Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 3 dalį. 3 . Auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų– šio įstatymo nustatyta tvarka, vadovaujantis tarptautiniais susijusių paslaugų standartais ir pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintą techninę užduotį, kurioje nustatytas auditoriui pavedamo atlikti darbo mastas, parengtas dokumentas, kuriame auditorius pateikia politinės organizacijos ar analitinio centro nepriklausomo patikrinimo rezultatus. 2 . Papildyti 2 straipsnį 151 dalimi: „15
1. Sutartų procedūrų ataskaita – šio įstatymo nustatyta tvarka, vadovaujantis tarptautiniais susijusių paslaugų standartais, pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos su Lietuvos auditorių rūmais suderintą ir šios komisijos patvirtintą techninę užduotį auditoriaus rengiamas dokumentas, kuriame pateikiami politinės organizacijos ar analitinio centro nepriklausomo patikrinimo rezultatai. “2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio
ir ją išdėstyti taip: „
3. Draudžiama steigtis ir veikti politinėms organizacijoms, kurių steigimo ar programiniuose dokumentuose propaguojama ar politinių organizacijų, jų valdymo organų narių veikloje praktikuojama rasinė, tautinė, religinė, socialinė nelygybė ir neapykanta, autoritarinio ar totalitarinio valdymo, valstybės valdžios užgrobimo prievarta metodai, karo ir smurto propaganda, žmogaus teisių ir laisvių, viešosios tvarkos pažeidimai, kitokios idėjos ir veiksmai, galintys sukelti pavojų ar grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams, prieštaraujantys Konstitucijai, Lietuvos Respublikos įstatymams ir nesuderinami su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis.“
5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Politinės organizacijos steigėjai nuo politinės organizacijos įregistravimo Juridinių asmenų registre registro informacinėje sistemoje dienos tampa šios politinės organizacijos nariais. Tuo pačiu metu Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje gyvenantis Europos Sąjungos valstybės narės pilietis gali būti tik vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės organizacijos nariu.“
4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Papildyti 6 straipsnio 2 dalį 81 punktu : „8 1 ) sprendimų dėl kitų viešųjų juridinių asmenų steigimo ar dalyvavimo jų veikloje priėmimo tvarka ; “. 5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 7 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„ 7 straipsnis. Politinių partijų organizacijų padaliniai“. 2 . Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Politinės partijos gali steigti filialus, atstovybes ir kitus struktūrinius padalinius. Politinės partijos filialai, atstovybės ir kiti struktūriniai padaliniai nėra juridiniai asmenys. Politinės partijos filialai ir atstovybės veikia pagal politinės partijos patvirtintus jų nuostatus.
Politinė partija, įsteigusi filialą ar atstovybę, per 30 dienų nuo filialo ar atstovybės įsteigimo dienos privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti filialą ar atstovybę Juridinių asmenų registre registro informacinėje sistemoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamuose juridinių asmenų registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Kitų politinės partijos struktūrinių padalinių steigimo , bei likvidavimo tvarka ir funkcijos nustatomos politinės partijos įstatuose.“6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Politinių organizacijų registravimas
1. Politinės organizacijos registruojamos Juridinių asmenų registre registro informacinėje sistemoje . 2 . Ne pagal šį įstatymą registruoti juridiniai asmenys negali būti pertvarkomi ir Juridinių asmenų registre registro informacinėje sistemoje registruojami kaip politinės organizacijos. 3 . Politinėms organizacijoms įregistruoti ir išregistruoti būtini pateikti dokumentai, politinių organizacijų registravimo, išregistravimo ir politinių organizacijų duomenų ir įstatų pakeitimų registravimo tvarka nustatomi Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nuostatuose. 4 .
4Politinių organizacijų Juridinių asmenų registrui registro informacinei sistemai pateikiamų duomenų tikrumą tikrumas , įstatų, programos ar jų pakeitimų, politinės organizacijos pavadinimo atitiktį atitiktis įstatymų nustatytiems reikalavimams patvirtina patvirtinami ir dokumentus dokumentai , patvirtinančius patvirtinantys , kad politinę organizaciją galima registruoti, nes šio įstatymo nustatyti reikalavimai įvykdyti ir atsirado šiame įstatyme numatytos aplinkybės, per 20 darbo dienų nuo visų Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nuostatuose nurodytų dokumentų ir duomenų gavimo dienos surašo surašomi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija teisingumo ministro nustatyta tvarka . 5 . Jeigu pateikti ne visi Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nuostatuose nurodyti dokumentai ir duomenys, Lietuvos Respublikos Teisingumo teisingumo ministerija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų gavimo dienos apie tai raštu praneša politinės organizacijos steigėjų įgaliotam atstovui, nurodydama, kokie trūkumai turi būti ištaisyti , ir nustatydama ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti . Jeigu per šį terminą trūkstami dokumentai ir duomenys nepateikiami, politinės organizacijos pateiktų dokumentų nagrinėjimas nutraukiamas. Kai yra pateikti visi trūkstami dokumentai ir duomenys, nuo šių dokumentų ir duomenų pateikimo dienos 20 darbo dienų terminas skaičiuojamas iš naujo. 6 . Teisingumo ministerija atsisako patvirtinti politinės organizacijos pateiktų duomenų tikrumą ir įstatų, programos , ar jų pakeitimų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams, jeigu yra šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, politinės organizacijos įstatuose įstatai , programoje programa ar jų pakeitimuose pakeitimai nurodyti politinės organizacijos tikslai ar uždaviniai, veiklos būdai prieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ar kitiems įstatymams arba pateikti duomenys neatitinka tikrovės.
Teisingumo ministerija, tikrindama pateikiamų duomenų tikrumą ar tvirtindama politinės organizacijos įstatų, programos, jų pakeitimų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams, turi teisę kreiptis į kitas valstybės institucijas ir gauti iš jų išvadas. Teisingumo ministerija, gavusi prašymą patvirtinti politinės organizacijos pateiktų duomenų tikrumą ir įstatų, programos ar jų pakeitimų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams, turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, o nusprendusi – ir į kitas institucijas, ar jos, atsižvelgdamos į šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytus pagrindus, kuriems esant politinėms organizacijoms draudžiama steigtis ir veikti, pagal kompetenciją turi teiktinos informacijos. Šioje dalyje nurodytos institucijos informaciją Teisingumo ministerijai pateikia ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikti šią informaciją gavimo institucijoje dienos. Teisingumo ministerija įvertina pateiktą informaciją ir priima sprendimą dėl politinės organizacijos duomenų tikrumo, įstatų, programos, jų pakeitimų ir pavadinimo atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams patvirtinimo arba atsisakymo juos patvirtinti. 7 .
7. Teisingumo ministerijos atsisakymas patvirtinti politinės organizacijos pateikiamų duomenų tikrumą, įstatų, programos, jų pakeitimų ir pavadinimo atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams per vieną mėnesį nuo atsisakymo gavimo dienos gali būti skundžiamas Teisingumo ministerijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka. 8 . Politinės organizacijos laikomos įsteigtomis nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre registro informacinėje sistemoje dienos . 9 . Politinė organizacija privalo kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos ir ne vėliau kaip iki spalio 1 dienos, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti Teisingumo ministerijai savo narių sąrašą. Siekiant nustatyti, ar politinės organizacijos nariai atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2
ir5 dalyse nustatytus reikalavimus, Teisingumo ministerijai teikiamame politinės organizacijos narių sąraše turi būti nurodyta politinės organizacijos nario vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, o jeigu politinės organizacijos narys yra Lietuvos Respublikoje gyvenantis Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, – ir pilietybė. Šie duomenys turi būti patvirtinti politinės organizacijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu. Teisingumo ministerija patikrina politinių organizacijų narių sąrašus ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 10 dienos ir iki spalio 10 dienos praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, ar politinės organizacijos narių skaičius atitinka šio įstatymo reikalavimus. 10 . Jeigu politinė organizacija šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka vienus metus nepateikia savo narių sąrašų, Teisingumo ministerija apie tai praneša Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui ir šis inicijuoja politinės organizacijos likvidavimą Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“7 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 9 straipsn io 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 .
Sprendimą reorganizuoti ar likviduoti politinę organizaciją priima politinės organizacijos suvažiavimas (susirinkimas, konferencija) arba įstatymų nustatytais atvejais teismas. Kai yra Civiliniame kodekse numatytos aplinkybės, politinė organizacija gali būti likviduojama Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojo sprendimu.“
2. Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Jeigu politinėje organizacijoje liko mažiau narių , negu jai įsteigti reikalaujamas steigėjų skaičius, per 30 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos apie tokį narių skaičiaus sumažėjimą politinė organizacija arba Teisingumo ministerija, šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka nustačiusi, kad politinės organizacijos narių skaičius neatitinka šio įstatymo reikalavimų, turi pranešti Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Politinė organizacija likviduojama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu per šešis6 mėnesius po narių skaičiaus sumažėjimo nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių, susijusių su politinės organizacijos narių skaičiaus sumažėjimu, atsiradimo dienos šios politinės organizacijos nariai nenusprendžia politinės organizacijos jos reorganizuoti ar pertvarkyti.“
3. Pakeisti 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Įstatymų nustatyta tvarka patenkinus visus likviduojamos politinės organizacijos kreditorių reikalavimus likusios politinės organizacijos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą, o turtas perduodamas valstybei iki politinės organizacijos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro informacinės sistemos .“8 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Politinių organizacijų veiklos laisvė Visos politinės organizacijos Lietuvos Respublikos teritorijoje veikia laisvai ir savarankiškai.
Politinės organizacijos gali dalyvauti viešųjų juridinių asmenų steigimo procese ir jų veikloje, jei tokie šių organizacijų veiklos tikslai nustatyti jų įstatuose. Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, jų pareigūnams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims kištis į politinių organizacijų vidaus reikalus draudžiama.“ 9 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Politinės partijos, kurios įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre registro informacinėje sistemoje ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus , ir kurioms jei nėra pradėta jų pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus politinių partijų veiklai finansuoti.“
10 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5Politinės organizacijos kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtintą praėjusių kalendorinių metų politinės organizacijos metinį finansinių ataskaitų rinkinį, šio straipsnio 2 dalyje nurodytus jo priedus, auditoriaus ataskaitą dėl pastebėtų faktų sutartų procedūrų ataskaitą , jeigu ji privaloma, ir politinės organizacijos narių mokesčių registracijos žurnalą. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę susipažinti su politinės organizacijos metinio finansinių ataskaitų rinkinio duomenis pagrindžiančiais dokumentais.“
11 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Vyriausioji rinkimų komisija yra atsakinga už nuolatinį informacijos apie politinių organizacijų finansavimo pažeidimus teikimą laiku Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai , ir Lietuvos Respublikos generalinei Generalinei prokuratūrai.“
1Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
1Viešumo ir skaidrumo tikslais politinių organizacijų metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai su šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytais jų priedais , ir auditorių ataskaitos dėl pastebėtų faktų sutartų procedūrų ataskaitos , ir politinių organizacijų narių, per kalendorinius metus sumokėjusių daugiau negu 360 eurų nario mokesčių, sąrašai yra vieši ir skelbiami neribotą laiką.“
2Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
2Analitinių centrų metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai su šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nurodytais jų priedais, mėnesinės ataskaitos apie gautas lėšas ir auditorių ataskaitos dėl pastebėtų faktų sutartų procedūrų ataskaitos yra vieši ir skelbiami neribotą laiką.“
13 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi prašymą įtraukti politinį fondą į Patikimų politinių fondų sąrašą, kreipiasi į Lietuvos Respublikos valstybės Valstybės saugumo departamentą, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Generalinę prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Lietuvos Respublikos krašto Krašto apsaugos ministerijos, o nusprendusi – ir į kitas institucijas (toliau – atsakingos institucijos), ar jos pagal kompetenciją turi informacijos apie tai, kad politinis fondas nėra patikimas.“
35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Analitiniai centrai kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtintą praėjusių kalendorinių metų savo metinį finansinių ataskaitų rinkinį su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais priedais, veiklos ataskaitą , ir auditoriaus ataskaitą sutartų procedūrų ataskaitą (jeigu ji ją privaloma pateikti pagal Viešųjų įstaigų šį įstatymą). Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę susipažinti su analitinio centro metinio finansinių ataskaitų rinkinio duomenis pagrindžiančiais dokumentais.“
15 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
2Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtos politinės partijos per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo suderina savo įstatus su šio įstatymo nuostatomis ir įstatų pakeitimus įregistruoja Juridinių asmenų registre . 3 . Vyriausybė iki 2022 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4 . Šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostata netaikoma organizuojant 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimus.
2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose gali dalyvauti ne vėliau kaip prieš 85 dienas iki šių rinkimų dienos įregistruotos politinės organizacijos. Politinių komitetų, ketinančių dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, steigėjai Teisingumo ministerijai turi pateikti pažymą apie gyvenamosios vietos deklaravimą, patvirtinančią, kad steigiamo komiteto nariai ne trumpiau negu pusę metų gyvena konkrečioje savivaldybėje. 5 . Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri iki šio įstatymo įsigaliojimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymu, buvo parlamentinė partija, įregistruota po 2020 m. Seimo rinkimų, ir turėjo teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus, teisę į šiuos asignavimus turi iki pirmų po šio įstatymo įsigaliojimo vyksiančių eilinių Seimo rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. sausio 1 d., jeigu ji neįgyja teisės gauti valstybės biudžeto asignavimų pagal šį įstatymą. Valstybės biudžeto asignavimai perskaičiuojami po kiekvienų rinkimų ir jų dydis lygus mažiausiems politinei partijai, turinčiai frakciją Seime, praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš politinės partijos, kuri įsteigta po 2020 metų Seimo rinkimų, ir mažiausiai finansuojamos politinės partijos, turinčios frakciją Seime, frakcijų narių skaičiaus santykio. Valstybės biudžeto asignavimų mokėjimas nutraukiamas, jeigu juos gaunanti politinė partija tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais jai buvo skirti valstybės biudžeto asignavimai, yra reorganizuojama susijungimo būdu su kita politine partija, kuriai valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami šio įstatymo 21 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta tvarka. 61 . 2025 m. sausio liepos
.
7 2 . 2025 m. sausio liepos 1 d. netenka galios šio įstatymo 8 straipsnio 10 dalis. 83 . 2025 m. sausio liepos 1 d. šis įstatymas papildomas 81 straipsniu:
„81 straipsnis. Politinių organizacijų narių registras
1Politinių organizacijų narių registras yra valstybės registras – tai Politinių organizacijų narių registro informacinėje sistemoje tvarkomas duomenų apie politinių organizacijų narius rinkinys . 2 . Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos objektas – politinių organizacijų nariai. Šiame Šioje informacinėje sistemoje tvarkomi šie politinės organizacijos narių duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, pilietybė, duomenys apie neveiksnumą politinės veiklos srityje arba civilinio veiksnumo politinės veiklos srityje apribojimą , narystės politinėje organizacijoje pradžios ir pabaigos datos. 3 . Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos paskirtis – registruoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti Politinių organizacijų narių registro duomenis ir teikti juos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitiems valstybės registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, įstatymų nustatytas funkcijas atliekantiems valstybės įgaliotiems asmenims, taip pat fiziniams ir juridiniams asmenims įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 4 . Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos, jos duomenų ir šioje informacinėje sistemoje tvarkomų asmens duomenų valdytoja yra Teisingumo ministerija. 5 . Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos tvarkytojas ir šios informacinės sistemos duomenų tvarkytojas paskiriamas paskiriami teisingumo ministro įsakymu , kuriuo tvirtinami Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos nuostatai. 6 .
6. Politinių organizacijų narių įregistravimo Politinių organizacijų narių registro informacinėje sistemoje ir išregistravimo iš jo jos tvarka nustatoma šio registro šios informacinės sistemos nuostatuose. 7 . Asmuo tampa politinės organizacijos nariu nuo jo duomenų įregistravimo Politinių organizacijų narių registre registro informacinėje sistemoje dienos. Asmens narystė politinėje organizacijoje pasibaigia jo duomenų išregistravimo iš Politinių organizacijų narių registro šios informacinės sistemos dieną. 8 . Politinei organizacijai įstatuose nustatyta tvarka priėmus sprendimą priimti asmenį į politinę organizaciją arba gavus politinės organizacijos nario prašymą nutraukti narystę politinėje organizacijoje, politinės organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo naujo politinės organizacijos nario arba narystę nutraukusio asmens duomenis Politinių organizacijų narių registro duomenų tvarkytojui pateikia ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priimti narį į politinę organizaciją priėmimo dienos arba nuo politinės organizacijos nario prašymo nutraukti narystę gavimo dienos. Įsteigta politinė organizacija savo narių sąrašą Politinių organizacijų narių registro duomenų tvarkytojui pateikia ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo politinės organizacijos įregistravimo Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje dienos. 9 . Politinės organizacijos narys narystę politinėje organizacijoje gali nutraukti politinės organizacijos įstatuose nustatyta tvarka arba pateikdamas prašymą Politinių organizacijų narių registro duomenų tvarkytojui.
Tuo atveju, kai politinės organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo per šio straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą Politinių organizacijų narių registro duomenų tvarkytojui nepateikia duomenų dėl narystės politinėje organizacijoje nutraukimo, politinės organizacijos narys, Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka gavęs patvirtinimą dėl savo narystės, prašymą nutraukti narystę politinėje organizacijoje gali pateikti Politinių organizacijų narių registro duomenų tvarkytojui šio registro šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. 10 . Politinių organizacijų narių registro duomenų tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti šio registro Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos objektą tik šiais atvejais:1 ) politinės organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo pateikė prašymą įregistruoti šio registro šios informacinės sistemos objektą arba pakeisti registro šio objekto duomenis neturėdamas tokios teisės;2 ) pateiktas netinkamos formos prašymas;3 ) pateiktame prašyme nurodyti ne visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys arba jie yra netikslūs ar klaidingi;4 ) pateikti asmens duomenys įtraukti į kitos politinės organizacijos narių sąrašą;5 ) asmuo neatitinka šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytų reikalavimų;6 ) asmuo pripažintas neveiksniu politinės veiklos srityje arba apribotas asmens jo veiksnumas dalyvauti politinėje veikloje;7 ) inicijuojamas politinės organizacijos likvidavimas arba politinė organizacija turi reorganizuojamos ar likviduojamos organizacijos teisinį statusą. 11 .
11Atsisakymas įregistruoti Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos objektą, keisti jo duomenis , ar išregistruoti šio registro šį objektą gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka. 12 . Politinių organizacijų narių registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys turi prima facie galią ir tvarkomi bei saugomi vadovaujantis šiuo įstatymu, Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos nuostatais ir kitais teisės aktais. Bet kokie duomenų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Politinių organizacijų narių registre šioje informacinėje sistemoje dienos. 13 . Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos objektai įregistruojami Politinių organizacijų narių registre registro informacinėje sistemoje ir išregistruojami iš šio registro šios informacinės sistemos , taip pat registro informacinės sistemos duomenys įrašomi ir keičiami neatlygintinai. 14 . Politinių organizacijų narių registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys, informacija, šiam registrui šiai informacinei sistemai pateikti dokumentai ir (ar) jų kopijos teikiami už atlyginimą, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Europos Sąjungos teisės aktuose ir Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos nuostatuose nustatytas išimtis. 15 . Žurnalistai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis iš Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos turi teisę gauti aktualius ir istorinius politinių organizacijų narių duomenis, išskyrus fizinio asmens kodą, deklaruotos gyvenamosios vietos adresą ir duomenis apie fizinio asmens neveiksnumą politinės veiklos srityje arba civilinio veiksnumo apribojimą politinės veiklos srityje.
“9 4 . 2025 m. sausio liepos 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalies redakcija: „ 5 .
Jeigu politinėje organizacijoje ilgiau nei 6 mėnesius liko lieka mažiau narių , negu jai įsteigti reikalaujamas būtinas steigėjų skaičius , ir šios politinės organizacijos nariai per 6 mėnesius nuo tokio narių skaičiaus sumažėjimo šių aplinkybių atsiradimo dienos nenutaria politinės organizacijos reorganizuoti, pertvarkyti ar likviduoti, Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas inicijuoja politinės organizacijos likvidavimą Civilinio kodekso 2.70 straipsnyje nustatyta tvarka.“
5Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtos politinės partijos per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo suderina savo įstatus su šio įstatymo nuostatomis ir įstatų pakeitimus įregistruoja Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje. 6 . Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri iki šio įstatymo įsigaliojimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymu, buvo parlamentinė partija, įregistruota po 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, ir turėjo teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus, teisę į šiuos asignavimus turi iki pirmų po šio įstatymo įsigaliojimo vyksiančių eilinių Seimo rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. sausio 1 d., jeigu ji neįgyja teisės gauti valstybės biudžeto asignavimų pagal šį įstatymą. Valstybės biudžeto asignavimai perskaičiuojami po kiekvienų rinkimų ir jų dydis lygus mažiausiems politinei partijai, turinčiai frakciją Seime, praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš politinės partijos, kuri įsteigta po 2020 metų Seimo rinkimų, ir mažiausiai finansuojamos politinės partijos, turinčios frakciją Seime, frakcijų narių skaičiaus santykio.
Valstybės biudžeto asignavimų mokėjimas nutraukiamas, jeigu juos gaunanti politinė partija tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais jai buvo skirti valstybės biudžeto asignavimai, yra reorganizuojama susijungimo būdu su kita politine partija, kuriai valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami šio įstatymo 21 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta tvarka. “16 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-3949(2) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
netekusia galios 2 straipsnio 3 dalį. 3. Auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų– šio įstatymo nustatyta tvarka, vadovaujantis tarptautiniais susijusių paslaugų standartais ir pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintą techninę užduotį, kurioje nustatytas auditoriui pavedamo atlikti darbo mastas, parengtas dokumentas, kuriame auditorius pateikia politinės organizacijos ar analitinio centro nepriklausomo patikrinimo rezultatus. 2. Papildyti
dalimi: „15
1. Sutartų procedūrų ataskaita – šio įstatymo nustatyta tvarka, vadovaujantis tarptautiniais susijusių paslaugų standartais, pagal Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos su Lietuvos auditorių rūmais suderintą ir šios komisijos patvirtintą techninę užduotį auditoriaus rengiamas dokumentas, kuriame pateikiami politinės organizacijos ar analitinio centro nepriklausomo patikrinimo rezultatai. “
Pakeisti 4 straipsnio
ir ją išdėstyti taip: „3.
Draudžiama steigtis ir veikti politinėms organizacijoms, kurių steigimo ar programiniuose dokumentuose propaguojama ar kurių veikloje praktikuojama rasinė, tautinė, religinė, socialinė nelygybė ir neapykanta, autoritarinio ar totalitarinio valdymo, valstybės valdžios užgrobimo prievarta metodai, karo ir smurto propaganda, pavojų ar grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir interesams sukelti galintys, Konstitucijai, Lietuvos Respublikos įstatymams prieštaraujantys ir su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis nesuderinami žmogaus teisių ir laisvių, viešosios tvarkos pažeidimai, kitokios idėjos ir veiksmai , prieštaraujantys Konstitucijai, Lietuvos Respublikos įstatymams ir nesuderinami su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis .“
Pakeisti 5 straipsnio
ir ją išdėstyti taip:
„2. Politinės organizacijos steigėjai nuo politinės
organizacijos įregistravimo Juridinių asmenų registre registro informacinėje sistemoje dienos tampa šios politinės organizacijos nariais. Tuo pačiu metu Lietuvos Respublikos pilietis ar Lietuvos Respublikoje gyvenantis Europos Sąjungos valstybės narės pilietis gali būti tik vienos Lietuvos Respublikoje įregistruotos politinės organizacijos nariu.“
sprendimų dėl kitų viešųjų juridinių asmenų steigimo ar dalyvavimo jų veikloje priėmimo tvarka ; “. 5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Politinių partijų organizacijų padaliniai
steigti filialus, atstovybes ir kitus struktūrinius padalinius. Politinės partijos filialai, atstovybės ir kiti struktūriniai padaliniai nėra juridiniai asmenys. Politinės partijos filialai ir atstovybės veikia pagal politinės partijos patvirtintus jų nuostatus.
Politinė partija, įsteigusi filialą ar atstovybę, per 30 dienų nuo filialo ar atstovybės įsteigimo dienos privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti filialą ar atstovybę Juridinių asmenų registre registro informacinėje sistemoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamuose juridinių asmenų registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Kitų politinės partijos struktūrinių padalinių steigimo , bei likvidavimo tvarka ir funkcijos nustatomos politinės partijos įstatuose. 2. Politiniai komitetai negali steigti filialų, atstovybių ir kitų struktūrinių padalinių.
“ 6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Politinių organizacijų registravimas
1Politinės organizacijos registruojamos Juridinių asmenų registre registro informacinėje sistemoje . 2. Ne pagal šį įstatymą registruoti juridiniai asmenys negali būti pertvarkomi ir Juridinių asmenų registre registro informacinėje sistemoje registruojami kaip politinės organizacijos. 3. Politinėms organizacijoms įregistruoti ir išregistruoti būtini pateikti dokumentai, politinių organizacijų registravimo, išregistravimo ir politinių organizacijų duomenų ir įstatų pakeitimų registravimo tvarka nustatomi Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nuostatuose. 4.
4Politinių organizacijų Juridinių asmenų registrui registro informacinei sistemai pateikiamų duomenų tikrumą tikrumas , įstatų, programos ar jų pakeitimų, politinės organizacijos pavadinimo atitiktį atitiktis įstatymų nustatytiems reikalavimams patvirtina patvirtinami ir dokumentus dokumentai , patvirtinančius patvirtinantys , kad politinę organizaciją galima registruoti, nes šio įstatymo nustatyti reikalavimai įvykdyti ir atsirado šiame įstatyme numatytos aplinkybės, per 20 darbo dienų nuo visų Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nuostatuose nurodytų dokumentų ir duomenų gavimo dienos surašo surašomi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija teisingumo ministro nustatyta tvarka . 5. Jeigu pateikti ne visi Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nuostatuose nurodyti dokumentai ir duomenys, Lietuvos Respublikos Teisingumo teisingumo ministerija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų gavimo dienos apie tai raštu praneša politinės organizacijos steigėjų įgaliotam atstovui, nurodydama, kokie trūkumai turi būti ištaisyti , ir nustatydama ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti . Jeigu per šį terminą trūkstami dokumentai ir duomenys nepateikiami, politinės organizacijos pateiktų dokumentų nagrinėjimas nutraukiamas. Kai yra pateikti visi trūkstami dokumentai ir duomenys, nuo šių dokumentų ir duomenų pateikimo dienos 20 darbo dienų terminas skaičiuojamas iš naujo. 6. Teisingumo ministerija atsisako patvirtinti politinės organizacijos pateiktų duomenų tikrumą ir įstatų, programos , ar jų pakeitimų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams, jeigu yra šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, politinės organizacijos įstatuose įstatai , programoje programa ar jų pakeitimuose pakeitimai nurodyti politinės organizacijos tikslai ar uždaviniai, veiklos būdai prieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ar kitiems įstatymams arba pateikti duomenys neatitinka tikrovės.
Teisingumo ministerija, tikrindama pateikiamų duomenų tikrumą ar tvirtindama politinės organizacijos įstatų, programos, jų pakeitimų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams, turi teisę kreiptis į kitas valstybės institucijas ir gauti iš jų išvadas. Teisingumo ministerija, gavusi prašymą patvirtinti politinės organizacijos pateiktų duomenų tikrumą ir įstatų, programos ar jų pakeitimų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams, turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, o nusprendusi – ir į kitas institucijas su prašymu nurodyti, ar jos, atsižvelgdamos į šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytus pagrindus, kuriems esant politinėms organizacijoms draudžiama steigtis ir veikti, pagal kompetenciją turi teiktinos informacijos apie šią politinę organizaciją ir jos valdymo organų narius. Šioje dalyje nurodytos institucijos informaciją Teisingumo ministerijai pateikia ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikti šią informaciją gavimo institucijoje dienos. Teisingumo ministerija įvertina pateiktą informaciją ir priima sprendimą dėl politinės organizacijos duomenų tikrumo, įstatų, programos, jų pakeitimų ir pavadinimo atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams patvirtinimo arba atsisakymo juos patvirtinti. 7.
atsisakymas patvirtinti politinės organizacijos pateikiamų duomenų tikrumą, įstatų, programos, jų pakeitimų ir pavadinimo atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams per vieną mėnesį nuo atsisakymo gavimo dienos gali būti skundžiamas administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka. 8. Politinės organizacijos laikomos įsteigtomis nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre registro informacinėje sistemoje dienos . 9. Politinė organizacija privalo kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos ir ne vėliau kaip iki spalio 1 dienos, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti Teisingumo ministerijai savo narių sąrašą. Siekiant nustatyti, ar politinės organizacijos nariai atitinka šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 ,
ir5 dalyse nustatytus reikalavimus, Teisingumo ministerijai teikiamame politinės organizacijos narių sąraše turi būti nurodyta politinės organizacijos nario vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, o jeigu politinės organizacijos narys yra Lietuvos Respublikoje gyvenantis Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, – ir pilietybė. Šie duomenys turi būti patvirtinti politinės organizacijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu. Teisingumo ministerija patikrina politinių organizacijų narių sąrašus ir ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 10 dienos ir iki spalio 10 dienos praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, ar politinės organizacijos narių skaičius atitinka šio įstatymo reikalavimus. 10. Jeigu politinė organizacija šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka vienus metus nepateikia savo narių sąrašų, Teisingumo ministerija apie tai praneša Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui ir šis inicijuoja politinės organizacijos likvidavimą Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“
straipsn io 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Sprendimą reorganizuoti ar likviduoti politinę organizaciją priima politinės organizacijos suvažiavimas (susirinkimas, konferencija) arba įstatymų nustatytais atvejais teismas. Kai yra Civiliniame kodekse numatytos aplinkybės, politinė organizacija gali būti likviduojama Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojo sprendimu.“
2Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu politinėje organizacijoje liko lieka mažiau narių , negu jai įsteigti reikalaujamas steigėjų skaičius, per 30 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos apie tokį narių skaičiaus sumažėjimą politinė organizacija arba Teisingumo ministerija, šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka nustačiusi, kad politinės organizacijos narių skaičius neatitinka šio įstatymo reikalavimų, turi pranešti Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Politinė organizacija likviduojama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu per šešis
6 mėnesius po narių skaičiaus sumažėjimo nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių, susijusių su politinės organizacijos narių skaičiaus sumažėjimu, atsiradimo dienos šios politinės organizacijos suvažiavimas (susirinkimas, konferencija) nepriima sprendimo ją reorganizuoti ar pertvarkyti.“
3Pakeisti 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Įstatymų nustatyta tvarka patenkinus visus likviduojamos politinės organizacijos kreditorių reikalavimus likusios politinės organizacijos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą, o turtas perduodamas valstybei iki politinės organizacijos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro informacinės sistemos .“ 8 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Politinių organizacijų veiklos laisvė Visos politinės organizacijos Lietuvos Respublikos teritorijoje veikia laisvai ir savarankiškai.
Politinės organizacijos gali priimti sprendimus dėl kitų viešųjų juridinių asmenų steigimo ar dalyvavimo jų veikloje , jei tokie šių organizacijų veiklos tikslai nustatyti jų įstatuose. Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, jų pareigūnams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims kištis į politinių organizacijų vidaus reikalus draudžiama.“
Pakeisti 21 straipsnio
ir ją išdėstyti taip: „1. Politinės partijos, kurios įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre registro informacinėje sistemoje ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra, turi teisę į valstybės biudžeto asignavimus politinių partijų veiklai finansuoti.“
Pakeisti 23 straipsnio
ir ją išdėstyti taip:
„5. Politinės organizacijos kiekvienais metais, ne vėliau
kaip iki kovo 15 dienos , pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtintą praėjusių kalendorinių metų politinės organizacijos metinį finansinių ataskaitų rinkinį, šio straipsnio 2 dalyje nurodytus jo priedus, auditoriaus ataskaitą dėl pastebėtų faktų sutartų procedūrų ataskaitą , jeigu ji privaloma, ir politinės organizacijos narių mokesčių registracijos žurnalą. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę susipažinti su politinės organizacijos metinio finansinių ataskaitų rinkinio duomenis pagrindžiančiais dokumentais.“
pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio
ir ją išdėstyti taip: „3. Vyriausioji rinkimų komisija yra atsakinga už nuolatinį informacijos apie politinių organizacijų finansavimo pažeidimus teikimą laiku Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai , ir Lietuvos Respublikos generalinei Generalinei prokuratūrai.“
1Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Viešumo ir skaidrumo tikslais politinių organizacijų metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai su šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytais jų priedais , ir auditorių ataskaitos dėl pastebėtų faktų sutartų procedūrų ataskaitos , ir politinių organizacijų narių, per kalendorinius metus sumokėjusių daugiau negu 360 eurų nario mokesčių, sąrašai yra vieši ir skelbiami neribotą laiką.“
2Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Analitinių centrų metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai su šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nurodytais jų priedais, mėnesinės ataskaitos apie gautas lėšas ir auditorių ataskaitos dėl pastebėtų faktų sutartų procedūrų ataskaitos yra vieši ir skelbiami neribotą laiką.“ 13 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi prašymą įtraukti politinį fondą į Patikimų politinių fondų sąrašą, kreipiasi į Lietuvos Respublikos valstybės Valstybės saugumo departamentą, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Generalinę prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Lietuvos Respublikos krašto Krašto apsaugos ministerijos, o nusprendusi – ir į kitas institucijas (toliau – atsakingos institucijos) su prašymu nurodyti , ar jos pagal kompetenciją turi informacijos apie tai, kad politinis fondas nėra patikimas.“
Pakeisti 35 straipsnio
ir ją išdėstyti taip: „3. Analitiniai centrai kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos , pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtintą praėjusių kalendorinių metų savo metinį finansinių ataskaitų rinkinį su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais priedais, veiklos ataskaitą , ir auditoriaus ataskaitą sutartų procedūrų ataskaitą (jeigu ji ją privaloma pateikti pagal Viešųjų įstaigų šį įstatymą). Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę susipažinti su analitinio centro metinio finansinių ataskaitų rinkinio duomenis pagrindžiančiais dokumentais.“
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
politinės partijos per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo suderina savo įstatus su šio įstatymo nuostatomis ir įstatų pakeitimus įregistruoja Juridinių asmenų registre . 3. Vyriausybė iki 2022 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostata netaikoma organizuojant 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimus.
vėliau kaip prieš 85 dienas iki šių rinkimų dienos įregistruotos politinės organizacijos. Politinių komitetų, ketinančių dalyvauti 2023 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, steigėjai Teisingumo ministerijai turi pateikti pažymą apie gyvenamosios vietos deklaravimą, patvirtinančią, kad steigiamo komiteto nariai ne trumpiau negu pusę metų gyvena konkrečioje savivaldybėje. 5. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri iki šio įstatymo įsigaliojimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymu, buvo parlamentinė partija, įregistruota po 2020 m. Seimo rinkimų, ir turėjo teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus, teisę į šiuos asignavimus turi iki pirmų po šio įstatymo įsigaliojimo vyksiančių eilinių Seimo rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. sausio 1 d., jeigu ji neįgyja teisės gauti valstybės biudžeto asignavimų pagal šį įstatymą. Valstybės biudžeto asignavimai perskaičiuojami po kiekvienų rinkimų ir jų dydis lygus mažiausiems politinei partijai, turinčiai frakciją Seime, praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš politinės partijos, kuri įsteigta po 2020 metų Seimo rinkimų, ir mažiausiai finansuojamos politinės partijos, turinčios frakciją Seime, frakcijų narių skaičiaus santykio. Valstybės biudžeto asignavimų mokėjimas nutraukiamas, jeigu juos gaunanti politinė partija tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais jai buvo skirti valstybės biudžeto asignavimai, yra reorganizuojama susijungimo būdu su kita politine partija, kuriai valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami šio įstatymo 21 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta tvarka. 61 . 2025 m. sausio
straipsnio 9 dalis.
7
22025 m. sausio 2026 m. balandžio 1 d. netenka galios šio įstatymo 8 straipsnio 10 dalis. 83 . 2025 m. sausio 2026 m. balandžio 1 d.
šis įstatymas papildomas 81 straipsniu:
„81 straipsnis. Politinių organizacijų narių registras
1Politinių organizacijų narių registras yra valstybės registras – tai Politinių organizacijų narių registro informacinėje sistemoje tvarkomas duomenų apie politinių organizacijų narius rinkinys . 2. Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos objektas – politinių organizacijų nariai. Šiame Šioje informacinėje sistemoje tvarkomi šie politinės organizacijos narių duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, pilietybė, duomenys apie neveiksnumą politinės veiklos srityje arba civilinio veiksnumo politinės veiklos srityje apribojimą , narystės politinėje organizacijoje pradžios ir pabaigos datos. 3. Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos paskirtis – registruoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti Politinių organizacijų narių registro duomenis ir teikti juos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitiems valstybės registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, įstatymų nustatytas funkcijas atliekantiems valstybės įgaliotiems asmenims, taip pat fiziniams ir juridiniams asmenims įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos, jos duomenų ir šioje informacinėje sistemoje tvarkomų asmens duomenų valdytoja yra Teisingumo ministerija. 5. Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos tvarkytojas ir registro duomenų tvarkytojas paskiriamas paskiriami teisingumo ministro įsakymu , kuriuo tvirtinami Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos nuostatai. 6.
įregistravimo Politinių organizacijų narių registro informacinėje sistemoje ir išregistravimo iš jo jos tvarka nustatoma šio registro šios informacinės sistemos nuostatuose. 7. Asmuo tampa politinės organizacijos nariu nuo jo duomenų įregistravimo Politinių organizacijų narių registre registro informacinėje sistemoje dienos. Asmens narystė politinėje organizacijoje pasibaigia jo duomenų išregistravimo iš Politinių organizacijų narių registro šios informacinės sistemos dieną. 8. Politinei organizacijai įstatuose nustatyta tvarka priėmus sprendimą priimti asmenį į politinę organizaciją arba gavus politinės organizacijos nario prašymą nutraukti narystę politinėje organizacijoje, politinės organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo naujo politinės organizacijos nario arba narystę nutraukusio asmens duomenis Politinių organizacijų narių registro duomenų tvarkytojui pateikia ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priimti narį į politinę organizaciją priėmimo dienos arba nuo politinės organizacijos nario prašymo nutraukti narystę gavimo dienos. Įsteigta politinė organizacija savo narių sąrašą Politinių organizacijų narių registro duomenų tvarkytojui pateikia ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo politinės organizacijos įregistravimo Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje dienos. 9. Politinės organizacijos narys narystę politinėje organizacijoje gali nutraukti politinės organizacijos įstatuose nustatyta tvarka arba pateikdamas prašymą Politinių organizacijų narių registro duomenų tvarkytojui.
Tuo atveju, kai Kai politinės organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo per šio straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą Politinių organizacijų narių registro duomenų tvarkytojui nepateikia duomenų dėl narystės politinėje organizacijoje nutraukimo, politinės organizacijos narys, Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka gavęs patvirtinimą dėl savo narystės, prašymą nutraukti narystę politinėje organizacijoje gali pateikti Politinių organizacijų narių registro duomenų tvarkytojui šio registro šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. 10. Politinių organizacijų narių registro duomenų tvarkytojas gali atsisakyti įregistruoti šio registro Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos objektą tik šiais atvejais:
1) politinės organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo pateikė prašymą įregistruoti šio registro šios informacinės sistemos objektą arba pakeisti registro šio objekto duomenis neturėdamas tokios teisės;
2) pateiktas netinkamos formos prašymas;
3) pateiktame prašyme nurodyti ne visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys arba jie yra netikslūs ar klaidingi;
4) pateikti asmens duomenys įtraukti į kitos politinės organizacijos narių sąrašą;
5) asmuo neatitinka šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
6) asmuo pripažintas neveiksniu politinės veiklos srityje arba apribotas asmens jo veiksnumas dalyvauti politinėje veikloje;
7) inicijuojamas politinės organizacijos likvidavimas arba politinė organizacija turi reorganizuojamos ar likviduojamos organizacijos teisinį statusą. 11.
11Atsisakymas įregistruoti Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos objektą, keisti jo duomenis , ar išregistruoti šio registro šį objektą gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka. 12. Politinių organizacijų narių registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys turi prima facie galią ir tvarkomi bei saugomi vadovaujantis šiuo įstatymu, Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos nuostatais ir kitais teisės aktais. Bet kokie duomenų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo Politinių organizacijų narių registre šioje informacinėje sistemoje dienos. 13. Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos objektai įregistruojami Politinių organizacijų narių registre registro informacinėje sistemoje ir išregistruojami iš šio registro šios informacinės sistemos , taip pat registro informacinės sistemos duomenys įrašomi ir keičiami neatlygintinai. 14. Politinių organizacijų narių registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys, informacija, šiam registrui šiai informacinei sistemai pateikti dokumentai ir
(ar) jų kopijos teikiami už atlyginimą, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Europos Sąjungos teisės aktuose ir Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos nuostatuose nustatytas išimtis. 15. Žurnalistai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis iš Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos turi teisę gauti esamus ir buvusius politinių organizacijų narių duomenis, išskyrus fizinio asmens asmens kodą, deklaruotos gyvenamosios vietos adresą ir duomenis apie fizinio asmens neveiksnumą politinės veiklos srityje arba civilinio veiksnumo apribojimą politinės veiklos srityje. “9
42025 m. sausio 2026 m. balandžio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalies redakcija:
„5.
Jeigu politinėje organizacijoje ilgiau kaip 6 mėnesius liko yra mažiau narių , negu jai įsteigti reikalaujamas būtinas steigėjų skaičius , ir šios politinės organizacijos suvažiavimas (susirinkimas, konferencija) per 6 mėnesius nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos nepriima sprendimo politinės organizacijos reorganizuoti, pertvarkyti ar likviduoti politinę organizaciją , Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas inicijuoja politinės organizacijos likvidavimą Civilinio kodekso
nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymu, buvo parlamentinė partija, įregistruota po 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, ir turėjo teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus, teisę į šiuos asignavimus turi iki pirmų po šio įstatymo įsigaliojimo dienos vyksiančių eilinių Seimo rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. sausio 1 d., jeigu ji neįgyja teisės gauti valstybės biudžeto asignavimų pagal šį įstatymą. Valstybės biudžeto asignavimai perskaičiuojami po kiekvienų rinkimų ir jų dydis lygus mažiausiems politinei partijai, turinčiai frakciją Seime, praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš politinės partijos, kuri įsteigta po 2020 metų Seimo rinkimų, ir mažiausiai finansuojamos politinės partijos, turinčios frakciją Seime, frakcijų narių skaičiaus santykio.
Valstybės biudžeto asignavimų mokėjimas nutraukiamas, jeigu juos gaunanti politinė partija tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais jai buvo skirti valstybės biudžeto asignavimai, yra reorganizuojama susijungimo su kita politine partija, kuriai valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami šio įstatymo 21 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta tvarka, būdu. “
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras iki 2026 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544, 545 STRAIPSNIŲ, XI SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 851
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo Nr. XIV-1415 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 23, 24, 26, 33, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau –POĮ projektas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – CK projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544, 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Kodekso papildymo851 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1382
(toliau kartu – įstatymų projektai) parengti siekiant tobulinti galiojantį teisinį reguliavimą, įtvirtinant teisę žurnalistams neatlygintinai gauti aktualius ir istorinius politinių organizacijų narių duomenis iš Politinių organizacijų narių registro (toliau – POLONR) informacinės sistemos ir sureguliuojant kitus aktualius politinių organizacijų veiklos klausimus.
Teisinis reguliavimas tobulinamas kelias aspektais:
875;
ajam Tarptautiniam susijusių paslaugų standartui (TSPS) (persvarstytam) „Sutartų procedūrų užduotys“, TSPS ir POĮ projekte suvienodinant Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiamų auditoriaus ataskaitų pavadinimus ;
Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Teisingumo ministerija. 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptariami teisiniai santykiai. Šiuo metu POĮ nereguliuoja tam tikros duomenų gavėjų kategorijos – žurnalistų – teisės visuomenės informavimo tikslais, kiek tai yra būtina jų profesinei pareigai atlikti, neatlygintinai gauti POĮ nustatytus duomenis ir informaciją iš POLONR. POĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu politinė organizacija Teisingumo ministerijai pateikė ne visus Juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytus dokumentus ir duomenis, Teisingumo ministerija ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jų gavimo dienos apie tai raštu praneša politinės organizacijos atstovui, nurodydama, kokie trūkumai turi būti ištaisyti. POĮ nėra nustatytas trūkumų pašalinimo terminas, taip pat nenurodytas administracinės procedūros sprendimas, jei politinė organizacija Teisingumo ministerijai trūkstamų dokumentų ir duomenų nepateikia. POĮ 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad politinių organizacijų Juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumą ir dokumentų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams patvirtina ir išvadą surašo Teisingumo ministerija. POĮ nėra įteisintas pagrindas, kuriuo vadovaujantis būtų galima detalizuoti dokumentų Teisingumo ministerijoje nagrinėjimo ir Teisingumo ministerijos išvadų rengimo tvarką. POĮ 8 straipsnio6 dalyje įtvirtinta, kad Teisingumo ministerija, tikrindama pateikiamų duomenų tikrumą ar tvirtindama politinės organizacijos įstatų, programos, jų pakeitimų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams, turi teisę kreiptis į kitas valstybės institucijas ir gauti iš jų išvadas, tai yra POĮ nustatyta tik bendro pobūdžio Teisingumo ministerijos teisė kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas, jų nedetalizuojant.
POĮ nenumato galimybės politinėms organizacijoms dalyvauti kitų juridinių asmenų steigime ir veikloje, todėl politinės organizacijos negali jungtis, pavyzdžiui, į politinių komitetų asociacijas, kurios galėtų užtikrinti politinių komitetų atstovavimą ir jų dalyvavimą savivaldos politikos formavime Lietuvoje. Šiuo metu POĮ 2 straipsnio 3 dalyje ir atitinkamuose susijusiuose straipsniuose dokumentas, kuriame auditorius pateikia politinės organizacijos ar analitinio centro nepriklausomo patikrinimo rezultatus, apibrėžtas kaip auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų, nors, pasikeitus Tarptautiniam susijusių paslaugų standartui, minėtas dokumentas turėtų būti įvardintas kaip sutartų procedūrų ataskaita. POĮ 38 straipsnyje ir Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta, kad nuostatos, susijusios su POLONR, įsigalioja
. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl žurnalistų teisės gauti POLONR duomenis POĮ projektu keičiamo POĮ 38 straipsnio
išplečiamas subjektų, galinčių gauti POLONR informacinės sistemos aktualius ir istorinius politinių organizacijų narių duomenis, ir nustatoma, kad šie duomenys teikiami žurnalistams Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis. Pagal Visuomenės informavimo įstatymą žurnalistas yra asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui.
Taigi žurnalistams, informuojantiems visuomenę ir (ar) besispecializuojantiems tiriamosios žurnalistikos srityje, savo profesinėje veikloje ypatingai svarbu iš registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojų gauti išsamius duomenis. Negaudami šių duomenų žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai negalės užtikrinti viešojo intereso – visuomenės informavimo – tinkamo įgyvendinimo, neturės galimybių prisidėti prie korupcijos pasireiškimo tikimybės mažinimo, galimo viešųjų ir privačių interesų derinimo ir kt. Atsižvelgiant į tai, žurnalistams suteikiama teisė laisvai ir nevaržomai viešojo intereso tikslais gauti aktualius ir istorinius duomenis apie politinių organizacijų narius, išskyrus fizinio asmens kodą, deklaruotos gyvenamosios vietos adresą ir duomenis apie fizinio asmens neveiksnumą politinės veiklos srityje arba civilinio veiksnumo apribojimą politinės veiklos srityje, tokiu būdu užtikrinant visuomenės teisę gauti informaciją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žurnalistai minėtus duomenis gaus Visuomenės informavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis, t. y. kad tik nepažeidžiantys teisės aktų žurnalistai gautų duomenis iš POLONR informacinės sistemos neatlygintinai ir tik tokiu atveju duomenų teikimo sąnaudos registro informacinės sistemos tvarkytojui būtų kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad politines pažiūras atskleidžiantys duomenys priskiriami specialių kategorijų asmens duomenims (2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 9 straipsnio 1 dalis), žurnalistų prašymas turi būti pagrįstas, t. y. išpildoma bent viena iš šių sąlygų: 1) jei duomenų subjektas aiškiai sutiko perduoti tuos duomenis žurnalistui (teisėtas pagrindas – sutikimas); 2) jei tai yra duomenys, kuriuos pats duomenų subjektas jau yra akivaizdžiai viešai paskelbęs; 3) tvarkyti duomenis būtina dėl svarbaus viešojo intereso priežasčių (BDAR 9 str. 2 d. g punktas). Siekdamas gauti šiuos duomenis žurnalistas turės pateikti išsamius įrodymus dėl to, kad šie duomenys reikalingi, kokiu būdu jie bus naudojami, koks jų naudojimo tikslas ir pateikti savo vertinimą, koks esminis visuomenės interesas žinoti nusveria duomenų subjekto teises. Apibendrinant, pažymėtina, kad duomenys žurnalistams turės būti suteikti, jei jie bus prašomi žurnalistikos tikslu ir bus nustatyta viena iš sąlygų dėl specialių kategorijų duomenų gavimo (sutikimas, viešas paskelbimas arba viešasis interesas). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju, norėdamas gauti šiuos duomenis, žurnalistas POLONR informacinės sistemos tvarkytojui turės pateikti prašymą, kuris bus vertinamas individualiai. Taigi, žurnalistams POLONR informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys bus teikiami sistemiškai taikant BDAR, Visuomenės informavimo įstatymą bei Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos nuostatus. Žurnalistams bus teikiami POLONR informacinės sistemos išrašai apie politinės organizacijos narius pagal politinės organizacijos juridinio asmens kodą arba fizinio asmens kodą ir pavardę, įskaitant ir istorinius duomenis.
Dėl dokumentų nagrinėjimo tvarkos Siekiant nustatyti, kad politinių organizacijų Juridinių asmenų registro informacinei sistemai teikiamų duomenų tikrumo, įstatų, programos ir jų pakeitimų, pavadinimo atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams Teisingumo ministerijoje nagrinėjimo tvarka atitiktų Viešojo administravimo įstatymo ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisykles, POĮ projektu keičiamas POĮ 8 straipsnis, kuriame siūloma įteisinti teisinį pagrindą detaliai sureguliuoti administracines procedūras įgyvendinant šią Teisingumo ministerijai pavestą funkciją. Dėl kreipimosi į kompetentingas valstybės institucijas Keičiamo POĮ 8 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad jei Teisingumo ministerijai, tikrinant politinių organizacijų pateikiamų duomenų tikrumą ar tvirtinant politinės organizacijos dokumentų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams, kyla pagrįstų įtarimų dėl politinės organizacijos ar jos valdymo organų narių duomenų tikrumo, tikslų, uždavinių, veiklos būdų galimo prieštaravimo Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, šiam ar kitiems įstatymams, Teisingumo ministerija turi teisę kreiptis į POĮ projekte nurodytas valstybės institucijas dėl informacijos apie rizikos veiksnius ir pavojus valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, Lietuvos Respublikos užsienio politikai ar kitas grėsmes, susijusias su šių politinių organizacijų, jų valdymo organų narių veikla, pateikimo.
Pažymėtina, kad teisinio reguliavimo iš esmės keisti nesiūloma, POĮ projektu siūloma patikslinti ir aiškiau sureguliuoti šio metu galiojančią tvarką, kad, esant poreikiui, Teisingumo ministerija turėtų teisinį pagrindą ir priemones kreiptis į kompetentingas institucijas ir gauti institucijų turimą, vykdant jų funkcijas renkamą, informaciją [1] . Teisingumo ministerija įvertina iš kompetentingų valstybės institucijų gautą informaciją ir jos pagrindu priima sprendimą dėl politinės organizacijos duomenų tikrumo ir dokumentų atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams patvirtinimo arba atsisakymo juos patvirtinti, tokiu būdu prisidedama prie nacionalinio saugumo, visų lygių rinkimų skaidrumo užtikrinimo bei korupcijai atsparios aplinkos kūrimo. Dėl dalyvavimo kitų juridinių asmenų steigime ir veikloje Politinė organizacija – pagal POĮ įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią ir siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės ir Europos Sąjungos valdžią, savivaldos teisę.
Skirtingai nei privačių juridinių asmenų, kurių teisnumas yra bendrasis, viešųjų juridinių asmenų teisnumas yra specialusis, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokių civilinių teisių ir pareigų, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams (Civilinio kodekso 2.74 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.47 straipsnio 2 dalimi, POĮ projekte siūloma nustatyti, kad politinės organizacijos gali dalyvauti tik viešųjų juridinių asmenų steigime ir veikloje, jei tokie politinės organizacijos veiklos tikslai nustatyti jų įstatuose, be to, įstatuose nustatant ir politinės organizacijos organo, turinčio teisę priimti su tuo susijusius sprendimus, kompetenciją. Dėl Tarptautinio susijusių paslaugų standarto Tarptautinė audito ir užtikrinimo standartų valdyba parengė ir patvirtino 4400- ąjį Tarptautinį susijusių paslaugų standartą (TSPS) (persvarstytas) „Sutartų procedūrų užduotys“, kurio nuostatos nuo 2022 m. sausio 1 d. taikomos atliekant sutartų procedūrų užduotis dėl finansinių ir nefinansinių procedūrų. Sutartų procedūrų ataskaitas kartu su kitais finansiniais dokumentais politinės organizacijos kiekvienais metais privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pateiktos ataskaitos yra viešos ir skelbiamos neribotą laiką. Siekiant užtikrinti POĮ nuostatų atitikimą pasikeitusiam tarptautiniam reguliavimui, POĮ projektu siūloma tikslinti POĮ 2 straipsnyje ir kituose susijusiose straipsniuose Vyriausiajai rinkimų komisijai teikiamų auditoriaus ataskaitų pavadinimus.
Dėl POLONR veiklos termino pradžios Projekto „Politinių organizacijų narių registro steigimo, administracinių paslaugų konsolidavimo bei skaitmeninimo (POLONR)“ finansavimo Europos Sąjungos lėšomis sutartis su Centrine projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA) buvo pasirašyta 2023 m. lapkričio 15 dieną, tai yra vėliau nei buvo suplanuota pagal projekto darbų planą. Pasirašius finansavimo sutartį, CPVA buvo pateikta ir suderinta veiklos ataskaita bei pateikti pirkimo dokumentai išankstinei patikrai, kuri taip pat atlikta pavėluotai. Dėl šių priežasčių ir pasikeitus VIIVĮ, Valstybės informacinių išteklių svarbos vertinimo tvarkos aprašui, patvirtintam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 576 „Dėl Valstybės informacinių išteklių svarbos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, dėl kitų būtinų projekto įgyvendinimo procedūrų projektas vėluoja 5 mėnesiais, todėl tikslinga projekto įgyvendinimo datą ir POLONR veiklos pradžią nukelti į 2025 m. liepos 1 d. Dėl CK projekto CK projektu siūloma patikslinti 2.70 straipsnio nuostatą, nustatant, kad Juridinių asmenų registro informacinės sistemos tvarkytojas gali inicijuoti juridinio asmens likvidavimo procedūrą, kai remiantis POLONR informacinės sistemos duomenimis politinės organizacijos narių skaičius 6 mėnesius neatitinka POĮ reikalavimų ir šios politinės organizacijos nariai per 6 mėnesius nuo tokio narių skaičiaus sumažėjimo nenutaria politinės organizacijos reorganizuoti, pertvarkyti ar likviduoti. Dėl ANK projekto ANK projektu siekiama suderinti ANK nuostatas su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu naujos redakcijos VIIVĮ. 5 .
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Įstatymų projektuose siūlomo teisinio reguliavimo teigiamos pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. POĮ projektu siūlomi pakeitimai leis užtikrinti viešojo intereso – visuomenės informavimo – tinkamą įgyvendinimą, sklandesnį politinių organizacijų Teisingumo ministerijai pateikiamų dokumentų nagrinėjimo procesą. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai bei korupcijai neturės. 7 . Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų priėmimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8 . Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant įstatymų projektais siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų galiojančių įstatymų nereikės. 10 . Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. POĮ projekte vartojama sąvoka suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 11 . Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12 . Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymų projektuose siūlomiems pakeitimams įgyvendinti teisingumo ministro įsakymu reikės patvirtinti Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos nuostatus, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 98 „Dėl Politinių organizacijų narių registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ pripažinti netekusiu galios. Taip pat bus keičiami Juridinių asmenų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“. Pradėjus veikti Politinių organizacijų narių registro informacinei sistemai, tai yra nuo 2025 m. liepos 1 d., Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1R-60, ir Politinių partijų narių sąrašų pateikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 1R-123, su visais keitimais bus pripažinti netekusiais galios. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Pagal VIIVĮ 31 straipsnio 4 dalies 4 punktą informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys neatlygintinai teikiami žurnalistams, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis.
VIIVĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacinės sistemos tvarkytojo sąnaudos kartu su duomenų tvarkytojo ar tvarkytojų sąnaudomis, kurias jie patyrė dėl šio įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nurodyto neatlygintino registrų informacinėse sistemose tvarkomų duomenų teikimo, turėtų būti atlyginamos iš valstybės biudžeto ir (ar) sumažinant šias sąnaudas mokėtina jų pelno įmokos suma. Todėl įgyvendinant POĮ nuostatas dėl Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos duomenų neatlygintino teikimo žurnalistams, bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos minėtoms sąnaudoms kompensuoti. Lėšų poreikis priklausys nuo POLONR informacinės sistemos duomenų teikimo žurnalistams poreikio ir atlyginimo už tokių duomenų teikimą dydžio. Palyginimui, Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (toliau – JADIS) tvarkomų juridinių asmenų dalyvių duomenų, suteiktų žurnalistams, kompensuojamosios sąnaudos 2023 m. sudarė 3043 eurus, kai JADIS tvarkomi apie 107 tūkst. juridinių asmenų dalyvių duomenys. Prognozuojama, kad POLONR bus tvarkomi apie 60–70 politinių organizacijų narių duomenys. 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15 . Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai. Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„politinė organizacija“, „viešieji juridiniai asmenys“, „žurnalistas“, „registro informacinė sistema“. 16
. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Rengiant įstatymų projektus buvo bendradarbiaujama su Vyriausiąja rinkimų komisija. [1] Kadangi POĮ numato tik Teisingumo ministerijos teisę, o ne pareigą kreiptis į kitas valstybės institucijas su prašymu pateikti informaciją, praktika rodo, kad tokie atvejai itin reti.
1415 2, 4, 5, 6,
2024-06-27 Nr. XIVP-3949 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu 3 dalyje keičiamo Politinių organizacijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies formuluotę
„Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams“ siūlome pakeisti
platesnio turinio formuluote „Lietuvos valstybės saugumui ir interesams“. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje ir kitose teikiamo projekto nuostatose vietoj Juridinių asmenų registro nurodoma Juridinių asmenų registro informacinė sistema. Projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje ir kitose projekto nuostatose vietoj Juridinių asmenų registro nuostatų įvardijami Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nuostatai. Pažymėtina, kad teikiamas projektas, įskaitant ir minėtąsias nuostatas, įsigaliotų nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre, tuo tarpu Juridinių asmenų registras dar nėra pertvarkytas į Juridinių asmenų registro informacinę sistemą, nėra patvirtinti ir Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nuostatai. Atsižvelgiant į tai manome, kad projekte reikėtų atsisakyti nuostatų, kuriomis vietoj Juridinių asmenų registro ir Juridinių asmenų registro nuostatų nurodomi atitinkamai Juridinių asmenų registro informacinė sistema ir Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nuostatai. 3.
pagal galiojančio Politinių organizacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatą sprendimą reorganizuoti ar likviduoti politinę organizaciją priima, be kita ko, politinės organizacijos suvažiavimas (susirinkimas, konferencija). Taigi projekto 7 straipsniu
straipsnio 5 dalį ir joje nustatant politinės organizacijos likvidavimo teisinį pagrindą, siūlome šios dalies formuluotę „nariai nenusprendžia jos“ pakeisti formuluote „suvažiavimas (susirinkimas, konferencija) nepriima sprendimo ją“. Ši pastaba aktuali ir projekto 15 straipsniu 4 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies (įsigaliosiančios 2025 m. liepos 1 d.) formuluotei
straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio, kuriame yra nustatomos ne teikiamo projekto, bet pirminio, t. y. 2022 m. rugsėjo 15 d. priimto Politinių partijų įstatymo Nr. XIV-1415 įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo nuostatos, 5 dalyje siūloma nustatyti: „ Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtos politinės partijos per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo suderina savo įstatus su šio įstatymo nuostatomis ir įstatų pakeitimus įregistruoja Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje.“ Pažymėtina, kad
įstatymas Nr. XIV-1415 įsigaliojo 2022 m. rugsėjo mėnesį ir aptariamoje projekto nuostatoje iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsteigtoms politinėms partijoms įtvirtintas 12 mėnesių terminas nustatytai pareigai įvykdyti atitinkamai baigėsi 2023 m. rugsėjo mėnesį. Taigi, aptariama keičiamo įstatymo 38 straipsnio 5 dalies nuostata iš esmės nebėra aktuali ir jos reikėtų atsisakyti. Jeigu projektu vis tik siekiama nustatyti naują terminą, per kurį iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsteigtos politinės partijos turėtų atitinkamai pakeisti savo įstatus (atsižvelgdamos į pakitusį teisinį reguliavimą), svarstytina, ar toks reikalavimas neturėtų būti nustatytas projekto 16 straipsnyje, kuriame būtų reglamentuojamas jau ne pirminio Politinių partijų įstatymo Nr. XIV-1415, bet šio įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimas ir taikymas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (0 5) 209 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POLITINIŲ ORGANIZACIJŲ ĮSTATYMO NR. XIV- 1415 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 21, 23, 24, 26, 33, 35 IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2024-11-08 Nr. XIVP-3949(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (0 5) 209 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
išvados projektas
29
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Kristina Šimkutė, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vadovė Aurelija Giedraitytė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrevičė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės patarėja Asta Mačionienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Andrius Puksas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės pavaduotojas-sekretorius Maksimas Reznikovas, Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Janina Latvienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus patarėja Laima Lazauskienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus patarėja Milda Pocevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies formuluotę „Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams“ siūlome pakeisti platesnio turinio formuluote „Lietuvos valstybės saugumui ir interesams“. Pritarti
52
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje ir kitose teikiamo projekto nuostatose vietoj Juridinių asmenų registro nurodoma Juridinių asmenų registro informacinė sistema. Projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje ir kitose projekto nuostatose vietoj Juridinių asmenų registro nuostatų įvardijami Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nuostatai. Pažymėtina, kad teikiamas projektas, įskaitant ir minėtąsias nuostatas, įsigaliotų nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre, tuo tarpu Juridinių asmenų registras dar nėra pertvarkytas į Juridinių asmenų registro informacinę sistemą, nėra patvirtinti ir Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nuostatai. Atsižvelgiant į tai manome, kad projekte reikėtų atsisakyti nuostatų, kuriomis vietoj Juridinių asmenų registro ir Juridinių asmenų registro nuostatų nurodomi atitinkamai Juridinių asmenų registro informacinė sistema ir Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nuostatai. Pritarti (Valstybės informacinių išteklių įstatyme yra įvardinta Juridinių asmenų registro informacinė sistema, tačiau ji dar nesukurta, j. a. registras dar nepertvarkytas)
1524 3.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančio Politinių organizacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatą sprendimą reorganizuoti ar likviduoti politinę organizaciją priima, be kita ko, politinės organizacijos suvažiavimas (susirinkimas, konferencija). Taigi projekto 7 straipsniu 2 dalimi keičiant įstatymo 9 straipsnio 5 dalį ir joje nustatant politinės organizacijos likvidavimo teisinį pagrindą, siūlome šios dalies formuluotę
„nariai nenusprendžia jos“ pakeisti formuluote „suvažiavimas (susirinkimas,
konferencija) nepriima sprendimo ją“. Ši pastaba aktuali ir projekto 15 straipsniu 4 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies (įsigaliosiančios 2025 m. liepos 1 d.) formuluotei - „nariai per 6 mėnesius nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos nenutaria“ - ją siūlome išdėstyti, pavyzdžiui, taip: „suvažiavimas (susirinkimas, konferencija) per 6 mėnesius nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos nepriima sprendimo“ ar pan. Pritarti
8 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad „<...> Politinės organizacijos gali dalyvauti viešųjų juridinių asmenų steigimo procese <...>“. Nėra aišku, koks „dalyvavimas“ kitų viešųjų juridinių asmenų steigimo procese turimas mintyje. Jeigu turima mintyje, kad politinės organizacijos gali steigti kitus viešuosius juridinius asmenis (tai matyti, pavyzdžiui, iš projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 81 punkto nuostatos, pagal kurią politinės organizacijos įstatuose turi būti nurodyta „sprendimų dėl kitų viešųjų juridinių asmenų steigimo <...> priėmimo tvarka“), tai taip ir reikėtų nurodyti. Pritarti
2024-06-2715 5.
Projekto
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies redakcijoje (įsigaliosiančioje 2025 m. liepos 1 d.) formuluotėje „ilgiau nei 6 mėnesius lieka mažiau narių“ vietoj žodžio „lieka“ siūlome įrašyti žodį „yra“. Pritarti
teikiamo projekto, bet pirminio, t. y. 2022 m. rugsėjo 15 d. priimto Politinių partijų įstatymo Nr. XIV-1415 įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo nuostatos, 5 dalyje siūloma nustatyti: „Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtos politinės partijos per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo suderina savo įstatus su šio įstatymo nuostatomis ir įstatų pakeitimus įregistruoja Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje.“ Pažymėtina, kad Politinių partijų įstatymas Nr. XIV-1415 įsigaliojo 2022 m. rugsėjo mėnesį ir aptariamoje projekto nuostatoje iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsteigtoms politinėms partijoms įtvirtintas 12 mėnesių terminas nustatytai pareigai įvykdyti atitinkamai baigėsi 2023 m. rugsėjo mėnesį. Taigi, aptariama keičiamo įstatymo 38 straipsnio 5 dalies nuostata iš esmės nebėra aktuali ir jos reikėtų atsisakyti. Jeigu projektu vis tik siekiama nustatyti naują terminą, per kurį iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsteigtos politinės partijos turėtų atitinkamai pakeisti savo įstatus (atsižvelgdamos į pakitusį teisinį reguliavimą), svarstytina, ar toks reikalavimas neturėtų būti nustatytas projekto 16 straipsnyje, kuriame būtų reglamentuojamas jau ne pirminio Politinių partijų įstatymo Nr. XIV-1415, bet šio įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimas ir taikymas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
:
komitetui projektą tobulinti pagal Teisės departamento pastabas,
nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 1, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronislovas Matelis. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
2024-10-23
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis . Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Žana Jerochovienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys:
Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vadovė Aurelija Giedraitytė, vyresnioji patarėja Reda Nikrevičė, patarėja Asta Mačionienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė, Valstybės saugumo departamento atstovai: Mindaugas Svirskas ir Edgaras Lebednykas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-272 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu 3 dalyje keičiamo Politinių organizacijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies formuluotę „Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams“ siūlome pakeisti platesnio turinio formuluote „Lietuvos valstybės saugumui ir interesams“. Pritarti Projektas patobulintas pagal TD pastabą.
Taip pat žodžių junginyje „ valstybės valdžios užgrobimo prievarta metodai“ brauktinas žodis
„prievarta“. Užgrobimas negali būti neprievartinis,
juk užgrobti reiškia „ užimti jėga, paimti prievarta , užvaldyti“ (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
52
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje ir kitose teikiamo projekto nuostatose vietoj Juridinių asmenų registro nurodoma Juridinių asmenų registro informacinė sistema. Projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje ir kitose projekto nuostatose vietoj Juridinių asmenų registro nuostatų įvardijami Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nuostatai. Pažymėtina, kad teikiamas projektas, įskaitant ir minėtąsias nuostatas, įsigaliotų nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre, tuo tarpu Juridinių asmenų registras dar nėra pertvarkytas į Juridinių asmenų registro informacinę sistemą, nėra patvirtinti ir Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nuostatai. Atsižvelgiant į tai manome, kad projekte reikėtų atsisakyti nuostatų, kuriomis vietoj Juridinių asmenų registro ir Juridinių asmenų registro nuostatų nurodomi atitinkamai Juridinių asmenų registro informacinė sistema ir Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nuostatai. Nepritarti Pažymėtina, kad pagal galiojantį Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau - VIIVĮ) Nr. XI-1807 pakeitimo įstatymo (Nr. XIV-2436) 3 str. 4 d.
kitos informacinės sistemos iki 2026 m. gruodžio 31 d. bus pertvarkyti pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo reikalavimus, laikoma, kad kituose įstatymuose ir teisės aktuose vartojama sąvoka „ registras
“ atitinka šiame įstatyme vartojamą sąvoką „
registro informacinė sistema
“, registrų, valstybės, kitų ir (ar) vidaus
administravimo informacinių sistemų valdytojai turi šiame įstatyme kartu nustatytas duomenų ir informacinių sistemų valdytojų, o registrų, valstybės, kitų ir
(ar) vidaus administravimo informacinių sistemų tvarkytojai – kartu nustatytas duomenų ir informacinių sistemų tvarkytojų teises ir pareigas.“ Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra laikoma, kad sąvoka „registras“ atitinka sąvoką „registro informacinė sistema“, todėl vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytais teisėkūros principais bei mažinat priimamų įstatymų kiekį (siekiant išvengti pakartotinio įstatymo keitimo dėl jo nuostatų derinimo su VIIVĮ), įstatyme vartotina sąvoka „Juridinių asmenų registro informacinė sistema“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1524
galiojančio Politinių organizacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatą sprendimą reorganizuoti ar likviduoti politinę organizaciją priima, be kita ko, politinės organizacijos suvažiavimas (susirinkimas, konferencija). Taigi projekto 7 straipsniu 2 dalimi keičiant įstatymo 9 straipsnio 5 dalį ir joje nustatant politinės organizacijos likvidavimo teisinį pagrindą, siūlome šios dalies formuluotę „nariai nenusprendžia jos“ pakeisti formuluote
„suvažiavimas (susirinkimas, konferencija) nepriima sprendimo ją“.
Ši pastaba aktuali ir projekto 15 straipsniu 4 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies (įsigaliosiančios 2025 m. liepos 1 d.) formuluotei -
„nariai per 6 mėnesius nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos nenutaria“ - ją
siūlome išdėstyti, pavyzdžiui, taip: „suvažiavimas (susirinkimas, konferencija) per 6 mėnesius nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos nepriima sprendimo“ ar pan. Pritarti Projektas patobulintas (žr. komiteto pasiūlymą). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
organizacijos gali dalyvauti viešųjų juridinių asmenų steigimo procese <...>“. Nėra aišku, koks „dalyvavimas“ kitų viešųjų juridinių asmenų steigimo procese turimas mintyje. Jeigu turima mintyje, kad politinės organizacijos gali steigti kitus viešuosius juridinius asmenis (tai matyti, pavyzdžiui, iš projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies
nurodyta „sprendimų dėl kitų viešųjų juridinių asmenų steigimo <...> priėmimo tvarka“), tai taip ir reikėtų nurodyti. Pritarti Pritariant pastabai keičiamo įstatymo 10 straipsnis tikslintinas taip:
„Visos politinės organizacijos Lietuvos Respublikos
teritorijoje veikia laisvai ir savarankiškai. Politinės organizacijos gali priimti sprendimus dėl kitų viešųjų juridinių asmenų steigimo ar dalyvavimo jų veikloje , dalyvauti viešųjų juridinių asmenų steigimo procese ir jų veikloje, jei tokie šių organizacijų veiklos tikslai nustatyti jų įstatuose .
Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, jų pareigūnams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims kištis į politinių organizacijų vidaus reikalus draudžiama.“
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje dėstomojoje naujoje keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies redakcijoje (įsigaliosiančioje 2025 m. liepos 1 d.) formuluotėje „ilgiau nei 6 mėnesius lieka mažiau narių“ vietoj žodžio „lieka“ siūlome įrašyti žodį „yra“. Pritarti Projektas patobulintas. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
įstatymo 38 straipsnio, kuriame yra nustatomos ne teikiamo projekto, bet pirminio, t. y. 2022 m. rugsėjo 15 d. priimto Politinių partijų įstatymo Nr. XIV-1415 įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo nuostatos, 5 dalyje siūloma nustatyti: „Iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtos politinės partijos per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo suderina savo įstatus su šio įstatymo nuostatomis ir įstatų pakeitimus įregistruoja Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje.“ Pažymėtina, kad Politinių partijų įstatymas Nr. XIV-1415 įsigaliojo 2022 m. rugsėjo mėnesį ir aptariamoje projekto nuostatoje iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsteigtoms politinėms partijoms įtvirtintas 12 mėnesių terminas nustatytai pareigai įvykdyti atitinkamai baigėsi 2023 m. rugsėjo mėnesį. Taigi, aptariama keičiamo įstatymo 38 straipsnio 5 dalies nuostata iš esmės nebėra aktuali ir jos reikėtų atsisakyti.
Jeigu projektu vis tik siekiama nustatyti naują terminą, per kurį iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsteigtos politinės partijos turėtų atitinkamai pakeisti savo įstatus (atsižvelgdamos į pakitusį teisinį reguliavimą), svarstytina, ar toks reikalavimas neturėtų būti nustatytas projekto 16 straipsnyje, kuriame būtų reglamentuojamas jau ne pirminio Politinių partijų įstatymo Nr. XIV-1415, bet šio įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimas ir taikymas. Pritarti Projektas patobulintas, keičiamo įstatymo 38 straipsnio 5 dalies nuostata yra išbraukta kaip nebeaktuali, taip pat patikslinta siūlomo 81 straipsnio (įsigaliosiančio 2026 m. balandžio 1 d.) 15 dalis (žr. komiteto pasiūlymą). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2024-09-24 Nr. (1.16 E) 7R-3093 * Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 487 „Dėl Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo Nr. XIV-1415 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 21, 23, 24, 26, 33, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544, 545 straipsnių, XI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir kodekso papildymo 851 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1382 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo Nr.
XIV-1415 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 21, 23, 24, 26, 33, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir su šiuo pakeitimu susijusių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 85, 86, 88, 90, 92, 93, 94, 223, 544,
straipsniu įstatymo Nr. XIV-1382 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (toliau kartu – Įstatymų projektai). Viena iš Įstatymų projektų parengimo priežasčių – nukelti steigiamo Politinių organizacijų narių registro (toliau – POLONR) veiklos pradžios terminą. Deja, POLONR kūrimo ir diegimo darbai dar nepradėti, nes nuo Teisingumo ministerijos nepriklausančių priežasčių finansavimo ES struktūrinių fondų lėšomis sutartis su Centrine projektų valdymo agentūra buvo pasirašyta pavėluotai. Be to, šiuo metu vyksta teismo procesas dėl viešojo pirkimo, kuriame yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios pradėti POLONR kūrimo darbus. Teismo sprendimas bus priimtas rugsėjo pabaigoje. Atsižvelgiant į POLONR kūrimo darbų suplanuotą grafiką ir jiems atlikti būtinus terminus, siūlome nukelti POLONR veiklos pradžios terminą iki 2026 m. balandžio 1 d. ir atitinkamai tikslinti pateiktus Įstatymų projektus. Atsižvelgti Politinių organizacijų narių registro (POLONR) steigimas vykdomas ES struktūrinių fondų lėšomis, tačiau dėl finansavimo sutarties su Centrine projektų valdymo agentūra pavėluoto pasirašymo, taip pat dėl kitų būtinų projekto įgyvendinimo procedūrų delsimo, registro steigimas žymiai vėluoja, todėl tikslinga projekto įgyvendinimo datą ir POLONR veiklos pradžią nukelti (žr. komiteto pasiūlymą). 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2024-09-11 Nr. 113-P-29 *
komitetui projektą tobulinti pagal Teisės departamento pastabas,
Komitetas nepritarė Teisės departamento 2 pastabai (argumentai prie TD pastabos) bei atsižvelgė į Teisingumo ministerijos prašymą nukelti Politinių organizacijų narių registro veiklos pradžią 2026 m. balandžio 1 d. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIVP-3949(2) ir komiteto išvadoms bei pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2024-10-232 Argumentai: Klausymų metu apsispręsta projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje atsisakyti nuorodos į politinių organizacijų valdymo organų narius , paliekant galiojančią redakcijos formuluotę. Tačiau teisinio aiškumo tikslais bei įvertinus tai, kad politinių organizacijų registravimo ir veikimo ribojimo atvejai neturėtų būti siejami su visų politinės organizacijų narių ir organų narių veiksmais ir idėjomis, nes tai sukurtų perteklinę administracinę naštą institucijoms, teiksiančioms informaciją apie šiuos asmenis, atitinkamai teikiamas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymas detalizuoti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalį ją papildant nuoroda į politinių organizacijų valdymo organų narius. Minėtas straipsnis tobulintinas ir lingvistiniu aspektu. Pasiūlymas:
Siūloma 2 straipsnio redakcija: „2 straipsnis.
Pakeisti 4 straipsnio
ir ją išdėstyti taip: „3. Draudžiama steigtis ir veikti politinėms organizacijoms, kurių steigimo ar programiniuose dokumentuose propaguojama ar kurių veikloje praktikuojama rasinė, tautinė, religinė, socialinė nelygybė ir neapykanta, autoritarinio ar totalitarinio valdymo, valstybės valdžios užgrobimo metodai, karo ir smurto propaganda, pavojų ar grėsmę Lietuvos valstybės saugumui ir interesams sukelti galintys, Konstitucijai, Lietuvos Respublikos įstatymams prieštaraujantys ir su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis nesuderinami žmogaus teisių ir laisvių, viešosios tvarkos pažeidimai, kitokios idėjos ir veiksmai.“ Pritarti Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIVP-3949(2). 2. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2024-10-235 Argumentai:
Vadovaujantis juridinės teisės technikos reikalavimais, tikslinga projekto 5 straipsniu keičiamą įstatymo 7 straipsnį išdėstyti viso straipsnio nauja redakcija (Įstatymo
pavadinimas ir 1 dalis). Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Politinių organizacijų padaliniai
padalinius. Politinės partijos filialai, atstovybės ir kiti struktūriniai padaliniai nėra juridiniai asmenys. Politinės partijos filialai ir atstovybės veikia pagal politinės partijos patvirtintus jų nuostatus. Politinė partija, įsteigusi filialą ar atstovybę, per 30 dienų nuo filialo ar atstovybės įsteigimo dienos privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti filialą ar atstovybę Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamuose juridinių asmenų registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka.
Kitų politinės partijos struktūrinių padalinių steigimo bei likvidavimo tvarka ir funkcijos nustatomos politinės partijos įstatuose. 2. Politiniai komitetai negali steigti filialų, atstovybių ir kitų struktūrinių padalinių.“
ir teisėtvarkos komitetas
6 Argumentai: Klausymų metu apsispręsta palikti galiojančios redakcijos formuluotę, t. y. projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje atsisakyti nuorodos į politinių organizacijų valdymo organų narius . Teisinio aiškumo tikslais bei įvertinus tai, kad politinių organizacijų registravimo ir veikimo ribojimo atvejai neturėtų būti siejami su visų politinės organizacijų narių ir organų narių veiksmais ir idėjomis, nes tai sukurtų perteklinę administracinę naštą institucijoms, teiksiančioms informaciją apie šiuos asmenis, tikslinga detalizuoti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalį joje nurodant, kad Teisingumo ministerija turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas su prašymu nurodyti, ar jos pagal kompetenciją turi teiktinos informacijos apie politinę organizaciją ir jos valdymo organų narius . Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Teisingumo ministerija atsisako patvirtinti politinės
organizacijos pateiktų duomenų tikrumą ir įstatų, programos ar jų pakeitimų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams, jeigu yra šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, politinės organizacijos įstatai, programa ar jų pakeitimai prieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam ar kitiems įstatymams arba pateikti duomenys neatitinka tikrovės.
Teisingumo ministerija, gavusi prašymą patvirtinti politinės organizacijos pateiktų duomenų tikrumą ir įstatų, programos ar jų pakeitimų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams, turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, o nusprendusi – ir į kitas institucijas su prašymu nurodyti, ar jos, atsižvelgdamos į šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytus pagrindus, kuriems esant politinėms organizacijoms draudžiama steigtis ir veikti, pagal kompetenciją turi teiktinos informacijos apie šią politinę organizaciją ir jos valdymo organų narius. Šioje dalyje nurodytos institucijos informaciją Teisingumo ministerijai pateikia ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo pateikti šią informaciją gavimo institucijoje dienos. Teisingumo ministerija įvertina pateiktą informaciją ir priima sprendimą dėl politinės organizacijos duomenų tikrumo, įstatų, programos, jų pakeitimų ir pavadinimo atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams patvirtinimo arba atsisakymo juos patvirtinti.“ Pritarti Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIVP-3949(2). 4.
ir teisėtvarkos komitetas
7 Argumentai: Siekiant formuoti vieningą Teisingumo ministerijos atsisakymų patvirtinti politinės organizacijos pateikiamų duomenų tikrumą ir dokumentų atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams apskundimo tvarką, klausymų metu nutarta tikslinti projekto 6 straipsnio 7 dalį joje atsisakant alternatyvaus (Teisingumo ministerijai arba teismui) apskundimo mechanizmo ir numatyti, kad Teisingumo ministerijos sprendimai gali būti skundžiami tik administraciniam teismui. Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Teisingumo ministerijos atsisakymas patvirtinti politinės organizacijos
pateikiamų duomenų tikrumą, įstatų, programos, jų pakeitimų ir pavadinimo atitiktį įstatymų nustatytiems reikalavimams per vieną mėnesį nuo atsisakymo gavimo dienos gali būti skundžiamas administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.“ Pritarti Komitetas teikia patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-3949(2). 4. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2024-10-2315 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad komitetas pritarė Teisingumo ministerijos prašymui nukelti Politinių organizacijų narių registro pradžios datą į 2026 m. balandžio 1 d. bei Teisės departamento 3 ir
straipsnio turinys. Taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad įgyvendinimui projekte yra skirtas 16 straipsnis, 15 straipsniu keičiamo Įstatymo 38 straipsnio pavadinime išbrauktinas žodis „įgyvendinimas“. Pasiūlymas: Išdėstyti projekto 15 straipsnį taip: „38 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
m. balandžio 1 d. netenka galios šio įstatymo 8 straipsnio 9 dalis. 2. 2026 m. balandžio 1 d. netenka galios šio įstatymo 8 straipsnio 10 dalis. 3 . 2026 m. balandžio
įstatymas papildomas 81 straipsniu: „81 straipsnis. Politinių organizacijų narių registras 1.
Politinių organizacijų narių registras
Politinių organizacijų narių registro informacinėje sistemoje tvarkomas duomenų apie politinių organizacijų narius rinkinys. 2. Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos objektas – politinių organizacijų nariai. Šioje informacinėje sistemoje tvarkomi šie politinės organizacijos narių duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, pilietybė, duomenys apie neveiksnumą politinės veiklos srityje arba civilinio veiksnumo politinės veiklos srityje apribojimą, narystės politinėje organizacijoje pradžios ir pabaigos datos. 3. Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos paskirtis – registruoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti Politinių organizacijų narių registro duomenis ir teikti juos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitiems valstybės registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, įstatymų nustatytas funkcijas atliekantiems valstybės įgaliotiems asmenims, taip pat fiziniams ir juridiniams asmenims įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos, jos duomenų ir šioje informacinėje sistemoje tvarkomų asmens duomenų valdytoja yra Teisingumo ministerija. 5. Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos tvarkytojas ir registro duomenų tvarkytojas paskiriami teisingumo ministro įsakymu, kuriuo tvirtinami Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos nuostatai. 6. Politinių organizacijų narių įregistravimo Politinių organizacijų narių registro informacinėje sistemoje ir išregistravimo iš jos tvarka nustatoma šio šios informacinės sistemos nuostatuose. 7. Asmuo tampa politinės organizacijos nariu nuo jo duomenų įregistravimo Politinių organizacijų narių registro informacinėje sistemoje dienos.
Asmens narystė politinėje organizacijoje pasibaigia jo duomenų išregistravimo šios informacinės sistemos dieną. 8. Politinei organizacijai įstatuose nustatyta tvarka priėmus sprendimą priimti asmenį į politinę organizaciją arba gavus politinės organizacijos nario prašymą nutraukti narystę politinėje organizacijoje, politinės organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo naujo politinės organizacijos nario arba narystę nutraukusio asmens duomenis Politinių organizacijų narių registro duomenų tvarkytojui pateikia ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priimti narį į politinę organizaciją priėmimo dienos arba nuo politinės organizacijos nario prašymo nutraukti narystę gavimo dienos. Įsteigta politinė organizacija savo narių sąrašą Politinių organizacijų narių registro duomenų tvarkytojui pateikia ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo politinės organizacijos įregistravimo Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje dienos. 9. Politinės organizacijos narys narystę politinėje organizacijoje gali nutraukti politinės organizacijos įstatuose nustatyta tvarka arba pateikdamas prašymą Politinių organizacijų narių registro duomenų tvarkytojui. Tuo atveju, kai politinės organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo per šio straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą Politinių organizacijų narių registro duomenų tvarkytojui nepateikia duomenų dėl narystės politinėje organizacijoje nutraukimo, politinės organizacijos narys, Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka gavęs patvirtinimą dėl savo narystės, prašymą nutraukti narystę politinėje organizacijoje gali pateikti Politinių organizacijų narių registro duomenų tvarkytojui šio šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. 10.
gali atsisakyti įregistruoti Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos objektą tik šiais atvejais:
1) politinės organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo pateikė prašymą įregistruoti šios informacinės sistemos objektą arba pakeisti šio objekto duomenis neturėdamas tokios teisės;
2) pateiktas netinkamos formos prašymas;
3) pateiktame prašyme nurodyti ne visi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys arba jie yra netikslūs ar klaidingi;
4) pateikti asmens duomenys įtraukti į kitos politinės organizacijos narių sąrašą;
5) asmuo neatitinka šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
6) asmuo pripažintas neveiksniu politinės veiklos srityje arba apribotas jo veiksnumas dalyvauti politinėje veikloje;
7) inicijuojamas politinės organizacijos likvidavimas arba politinė organizacija turi reorganizuojamos ar likviduojamos organizacijos teisinį statusą. 11. Atsisakymas įregistruoti Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos objektą, keisti jo duomenis ar išregistruoti šį objektą gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka. 12. Politinių organizacijų narių registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys turi prima facie galią ir tvarkomi bei saugomi vadovaujantis šiuo įstatymu, Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos nuostatais ir kitais teisės aktais. Bet kokie duomenų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo šioje informacinėje sistemoje dienos. 13. Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos objektai įregistruojami Politinių organizacijų narių registro informacinėje sistemoje ir išregistruojami iš šios informacinės sistemos, taip pat registro informacinės sistemos duomenys įrašomi ir keičiami neatlygintinai. 14.
sistemoje tvarkomi duomenys, informacija, šiai informacinei sistemai pateikti dokumentai ir (ar) jų kopijos teikiami už atlyginimą, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Europos Sąjungos teisės aktuose ir Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos nuostatuose nustatytas išimtis. 15. Žurnalistai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis iš Politinių organizacijų narių registro informacinės sistemos turi teisę gauti esamus ir buvusius politinių organizacijų narių duomenis, išskyrus fizinio asmens asmens kodą, deklaruotos gyvenamosios vietos adresą ir duomenis apie fizinio asmens neveiksnumą politinės veiklos srityje arba civilinio veiksnumo apribojimą politinės veiklos srityje. “
dalies redakcija: „5. Jeigu politinėje organizacijoje ilgiau kaip 6 mėnesius yra mažiau narių, negu jai įsteigti būtinas steigėjų skaičius, ir šios politinės organizacijos suvažiavimas (susirinkimas, konferencija) per 6 mėnesius nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos nepriima sprendimo reorganizuoti, pertvarkyti ar likviduoti politinę organizaciją, Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas inicijuoja politinės organizacijos likvidavimą Civilinio kodekso 2.70 straipsnyje nustatyta tvarka.“ 5.
Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti politinė partija, kuri iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymu, buvo parlamentinė partija, įregistruota po 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, ir turėjo teisę gauti valstybės biudžeto asignavimus, teisę į šiuos asignavimus turi iki pirmų po šio įstatymo įsigaliojimo dienos vyksiančių eilinių Seimo rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. sausio 1 d., jeigu ji neįgyja teisės gauti valstybės biudžeto asignavimų pagal šį įstatymą. Valstybės biudžeto asignavimai perskaičiuojami po kiekvienų rinkimų ir jų dydis lygus mažiausiems politinei partijai, turinčiai frakciją Seime, praėjusiais kalendoriniais metais skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš politinės partijos, kuri įsteigta po 2020 metų Seimo rinkimų, ir mažiausiai finansuojamos politinės partijos, turinčios frakciją Seime, frakcijų narių skaičiaus santykio. Valstybės biudžeto asignavimų mokėjimas nutraukiamas, jeigu juos gaunanti politinė partija tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais jai buvo skirti valstybės biudžeto asignavimai, yra reorganizuojama susijungimo su kita politine partija, kuriai valstybės biudžeto asignavimai yra skiriami šio įstatymo 21 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta tvarka, būdu.“
8Balsavimo rezultatai:
už –6 , prieš – 0, susilaikė – 0. 9.
9Komiteto paskirti pranešėjai:
Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Komiteto biuro patarėjos: Rita Karpavičiūtė, Žana Jerochovienė