąveikos“ studijų programos, neigiamas išvadas Jums nuolat teikia ir tendencingai negatyvią nuomonę formuoja Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vyresnioji patarėja Asta Kandratavičienė ir neetatinė LRS Sveikatos reikalų komiteto ekspertė Daiva Mockevičienė. Kadangi Daiva Mockevičienė yra Klaipėdos universiteto Holistinės katedros vedėja, o Asta Kandratavičienė tos pačios katedros dėstytoja, tai yra akivaizdus interesų konfliktas. Pats Klaipėdos universitetas vykdo gyvūnų asistuojamos terapijos podiplomines studijas, yra dominuojantis papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros specialistų ruošimo srityje, todėl jo atstovai nėra suinteresuoti kitų universitetų programų tinkamu pripažinimu. Tiek Asta Kandratavičienė tiek Daiva Mockevičienė yra asmeniškai suinteresuotos sužlugdyti LSMU studijų programą, visais įmanomais būdais kliudyti ir kenkti LSMU atstovams, tapti kaniterapijos specialistais, o žmogiškuosius išteklius ir finansinius resursus nukreipti į savo mokslo įstaigą. Tai nėra nešališkas ir visuomeniškas požiūris, tai tiesioginis kenkimas Lietuvos žmonėms, kuriems, iki šiol, neužtikrinamas tokių specialistų (licencijuotų kaniterapeutų) poreikis. Tai yra nesąžininga, neetiška, nepateisinama konkurencinė kova, panaudojant savo įtaką ir svertus, užimant atsakingas pareigas tiek valstybės tarnyboje, tiek Klaipėdos universitete, žlugdant kaniterapijai gyvenimą pašventusių kitų institucijų, tame tarpe ir LSMU absolventų likimus. Kadangi tokia minėtų valstybės tarnautojų veikla yra neetiška, neteisėta ir kenkia valstybės interesams, prašome atmesti minėtų eksperčių ir jų atstovaujamų institucijų teikiamas išvadas bei jų tendencingai negatyvių, neargumentuotų faktais nuomonių nevertinti.
Kadangi šiandien vieninteliame Klaipėdos universitete galima įgyti licencijas PASP veikloms, o dokumento autoriai bijo galimo kenkimo jų profesinėms perspektyvoms, kreipimąsi pateikiame nuasmenintą. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2024-07-05 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771
( toliau – Įstatymo projektas ) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad vadovaujantis 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas nuostatomis, valstybės narės, prieš priimdamos naujas arba iš dalies keisdamos esamas įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas, kuriomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojamomis profesijomis ar jomis verstis, atlieka proporcingumo vertinimą pagal šioje direktyvoje nustatytas taisykles.
Įgyvendinant Direktyvą (ES) 2018/958 Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatytais atvejais, t. y., prieš nustatydami naują ar keisdami esamą teisinį reguliavimą, kurio nuostatomis ribojama galimybė užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, teisės aktų projektų rengėjai atlieka teisės aktų projektų, susijusių su reglamentuojamomis profesijomis, proporcingumo vertinimą, kurio tvarką nustato Vyriausybė. Ši tvarka nustatyta 2008 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo” patvirtinto Teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis, proporcingumo vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 9–11 punktais. Vadovaujantis Tvarkos aprašu norminių teisės aktų projektų nuostatų, ribojančių galimybę užsiimti reglamentuojama profesija ar ja verstis (toliau – Nuostatos), proporcingumo vertinimą atlieka teisės akto projekto rengėjas, kuris įvertina kiekvieną nuostatą pagal jos pobūdį, turinį ir galimą poveikį. Teisės akto projekto rengėjas, atlikęs Nuostatų proporcingumo vertinimą, parengia Nuostatų proporcingumo vertinimo išvadą, pagrįstą kokybiniais ir, jei įmanoma, kiekybiniais, rodikliais, pateikdamas duomenis apie kiekvienos Nuostatos atitiktį kriterijams, nurodytiems Tvarkos aprašo 5 punkte.
Teisės akto projekto rengėjas vertinimo išvadą kartu su teisės akto projektu pateikia profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui, kuris užtikrina Nuostatų proporcingumo vertinimo objektyvumą ir nepriklausomumą. Atsižvelgiant į tai, turi būti atliktas Įstatymo projekte numatytų kvalifikacinių reikalavimų proporcingumo vertinimas, kuris turi būti pateiktas kvalifikacijų pripažinimo koordinatoriui (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai). Nepritarti Įstatymo projekto proporcingumo vertinimo projekto rengėjas neatliko. 2. Nacionalinė sveikatos taryba, 2024-09-04 Nacionalinė sveikatos taryba (toliau - Taryba), susipažinusi su Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo (toliau - PASPĮ) Nr. XIII-2771 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.XIVP-3953, kuriuo siūloma papildyti PASPĮ 10 straipsnio 1 dalies
ir žmogaus sąveikos studijų programą tarp aukštojo mokslo kvalifikacijos reikalavimų asmenims, siekiantiems įgyti PASP natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupės paslaugų, kurias teikiant naudojami gyvūnai, pogrupio paslaugų teikimo licenciją, t. y. plėsti tinkamą aukštojo mokslo kvalifikaciją įgijusių specialistų, turinčių pakankamai žinių, gebėjimų ir įgytų kompetencijų ir galinčių suteikti kokybiškas paslaugas, ratą, sudarant prielaidas jiems užsiimti atitinkama papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros specialisto veikla, atkreipia dėmesį, kad Taryba 2023 m. balandžio 27 d. teikdama pastabas ir siūlymus dėl PASPĮ Nr. XIII-2771 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų Nr. XIVP-2528 ir Nr.
XIVP-2528 ir Nr. XIVP-2582, pritarė siūlymui papildyti natūraliosios ir liaudies medicinos srities biologinio poveikio papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslaugų grupę, papildomomis psichologijos, akušerijos ir slaugos studijų programomis ir išsakė nuomonę, kad paslaugų grupės šios papildymas specialistais, kurie yra baigę gyvulininkystės (gyvūno ir žmogau s sąveikos arba gyvūnų mokslo) studijų programas, yra abejotinas, nes šių specialistų rengime, studijų dalykuose, mažiausia dalis yra skirta žmogaus temai, jo psichinei sveikatai, ligų suvokimui ir jų prevencijai. Nepritarti Įvertinus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto pateiktus argumentus, darytina išvada, kad Gyvūnų mokslų studijų krypties Gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programą baigę asmenys turi galimybę įgyti pakankamai žinių ir pasirengti teikti papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupės paslaugas, kurias teikiant naudojami gyvūnai. 3. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakultetas, 2024-10-08 Atliepiant Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotoje 2024-09-30 diskusijoje ir 2024-10-02 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 833 patvirtintoje išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 l0 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-3953“ nurodytus argumentus ir nuogąstavimus dėl Gyvūnų mokslų studijų krypties Gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programą baigusių asmenų pasirengimo teikti papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros (toliau – PASP) natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupės paslaugų, kurias teikiant naudojami gyvūnai, pogrupio paslaugas ir Gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų metu įgyjamas žinias apie žmogų ir jo sveikatos problemas, teikiame žemiau nurodytus paaiškinimus. Dėl studijų metu įgyjamų žinių . Atkreiptinas dėmesys, kad studijų metu, be kitų, Gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programos studentams dėstomi šie dalykai: Ląstelės biologija ir genetika, Biochemija, Imunologija, Gyvūnų terapija ligonių reabilitacijai, Taikomoji sveikatos psichologija. Šiuos studijų dalykus studentams dėsto Medicinos akademijos, tiksliau, Medicinos fakulteto (Biochemijos katedra), Slaugos fakulteto (Slaugos klinika ir Reabilitacijos klinika), Visuomenės sveikatos fakulteto (Sveikatos psichologijos katedra ir Bioetikos katedra) dėstytojai. Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų instituto dėstytojai, dėstantys ląstelės biologiją ir genetiką taip pat dėsto juos medicinos, odontologijos, farmacijos, slaugos, visuomenės sveikatos, veterinarinės medicinos ir kitiems studentams. Kaip ir buvo pasisakyta aukščiau nurodytų struktūrinių padalinių dėstytojų 2024-09-30 diskusijos metu, dar kartą norime akcentuoti, kad Gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų studentams dėstomos temos apie degeneracines nervų sistemos ligas, galvos smegenų insultus ir reabilitacijos principus, gerontologinių ligonių reabilitacijos principus, nugaros smegenų pažeidimus ir reabilitacijos principus.
Nemažas dėmesys skiriamas vaikams, turintiems individualius pagalbos poreikius - vaikų autizmo etiologija ir patogenezė, studentai supažindinami su vaikų raidos vertinimo Seimo kanceliarijoje GAUTA 2024-10-08 Nr. G-2024-8089 metodais ir skalėmis, mokomi sudaryti sensorinę dietą vaikams, turintiems sensorinės integracijos problemų. Taikomoji sveikatos psichologijos modulyje dėstoma žmogaus raidos psichologija, bendravimo psichologija, sveikatos psichologija ir streso valdymas, mokoma apie psichikos procesus ir funkcijas, kaip kinta žmogaus psichikos procesai sąveikoje su gyvūnu bei kaip gyvūnų asistuojama terapija yra panaudojama dirbant su įvairių sutrikimų turinčiais žmonėmis bei kaip tai veikia šių žmonių sveikatą. Be kita ko, suteikiamos žinios apie ląstelės biologiją, studentai geba panaudoti svarbiausias citologijos sąvokas apibūdinant ląstelės struktūrą, procesus, vykstančius audiniuose, kurias vėliau panaudoti tolimesnėms histologijos, genetikos ir kt. bei klinikinėms studijoms. Žmogaus temos ir/ar bendrosios žinios apie procesus taip pat dėstomos kituose studijų dalykuose
Dėl Gyvulininkystės studijų ir Gyvūno ir žmogaus sąveikos programos skirties . Atkreipiame dėmesį, kad priimtas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075 patvirtinto ,,Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo“ pakeitimas, kurio esmė: studijų kryptį ,,Gyvulininkystė (I04)“ (Animal Husbandry (I04)) keisti į ,,Gyvūnų mokslai (I04)“ (Animal Sciences (I04)). Šis pokytis patvirtintas dėl to, kad studijų programos
“Gyvūno ir žmogaus sąveika” nebūtų tapatinamos su Gyvulininkystės studijomis. Mūsų įsitikinimu, gyvulininkystės sąvoka ir studijos per se klaidingai, kaip
ir Vyriausybės išvadoje, siejami tik su ūkio (produkcijos) gyvūnų sritimi, nors teisingumo, protingumo, turinio prieš formą viršenybės aspektu būtina vertinti atskiros programos, t. y. “Gyvūno ir žmogaus sąveika”, specifiškumą ir dėstomų dalykų turinį. Dėl kitų aukštojo mokslo kvalifikacijų jau įtrauktų į PASP įstatymą .
straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad PASP natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupės paslaugų, kurias teikiant naudojami gyvūnai, pogrupio paslaugų teikimo licencijai gauti būtinas aukštasis išsilavinimas arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija, įgyta baigus medicinos arba reabilitacijos, arba odontologijos, arba burnos priežiūros, arba visuomenės sveikatos, arba mitybos, arba farmacijos, arba biologijos, arba genetikos, arba mikrobiologijos, arba molekulinės biologijos, arba biofizikos, arba biochemijos, arba veterinarijos, arba socialinio darbo, arba psichologijos, arba sociologijos, arba antropologijos, arba pedagogikos, arba edukologijos, arba andragogikos studijų krypties studijas ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka baigti mokymai. Vyriausybės išvadoje teigiama, kad šių krypčių studijų programas baigę specialistai turi pakankamai žinių apie anatomiją, fiziologiją, histologiją, įvairias terapijas, ligų ir sveikatos sutrikimų diagnostiką ir (arba) bendrųjų šių sričių žinių, žinių apie visuomenės sveikatą, socialinės aplinkos poveikį ir kt., taip pat žinių ir įgūdžių dirbti su žmogumi ir spręsti žmogaus sveikatos ir (arba) psichosocialines problemas. Tačiau, įvertinus šių krypčių studijų programų aprašus ir jų struktūrą, norėtume atkreipti dėmesį, kad Gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programose studijuojantys įgauna ne mažiau, o atskirais atvejais, daugiau kryptingų žinių, įvardintų pastraipoje aukščiau.
vertinimo centras, 2024-10-15 Studijų kokybės vertinimo centras (toliau – Centras), susipažinęs su pateiktu Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIVP-3953, kuriuo siekiama į aukštojo mokslo kvalifikacijos reikalavimų sąrašą, asmenims, siekiantiems įgyti PASP natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupės paslaugų, kurias teikiant naudojami gyvūnai, pogrupio paslaugų teikimo licenciją, įtraukti Gyvulininkystės studijų krypties Gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programą, iš esmės neprieštarauja siūlomam pakeitimui. Tačiau, Centro manymu, reikėtų vengti įstatyme kvalifikacinius reikalavimus sieti su konkrečia studijų programa, kadangi studijų programų pavadinimai ne tik gali keistis, bet ir neretai keičiasi, todėl asmenims, baigusiems programą pakeistu pavadinimu, gali kilti keblumų siekiant įgyti licenciją, įsidarbinti, o organizacijoms, įvertinti kandidatų atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams. Vietoje konkrečios studijų programos įvardijimo, siūlome orientuotis į pasiektus studijų rezultatus (įgytas žinias ir gebėjimus), kurie būtini siekianti užsiimti konkrečia veikla. Visgi, Centro manymu, asmenys, baigę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pirmosios pakopos gyvulininkystės studijų krypties 210 kreditų studijų programą Gyvūno ir žmogaus sąveika (6121IX002), kuri pagal savo studijų tikslus, studijų rezultatus ir turinį yra orientuota ir į gyvūnų, naudojamų žmonių reabilitacijai, integracijos svarbą visuomenės gerovei užtikrinti, ir baigę mokymus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, galėtų pretenduoti įgyti licenciją teikti natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupės paslaugas, kurias teikiant naudojami gyvūnai. Šiuo metu tai yra vienintelė tokio pobūdžio pirmosios pakopos studijų programa Lietuvoje. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Respublikos Vyriausybė, 2024-10-02 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-1477 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Iš dalies pritarti Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 l0 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3953 (toliau – projektas) tikslui pagerinti papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros (toliau – PASP) natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupės paslaugų, kurias teikiant naudojami gyvūnai, pogrupio (toliau – Pogrupis) paslaugų prieinamumą ir sudaryti teisines prielaidas kvalifikuotiems specialistams gauti PASP Pogrupio specialisto licenciją, tačiau iš esmės nepritarti projektui dėl toliau nurodytų priežasčių :
Projektu siūloma suteikti teisę gyvulininkystės studijų krypties studijas pagal gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programą baigusiems asmenims teikti Pogrupio paslaugas. Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – PASPĮ) 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Pogrupio paslaugos priskiriamos natūraliosios ir liaudies medicinos sričiai. PASPĮ 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad natūralioji ir liaudies medicina – PASP sritis, kurios tikslas yra palengvinti ligų sukeltus negalavimus.
Atsižvelgiant į tai,
ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupės paslaugų, kurias teikiant naudojami gyvūnai, pogrupio paslaugų teikimo licencijai gauti būtinas aukštasis išsilavinimas arba jam lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacija, įgyta baigus medicinos arba reabilitacijos, arba odontologijos, arba burnos priežiūros, arba visuomenės sveikatos, arba mitybos, arba farmacijos, arba biologijos, arba genetikos, arba mikrobiologijos, arba molekulinės biologijos, arba biofizikos, arba biochemijos, arba veterinarijos, arba socialinio darbo, arba psichologijos, arba sociologijos, arba antropologijos, arba pedagogikos, arba edukologijos, arba andragogikos studijų krypties studijas ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka baigti mokymai. Šių krypčių studijų programas baigę specialistai turi pakankamai žinių apie anatomiją, fiziologiją, histologiją, įvairias terapijas, ligų ir sveikatos sutrikimų diagnostiką ir (arba) bendrųjų šių sričių žinių, žinių apie visuomenės sveikatą, socialinės aplinkos poveikį ir kt., taip pat žinių ir įgūdžių dirbti su žmogumi ir spręsti žmogaus sveikatos ir (arba) psichosocialines problemas. Tad norint verstis PASP Pogrupio veikla, jiems reikia sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka vykdomuose mokymuose papildomai įgyti tik specifines PASP specialisto kvalifikaciją sudarančias kompetencijas (pagal konkretiems PASP specialistams keliamus kvalifikacinius reikalavimus, nustatytus PASP paslaugų teikimo protokoluose). Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintame Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąraše gyvulininkystė priskirta žemės ūkio mokslų studijų krypčių grupei.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme žemės ūkis apibrėžtas kaip ūkio šaka, apimanti žemės ūkio veiklą, o žemės ūkio veikla – kaip veikla, apimanti žemės ūkio produktų (jie be kita ko apima gyvulininkystės produktus, skirtus vartoti arba tolesnei maisto produktų ar ne maisto produktų gamybai) gamybą, savos gamybos žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą ir (arba) geros agrarinės bei aplinkosaugos žemės būklės palaikymą, žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) žemės ūkio produktų supirkimą iš savo kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių, jų realizavimą, iš savo narių supirktų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą. Pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Gyvulininkystės ir žuvininkystės studijų krypčių aprašą (toliau – Aprašas) gyvulininkystės studijų krypties tikslas yra suteikti žinių apie gyvūnų anatomiją, fiziologiją, elgseną, fiziologinius poreikius, išugdyti specialiuosius ir analitinius gebėjimus, reikalingus gyvūnų auginimo technologijoms, gerovei, mitybai, veisimui užtikrinti. Apraše numatyta, kad gyvulininkystės veikla apima gyvūnų auginimą ir naudojimą, teikimą maisto produktų (mėsos, pieno, riebalų, kiaušinių), žaliavų (vilnos, kailių, odos, šerių, kaulų, kraujo), pramogų ir organinių trąšų, taip pat pašarų gamybą iš gyvulininkystės produktų ir atliekų. Taigi gyvulininkystės studijų kryptis yra orientuota į gyvūnus ir jų naudojimą veiklai, nesusijusiai su sveikatinimo veikla.
Gyvulininkystės studijų krypties studijos nesuteikia žinių apie anatomiją, fiziologiją ir organizme vykstančius procesus ir, priešingai nei veterinarijos studijų krypties (kuri yra įtraukta į PASPĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą) studijos, šių sričių bendrųjų principų žinių, taip pat žinių apie žmogaus psichosocialines problemas, todėl negali būti siejama su natūraliąja ir liaudies medicina . Neturint tokių žinių, papildomos žinios ir gebėjimai, įgyjami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka vykdomuose mokymuose, nebūtų pakankami, kad šios krypties studijas baigę asmenys galėtų savarankiškai teikti PASP paslaugas, kurias teikiant naudojami gyvūnai, ir užtikrinti jų kokybę ir saugumą. Palyginimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų įstatymo 36 straipsnio 3 dalimi, veterinarijos gydytojų rengimas turi užtikrinti, kad asmuo įgijo be kita ko pakankamai mokslo, kuriuo grindžiama veterinarijos gydytojo veikla, žinių, klinikinių, epidemiologinių ir analitinių įgūdžių ir kompetencijų, kurių reikia gyvūnų (pavienių arba grupių) ligų prevencijai, diagnostikai ir gydymui, taip pat specialių žinių apie zoonozes, profilaktinės medicinos žinių, su tuo susijusių įgūdžių ir kompetencijų, įskaitant kompetencijas, susijusias su tyrimais ir atestavimu, žinių apie pašarų ir gyvūninių maisto produktų gamybos ir pateikimo rinkai higieną ir technologiją, žinių, įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų veterinariniams vaistiniams preparatams atsakingai ir pagrįstai naudoti, siekiant gydyti gyvūnus ir užtikrinti maisto grandinės saugumą ir aplinkos apsaugą.
Taigi studijų pagal veterinarijos studijų krypčių grupei priklausančias studijų programas metu dėstomi dalykai, kurių principai yra bendri tiek žmonėms, tiek gyvūnams, pvz., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarinės medicinos studijų programa apima šiuos dalykus: medicinos fizika, ląstelės biologija, bendroji ir molekulinė genetika, bendroji anatomija, fiziologija, bendroji histologija, mikrobiologija, virusologija, imunologija, parazitologija, propedeutika, klinikinė patologija ir vaizdinė diagnostika, infekcinės ligos ir jų prevencija, smulkiųjų gyvūnų vidaus ligos (kardiologija, pulmonologija, endokrinologija, veterinarinė toksikologija, onkologija, gastroenterologija, urologija, nefrologija ir kt.), maisto kontrolė ir sauga, visuomenės sveikata ir kt.
Nepritarti Įvertinus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto pateiktus argumentus, darytina išvada, kad Gyvūnų mokslų studijų krypties Gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programą baigę asmenys turi galimybę įgyti pakankamai žinių ir pasirengti teikti papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupės paslaugas, kurias teikiant naudojami gyvūnai. 2. Seimo narė J. Sejonienė, 2024-10-021 Argumentai:
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-824 „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. V-1075 „Dėl Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, Kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris įsigalios 2024 m. lapkričio 1 d. pakeistas studijų krypties ,,Gyvulininkystė (I04)“ pavadinimas į ,,Gyvūnų mokslai (I04)“.
Atsižvelgiant į aukščiau minėtą studijų krypties pavadinimo pakeitimą, būtina atitinkamai pakoreguoti Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3953 (toliau – Įstatymo projektas) nuostatas. Papildomai paminėtina, kad studijų krypties pavadinimo pakeitimas yra labai tikslingas, racionalus ir pagrįstas. Gyvulininkystės studijos klaidingai asocijavosi tik su ūkio (produkcijos) gyvūnų sritimi, kai studijų krypčių aprašo turinys apima ir kitoms reikmėms auginamų gyvūnų sritį, įskaitant gyvūnų asistavimo ir rekreacijos veiklą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) fizinis asmuo, siekiantis gauti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą PA sveikatos priežiūros specialisto licenciją, turi turėti aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus medicinos arba reabilitacijos, arba odontologijos, arba burnos priežiūros, arba visuomenės sveikatos, arba mitybos, arba farmacijos, arba biologijos, arba genetikos, arba mikrobiologijos, arba molekulinės biologijos, arba biofizikos, arba biochemijos, arba veterinarijos, arba socialinio darbo, arba psichologijos, arba sociologijos, arba antropologijos, arba pedagogikos, arba edukologijos, arba andragogikos studijų krypties studijas, arba gyvulininkystės gyvūnų mokslų studijų krypties studijas pagal gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programą ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka būti baigęs mokymus. Reikalavimas būti baigusiam šiame punkte nurodytus mokymus netaikomas asmeniui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus studijų programą pagal PA sveikatos priežiūros natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupę, arba asmeniui, turinčiam užsienio valstybėje įgytą ir teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažintą aukštąjį išsilavinimą arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus studijų programą pagal PA sveikatos priežiūros natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupę;“. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3953(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Navickienė, Z. Streikus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Antanas Matulas Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas