DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 271, 276, 426 ir 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO Nr. I-2223 37, 116 ir 119 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ įstatymo Nr. I-301 pAKETIMO ĮSTATYMO NR. XIV-2350
, LIETUVOS RESPUBLIKOS specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO įstatymo Nr. I-1120 5, 17 ir 21 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMo, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS įstatymo Nr. I-446 9, 25, 45 IR 46 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PAJŪRIO JUOSTOS ĮSTATYMO NR. IX-1016 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR. VIII-359 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymų projektai parengti įgyvendinant Aštuonioliktosios Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 162.2 papunktį – skatinsime gamtinių vertybių apsaugai palankią miškininkystę, tolygiai mažindami ūkinių kirtimų mastą saugomose teritorijose, rūpinsimės sengirės požymių turinčių miškų apsauga, didinsime Valstybinių miškų urėdijos darbo efektyvumą, bioekonomikos poreikiams patenkinti užtikrinsime stabilų rinkai teikiamos medienos kiekį ir vykdant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.
155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 6.5 veiksmą – atliepiant klimato kaitos ir biologinės įvairovės iššūkius ir siekiant geriau suderinti ekonomines, ekologines ir socialines visuomenės reikmes miškams, kartu užtikrinant miškų potencialo plėtrą, parengti ir priimti Miškų įstatymo pakeitimus. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys Klimato kaitos ir biologinės įvairovės iššūkiai, taip pat kintantys ir įvairėjantys visuomenės poreikiai šalies miškams paskatino iš esmės peržiūrėti Lietuvos miškų politikos kryptis ir tam 2021-2022 metais buvo organizuotas Nacionalinio susitarimo dėl miškų (toliau – NMS) procesas. Tai buvo pirmasis miškų sektoriuje vykdytas bendrakūra paremtas procesas, apimantis svarbiausias su šalies miškų ateitimi susijusias sritis, įtraukiantis įvairių kompetencijų, hierarchijos lygmenų ir interesų dalyvius į atvirą, sisteminį ir konstruktyvų dialogą. Šio proceso metu buvo siekiama sukurti nacionalinį dokumentą, deklaruojantį bendras nuostatas dėl ilgalaikės subalansuotos miškų politikos krypčių. NMS procesą organizavo Aplinkos ministerija, o šiame procese dalyvavo apie 300-400 įvairių kompetencijų, hierarchijos lygmenų ir interesų asmenų – miškininkai, gamtininkai, valstybės institucijų atstovai, mokslininkai, politikai, ekspertai, miško savininkai, verslo ir visuomenės atstovai.
Proceso dalyviai kartu suformulavo ilgalaikę nacionalinę miškų viziją, suformulavo konkrečius susitarimus dėl su miškais susijusių mokslo ir mokymo sistemų vystymo, privačios nuosavybės ir viešojo intereso santykio, miškų sektoriaus atvirumo, išsamesnio visuomenės informavimo ir įtraukimo į sprendimų priėmimą, stabilių ir klimato kaitai atsparesnių miškų formavimo, didesnio anglies kaupimo ir miškingumo didinimo, miškų socialinės kultūrinės vertės atskleidimo ir padidinimo, patrauklių darbo vietų su miškais susijusiuose sektoriuose, darbuotojų socialinių garantijų ir apsaugos. Dėl ypatingai išsiskiriančių ir viena kitai prieštaraujančių atskirų interesų grupių pozicijų, kurias neretai lėmė vertybinių požiūrių skirtumai, iki galo nepavyko sutarti dėl įvairialypių miško naudų suderinamumo ir ilgalaikio balanso, taip pat dėl geresnės biologinės įvairovės apsaugos ir miškų teikiamos ekonominės naudos padidinimo. Nors NMS dokumento politinės partijos nėra pasirašiusios, tačiau dėl temų, kuriose pavyko susitarti, galima laikyti, kad visuomenės sutarimas buvo ir šios miškų politikos nuostatos turi būti įgyvendinamos. Dalis sutartų nuostatų įgyvendinamos keičiant Miškų įstatymą, kitų nuostatų įgyvendinamas bus numatytas Aplinkos ministerijos rengiamame ilgalaikiame strateginiame miškų politikos dokumente. 2021 m. liepos mėn. buvo paskelbtas Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja 2030 m. ES miškų strategija“. Strategija yra Žaliojo kurso dalis paremta ES biologinės įvairovės iki 2030 metų nuostatomis bei prisideda prie FIT55 paketo tikslų.
Strategijoje išdėstyti konkretūs veiksmai kaip pagerinti ES miškų kiekį ir kokybę ir sustiprinti jų apsaugą, atkūrimą ir atsparumą. Ja siekiama pritaikyti Europos miškus prie naujų sąlygų, ekstremalių orų ir kitų dėl klimato kaitos kylančių iššūkių. Taip pat strategijoje stengiamasi atspindėti ekonomines, socialines ir aplinkosaugines miškų funkcijas, visų pirma pabrėžiant miškų daugiafunkciškumo vaidmenį, miškininkų ir viso miškų sektoriaus indėlį siekiant tvarios ir neutralios klimatui ekonomikos iki 2050 metų, miškų ekosistemų atkūrimo, atsparumo ir adekvačios apsaugos užtikrinimą, adekvatų miškų monitoringą ir strateginį planavimą. Pažymėtina, kad nors ši strategija nėra teisiškai įpareigojanti, nes miškininkystės reguliavimas yra valstybių narių kompetencija, tačiau joje numatytos gairės ir išsikelti bendri ES tikslai miškams yra svarbūs nustatant nacionalinį miškų sektoriaus reguliavimą. 2019 m. rugpjūčio 22 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2418, kuriuo buvo nustatyti ribojimai miškų ūkio paskirties žemės įsigijimui, nustatant kad asmuo ir su juo susiję asmenys gali įsigyti ne daugiau kaip 1500 ha miškų ūkio paskirties žemės. Reaguojant į šį naują ribojimą Europos Komisija 2020 m. rugsėjo 10 d. pateikė Lietuvai paklausimą dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 ir 65 straipsnio įgyvendinimo, kuriuo buvo prašoma pagrįsti minėtų ribojimų atitiktį Europos Sąjungos teisei ir proporcingumo principui. Lietuvos institucijų ekspertiniu vertinimu, priimti ribojimai pažeidžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 straipsnį, kuriuo draudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai.
Priimant minėtus miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimus nebuvo vertinta nei miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinio reguliavimo būtinumas, nei pasirinktų priemonių ir 1500 ha ribos proporcingumas, todėl tikėtina, kad dėl šio ribojimo Europos Komisija oficialiai galėtų pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Atsižvelgus į tai, Lietuva informavo Europos Komisiją, kad Vyriausybė ketina teikti Seimui siūlymus dėl Miškų įstatymo pakeitimų, atsisakant miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimų. Parengtų įstatymų pakeitimų projektų tikslai ir uždaviniai:1 ) Pertvarkyti miškų grupių sistemą į labiau prisidedančią prie geresnės biologinės įvairovės apsaugos, klimato kaitos iššūkių valdymo ir visuomenės poreikių miškams tenkinimo Atsižvelgus į tai, kad tam tikro miško priskyrimas konkrečiai miškų grupei iš esmės lemia to miško pagrindinę funkcinę paskirtį, ūkinės veiklos apribojimus ar taikytinas miško atkūrimo, apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, gamtos apsaugos ir gamtotvarkos priemones, o šiandieninė miškų grupių sistema nepakankamai atliepia klimato kaitos ir biologinės įvairovės iššūkius, kintančius visuomenės poreikius miškui, Įstatymo projektu siekiama pertvarkyti miškų grupių sistemą, paliekant esminius principus ir elementus, tačiau aiškiau atskiriant daugiafunkcius miškus (kuriuose tuo pačiu metu tame pačiame plote galima suderinti skirtingas miškų ekosistemų atliekamas funkcijas ir gauti naudą iš jų) nuo miškų, kuriuose dėl jų specifinės paskirties negalima suderinti skirtingų miško funkcijų (pvz., natūraliai raidai paliekamų griežtos apsaugos rezervatinių miškų ir išskirtinai medienos gavybai skirtų plantacinių miškų).
Visi daugiafunkciai miškai pakankamai gerai absorbuoja anglies dvideginį ir kaupia anglį, atlieka vandens, dirvožemio apsaugos, taršos prevencijos funkcijas, grynina orą, sudaro sąlygas biologinei ir genetinei įvairovei, kartu tiekia medieną, nemedieninius miško išteklius, sudaro sąlygas žmonių poilsiui ir kitai socialinei veiklai miškuose, atlieka kitas miško ekosistemų funkcijas. Suskirstymas į penkias miškų grupes, kurių trys yra konkretaus prioriteto daugiafunkciai miškai, iš esmės sudarytų prielaidas labiau subalansuotam miškų funkcijų užtikrinimui ir galimybei geriau derinti tarpusavyje ekologines, socialines ir ekonomines reikmes miškui, atliepti klimato kaitos iššūkius ir kintančius visuomenės poreikius.
Atskirai skiriami griežtos apsaugos (rezervatiniai) miškai, be kita ko, sudarytų prielaidas įgyvendinti ES lygmens siekį, o kartu ir NMS vieną iš susitarimų, – siekti turėti 10 proc. griežtos apsaugos miškų (šiuo metu rezervatiniai miškai sudaro tik 1,3 proc.), o atskirai įvardinami plantaciniai miškai – užtikrinti papildomą medienos gavybos potencialą, kartu mažinant miškų ūkio veiklos intensyvumą saugomose teritorijose. 2 ) Aiškiau, greičiau ir paprasčiau planuoti ir vykdyti veiklą miškuose Šiuo metu nustatyta miškų priskyrimo miškų grupėms tvarka yra nelanksti, sudėtinga, apimanti besidubliuojančius, ilgai trunkančius ir vertės nekuriančius procesus, miškų grupės nustatymas konkrečiam miškui užtrunka itin ilgai, o nustatyta grupė peržiūrima rečiau kaip kas dešimt metų. Siūlomais pakeitimais siekiama pagreitinti ir supaprastini miškų priskyrimo miškų grupėms procedūras, kai pagal Vyriausybės tvirtinamus normatyvus ir nustatytą tvarką, miškų priskyrimo miškų grupėms planus rengtų ir tvirtintų Valstybinė miškų tarnyba. Miškų grupių nustatymo procedūrai nebūtų taikomi teritorijų planavimo dokumentų rengimo reikalavimai, tačiau į miškų priskyrimo miškų grupėms planų rengimo procesą būtų įtraukiami kitų su miškais susijusių sričių specialistai ir suinteresuota visuomenė. Siekiant aiškesnio ir paprastesnio miškuose veiklos planavimo, Įstatymo projekte siūloma numatyti konkrečius atvejus, kai miškotvarkos projektų rengimas privalomas, taip pat įtvirtinti miškotvarkos projektų galiojimo trukmę. Siekiant aiškumo, siūloma įstatyme nustatyti Vyriausybės ir aplinkos ministro funkcijas tvirtinant metinę pagrindinių kirtimų normą.
3 ) Atsisakyti pridėtinės vertės nekuriančio teisinio reguliavimo Įstatymo projektu siekiama atsisakyti miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygos dėl daugiau nei 1500 ha miškų ūkio paskirties žemės plotų įsigijimo. Ši nuostata ne tik prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 straipsnyje numatytam laisvam kapitalo judėjimui, bet ir daro neigiamą poveikį konkurencijos laisvei. Pagal šiuo metu Miškų įstatyme įtvirtintą reguliavimą ilgiau rinkoje veikiantys ūkio subjektai, kurie iki ribojimų įsigaliojimo jau buvo įsigiję daugiau nei 1500 ha miškų ūkio paskirties žemės plotus šiuo metu yra geresnėje padėtyje, lyginant su kitais ūkio subjektais, kurie galbūt siektų plėsti savo veiklą, tačiau dėl nustatytų ribojimų to daryti nebegali. Minėtu reguliavimu taip pat sukuriama papildoma administracinė našta asmenims, norintiems įsigyti miškų ūkio paskirties žemės. Asmuo, netgi ir šiuo metu neturintis miškų ūkio paskirties žemės, visais atvejais prieš sudarydamas pirkimo sandorį privalo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos ir gauti jos sutikimą, prieš notarui tvirtinant sandorį, turi dar papildomai užpildyti miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimo miško žemės plotas neviršys didžiausio leidžiamo ploto. Per 2022 metus Nacionalinė žemės tarnyba išdavė beveik 11 tūkst. sutikimų. Šiuo metu Lietuvoje privatūs miškai sudaro apie 40 proc. viso miškų ploto, o juos valdo daugiau nei 255 tūkst. privataus miško savininkų ir vidutiniškai vienas privataus miško savininkas turi apie 3,35 ha miško žemės. Atsižvelgiant į Lietuvos privačių miškų sektoriaus ypatumus, nėra grėsmės, kad galėtų įvykti privačios miškų ūkio paskirties žemės koncentracija.
Tokio pobūdžio įsigyjamos miškų ūkio paskirties žemės plotų ribojimai nėra taikomi Europos Sąjungos valstybėse. Įstatymo projektu siūloma ir toliau taikyti pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę besiribojančių miško valdų savininkams, kaip tai numatoma Civiliniame kodekse. Ši nuostata buvo įtvirtinta 2014 metais, siekiant užtikrinti miško valdų konsolidaciją. Miško valdos vidutiniškai 10-15% atvejų būna parduodamos besiribojančių miško valdų savininkams. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti atskiro privačių miškų tvarkymo ir naudojimo reguliavimo, nes visų nuosavybės formų miškai turėtų būti tvarkomi pagal tuos pačius tvaraus miškų valdymo principus. Šiuo metu galiojantys Vyriausybės tvirtinami Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai iš esmės tik atkartoja Miškų įstatyme arba aplinkos ministro tvirtinamuose teisės aktuose numatytas nuostatas, todėl tikslinga įstatyme atsisakyti nuorodų į šį teisės aktą, svarbiausias nuostatas perkeliant į Miškų įstatymą. Įstatymo projektu numatoma atsisakyti detalaus mažmeninės prekybos mediena reguliavimo, tačiau paliekant reikalavimą, kad miškų urėdija mažmeninėje prekyboje galėtų parduoti iki 7 proc. metinės pagrindinių miško kirtimų normos, prioritetą teikiant malkinės medienos pardavimui gyventojams. Įstatymų projektu taip pat siekiama leisti miško žemėje įrengti nesudėtingus rekreacinės miško infrastruktūros objektus be miškotvarkos projekto. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama įrengiant šiuos objektus, siūloma įstatyme numatyti baigtinį sąrašą objektų, kuriuos galima įrengti be miškotvarkos projekto, o kitų objektų, kuriuos galima įrengti miško žemėje, įrengimas toliau privalėtų būti planuojamas miškotvarkos projektuose.
4 ) Tobulinti miško kirtimų reguliavimą ir supaprastinti procedūras, išlaikant dėmesį aplinkosauginiams ir darbų saugos reikalavimams Siekiant geresnės gamtinių vertybių apsaugos, ypač saugomose teritorijose, tinkamesnio ekologinio ar socialinio prioriteto miškų tvarkymo, Įstatymo projektu siūloma drausti ir riboti miško kirtimus jautriausiuose gamtiniu ir socialiniu požiūriu miškuose: uždrausti pagrindinius miško kirtimus dabartinių IIA ir IIB grupių (ateityje – ekologinio ir socialinio prioriteto daugiafunkciuose) miškuose, o kituose saugomų teritorijų miškuose – apriboti plynųjų ar atvejinių pagrindinių miško kirtimų plotą iki 3 ha tais atvejais, kai tokie kirtimai išvis leidžiami. Mažinant administracinę naštą ir atsisakant pridėtinės vertės nekuriančių procedūrų, siūloma nustatyti, kad pagal leidimą kirsti mišką miško kirtimus galima bus vykdyti 24 mėnesius nuo leidimo kirsti mišką išdavimo dienos, o leidimo kirsti mišką nereikalauti mažo poveikio miško kirtimams, pvz., jaunuolynų ugdymo, sausuolių ir vėjavartų, miško valdos ribinių linijų kirtimui, medžių kirtimui grioviuose, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimui ir pan. Dabartinės III ir IVA grupės (ateityje – ekonominio prioriteto daugiafunkciuose) ne saugomų teritorijų miškuose siūloma nereikalauti leidimo ir kai miškas kertamas privataus miško savininko reikmėms neplynais miško kirtimais, po kurių liks normalaus tankumo medynas (ne mažesnis nei 0,7 medyno skalsumas).
Įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti leidimų išdavimo, panaikinimo ir tikslinimo pagrindus, nustatyti, kad miško kirtimai, medynų auginimo priemonės ir kiti miško darbai turi būti vykdomi laikantis aplinkos ministro tvirtinamų miško darbų saugos reikalavimų. 5 ) Pagerinti naujų savaiminių miškų, genetinių išteklių apsaugą ir atkurtų miškų kokybę Siekiant ambicingų miškingumo didinimo tikslų, ypač sąsajoje su miškų potencialo absorbuoti anglies dvideginį ir kaupti anglį didinimu, kartu sudarant teisines prielaidas medžių savaiminukais apaugusių žemės plotų išsaugojimui ir transformavimui į mišką, Įstatymo projektu siūloma sumažinti pačių savaiminukų amžiaus ribą nuo 20 iki 10 metų, kai valstybinėje žemėje išaugę nauji savaiminiai miškai jau būtų privalomai įtraukiami į miškų apskaitą. Tuo tarpu privačioje žemėje tai būtų paties žemės savininko apsisprendimas, kurį priimti padėtų numatomos finansinio skatinimo priemonės, integruojamos į naująjį Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Šios teisinės prielaidos, kartu su finansinėmis paskatomis galėtų prisidėti prie apytikriai 18 tūkst. ha naujų savaiminių miškų įtraukimo į apskaitą ir jų geresnės apsaugos. Siekiant geresnės genetinių miško išteklių apsaugos, pirmąkart įstatymo lygmeniu siūloma įtvirtinti genetiniams miško medžių ištekliams priskirtinų miškų kategoriją ir jų atkūrimo principus, taip pat siūloma įtvirtinti sėklinės miško bazės apimtį. Siūloma nustatyti, kad miško dauginamoji medžiaga miško medžių selekcijai, miškams atkurti ir įveisti turi būti ruošiama tiktai patvirtintuose sėklinės miško bazės objektuose.
Siekiant gerinti miškų atkūrimo kokybę, miško savininkams ir valdytojams siūloma nustatyti prievolę ne tik atsodinti iškirstą ar žuvusį mišką arba užtikrinti jo atžėlimą tikslinėmis medžių rūšimis, bet ir pasodintus miško želdinius arba atžėlusius miško žėlinius prižiūrėti ir saugoti, kol susiformuos medynas, kad būtų galima laikyti, jog miškas iš tikrųjų atkurtas arba įveistas. Įstatymo lygmeniu taip pat siūloma reglamentuoti miško dauginamosios medžiagos tiekėjų veiklą. 6 ) Aiškiau reglamentuoti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis Siekiant užtikrinti geresnę gamtinių ar kultūrinių vertybių apsaugą atviro tipo kraštovaizdyje, kai šių vertybių apsauga nesuderinama su miško auginimu, siūloma numatyti papildomus išimtinius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus. Šiuo metu atviro tipo Europos Bendrijos svarbos buveinių (pvz., pievų, smėlynų, pelkių) atkūrimui, eksponuoti ir tvarkyti piliakalnius bei kitus kultūros paveldo objektus medžiais apaugusioje ir miškams priskirtoje žemėje nėra teisinio pagrindo. Siekiant aiškesnio miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis reguliavimo, taip pat siūloma naujai išdėstyti ir kitus išimtinius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus, aiškiau ir konkrečiau suformuluoti esminius reikalavimus pavertimo procedūrai. 7 ) Išplėsti miškų urėdijos valstybines funkcijas ir optimizuoti valstybinių miškų apsaugą Siekiant miškų urėdijos veiklos įvairinimo ir didesnio valstybės įmonės vaidmens užtikrinant tinkamą visų valstybinių miškų priežiūrą ir apsaugą, įstatymų pakeitimais siūloma apibrėžti naujas miškų urėdijos vykdomas funkcijas. Įstatymų pakeitimais taip pat siūloma atsisakyti valstybinių miškų apsaugos pareigūnų instituto, kaip nederančio su valstybės įmonės veikla ir funkcijomis.
Pažymėtina, kad šiuo metu valstybinių miškų apsaugos pareigūnų statusą turi maždaug 250 VĮ Valstybinių miškų urėdijos darbuotojų, tačiau jų veikla kaip valstybinių miškų apsaugos pareigūnų užima tik nedidelę dalį tarp kitų jų vykdomų funkcijų. 2023 m. valstybinių miškų apsaugos pareigūnai nustatė 109 pažeidimų atvejus valstybiniuose miškuose ir nubaudė 86 asmenis. Be to, valstybinių miškų apsaugos pareigūnų funkcijos iš esmės dubliuojasi su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų vykdomomis miškų kontrolės funkcijomis, todėl neteisėtos veiklos užkardymas valstybiniuose miškuose liktų būtent Aplinkos apsaugos departamento kompetencijoje, o valstybinių miškų apsaugoje ir pažeidimų prevencijoje ir toliau veiktų už konkrečių miško plotų priežiūrą ir apsaugą atsakingi miškų urėdijos darbuotojai neturėdami pareigūno statuso. 8 ) Patikslinti pagrindines sąvokas ir lankymosi miške tvarką, apibrėžti Miškų konsultacinės tarybos veiklą, įvesti kompensacijas už veiklos apribojimus ne saugomų teritorijų miškuose , papildyti bendrųjų miško reikmių sąrašą Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir praktikoje atsirandančias taikymo problemas, siūloma patikslinti pagrindines miškų reguliavimui svarbias sąvokas, kaip miškas, miško žemė, medynas, miško infrastruktūra ir kt., taip pat įvesti naujas sąvokas, kaip gamtiškoji miškininkystė, miško ekosistema, pirmykštis miškas, sengirė ir kt. Siekiant užtikrinti suinteresuotos visuomenės dalyvavimą svarstant svarbiausius miškų politikos klausimus, svarbu pačiame Miškų įstatyme apibrėžti Miškų konsultacinės tarybos veiklą ir jos formavimo principus. Į tai, kad šiuo metu to nenustato Miškų įstatymas dėmesį atkreipė ir NMS proceso dalyviai ir Specialiųjų tyrimų tarnyba 2023 m. kovo 10 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-1995 „Dėl Miškų konsultacinės tarybos darbo reglamento“.
Įstatymo projektu siekiama nustatyti kompensavimo privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus miškuose, esančiuose ne saugomose teritorijose, tvarką, nes šiuo metu Saugomų teritorijų įstatymas apima tik tuos atvejus, kai ūkinės veiklos apribojimai nustatomi saugomose teritorijose esančioje miško žemėje. Specialiųjų tyrimų tarnybos 2019 m. spalio 29 d. rašte Nr. 4-01-9169, 2020 m. balandžio 7 d., rašte Nr. 4-01-2659 pateiktos pastabos dėl teisės aktuose nustatytų reikalavimų asmenų lankymuisi miške, kuo vadovaujantis siekiama pagrįstų bei objektyvių sprendimų dėl asmenų lankymosi miškuose apribojimo priėmimo, taip pat įgyvendinant NMS sutartą nuostatą „užtikrinti laisvą lankymąsi visuose miškuose, kartu pripažįstant privačių miškų savininkų teisėtus lūkesčius dėl saugumo ir įgyvendinti nuosavybės teises, kad nebūtų tiesiogiai trikdomas savininko privatumas ar trukdoma įstatymais numatyta veikla“, Įstatymo projektu siūloma nustatyti reikalavimus dėl privačių miškų savininkų nuosavybės teisių įgyvendinimo miško lankytojų atžvilgiu. Taip pat siūloma tikslinti transporto priemonių (išskaidant reikalavimus motorinėms ir nemotorinėms transporto priemonėms) važinėjimo miškuose reikalavimus, įtvirtinti nuostatą dėl renginių miškuose organizavimo, išplėsti bičių laikymo miškuose, ūkinių gyvūnų ganymo ir kitų nemedieninių miško išteklių naudojimo galimybes, reglamentuoti motorinėms transporto priemonėms skirtų bekelės trasų įrengimo reikalavimus. Siekiant geriau išsaugoti visuomenei svarbias miško ekosistemų atliekamas funkcijas, sustiprinti miškininko profesijos patrauklumą, siūloma praplėsti bendrųjų miško reikmių sąrašą naujomis miško reikmėmis. 2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatorius – Aplinkos ministerija.
Įstatymų projektus parengė Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės (grupės vadovas Aurimas Saladžius, tel. +370 696 59321, el. p. [email protected] ) vyresn. patarėjas Donatas Vaikasas, tel. +370 696 49889, el. p. [email protected] , patarėja Zita Bitvinskaitė, tel. +370 646 89813, el. p. [email protected] , patarėja Ada Teberienė, tel. +370 687 98259, el. p. [email protected] , vyresn. patarėjas Zbignev Glazko, tel. +370 696 77066, el. p. [email protected] , vyresn. patarėjas Vytautas Martuzevičius, tel. +370 696 77430, el. p. [email protected] , patarėja Vilija Masaitienė, tel. +370 695 74949, el. p. [email protected] , vyr. specialistė Daiva Kazlauskiene, tel. +370 686 07316, el. p. [email protected] , patarėja Anžela Valainė, tel. +370 695 15839, el. p. [email protected] . 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Miškų įstatymas · Šiuo metu gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimas neįeina į kompleksinės miškų ūkio veiklos sąvoką. Įstatyme nėra aiškiai reglamentuotas miško, miško žemės ir medyno sąvokų tarpusavio ryšys. Miško infrastruktūros sąvoka nėra pakankamai išsami ir aiški. Įstatymai ir kiti teisės aktai detaliau nereglamentuoja kokie inžineriniai statiniai ir įrenginiai gali būti laikomi skirtais rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra apibrėžtos tokios sąvokos, kaip gamtiškoji miškininkystė, miško ekosistema, gamtinės buveinės miškuose, pirmykštis miškas, sengirė, plantaciniai želdiniai. · Galiojančios miškų grupės ir jose taikomi veiklos apribojimai iš esmės neatitinka šiandienos klimato kaitos ir biologinės įvairovės iššūkių, kintančių visuomenės poreikių miškams, taip pat neužtikrina tinkamo ekologinių, ekonominių ir socialinių miško verčių balanso.
Miškai miškų grupėms priskiriami aplinkos ministro įsakymu pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtus miškų priskyrimo miškų grupėms planus, kurie pradedami rengti tik po to, kai miškų tvarkymo schema patvirtinama ir įregistruojama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Miškų tvarkymo schemos rengiamos pagal apskritis vidutiniškai kas 10 metų aplinkos ministro įsakymu patvirtintu Miškų tvarkymo schemų grafiku. Visas schemos rengimas dėl sudėtingo proceso trunka iki 30 mėn. Patvirtinta ir įregistruota schema dar neįtvirtina konkrečių miškų priskyrimo miškų grupėms. · Miškas nuosavybės teise gali priklausyti ir užsienio valstybėse įsteigtoms organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, tačiau turinčioms civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, tačiau negali priklausyti tokioms pat Lietuvoje įsteigtoms organizacijoms. · Galioja apribojimas, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tik tiek miškų ūkio paskirties žemės, kad bendras jiems priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha.
Atitinkamai įstatyme numatytos šio ribojimo užtikrinimo procedūros, įskaitant privalomą kreipimąsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo išdavimo. · Tarp galiojančių atvejų, kai privačią miško valdą galima skaidyti į dalis, nenumatyti atvejai, kai žemės sklypą į dalis skiria valstybinės ar vietinės reikšmės (viešieji) keliai, geležinkeliai ir neprivatizuojami vandens telkiniai. · Teisės aktai parduoti miškų paskirties žemės saugomose teritorijose galimybės nenumato, todėl nesprendžiamas laisvos valstybinės žemės fonde esančių ir nepanaudotų nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų klausimas. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyksta jau 30 metų, o laisvos valstybinės žemės fonde vis dar esantys nemaži miškų plotai (apie 50 tūkst. hektarų) iš esmės netvarkomi, miškininkystės veikla nevykdoma, o dėl to jie degraduoja, mažėja jų socialinė ir ekonominė vertė, kartu neužtikrinama ir gamtinių vertybių tuose miškuose apsauga, kai tam reikalingas gamtotvarkos priemonių taikymas. · Pagal galiojantį reguliavimą pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę saugomose teritorijose arba besiribojančią su valstybinės reikšmės mišku už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis turi valstybė, taip pat besiribojančių miško valdų savininkai. · Įstatyme nėra apibrėžta Miškų konsultacinės tarybos veikla, formavimo principai.
Šiuo metu aplinkos ministro įsakymu yra tvirtinama Miškų konsultacinės tarybos, skirtos pasiūlymams aplinkos ministrui miškų politikos ir strategijos formavimo ir kitais svarbiausiais miškų klausimais teikti, sudėtis, darbo reglamentas. · Vadovaujantis ES Tarybos 1999 m. gruodžio 22 d. direktyvos 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga (toliau – Direktyva) 2 straipsnio k) punkto i) papunkčiu, valstybė narė turi paskirti oficialią įstaigą, „atsakingą už prekybos miško dauginamąja medžiaga kontrolę ir (arba) šios medžiagos kokybę bei kitus su tuo susijusius dalykus“. Laikantis šių reikalavimų, oficialia įstaiga Lietuvoje nuo 2003 m. paskirta Valstybinė miškų tarnyba.
Tačiau nuo 2021 m. miško dauginamosios medžiagos kilmės ir kokybės kontrolę atlieka 2 įstaigos – Valstybinė miškų tarnyba, kuri atlieka miško dauginamosios medžiagos kilmės kontrolę (priežiūrą) nuo pat medžių žydėjimo, derėjimo, sėklų ruošos iki siuntų formavimo ir šių procesų kontrolės pagrindu išduoda miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus, kontroliuoja sėklų kokybę, registruoja miško dauginamosios medžiagos tiekėjus, tvarko Genetinių miško medžių išteklių informacinę sistemą, atlieka sėklinės miško bazės objektų vertinimą, atstovauja Lietuvai, sprendžiant šios srities klausimus EK darbo grupėse, ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, kuris nepavaldus Valstybinei miškų tarnybai ir todėl neatitinka Direktyvos 2 straipsnio k) punkto i) papunkčio nuostatų „oficialios įstaigos g ali pavesti šioje direktyvoje numatytus uždavinius atlikti jų vadovaujamam ir prižiūrimam bet kokiam juridiniam asmeniui (...)“.
Todėl nuo 2021 m. miško dauginamosios medžiagos (sodmenų) kokybė, prekybos ja, miško dauginamosios medžiagos tiekėjų ir sėklinės miško bazės kontrolė nepakankama. · Įstatyme įtvirtintas valstybinių miškų apsaugos pareigūnų institutas ir kad jais laikomi miškų urėdijos darbuotojai, nors tai iš esmės nedera su miškų urėdijos statusu ir dubliuojasi su Aplinkos apsaugos departamento vykdomomis miškų kontrolės funkcijomis. · Įstatyme nustatyta (Miškų įstatymo nuostatos įsigaliosiančios nuo 2024-07-01), kad privalomieji atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką nustatyti bendrosioms miško reikmėms ir kitoms valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų reikmėms tenkinti ir nustatytas baigtinis sąrašas bendrųjų miško reikmių, kurioms finansuoti naudojamos iš privalomųjų atskaitymų gautos ir bendrosioms miško reikmėms finansuoti skirtos lėšos Tarp finansuotinų bendrųjų miško reikmių nenumatytos reikmės, susijusios su miškų sektoriaus darbuotojų neformaliuoju švietimu ir mokymu, neformaliojo vaikų švietimo iniciatyvų, susijusių su miško pažinimu, skatinimu, parama miškininkystės studentams ir kt. · Pagal galiojantį reguliavimą miškų urėdija Vyriausybės nustatyta tvarka didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką.
Todėl nuo 2021 m. miško dauginamosios medžiagos (sodmenų) kokybė, prekybos ja, miško dauginamosios medžiagos tiekėjų ir sėklinės miško bazės kontrolė nepakankama. · Įstatyme įtvirtintas valstybinių miškų apsaugos pareigūnų institutas ir kad jais laikomi miškų urėdijos darbuotojai, nors tai iš esmės nedera su miškų urėdijos statusu ir dubliuojasi su Aplinkos apsaugos departamento vykdomomis miškų kontrolės funkcijomis. · Įstatyme nustatyta (Miškų įstatymo nuostatos įsigaliosiančios nuo 2024-07-01), kad privalomieji atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką nustatyti bendrosioms miško reikmėms ir kitoms valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų reikmėms tenkinti ir nustatytas baigtinis sąrašas bendrųjų miško reikmių, kurioms finansuoti naudojamos iš privalomųjų atskaitymų gautos ir bendrosioms miško reikmėms finansuoti skirtos lėšos Tarp finansuotinų bendrųjų miško reikmių nenumatytos reikmės, susijusios su miškų sektoriaus darbuotojų neformaliuoju švietimu ir mokymu, neformaliojo vaikų švietimo iniciatyvų, susijusių su miško pažinimu, skatinimu, parama miškininkystės studentams ir kt. · Pagal galiojantį reguliavimą miškų urėdija Vyriausybės nustatyta tvarka didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką. Įstatymas nereglamentuoja kokiu būdu miškų urėdija vykdo prekybą biokuru. · Įstatyme nenustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai asmenų lankymasis miškuose gali būti uždraustas ar apribotas.
Įstatyme nėra akcentuotas privačių miškų savininkų saugumo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo miško lankytojų atžvilgiu klausimas, taip pat nenustatyti reikalavimai dėl transporto priemonių važinėjimo miškuose, renginių miškuose organizavim o, specialiųjų motorinėms transporto priemonėms skirtų bekelės trasų įrengimo . · Pagal galiojantį reguliavimą privačių miškų savininkų veiklą miškuose papildomai reglamentuoja Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į privačių miškų savininkų organizacijų siūlymus. · Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nėra nustatyta kompensavimo privačių miškų savininkams už nustatytus miškų ūkio veiklos apribojimus tais atvejais, kai veiklos apribojimai nustatomi ne saugomoje teritorijoje esančioje miško žemėje. Kai nauji veiklos apribojimai nustatomi saugomose teritorijose esančiuose miškuose, kompensacijos apskaičiuojamos ir išmokamos Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka. Už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus išmokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos. Kompensuojant už apribojimus saugomose teritorijose, su savininku ar valdytoju sudaromos apsaugos sutartys dėl veiklos apribojimų, konkrečių žemės, miško ir vandens telkinio naudojimo sąlygų. · Šiuo metu pagal galiojantį reguliavimą vykdomos dvi miškų inventorizacijos – valstybinė miškų inventorizacija (nacionalinė miškų inventorizacija atrankiniais metodais) ir miškų sklypų inventorizacija. Remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis reglamentavimas iš esmės neveikia, kadangi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas miškų sklypų inventorizacijos duomenų pagrindu.
Įstatymas taip pat įtvirtina, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, bet šis reglamentavimas praktiškai neveikia. · Pagal galiojantį reguliavimą medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą aplinkos ministro nustatyta tvarka, nors medynas susiformuoja maždaug 7-ais medžių augimo metais. Pagal galiojantį reguliavimą nėra atsižvelgiama į privataus asmens interesus, todėl pasitaiko atvejų kai privačios žemės savininkai nesutinka su savaiminukais apaugusio žemės įrašymu į Miškų valstybės kadastrą. · Šiuo metu vidinės miškotvarkos projektai – miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti. Galiojančiame įstatyme nenustatyta vidinės miškotvarkos projektų galiojimo trukmė, jų viešinimas ir panaikinimo pagrindai. Vidinės miškotvarkos projekto rengėjų kvalifikaciniai reikalavimai šiuo metu nustatyti aplinkos ministro tvirtinamose Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėse. · Šiuo metu metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybiniuose miškuose tvirtina Vyriausybė, tačiau įstatyme neįtvirtinta, kokiam laikotarpiui ši norma patvirtinama. · Nors šalies genetiniai miško medžių ištekliai priskirti Europos miško medžių genetiniams ištekliams, tačiau iki šiol Miškų įstatyme nereglamentuoti.
Sėklinės miško bazės, miško dauginamosios medžiagos kilmės ir kokybės, jos tiekėjų veiklos reikalavimai taip pat nereglamentuoti įstatymo lygmeniu. · Šiuo metu miškas laikomas atkurtu, kai praėjus 2-3 metams po miško iškirtimo arba miško žuvimo fakto nustatymo miško atžėlimo procesas dar tik prasidėjęs arba miškas ką tik pasodintas. Tai nesuderinta su nuostatomis, kad miško atkūrimo procesas apima ne tik jo atžėlimą arba pasodinimą, bet ir miško želdinių ir žėlinių priežiūrą ir apsaugą, kol susiformuoja medynas. · Įstatyme įtvirtinta, kad draudžiama atlikti miško kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, tačiau neapibrėžti esminiai leidimų kirsti mišką išdavimo reikalavimai, nenustatytas leidimo kirsti mišką galiojimo laikas, leidimų išdavimo, panaikinimo ir tikslinimo pagrindai . Visa tai šiuo metu reglamentuoja Vyriausybės tvirtinami Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai ir aplinkos ministro tvirtinamas Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas. · Šiuo metu įstatyme įtvirtinta, kad plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose draudžiami, tačiau išimtis taikoma pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynams, nors tai ir nedera su bendra gamtosaugos ir artimos gamtai miškininkystės kryptimi mažinti plynųjų miško kirtimų apimtis saugomose teritorijose.
Įstatyme taip pat nustatyta, kad II miškų grupės miškuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Tai sudaro sąlygas plačiai taikyti supaprastintus atvejinius miško kirtimus, kurie savo esme yra artimi plyniesiems ir dažnai neužtikrina tinkamos gamtinių vertybių apsaugos. III miškų grupės miškuose plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržių maksimalus plotas neribojamas, kas sudaro prielaidas koncentruotai kirsti didelio ploto biržes, kurios, ypač supaprastintųjų atvejinių miško kirtimų atveju ir saugomose teritorijose, nedera su gamtinių, socialinių ar kultūrinių vertybių apsaugos reikalavimais. Įstatyme nedetalizuota miško kirtimų sistema, kurios tam tikra dalis yra Vyriausybės tvirtinamuose Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose. Nesudarytos įstatyminės prielaidos reglamentuoti miško darbų saugos reikalavimų. · Šiuo metu teisės aktuose nėra reglamentuoti artimos gamtai miškininkystės principai. · Sanitariniais miško kirtimais gali būti iškertami ne tik medžių ligų ar miško kenkėjų plitimo pavojų keliantys medžiai, bet ir sausuoliai, nors tai nepagerina sanitarinės miško būklės. · Pagal galiojantį reguliavimą ūkinių gyvūnų ganymas valstybinėje miško žemėje draudžiamas, išskyrus Aplinkos ministerijos numatytus atvejus.
Privačiuose miškuose ganiava draudžiama kirtavietėse ir 20 metų neturinčiuose jaunuolynuose. Toks reglamentavimas ne tik nepagrįstai skiria valstybinius ir privačius miškus, bet ir riboja galimybes ūkinių gyvūnų ganymu palaikyti tam tikrų gamtinių buveinių tinkamą būklę tais atvejais, kai tai netrukdo miško atkūrimui. · Įstatyme įtvirtinti devyni išimtiniai miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai, numatytas atskiras miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis teisinis reguliavimas saugomose teritorijose, kuris iš dalies prieštarauja bendriesiems išimtiniams atvejams. Šiuo metu nenumatytas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejis atviro tipo gamtinių buveinių atkūrimui, kai tokių buveinių egzistavimas nesuderinamas su miško auginimu, kultūros paveldo objektų teritorijų sklypams formuoti ir naudoti , kultūros paveldo objektų teritorijų sklypams formuoti ir naudoti, taip pat negalimas ir miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis žemės savininko pageidavimu plantaciniuose miškuose. Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatytos plačios galimybės didelės ekologinės ir socialinės vertės miškuose paversti miško žemę kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimui, dėl ko sulaukiama didelio visuomenės nepasitenkinimo, nes tokiu būdu sunaikinami socialiniu požiūriu svarbūs rekreaciniai miškai, ekologiniu požiūriu svarbūs apsauginiai miškai.
Administracinių nusižengimų kodeksas 276 straipsnyje nustatytos baudos už miško įveisimo ir atkūrimo reikalavimų nesilaikymą, miško neatkūrimą per Miškų įstatyme nustatytus terminus ir už miško dauginamosios medžiagos nuostatų pažeidimą per mažos – kelis kartus mažesnės už patiriamas išlaidas atkuriant mišką, atliekant jo priežiūrą ir apsaugą. Jos ne tik neatgraso nuo pažeidimų, bet ir sukuria situaciją, kai finansiškai palankiau du kartus sumokėti baudą nei atkurti mišką. Dabar galiojančiame 276 straipsnyje numatyta atsakomybė tik už per Miškų įstatyme nustatytą terminą neapželdintas arba neatžėlusias kirtavietes, žuvusius medynus, želdinius ir žėlinius, tačiau nenumatyta atsakomybė už želdinių ir žėlinių priežiūros ir apsaugos darbų neatlikimą, kad susiformuotų medynas ir miškas būtų laikomas atkurtu. 426 straipsnyje minimi valstybinių miškų apsaugos pareigūnai, kurių atsisakoma, o 589 straipsnyje numatyta jų kompetencija. Aplinkos apsaugos įstatymas
juridinių asmenų padarytus Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų pažeidimus tiria, juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus surašo ir bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėja valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. 119 straipsnyje numatyta atsakomybė už per nustatytus terminus neatkurtą (neatžėlusį arba neapželdintą) mišką, tačiau nenumatyta atsakomybė už želdinių ir žėlinių priežiūros ir apsaugos neatlikimą, kad susiformuotų medynas ir miškas būtų laikomas atkurtu.
Saugomų teritorijų įstatymas Miško žemę paversti kitomis naudmenomis draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose galima reikmėms, susijusioms su šių saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jeigu tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja šių saugomų teritorijų nuostatams. Įstatyme šiuo metu nenumatyta, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis būtų galima gamtinių buveinių miškuose atkūrimui. Kai nauji veiklos apribojimai nustatomi saugomose teritorijose esančiuose miškuose, kompensacijos apskaičiuojamos ir išmokamos Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka. Už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus išmokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos. Vienkartinės kompensacijos išmokamos privataus miško savininkams, kurių miško valdose draudžiama kirsti brandžius medynus arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti ar atsiranda kitų ūkinės veiklos apribojimų. Kasmetinės kompensacijos mokamos privataus miško savininkams, kurių miško valdose vėlesniam laikui atidedamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių laikinai palikti neiškirstų steigiant naują saugomą teritoriją, pakeičiant esamų saugomų teritorijų ribas arba nustatant naujus veiklos apribojimus; kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai kirtimų atidėjimo laikotarpiu. Kompensuojant už apribojimus saugomose teritorijose, su savininku ar valdytoju sudaromos apsaugos sutartys dėl veiklos apribojimų, konkrečių žemės, miško ir vandens telkinio naudojimo sąlygų.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas
laikinuosius privažiavimo kelius į statybvietę įgyvendinant valstybei svarbius projektus. Teritorijų planavimo įstatymas Įstatyme nustatyta, kad miškų tvarkymo schema yra vienas iš specialiojo teritorijų planavimo dokumentų. Žemės įstatymas 9 straipsnyje nustatyta, kad valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai vykdyti. Miškų įstatyme nustatyta , kad valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nuomojama poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti. 25 straipsnyje nenumatyta, kad miškų ūkio paskirties žemei gali būti priskiriama privati žemė, kurioje numatoma įveisti mišką, taip pat įtvirtinta, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi į ekosistemų apsaugos miškų sklypus, rekreacinių miškų sklypus, apsauginių miškų sklypus, ūkinių miškų sklypus. 45 straipsnio 1 dalis reglamentuoja žemės ir joje esančio kito privataus nekilnojamojo turto visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų paėmimą, daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą nekilnojamąjį turtą panaikinimą. 46 straipsnio 3 dalis nustato sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Pajūrio juostos įstatymas
žemės naudojimo ir šio įstatymo nustatytų veiklos apribojimų valstybinę kontrolę pagal kompetenciją atlieka ir valstybinių miškų apsaugos pareigūnai.
P iliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas 13 straipsnyje numatyta, kad miškus valstybinės reikšmės miškams, miestų miškams, valstybiniams miško medelynams ir valstybiniams miško daigynams, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams, miestų sanitarinės apsaugos pirmosios zonos miškams, miško parkams priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį, pasikeitus teisės aktams, dalis objektų priskirtini kitiems objektams, pvz., valstybiniai miško daigynai priskirti valstybiniams miško medelynams, selekcinės sėklininkystės objektai -sėklinės miško bazės objektams, sėklinės miško plantacijos yra vienas iš sėklinės miško bazės objektų. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Miškų įstatymas Įstatymo pakeitimo projekte numatyti šie pagrindiniai pakeitimai: · Siekiant aiškiau apibrėžti gamtotvarkos priemonių miškuose tikslus ir numatyti platesnį sąrašą dokumentų, kuriuose jos gali būti suplanuojamos, numatoma, kad gamtotvarkos priemonės gali būti suplanuojamos ne tik miškotvarkos projektuose, bet ir saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose, saugomų rūšių apsaugos ir veiksmų planuose . Toks pakeitimas sudarys prielaidas plačiau taikyti gamtinių vertybių apsaugai ir jų būklės gerinimui skirtas gamtotvarkos priemones miškuose. Išplečiama kompleksinės miškų ūkio veiklos sąvoka, numatant, kad ja papildomai laikoma ir veikla, apimanti prekybą biokuru, gamtos apsaugos, gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimą, rekreacinės miško infrastruktūros įrengimą ir priežiūrą .
Tokie pakeitimai sudaro prielaidas įvairinti veiklą miškuose, daugiau dėmesio skirti kitoms nei vien su medienos gavyba susijusioms miškų ūkio veikloms. Tuo būdu atliepiamos ir NMS proceso metu pasiektų sutarimų nuostatos. Patikslinamos medyno, miško ir miško žemės sąvokos, aiškiau atskleidžiamas jų turinys ir tarpusavio ryšys. Plačiausia sąvoka būtų miško žemė, kurią sudarytų mišku apaugusi žemė ir kita su mišku neatsiejamai susijusi ar miškui funkcionuoti reikalinga žemė. Mišku būtų laikomas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame yra pagrindinis miško ekosistemos elementas – medynas arba jame laikinai medyno nėra. Medynas būtų suprantamas kaip pagrindinis miško ekosistemos elementas ir miško dalis, apaugusi nustatytų parametrų medžiais ir kita miško augalija. Tokie pakeitimai geriau suderina tarpusavyje miško, miško žemės ir medyno sąvokas. Siekiant užtikrinti miško sąvokos aiškumą ir nustatyti kas nelaikoma mišku, įstatyme taip pat apibrėžiama plantacinių želdinių sąvoka. Išplečiama miško infrastruktūros sąvoka, kad į ją patektų kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško aplinkosauginėms, rekreacinėms, mokslinių tyrimų, kitoms socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms funkcijoms įgyvendinti ir laukiniams gyvūnams nelaisvėje laikyti . Tokių inžinerinių statinių ir įrenginių įrengimui miško žemėje (išskyrus nesudėtingus rekreacinės miško infrastruktūros objektus) būtų privalomas miškotvarkos projektas. Siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo, siūlomu reguliavimu būtų suteikiami įgaliojimai aplinkos ministrui nustatyti konkrečius miškotvarkos projekte projektuojamų miško infrastruktūrai priskirtinų inžinerinių statinių ir įrenginių požymius ir jų sąrašą.
Įtvirtinamos aiškios miško savininko ir valstybinio miško valdytojo sąvokos, atsisakant miško naudotojo sąvokos, nes įstatyme nenustatoma specialaus reguliavimo šiems asmenims. Taip pat patikslinus kas gali būti miško savininku, nacionaliniai subjektai nebebūtų diskriminuojami užsienio subjektų, atitinkančių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, atžvilgiu ir turėtų tokias pačias sąlygas nuosavybės teisės į miškus įsigijimui. Įtvirtinamos naujos, kituose teisės aktuose nereglamentuotos, bet įstatymo pakeitimo projekte naudojamos sąvokos: gamtiškoji miškininkystė, miško ekosistema, pirmykštis miškas, sengirė, plantaciniai želdiniai. · Įtvirtinami Miškų konsultacinės tarybos formavimo principai ir veikla, nustatant, jog Miškų konsultacinė taryba steigiama pasiūlymams aplinkos ministrui miškų politikos formavimo ir kitais strateginiais miškų valdymo klausimais teikti. Ji būtų sudaroma iš kompetentingų miškų valdymo klausimais valstybės, mokslo ir studijų institucijų, asociacijų, nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovų, išlaikant atstovavimo balansą miškų socialinėms, ekonominėms ir ekologinėms sritims. Miškų konsultacinės tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtintų aplinkos ministras. Šiuo pakeitimu būtų didinamas visuomenės dalyvavimas svarbiausių nacionalinio lygmens miškų politikos sprendimų priėmime.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 8 punktą, kuriame nustatyta, kad Vyriausybė steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas, steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sutikimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą), steigia, reorganizuoja ir likviduoja kitas biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota valstybės institucija ar įstaiga, ir siekiant užtikrinti (neapriboti) Vyriausybei suteiktų įgaliojimų įgyvendinimą, Įstatyme atsisakoma konkrečių Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų pavadinimų nurodymo ir vietoje jų nurodoma, kad tam tikrą funkciją vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus (inter alia 2014 m. liepos 11 d., 2017 m. vasario 24 d., 2018 m. kovo 8 d. nutarimai). Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą Nacionalinė žemės tarnyba atlieka valstybinę priežiūrą žemės valdos projektų rengimo srityje, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atlieka valstybinę priežiūrą specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų rengimo srityje. Atsižvelgiant į tai, siekiant aiškumo, šiuo atveju siūloma įvardinti konkrečią valstybės instituciją – Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, kaip v alstybinę miško žemę patikėjimo teise valdančią ir perduodančią valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatyme nustatyta tvarka, vietoj „Vyriausybės įgaliota institucija“.
Planuojama, kad Valstybinė miškų tarnyba vykdys šias funkcijas: atlieka nacionalinę miškų inventorizaciją ir miškų apskaitą, rengia ir skelbia oficialiąją miškų statistiką; rengia miškų priskyrimo miškų grupėms planus; tvirtina miškotvarkos projektus; išduoda leidimus kirsti mišką; išduoda nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatus; paskirsto metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybinio miško valdytojams; koordinuoja genetinių miško medžių išteklių išsaugojimą ir selekciją; vykdo sėklinės miško bazės, miško dauginamosios medžiagos kilmės, kokybės ir prekybos ja priežiūrą, išduoda miško dauginamosios medžiagos kilmę ir kokybę patvirtinančius dokumentus, registruoja miško dauginamosios medžiagos tiekėjus; vykdo miškų būklės stebėseną, seka, prognozuoja medžių ligų ir miško kenkėjų pažeidimus, koordinuoja miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą; konsultuoja asmenis miško naudojimo, atkūrimo, įveisimo, priežiūros ir apsaugos klausimais; atlieka Miškų registro duomenų patikrinimą natūroje (vietoje); priima sprendimus patvirtinti miškų sklypų inventorizacijos arba jos patikslinimo metu nustatytus duomenis; skelbia miškų stichines nelaimes; vykdo šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą miškininkystės sektoriuje; vykdo nepriklausomų medienos matuotojų veiklos priežiūrą; organizuoja židinių naikinimą visų nuosavybės formų miškuose medžių spyglius ir lapus graužiančių miško kenkėjų masinio išplitimo vietose naudojant aviaciją, kai nėra kitų veiksmingų priemonių likviduoti židinį.
Planuojama, kad Valstybinė miškų tarnyba vykdys šias funkcijas: atlieka nacionalinę miškų inventorizaciją ir miškų apskaitą, rengia ir skelbia oficialiąją miškų statistiką; rengia miškų priskyrimo miškų grupėms planus; tvirtina miškotvarkos projektus; išduoda leidimus kirsti mišką; išduoda nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatus; paskirsto metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybinio miško valdytojams; koordinuoja genetinių miško medžių išteklių išsaugojimą ir selekciją; vykdo sėklinės miško bazės, miško dauginamosios medžiagos kilmės, kokybės ir prekybos ja priežiūrą, išduoda miško dauginamosios medžiagos kilmę ir kokybę patvirtinančius dokumentus, registruoja miško dauginamosios medžiagos tiekėjus; vykdo miškų būklės stebėseną, seka, prognozuoja medžių ligų ir miško kenkėjų pažeidimus, koordinuoja miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą; konsultuoja asmenis miško naudojimo, atkūrimo, įveisimo, priežiūros ir apsaugos klausimais; atlieka Miškų registro duomenų patikrinimą natūroje (vietoje); priima sprendimus patvirtinti miškų sklypų inventorizacijos arba jos patikslinimo metu nustatytus duomenis; skelbia miškų stichines nelaimes; vykdo šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą miškininkystės sektoriuje; vykdo nepriklausomų medienos matuotojų veiklos priežiūrą; organizuoja židinių naikinimą visų nuosavybės formų miškuose medžių spyglius ir lapus graužiančių miško kenkėjų masinio išplitimo vietose naudojant aviaciją, kai nėra kitų veiksmingų priemonių likviduoti židinį. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos vykdys šias funkcijas: atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo, priežiūros ir apsaugos priežiūrą ; kai įtariama, kad pažeistas viešasis interesas miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo, priežiūros ir apsaugos, valstybinės reikšmės miškų perleidimo privačion nuosavybėn srityse , kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos veiksmų ar neveikimo.
Kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos veiksmų ar neveikimo, Vyriausybės įgaliota institucija dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą; konsultuoja ūkio subjektus miško naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės klausimais; vykdo 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 995/2010 , kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos, su visais pakeitimais, įgyvendinimo priežiūrą; vykdo žaliavinę medieną naudojančių ūkio subjektų žaliavinės medienos apskaitos ir sanitarinės apsaugos reikalavimų laikymosi priežiūrą . Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos vykdys šią funkciją: išduoda pažymas dėl pirmumo teisės pirkti privačią miškų ūkio paskirties žemę. Siekiant užtikrinti Direktyvos 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga (toliau – Direktyva) reikalavimų laikymosi kontrolę ir įgyvendinti Direktyvos 2 straipsnio k) punkto i) papunkčio nuostatas dėl įstaigos, atsakingos už prekybos miško dauginamąja medžiaga kontrolę ir (arba) šios medžiagos kokybę bei kitus su tuo susijusius dalykus, numatyta, kad šias funkcijas atliks Valstybinė miškų tarnyba, kuri nuo 2003 m. paskirta oficialia įstaiga nuo Lietuvos Europos Komisijoje ir bendradarbiauja kontrolės klausimais su kitomis ES šalių atsakingomis kontrolės institucijomis.
Valstybinė miškų tarnyba, išduodama miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus, atlieka ilgalaikę ir pastovią visų miško dauginamosios medžiagos gavybos procesų (medžių žydėjimo, derėjimo, sėklų ruošos ir siuntų formavimo) kontrolę, kas 10 metų atlieka sėklinės miško bazės objektų vertinimą. Valstybinė miškų tarnyba ne tik kaupia informaciją apie prekybą miško dauginamąja medžiaga, jos tiekėjus, miško dauginamosios medžiagos kilmę ir kokybę, sėklinę miško bazę ir jos būklę, genetinius miško medžių išteklius (tvarko Genetinių miško medžių išteklių informacinę sistemą), kurių pagrindu kuriama sėklinė miško bazė, bet ir atlieka miško sėklų kokybės kontrolę. Laboratorija, kurioje kontroliuojama ir tikrinama miško sėklų kokybė, atitinka visus ES reikalavimus, keliamus šioms tyrimų laboratorijoms, tyrimai atliekami vadovaujantis ISTA taisyklėmis, nuo 2003 m. dalyvauja tarptautiniuose laboratoriniuose palyginamuosiuose tyrimuose. Valstybinėje miškų tarnyboje dirba didžiausią kompetenciją turintys šios specifinės srities specialistai, atstovaujantys Lietuvą Europos Komisijos darbo grupėse. B us atsisakyta Leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą, kuriuos dabar išduoda Valstybinė miškų tarnyba: mokslinių tyrimų pagrindu bus nustatyti geografiniai-ekologiniai regionai, iš kurių gautą miško dauginamąją medžiagą bus galima naudoti Lietuvoje .
Prieš 3 metus perdavus Direktyvos reikalavimų kontrolę dviem viena kitai nepavaldžioms institucijoms, iškilo Direktyvos reikalavimų įgyvendinimo sunkumai organizuojant darbus, stingant kompetencijų abejose institucijose, todėl paskiriant vieną instituciją miško dauginamosios medžiagos (sodmenų) kokybės, prekybos ir miško dauginamosios medžiagos tiekėjų veiklos kontrolė būtų vykdoma efektyviau. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose ES šalyse, išskyrus Slovėniją, už Direktyvos reikalavimų kontrolę atsakinga tik viena institucija. Įstatymu taip pat įtvirtinama, kad Vyriausybės įgaliota institucija (Valstybinė miškų tarnyba) turėtų organizuoti židinių naikinimą visų nuosavybės formų miškuose medžių spyglius ir lapus graužiančių miško kenkėjų masinio išplitimo vietose aviacijos pagalba, kai nėra kitų veiksmingų priemonių likviduoti židinį. Ši funkcija prisidėtų prie geresnės visų nuosavybės formų miškų sanitarinės būklės. Nustatomos naujos funkcijos miškų urėdijai, kad ji vykdo sanitarinius miško kirtimus ir pavojingų medžių kirtimą Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomuose valstybiniuose miškuose. Šiuo metu miškų urėdija faktiškai šią funkciją vykdo su Nacionaline žemės tarnybos išduodamais sutikimais. Taip pat papildomai nustatoma, kad miškų urėdija vykdys miško atkūrimą ir įgyvens profilaktines priešgaisrinės saugos priemones Nacionalinės žemės tarnybos valdomuose miškuose. Konkrečios valstybinės funkcijos nustatymas užtikrins paprastesnę ir geresnę tokių miškų apsaugą ir tvarkymą, leis geriau panaudoti miškų urėdijos potencialą.
Įstatymo lygmeniu nustatoma, kad miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą kariniuose poligonuose ir karinio mokymo teritorijose, kai juose nevyksta mokymai ar pratybos. Toks reguliavimas šiuo metu yra įtvirtintas Vyriausybės 2000 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 545 „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų“. Siekiant miškų urėdijos veiklos ir pajamų diversifikavimo, siūloma nustatyti naują funkciją, kad miškų urėdija užtikrina valstybinių miškų ekosistemų atliekamų funkcijų įvairovę ir plėtrą. Šios funkcijos paskirtis yra, kad miškų urėdija nebūtinai vykdytų vien tik ekonomiškai naudingiausias veiklas, bet socialiai ir ekologiškai vertingas veiklas valstybiniuose miškuose, taip užtikrinant papildomą miškų teikiamą naudą visuomenei. Įstatyme taip pat įtvirtinamas reikalavimas miškų urėdijai, kad ji savo veikla turi siekti miško išteklių kuriamos pridėtinės vertės didinimo, taip pat, kad ji turi teisę inicijuoti ir (ar) dalyvauti miško išteklių panaudojimo inovacijų klasteriuose ar verslo inkubatoriuose, kurie skatina aukštesnės pridėtinės vertės biomasę naudojančių produktų inovacijas. Šis reguliavimas prisidės prie miškų urėdijos veiklos įvairinimo, pridėtinės vertės valstybinių miškų sektoriuje kūrimo ir daugiafunkcio valstybinių miškų naudojimo. Siekiant spręsti vietinės reikšmės vidaus kelių, jungiančių miško kelius tarpusavyje ir su viešaisiais vidaus keliais, priežiūros ir remonto klausimus, siūloma tikslinti Įstatymo nuostatas dėl tokių kelių tvarkymui skiriamo finansavimo ir valstybės deleguotos funkcijos miškų urėdijai. Atsisakoma valstybinių miškų apsaugos pareigūnų instituto.
Visos miškų kontrolės vykdymas tik per Aplinkos apsaugos departamentą neturės neigiamos įtakos pažeidimų valstybiniuose miškuose prevencijai, o užtikrins vienodų kontrolės standartų taikymą tiek privačiuose, tiek valstybiniuose miškuose. Miškų urėdijos darbuotojai ir toliau vykdys miškų apsaugą nuo trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų ir nesant tam atskiro reguliavimo, tačiau administracinių priemonių taikymui turės pasitelkti Aplinkos apsaugos departamentą. Šiuo metu valstybinių miškų apsaugos pareigūnų statusą turi apie 250 miškų urėdijos darbuotojų, tačiau jų, kaip valstybinių miškų apsaugos pareigūnų, veikla užima tik nedidelę dalį tarp kitų vykdomų funkcijų, todėl valstybinių miškų apsaugos pareigūnų instituto atsisakymas neturės reikšmės jų esamų pareigybių pokyčiui. Netekus valstybinių miškų apsaugos pareigūnų nustatytų garantijų, jiems ir toliau liks galioti visos kitos įmonėje esančios socialinės naudos, t.y. kolektyvinėje sutartyje numatytos naudos, papildomas sveikatos draudimas bei draudimas nuo nelaimingų atsitikimų. Atsižvelgus į nedidelį valstybinių miškų apsaugos pareigūnų tiriamų pažeidimų kiekį (2023 m. nustatė 109 pažeidimų atvejus valstybiniuose miškuose ir nubaudė 86 asmenis), papildomas poveikis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vykdomai bendrai miškų apsaugos kontrolės funkcijai taip pat nenumatomas. · Atsisakoma privačion nuosavybėn įsigyjamos miškų ūkio paskirties žemės plotų ribojimų ir su tuo susijusių patikros procedūrų. Tokiu būdu bus užtikrinama ne tik atitiktis Europos Sąjungos teisei, bet ir konkurencijos laisvė, sumažinama administracinė našta asmenims, įsigyjantiems miškų ūkio paskirties žemės. · Valstybinės reikšmės miškais būtų laikomi aplinkos ministro sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškai .
Tokiu būdu sutrumpėtų valstybinės reikšmės miškų plotų tvirtinimo ir keitimo procedūros. · Nustatoma, kad laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudot i nuosavybės teisėms atkurti valstybinės miško žemės plot ai , kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi , nepriklausomai nuo miško žemės ploto, taip miško žemės plotai, esan tys valstybiniuose draustiniuose, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) draustiniuose, taip pat rekreacinių zonų teritorijose, būtų perduoti miškų urėdijai. Siekiant formuoti racionalias žemėnaudas tarp privačios žemės sklypų įsiterpusius ne didesnius kaip 3 ha miško žemės plotus, suformuotus atskirais žemės sklypais, privačion nuosavybėn be aukciono būtų galima parduoti tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties besiribojančių žemės sklypų savininkams. Toks pakeitimas sudarytų teisines prielaidas greičiau atnaujinti nuo Nepriklausomybės atkūrimo nevykdomą miškų ūkio ir gamtotvarkos veiklą tokiuose miškuose, kas leistų pagerinti šių miškų atliekamas funkcijas ir padidinti grąžą valstybei. Atsisakoma nuostatos, kad laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti 5 ha ir didesni valstybinių miškų sklypai turintys privažiavimo kelius būtų perduoti Vyriausybės nutarimais patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. Toks teisinis reguliavimas sudarytų vienodas konkurencines sąlygas tiek privačiam, tiek valstybiniam sektoriui įsigyti miškus aukciono būdu. · Numatoma, kad žemės sklypų skaidymo reikalavimai taikomi tik privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiam vientisam miško žemės plotui.
Taip pat numatomos naujos išimtys, kad žemės sklypas padalijamas į atskirus žemės sklypus kai juos skiria valstybinės reikšmės (magistraliniai, krašto, rajoniniai), vietinės reikšmės (viešieji) keliai, geležinkeliai ir neprivatizuojami vandens telkiniai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į žemės sklypo bendrą plotą, taip pat atvejais, kai keičiamos gretimų privačių miško valdų ribos ir privačios miško valdos dalys atidalijamos nesuformavus atskirų žemės sklypų bei sujungiamos su gretimomis privačiomis miško valdomis . · Įtvirtinama, kad pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę eilės tvarka turi tik bendraturčiai ir valstybė kai ji yra valstybiniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose ir kitose teritorijose, kurioms suteiktas „Natura 2000“ statusas, taip pat „Natura 2000“ teritorijose, kurios nepatenka į nacionalines saugomas teritorijas . Toks reguliavimas užtikrins valstybės teisę nupirkti miško valdas viešajam interesui įgyvendinti dėl tam tikrų gamtinių vertybių geresnės apsaugos, sumažins administracinę naštą asmenims, parduodantiems miško valdas, ir užtikrins vienodų konkurencinių sąlygų taikymą visiems privatiems miško savininkams. · Išplečiamas naujomis miško reikmėmis finansuotinų bendrųjų miško reikmių sąrašas. Siūloma sudaryti galimybę pertvarkyti medynus ar krūmynus didinant jų produktyvumą ir atsparumą klimato kaitai. Tokiu būdu siekiama įgyvendinti nacionalinės miškų politikos ilgalaikius siekius.
Siekiant sustiprinti miškininko profesijos patrauklumą, pritraukti jaunus žmones rinktis karjerą šiame sektoriuje, skatinti neformalųjį miško sektoriaus darbuotojų švietimą ir mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, taip pat siūloma numatyti finansavimą miškininkystės studijų programų studentų stipendijoms, neformaliojo vaikų švietimo iniciatyvoms, susijusioms su miško pažinimu, įgyvendinti, miškų sektoriaus darbuotojų neformaliajam švietimui ir mokymui. Bendrųjų miško reikmių sąrašas dar papildomas šiomis reikmėmis – kompensacijoms privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus miško žemėje mokėti, bendrosioms miško reikmėms skirtų lėšų administravimui finansuoti, tikslinamos sąraše esančių reikmių formuluotės. Numatoma, kad bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtas lėšas administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, o lėšų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras – suderinama su Miškų įstatymo nuostatomis, įsigaliosiančiomis nuo 2024-07-01, taip pat atsižvelgiama į tai, kad papildžius bendrųjų miško reikmių sąrašą naujomis reikmėmis ženkliai padidėtų lėšų administravimo apimtis, o bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtų lėšų administravimas nėra įprasta Aplinkos ministerijos funkcija. · Įtvirtinama, kad miškai ir miško ištekliai turi būti naudojami racionaliai pagal pagrindinę miškų funkcinę paskirtį, suteikiant valstybei didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, išlaikant pusiausvyrą tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo, kartu užtikrinant gamtinių, socialinių ir kultūrinių vertybių apsaugą miškuose . Toks reglamentavimas apsaugos nuo galimo netvaraus miško naudojimo, kuomet miško kirtimų apimtis viršytų medienos prieaugį, tačiau tuo pačiu leis ilgalaikėje perspektyvoje aprūpinti šalies medienos pramonę ir energetiką reikiama atsinaujinančia žaliava.
Siekiant tolygaus ir planuojamo naudojimo, nustatoma, kad Vyriausybė tvirtina vidutinę metinę valstybinių miškų pagrindinių kirtimų normą penkeriems metams. Tokia nuostata šiuo metu įtvirtinta aplinkos ministro įsakymu. · Atsisakoma atskiro reguliavimo privačių miškų savininkams Vyriausybės tvirtinamuose Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose. Valstybiniai ir privatūs miškai turi būti tvarkomi pagal vienodus principus, todėl įstatyme įtvirtinami bendri leidimų kirsti mišką išdavimo, miškotvarkos projektų privalomumo atvejai ir kiti reikalavimai. · Siūloma nustatyti baigtinį sąrašą priežasčių, kurioms esant asmenų lankymasis miškuose gali būti uždraustas ar apribotas. Siūlomi pakeitimai leis išvengti nepagrįstų ir neobjektyvių sprendimų apriboti ir (ar) uždrausti asmenų lankymąsi miške priėmimui. S iekiant aiškumo dėl nustatomų lankymosi ribojimų, siūloma įtvirtinti, kad savivaldybių vykdomosios institucijos, priimdamos sprendimą riboti asmenų lankymąsi miškuose, privalo nurodyti šių ribojimų sąlygas ir terminus. Siūloma nustatyti, kad asmenys, lankydamiesi miškuose rinkdami vaisius, vaistažoles, vaistinę žaliavą, dekoratyvines miško medžiagas, miško augaliją, grybaudami, išskyrus saugomas augalų ir grybų rūšis, riešutaudami, leisdami sulą turi vadovautis šiame įstatyme ir kituose įstatyme nurodytuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Šios nuostatos atskleistų nemedieninių lankymosi miške tikslų apimtį, teikiamą naudą.
Siekiant atliepti NMS proceso metu sutartas nuostatas dėl privačių miškų savininkų saugumo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo, siūloma nustatyti, kad miškuose besilankantys asmenys gali naudotis privataus miško savininko sukurta ar įrengta rekreacine miško infrastruktūra, pažymėta informaciniais ženklais, tik sutikus miško savininkui. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad m iškuose važinėti motorinėmis transporto priemonėmis, traktoriais ir savaeigėmis mašinomis, kinkomuoju transportu galima tik miško keliais, išskyrus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas išimtis ir specialiąsias transporto priemones bei transportą, skirtą miškų ūkio veiklai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbams, paieškos ir gelbėjimo, krašto apsaugos, saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo tikslams, miškų stichinių nelaimių padarinių likvidavimo darbams, priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų transportą, inžinerinės infrastruktūros priežiūros darbų transportą, kurie miške gali važiuoti proskynomis, takais, miško kvartalinėmis ar priešgaisrinėmis juostomis. Nemotorinėmis transporto priemonėmis galima važiuoti, arkliais jodinėti miško keliais ir tam pritaikytais takais. Transporto priemonėmis miškuose galima važiuoti negadinant kelių ir takų dangos . Dalį šių nuostatų perkeliant į Įstatymą iš aplinkos ministro tvirtinamų Lankymosi miške taisyklių ir detalizuojant, atskiriant motorinių ir nemotorinių transporto priemonių judėjimo miškuose nuostatas, bus sudarytos sąlygos tinkamam įgyvendinimui ir stipresnei kontrolei. Siekiant apsaugoti miškus, ypač saugomose teritorijose, nuo niokojimo bekelei skirtomis transporto priemonėmis ir valdyti jų srautus, siūloma nustatyti, kad miškuose, išskyrus esančius saugomose teritorijose, gali būti įrengiamos specialios motorinėms transporto priemonėms skirtos bekelės trasos, jų įrengimo sprendinius numatant miškotvarkos projekte.
Siūloma numatyti, kad miškuose gali būti organizuojami renginiai. Reikalavimus šių renginių organizavimui nustato aplinkos ministras. Organizuojant renginius saugomose teritorijose esančiuose miškuose, vadovaujamasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamuose saugomų teritorijų nuostatuose nustatyta tvarka. Taip pat siūloma išplėsti bičių laikymo miškuose galimybes, patikslinti reikalavimus ūkinių gyvūnų ganymui miškuose nustatant, kad miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai miškuose gali ganyti ūkinius gyvūnus, laikyti bites aviliuose, kilnojamosiose bitidėse, drevėse. Kiti asmenys šią veiklą gali vykdyti suderinę su miško savininku arba valstybinio miško valdytoju. Ūkinius gyvūnus ganyti draudžiama kirtavietėse, kuriose privaloma atkurti mišką, miško želdinių ir žėlinių plotuose, iki 20 metų amžiaus medynuose. · Siekiant įvairialypių miško naudų visuomenei balanso ir miškų išsaugojimo ateities kartoms, nustatoma bendra nuostata, kad Lietuvos miškai tvarkomi taip, kad būtų užtikrinamas jų tvarumas vykstant klimato kaitai, išlaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, pajėgumas atsinaujinti, gyvybingumas, sveikumas, dirvožemio našumas, galimybė darniai atlikti aprūpinimo, reguliavimo, palaikymo ir kultūrines miško ekosistemų funkcijas. Siūloma papildyti nuostatomis, kurios leistų rezervatiniams (griežtos apsaugos) miškams priskirti ir kitų saugomų teritorijų miškų plotus, kuriuose dėl esamos gamtinių buveinių palankios apsaugos būklės išsaugojimo reikia nutraukti ūkinę veiklą.
Taip pat įtvirtinama, kad minėtuose miškuose leidžiama vykti natūraliems procesams miškuose, formuotis sengirėms. Toks pakeitimas sudarys prielaidas išplėsti rezervatinių (griežtos apsaugos) miškų plotus, prisidedant prie geresnės gamtosaugos, NMS nuostatų įgyvendinimo, taip pat Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijos tikslo išplėsti griežtai saugomų teritorijų plotus įgyvendinimo. Papildoma nuostatomis, numatančiomis Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų dalių, svarbių jose nustatytoms Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms ir rūšių buveinėms išsaugoti, kitų saugomų teritorijų dalių su gamtinėmis buveinėmis miškuose priskyrimą ekosistemų apsaugos (ekologinio prioriteto daugiafunkciams) miškams. Taip pat nustatoma, kad šių miškų pagrindinė funkcinė paskirtis – formuoti arba atkurti gyvybingas miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus, su įvairiaamžiais, įvairiarūšiais arba gamtinę brandą pasiekusias medynais, sengirėmis. · Pagal siūlomą reguliavimą nuo 2029 m. sausio 1 d. įsigaliotų naujos miškų grupės, labiau prisidedančios prie geresnės biologinės įvairovės apsaugos, klimato kaitos iššūkių valdymo ir visuomenės poreikių miškuose tenkinimo.
Miškai pagal funkcinę jų paskirtį būtų skirstomi į penkias grupes: 1 grupė – griežtos apsaugos miškai, kurioje būtų leidžiama vykti natūraliems procesams, formuotis sengirėms, 2 grupė – ekologinio prioriteto daugiafunkciai miškai, kuriuose siekiama išsaugoti, formuoti arba atkurti gamtiškai vertingas miško ekosistemas, gamtines buveines ir kitus jų komponentus, formuoti įvairiaamžius, įvairiarūšius medynus su gamtinę brandą pasiekusiais medžiais ir kitas didelės gamtinės vertės miškų savybes turinčius medynus, 3 grupė – socialinio prioriteto daugiafunkciai miškai, kuriuose siekiama formuoti ir išsaugoti socialinius, kultūrinius ir dvasinius visuomenės poreikius geriausiai tenkinančius miškus ir miško aplinką, 4 grupė – ekonominio prioriteto daugiafunkciai miškai, kuriems priskiriami miškai nepriskirti 1, 2, 3 ir 5 grupėms ir kuriuose siekiama laikantis aplinkosaugos reikalavimų formuoti atsparius, produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekiančius medieną ir/ar atliekančius kitas ekonominę naudą teikiančias nemedienines miško ekosistemų funkcijas, 5 grupė – plantaciniai miškai, kuriuose siekiama greičiau išauginti kuo daugiau medienos. Toks miškų grupių sistemos pertvarkymas sudarys aiškias teisines prielaidas geriau atliepti kintančius ir įvairėjančius visuomenės poreikius miškams, išgrynins ir sustiprins miškų daugiafunkcinį valdymą ir naudojimą, kartu leis įgyvendinti ir NMS proceso metu pasiektų sutarimų nuostatas. Pav. Esamų miškų grupių perėjimas į naują sistemą nuo 2029 m. sausio 1 d.
Nuo 2029 m. sausio 1 d. miškus miškų grupėms priskirtų Vyriausybės įgaliota institucija (Valstybinė miškų tarnyba), vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka ir normatyvais, pagal parengtus miškų priskyrimo miškų grupėms planus. Įtvirtinus šią nuostatą miškų priskyrimo miškų grupėms procedūros, įskaitant ir miškų priskyrimo miškų grupėms keitimo procedūrą, būtų pagreitintos. Miškų priskyrimo miškų grupėms procedūra supaprastėtų atsisakius miškų tvarkymo schemų rengimo, kuriose buvo tik projektuojamas miškų priskyrimas miškų grupėms, bet dėl užsitęsusių procedūrų dažnai tapdavo neaktualus ir apsunkindavo suplanuotų aplinkosauginių ir miškų ūkio priemonių vykdymą. Taip pat numatoma, kad miškų priskyrimo miškų grupėms planų nereikėtų rengti, jei saugomose teritorijose esančiuose miškuose miškų grupės nustatytos saugomų teritorijų specialiųjų teritorijų planavimo dokumentais. Miškų grupės ir jų pakeitimai būtų registruojami Miškų registre. Miškų priskyrimo miškų grupėms planai būtų rengiami savivaldybės lygmeniu, taip pat įstatyme įtvirtinami pagrindiniai reikalavimai šių planų rengimo procesui. Naujiems miškams miškų grupė būtų nustatoma ne vėliau kaip per 3 metus nuo jų įregistravimo Miškų registre. Siūloma, jog pereinamuoju laikotarpiu, atsižvelgiant į nuo 2029 m. sausio 1 d. įsigaliosiančias naujas miškų grupes, Valstybinė miškų tarnyba, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintais miškų grupių normatyvais ir nustatyta miškų priskyrimo miškų grupėms tvarka, pagal įstatyme nustatytą grafiką parengtų ir patvirtintų miškų priskyrimo miškų grupėms planus. Visi nauji miškų priskyrimo miškų grupėms planai įsigaliotų 2029 m. sausio 1 d. Tokiu būdu būtų užtikrintas tinkamas pasiruošimas ir sklandus perėjimas prie naujosios miškų grupių sistemos. · Siūloma nustatyti kompensacijų mokėjimo mechanizmą už miško žemėje, kuri nepatenka į saugomą teritoriją, nustatytus pagrindinių miško kirtimų apribojimus.
Tam tikrais atvejais miškus priskiriant aukštesnei miškų grupei, pats miškas saugomai teritorijai nepriskiriamas (pvz., rekreaciniai miškai), taip pat nuo 2029 m. siūloma nustatyti nauj as miškų grupes, dėl kurių būtų nustatyti papildomi veiklos apribojimai ne vien saugomose teritorijose. Atsižvelgiant į šias situacijas, siūloma sudaryti galimybę mokėti kompensacijas privačių miškų savininkams, kurių miško žemėje pakeičiama miškų grupė ir dėl kurios pakeitimo visam laikui uždraudžiamas dalies brandžių medžių iškirtimas. Kompensacijos dydį siūloma apskaičiuoti įvertinant nuostolius, patiriamus dėl brandžių medžių pagrindinių kirtimų uždraudimo, įvertinant pajamas, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, vidutines medienos ruošos, miško atkūrimo, priežiūros ir jaunuolynų ugdymo sąnaudas, taip pat įvertinant galimybes vykdyti kitus miško kirtimus ir naudoti kitas miško ekosistemų atliekamas funkcijas, kuriomis negalima būtų naudotis, jei miškas būtų iškirstas. Kompensacijos būtų mokamos iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų bendrosioms miško reikmėms finansuoti, arba iš savivaldybės biudžeto lėšų, jei miškų grupės pakeitimą inicijuoja savivaldybė. Planuojama, kompensacijas mokėti vieną kartą kai kompensacijos dydis neviršija 10 000,00 eurų, arba mokamos dalimis kiekvienais metais ne ilgiau kaip 20 metų, kai kompensacijos dydis viršija 10 000,00 eurų, nuo administracinio sprendimo skirti kompensaciją patvirtinimo. Skaičiuojama, kad privatiems miško savininkams, turintiems iki 1,5 hektarų dydžio miško valdas, kompensacija būtų išmokama per vieną kartą.
Nustatoma galimybė, kad pasikeitus privataus miško savininkui, miškui nustatyti pagrindinių miško kirtimų apribojimai ir teisė į taikomas kompensacijas pereitų teisių ir pareigų perėmėjui. Toks pakeitimas leis tinkamai įgyvendinti socialinėms reikmėms skirtų miškų apsaugą ir tvarkymą, sudarys prielaidas plėsti rekreacinių ir kitų socialinio prioriteto miškų plotus ir privačioje nuosavybėje, kai už veiklos apribojimus bus deramai atlyginama miško savininkams. Pažymėtina, kad siūlomos nustatyti kompensacijos privačių miškų savininkams už nustatytus miškų ūkio veiklos apribojimus nėra laikoma valstybės pagalba. 2022 m. balandžio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo bylos C 251/21, SIA „Piltenes meži“ prieš Lauku atbalsta dienests, ECLI:EU:C:2022:311, 92 punktu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog teisė į nuosavybę nėra absoliuti prerogatyva, naudojimasis ja gali būti apribotas Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis, o tai pateisinama Sąjungos pripažinto bendrojo intereso tikslu, kaip antai kylančiu iš nacionalinės priemonės, patvirtintos siekiant apsaugoti gamtą ir aplinką pagal direktyvas 92/43 arba 2009/147, tačiau asmeniui, kurio teisei į nuosavybę taikomas toks apribojimas, bet kuriuo atveju turi būti suteikta kompensacija, konkrečiai – parama pagal Reglamento Nr. 1305/2013 30 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2022 m. sausio 27 d. Sprendimo Sātiņi-S, C 234/20, EU:C:2022:56, 62–66 punktus ir 2022 m. sausio 27 d. Sprendimo Sātiņi-S, C 238/20, EU:C:2022:57, 32–36 punktus).
Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu dėl nacionalinės priemonės, patvirtintos siekiant apsaugoti gamtą ir aplinką pagal direktyvas 92/43 arba 2009/147, atitinkamo žemės sklypo vertė sumažėtų tiek, kad būtų galima tai prilyginti nuosavybės atėmimui, to sklypo savininkas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo padėtį, turėtų teisę į kompensaciją pagal Chartijos 17 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Pesce ir kt., C 78/16 ir C 79/16, EU:C:2016:428, 85 ir 86 punktus). Žinoma, nors valstybės narės prireikus gali, jei taip elgiasi laikydamosi Europos Sąjungos teisės, nuspręsti, kad žemės sklypų, kuriems taikomos apsaugos priemonės pagal Paukščių ir Buveinių direktyvas, savininkams turi būti visiškai ar iš dalies kompensuota, vis dėlto tokia išvada nereiškia, kad pagal Europos Sąjungos teisę egzistuoja pareiga skirti tokią kompensaciją (šiuo klausimu žr. 2003 m. liepos 10 d. Sprendimo Booker Aquaculture ir Hydro Seafood, C 20/00 ir C 64/00, EU:C:2003:397, 85 punktą). · Siūloma atskirti miškų inventorizacijų tikslus. Valstybinę miškų inventorizaciją, vykdomą atrankiniais metodais, siūloma įvardinti nacionaline miškų inventorizacija (būtent toks tokio tipo inventorizacijos pavadinimas yra ir šiuo metu taikomas praktikoje, taip pat kitose ES šalyse). Siekiant išvengti galimybės įtakoti inventorizacijos duomenis teisėta ar neteisėta veikla, siūloma įstatymu įtvirtinti, kad informacija apie nacionalinės miškų inventorizacijos apskaitos barelių vietas ir kitus jų padėtį atskleidžiančius duomenis neviešinama. Taip pat sudaroma, kad atliekant miškų ir medžių savaiminukų inventorizaciją ne miško žemėje, privačių miškų savininkai ir valstybinio miško valdytojai privalo leisti patekti į jų valdomus žemės sklypus ir suteikti miškų inventorizacijai atlikti reikiamą informaciją . · Aiškiai n ustatomas Miškų registro objektas.
Didinama savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizavimas ir apsauga: n umatoma, kad medžių savaiminukais apaugusi valstybinė ne miško žemė Miškų registre registruojama, kai medžių savaiminukų vidutinis amžius - ne mažesnis kaip 10 metų. Nustatoma, kad privati ne miško žemė gali būti įtraukiama į Miškų registrą tik miško savininko prašymu. Siūlomu teisiniu reguliavimu sumažinama valstybinėje ne miško žemėje augančių medžių savaiminukų vidutinio amžiaus riba (nuo 20 iki 10 metų) nuo kurios jie gali būti traukiami į miško žemės apskaitą ir taip sudaromos sąlygos geriau apsaugoti naujus besiformuojančius savaiminius miškus. · Nustatomas terminas, kad Miškų registro objektus ir objektų duomenų pakeitimus privaloma pateikti įregistruoti Miškų registre per 3 mėnesius nuo jų nustatymo ir (arba) patvirtinimo . Terminas nustatomas, siekiant Miškų registro objektų duomenų išsamumo, teisingumo, atitikties faktinei padėčiai. Sprendžiamas Miškų registro finansavimo klausimas, numatant, kad Miškų registro informacinė sistema finansuojama lėšomis, gautomis už objektų registravimą, registro objekto duomenų ir k itų su duomenų tvarkymu Miškų registro informacinėje sistemoje susijusių veiksmų atlikimą , taip pat iš kitų Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių.
Toks teisinis reguliavimas leis sumažinti valstybės biudžeto lėšų poreikį Miškų registro informacinės sistemos finansavimui. · Nustatoma, kad miškotvarkos projektų rengimą inicijuoja miško savininkas ar valstybinio miško valdytojas, o patvirtinti miškotvarkos projektai galioja 10 metų, bet miško savininko ar valstybinio miško valdytojo prašymu gali būti vieną kartą pratęsiami iki 5 metų, jeigu yra suprojektuotų, bet neįvykdytų priemonių, taip pat įstatyme įvirtinami miškotvarkos projektų viešinimas ir pripažinimo netekusiais galios pagrindai. Nustatomi konkretūs atvejai, kai miškotvarkos projektai privalomi, t. y. pagrindiniams miško kirtimams vykdyti žemės sklypuose, kuriuose miško žemė užima 10 hektarų ar didesnį plotą, miško infrastruktūrai įrengti, išskyrus nesudėtingų rekreacinės miško infrastruktūros objektų (informaciniai ženklai, medžio skulptūros, miško baldai, lieptai (kai nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas), įrengimą nekertant miško. Šiuo siūlymu numatoma visiems miškų valdytojams bendra taisyklė, kad pagrindiniai miško kirtimai žemės sklypuose, kuriuose miško žemė užima10 hektarų ar didesnį plotą, vykdomi pagal miškotvarkos projektą, o pagrindiniai miško kirtimai žemės sklypuose, kuriuose miško žemė užima mažesnį nei 10 hektarų plotą, ir nepagrindiniai miško kirtimai gali būti vykdomi ir be miškotvarkos projekto.
Įtvirtinus minėtą nuostatą bus atsisakyta perteklinio ir vertės nekuriančio planavimo, kai mažose miško valdose pagrindiniai miško kirtimai vykdomi tik vieną kartą per visą projekto laikotarpį, o jiems vykdyti vis tiek būna reikalingas dar vienas valstybės institucijos įsikišimas, t. y. leidimas kirsti mišką. Tuo pačiu būtų sudarytos palankesnės sąlygos miškų ūkio veiklai vykdyti smulkiose miško valdose. Pažymėtina, kad miškotvarkos projektus ir toliau tvirtins Valstybinė miškų tarnyba, kuri priimant sprendimą vertins suprojektuotų ūkinių priemonių teisingumą, jų atitiktį teisės aktams, aplinkosauginiams reikalavimams ir kt. Tik atitinkantis visus reikalavimus miškotvarkos projektas galės būti tvirtinamas, todėl Įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose bus atsisakoma specialių kvalifikacinių reikalavimų miškotvarkos projektų rengėjams. · Pirmąkart Miškų įstatyme siūloma nustatyti genetiniu ir selekciniu požiūriu svarbių vietinių medžių rūšių m edžių, jų populiacijų ir reprodukcinių dalių , priskirtų genetiniams miško medžių ištekliams apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo principus. Genetiniai miško medžių ištekliai skirti geriausioms vietinės kilmės miško medžių populiacijoms išsaugoti, siekiant jų palikuonis panaudoti miško medžių selekcijai ir miško dauginamajai medžiagai auginti, selekcijos priemonėmis pagerinant šalies miškų kokybę ir atsparumą. Šalies genetinius miško medžių išteklius vertina, jų apsaugą ir atkūrimą koordinuoja Valstybinė miškų tarnyba.
Pirmąkart Miškų įstatyme įtvirtinama, kad genetiniai miško medžių ištekliai , sėklinės miško medžių plantacijos ir kiti Valstybinės miškų tarnybos įvertinti medynai sudaro sėklinę miško bazę, suformuotą ir tvarkomą laikantis Direktyvos 1999/105/EB kilmės ir kokybės reikalavimų. Nustatyta, kad laikantis šios direktyvos reikalavimų, miško dauginamoji medžiaga miško medžių selekcijai, miškams atkurti ir įveisti turi būti ruošiama tiktai įvertintuose sėklinės miško bazės objektuose. · Įstatymo lygmeniu įtvirtinama Miško genetinių išteklių, sėklininkystės ir miško atkūrimo ekspertų komisija, į kurią įtraukti žymiausi šalies mokslo ir mokymo, kitose įstaigose dirbantys miško medžių genetikos ir selekcijos mokslininkai ir praktikai. Ši komisija pataria Aplinkos ministerijai ir Valstybinei miškų tarnybai priimant sprendimus genetinių miško medžių išteklių ir sėklinės miško bazės objektų tvarkymo, atkūrimo ir apsaugos, šalies miško medžių genetinių išteklių apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo, miško medžių selekcijos įgyvendinimo priemonių taikymo, miško medžių genetikos ir selekcijos mokslinių tyrimų ir teisės aktų projektų rengimo klausimais. · Miško atkūrimo procesas išskaidomas į 2 dalis: kirtaviečių ir žuvusių medynų, želdinių ir žėlinių plotų apželdinimą arba atžėlimą medžių rūšimis per 3 metus ir medyno formavimą iš želdinių ir žėlinių jų priežiūros ir apsaugos priemonėmis 7 metus po želdinių pasodinimo arba žėlinių atsiradimo , laikantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nustatytų reikalavimų. Miško savininkams ir valdytojams nustatyta prievolė ne tik atsodinti iškirstą ar žuvusį mišką arba užtikrinti jo atžėlimą tikslinėmis medžių rūšimis, taikant žėlimą skatinančias priemones, bet ir pasodintus miško želdinius arba atžėlusius ž ė linius prižiūrėti ir saugoti, kol susiformuos medynas , kad mišką būtų galima laikyti atkurtu ar įveistu.
Įprastai kirtavietėse medynas susiformuoja per 7 metus nuo jų atžėlimo arba želdinių pasodinimo arba per 10 metų nuo kirtavietės atsiradimo. Kadangi saugomose teritorijose miškas dažniausiai atkuriamas jam natūraliai želiant, todėl jo atžėlimo atželdinimo terminas saugomų teritorijų nuostatuose ir (ar) saugomų teritorijų planavimo dokumentuose gali būti nustatytas kitoks , tačiau miško atkūrimo terminas, kurio metu turi būti suformuojamas medynas, turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų, nes senose kirtavietėse arba žuvusių medynų vietose atsiranda agresyvi konkuruojanti augalija - žolės, puskrūmiai, krūmynai, todėl miško atkūrimas tampa neįmanomas. Vėliau galimas tik krūmynų ar menkaverčių medynų pertvarkymas, kuris reikalauja didelių finansinių lėšų . Nustatyta, kad leidimas pagrindiniams miško kirtimams neišduodamas, jei toje pačioje miško valdoje per nustatytus terminus neapželdintos arba medžių rūšimis neatžėlę, kirtavietės, žuvę želdiniai ir žėliniai ar žuvę medynai.
Siekiant, kad nebūtų skurdinamas vietinių, prie ekologinių sąlygų prisitaikiusių miškų genofondas ir biologinė įvairovė, nustatyta, kad plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose ir miško laukymėse. · Įstatymo lygmeniu reglamentuojama miško dauginamosios medžiagos tiekėjų veikla – nustatyti reikalavimai miško dauginamosios medžiagos prekyba besiverčiantiems asmenims, sąlygos, kuriomis suteikiama teisė vykdyti šią veiklą, veiklos ribojimo priežastys ir kita, atsižvelgiant į Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo ir licencijų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“, nuostatas. Nuo 2009 m. iki šiol miško dauginamosios medžiagos tiekėjai registruojami vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintu Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo sudarymo tvarkos aprašu. Į Įstatymo lygmenį perkeliant minėtus reikalavimus, informacinių įpareigojimų turinys ir apimtis miško dauginamosios medžiagos tiekėjams nesikeičia. · Įtvirtinama gamtiškosios miškininkystės sąvoka ir išdėstomi jos principai: natūralių miško ekosistemų vystymosi procesų pažinimas ir taikymas; medynų struktūros įvairovės ir kompleksiškumo palaikymas; skirtingų miško funkcijų pritaikymas; natūraliai vykstančiais procesais pagrįstų miškininkystės priemonių taikymas; mažo neigiamo poveikio medienos ruoša išsaugant buveines, miško dirvožemį ir miško mikroklimatą.
Šie principai būtų taikomi visuose miškuose, išskyrus plantacinius, o detalesnį jų įgyvendinimą pagal atskirų miškų specifiką numatytų aplinkos ministro tvirtinamos Miško kirtimų taisyklės. · Nustatoma, kad plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose bus draudžiami ir pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynuose. Tai leis geriau įgyvendinti bendrus gamtosaugos tikslus nacionaliniuose parkuose, taip pat prisidės prie artimos gamtai miškininkystės platesnio taikymo ir plynųjų miško kirtimų apimties saugomose teritorijose mažinimo . IIA ir IIB grupių (ateityje – ekologinio ir socialinio prioriteto daugiafunkciuose) miškuose uždraudžiami pagrindiniai miško kirtimai. Tai leis eliminuoti iš šių miškų supaprastintus atvejinius miško kirtimus, kurie savo esme yra artimi plyniesiems ir dažnai neužtikrina tinkamos gamtinių ar socialinių vertybių apsaugos. Esant būtinybei miško kirtimais formuoti ar atkurti prioritetinę funkcinę paskirtį geriau atitinkančius medynus galės būti taikomi specialieji miško kirtimai. III grupės miškuose būtų draudžiami kirtimai didesnio kaip 3 hektarų plynojo pagrindinio miško kirtimo biržėmis (šiuo metu – 5 hektarų). Siūlomas pakeitimas leis sumažinti vėjo pažeidimų grėsmę gretimuose medynuose, neigiamą plynojo miško kirtimo poveikį, užtikrinti geresnes iškirsto miško atkūrimo sąlygas.
Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir draustiniuose atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai būtų draudžiami didesnėmis kaip 3 hektarai biržėmis. Šiuo metu atvejinių miško kirtimų maksimalus plotas neribojamas, o toks apribojimas eliminuos galimybes koncentruotai kirsti didelio ploto biržes, kurios, ypač supaprastintųjų atvejinių miško kirtimų atveju ir ypač saugomose teritorijose, nedera su gamtinių vertybių apsaugos reikalavimais. Sanitariniais miško kirtimais galės būti iškertami tik medžių ligų ar miško kenkėjų plitimo pavojų keliantys medžiai. Šiuo metu sanitariniais miško kirtimais gali būti iškertami pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos, o toks pakeitimas leis padidinti negyvos medienos kiekius, ypač tais atvejais, kai negyva mediena būtina tam tikrų saugomų rūšių ir buveinių miškuose egzistavimui. Įtvirtinamos naujos nuostatos, kad laisvaisiais miško kirtimais laikomi privataus miško savininko reikmėms skirti neplynieji miško kirtimai III ar IV grupės miškuose, po kurių lieka ne mažesnis nei 0,7 medyno skalsumas. Toks reglamentavimas leis ūkiniuose (ateityje – ekonominio prioriteto daugiafunkciuose) miškuose laisviau ir tikslingiau vykdyti nedidelio intensyvumo ir miško ekosistemai esminio poveikio nedarančius kirtimus. Įtvirtinama, kad miško kirtimai, medynų auginimo priemonės ir kiti miško darbai turi būti vykdomi laikantis aplinkos ministro tvirtinamų miško darbų saugos reikalavimų, tokiu būdu suteikiant aplinkos ministrui atitinkamus įgaliojimus. · Išplečiamas atvejų skaičius, kuomet neprivalomas leidimas kirsti mišką.
Leidimo nereikės, kai atliekami jaunuolynų ugdymo, sausuolių ir vėjavartų kirtimai, miško valdos ribinių linijų kirtimai, medžių kirtimai grioviuose ir 5 metrų pločio žemės juostoje nuo griovio šlaito briaunos, kai prie griovio nėra miško kelio, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimai, o III ir IVA grupės (ateityje – daugiafunkciuose ekonominio prioriteto) miškuose papildomai ir tais atvejais, kai miškas kertamas privataus miško savininko reikmėms neplynais miško kirtimais, po kurių liks ne mažesnis nei 0,7 medyno skalsumas (išskyrus miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, „Natura 2000“ teritorijose ar kultūros paveldo teritorijose). Toks pakeitimas sumažins administracinę naštą ir leis atsisakyti vertės nekuriančių procedūrų tais atvejais, kai vykdomi nedidelės apimties būtinieji miško kirtimai arba tokie miško kirtimai, po kurių lieka normalaus tankumo medynas ir funkcionuojanti miško ekosistema. Įtvirtinamos naujos nuostatos, kad leidime kirsti mišką nurodytus miško kirtimus galima vykdyti 24 mėnesius nuo leidimo kirsti mišką išdavimo dienos. Šiuo metu vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka leidimai kirsti mišką galioja iki gruodžio 31 d., o leidimo galiojimas gali būti pratęstas iki 6 mėnesių pagal leidimą gavusio asmens atskirą raštišką prašymą, todėl toks pakeitimas sumažins administracinę naštą ir leis atsisakyti perteklinių formalių procedūrų (leidimo pratęsimo). Siekiant užtikrinti greitesnį leidimų kirsti mišką išdavimo procesą, siūloma nustatyti, kad nuo 2027 m. leidimas kirsti mišką būtų išduodamas per 10 darbo dienų (vietoj nuo 2025 m. galiosiančio 20 darbo dienų termino), o atskirais atvejais per 5 darbo dienas.
Šis pakeitimas įsigaliotų vienais metais vėliau, nei visas įstatymas, nes valstybės institucijoms reikalingas ilgesnis terminas pasiruošti pakeitimams, optimizuojant leidimų išdavimo proceso procedūras ir atnaujinant aktualias informacines sistemas. · Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai miško sanitarinės apsaugos reikalavimuose nustatytais atvejais turės pranešti Valstybinei miškų tarnybai tik apie pavojingų medžių ligų ir kenkėjų židinius. Šiuo metu turi pranešti apie visus pastebėtus medžių ligų ir kenkėjų židinius, todėl tokiu būdu bus sumažinta administracinė našta, bet kartu užtikrintas būtinasis sanitarinės miškų apsaugos lygmuo. Nustatoma, kad Miškų sanitarinės būklės gerinimo, miško sanitarinės apsaugos priemonių prieš medžių ligas ir kenkėjus taikymo miškuose stichinių nelaimių atveju rekomendacijas rengia Valstybinės miškų tarnybos sudaryta Miško sanitarinės apsaugos ekspertų komisija. Ši komisija savo veikla prisidės prie efektyvesnio stichinių nelaimių miškuose padarinių likvidavimo organizavimo. Įtvirtinama, kad medžiojamų gyvūnų skaičius miško žemėje turėtų neviršyti aplinkos ministro nustatyto didžiausio leistino elninių žvėrių tankumo.
Šis reguliavimas reikalingas dėl to, kad didžiąja dalį visų nustatomų didelio masto miško pažeidimų iki 2022 m. sudarė elninių žvėrių pažeidimai, nes jų populiacijos reguliuojamos nepakankamai ir dažnai atskirose teritorijose net kelis kartus viršija optimalų populiacijų ekologinį tankį. · Aiškiai nustatoma, kad tik miškų urėdija didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas, nenukirstą mišką ir biokurą, o kiti valstybinio miško valdytojai žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką galėtų parduoti mažmeninėje prekyboje aplinkos ministro nustatyta tvarka . Įtvirtinama įstatyme šiuo metu Vyriausybės nutarime esanti nuostata, kad elektroninę medienos pardavimo sistemą administruoja Vyriausybės įgaliota valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama įmonė atitinkanti nepriklausomumo, technologinių, finansinių ir vadybinių pajėgumų elektroninės medienos pardavimo sistemos administravimui kriterijus pagal Vyriausybės nustatytus šių kriterijų atitikties reikalavimus. Naujai nustatoma, kad miškų urėdijos pagamintas biokuras būtų parduodamas energijos išteklių biržoje Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu būdu būtų aiškiai įtvirtinama galimybė miškų urėdijai gaminti ir parduoti ne vien kirtimo liekanas, kaip žaliavą biokurui, bet ir patį biokurą. Miškų urėdijos dalyvavimas biokuro rinkoje laikytinas tam tikra apimtimi stabilizuojančiu rinką veiksniu. Atsisakoma reikalavimų, kad nenukirstą mišką miškų urėdija mažmeninėje prekyboje pardavinėtų Vyriausybės nustatyta tvarka.
Išliktų reikalavimas, jog mažmeninėje prekyboje miškų urėdija gali parduoti tik iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos apimties, taip pat kad mažmeninėje prekyboje parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, prioritetą teikiant malkinės medienos pardavimui gyventojams. Šie pakeitimai sudarytų sąlygas racionaliau panaudoti valstybiniuose miškuose užaugintos medienos išteklius, bet kartu išlaikyti prekybos mediena sistemos skaidrumą, užtikrinti gyventojų poreikio malkinei medienai tinkamą tenkinimą geriau atliepiant konkrečios vietovės ar regiono specifiką. · Siekiant nustatyti aiškesnius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtinius atvejus ir nustatyti kada jie taikomi, atsisakoma miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtinių atvejų saugomose teritorijose ir siūloma nustatyti bendrus išimtinius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus, apimančius ir saugomas teritorijas. Išimtinių miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų sąrašas taip pat papildomas trimis naujais išimtiniais miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejais: gamtinių buveinių miškuose atkūrimui, kultūros paveldo objektų teritorijų sklypams formuoti ir naudoti, plantaciniuose miškuose. Numatoma, kad gamtinių buveinių atkūrimas turi būti suplanuotas saugomos rūšies apsaugos veiksmų plane, saugomos teritorijos planavimo dokumente arba aplinkos ministro įsakymu patvirtintuose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tiksluose. Nustatoma papildoma išimtis dėl prievolės mokėti piniginę kompensaciją vykdant miško žemės naudmenų pavertimo darbus atkuriant gamtines buveines, kultūros paveldo objektų teritorijų sklypams formuoti ir naudoti ir plantaciniuose miškuose.
Atkuriant gamtines buveines išimtis reikalingas, nes kraštovaizdžio gamtinių buveinių atkūrimas yra nuostolingas ekonomine prasme, tokiu būdu atkuriamos praeityje egzistavusios palankios atviro kraštovaizdžio gamtinių buveinių aplinkos sąlygos. K ultūros paveldo objektų teritorijų sklypams formuoti ir naudoti išimties poreikis kyla iš siekio formuoti kraštovaizdį, eksponuoti ir tvarkyti piliakalnius bei kitus kultūros paveldo objektus. Plantaciniuose miškuose išimtis reikalinga siekiant sudaryti palankias sąlygas žemės savininkui įveisti plantacinius miškus ir atsiradus poreikiui vėl atkurti buvusias naudmenas. Tokiu būdu sudaromos patrauklesnės sąlygos naudoti papildomus ne miško žemės plotus medienos auginimui ir tiekimui bioekonomikai ar bioenergetikai. Siūloma netaikyti išimtinio miško žemės pavertimo atvejo paversti miško žemę kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai baigiama eksploatuoti šiuo metu naudojamo telkinio dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje – II grupės miškuose, III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose miškuose, valstybinių parkų ir valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonų miškuose, miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose. Šiuo reguliavimu atsisakoma naudingųjų iškasenų teritorijų plėtros saugomose teritorijose, apsauginiuose miškuose, kurie vertingi gamtiniu požiūriu, tuo pačiu išsaugomi socialiniu požiūriu svarbūs rekreaciniai miškai, ekologiniu požiūriu svarbūs apsauginiai miškai.
Numatoma netaikyti išimtinio miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejo teisėtai pastatyto pastato arba pastato su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti, tais atvejais kai pastatyti pastatai arba pastatai su jų priklausiniais galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose planuojami nugriauti. Atsižvelgiant į įstatymu siekiamus nustatyti pokyčius bei lėšų poreikį jų įgyvendinimui, taip pat reikalingų parengti poįstatyminių teisės aktų apimtis, siūloma nustatyti skirtingus įstatymo įsigaliojimo terminus – pereinamuoju laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2028 m. gruodžio 31 d. įsigaliotų pagrindinės įstatymo nuostatos, V yriausybės įgaliota institucija parengtų ir patvirtintų miškų priskyrimo miškų grupėms planus , būtų mokamos kompensacijos už veiklos apribojimus II grupės miškuose, o esminiai pokyčiai – naujų miškų grupių nustatymas ir su tuo susijusios nuostatos – įsigaliotų nuo 2029 m. sausio 1 d. Administracinių nusižengimų kodeksas 271 straipsnyje atsisakoma atsakomybės už privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nustatytos tvarkos pažeidimą, nes tokios atskiros tvarkos pagal siūlomus įstatymų pakeitimus neliktų, taip pat numatoma atsakomybė tik už miškotvarkos projektų rengimo reikalavimų pažeidimus, kai dėl to pateiktas tvirtinti vidinės miškotvarkos projektas įvertinamas neigiamai.
Išskaidžius miško atkūrimo procesą į dvi dalis - kirtaviečių arba žuvusių medynų apželdinimą arba atžėlimą medžių rūšimis, taikant žėlimą skatinančias priemones per 3 metus, ir miško atkūrimą, kai taikant želdinių arba žėlinių priežiūros ir apsaugos priemones susiformuoja medynas, 276 straipsnyje numatyta atsakomybė už kiekvieno iš minėtų dviejų procesų neatlikimą per Miškų įstatyme nustatytus terminus arba pakartotiną neatlikimą nustačius pažeidimą arba nesilaikant aplinkos ministro tvirtinamų miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Padidintos baudos už laiku neatkurtą mišką, aplinkos ministro tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų ir Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų pažeidimus, atsižvelgiant į per pastarąjį dešimtmetį išaugusias miško dauginamosios medžiagos išauginimo, miško atkūrimo, priežiūros ir apsaugos kaštus, turės teigiamos įtakos miško atkūrimo darbų kokybei. Įstatymų pakeitimais atsisakant valstybinių miškų apsaugos pareigūnų instituto, atitinkamai atsisakoma jų kompetencijos administracinių nusižengimų bylose. Aplinkos apsaugos įstatymas Atsižvelgus į tai, kad siūlomais pakeitimais sėklinės miško bazės, miško dauginamosios medžiagos kilmės, kokybės ir prekybos ja priežiūrą vietoj Aplinkos apsaugos departamento vykdytų Valstybinė miškų tarnyba, atitinkamai įstatyme įtvirtinama, kad juridinių asmenų padarytus Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų pažeidimus tiria, juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus surašo ir bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo nagrinėja Valstybinės miškų tarnybos įgalioti pareigūnai.
Atsisakoma atsakomybės už privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nustatytos tvarkos pažeidimą, nes tokios atskiros tvarkos pagal siūlomus įstatymų pakeitimus neliktų , taip pat numatoma atsakomybė tik už miškotvarkos projektų rengimo reikalavimų pažeidimus, kai dėl to pateiktas tvirtinti miškotvarkos projektas įvertinamas neigiamai. Miško atkūrimo procesą ir jo terminus išskaidžius į 2 dalis – miško želdinimą (atžėlimą) medžių rūšimis ir miško atkūrimą 9-10 metų laikotarpyje po kirtimų arba žuvusio medyno, želdinių ir žėlinių žuvimo fakto nustatymo, keičiamos šio straipsnio nuostatos dėl atsakomybės už kiekvieną laiku neatliktą ar pakartotinai (nustačius pažeidimą) neatliktą veiksmą per nustatytus terminus ir reikalavimus. Nustatyti atsakomybę už kiekvieną miško atkūrimo etapą būtina dėl to, kad laiku neapželdinus ar neatžėlus miškui (per 3 metų laikotarpį), vėliau, pasikeitus atkūrimo sąlygoms - atsiradus konkuruojančiai augalijai (žolėms, puskrūmiams, krūmams), augavietei suvelėnėjus ir pasikeitus jos hidrologiniam režimui, susidaro nepalankios sąlygos mišką atželdinti ar jam atželti.
Pavėlavus laiku atlikti pradinį miško atkūrimo etapą, vėliau kirtavietės atžėlimas taptų neįmanomas dėl nepalankių savaiminukams atsirasti sąlygų arba tektų atlikti pertvarkymą, kad būtų galima apželdinti dirbtiniu būdu Saugomų teritorijų įstatymas Atsisakoma su Miškų įstatymo reguliavimu nederančios nuostatos, kad miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose reikmėms, susijusioms su šių saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai. Numatoma, kad miško žemė paversti kitomis naudmenomis draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose galima, kai to reikia atkurti gamtinėms buveinėms miškuose. Numatoma sulyginti Saugomų teritorijų įstatymo ir Miškų įstatymo nuostatas dėl vienkartinės kompensacijos dydžio apskaičiavimo principus, įtvirtinama, kad kompensacijos būtų išmokamos vieną kartą, kai kompensacijos dydis neviršija 10 000,00 eurų, arba mokamos dalimis kiekvienais metais ne ilgiau kaip 20 metų, kai kompensacijos dydis viršija 10 000,00 eurų, nuo administracinio sprendimo skirti kompensaciją patvirtinimo. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas Numatoma, kad miško žemėje galima įrengti laikinuosius privažiavimo kelius į statybvietę įgyvendinant valstybei svarbius projektus. Šis reguliavimas perkeliamas iš galiojančio Miškų įstatymo, kuris nekonkrečiai nurodo, kad įgyvendinant valstybei svarbius projektus miško žemėje gali būti netaikomi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ribojimai.
Teritorijų planavimo įstatymas Atsisakoma miškų tvarkymo schemų kaip specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų. Žemės įstatymas Numatomas valstybinės miško žemės nuomos draudimas. Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas nuomoti miško žemę ne miškų ūkio veiklai gali tik Nacionalinė žemės tarnyba, nes kitiems patikėtiniams (miškų urėdijai, savivaldybėms) galioja Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatytas draudimas išnuomoti jiems patikėjimo teise perduotus valstybinius miško žemės sklypus. Numatoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturėtų nuomoti miško žemės, o ją perduoti kitiems patikėtiniams arba įstatymų nustatytais atvejais parduoti privatiems asmenims. Taip pat numatoma, kad iki įstatymo įsigaliojimo sudarytos miško žemės nuomos sutartys toliau galiotų jose nurodytomis sąlygomis ir terminais. 25 straipsnio pakeitimais numatoma, kad miškų ūkio paskirties žemei priskiriama ir privati žemė, kurioje numatoma įveisti mišką. Šis pakeitimas reikalingas dėl to, kad įveisiant mišką žemės sklypuose, miško žemės naudmena nustatoma tik po to, kai yra įveisiamas miškas, o pagrindinė žemės naudojimo paskirtis į miškų ūkio paskirtį turi būti pakeičiama jau tvirtinant kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, kuriame yra tik suplanuota esamose žemės ūkio ar kitose naudmenose įveisti mišką. Atsižvelgiant į nuo 2029 m. sausio 1 d. įsigaliosiančias naujas miškų grupes, šiame straipsnyje taip pat numatoma, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypai būtų skirstomi į ekologinio prioriteto daugiafunkcių miškų sklypus, socialinio prioriteto daugiafunkcių miškų sklypus, ekonominio prioriteto daugiafunkcių miškų sklypus ir plantacinių miškų sklypus.
dalyje nustatoma, kad žemės sklypo (jo dalies), reikalingo šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytai miško viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti, paėmimas visuomenės poreikiams vykdomas vadovaujantis savivaldybės lygmens miesto teritorijos bendruoju planu nerengiant nurodyto motyvuoto pagrindimo. 46 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad papildoma viešosios rekreacijos funkcija, nurodyta Miškų įstatyme, būtų atliekama tais atvejais, kai Nacionalinė žemės tarnyba yra žemės paėmimu suinteresuota institucija. Pajūrio juostos įstatymas 10 straipsnio 2 dalyje atsisakoma valstybinių miškų apsaugos pareigūnų kompetencijos atliekant žemės naudojimo ir šio įstatymo nustatytų veiklos apribojimų valstybinę kontrolę. P iliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas13 straipsnis numato, kad miškus valstybinės reikšmės miškams, miestų miškams, sėklinės miško bazės objektams, valstybiniams miško medelynams, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo miškams ir miško parkams priskiria aplinkos ministras. Išbraukiama nuostata dėl miestų sanitarinės apsaugos pirmosios zonos miškų, kadangi tokie miškai netvirtinami . Šiame straipsnyje vartojami terminai suderinti su Miškų įstatymo projekte vartojamais terminais, patikslinamos objektų kategorijos, išbraukiamos negaliojančios objektų kategorijos (pvz., „miško daigynai”). 5 .
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Siūlomas reguliavimas konstruojamas taip, kad subalansuotų tarpusavyje skirtingus ir konkuruojančius atskirų visuomenės grupių interesus į miškus ir tokiu būdu leistų išvengti neigiamų reguliavimo pasekmių vertinant valstybės mastu. Didžiausias pakeitimas susijęs su nauja miškų grupių sistema ir didesniais miško kirtimų apribojimais ekologinės ar socialinės svarbos miškuose kartu su tokių miškų plėtra ekonominės svarbos miškų sąskaita, taip pat griežtos apsaugos (rezervatinių) miškų plėtra, lems medienos tiekimo iš ekologinio ir socialinio prioriteto miškų sumažėjimą, kuriam kompensuoti tvaraus miško naudojimo rėmuose numatoma leisti intensyviau naudoti ekonominio prioriteto miškus, taip pat sudaryti prielaidas plėtoti plantacinius miškus, juos naujai įveisiant ne miško žemėje. Tokiu būdu pakeitimai leis akivaizdžiai sumažinti kirtimų apimtis saugomose teritorijose ir visuomenei svarbiuose miškuose prie gyvenamosios aplinkos, tačiau tuo pačiu užtikrinti stabilų ir artimą dabartiniam medienos tiekimą rinkai (medienos pramonei ir energetikai). Remiantis Valstybinės miškų tarnybos statistiniais duomenimis, atlikti preliminarūs skaičiavimai dėl miškų plotų paskirstymo nuo 2029 m. planuojamoms naujoms miškų grupėms. Konkretūs skaičiai priklausys nuo Vyriausybės patvirtintų normatyvų ir jų taikymo rengiant miškų priskyrimo miškų grupėms planus. Remiantis šiais skaičiavimais ir prielaidomis, planuojama, kad nuo 2029 m.:
1. 1 grupės griežtos apsaugos miškų bus 10 proc. visų šalies miškų, t. y. 220 218,6 ha.
220 218,6 ha. Skaičiavimai remiasi prielaida, kad šią miškų grupę sudarys I gr. rezervatiniai miškai (27 283 ha), visos III-IV gr. valstybiniuose miškuose esančios kertinės miško buveinės ir reprezentatyviniai miškų plotai pagal FSC reikalavimus (43 388,2 ha, iš jų III gr. - 8 847,7 ha, IV gr. - 34 540,5 ha.) ir 149 547,4 ha IIA gr. miškų. 2 . 2 grupės ekologinio prioriteto miškai sudarys 360 068 ha plotą arba 16,35 proc. visų šalies miškų. Skaičiavimai remiasi prielaidomis, kad šią miškų grupę sudarys esamos IIA gr. miškai (195 496 ha, iš kurių privačių miškų – 74,8 tūkst. ha), 100 proc. III gr. miškų, esančių gamtiniuose draustiniuose, EB buveinėse, genetiniai sklypai (iš viso: 66055 ha, iš kurių privačių miškų – 27219 ha), 50 proc. IV gr. miškų, esančių gamtiniuose draustiniuose, EB buveinėse, genetiniai sklypai (iš viso: 151383/2 lygu 75691,5 ha, iš kurių privačių – 49775/2 lygu 24887,5 ha), 50 proc. III gr. miškų, esančių kompleksiniuose draustiniuose (iš viso: 45529/2 lygu 22764,5 ha, iš kurių privačių miškų – 19954/2 lygu 9977 ha) ir 25 proc. IV gr. miškų, esančių kompleksiniuose draustiniuose (iš viso: 243 ha x 0,25 lygu 60,75 ha, iš jų privačių miškų – 59 ha x 0,25 lygu 14,75 ha). 3 . 3 grupės socialinio prioriteto miškai sudarys 148 355,75 ha plotą arba 6,74 proc. visų šalies miškų. Skaičiavimai remiasi prielaidomis, kad šią miškų grupę sudarys esamos IIB gr. miškai (56 059 ha, iš kurių privačių miškų – 12,3 tūkst. ha), 100 proc. III gr. miškų, esančių kultūriniuose draustiniuose ir rezervatuose, viešosios paskirties rekreacinėse zonose, miesteliuose (iš viso: 2984 ha, iš kurių privačių miškų – 1679 ha), 50 proc. IV gr. miškų, esančių kultūriniuose draustiniuose ir rezervatuose, viešosios paskirties rekreacinėse zonose, miesteliuose (iš viso: 5823/2 lygu 2911,5 ha, iš kurių privačių miškų – 3602/2 lygu 1801 ha), 50 proc.
III gr. miškų, esančių kompleksiniuose draustiniuose (iš viso: 45529/2 lygu 22764,5 ha, iš kurių privačių miškų – 19954/2 lygu 9977 ha), 25 proc. IV gr. miškų, esančių kompleksiniuose draustiniuose (iš viso: 243 ha x 0,25 lygu 60,75 ha, iš jų privačių miškų – 59 ha x 0,25 lygu 14,75 ha), 100 proc. III gr. miškų, esančiuose priemiesčiuose (20 157 ha, iš jų privačių miškų – 9888 ha) ir 50 proc. IV gr. miškų, esančiuose priemiesčiuose (86838/2 lygu 43419 ha, iš jų privačių – 37681/2 lygu 18840,5 ha). 4 . 4 grupės ekonominio prioriteto miškai sudarys 1 473 331,65 ha plotą arba 66,9 proc. visų miškų. Šių miškų plotas apskaičiuojamas: iš viso miškų ploto išminusuojant paskaičiuotų planuojamų 1-3 ir 5 grupių miškų plotą, t. y. 2202186-220218,6-360068-148355,75-212 lygu 1471744,25 ha. 5 . 5 grupės plantacinių miškų plėtra bus galima tik ne dabartinės miško žemės sąskaita, todėl įtakos kitų grupių miškų plotų pasiskirstymui neturės, bet papildomos įstatyme nustatomos priemonės, kaip lengvesnis tokių miškų pavertinimas kitomis naudmenomis, paskatins daugiau įveisti ir plantacinių miškų ne miško žemėje. Pažymėtina, kad nustatant naujas miškų grupes, kurioms taikomi papildomi veiklos apribojimai, prioritetas bus teikiamas valstybinių miškų priskyrimui. Sumažinus savaiminukų amžiaus ribą nuo 20 iki 10 metų, nuo kurios savaime apaugantys mišku žemės plotai būtų traukiami į miško žemės apskaitą, išplečiamos miškingumo didinimo galimybės, tačiau privačioje žemėje nustačius, kad į miško žemės apskaitą savaiminiai miškai bus traukiami tik žemės savininko pageidavimu, atsiranda aiškus poreikis tokio veiksmo finansiniam skatinimui.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, privačioje žemėje yra didžioji dalis (apie 18 tūkst. hektarų) į miško žemės apskaitą neįtrauktų savaiminių miškų, todėl siekiant jų neprarasti, numatoma skirti kompensacijas žemės savininkams už šių plotų įtraukimą į miškų apskaitą ir naudojimą miškų ūkio veiklai. Pagal atnaujintą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą numatoma išsaugoti 16 tūkst. hektarų medžių savaiminukų privačioje žemėje, tokiam skatinimui skiriant 12,8 mln. eurų laikotarpyje iki 2030 metų. Miško atkūrimo procesą išskaidžius į dvi dalis – miško atžėlimą ir atsodinimą per 3 metus ir visišką miško atkūrimo proceso baigimą, kai susiformuoja medynas, sudaromos teisinės prielaidos kokybiškesniam miškų atkūrimui, kuomet vertinamas ne tik pats miško atsodinimas, bet ir būtinieji želdinių ir žėlinių priežiūros ir apsaugos darbai, kurie lemia kokybišką medyną. Tačiau rezultatui pasiekti būtina sustiprinti ir užtikrinti tinkamą visų šių procesų kontrolę, ypač vėlesniais metais ir pagal adekvatų rizikos vertinimą, dėmesį skiriant tiek privatiems, tiek ir valstybiniams miškams. 6 . Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Kriminogeninei situacijai ir korupcijai įstatymai įtakos neturės. 7 .
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Pagal Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodiką vertinamas sukeliamas ūkio subjektams administracinės naštos pokytis dėl miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimų panaikinimo, atsisakius pirmumo teisės įsigyti miškų ūkio paskirties žemę besiribojančių miško valdų savininkams, dėl miškotvarkos projekto rengimo privalomumo sumažėjimo dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos supaprastinimo. Numatomas
Eur naštos sumažėjimas ūkio subjektams. Įstatymų projektuose numatytos nuostatos turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai dėl miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimų atsisakymo, pirmumo teisės įsigyti besiribojančias miško valdas atsisakymo, nes nebeliks perteklinių administracinių procedūrų, kai pardavėjas norėdamas parduoti, o pirkėjas – pirkti miško valdą, visais atvejais privalėjo kreiptis į valstybės instituciją dėl pažymų gavimo ir atitinkamai kiekvieno miško valdos pirkimo-pardavimo sandorio sudarymas labai užsitęsdavo. Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos supaprastinimas, dalies miškotvarkos projektų privalomumo atsisakymas ir sutrumpėjusios procedūros taip pat leis lengviau planuoti ir plėtoti su miškais susijusią ūkio veiklą. Sudarius prielaidas įvairesnei nemedieninei veiklai, ypač socialinio prioriteto miškuose, atsiras naujų verslų miškuose galimybės, taip pat papildomų pajamų šaltiniai privačių miškų savininkams. 8 . Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymų projektus, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų, taip pat nereikės pripažinti teisės aktų netekusiais galios. 10 .
10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai derinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11 . Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 12 . Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymų projektus, Vyriausybė turės pakeisti, priimti ar pripažinti netekusiais galios jos kompetencijai priskirtus įgyvendinamuosius teisės aktus:
1. 1997 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“;
2. 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3. 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 1171 „Dėl Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“;
4. 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5. 2001 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 1286 „Dėl Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklių patvirtinimo“;
6. 2003 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“;
7. 2008 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. 272 „Dėl Per penkerius metus neatkurtų privačių miškų atkūrimo miško savininkų lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“;8 .
2007 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. 1257 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų nuomos ne miškų ūkio veiklai organizuoti“;
9. 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 1348 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo“;
10. 2014 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. 97 „Dėl Atlyginimo asmenims už valstybės nuosavybėn paimtą žemės ūkio paskirties ar miškų ūkio paskirties žemę taisyklių patvirtinimo“;
11. 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“;
12. 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 1250 „Dėl Bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarkos aprašo patvirtinimo“;
13. 1995 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 500 „Dėl Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“;
14. 2000 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 545 „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų”;
15. 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. 996 „Dėl Saugomų teritorijų tipinio apsaugos reglamento patvirtinimo “;
16. 1998 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 966 „Dėl Miško fondo 1998 metų suvestinės sąmatos patvirtinimo“;
17. 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1154 “Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo”;
18. nustatyti kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. Numatoma įgyvendinamųjų teisės aktų konsolidacija – visi su Miškų įstatymo įgyvendinimu susiję Vyriausybės nutarimai būtų tvirtinami vienu nutarimu. Atitinkamai bus keičiami, priimami ir (ar) pripažįstami netekusiais galios aplinkos ministro įsakymai, vadovaujantis aukščiau nurodytais įstatymais ir Vyriausybės nutarimais:
1. 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. D1-406 „Dėl Miškų tvarkymo schemų ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“;
2. 1998 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr.
194 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų“;
3. 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. D1-1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo;
4. 2010 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“;
5. 2008 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. D1-362 "Dėl Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodikos patvirtinimo";
6. 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. D1-577 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių pavirtinimo“;
7. 2004 m. lapkričio 8 d. įsakymas Nr. D1-570 „Dėl Valstybinės miškų inventorizacijos atrankos metodu nuostatų patvirtinimo“;
8. 2014 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. D1-823 „Apvaliosios medienos gabenimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
9. 2002 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. 192 „Dėl Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos patvirtinimo“;
10. 2014 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. D1-249 „Dėl Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“;
11. 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. D1-777 „Dėl Miškų ūkio paskirties žemės sklypų pirkėjo deklaracijų ir Miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) pirkėjo deklaracijų pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“;
12. 2012 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. D1-487 „Dėl informacijos ir statistinių duomenų apie miškų ūkio veiklą privačiose miško valdose teikimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“;
13. 2002 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. 219 „Dėl Privatizuojamų miškų kirtimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
14. 2004 m. lapkričio 8 d. įsakymas Nr. D1-569 „Dėl miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas miškotvarkos projektas, tvarkos aprašo patvirtinimo”;
15. 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. D1-849 „Dėl Lankymosi miške taisyklių patvirtinimo“;
16. 2008 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr.
D1-199 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų patvirtinimo“;
17. 2003 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. 521 „Dėl Miško dauginamosios medžiagos nuostatų patvirtinimo“;
18. 2004 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 3D-130/D1-144 „Dėl Miško įveisimo privačioje ne miško ne miško žemėje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
19. 2012 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. D1-409/3D-331 „Dėl Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo patvirtinimo“;
20. 2001 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 353 „Dėl Metinės pagrindinių miško kirtimų normos tikslinimo tvarkos patvirtinimo“;
21. 2023 m. kovo 13 d. Nr. įsakymas D1-70 įsakymas „Dėl Aplinkos ministerijos biudžeto programų lėšų naudojimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
22. 2009 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. D1-318 „Dėl Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
23. 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. D1-641 „Dėl Leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
24. 2007 m. balandžio 11 d. įsakymas Nr. D1-204 „Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo";
25. 2015 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. D1-747 "Dėl specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių nustatymo";
26. 2011 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. D1-499 „Dėl Miškų inventorizacijos ir ūkinių priemonių projektavimo darbų kokybės vertinimo metodikos patvirtinimo“;
27. 2021 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. D1-319 „Dėl valstybinių miškų apsaugos pareigūnų statuso suteikimo tvarkos nustatymo ir valstybinių miškų apsaugos pareigūnų statuso suteikimo“;
28. 2010 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. D1-452 „Dėl Miškų konsultacinės tarybos sudarymo“;
29. 2021 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. D1-396 „Dėl Asmenų, transporto priemonių, jų krovinių stabdymo ir tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
30. 2005 m. sausio 20 d. įsakymas Nr.
3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“;
31. 2018 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. D1-7 „Dėl valstybės įmonių Alytaus, Anykščių, Biržų, Druskininkų, Dubravos eksperimentinės-mokomosios, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kazlų Rūdos mokomosios, Kėdainių, Kretingos, Kupiškio, Kuršėnų, Marijampolės, Mažeikių, Nemenčinės, Pakruojo, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Rietavo, Rokiškio, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Šilutės, Švenčionėlių, Tauragės, Telšių, Tytuvėnų, Trakų, Ukmergės, Utenos, Valkininkų, Varėnos, Veisiejų, Vilniaus, Zarasų miškų urėdijų reorganizavimo“;
32. 2005 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. D1-506 "Nepriklausomų medienos matuotojų kvalifikacijos atestatų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo";
33. nustatomi miško darbų saugos reikalavimai;
34. nustatoma bendros miško kelių priežiūros ir remonto visų nuosavybės formų miškuose organizavimo ir įgyvendinimo tvarka; Numatoma įgyvendinamųjų teisės aktų konsolidacija – visi su Miškų įstatymo įgyvendinimu susiję aplinkos ministro įsakymai būtų tvirtinami vienu įsakymu. Ekonomikos ir inovacijų ministras turės pakeisti 2021 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 4-193 „Dėl Valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių vykdomų specialiųjų įpareigojimų sąrašo patvirtinimo“. Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos vadovas turės pripažinti netekusiais galios:1 ) 2021 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. ĮS(E)-21-119 „Dėl Valstybinių miškų apsaugos pareigūnų pažymėjimų išdavimo, keitimo, grąžinimo, naudojimo ir apskaitos tvarkos aprašo ir Valstybinių miškų apsaugos pareigūno pažymėjimo formos patvirtinimo“;2 ) 2021 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. ĮS(E)-21-113 „Dėl Valstybinių miškų apsaugos pareigūnų uniformos aprašymo patvirtinimo“;3 ) 2021 m. sausio 14 d. įsakymą Nr.
ĮS(E)-21-5 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos valstybinių miškų pareigūnų nustatyti administraciniai nusižengimai laikomi mažai pavojinga veika, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti:
Atlikta lėšų poreikio Miško įstatymo įgyvendinimui analizė. Remiantis detaliais paskaičiavimais, Miško įstatymo įgyvendinimui 2026-2028 m. reikės apie 27,6 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų kompensacijoms privatiems asmenims už nustatomus pagrindinių miško kirtimų draudimus IIA ir IIB grupių miškuose. Valstybinės miškų tarnybos statistiniais duomenimis, IIA ir IIB grupių privačiuose miškuose yra 6235 ha medynų, pasiekusių gamtinės brandos amžių, ir planuojama, kad 40,9 ha medynų pasieks gamtinę brandą per 5 metus. Apskaičiuota, kad vidutinis kompensacijos dydis būtų
Eur/ha. Įvertinant tai, kad tikslus lėšų poreikis priklausys nuo besikreipiančiųjų prašymų teikimo intensyvumo (manytina, kad pradžioje besikreipiančiųjų bus mažiau nei sekančiais metais) bei kompensacijos išmokėjimo laikotarpio, manome, kad maksimalų lėšų poreikį laikotarpiui galima būtų paskirstyti taip: 2026 m. – 5,0 mln. Eur; 2027 m. – 10,0 mln. Eur; 2028 m. – 12,6 mln. Eur. Nuo
čius naują miškų grupių sistemą , papildomai reikės apie 286,5 mln. Eur. valstybės biudžeto lėšų kompensacijoms. Atliekant lėšų poreikio kompensacijoms skaičiavimus, buvo remtasi prielaidomis, pagrindžiančiomis esamų III-IV grupių miškų plotų priskyrimą naujoms miškų grupėms (žr. šio aiškinamojo rašto 5 punktą). Apskaičiuota, kad kompensacijos būtų mokamos iš viso 191 398,25 ha privačių miškų plotui jame nustatant brandžių miškų plotus. Planuojama, kad 2029-2039 m. laikotarpiu 2-3 grupių miškuose brandūs medynai sudarys 49 660,4 ha plotą.
Kompensacijos dydis (
Eur/ha) apskaičiuotas įvertinant nuostolius, patiriamus dėl brandžių medžių kirtimų uždraudimo, įvertinant pajamas, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje (vadovautasi VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2019-2023 m. vidutine medienos kaina), vidutines medienos ruošos sąnaudas (naudota 2024 m. medienos ruošos sąnaudų plynuose kirtimuose kaina, nes ji dėl darbo užmokesčio kilimo linkusi tik didėti, todėl imami šių metų duomenys), taip pat miško atkūrimo, priežiūros, jaunuolynų ugdymo sąnaudas, įvertinant galimybes vykdyti kirtimus ir naudoti kitas miško ekosistemų atliekamas funkcijas (daryta prielaida, kad privačių miškų savininkams nėra apribojama kita nemedieninė veikla, jie galės naudotis miško ekosistemų atliekamomis funkcijomis ir gauti 10 proc. finansinės naudos iš šios veiklos, kurios negalėtų gauti jei miškas būtų iškirstas). Skaičiavimai atlikti remiantis Valstybinės miškų tarnybos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos statistiniais duomenimis. Siekiant sumažinti finansinę naštą valstybei, Įstatymo projektu nustatoma, kad kompensacijos būtų išmokamos vieną kartą, kai kompensacijos dydis neviršija 10 000,00 eurų, arba mokamos dalimis kiekvienais metais ne ilgiau kaip 20 metų, kai kompensacijos dydis viršija 10 000,00 eurų, nuo administracinio sprendimo skirti kompensaciją patvirtinimo. Tokiu būdu 20 metų kasmet lėšų poreikis kompensacijoms mokėti sudarytų 10-14 mln. Eur. Tikslesniais skaičiavimais, lėšų poreikis 2029 m. sudarytų 11,0 mln. Eur, 2030 m. – 11,2 mln. Eur, 2031 m. – 11,3 Eur, 2032 m. – 11,5 mln. Eur, 2033 m. – 12,1 mln. Eur. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 5 straipsnio 5 dalies nuostatas, planuojama, kad iš įsiterpusių miško žemės plotų pardavimų privačion nuosavybėn surinktos lėšos galėtų būti naudojamos šioms kompensacijoms mokėti.
Nacionalinės žemės tarnybos ir Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Laisvos valstybinės žemės fonde yra 20633 ha (31984 objektai) , kurie galėtų būti parduodami privačion nuosavybėn be aukciono ir kurių plotas svyruoja nuo 500 kv. m iki 3 ha (vidutinis sklypo plotas – 0,6 ha, ), ir 12014 ha (1987 objektai) , kurie galėtų būti parduodami aukcionuose ir kurių plotas yra daugiau nei 3 ha (vidutinis sklypo plotas – 6 ha). Miško su žeme kaina priklauso nuo daugelio veiksnių: medienos, kurią planuojama gauti nukirtus medžius, kaina, žemės, kurioje šis miškas auga vertė, miško su žeme užimamas plotas, vyraujančių medžių rūšis, geografinė vieta, miško valdai taikomi apribojimai ir kt. Remiantis rinkos apklausos rezultatais, įvertinta, kad Laisvos valstybinės žemės fonde esančių miškų plotų vertė galėtų būti apie 4000 Eur/ha. Paskaičiuota, kad Laisvos valstybinės žemės fonde esančių miško žemės plotų pardavimo pajamos sudarytų 130,6 mln. Eur. Planuojama, kad pardavimo procesas truks 10 metų ir kasmet bus gaunama apie 13 mln. Eur įplaukų į valstybės biudžetą. VĮ Valstybinės miškų urėdijos 2024-2028 m. veiklos strategijoje planuojama, kad pelno įmokos ir netipinių mokesčiai (privalomieji atskaitymai ir turto mokestis) sudarys: 2025 m. - 52,2 mln. Eur, 2026 m. – 67,1 mln. Eur, 2027 m. – 95,8 mln. Eur, 2028 m. – 71,2 mln. Eur.
Eur. Tuo tarpu Valstybinė miškų urėdija įvertinusi Įstatymo projektu nustatomas naujas funkcijas miškų urėdijai, keičiamą miškų kirtimų vykdymo reglamentavimą, valstybinių miškų atliekamų miško ekosistemų funkcijų įvairovę ir plėtrą, kitus miškų įstatymo pokyčius bei miško ūkinės veiklos pokyčius, kuriuos įtakos naujų miškų grupių reglamentavimas ir didesni miško kirtimų apribojimai ekologinės ar socialinės svarbos miškuose kartu su tokių miškų plėtra ekonominės svarbos miškų sąskaita apskaičiavo įtaką Valstybinės miškų urėdijos veiklai, jos finansams ir atitinkamai Valstybinės miškų urėdijos mokamoms įmokoms į valstybės biudžetą. Nustatant naujas miškų grupes, kurioms taikomi papildomi veiklos apribojimai, prioritetas bus teikiamas šių miškų priskyrimui valstybiniams miškams. Suprantama, kad būtent šiuose miškuose žaliavinės medienos apimtys mažės, bus patiriamos papildomos sąnaudos vykdant gamtotvarkos priemones. Pažymime, kad yra priimtas sprendimas valstybiniuose miškuose išlaikyti tas pačias kirtimų apimtis ir geriau panaudoti ekonominio prioriteto miškų išteklius tose pačiose apimtyse kaip buvo ankstesniuose perioduose. Atsižvelgiant į tai, Valstybinių miškų urėdija turės peržiūrėti savo darbų apimtis ir planuoti kirtimus, kuriuose apribojimai netaikomi, tokiu būdu siekiant išlaikyti tas pačias kirtimų apimtis. Be to, atsižvelgiant į Valstybinių miškų urėdijos ilgalaikius planus, investicijas, planuojama plačiau vystyti kitas veiklas, pvz., biokuro gamybą, medelynų veiklos plėtrą, medžioklę, turizmą, kurios taip pat generuos pajamas į valstybės biudžetą. Tad planuojame, kad įgyvendinant naujos redakcijos Miškų įstatymą, Valstybinių miškų urėdija perskirstys veiklos teritorinius prioritetus, didins savo veiklos efektyvumą, todėl jos sumokamų mokesčių ir atskaitymų pokyčiai nebus reikšmingi, t. y. išlaikomos panašios apimtys, todėl tikimės, kad šiame kontekste naujų miškų grupių nustatymas reikšmingo poveikio valstybės biudžetui neturės.
Vadovaujantis FAO ekosistemų funkcijų vertinimo duomenų bazės duomenimis apie miškų ekosistemų funkcijų vaidmenį remiant ekologinį atsigavimą (FAO „The role of forest ecosystem services to support the green recovery“, 2023), nustatyta, kad miškų ekosistemų atliekamų funkcijųreikšmės įvairiuose miškų tipuose labai skiriasi, o kai kurių jų reikšmės yra labai didelės. Susumavus skirtingas miškų ekosistemų atliekamų funkcijų pagal miško tipus vertes pinigine forma (tarptautiniais doleriais), nustatyta, kad didžiausios vertės tenka miestų parkams ir miestų miškams (401 746 doleriai/ha per metus). Tuo tarpu vidutinio klimato juostos miškų ekosistemų atliekamų funkcijų verčių suma sudaro 20 981 doleriai/ha per metus, iš kurių didžiausios paslaugų vertės yra vandens srautų reguliavimo funkcijos vertė – 6 084 doleriai už hektarą per metus, ir rekreacijos bei turizmo paslaugų vertė – 4 972 doleriai už hektarą per metus. Atsižvelgiant į šiuos ekosistemų atliekamų funkcijų nustatymus, skaičiuojame privačių miškų plotuose, kuriuose planuojami veiklos apribojimai ir dėl kurių būtų mokamos kompensacijos, atliekamų miškų ekosistemų funkcijų vertę per metus: 20 981 doleriai/ha per metus * (136 898 ha + 54500,25 ha) lygu 4 mlrd. dolerių arba 3,7 mlrd. Eur. V. Naruševičiaus ir G.
Naruševičiaus ir G. Matiuko atliktoje studijoje ( Introducing the concept of ecosystem services: inventory and economic valuation on local scale in Lithuania , Darnaus vystymosi strategija ir praktika, Vol 1, No 5, 2011) buvo analizuojama Pietų Lietuvos nedidelė teritorija, pasižyminti vietiniams gyventojams svarbiu ekosistemų atliekamų funkcijų rinkiniu. Studijoje, įvertinant svarbiausių prieinamų ekosistemų atliekamų funkcijų naudą gyventojams, buvo nustatyta, kad analizuojamos gamtinės vietovės teikiama nauda vietiniams gyventojams, įvertinus šios naudos metines finansines apimtis, mažiausiai 1,5 karto viršijo vienkartinę finansinę naudą, gautą iškirtus mišką ir pardavus medieną. Atsižvelgiant į tai, galima paskaičiuoti miško ekosistemų atliekamų funkcijų naudą gyventojams: neiškertant 49660,4 ha privačių miškų plotuose esančių brandžių medynų, kai vidutinė medienos kaina yra 57,84 Eur/m3 , o remiantis VMT statistika (2021 m.), vidutinis brandžių medynų tūris III-IV gr. miškuose yra 349 m3/ha, 2028-2038 m. finansinė nauda skaičiuojama 49660,4 ha* 57,84 Eur/m3
3 /ha*1,5 lygu 1,5 mlrd. Eur. 14 . Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15 . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „miškas“, „miškų apsauga“, „miškų naudojimas“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
2024-06-26 Nr. XIVP-3933 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje dėstomo Miškų įstatymo (toliau
įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad elitinis medis
pagal paveldėtus dauginant sėklomis vertingus požymius ir savybes. Iš šios bei kitų projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir kokia tvarka turėtų įgaliojimus priskirti medį prie „selekciškai labai vertingų” medžių kategorijos ir jį įvertinti pagal atitinkamus požymius ir savybes. Projekte reikėtų tokius subjektus (subjektą) įvardinti bei nustatyti tokio įvertinimo tvarką. 2. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos sąvokos „laisvasis miško kirtimas“ turinyje po skaičiaus „0,7“ nereikėtų dėti kablelio, nes kitaip nėra aiški formuluotė „kurį atlikus medyno skalsumas lieka ne mažesnis kaip 0,7 miško valdos ribinių linijų kirtimas“. Analogiško turinio pastaba taikytina projekto 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžtos sąvokos
„laisvasis miško kirtimas“ turiniui. 3. Keičiamo
įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje, apibrėžiant miško dauginamosios medžiagos tiekėjo sąvoką, nurodoma, kad tiekėju gali būti „kita organizacija, neturinti juridinio asmens statuso“. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje minima
„Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigta kita organizacija”. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kurios Lietuvos Respublikoje registruotos
organizacijos galėtų būti priskirtos organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso.
Pažymėtina, kad kituose projekto straipsniuose, kaip antai, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje vartojama kiek kitokia sąvoka „užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus”. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų peržiūrėti bei patikslinti, suvienodinant vartojamas sąvokas, ir vartoti pastarąją sąvoką. 4. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 33 ir 36 dalyse apibrėžtų sąvokų turinyje po žodžio „hektaro“ nereikėtų įrašyti žodžio „žemės“. 5. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje vietoj žodžio
„jais“ reikėtų įrašyti žodį „ja“. Šioje nuostatoje taip pat nėra aiški
formuluotė „vykdanti juose
“, t. y. neaišku, ar miškų urėdija vykdo
kompleksinę miškų ūkio veiklą miško žemėje ar miškuose. Projekto nuostata tikslintina. 6. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje nustatyta, kad vienas iš pagrindinio miško kirtimo būdų yra atrankinis pagrindinis miško kirtimas, tačiau projekto nuostatose nėra atskleistas šio būdo turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad kitų dviejų miško kirtimo būdų (atvejinio ir plynojo) apibrėžtys yra pateiktos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 48 dalyse. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnyje reikėtų apibrėžti sąvoką „atrankinis pagrindinis miško kirtimas“. 7. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžtą sąvoką, keičiamo įstatymo
įrašyti žodį „miško“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 12 punktui. 8.
įstatymo 2 straipsnio 56 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinės miško žemės valdytojas – miškų urėdija, saugomų teritorijų direkcija, savivaldybė ar kitas subjektas, valdantis patikėjimo teise valstybinę miško žemę. Ši nuostata derintina su Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise gali būti perduodami Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Todėl, derinant keičiamo įstatymo 2 straipsnio 56 dalies nuostatas su Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatomis, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 56 dalyje reikėtų konkrečiai įvardinti subjektus, kuriems valstybinė miško žemė galėtų būti perduota valdyti patikėjimo teise. 9. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose yra vartojamos tokios sąvokos kaip „želdynas“,
„atskirasis želdynas“, kurios yra apibrėžtos Želdynų įstatyme. Siekiant
keičiamame įstatyme šių sąvokų aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje reikėtų nurodyti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą. 10. Siekiant aiškumo ir atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatoje iki dvitaškio prieš žodžius „valdymo srityje“ įrašytinas žodis „valstybinio“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje du kartus vartojamam terminui „miškų valdymo“, po žodžio „miškų“ įrašant žodį „valstybinio“. 11. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinime ir 1 dalyje vartojamas terminas „nacionalinė miškų politika“, o šio straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 6 dalyje vartojamas terminas „miškų politika“. Siekiant aiškumo, įstatyme vartojamus terminus reikėtų suderinti. 12. Svarstytina, ar atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatą, keičiamo įstatymo
jos duomenų“. 13.
įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti, kad miškų valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija ir Vyriausybės įgaliotos institucijos . Pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą šioje dalyje nurodytas 23 funkcijas vykdytų Vyriausybės įgaliotos institucijos. Pažymėtina, kad galiojančiame keičiamame įstatyme yra nurodyti institucijų pavadinimai ir kokią konkrečiai funkciją kiekviena institucija atlieka. Gi projektu siūloma atsisakyti konkrečių institucijų įvardinimo ir nurodyti, kad visas funkcijas, išskyrus priskirtas Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai, vykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų yra sudėtinga nustatyti, kuri Vyriausybės įgaliota institucija vykdytų keičiamame įstatyme nurodytą konkrečią funkciją. Kyla abejonių, ar įstatyme atsisakius konkrečių institucijų su jų vykdomų funkcijų įvardinimo teisės aktas bus labiau suprantamas ir aiškus tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Svarbu paminėti, kad projekte nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija” minima net 58 kartus. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme atsisakius konkrečios institucijos pavadinimo, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytų dar mažiau aiškesniu. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus ( inter alia 2014 m. liepos 11 d., 2017 m. vasario 24 d., 2018 m. kovo 8 d. Konstitucinio teismo nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka oficialią Konstitucinio Teismo doktriną, o keičiamame įstatyme neturėtų būti nurodytos konkrečios institucijos ir jų vykdomos funkcijos, ne vien tik Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos. 14. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos rengia miškų priskyrimo miškų grupėms planus, tačiau nei iš šio straipsnio, nei kitų projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas minėtus planus tvirtintų. Siekiant pašalinti šią neaiškumą, projekto nuostatos tikslintinos. 15. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 19 straipsnio nuostatas, tikslintinas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 4 punktas, jame nustatant, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos ne tik iš duoda leidimus kirsti mišką, bet ir šiuos leidimus tikslina, panaikina jų galiojimą. 16. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, tikslintinas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 5 punktas, jame nustatant, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos ne tik iš duoda n epriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą, bet ir sustabdo šių atestatų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina galiojimą. 17. Tikslintinas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 16 punkto nuostatos, detalizuojant, kokių „židinių“ naikinimą organizuoja Vyriausybės įgaliotos institucijos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo projekte yra vartojamos skirtingo turinio „židinių“ sąvokos – „ masinių medžių ligų ir miško kenkėjų židiniai“ (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies
kenkėjų židiniai“ (keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisinio aiškumo ir nuoseklumo principais, projekto nuostatos tikslintinos vartojant vienodą terminiją.
Ši pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 16 dalimi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 daliai. 18. Pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 18 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tuo atveju, jeigu Vyriausybės įgaliota institucija pažeistų viešąjį interesą dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo, ji pati turėtų kreiptis į prokuratūrą dėl jos veiksmais (neveikimu) pažeisto viešojo intereso gynimo. Siūlomas teisinis reguliavimas yra ydingas, nes pati institucija dėl savo neteisėtų veiksmų kreiptis į prokuratūrą nebūtų suinteresuota, todėl viešojo intereso gynimas tokiu atveju nebūtų užtikrintas. Atsižvelgiant į tai, keičiamame įstatyme reikėtų nurodyti kitą instituciją, kuri turėtų įgaliojimus kreiptis į prokuratūrą kai viešąjį interesą savo veiksmais (neveikimu) pažeistų Vyriausybės įgaliota institucija. 19. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos konsultuoja asmenis miško naudojimo, atkūrimo ir įveisimo priežiūros ir apsaugos klausimais, o 19 punkte nustatyta, kad šios institucijos konsultuoja ūkio subjektus miško naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės klausimais. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, šių punktų nuostatas nereikėtų apjungti ir viename punkte aiškiai išdėstyti kokie subjektai ir kokiais klausimais yra konsultuojami. 20.
įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 21 punkto nuostata nėra aiški, nes iš jos turinio neaišku, ar Vyriausybės įgaliotos institucijos vykdo tik žaliavinę medieną naudojančių ūkio subjektų sanitarinės apsaugos reikalavimų laikymosi priežiūrą, ar vis tik, šios institucijos, turėtų vykdyti ir kitų subjektų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų laikymosi priežiūrą, nes pagal keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalį aplinkos ministro patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų privalo laikytis miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai. Projekto nuostatos tikslintinos. 21. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija, saugomų teritorijų direkcijos, savivaldybės, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir kiti juridiniai asmenys. Šiems subjektams (išskyrus Nacionalinei žemės tarnybai) valstybinė miško žemė patikėjimo teise perduodama Vyriausybės nutarimais ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatyme nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo
žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Taigi, derinant projekto nuostatas su minėta Žemės įstatymo nuostata, projekte reikėtų konkrečiai nurodyti subjektus, kuriems gali būti perduodama patikėjimo teise valdyti valstybinė miško žemė, atsisakant nuostatos, kad valstybinė miško žemė gali būti perduodama patikėjimo teise „ kitiems juridiniams asmenims”. Be to, derinant projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio
atsisakyti nuostatos, kad valstybinė miško žemė patikėjimo teise atitinkamiems subjektams gali būti perduodama Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimais. 22.
22Svarstytina,
ar siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio po žodžio „esančioje“ nereikėtų įrašyti žodį „valstybinėje“. Be to, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje reikėtų nurodyti įstatymus, kuriuose yra apibrėžtos sąvokos „karinis poligonas“ ir „karinio mokymo teritorija“. 23. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje po žodžio „nurodytos“ reikėtų įrašyti žodžius „miškų urėdijos atliekamos valstybinės“. 24. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad saugomų teritorijų direkcijos vykdo gamtos vertybių apsaugą joms patikėjimo teise perduotoje valstybinėje miško žemėje. Iš šių projekto nuostatų bei keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, ar saugomų teritorijų direkcijoms patikėjimo teise perduotoje valstybinėje miško žemėje yra vykdoma kompleksinė miškų ūkio veikla; jei taip, tai koks (-ie) subjektas (-ai) šią veiklą vykdo. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. 25. Keičiamo įstatymo 5 straipsnyje siūloma reglamentuoti nuosavybės teisę į mišką. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha. Teikiamu projektu tokio ribojimo siūloma atsisakyti. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „įstatymo projektu siekiama atsisakyti miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygos dėl daugiau nei 1500 ha miškų ūkio paskirties žemės plotų įsigijimo. Ši nuostata ne tik prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 straipsnyje numatytam laisvam kapitalo judėjimui, bet ir daro neigiamą poveikį konkurencijos laisvei”. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtą ribojimą keičiamame įstatyme buvo siūloma nustatyti Miškų įstatymo Nr.
I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu reg. Nr. XIIIP-2288. Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos 2018 m. birželio 19 d. išvadoje “Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP‑2288 atitikties Europos Sąjungos teisei” be kita ko nurodyta, kad „su Europos Sąjungos teise suderinamais laikomi apribojimai, kurie pagrįsti SESV 52 straipsnyje nurodytais viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos pagrindais arba kitais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje įvardytais bendrojo pobūdžio privalomaisiais reikalavimais, kaip antai žemės nuosavybės pasiskirstymo išlaikymas, siekis aplinkai palankiu būdu valdyti žaliuosius plotus, aplinkos ir kraštovaizdžio apsauga. Šiuo atžvilgiu Projekto aiškinamajame rašte nurodomos Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys iš esmės galėtų būti tinkamos“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad analogiško turinio ribojimas yra nustatytas ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 30 d. nutarime, vertindamas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo atitiktį Konstitucijai, pažymėjo, kad diferencijuotai reguliuodamas santykius, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į žemės rūšį (kategoriją), gali nustatyti žemės teisinį režimą, inter alia nuosavybės, naudojimo, ūkinės veiklos ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus. Minėti apribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti.
Be to, minėtame Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad atsižvelgiant į žemės, kaip riboto ištekliaus, prigimtį, taip pat į būtinumą išsaugoti žemės ūkio paskirties žemės naudingąsias savybes konstatuotina, kad įstatymų leidėjas gali įstatymu nustatyti ir leistinos įsigyti nuosavybės teise žemės sklypų maksimalius dydžius. Su žemės nuosavybe ir naudojimu susijusių santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo, inter alia pagal žemės paskirtį, galimybė suponuoja ir galimybę įstatymu nustatyti skirtingus leistinos įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės sklypų ir kitokios paskirties žemės sklypų maksimalius dydžius. Tačiau pabrėžtina, kad įstatymu nustatant leistinos įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės sklypų ir kitokios paskirties žemės sklypų maksimalius dydžius būtina nepažeisti Konstitucijos normų ir principų, inter alia socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo ir kitų principų. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad didžiausią vienam asmeniui galimos įsigyti nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar ribojimo atsisakymas yra pagrįstas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusiame Žemės įstatymo Nr. I- 446 9, 25, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-3939 galiojančios Žemės įstatymo 25 straipsnio 5 dalies nesiūloma keisti, todėl, svarstytina, ar keičiamame įstatyme siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas aptariamu aspektu yra suderintas su minėta Žemės įstatymo nuostata. 26. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas siūlytina dėstyti atskiruose šios dalies punktuose, kuriuose būtų įvardijami valstybinės reikšmės miškai. 27.
įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „miesto savivaldybės teritorija“ , kurios turinys nėra aiškus ir, taikant įstatymą, gali būti įvairiai aiškinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad „miesto savivaldybė“ gali būti suprantama kaip miesto savivaldybė, savo pavadinime turinti žodį „miestas“ (pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė) ir kurios pavadinime nurodyto miesto ribos sutampa su savivaldybės teritorijos ribomis, arba kaip miesto savivaldybė, kurios pavadinime žodžio „miestas“ nėra (pavyzdžiui, Birštono savivaldybė) ir kurios pavadinime nurodyto miesto ribos nesutampa su šios savivaldybės teritorijos ribomis. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatose reikėtų atskleisti sąvokos „miesto savivaldybės teritorija“ turinį, nes kitu atveju, nėra aišku, kokie valstybinės reikšmės miškai šiose teritorijose išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Šiuo aspektu nėra aiškios ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatos bei 8 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos, nes pagal minėtas projekto nuostatas tik miestų miškai priskiriami rekreacinių miškų grupei , o visuomenės poreikiams paimama miško žemė, esanti miesto savivaldybės teritorijoje viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti . Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktui toje apimtyje, kurioje vartojama nuostata „miestų ir priemiesčių miškai“. 28. Pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūlomą nustatytą teisinį reguliavimą šioje dalyje nenurodyti valstybiniai miškai aplinkos ministro įsakymu galėtų būti priskirti valstybinės reikšmės miškams. Pažymėtina, kad valstybinės reikšmės miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė. Projekte nėra siūloma nustatyti kriterijų, kuriais vadovaujantis „kiti miškai“ būtų priskirti valstybinės reikšmės miškams.
Svarbu paminėti, kad pagal keičiamame įstatyme nustatytą galiojantį teisinį reguliavimą valstybinių miškų priskyrimo valstybinės reikšmės miškams funkcija priskirta Vyriausybės kompetencijai. Pastebėtina ir tai, kad kituose įstatymuose, kaip antai, Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad valstybinių kelių, kurie taip pat yra išimtinė valstybės nuosavybė, sąrašą sudaro Vyriausybė. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokius esminius sprendimus kaip valstybės turto priskyrimą išimtinei valstybės nuosavybei neturėtų priimti Vyriausybė, o ne aplinkos ministras savo įsakymu . 29. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad iš privačios nuosavybės paimant miško žemę visuomenės poreikiams, vadovaujamasi tik Žemės įstatymo 46 straipsniu, kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros yra reglamentuojamos Žemės įstatymo 45 – 48 straipsniuose. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kartu su projektu teikiamo Žemės įstatymo Nr. I-446 9, 25,
projektas Nr. XIVP-3939) ir Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas žemė visuomenės poreikiams paimama, kai ši žemė reikalinga „miškų, esančių miestų plėtros teritorijose, dėl kurių priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimtas po 2024 m. sausio 1 d., viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti“. Svarstytina, ar aptariamoje projekto nuostatoje neturėtų būti nuoroda, būtent, į Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 11 punktą. 30.
įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatos toje apimtyje, kurioje nustatoma „miško žemė, esanti miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, dėl kurios priskyrimo miesto savivaldybės teritorijai spendimas priimtas iki 2024 m. sausio 1 d .“, nėra aiškios dėl santykio su projekto Nr. XIVP-3939 3 straipsnio nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto Nr. XIVP-3939 ir Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas miško žemė visuomenės poreikiams paimama vieninteliu atveju, kai ši žemė reikalinga „ miškų, esančių miestų plėtros teritorijose, dėl kurių priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimtas po 2024 m. sausio 1 d ., viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti“. t. y. Žemės įstatyme vartojama kitokia formuluotė nei aptariamoje projekto nuostatoje. Siekiant aiškumo, projekto nuostatas reikėtų suderinti su minėta Žemės įstatymo nuostata, arba papildyti projektą Nr. XIVP-3939 nuostata, tikslinančia Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 11 punktą. 31. Iš keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio nėra aišku, ar šiame sakinyje nurodytas sprendimas priimamas valstybės biudžeto lėšomis, ar, vis tik, valstybės biudžeto lėšomis visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai. Be to, nėra aišku, ar turimos omenyje valstybės biudžeto lėšos, skirtos Nacionalinei žemės tarnybai. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. 32.
įstatymo 5 straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio nuostata toje apimtyje, kurioje nustatoma, kad „miško žemės plotai, esantys valstybiniuose draustiniuose, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijose esančiuose draustiniuose, taip pat rekreacinių zonų teritorijose, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai“, nėra aiški dėl santykio su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 56 dalimi, pagal kurią valstybinio miško valdytojomis yra ir saugomų teritorijų direkcijos, valstybinę miško žemę valdančios patikėjimo teise. Atsižvelgiant į tai nėra aišku, kokiu tikslu siūloma nustatyti, kad saugomose teritorijose (pavyzdžiui, valstybinio parko atveju) esančios valstybinės miško žemės patikėtiniais būtų du subjektai – miškų urėdija ir saugomų teritorijų direkcija. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas yra racionalus ir atitinka teisėkūros efektyvumo principą. 33. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „kita nuosavybės teisėms atkurti nepanaudota valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka parduodama aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip“. Svarstytina, ar minėtos nuostatos nereikėtų patikslinti, nes nėra pakankamai aišku, kokią konkrečiai valstybinę miško žemę apimtų nuostata „kita nuosavybės teisėms atkurti nepanaudota valstybinė miško žemė“, t. y. ar turima omenyje laisvos valstybinės žemės fonde esanti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudota valstybinė miško žemės, ar bet kuri kita valstybinė miško žemė.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn (įskaitant ir jo privatizavimą) konstituciškai pateisinamas tik tada, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus; toks perdavimas (ir atlygintinis, ir neatlygintinis) konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamoji projekto nuostata atitinka oficialiąją konstitucinę doktriną. 34. Svarstytina, ar sistemiškai vertinant su kitomis šios dalies nuostatomis, keičiamo įstatymo
nereikėtų įrašyti žodžių „privati miško valda padalijama“. 35. Siekiant suderinti projekto nuostatas su Saugomų teritorijų įstatyme apibrėžtomis sąvokomis bei vartojamomis formuluotėmis, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „ir kitose teritorijose, kurioms suteiktas „Natura 2000“ statusas, taip pat „Natura 2000“ teritorijose, kurios nepatenka į nacionalines saugomas teritorijas“ įrašytina formuluotė „ir kitose saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ statusas, taip pat Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, kurios nepatenka į saugomas teritorijas“. 36.
dėmesys, kad 2024 m. balandžio 25 d. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą, 2026 m. gegužės 1 d. netenka galios Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas Nr. VIII-1202 su visais pakeitimais ir papildymais. Kartu pažymėtina, kad Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme nelieka sąvokos „individualus turto vertinimas”. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas 2026 m. gegužės 1 d. bus pripažintas netekusiu galios be į tai, kad minėtu įstatymo pakeitimu atsisakoma sąvokos „individualus turto vertinimas“, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio nereikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų išdėstyta keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, suderinta su minėtu įstatymu, jos įsigaliojimą nustatant 2026 m. gegužės 1 d. 37. Keičiamo įstatymo 6 straipsnyje yra reglamentuojama valstybės pirmumo teisė pirkti privačią miškų ūkio paskirties žemę. Pastebėtina, kad vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, valstybė minėtą pirmumo teisę turi tuo atveju, kai parduodamas privatus miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis valstybiniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose ir kitose teritorijose, kurioms suteiktas „Natura 2000“ statusas, taip pat „Natura 2000“ teritorijose, kurios nepatenka į nacionalines saugomas teritorijas. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamame įstatyme, skirtingai nei galiojančiame Miškų įstatyme, nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių kitų subjektų pirmumo teisę pirkti privačius miškų ūkio paskirties žemės sklypus, nesančius valstybiniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose ir kitose teritorijose, kurioms suteiktas „Natura 2000“ statusas, taip pat „Natura 2000“ teritorijose, kurios nepatenka į nacionalines saugomas teritorijas.
Pažymėtina ir tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „ Įstatymo projektu siūloma ir toliau taikyti pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę besiribojančių miško valdų savininkams, kaip tai numatoma Civiliniame kodekse. Ši nuostata buvo įtvirtinta 2014 metais, siekiant užtikrinti miško valdų konsolidaciją. Miško valdos vidutiniškai 10-15% atvejų būna parduodamos besiribojančių miško valdų savininkams“. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinis kodeksas nereglamentuoja pirmumo teisės taikymo besiribojančių miško valdų savininkams. Be to, projekto aiškinamajame rašte yra pateikiama ir priešinga informacija – „Įstatymų projektuose numatytos nuostatos turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai dėl miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimų atsisakymo, pirmumo teisės įsigyti besiribojančias miško valdas atsisakymo , nes nebeliks perteklinių administracinių procedūrų, kai pardavėjas norėdamas parduoti, o pirkėjas – pirkti miško valdą, visais atvejais privalėjo kreiptis į valstybės instituciją dėl pažymų gavimo ir atitinkamai kiekvieno miško valdos pirkimo-pardavimo sandorio sudarymas labai užsitęsdavo“. Atsižvelgiant į išdėstytą svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, kuriuo atsisakoma pirmumo teisės pirkti privačią miškų ūkio paskirties žemę besiribojančių miško valdų savininkams, atitinka besiribojančių miško valdų savininkų interesus ir atliepia mišo valdų konsolidacijos poreikį. 38.
įstatymo 30 straipsnio nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3
institucijos reikėtų nurodyti konkrečią instituciją
veikia valstybės vardu valstybei įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn. 39. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio nuostatas sprendimą pirkti ar atsisakyti pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą valstybės vardu priima Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas, vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi“ įrašytini žodžiai
„Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas, priėmęs“ (pritarus 38 pastabai,
įrašytini žodžiai „Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, priėmęs“). 40. Pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies antrojo sakinio nuostatas tuo atveju, jeigu miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, turi būti teikiamas pakartotinis pranešimas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar pakartotinis pranešimas būtų teikiamas tuomet, kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas jau parduotas, ar tik ketinama jį parduoti. Jeigu ketinama parduoti, tai pagal projekto nuostatas teikiamas pirminis pranešimas. O tuo atveju, jeigu žemės sklypas jau yra parduotas, tai nėra aišku, kokiais argumentais remiantis ir siekiant kokių tikslų būtų teikiamas pakartotinis pranešimas. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šiuos neaiškumus. Be to, projekte reikėtų aiškiai nurodyti, kokios pasekmės galėtų kilti ir kokių veiksmų turėtų imtis Vyriausybės įgaliota institucija (pritarus 38 pastabai, Nacionalinės žemės tarnyba), nustačius, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant sąlygas, nurodytas pirminiame pranešime. 41.
vartojama formuluotė „bendra valstybinė miško priešgaisrinės saugos sistema“ (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 24 straipsnio 7 dalies antrasis sakinys), o kitose
užtikrinimo sistema (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 24 straipsnio 7 dalies pirmasis sakinys). Siekiant aiškumo, projekto nuostatose reikėtų suvienodinti minėtų formuluočių vartojimą. 42. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nėra pakankamai aiškus nuostatos „Lietuvos miškai tvarkomi taip, kad būtų <...> galimybė darniai atlikti aprūpinimo, reguliavimo, palaikymo ir kultūrines miško ekosistemų funkcijas“ turinys (pavyzdžiui, nėra aišku kas ir kuo turi būti aprūpintas ir pan.). Siekiant išvengti skirtingo nuostatų interpretavimo, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 5 dalyje išdėstytai keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatai. 43. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje po žodžių „negali viršyti penkerių metų vidutinių“ nereikėtų įrašyti žodžio
„metinių“. 44. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 11 dalies
antrajame sakinyje žodį „galima“ reikėtų perkelti po žodžio „jodinėti“. 45. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nereikėtų papildyti nuostatomis, kuriose būtų nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos priimti sprendimai uždrausti ar apriboti asmenų lankymąsi miške turi būti skelbiami viešai, pavyzdžiui, savivaldybės internetinėje svetainėje. Be to, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „(visoje ar teritorijos dalyje)“ įrašytini žodžiai „visoje savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje“ (atsisakant dėstymo skliaustuose). 46. Siekiant suderinti projekte vartojamas sąvokas, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje po žodžio „pagrindinius“ įrašytinas žodis „miško“. 47.
aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje reikėtų konkrečiai nurodyti kokį prašymą (pavyzdžiui, prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją) turi pateikti privataus miško savininkas. 48. Atkreiptinas dėmesys, kad iš keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, ar už pagrindinių miško kirtimų ribojimą nustatyta kompensacija yra vienkartinė, ar tęstinio pobūdžio, pavyzdžiui, gali būti mokama kelis kartus, medžiams palaipsniui pasiekus, „priaugus“ tam tikrą brandumo lygį. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. 49. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „ jeigu iki privataus miško perleidimo jau buvo pateiktas prašymas apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją, nepriklausomai nuo to, ar kompensacija išmokėta ar ne , teisė į taikomas kompensacijas pereina naujam privataus miško savininkui“. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu teisė į taikomas kompensacijas pereitų naujam privataus miško savininkui, jei senasis iki privataus miško perleidimo jau būtų pateikęs prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją ir ji būtų jam išmokėta. Projekto nuostatos tikslintinos, detalizuojant naujojo privataus miško savininko „teisės į kompensaciją“ turinį minėtu atveju. 50. Siekiant suderinti projekte vartojamas sąvokas, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „Prašymus skirti“ įrašytini žodžiai „Prašymus apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją“, o trečiajame sakinyje po žodžio
„prašymą“ įrašytini žodžiai „apskaičiuoti ir“. 51. Tikslintina
keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nurodant subjektą, kurį privačių miškų savininkai ir valstybinio miško valdytojai privalo įleisti į jų valdomus žemės sklypus. 52.
įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad nacionalinė miškų inventorizacija atliekama „šalies arba regionų ir administracinių vienetų mastu
“, o keičiamo įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje nustatyta, kad
minėta inventorizacija atliekama „šalyje ar regione“. Siekiant aiškumo, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, aiškiai nustatant kokiu mastu atliekama nacionalinė miškų inventorizacija. 53. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti miškų registro informacinės sistemos finansavimo lėšas, tačiau iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar šiai sistemai finansuoti yra skiriamos valstybės biudžeto bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 13 punktą minėtos valstybės biudžeto lėšos yra naudojamos miškų informacinėms sistemoms steigti, kurti, tvarkyti, prižiūrėti ir modernizuoti, tačiau iš šios nuostatos nėra pakankamai aišku, ar nuostata „miškų informacinės sistemos“ tavo turiniu apima ir nuostatą „miškų registro informacinė sistema“. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. 54. Iš keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nėra aišku, koks subjektas pratęstų miškotvarkos projektų galiojimą. Projekto nuostatose reikėtų nurodyti tokį subjektą. Be to, šioje projekto nuostatoje prieš žodį „pratęsiama“ įrašytini žodžiai „gali būti“. 55. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje po žodžio „zonoje“ reikėtų įrašyti žodžius „miškotvarkos projektus“. 56. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nurodyto Europos Sąjungos teisės akto pavadinime brauktinas žodis „Europos“. 57. Keičiamo įstatymo 16 straipsnyje siūloma reglamentuoti miško dauginamosios medžiagos tiekėjų veiklą.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas arba jų padalinius, įgyja teisę verstis miško dauginamosios medžiagos prekyba ir (ar) importu, kai jo prašyme pateiktus duomenis Vyriausybės įgaliota institucija įrašo į Licencijų informacinę sistemą . Taigi projektu siūlomu teisiniu reguliavimu asmenų teisė verstis miško dauginamosios medžiagos prekyba ir (ar) importu siejama su minėto asmens duomenų įrašymu į Licencijų informacinę sistemą, o ne licencijos išdavimu. Tuo tarpu kituose keičiamo įstatymo 16 straipsnio dalyse yra reglamentuojamas licencijos galiojimo sustabdymas (16 straipsnio 4 dalis), tiekėjo licencijos galiojimo panaikinimas (16 straipsnio 6 ir 7 dalys). Pastebėtina ir tai, kad iš keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 6 punkte nurodoma, kad tiekėjo licencijos galiojimas panaikinamas siejamas dar ir su tiekėjo įrašymu į sąrašą , kuris niekur kitur keičiamame įstatyme nėra minimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, keičiamo įstatymo 16 straipsnio nuostatos turėtų būti sistemiškai derintinos tarpusavyje, nustatant ne tik tiekėjo licencijų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo, bet ir jų išdavimo pagrindus. 58. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „šiai veiklai taikomas licencijų išdavimo modelis „D”. Projekto nuostata nėra aiški, todėl projekte reikėtų atskleisti tokio licencijų išdavimo modelio esmę. 59. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje pateiktame Europos Sąjungos teisės akto pavadinimo trumpinyje prieš skaičius „2019/2072“ įrašytina „(ES)“. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 2 punktui. 60. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje reikėtų nustatyti atskaitos momentą, nuo kurio skaičiuojamas šiame sakinyje nurodytas terminas (pavyzdžiui, nuo pranešimo gavimo dienos). 61.
įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje reikėtų nustatyti terminą, per kurį tiekėjui pranešama apie licencijos galiojimo sustabdymą. 62. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 3 punkte reikėtų nurodyti kokios siuntos turimos omenyje (pavyzdžiui, dauginamosios medžiagos siuntos). 63. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 6 punkte siūlomas nustatyti tiekėjo licencijos galiojimo panaikinimo pagrindas „ilgiau kaip 3 metus nuo jo įrašymo į tiekėjų sąrašą nevykdo prekybos miško dauginamąja medžiaga ir (ar) jos importo” neturėtų būti dėstomas kaip atskiras licencijos galiojimo panaikinimo pagrindas, t. y. jo nesiejant su juridinio asmens likvidavimu ar reorganizavimu. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aišku, koks tiekėjų sąrašas turimas omenyje. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „jo įrašymo į tiekėjų sąrašą“ nereikėtų įrašyti žodžių „jo duomenų įrašymo į Licencijų informacinę sistemą“. 64. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio „atvejus“ įrašytinas žodis „pažeidimus“. 65. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies trečiajame sakinyje nėra aiškus nuostatos,
„kitais atvejais“ turinys, nes neaišku, ar turimi omenyje keičiamo įstatymo 16
straipsnio 6 dalies 1, 3, ir 6 punktuose nustatyti atvejai, ar kokie kiti atvejai. Projekto nuostatos tikslintinos. 66. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje prieš žodį „licencija“ įrašytinas žodis „nauja“. 67. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas didinamas veisiant mišką ne miško žemėje . Valstybinėje žemėje miškas veisiamas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų valdomuose valstybinės miško žemės sklypuose , perduotose jiems patikėjimo teise valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatyme nustatyta tvarka“.
Atkreiptinas dėmesys, kad šios projekto nuostatos prieštarauja viena kitai, nes viena nuostata nustato, kad miškas veisiamas ne miško žemėje , o kita nuostata nustato, kad nurodyti subjektai mišką veisia jų valdomuose valstybinės miško žemės sklypuose . Siekiant aiškumo, šias projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 68. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad miško savininkams ir valstybinio miško valdytojams leidimas pagrindiniams miško kirtimams neišduodamas, jei toje pačioje miško valdoje per šio straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus neapželdintos arba medžių rūšimis neatžėlę kirtavietės, žuvę želdiniai ir žėliniai ar žuvę medynai. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai galėtų kreiptis dėl leidimo pagrindiniams miško kirtimams dar nepasibaigus keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodytiems terminams, t. y. kai dar nėra aišku, ar kirtavietės, žuvę želdiniai ar žėliniai bus apželdinti ar apžėlę, bet nėra suėjęs ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas šiai pareigai įvykdyti. Projekto nuostata turėtų būti tikslinama pašalinant šį neaiškumą. 69. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 1 punkte po žodžių „I grupės miškuose“ nereikėtų įrašyti žodžių „visi miško kirtimai“, t. y. nustatyti, kad I grupės miškuose yra draudžiami visi miško kirtimai, išskyrus nurodytą išimtį. Ši pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 1 punktui. 70. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nuostata „iš Vyriausybės įgaliotos institucijos gauti leidimą” keistina nuostata „gauti Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą”.
įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj formuluotės „Natura 2000“ teritorijose“ įrašytina formuluotė „Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose“., o vietoj formuluotės „kultūros paveldo teritorija“ įrašytina formuluotė „kultūros paveldo objektų teritorija“. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 daliai. 72. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra aiškus nuostatos „privataus miško savininko reikmėms“ turinys. Ši nuostata, taikant įstatymą, gali būti skirtingai aiškinama, pavyzdžiui, kaip asmeninės reikmės, namų ūkio reikmės, miško priežiūros reikmės ar kokios kitos reikmės. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatose reikėtų atskleisti šios nuostatos turinį. Ši pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktui. 73. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto a papunktyje prieš žodį „valdose“ įrašytinas žodis „miško“. 74. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 7 dalies 2 punkte vietoj žodžių „įvykus kitiems pasikeitimams“ nereikėtų įrašyti žodžių „teisės aktus“. 75. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje, 5 dalies 1 punkte yra minima aplinkos ministro nustatyta leidimų kirsti mišką išdavimo tvarka, o šio straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad aplinkos ministras nustato leidimų kirsti mišką išdavimo, tikslinimo ir panaikinimo tvarką. Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti formuluotes, apibūdinančias aplinkos ministro tvirtinamą tvarką. Ši pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 daliai. 76. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „valdomuose miškuose“ įrašytini žodžiai „valdomoje valstybinėje miško žemėje“. 77.
keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio nuostatas nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ar kokybės vertinimo paslaugas galėtų teikti Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar „kita organizacija”. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios Lietuvos Respublikoje įsteigtos kitos organizacijos turimos omenyje. Siekiant aiškumo, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. 78. Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis bei Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075 patvirtintu Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašu, tikslintina keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies formuluotė, dėstant ją taip:
„Asmuo, norintis gauti nepriklausomo medienos
matuotojo kvalifikacijos atestatą, privalo turėti aukštąjį universitetinį ir
(arba) aukštąjį koleginį išsilavinimą, įgytą baigus studijas pagal miškininkystės studijų kryptį ir (arba) aukštesnįjį miškininkystės išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip vienų metų darbo, susijusio su nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimu ir kokybės vertinimu, patirtį“. 79. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad nepriklausomo medienos matuotojo (fizinio asmens – pastaba mūsų) kvalifikacijos atestatas neišduodamas, jeigu asmuo yra pripažintas kaltu dėl nenukirsto miško ar medienos matavimo ar kokybės vertinimo pažeidimų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepraėjo teisės aktų nustatytas terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmuo yra neteistas. Pastebėtina, kad galiojantis Baudžiamasis kodeksas nenumato tokios draudžiamos veikos kaip nenukirsto miško ar medienos matavimo ar kokybės vertinimo pažeidimai. Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos detalizuojant įstatymą ir jame nustatytą konkrečią veiką, kurią padarius fiziniam asmeniui kvalifikacijos atestatas būtų neišduodamas.
Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 9 dalies 2 punktui. 80. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje, 6 dalyje vietoj termino
„valstybės narės“ įrašytinas pilnas terminas „Europos Sąjungos valstybės
narės“, nes projekto nuostatose nėra įvestas šio termino trumpinys. 81. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 11 dalies nuostata „nuosprendžio įsigaliojimo“ keistina nuostata „nuosprendžio įsiteisėjimo“. 82. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „esminės įtakos“ įrašytini žodžiai „esminio poveikio“. Ši pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 12 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 daliai. 83. Tuo atveju, jeigu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje turimos omenyje miške paliktos šiukšlės ir atliekos, tai projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. 84. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje reikėtų nurodyti, kokia tvarka būtų sudaroma šioje dalyje minima sanitarinės apsaugos ekspertų komisija. 85. Keičiamo įstatymo priedo 1 punkte brauktinas žodis „Europos“. 86. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje reikėtų nustatyti išimtį ir dėl šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, t. y. vietoj skaičių „3-17“ įrašytini skaičiai „2-17“. 87. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „laisvasis miško kirtimas“ yra apibrėžta keičiamo įstatymo
pakeitimų esmėje vietoj skaičiaus „12“ įrašytinas skaičius „11“, taip pat tikslintinas ir šioje dalyje išdėstytos sąvokos numeris. 88. Iš projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio nuostatų nėra aišku, koks subjektas miškus priskirtų atitinkamai miškų grupei. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nereikėtų tokį subjektą nurodyti. 89.
straipsnio 17 dalimi keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje siūlytume įrašyti žodį „naujoms“. 90. Projekto 2 straipsnio 18 dalies nuostatos nėra aiškios, nes pagal projekto 2 straipsnio 2 dalį miškų grupių normatyvus ir miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką Vyriausybė turėtų patvirtinti iki 2028 m. rugsėjo 30 d., o Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi šiais teisės aktais, turėtų patvirtinti miškų priskyrimo miškų grupėms planus iki 2026 m. gruodžio 31 d. (1 punktas), iki
institucija, atlikdama nurodytus veiksmus, turėtų vadovautis teisės aktais, kurie dar nebūtų patvirtinti. Projekto nuostatos tikslintinos. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (0 5) 209 6546, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (0 5) 209 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
2026-05 -20 Nr. 110 -P-15 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Bronis Ropė – Komiteto pirmininkas, Matas Skamarakas – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Arūnas Dudėnas, Angelė Jakavonytė, Vytautas Jucius, Viktoras Pranckietis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. 1. Seimo kanceliarijos
5 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnyje dėstomo Miškų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad elitinis medis – selekciškai labai vertingas medis, įvertintas pagal paveldėtus dauginant sėklomis vertingus požymius ir savybes. Iš šios bei kitų projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir kokia tvarka turėtų įgaliojimus priskirti medį prie „selekciškai labai vertingų” medžių kategorijos ir jį įvertinti pagal atitinkamus požymius ir savybes. Projekte reikėtų tokius subjektus (subjektą) įvardinti bei nustatyti tokio įvertinimo tvarką. Pritarti Pasiūlymas: pakoreguoti 15 str. 1 d., įrašant 2 sakinį: ,,1. Genetiniams miško medžių ištekliams priskiriami rinktiniai ir elitiniai medžiai, medžių klonai, įvertintos vietinės miško medžių populiacijos ir jų dalys, pavieniai medžiai ir jų grupės, miško medžių reprodukcinės dalys (sėklos, žiedadulkės, gemalai, meristeminiai audiniai, pumpurai ir ūgliai).
Juos pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą Genetinių miško medžių išteklių atrankos ir įvertinimo metodiką įvertina ir genetiniams miško medžių ištekliams priskiria Vyriausybės įgaliota institucija.<...>“
Teisės departamentas 2024-06-262 11,3
turinyje po skaičiaus „0,7“ nereikėtų dėti kablelio, nes kitaip nėra aiški formuluotė „kurį atlikus medyno skalsumas lieka ne mažesnis kaip 0,7 miško valdos ribinių linijų kirtimas“. Analogiško turinio pastaba taikytina projekto 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžtos sąvokos „laisvasis miško kirtimas“ turiniui. Pritarti Pasiūlymas:
Pakoreguoti keičiamo įstatymo 2 str. 11 d. „11. Laisvasis miško kirtimas – neplynasis miško kirtimas privataus miško savininko reikmėms III ar IV grupės miškuose, kurį atlikus medyno skalsumas lieka ne mažesnis kaip 0,7 , miško valdos ribinių linijų kirtimas, medžių kirtimas grioviuose, 5 metrų pločio žemės juostoje nuo griovio šlaito briaunos, kai prie griovio nėra miško kelio, proskynose, taip pat sausuolių ir vėjavartų, pavojų keliančių medžių kirtimas.“
dauginamosios medžiagos tiekėjo sąvoką, nurodoma, kad tiekėju gali būti „kita organizacija, neturinti juridinio asmens statuso“. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje minima „Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigta kita organizacija”.
Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kurios Lietuvos Respublikoje registruotos organizacijos galėtų būti priskirtos organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso . Pažymėtina, kad kituose projekto straipsniuose, kaip antai, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje vartojama kiek kitokia sąvoka „užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus”. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų peržiūrėti bei patikslinti, suvienodinant vartojamas sąvokas , ir vartoti pastarąją sąvoką. Pritarti Pasiūlymas: pakoreguoti 2 str. 17 d.: ,,17. Miško dauginamosios medžiagos tiekėjas
Teisės departamentas 2024-06-262 33,36
įrašyti žodžio „žemės“. Pritarti Pasiūlymas: pakoreguoti 2 str. 33 d. ir 36 d. ,,33. Miško želdiniai
39 5.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje vietoj žodžio „jais“ reikėtų įrašyti žodį „ja“. Šioje nuostatoje taip pat nėra aiški formuluotė „vykdanti juose “ , t. y. neaišku, ar miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą miško žemėje ar miškuose . Projekto nuostata tikslintina. Pritarti Pasiūlymas: tikslinti 2 str. 39 d.: „39. Miškų urėdija
pagrindinio miško kirtimo būdų yra atrankinis pagrindinis miško kirtimas, tačiau projekto nuostatose nėra atskleistas šio būdo turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad kitų dviejų miško kirtimo būdų (atvejinio ir plynojo) apibrėžtys yra pateiktos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 48 dalyse. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnyje reikėtų apibrėžti sąvoką
„atrankinis pagrindinis miško kirtimas“. Pritarti
LR Vyriausybės 2025-12-03 nutarimu Nr. Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3933 ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9, 25, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3939“ (toliau – LRV išvada )
Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Todėl šio nutarimo
pagrindinis miško kirtimas“. 7. 7. Seimo kanceliarijos
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžtą sąvoką, keičiamo įstatymo 2 dalies 54 dalyje apibrėžtos sąvokos turinyje prieš žodį „krūmynus“ reikėtų įrašyti žodį „miško“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 12 punktui. Pritarti Pasiūlymas:
specialiojo miško kirtimo sąvoka. 2. Tikslinti 7 str. 2 d. 12 p.: “12) medynams ar miško krūmynams pertvarkyti didinant jų produktyvumą ir atsparumą klimato kaitai;”
56
valstybinės miško žemės valdytojas – miškų urėdija, saugomų teritorijų direkcija, savivaldybė ar kitas subjektas, valdantis patikėjimo teise valstybinę miško žemę. Ši nuostata derintina su Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise gali būti perduodami Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Todėl, derinant keičiamo įstatymo 2 straipsnio 56 dalies nuostatas su Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatomis, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 56 dalyje reikėtų konkrečiai įvardinti subjektus, kuriems valstybinė miško žemė galėtų būti perduota valdyti patikėjimo teise . Pritarti Pasiūlymas: tikslinti keičiamo įstatymo 2 str. 56 d.:
„56. Valstybinio miško valdytojas – miškų
urėdija, saugomų teritorijų direkcija, savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar kitas subjektas, valdantis patikėjimo teise valstybinę miško žemę .“
58 9.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose yra vartojamos tokios sąvokos kaip „želdynas“, „atskirasis želdynas“, kurios yra apibrėžtos Želdynų įstatyme. Siekiant keičiamame įstatyme šių sąvokų aiškumo, keičiamo įstatymo
želdynų įstatymą . Pritarti LRV išvados 1.28.1 papunktyje pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą. 10. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-263 4,6
straipsnio 2 dalį, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatoje iki dvitaškio prieš žodžius
„valdymo srityje“ įrašytinas žodis „valstybinio“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 3
straipsnio 6 dalyje du kartus vartojamam terminui „miškų valdymo“, po žodžio
„miškų“ įrašant žodį „valstybinio“. Pritarti
Pasiūlymas: tikslinti 3 straipsnio 4 ir 6 dalis: „4. Aplinkos ministerija, formuodama valstybės politiką aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių – miškų – valstybinio valdymo srityje, organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama jos įgyvendinimą, atlieka šias funkcijas:“ „6. Pasiūlymams nacionalinės miškų politikos formavimo ir kitais strateginiais miškų valstybinio valdymo srities klausimais aplinkos ministrui teikti steigiama Miškų konsultacinė taryba – visuomeniniais pagrindais veikiantis kolegialus Aplinkos ministerijos patariamasis organas iš kompetentingų miškų valstybinio valdymo klausimais valstybės, mokslo ir studijų institucijų, asociacijų, nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovų, išlaikant atstovavimo miškų socialinėms, ekonominėms ir ekologinėms sritims balansą. Miškų konsultacinės tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina aplinkos ministras.“
Teisės departamentas 2024-06-263 1, 4,61 11.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinime ir 1 dalyje vartojamas terminas „nacionalinė miškų politika“ , o šio straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 6 dalyje vartojamas terminas „miškų politika“ . Siekiant aiškumo, įstatyme vartojamus terminus reikėtų suderinti. Pritarti Pasiūlymas: tikslinti 3 str. 4 d. 1 punktą :“1) rengia Seimo tvirtinamas nacionalines darbotvarkes ir jas teikia svarstyti Vyriausybei. Rengia Vyriausybės tvirtinamą Nacionalinį miškų sektoriaus plėtros planą ir kitus nacionalinių darbotvarkių planus, nacionalines plėtros programas, kuriuose suplanuoja nacionalinės miškų politikos priemones, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;” Pasiūlymas: tikslinti 3 str. 6 d.: “6. Pasiūlymams nacionalinės miškų politikos formavimo ir kitais strateginiais miškų valstybinio valdymo srities klausimais aplinkos ministrui teikti steigiama Miškų konsultacinė taryba – visuomeniniais pagrindais veikiantis kolegialus Aplinkos ministerijos patariamasis organas iš kompetentingų miškų valstybinio valdymo klausimais valstybės, mokslo ir studijų institucijų, asociacijų, nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovų, išlaikant atstovavimo miškų socialinėms, ekonominėms ir ekologinėms sritims balansą. Miškų konsultacinės tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina aplinkos ministras.“
43
dalies nuostatą, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 3 punkte po žodžio „sistemos“ nereikėtų įrašyti žodžių „ir jos duomenų “. Pritarti Pasiūlymas: tikslinti 3 str. 4 d. 3 p. „3) atlieka Lietuvos Respublikos miškų registro informacinės sistemos ir jos duomenų valdytojo funkcijas;“ 13.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-263 2,5 Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti, kad miškų valstybinį valdymą vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija ir Vyriausybės įgaliotos institucijos . Pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą šioje dalyje nurodytas 23 funkcijas vykdytų Vyriausybės įgaliotos institucijos. Pažymėtina, kad galiojančiame keičiamame įstatyme yra nurodyti institucijų pavadinimai ir kokią konkrečiai funkciją kiekviena institucija atlieka. Gi projektu siūloma atsisakyti konkrečių institucijų įvardinimo ir nurodyti, kad visas funkcijas, išskyrus priskirtas Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai, vykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų yra sudėtinga nustatyti, kuri Vyriausybės įgaliota institucija vykdytų keičiamame įstatyme nurodytą konkrečią funkciją. Kyla abejonių, ar įstatyme atsisakius konkrečių institucijų su jų vykdomų funkcijų įvardinimo teisės aktas bus labiau suprantamas ir aiškus tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Svarbu paminėti, kad projekte nuostata
„Vyriausybės įgaliota institucija” minima net 58 kartus. Pažymėtina ir tai,
kad keičiamame įstatyme atsisakius konkrečios institucijos pavadinimo, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytų dar mažiau aiškesniu.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus ( inter alia 2014 m. liepos 11 d., 2017 m. vasario 24 d., 2018 m. kovo 8 d. Konstitucinio teismo nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka oficialią Konstitucinio Teismo doktriną, o keičiamame įstatyme neturėtų būti nurodytos konkrečios institucijos ir jų vykdomos funkcijos, ne vien tik Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos . Iš dalies pritarti. ARGUMENTAI Konkrečių institucijų pavadinimų atsisakyta atsižvelgiant į 2023-11-22 Teisingumo ministerijos rašte Nr. (1.6 Mr) 2T-1369 (TAIS Nr. 23-10473(2) pateiktą 11 pastabą: „Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 8 punktu Vyriausybei suteikti įgaliojimai steigti, reorganizuoti ir likviduoti Vyriausybės įstaigas, steigti įstaigas prie ministerijų ir pavesti ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sutikimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą), steigti, reorganizuoti ir likviduoti kitas biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota valstybės valdymo institucija. Siekiant užtikrinti (neapriboti) šių Vyriausybei suteiktų įgaliojimų įgyvendinimą, pakartotinai siūlome MĮ atsisakyti konkrečių institucijų pavadinimų nurodymo ir vietoje jų nurodyti Vyriausybės įgaliota institucija ar nurodyti, kad tai konkrečios ministerijos įgaliota institucija. Pažymėtina, kad pastaba teikiama pakartotinai.
Konstitucinio teisinio tikrumo ir aiškumo reikalavimu galėtų būti pagrįstas nebent Nacionalinės žemės tarnybos nurodymas MĮ projekte ir tik tiek, kiek tai susiję su įgaliojimu jai atlikti funkcijas valdant, naudojant ir disponuojant valstybine žeme.“
52
nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos rengia miškų priskyrimo miškų grupėms planus, tačiau nei iš šio straipsnio, nei kitų projekto nuostatų nėra aišku, koks subjektas minėtus planus tvirtintų . Siekiant pašalinti šią neaiškumą, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti LRV išvados 1.18 papunktyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos (ši funkcija numatyta Valstybinei miškų tarnybai) ne tik rengia, bet ir tvirtina miškų priskyrimo miškų grupėms planus. 15. Seimo kanceliarijos
54
15Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 19 straipsnio nuostatas,
tikslintinas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 4 punktas, jame nustatant, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos ne tik iš duoda leidimus kirsti mišką, bet ir šiuos leidimus tikslina, panaikina jų galiojimą . Pritarti Pasiūlymas tikslinti 3 str. 5 d. 4 p.: „4) išduoda , tikslina leidimus kirsti
nuostatas, tikslintinas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 5 punktas, jame nustatant, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos ne tik išduoda n epriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą, bet ir sustabdo šių atestatų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina galiojimą . Pritarti Pasiūlymas:
Tikslinti 3 str. 5 d.
5 d. 5 p.: „
; , sustabdo šių atestatų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina
nuostatos, detalizuojant, kokių „židinių“ naikinimą organizuoja Vyriausybės įgaliotos institucijos . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo projekte yra vartojamos skirtingo turinio „židinių“ sąvokos – „ masinių medžių ligų ir miško kenkėjų židiniai“ (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punktas), „pavojingų medžių ligų ir miško kenkėjų židiniai“, „medžių ligų ir kenkėjų židiniai“ (keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisinio aiškumo ir nuoseklumo principais, projekto nuostatos tikslintinos vartojant vienodą terminiją. Ši pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 16 dalimi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 4 daliai. Pritarti iš dalies Pasiūlymai:
organizuoja miško kenkėjų masinio dauginimosi židinių naikinimą visų nuosavybės formų miškuose medžių spyglius ir lapus graužiančių miško kenkėjų masinio išplitimo vietose naudojant aviaciją, kai nėra kitų veiksmingų priemonių likviduoti židinį;”
2tikslinti 7 str. 2 d. 4 p.:
„4) miškų stichinių nelaimių padariniams,
masinių medžių ligų ir miško kenkėjų masinio dauginimosi židiniams likviduoti;“
nuo to, ar židinys masinio dauginimosi, ar ne, bet nuo to, ar židinį sukėlė pavojingi miško kenkėjai (ligos), ar ne. 18. Seimo kanceliarijos
518 18.
Pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 18 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tuo atveju, jeigu Vyriausybės įgaliota institucija pažeistų viešąjį interesą dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo, ji pati turėtų kreiptis į prokuratūrą dėl jos veiksmais (neveikimu) pažeisto viešojo intereso gynimo. Siūlomas teisinis reguliavimas yra ydingas, nes pati institucija dėl savo neteisėtų veiksmų kreiptis į prokuratūrą nebūtų suinteresuota, todėl viešojo intereso gynimas tokiu atveju nebūtų užtikrintas. Atsižvelgiant į tai, keičiamame įstatyme reikėtų nurodyti kitą instituciją, kuri turėtų įgaliojimus kreiptis į prokuratūrą kai viešąjį interesą savo veiksmais (neveikimu) pažeistų Vyriausybės įgaliota institucija . Pritarti iš dalies. Patikslinti argumentus: kuriai daliai nepritariama tiksliai ir dėl kokių priežasčių. KRK nariai: kad prokuratūra įsijungtų. Projekto 3 str. 5 d. 18 p. siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra analogiškas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 str. 19 p. „kai yra pagrindas manyti, kad viešasis interesas pažeistas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, išskyrus atvejus, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos veiksmų ar neveikimo. Tais atvejais, kai viešasis interesas pažeistas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos veiksmų ar neveikimo, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą.“, todėl šiuo aspektu siūlome netikslinti projekto 3 str. 5 d. 18 p. Tas pats atsakovas ir ieškovas negali būti. 19. Seimo kanceliarijos
5 10,19 19.
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos konsultuoja asmenis miško naudojimo, atkūrimo ir įveisimo priežiūros ir apsaugos klausimais, o 19 punkte nustatyta, kad šios institucijos konsultuoja ūkio subjektus miško naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės klausimais. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, šių punktų nuostatas nereikėtų apjungti ir viename punkte aiškiai išdėstyti kokie subjektai ir kokiais klausimais yra konsultuojami. Pritarti Pasiūlymas: sujungti 3 str. 5 d. 10 ir 19 p. ir išdėstyti taip: ,,konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis miško naudojimo, atkūrimo ir įveisimo priežiūros ir apsaugos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės klausimais“. 20. Seimo kanceliarijos
521
aiški, nes iš jos turinio neaišku, ar Vyriausybės įgaliotos institucijos vykdo tik žaliavinę medieną naudojančių ūkio subjektų sanitarinės apsaugos reikalavimų laikymosi priežiūrą, ar vis tik, šios institucijos, turėtų vykdyti ir kitų subjektų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų laikymosi priežiūrą, nes pagal keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalį aplinkos ministro patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų privalo laikytis miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai. Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Siūloma 3 str. 5 d. 21 p. tikslinti taip: „21) vykdo žaliavinę medieną naudojančių ir kitų ūkio subjektų žaliavinės medienos apskaitos ir sanitarinės apsaugos reikalavimų laikymosi priežiūrą;“
1
valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija, saugomų teritorijų direkcijos, savivaldybės, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir kiti juridiniai asmenys.
Šiems subjektams (išskyrus Nacionalinei žemės tarnybai) valstybinė miško žemė patikėjimo teise perduodama Vyriausybės nutarimais ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatyme nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Taigi, derinant projekto nuostatas su minėta Žemės įstatymo nuostata, projekte reikėtų konkrečiai nurodyti subjektus, kuriems gali būti perduodama patikėjimo teise valdyti valstybinė miško žemė, atsisakant nuostatos, kad valstybinė miško žemė gali būti perduodama patikėjimo teise „kitiems juridiniams asmenims” . Be to, derinant projektu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas su Žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, projekte reikėtų atsisakyti nuostatos, kad valstybinė miško žemė patikėjimo teise atitinkamiems subjektams gali būti perduodama Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimais . Pritarti Pasiūlymas: koreguoti 4 str. 1 d.:
„1. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise
valdo miškų urėdija, saugomų teritorijų direkcijos, savivaldybės, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) , Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir kiti juridiniai asmenys .
Šiems subjektams (išskyrus Nacionalinei žemės tarnybai) valstybinė miško žemė patikėjimo teise perduodama Vyriausybės nutarimais ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatyme nustatyta
iki dvitaškio po žodžio „esančioje“ nereikėtų įrašyti žodį „valstybinėje“ . Be to, siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje reikėtų nurodyti įstatymus, kuriuose yra apibrėžtos sąvokos „karinis poligonas“ ir „karinio mokymo teritorija“ . Pritarti Pasiūlymas:
įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos. 2. LRV išvados 1.28.1 papunktyje siūloma nurodyti įstatymus, kuriuose apibrėžtos šios sąvokos. 23. Seimo kanceliarijos
3
žodžio „nurodytos“ reikėtų įrašyti žodžius „miškų urėdijos atliekamos valstybinės“. Pritarti Pasiūlymas: Tikslinti 4 str. 3 d.: „3. Šio straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nurodytos miškų urėdijos atliekamos valstybinės funkcijos finansuojamos iš Aplinkos ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“
Teisės departamentas 2024-06-264 2,4
saugomų teritorijų direkcijos vykdo gamtos vertybių apsaugą joms patikėjimo teise perduotoje valstybinėje miško žemėje.
Iš šių projekto nuostatų bei keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų nėra aišku, ar saugomų teritorijų direkcijoms patikėjimo teise perduotoje valstybinėje miško žemėje yra vykdoma kompleksinė miškų ūkio veikla; jei taip, tai koks (-ie) subjektas (-ai) šią veiklą vykdo. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos
teisę į mišką. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha. Teikiamu projektu tokio ribojimo siūloma atsisakyti. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „įstatymo projektu siekiama atsisakyti miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygos dėl daugiau nei 1500 ha miškų ūkio paskirties žemės plotų įsigijimo. Ši nuostata ne tik prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 straipsnyje numatytam laisvam kapitalo judėjimui, bet ir daro neigiamą poveikį konkurencijos laisvei”. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtą ribojimą keičiamame įstatyme buvo siūloma nustatyti Miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu reg. Nr. XIIIP-2288. Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos 2018 m. birželio 19 d. išvadoje “Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP2288 atitikties Europos Sąjungos teisei” be kita ko nurodyta, kad „su Europos Sąjungos teise suderinamais laikomi apribojimai, kurie pagrįsti SESV 52 straipsnyje nurodytais viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos pagrindais arba kitais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje įvardytais bendrojo pobūdžio privalomaisiais reikalavimais, kaip antai žemės nuosavybės pasiskirstymo išlaikymas, siekis aplinkai palankiu būdu valdyti žaliuosius plotus, aplinkos ir kraštovaizdžio apsauga. Šiuo atžvilgiu Projekto aiškinamajame rašte nurodomos Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys iš esmės galėtų būti tinkamos“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad analogiško turinio ribojimas yra nustatytas ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 30 d. nutarime, vertindamas Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo atitiktį Konstitucijai, pažymėjo, kad diferencijuotai reguliuodamas santykius, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į žemės rūšį (kategoriją), gali nustatyti žemės teisinį režimą, inter alia nuosavybės, naudojimo, ūkinės veiklos ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus. Minėti apribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti. Be to, minėtame Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad atsižvelgiant į žemės, kaip riboto ištekliaus, prigimtį, taip pat į būtinumą išsaugoti žemės ūkio paskirties žemės naudingąsias savybes konstatuotina, kad įstatymų leidėjas gali įstatymu nustatyti ir leistinos įsigyti nuosavybės teise žemės sklypų maksimalius dydžius.
Su žemės nuosavybe ir naudojimu susijusių santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo, inter alia pagal žemės paskirtį, galimybė suponuoja ir galimybę įstatymu nustatyti skirtingus leistinos įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės sklypų ir kitokios paskirties žemės sklypų maksimalius dydžius. Tačiau pabrėžtina, kad įstatymu nustatant leistinos įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės sklypų ir kitokios paskirties žemės sklypų maksimalius dydžius būtina nepažeisti Konstitucijos normų ir principų, inter alia socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo ir kitų principų. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad didžiausią vienam asmeniui galimos įsigyti nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar ribojimo atsisakymas yra pagrįstas . Kartu atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusiame Žemės įstatymo Nr. I- 446 9, 25, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-3939 galiojančios Žemės įstatymo 25 straipsnio 5 dalies nesiūloma keisti, todėl, svarstytina, ar keičiamame įstatyme siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas aptariamu aspektu yra suderintas su minėta Žemės įstatymo nuostata . Pritarti. 26. Seimo kanceliarijos
2
nuostatas siūlytina dėstyti atskiruose šios dalies punktuose, kuriuose būtų įvardijami valstybinės reikšmės miškai. Pritarti Pakoreguoti 5 str. 2 d.: „2.
2 d.:
„2. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės
teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškams priskiriami miškai:
1) miškai esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke;
miesto ir (ar) miesto savivaldybės teritorijose, esantys miškai;
3) aplinkos ministro patvirtinti valstybiniai miško medelynai, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo, sėklinės miško bazės objektai;
4) valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;
5) kiti gamtiniu ar ūkiniu požiūriu vertingi miškai, aplinkos ministro įsakymu priskirti valstybinės reikšmės
savivaldybės teritorija“, kurios turinys nėra aiškus ir, taikant įstatymą, gali būti įvairiai aiškinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad „miesto savivaldybė“ gali būti suprantama kaip miesto savivaldybė, savo pavadinime turinti žodį
„miestas“ (pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė) ir kurios pavadinime
nurodyto miesto ribos sutampa su savivaldybės teritorijos ribomis, arba kaip miesto savivaldybė, kurios pavadinime žodžio „miestas“ nėra (pavyzdžiui, Birštono savivaldybė) ir kurios pavadinime nurodyto miesto ribos nesutampa su šios savivaldybės teritorijos ribomis. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatose reikėtų atskleisti sąvokos „miesto savivaldybės teritorija“ turinį , nes kitu atveju, nėra aišku, kokie valstybinės reikšmės miškai šiose teritorijose išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.
Šiuo aspektu nėra aiškios ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatos bei 8 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos, nes pagal minėtas projekto nuostatas tik miestų miškai priskiriami rekreacinių miškų grupei , o visuomenės poreikiams paimama miško žemė, esanti miesto savivaldybės teritorijoje viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti . Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktui toje apimtyje, kurioje vartojama nuostata „miestų ir priemiesčių miškai“ . Pritarti Pasiūlymas:
1Tikslinti 5 str. 2 d.:
„2. Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės
teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškams priskiriami miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, miestų miesto ir (ar) miesto savivaldybės teritorijose , aplinkos ministro patvirtinti valstybiniai miško medelynai, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo, sėklinės miško bazės objektai, valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kiti miškai, aplinkos ministro įsakymu Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams.“
2Tikslinti 5 str. 3 d.
atsižvelgiant į Žemės įstatymo 45 str. nuostatas: „3.
įstatymo46
u o
punktais, visuomenės poreikiams paimami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre registruoti privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai (jų dalys), kuriuose yra viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti reikalinga miško žemė, esanti miestui ar miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, dėl kurios priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimtas iki 2024 m. sausio 1 d., ar miestų plėtros teritorijose, dėl kurių priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimtas po 2024 m. sausio 1 d. Sprendimą dėl šioje dalyje nurodytų žemės sklypų (jų dalių) valstybės biudžeto lėšomis paėmimo visuomenės poreikiams pagal valstybinės reikšmės miškų plotų schemas priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas be valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymo valstybės biudžeto lėšomis .“ LRV išvados 1.9 papunkčiu patikslinta IIB grupės apibrėžtis. 28. Seimo kanceliarijos
2
teisinį reguliavimą šioje dalyje nenurodyti valstybiniai miškai aplinkos ministro įsakymu galėtų būti priskirti valstybinės reikšmės miškams. Pažymėtina, kad valstybinės reikšmės miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė. Projekte nėra siūloma nustatyti kriterijų, kuriais vadovaujantis „kiti miškai“ būtų priskirti valstybinės reikšmės miškams . Svarbu paminėti, kad pagal keičiamame įstatyme nustatytą galiojantį teisinį reguliavimą valstybinių miškų priskyrimo valstybinės reikšmės miškams funkcija priskirta Vyriausybės kompetencijai. Pastebėtina ir tai, kad kituose įstatymuose, kaip antai, Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad valstybinių kelių, kurie taip pat yra išimtinė valstybės nuosavybė, sąrašą sudaro Vyriausybė.
Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tokius esminius sprendimus kaip valstybės turto priskyrimą išimtinei valstybės nuosavybei neturėtų priimti Vyriausybė, o ne aplinkos ministras savo įsakymu
3
nustatyti, kad iš privačios nuosavybės paimant miško žemę visuomenės poreikiams, vadovaujamasi tik Žemės įstatymo 46 straipsniu, kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros yra reglamentuojamos Žemės įstatymo
. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kartu su projektu teikiamo Žemės įstatymo Nr. I-446 9, 25, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-3939 (toliau – projektas Nr. XIVP-3939) ir Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas žemė visuomenės poreikiams paimama, kai ši žemė reikalinga „miškų, esančių miestų plėtros teritorijose, dėl kurių priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimtas po 2024 m. sausio 1 d., viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti“. Svarstytina, ar aptariamoje projekto nuostatoje neturėtų būti nuoroda, būtent, į Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 11 punktą
3 30.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatos toje apimtyje, kurioje nustatoma „miško žemė, esanti miesto savivaldybės teritorijai po
savivaldybės teritorijai spendimas priimtas iki 2024 m. sausio 1 d .“, nėra aiškios dėl santykio su projekto Nr. XIVP-3939 3 straipsnio nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto Nr. XIVP-3939 ir Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas miško žemė visuomenės poreikiams paimama vieninteliu atveju, kai ši žemė reikalinga „ miškų, esančių miestų plėtros teritorijose, dėl kurių priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimtas po 2024 m. sausio 1 d ., viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti“. t. y. Žemės įstatyme vartojama kitokia formuluotė nei aptariamoje projekto nuostatoje. Siekiant aiškumo, projekto nuostatas reikėtų suderinti su minėta Žemės įstatymo nuostata, arba papildyti projektą Nr. XIVP-3939 nuostata
3
aišku, ar šiame sakinyje nurodytas sprendimas priimamas valstybės biudžeto lėšomis, ar, vis tik, valstybės biudžeto lėšomis visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai . Be to, nėra aišku, ar turimos omenyje valstybės biudžeto lėšos, skirtos Nacionalinei žemės tarnybai. Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
4 32.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio nuostata toje apimtyje, kurioje nustatoma, kad „miško žemės plotai, esantys valstybiniuose draustiniuose, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijose esančiuose draustiniuose, taip pat rekreacinių zonų teritorijose, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai“, nėra aiški dėl santykio su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 56 dalimi, pagal kurią valstybinio miško valdytojomis yra ir saugomų teritorijų direkcijos, valstybinę miško žemę valdančios patikėjimo teise. Atsižvelgiant į tai nėra aišku, kokiu tikslu siūloma nustatyti, kad saugomose teritorijose (pavyzdžiui, valstybinio parko atveju) esančios valstybinės miško žemės patikėtiniais būtų du subjektai – miškų urėdija ir saugomų teritorijų direkcija . Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas yra racionalus ir atitinka teisėkūros efektyvumo principą. Nepritarti Keičiamo įstatymo 2 str. 56 d. išvardijami galimi valstybinės miško žemės patikėtiniai. Siūlomu teisiniu reguliavimu nenumatoma, kad saugomose teritorijose miškų patikėtiniais būtų du subjektai. Pažymėtina, kad įstatymo projekto 5 str. 4 d. pirmame sakinyje nurodomi kokie laisvos valstybinės žemės fonde esantys nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinės miško žemės plotai perduodami Vyriausybės nutarimais patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. 33. Seimo kanceliarijos
4
„kita nuosavybės teisėms atkurti nepanaudota valstybinė miško žemė
Vyriausybės nustatyta tvarka parduodama aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip“.
Svarstytina, ar minėtos nuostatos nereikėtų patikslinti, nes nėra pakankamai aišku, kokią konkrečiai valstybinę miško žemę apimtų nuostata „kita nuosavybės teisėms atkurti nepanaudota valstybinė miško žemė“ , t. y. ar turima omenyje laisvos valstybinės žemės fonde esanti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudota valstybinė miško žemės, ar bet kuri kita valstybinė miško žemė. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn (įskaitant ir jo privatizavimą) konstituciškai pateisinamas tik tada, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus; toks perdavimas (ir atlygintinis, ir neatlygintinis) konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamoji projekto nuostata atitinka oficialiąją konstitucinę doktriną. Pritarti LRV išvados 1.16 papunkčiu pasiūlyta nauja keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies formuluotė. 34. Seimo kanceliarijos
54
nuostatomis, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 4 punkte vietoj žodžių „žemės sklypas padalijamas“ nereikėtų įrašyti žodžių „privati miško valda padalijama“ . Pritarti Koreguoti 5 str. 5 d.
5 d. 4 p.: „4. privati miško valda padalijama į atskiras privačias valdas , kai juos skiria valstybinės reikšmės, vietinės reikšmės viešieji keliai, geležinkeliai ir neprivatizuojami vandens telkiniai, taip pat kelių užimti plotai, neįskaityti į žemės sklypo bendrą plotą;“
1
projekto nuostatas su Saugomų teritorijų įstatyme apibrėžtomis sąvokomis bei vartojamomis formuluotėmis , keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „ir kitose teritorijose, kurioms suteiktas „Natura 2000“ statusas, taip pat „Natura 2000“ teritorijose, kurios nepatenka į nacionalines saugomas teritorijas“ įrašytina formuluotė „ir kitose saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ statusas, taip pat Europos ekologinio tinklo
„Natura 2000“ teritorijose, kurios nepatenka į saugomas teritorijas“. Pritarti
Pasiūlymas: tikslinti 6 str. 1 d.: „1. Kai parduodamas privatus miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis valstybiniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ statusas, taip pat Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, kurios nepatenka į nacionalines saugomas teritorijas, pirmumo teisę jį pirkti už tokią pačią kainą ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai šis žemės sklypas parduodamas iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: žemės sklypo bendraturčiai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka, valstybė.“
2
Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymą, 2026 m. gegužės 1 d. netenka galios Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas Nr. VIII-1202 su visais pakeitimais ir papildymais.
Kartu pažymėtina, kad Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme nelieka sąvokos „individualus turto vertinimas”. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas
įstatymo pakeitimu atsisakoma sąvokos „individualus turto vertinimas“, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio nereikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų išdėstyta keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, suderinta su minėtu įstatymu, jos įsigaliojimą nustatant 2026 m. gegužės 1 d. Pritarti Papildyti projekto 2 str. nauja dalimi: „2. Kaina, kurią valstybė gali pasiūlyti mokėti už perkamus privačios žemės sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, arba rinkos vertės, apskaičiuotos taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme nustatytą individualų privalomąjį turto vertinimą, jeigu pastaroji vertė yra didesnė.“
1
valstybės pirmumo teisė pirkti privačią miškų ūkio paskirties žemę. Pastebėtina, kad vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, valstybė minėtą pirmumo teisę turi tuo atveju, kai parduodamas privatus miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis valstybiniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose ir kitose teritorijose, kurioms suteiktas „Natura 2000“ statusas, taip pat „Natura 2000“ teritorijose, kurios nepatenka į nacionalines saugomas teritorijas.
Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamame įstatyme, skirtingai nei galiojančiame Miškų įstatyme, nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių kitų subjektų pirmumo teisę pirkti privačius miškų ūkio paskirties žemės sklypus , nesančius valstybiniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose ir kitose teritorijose, kurioms suteiktas „Natura 2000“ statusas, taip pat „Natura 2000“ teritorijose, kurios nepatenka į nacionalines saugomas teritorijas . Pažymėtina ir tai, kad projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „ Įstatymo projektu siūloma ir toliau taikyti pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę besiribojančių miško valdų savininkams, kaip tai numatoma Civiliniame kodekse. Ši nuostata buvo įtvirtinta 2014 metais, siekiant užtikrinti miško valdų konsolidaciją. Miško valdos vidutiniškai 10-15% atvejų būna parduodamos besiribojančių miško valdų savininkams“. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinis kodeksas nereglamentuoja pirmumo teisės taikymo besiribojančių miško valdų savininkams. Be to, projekto aiškinamajame rašte yra pateikiama ir priešinga informacija – „Įstatymų projektuose numatytos nuostatos turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai dėl miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimų atsisakymo, pirmumo teisės įsigyti besiribojančias miško valdas atsisakymo , nes nebeliks perteklinių administracinių procedūrų, kai pardavėjas norėdamas parduoti, o pirkėjas – pirkti miško valdą, visais atvejais privalėjo kreiptis į valstybės instituciją dėl pažymų gavimo ir atitinkamai kiekvieno miško valdos pirkimo-pardavimo sandorio sudarymas labai užsitęsdavo“.
Atsižvelgiant į išdėstytą svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, kuriuo atsisakoma pirmumo teisės pirkti privačią miškų ūkio paskirties žemę besiribojančių miško valdų savininkams, atitinka besiribojančių miško valdų savininkų interesus ir atliepia miško valdų konsolidacijos poreikį. Pritarti Pasiūlymas: patikslinti Aiškinamąjį raštą išbraukiant informaciją apie tai, kad projektu siūloma ir toliau taikyti pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę besiribojančių miško valdų savininkams, kaip tai numatoma Civiliniame kodekse, nes projekto derinimo metu atsižvelgus į pateiktus siūlymus šios galimybės atsisakyta. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-266 3, 4,5
straipsnio ir Žemės įstatymo 30 straipsnio nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3
vietoj Vyriausybės įgaliotos institucijos reikėtų nurodyti konkrečią instituciją
, kuri pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punktą veikia valstybės vardu valstybei įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn. Pritarti Pasiūlymas: vietoj Vyriausybės įgaliotos institucijos nurodyti konkrečią instituciją – Nacionalinę žemės tarnybą, tikslinti 6 str. 3–5 d.: „3.
3–5 d.: „3. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį šio straipsnio 1 dalyje nurodytose teritorijoje, praneša pasirinktam notarui arba Vyriausybės įgaliotai institucijai Nacionalinei žemės tarnybai . Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygą, kad pirmumo teise įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą galima tik su kitais parduodamais miškų ūkio paskirties žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai šie sklypai ribojasi. Jeigu miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos pranešimą perduoda Vyriausybės įgaliotai institucijai Nacionalinei žemės tarnybai . 4. Sprendimą pirkti ar atsisakyti pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą valstybės vardu turi priimti Vyriausybės įgaliotos institucijos Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Vyriausybės įgaliotos institucijos Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos. 5. Vyriausybės įgaliota institucija Nacionalinė žemės tarnybos vadovas , priėmusi priėmęs sprendimą dėl žemės sklypo pirkimo valstybės vardu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išduoda pažymą, kad šis žemės sklypas parduodamas valstybei, arba pažymą, kad siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo valstybė nepageidavo pirkti, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims.
Kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti teikiamas pakartotinis pranešimas. Šios pažymos galioja vienus metus nuo jų išdavimo dienos.“
5
pirmajame sakinyje, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio nuostatas sprendimą pirkti ar atsisakyti pirkti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą valstybės vardu priima Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas, vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi“ įrašytini žodžiai „Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas, priėmęs“ ( pritarus 38 pastabai, įrašytini žodžiai „Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, priėmęs “). Pritarti Pasiūlymas:
5
antrojo sakinio nuostatas tuo atveju, jeigu miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, turi būti teikiamas pakartotinis pranešimas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar pakartotinis pranešimas būtų teikiamas tuomet, kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas jau parduotas, ar tik ketinama jį parduoti. Jeigu ketinama parduoti, tai pagal projekto nuostatas teikiamas pirminis pranešimas.
O tuo atveju, jeigu žemės sklypas jau yra parduotas, tai nėra aišku, kokiais argumentais remiantis ir siekiant kokių tikslų būtų teikiamas pakartotinis pranešimas . Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šiuos neaiškumus. Be to, projekte reikėtų aiškiai nurodyti, kokios pasekmės galėtų kilti ir kokių veiksmų turėtų imtis Vyriausybės įgaliota institucija (pritarus 38 pastabai, Nacionalinės žemės tarnyba), nustačius, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant sąlygas, nurodytas pirminiame pranešime. Pritarti Pasiūlymas: koreguoti 6 str. 5 d. „5. Kai miškų ūkio paskirties žemės sklypą siūloma parduoti parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir
(ar) kitomis sąlygomis, negu nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti teikiamas pakartotinis pranešimas. Šios pažymos galioja vienus metus nuo jų išdavimo dienos.“
41Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-26 7,
4 2, 2 3,1
41Atkreiptinas dėmesys, kad vienose projekto nuostatose vartojama formuluotė „bendra valstybinė miško priešgaisrinės saugos sistema“ (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 24 straipsnio 7 dalies antrasis sakinys), o kitose – „bendra valstybinė miško priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistema (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 24 straipsnio 7 dalies pirmasis sakinys). Siekiant aiškumo, projekto nuostatose reikėtų suvienodinti minėtų formuluočių vartojimą. Pritarti Visose projekto nuostatose turi būti vartojama formuluotė „bendra valstybinė miško priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistema“
42Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-26 8,
2 1, 5 42.
Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nėra pakankamai aiškus nuostatos „Lietuvos miškai tvarkomi taip, kad būtų <...> galimybė darniai atlikti aprūpinimo, reguliavimo, palaikymo ir kultūrines miško ekosistemų funkcijas“ turinys (pavyzdžiui, nėra aišku kas ir kuo turi būti aprūpintas ir pan.). Siekiant išvengti skirtingo nuostatų interpretavimo, siūlytina tikslinti šias projekto nuostatas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 5 dalyje išdėstytai keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatai. Pritarti Pasiūlymas: Tikslinti 8 str. 1 d.:
„1. Lietuvos miškai tvarkomi taip, kad būtų
užtikrinamas jų tvarumas vykstant klimato kaitai, išlaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, pajėgumas atsinaujinti, gyvybingumas, sveikumas, dirvožemio našumas, galimybė miškui darniai atlikti žmonėms teikiamas aprūpinimo, reguliavimo, palaikymo ir kultūrines miško ekosistemų funkcijas.“ (taip pat tikslintina ir projekto 2 straipsnio 5 dalyje išdėstyta keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis)
5
dalyje po žodžių „negali viršyti penkerių metų vidutinių“ nereikėtų įrašyti žodžio „metinių“. Pritarti Pasiūlymas: Patikslinti 9 str. 5 d.: „
valstybiniuose miškuose, kuri atskirais metais penkerių metų laikotarpiu gali kisti ne daugiau kaip 20 procentų nuo Vyriausybės patvirtintos vidutinės metinės pagrindinių miško kirtimų normos, tačiau negali viršyti penkerių metų vidutinių metinių pagrindinių miško kirtimų normų sumos. “
11
žodį „galima“ reikėtų perkelti po žodžio „jodinėti“ . Pritarti Patikslinti 9 str.
Pritarti Patikslinti 9 str. 11 d.: „11. <..> Nemotorinėmis transporto priemonėmis galima važiuoti, arkliais jodinėti galima miško keliais ir tam pritaikytais takais.“
5
įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nereikėtų papildyti nuostatomis, kuriose būtų nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos priimti sprendimai uždrausti ar apriboti asmenų lankymąsi miške turi būti skelbiami viešai , pavyzdžiui, savivaldybės internetinėje svetainėje. Be to, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių
„(visoje ar teritorijos dalyje)“ įrašytini žodžiai „visoje savivaldybės
teritorijoje ar jos dalyje“ (atsisakant dėstymo skliaustuose) . Pritarti Pasiūlymas: Patikslinti 10 str. 5 d.: “5. Savivaldybių vykdomosios institucijos, saugomų teritorijų direkcijų, miško savininko ar valstybinio miško valdytojo teikimu, miestų miškuose – be šio teikimo, kai yra svarbių priežasčių (miškų stichinės nelaimės, didelis miško gaisrų pavojus, miško sanitarinė apsauga, naudojant augalų apsaugos produktus, laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje) gali uždrausti ar apriboti asmenų lankymąsi miškuose visoje savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje (visoje ar teritorijos dalyje) . Savivaldybių vykdomosios institucijos, priimdamos sprendimą uždrausti ar apriboti asmenų lankymąsi miškuose, privalo nurodyti šių draudimų ar apribojimų priežastis, sąlygas, terminus ir teisinį pagrindą. Savivaldybių vykdomųjų institucijų priimti sprendimai uždrausti ar apriboti asmenų lankymąsi miške skelbiami viešai.”
3
žodis „miško“. Pritarti LRV išvados 1.13.1 papunkčiu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį. 47. Seimo kanceliarijos
3 47.
Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje reikėtų konkrečiai nurodyti kokį prašymą (pavyzdžiui, prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją) turi pateikti privataus miško savininkas
3
dalies nuostatų nėra aišku, ar už pagrindinių miško kirtimų ribojimą nustatyta kompensacija yra vienkartinė, ar tęstinio pobūdžio, pavyzdžiui, gali būti mokama kelis kartus, medžiams palaipsniui pasiekus, „priaugus“ tam tikrą brandumo lygį. Projekto nuostatos tikslintinos pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Argumentai:
Kompensacijos bus išmokamos tiems privačių miškų savininkams, kurių medynai (miškai) kompensacijai išmokėti pateikto prašymo momentu yra brandūs, o tiems privačių miškų savininkams, kurių medynai (miškai) tuo momentu yra nebrandūs, kompensacija galės būti išmokama tik tada, kai medynai pasieks brandos amžių. Pavyzdžiui, jei šiuo metu savininkas turi 1 ha brandaus miško ir 1 ha miško, kuriam liko augti 10 metų kad pasiekti brandą, tai reiškia, kad šiuo metu kompensacija bus išmokama apskaičiavus kompensacijos dydį 1 ha brandaus miško, o po 10 metų kitai brandą pasiekusiai miško daliai. Tai reikštų, kad kompensacijos yra tęstinio pobūdžio. Pasiūlymas: tikslinti 11 str. 5 d.: „5. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytų kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Prašymus skirti kompensaciją nagrinėja, sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo priima ir tvirtina, kompensacijas išmoka Vyriausybės įgaliota institucija.
Kompensacijos yra tęstinio pobūdžio ir išmokamos vieną kartą, kai kompensacijos dydis neviršija 10 000,00 eurų, arba mokamos dalimis kiekvienais metais ne ilgiau kaip 20 metų, kai kompensacijos dydis viršija 10 000,00 eurų, nuo administracinio sprendimo išmokėti kompensaciją patvirtinimo, kuris priimamas išnagrinėjus prašymą išmokėti kompensaciją Vyriausybės nustatyta tvarka.“
4
jeigu iki privataus miško perleidimo jau buvo pateiktas prašymas apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją, nepriklausomai nuo to, ar kompensacija išmokėta ar ne , teisė į taikomas kompensacijas pereina naujam privataus miško savininkui“. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu teisė į taikomas kompensacijas pereitų naujam privataus miško savininkui, jei senasis iki privataus miško perleidimo jau būtų pateikęs prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją ir ji būtų jam išmokėta. Projekto nuostatos tikslintinos, detalizuojant naujojo privataus miško savininko „teisės į kompensaciją“ turinį minėtu atveju . Pritarti Pasiūlymas: tikslinti 11 str. 4 d.:
„4. Pasikeitus privataus miško savininkui,
miškui nustatyti pagrindinių miško kirtimų apribojimai ir teisė į taikomas kompensacijas pereina teisių ir pareigų perėmėjui naujam privataus miško savininkui. Jeigu iki privataus miško perleidimo jau buvo pateiktas prašymas apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją, t ačiau kompensacijos nebuvo išmokėtos, nepriklausomai nuo to, ar kompensacija išmokėta ar ne, teisė į taikomas kompensacijas pereina naujam privataus miško savininkui.
Pasikeitus privataus miško savininkui, teisė į taikomas kompensacijas pereina naujam privataus miško savininkui, jeigu iki privataus miško perleidimo dar nebuvo pateiktas prašymas apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Privataus miško perleidimo sandorio būtina sąlyga yra privataus miško perleidėjo pareiškimas, ar iki privataus miško perleidimo momento jau buvo pateiktas prašymas apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Privataus miško savininkui mirus, teisė į taikomas kompensacijas pereina mirusio privataus miško savininko įpėdiniams.“
5
vietoj žodžių „Prašymus skirti“ įrašytini žodžiai „Prašymus apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją“, o trečiajame sakinyje po žodžio „prašymą“ įrašytini žodžiai „apskaičiuoti ir“ . Pritarti LRV išvados 1.13.2 papunkčiu siūlomas keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies patikslinimas. 51. Seimo kanceliarijos
2
nurodant subjektą, kurį privačių miškų savininkai ir valstybinio miško valdytojai privalo įleisti į jų valdomus žemės sklypus . Pritarti Pasiūlymas: Koreguoti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį (įskaitant LRV išvados 1.21.1 papunktį) taip: „2. Atliekant miškų ir ne miško žemėje augančių medžių savaiminukų inventorizaciją, privačių miškų savininkai ir valstybinio miško valdytojai privalo leisti miškų inventorizacijos specialistams patekti į jų valdomus žemės sklypus ir suteikti miškų inventorizacijai atlikti reikiamą informaciją.“
31 52.
Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad nacionalinė miškų inventorizacija atliekama „šalies arba regionų ir administracinių vienetų mastu “, o keičiamo įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje nustatyta, kad minėta inventorizacija atliekama „šalyje ar regione“. Siekiant aiškumo, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, aiškiai nustatant kokiu mastu atliekama nacionalinė miškų inventorizacija . Pritarti Pasiūlymas:
Koreguoti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktą (įskaitant LRV išvados 1.18.6 p.): „
1) Nacionalinė miškų inventorizacija skirta miškų būklės stebėsenai ir strateginiam miškų sektoriaus planavimui pagal miškų būklės ir jų kaitos rodiklius šalies arba regionų ir administracinių vienetų mastu.<..>“
6
registro informacinės sistemos finansavimo lėšas, tačiau iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar šiai sistemai finansuoti yra skiriamos valstybės biudžeto bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 13 punktą minėtos valstybės biudžeto lėšos yra naudojamos miškų informacinėms sistemoms steigti, kurti, tvarkyti, prižiūrėti ir modernizuoti, tačiau iš šios nuostatos nėra pakankamai aišku, ar nuostata „miškų informacinės sistemos“ savo turiniu apima ir nuostatą „miškų registro informacinė sistema“ . Siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Argumentai: įstatymo projekte miškų informacinės sistemos yra suprantamos kaip visos informacinės sistemos, susijusios su miškais. Todėl Miškų registro informacinę sistemą galima laikyti miškų informacine sistema. 54. Seimo kanceliarijos
4
nėra aišku, koks subjektas pratęstų miškotvarkos projektų galiojimą .
Projekto nuostatose reikėtų nurodyti tokį subjektą. Be to, šioje projekto nuostatoje prieš žodį „pratęsiama“ įrašytini žodžiai „gali būti“
4. Miškotvarkos projektai galioja 10 metų. Miškotvarkos projektų galiojimo trukmė miško savininko ar valstybinio miško valdytojo prašymu vieną kartą gali būti pratęsiama iki 5 metų, juos tvirtinančios Vyriausybės įgaliotos institucijos , jeigu yra suprojektuotų, bet neįvykdytų priemonių.“
5
po žodžio „zonoje“ reikėtų įrašyti žodžius „miškotvarkos projektus“ . Pritarti Pasiūlymas: tikslinti 14 str. 5 d.: „5. Nuasmeninti miškotvarkos projektai skelbiami Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, išskyrus miškų, esančių kariniuose poligonuose, karinio mokymo teritorijose ar valstybės sienos apsaugos zonoje
Sąjungos teisės akto pavadinime brauktinas žodis „Europos“. Pritarti Pasiūlymas: tikslinti 15 str. 4 d.: ,,4. (...) Vyriausybės įgaliota institucija gali uždrausti parduoti tam tikrą miško dauginamąją medžiagą galutiniam vartotojui visoje arba dalyje šalies teritorijos vadovaudamasi 2002 m. rugsėjo 9 d. Europos Komisijos reglamentu (EB) Nr.1602/2002, nustatančiu išsamias Tarybos Direktyvos 1999/105/EB taikymo taisykles dėl leidimo valstybėms narėms uždrausti tam tikros miško dauginamosios medžiagos pardavimą galutiniam vartotojui.“
dauginamosios medžiagos tiekėjų veiklą.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas arba jų padalinius, įgyja teisę verstis miško dauginamosios medžiagos prekyba ir (ar) importu, kai jo prašyme pateiktus duomenis Vyriausybės įgaliota institucija įrašo į Licencijų informacinę sistemą . Taigi projektu siūlomu teisiniu reguliavimu asmenų teisė verstis miško dauginamosios medžiagos prekyba ir
(ar) importu siejama su minėto asmens duomenų įrašymu į Licencijų informacinę sistemą, o ne licencijos išdavimu. Tuo tarpu kituose keičiamo įstatymo 16 straipsnio dalyse yra reglamentuojamas licencijos galiojimo sustabdymas (16 straipsnio 4 dalis), tiekėjo licencijos galiojimo panaikinimas (16 straipsnio
straipsnio 6 dalies 6 punkte nurodoma, kad tiekėjo licencijos galiojimas panaikinamas siejamas dar ir su tiekėjo įrašymu į sąrašą, kuris niekur kitur keičiamame įstatyme nėra minimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, keičiamo įstatymo 16 straipsnio nuostatos turėtų būti sistemiškai derintinos tarpusavyje, nustatant ne tik tiekėjo licencijų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo, bet ir jų išdavimo pagrindus . Pritarti iš dalies Pasiūlymas: tikslinti 16 str. 6 ir 7 d.: ,,6. Tiekėjo licencijos galiojimas panaikinamas, kai:
1) jis pateikia prašymą išregistruoti iš Licencijų informacinės sistemos; (...)
6) ilgiau kaip 3 metus nuo jo duomenų įrašymo į tiekėjų sąrašą Licencijų informacinę sistemą nevykdo prekybos miško dauginamąja medžiaga ir (ar) jos importo;
7) fizinis asmuo miršta. 7.
dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytus atvejus pažeidimus , raštu įspėja tiekėją apie galimą jo licencijos galiojimo panaikinimą sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų ir ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos terminą, per kurį jis turi pašalinti pažeidimus. Tiekėjui per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepašalinus šio straipsnio 6 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytų pažeidimų ir Vyriausybės įgaliotai institucijai nepateikus pašalinimą įrodančių dokumentų, licencijos galiojimas panaikinamas iš anksto apie tai neįspėjus. Kitais Šio straipsnio 6 dalies 1, 3, ir 6 punktuose nurodytais atvejais tiekėjas apie licencijos galiojimo panaikinimą sustabdymą informuojamas Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Licencijos galiojimas nepanaikinamas nesustabdomas , jeigu pagal aplinkos ministro patvirtintus kriterijus pažeidimai pripažįstami mažareikšmiais.“ Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, licencija laikomas įrašas Licencijų informacinėje sistemoje, kuriuo ūkio subjektui (miško dauginamosios medžiagos tiekėjui suteikiama teisė vykdyti ūkinę veiklą. Kadangi miško dauginamosios medžiagos tiekėjui taikomas licencijavimo modelis ,,D”, įrašius jo duomenis į Licencijų informacinę sistemą, vadovaujantis minėto įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi ir 29 straipsnio
išdavimu sietinos ir projekto 16 straipsnio nuostatos dėl licencijos sustabdymo ar panaikinimo.
Taikant licencijavimo modelį ,,D” (kai teisė verstis miško dauginamosios medžiagos prekyba suteikiama tik pateikus prašymą ir (jei reikia) įsiregistravus LR fitosanitariniame registre), vėliau vykdant prekybą miško dauginamąja medžiaga, būtina laikytis reikalavimų, dėl parduodamos miško dauginamosios medžiagos kilmės ir kokybės, nustatytų Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose, todėl licencijų išdavimo ir sustabdymo/panaikinimo pagrindai skiriasi ir todėl sistemiškai nesuderinami. 58. Seimo kanceliarijos
1
„šiai veiklai taikomas licencijų išdavimo modelis „D”. Projekto nuostata nėra
aiški, todėl projekte reikėtų atskleisti tokio licencijų išdavimo modelio esmę . Pritarti Pasiūlymas: tikslinti 16 str. 1 d.: ,,1. Fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, arba jų padalinius, neturinčias juridinio asmens statuso, tačiau turinčias civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, įgyja teisę verstis miško dauginamosios medžiagos prekyba ir (ar) importu, kai jo prašyme pateiktus duomenis Vyriausybės įgaliota institucija įrašo į Licencijų informacinę sistemą. Šis reikalavimas netaikomas kitos Europos Sąjungos valstybės narės subjektui – oficialiai registruotam miško dauginamosios medžiagos tiekėjui kitoje valstybėje narėje. Šiai veiklai taikomas licencijų išdavimo modelis „D“, kai teisė verstis miško dauginamosios medžiagos prekyba ir (ar) importu įgyjama kitą dieną po prašymo pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos, arba prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu prašymo pateikimo diena. ” Toliau – kaip projekto tekste. 59. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-2616 3,52 59.
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje pateiktame Europos Sąjungos teisės akto pavadinimo trumpinyje prieš skaičius „2019/2072“ įrašytina „(ES)
“. Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 2
punktui. Pritarti
1Tikslinti 16 str. 3 d.:
„3.(...) ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas
(ES) 2018/2019) su visais pakeitimais (toliau – Komisijos įgyvendinimo reglamentas
2Tikslinti 16 str. 5 d. 2 p.:
,,5. Tiekėjas privalo: (...) 2) registruotis Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre, jeigu jis nusprendžia tiekti rinkai miško dauginamąją medžiagą, kurios fitosanitarinė kontrolė būtina pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą
4
reikėtų nustatyti atskaitos momentą, nuo kurio skaičiuojamas šiame sakinyje nurodytas terminas (pavyzdžiui, nuo pranešimo gavimo dienos). Pritarti Pasiūlymas: 16 str. 4 d. pirmąjį sakinį perkelti į 1 dalį, paaiškinant licencijų modelio ,,D” esmę. „4. Tiekėjas įgyja teisę verstis miško dauginamosios medžiagos prekyba ir (ar) importu kitą dieną po prašymo pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos arba prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu prašymo pateikimo diena. Paaiškėjus, kad prašyme pateikta netiksli, neišsami (ne visa) informacija, klaidingi duomenys, Vyriausybės įgaliota institucija praneša tiekėjui apie būtinybę per ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų ir ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminą nuo pranešimo gavimo dienos pateikti trūkstamą informaciją ar ją ištaisyti.” (toliau – kaip tekste). 61. Seimo kanceliarijos
4
reikėtų nustatyti terminą, per kurį tiekėjui pranešama apie licencijos galiojimo sustabdymą . Pritarti Pakoreguoti 16 str. 4 d.
4 d. 3 sakinį: ,,Per Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepašalinus prašyme nurodytų trūkumų arba neinformavus jos apie šių trūkumų pašalinimą, Vyriausybės įgaliota institucija sustabdo licencijos galiojimą iš anksto apie tai neįspėjusi ir informuoja tiekėją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas .”
53
punkte reikėtų nurodyti kokios siuntos turimos omenyje (pavyzdžiui, dauginamosios medžiagos siuntos). Pritarti Pakoreguoti 16 str. 5 d. 3 p.: ,,3) Vyriausybės įgaliotai institucijai teikti duomenis apie visas parduotas ir turimas miško dauginamosios medžiagos siuntas pagal miško dauginamosios medžiagos nuostatus;”
66
siūlomas nustatyti tiekėjo licencijos galiojimo panaikinimo pagrindas „ilgiau kaip 3 metus nuo jo įrašymo į tiekėjų sąrašą nevykdo prekybos miško dauginamąja medžiaga ir (ar) jos importo” neturėtų būti dėstomas kaip atskiras licencijos galiojimo panaikinimo pagrindas , t. y. jo nesiejant su juridinio asmens likvidavimu ar reorganizavimu. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aišku, koks tiekėjų sąrašas turimas omenyje. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose vietoj žodžių
„jo įrašymo į tiekėjų sąrašą“ nereikėtų įrašyti žodžių „jo duomenų įrašymo į
Licencijų informacinę sistemą “. Pritarti
punktus, o 7 tampa 8 punktu: ,,6) juridinis asmuo likviduojamas arba reorganizuojamas; ir ilgiau kaip 3 metus nuo jo įrašymo į tiekėjų sąrašą nevykdo prekybos miško dauginamąja medžiaga ir (ar) jos importo ir (ar) jos importo;
sistemą nevykdo prekybos miško dauginamąja medžiaga ir (ar) jos importo;
fizinis asmuo miršta.“
7 64.
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio „atvejus“ įrašytinas žodis „pažeidimus“ . Pritarti Pakoreguoti 16 str. 7 d. pirmąjį sakinį: ,,Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi šio straipsnio 6 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytus atvejus pažeidimus , raštu įspėja tiekėją apie galimą jo licencijos galiojimo panaikinimą ir nustato ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų ir ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos terminą, per kurį jis turi pašalinti pažeidimus.“
7
nėra aiškus nuostatos, „kitais atvejais“ turinys , nes neaišku, ar turimi omenyje keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1, 3, ir 6 punktuose nustatyti atvejai, ar kokie kiti atvejai. Projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Pakoreguoti 16 str. 7 d. 3 sakinį: ,, Kitais Šio straipsnio 6 dalies 1, 3, ir 6 punktuose nurodytais atvejais tiekėjas apie licencijos galiojimo panaikinimą informuojamas Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka.”
8
prieš žodį „licencija“ įrašytinas žodis „nauja“ . Pritarti Pakoreguoti 16 str. 8 d.: ,,8. Jeigu tiekėjo licencijos galiojimas panaikinamas dėl šio straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų priežasčių, nauja licencija jam gali būti išduodama ne anksčiau kaip po vienerių metų.”
1
„Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas didinamas
veisiant mišką ne miško žemėje . Valstybinėje žemėje miškas veisiamas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų valdomuose valstybinės miško žemės sklypuose , perduotose jiems patikėjimo teise valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatyme nustatyta tvarka“.
Atkreiptinas dėmesys, kad šios projekto nuostatos prieštarauja viena kitai, nes viena nuostata nustato, kad miškas veisiamas ne miško žemėje , o kita nuostata nustato, kad nurodyti subjektai mišką veisia jų valdomuose valstybinės miško žemės sklypuose . Siekiant aiškumo, šias projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti Pakoreguoti 17 str. 1 d. 1 sakinį: ,,1. Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas didinamas veisiant mišką ne miško žemėje žemėje, kurioje prieš tai miškas neaugo .“
6
nustatyti, kad miško savininkams ir valstybinio miško valdytojams leidimas pagrindiniams miško kirtimams neišduodamas, jei toje pačioje miško valdoje per šio straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus neapželdintos arba medžių rūšimis neatžėlę kirtavietės, žuvę želdiniai ir žėliniai ar žuvę medynai. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai galėtų kreiptis dėl leidimo pagrindiniams miško kirtimams dar nepasibaigus keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodytiems terminams , t. y. kai dar nėra aišku, ar kirtavietės, žuvę želdiniai ar žėliniai bus apželdinti ar apžėlę, bet nėra suėjęs ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas šiai pareigai įvykdyti. Projekto nuostata turėtų būti tikslinama pašalinant šį neaiškumą. Pritarti iš dalies Pakoreguoti 17 str. 6 d.: ,,6.
valdytojams leidimas pagrindiniams miško kirtimams neišduodamas, jei toje pačioje miško valdoje per šio straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus yra neapželdintų arba medžių rūšimis neatžėlusių kirtaviečių, žuvusių želdinių ir žėlinių ar žuvusių medynų. neapželdintos arba medžių rūšimis neatžėlę kirtavietės, žuvę želdiniai ir žėliniai ar žu vę medynai” “ Atkreiptinas dėmesys, kad 17 straipsnio 6 dalyje aiškiai nurodyta, kad leidimas miškui kirsti neišduodamas, jeigu per nustatytus terminus yra laiku neapželdintų/neatžėlusių kirtaviečių. Jeigu terminas nepasibaigęs, tai ši nuostata netaikoma. 69. Seimo kanceliarijos
41
miško kirtimai“, t. y. nustatyti, kad I grupės miškuose yra draudžiami visi miško kirtimai, išskyrus nurodytą išimtį . Ši pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 1 punktui. Pritarti LRV išvados 3.2.1.6 papunktyje siūlomos patikslintos nuostatos dėl I grupės miškuose miško kirtimų uždraudimo. 70. Seimo kanceliarijos
1
„iš Vyriausybės įgaliotos institucijos gauti leidimą” keistina nuostata „gauti Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą” . Pritarti Pasiūlymas: tikslinti 19 str. 1 d.: „1. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai, ketinantys vykdyti miško kirtimus, privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka iš gauti Vyriausybės įgaliotos institucijos
Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj formuluotės „Natura 2000“ teritorijose“ įrašytina formuluotė „Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose“., o vietoj formuluotės
„kultūros paveldo teritorija“ įrašytina formuluotė „kultūros paveldo objektų
teritorija“ . Ši pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 daliai. Pritarti Pasiūlymas: tikslinti 19 str. 1 d. 2 p. ir 4 d.: „2) III ir IVA grupės miškuose atliekamas laisvasis miško kirtimas (išskyrus neplynąjį miško kirtimą privataus miško savininko reikmėms, po kurio liks ne mažesnis kaip 0,7 medyno skalsumas, miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose ar kultūros paveldo objektų teritorijose), jaunuolynų ugdymo kirtimas;“ LRV išvados 1.12 papunkčiu siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalį. 72. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-26 19,2 1,92
nėra aiškus nuostatos „privataus miško savininko reikmėms“ turinys . Ši nuostata, taikant įstatymą, gali būti skirtingai aiškinama, pavyzdžiui, kaip asmeninės reikmės, namų ūkio reikmės, miško priežiūros reikmės ar kokios kitos reikmės. Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatose reikėtų atskleisti šios nuostatos turinį. Ši pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktui. Pritarti
1Tikslinti keičiamo įstatymo 19 str. 1 d. 2 p.:
„2) III ir IVA grupės miškuose atliekamas
laisvasis miško kirtimas (išskyrus neplynąjį miško kirtimą privataus miško savininko asmeninėms namų ūkio reikmėms, po kurio liks ne mažesnis kaip 0,7 medyno skalsumas, miškuose, esančiuose saugomose teritorijose,
„Natura 2000“ teritorijose ar kultūros paveldo teritorijose), jaunuolynų
ugdymo kirtimas;“
21 73.
Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto a papunktyje prieš žodį „valdose“ įrašytinas žodis „miško“ . Pritarti Pasiūlymas: tikslinti 19 str. 2 d. 1 p. a p.: „a) avariniais atvejais kertant pavojų keliančius medžius. Darbus atlikęs asmuo per 5 darbo dienas privalo informuoti valstybinio miško valdytoją ar privataus miško savininką apie jų miško valdose atliktą kirtimą;“
72
straipsnio 7 dalies 2 punkte vietoj žodžių „įvykus kitiems pasikeitimams“ nereikėtų įrašyti žodžių „teisės aktus “. Pritarti Tikslinti 19 str. 7 d. 2 p.: „2) pakeitus miškų grupę ar įvykus kitiems pasikeitimams teisės aktus , dėl kurių keičiasi miško apsaugos ir naudojimo reikalavimai ir miškas leidime nurodytomis sąlygomis negali būti kertamas;“
Teisės departamentas 2024-06-2619 4,10
minima aplinkos ministro nustatyta leidimų kirsti mišką išdavimo tvarka, o šio straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad aplinkos ministras nustato leidimų kirsti mišką išdavimo, tikslinimo ir panaikinimo tvarką. Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti formuluotes, apibūdinančias aplinkos ministro tvirtinamą tvarką
įstatymo 19 straipsnio 4 daliai. Pritarti
patikslinti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalį. 2. Tikslinti 19 str. 5 d.1 p.:
„5. Leidimas kirsti mišką neišduodamas, jei:
1) prašymas paduotas nesilaikant aplinkos ministro nustatytos leidimų kirsti mišką išdavimo , tikslinimo ir panaikinimo tvarkos ir per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų;“
9 76.
Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „valdomuose miškuose“ įrašytini žodžiai „ valdomoje valstybinėje miško žemėje “. Pritarti Tikslinti 19 str. 9 d.:
„9. Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo
teise valdomuose miškuose valdomoje valstybinėje miško žemėje leidimai kirsti mišką sanitariniais miško kirtimais ir kirsti pavojų keliančius medžius išduodami miškų urėdijai.“
1
nuostatas nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ar kokybės vertinimo paslaugas galėtų teikti Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar
„kita organizacija”. Iš projekto nuostatų nėra aišku,
kokios Lietuvos Respublikoje įsteigtos kitos organizacijos turimos omenyje . Siekiant aiškumo, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. Pritarti Patikslinti 21 str. 1 d.: „
1. Nepriklausomas medienos matuotojas gali teikti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas, jei atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų padaliniai užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus gali teikti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas, jeigu jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą išduoda, jo galiojimą sustabdo ir galiojimo sustabdymą panaikina, atestato galiojimą panaikina Vyriausybės įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka. “
2 78.
Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis bei Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075 patvirtintu Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašu, tikslintina keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies formuluotė , dėstant ją taip:
„Asmuo, norintis gauti nepriklausomo medienos
matuotojo kvalifikacijos atestatą, privalo turėti aukštąjį universitetinį ir
(arba) aukštąjį koleginį išsilavinimą, įgytą baigus studijas pagal miškininkystės studijų kryptį ir (arba) aukštesnįjį miškininkystės išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip vienų metų darbo, susijusio su nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimu ir kokybės vertinimu, patirtį“. Pritarti Pasiūlymas tikslinti 21 str. 2 d.: „
2. Asmuo, norintis gauti nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą, privalo turėti aukštąjį universitetinį ir (arba) aukštąjį koleginį išsilavinimą, įgytą baigus studijas pagal miškininkystės studijų kryptį ir (arba) aukštesnįjį miškininkystės išsilavinimą arba jam lygiavertį išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip vienų metų darbo, susijusio su nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimu ir kokybės vertinimu, patirtį.“
Teisės departamentas 2024-06-2621 5,92
nustatoma, kad nepriklausomo medienos matuotojo (fizinio asmens – pastaba mūsų) kvalifikacijos atestatas neišduodamas, jeigu asmuo yra pripažintas kaltu dėl nenukirsto miško ar medienos matavimo ar kokybės vertinimo pažeidimų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepraėjo teisės aktų nustatytas terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmuo yra neteistas. Pastebėtina, kad galiojantis Baudžiamasis kodeksas nenumato tokios draudžiamos veikos kaip nenukirsto miško ar medienos matavimo ar kokybės vertinimo pažeidimai.
Atsižvelgiant į tai projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos detalizuojant įstatymą ir jame nustatytą konkrečią veiką, kurią padarius fiziniam asmeniui kvalifikacijos atestatas būtų neišduodamas . Ta pati pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 9 dalies 2 punktui. Pritarti Pasiūlymas:
kvalifikacijos atestatas neišduodamas, jeigu asmuo yra pripažintas kaltu dėl nenukirsto miško ar medienos matavimo ar kokybės vertinimo pažeidimų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepraėjo teisės aktų nustatytas terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmuo yra neteistas l aikomas padariusiu apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos pažeidimą . Ši nuostata mutatis mutandis taikoma Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis laisvo judėjimo valstybėse narėse teisėmis ir pageidauja vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą Lietuvos Respublikoje. “
buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas, padarytas vykdant nepriklausomo medienos matuotojo veiklą per vienus metus nuo administracinės nuobaudos skyrimo antrą kartą paskiriama administracinė nuobauda už apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos pažeidimą ;“
departamento 2024-06-26 išvadoje pateiktą 79 pastabą, siūlome pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso 271 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1.
Apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų.“
Teisės departamentas 2024-06-2621 5,6
dalyje vietoj termino „valstybės narės“ įrašytinas pilnas terminas „ Europos Sąjungos valstybės narės
“, nes projekto nuostatose nėra įvestas šio
termino trumpinys. Pritarti Pasiūlymas: tikslinti 21 str. 5 d. ir 6 d.: „5. <...> . Ši nuostata mutatis mutandis taikoma Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis laisvo judėjimo valstybėse narėse teisėmis ir pageidauja vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą Lietuvos Respublikoje.“ „6. Europos Sąjungos V valstybių narių piliečiai ar kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis laisvo judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, įgiję nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikaciją kitose valstybėse narėse, ne Lietuvos Respublikoje, gali pagal darbo sutartį ar savarankiškai vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą Lietuvos Respublikoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Nepriklausomų medienos matuotojų profesinė kvalifikacija, įgyta kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme nustatyta tvarka.<...>“
11
nuosprendžio įsigaliojimo“ keistina nuostata „nuosprendžio įsiteisėjimo“ . Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į 21 str. 5 dalies patikslinimus, siūlome tikslinti 21 str. 11 d.: „11.
11 d.: „11. Vyriausybės įgaliota institucija per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša nepriklausomam medienos matuotojui apie nepriklausomo medienos matuotojo atestato galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą. Kai nepriklausomo medienos matuotojo atestato galiojimas panaikinamas šio straipsnio 9 dalies 2–5 punktuose nurodytais atvejais, dėl naujo atestato išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo panaikinti atestato galiojimą priėmimo dienos, išskyrus šio straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytą atvejį – vienų metų terminas tokiu atveju skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsigaliojimo sprendimo panaikinti atestatą priėmimo dienos, neatsižvelgiant, ar nepriklausomo medienos matuotojo atestatas panaikintas šio straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.“
3
vietoj žodžių „esminės įtakos“ įrašytini žodžiai
„esminio poveikio“. Ši pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 12 dalimi keičiamo
įstatymo 22 straipsnio 3 daliai. Pritarti Pasiūlymas:
1Tikslinti 22 str. 3 d.:
„3. Dviračių ir pėsčiųjų takai laikomi nedarančiais
esminės įtakos esminio poveikio miško ekosistemai, jei įrengiami IIB, III ar IV grupių miškuose nevykdant miško kirtimo arba šių grupių miškuose medynu neapaugusioje miško žemėje.“
m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 22 straipsnio 3 dalies redakcija: „3. Dviračių ir pėsčiųjų takai laikomi nedarančiais esminės įtakos esminio poveikio miško ekosistemai, jei įrengiami 3, 4 ar 5 grupių miškuose nevykdant miško kirtimo arba šių grupių miškuose medynu neapaugusioje miško žemėje.“
1 83.
Tuo atveju, jeigu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje turimos omenyje miške paliktos šiukšlės ir atliekos, tai projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti Pasiūlymas: tikslinti 24 str. 1 d.: „1. <...> Miške paliktų Š š iukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymas vykdomas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta tvarka.“
5
84Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje reikėtų nurodyti,
kokia tvarka būtų sudaroma šioje dalyje minima sanitarinės apsaugos ekspertų komisija . Pritarti Tikslinti 24 str. 5 d.:
„5. Miškų sanitarinės būklės gerinimo, miško
sanitarinės apsaugos priemonių prieš medžių ligas ir miško kenkėjus taikymo stichinių miškų nelaimių atveju rekomendacijas rengia Vyriausybės įgaliotos institucijos sudaryta miško sanitarinės apsaugos ekspertų komisija , sudaryta iš miško sanitarinės apsaugos mokslininkų ir specialistų . Komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas. “
brauktinas žodis „Europos“. Pritarti Pasiūlymas: tikslinti priedo 1 p.: „1. 1999 m. gruodžio 22 d. Europos Tarybos direktyva 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga;“
1
šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, t. y. vietoj skaičių „3-17“ įrašytini skaičiai „2-17“. Pritarti LRV išvada atsisakoma Projekto 2 straipsnio nuostatų. 87. Seimo kanceliarijos
3
apibrėžta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje.
Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnio 3 dalies pakeitimų esmėje vietoj skaičiaus „12“ įrašytinas skaičius „11 “, taip pat tikslintinas ir šioje dalyje išdėstytos sąvokos numeris. Pritarti LRV išvada atsisakoma Projekto 2 straipsnio nuostatų. 88. Seimo kanceliarijos
5
nuostatų nėra aišku, koks subjektas miškus priskirtų atitinkamai miškų grupei . Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nereikėtų tokį subjektą nurodyti. Pritarti LRV išvada atsisakoma Projekto 2 straipsnio nuostatų. 89. Seimo kanceliarijos
17
dalyje siūlytume įrašyti žodį „ naujoms “. Pritarti LRV išvada atsisakoma Projekto 2 straipsnio nuostatų. 90. Seimo kanceliarijos
18
projekto 2 straipsnio 2 dalį miškų grupių normatyvus ir miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką Vyriausybė turėtų patvirtinti iki 2028 m. rugsėjo 30 d., o Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi šiais teisės aktais, turėtų patvirtinti miškų priskyrimo miškų grupėms planus iki 2026 m. gruodžio 31 d. (1 punktas), iki 2027 m. gruodžio 31 d. (2 punktas), t. y. nėra aišku, kaip Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama nurodytus veiksmus, turėtų vadovautis teisės aktais, kurie dar nebūtų patvirtinti . Projekto uostatos tikslintinos.
Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad miškų klausimus spręsti yra sudėtinga dėl ypatingai išsiskiriančių ir viena kitai prieštaraujančių atskirų suinteresuotų šalių nuomonių ir tikėtina, kad dėl to Įstatymo projekto ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų rengimo, derinimo ir svarstymo procedūros užsitęs, tad siekiant tinkamai pasiruošti įgyvendinti įstatymą, LRV išvadoje siūloma vietoj Įstatymo projekte numatyto Projekto įsigaliojimo 2026 m. sausio 1 d. termino nustatyti vėlesnį įstatymo įsigaliojimo terminą – 2027 m. sausio 1 d., o vietoj Įstatymo projekte numatyto įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų rengimo ir priėmimo termino 2025 m. rugsėjo 30 d. nustatyti vėlesnį įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo ir priėmimo terminą – iki 2026 m. rugsėjo 30 d. Atsisakius miškų grupių pertvarkos, atsisakoma ir nuostatų, įsigaliosiančių nuo 2029 m. Miškų priskyrimo miškų grupėms planus siūloma parengti ir tvirtinti per 3 metus nuo įstatymo įsigaliojimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. 1. Saulius Lazauskas 2024-07-31 (pareiškėjas yra miręs)12 Pasiūlymas:
straipsnio2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad visų nuosavybės formų
miškai būtų tvarkomi pagal darnaus miškų valdymo principus, derinant tarpusavyje ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes miškui, sudarant sąlygas formuoti tvarius, klimato pokyčiams atsparesnius šalies miškus, kurie dabar ir ateityje teiktų daug ir įvairių miško ekosisteminių paslaugų. Veikla miškuose vykdoma taip, kad miškai nebūtų užšlamštinti, juose palaikoma gera estetinė būklė. ” Nesvarstyti. 2. 2. Saulius
1 Pasiūlymas:
straipsnio1 dalį ir atitinkamai pakeisti kitų punktų numeraciją: „ 1.
Agromiškininkystės želdiniai – medžiai ir krūmai, auginami žemės ūkio naudmenose kartu su žemės ūkio produktais. ” Nesvarstyti. 3. 3. Saulius
2 Pasiūlymas:
straipsnio2 dalį ir atitinkamai pakeisti kitų punktų numeraciją: „
principais pagrįstas miškų tvarkymas, didinantis miškų biologinę įvairovę arba užtikrinantis jos nemažėjimą. ” Nesvarstyti. 4. 4. Saulius
8 Argumentai: Įstatyme, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d nutarimu, įtvirtinta nuostata, kad valstybinius miškus valdo „miškų urėdija“ ir numatytos jos funkcijos. Įstatyme neliko vienos iš valstybinių miškų valdymo struktūros dalies – girininkijos. Norint sėkmingai įgyvendinti valstybinių miškų apsaugą, panaudojimą ir jų atkūrimą girininkijos, kaip teritorinis padalinys, atlieka svarbų darbą ir yra svarbi struktūros dalis. Pasiūlymas:
straipsnį8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Girininkija
kurio veiklos plotas negali viršyti 5000 ha valstybinės reikšmės miškų. ” Nesvarstyti. 5. 5. Saulius
9 Pasiūlymas:
straipsnį9 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„9. Kiti miško kirtimai - medžių kirtimas
miško valdos ribinėse linijose, grioviuose, proskynose. ” Nesvarstyti. 6. 6. Saulius
11 Pasiūlymas: Panaikinti 2 straipsnio 11 dalį ir atitinkamai pakeisti numeraciją: „ 11.
Laisvasis miško kirtimas – neplynasis miško kirtimas privataus miško savininko reikmėms III ar IV grupės miškuose, kurį atlikus lieka ne mažesnis kaip 0,7 medyno skalsumas, miško valdos ribinių linijų kirtimas, medžių kirtimas grioviuose, 5 metrų žemės juostoje nuo griovio šlaito briaunos, kai prie griovio nėra miško kelio, proskynose, sausuolių ir vėjavartų, pavojų keliančių medžių kirtimas. ” Nesvarstyti. 7. 7. Saulius
23 Pasiūlymas:
straipsnio23 dalį, pakeičiant numeraciją ir ją išdėstyti taip: „
Kirtimo liekanos – kelmų antžeminė dalis, nuopjovos, susmulkinta pjūvių mediena, medžių viršūnės, šakos, smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 6 cm ir mažesnis, stiebai, trako medžių ir krūmų stiebai, kurie gali būti panaudoti. ” Nesvarstyti. 8. 8. Saulius
25 Pasiūlymas:
straipsnio25 dalį, pakeičiant numeraciją ir ją išdėstyti taip: „
atvira natūrali vieta aikštė miške, kurioje nėra medyno, bet gali augti krūmai arba pavieniai medžiai.” Nesvarstyti. 9. 9. Saulius
40 Argumentai: Lietuvoje pagal istoriškai susiklosčiusiais tradicijas miškų urėdijos gyvuoja jau 100 metų. Tačiau priėmus Miškų įstatymą urėdijos buvo pakeistos į vieną valstybinę įmonę, Miškų urėdiją ir visa struktūra sudaryta kitu principu. Priimtas įstatymas pakeitė visą iki dabar buvusią valstybinių miškų valdymo struktūrą. Palikus miškų urėdijas susijusias su girininkijomis, struktūriniais padaliniais, būtų galima ne tik ekonomiškiau tvarkyti miškus, bet ir perspektyvoje rūpintis jų gausinimu bei išlikimu klimato kaitos sąlygomis. Pasiūlymas:
straipsnio40 dalį, pakeičiant numeraciją ir ją išdėstyti taip: „ 40. 39.
teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą. Miškų urėdijos - Vyriausybės nustatytos teisinės formos valstybės valdomos įmonės, patikėjimo teise valdančios, naudojančios valstybinius miškus ir jais disponuojančios įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdančios juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą taikytinuose teisės aktuose numatytą veiklą. Miškų urėdijos gali vykdyti bet kokią kitą veiklą, kurios vykdymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Miškų urėdijos turi struktūrinius padalinius – girininkijas. “ Nesvarstyti. 10. 10. Saulius
45 Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 45 dalį, pakeičiant numeraciją ir ją išdėstyti taip: „
nustatyta tvarka apskaičiuotas ir patvirtintas didžiausias leistinas medienos kiekis ar miško plotas, kuris per tam tikrą laiko tarpą gali būti iškertamas pagrindiniais miško kirtimais . Valstybinės svarbos infrastruktūros objektų įrengimui, tokių kaip elektros perdavimo linijų, geležinkelio kelių, karinių poligonų ir pan. reikmėms iškirsta mediena įskaitoma į pagrindinių miško kirtimo normą.” Nesvarstyti. 11. 11. Saulius
47 Pasiūlymas: Panaikinti 2 straipsnio 47 dalį:
natūraliai atsikūręs vietinių medžių rūšių miškas, kuriame nėra aiškiai matomų žmogaus veiklos požymių ir nesutrikdyti ekologiniai procesai. Nesvarstyti. 12. 12. Saulius
49 Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 49 dalį ir ją išdėstyti taip, pakeičiant numeraciją: „
Atkuriamasis pagrindinis miško kirtimas
Po kirtimo likę medžiai nesudaro medyno.” Nesvarstyti. 13. 13. Saulius
53 Pasiūlymas: Panaikinti 2 straipsnio 53 dalį: „
54 Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 54 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
Nesvarstyti. 15. 15. Saulius
57 Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 57 dalį ir ją išdėstyti taip, pakeičiant numeraciją: „
57. 55. Valstybinio miško valdytojas
urėdija urėdijos , saugomų teritorijų direkcija, savivaldybė ar kitas subjektas, valdantis patikėjimo teise valstybinę miško žemę.“ Nesvarstyti. 16. 16. Saulius
1 Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Nacionalinės miškų politikos kryptis nustato Seimas tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus. Ilgesnės kaip 10 metų trukmės nacionalinės miškų politikos tikslus ir uždavinius nustato Seimas nacionalinėse darbotvarkėse.
Nacionalinės miškų politikos 10 metų strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nacionaliniame pažangos plane. Nacionalinės miškų politikos priemones Nacionaliniame pažangos plane ir nacionalinėse darbotvarkėse numatytiems uždaviniams įgyvendinti Vyriausybė suplanuoja nacionalinėse plėtros programose, nacionaliniame miškų sektoriaus plėtros plane ir kituose nacionalinių darbotvarkių planuose. Nacionalinės miškų politikos priemonės ir projektai įgyvendinami rengiant ir įgyvendinant strateginio valdymo sistemos planavimo dokumentus vadovaujantis Strateginio valdymo įstatyme nustatyta tvarka. ” Nesvarstyti. 17. 17. Saulius Lazauskas 2024-07-313 2 Pasiūlymas:
Papildyti 3 straipsnį 2 dalį ir ją išdėstyti taip :
„2. Miškų valstybinį valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas), miškų urėdijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba).“ Nesvarstyti. 18. 18. Saulius Lazauskas 2024-07-313
4 5 Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstant taip:
„5) Vyriausybės pavedimu įgyvendina miškų urėdijos savininko valstybės valdomos įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ savininko arba vienintelio dalyvio teises ir pareigas;“ Nesvarstyti. 19. 19. Saulius Lazauskas 2024-07-313
3 Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti taip: „3.
Vyriausybė:
1) tvirtina penkerių metų vidutinę metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybiniuose miškuose;
2) tvirtina miškų grupių normatyvus ir miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką;
3) nustato didmeninės prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarką;
4) nustato miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką;
5) nustato laiku neatkurtų miškų atkūrimo tvarką. “ Nesvarstyti. 20. 20. Saulius
4 Pasiūlymas:
straipsnio4 dalį ir jį išdėstyti taip: „
ministerija, formuodama valstybės politiką aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių – miškų – valdymo srityje, organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama jos įgyvendinimą, atlieka šias funkcijas:
1) rengia nacionalinį miškų sektoriaus plėtros planą ir kitus nacionalinių darbotvarkių planus, nacionalines plėtros programas, nacionalines darbotvarkes, kuriuose suplanuoja miškų politikos priemones, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
2) koordinuoja nacionalinę miškų inventorizaciją ir miškų stebėseną;
3) atlieka Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valdytojo funkcijas;
4) organizuoja su miškais susijusį tarptautinį bendradarbiavimą;
5) Vyriausybės pavedimu įgyvendina miškų urėdijos Valstybės valdomos įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ savininko arba vienintelio dalyvio teises ir pareigas;
miškų urėdijai privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, ugdymo, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių miškuose normas valstybiniuose miškuose , šių normų nustatymo ir vykdymo tvarką;
7) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.“ Nesvarstyti. 21. 21. Saulius
Valstybinė miškų tarnyba, įgyvendindama valstybės politiką aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių – miškų – valdymo srityje, atlieka šias funkcijas:
1) atlieka nacionalinę miškų inventorizaciją ir miškų apskaitą, rengia ir skelbia oficialiąją miškų statistiką;
2) rengia miškų priskyrimo miškų grupėms planus;
3) tvirtina miškotvarkos projektus;
4) išduoda leidimus kirsti mišką;
5) išduoda nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatus;
6) paskirsto metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybinio miško valdytojams;
7) koordinuoja genetinių miško medžių išteklių išsaugojimą ir selekciją;
8) vykdo sėklinės miško bazės, miško dauginamosios medžiagos kilmės, kokybės ir prekybos ja priežiūrą, išduoda miško dauginamosios medžiagos kilmę ir kokybę patvirtinančius dokumentus, registruoja miško dauginamosios medžiagos tiekėjus, vykdo miško dauginamosios medžiagos auginimo ir prekybos kontrolę ;
9) vykdo miškų būklės stebėseną, seka, prognozuoja medžių ligų ir miško kenkėjų pažeidimus, koordinuoja miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymą;
10) konsultuoja asmenis miško naudojimo, atkūrimo, priežiūros ir apsaugos klausimais;
11) atlieka miškų kadastro duomenų patikrinimą natūroje (vietoje);
12) priima sprendimus patvirtinti miškų sklypų inventorizacijos arba jos patikslinimo metu nustatytus duomenis;
13) skelbia miškų stichines nelaimes;
14) vykdo šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą miškininkystės sektoriuje;
15) vykdo nepriklausomų medienos matuotojų veiklos priežiūrą;
16) organizuoja židinių naikinimą visų nuosavybės formų miškuose medžių spyglius ir lapus graužiančių miško kenkėjų masinio išplitimo vietose naudojant aviaciją, kai nėra kitų veiksmingų priemonių likviduoti židinį;
17) atlieka kituose įstatymuose numatytas funkcijas.“ Nesvarstyti. 22. 22.
8 Pasiūlymas:
straipsnio8 dalį ir jį išdėstyti taip: „8. Pasiūlymams miškų politikos formavimo ir kitais strateginiais miškų valdymo srities klausimais aplinkos ministrui teikti steigiama Miškų konsultacinė taryba – visuomeniniais pagrindais veikiantis kolegialus Aplinkos ministerijos patariamasis organas iš kompetentingų darnaus miškų valdymo klausimais valstybės, mokslo ir studijų institucijų, asociacijų, nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovų, turinčių tinkamų kompetencijų miškininkavimo srityje, išlaikant atstovavimo miškų socialinėms, ekonominėms ir ekologinėms sritims balansą. Miškų konsultacinės tarybos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina aplinkos ministras.“ Nesvarstyti. 23. 23. Saulius
1 Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija urėdijos , saugomų teritorijų direkcijos, savivaldybės, Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti juridiniai asmenys. Šiems subjektams (išskyrus Nacionalinei žemės tarnybai) valstybinė miško žemė patikėjimo teise perduodama Vyriausybės nutarimais ar Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatyme nustatyta tvarka.” Nesvarstyti. 24. 24. Saulius
2 Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą jai Vyriausybės nutarimais perduotuose valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka kariniuose poligonuose ir karinio mokymo teritorijose esančiuose miškuose, kai juose nevyksta mokymai ar pratybos, taip pat atlieka šias valstybines funkcijas Miškų urėdijų funkcijos:
1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą;
rengia ir įgyvendina bendrą valstybinę miško priešgaisrinės saugos sistemą visų nuosavybės formų miškuose;
aplinkos ministro Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą visų nuosavybės formų miškuose esančių miško kelių, taip pat miško kelius tarpusavyje ir su viešaisiais keliais jungiančių kitų vidaus kelių priežiūrą ir remontą;
aplinkos ministro Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vykdo vietinės reikšmės vidaus kelių tiesimą ir rekonstravimą valstybiniuose miškuose;
diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo, miškotvarkos ir miško išteklių naudojimo technologijas;
vykdo miško medžių selekciją ir vysto sėklinę miško bazę;
Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomuose miškuose vykdo sanitarinius miško kirtimus, pavojų keliančių medžių kirtimą, atkuria mišką ir įgyvendina profilaktines miško priešgaisrines saugos priemones;
užtikrina valstybinių miškų teikiamų miško ekosisteminių paslaugų įvairovę ir plėtrą.” Nesvarstyti. 25. 25. Saulius
3 Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalies 1–78 punktuose nurodytos funkcijos finansuojamos iš Aplinkos ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“ Nesvarstyti. 26.
4 Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Miškų urėdija urėdijos savo veikla turi siekti padidinti miško išteklių kuriamą pridėtinę vertę. Miškų urėdija urėdijos turi teisę dalyvauti miško išteklių panaudojimo inovacijų klasteriuose ar verslo inkubatoriuose, kurie skatina kurti naujoviškus aukštesnės pridėtinės vertės biomasę naudojančius produktus, ir juos iniciuoti.” Nesvarstyti. 27. 27. Saulius
9 Pasiūlymas: Papildyti 4 straipsnį 9 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„9. Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančių miškų
urėdijų skaičių nustato Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Viena miškų urėdija patikėjimo teise valdo ne daugiau kaip 60 tūkstančių valstybinių miškų. Lietuvos Respublikoje miškų urėdijos veikia pagal jų teisinę formą reglamentuojančius įstatymus, vykdo kompleksinę miškų ūkio ir kitą veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką.“ Nesvarstyti. 28. 28. Saulius
10 Pasiūlymas: Papildyti 4 straipsnį 10 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„10. Miškų urėdijoms priskirtų valstybinių miškų
atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą organizuoja ir koordinuoja Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Atlikdama šias funkcijas, Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“:
1) atlieka miškų urėdijų savininko arba vienintelio dalyvio teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas ir koordinuoja jų veiklą;
2) nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas;
3) organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą;
išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą.“ Nesvarstyti. 29. 29.
11 Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą 41 straipsnio1 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„1. Girininkijos atlieka šias pagrindines funkcijas:
1) miško atkūrimo ir įveisimo;
2) medynų ugdymo;
3) sanitarinės, priešgaisrinės ir pažaidų apsaugos;
4) efektyvaus miško naudojimo organizavimo;
5) miško rangovų miškininkavimo kontrolės;
6) gamtosauginių priemonių įgyvendinimo;
7) kitas miškų urėdijų priskirtas funkcijas.“ Nesvarstyti. 30. 30. Saulius
12 Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą 41 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Girininkijoje dirba Valstybinių miškų apsaugos
pareigūnai (girininkas ir eiguliai).“ Nesvarstyti. 31. 31. Saulius
2 Pasiūlymas: Papildyti 5 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų
ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha. Asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 procentų juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) sutikimą. Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės registruose ir (ar) valstybės informacinėse sistemose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miškų ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių.
Bendras įsigytas ir įsigyjamas miško žemės plotas apskaičiuojamas pagal formulę: Šioje formulėje: S – bendras asmens, kuris siekia įsigyti miško žemės, įsigyto ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas (ha); a i
S į
Nesvarstyti. 32. 32. Saulius
3 Papildyti 5 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir nepilnamečiai jų vaikai (įvaikiai).“ Nesvarstyti. 33. 33. Saulius
4 Pasiūlymas: Papildyti 5 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4.
Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime.“ Nesvarstyti. 34. 34. Saulius
5 Pasiūlymas: Papildyti 5 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir
pageidaujančiame įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.“ Nesvarstyti. 35. 35. Saulius
6 Pasiūlymas: Papildyti 5 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmuo, pageidaujantis įsigyti miškų ūkio
paskirties žemės sklypą, iki miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalo užpildyti miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimo miško žemės plotas neviršys didžiausio ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal šio straipsnio 2 dalį. Jeigu sudaromas miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandoris atitinka Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 20 straipsnyje apibrėžtus požymius, pirkėjas miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje nurodo lėšų, už kurias įsigyjamas miškų ūkio paskirties žemės sklypas, įsigijimo šaltinius.
Miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Asmuo, įsigyjantis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, atsako už miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikštą ieškinį teismo sprendimu iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn miško žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė.“ Nesvarstyti. 36. 36. Saulius
7 Pasiūlymas: Papildyti 5 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Kai susiję asmenys Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise valdo didesnį miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotą, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, jie tarpusavyje gali sudaryti miško žemės sklypų perleidimo sandorius, jeigu dėl tokių sandorių sudarymo bendras šių susijusių asmenų įsigyto miško žemės sklypo plotas nepadidėja ir kiekvieno iš susijusių asmenų įsigyto miško žemės sklypo plotas netampa didesnis už nurodytąjį šio straipsnio 2 dalyje.“ Nesvarstyti. 37. 37. Saulius
8 Pasiūlymas: Papildyti 5 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8. Valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nuomojama
poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti.“ Nesvarstyti. 38. 38.
2 Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip, pakeičiant numeraciją: „
miškai. Valstybinės reikšmės miškams priskiriami miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervatinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, miestų ir (ar) miesto savivaldybės teritorijose, valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos, valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, miškai, kuriuos patikėjimo teise valdo miškų urėdija urėdijos .” Nesvarstyti. 39. 39. Saulius
5 Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip, pakeičiant numeraciją: „
atkurti valstybinės miško žemės plotai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, miško žemės plotai, esantys valstybiniuose draustiniuose, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijose esančiuose draustiniuose, taip pat rekreacinių zonų teritorijose, Vyriausybės nutarimais perduodami Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių miškuose steigimui, patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai urėdijoms . Tarp privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę ne didesni kaip 3 ha miško žemės plotai ir atitinkantys Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą įsiterpusio žemės ploto sąvoką, suformuoti atskirais žemės sklypais, privačion nuosavybėn be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka parduodami besiribojančių žemės sklypų savininkams neatsižvelgiant į Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę.
Kita nuosavybės teisėms atkurti nepanaudota valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka parduodama aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“ Nesvarstyti. 40. 40. Saulius
6 Pasiūlymas: Panaikinti 5 straipsnio 6 dalį: „
žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esantis vientisas miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha, išskyrus atvejus, kai:
1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype nurodytas bendraturčių skaičius;
2) atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas.
Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai; suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis už iki atidalijimo buvusį miško žemės plotą;
3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti;
4) atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti;
5) žemės sklypą į atskirus žemės sklypus skiria valstybinės reikšmės, vietinės reikšmės viešieji keliai, geležinkeliai ir neprivatizuojami vandens telkiniai, taip pat kelių užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą ;
6) keičiamos gretimų privačių miško valdų ribos. Šiuo atveju privačios miško valdos dalys atidalijamos nesuformavus atskirų žemės sklypų ir sujungiamos su gretimomis privačiomis miško valdomis. “ Nesvarstyti. 41. 41. Saulius
13 Pasiūlymas: Papildyti 5 straipsnį 13 dalimi: „13. Miško žemė apmokestinama miško žemės mokesčiu. Miško žemės mokestinė vertė apskaičiuojama Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nesvarstyti. 42. 42. Saulius Lazauskas 2024-07-316 Pasiūlymas: Panaikinti 6 straipsnį:
.
privačią miškų ūkio paskirties žemę
parduodamas privatus miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis valstybiniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose ir kitose teritorijose, kurioms suteiktas „Natura 2000“ statusas, taip pat „Natura 2000“ teritorijose, kurios nepatenka į nacionalines saugomas teritorijas, pirmumo teisę jį pirkti už tokią pačią kainą ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai šis žemės sklypas parduodama iš viešųjų varžytynių, turi valstybė. 2. Kaina, kurią valstybė gali pasiūlyti mokėti už perkamus privačios žemės sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, arba rinkos vertės, apskaičiuotos taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, jeigu pastaroji vertė yra didesnė. 3. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį šio straipsnio 1 dalyje nurodytose teritorijoje, praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai. Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės sklypo pardavimo sąlygą, kad pirmumo teise įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą galima tik su kitais parduodamais miškų ūkio paskirties žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai šie sklypai ribojasi. Jeigu miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko pranešimas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos pranešimą perduoda Nacionalinei žemės tarnybai. 4.
paskirties žemės sklypą valstybės vardu turi priimti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos. 5. Nacionalinė žemės tarnyba, priėmusi sprendimą dėl žemės sklypo pirkimo valstybės vardu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išduoda pažymą, kad šis žemės sklypas parduodamas valstybei, arba pažymą, kad siūlomo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypo valstybė nepageidavo pirkti, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai miškų ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti teikiamas pakartotinis pranešimas. Šios pažymos galioja vienus metus nuo jų išdavimo dienos. “ Nesvarstyti. 43. 43. Saulius Lazauskas 2024-07-317 Pakeisti 7 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip, pakeičiant numeraciją: „76 straipsnis. Privalomieji atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką Bendrosioms miškų ūkio finansavimo programos reikmėms skirtos lėšos “ Nesvarstyti. 44. 44. Saulius
1 Pasiūlymas: Panaikinti 7 straipsnio 1 dalį: „
miško reikmėms ir kitoms bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinio miško valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtas lėšas administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, o jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras. “ Nesvarstyti. 45. 45.
2 Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip, pakeičiant numeraciją: „
21. Bendrosioms miško miškų ūkio finansavimo programos reikmėms skirtos tenkinti lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto.
Bendrosioms miškų ūkio programos finansavimo reikmėms skirtos lėšos naudojamos:
1) naujų miškų įveisimui skirtai žemei įsigyti valstybės nuosavybėn ir naujiems miškams joje įveisti;
inventorizacijai vykdyti, miškams apskaityti, stebėti;
3) bendrai valstybinei miško priešgaisrinės saugos sistemai įgyvendinti;
nelaimių padariniams, masinių medžių ligų ir miško kenkėjų židiniams likviduoti;
5) bendrai miško kelių ir su jais susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių, taip pat miško kelius tarpusavyje ar su viešaisiais keliais jungiančių kitų vidaus kelių priežiūrai ir remontui;
6) privačių miškų savininkams konsultuoti ir mokyti, privačių miškų savininkus ir miškininkus vienijančioms asociacijoms , jaunųjų miško bičiulių sambūriams, miško savininkų kooperatyvams steigtis;
7) miškininkystės studijų programų studentų stipendijoms;
8) neformaliojo vaikų švietimo iniciatyvoms, susijusioms su miško pažinimu, įgyvendinti;
9) miškų sektoriaus darbuotojų neformaliajam švietimui ir mokymui;
moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai įgyvendinti;
11) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtiems miško žemės sklypams, taip pat miestų miškams prižiūrėti, saugoti ir tvarkyti, viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtų objektų įrengimui bei priežiūrai finansuoti ;
12) medynams ar krūmynams pertvarkyti didinant jų produktyvumą ir atsparumą klimato kaitai;
13) miškų valstybės informacinėms sistemoms steigti, kurti, tvarkyti, prižiūrėti ir modernizuoti;
14) informacijai apie miškus viešinti, šviesti visuomenę miškų tematika, profesiniams žurnalams ;
15) Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų srityje įgyvendinti;16 )
ištekliams išsaugoti ir miško medžių selekcijos plėtrai;17 )
išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo, miškotvarkos ir miško išteklių naudojimo pažangioms technologijoms diegti;18 )
tarptautinėse miškų srities organizacijose;
19) kompensacijoms privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus miško žemėje;20
20) miškininkystės studijų programų studentų skatinamosios stipendijoms;
21) miško sektoriaus darbuotojų švietimui ir mokymui darbo teisės, socialinio dialogo, motyvacijos stiprinimo, sveikatingumo ir kitais socialiniais klausimais.“ Nesvarstyti.
Bendrosioms miškų ūkio programos finansavimo reikmėms skirtos lėšos naudojamos:
1) naujų miškų įveisimui skirtai žemei įsigyti valstybės nuosavybėn ir naujiems miškams joje įveisti;
inventorizacijai vykdyti, miškams apskaityti, stebėti;
3) bendrai valstybinei miško priešgaisrinės saugos sistemai įgyvendinti;
nelaimių padariniams, masinių medžių ligų ir miško kenkėjų židiniams likviduoti;
5) bendrai miško kelių ir su jais susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių, taip pat miško kelius tarpusavyje ar su viešaisiais keliais jungiančių kitų vidaus kelių priežiūrai ir remontui;
6) privačių miškų savininkams konsultuoti ir mokyti, privačių miškų savininkus ir miškininkus vienijančioms asociacijoms , jaunųjų miško bičiulių sambūriams, miško savininkų kooperatyvams steigtis;
7) miškininkystės studijų programų studentų stipendijoms;
8) neformaliojo vaikų švietimo iniciatyvoms, susijusioms su miško pažinimu, įgyvendinti;
9) miškų sektoriaus darbuotojų neformaliajam švietimui ir mokymui;
moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai įgyvendinti;
11) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtiems miško žemės sklypams, taip pat miestų miškams prižiūrėti, saugoti ir tvarkyti, viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtų objektų įrengimui bei priežiūrai finansuoti ;
12) medynams ar krūmynams pertvarkyti didinant jų produktyvumą ir atsparumą klimato kaitai;
13) miškų valstybės informacinėms sistemoms steigti, kurti, tvarkyti, prižiūrėti ir modernizuoti;
14) informacijai apie miškus viešinti, šviesti visuomenę miškų tematika, profesiniams žurnalams ;
15) Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų srityje įgyvendinti;16 )
ištekliams išsaugoti ir miško medžių selekcijos plėtrai;17 )
išauginimo, miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo, miškotvarkos ir miško išteklių naudojimo pažangioms technologijoms diegti;18 )
tarptautinėse miškų srities organizacijose;
19) kompensacijoms privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus miško žemėje;20
20) miškininkystės studijų programų studentų skatinamosios stipendijoms;
21) miško sektoriaus darbuotojų švietimui ir mokymui darbo teisės, socialinio dialogo, motyvacijos stiprinimo, sveikatingumo ir kitais socialiniais klausimais.“ Nesvarstyti. 46.
Lazauskas 2024-07-318 Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnio numeraciją: „8
Nesvarstyti. 47. 47. Saulius
1 Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos miškai tvarkomi taip , kad būtų užtikrinamas jų tvarumas vykstant klimato kaitai, išlaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, pajėgumas atsinaujinti, gyvybingumas, sveikumas, dirvožemio našumas, galimybė darniai atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas, teikti visuomenei daug ir įvairių miško ekosisteminių paslaugų. Miškai tvarkomi siekiant daugiatikslio, subalansuoto miško naudojimo, taikant tolygaus naudojimo principą, išlaikant optimalų medienos prieaugio ir jos naudojimo balansą. “ Nesvarstyti. 48. 48. Saulius
3 Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. I grupė – rezervatiniai miškai: valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijose esančių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – leisti vykti natūraliems procesams miškuose,
Pakeisti 8 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4. II grupė – specialios paskirties miškai. Joje skiriami:
1) A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų dalys, svarbios jose nustatytoms Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms ir rūšių buveinėms išsaugoti, kiti didelės gamtinės vertės saugomų teritorijų miškai . Pagrindinė funkcinė paskirtis – išsaugoti arba atkurti gyvybingas miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus su įvairiaamžiais įvairiarūšiais arba gamtinę brandą pasiekusiais medynais, sengirėmis .“ Nesvarstyti. 50. 50.
5 Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5III grupė – apsauginiai miškai: genetinių, geologinių,
geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų medynų , miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – formuoti aplinkos sąlygoms atsparius medynus, galinčius geriausiai atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas.“ Nesvarstyti. 51. 51. Saulius
6 Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6. IV grupė – ūkiniai miškai: miškai, nepriskirti I, II, III
grupėms, juose nėra saugomų teritorijų . Šioje miškų grupėje skiriami:
1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną ir (ar) teikti kitas ekonominę naudą teikiančias miško ekosistemines paslaugas.“ Nesvarstyti. 52. 52. Saulius Lazauskas 2024-07-319 Pasiūlymas:
Pakeisti 9 straipsnio numeraciją: „98 straipsnis. Miškų ir miško išteklių naudojimas“ Nesvarstyti. 53. 53. Saulius
1 Pasiūlymas: Panaikinti 9 straipsnio 1 dalį: „1. Mišk o ištekliai turi būti naudojami racionaliai pagal pagrindinę miškų funkcinę paskirtį, suteikiant valstybei didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, išlaikant pusiausvyrą tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo ir užtikrinant gamtinių, socialinių ir kultūrinių vertybių apsaugą miškuose. “ Nesvarstyti. 54. 54. Saulius
3 Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. 2. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos miško žemėje nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Ūkinės veiklos ribojimai miškuose taikomi nuo jų į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą dienos.“ Nesvarstyti. 55. 55.
5 Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nustato metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybiniuose miškuose, kuri atskirais metais penkerių metų laikotarpiu gali kisti ne daugiau kaip2010 procentų nuo Vyriausybės patvirtintos vidutinės metinės pagrindinių miško kirtimų normos, tačiau negali viršyti penkerių metų vidutinių normų sumos.“ Nesvarstyti. 56. 56. Saulius
1 Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1. Asmenys, prisiimdami atsakomybę už savo ir asmeninio turto saugumą, turi teisę lankytis visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis . Lankymosi miške tvarką nustato aplinkos ministras Vyriausybė .“ Nesvarstyti. 57. 57. Saulius
2 Pasiūlymas: Panaikinti 10 straipsnio 2 dalį: „
reikalavimai valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio ruože, pasienio juostoje esančiuose miškuose nustatomi Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, karinėse teritorijose esančiuose miškuose lankymosi reikalavimai nustatomi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Vyriausybės tvirtinamuose Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų valdymo ir naudojimo nuostatuose, lankymosi kariniuose poligonuose ir karinio mokymo, taip pat pavojingose teritorijose taisyklėse.
Asmenys, lankydamiesi miškuose rekreaciniais, pažintiniais, kultūriniais, dvasiniais, aplinkosauginiais, mokslo tiriamaisiais tikslais, rinkdami vaisius, vaistažoles, vaistinę žaliavą, dekoratyvines miško medžiagas, miško augaliją, grybaudami, išskyrus saugomas augalų ir grybų rūšis, riešutaudami, leisdami sulą turi vadovautis šiame įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų įstatyme, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme nustatytais reikalavimais. “ Nesvarstyti. 59. 59. Saulius
4 Pasiūlymas: Panaikinti 10 straipsnio 4 dalį: „
reikalavimai saugomose teritorijose esančiuose miškuose nustatyti Saugomų teritorijų įstatyme, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamuose saugomų teritorijų nuostatuose.
savininko ar valstybinio miško valdytojo teikimu, miestų miškuose – be šio teikimo, kai yra svarbių priežasčių (miškų stichinės nelaimės, didelis miško gaisrų pavojus, miško sanitarinė apsauga, naudojant augalų apsaugos produktus, laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje) gali uždrausti ar apriboti asmenų lankymąsi miškuose (visoje ar teritorijos dalyje). Savivaldybių vykdomosios institucijos, priimdamos sprendimą riboti asmenų lankymąsi miškuose, privalo nurodyti šių ribojimų sąlygas ir terminus. “ Nesvarstyti. 61. 61. Saulius
6 Pasiūlymas: Panaikinti 10 straipsnio 6 dalį: „
užtikrinti asmenų saugumą ir darbų saugos reikalavimus, draudžiama lankytis miško plotuose, kuriuose vykdomi miško kirtimai ir įrengti tai įspėjantys ženklai. “ Nesvarstyti. 62. 62.
7 Pasiūlymas: Panaikinti 10 straipsnio 7 dalį: „
7Apsistoti poilsiui miškuose galima tik tam tikslui įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose (poilsio aikštelėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose, kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose). Poilsiaujant saugomų teritorijų miškuose taikomi Saugomų teritorijų įstatyme, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamuose saugomų teritorijų nuostatuose nustatyti reikalavimai.
“ Nesvarstyti. 63. 63. Saulius Lazauskas 2024-07-3111 Pasiūlymas:
Pakeisti 11 straipsnio pavadinimą ir jo numeraciją: „
1110 straipsnis. Kompensacijos privačių miškų savininkams ir valstybinių miškų valdytojams už nustatytus veiklos apribojimus“ Nesvarstyti. 64. 64. Saulius Lazauskas 2024-07-3111
1 Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kompensacijos už saugomoje teritorijoje esančioje miško žemėje nustatytus veiklos apribojimus išmokamos Saugomų teritorijų Miškų įstatymo nustatyta tvarka.“ Nesvarstyti. 65. 65. Saulius Lazauskas 2024-07-3111
2 Pasiūlymas: Panaikinti 11 straipsnio 2 dalį:
„2. Už miško žemėje, kuri nepatenka į saugomąją teritoriją, nustatytus pagrindinių miško kirtimų apribojimus išmokamos kompensacijos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.“ Nesvarstyti. 66. 66. Saulius Lazauskas 2024-07-3111
3 Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip, pakeičiant numeraciją: „
32. Kompensacijos išmokamos privačių miškų savininkams ir valstybinių miškų valdytojams , kurių miško žemėje pakeičiama miškų grupė ir todėl visam laikui uždraudžiama iškirsti dalį brandžių medžių.
yra nustatyti valdymo, naudojimo, bei disponavimo apribojimai, dėl kurių privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai patiria nuostolius. Nuostoliai dėl miško valdymo, naudojimo bei disponavimo apribojimų kompensuojami teisingai, laiku ir pilna apimtimi.
Kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Kompensacijos turi padengti visus nuostolius dėl ūkinės veiklos ir miško naudojimo apribojimų. Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Prašymą privataus miško savininkas gali pateikti ne anksčiau kaip metais, kai medynas pasiekia pagrindinių miško kirtimų amžių, taikytą iki miškų grupės pakeitimo. “ Nesvarstyti. 67. 67. Saulius
4 Pasiūlymas: Panaikinti 11 straipsnio 4 dalį: „
privataus miško savininkui, miškui nustatyti pagrindinių miško kirtimų apribojimai ir teisė į taikomas kompensacijas pereina teisių ir pareigų perėmėjui naujam privataus miško savininkui. Jeigu iki privataus miško perleidimo jau buvo pateiktas prašymas apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją, nepriklausomai nuo to, ar kompensacija išmokėta ar ne, teisė į taikomas kompensacijas naujam privataus miško savininkui nepereina. Pasikeitus privataus miško savininkui, teisė į taikomas kompensacijas pereina naujam privataus miško savininkui tik tuo atveju, jeigu iki privataus miško perleidimo dar nebuvo pateiktas prašymas apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Jeigu šis prašymas jau buvo pateiktas iki privataus miško perleidimo, tačiau iki miško perleidimo momento kompensacija dar nebuvo išmokėta, teisė į kompensaciją lieka prašymą ją apskaičiuoti ir išmokėti pateikusiam asmeniui. Privataus miško perleidimo sandorio būtina sąlyga yra privataus miško perleidėjo pareiškimas, ar iki privataus miško perleidimo momento jau buvo pateiktas ar dar nebuvo pateiktas prašymas apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją.
Privataus miško savininkui mirus, teisė į taikomas kompensacijas pereina mirusio privataus miško savininko įpėdiniams. “ Nesvarstyti. 68. 68. Saulius
5 Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip, pakeičiant numeraciją: „
32 dalyje nustatytų kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Prašymus skirti kompensaciją nagrinėja, sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo priima ir tvirtina, kompensacijas išmoka Vyriausybės įgaliota institucija. Kompensacijos išmokamos per vienerius metus nuo sprendimo skirti kompensaciją patvirtinimo, kuris priimamas išnagrinėjus prašymą gauti kompensaciją. “ Nesvarstyti. 69. 69. Saulius
6 Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip, pakeičiant numeraciją: „
32 dalyje nustatytos kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto lėšų bendrosioms miško reikmėms finansuoti arba iš savivaldybės biudžeto lėšų, jei miškų grupės pakeitimą inicijuoja savivaldybė.“ Nesvarstyti. 70. 70. Saulius
5 Pasiūlymas: Papildyti 11 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Vienkartinės kompensacijos išmokamos privačių̨ miškų̨ savininkams ir
valstybinių miškų̨ valytojams, kurių miško valdose arba ne miškų̨ ūkio paskirties žemės sklypuose esančioje miško žemėje po nuosavybės teisių įgijimo į Nekilnojamojo turto kadastrą̨ ir Nekilnojamojo turto registrą̨ įrašomi apribojimai uždraudžiantys pagrindinį miškų̨ naudojimą̨.
Kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas, pridedant medienos prieaugio, kuris galėtų̨ būtų̨ užaugintas miško valdoje po pagrindinio miško naudojimo ir miško atkūrimo per 25 metus, vertę. Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą̨ apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Privataus miško savininkas prašymą̨ dėl kompensacijos gali teikti nuo apribojimų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą̨ ir Nekilnojamojo turto registrą̨ dienos, bet ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių̨, taikytą po apribojimo nustatymo. Apribojimai taikomi tik jei jie įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastrą̨ ir Nekilnojamojo turto registre. Jeigu nuosavybės teisės į miško žemę̨ buvo įgytos vėliau, negu Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre buvo nustatyti apribojimai, kompensacijos už̌ nustatytus apribojimus nemokamos.“ Nesvarstyti. 71. 71. Saulius
6 Pasiūlymas: Papildyti 11 straipsnio 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „ 6.
Kasmetinės kompensacijos išmokamos privačių̨ miškų̨ savininkams ir valstybinių miškų valdytojams, kurių miško valdose arba ne miškų̨ ūkio paskirties žemės sklypuose esančioje miško žemėje po nuosavybės teisių įgijimo į Nekilnojamojo turto kadastrą̨ ir Nekilnojamojo turto registrą̨ įrašomi apribojimai atidedantys vėlesniam laikui pagrindinį miško naudojimą̨ arba reikalaujantys dalį kirstinų medžių̨ palikti neiškirstų̨ kirtimų atidėjimo laikotarpiui. Kompensuojamos negautos pajamos einamaisiais metais, kurios skaičiuojamos nuo negautų pajamų, kurios galėjo būti gautos iškirtus kirstinus medžius ir pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Negautos pajamos apskaičiuojamos taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą̨ apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Privataus miško savininkas prašymą̨ dėl kompensacijos gali teikti nuo apribojimų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą̨ ir Nekilnojamojo turto registrą̨ dienos, bet ne anksčiau kaip tais metais, kai miškas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių̨, taikytą po apribojimų išrašymo dienos. Apribojimai taikomi tik jei jie įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastrą̨ ir Nekilnojamojo turto registre. Jeigu nuosavybės teisės į miško žemę̨ buvo įgytos vėliau, negu Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre buvo nustatyti apribojimai, kompensacijos už̌ nustatytus apribojimus nemokamos. “ Nesvarstyti. 72. 72. Saulius Lazauskas 2024-07-3112 Pasiūlymas:
Pakeisti 12 straipsnio numeraciją: „
straipsnis. Miškų inventorizacija“ Nesvarstyti. 73. 73. Saulius
2 Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnį 2 dalį ir jo numeraciją: „2.
Miškų inventorizacijos specialistai turi teisę įeiti į visus miškus, atlikti inventorizacijos darbus ir gauti reikiamą informaciją , privačių miškų savininkai ir valstybinio miško valdytojai privalo sudaryti sąlygas patekti į jų mišką ir suteikti miškų inventorizacijai atlikti reikiamą informaciją .“ Nesvarstyti. 74. 74. Saulius Lazauskas 2024-07-3113 Pasiūlymas:
Pakeisti 13 straipsnio numeraciją: „13. 12 straipsnis. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras“ Nesvarstyti. 75. 75. Saulius
5 Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir registruojama Miškų kadastre kaip miškas aplinkos ministro nustatyta tvarka, kai valstybinėje ne miško žemėje medžių savaiminukų vidutinis amžius – ne mažesnis kaip1020 metų, privačioje ne miško žemėje, – kai to prašo žemės savininkas.“ Nesvarstyti. 76. 76. Saulius Lazauskas
straipsnis. Miškotvarkos projektas“ Nesvarstyti. 77. 77. Saulius
3 Pasiūlymas: Panaikinti 14 straipsnio 3 dalį:
galios, kai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais atvejais yra pripažintas netekusiu galios administracinis sprendimas, kuriuo jis yra patvirtintas, arba miško savininko prašymu, jei miškotvarkos projektas patvirtintas anksčiau nei prieš dešimt metų. Nesvarstyti. 78. 78. Saulius
4 Pasiūlymas: Panaikinti 14 straipsnio 4 dalį:
trukmė miško savininko ar valstybinio miško valdytojo prašymu vieną kartą pratęsiama iki 5 metų, jeigu yra suprojektuotų, bet neįvykdytų priemonių. Nesvarstyti. 79. 79. Saulius
5 Pasiūlymas: Panaikinti 14 straipsnio 5 dalį: 5.
Nuasmeninti miškotvarkos projektai skelbiami Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėje, išskyrus miškų, esančių kariniuose poligonuose, karinio mokymo teritorijose ar valstybės sienos apsaugos zonoje. Nesvarstyti. 80. 80. Saulius
7 Pasiūlymas: Panaikinti 14 straipsnio 7 dalį:
inžinerinių statinių ir įrenginių požymius ir jų sąrašą nustato aplinkos ministras. Nesvarstyti. 81. 81. Saulius Lazauskas 2024-07-3115 Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsnio numeraciją: „1514 straipsnis. Genetiniai miško medžių ištekliai, sėklinė miško bazė ir miško dauginamoji medžiaga“ Nesvarstyti. 82. 82. Saulius
3 Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti: „
miško medžių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros priemones tvirtina aplinkos ministras. Genetinių miško medžių išteklių išsaugojimo, atkūrimo ir naudojimo, sėklinės miško bazės plėtros, tvarkymo ir naudojimo, miško atkūrimo rekomendacijas Aplinkos ministerijai ir Valstybinei miškų tarnybai teikia genetinių miško medžių išteklių, sėklininkystės ir miško atkūrimo ekspertų komisija, sudaryta iš mokslo, studijų ir kitose institucijose dirbančių miško medžių genetikos ir selekcijos, miško atkūrimo sričių mokslininkų ir specialistų. Komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina Valstybinės miškų tarnybos direktorius. Miško dauginamoji medžiaga auginama, laikoma, naudojama ir ja prekiaujama laikantis Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama prekiauti ir želdinti mišką miško dauginamąja medžiaga, kurios kilmė ir kokybė neatitinka šių nuostatų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, kai išduotas leidimas naudoti miško dauginamąją medžiagą (toliau šiame straipsnyje – leidimas). “ Nesvarstyti. 83. 83.
3 Pasiūlymas: Papildyti 15 straipsnį 3 dalimi: „3. Miško dauginamoji medžiaga auginama, laikoma, naudojama ir ja prekiaujama laikantis Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama prekiauti ir želdinti mišką miško dauginamąja medžiaga, kurios kilmė ir kokybė neatitinka šių nuostatų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, kai išduotas leidimas naudoti miško dauginamąją medžiagą (toliau šiame straipsnyje – leidimas).“ Nesvarstyti. 84. 84. Saulius
5 Pasiūlymas: Papildyti 15 straipsnį 5 dalimi:
„5. Leidimas išduodamas fiziniams ir juridiniams
asmenims, įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas ar jų padalinius, želdinančius mišką, miško dauginamosios medžiagos tiekėjams, prekiaujantiems miško dauginamąja medžiaga, jeigu ji neatitinka medžių rūšių kilmės rajonų ar jų perkėlimo reikalavimų, nustatytų Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose.“ Nesvarstyti. 85. 85. Saulius
6 Pasiūlymas: Papildyti 15 straipsnį 6 dalimi: „6. Leidime nurodomas atitinkamos medžių rūšies ir kilmės miško dauginamosios medžiagos kiekis ir kilmės rajonai, kuriuose ja leidžiama želdinti mišką. Leidimą išduoda ir sprendimą dėl jo galiojimo panaikinimo priima Valstybinė miškų tarnyba Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu miško dauginamoji medžiaga įvežama iš kitos Europos Sąjungos šalies, su prašymu reikia pateikti dokumento, patvirtinančio miško dauginamosios medžiagos kilmę, patvirtintą kopiją; jei įvežamos sėklos, papildomai reikia pateikti jų kokybę patvirtinančio dokumento patvirtintą kopiją.“ Nesvarstyti. 86. 86. Saulius
7 Pasiūlymas: Papildyti 15 straipsnį 7 dalimi: „7. Leidimas išduodamas arba sprendimas jo neišduoti priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo Valstybinėje miškų tarnyboje dienos.
Jeigu leidimui išduoti reikia papildomų dokumentų ir informacijos, Valstybinė miškų tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo praneša jį pateikusiam asmeniui apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir informaciją. Terminas išduoti leidimą arba priimti sprendimą jo neišduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos pateikimo Valstybinei miškų tarnybai dienos. Sprendimas neišduoti leidimo priimamas ir prašymą pateikęs asmuo apie tai informuojamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu leidimas neišduodamas per nustatytą terminą ir asmuo neinformuojamas apie sprendimą jo neišduoti, laikoma, kad leidimas išduotas. Pasikeitus juridinio asmens pavadinimui, leidimas pakeičiamas per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo Valstybinėje miškų tarnyboje dienos.“ Nesvarstyti. 87. 87. Saulius
8 Pasiūlymas: Papildyti 15 straipsnį 8 dalimi:
„8. Leidimas išduodamas, jeigu miško dauginamoji
medžiaga atitinka abi šioje dalyje nurodytas sąlygas:
1) jos kilmė ir kokybė atitinka Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus;
medžių rūšies kilmės rajono, kuriame būtų naudojama miškui želdinti, ekologinių sąlygų, atsižvelgiant į aukštį virš jūros lygio.“ Nesvarstyti. 88. 88. Saulius
9 Pasiūlymas: Papildyti 15 straipsnį 9 dalimi: „9. Leidimas galioja ne ilgiau kaip vienus metus, atsižvelgiant į miško dauginamosios medžiagos naudojimo miškui želdinti galimybes – amžių ir kokybės reikalavimus, nustatytus Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose. Leidimas panaikinamas, jeigu nustatoma, kad jam gauti asmuo pateikė suklastotus dokumentus arba jų kopijas, arba melagingus duomenis.“ Nesvarstyti. 89. 89.
Lazauskas 2024-07-3116 Pasiūlymas: Pakeisti 16 straipsnio numeraciją: „1615 straipsnis. Miško dauginamosios medžiagos tiekėjai ir jų veiklos reglamentavimas“ Nesvarstyti. 90. 90. Saulius Lazauskas 2024-07-3117 Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio numeraciją: „1716 straipsnis. Miško įveisimas ir atkūrimas“ Nesvarstyti. 91. 91. Saulius
1 Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas didinamas veisiant mišką ne miško žemėje. Valstybinėje žemėje miškas veisiamas šio įstatymo 5 straipsnio310 dalyje nurodytų subjektų valdomuose valstybinės miško žemės sklypuose, perduotuose jiems patikėjimo teise valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatyme nustatyta tvarka. Privačioje ne miško žemėje miškas veisiamas aplinkos ministro nustatyta tvarka. Įveisus mišką ne miško žemėje, šiam plotui taikomas šis įstatymas.“ Nesvarstyti. 92. 92. Saulius
3 Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
medžių rūšimis ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo, žuvę želdiniai ir žėliniai – ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo nustatymo , išskyrus atvejus, kai saugomų teritorijų nuostatuose ir (ar) saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti kitokie kirtaviečių, žuvusių želdinių ir žėlinių ar žuvusių medynų apželdinimo arba atžėlimo terminai .” Nesvarstyti. 93. 93. Saulius
4 Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
10 metų nuo kirtavietės atsiradimo arba medyno žuvimo fakto nustatymo, žuvusiuose želdiniuose ir žėliniuose per 9 metus po želdinių ir žėlinių žuvimo fakto nustatymo.
Miškas laikomas atkurtu ir įveistu, kai susiformuoja medynas ir želdinių ir žėlinių kokybė atitinka aplinkos ministro tvirtinamų miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus. “ Nesvarstyti. 94. 94. Saulius
7 Pasiūlymas: Papildyti 17 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
sklypai gali būti paverčiami mišku, jei savaime apmiškintas žemės sklypo plotas atitinka Miško sąvoką. Tokio miško valdytojai ir savininkai gali nuspręsti laisva valia atsisakyti savaime apmiškinto sklypo ar jo dalies, prieš tai informavus Valstybinę miškų tarnybą. “ Nesvarstyti. 95. 95. Saulius Lazauskas 2024-07-3118 Pasiūlymas:
Pakeisti 18 straipsnio numeraciją: „1817 straipsnis. Medynų auginimas ir miško kirtimas“ Nesvarstyti. 96. 96. Saulius
2 Pasiūlymas: Panaikinti 18 straipsnį 2 dalį:
„2. Artimos gamtai miškininkystės principai:
natūralių miško ekosistemų vystymosi procesų pažinimas ir taikymas; medynų struktūros įvairovės ir kompleksiškumo palaikymas; skirtingų miško funkcijų pritaikymas; natūraliai vykstančiais procesais pagrįstų miškininkystės priemonių taikymas; mažo neigiamo poveikio medienos ruoša išsaugant buveines, miško dirvožemį ir miško mikroklimatą. Šie principai netaikomi plantaciniuose miškuose.“ Nesvarstyti. 97. 97. Saulius
4 Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 4. 3.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytais atvejais ir šiais atvejais:
1) I grupės miškuose, išskyrus specialiuosius miško kirtimus, skirtus išsaugoti ar atkurti biologinę įvairovę ar genetiškai vertingas miško medžių populiacijas;
2) IIA ir IIB grupių miškuose – pagrindiniai miško kirtimai;
III grupės miškuose kirtimai didesnio kaip 3 hektarų plynojo pagrindinio miško kirtimo biržėmis;
nacionaliniuose parkuose – plynieji atkuriamieji pagrindiniai miško kirtimai ir didesnėmis kaip 3 hektarai biržėmis atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai;
regioniniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir draustiniuose – plynieji ir atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai didesnėmis kaip 3 hektarai biržėmis;
IVA grupės miškuose – plynieji atkuriamieji pagrindiniai miško kirtimai didesnėmis kaip84 hektarai biržėmis. Valstybiniuose parkuose ir draustiniuose atkuriamieji ir atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 3 hektarai.“ Nesvarstyti. 98. 98. Saulius
5 Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
54. Miško lydimo kirtimai gali būti vykdomi,
kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis arba šioms technologinėms ir gamybinėms miškų ūkio reikmėms – medelynams įrengti (išskyrus I, IIA ir IIB grupių miškus), miško keliams tiesti (išskyrus I ir IIA grupių miškus), technologinėms proskynoms (išskyrus I ir IIA grupių miškus), iki 0,03 ha ploto poilsio aikštelėms įrengti (išskyrus I ir IIA grupių miškus), medienos sandėliams įrengti (išskyrus I ir IIA grupių miškus), priešgaisrinėms juostoms įrengti.“ Nesvarstyti. 99. 99. Saulius Lazauskas
straipsnis. Leidimas kirsti mišką“ Nesvarstyti. 100. 100. Saulius
1 Papildyti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .
Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai, ketinantys vykdyti miško kirtimus, privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka iš Valstybinės miškų tarnybos gauti leidimą kirsti mišką, išskyrus šiuos atvejus:
1) IIA ir IIB grupių miškuose atliekami jaunuolynų ugdymo, sausuolių ir vėjavartų kirtimai, miško valdos ribinių linijų kirtimai, medžių kirtimai grioviuose ir 5 metrų žemės juostoje nuo griovio šlaito briaunos, kai prie griovio nėra miško kelio, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimai;
2) III ir IVA grupės miškuose atliekamas laisvasis miško kirtimas (išskyrus neplynąjį miško kirtimą privataus miško savininko reikmėms, po kurio liks ne mažesnis kaip 0,7 medyno skalsumas, miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, „Natura 2000“ teritorijose ar kultūros paveldo teritorijose), jaunuolynų ugdymo , sausuolių ir vėjavartų kirtimas, miško valdos ribinių linijų kirtimas , medžių kirtimas grioviuose ir 5 metrų žemės juostoje nuo griovio šlaito briaunos, kai prie griovio nėra miško kelio, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimas ;
3) kertamas plantacinis miškas. ” Nesvarstyti. 101. 101. Saulius
3 Pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Leidimas kirsti mišką servituto turėtojui išduodamas, kai mišką kirsti būtina įgyvendinant servituto suteikiamas teises pagal teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius . Leidimų kirsti mišką išdavimo, leidimų galiojimo pratęsimo ir panaikinimo tvarką nustato Vyriausybė .“ Nesvarstyti. 102. 102. Saulius
4 Pasiūlymas: Panaikinti 19 straipsnio 4 dalį: „4. Leidimas kirsti mišką turi būti išduodamas per 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų tinkamų dokumentų, reikalingų leidimui gauti, pateikimo dienos.
Kai siekiant išvengti medžių ligų ar miško kenkėjų plitimo numatoma vykdyti sanitarinius miško kirtimus „Natura 2000“ teritorijoje ar kultūros paveldo teritorijoje, leidimas kirsti mišką išduodamas per 10 darbo dienų, kituose miškuose – per 5 darbo dienas nuo prašymo ir visų tinkamų dokumentų, reikalingų leidimui gauti, pateikimo dienos. Jei prašymas pateiktas nesilaikant aplinkos ministro nustatytos leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos, Valstybinė miškų tarnyba per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo ir dokumentų gavimo paprašo prašymą pateikusį asmenį patikslinti prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus ir nustato terminą, ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, per kurį jis turi patikslinti prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus. Terminas išduoti leidimą kirsti mišką skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo dienos. Leidimas kirsti mišką išduodamas, jei nėra šio straipsnio 5 dalyje nurodytų leidimo neišdavimo pagrindų. Leidimo kirsti mišką neišdavimas per šio įstatymo nustatytą terminą nelaikomas leidimo išdavimu.“ Nesvarstyti. 103. 103. Saulius
5 Pasiūlymas: Panaikinti 19 straipsnio 5 dalį: „5.
Leidimas kirsti mišką neišduodamas, jei:
1) prašymas paduotas nesilaikant aplinkos ministro nustatytos leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos ir per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą prašymą padavęs asmuo neištaiso nurodytų trūkumų;
2) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad pateiktame prašyme ar dokumentuose nurodyti melagingi ir (ar) suklastoti duomenys;
3) Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre esantys atitinkamo miško, kuriame planuojama vykdyti kirtimus, miško sklypų inventorizacijos duomenys senesni kaip 10 metų (išskyrus leidimą kirsti mišką sanitariniams miško kirtimams ir miško kirtimams, vykdomiems pagal miškotvarkos projektus);
4) prašyme nurodytas miško kirtimas negali būti vykdomas pagal šio įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų miško kirtimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.“ Nesvarstyti. 104. 104. Saulius
6 Pasiūlymas: Panaikinti 19 straipsnio 6 dalį: „6. Leidimo kirsti mišką duomenys tikslinami atsižvelgus į asmens prašymą, jei pasikeičia miško savininkas ar valstybinio miško valdytojas ir leidime nurodyti miško kirtimai neįvykdyti. Patikslintas leidimas kirsti mišką išduodamas asmeniui, kuriam perėjo leidime nurodyto miško nuosavybės ar patikėjimo teisė, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo.“ Nesvarstyti. 105. 105. Saulius
7 Pasiūlymas: Panaikinti 19 straipsnio 7 dalį:
„7. Leidimo kirti mišką galiojimas panaikinamas
šiais atvejais:
1) kai Viešojo administravimo įstatyme nustatytais atvejais yra pripažintas netekusiu galios administracinis sprendimas, kuriuo jis yra išduotas;
2) pakeitus miškų grupę ar įvykus kitiems pasikeitimams, dėl kurių keičiasi miško apsaugos ir naudojimo reikalavimai ir miškas leidime nurodytomis sąlygomis negali būti kertamas;
3) pagal miško savininko, valstybinio miško valdytojo ar servituto turėtojo prašymą.“ Nesvarstyti. 106. 106.
8 Pasiūlymas: Panaikinti 19 straipsnio 8 dalį: „8. Leidime kirsti mišką nurodytus miško kirtimus galima vykdyti 24 mėnesius nuo leidimo kirsti mišką išdavimo dienos.“ Nesvarstyti. 107. 107. Saulius
9 Pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip, pakeičiant numeraciją: „
valdomuose miškuose leidimai kirsti mišką sanitariniams miško kirtimams ir kirsti pavojų keliančius medžius išduodami miškų urėdijos urėdijoms .” Nesvarstyti. 108. 108. Saulius Lazauskas 2024-07-3120 Pasiūlymas: Pakeisti 20 straipsnio numeraciją: „2019 straipsnis. Prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta mediena“ Nesvarstyti. 109. 109. Saulius
1 Pasiūlymas: Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Miškų urėdija urėdijos didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas, nenukirstą mišką ir biokurą. Kiti valstybinio miško valdytojai aplinkos ministro nustatyta tvarka žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką parduoda mažmeninėje prekyboje.“ Nesvarstyti. 110. 110. Saulius
2 Pasiūlymas: Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Didmeninė prekyba miškų urėdijos urėdijų valdomuose valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis Vyriausybės nustatyta tvarka vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo trejų iki dešimties metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti.
Elektroninę medienos pardavimo sistemą administruoja Vyriausybės įgaliota valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama įmonė, atitinkanti nepriklausomumo, technologinių, finansinių ir vadybinių pajėgumų elektroninės medienos pardavimo sistemos administravimo kriterijus pagal Vyriausybės nustatytus šių kriterijų atitikties reikalavimus.“ Nesvarstyti. 111. 111. Saulius Lazauskas 2024-07-3120 3 Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mažmeninėje prekyboje miškų urėdija urėdijos gali parduoti iki
7 20 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos. Mažmeninėje prekyboje parduodant nenukirstą mišką, miško kirtimo liekanos, nenukirstą mišką, biokurą ir žaliavinę medieną, prioritetas teikiamas malkinės medienos pardavimui gyventojams ir kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims .“ Nesvarstyti. 112. 112. Saulius Lazauskas 2024-07-3120 4 Pasiūlymas:
Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip, pakeičiant numeraciją:
„4. Miškų urėdijos urėdijų pagamintas biokuras parduodamas energijos išteklių biržoje Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme nustatyta tvarka.“ Nesvarstyti. 113. 113. Saulius Lazauskas 2024-07-3121 Pasiūlymas:
Pakeisti 21 straipsnio numeraciją: „21 20 straipsnis. Nepriklausomų medienos matuotojų veiklos reglamentavimas“ Nesvarstyti. 114. 114. Saulius Lazauskas 2024-07-3122 Pasiūlymas: Pakeisti 22 straipsnio numeraciją: „22 21 straipsnis. Inžinerinių tinklų tiesimas miško žemėje, dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimas miško žemėje“ Nesvarstyti. 115. 115.
Lazauskas 2024-07-3123 Pasiūlymas: Pakeisti 23 straipsnio numeraciją: „2322 straipsnis. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis“ Nesvarstyti. 116. 116. Saulius
1 Pasiūlymas: Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip, pakeičiant punktų numeraciją: „
būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais
teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos ir krašto apsaugos tikslams;
valstybei svarbiems projektams įgyvendinti. Šis atvejis netaikomas I grupės miškuose;
visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti. Šis atvejis netaikomas I grupės miškuose;
buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Šis atvejis netaikomas I grupės miškuose;
teisėtai pastatyto pastato arba pastato su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti, išskyrus atvejus, kai pastatytus pastatus arba pastatus su jų priklausiniais galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose planuojama nugriauti. Šis atvejis netaikomas I grupės miškuose;
inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti.
Šis atvejis netaikomas I grupės miškuose, IIA grupės miškuose; III grupės – valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose, miškuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas. Šis atvejis netaikomas I ir II grupės miškuose, III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose miškuose, valstybinių parkų ir valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonų miškuose, miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių , valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
10) atliekų tvarkymo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje. Šis atvejis netaikomas I ir II grupės miškuose, III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose miškuose, miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, valstybinių parkų ir valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonų miškuose, valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti savivaldybėje, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, išskyrus Neringos savivaldybę.
Šis atvejis netaikomas I grupės miškuose, II A grupės miškuose; III grupės – valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonų miškuose, miškuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
12) kultūros paveldo objektų teritorijų sklypams formuoti ir naudoti, kai tai numatyta šių objektų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ar individualiuose apsaugos reglamentuose. Nesvarstyti. 117. 117. Saulius
2 Pasiūlymas: Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3–5 2-4 , 8–11 7-9 punktuose nurodyti atvejai turi būti numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose.“ Nesvarstyti. 118. 118. Saulius
5 Pasiūlymas: Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
43 punkte nurodyti atvejai numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir netaikant šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, kai to reikia valstybei svarbiems projektams įgyvendinti ir kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis. ” Nesvarstyti. 119. 119.
Lazauskas 2024-07-3124 Pasiūlymas: Pakeisti 24 straipsnio numeraciją:
Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai privalo saugoti mišką ir jo išteklius nuo neteisėtų veiksmų: savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško išteklių grobstymo, miško teršimo, šiukšlinimo, miško padegimo, ūkinių gyvūnų daromos žalos; saugoti mišką nuo laukinių gyvūnų daromos žalos, gaisrų, medžių ligų, miško kenkėjų ir miškų stichinių nelaimių, miško dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų. Šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymas vykdomas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta tvarka. “ Nesvarstyti. 121. 121. Saulius
6 Pasiūlymas: Pakeisti 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Medžiojamų gyvūnų skaičius miško žemėje turi būti
palaikomas toks, kad neviršyti aplinkos ministro nustatyto didžiausio leistino elninių žvėrių tankumo, nedaryti didelės žalos miško želdiniams, žėliniams ir medynams ir garantuoti miško ekosistemos stabilumą .” Nesvarstyti. 122. 122. Saulius
7 Pasiūlymas: Pakeisti 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
palaikoma bendra valstybinė miško priešgaisrinės saugos sistema. Miško priešgaisrinės saugos sistema apima stebėjimo, profilaktines, organizacines, socialines ir priešgaisrines saugos priemones, skirtas miško gaisrų prevencijai ir gesinimui. Šią sistemą rengia ir jos įgyvendinimą miškų urėdija Valstybės valdoma įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomene, savivaldybėmis, saugomų teritorijų direkcijomis .
Miško savininkai, valstybinio miško valdytojai ir miško lankytojai privalo laikytis aplinkos ministro patvirtintose miškų priešgaisrinės saugos taisyklėse nustatytų miškų priešgaisrinės saugos reikalavimų. ” Nesvarstyti. 123. 123. Saulius Lazauskas 2024-07-3125 Pasiūlymas: Pakeisti 25 straipsnio numeraciją: „25 24 straipsnis. Miške padarytos žalos atlyginimas“ Nesvarstyti. 124. 124. Saulius Lazauskas 2024-07-31 Pasiūlymas:
Panaikinti 1 priedo 2 straipsnio 3 dalį:
„3. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 2 straipsnio 11 dalies redakcija:
„
11Laisvasis miško kirtimas – neplynasis miško kirtimas privataus miško savininko reikmėms 4 grupės miškuose, kurį atlikus lieka ne mažesnis kaip 0,7 medyno skalsumas, miško valdos ribinių linijų kirtimas, medžių kirtimas grioviuose, 5 metrų žemės juostoje nuo griovio šlaito briaunos, kai prie griovio nėra miško kelio, proskynose, sausuolių ir vėjavartų, pavojų keliančių medžių kirtimas .
“ Nesvarstyti. 125. 125. Saulius Lazauskas 2024-07-31 Pasiūlymas:
Panaikinti 1 priedo 2 straipsnio 4 dalį: „
42028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 2 punkto redakcija:
„2) rengia ir tvirtina miškų priskyrimo miškų grupėms planus;“. Nesvarstyti. 126. 126. Saulius Lazauskas 2024-07-31 Pasiūlymas:
Panaikinti 1 priedo 2 straipsnio 5 dalį: „
52028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 8 straipsnio redakcija:
„ 8 straipsnis. Miško tvarkymas ir miškų grupės 1.
Lietuvos miškai tvarkomi taip, kad būtų užtikrinamas jų tvarumas vykstant klimato kaitai, išlaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, pajėgumas atsinaujinti, gyvybingumas, sveikatingumas, dirvožemio našumas, galimybė darniai atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas, teikti visuomenei daug ir įvairių miško ekosisteminių paslaugų. 2. Miškai pagal pagrindinę funkcinę paskirtį skirstomi į šias grupes:
1) 1 grupė – griežtos apsaugos miškai. Valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijose esančių gamtinių rezervatų, rezervatinių apyrubių miškai, taip pat gamtinių draustinių miškai ar jų dalys. Pagrindinė funkcinė paskirtis – leisti vykti natūraliems procesams miškuose, formuotis sengirėms. 2) 2 grupė – ekologinio prioriteto daugiafunkciai miškai. Gamtinių draustinių miškai ar jų dalys, kompleksinių draustinių miškai ar jų dalys, atkuriamųjų ir genetinių sklypų miškai, priešeroziniai miškai, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų dalys, svarbios jose nustatytoms Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms ir rūšių buveinėms išsaugoti, kiti didelės gamtinės vertės saugomų teritorijų miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – išsaugoti, formuoti arba atkurti gamtiškai vertingas miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus, gerinti saugomų gamtinių vertybių būklę, formuoti sengires, įvairiaamžius ir įvairiarūšius medynus su gamtinę brandą pasiekusias medžiais. 3) 3 grupė – socialinio prioriteto daugiafunkciai miškai. Kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, kompleksinių draustinių ar jų dalių, miško parkų, miestų ir priemiesčių miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai ir kiti socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms vertybėms puoselėti skirti miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – formuoti ir išsaugoti socialinius, kultūrinius ir dvasinius visuomenės poreikius geriausiai tenkinančius miškus ir miško aplinką.
4) 4 grupė – ekonominio prioriteto daugiafunkciai miškai. Miškai nepriskirti 1, 2, 3 ir 5 grupėms. Pagrindinė funkcinė paskirtis – laikantis aplinkosaugos reikalavimų formuoti atsparius, produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekiančius medieną ir (ar) kitas ekonominę naudą teikiančias miško ekosistemines paslaugas ir atliekančius klimato reguliavimo, dirvožemio, oro, vandens apsaugos funkcijas. 5) 5 grupė – plantaciniai miškai. Miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių vienaamžiai medynai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – greičiau išauginti kuo daugiau medienos. 3. Valstybinė miškų tarnyba, rengdama miškų priskyrimo miškų grupėms planus, vadovaujasi Vyriausybės nustatyta tvarka ir normatyvais. Miškų priskyrimo miškų grupėms planai nerengiami, jei saugomose teritorijose esančiuose miškuose miškų grupės nustatytos saugomų teritorijų specialiųjų teritorijų planavimo dokumentais. 4. Miškų grupės nustatomos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų miško žemės taksacinių sklypų ribomis. 5. Miškų priskyrimo miškų grupėms planai rengiami savivaldybės lygmeniu atitinkamos savivaldybės teritorijoje esantiems miškams. Parengtas savivaldybės miškų priskyrimo miškų grupėms plano projektas, skelbiamas Valstybinės miškų tarnybos, savivaldybės interneto tinklapyje, informuojant, iki kada ir kokiu adresu galima teikti pasiūlymus dėl miškų priskyrimo miškų grupėms. Jei dėl miško grupės pasikeitimo atsirastų papildomi veiklos ribojimai miške, apie tai privačių miškų savininkai informuojami individualiai. Valstybinė miškų tarnyba, praėjus susipažinimo su miškų priskyrimo miškų grupėms plano projektu laikui, organizuoja viešą svarstymą. 6.
ne vėliau kaip per 3 metus nuo jų įregistravimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. 7. Miškų grupės ir jų pakeitimai registruojami Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir įsigalioja nuo įregistravimo datos.“ Nesvarstyti. 127. 127. Saulius Lazauskas 2024-07-31 Pasiūlymas: Panaikinti 1 priedo 2 straipsnio 6 dalį:
„6. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 18 straipsnio 4 dalies redakcija:
„4. Miško kirtimai draudžiami Specialiųjų žemės
naudojimo sąlygų įstatymo nustatytais atvejais ir šiais atvejais:
1) 1 grupės miškuose, išskyrus specialiuosius miško kirtimus, skirtus išsaugoti ar atkurti biologinę įvairovę ar genetiškai vertingas miško medžių populiacijas;
2) 2 ir 3 grupių miškuose pagrindiniai miško kirtimai;
3) nacionaliniuose parkuose – plynieji pagrindiniai miško kirtimai ir didesnėmis kaip 3 hektarai biržėmis atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai;
4) regioniniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir draustiniuose plynieji ir atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai didesnėmis kaip 3 hektarai biržėmis."
6) 4 grupės miškuose plynieji pagrindiniai miško kirtimai didesnėmis kaip 8 hektarai biržėmis.“ Nesvarstyti. 128. 128. Saulius Lazauskas 2024-07-31 Pasiūlymas: Panaikinti 1 priedo 2 straipsnio 7 dalį:
„7. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 18 straipsnio 5 dalies redakcija: „5. Miško lydimo kirtimai gali būti vykdomi, kai miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis arba šioms technologinėms ir gamybinėms miškų ūkio reikmėms – medelynams įrengti (išskyrus 1–3 grupių miškus), miško keliams tiesti (išskyrus 1 ir 2 grupių miškus), technologinėms proskynoms (išskyrus 1 ir 2 grupių miškus), iki 0,03 ha ploto poilsio aikštelėms įrengti (išskyrus 1 ir 2 grupių miškus), medienos sandėliams įrengti (išskyrus 1 ir 2 grupės miškus), miško priešgaisrinėms juostoms įrengti.“ Nesvarstyti. 129. 129.
Lazauskas 2024-07-31 Pasiūlymas: Panaikinti 1 priedo 2 straipsnio 8 dalį:
„8. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcija:
„1) 2 ir 3 grupių miškuose atliekami jaunuolynų ugdymo,
sausuolių ir vėjavartų kirtimai, miško valdos ribinių linijų kirtimai, medžių kirtimai grioviuose ir 5 metrų žemės juostoje nuo griovio šlaito briaunos, kai prie griovio nėra miško kelio, proskynose, pavojų keliančių medžių kirtimai;“ Nesvarstyti. 130. 130. Saulius Lazauskas 2024-07-31 Pasiūlymas: Panaikinti 1 priedo 2 straipsnio 9 dalį:
„9. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija: „2) 4 grupės miškuose atliekamas laisvasis miško kirtimas (išskyrus neplynąjį miško kirtimą privataus miško savininko reikmėms, po kurio liks ne mažesnis kaip 0,7 medyno skalsumas, miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, „Natura 2000“ teritorijose ar kultūros paveldo teritorijose), jaunuolynų ugdymo, medžių kirtimas 5 metrų žemės juostoje nuo griovio šlaito briaunos, kai prie griovio nėra miško kelio;“ Nesvarstyti. 131. 131. Saulius Lazauskas 2024-07-31 Pasiūlymas:
Panaikinti 1 priedo 2 straipsnio 10 dalį:
„10. 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 19 straipsnio 4 dalies redakcija:
„4. Leidimas kirsti mišką turi būti išduodamas per
gauti, pateikimo dienos. Kai siekiant išvengti medžių ligų ar miško kenkėjų plitimo numatoma vykdyti sanitarinius miško kirtimus, leidimas kirsti mišką išduodamas per 5 darbo dienas nuo prašymo ir visų tinkamų dokumentų, reikalingų leidimui gauti, pateikimo dienos.
Jei prašymas pateiktas nesilaikant aplinkos ministro nustatytos leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos, Valstybinė miškų tarnyba per 3 darbo dienas nuo tokio prašymo ir dokumentų gavimo paprašo jį pateikusį asmenį patikslinti prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus ir nustato terminą, ne trumpesnį kaip 14 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, per kurį jis turi patikslinti prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus. Terminas išduoti leidimą kirsti mišką skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų pateikimo dienos. Leidimas kirsti mišką išduodamas, jei nėra šio straipsnio 5 dalyje nurodytų leidimo neišdavimo pagrindų. Leidimo kirsti mišką neišdavimas per šio įstatymo nustatytą terminą nelaikomas leidimo išdavimu. Nesvarstyti. 132. 132. Saulius Lazauskas 2024-07-31 Pasiūlymas:
Panaikinti 1 priedo 2 straipsnio 11 dalį:
„11. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija:
„3) įrengiami 3, 4 ar 5 grupių miškuose.“
Nesvarstyti. 133. 133. Saulius Lazauskas 2024-07-31 Pasiūlymas: Panaikinti 1 priedo 2 straipsnio 12 dalį: „
straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 22 straipsnio 3 dalies redakcija: „3. Dviračių ir pėsčiųjų takai laikomi nedarančiais esminės įtakos miško ekosistemai, jei įrengiami 3, 4 ar 5 grupių miškuose nevykdant miško kirtimo arba šių grupių miškuose medynu neapaugusioje miško žemėje.“ Nesvarstyti. 134. 134. Saulius Lazauskas 2024-07-31 Pasiūlymas:
Panaikinti 1 priedo 2 straipsnio 13 dalį:
„13. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies redakcija: „1.
Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais:
1) gamtinėms buveinėms miškuose atkurti;
2) plantaciniuose miškuose;
3) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos ir krašto apsaugos tikslams;
4) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti. Šis atvejis netaikomas 1 grupės miškuose;
5) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti. Šis atvejis netaikomas 1 grupės miškuose;
6) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Šis atvejis netaikomas 1 grupės miškuose;
7) teisėtai pastatyto pastato arba pastato su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti, išskyrus atvejus, kai pastatytus pastatus arba pastatus su jų priklausiniais galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose planuojama nugriauti. Šis atvejis netaikomas 1 grupės miškuose;
8) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti. Šis atvejis netaikomas 1–2A grupių miškuose ir miškuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
9) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas.
Šis atvejis netaikomas 1–3 grupių miškuose ir miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
10) atliekų tvarkymo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje. Šis atvejis netaikomas 1–3 grupių miškuose ir miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
11) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti savivaldybėje, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, išskyrus Neringos savivaldybę. Šis atvejis netaikomas 1–3 grupių miškuose ir miškuose, esančiuose valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;
12) kultūros paveldo objektų teritorijų sklypams formuoti ir naudoti, kai tai numatyta šių objektų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ar individualiuose apsaugos reglamentuose.“ Nesvarstyti. 135. 135. Saulius Lazauskas 2024-07-31 Pasiūlymas: Panaikinti 1 priedo 2 straipsnio 14 dalį:
„14. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 23 straipsnio 7 dalies redakcija: „7.
Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių miško kirtimų amžiaus arba gamtinės brandos amžiaus, jei pagrindiniai miško kirtimai draudžiami, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis 2 ir 3 grupių miškuose mokama trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai, kultūros paveldo objektų teritorijų sklypai, įrengiamos kapinės, atkuriamos gamtinės buveinės, buvo plantaciniai miškai, taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos ar valstybės sienos apsaugos srities projektai.“ Nesvarstyti. 136. 136. Saulius Lazauskas 2024-07-31 Pasiūlymas:
Panaikinti 1 priedo 2 straipsnio 15 dalį:
„15. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 23 straipsnio 8 dalies redakcija: „8. Privačios miško žemės savininkai, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti mišką ne mažesniame plote negu kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją. Privačią miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis 2 ir 3 grupių miškuose, įveisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip trigubo dydžio kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo plotas.
Kiti asmenys, įskaitant servituto turėtojus, organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo sumokėti į valstybės biudžetą šio straipsnio 7 dalyje nurodytą piniginę kompensaciją.“ Nesvarstyti. 137. 137. Saulius Lazauskas 2024-07-31 Pasiūlymas: Panaikinti 1 priedo 2 straipsnio 16 dalį:
„16. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 24 straipsnio 4 dalies redakcija:
„4. Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai
miško sanitarinės apsaugos reikalavimuose nustatytais atvejais turi pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie pavojingų medžių ligų ir miško kenkėjų židinius Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka ir juos likviduoti laikantis miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 16 punkte nurodytą atvejį. Pareiga pranešti apie medžių ligų ir kenkėjų židinius ir juos likviduoti netaikoma 1 grupės miško savininkams ir valstybinio miško valdytojams.“ Nesvarstyti. 138. 138. Saulius Lazauskas 2024-07-31 Pasiūlymas:
Panaikinti 1 priedo 2 straipsnio 17 dalį:
„17. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja toks šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo papildymas 26 straipsniu: „
teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). 2.
2Atliekant ex pos t vertinimą, turi būti įvertinta, ar nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliojus miškų grupių sistemai pasikeitė miškų naudojimo efektyvumas, ar buvo užtikrinama miško teikiamų ekologinių, socialinių ir ekonominių naudų pusiausvyra, ar pagerėjo biologinės įvairovės apsauga miškuose, ar padidėjo socialinių visuomenės poreikių užtikrinimas miškuose, kokią įtaką pokyčiai turėjo miškų sektoriui, ekonomikai ir valstybės biudžetui. 3. Ex post vertinimo laikotarpis – 5 metai nuo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių miškų grupių sistemą, įsigaliojimo dienos. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2033 m. gruodžio 31 d.“ Nesvarstyti. 139. 139. Saulius Lazauskas 2024-07-31 Pasiūlymas:
Panaikinti 1 priedo 2 straipsnio 18 dalį: „18.
Valstybinė miškų tarnyba, vadovaudamasi pagal šio straipsnio 5 dalį Vyriausybės patvirtintais miškų grupių normatyvais ir nustatyta miškų priskyrimo miškų grupėms tvarka, parengia ir patvirtina miškų priskyrimo miškų grupėms planus tokia tvarka:
1) iki 2025 m. gruodžio 31 d. – Klaipėdos apskrities (Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Šilutės rajonų, Klaipėdos ir Palangos miestų, Neringos), Šiaulių apskrities (Akmenės, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajonų, Šiaulių miesto), Tauragės apskrities (Jurbarko, Šilalės, Tauragės rajonų, Pagėgių) ir Telšių apskrities (Mažeikių, Plungės, Telšių rajonų, Rietavo) savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planus;
2) iki 2026 m. gruodžio 31 d. – Utenos apskrities (Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Zarasų rajonų, Visagino), Vilniaus apskrities (Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Vilniaus rajonų, Elektrėnų, Vilniaus miesto) ir Marijampolės apskrities (Šakių, Vilkaviškio rajonų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės) savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planus;
3) iki 2027 m. gruodžio 31 d. – Alytaus apskrities (Alytaus, Lazdijų, Varėnos rajonų, Alytaus miesto, Druskininkų), Kauno apskrities (Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų, Raseinių rajonų, Kauno miesto, Birštono) ir Panevėžio apskrities (Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio rajonų, Panevėžio miesto) savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planus.“ Nesvarstyti. 140. 140. Saulius Lazauskas 2024-07-31 Pasiūlymas:
Panaikinti Įstatymo 1 priedo 2 straipsnio 19 dalį:
„19. Šio straipsnio 18 dalyje išvardyti miškų
priskyrimo miškų grupėms planai įsigalioja 2028 m. sausio 1 d.“ Nesvarstyti. 141. 141. Saulius Lazauskas 2024-07-31 Pasiūlymas: Panaikinti Įstatymo 1 priedo 2 straipsnio 20 dalį: „20.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai kirsti mišką ir suderinti pranešimai apie ketinimą kirsti mišką galioja ne ilgiau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2027 m. gruodžio 31 d. išduoti leidimai kirsti mišką galioja iki juose nurodytos datos, bet ne ilgiau kaip iki 2027 m. gruodžio 31 d.“ Nesvarstyti. 142. 142. Saulius Lazauskas 2024-07-31 Pasiūlymas:
Panaikinti Įstatymo 1 priedo 2 straipsnio 21 dalį:
„21. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų
įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos taikomos pagrindinių miško kirtimų draudimams, atsiradusiems su šio įstatymo įsigaliojimu.“ Nesvarstyti. 143. 143. Vidmantas Verbyla Miškininkų senjorų klubo „Giriūnai“ prezidentas 2024-08-16 1.Dėl miško grupių . Nepritariame siūlomai naujai miško grupių sistemai . Dabartinė miško grupių sistema turėjo kai kurių trūkumų dėl grupių pavadinimų ir jų miškams skiriamų funkcijų apibrėžimų netikslumų, bet ji buvo sudaryta atsižvelgiant į miškų funkcinę paskirtį bei žmogaus veiklos galimybių juose lygį ir atitiko Ministrų konferencijos Europos miškams išsaugoti (MCPFE, 2003) priimtą ekologinio ir socialinio prioriteto miškų klasifikaciją. Pagal šią klasifikaciją Lietuva reguliariai teikia informaciją apie savo miškus Europos Miškams ir pasaulinei miškų apskaitai. Siūlomoje miško grupių klasifikacijoje šio principo neliko. 2-ros grupės miškai, pavadinti ekologinio prioriteto daugiafunkciniais miškais, iš tiesų teapima biologinės įvairovės apsaugos miškus ; tai rodo priskiriamų šiai grupei teritorijų sąrašas ir nurodytoji funkcinė paskirtis. Visos kitos ekologinės funkcijos (išskyrus priešerozinę) priskirtos 4-tos grupės - ekonominio prioriteto daugiafunkciams miškams. Taip, kai kurias iš tų funkcijų (vandens, dirvos, oro apsaugos) jie atlieka, kaip ir visų kitų (1,2,3,ir 5) grupių miškai.
Bet, pavyzdžiui, vandens apsaugos funkcija yra specifinė.. Yra ir ne biologinius objektus saugančių saugomų teritorijų (geologiniai, geomorfologiniai draustiniai), yra saugomų teritorijų apsauginės zonos; visose jose yra ūkinės veiklos apribojimai, didesni negu ekonominio prioriteto miškams, bet mažesni negu biologinės įvairovės apsaugos miškams. Išryškėja labai svarbi apsauginių miškų grupė; pagal Europos Miškų 2020 m. atliktos apskaitos duomenis apsauginiai (dirvos, vandens, infrastruktūros objektų) miškai Europoje užima daugiau nei trečdalį visų miškų. Kaip nebūtų gaila siūlomoje miško grupių sistemoje apsauginių miškų neliko visai. Įvardinant miškų grupes nepakanka nurodyti tik jų pavadinimus ir funkcinę paskirtį. Įstatymas - ne mįslių knygelė, jame turi būti aiškiai nurodyta kokios teritorijos (saugomų teritorijų rūšys) priskiriamos vienai ar kitai miškų grupei ir kokiomis priemonėmis užtikrinama jų funkcinė paskirtis (rekomendacijos ir draudimai). Tai buvo atspindėta dabar veikiančiame Miškų įstatyme. Įstatymo projekte pateiktasis 1-sios miškų grupės - griežtai saugomi miškai - funkcinės paskirties apibrėžimas netikslus ir nevykęs. Pagal priskiriamas šiai grupei teritorijas matyti, kad ji įvairialypė, todėl ji skirtina į 2 ar 3 pogrupes, kaip yra numatyta MCPFE,
grupėmis buvo pasiektas, kaip ilgametės miškotvarkos praktikos (ne mažiau 25 metų) nuoseklaus darbo rezultatas; kai kurių teritorijų skirstymas miškų grupėmis buvo tikslintas keletą kartų. Miškų paskirstymas miškų grupėmis yra labai tampriai susijęs su miško ūkio ekonomika. Nustatytas miškų skirstymo grupėmis rezultate santykis tarp miškų, skirtų medienos auginimui ir skirtų kitoms reikmėms apspręs ar miškininkystė bus savifinansuojanti ar subsidijuojama valstybės biudžeto.
Siūlymas - atlikti miškų grupių pertvarkos ekonominę analizę ir tik jos rezultatus palyginus su ekologiniais laimėjimais bei kompensavimo galimybėmis spręsti dėl atitinkamų įstatymo straipsnių tikslingumo, jų korektiškumo . Tik suderinus planuojamų pajamų ir būtinų sąnaudų balansus, Seimo lygmenyje aprobavus reikalingus finansavimo šaltinius, siūloma miško grupių sistema gali būti diegiama praktikoje, bet ne nuo 2028.01.01, kaip numatyta siūlomame projekte, o įsitikinus, jog harmonizuota su MCPFE, 2003 miškų grupių sistema užtikrina miško teikiamų ekologinių, socialinių ir ekonominių naudų pusiausvyrą, pagerina biologinės įvairovės apsaugą, socialinių visuomenės poreikių tenkinimą miškuose, naujos miškų grupės neturi neigiamų pasekmių miškų sektoriui, ekonomikai ir valstybės biudžetui, bus galima diegti siūlomą miško grupių sistemą. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 144. 144. Vidmantas Verbyla
. Formuluojant projekte su miško naudojimu susietus klausimus naudojama pastovaus, nenutrūkstamo naudojimo sąvokos. Tuo tarpu siekiant daugiatikslio, darnaus dabartinei ir ateinančioms kartoms miško naudojimo, turėtų būti taikomas tolygaus naudojimo principas , kuris toli gražu nėra tas pat, kas yra pastovus ar nenutrūkstamas naudojimas. Pagrindinių miško kirtimų normą projekte siūloma nustatyti pagal leistiną iškirsti medienos kiekį ar miško plotą. Laikantis tolygaus miško naudojimo principo , kas yra labai svarbu darniam miškų ūkiui organizuoti, pagrindinis, kontroliuotinas miško naudojimo rodiklis yra miško plotas.
Kertamas medienos tūris yra išvestinis dalykas, (dažniausiai taikomas ypač ekstensyvaus ūkio sąlygomis) priklausys nuo to, kiek miško augintojai sugebėjo išauginti ir sukaupti medyne medienos. Beje, įstatyme nėra net užuominos, kaip turėtų būti kontroliuojamas ūkininkavimo rezultatas - sukauptas brandžiuose medynuose medienos tūris. Apie miško vaidmenį švelninant klimato kaitą įstatymo projekte nutylima. Projektas orientuotas į miško naudojimą biologinei įvairovei gausinti, kitas reikmes, bet ne medienos, medynų produktyvumo didinimą, kaip pagrindinį anglies absorbavimo ir sandėliavimo ilgalaikiuose medienos produktuose (kartu su medienos pramone), veiksnį. Nepritariame siūlymui dabar galiojančioje miško grupių klasifikacijoje IIA ir IIB miškų grupėse, o siūlomoje naujoje klasifikacijoje 2 ir 3 grupių miškuose uždrausti pagrindinius miško kirtimus (18 str., 3 d.). Atsisakydami bet kokių brandžių medynų kirtimo tikslu juos pakeisti nauja miško karta šiuos medynus priartinsime prie rezervatinių miškų būklės ir paversime juos vos ne šabakštynais. Bendras tokių miškų plotas Lietuvoje sudarys ženklią miškų dalį, mažindamas miško naudojimo apimtis Visų saugomų teritorijų miškuose, išskyrus rezervatinius miškus, turi būti leidžiami neplyni atkuriamieji kirtimai. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 145. 145. Vidmantas Verbyla
miško naudojimo apribojimus. Išryškėjo trys įstatymai reglamentuosiantys kompensacijas už ūkinės veiklos ribojimus miškuose (Miškų, ST ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų) su daug painiavos. Siūlymas - visas su kompensacijomis miškuose susijusias nuostatas išanalizuoti paminėtų įstatymų kontekste ir pateikti tik Miškų įstatyme.
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 146. 146. Vidmantas Verbyla Miškininkų senjorų klubo „Giriūnai“ prezidentas 2024-08-16
ha miškų, pavojinga, nes stambūs pirkliai pajėgūs įsigyti didžiulius miškų plotus . Kaip dabar yra, pusės privačių miškų pakanka, nes juose miškininkystė ekstensyvi, palyginant su valstybiniais miškais; Nepritarti. KRK palaiko ribojimą ir siūlo jo neatsisakyti. 147. 147. Vidmantas Verbyla Miškininkų senjorų klubo „Giriūnai“ prezidentas 2024-08-16 4.2 . 17 str. 4 d. ydinga, be to klaidinanti, todėl nereikalinga. Miškas atkuriamas jį atželdant per 3 metus nuo kirtavietės atsiradimo. Miškų atkūrimo negalima tapatinti su medyno suformavimu, apie tai kalbama kituose straipsniuose bei reglamentuoja poįstatyminiai teisės aktai. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 148. 148. Vidmantas Verbyla Miškininkų senjorų klubo „Giriūnai“ prezidentas 2024-08-16 Bendro pobūdžio. 17 str. 3 d. pabaiga sukuria dviprasmybę kuo gi reikia vadovautis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais ar Gamtotvarkos planais? Kadangi rengiant Gamtotvarkos planus reikia vadovautis galiojančiais nuostatais, šios dalies pabaiga perteklinė – atkuriant ar įvesiant mišką visais atvejais privaloma vadovautis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais ir juose nurodytais terminais. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 149. 149. Vidmantas Verbyla Miškininkų senjorų klubo „Giriūnai“ prezidentas 2024-08-16 Atskiri projekto skyriai išdėstyti labai nevienodu detalumu.
Jei skyrius apie miško kirtimus išdėstytas nepateikiant reikiamos informacijos, kokie kirtimai vienoje ar kitoje miškų grupėje leidžiami ar turi būti taikomi, tai 15 str. apie genetiniu draustinius, sėklinę miškų bazę ir miško dauginamosios medžiagos išauginimą, 16 straipsnis apie dauginamosios medžiagos tiekėjus, 21 str. apie nepriklausomus medienos matuotojus yra pernelyg išplėsti, o kai kurie punktai yra instrukcinio pobūdžio ir visai nesiderina su Įstatymų dvasia. Išvada Aukščiau nurodyti trūkumai ir kiti smulkesni netikslumai rodo, kad Įstatymo projektas nepakankamai paruoštas ir negali būti teikiamas tolesniam svarstymui. Pritarti KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 150. 150. Lietuvos bitininkų profesionalų asociacija “Austėja”
5 Lietuvos bitininkų profesionalų asociacija ,,Austėja‘‘ manome, kad šio įstatymo projekte 11 strp. 5 punkte atsispindi neteisingas požiūris į privačią nuosavybę. 11 strp. 5 punkte numatyta, kad jei kompensacijos suma viršija 10 000 eur, tuomet kompensacija išmokama per 20 metų. Tai yra visiškai nepriimtina formuluotė ir kompensacijos išmokėjimo laikotarpis. Valstybė, prieš uždėdama ribojimus privatinei nuosavybei, turi paskaičiuoti preliminarią kompensacijų sumą ir priimti ribojimus tik tokia apimtimi, už kuriuos gebės sumokėti kompensacijas per vienerius metus. Jei valstybė neturi tam pinigų, tuomet ir ribojimų negali uždėti. 5 punkto siūloma formuluotė:
straipsnio 3 dalyje nustatytų kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Prašymus skirti kompensaciją nagrinėja, sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo priima ir tvirtina, kompensacijas išmoka Vyriausybės įgaliota institucija. Visa kompensacijos suma sumokama iš karto per vienerius metus nuo sprendimo priėmimo išmokėti kompensaciją.
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 151. 151. Kęstutis Armolaitis Lietuvos mokslų akademijos narys 2024-09-122
sąvokos Miško augavietė – miško žemės plotas, kuriame yra vienodos dirvožemio drėgnumo ir derlingumo sąlygos miškui augti ( žr. L. A. Kairiūkštis, 2018. Aiškinamasis miškininkystės terminų žodynas. Kaunas – Vilnius, „Lututė“, 736 p. / 340. miško augavietė ). Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 152. 152. Kęstutis Armolaitis
1 Tiek globaliai, tiek ir Lietuvoje, dirvožemis yra reikšmingiausias aplinkos išteklius, ne tik ž. ū. naudmenose, bet ir miško ekosistemose. Dirvožemio paminėjimas 8 str. 1 punkte atskleistų, kad Lietuvoje miškuose siekiama ūkininkauti ekosisteminiame lygmenyje ir ekologiškai. 8 straipsnis
miško naudojimas ir miškų grupės
miškai ir jų ištekliai naudojami atsižvelgiant į miško augavietes ir dirvožemius taip, kad būtų užtikrinamas jų tvarumas vykstant klimato kaitai, išlaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, pajėgumas atsinaujinti, gyvybingumas, sveikumas, dirvožemio našumas, galimybė darniai atlikti aprūpinimo, reguliavimo, palaikymo ir kultūrines miško ekosistemų funkcijas. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 153. 153. A. Juodvalkis
dabar dar galiojančioje miškų skirstymo į grupes klasifikacijoje 2 miškų gr. o naujai siūlomoje klasifikacijoje 2 ir 3 gr. miškuose uždrausti pagrindinius kirtimus ir leisti vykdyti tik specialiuosius kirtimus. Suprantu Įstatymo kūrėjų mintį, kad terminas pagrindiniai kirtimai yra susijęs su ekonominės naudos iš miško gavimu.
Jau anksčiau galiojusio Įstatymo formuluotėje terminas pagrindiniai kirtimai buvo pakeistas terminu atkuriamieji kirtimai. Tą padaryti siūliau ir dabar, tačiau Įstatymo rengėjai į tai nereagavo. Reikalo esmė tame, kad, išskyrus rezervatus, brandūs medynai žmogaus veiklos įtakoje palaipsniui turi būti keičiami naująja miško karta taikant vienokius ar kitokius jų kirtimo būdus [ atrankinius ar atvejinius] Įstatymo rengėjų siūlymas saugomų teritorijų miškuose taikyti specialiuosius kirtimus nėra priimtinas dėl šių priežasčių; a) 2 str. 54 p. išdėstyta specialiųjų miško kirtimų sąvoka neakcentuoja, kad šiais kirtimais būtų siekiama gamtinę brandą pasiekusius medynus palaipsniui pakeisti naująja karta. Visos gyvosios gamtos egzistavime yra bendra taisyklė-senąją kartą keičia naujoji karta, b) miško ekosistemų egzistavime yra du senosios kartos keitimo naująja variantai: rezervatuose tą atlieka pati gamta, o kitų kategorijų miškuose tam padeda žmogaus veikla c) siūlymas saugomose teritorijose taikyti specialiuosius kirtimus gali įnešti daug painiavos nes nėra šių kirtimų detalesnio išaiškinimo ir todėl kiekvienas girininkas tame pačiame miške gali elgtis skirtingai. Tuo tarpu taikant neplynus atrankinius ar atvėjinius kirtimus yra visiškai aišku kaip tai reikia atlikti. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 154. 154. A. Juodvalkis
kirtimus taikyti ir 1 gr.,t.y. rezervatiniuose miškuose. Rezervatai tai teritorija, kuriuose visus juose vykstančius procesus reguliuoja gamta be žmogaus įsikišimo Antra vertus, siūlymas rezervatuose ir saugomų teritorijų brandžiuose miškuose taikyti specialiuosius kirtimus reikš, kad laikui bėgant šių kategorijų miškai taps beveik tapatūs rezervatams. O tai jau yra nesuprantama ir nepriimtina.
Antra vertus, kaip minėjau, kad kol nėra suformuluotų konkretesnių šių kirtimų taikymo principų, šių kirtimų taikymas plačiu mastu miškininkystėje vargu ar yra priimtinas. Kitos smulkesnės pastabos susijusios su miško kirtimais išplaukia iš Įstatymo skyriaus „ Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 155. 155. A. Juodvalkis
draudžiami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo atvejais ir žemiau nurodytais atvejais. Manau, kad būtų tikslinga po žvaigždute išvardinti tuos miško kirtimo draudimus išvardintus tame įstatyme, nes dabar miškininkas, ar miško savininkas privalės po ranka turėti du įstatymus. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 156. 156. A. Juodvalkis
kirtimai, 3 ir 4 pastr. jau rašoma, kad nacionaliniuose parkuose draudžiami tik plynieji kirtimai ir didesnėmis kaip 3 ha biržėmis atvejiniai kirtimai, o regioniniuose parkuose ir biosferos rezervatuose ir draustiniuose plynieji bei atvejiniai miško kirtimai didesnėmis kaip 3 ha biržėmis. Nesuprantu šių prieštaravimų. Juk nacionalinių ar regioninių parkų teritorijoje gali būti įvairių gr. miškai .Manau būtina įrašyti, kad minėti apribojimai taikomi nacionalinių ar regioninių parkų miškams nepatenkantiems į 2 ar 3 miškų gr. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 157. 157. A.Juodvalkis
klasifikacijai.
Tam yra visa eilė priežasčių.
a) teikiama klasifikacija nėra pagrįsta jokiais argumentais apie jos privalumą prieš esamą, aparti pataikavimo gamtosaugininkams.
b) jeigu šiuo metu naudojamoje klasifikacijoje yra aiškiai nurodyta kokios kategorijos miškai yra priskiriami vienai ar kitai miškų gr.(pvz. 2Agr. -kraštovaizdžio, telmologiniai, botaniniai ir tt. Draustiniai) , tai naujai siūlomoje klasifikacijoje atskiroms miškų gr. priskiriamų miškų kategorijų sąvokos yra labai bendros, kartais sunkiai suprantamos . Pvz. 2 gr. priskiriami kompleksiniai draustiniai ar jų dalys, didelės gamtinės vertės saugomų teritorijų miškai, 3 gr. kompleksinių draustinių miškai ir pan. Jokio konkretumo, o bet koks įstatymas turi būti labai konkretus ir kiekvienas žodis visiems suprantamas. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 158. 158. A. Juodvalkis
trūksta ir kitiems Miškų įstatymo skyriams . Pvz. 18 str. „Miško auginimas ir kirtimai“ nurodoma tik kokie miško kirtimai yra draudžiami. Pageidautina, kad čia būtų nurodyta, kokioje miškų gr. kokie kirtimai yra taikintini ar leidžiami. Nuoroda į Miškų kirtimo taisykles , to neatstoja. Antra vertus, šio str. 3 p. rašoma kad miško kirtimai draudžiami Specialiųjų žemės naudojimo įstatymo nustatytais atvejais .Nesuprantama, kodėl kiek ir kur kirsti reglamentuoja ne Miškų, o Žemės įstatymas. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 159. 159. A. Juodvalkis 2024-09-16 15, 16,21
Įstatymo skyriai išdėstyti labai nevienodu detalumu. Jei skyrius apie miško kirtimus išdėstytas net nepateikiant reikiamos informacijos, kokie kirtimai vienoje ar kitoje miškų gr. yra leidžiami ar turi būti taikomi, tai pvz.
15 str. apie apie genetinius draustinius, sėklinę miškų bazę ir miško sodinamosios medžiagos išauginimą, 16 str. apie dauginamosios medžiagos tiekėjus, 21 str. apie nepriklausomus medienos matuotojus yra per daug išplėsti. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 160. 160. Julius Danusevičius 2024-09-1615
saugomi genų banko saugyklose. 4 p. EK nuorodomis nevertėtų remtis, nes jos gali keistis. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 161. 161. Julius Danusevičius 2024-09-1616
trumpinti, nes visa tai turi būti nuostatuose. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 162. 162. Julius Danusevičius 2024-09-1617 17 str. papildyti : savaiminis miško atželdymas taikomas ne žemesnio kaip III boniteto medynų kirtavietėse. Miškas įveisiamas bei atkuriamas tik pagal patvirtintus " Miško želdymo projektus". Draustiniuose bei sėkliniuose medynuose, nepavykus mišką atkurti savaiminiu žėlimu, atkuriamas dirbtinai želdant autentiško medyno sėklomis. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 163. 163. Stasys Karazija 2024-09-16 Lietuvos miškai jau nuo 1994 metų, kai buvo priimtas Miškų įstatymas, skirstomi į 4 miškų grupes priklausomai nuo jų ūkinio panaudojimo lygio, nuo leistino žmogaus veiklos intensyvumo ir tos veiklos principinių nuostatų. Skiriamos tokios grupės:
I grupė - be jokio ūkinio naudojimo (rezervatai); II grupė – be pagrindinių kirtimų (galimi tik atkuriamieji kirtimai gamtinės brandos amžiuje).
Čia skiriamos dvi pogrupės: II A – vadinamieji ekosistemų apsaugos miškai ir II B – rekreaciniai miškai; III grupė – ūkinio naudojimo apribojimai siekiant sustiprinti šių miškų ekologines funkcijas – aukštesnis kirtimų amžius, plynų kirtimų ribojimas; IV grupė – miškininkavimas be specialių apribojimų. Skirstymo į grupes poreikį iššaukė didelė saugomų ir apsauginių miškų kategorijų įvairovė; susivokti, planuoti, analizuoti miškų auginimo ir formavimo skirtumus, jų išsaugojimą, naudojimą tokioje gausybėje yra gana sudėtinga. Kad ši skirstymo į grupes sistema gera ir naudotina ateityje (su kai kuriomis neesminėmis pataisomis, apie ką vėliau), rodo ir tai, kad Europos miškų apsaugos ministrų koferencija (MCPFE) 2002 metais nustatė miškų klasifikaciją, iš principo beveik nesiskiriančią nuo lietuviškos, pagal kurią šalys turi reguliariai teikti informaciją. Ji atrodo taip:
Klasė 1: Svarbiausias tvarkymo tikslas – bioįvairovės apsauga 1.1.Be ūkinio poveikio (No activ intervention). Leidžiamas tik ribotas žmonių lankymasis ir moksliniai tyrimai, nedarantys žalos saugomiems objektams. 1.2.Minimalus poveikis (Minimum intervention). Leidžiama reguliuoti žvėrių kiekį, kova su ligomis ir kenkėjais jų masinio išplitimo atveju (daugiausia biologinėmis priemonėmis), priešgaisrinė apsauga, žmonių lankymasis, moksliniai tyrimai, resursų naudojimas vietinių žmonių poreikiams. 1.3.Apsauga taikant specialias priemones (Conservation through active management). Miško resursų naudojimas, miško ūkinės priemonės leidžiamos, jeigu jos nėra žalingos saugomos teritorijos tikslams. Klasė 2: Svarbiausias tvarkymo tikslas – kraštovaizdžio ir specifinių gamtinių vertybių apsauga.
Taikomi apribojimai miško resursų naudojimui, bet leidžiama miškų ūkinė veikla, jeigu ji leidžia išsaugoti kraštovaizdžio įvairovę, kultūrines, estetines, istorines, gamtines vertybes. Klasė 3: Svarbiausias tvarkymo tikslas – apsauginės funkcijos. Miško ūkinės priemonės ir miško resursų naudojimas vykdomas tokiais būdais ir technologijomis, kurios nemažina vandens, dirvos ir kitų (atitinkamų teritorijos paskirčiai) apsauginių miško funkcijų. Skiriama į dvi poklases: laukų, dirvų, vandenų apsauginiai miškai ir infrastruktūros objektų apsauginiai miškai. Skirtumai Lietuvos miškų skirstymo į grupes ir MCPFE klasifikacijos neesminiai: MCPFE klasifikaciniai vienetai vadinami ne grupėmis, o klasėmis; skiriasi grupių (klasių) pavadinimai; skiriasi detalumo lygiai – bioįvairovės apsaugos miškai MCPFE klasifikacijoje patenka į vieną klasę (su poklasėmis), o lietuviškame skirstyme į dvi grupes, kiti apsaugos miškai – priešingai. Bet svarbiausia, kad abiejų klasifikacijų atskirų grupių (klasių) atitikmenys labai lengvai identifikuojami. Todėl esamos Lietuvos miškų skirstymo į grupes klasifikacijos iš esmės keisti nereikia. Reikia tik tiksliai jos laikytis. Siūlytini pakeitimai būtų tokie: 1)Rezervatų skirtinos dvi pogrupės – absoliutus rezevvatas ir su minimaliu poveikiu,pvz. resursų naudojimas vietinių žmonių poreikiams (šiuo metu praktikoj kai kur naudojamos netgi drastiškesnės priemonės, Kuršių nerijoje, Dzūkijos NP rezervate, Punios šile). 2) II A grupė vadintina Biologinės įvairovės apsaugos miškais. 3) III grupėje galėtų būti skiriamos netgi 3 pogrupės (MCPFE klasifikacijoje yra dvi), nes ji apima MCPFE klasifikacijos dvi klases, jai priskiriamos ir ne biologinei įvairovei saugoti skirtos saugomos teritorijos (geologiniai, geomorfologiniai draustiniai, rezervatų apsauginės zonos ir kt.).
Bet skirti atskirų grupių nėra prasmės, nes ūkinės veiklos apribojimai visur labai panašūs. Įstatymo pataisų iniciatorių siūloma Miško grupių sistema yra visiškai nepriimtina, nes ji ignoruoja visas kitas miško ekologines funkcijas, netgi ir klimato kaitos stabdymo funkciją, palikdama tik biologinės įvairovės palaikymą, nesiderina su MCPFE klasifikacija, pagal kurią šalys teikia informaciją apie savo miškus. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 164. 164. Darius Juška UAB „Miškų fondas“ direktorius 2024-09-13 2023 m. lapkričio 15 d. per penkiasdešimt miškininkystės sektoriuje veikiančių subjektų kreipėsi į LRS frakcijas, LR Prezidentą, Konkurencijos tarybą, kitas institucijas, su pozicija dėl tuometinio Miškų įstatymo projekto. Šie miškininkystės sektoriuje veikiantys privatūs subjektai buvo aktyvūs taip pat teikdami poziciją Aplinkos ministerijai, rengiant ir derinant Miškų įstatymo projektą, šie raštai buvo registruojami LRS teisės aktų duomenų bazėje. Raštuose buvo nuosekliai pasisakoma dėl būtinybės panaikinti 1 500 ha ribojimą bei gretimų sklypų savininkų pirmumo teisę įsigyti parduodamą mišką. Į dėstomus argumentus, nurodytas iškylančias praktines problemas atsižvelgta galutiniame Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo projekte (2024 m. birželio 16 d. Nr. XIVP-3933) (toliau – Projektas), kuriuo siūloma naikinti šiuos du nepagrįstus ribojimus, susijusius su miškų įsigijimu. Vis dėlto, matome, kad tiek viešojoje erdvėje, tiek ir Seimo narių tarpe (vertinant Seimo narių pasisakymus 2024 m. birželio 27 d. Seimo posėdyje, kuomet buvo sprendžiama dėl Projekto pateikimo, taip pat 2024 m. rugpjūčio 26 d.
Aplinkos apsaugos komiteto klausymuose) vis dar kyla diskusijų dėl klausimų, kurie, mūsų manymu, dabartiniame Projekte yra tinkamai išspręsti. Todėl teikiame poziciją dėl Projekto 5 ir 6 straipsnių, palaikydami Projekto nuostatas ir sprendimą panaikinti 1 500 ha ribojimą bei kaimyninių sklypų savininkų pirmumo teisę įsigyti parduodamus miškus. Miškų įstatymo pataisas (įskaitant 1 500 ha ribojimo nustatymą), nurodydamas, kad „toks teisinis reguliavimas pažeidžia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius reikalavimus: nustatant teisinius apribojimus, turi b Dėl 1 500 ha ribojimo panaikinimo Pirmiausia, pabrėžiame, jog palaikome ir sutinkame su 1 500 ha ribojimo panaikinimu. Šio ribojimo panaikinimas sprendžia šiuo metu praktikoje kylančias problemas, o siūlomas reglamentavimas atitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Šiuo metu galiojančio Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha. Projekte tokio ribojimo atsisakyta, su kuo sutinkame ir manome, kad 1 500 ha ribojimas buvo nepagrįstai numatytas Miškų įstatyme, be to, jis pažeidžia Europos Sąjungos teisę. Primintina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. liepos 23 d. priėmė Miškų įstatymo pakeitimo įstatymą, nustatantį, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės, kad bendras jiems priklausančių miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis nei 1500 ha.
Reaguodama į šį naują ribojimą Europos Komisija dar 2020 m. rugsėjo
ribojimų atitiktį Europos Sąjungos teisei ir proporcingumo principui. Kaip nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, Lietuvos institucijų ekspertiniu vertinimu, priimti ribojimai pažeidžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai. Priimant minėtus miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimus nebuvo vertinta nei miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinio reguliavimo būtinumas, nei pasirinktų priemonių ir 1500 ha ribos proporcingumas, todėl dėl šio ribojimo Europos Komisija gali pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Reaguodama į tai, Lietuva informavo Europos Komisiją, kad Vyriausybė teiks Seimui siūlymus dėl Miškų įstatymo pakeitimų, atsisakant miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimų. Taigi Lietuva iš esmės įsipareigojo svarstyti ir naikinti Europos Sąjungos teisę pažeidžiančias Miškų įstatymo nuostatas, kitu atveju gresia pažeidimų procedūra ir sankcijos Lietuvai. Svarbu paminėti, kad dar
protingumo reikalavimo bei proporcingumo principo ir įvertinama, ar tokios teisinės priemonės yra būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams.
Be to, teisinės priemonės neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tokį reglamentavimą lengvai apeis nesąžiningi veikėjai, pavyzdžiui, per apsimestinius sandorius ar nuosavybės padalijimą atskiriems subjektams Taip pat tokiu būdu stabdomas sektoriaus skaidrinimas ir užkertamas kelias sąžiningai konkurencijai, būtų neužtikrintos sąžiningos konkurencijos laisvės, o fiziniai ar juridiniai asmenys, įsigiję daugiau nei 1500 ha miškų ūkio paskirties žemės iki įsigaliojant įstatymo pataisoms, turėtų konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, kurie šios ribos viršyti nebegalėtų. Nevienodos ūkinės veiklos sąlygos galėtų lemti konkurencijos iškraipymus ir pakenkti smulkiųjų miškų ūkio paskirties žemės savininkų interesams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Miškų įstatymo pataisos nepraėjo antikorupcinio vertinimo filtro – Specialiųjų tyrimų tarnyba įstatymo nuostatas įvertino kaip rizikingas” . 2 Prezidentas akcentavo, kad „nors Miškų įstatymo pataisų autoriai aiškinamajame rašte nurodo siekiantys išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosauginiams, kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams, jie niekaip nepagrindžia, kaip 1500 ha maksimali miškų ūkio paskirties žemės riba padėtų pasiekti keliamus tikslus”. Sutinkame su Prezidento dar 2019 metais dėstytais argumentais. Laikas iš tiesų parodė, jog šie argumentai buvo pagrįsti, o tuo tarpu 1 500 ha ribojimas nei teisiškai, nei praktiškai nepagrįstas. Lietuvos miškai, mediena, betarpiškai susiję su medienos perdirbimo pramone, kuri yra svarbi Lietuvos bendro ūkio dalis. Ypač didelę reikšmę ji turi šalies regionų ekonomikai.
Didžioji dalis medienos perdirbimo įmonių yra įsikūrusios logistiškai patogesnėse regioninėse vietovėse, arčiau joms reikalingos žaliavos šaltinių. Nuo to, kaip seksis Lietuvoje veikiančioms medienos perdirbimo įmonėms, labai daug priklauso sėkmingas regionų vystymasis. Užimtumas ir darbo vietos, aplinkinė infrastruktūra, aptarnaujantis paslaugų verslas, mokesčiai į savivaldybės biudžetą, pagaliau mecenavimas – visa tai sukuria sėkmingai dirbanti medienos perdirbimo įmonė. Medienos pramonė yra specifinis verslas, labai priklausantis nuo galimybės tinkamai apsirūpinti reikiama žaliava. Todėl jos sėkminga veikla labai priklauso nuo to, kaip yra reguliuojama žaliavinės medienos rinka. Jau veikiančios įmonės ir tos, kurios planuoja plėtrą bei naujas investicijas, labai atsakingai stebi ir prognozuoja, kas vyksta medienos pardavimo rinkoje, kokios yra galimybės nepertraukiamai apsirūpinti reikiamu medienos kiekiu, kokius sprendimus ruošiasi priimti nacionalinės Vyriausybės ir ES valdžia. Todėl šiuo atveju labai laukiamas žingsnis yra Projekto priėmimas, naikinant 1 500 ha ribojimą. Pastebėtina, kad Seimo teisės departamento 2024 m. birželio 26 d. išvadoje 2024-06-26 Nr. XIVP-3933 visiškai nepagrįstai kritikuojamas sprendimas atsisakyti 1 500 ha ribojimo, teigiant, jog dar 2018 metais Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos išvadoje nurodė, jog „projekto rengimą paskatinusios priežastys iš esmės galėtų būti tinkamos“. Taigi visų pirma, tokia išvada net nepagrindžia 1 500 ha ribojimo teisėtumo, antra, ji kalba apie tuometinio projekto priežastis, o ne patį ribojimą, trečia, išvadoje įstatymo keitimo priežastys viso labo įvardijamos, kaip kad jos galėtų būti tinkamos, ketvirta, išvada yra rengta dar prieš ribojimo įvedimą, o tuo tarpu laikas ir Europos Komisijos pozicija parodė, kad vis dėlto 1 500 ha ribojimas nėra suderinamas su laisvo kapitalo judėjimo principu, neturi ir praktinio pagrindimo.
Teisės departamentas išvadoje nepagrįstai 1 500 ha ribojimą lygina su žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimais, remiasi Konstitucinio teismo išaiškinimais dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo, kai tuo tarpu šiuo atveju iš esmės kalbama apie tai, kad 1 500 ha ribojimas dėl miškų įsigijimo prieštarauja Europos Sąjungos teisei, pamatiniams šios organizacijos principams. Sutiktina su Projekto aiškinamojo rašto argumentais, kur nurodyta, jog galiojantys ribojimai ne tik prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 straipsnyje numatytam laisvam kapitalo judėjimui, bet ir daro neigiamą poveikį konkurencijos laisvei. Pagal šiuo metu Miškų įstatyme įtvirtintą reguliavimą ilgiau rinkoje veikiantys ūkio subjektai, kurie iki ribojimų įsigaliojimo jau buvo įsigiję daugiau nei 1500 ha miškų ūkio paskirties žemės plotus šiuo metu yra geresnėje padėtyje, lyginant su kitais ūkio subjektais, kurie galbūt siektų plėsti savo veiklą, tačiau dėl nustatytų ribojimų to daryti nebegali. Minėtu reguliavimu taip pat sukuriama papildoma administracinė našta asmenims, norintiems įsigyti miškų ūkio paskirties žemės.
Asmuo, netgi ir šiuo metu neturintis miškų ūkio paskirties žemės, visais atvejais prieš sudarydamas pirkimo sandorį privalo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir gauti jos sutikimą, prieš notarui tvirtinant sandorį, turi dar papildomai užpildyti miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimo miško žemės plotas neviršys didžiausio leidžiamo ploto. Kaip teisingai nurodyta Projekto aiškinamajame rašte, šiuo metu Lietuvoje privatūs miškai sudaro apie
miško savininkų ir vidutiniškai vienas privataus miško savininkas turi apie 3,35 ha miško žemės. Atsižvelgiant į Lietuvos privačių miškų sektoriaus ypatumus, nėra grėsmės, kad galėtų įvykti privačios miškų ūkio paskirties žemės koncentracija. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio įsigyjamos miškų ūkio paskirties žemės plotų ribojimai nėra taikomi kaimyninėse Europos Sąjungos valstybėse. Manome, kad Projekto rengėjai pagrįstai įvertino ir atsižvelgė tiek į Europos Komisijos įspėjimus, galimą pažeidimo procedūrą, tiek ir tai, kad ribojimas per jo taikymo laiką nedavė jokios realios naudos nei miškams, nei valstybei, nei jos piliečiams, taip pat atsižvelgė ir į verslo subjektų, miškininkystės sektoriuje veikiančių organizacijų, institucijų išdėstytą poziciją ir pagrįstai panaikino 1 500 ha ribojimą. Prašome , svarstant Projektą komitete taip pat ir Seime, atsižvelgti į visus šiuos argumentus ir panaikinti 1 500 ha ribojimą . Nepritarti. KRK palaiko ribojimą ir siūlo jo neatsisakyti. 165. 165.
Juška UAB „Miškų fondas“ direktorius 2024-09-13 Dėl besiribojančių miškų ūkio paskirties sklypų savininkų pirmumo teisės panaikinimo Projekto 6 straipsnyje neliko šiuo metu galiojančio Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto asmenų, nuosavybės teise turinčių miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu pirmumo teisės įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis. Projekte ši nuostata buvo panaikinta, su kuo sutinkame ir manome, jog šios pirmumo teisės panaikinimas kartu su 1 500 ha ribojimu sudaro sąlygas sąžiningai konkurencijai miškininkystės sektoriuje. Tuo tarpu tiek šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas (kuomet įtvirtintas ir 1 500 ha ribojimas, ir gretimų sklypų savininkų pirmumo teisė), tiek ir viename iš ankstesnių Miškų įstatymo projektų (2023 m. spalio 20 d. Nr. 23- 10473(2) numatytas reguliavimas, kuomet ketinta naikinti 1 500 ha ribojimą, paliekant gretimų sklypų savininkų
konkurenciją bei palieka galimybes piktnaudžiauti įstatymu suteiktomis teisėmis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis numato, kad teisės aktai turi saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnis numato, kad valstybės valdymo institucijos, vykdydamos joms pavestas funkcijas, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Šiuo atveju kaimyninių sklypų savininkų teisė įsigyti parduodamus privačius mišku pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvę.
Konkurencijos taryba rašte Nr. (2.30Mr-43)6V-1421), pasisakydama dėl Miškų įstatymo projekto ir konkrečiai dėl šios pirmumo teisės, nurodė, kad
„Įstatymo projektu gali būti sukurtos nelygios konkurencijos sąlygos ūkio
subjektams, kurie miškų ūkio paskirties žemės sklypus naudoja savo ūkinėje komercinėje veikloje, pavyzdžiui, kaip išteklių, reikalingą ūkio subjekto veiklos vykdymui. Naujasis reguliavimas įtvirtintų ūkio subjektų, kurie jau yra įsigiję miškų ūkio paskirties žemės sklypų, pirmenybės teisę toliau plėsti savo valdomą plotą. Todėl, kiti ūkio subjektai, kurie neturi įsigiję miškų ūkio paskirties žemės sklypų arba yra jų įsigiję, tačiau jų sklypai nesiribotų su siūlomu parduoti sklypu, atsidurtų nelygiavertėje padėtyje“. Konkurencijos taryba nurodė, kad toks reglamentavimas gali paveikti konkurenciją, iškreipti konkurencijos sąlygas. Tai, beje, nurodė ir eilė ūkio subjektų bei privačių miškų savininkų, veikiančių miškininkystės sektoriuje, kurie taip pat teikė savo pastabas dėl šio projekto. Pastebėtina, kad kaimyninių sklypų savininkų pirmumo teisė įsigyti parduodamą besiribojantį miškų ūkio paskirties žemės sklypą Miškų įstatyme buvo įtvirtinta 2014 metais, Miškų įstatymo Nr. I-671 papildymo 41 straipsniu įstatymo pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte viso labo nurodant: Miškų įstatymo projekto tikslas – nustatyti pirmumo teisę ir eilės tvarką asmenims įsigyjant privačią miškų ūkio paskirties žemę. Šiuo metu Miškų įstatyme nėra numatyta pirmumo teisė asmenims įsigyjant privačią miškų ūkio paskirties žemę.
O aiškinamojo rašto skiltyje, kurioje turi būti nurodytos teigiamos pasekmės, tebuvo parašyta: Miškų įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių, šia eilės tvarka turi žemės sklypo bendraturčiai - Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka ir asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Valstybei siūloma suteikti pirmumo teisę (išskyrus atvejus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka) įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, kuri patenka į saugomą teritoriją arba ribojasi su valstybinės reikšmės mišku. Šiuo projektu siūloma apibrėžti tvarką, kuria žemės savininkas privalo informuoti apie savo sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio ar notaro pagal žemės buvimo privalomus atlikti veiksmus bei aptarti teisines pasekmes, kai žemės sklypas parduodamas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti. Taigi akivaizdu, kad nustatant kaimyninių sklypų savininkų pirmumo teisę įsigyti parduodamus privačius miškus, nebuvo atliktas joks vertinimas, nebuvo nustatytos, įvardintos jokios teigiamos pasekmės (nei valstybei, nei miškams, nei visuomenei), taip pat nebuvo pagrįsta, paaiškinta, kodėl apskritai toks reguliavimas, lemsiantis didžiules papildomas išlaidas valstybei, yra reikalingas, ką siekiama juo apsaugoti, kokias ir kam naudas suteikti. Toks vertinimas, analizė, nebuvo atlikta ir vėliau ribojimo galiojimo metu.
Įvertinus minėto įstatymo aiškinamąjį raštą, akivaizdu, kad buvo susikoncentruota į žemės ūkio paskirties žemės sklypų disponavimo ribojimą, o miškų ūkio paskirties žemės sklypo įsigijimui (ribojimui) buvo tiesiog nukopijuotos teisės aktų nuostatos nepateikiant atskiro ir konkretaus pagrindimo dėl tokio nuosavybės miškų ūkio paskirties žemės sklypu disponavimo apribojimo1 . Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Stojimo į Europos Sąjungą Sutarties IX priedo 4 dalyje buvo numatytas pereinamasis laikotarpis (iki 2014 m.), per kurį nukrypstant nuo laisvo kapitalo judėjimo principo, įtvirtinto Europos Bendrijos sutarties
nacionalinėje teisėje galiojančių teisės aktų nuostatas, ribojančias žemės ūkio paskirties žemės ir miškų įsigijimą kitų valstybių narių subjektams. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, visi ribojimai įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ir miškus turėjo būti panaikinti, tačiau Lietuvos Respublika pasielgė priešingai – numatė naujus ribojimus laisvam kapitalo judėjimui – šiuo atveju buvo įtvirtinta, kad pirmiausia parduodamus privačius miškus turėtų galimybę įsigyti esami miškų savininkai. Manome, kad visa tai būtent ir įvertino Projekto rengėjai, todėl pagrįstai iš Projekto išbraukė kaimyninių sklypų savininkų pirmumo teisę įsigyti parduodamus miškus. Nurodytos pirmumo teisės ydingumas pasireiškia ir tuo, jog yra nepagrįstai naudojami valstybės ištekliai. Šios jokio praktinio pagrindimo neturinčios, jokios naudos miškui ir visuomenei neteikiančios nuostatos įgyvendinimas reikalauja didelių valstybės išteklių, taip pat sąlygoja bereikalingą administracinę ir finansinę naštą verslui.
Nepaisant to, kad yra renkama valstybės rinkliava (47 EUR, kuriuos, beje, turi sumokėti parduodantis miško savininkas, o ne pirmumo teisę norintis realizuoti asmuo), ji nepadengia realių pirmumo teisės administravimo kaštų. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius (NŽT), gavęs miško savininko sprendimą parduoti jam priklausantį mišką, turi pirmiausia nustatyti, kokie sklypai ribojasi su parduodamu mišku, tuomet turi nustatyti šių besiribojančių miškų savininkus, tuomet – jų gyvenamosios vietos adresus. Tuomet NŽT siunčia pranešimus besiribojančių miškų savininkams (kurių gali būti kartais keliolika ar net keliasdešimt). Gavus sutikimus (o neretai iki tol ir nemažai paklausimų), NŽT turi juos apdoroti ir išduoti pažymą, nurodydama, kam gali būti parduodamas miškas, tuomet siųsti pažymą parduodančiam savininkui ir pranešimus sutikimą išreiškusiems asmenims. Pardavėjui pakeitus pirmumo sąlygas ir pirkėjui nenupirkus nurodytomis sąlygomis mišo, ši procedūra gali būti kartojama neribotą kartų skaičių. Akivaizdu, kad ši iš esmės beprasmiška procedūra, neduodanti valstybei jokios naudos, reikalauja didžiulių finansinių bei žmogiškųjų išteklių. Būtent dėl to pagrįstai Projekto aiškinamajame rašte nurodoma šis disponavimo nuosavybe ribojimas buvo įtvirtintas, siekiant užtikrinti miško valdų konsolidaciją, tačiau įvertinus, kad miško valdos vidutiniškai 10-15% atvejų būna parduodamos besiribojančių miško valdų savininkams, tačiau žemės sklypai dažniausiai nebūna konsoliduojami ir toliau gali būti parduodami ir tvarkomi atskirai. Tokie reikalavimai sukuria papildomą administracinę naštą miško valdas parduodantiems asmenims, kurie visais atvejais turi gauti pažymą iš Nacionalinės žemės tarnybos apie pirmumo teisės procedūrų įgyvendinimą.
Galiojantis reguliavimas taip pat iš dalies riboja konkurencijos laisvę, nes tiems privačių miškų savininkams, kurie turi daugiau miško valdų, atitinkamai daugiau atvejų siūloma pirmenybės teise įsigyti besiribojančias miško valdas ir tai sudaro palankesnes sąlygas miško valdų įsigijimui. Toks reguliavimas užtikrins vienodų konkurencinių sąlygų taikymą visiems privatiems miško savininkams. Aiškinamajame rašte pagrįstai teigiama, jog atsisakius pirmumo teisės įsigyti miškų ūkio paskirties žemę besiribojančių miško valdų savininkams, dėl miškotvarkos projekto rengimo privalomumo sumažėjimo dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos supaprastinimo, numatomas 530 662,53 Eur naštos sumažėjimas ūkio subjektams. Pastebėtina, kad laisvas kapitalo judėjimas yra viena iš svarbiausių laisvių, kurias garantuoja Europos Sąjungos teisė. Šiuo metu egzistuojanti privačių miškų pardavimo tvarka ir pirmumo teisė dažnai paneigia ir kliudo miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkui pasinaudoti savo nuosavybės teise ir parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą geriausiomis sąlygomis. Tuo atveju, jei vis tik nebūtų patvirtintas Projekto 6 straipsnis, kaip jis yra šiuo metu suformuluotas, panaikinant kaimyninių sklypų savininkų pirmumo teisę įsigyti parduodamus miškus, Lietuva anksčiau ar vėliau sulauks Europos Komisijos dėmesio ir, kaip ir dėl nepagrįsto 1 500 ha ribojimo, gali būti pradėta pažeidimo procedūra prieš Lietuvą.
Sutinkame su Projekto aiškinamojo rašto teiginiais, kad Projekte numatytos nuostatos turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai dėl miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimų atsisakymo, pirmumo teisės įsigyti besiribojančias miško valdas atsisakymo, nes nebeliks perteklinių administracinių procedūrų, kai pardavėjas norėdamas parduoti, o pirkėjas – pirkti miško valdą, visais atvejais privalėjo kreiptis į valstybės instituciją dėl pažymų gavimo ir atitinkamai kiekvieno miško valdos pirkimo-pardavimo sandorio sudarymas labai užsitęsdavo. Manome, jog nepagrįsti Seimo teisės departamento išdavoje dėstomi nuogąstavimai dėl pirmumo teisės pirkti privačią miškų ūkio paskirties žemę besiribojančių miško valdų savininkams galimo besiribojančių miško valdų savininkų interesų pažeidimų ir galimai neatliepiamo miško valdų konsolidacijos poreikio. Deja, bet praktikoje itin dažnai pasitaiko atvejai, kuomet pirmumo teisę turintys gretimų sklypų savininkai duoda sutikimus įsigyti parduodamą mišką, tačiau jo neperka, tokiu būdu pažeisdami miško savininkų teisę disponuoti savo turtu, taip pat dažnai reikalaujama gretimo sklypo savininką tenkinančios kainos, antraip grasinant vis duoti sutikimus ir tokiu būdu užkirsti kelią parduoti mišką tretiesiems asmenims. Dėl įvairių priežasčių susiduriama itin dažnai su piktnaudžiavimo šia pirmumo teise atvejais, kuri neteikia jokios naudos miškui, o realiai pažeidžia parduoti savo turtą siekiančio savininko nuosavybės teisę.
Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus argumentus, sutinkame ir palaikome Projekto nuostatas, kuriomis yra panaikintas 1 500 ha ribojimas bei kaimyninių sklypų savininkų pirmumo teisė įsigyti parduodamus miškus. Raštas yra pasirašomas UAB „Miškų fondas“ direktoriaus, tačiau išdėstyta pozicija yra teikiama nuo visų žemiau išvardintų miškininkystės sektoriuje veikiančių subjektų, atspindi visų vieningą, Projektą palaikančią nuomonę šiame rašte išdėstytais klausimais. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 166. 166. Lina Paškevičiūtė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė
įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektų (toliau – Įstatymo projektas) skelbtų TAIS sistemoje1 . Nors Aplinkos ministerijos parengtam miškų įstatymui pateikėme daug pastabų ir į daugumą jų neatsižvelgta, tačiau aktyviai pasisakėme, kad Miškų įstatymo pakeitimai turi būti perduoti svarstymams Seime. Šiuo metu galiojantis Miškų įstatymas yra itin ydingas, neatliepia šiuolaikinių poreikių ir visuomenės lūkesčių, todėl privalo būti keičiamas. Aplinkosaugos koalicija pilnai pritaria judėjimo „Girių spiečius“ tikslams ir kreipimesi dėl miškų ateities išskirtiems prioritetams2 . Raginame įgyvendinti Nacionalinio miškų susitarimo (toliau - NMS) pasiektus ir Seimo rezoliucija patvirtintus sutarimus3 , o taip pat nedelsiant priimti sprendimus dėl naujo miškų naudojimo balanso. Šiuo metu esamas miškų naudojimas neatliepia ekologinių ir socialinių bei kultūrinių poreikių, o valstybinių miškų itin eksploatatyvus naudojimas, mūsų vertinimu, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją. Atsižvelgdami į tai ir į žemiau išvardintas esmines Miškų įstatymo projekto problemas, prašome ir siūlome: 1.
Miškų įstatymo projektą ir su juo susijusių įstatymų projektus tikslinti iš esmės, užtikrinant, kad jis reglamentuotų ir apibrėžtų veiklą miškuose taip, kad jos lygiavertiškai užtikrintų ekologinius, socialinius, ekonominius nemedieninius ir medieninius interesus, atlieptų ES miškų strategijoje nurodytas kryptis, įgyvendintų Nacionaliniame miškų susitarime pasiektus susitarimus, nebūtų vienpusiškai orientuotas į miškų ūkį ir medienos gavybą. 2. Žinodami, kad Miškų politikoje yra įsisenėjusių problemų, kurių sprendimo negalima atidėlioti, prašome jas spręsti nedelsiant parengiant mažesnės apimties į šias problemas orientuotus Įstatymo pakeitimus. 3 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/29f3cc40298411efb121d2fe3a0eff27
https://www.giriuspiecius.lt/2024/04/21/kreipimasis-del-misku-ateities/ 1 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/85590be02a1511efb121d2fe3a0eff27 Aplinkosaugos koalicija. Registruota VTEK darančių įtaką teisėkūrai sąraše. Teikiame esmines pastabas ir pasiūlymus Įstatymo projektui :
veiklas, skirtas formuoti produktyvius ūkinius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. ES miškų strategija iki 2030, Nacionalinis miškų susitarimas nurodo, kad esama miškininkystės samprata ir praktikos turi būti keičiamos. Lietuva kaip ir visa Europa turi formuoti naujos kartos, kitais principais grindžiamą miškininkystę. Tačiau nauja miškų įstatymo redakcija neatliepia šio poreikio. Naujoje įstatymo versijoje pridėtos papildomos sąvokos, bandyta įdėti daugiau reguliavimo, susijusio užtikrinant ekologines ir socialines bei kitas nemedienines miško funkcijas, tačiau iš esmės įstatymas liko orientuotas į veiklas, skirtas formuoti produktyvius ūkinius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną.
Tai reiškia, kad lieka didelės teisinio reglamentavimo spragos, kurios neužtikrina ekologinių ir socialinių poreikių, neleidžia pilnaverčiai vystytis nemedieninėms su mišku susijusioms ūkinėms veikloms. Tai taip pat užkerta kelią įgyvendinti vizijos „Lietuva 2050“ nubrėžtas gaires. Ilgai rengtas miškų įstatymo projektas, kuris vis tiek liko vienpusiškas, rodo, kad dabartinės institucijos neturi kompetencijų ir nėra pajėgios parengti į ateities poreikius orientuotą miškų įstatymą, atliepiantį aktualijas ir Nacionalinio miškų susitarimo pasiektus susitarimus. Todėl vienas iš įstatymo tikslų galėtų būti ne tik reglamentuoti veiklą miškuose, bet ir perorientuoti institucinį požiūrį į miškus ir miškininkystę, skatinti įvairių suinteresuotų šalių tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą, kaip tai numato ne vienas pasiektas NMS susitarimų punktas. Siūlome:
straipsnį “Įstatymo paskirtis”, pridėti papildomą tikslą “Keisti institucinę sampratą apie mišką, jį suvokiant kaip kompleksinę ekosistemą, kurioje vyksta įprastos ir alternatyvios ekonominės veiklos, kultūrinis ir dvasinis gyvenimas, bei natūralūs gamtiniai procesai, užtikrinti įvairių su miškais susijusių sektorių ir suinteresuotų šalių tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą.” Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 167. 167. Lina Paškevičiūtė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė 2024-09-162 2.
Įstatymo projektas neįpareigoja institucijų ir valstybinių miškų valdytojo vystyti ir įgyvendinti kompleksinę tvarią – ekologinį, socialinį, ekonominį nemedieninį ekonominį medieninį interesus integruojančią – miškininkystę, neskatina bendradarbiavimo ir tarpdiscipliniškumo. 3 ir 4 straipsniuose, kuriuose apibrėžiamos institucijų ir Miškų urėdijos funkcijos, dominuoja funkcijos, nukreiptos į medienos gavybos ūkinio prioriteto miškų tvarkymą, neatliepia NMS pasiektų susitarimų. Įstatymo 4 straipsnyje nurodoma, kad „Miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą“. 2 straipsnyje 10 d. pateikta
„Kompleksinės miškų ūkio veiklos“ sąvoka vienpusiška, nelygiavertiškai
integruoja ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes miškui. Vienpusiškai apibrėžtos funkcijos ir sąvokos neužtikrina, kad Valstybinių miškų valdytojas įgyvendintų konstitucinę prievolę valstybinius miškus, išimtine nuosavybės teise priklausančius Lietuvos Respublikai, tvarkyti taip, kad jie tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui. Siūlome:
straipsnio 10 d. pateiktą „Kompleksinės miškų ūkio veiklos“ sąvoką. Kompleksinė veikla turėtų būti tokia, kad nurodytos veiklos atitiktų visas 8 straipsnyje grupių apibrėžtyse nurodytas funkcines paskirtis, atitiktų saugomų teritorijų ir buveinių bei rūšių, kultūros objektų apsaugos režimus, užtikrintų, kad miško išteklių naudojimas nepažeistų tvarumo ribų. 2.2. Iš esmės tikslinti 3 ir 4 straipsnius, kad juose valstybės institucijos ir valstybinių miškų valdytojas būtų įpareigoti įgyvendinti tiek ekologinius, tiek visus visuomenės interesus lygiavertiškai integruojančią veiklą miškuose.
Pavyzdžiui, į funkcijų sąrašus išreikštinai turėtų būti įrašytos funkcijos, susijusios su miško ekosistemų stebėsena, ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslų įgyvendinimu, su rekreacinės infrastruktūros valstybiniuose miškuose planavimu, formavimu ir priežiūra, su bendruomenėms svarbių miškų prie gyvenviečių išskyrimu ir tvarkymu, su miško savininkų konsultavimu diegiant artimos gamtai miškininkystės principus ir t.t. Tikslinant insititucijų ir valstybinių miškų valdytojo funkcijų aprašus reikėtų dar kartą peržiūrėti visus su tuo susijusius NMS susitarimus. 2.3. Užtikrinti, kad įstatyme būtų įpareigojimas esamų įstaigų pagrindu sukurti kompetencijų centrą, kaip tai numato NMS susitarimas Nr. 3.1.5. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 168. 168. Lina Paškevičiūtė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė
įstatymo pakeitimas - miškų grupių sistemos pertvarka - yra simbolinė ir neatliepia keliamų tikslų, kad tinkamai užtikrintų tinkamą biologinės įvairovės apsaugą, klimato kaitos iššūkių valdymą ir visuomenės poreikius atitinkantį miškų valdymą Įstatymas teisiškai neįpareigoja keisti esamą ydingą miško paskirčių balansą Iš Įstatymo projekto ir jo priedo neįmanoma tiksliai nustatyti, kaip keisis skirtingų funkcinių paskirčių miškų santykis. Iš Įstatymo projekto priede pateiktų apibrėžimų būtų galima tikėtis nežymaus griežtos apsaugos (dabar I grupė), ekologinio prioriteto (dabar IIA grupė) ir socialinio prioriteto (dabar IIB grupė) miškų ploto padidėjimo, beveik visa dabartinė III grupė būtų priskirta ūkiniams miškams. Aiškinamajame rašte pateiktas numatomas grupių pasiskirstymas, tačiau nematome, kad tokį paskirstymą įpareigotų Įstatymo projektas.
Pastarojo meto patirtis rodo, kad ekologinius, socialinius ir nemedieninės ekonomikos prioritetus linkstama įgyvendinti mažiausia įstatymais įpareigojančia apimtimi. Pertvarkyta Miškų grupių sistema įsigaliotų nuo 2029 metų sausio 1 d. Iki to laiko galiotų dabartinė sistema su šiek tiek patikslintomis pagrindinėmis funkcinėmis paskirtimis (ūkininkavimo tikslais). Pereinamuoju laikotarpiu neužtikrinama, kad nemažėtų neūkinių grupių miškų, nebūtų iškertami kitai funkcinei grupei priskirtini miškai. Siūlome: 3.1. Įstatymo pakeitimo priede nustatyti grupių perskirstymo principus, grafiką ir koks grupių santykis turės būti pabaigus kiekvieną grafike numatytą terminą. 3.2. Neatidėti grupių pertvarkos iki 2029 metų, o numatyti ženkliai trumpesnį terminą, pradedant grupių keitimą valstybiniuose miškuose, palaipsniui pereinant ir prie privačių savininkų valdomų miškų. Toliau išlieka problema, kad daliai saugomų teritorijų bus galima suteikti tik ūkinį režimą. Nesudaromos galimybės suteikti ekologinio prioriteto grupės už saugomų teritorijų ribų, kad būtų galima formuoti gamtinius koridorius, užtikrinti geoekologinį stabilumą. Šiuo metu net du trečdaliai saugomų teritorijų miškų yra ūkiniai (t.y. priskirti III arba IV grupėms) Šis santykis didėja, nes saugomų teritorijų tinklas plečiamas, o II grupės miškų mažėja. Ūkiniuose saugomų teritorijų miškuose apsaugą turi tik EB svarbos natūralios buveinės, plėšrių paukščių lizdai, o visur kitur nėra esminių apribojimų ūkinei veiklai. Tokiu būdu neužtikrinama neidentifikuotų vertybių apsauga, nesudaromos sąlygos saugomose teritorijose išlaikyti įvairiaamžių įvairiarūšių miškų masyvus, formuotis sengirėms.
Miškų Įstatymo projekte nustatytos miškų grupių apibrėžtys yra tokios, kad ir po 2029 metų išlaikys dabartinį apsaugos modelį, kai saugomose teritorijose vyrauja taškinė pripažintų vertybių apsauga, neužtikrinant gamtiškai vertingų plotų formavimosi ar jų būklės gerėjimo visoje saugomoje teritorijoje. Už saugomų teritorijų ribų apsauga lieka labai ribota. Toks režimas neleidžia artėti prie biologinės įvairovės krizei spręsti būtinų proporcijų, kad 30 % šalies teritorijos turi būti apsaugota, o trečdalis to – griežtai. Siūlome:
grupių apibrėžimus, kad jie neužkirstų galimybės visose saugomose teritorijose, ekologiniuose koridoriuose ir išlikusiose sengirėse nustatyti ekologinį arba socialinį prioritetą. 3.4. Grupių sistemoje numatyti papildomą grupę, kuri įpareigotų ūkininkauti remiantis artimos gamtai miškininkystės principais, nors vertybės dar nėra susiformavusios. 3.5. Sudaryti teisines galimybes pirmumo teise išpirkti visų saugomų teritorijų miškus saugojimui, o taip pat gamtiškai vertingus miškus už saugomų teritorijų ribų (6 straipsnis). Tiek esama, tiek pertvarkyta miškų grupių sistema neužtikrina, kad ūkininkavimo režimai neūkiniuose miškuose pilnavertiškai atitiktų jų funkcinę paskirtį. Skirtingų paskirčių miškuose ūkininkavimo režimai turi būti iš esmės skirtingi. Miškų įstatyme kaip pagrindas imama dabar dominuojanti į produktyvių medienai skirtų miškų auginimą orientuota miškininkystė (atkūrimas, auginimas, kirtimai, sanitarinė sauga ir t.t.). Įstatymo sąvokos, dauguma įstatymo normų, yra skirti būtent ūkinei miškininkystei, o kitų paskirčių miškuose yra daromos tik išimtys šio ūkinio režimo ir ūkinės miškininkystės praktikų. 18 straipsnyje yra nustatyti gamtiškosios miškininkystės principai, tačiau jie lieka tik rekomendacinio požymio.
Toks reglamentavimas neskatina ir neįpareigoja keisti miškininkysės praktikų. Priešingai, užkerta kelią vystyti naujos kartos, ekologinio ir socialinio prioriteto miškams tinkamus miškininkystės principus ir praktikas. Pavyzdžiui, 2021 m. parengtos „EB svarbos natūralių miško buveinių tvarkymo rekomendacijos“ yra labai svarbios gamtinių buveinių apsaugai ir palaikymui. Tačiau jos iki šiol nėra tinkamai įteisintos ir vis koreguojamos, nes sunkiai įtelpa į nusistovėjusias tradicinės miškininkystės sąvokas ir principus. Joje naudojamos tokios sąvokos kaip „Biologinės įvairovės palaikymo kirtimai“,
„Natūralios dinamikos imitavimo kirtimai“ „Mažo intensyvumo miško ūkinė
veikla“, „Medžio mikrobuveinė“, kurių Miškų įstatyme nėra. Siūlome: 3.6. Perstruktūrizuoti Miškų įstatymo skyrių „MIŠKO TVARKYMAS IR NAUDOJIMAS“ taip, kad kiekvienai miškų grupei įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose būtų reglamentuojamas jai atskiras, geriausiai pagrindinę funkcinę paskirtį atitinkantis tvarkymo režimas. Režimas turėtų reglamentuoti įveisimą ar atkūrimą, medynų auginimą, palaikymą, galimus kirtimus, kirtimų liekanų naudojimą, miško sanitarinės, gamtinės ir/ar socialinės apsaugos reikalavimus ir kt. 3.7. Įstatymu įpareigoti, kad miškų liekanų naudojimas būtų reglamentuojamas poįstatyminiais teisės aktais, taip, kad atitiktų funkcinę miškų grupę. Biokurui tapus svarbiu energijos šaltiniu, miško liekanos tapo svarbia žaliava ir jos paėmimas gali turėti reikšmingą poveikį, todėl reikalingas reglamentavimas. Biokuro tvarumo užtikrinimo svarba pabrėžiama ir ES miškų strategijoje. 3.8. 2 straipsnyje įvesti kiekvienai miškų grupei ir jos tvarkymo režimui svarbias sąvokas. Pvz., dabar sąvoka „Specialusis miško kirtimas“ apima daugelio paskirčių kirtimus.
Ši sąvoka galėtų būti išskleista į atskiras sąvokas tokias kaip
„Biologinės įvairovės palaikymo kirtimai“, „Rekreacinės aplinkos palaikymo
kirtimai“ ir pan. Grąžinti į įstatymą sąvokos „Atrankinis kirtimas“ apibrėžimą. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 169. 169. Lina Paškevičiūtė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė 2024-09-164 . Įstatymo projekte ignoruojami daugumai ūkio sričių taikomi teritorijų planavimo principai ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo logika, nėra teisinio įpareigojimo į sprendimų priėmimą įtraukti susijusių sričių specialistus ir suinteresuotą visuomenę . Ūkinių ir kitų veiklų miškuose planavimas turi atliepti integruotą požiūrį ir derėti su kitų sričių poreikiais bei jų teritoriniais sprendiniais. Į esamą teritorijų planavimo sistemą integruota miškų planavimo sistema žymiai labiau užtikrintų tarpdisciplininį specialistų bendradarbiavimą, ir įvairių sričių kompetencijų taikymą priimant sprendimus dėl konkrečių miškų apsaugos ir naudojimo kvalifikacijos kėlimą, reikalautų atsižvelgti į vietos socialinius, kultūrinius ir ekologinius poreikius, laikmečio specifiką, suinteresuotų grupių poreikius, turėtų įtvirtintus bendruosius kontrolės mechanizmus. Miškų priskyrimas miškų grupėms yra vienas esminių subalansuotų miško naudojimo ir apsaugos mechanizmų. Tačiau, įstatymu leidžiama priskyrimą miškų grupėms vykdyti tiesmuku išskaičiavimu pagal ministro patvirtintas taisykles, apeinant teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir derinimo su visuomene procedūras, neužtikrinant suinteresuotų sričių specialistų bendradarbiavimo. Siūlome: 4.1.
Siūlome:
Įstatymo projektą atskiru straipsniu skyriuje (III SKYRIUS MIŠKO TVARKYMAS IR NAUDOJIMAS), ar net atskiru skyriumi, taip, kad jame būtų aiškiai pristatyta miškų planavimo dokumentų sistema, skirtingo lygmens planavimo dokumentų tipai (pvz. specialieji planai, vidinės miškotvarkos projektai), jų rengimo tikslai, uždaviniai, bei sąsajos su LR Teritorijų planavimo įstatymu. 4.2. Užtikrinti, kad miškų planavimo sistema atitiktų bendrą visoms šalies sritims taikomą teritorijų planavimo logiką, įstatymu būtų užtikrintos galimybės suinteresuotiems kitų sričių specialistams (ne vien miškininkams) lygiaverčiai dalyvauti planavime, ir tuo pačiu visuomenei įsitraukti į sprendimų priėmimo procesą. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 170. 170. Lina Paškevičiūtė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė 2024-09-16
dalyje leidžiama supaprastinta eksploatavimo galimybė miško valdose, ne didesnėse kaip 10 ha, atsisakant miškotvarkos projekto rengimo, kuris nustato, kokia buvo medyno būklė iki pradedant vykdyti ūkines priemones, ir esant poreikiui konstatuoti, ar vykdant ūkinę veiklą nebuvo padaryta žala aplinkai. 19 straipsnyje 1 ir 2 dalyse nustatytos išimtys, kada nereikia kirtimų leidimų, 8 dalyje numatytas ilgas 24 mėn. leidimo galiojimas nėra suderinti su ekologinio prioriteto paskirtimi ir bendra pareiga vertinti ūkinės veiklos poveikį Natura 2000 teritorijose. Siūlome:
miško grupių sistemą pagal 3 pastabos pasiūlymus. Kraštovaizdžio ir ekosistemų apsauga, biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas reikalauja iš esmės kitokio tvarkymo režimo nei ūkinių miškų paskirtis nepertraukiamai tiekti medieną. 5.2. Įstatyme pridėti nuostatas, kuriose būtų reglamentuojama miško ekosistemų apsauga, galbūt pateikiant nuorodas į kitus tai reglamentuojančius įstatymus. Įstatyme apsauga neturėtų būti suprantama susiaurintai, apimant tik sanitarinę ir priešgaisrinę apsaugą. 5.3.
numatyti, kaip bus įgyvendinamas ES miškų strategijos prioritetas užtikrinti likusių pirmykščių miškų ir sengirių suregistravimą ir apsaugą. 5.4. Peržiūrėti planavimo dokumentų ir kirtimų leidimų išdavimo bei galiojimo logiką siekiant užtikrinti, kad ji leistų tinkamai įvertinti ūkinės veiklos poveikio reikšmingumo vertinimą Natura 2000 teritorijoms. Svarbu užtikrinti, kad būtų kuo geresnės galimybės nustatyti suminį ūkinių veiklų poveikį, kurį dažnai sunku įvertinti pavienėms ūkinėms veikloms. 5.5. 2 straipsnyje peržiūrėti sąvokas, kad jos derėtų su ekologiniais terminais. Pvz., „Brandus medynas“ apibrėžimas yra klaidinantis, pagal esamą apibrėžimo turinį tai yra „ūkiškai brandus medynas“, „ūkinę brandą pasiekęs medynas“. Sąvokos „Miško ekosistema“ ir „Gamtinės buveinės miškuose“ turėtų būti suderintos su Aplinkos apsaugos ir Saugomų teritorijų įstatymais. 5.6. Užtikrinti, kad būtų atlikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimai, kaip buvo žadėta pasibaigus NMS procesui. Primename, kad iš Seimui pateiktų Specialiųjų žemės naudojimų sąlygų įstatymo buvo išimti visi pakeitimai, susiję su miškų ekosistemų apsauga. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 171. 171. Lina Paškevičiūtė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė 2024-09-166 . Įstatymo projektas neužtikrina vietos gyventojams ir bendruomenėms svarbių miškų apsaugos, tinkamai neatliepia rekreacinių, kultūrinių ir dvasinių poreikių. NMS įtvirtinta patikslinta socialinio prioriteto sąvoka, išreikštinai šalia socialinio prioriteto išskiriant kultūrines ir dvasines miškų funkcijas. Sutarta, kad gyvenamųjų namų kaimynystėje augantys miškai turi būti formuojami ir tvarkomi gerinant mikroklimatą ir rekreacinės aplinkos kokybę, vykdant tausojančią miškininkystę. Siūloma miškų grupių pertvarka šiuos susitarimus įgyvendina tik iš dalies. Socialinio prioriteto daugiafunkciniai miškai (3 grupė) lyginant su susitarimais yra susiaurinta.
Pvz., gyvenamųjų teritorijų kaimynystėje yra plačiau nei “miestų ir priemiesčių miškai”. Šie susitarimai nėra įgyvendinti. NMS taip pat buvo sutarta, kad bus sukurti mechanizmai suinteresuotoms bendruomenėms bei asmenims prioritetine tvarka išpirkti mišką iš privačių savininkų ar sudaryti sutartis dėl tam tikros veiklos nevykdymo. Šis sutarimas 6 straipsnyje nėra atlieptas. Siūlome:
miško grupių sistemą pagal 3 pastabos pasiūlymus. Vietos gyventojams ir bendruomenėms svarbūs miškai, rekreacinių, kultūrinių ir dvasinių poreikių užtikrinimas reikalauja iš esmės kitokio miškų tvarkymo režimo nei ūkinių miškų paskirtis nepertraukiamai tiekti medieną. 6.2. Užtikrinti, kad visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus dėl miškų tvarkymo (priskyrimas miškų grupėms, miškotvarkos projektai) atitiktų Orhuso konvencijos reikalavimus. Svarbu, kad visuomenės dalyvavimas būtų užtikrintas jau pradiniame etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus. Tam turi būti tinkama planavimo dokumentų rengimo logika, kaip nurodyta 4 pastaboje. 6.3. Įstatyme įdėti straipsnį, kuriame būtų reglamentuojama prie miškų gyvenančių asmenų ir bendruomenių teisės ir pareigos. 6.4. Įstatymu sudaryti sąlygas mišką ir jo aplinką saugoti norinčioms bendruomenėms ir jų nariams turėti pirmumo teisę įsigyti šalia gyvenamosios vietos esantį mišką (6 straipsnis), sudaryti prielaidas sutartims su savininkais dėl tam tikros veiklos nevykdymo sudaryti. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 172. 172. Lina Paškevičiūtė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė
ekonomika ir toliau ignoruojama – išlieka teisinio reglamentavimo spraga. Nemedieninė ekonomika miškų Įstatymo projekte yra ignoruojama, nors ES miškų strategijoje ji nurodyta kaip viena iš prioritetinių vystymo krypčių.
Ribotas nemedieninių miško teikiamų paslaugų reglamentavimas sudaro teisinio reglamentavimo spragą, kuri trukdo siekiui persiorientuoti į darnų miško teikiamų naudų vartojimą bei tapti aukštos nemedieninių ekonominių veiklų pridėtinės vertės šalimi. Nemedieninė miško ekonomika – tai platus spektras veiklų, kurios Lietuvoje jau yra ar planuojamos vykdyti. Tai ir bitininkystė miškuose, ir vaistinių žaliavų rinkimas, ir saugomų teritorijų ženkleliais pažymėtos produkcijos kūrimas, pažintinis kultūrinis bei gamtinis turizmas, geriatrinės terapijos vis didesnei senstančiai visuomenės daliai (sidabrinės ekonomikos augimas Lietuvoje). Tai taip pat apima antrinius apiterapinius, fitoterapinius bei sveikatinančius produktus, pagamintus iš miške veikiančių integralių ekosistemų sukuriamų žaliavų. Nemedieninė miško ekonomika yra puiki jau besiformuojanti ekonominės veiklos alternatyva, skatinanti ekonominį augimą išlaikant nedidėjančius ir netgi mažėjančius medieninius poreikius bei leidžianti formuotis kitokioms ūkininkavimo praktikoms ūkiniuose miškuose. Šiai veiklai vystytis būtinas valstybės institucijų dėmesys ir teisinis reglamentavimas. Palaikome Lietuvos fitoterapijos sąjungos pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pabrėžiame, kad svarbu:
miško grupių sistemą pagal 3 pastabos pasiūlymus. Nemedieninė ekonomika dažnu atveju reikalaus kitokio ūkininkavimo režimo nei funkcinė paskirtis nepertraukiamai tiekti medieną. Nemedieninei ekonomikai geriau tiktų mūsų naujai siūloma miškų grupė, kurioje būtų įpareigojimas taikyti gamtai artimos miškininkystės principus. 7.2. Įstatyme įdėti straipsnį, kuriame būtų reglamentuojama nemedieninė ekonomika, nepertraukiamas jai reikalingų miško funkcijų užtikrinimas arba keisti/pildyti kitus įstatymus, kad būtų panaikinta esama reglamentavimo spraga.
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 173. 173. Lina Paškevičiūtė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė
projektas įveda papildomų ribojimų lankymuisi miškuose. 10 straipsnyje įvedami nauji apribojimai asmenų lankymuisi miške, kurie sudaro sąlygas piktnaudžiauti ribojant lankymąsi arba įveda perteklinius ribojimus. Su šiais pakeitimais dar labiau tolstama nuo dalyje Europos šalių įstatymais įtvirtintos teisės būti gamtoje, t.y. leidimo žmonėms vaikščioti ar stovyklauti praktiškai bet kur, jei tik jie gerbia aplinką, laukinę gamtą ir vietinius gyventojus. Panašios teisės Lietuvoje buvo nepriklausomybės pradžioje, tačiau su kiekvienais metais yra vis labiau ribojamos. Siūlome:
diskusiją, kokia apimtimi turėtų būti įstatymais įtvirtinta teisė būti gamtoje, sekant Skandinavijos šalių pavyzdžiu. 8.2. Papildomai reglamentuoti 10 straipsnio 8 dalyje įvedamą draudimą be savininko sutikimo naudotis privataus miško savininko sukurta ar įrengta rekreacine miško infrastruktūra. Tokie apribojimai turėtų būti taškiniai, nedraudžiantys lankytis ar pereiti mišku, kitaip bus sudaromos sąlygos nepagrįstai riboti lankymąsi. 8.3. Peržiūrėti, kaip būtų galima užtikrinti, kad 10 straipsnio 7 dalyje apribojimas apsistoti poilsiui netaptų beveik absoliučiu draudimu, nes nėra sukurtos pakankamos poilsiui skirtų objektų infrastruktūros. 8.4. Išbraukti iš 10 straipsnio 5 dalyje numatytų svarbių priežasčių sąrašo „Laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje“. Kitos šiame straipsnyje numatytos svarbios priežastys yra laikinos, tęsiasi tiek, kiek trunka nepalanki situacija. Laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje dažniausiai bus ilgalaikis apribojimas.
Tokie aptvarai sąlygoja didelių plotų aptvėrimą, miškas panašėja į fermą, perėjimas negalimas, todėl reglamentavimas turėtų būti peržiūrėtas atidžiau, užkertant kelią piktnaudžiavimams. Pastabose pateikėme sąrašą pagrindinių problemų, kuriomis siūlome rengti klausymus ir diskusijas. Nurodėme straipsnius, kuriuos reikėtų keisti ar pildyti, bet konkrečių formuluočių nepateikėme. Esame pasirengę sukonkretinti pasiūlymus, kai bus svarstoma ir diskutuojami atitinkami įstatymo aspektai. Pastabos parengtos bendradarbiaujant ir diskutuojant su „Girių spiečiaus“ bendruomenės nariais. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 174. 174. Barbora Domarkaitė Šimonių girios bendruomenės pirmininkė 2024-09-16 Šimonių girios bendruomenė vienija gyventojus, dirbančius ar turinčius nekilnojamo turto Šimonių girios biosferos poligono teritorijoje arba kitaip susijusius su šia vietove. Bendruomenė rūpinasi gamtos ir kraštovaizdžio apsauga, skatina kūrybines, švietimo ir ekologines iniciatyvas, siekdama palaikyti aplinkos kokybę bei užkirsti kelią neigiamam poveikiui. Ji siekia tvarios miškininkystės ir darnaus santykio su gamta, aktyviai priešindamasi veikloms, galinčioms pakenkti aplinkai ar pabloginti gyvenimo kokybę. Mums pateikus pastabas dėl Miškų įstatymo, į jas beveik nebuvo atsižvelgta. Bendruomenės nuomone, dabartinis įstatymo projektas išlieka per daug orientuotas į medienos eksploatavimą, neatsižvelgiant į ekologinius, socialinius interesus. Naujoje įstatymo projekto versijoje nematome priemonių saugomų teritorijų miškų apsaugai nuo intensyvaus kirtimo. Įstatymo projekte trūksta aiškių priemonių klimato kaitos ir bioįvairovės krizėms spręsti, o tai nesuderinama su ES bioįvairovės strategija ir Nacionalinio miškų susitarimo nuostatomis.
Įstatymo projektas taip pat neužtikrina bendruomenėms svarbių miškų apsaugos, tinkamai neatliepia rekreacinių, kultūrinių ir dvasinių poreikių. NMS buvo susitarta, kad gyvenamųjų namų kaimynystėje augantys miškai turi būti formuojami ir tvarkomi gerinant mikroklimatą ir rekreacinės aplinkos kokybę, vykdant tausojančią miškininkystę. Šie susitarimai nėra atliepti. Mūsų netenkina ir didėjantys ribojimai žmonėms laisvai lankytis miškuose.
Neatsižvelgta į mums ypač aktualius Nacionalinio miškų susitarimo (toliau NMS) procese pasiektus susitarimus tarp visų suinteresuotų pusių: 1) „Stabilių ir klimato kaitai atsparesnių miškų formavimo, didesnio anglies kaupimo ir miškingumo didinimo“ grupėje: • didinti anglies sankaupas saugomuose senėjančiuose miškuose;
2) „Miškų socialinės kultūrinės vertės atskleidimo ir padidinimo“ grupėje:
Neatsižvelgta į mums ypač aktualius Nacionalinio miškų susitarimo (toliau NMS) procese pasiektus susitarimus tarp visų suinteresuotų pusių: 1) „Stabilių ir klimato kaitai atsparesnių miškų formavimo, didesnio anglies kaupimo ir miškingumo didinimo“ grupėje: • didinti anglies sankaupas saugomuose senėjančiuose miškuose;
2) „Miškų socialinės kultūrinės vertės atskleidimo ir padidinimo“ grupėje:
ES bioįvairovės strategija.
Skatiname Jus įgyvendinti Nacionalinio miškų susitarimo (NMS) pasiektus ir Seimo rezoliucija patvirtintus sprendimus bei skubiai priimti sprendimus dėl miškų apsaugos, Dabartinė miškų naudojimo praktika nėra suderinta su ekologiniais, socialiniais ir kultūriniais poreikiais, o Lietuvos miškai (pirmiausia valstybiniai!) , mūsų manymu, yra pernelyg intensyviai eksploatuojami, kas, mūsų vertinimu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 175. 175. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai 2024-09-161 Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, oficialiai pripažintą nematerialaus kultūros paveldo vertybę lietuvio ir miško santykį1 išlaikiusių ir suinteresuotų miškų išsaugojimu Lietuvos piliečių poreikiams ir aplinkos apsaugos specialistų dėl miškų būklės išvadoms2 teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Nepritariame šiam XIVP-3933 - Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektui, kaip ir šiuo metu galiojančio įstatymo versijai iš esmės, nes jis negarantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje numatytos valstybės pareigos rūpintis, kad gamtos ištekliai būtų vartojami su saiku, o augalija ir gyvūnija nebūtų skurdinama. Tai rodo ženklus fiksuojamas natūralių buveinių būklės blogėjimas ir augalų ir gyvūnų rūšių skaičiaus mažėjimas3 . Primygtinai siūlome atsisakyti „kompleksinės miškų ūkio veiklos“ sąvokos, nes dabartinis apibrėžimas sudaro sąlygas piktnaudžiavimui. Veiklos rūšys miškuose turėtų būti aiškiai atskirtos pagal miškų grupės paskirtį.
Taip pat norime pabrėžti, kad įteisinti specialieji miško kirtimai rezervatiniuose miškuose kelia ypač didelį pavojų, kad šalyje neliks žmogaus nepaliestų miškų, nepaisant naujų sąvokų, tokių kaip „sengirė“, „pirmykštis miškas“ ir
„miško ekosistema“, įtraukimo. Siūlome skubiai pradėti vykdyti moratoriumą
miškų kirtimams valstybiniuose miškuose ir pradėti tyrimą dėl pažeidimų Valstybinių miškų urėdijos valdomose teritorijose. Tyrimo metu pakeisti Valstybinių miškų urėdijos valdymo modelį, sureguliuojant teisės aktus ir miškotvarkos projektus taip, kad miškai patenkintų suinteresuotos visuomenės poreikius ir garantuotų saikingą gamtos išteklių naudojimą ir kokybišką jų gausinimą, nebūtų niokojama žemė bei skurdinama augalija ir gyvūnija, kaip tai numatyta LR Konstitucijos 54 straipsnyje. Detalesnės pastabos dėl pateikto pakeitimo projekto: 1. Projekto 1 straipsnio antroje dalyje dėstomas „įstatymo tikslas – užtikrinti, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi derinant tarpusavyje ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes“ iš karto sudaro galimybes bet kurios paskirties mišką naudoti ekonominei naudai išgauti, kaip matome daugelyje praktinių pavyzdžių, kai teisėtai sunaikinamos gamtiškai vertingos teritorijos. Siūlome keisti 1 straipsnio 2 dalies tekstą į: „įstatymo tikslas
Miškų valdymas turi būti organizuojamas pagal miško grupės paskirtį, aiškiai atskiriant ekologinio, ekonominio ir socialinio prioriteto miškus bei juos valdančias institucijas.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 176. 176. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
straipsnio trečioje ir ketvirtoje dalyje įvardinamos sąvokos „Brandus medynas“ ir „Bręstantis medynas“ turi būti papildytos faktu, kad jos naudojamos išskirtinai tik ūkinės paskirties miškuose ir galėtų skambėti taip: „ Brandus ūkinis medynas
Bręstantis ūkinis medynas
KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 177. 177. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
straipsnio 10 dalyje įvardinamos sąvokos „Kompleksinė miškų ūkio veikla“ būtina atsisakyti, nes ši sąvoka sudaro aiškias sąlygas ekosistemų apsaugai ir socialinėms reikmėms skirtuose miškuose vykdyti ekonominę veiklą, vietoj šių miškų paliekant plynas kirtavietes. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 178. 178. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai 2024-09-162 4.
Projekto 2 straipsnio 14 dalyje įvardinama sąvoka „Miškas“ negali apimti ir žemės plotų, kuriuose medyno „laikinai nėra (kirtavietės, žuvę medynai, miško krūmynai, miško želdiniai ir (ar) žėliniai).“, nes tai prieštarauja elementariai logikai ir sudaro sąlygas piktnaudžiauti miškingumo statistika, ir turėtų būti įvardinama kaip „ miško paskirties žemė “. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 179. 179. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
straipsnio 18 dalyje įvardinama sąvoka „ Miško ekosistema
KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 180. 180. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
straipsnio 20 dalyje įvardinamos sąvokos „ Miško ištekliai “ apibrėžime sąvoką „nenukirstas miškas“ siūlome pakeisti „nenukirstas miškas (ūkinės paskirties miškuose)“ ir šią dalį papildyti ištekliumi „nematerialios ekosisteminės sveikatinimo paslaugos“. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 181. 181. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai 2024-09-162 7.
Projekto 2 straipsnio 21 dalyje įvardinama sąvoka „ Miško kelias
Miško kelias
KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 182. 182. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
pabrėžti, kad šiame įstatymo projekte, lyginant su šiuo metu galiojančia versija, yra pašalintos sąvokos „ miško parkai “ ir „ miesto miškas “, kas kelia didelį susirūpinimą. Siūlome grąžinti šias sąvokas , nes jų nebuvimas kelia grėsmę, kad bendruomenėms skirti miškai bus panaudoti siekiant ekonominės naudos. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 183. 183.
Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
straipsnio 39 dalyje įvardinamos sąvokos „Miškų urėdija“ apibrėžime dėl aukščiau dokumente išdėstytų priežasčių siūlome išbraukti žodį „kompleksinę“. Taip pat siūlome taisyti visą apibrėžimą taip, kad ši, nors ir valstybinė, bet aiškiai į pelno siekimą orientuota institucija būtų atsakinga už ūkinius ir plantacinius miškus, keičiant tekstą į „ Miškų urėdija
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
ekonomikos veiklas ir atliekanti kitą įstaigos įstatuose numatytą veiklą“. Atsižvelgiant į šį pakeitimą reikia redaguoti ir 3 šio įstatymo straipsnį, nustatantį institucijų funkcijas. Jei perleisti pilną saugomų miškų valdymą saugomų teritorijų tarnybai yra per sudėtinga, alternatyviai siūlome keisti 2 straipsnio trisdešimt devintąją dalį į „ Miškų urėdija
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 184. 184. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai 2024-09-162 10.
Projekto 2 straipsnio 46 dalyje įvardinama sąvoka „ Pirmykštis miškas
KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 185. 185. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
straipsnio 48 dalyje įvardinamos sąvokos „ Plynasis pagrindinis miško kirtimas
“ apibrėžimą dėl aiškumo ir piktnaudžiavimo prevencijos siūlome
papildyti sakiniu „Toks kirtimas galimas tik išimtinai ūkiniuose ir plantaciniuose miškuose“. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 186. 186. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
pagrindiniu sengirės bruožu - bent dvi medžių kartos sengirėje turi būti pasikeitusios be aiškaus žmogaus įsikišimo ir skambėti taip: „ Sengirė
Buvusios žmogaus veiklos požymiai gali būti matomi, tačiau jie pamažu nyksta arba nėra pernelyg reikšmingi, kad sutrikdytų natūralius procesus.“ Šiam apibrėžimui taip pat reikalingas papildymas arba reglamentavimas tolesniame įstatymo dėstyme, kurio nėra. Siūlome pridėti, kad
„Sengirės bruožų turinčiame miške bet kokia ūkinė ar pelno siekianti veikla
yra draudžiama ir užtraukia baudžiamąją atsakomybe, nepaisant miško nuosavybės formos. Sengirės statusas suteikiamas dalyvaujant nepriklausomų ne pelno siekiančių organizacijų gamtos mokslininkų komisijai.“. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 187. 187. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai 2024-09-162 13.
Projekto 2 straipsnio 54 dalyje įvardinamos sąvokos „ Specialusis miško kirtimas
genetiškai vertingas miško medžių populiacijas miško medžių genetiniuose draustiniuose, genetiniuose ir sėkliniuose medynuose, klonų rinkiniuose, išsaugoti ar atkurti biologinę įvairovę, vykdyti selekciją bandomųjų miško medžių želdinių plotuose, sėklinėse miško medžių plantacijose, ruošti sėklas sėklinės miško bazės objektuose, vykdyti biotechnines priemones, gerinančias natūralias laukinių gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas, pertvarkyti medynus ir krūmynus, tvarkyti ir atkurti mišką žuvusiuose medynuose, šalinti avarijų padarinius.“ aprašymą siūlome papildyti šiuo tekstu, suteikiančiu papildomą apsaugą jautrioms saugomoms teritorijoms: „Tokie kirtimai negali būti vykdomi I ( po 2029 m. grupių perskirstymo - 1)- oje miškų grupeje (rezervatuose). Specialiųjų kirtimų metu negali būti naudojama sunkioji technika, sverianti daugiau nei 15 t. Visiems Natura 2000 teritorijose atliekamiems miškų kirtimams privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV).“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 188. 188. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
dėmesį, kad šiame įstatymo projekte, lyginant su šiuo metu galiojančia versija, yra pašalinta sąvoka „ Valstybiniai miškai
Valstybinių miškų apsaugos pareigūnas “. VšĮ „Girių inspekcija“ veiklos metu neabejotinai įsitikinome, kad Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai jau dabar yra nepajėgūs ir nesuinteresuoti atlikti savo funkcijų, todėl negali pilnavertiškai perimti visos atsakomybės už miškų apsaugą.
Valstybinių miškų apsaugos pareigūnų instituto atsisakymui nepritaria ir Specialiųjų tyrimų tarnyba Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 189. 189. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
straipsnyje, prie pagrindinių šio įstatymo sąvokų siūlome pridėti ir sąvoką „ Saikinga miškų ūkio veikla
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 190. 190. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
straipsnio antrojoje dalyje siūlome apsvarstyti, kaip dėl jau minėtų priežasčių pakeisti sąvoką „kompleksinę“. Siūlome šią dalį keisti į „Miškų urėdija vykdo tausojančią ir gausinančią miškų priežiūros ir išsaugojimo veiklą bei saikingą miškų ūkio veiklą jai Vyriausybės nutarimais perduotoje valstybinėje miško žemėje.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 191. 191. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
daugiausia valdo IIB grupės miškus - miesto miškus ir miško parkus.
Projekto
skatina vykdyti bendruomenei skirtuose miškuose ir ekonominę veiklą, todėl siūlome pakeisti šios dalies tekstą į „Savivaldybės vykdo tausojančią ir bioįvairovę gausinančią miškų priežiūros veiklą joms patikėjimo teise perduotoje valstybinėje miško žemėje.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 192. 192 . Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
nerimą kelia tai, kad naujojo įstatymo projekto 5 straipsnyje nebėra įvardinta, kaip yra įvardinta dabar galiojančioje versijoje, kad „Lietuvos Respublikos miškuose pagal plotą vyrauja valstybinė miškų nuosavybė.“. Tai kelia grėsmę, kad nors ir Valstybinių miškų urėdijos statuso keitimo į AB planų kol kas atsisakyta, bus bandoma privatizuoti valstybei priklausančius miškus kitais būdais. Taip pat šiame straipsnyje yra panaikintas punktas „Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha.“. Pasak miškų savininkų, šis reguliavimas yra pernelyg lengvai apeinamas, bet tai ne priežastis šio ribojimo atsisakyti - reikia ieškoti, kokius saugiklius uždėti, kad šis ribojimas veiktų vienodai visiems savininkams. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 193. 193. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
straipsnio 1 dalyje kalbama apie „miškų ūkio paskirties žemę“ saugomose teritorijose. Norime pabrėžti, kad miškų ūkio paskirties žemės saugomose teritorijose turi nebelikti . Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 194. 194.
Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
straipsnyje, lyginant su šiuo metu galiojančia versija, panaikinama pirmumo teisė asmenims, turintiems „asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu.“ - lieka pirmenybė tik bendraturčiams. Kai intereso objektas yra miškas, ir jo vientisumas gali būti pažeistas naujų savininkų išplyninančiais kirtimais, o kaimyninio sklypo savininkas suinteresuotas išsaugoti mišką, jam turi būti suteikiama tokia galimybė. VšĮ „Girių inspekcija“ savo veiklos metu susidūrė su pažeidimais, kai kaimyninių sklypų savininkai buvo net neinformuoti apie parduodamą gretimai esantį miško sklypą, todėl manome, kad šį reikalavimą reikia stiprinti, dėti jam papildomas apsaugas, o ne panaikinti. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 195. 195. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
straipsnyje, lyginant su šiuo metu galiojančia įstatymo redakcija, yra panaikinta ir dalis, kad „Lietuvos Respublikoje miškų urėdija veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą“. Jei Miškų urėdija lieka valstybės įmone, nejaugi jai nebegalioja valstybės įmonių įstatymas? Siūlome palikti šį sakinį. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 196. 196. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai 2024-09-167 22.
miškų, reikia papildyti punktu
„Nemedieninės ekonomikos vystymas su tikslu
ilgainiui visiškai pakeisti pelną, gaunamą iš valstybinio miško kirtimų. “, o 9 punktą papildyti, kad jis skambėtų taip: „9) miškų sektoriaus darbuotojų formaliajam ir neformaliajam švietimui ir mokymui nemedieninės ekonomikos, miško sveikatingumo, gamtosauginių ir ekologinių kvalifikacijų srityse.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 197. 197. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
straipsnyje įvardinant miškų grupių funkcines paskirtis, I, IIA, IIB ir III grupių apibrėžimuose frazėje „Pagrindinė funkcinė paskirtis“ siūlome išbraukti žodį „Pagrindinė“ ir palikti tik „funkcinė paskirtis“. Manome, kad tai padėtų apsaugoti šiuos miškus nuo eksploatacijos ekonominei naudai išgauti. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 198. 198. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
miškų dalys, vadovaujantis specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, gali būti priskirtos skirtingoms miškų grupėms.“. Pastaruoju metu matome tendenciją, kad II ir III grupės miškų statusas keičiamas norint paprasčiau iš jų išgauti ekonominės naudos. Nuo 2016 metų net 76,9 tūkst. ha saugomų miškų paskirtis buvo pakeista į ūkinę.5 Todėl šį punktą siūlome keisti į
„Draustinių miškų dalys, vadovaujantis specialiojo teritorijų planavimo
dokumentais, turi būti priskirtos I, II arba III miškų grupėms.
Iki 2025 m. sausio 1 d. valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos poligonuose ir pakrančių apsaugos zonose negali likti IV grupės - ūkinės paskirties miškų - šių teritorijų statusas turi būti pakeistas į griežčiau saugomą grupę - I, II arba III. Visos išlikusios nuo 2007 metų suinventorizuotos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės turi būti priskirtos I arba II miškų grupei ir jų apsaugos priemonės turi būti peržiūrėtos ir patvirtintos, nustatant joms apsaugos tikslus“. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 199. 199. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
straipsnio 1 dalį siūlome keisti į „Miško ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir griežtai pagal miškų funkcinę paskirtį, užtikrinant, kad saugomose teritorijose būtų vykdoma gamtinių, socialinių ir kultūrinių vertybių apsauga, o ekonominė veikla jose negalima. Ūkinės paskirties miškuose turi būti išlaikoma pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo, nekenkiant ekologiniams procesams.“, kad būtų aiškiai įvardinta, kad ekonominė veikla saugomose teritorijose negalima. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 200. 200. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai 2024-09-169 26.
Projekto 9 straipsnyje, lyginant su šiuo metu galiojančia versija, dingo daug svarbių punktų, įskaitant miško valdytojų, savininkų ir naudotojų prievolę saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, sutvarkyti naudojant mišką sudarkytus miško plotus taip, kad jie tiktų naudoti pagal paskirtį, tausoti miško kelius, sausinimo sistemas ir kitus technologinius įrenginius, nepažeisti miško valdytojų, savininkų ir kitų naudotojų teisių bei teisėtų interesų, laikytis miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų. Taip pat panaikinama prievolė privačių miškų savininkams Aplinkos ministerijos ir Statistikos departamento nustatyta tvarka teikti informaciją ir statistikos duomenis apie miškų ūkio veiklą savo valdose ir draudimas atlikti kirtimus negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Siūlome grąžinti visus susijusius punktus , nes jie yra svarbūs, ir juos reglamentuoti aiškiau ir stipriau. Ypatingai susijusius su miško paklotės niokojimu - tam nustatyti baudžiamąją atsakomybę už didesnes nei 20 cm gylio provėžas ir nesutvarkius per savaitę po kirtimų net ir savo valdoje, nes VšĮ „Girių inspekcijos” veikloje ypač dažnai susiduriame su tuo, kad be jokių nuobaudų ir didesnės nei 1 metro gylio provėžos paliekamos nesutvarkytos tiek privačiose, tiek valstybinėse, tiek saugomose teritorijose daugelį metų. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 201. 201. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai 2024-09-1614 28.
Miškotvarkos projektai iš esmės reikalingi planuojant kirtimus, ir VšĮ „Girių inspekcijos“ darbe susidūrėme su ne vienu atveju, kai prievolė rengti miškotvarkos projektą savininkui sudarė kliūčių realiai išsaugoti daug metų puoselėjamą gamtiškai turtingą mišką. Todėl siūlome 14 straipsnį apie Miškotvarkos projektus papildyti punktu: „Miškotvarkos projekto nebūtina rengti savaime užaugusiam miškui, taip pat tuo atveju, jei miške steigiama saugoma teritorija. Saugomoje teritorijoje laisvu pasirinkimu, jei nepasirenkama savaiminio miško atsikūrimo, galima rengti gamtos atkūrimo projektą.“ Taip pat esame susidūrę su ne vienu atveju, kai miškotvarkos projektas buvo patvirtintas be bendruomenės žinios. Todėl siūlome papildyti 14 straipsnį ir šiuo punktu, apsaugosiančiu nuo tokių situacijų ateityje: „Miškotvarkos projektas turi būti pristatytas vietos gyventojams viešo susirinkimo metu, kurio metu išrenkami trys bendruomenės deleguoti atstovai (seniūnas, seniūnaitis ar kiti atstovai). Projektą privalo patvirtinti šie atstovai. Bendruomenės gali inicijuoti miško priskyrimą griežčiau saugomoms teritorijoms pagal įstatymus.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 202. 202. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
straipsnio 2 dalyje apibrėžiamus gamtiškosios miškininkystės principus reikia tikslinti, kad visiškai neliktų ūkinio ekonominio prioriteto. Tekstą nuo pirmo kabliataškio siūlome taisyti į: „skirtingų miško funkcijų, išskyrus ūkinę ir ekonominę I, II ir III grupių miškuose ir gamtinėses buveinėse, esančiose IV grupės miškuose, pritaikymas; ; mažo neigiamo poveikio medienos ruoša IV grupės miškuose, išsaugant miško paklotę, dirvožemį, jo dangą ir vientisumą, miško mikroklimatą ir miško ekosistemą. Šie principai netaikomi plantaciniuose miškuose.
Gamtiškojoje miškininkystėje neleidžiama naudoti sunkiosios miško technikos, kurios svoris viršija 15 tonų.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 203. 203. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
straipsnio 4 dalies pirmajame punkte įvardinami I grupės, rezervatiniuose miškuose norimi įteisinti specialieji miško kirtimai kardinaliai prieštarauja I grupės miškų funkcijai ir paskirčiai ir panaikina bet kokią galimybę išsaugoti pirmykščius miškus ir formuotis sengirėms. Reikalaujame šį punktą perfrazuoti į: „I grupės miškuose griežtai draudžiami bet kokie kirtimai ir už šio punkto nesilaikymą baudžiama laisvės atėmimu nuo vienerių metų“. Antrą punktą siūlome patikslinti draudimu ugdomiesiems miško kirtimams, nes jie vykdomi su tikslu formuoti produktyvų medyną, kas prieštarauja II grupės miškų paskirčiai ir išdėstyti jį taip: „IIA ir IIB grupių miškuose – pagrindiniai ir ugdomieji miško kirtimai.“. III grupės miškai atlieka įvairias apsaugines, ekosistemines funkcijas, ši miškų grupė vyrauja saugomose draustinių teritorijose, todėl ekonominės naudos siekimas tokiuose miškuose turi būti sustabdytas ir pagrindiniai kirtimai taip pat uždrausti. Saugomose teritorijose apsauga yra ir taip maža, todėl 3, 4 ir 5 punktus siūlau sujungti į vieną ir išdėstyti taip: „III grupės miškuose, nacionaliniuose, regioniniuose parkuose, biosferos rezervatuose, draustiniuose ir pakrančių apsaugos zonose – pagrindiniai miško kirtimai.“. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 204. 204. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai 2024-09-1619 31.
19 straipsnio 1 dalies pirmame punkte minimi jaunuolynų ugdymo kirtimai II grupės miškuose nėra būtini ir daugeliu atveju gali būti net kenksmingi, nes jaunuolynų ugdymo kirtimai naudingi būtent miško produktyvumui ugdyti. Natūraliai besivystančiame įvairiaamžiame miške medžių ugdymasis ir atranka vyksta savaime. Kartais jie gali būti reikalingi, bet čia kalbama apie tai, kokiems kirtimams nereikalingi leidimai, ir manome, kad be leidimo pagal šių miško grupių atliekamas funkcijas galima kirsti nebent pavojų keliančius medžius. Miško valdos ribinių linijų siūlome atsisakyti, nes šiuolaikinėmis technologijomis puikiai galima viską išmatuoti ir be reikalo nežalojant medžių. Taip pat šios dalies antrame punkte minimi laisvieji kirtimai III gr. miške, bet III gr. miškai atlieka apsauginę funkciją, ir jiems reikia taikyti griežtesnius ribojimus, todėl siūlome juos traukti į pirmą punktą. Siūlome jį trumpinti ir išdėstyti taip: „IIA, IIB ir III grupių miškuose atliekami pavojų keliančių medžių kirtimai;“. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 205. 205. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai 2024-09-1619 32.
19 straipsnio 2 dalies pirmame punkte rašoma, kad leidimai nereikalingi
„elektros energijos perdavimo sistemos ir elektros energijos skirstomųjų
tinklų operatoriams, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius, geležinkelio kelius ir įrenginius prižiūrintiems asmenims“ - atsižvelgiant į pastarųjų mėnesių įvykius, iškilo daug abejonių ir prieštaravimų dėl per didelės elektros tinklų operatorių laisvės kirtimams, taip pat miškų savininkų, ypatingai - turinčių saugomų teritorijų miškus, nuogąstavimų, todėl primygtinai siūlome išbraukti iš šio sąrašo elektros tinklų operatorius, kad jie kirtimus vykdyti galėtų, bet bendra tvarka išimdami leidimus, o galbūt su tam tikromis išimtimis - skubos tvarka. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 206. 206. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
straipsnio 2 dalies penktame punkte reikia matome grėsmę pastaruoju metu biokurui pradėtoms kirsti pakelės medžių alėjoms. Kertami ir visiškai sveiki medžiai. Norime atkreipti dėmesį, kad pakelės alėjos svarbios ne tik estetiniu požiūriu ir saugo nuo taršos, jos strategiškai svarbios būtų ir karo atveju, suteikdamos tiek vizualinę, tiek fizinę priedangą nuo dronų ir kitų galimų pavojų ir palengvintų keliavimą pavojingu metu. Todėl siūlome išimti iš šio punkto teksto dalį, kuri sudaro sąlygas be leidimų kirsti sveikus pakelės medžius ir ją išdėstyti taip: „valstybinės reikšmės kelius prižiūrintiems subjektams kelio apsaugos zonoje pavojų keliančius medžius, kelio juostose – pavojų keliančius, kurie pasvirę didesniu kaip 45 laipsnių kampu į kelių pusę ir kurie virsdami gali sukelti pavojų saugiam kelių eismui, kirsti, suderinus su privataus miško savininku ar valstybinio miško valdytoju susisiekimo ministro nustatyta tvarka.“ 207. 207.
Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
susidūrę su ne vienu atveju, kai gyventojams prieštaraujant jų apylinkėse įkuriami žvyro karjerai. Tokie ir panašūs karjerai yra triukšmo ir taršos šaltinis, taip pat jų veikla gali pažeisti gruntinius vandenis, ko pasekoje sunaikinami vandens telkiniai, upeliai ir jų ekosistemos. todėl sprendžiant dėl jų įrengimo turi būti atsižvelgta į vietinių gyventojų nuomonę. 23 straipsnio 1 dalies aštuntą punktą siūlome papildyti apsauga ir miško žemės tokiu atveju neleisti pakeisti kitomis naudmenimis: „I ir II grupės miškuose, III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose miškuose, valstybinių parkų ir valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonų miškuose, miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose, biosferos poligonuose, pakrančių apsaugos zonose ir bet kokiuose kituose, įskaitant ir ūkinės paskirties, miškuose, jei bent vienas gyventojas, gyvenantis ne daugiau kaip 10 km atstumu nuo planuojamo karjero, tam prieštarauja;
Projektuojant žvyro ir smėlio karjerą turi padarytas viešai prienamas poveikį ekosistemoms atliepiantis poveikio aplinkai vertinimas.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 208. 208. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
straipsnio 1 dalies 9 punktas dėl miško žemės paskirties keitimo neturi prasmės, nes Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais buvo uždaryti šimtai sąvartynų dėl atliekų tvarkymo sistemos efektyvumo didėjimo, todėl tikrai nėra žemės plotų trūkumo šioms reikmėms, ir miškas jokiu būdu negali būti naikinamas tuo tikslu, todėl siūlome šį punktą išbraukti. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 209. 209.
Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
siūlome išbraukti dešimtą 23 straipsnio 1 dalies punktą, suteikiantį galimybę kirsti miškus savivaldybėse norint įrengti gyvenamąsias teritorijas - miestų ir priemiesčių miškai yra gyvybiškai svarbūs, jie grynina miestų orą, kuriuo užterštumas nemažėja, ir viena iš 12 mirčių Lietuvoje yra sukeliama būtent jo. Todėl miškingomis gyvenvietėmis reikia džiaugtis ir esant poreikiui gyvenamosioms teritorijoms plėstis į miško žemę suteikti galimybę miško žemėje statyti aplinkai draugiškus gyvenamus namelius iš ekologiškų statybinių medžiagų, tokių kaip molis, šiaudai ir kanapės, medžiuose ar tarp jų, neiškertant nei vieno medžio. Taip pat tokie nameliai galėtų būti naudojami nemedieninei ekonomikai vystyti bet kokio dydžio miško sklype. Tuo pačiu siūlome išbraukti ir 11 punktą - kultūros paveldo atkūrimas negali būti vykdomas gyvo miško naikinimo sąskaita, jis gali vykti ir darnoje su gamta, atkuriant jį šiuo metu augančiame miške. Dėl šios priežasties siūlome į įstatymą įtraukti miško ir visos gamtos teisę į gyvybę. Tai leistų piliečiams ir jų organizacijoms efektyviau atstovauti gamtos ir viešąjį interesą. Ši koncepcija yra susijusi su ekologinės etikos įgyvendinimu ir siekiu pripažinti gamtos vertę ne tik kaip išteklių žmogui, bet ir kaip savarankišką subjektą. Ekvadoro ir Bolivijos Konstitucijos yra vienos pirmųjų, įtvirtinusių šią nuostatą. Siūlome įstatymą papildyti punktu: „Gamta ir gamtiniai objektai, tokie kaip augalai, gyvūnai, upės ir ekosistemos turi teisę į gyvybę, kuri apima teisę egzistuoti, vystytis, atsinaujinti ir atlikti savo natūralias funkcijas ekosistemose, nepriklausomai nuo jos teikiamos naudos žmonėms. Ši teisė apima ir teisę būti atstatytai, jei ekosistemos buvo pažeistos.
Piliečiai ir jų organizacijos turėtų teisę ginti gamtos interesus ir reikalauti atsakomybės už gamtos teisių pažeidimus.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 210. 210. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
turime svarbią pastabą dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo priedo 2 straipsnio 5 dalies (8 straipsnio), įsigaliojančios 2029 m. sausio 1 d., kurioje įvardinama, kad 2 ir 3 grupės yra daugiafunkciai miškai. Primygtinai siūlome atsisakyti 2 ir 3 grupių miškų daugiafunkciškumo, ir 1, 2 ir 3 grupių miškams priskirti ne pagrindines, o vieninteles paskirtis. Trumpai tariant, šiuose punktuose išbraukti žodžius „daugiafunkciai“ ir „Pagrindinė“. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 211. 211. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
m. sausio 1 d. norimoje įteisinti versijoje, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo priedo 2 straipsnio 6 dalyje būtina išbraukti specialiųjų, ir bet kokių kirtimų galimybę 1 grupės rezervatiniuose miškuose, nes tai eliminuoja jų funkciją ir paskirtį. Šį punktą siūlome išdėstyti taip: „1 grupės miškuose griežtai draudžiami bet kokie kirtimai ir už šio punkto nesilaikymą baudžiama laisvės atėmimu nuo vienerių metų“. Taip pat siūlome supaprastinti 2-4 punktus ir juos išdėstyti vienu punktu taip: „2 ir 3 grupių miškuose, nacionaliniuose parkuose, regioniniuose parkuose, biosferos rezervatuose, draustiniuose ir pakrančių apsaugos zonose - pagrindiniai miško kirtimai.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 212. 212. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai 2024-09-16 39.
Kaip ir 2026 m. sausio 1 d. norimoje įteisinti versijoje, kaip jau minėjome ir paaiškinome šio kreipimosi 32 punkte, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo priedo 2 straipsnio 8 dalies pirmą punktą siūlome trumpinti ir išdėstyti taip: „2 ir 3 grupių miškuose atliekami pavojų keliančių medžių kirtimai;“. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 213. 213. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
Respublikos miškų įstatymo priedo 2 straipsnio 13 dalies 3 iki 4 punktuose minima, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis „3) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos ir krašto apsaugos tikslams;
4) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti. Šis atvejis netaikomas 1 grupės miškuose;“. Norime atkreipti dėmesį, kad krašto apsaugos tikslams ir valstybės sienos teritorijoje miškas gali pasitarnauti kur kas efektyviau nei išmiškinta teritorija, o statant poligonus galima atlikti tik tiek kirtimų, kiek būtina infrastruktūrai pastatyti ir nėra būtina keisti žemės paskirties, o atlikti išmiškinimą karo akivaizdoje yra neefektyvu, nes miškai, kaip ir patvirtina Lietuvos istorija, buvo didelis strateginis pranašumas karo metu. Bet kuriuo atveju tokie dideli projektai turi būti derinami su vietos bendruomenėmis ir gamtosaugos specialistais, kad būtų iki minimumo sumažinamas poveikis aplinkai. Taip pat turi būti atliekamas detalus Poveikio aplinkai vertinimas, o visuomenė supažindinama su juo iš anksto. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 214. 214. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai 2024-09-16 41.
Kaip ir 2026 m. sausio 1 d. norimoje įteisinti versijoje, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo priedo 2 straipsnio 13 dalies 8 punktą dėl 33 šių pastabų punkte minėtų priežasčių reikia papildyti ir jį išdėstyti taip: „Šis atvejis netaikomas 1–3 grupių miškuose ir miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose, pakrančių apsaugos juostose ir bet kokiuose kituose, įskaitant ir ūkinės paskirties, miškuose, jei bent vienas gyventojas, gyvenantis ne daugiau kaip 10 km atstumu nuo planuojamo karjero, tam prieštarauja; Projektuojant žvyro ir smėlio karjerą turi padarytas viešai prieinamas poveikį ekosistemoms atliepiantis poveikio aplinkai vertinimas.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 215. 215. Vilija Bezumavičiūtė, Laurynas Žemaitis, Eisvydas Barysas VšĮ „GIRIŲ INSPEKCIJA“ atstovai
šių pastabų punkte išdėstytų priežasčių siūlome išbraukti ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo priedo 2 straipsnio 13 dalies 10 ir 11 punktą. Miškų suskirstymas į penkias miškų grupes, kurių trys yra konkretaus prioriteto daugiafunkciai miškai, iš esmės neužtikrina subalansuotos miškininkystės veiklos. Iš esmės pakeičiami tik pavadinimai, bet neužtikrinama reali saugomų miškų apsauga ir net sumažinami kirtimų jose ribojimai - net 1% visų miškų užimantys šiuo metu išties saugomi rezervatai, priėmus šį pakeitimo įstatymo projektą, būtų nebeapsaugoti nuo kirtimų. Šiomis pastabomis ir pasiūlymais Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektui siekiame sustabdyti perteklinį gamtinių resursų eikvojimą. Tikime, kad Lietuva gali tapti miškų sveikatingumo, nemedieninės ekonomikos ir gamtinio turizmo lydere Europoje.
Taip ne tik išsaugosime sveiką aplinką, bet ir prisidėsime prie ekonominės naudos kūrimo ir nacionalinio saugumo stiprinimo. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 216. 216. Ovidijus Vyšniauskas Lietuvos fitoterapijos sąjungos prezidentas 2024-09-16 Asociacija
„Lietuvos fitoterapijos sąjunga“ (toliau − LFS) yra ne pelno siekianti
organizacija, įkurta 2016 metais, siekianti populiarinti vaistinių, prieskoninių ir maistinių augalų vartojimą sveikatai palaikyti, sustiprinti ar ligoms gydyti. LFS yra visuomeninio judėjimo „Girių spiečius“ dalis, aktyviai dalyvavusi Nacionalinio susitarimo dėl miškų procese. Atsižvelgiant į LFS asociacijos misiją, tikslus ir veiklos pobūdį, sąjungai yra svarbu, kad priimamuose teisės aktuose būtų atsižvelgta, numatyta ir tiksliai reglamentuota nemedieninės ekonomikos (fitoterapijos, apiterapijos produktų iš miške surenkamų žaliavų, miško terapijos, ekoturizmo ir daugelio kitų) standartai ir normos pripažįstant faktą, jog šios bioekonominio pobūdžio šakos plėsis bei užims vis didesnę Lietuvos sukuriamos pridėtinės vertės dalį keisdamos nusistovėjusias ir mišką beatodairiškai alinančias medienos pramonės ekonomikos šakas. Lietuvos fitoterapijos sąjunga pilnai pritaria judėjimo „Girių spiečius“ tikslams ir kreipimesi dėl miškų ateities išskirtiems prioritetams. Raginame įgyvendinti Nacionalinio miškų susitarimo (toliau - NMS) pasiektus ir Seimo rezoliucija patvirtintus sutarimus, o taip pat nedelsiant priimti sprendimus dėl naujo miškų naudojimo balanso. Šiuo metu galiojantis Miškų įstatymas yra itin ydingas, neatliepia šiuolaikinių poreikių ir visuomenės lūkesčių, todėl privalo būti keičiamas. Verta paminėti, kad ir „Lietuva 2050“ valstybės vizijoje nemedieninė ekonomika yra suvokiama kaip ateities ekonomikos kryptis galinti padėti suderinti ekologinius, socialinius ir ekonominius interesus.
Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta aukščiau teikiame pastabas ir pasiūlymus iš nemedieninės ekonomikos perspektyvos ● Nemedieninė ekonomika miškų Įstatymo projekte yra ignoruojama, nors ES miškų strategijoje ir Nacionaliniame miškų susitarime ji nurodyta kaip viena iš prioritetinių vystymo krypčių. Nemedieninė ekonomika Įstatymo projekte minima tik grupių apibrėžimuose (IVA grupės apibrėžime iki 2028 m. ir 4 grupės po
ekosisteminės paslaugos. Lyginant su ankstesniu Įstatymo projekto variantu net miško ekosisteminių paslaugų apibrėžimo 2-jame straipsnyje. Toks ribotas nemedieninių miško teikiamų paslaugų reglamentavimas sudaro teisinio reglamentavimo spragą, kuri trukdo siekiui persiorientuoti į darnesnį miško teikiamų naudų vartojimą bei tapti aukštos nemedieninių ekonominių veiklų pridėtinės vertės šalimi. Nemedieninė miško ekonomika tai platus spektras veiklų, kurios Lietuvoje jau yra arba netrukus bus vykdomos. Tai ir bitininkystė miškuose, ir vaistinių žaliavų rinkimas ir saugomų teritorijų ženkleliais pažymėtos produkcijos kūrimas, pažintinis – gamtinis ir kultūrinis turizmas, fizinę bei dvasinę sveikatą teikiančios ir stiprinančios paslaugos, geriatrinės terapijos vis didesnei senstančiai visuomenės daliai (sidabrinės ekonomikos augimas Lietuvoje). Tai taip pat apima antrinius apiterapinius, fitoterapinius bei sveikatinančius produktus, pagamintus iš miške veikiančių integralių ekosistemų sukuriamų žaliavų ir miško kapines - naują sparčiai Europoje populiarėjančią kremuotų palaikų laidojimo vietų rūšį.
Nemedieninė miško ekonomika yra puiki jau besiformuojanti ekonominės veiklos alternatyva, skatinanti ekonominį augimą išlaikant nedidėjančius ir netgi mažėjančius medieninius poreikius bei leidžianti formuotis kitokioms ūkininkavimo praktikoms ūkiniuose miškuose. Šiai veiklai vystytis būtinas valstybės institucijų dėmesys ir teisinis reglamentavimas juolab, kad ES miškų strategijoje ir Nacionaliniame miškų susitarime (toliau – NMS) tai yra numatyta: ● Sutarta sukurti pajamų iš miško nemedieninių paslaugų gavimo modelį ir sudaryti teisines ir finansines sąlygas šiam modeliui įdiegti ir plėtoti. Sutarta Valstybinių miškų urėdijoje sudaryti prielaidas pajamų iš papildomų veiklų išplėtimui tuo pačiu užtikrinant jų stabilesnes pajamas (Įstatymo projekte apie tai nėra nieko pasakyta). ● Susitarime įtvirtinta patikslinta socialinio prioriteto sąvoka, privalomai socialiniam prioritetui priskiriant kultūrines ir dvasines miškų funkcijas. Taip pat siekiant subalansuoti ekologinę, socialinę ir ekonominę naudas miškų politikoje, sutarta, kad turi būti užtikrintas tarpdiscipliniškumas, bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių, holistinis požiūris tyrimuose, studijų, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programose, renkant ir skleidžiant informaciją apie miškus ir miškų sektorių, planavimo procesuose, plečiant miškininkų ir kitų miško sektoriuje dirbančių darbuotojų akiratį (Išreikštinai išlaikomas miškų ūkio ekspertų dominavimas priimant sprendimus, informuojant, moksliniuose tyrimuose ir pan.). ● Be to, sutarta įsteigti kompetencijų centrą, kuris būtų atsakingas už informacijos rinkimą, teikimą, konsultavimą ir pagalbą įsitraukiant į sprendimų priėmimą.
Šis centras rengs kasmetines ataskaitas apie miškų būklę, organizuos kasmetinį visuomenei skirtą miškų forumą (Įstatymo projekte apie jį taip pat neužsimenama). Esminė pastaba – sudaryti pajamų iš miško nemedieninių paslaugų gavimo modelį ir diegti teisines ir finansines sąlygas šiam modeliui plėtoti. Valstybinių miškų urėdija galėtų tapti pagrindine šį modelį kuriančia ir plėtojančia institucija, o nemedieninės paslaugos ilgainiui galėtų keisti jos pajamas iš medienos pardavimų Atsižvelgiant į visa tai siūlome: ▲ Grąžinti 2 straipsnyje pateikiamą miško ekosisteminių paslaugų sąvoką, atsižvelgiant į mokslinėje literatūroje pateikiamas apibrėžtis.
Pavyzdžiui, Miško ekosisteminės paslaugos – miško gėrybės, ištekliai ir paslaugos, teikiančios žmonėms tiesioginį ar netiesioginį ekonominį, praktinį, fiziologinį, psichologinį, emocinį ar socialinį pranašumą (SINCERE, 2022) arba Miško ekosisteminės paslaugos – miško ekosistemos teikiamos apčiuopiamos gėrybės ir kitos paslaugos, suteikiančios žmonėms tiesiogines ar netiesiogines ekonomines, materialines, fiziologines, psichologines, emocines ar socialines naudas. ▲ Išplėsti 2 straipsnyje pateikiamą kompleksinių miško ūkio veiklų apibrėžimą įtraukiant ir kitas su mediena nesusijusios bioekonomikos veiklas. ▲ Peržiūrėti miško grupių apibrėžtis, kad būtų užtikrinti nemedieninės ekonomikos poreikiai. Nemedieninė ekonomika dažnu atveju reikalaus kitokio ūkininkavimo režimo nei funkcinė paskirtis nepertraukiamai tiekti medieną. Nemedieninei ekonomikai geriau tiktų mūsų naujai siūloma miškų grupė, kurioje būtų įpareigojimas taikyti gamtai artimos miškininkystės principus. Tai taip pat gali derėti su siekiu išlaikyti apsauginių miškų kategoriją su jų funkcijomis. Šiuose nemedieninei ekonomikai/apsauginėms miškų ekosisteminėms funkcijoms užtikrinti skirtuose miškuose vykdant gamtą tausojančia miškininkystę, būtų įmanoma derinti įvairių formų ekonomines veiklas nepažeidžiant ekosistemų ir išlaikant vientisos dangos miško masyvus. ▲ Įstatyme įdėti straipsnį, kuriame būtų reglamentuojama nemedieninė ekonomika, jai reikalingų miško funkcijų užtikrinimas. ▲ Įstatyme į 4 straipsnyje numatytas Miškų urėdijos veiklos kryptis įtraukti miško ekosisteminių paslaugų vystymą ir plėtrą.
Pavyzdžiui, VMU kartu su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis galėtų vykdyti Lietuvos Respublikos papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatyme5 numatytų gydymo praktikų centrų, skirtų mokymui ir terapijai miškuose, kūrimą ir priežiūrą ir kitas tikresnę kompleksinę miškų ūkio veiklą atsipindinčias veiklas. Šis punktas gali būti išplėtotas ankstesniame punkte siūlomame atskirame nemedieninės ekonomikos reglamentavimui skirtame straipsnyje. Pagrindimui žemiau pateikiami punktai iš ES miškų strategijos6 , kurie tampriai siejasi su Lietuvoje 2024 06 27 Seimo rezoliucija patvirtintu daliniu Nacionaliniu miškų susitarimu (toliau - NMS), abu tesktai ragina plėtoti socialinius, ekologinius ir ekonominius interesus balansuojančią nemedieninę ekonomiką/su mediena nesusijusią miškų bioekonomiką: Iš ES miškų strategijos ⇨
„2.3. Su mediena nesusijusios miškų bioekonomikos, įskaitant
ekologinį turizmą, skatinimas“; Iš NMS ► „2.1.6. Sukurti pajamų iš miško nemedieninių paslaugų modelį (apimant privačių miško plotų nuomą nemedieninėms veikloms, ekoturizmo miškuose vystymui, sutartų kraštovaizdžio paslaugų teikimą greta miškų įsikūrusioms bendruomenėms ir asmenims, įmokas už CO2 sekvestraciją ir pan.) ir sudaryti teisines ir finansines sąlygas šiam modeliui diegti ir plėtoti.“, „2.1.7.
Įvairiomis motyvacinėmis priemonėmis (pvz., specialiomis paramos programomis ar kompensacijomis) skatinti vystyti rekreacinę infrastruktūrą ir ekosistemines paslaugas socialinio, kultūrinio ir dvasinio prioriteto miškuose, kur dėl apribojimų negalima vykdyti ūkinės medieninės veiklos (pvz., kultūros paveldo objektų teritorijose ir jų vizualinės apsaugos zonose), numatant atitinkamus saugiklius.“, „2.1.8. Saugant kultūros paveldo objektus privačiuose miškuose ir didinant jų patrauklumą bei socialinę, kultūrinę ir dvasinę vertę, turi būti saugomi ne tik kultūros paveldo objektai, bet ir jų apsauginėje teritorijoje augantis miškas ir kraštovaizdis, ribojama ūkinė veikla kultūros paveldo objektų teritorijoje ir vizualinės apsaugos zonose, o miškų savininkus įvairiomis motyvacinėmis priemonėmis skatinti kurti kitas ekosistemines paslaugas ar atitinkamai kompensuoti.“, „2.3.3. Socialinės (įskaitant rekreacinės), kultūrinės ar dvasinės paskirties objekto/teritorijos miške steigimu suinteresuota valstybė, bendruomenės bei asmenys turi tartis su miško savininkais dėl steigimo abiem pusėms priimtina forma (pvz., sudarydami sutartį dėl pirkimo, ilgalaikės nuomos, neatlygintino naudojimo ar kita forma). Miško savininkas pats savo iniciatyva taip pat gali steigti tokius objektus /teritorijas.“,
„4.2.15. Atsižvelgiant į visuomenės ir vietinių bendruomenių dvasinius ir kultūrinius
poreikius sudaromos sąlygos tenkinti juos saugomuose ir senėjančioje miškuose.“, „4.2.16.
Gyvenamųjų teritorijų kaimynystėje esantys miškai turi būti skirti neigiamiems klimato kaitos padariniams kompensuoti formuojant palankesnį šių teritorijų mikroklimatą, palaikant įvairiaamžių aplinkos ir antropogeniniam poveikiams atsparių medžių rūšių aukštų medynų dangą bei derinant visa tai su biologinės įvairovės apsauga.“, „4.3.2. Didinti miško tvarumą kraštovaizdžio lygmeniu, miško tvarkymą planuojant ilgalaikėje perspektyvoje; formuoti jungčių tinklą kraštovaizdyje, didinti agromiškininkystės vaidmenį užtikrinant kraštovaizdžio ekologinį stabilumą;“, „4.3.5. vystyti su agromiškininkyste susijusius mokslus, atsižvelgiant į klimato kaitos ir biologinės įvairovės mažėjimo iššūkius.“, „5.1.3. Daugiafunkcinius miškus, turinčius socialinę, kultūrinę ir dvasinę vertę, tvarkyti pagal nustatytą atitinkamą socialinį, kultūrinį, dvasinį prioritetą, vietas jiems parenkant taip, kad kuo geriau tenkintų poreikį (pvz., sveikatingumo prioriteto miškai arčiau gyvenviečių), vengiant konflikto su biologinės įvairovės apsauga.“,
„5.1.4. Su biologinės įvairovės apsauga suderinamoje dalyje socialinių,
kultūrinių ir dvasinių funkcijų miškų (pvz., pasyvaus poilsio zonos, dvasinių praktikų miškai) veiklą planuoti rengiant miškotvarkos ar gamtotvarkos projektus, įvertinant įvairius aspektus, derinant sprendinius.“, „5.1.5 Greta gyvenamųjų vietovių esančius socialinio prioriteto miškus tvarkyti atsižvelgiant į gyventojų lūkesčius, įskaitant palankesnių sąlygų gyvenamajai aplinkai sudarymą, numatyti aiškų mechanizmą interesams suderinti.“, „5.2.1.
Prioritetą socialinėms funkcijoms teikti gyvenamųjų vietovių teritorijose ir
(arba) greta jų, taip pat rekreacinėse teritorijose, aplink rekreacinius objektus augantiems miškams; kultūrinėms ir dvasinėms funkcijoms – kultūros paveldo ir dvasinę reikšmę turinčių objektų (įskaitant ąžuolynus, istorinius alkus, sakralines ir memorialines vietas, kt.) teritorijose ir jų vizualinės apsaugos zonose augantiems miškams, taip pat miškams, kuriuose atliekamos religinės apeigos, dvasinės ir kitos praktikos.“, „5.2.2. Socialines, kultūrines ir dvasines funkcijas atliekančių miškų plotus išskirti kiekvienoje savivaldybėje pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose išreikštus ir įtvirtintus poreikius.“, „5.2.4. Miškus tvarkant pagal nustatomus funkcinius prioritetus didinti socialinę, kultūrinę ir dvasinę miškų vertę, tenkinant visuomenės, įskaitant privačių miškų savininkų, poreikius, nemažinant tvariai valdomų miškų vertės, išlaikant arba formuojant sveikus ir žmogaus veiklos poveikiui atsparius miškus. Socialinių, kultūrinių ir dvasinių funkcijų prioriteto miškuose vykdyti tausojančią miškininkystę.“,
„Girių spiečius“ – tai organizacijų ir žmonių sambūris, siekiantis gamtiniu,
socialiniu ir ūkiniu požiūriais subalansuotos miškų politikos, susikūręs 2019 metais, vėl dūzgiantis tam, kad pasiektume esminių Lietuvos miškų tvarkymo politikos pokyčių. Su „Girių spiečiaus“ pamatiniais priesakais Lietuvos miškų naudojimui ir apsaugai susipažinkite www.giriuspiecius.lt.
„5.2.5. Miškuose greta miestų, gyvenviečių, kaimų gerinti vietovės mikroklimatą, didinti gamtinę ir ekonominę vertę, rekreacinės aplinkos kokybę, vykdyti tausojančią miškininkystę, tam išskirtose zonose vengiant intensyvaus ūkininkavimo.“,
„5.2.6. Priskiriant miškus rekreaciniams miškams netaikyti reikalavimo, kad
juose jau būtų įrengta infrastruktūra. Socialinio prioriteto (rekreaciniuose) miškuose atsisakyti (netaikyti) perteklinių reikalavimų įrengiant minimalią rekreacinę infrastruktūrą.“, „6.1.7. Stabilesnių pajamų užsitikrinimui Valstybinių miškų urėdijoje sudaromos prielaidos išplėsti pajamų šaltinius iš papildomų veiklų, o valstybė nesiekia gauti iš jos veiklos maksimalios finansinės grąžos.“. Iš ES miškų strategijos ⇨ „2.4. Žmonių įgūdžių ugdymas ir įgalinimas siekiant užtikrinti miškų bioekonomikos tvarumą“;
Iš NMS ► „3.1.5. Esamų įstaigų pagrindu sukurti kompetencijų centrą, kurio pagrindinės funkcijos būtų: a. informacijos apie miškų sektorių rinkimas, analizavimas, viešinimas ir švietimas, apimant ekologinį, ekonominį ir socialinį darnaus vystymosi komponentus, b. kasmetinių ataskaitų apie LT miškų būklę rengimas vadovaujantis tarptautinio proceso Forest Europe kriterijais ir indikatoriais, c. kasmetinio suinteresuotoms šalims ir visuomenei skirto miškų forumo, kurio tikslas aptarti ir supažindinti su miškų būkle ir jos pokyčiais, organizavimas, d. vietos miško savininkų, bendruomenių ir savivaldybių konsultavimas planavimo, projektavimo, ekologinių ir kultūrinių vertybių apsaugos, ūkinių veiklų ir kitais miškų tvarkymo klausimais.“
„5.1.6. Parengti rekomenduojamą tvarką kraštovaizdžio apsaugos sutartims
sudaryti tarp privataus miško savininkų, valdytojų, suinteresuotų asmenų ir bendruomenių bei sudaryti atitinkamas sutartis.“, „5.3.2.
Vykdyti švietimą apie ekosisteminių paslaugų naudą visuomenei ir privataus miško savininkams.“, „6.3.1. Siekiant praplėsti miškininkų ir kitų miško sektoriuje dirbančiųjų akiratį ir abipusį supratingumą, miškininkystės specialistų kvalifikaciją keliančios institucijos įtraukia į mokymo programas temas, susijusias su ekosistemomis ir prigimtine kultūra. Prasiplečia visų su miškais susijusių sektorių darbuotojų akiratis apie kultūrinių ir ekologinių bei alternatyvių veiklų miške galimybes. Miškininkai tampa žinovais ir informatoriais, turinčiais plačias žinias ir sampratą apie veiklas miškuose, bei rekomenduojantys kaip jas vykdyti savininkams, bendruomenėms ir visoms suinteresuotoms pusėms. Visuomenė objektyviai, įvairiapusiškai informuojama apie visų vykdomų miškininkystės darbų būtinumą ir pasekmes, jei tai nevykdoma – todėl kyla šių profesijų prestižas visuomenėje „6.3.3. Įsitvirtinus platesnei sampratai apie mišką, jį suvokiant kaip kompleksinę buveinę, kurioje vyksta įprastos ir alternatyvios ekonominės veiklos, kultūrinis ir dvasinis gyvenimas, bei natūralūs gamtiniai procesai, tokiu būdu stiprėja skirtingų sektorių bendradarbiavimo efektyvumas, abipusė nauda ir pagarba.“. Iš ES miškų strategijos ⇨ „5. Plataus užmojo mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė žinioms apie miškus gilinti.“ Iš NMS ►
„5.1.1. Parengti socialinių, kultūrinių ir dvasinių miško funkcijų
klasifikaciją, nustatyti jos taikymo tvarką, metodiką, įvardijant tarpusavyje derančias ir nederančias funkcijas.
Įvardijant šias funkcijas prioritetas suteikiamas socialinėms (bendruomeniškumas, sveikatingumas, rekreacija, palanki gyvenamoji aplinka, medžioklė ir kt.), kultūrinėms (tapatybės svarba, edukacija, kūryba ir kt.), taip pat dvasinėms (religinės apeigos, dvasingumo praktikos ir kt.) reikmėms ar veikloms.“, „5.1.7. Identifikuojant socialinių, kultūrinių ir dvasinių miškų funkcijų prioritetus atlikti ekosisteminių paslaugų vertinimą, dalyvaujant suinteresuotoms šalims ir institucijoms.“,
„5.2.3. Tobulinti miškų grupių sistemą, integruojant socialinius, kultūrinius
bei dvasinius poreikius.“, „5.2.8. Rengiant miškų tvarkymo schemas privalomai taikyti miško ekosisteminį socialinių, kultūrinių ir dvasinių paslaugų įvertinimą ir atitinkamų prioritetų nustatymą.“, „6.2.2. Siūlome tobulinti aukštojo mokslo studijų programas tarpdiscipliniškumo principu ir plėsti visų su miškais susijusių specialistų kultūrinių, ekologinių bei kitų alternatyvių veiklų miške galimybių sampratą, skatinant bendradarbiavimą tarp aukštojo mokslo institucijų ir kitų suinteresuotų organizacijų, įtraukiant jas į studijų programų komitetų arba kitų akademinių struktūrų sudėtį.“, „6.2.3. Atliepiant aktualų visuomenės poreikį platesnei visų su miškais susijusių specialistų sampratai apie mišką, kaip kompleksinį reiškinį (apimantį ūkinį, kultūrinį, ekologinį, dvasinį bei kt. aspektus), aukštojo mokslo studijų programos tobulinamos tarpdiscipliniškumo principu. Šiuo tikslu skatinamas bendradarbiavimas tarp aukštojo mokslo institucijų ir kitų suinteresuotų organizacijų, įtraukiant jas į studijų programų komitetų arba kitų akademinių struktūrų sudėtį. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 217. 217.
Vyšniauskas Lietuvos fitoterapijos sąjungos prezidentas 2024-09-1610 ● Renginiai ir asmenų lankymasis miške. 10 straipsnyje įvedami nauji apribojimai asmenų lankymuisi miške, kurie sudaro sąlygas piktnaudžiauti ribojant lankymąsi arba įveda perteklinius ribojimus. Su šiais pakeitimais dar labiau tolstama nuo nemedieninės ekonomikos vystymo bei dalyje Europos šalių įstatymais įtvirtintos teisės klajoti, t.y. leidimo žmonėms vaikščioti ar stovyklauti praktiškai bet kur, jei tik jie gerbia aplinką, laukinę gamtą ir vietinius gyventojus. Panašios teisės Lietuvoje buvo atkurtos nepriklausomybės pradžioje, tačiau su kiekvienais metais yra vis labiau ribojamos. Esminė pastaba – stiprinti ir neleisti menkti pilnavertei visuomenės teisei lankytis miškuose: atvykti, praeiti, pravažiuoti, lankytis, rinkti miško gėrybes, keliauti su nakvyne, rengti grupinius žygius ir pan. Lietuvoje ilgainiui galėtų būti įteisintas ir skandinaviškas visuotinės teisės būti gamtoje modelis. Siūlome: ▲ Išbraukti iš
„Laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje“. Kitos šiame straipsnyje numatytos svarbios priežastys yra laikinos, tęsiasi tiek, kiek trunka nepalanki situacija. Laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje dažniausiai bus ilgalaikis apribojimas. Tokie aptvarai sąlygoja didelių plotų aptvėrimą, miškas panašėja į fermą, perėjimas negalimas, todėl reglamentavimas turėtų būti peržiūrėtas atidžiau, užkertant kelią piktnaudžiavimams. ▲ Papildomai reglamentuoti 10 straipsnio 6 dalyje įvedamą draudimą be savininko sutikimo naudotis privataus miško savininko sukurta ar įrengta rekreacine miško infrastruktūra. Tokie apribojimai turėtų būti taškiniai, nedraudžiantys lankytis ar pereiti mišku, kitaip bus sudaromos sąlygos nepagrįstai riboti lankymąsi. ▲ Inicijuoti diskusiją, ar neturėtų Lietuvoje būti įstatymais įtvirtinta „teisė klajoti“, sekant Skandinavijos šalių pavyzdžiu.
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 218. 218. Ovidijus Vyšniauskas Lietuvos fitoterapijos sąjungos prezidentas 2024-09-16 ● Įstatymo projektas neįpareigoja institucijų ir valstybinių miškų valdytojo vystyti ir įgyvendinti kompleksinę tvarią – ekologinį, socialinį, ekonominį nemedieninį ekonominį ir medieninį interesus integruojančią – miškininkystę. ● VĮ Valstybinių miškų urėdijos pertvarkymo į akcinę bendrovę tikslai ir pasekmės palieka daug neatsakytų klausimų. Neaišku kaip bus derinamos sociualinės, ekologinės ir ekonominės funkcijos valstybiniuose miškuose. Nors Įstatymo projekto 1 straipsnyje, apibrėžiant įstatymo tikslą, teigiama, jog „miškai būtų tvarkomi pagal darnaus miškų valdymo principus, derinant tarpusavyje ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes miškui“, tačiau 3 ir
funkcijos, dominuoja su mediena susijusio ūkinio miškų tvarkymo prioritetai. Įstatymo 4 straipsnyje nurodoma, kad „Miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą“. 2 straipsnyje 10 d. pateikta „Kompleksinės miškų ūkio veiklos“ sąvoka vienpusiška, nelygiavertiškai integruoja ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes miškui. Esminė pastaba – perorientuoti valstybinių miškų tvarkymo politiką, kad saugomose teritorijose ir prie miestų būtų taikoma naujos kartos miškininkystė be išplyninančių ūkinių kirtimų, mažėtų medienos gamyba ir augtų dėmesys kitoms miškų naudoms, taip skatinant nemedieninės bioekonomikos vystymąsi.
Siūlome: ▲ Tikslinti 3 ir
valdytojas būtų įpareigoti lygiavertiškai ir integruotai įgyvendinti visus visuomenės interesus integruojančią miškininkystę. Pavyzdžiui, į funkcijų sąrašus išreikštinai turėtų būti įrašytos funkcijos, susijusios su miško ekosistemų stebėsena, ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslų įgyvendinimu, su rekreacinės infrastruktūros valstybiniuose miškuose planavimu, formavimu ir priežiūra, su bendruomenėms svarbių miškų prie gyvenviečių išskyrimu ir tvarkymu, su dvasinės paskirties miškų plotų formavimu ir naudojimu, su miško savininkų konsultavimu diegiant artimos gamtai miškininkystės principus ir t.t. ▲ Tikslinti 2 straipsnio 10 d. pateiktą kompleksinės miškų ūkio veiklos sąvoką. Kompleksinė veikla turėtų būti tokia, kad nurodytos veiklos atitiktų 8 straipsnyje grupių apibrėžtyse nurodytas funkcines paskirtis, atitiktų saugomų teritorijų apsaugos režimus, užtikrintų, kad miško išteklių naudojimas nepažeistų tvarumo ribų. Turėtų būti išplėsta įtraukiant ir apibrėžiant ne tik medienines, bet ir nemedienines naudas, sudarant sąlygas miškų su mediena nesusijusios bioekonomikos plėtrai. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 219. 219. Ovidijus Vyšniauskas Lietuvos fitoterapijos sąjungos prezidentas 2024-09-16 ● Įstatymo projektas sudaro prielaidas intensyvinti medienos gavybą kitų interesų – ekologinio, socialinio, nemedieninės ekonomikos – sąskaita. Įstatymu nėra sudaromos prielaidos, kad ūkinių miškų (III-IV grupės miškų) dalis ženkliai mažėtų, todėl ženklus šio rodiklio didinimas iš esmės reiškia numatomą medienos gamybos intensyvinimą.
Tai yra nepriimtina žinant, kad II grupės miškų mažėja, o daugiau kaip ⅔ saugomų teritorijų miškų ir daug priemiesčių miškų yra priskirti III-IV grupėms, kuriose yra ir gali būti plėtojama nemedieninė ekonomika, padedanti keisti nusistovėjusias, bet šiandienos realijų neatitinkančias praktikas ir taikyti gamtai artimą, išplyninančių kirtimų atsisakančią miškininkystę. Saugomų teritorijų paskirtis – kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros vertybių apsauga, bet didelė dalis saugomų teritorijų miškų nėra apsaugoti nuo neigiamo intensyvių kirtimų poveikio, nes yra priskirti ūkinės paskirties miškų grupėms (III ir IV grupės, kurios sudaro apie du trečdalius saugomų teritorijų miškų). Kol vyksta diskusijos dėl miškų politikos krypčių, Miškų įstatymas nenumato jokių kirtimų apribojimų, todėl kirtimai vykdomi, o gamtos ir kultūros vertybės prarandamos negrąžinamai - mažina nemedieninės ekonomikos potencialą, ekoturizmui sukeliama tiesioginė neigiama įtaka. Siūlome: ▲ 9 straipsnyje įvesti tokį reglamentavimą, kad medienos gavyba nebūtų didinama lyginant su dabartinėmis apimtis ir būtų palaipsniui mažinama, kol nebus išspręstos tvarumo problemos: biologinės įvairovės apsaugos, klimato kaitos iššūkių valdymo ir visuomenės socialinių, dvasinių ir rekreacinių poreikių miškams tenkinimo. Prašome paaiškinti: ▲ Įstatymo projekte 19 straipsnyje išvardijami atvejai, kada nereikalaujama kirtimų leidimų. Kokiu būdu šių kirtimų apimtys įskaičiuojamos į statistiką, pagal kurią skaičiuojama 9 straipsnyje nurodyta metinė kirtimų norma? Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 220. 220.
Vyšniauskas Lietuvos fitoterapijos sąjungos prezidentas 2024-09-16 ● Miškų grupių sistemos pertvarka yra simbolinė ir neatliepia keliamų tikslų, kad užtikrintų tinkamą biologinės įvairovės apsaugą, klimato kaitos iššūkių valdymą ir visuomenės poreikius bei bioekonomikos transformaciją atitinkantį miškų valdymą
diskusijoje „Dėl miškų saugojimo ir naudojimo Lietuvoje. Kokiu keliu einame?“ buvo pristatytas numatomas grupių pasiskirstymas, tačiau nematome, kad tokį paskirstymą atspindėtų Įstatymo projektas. Pastarojo meto patirtis rodo, kad ekologinius, socialinius ir nemedieninės ekonomikos prioritetus linkstama įgyvendinti mažiausia teisės aktais įpareigojančia apimtimi. Visa tai reiškia, kad miškų grupių pertvarka yra simbolinė, nesprendžia įsisenėjusių problemų, toliau išlaikys į plynus kirtimus orientuotą ūkininkavimą didžiojoje saugomų teritorijų dalyje ir priemiesčių miškuose, didžiojoje dalyje dabartinės III grupės miškų ūkininkavimo režimas intensyvės. Miškų grupių perskirstymas, tolimesnis jų planavimas ir nustatymas paliekamas išskirtinai VMT atsakomybei, o tai neramina, nes ši institucija kol kas nerodo gebėjimo tolygiai atstovauti visiems interesams. Taip pat naujoje įstatymo versijos aiškinamajame rašte pateikiama: „ Remiantis Valstybinės miškų tarnybos statistiniais duomenimis, atlikti preliminarūs skaičiavimai dėl miškų plotų paskirstymo nuo 2029 m. planuojamoms naujoms miškų grupėms. Konkretūs skaičiai priklausys nuo Vyriausybės patvirtintų normatyvų ir jų taikymo rengiant miškų priskyrimo miškų grupėms planus. “ - kas reiškia, jog įstatyme planuojama miškų grupių pertvarka vis dar miglota, nes kaip bus keičiami Vyriausybės normatyvai skirti grupių priskyrimui, nėra aišku.
Rekreaciniai miškai (IIB grupė) yra svarbūs užtikrinant socialines, kultūrines ir dvasines miško funkcijas, tačiau Miškų įstatymas neleidžia suteikti šios grupės daliai šioms reikmėms svarbių miškų dėl išlikusių teisinių labirintų, jog rekreaciniu miškas patampa ten atsirandant rekreaciniams objektams, tačiau rekreacinių objektų įrengimas galimas tik miškui jau esant rekreaciniu. IIB grupės miškai gali būti iškirsti atvejiniais ar ženkliai paveikti intensyviais tarpiniais kirtimais iki 2029 m. Siūlome: ▲ Peržiūrėti grupių apibrėžimus, kad jie leistų visose saugomose teritorijose, ekologiniuose koridoriuose ir išlikusiose sengirėse nustatyti ekologinį arba socialinį prioritetą. Grupių sistemoje numatyti papildomą grupę, kuri įpareigotų ūkininkauti remiantis artimos gamtai miškininkystės principais, nors vertybės dar nėra susiformavusios. ▲ Neatidėti grupių pertvarkos iki 2029 metų, o numatyti ženkliai mažesnį terminą, pradedant grupių keitimą valstybiniuose miškuose, palaipsniui pereinant ir prie privačių savininkų valdomų miškų. ▲ Įstatymo pakeitimo priede, bet ne aiškinamajame rašte, nustatyti grupių perskirstymo principus, grafiką ir koks grupių santykis turės būti pabaigus perskirstymą iki įstatyme numatytos datos, t.y. 2029 metų. ▲ Užtikrinti, kad miškų priskyrimo miškų grupėms procesas būtų atviras ir ne vienašalis, paremtas integruoto teritorijų planavimo principais, kuomet į procesą įtraukiami skirtingų suinteresuotų sričių specialistai, atstovaujantys ekologinį, socialinį bei ūkinį interesus. Šiame parengtame sąraše atkreipiame dėmesį į esmines Miškų įstatymo spragas, neleidžiančias plėtotis nemedieninei miškų ekonomikai Lietuvoje.
Konkrečias įstatymo punktų formuluotes esame pasirengę išgryninti jau vykstant su mediena nesusijusios bioekonomikos aspektų diskusijoms. Žinodami, kad Miškų politikoje yra įsisenėjusių problemų, kurių sprendimo negalima atidėlioti, prašome jas spręsti nedelsiant parengiant mažesnės apimties į šias problemas orientuotus Įstatymo pakeitimus. Raginame atsakingai vertinti klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo krizes. Pastabos parengtos bendraujant ir diskutuojant su
„Girių spiečiaus“ bendruomenės nariais. Nesvarstyta
KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 221. 221. Žymantas Morkvėnas Baltijos aplinkos forumo direktorius 2024-09-16 Pritariame būtinybei keisti šiuo metu galiojantį miškų įstatymą, kuris, mūsų nuomone, nesudaro prielaidų tvariai miškų valdysenai ir neatitinka visuomenės lūkesčių. Susipažinę su LR Miškų įstatymo projektu, sveikiname iniciatyvą jį svarstyti LR Seime ir savo ruožtu, norime būti įtraukti į šio įstatymo svarstymo procesą sudarant galimybę teikti pastabas ir siūlymus. Mūsų nuomone, paruoštas miškų įstatymo projekte dominuoja nuostatos susijusios su miško kaip medienos ištekliо puoselėjimu ir naudojimu, stokojama tiek ekosisteminio požiūrio užtikrinančio biologinės įvairovės išsaugojimo tikslus tiek nemedieninio naudojimo poreikių reguliavimo. Šiuo metu paruoštas miškų įstatymo projektas neatitinka ES miškų, biologinės įvairovės strategijų nuostatų. Įstatymo projektas taip pat neatitinka ir „Lietuva 2050“ vizijoje patvirtintų strateginių krypčių. Mūsų nuomone, naujai rengiamame miškų įstatymo projekte būtų reikalinga pilna apimtimi (tiek kiek tai susiję su teisiniu reguliavimo įstatymo lygmenyje) perkelti nuostatas, dėl kurių buvo sutarta Nacionalinio miškų susitarimo procese. Ypač, siūlome aiškiai nustatyti miškų naudojimo balansą:
Lietuvos miškų naudojimui turėtų būti keliamas biologinės įvairovės apsaugos tikslas. Tokie miškai galėtų koncentruotis Lietuvos saugomose teritorijose užtikrinant principą jog saugomose teritorijose ekosistemos pirmiausia turi būti saugomos ir naudojamos ta apimtimi, kuri nedaro reikšmingo neigiamos poveikio biologinei įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimui.
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 222. 222. Rimantė Paulauskaitė – Digaitienė Viešosios įstaigos „Sengirės fondas“ vadovė 2024-09-13 VšĮ „Sengirės fondas“ (toliau - Sengirės fondas) yra ne pelno siekianti organizacija, siekianti atkurti ir saugoti sengires Lietuvoje – nepertraukiamai, neterminuotai, natūraliai, be žmogaus ūkinės veiklos ir kitokio įsikišimo augantį, bręstantį ir natūraliai atsinaujinantį įvairiaamžį mišką su visa jo biologine, rūšių įvairove, sengirę laikant savaimine vertybe, teikiančia visuomenei ir žmogui ne ekonominę, o ekologinę, psichologinę, emocinę, pažintinę, estetinę, sakralinę, dvasinę naudą. Fondas remdamasis moksliniais kriterijais už pritrauktas paramos iš fizinių ir juridinių asmenų išperka biologiškai vertingus miškus, kuriuose nuo įsigijimo nebėra vykdoma jokia ūkinė-komercinė veikla, o fondo siekis - užtikrinti, kad toks režimas šiuose miškuose išliktų ir ateities kartoms.
Atsižvelgiant į Sengirės fondo misiją, tikslus ir veiklos pobūdį, Sengirės fondui yra svarbu, kad priimamuose teisės aktuose būtų numatyta ir tiksliai reglamentuota galimybė užtikrinti tinkamą apsaugos režimą ne tik Sengirės fondo valdomuose miškuose, bet ir aplinkinių miškų teritorijose. Teikiamame įstatymo projekte, deja, išlieka tolydaus medienos tiekimo prioritetas, neįvertinant nei klimato kaitos, nei biologinės įvairovės išsaugojimo iššūkių bei besikeičiančio visuomenės požiūrio į miško teikiamas naudas, nei to fakto, kad tradicinis lietuvių ryšys su mišku yra paskelbtas nacionaline nematerialaus kultūros paveldo vertybe. Nepritariame įstatymo projekto nuostatoms, kuriose dominuoja požiūris į mišką kaip į medienos šaltinį, ignoruojant nemedienines, ekologines, ekosistemines miško teikiamas naudas. Manome, kad įstatymo projektas nėra tobulas, bet gali būti teikiamas tolesniam Seimui svarstymui, atlikus atitinkamas jo korekcijas. Susipažinę su teikiamu Miškų įstatymo projektu siūlome:
pagrindinę funkcinę paskirtį - leisti formuotis sengirėms, ne tik I ir IIA grupės miškuose, bet ir III bei IVA grupių (pagal miškų klasifikaciją, įvedamą nuo 2029 m. sausio 1d., 1-4 grupės miškuose), jeigu tokį sprendimą priima pats miško žemės sklypo savininkas.
Nustatant teisę pačiam miško savininkui priimti sprendimą atsisakyti ūkinės veiklos miško sklype, būtų užtikrinamas miško tvarumas vykstant klimato kaitai, išlaikoma miško biologinė įvairovė, gyvybingumas, sveikumas, dirvožemio našumas, galimybė darniai atlikti kultūrines miško ekosistemų funkcijas (tokia savininko teisė užtikrintų ir visuomenės viešąjį interesą į švarią aplinką) ir užtikrinama asmens konstitucinė nuosavybės teisė (savininko teisės ribojimas pasirinkti nevykdyti jokios veiklos miško sklype nebūtų pagrįstas jokiu viešuoju interesu). Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 223. 223. Rimantė Paulauskaitė – Digaitienė Viešosios įstaigos „Sengirės fondas“ vadovė 2024-09-13 17,24
taisytinos ir papildytinos įstatymo projekto 17 straipsnio (miško atkūrimas) ir 24 straipsnio (miško apsauga) nuostatos, įpareigojančios savininką, pasirinkusį leisti formuotis sengirei savo sklype, atlikti veiksmus, kurie tokį pasirinkimą paneigtų.
Savininkas, pasirinkęs leisti formuotis savo sklype sengirei, neturėtų, tame tarpe: privalėti žuvusiuose medynuose atkurti mišką jį atsodinant (apželdinant), saugoti miško nuo „ūkinių gyvūnų daromos žalos“; tokiose (sengirės) miškuose neturėtų būti taikoma įstatymo projekto siūloma nuostata, kad „medžiojamų gyvūnų skaičius miško žemėje turi neviršyti aplinkos ministro nustatyto didžiausio leistino elninių žvėrių tankumo, nedaryti didelės žalos miško želdiniams, žėliniams ir medynams“; reikalavimai taikyti tam tikras priemones tam tikrų „kenkėjų“ pažeistai gyvai medienai, neturėtų sąlygoti visų sausuolių šalinimo - toks „negyvos medienos“ tvarkymas prieštarautų ir EB saugomų europinės svarbos buveinių geros būklės palaikymo reikalavimams. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 224. 224. Rimantė Paulauskaitė – Digaitienė Viešosios įstaigos „Sengirės fondas“ vadovė
šiuo metu galiojančios Miškų įstatymo redakcijos 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis turi asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Ši pirmumo teisę užtikrinanti nuostata užtikrina gretimybių savininkų teisėtus interesus dėl gretimo miško sklypo likimo ir niekaip nepažeidžia savininko (pardavėjo) teisės parduoti miško žemės sklypo už jo norimą kainą. 225. 225 . Rimantė Paulauskaitė – Digaitienė Viešosios įstaigos „Sengirės fondas“ vadovė 2024-09-1319 4.
Nepritariame
leidimai nustatyta tvarka iš Vyriausybės įgaliotos institucijos gauti leidimą kirsti mišką, išskyrus šiuos atvejus – „1 punktas: IIA ir IIB grupių miškuose atliekami sausuolių ir vėjavartų kirtimai, kas prieštarautų saugomų buveinių geros būklės reikalavimams, taip pat 2 punkto 2 papunkčiui, kuriame teigiama, kad 2) elektros energijos perdavimo sistemos ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriams elektros oro linijų apsaugos zonoje pavojų keliančius medžius ar kitus medžius, kurių aukštis yra didesnis už atstumą nuo medžio iki elektros tinklų (elektros oro linijų, elektros kabelių oro linijų, transformatorinių, transformatorių pastočių, srovės keitimo stočių, skirstyklų, skirstomųjų punktų) ir kurie virsdami gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą, kirsti, suderinus su privataus miško savininku ar valstybinio miško valdytoju energetikos ministro nustatyta tvarka.“ Tai turėtų būti nustatyta poįstatyminiuose aktuose, įvertinant teritorijos svarbą, grėsmių statistiką ir kitus parametrus, kurie turėtų būti nustatyti bendru Aplinkos ir Energetikos ministerijų teisės aktu. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 226. 226. Rimantė Paulauskaitė – Digaitienė Viešosios įstaigos „Sengirės fondas“ vadovė
„Miško apsauga“ 1 dalį siūlytume papildyti ir prievole miško savininkams
„užtikrinti saugomų gamtos vertybių gerą būklę“. Nesvarstyta
KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 227. 227. Romualdas Trimonis,
19 Šiuo metu galiojantis Miškų įstatymas (11 str.
naudmenomis kai reikia teisėtai pastatyto pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti. Siūlymas keisti Miškų įstatymo 11 str. 1 punkto 9 papunktį, jį išdėstant taip: „9) teisėtai pastatyto ar statomo pastato arba pastato kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.“ Teismas yra pasisakęs, kad statyti statinius miško žemėje galima tik teisės aktų nustatyta tvarka pavertus miško žemę kitomis naudmenomis. Pasitaiko atvejų, kai pagal išduotą statybos leidimus piliečiai pasistato statinius ir tik tada siekia formuoti kitos paskirties žemės sklypą. Statinys pastatytas, investicija padaryta. Dažnu atveju tai baigiasi teismais, jeigu statybos leidimas buvo neteisėtas - statinių griovimais ir kompensacijų išmokomis. Didžioji dalis naštos tenka savivaldybių biudžetams, o tai gyventojų gerovei kurti skirtos lėšos. Jeigu teisės aktuose būtų aiškiai įtvirtinta norma, kad miškuose statant statinius, iki statybų pradžios būtina pakeisti miško žemę kitomis naudmenomis sklypui suformuoti, manau, kad mažiau būtų išlaidų savivaldybių institucijoms, atsakomybė tektų pačiam statytojui, kuris nepakeitė miško žemė į kitas naudmenas. Pakeitus Miškų įstatymo 11 str. 1 punkto 9 papunktį, kaip nurodyta aukščiau, pilietis, turėdamas statybos leidimą statyti statinius miške, galėtų formuoti žemės sklypą statybos metu. Žemės sklypo formavimo metu, statybų pradžioje, galėtų paaiškėti statybų nelegalumo atvejai, kas užkardytų nelegalių statybų tesimą, statinių griovimą, bereikalinga biudžeto lėšų naudojimą kompensacijų išmokoms. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 228. 228.
22 Išbraukti 2 straipsnio 22 dalyje žodžius „kelmų antžeminės dalys“. Pasiūlymas grindžiamas tuo, kad, siekiant užtikrinti bent jau minimalų miško ekosistemos gyvybingumą, mažinant dirvožemio ir miško paklotės pažeidimų galimybę, netikslinga ar net žalinga ekosistemai šalinti nukirstų medžių kelmus, panaudojant juos biokuro gamybai. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 229. 229. Ramūnas Lydis
28 Papildyti 4 straipsnio 2 dalį 8 punktu ir jį išdėstyti taip: „8) vykdo gamtotvarkos darbus jai perduotojo valdyti valstybinėje miško žemėje“. Nesant tokios nuostatos kyla abejonių dėl įpareigojimo valstybinei miškų urėdijai vykdyti biologinės įvairovės išsaugojimui būtinas gamtotvarkos priemones jos valdomuose miškuose. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 230. 230. Ramūnas Lydis
4 Papildyti 5 straipsnio 4 dalį po žodžių „perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai“ įrašyti „arba saugomų teritorijų direkcijai“. Toks teisinis reglamentavimas užtikrintų itin vertingų draustiniuose esančių miškų apsaugą, taikant šiuose vertinguose miškuose tik tokias gamtotvarkos priemones, kurios didintų ekologinę jų vertę. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 231. 231. Ramūnas Lydis
222 Papildyti 7 straipsnio 2 dalį 22 punktu ir jį išdėstyti taip: „22) privačiai miško žemei, atitinkančiai šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytiems kriterijams, pirkti;“ Siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų prielaidas lėšų, gautų už medienos pardavimą naudojimui itin vertingų miškų išpirkimui iš privačių miško savininkui. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 232. 232. Ramūnas Lydis
44 Siekiant užtikrinti nuolatinę miško dangą nacionaliniuose parkuose, tikslinga papildyti įstatymo 18 straipsnio 4 d.
įsigaliojimą, taikymą ir įgyvendinimą numatančiame pakeitimo įstatymo straipsnyje) ir jį išdėstyti taip: „4) nacionaliniuose parkuose – plynieji pagrindiniai miško kirtimai, didesnėmis kaip 3 hektarai biržėmis atvejiniai pagrindiniai kirtimai ir atvejinių pagrindinių kirtimų paskutinis atvejis iki tol, kol nesusiformuoja nuolatinė ir pakankama miško danga po prieš tai vykdytų atvejų;“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 233. 233. Ramūnas Lydis
5 Siekiant užtikrinti apsaugines miško funkcijas, tikslinga būtų įstatymo 18 straipsnio
tik IV grupės miškuose. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 234. 234. Algis Gaižutis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas 2026-02-02 Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) dėkojame už kvietimą dalyvauti LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2026-02-04 posėdyje, kuriame numatyti klausymai dėl Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija). LMSA palaikome siekį modernizuoti miškų politiką, detaliai susipažinome tiek su 2024-06-27 Seime pateikimo stadiją praėjusiu 18-sios Vyriausybės teiktu Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektu (nauja redakcija) (Nr. XIVP-3933) , tiek ir su 20-sios Vyriausybės 2025-12-03 nutarimu Nr. 843 ( Reg. 2025-12-04 Nr. 2025-20633 ) Seimui pateikta išvada dėl šio įstatymo projekto, kurios prašė Seimo valdyba 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. SV-S-17 . Taip pat atkreipiame dėmesį į 2024-06-27 Seimo priimtą rezoliuciją "Dėl miškų politikos" ( 2024-07-03 Nr. 2024-12428 ), kuri turi būti vertinama sistemiškai kartu su šiuo svarstomu projektu.
Atsižvelgiant į tai, kad Seimo komitetai planuoja organizuoti keletą klausymų, pirmiesiems klausymams teikiame esmines pastabas ir pasiūlymus MĮ projekto 1-8 straipsniams , kurios, LMSA vertinimu, ir po Vyriausybės išvados išlieka neišspręstos, turi tiesioginį poveikį nuosavybės teisių apsaugai, miškų ūkio tvarumui ir valstybės finansiniams įsipareigojimams. Kitus pateiksime vėliau. [Žymėjimas tekste: siūlomas išbraukti tekstas, siūlomas įrašyti tekstas , paaiškinimai ]:1 pastaba. 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžiamą MĮ paskirtį ir tikslą siūlome tikslinti:
<...>
reglamentuoja miško įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, tvarkymą, naudojimą, su miškais susijusią žmogaus veiklą ir jos planavimą , nuosavybės teises į mišką įgijimą, galimus apribojimus nuosavybei ir kompensavimo už nustatomus veiklos apribojimus principus, tvarką ir sąlygas. 2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal daugiafunkcinio darnaus miškų ūkio valdymo principus, derinant tarpusavyje ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes miškui, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir gausinimą siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava ir šalies energetikos sektorių atsinaujinančiais ištekliais, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, medynų produktyvumo ir jų stabilumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, sudarant sąlygas formuoti tvarius, klimato pokyčiams atsparesnius šalies miškus, kurie dabar ir ateityje atliktų daug ir įvairių miško ekosistemų funkcijų , o šių siekių įgyvendinimui užtikrinti – nacionaliniu lygmeniu sistemingai vertinant miškų tvarkymo darnumo lygį .
<...>
Paaiškinimas: Reikėtų nustatyti naujų ūkinės veiklos draudimų ir apribojimų miškuose moratoriumą iki geopolitinės situacijos normalizavimo.
Nelogiška įvedinėti ženklius naujus apribojimus , mažinančius valstybės biudžeto pajamas, miškų sektoriaus gyvybingumą bei didinančius išlaidas. Būtina įvardinti, kad įstatymu reglamentuojamas nuosavybės teises į mišką įgijimas, galimi apribojimai nuosavybei ir kompensavimo už nustatomus veiklos apribojimus principai, tvarka ir sąlygos. Siūlome aiškiai įvardinti įstatymo tiksluose, kad orientuojamasi į daugiafunkcinį miškų ūkį , užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir gausinimą siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava ir šalies energetikos sektorių atsinaujinančiais resursais, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, medynų produktyvumo ir jų stabilumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę. Tai atitinka 20-sios Vyriausybės programos 627, 628, 632, 635 ir
KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 235. 235.
235Algis Gaižutis,
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas 2026-02-02
sparčiai žengiant į priekį, kai kurios sąvokos neatitinka šiuolaikinės miškų naudojimo praktikos ir technologinės realybės. Miškų įstatymo projekte siūlome tikslinti 2 straipsnyje 1, 8, 11, 14, 19, 20, 26, 30, 34, 35, 38, 46, 48, 52 ir 54 dalyse apibrėžiamas sąvokas: „
Paaiškinimas: Pagal FAO metodiką ir daugelio šalių taikomą apibrėžimą miškui priskiriami didesni nei 0,5 ha , tad jei kirtimo metu formuojamos mažesnės aikštės-nederėtų to vadinti plynu kirtimu. Pavyzdžiui, Kroatijoje, jei kertama plynai, tačiau paliekamas pomiškis-tai nelaikoma plynu kirtimu. Bavarijoje plynu kirtimu nelaikoma iki 2 ha iškirstas plotas. Austrijoje, jei plynai iškertama nedidelė 0,2-05 ha aikštė- nelaikoma plynu kirtimu O iki nuo 0,1-0,5ha kirtimus galima pavadinti - atkuriamieji kirtimai (nes miško aplinka nepasikeičia, ). Gal reiktų keisti terminiją iš "plynas" į
"atkuriamasis kirtimas" ar "atkuriamoji medžiapjūtė"? Šiuos terminus taiko kitos ES šalys Miškų įstatyme, pavyzdžiui: Suomija
[Suomijos Miškų įstatymas: https://www.finlex.fi/en/legislation/translations/1996/eng/1093 ] „8. Gamtiškoji miškininkystė
Paaiškinimas: Siūlome vadovautis tarptautine gamtiškojo miškininkavimo samprata, apibrėžiama kaip procesas, kurio metu vadovaujamasi įprastais miškų vystymosi principais. „11.
„11. Laisvasis miško kirtimas
Paaiškinimas: siūlome taikyti tokį pat medyno skalsumą, kaip ir pagrindinių atrankinių kirtimų atveju – 0,6. Skurdžiose (Na tipo) augavietėse, kur nėra pavojaus, kad suvešės žolinė danga, medyno skalsumą galima palikti mažesnis (0,5), kad būtų sudaromos palankios sąlygos šviesiamėgėms augalų rūšims. „14. Miškas
(ar) žėliniai). Mišku nelaikomi kapinėse augantys medžiai ir krūmai , kelio juostose įveisti želdiniai , viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat želdynai, sodai, trumpos (iki 20 metų) rotacijos plantaciniai želdiniai ir žėliniai .“ Paaiškinimas:
Pagal atnaujintą MĮ variantą. Šis siūlymas turėtų būti įgyvendinamas nuosekliai, kartu peržiūrint susijusius teisės aktus, siekiant išvengti teisinio neapibrėžtumo. „19.
„19. Miško infrastruktūra
Paaiškinimas: prie miško infrastruktūros reiktų paminėti „medienos sandėliavimo ir perkrovos aikštelės“ bei „rekreaciniai statiniai“, įrengti pagal patvirtintus miškotvarkos projektus. „20. Miško ištekliai
Paaiškinimas: Miško ištekliais yra ir medžiojamieji gyvūnai bei miško teritorijos kraštovaizdžio vertybių panaudojimas socialinėms ir rekreacinėms reikmėms. Būtina patikslinti, kad galėtume įveiklinti mišką ne tik kirtimo prasme, bet suteikti visuomenei socialines, rekreacines, kultūrines ir kt. paslaugas. „26.
„26. Miško medelynas
sudarytas plotas, kuriame atvirame grunte ir (ar) šiltnamiuose auginami miško sodmenys ir įrengta jiems auginti reikalinga infrastruktūra – komposto ruošimo vieta, laistymo sistema ir (ar) vandens telkinys, keliai, miško sodmenų rūšiavimo, laikymo, su medelyno veikla susiję statiniai ir įrenginiai .“ Paaiškinimai:
Manome, kad infrastruktūros elementų detalizavimas įstatymo lygmeniu (kaip kompostavimo vieta ar laistymo siste ir t.t. -per smulku) perteklinis
sureguliuota Aplinkos ministro įsakymu. Būtų daugiau lankstumo ir detalumo. Sodmenis galima užauginti (savo reikmėms pvz.) ir be gausios infrastruktūros. Svarbu įteisintas plotas, kuriame jie auginami. Visa ši dabar miško medelynui privaloma "atributika" apriboja galimybes įkurti nepramoninio lygio nedidelį medelyną ir sukuria išskirtines sąlygas VMU dominuoti sodmenų išauginimo rinkoje. „30. Miško valda
Paaiškinimas: Reikia galų gale spręsti teisinę koliziją, kada dėl painiavos su naudmenų ir tikslinių paskirčių identifikavimu, užfiksavimu Registrų centro valdomuose Valstybiniame miškų kadastre bei Nekilnojamo turto kadastre ir Nekilnojamo turto registre miškų savininkai nepelnytai apmokestinami žemės mokesčiu . Vadovautis 2 str.14 d. miško apibrėžimu . „3 4.
„3
Paaiškinimas: Išbraukimas gerokai supaprastintų privačių miško savininkų procedūras įveisiant mišką ne miško žemėje, paspartintų bei paskatintų miškingumo didinimo procesą. „3
taksacinis sklypas
Paaiškinimas: Supaprastintų duomenų Miškų registre aktualizavimą tas ūkine priemones atlikus. T.y. plotas jau iš anksto būtų išskirtas kaip savarankiškas taksacinis sklypas, užtektų tik pakeisti jo rodiklius. „38. Miškų stichinė nelaimė
Paaiškinimas: Siūlome palikti 25 tūkst.m3, kaip yra dabartinėje galiojančioje redakcijoje. Kartelės pakėlimas dvigubai neišsprendžia spręstinų problemų. „46.
„46. Pirmykštis miškas
Paaiškinimas: Kad išvengti situacijų, kai natūraliai vietinėmis medžių rūšimis atsikūrę jaunuolynai ( o tai dažnas atvejis) būtų pradėti traktuoti pirmykščiais miškais. „48. Plynasis pagrindinis miško kirtimas
Paaiškinimas: Pagal FAO metodiką ir daugelio šalių taikomą apibrėžimą miškui priskiriami didesni nei 0,5 ha , tad jei kirtimo metu formuojamos mažesnės aikštės-nederėtų to vadinti plynu kirtimu. Pavyzdžiui, Kroatijoje, jei kertama plynai, tačiau paliekamas pomiškis-tai nelaikoma plynu kirtimu. Bavarijoje plynu kirtimu nelaikoma iki 2 ha iškirstas plotas. Austrijoje, jei plynai iškertama nedidelė 0,2-0.5 ha aikštė-nelaikoma plynu kirtimu. Nustatant 0,3 ha tai koreliuotų su dabartiniais grupiniais atvejiniais kirtimais. O iki nuo 0,1-0,5ha kirtimus galima pavadinti - atkuriamieji kirtimai (nes miško aplinka nepasikeičia, ). Gal reiktų keisti terminiją iš "plynas" į "atkuriamasis kirtimas" ar "atkuriamoji medžiapjūtė"? Šiuos terminus taiko kitos ES šalys Miškų įstatyme, pavyzdžiui: Suomija [Suomijos Miškų įstatymas: https://www.finlex.fi/en/laki/kaannokset/1996/en19961093_20140567.pdf ] „52. Sengirė
įvairiaamžis vietinių medžių rūšių miškas, kurio dauguma medžių pasiekę gamtinę brandą ir susiformavę natūraliai, paprastai vėlyvojo vystymosi etap ais e vieno tipo pirmykščiame miške.
Buvusios žmogaus veiklos požymiai gali būti matomi, tačiau jie pamažu nyksta arba nėra pernelyg reikšmingi, kad sutrikdytų natūralius procesus.“ Paaiškinimas: Europos aplinkos agentūra pateikia tokį išaiškinimą: „<...> The old growth forests may be defined as a climax forest that has never been disturbed by man <...>“ Nuoroda: https://www.eea.europa.eu/help/glossary/eea-glossary/old-growth-forest .. Siūlome vadovautis europiniais apibrėžimais, o neišradinėti naujų. „54. Specialusis miško kirtimas
Paaiškinimas: Siūlome papildyti, kam atliekamas spec.miško kirtimas, kadangi irgi svarbu ir reikalinga. Pritariame AM siūlomiems sąvokos “ Specialusis miško kirtimas„ papildymams ir siūlome papildyti galimybe vykdyti spec. kirtimus gerinti miškų ekologines, ekonomines, estetines, rekreacines funkcijas. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 236. 236. Algis Gaižutis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas 2026-02-023 pastaba.
Derėtų apsispręsti, kuri ministerija atsakinga už valstybinį miškų valdymą, nes šio Seimo patvirtintoje 20-sios Vyriausybės programoje numatyta : kad ši funkcija iš Aplinkos ministerijos turi būti perduota Žemės ūkio ministerijai. Tuo remiantis siūlome tikslinti MĮ 3 str. 2 dalį:
„3 straipsnis. Nacionalinės miškų politikos formavimas, valstybės institucijų kompetencija
miškų valdymo srityje <...>2. Miškų valstybinį valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministerij a os ir Vyriausybės įgaliotos institucijos. <...>„ Paaiškinimas: LR Seimo patvirtintoje ir galiojančioje 20-sios LR Vyriausybės programoje numatyta : 638. Tobulinsime miškų sektoriaus valdymą, atskirdami ūkinę veiklą nuo inspekcinės veiklos, valstybinių miškų valdymą paskirdami Žemės ūkio ministerijai (taip kaip yra daugelyje ES valstybių narių). Atsižvelgiant į tai, sprendimas galėtų būti realizuotas keičiant MĮ, įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas. AM ir toliau būtų atsakinga už saugomų teritorijų direkcijoms priskirtus miškus, o ŽŪM- už ūkinius miškus Toks valstybinis valdymas atskirose ministerijose logiškas, tiek dėl teikiamų miškų paslaugų, tiek dėl ministerijų veiklos pobūdžio. LRV programa pagal Konstitucinio Teismo doktriną laikoma politinio įsipareigojimo dokumentu, kurio įgyvendinimas turi atsispindėti teisėkūroje. Šis kompetencijų paskirstymas nekeičia Vyriausybės kaip kolegialios institucijos atsakomybės už valstybinių miškų politiką, o tik užtikrina aiškų funkcijų pasidalijimą pagal ministerijų veiklos pobūdį. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 237. 237. Algis Gaižutis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas 2026-02-02
nuosavybės teisę į mišką, siūlome 4.1. papildyti MĮ projekto 5 str. 1 dalį ir naikinti (arba - tikslinti) 5 str.
6 dalį: „5 straipsnis
priklausyti valstybei, savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims, neturintiems juridinio asmens statuso subjektams, tačiau turintiems civilinį teisnumą. Užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys, užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, atitinkantys Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, mišką turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Miško nuosavybės teisė neatsiejama nuo žemės sklypo, kuriame yra miškas, nuosavybės teisės. Privačių miškų savininkams visuose jų miškuose teisingai kompensuojami nuostoliai dėl ūkinės veiklos draudimų ir apribojimų, pažeistos teisės turi būti atkuriamos, o padaryti nuostoliai atlyginami. Miško savininkų, valdytojų ir naudotojų teisės gali būti apribotos įstatymų nustatyta tvarka visuomenės, aplinkos bei miško apsaugos interesais, o šie apribojimai konkrečiai miško valdai (ar jos daliai) taikomi nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.“ Paaiškinimas:
Svarbu įstatyme įvardinti kompensavimo už nuosavybės apribojimus principus. Tiek SŽNSĮ, tiek Žemės įstatyme yra imperatyviai nurodyta, nuo kada taikomi apribojimai konkrečiam žemės sklypui/teritorijai-nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Ši nuostata atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio
Nr. KT60-N7/2023 suformuotą doktriną dėl nuosavybės teisės ribojimų įsigaliojimo momento ir savininkų teisėtų lūkesčių apsaugos 4,2, Siūlome Miškų įstatymo projekto 5 str. 5 dalyje siūlome naudoti nesenai atnaujinto ir šiuo metu galiojančio MĮ 4 str. 9 dalyje numatytą reglamentavimą ( Straipsnio dalies pakeitimai:Nr.
XV-733 , 2025-12-23, paskelbta TAR 2026-01-06, i. k. 2026-00066), kartu patikslinti šios dalies 2 punktą: „
miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esantis vientisas miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus atvejus, kai:
1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime dėl nuosavybės teisių į šį sklypą atkūrimo nurodytas bendraturčių skaičius;
2) padalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atskiriant šias žemės ūkio naudmenas.
Šiuo atveju formuojami du ar daugiau – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai; bendras suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo ar sklypų plotas negali būti mažesnis už iki padalijimo buvusį miško žemės plotą;
3) padalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti;
4) privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė padalijama į atskirus žemės sklypus, kai juos skiria valstybinės reikšmės, vietinės reikšmės viešieji keliai, geležinkeliai ir neprivatizuojami vandens telkiniai, taip pat kelių užimti plotai, neįskaityti į žemės sklypo bendrą plotą;
5) perdalijamos privačių miškų valdos keičiant gretimų privačių miško valdų ribas, kai privačios miško valdos dalys atidalijamos ir sujungiamos su gretimomis privačiomis miško valdomis nesuformuojant atskirų miško valdų.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 238. 239. Algis Gaižutis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas 2026-02-02 5 pastaba.
Dėl Miškų įstatymo projekto priedo
siūlomos miškų grupių pertvarkos atsisakymo. Pritariame 20-sios Vyriausybės 2025-12-03 nutarime Nr. 843 Seimui pateiktą išvadą (1 str. 1.1 punkte) siūlant atsisakyti 18-sios Vyriausybės MĮ projekte planuotos miškų grupių pertvarkos. Tačiau nepritariame šiame punkte ir toliau dėstomiems svarstymams mechaniškai peržiūrėti procentinį miškų grupių paskirstymą, ženkliu mastu uždrausti pagrindinį miškų naudojimą ir apriboti ūkinę veiklą miškuose kitu keliu - pakeitus Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvus bei patikslinus ūkininkavimo režimus. Atkreipiame dėmesį, kad esminį privačios nuosavybės naudojimo aspektą tokiu būdu siekiama iš įstatymo lygmens perkelti į žemesnio lygmens teisės aktų lygmenį, kas leistų AM ir jai pavaldžioms institucijoms pačioms nustatinėti įstatymuose nenumatytus įvairius draudimus/apribojimus ir dargi išvengti nuostolių kompensavimo privatiems miškų savininkams . Nes šiuo metu pagal LR Miškų įstatymą įvedami apribojimai kompensuojami tik tuo atveju, jei keičiama miškų grupė. Tad kyla pagrįstas klausimas: kokiu pagrindu privačių miškų savininkams būtų išmokamos kompensacijos už nustatytus veiklos apribojimus, jei miškų grupė nebus pakeista, tačiau bus visiškai uždraudžiami ar stipriai apriboti pagrindiniai miško kirtimai ?
Pažymėtina, kad tokios nuostatos prieštarauja LR Konstitucijai : Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ribojant nuosavybės teises, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: visuomenės poreikiams ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu ir teisingai atlyginami savininko patiriami nuostoliai; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (inter alia 2002 m. rugsėjo 19d., 2016 m. birželio 7 d., 2000 m. gruodžio 21 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai ). Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją jokiu nuosavybės teisės apribojimu negalima paneigti nuosavybės teisės esmės. Kategoriškai nepritariame siekiui poįstatyminiais aktais nustatomų draudimų pagalba susikurti galimybę didelėse teritorijose nustatyti naudojimo apribojimus neatlygintinai (išvengiant prievolės sumokėti kompensacijas privačių miškų savininkams už tokiu būdu įvedamus apribojimus ). Tai prieštarauja 20-sios Vyriausybės programos 632 punktui, kuriame nustatyta, kad privačių miškų savininkams bus numatytas tinkamas kompensavimo ar miškų išpirkimo mechanizmas . Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 239. 240. Algis Gaižutis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas 2026-02-02 6 pastaba . Rekomenduojame t ikslinti MĮ projekto 7 str. pavadinimą ir 7 str. 1 dalį : „7 straipsnis.
:
„7 straipsnis. Privalomieji atskaitymai iš pajamų už
parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką ir
savivaldybių biudžetų reikmėms Už naudojimąsi patikėjimo teise suteiktais valstybiniais miškais
miško valdytojams nustatomi privalomieji 150 procentų, privačių miškų savininkams – 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Surinktos lėšos skirstomos taip: 85 procentai – į valstybės biudžetą, 15 procentų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka – į savivaldybių, kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, biudžetus vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir remontui. Bendrosioms miško ūkio reikmėms iš valstybės biudžeto skirtas lėšas per Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras Vyriausybė . Paaiškinimai:
Po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ akivaizdu, kad nuo tada Bendrosioms miško ūkio reikmėms skirtos lėšos kasmet skiriamos iš bendrojo Seimo tvirtinamo valstybės biudžeto, o jų apimtis kasmet suderinama Vyriausybėje. Valstybė laisva nustatyti, kokio atlygio reikalauti iš valstybinių miškų valdytojų už jiems naudojimuisi patikėjimo teise suteiktus miškus. Visos įmokos patenka į bendrą valstybės biudžetą. O privačių miškų savininkams nieks neatlygintinai miškų neperduoda, visi privatūs miškai kažkada yra įsigyti, privačių miškų savininkai iki šiol moka 15 proc.
GPM (fiziniai asmenys), 15 proc. pelno (įmonės) ir visus kitus veiklos mokesčius į valstybės biudžetą ( nuo 2026 m. šie mokesčiai didėja ~ 5 proc.) O iš valstybės biudžeto finansuojama Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programa. Todėl primygtinai reikalaujame nesugrąžinti į rengiamą nauja redakcija įstatymą ydingų 5 procentų atskaitymų iš privačių miškų savininkų į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką, kadangi tai prieštarauja tiek Nacionalinio miškų susitarimo NMS pasiektiems susitarimams, tiek ir viešai Miškų įstatymo projekto rengimo metu deklaruotai Aplinkos ministerijos pozicijai. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 240. 241. Algis Gaižutis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas 2026-02-028
nepritariame siekiui nustatyti papildomus draudimus bei apribojimus didelėse miškų teritorijose, įjungiant į griežtesnių apribojimų grupes miškus, kurie neturi tokioms grupėms priskirti reikalingų charakteristikų . Esminė problema – siūlomas reguliavimas leidžia poįstatyminiais aktais iš esmės pakeisti privačios nuosavybės naudojimo turinį, apeinant įstatymą ir kompensavimo pareigą. Siūlome koreguoti ir tikslinti MĮ projekto 8 straipsnį ir jo 1, 2, 3, 4. 5 ir 8 dalis:
<...>
„8 straipsnis . Miško tvarkymas ir miškų grupės 1.
Lietuvos miškai tvarkomi pagal daugiafunkcinio darnaus miškų ūkio valdymo principus taip, kad būtų užtikrinamas jų tvarumas vykstant klimato kaitai, racionalus miškų išteklių naudojimas ir gausinimas siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava ir šalies energetikos sektorių atsinaujinančiais ištekliais, suteikiant šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą , atkūrimas, priežiūra, apsauga, išlaikoma jų biologinė įvairovė, medynų produktyvumas ir jų stabilumas , pajėgumas atsinaujinti, gyvybingumas, sveikumas, dirvožemio našumas, galimybė darniai atlikti aprūpinimo, reguliavimo, palaikymo ir kultūrines miško ekosistemų funkcijas. „ Paaiškinimas:
Siūlome aiškiai įvardinti, kad miškų tvarkyme orientuojamasi į daugiafunkcinį miškų ūkį , užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir gausinimą siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava ir šalies energetikos sektorių atsinaujinančiais ištekliais, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, medynų produktyvumo ir jų stabilumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę. Tai atitinka 20-sios Vyriausybės programos 627, 628. 635 ir 638 punktų nuostatas „2. Pagal pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes. 3. I grupė – rezervatiniai miškai: ypatingą gamtinę vertę turinčių valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijose esančių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai, draustinių miškų dalys. Rezervatiniams miškams priskiriami tik valstybinės reikšmės miškai.
Pagrindinė funkcinė paskirtis – leisti vykti natūraliems procesams miškuose, formuotis sengirėms.“ Paaiškinimas: Pirmiausiai, turėtų būti nedviprasmiškai įtvirtinta, kad I miškų gr. (kurioje ūkininkavimo režimas yra pats griežčiausias), t.y. rezervatiniams miškams derėtų priskirti tik ypatingą gamtinę vertę turinčias teritorijas, kur miško tolesnis vystymasis paliekamas natūraliai eigai be žmogaus įsikišimo. Pagal Saugomų teritorijų įstatymą saugomos teritorijos, atsižvelgiant į jose saugomų vertybių reikšmę ir pobūdį, yra skirstomos į saugomų teritorijų tipus: rezervatai, draustiniai ir kt. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte bei 4 dalyje yra išvardintos konkrečios gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšys, kurių miškai priskirtini IIA (ekosistemos apsaugos miškai) ir III (apsauginiai miškai) miškų grupėms. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus minėtų projekto nuostatų bei keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto bei 4 dalies nuostatų tarpusavio santykis. Taipogi svarbu pažymėti, kad rezervatiniai miškai yra išskiriami ten, kur vykdomi moksliniai natūralių miškuose vykstančių procesų stebėjimai, paliekant tokius plotus savaiminiam formavimuisi be jokio žmogaus įsikišimo ar net lankymosi (kuris galimas tik išskirtiniais atvejais ir su atsakingų specialistų priežiūra). Tad privatus savininkas jo valdą priskyrus rezervatui net negalėtų lankytis savo miške. Tad geriau yra tokias teritorijas Valstybei išpirkti iš savininko , jei norima steigti rezervatą. Todėl reiktų teisės aktais įvardinti aiškius ypatingą gamtinę vertą turinčių miškų kriterijus, kuriais vadovaujantis tokie miškai galėtų būti priskiriami rezervatiniams miškams patikslinant LR Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 1171 „Dėl Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“. „4. II grupė – specialios paskirties miškai.
Joje skiriami:
apsaugos miškai . Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai. Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų dalys, svarbios jose nustatytoms Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms ir rūšių buveinėms išsaugoti ar atkurti, kiti didelės gamtinės vertės saugomų teritorijų miškai . Pagrindinė funkcinė paskirtis – išsaugoti , formuoti arba atkurti gyvybingas miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus su įvairiaamžiais įvairiarūšiais arba gamtinę brandą pasiekusiais medynais, sengirėmis, gerinti saugomų vertybių būklę .“ Paaiškinimas:
Kraštovaizdžio draustinių miškai išskiriami dėl kraštovaizdžio, o ne dėl ekosistemų apsaugos tikslų, tad ir turėtų būti atitinkamai priskiriami miškų grupėms. Geologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai, kultūriniai draustiniai saugo reljefą ar statinius, todėl keista, kad siekiama sugriežtinama miškų apsauga. Natura
objektus) ir yra nesuderinamos su miškų grupių sistema (skirta kompleksiniam saugojimui). . Siekis pakeisti grupes EB svarbos natūraliose miško buveinėse-galima įtarti siekį tokiu būdu nemokėti miško savininkams priklausančių kompensacijų.. Be to buveinės dažnai išskirtos sėdint prie stalo, reali situacija dažnai skiriasi. Keičiant miškų grupes turėtų būti atliktas poveikio vertinimas. Siūlome konstatuoti, kad nedera kurti painiavos, o kaip tik reiktų teisės aktais įvardinti aiškius svarbią vertą aiškia išskirtų ekosistemų apsaugai turinčių miškų kriterijus, kuriais vadovaujantis tokie miškai galėtų būti priskiriami 2A gr. ekosistemų apsaugos miškams patikslinant LR Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 1171
„Dėl Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir Miškų priskyrimo miškų
grupėms normatyvų patvirtinimo“.
Taipogi primename, kad nepamatuotai išplėtus IIA gr. miškus į kitas saugomas teritorijas, ten esančių privačių miškų savininkams reikėtų išmokėti apie 100 mln. Eur kompensacijų už nustatytus veiklos apribojimus. Esamoje Valstybės finansinėje ir saugumo užtikrinimo situacijoje tokia papildoma finansinė našta nėra šalies biudžetui pakeliama. Todėl siūlome apsiriboti patikslinimu ūkininkavimo tikslų . „2) B – rekreaciniai miškai : miško parkai, miestų ir nuo miesto teritorijos ribos 1 km atstumu esantys miškai, kultūrinių draustinių, kultūrinių rezervatų miškai ar jų dalys miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai , kraštovaizdžio draustinių miškai ar jų dalys ir kiti poilsiui ar kitoms socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms vertybėms puoselėti skirti miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – formuoti ir išsaugoti rekreacinius ar kitus socialinius, kultūrinius ir dvasinius visuomenės poreikius geriausiai tenkinančius miškus ir miško aplinką. “
<...>
Paaiškinimas: rekreacinėms reikmėms netinka bet koks miškas, miškai turi atitikti poilsiui ar kitoms socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms vertybėms puoselėti keliamus kriterijus. Rekreacinė miškų vertė negali būti nustatinėjama pagal 1 km atstumą nuo miesto ribos. Viso tai apimtų ~
.ha miškų (iš kurių- 19,3 tūkst.ha-privačių ). Vienai gyventojų grupei yra suteikiamas prioritetas prieš kitus (miškų savininkus) - konstitucinis pažeidimas. Nacionalinio miškų susitarime sutarta, kad tokiu atveju šalia miškų gyvenančios bendruomenės turėtų siekti sudaryti kraštovaizdžio apsaugos sutartis su miško savininkais. Todėl netikslinga automatiškai priskirti visus kažkokiu atstumu nuo miestų ribos esančius miškus prie rekreacinių (II B grupės).
Miško žemės plotas (tūkst. ha) iki 1 km atstumu nuo miestų (be miestelių) Miškų grupės ir pogrupiai 1 km nuo miestų Iš jų privatūs I grupės (rezervatiniai) miškai 0.05 0.0 II grupės (specialios paskirties) miškai 11.3 3.6 A) ekosistemų apsaugos miškai 5.2 1.9 B) rekreaciniai miškai 6.1 1.7 III grupės (apsauginiai) miškai 7.9 3.4 IV grupės (ūkiniai) miškai, iš viso 28.1 11.9 Nepriskirta miškų grupei 0.7 0.4 Iš viso 48.0 19.3 “5. III grupė – apsauginiai miškai : genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai , nacionalinių parkų miškai, nepriskirti I ir II miškų grupėms. Pagrindinė funkcinė paskirtis – formuoti aplinkos sąlygoms atsparius ir reproduktyvius medynus, galinčius geriausiai atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Paaiškinimas: nacionaliniuose parkuose šiuo metu yra ženkli dalis ūkinių IV grupės miškų, kurių automatinis pervedimas į griežtesnio ūkinio reglamentavimo III grupę vien tik dėl to, kad jie įtraukti į nacionalinio parko teritoriją-neracionalus ir nepateisinamas . Pavyzdžiui, vien Dzūkijos nacionaliniame parke yra 12660,5 ha privačių IV gr. miškų . Viso Lietuvos nacionaliniuose parkuose yra 43, 9 tūkst. ha , draustiniuose ~82 tūkst. ha, + 1 km atstumu nuo miestų - 19, 3 tūkst. ha , o į Natura 2000 teritorijas už saugomų teritorijų ribų patenka 25 tūkst. ha privačių miškų. Tai sukurtų papildomus apribojimus nuosavybės naudojimui ir padidintų veiklos kaštus.
Reikalaujame , kad tokie siūlomi sprendimai būtų pagrįsti ekonominiais skaičiavimais, poveikio vertinimu ir aiškiai apibrėžtais kriterijais, leidžiančiais objektyviai įvertinti planuojamų sprendimų pagrįstumą, proporcingumą bei realų poveikį privačiai nuosavybei, miškų ūkio sektoriaus ekonominiam gyvybingumui. Deklaratyvūs ar duomenimis nepagrįsti teiginiai negali būti laikomi tinkamais atsakingo valstybės valdymo sprendimų užtikrinimui. „ 8. Miškus miškų grupėms priskiria aplinkos ministras Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi s Vyriausybės nustatyta tvarka ir normatyvais. Apie keičiamą miško grupę privačių miškų savininkai informuojami individualiai prieš patvirtinant miškų priskyrimo miškų grupėms planus. Miško grupės gali būti griežtinamos tik miško savininkui sutikus. Vyriausybės įgaliota institucija, pasibaigus susipažinimo su miškų priskyrimo miškų grupėms plano projektu terminui, organizuoja viešą šio plano projekto svarstymą. Paaiškinimas: esminį privačios nuosavybės naudojimo aspektą - miško priskyrimą konkrečiai miškų grupei
KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 241. 242. Medienos perdirbimo asociacija 2026-02-02 Išnagrinėjome Vyriausybės 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 843 patvirtintą ir Seimui pateiktą išvadą dėl naujos redakcijos Miškų įstatymo projekto Nr. XIVP-3933 (toliau – Vyriausybės išvada) ir patį Seime registruotą naujos redakcijos Miškų įstatymo projektą Nr.
XIVP-3933. Vertinant pačią Vyriausybės išvadą, iš esmės pritariame siūlymui tobulinti esamą miško grupių sistemą ir atsisakyti naujos redakcijos Miškų įstatymo projekte Nr. XIVP-3933 (toliau – Įstatymo projektas) numatyto perėjimo prie naujos miškų grupių sistemos, tokiu būdu išryškinant apsauginių miškų svarbą ir kartu bandant atliepti aktualius klimato kaitos ar biologinės įvairovės iššūkius bei kintančius visuomenės poreikius miškams ir jų tvarkymui. Tačiau atsižvelgdami į būtinybę tinkamai subalansuoti ekonominius, ekologinius ir socialinius tvaraus miškų valdymo ir naudojimo aspektus, įvertindami tam skirtus Nacionalinio miškų susitarimo proceso metu išgrynintus pasiūlymus ateities miškų vizijai, pabrėždami medienos, kaip itin svarbaus atsinaujinančio ištekliaus Lietuvos bioekonomikai ir valstybės finansams bei visuomenės gerovei, tvaraus naudojimo siekiamybę, siūlome iš esmės peržiūrėti ir sistemiškai įvertinti visas Įstatymo projekte siūlytas teisinio reguliavimo priemones, sudarant prielaidas užtikrinti adekvatų medienos tiekimą rinkai, net ir padidinus būtinuosius aplinkosauginius apribojimus biologinės įvairovės išsaugojimui gamtiškai vertingiausiose teritorijose, ar pakeitus įprastas miškininkavimo praktikas pirmiausia socialinėms reikmėms naudotinuose miškuose. Toks reguliavimo pokytis leistų užtikrinti Lietuvos medienos pramonės gyvybingumą ir jos reikšmingą indėlį į šalies ekonomiką, kartu prisidėtų prie šalies gynybos stiprinimo finansavimo, sudarytų prielaidas žaliajai statybų transformacijai nacionaliniu mastu, galiausiai leistų išsaugoti ir padidinti iš vietinių atsinaujinančių išteklių pagamintų gamtai draugiškų ir anglį užrakinančių medienos produktų naudojimą Lietuvos žmonių gyvenime.
Patikimi ir strateginiam veiklos miškuose planavimui valstybės ir regionų lygmeniu tinkamo detalumo ir tikslumo Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenys rodo, kad Lietuvos miškuose vykdant ilgalaikę kryptingą nuosaikaus medienos išteklių naudojimo, medynų produktyvumo didinimo ir savalaikio miškų atkūrimo politiką, turime ūkiniuose miškuose sukauptą didžiausią Lietuvos miškų ūkio istorijoje medienos tūrį, taip pat ir didelį grynąjį metinį medienos tūrio prieaugį, kurio naudojimo intensyvumas net ir tvaraus miško naudojimo apimtyse galėtų būti ir didesnis nei šiuo metu taikomasi ir tai galėtų kompensuoti reikšmingą dalį medienos naudojimo apribojimų tiek gamtiškai vertingiausiuose saugomų teritorijų miškuose, tiek ir didelės socialinės vertės urbanizuotų teritorijų miškuose. Tačiau tam būtina iš esmės peržiūrėti dabartinius miškininkavimo suvaržymus, ypač ūkiniuose miškuose ir atsisakyti pridėtinės vertės nekuriančių apribojimų, taip pat sumažinti administracinę naštą miško savininkams, valdytojams ir visiems veiklos miškuose vykdytojams. Atsižvelgdami į aukščiau įvardintus siūlymus ir pastebėjimus, teikiame ir konkrečius pasiūlymus Įstatymo projekto tobulinimui: 1.
Siekiant skatinti miško savininkus ir valdytojus dažniau rinktis neplynuosius atrankinius miško kirtimus ir tokiu būdu sudaryti realias sąlygas klimato kaitai atsparesnių įvairiaamžių mišrių medynų formavimui ūkiniuose miškuose, taip pat racionaliau panaudoti sukauptą medieną didelio derlingumo augavietėse ūkiniuose miškuose esančiuose medynuose vykdant plynuosius ar atvejinius pagrindinius miško kirtimus, pakeisti pagrindinių miško kirtimų sampratą, šiuos kirtimus susiejant ne vien su minimaliu kirtimų amžiumi (vadinamu brandos amžiumi), bet ir su vyraujančios medžių rūšies vidutiniu medžių skersmeniu medyne . Su miško atkūrimu sietiniems pagrindiniams atrankiniams miško kirtimams toks medžių skersmuo galėtų būti mažesnis – taip skatinant iš anksčiau pradėti vienaamžių medynų transformaciją į įvairaamžius, o pagrindiniams plyniesiems ir atvejiniams miško kirtimams, toks medžių skersmuo turėtų būti siejamas su medienos perdirbimo technologiniais poreikiais, kartu įvertinant ir kitų Europos šalių patirtį. Kaip ir minimalus pagrindinių miško kirtimų (brandos) amžius, minėtas medžių skersmuo konkrečioms medžių rūšims būtų nustatomas aplinkos ministro tvirtinamose Miško kirtimų taisyklėse. Kadangi Įstatymo projektu pagrindiniai miško kirtimai stipriai ribojami saugomose ir urbanizuotose teritorijose, tai toks pakeitimas netrukdytų geresnei gamtinių vertybių apsaugai saugomuose miškuose, neturėtų įtakos miestų ar kitiems didelės socialinės vertės miškams, bet padėtų iš dalies kompensuoti medienos tiekimo praradimus, kurie atsiras sugriežtinus miško kirtimų apribojimus IIA ir IIB miškų grupių miškuose, taip pat padidinus šių miškų grupių miškų plotus ūkinių ir apsauginių miškų sąskaita. Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 43 dalį ir ją išdėstyti taip: „43.
Pagrindinis miško kirtimas
medynų ar miško kirtimų taisyklėse nustatytą vyraujančios medžių rūšies vidutinį medžių skersmenį pasiekusių medynų , taip pat brandžių medžių kirtimas siekiant racionaliai ir tolygiai naudoti miško išteklius, formuoti ar atkurti našius ir atsparius tikslinius medynus. Pagrindinio miško kirtimo būdai yra šie: atrankinis, atvejinis ir plynasis.“ Pakeisti Įstatymo projekto 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Miško žemėje gali būti vykdomi pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai, specialieji, lydimo ir laisvieji miško kirtimai. Miško kirtimo būdai, kirtimų amžius, vyraujančios medžių rūšies vidutinis medžių skersmuo medyne , biržių atrėžimo reikalavimai, gamtiškosios miškininkystės principų įgyvendinimo, aplinkosaugos ir technologiniai reikalavimai nustatomi aplinkos ministro tvirtinamose miško kirtimų taisyklėse.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 242. 243. Medienos perdirbimo asociacija 2026-02-02 2.
Atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos valstybių patirtį apibrėžiant plynuosius miško kirtimus, įvertinant visapusiškai padidėjusį dėmesį plyniesiems miško kirtimams ir Lietuvoje, suprantant Vyriausybės siekius riboti plynuosius kirtimus saugomose ir kitose jautriose teritorijose, kartu siekiant aiškiai ir nedviprasmiškai įstatymo lygmeniu įtvirtinti mažiausią biržės plotą, nuo kurio pagrindinis miško kirtimas būtų laikomas plynuoju, tokiu būdu suvienodinant supratimą, kad šviesiamėgėms medžių rūšims atkurti ir neplynųjų miško kirtimų atveju reikalingas didesnis nei 0,1 ha plotas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ir šiuo metu atrankinių pagrindinių miško kirtimų atveju leidžiama iškirsti didesnes nei 0,1 ha plotą užimančias medžių grupes ir tai nelaikoma plynuoju kirtimu, siūlome iki 0,5 ha ploto pagrindinius miško kirtimus didesnio ploto miško masyve nelaikyti plynaisiais . Tokiu atveju medžių iškirtimas mažesniame nei 0,5 ha plote būtų priskiriamas atrankiniams pagrindiniams miško kirtimams, o kai būtų nukertamas visas mažesnio nei 0,5 ha ploto atskiras kitomis naudmenomis apsuptas miško plotas – kirtimas būtų laikomas plynuoju. Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 48 dalį ir ją išdėstyti taip: „48. Plynasis pagrindinis miško kirtimas
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 243. 244. Medienos perdirbimo asociacija 2026-02-02 3.
Įvertinus Vyriausybės išvadoje jau siūlomus reikšmingus papildomus plynųjų miško kirtimų apribojimus saugomų teritorijų ūkiniuose (IV miškų grupės) ir apsauginiuose (III miškų grupės) miškuose – sumažinant leistiną plynojo pagrindinio miško kirtimo biržės plotą iki 1,5 ha, taip pat Įstatymo projekte jau esantį 3 ha plyno kirtimo apribojimą visuose likusiuose apsauginiuose (III miškų grupės) miškuose ir kartu siekiant atsverti šiuos papildomus apribojimus racionaliu medienos išteklių panaudojimu ne saugomų teritorijų ūkiniuose (IVA miškų grupės) miškuose, siūlome nekeisti dabartiniame Miškų įstatyme, taip pat Įstatymo projekte nustatyto 8 ha plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės ploto apribojimo IVA grupės miškuose. Toks reguliavimas padėtų taikliau fokusuoti plynųjų kirtimų apribojimus ten, kur jie turi didžiausią prasmę, kartu leistų racionaliau panaudoti tikslingai medienos gavybai augintų miškų išteklius. Tuo tikslu siūlome nepritarti Vyriausybės išvados 3.2 papunktyje išdėstytiems siūlymams mažinti maksimalų leistiną plynųjų pagrindinių miško kirtimų plotą IVA miškų grupės miškuose iki 4 ha, tai kaip ir kitus miško kirtimų apribojimus perkeliant į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 244. 245. Medienos perdirbimo asociacija
12
mažinti administracinę naštą, didinti miško valdytojų sprendimų laisvę ir ugdyti atsakomybę, kartu mažinti valstybės institucijų apkrovą menkos pridėtinės vertės veikla, taip pat paspartinti miškininkavimo veiksmus stichinių nelaimių ar kenkėjų pažeistų miškų tvarkymo atvejais bei paskatinti mišką formuojančių ugdomųjų miško kirtimų vykdymą, siūlome atsisakyti leidimų kirsti mišką, išskyrus pagrindinius, lydimo ir specialiuosius miško kirtimus. Tokiu atveju leidimų kirsti mišką nereikėtų ugdomiesiems, neplyniems sanitariniams, taip pat laisviesiems miško kirtimams.
Visi šie kirtimai iš esmės yra nedidelio intensyvumo, po jų lieka įprasta miško ekosistema ir nėra reikalingas miško atkūrimas. Tokie kirtimai ūkiniuose ir apsauginiuose miškuose iš esmės nedaro neigiamos įtakos biologinei įvairovei, tam tikrais atvejais prisideda prie jos apsaugos, dažniausiai pagerina apsaugines ar socialines miško funkcijas. Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) III ir IVA grupės miškuose atliekamas
laisvasis miško kirtimas (išskyrus neplynąjį miško kirtimą privataus miško savininko reikmėms, po kurio liks ne mažesnis kaip 0,7 medyno skalsumas, miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, „Natura 2000“ teritorijose ar kultūros paveldo teritorijose), jaunuolynų ugdymo, ugdomasis miško kirtimas, atrankinis sanitarinis miško kirtimas;“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 245. 246. Medienos perdirbimo asociacija
papildomai suteikti būtent tiems miškams, kurie labiausiai svarbūs visuomenei poilsiui užtikrinti bei kitoms socialinėms vertybėms puoselėti, netikslinga šabloniškai prisirišti prie 1 km atstumo nuo miesto ribos, nes atskirais atvejais gali būti reikalinga tiek didesniu, tiek ir mažesniu atstumu esančio miško priskyrimas rekreaciniams. Tokią galimybę suteikia Įstatymo projekte jau esanti formuluotė „ir kiti poilsiui ar kitoms socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms vertybėms puoselėti skirti miškai“. Konkretūs kriterijai pastarosios nuostatos taikymui vis vien turės būti nustatyti Vyriausybės tvirtinamuose Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvuose.
Be to, svarstytina būtų galimybė į procesą įtraukti savivaldybes , suteikiant joms teisę prie miestų ir miestelių esančius miškus per teritorijų planavimą priskirti rekreaciniams (IIB grupės) miškams nepriklausomai nuo to, kokiu atstumu tie miškai yra nuo miesto ar miestelio ribos, tačiau įvertinant jų svarbą vietos bendruomenei ir rekreacinį potencialą. Tokiu atveju kompensacijas už ūkinės veiklos apribojimus privačių miškų savininkams taip pat turėtų mokėti savivaldybės. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos savivaldybių steigiamų saugomų teritorijų atvejais. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 246. 247. Medienos perdirbimo asociacija 2026-02-02 6.
Atsižvelgiant į augančią medienos, kaip aplinkai draugiško atsinaujinančio ištekliaus, ir jos inovatyvių ilgaamžių gaminių svarbą globaliu mastu, ypač prisidedant prie klimato kaitos švelninimo dekarbonizacijos procese, atitinkamai didėjančią žaliavinės medienos paklausą visame Europos regione bei stiprėjančią konkurenciją dėl šios medienos tarp atskirų regiono valstybių ir trečiųjų šalių, kartu siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas žaliavinės medienos logistikos srityje ir tokiu būdu reikšmingai prisidėti prie bendrojo intereso, šiuo atveju aplinkosaugos ir klimato valdymo tikslų siekimo, tuo pačiu siekiant racionaliai panaudoti Lietuvos miškuose kryptingos miškų politikos rezultate sukauptą medienos potencialą, sukuriant galimai didesnę šios medienos pridėtinę vertę, taip suteikiant šaliai ir jos gyventojams kuo didesnę socialinę ekonominę naudą1, taip pat siekiant svariai prisidėti prie bioekonomikos vystymo, kuriant ir gaminant aukštos pridėtinės vertės inovatyvius medienos produktus, kartu atsveriant ir kompensuojant galimą medienos iš Lietuvos miškų tiekimo rinkai sumažėjimą dėl augančių aplinkosauginių apribojimų ir kintančių visuomenės poreikių miškui bei dėl to mažinamų pagrindinių miško kirtimų apimčių gamtiškai vertingose ir socialiai jautriose teritorijose3, siūlome įstatymo lygmeniu nustatyti kriterijus, pagal kuriuos pirmenybė įsigyti žaliavinę medieną būtų suteikiama tiems ūkio subjektams , kurie iš šios medienos gaminamais produktais reikšmingiau prisidėtų prie bendrųjų aplinkosaugos ir klimato valdymo tikslų , o tuo pačiu prie Miškų įstatyme numatyto didesnės ekonominės ir socialinės naudos šaliai siekimo.
Atsižvelgiant į augančią medienos, kaip aplinkai draugiško atsinaujinančio ištekliaus, ir jos inovatyvių ilgaamžių gaminių svarbą globaliu mastu, ypač prisidedant prie klimato kaitos švelninimo dekarbonizacijos procese, atitinkamai didėjančią žaliavinės medienos paklausą visame Europos regione bei stiprėjančią konkurenciją dėl šios medienos tarp atskirų regiono valstybių ir trečiųjų šalių, kartu siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas žaliavinės medienos logistikos srityje ir tokiu būdu reikšmingai prisidėti prie bendrojo intereso, šiuo atveju aplinkosaugos ir klimato valdymo tikslų siekimo, tuo pačiu siekiant racionaliai panaudoti Lietuvos miškuose kryptingos miškų politikos rezultate sukauptą medienos potencialą, sukuriant galimai didesnę šios medienos pridėtinę vertę, taip suteikiant šaliai ir jos gyventojams kuo didesnę socialinę ekonominę naudą1, taip pat siekiant svariai prisidėti prie bioekonomikos vystymo, kuriant ir gaminant aukštos pridėtinės vertės inovatyvius medienos produktus, kartu atsveriant ir kompensuojant galimą medienos iš Lietuvos miškų tiekimo rinkai sumažėjimą dėl augančių aplinkosauginių apribojimų ir kintančių visuomenės poreikių miškui bei dėl to mažinamų pagrindinių miško kirtimų apimčių gamtiškai vertingose ir socialiai jautriose teritorijose3, siūlome įstatymo lygmeniu nustatyti kriterijus, pagal kuriuos pirmenybė įsigyti žaliavinę medieną būtų suteikiama tiems ūkio subjektams , kurie iš šios medienos gaminamais produktais reikšmingiau prisidėtų prie bendrųjų aplinkosaugos ir klimato valdymo tikslų , o tuo pačiu prie Miškų įstatyme numatyto didesnės ekonominės ir socialinės naudos šaliai siekimo. Įvertinę ankstesnius Seime registruotus ir svarstytus Miškų įstatymo pakaitimų projektus, kuriais siūlyta nustatyti tokius kriterijus, taip pat tiems įstatymų projektams teiktas išvadas, siūlome nustatyti kriterijų dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų dydžio žaliavinės medienos transportavimo iki jos apdirbimo vietos metu.
Toks kriterijus, poįstatyminiais teisės aktais nustačius aiškią jo verčių apskaičiavimo metodiką, leistų įvertinti žaliavinės medienos logistikos poveikį ŠESD emisijoms ir pirmenybę įsigyti valstybiniuose miškuose pagamintą žaliavinę medieną taikyti tiems ūkio subjektams, kurių ŠESD emisijos medienos transportavimui mažesnės. Mažesnės ŠESD emisijos akivaizdžiai galėtų prisidėti prie bendrų klimato kaitos švelninimo ir aplinkosaugos tikslų siekimo, tuo pačiu toks kriterijus nediskriminuotų kitų EEE ūkio subjektų lyginant su Lietuvos Respublikos subjektais. Didesnis arčiau žaliavos gaminamų aukštesnės pridėtinės vertės ilgaamžių medienos gaminių ir mažesnis dideliais atstumais transportuojamos žaliavinės medienos kiekis reikštų papildomas CO2 absorbcijas4 ir atitinkamai papildomus kreditus nacionalinėje ŠESD apskaitoje Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (angliškai - LULUCF) sektoriuje, o kartu ir papildomą indėlį į klimato kaitos švelninimą mūsų šalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad laisvą prekių judėjimą ribojančios priemonės gali būti pateisintos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 36 straipsnyje įtvirtintais atvejais, kai ribojanti priemonė yra būtina visuomenės dorovės, viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais, ir ESTT praktikoje suformuluotais pagrindais.
Pagal nusistovėjusią ESTT praktiką nacionalinės priemonės, galinčios riboti EEE vidaus prekybą, gali būti pateisinamos SESV
sveikatos ir gyvybės apsauga, arba imperatyviais, be kita ko, aplinkosaugos reikalavimais, jeigu nagrinėjamos priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui. Pakeisti Įstatymo projekto 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Didmeninė prekyba miškų urėdijos valdomuose valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis Vyriausybės nustatyta tvarka vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo 3 iki 10 metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti. Pirmenybė įsigyti valstybiniuose miškuose pagamintą žaliavinę medieną teikiama tiems ūkio subjektams, kurių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos žaliavinės medienos transportavimui iki jos apdirbimo vietos yra mažesnės . Elektroninę medienos pardavimo sistemą administruoja Vyriausybės įgaliota valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama įmonė, atitinkanti nepriklausomumo, technologinių, finansinių ir vadybinių pajėgumų elektroninės medienos pardavimo sistemos administravimo kriterijus pagal Vyriausybės nustatytus šių kriterijų atitikties reikalavimus.
Šioje dalyje nurodyta tiesiogine ar netiesiogine kontrole laikoma, kai valstybė ar valstybės valdoma bendrovė savo dukterinėje bendrovėje:
1) turi daugumą tokios kontroliuojamos įmonės išleistų akcijų ar kitokių nuosavybės vertybinių popierių arba
2) turi daugumą visų balsų, kuriuos suteikia kontroliuojamos įmonės išleistos akcijos ar kitokie nuosavybės vertybiniai popieriai, arba
3) turi teisę paskirti ar išrinkti daugiau kaip pusę tokios kontroliuojamos įmonės valdymo ar kito organo (išskyrus dalyvių susirinkimą) narių.“ --- Papildomai dar kartą atkreipiame dėmesį, kad prieš sprendžiant dėl svarbiausio miškų klausimus Lietuvoje reglamentuojančio teisės akto – Miškų įstatymo – esminių pakeitimų, tikslinga būtų nusistatyti aiškias ilgalaikės miškų politikos strategines kryptis, kad būtų aiški ateities Lietuvos miškų ir viso miškų sektoriaus vizija, o konkretūs teisinio reguliavimo sprendimai būtų skirti šios vizijos ir strateginių krypčių įgyvendinimui. Tuo tikslu siūlome neatidėliojant įgyvendinti Dvidešimtosios Vyriausybės programoje įtvirtintą nuostatą: „628.
Skubos tvarka parengsime ir įteisinsime miškų ir miškų ūkio, kaip neutralaus poveikio klimatui bioekonomikos srities, vystymo strategij ą numatant tvaraus ūkininkavimo darnaus daugiatikslio miškų naudojimo ir tolygaus miškų naudojimo principus, prioritetą teikiant daugiafunkcei miškininkystei, siekiant miškų apsaugos nuo kenkėjų ir gaisrų, didinant miškų atsparumą klimato kaitai ir miškų produktyvumą bei gaunant didžiausią ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę naudą, užtikrinant tvarią medienos tiekimo grandinę bei valstybės ūkio ir bioekonomikos vystymo stabilumą, taip pat užtikrinant subalansuotą ekosisteminių paslaugų spektrą, pagrįstą naudos ir kaštų analize“. Ši strategija atskleistų Lietuvos miškų ir miškų sektoriaus ilgalaikę viziją, bent dešimtmečiui į priekį numatytų miškų politikos strategines kryptis, įvairius miškų politikos instrumentus tikslų įgyvendinimui. Tik turint tokį dokumentą būtų sukurtas tvirtas pagrindas imtis rimtesnių paties Miškų įstatymo pakeitimų. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 247. 248. Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija
2 Lietuvos medienos pramone Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija palaikydama valstybės siekį modernizuoti miškų politiką, teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija), kuriomis siekiant subalansuoti miško įstatyme įtvirtinamas ekologines, ekonomines ir socialines miško funkcijas ir siekiu palaikyti šalies ekonomikos gyvybingumą, stabilumą grysta šalies atsinaujinančiais ištekliais siūlome į naują miškų redakciją įtraukti šiuo metu veikiančio miškų įstatymo svarbias miškų ūkiui nuostatas.
Pirma: papildyti įstatymo projekte pirmo straipsnio „Įstatymo paskirtis“ antrą dalį tekste nurodant kaip miškai turi būtu tvarkomi bei naudojami, t.y. kad miškai būtu tvarkomi bei naudojami tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms „2.
Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi derinant tarpusavyje ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes miškui, sudarant sąlygas formuoti tvarius, klimato pokyčiams atsparesnius šalies miškus, kurie atliktų daug ir įvairių miško ekosistemų funkcijų ir kad miškai būtu tvarkomi bei naudojami tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms . “ Antra: įstatymo projekto antrą straipsnį
„Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ papildyti miško kirtimo normos sąvoka
(terminu) kuris šiuo metu yra nusakomas Aplinkos ministrų tvirtinamomis taisyklėmis bet nėra niekai surištas ir suprantamas kaip tai nurodytu įstatymo norma.
Siūlomas apibrėžimo tekstas „ Miško kirtimų norma – tai vykmečiui ar kitam laikotarpiui nustatyta pagrindinė miško kirtimų apimtis kubiniais metrais siekiant savalaikiai ir racionaliai panaudoti miške sukauptą medieną tolygia metine kirtimų apimtimi, palaikant miško apsaugines ir socialines funkcijas bei siekiant biologinės įvairovės išsaugojimo. Kirtimų norma skaičiuojama miškų valdytojams, privačioms miško valdoms, taip pat gali būti nustatoma administraciniams rajonams (apskritims) ar visai šalia. Kirtimų normai apskaičiuoti III ir IV group (apsauginiuose ir ūkiniuose) miškuose taikomi pagrindinių kirtimų, o II group (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose) – gamtinės brandos amžiai, nustatyti miško kirtimų taisyklėse, kurias tvirtina Vyriausybė. Kirtimų norma apskaičiuojama kiekvienam miškų valdytojui pagal miškų grupes ir poūkius.
Kirtimų norma šalies valstybiniams miškams nustatoma, sumuojant atskirų miškų valdytojų kirtimų normatyvus .“ Trečia: įstatymo projekte apibrėžti ne tik miško naudojimą bet ir jo tvarkymo principus, papildant įstatymo devinto straipsnio „Miškų ir miško išteklių naudojimas“ pirmą dalį antru sakiniu kuriame būtu nurodomi miško tvarkybos principai ir kad jie turi būti nepertraukiamai naudojami kad mediena bei kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta metinė ar periodinė pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo masto „1. Miško ištekliai turi būti naudojami racionaliai pagal pagrindinę miškų funkcinę paskirtį, suteikiant valstybei didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, išlaikant pusiausvyrą tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo ir užtikrinant gamtinių, socialinių ir kultūrinių vertybių apsaugą miškuose. Miškas turi būti tvarkomi pagal nepertraukiamo naudojimo principą, kad mediena bei kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta metinė ar periodinė pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo masto . “ Ketvirta: svarbu įstatymo projekte aiškiai ir skaidriai apibrėžti kaip turi būti atliekami miške sukauptos medienos išėmimas – miško kirtimai. Siūlome papildyti įstatymo projekto aštuoniolikto straipsnio „Medynų auginimas ir miško kirtimas“ antra dalį norma apie kokie kirtimai gali būti vykdomi. „2. Gamtiškosios miškininkystės principai: natūralių miško ekosistemų vystymosi procesų pažinimas ir taikymas; medynų struktūros įvairovės ir kompleksiškumo palaikymas; skirtingų miško funkcijų pritaikymas; natūraliai vykstančiais procesais pagrįstų miškininkystės priemonių taikymas; mažo neigiamo poveikio medienos ruoša išsaugant gamtines buveines miškuose, miško dirvožemį ir miško mikroklimatą.
Medynuose gali būti vykdomi pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai ir specialieji miško kirtimai, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus draudimus ir apribojimus. Miško kirtimo būdai, kirtimų amžius, aplinkosaugos ir technologiniai reikalavimai nustatomi aplinkos ministro tvirtinamose Miško kirtimų taisyklėse kurias tvirtina Aplinkos ministerija. Šie principai netaikomi plantaciniuose miškuose.“ Penkta: siekiant atliepti konstitucijoje garantuojamas nuosavybės neliečiamumą ir prievole valstybei rūpintis gamta manome tikslingu papildyti įstatymo projekto vienuoliktą straipsnį
„Kompensacijos privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus“
1‘ pastraipa, kurioje butu nusakomos miško savininkų ir valdytojų teisės ir valstybės prievolė tinkamai atlyginti apribojant ūkinę veikla visuomenės gerovei. „ Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teises saugo įstatymai. Pažeistos teisės turi būti atkuriamos, o padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teisės gali būti apribotos įstatymų nustatyta tvarka visuomenės, aplinkos bei miško apsaugos interesais ir tinkamai atlyginami .“ Šešta: Siekiant saugoti ir tausojant naudoti Lietuvos miškų ištekliu svarbu sudaryti sąlygas medienos žaliava iš miškų aprūpinti šalyje veikiančias medienos pramonės įmones suteikiant šaliai džiausią ekonominę naudą.
Siūlome papildyti įstatymo projekto dvidešimta straipsnio „Prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta mediena“ antrąją pastraipą norma apie didžiausios ekonominės naudos užtikrinimą šalies ūkiui norma, kad žaliavinė mediena pagaminta valstybiniuose miškuose pagaminta mediena parduodama pirmiausiai įmonėm atitinkančioms naudingumo šalies ūkiui ir biudžetui bei socialinėms reikmėms kriterijus, nurodant, kad ne mažiau nei 80 procentų šiuose aukcionuose parduotos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų iki jų eksporto būtų perdirbti į aukštesnės pridėtinės vertės gaminius Lietuvos Respublikos teritorijoje. Subjektai, kurie laikytini galintys užtikrinti aukščiau įvardintą sąlygą apibrėžtini: 1) ūkio subjektas per paskutinius vienerius kalendorinius metus medienos gaminiams gaminti panaudojo 80 procentų įsigytos iš valstybinių miškų urėdijos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų ir tai yra fiksuota Statistikos departamento ataskaitose; 2) per paskutinius vienerius kalendorinius metus vidutinis metinis darbuotojų, gaminančių gaminius iš žaliavinės medienos ir
(ar) miško kirtimo liekanų, Lietuvos Respublikoje skaičius yra ne mažiau kaip penki ir kurie yra fiksuojami SODRA fondo informacinėje bazėje. „2.
„2. Didmeninė prekyba miškų urėdijos valdomuose valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis Vyriausybės nustatyta tvarka vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo 3 iki 10 metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti, tokia tvarka, kad ne mažiau nei 80 procentų šiuose aukcionuose parduotos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų iki jų eksporto būtų perdirbti į aukštesnės pridėtinės vertės gaminius Lietuvos Respublikos teritorijoje. Subjektai, kurie laikytini galintys užtikrinti aukščiau įvardintą sąlygą apibrėžtini:
1) ūkio subjektas per paskutinius vienerius kalendorinius metus medienos gaminiams gaminti panaudojo 80 procentų įsigytos iš valstybinių miškų urėdijos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų ir tai yra fiksuota Statistikos departamento ataskaitose;
2) per paskutinius vienerius kalendorinius metus vidutinis metinis darbuotojų, gaminančių gaminius iš žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų, Lietuvos Respublikoje skaičius yra ne mažiau kaip penki ir kurie yra fiksuojami SODRA fondo informacinėje bazėje . Elektroninę medienos pardavimo sistemą administruoja Vyriausybės įgaliota valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama įmonė, atitinkanti nepriklausomumo, technologinių, finansinių ir vadybinių pajėgumų elektroninės medienos pardavimo sistemos administravimo kriterijus pagal Vyriausybės nustatytus šių kriterijų atitikties reikalavimus.
Šioje dalyje nurodyta tiesiogine ar netiesiogine kontrole laikoma, kai valstybė ar valstybės valdoma bendrovė savo dukterinėje bendrovėje:
1) turi daugumą tokios kontroliuojamos įmonės išleistų akcijų ar kitokių nuosavybės vertybinių popierių arba
2) turi daugumą visų balsų, kuriuos suteikia kontroliuojamos įmonės išleistos akcijos ar kitokie nuosavybės vertybiniai popieriai, arba
3) turi teisę paskirti ar išrinkti daugiau kaip pusę tokios kontroliuojamos įmonės valdymo ar kito organo (išskyrus dalyvių susirinkimą) narių.“ Tikimės supratimo ir geranoriškumo siekiant bendromis pastangomis Lietuvai didžiausios naudos panaudojant Lietuvos miškuose užaugintą medieną. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 248. 249. Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija LIETUVOS MEDIENA
2 Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija LIETUVOS MEDIENA, palaikydama valstybės siekį modernizuoti miškų politiką, teikia pastabas ir pasiūlymus dėl Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija). Siūlome į naują miškų redakciją įtraukti šiuo metu veikiančio miškų istatymo svarbias miškų ūkiui nuostatas (pažymėta geltonai). „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1....... . 2.
tikslas – užtikrinti, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi derinant tarpusavyje ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes miškui, sudarant sąlygas formuoti tvarius, klimato pokyčiams atsparesnius šalies miškus, kurie atliktų daug ir įvairių miško ekosistemų funkcijų ir kad miškai būtu tvarkomi bei naudojami tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms. “
KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 249. 250. Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija LIETUVOS MEDIENA 2026-02-022
Miško kirtimų norma
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 250. 251. Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija LIETUVOS MEDIENA
1
ištekliai turi būti naudojami racionaliai pagal pagrindinę miškų funkcinę paskirtį, suteikiant valstybei didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, išlaikant pusiausvyrą tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo ir užtikrinant gamtinių, socialinių ir kultūrinių vertybių apsaugą miškuose. Miškas turi būti tvarkomas pagal nepertraukiamo naudojimo principą, kad mediena bei kiti miško ištekliai būtų nuolat tiekiami ir būtų išlaikyta metinė ar periodinė pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo masto . Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 251. 252. Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija LIETUVOS MEDIENA
11 straipsnis. Kompensacijos privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus
valdytojų, savininkų ir naudotojų teises saugo įstatymai. Pažeistos teisės turi būti atkuriamos, o padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teisės gali būti apribotos įstatymų nustatyta tvarka visuomenės, aplinkos bei miško apsaugos interesais ir tinkamai atlyginami. 1
nustatytus veiklos apribojimus išmokamos Saugomų teritorijų įstatyme nustatyta tvarka. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 252. Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija LIETUVOS MEDIENA
218 straipsnis. Medynų auginimas ir miško kirtimas
1...... . 2.
miškininkystės principai: natūralių miško ekosistemų vystymosi procesų pažinimas ir taikymas; medynų struktūros įvairovės ir kompleksiškumo palaikymas; skirtingų miško funkcijų pritaikymas; natūraliai vykstančiais procesais pagrįstų miškininkystės priemonių taikymas; mažo neigiamo poveikio medienos ruoša išsaugant gamtines buveines miškuose, miško dirvožemį ir miško mikroklimatą. Medynuose gali būti vykdomi pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai ir specialieji miško kirtimai, išskyrus šio įstatymo nustatytus draudimus ir apribojimus. Miško kirtimo būdai, kirtimų amžius, aplinkosaugos ir technologiniai reikalavimai nustatomi aplinkos ministro tvirtinamose Miško kirtimų taisyklėse, kurias tvirtina Aplinkos ministerija. Šie principai netaikomi plantaciniuose miškuose. 3. ...... . 4. . 5. ....... . Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 253. Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija LIETUVOS MEDIENA
2 „20 straipsnis. Prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta mediena
prekyba miškų urėdijos valdomuose valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis Vyriausybės nustatyta tvarka vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo 3 iki 10 metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti, tokia tvarka, kad ne mažiau nei 80 procentų šiuose aukcionuose parduotos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų iki jų eksporto būtų perdirbti į aukštesnės pridėtinės vertės gaminius Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Subjektai, kurie laikytini galintys užtikrinti aukščiau įvardintą sąlygą apibrėžtini:
1) ūkio subjektas per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus medienos gaminiams gaminti panaudojo 80 procentų įsigytos iš valstybinių miškų urėdijos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų ir tai yra fiksuota Statistikos departamento ataskaitose;
2) per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus vidutinis metinis darbuotojų, gaminančių gaminius iš žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų, Lietuvos Respublikoje skaičius yra ne mažiau kaip penki ir kurie yra fiksuojami SODRA fondo informacinėje bazėje. Elektroninę medienos pardavimo sistemą administruoja Vyriausybės įgaliota valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama įmonė, atitinkanti nepriklausomumo, technologinių, finansinių ir vadybinių pajėgumų elektroninės medienos pardavimo sistemos administravimo kriterijus pagal Vyriausybės nustatytus šių kriterijų atitikties reikalavimus.
Šioje dalyje nurodyta tiesiogine ar netiesiogine kontrole laikoma, kai valstybė ar valstybės valdoma bendrovė savo dukterinėje bendrovėje:
1) turi daugumą tokios kontroliuojamos įmonės išleistų akcijų ar kitokių nuosavybės vertybinių popierių arba
2) turi daugumą visų balsų, kuriuos suteikia kontroliuojamos įmonės išleistos akcijos ar kitokie nuosavybės vertybiniai popieriai, arba
3) turi teisę paskirti ar išrinkti daugiau kaip pusę tokios kontroliuojamos įmonės valdymo ar kito organo (išskyrus dalyvių susirinkimą) narių.“
KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 254. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai, atstovaudami žemės ir miškų savininkų interesams, susipažino su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3933 (toliau – Projektas). Vertiname siekį modernizuoti miškų politiką, tačiau manome, kad Projektas šiuo metu reikalauja esminio tobulinimo. Atsižvelgdami į tai, kad 2026 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje numatoma svarstyti Projektą, taip pat pritardami Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (toliau – LMŽSA) 2026-02-02 rašte Nr. 06 pateiktoms pastaboms bei siūlymams, prašome atkreipti dėmesį į šiuos esminius aspektus:
teisių ir teisinio aiškumo užtikrinimas. Projekte nepakankamai aiškiai apibrėžiami galimi ūkinės veiklos apribojimai miškuose bei kompensavimo už juos principai. Tai kelia riziką LR Konstitucijoje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui ir gali didinti teisinių ginčų skaičių.
Įstatymo paskirtyje ir tiksluose būtina aiškiai įtvirtinti kompensavimo mechanizmų nuoseklumą ir teisinį apibrėžtumą;
Projekte siūlomų nuostatų (ypač sąvokų ir infrastruktūros elementų detalizavimas įstatymo lygmeniu) yra perteklinės ir riboja lankstų miškų ūkio vystymą, sudaro nevienodas konkurencines sąlygas skirtingiems rinkos dalyviams. Manytina, kad tokie klausimai turėtų būti sprendžiami poįstatyminiais teisės aktais;
nepakankamai subalansuojamos ekologinės, ekonominės ir socialinės miškų funkcijos. Miškų politika turi užtikrinti ne tik biologinės įvairovės apsaugą, bet ir racionalų miškų išteklių naudojimą, prisidedant prie šalies ekonomikos, regionų gyvybingumo ir energetinio saugumo, kaip tai numatyta Vyriausybės programoje ir 2024-06-27 priimtoje Seimo rezoliucijoje „ Dėl miškų politikos “;
neatitikimas šiuolaikinei praktikai. Dalis Projekte vartojamų sąvokų neatitinka šiuolaikinės miškininkystės praktikos ir kitose Europos Sąjungos valstybėse taikomų apibrėžimų, kas ateityje gali sukelti taikymo problemų bei teisinį neapibrėžtumą. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, siūlome tobulinti Projektą, sistemiškai įvertinant LMŽSA pateiktas pastabas, Seimo rezoliuciją „ Dėl miškų politikos “ ir būtinybę užtikrinti proporcingą, ekonomiškai ir socialiai pagrįstą miškų ūkio teisinį reguliavimą. Tikime, kad konstruktyvus dialogas ir subalansuoti sprendimai leis priimti teisės aktą, kuris ilgalaikėje perspektyvoje tarnaus tiek aplinkosaugos, tiek visuomenės ir valstybės interesams. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 255.
profesinių sąjungų federacija 2026-02-04 2, 4 Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (toliau - LMPF) teikia pasiūlymus dėl LR Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) su papildomais paaiškinimais ir motyvais. Konkretūs pasiūlymai Projektui pateikiami paryškintu kursyvu. ● Kadangi Projekto 7 str. 2 p. 9 papunktyje minima sąvoka „Miško sektoriaus darbuotojai“, taip pat atsižvelgiant, kad į Projektą įtrauktos tokios aiškios sąvokos kaip „Miško savininkai“, „Nepriklausomas medienos matuotojas“, tikslinga, kad ir sąvoka „Miško sektoriaus darbuotojai“ būtų įtraukta į Projekto 2 str.:
Miško sektoriaus darbuotojai – fiziniai asmenys, dirbantys miško sektoriaus įmonėse, įstaigose ir institucijose. ● Miškų urėdija – didžiausia šalies miškų valdytoja, tačiau Projekte visiškai nėra apibrėžta jos statusas, įmonės teisinė valdymo forma, struktūra, neminima pagrindinė jos funkcija – patikėto valstybės turto apsauga, todėl siūlome papildyti Projekto 4 str. 2 p. bei įtraukti papildomu 8 papunkčiu:
įmonė Valstybinių miškų urėdija yra valstybės įmonė, turi teritorinę struktūrą (regioninius padalinius ir girininkijas) ir vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą jai Vyriausybės nutarimais perduotuose valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka kariniuose poligonuose ir karinio mokymo teritorijose esančiuose miškuose, kai nevyksta mokymai ar pratybos, taip pat atlieka šias valstybines bei kitas funkcijas:
8) vykdo jai patikėjimo teise perduoto valstybės turto (valstybinių miškų, jų infrastruktūros ir kito turto) apsaugą nuo neteisėtų veiksmų, žvėrių daromos žalos, medžių ligų bei kenkėjų ir gamtinių bei stichinių nelaimių padarinių.
Funkcijos vykdymui Miško apsaugos pareigūno statusas suteikiamas šiems Valstybinių miškų urėdijos darbuotojams: (išvardinama) Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 24 str. įpareigoja Valstybinių miškų urėdiją, kaip valstybinių miško valdytoją, saugoti mišką nuo neteisėtų veiksmų, o 4 str. 2 d. 1 p. įpareigoja Valstybinių miškų urėdiją organizuoti bendrą valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą, todėl šiuo Projektu atitinkamiems Valstybinių miškų urėdijos darbuotojams nesuteikiant Miškų apsaugos pareigūno statuso, jiems atimama galimybė šiuose Projekto straipsniuose pavestoms funkcijoms atlikti. Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai neturės teisės tikrinti medienos dokumentų, stabdyti automobilių, sulaikyti ir pristatyti pažeidėjus į policiją, surašyti admistracinių pažeidimų protokolus ir kita. Jie taip pat neturės pareigūnų socialinių garantijų.Tikėtis, kad šias funkcijas laiku ir tinkamai atliks kitos aplinkosaugos struktūros, yra klaidinga, žinant jų apkrovimą bei nuolatinį darbuotojų trūkumą. Net žinia, kad Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai neturi pareigūnų statuso, gali skatinti pažeidėjus atlikti neteisėtus veiksmus ar miško priešgaisrinių taisyklių pažeidimus. LMPF pasiūlymai pateikiami pritaikant prie šios Projekto struktūros.
Tačiau atsižvelgiant, kad Projekte numatyti detalūs ir išsamūs reikalavimus Miškotvarkos projektui (14 str.), Miško dauginamosios medžiagos tiekėjams (16 str.) ir Nepriklausomiems medienos matuotojams (21 str.), būtų dar tikslingiau Valstybinių miškų urėdijai , kaip patikėjimo teise perduotuose valstybiniuose miškuose kompleksinę miškų ūkio veiklą bei kitas valstybines funkcijas atliekančiam valstybinių miškų valdytojui skirti atskirą Miškų įstatymo straipsnį , jame apibrėžiant kokiais teisės aktais vadovaujantis vykdomas e k o n o m i n i s valstybinio miško ūkio reguliavimas , išdėstant visas Valstybinių miškų urėdijos bei jos struktūrinių padalinių valdymo, struktūros, veiklos, turto naudojimo ir kitas funkcijas . Pvz. Estijos Miškų įstatyme valstybinių miškų valdymui yra skirta net keli straipsniai. (https://www.riigiteataja.ee/akt/106072017004). Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 256. Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija 2026-02-04 Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 257. Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija 2026-02-04 ● Atsižvelgiant į Projekte išplėstą bendrųjų lėšų panaudojimo priemonių skaičių bei siekiant išlaikyti ilgametes tradicijas turinčio, nuo 1929 m. leidžiamo miškininkų žurnalo „Mūsų girios“ leidybą, siūlome papildyti 7 str. 2 p. 14 papunktį:
nenukirstą mišką ir bendrųjų miško reikmių finansavimas
miško reikmėms skirtos lėšos naudojamos:
14) informacijai apie miškus viešinti, šviesti visuomenę miškų tematika, specializuotiems miškininkystės periodiniams leidiniams remti ; Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 258.
federacija 2026-02-04 ● Pastaruoju metu susiduriama su darbuotojų trūkumu visame Miškų sektoriuje. Nuolat vykdomos struktūrinės ir kitokios pertvarkos tiek miškų urėdijoje, tiek kitose miškų sektoriaus įmonėse ir įstaigose jau šios problemos nesprendžia. Tai labai siejasi su darbuotojų socialiniais interesais . Primename, kad visos Nacionalinio susitarimo dėl miškų rengimo procese dalyvavusios suinteresuotos grupės vieningai pritarė pasiektiems sutarimams dėl darbuotojų socialinių garantijų ir apsaugos , tačiau rengiant Projektą į šiuos sutarimus visiškai neatsižvelgta
siūlymai šia tema Projekto rengėjų buvo atmesti, motyvuojant, kad socialiniai klausimai negali būti šio Projekto objektu. Kaip įrodymą, kad specifinės socialinės darbuotojų garantijos gali būti reglamentuojamos Miškų įstatyme , pateikiame Lenkijos Respublikos Miškų įstatymo (Ustawa o lasach) ištrauką apie miško darbuotojų socialinius reikalus: https://lexlege.pl/ustawa-o-lasach/art-46/ (Google vertimas) 46 str. miškai
tarnybos darbuotojų apsauga ir teisės
tarnybos darbuotojai, eidami tarnybines pareigas, naudojasi baudžiamojo įstatymo nuostatose valstybės pareigūnams numatyta teisine apsauga, taip pat turi teisę:
1) nemokamai gauti uniformas ir tarnybinius ženklus, įpareigojant juos dėvėti atliekant tarnybines pareigas;
2) nemokamas būstas, jei pareigos ir darbo pobūdis reikalauja gyventi darbo vietoje;
3) ne ilgiau kaip šešis mėnesius mokamos sveikatos priežiūros atostogos, jeigu jie ne trumpiau kaip trejus metus dirbo visą darbo dieną Valstybiniuose miškuose;
4) (panaikinta)
5) trijų kartų dydžio vienkartinė išeitinė išmoka ištarnavus senatvės ar invalidumo pensiją (šiuo metu: invalidumo pensija) , o už daugiau nei 20 metų išdirbtą valstybiniuose miškuose - šešių kartų už paskutinį darbo mėnesį gautą atlyginimą. 2. (panaikinta) 3.
Valstybinių miškų valdomų butų poreikiams, nurodytiems skyriuje 1 punktas 2, darbuotojas turi teisę į pinigų ekvivalentą. 4. Už aplinkos reikalus atsakingas ministras reglamentu nustatys pareigybes Miškų tarnyboje, kuriose darbuotojai turi teisę į nemokamą būstą ar piniginį ekvivalentą, nurodytą 2005 m. 3 d., bei šių butų suteikimo ir išleidimo, pinigų ekvivalento nustatymo ir sumokėjimo būdą ir tvarką, atsižvelgiant į tinkamą Miškų tarnybos darbuotojams pavestų užduočių atlikimą. Taip pat pateikiame ištrauką iš Nacionalinio miškų susitarimo:
6. Patrauklios darbo vietos su miškais susijusiuose sektoriuose, darbuotojų socialinės garantijos ir apsauga
užtikrinti reikiamą su miškais susijusių sektorių darbuotojų skaičių, išsaugant esamas ir kuriant naujas darbo vietas, taip pat darbuotojams užtikrinti geras darbo sąlygas, sveikatos apsaugą, socialines garantijas, patrauklų darbo užmokestį, stiprinti profesinį imunitetą ir kolektyvinį darbuotojų atstovavimą , susitariame:
ir pagal poreikį kuriamuose miškininkystės kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijų centruose steigiamos naujos darbo vietos, apimančios ūkinę, mokslo, ekologijos ir kultūros sritis. Kuriamos naujos darbo vietos agromiškininkystės, plantacinės miškininkystės, pirminio medienos apdirbimo, medinės statybos pramonėje ir su miškais susijusioje bioekonomikoje. 6.1.2. Siekiant su miškais susijusių sektorių veiklos integralumo, pritraukiama daugiau tarpdisciplinines žinias turinčių ūkinės, ekologinės, mokslo ir kultūros sričių darbuotojų. Sektoriaus įmonių ir įstaigų darbuotojų skaičius turi adekvačiai užtikrinti realių darbo normų (darbininkams) bei pareiginių funkcijų (specialistams) įvykdymą per normuotą darbo dienos trukmę . Darbo sąlygos gerinamos taikant naujas darbų ir skaitmenines technologijas, mažinant perteklinį reglamentavimą ir biurokratiją bei sulyginant tų pačių pareigybių darbo krūvius. 6.1.3.
įmonėse ir įstaigose nustatomos subalansuotos atlygio sistemos, kuriose atlyginimų skirtumai ne didesni kaip 3-4 kartai, vidutinis darbo užmokestis sektoriuje - ne mažiau 110 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio ir kasmet indeksuojamas ne mažiau kaip infliacijos lygiu . 6.1.4. Miško darbams minimalūs įkainiai nustatomi ūkio šakos tarifiniu susitarimu . 6.1.5. Stiprinant kolektyvinį atstovavimą, sektoriaus darbuotojai skatinami jungtis į profesines sąjungas, taikant šias skatinamąsias priemones: profesinių sąjungų nariams suteikiama pirmumo teisė pasilikti dalies darbuotojų atleidimo atveju, nuobaudai ar atleidimui reikalingas profesinės sąjungos valdymo organo sutikimas, su sektoriumi susijusių įmonių, įstaigų ir organizacijų reorganizavimas ar optimizavimas vykdomas profesinėmis sąjungoms dalyvaujant visose proceso stadijose . 6.1.6. Sprendžiant specifines sektoriaus sveikatos apsaugos problemas, sektoriaus darbuotojams vakcinavimas nuo erkinio encefalito ir kraujo tyrimai dėl Laimo ligos atliekami darbdavių lėšomis, o Laimo liga jiems pripažįstama profesine . 6.1.7. Stabilesnių pajamų užsitikrinimui Valstybinių miškų urėdijoje sudaromos prielaidos išplėsti pajamų šaltinius iš papildomų veiklų, o valstybė nesiekia gauti iš jos veiklos maksimalios finansinės grąžos. 6.1.8. Miškininkystės darbuotojų trūkumo problema išsprendžiama užtikrinant optimalias darbo sąlygas ir garantuojant atitinkamą darbo užmokestį. Primename, kad šioms nuostatoms pritarta ir tryliktojo LR Seimo rezoliucijoje dėl miškų politikos . Kadangi miškų sektoriui nėra jokio kito vieningo dokumento, išskyrus Miškų įstatymą, kuriuo būtų galima realizuoti Nacionalinio miškų susitarime pasiektus sutarimus dėl sektoriaus darbuotojų interesų ir socialinių garantijų apsaugos, primygtinai siūlome įtraukti, taip, kaip įtraukti kai kurie kiti Nacionalinio miškų susitarimo metu pasiekti sutarimai, į Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr.
I-671 pakeitimo įstatymą papildomą naują straipsnį, parengtą Nacionalinio susitarimo dėl miškų pagrindu : xx straipsnis. Miško sektoriaus darbuotojų socialinės garantijos
socialinių reikalų atstovavimas organizuojamas per profesines sąjungas; ( Pagrindimas
institucijų valdymo formos keitimas, reorganizavimas ir struktūros ar veiklos optimizavimas vykdomas dalyvaujant profesinėms sąjungoms visose proceso stadijose; (Pagrindimas
skaičiaus sumažinimas, darbo krūvių likusiems padidinimas, ne visada tai kompensuojant atitinkamu atlygio padidinimu.
Be to, daugumoje atvejų mažėja darbo vietų regionuose, darbuotojams darbo vieta nutolsta, atsiradusios papildomos kelionės ir laiko sąnaudos nekompensuojamos, todėl darbuotojų atstovavimas šiuose procesuose nuo pat pradžios yra labai svarbus, kad būtų pasiektas teigiamas reorganizacijos rezultatas.) Valstybės valdomose miško sektoriaus įmonėse, įstaigose ir institucijose nustatomos subalansuotos atlygio sistemos, kuriose atlyginimų skirtumai ne didesni kaip 3-4 kartai, vidutinis darbo užmokestis ne mažiau 110 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, kasmet indeksuojamas ne mažiau kaip infliacijos lygiu; ( Pagrindimas
įmonėse, įstaigose ir institucijose profesinių sąjungų nariams suteikiama pirmumo teisė pasilikti dalies darbuotojų atleidimo atveju, jų nuobaudai ar atleidimui reikalingas profesinės sąjungos valdymo organo sutikimas; ( Pagrindimas
Miško sektoriaus darbuotojams vakcinavimas nuo erkinio encefalito ir kraujo tyrimai dėl Laimo ligos atliekami įmonių, įstaigų ir institucijų lėšomis; ( Pagrindimas
pripažįstama profesine liga. ( Pagrindimas
įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektą. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 259. Darnaus vystymo centras
11 Iš esmės pozityviai vertindami Aplinkos ministerijos pateiktą Miškų įstatymo projektą ir remdamiesi įstatymo svarstymo Aplinkos komitete aplinkos ministro pateikta informacija, kad priimtas Aplinkosaugos koalicijos pasiūlymas visiems draustinių miškams suteikti IIA grupę, teikiame tik vieną pasiūlymą svarstomam įstatymo projektui. „19 straipsnis. Leidimas kirsti mišką 1.
1Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai,
ketinantys vykdyti miško kirtimus, privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka iš Vyriausybės įgaliotos institucijos gauti leidimą kirsti mišką, išskyrus šiuos atvejus:
1) IIA ir IIB grupių miškuose atliekami jaunuolynų ugdymo, sausuolių ir vėjavartų kirtimai bei miško valdos ribinių linijų kirtimai, medžių kirtimai grioviuose ir 5 metrų pločio žemės juostoje nuo griovio šlaito briaunos, kai prie griovio nėra miško kelio (išskyrus kirtimą Europos Bendrijos svarbos natūraliose ir rūšių buveinėse ir į saugomų rūšių sąrašą įtrauktų rūšių buveinėse) , proskynose, jaunuolynų ugdymo, miško valdos ribinių linijų, pavojų keliančių medžių kirtimai“;
Neatlikus šio pataisymo būtų galima be jokių leidimų daryti nepagrindinius kirtimus draustinių miškuose (IIA grupė). Tai reiškia, kad ten, kur tikslingai saugoma negyva mediena ir su jomis susijusios rūšys, gali būti kertama ir išvežama be jokios kontrolės. Todėl tokiose išskirtose buveinėse nebus įmanoma pasiekti nustatytų ir teisės aktais įtvirtintų aplinkosauginių tikslų. Būtina pabrėžti, kad šis patikslinimas NEREIŠKIA, kad negalimas malkavimas tose teritorijose. Tai reiškia, kad turi būti atliktas vertinimas, kokius medžius galima išimti, kad buveinei ar saugomoms rūšims nebūtų padaryta žala. Be to, dalyje atvejų leidimai bus išduodami (pranešimai priimami) be jokių papildomų sąlygų. Siekiant užtikrinti priimamų sprendimų skaidrumą poįstatyminiuose teisės aktuose būtų galima/reikėtų aiškiai apibrėžti kriterijus, kokiais atvejais medienos išėmimas turi būti suderinamas. Esamame aplinkosauginių tikslų apsibrėžimo lygyje tai padaryti nebūtų sudėtinga. Kaip priimtiną kompromisą galima siūlyti, kad toks reikalavimas būtų taikomas sklypams, didesniems nei 0,3 ha. Taip dabar yra. Nes mažesni kaip 0,3 ha miško buveinių sklypai labai retai būna išskirti.
Tad nedaug šansų, kad buveinės bus sunaikintos (tada atitinkamai įstatymo punktą reikėtų tikslinti
„išskyrus kirtimą didesniuose nei 0,3 ha sklypuose esančiose Europos
Bendrijos ...“. Šitas patikslinimas būtų pakankamas tuo atveju, jei galutiniame įstatymo variante atsiras Aplinkosaugos koalicijos pasiūlymas geomorfologinių, geologinių ir kitų buvusių paliktų III gr. draustinių miškus perkelti į IIA grupę. Jei toks pasiūlymas nebus priimtas, tai analogiškai reikėtų patikslinti ir 19 straipsnio 1 punkto antrą dalį.. Su šiais pataisymais mes jau turėtume gana neblogą teisinį buveinių išsaugojimo miškuose pagrindą. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 260. Lietuvos miškininkų sąjunga 2026-03-07 Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekte (toliau – Miškų įstatymo projektas) reglamentuojant nuosavybės teisę į mišką (5 straipsnis), siūloma panaikinti dabar galiojančio Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1500 ha . Miškų įstatymo projekto aiškinamajame rašte šis siūlymas grindžiamas tuo, kad šis ribojimas ,,ne tik prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 straipsnyje numatytam laisvam kapitalo judėjimui, bet ir daro neigiamą poveikį konkurencijos laisvei”. Lietuvos Respublikos Konstitucija įpareigoja valstybę rūpintis natūralios gamtos objektų apsauga, prižiūrėti, kad gamtos ištekliai būtų naudojami saikingai, atkuriami ir gausinami. Lietuvoje daugiau nei pusę šalies miškų valdo valstybė, likusiąją dalį – apie 250 tūkst. privačių miškų savininkų.
Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais dėl sparčiai superkamų ir į stambias kelių verslo grupių rankas, daugiausiai – užsienio kapitalo telkiamų miškų kyla vis daugiau nerimo. Kita svarbi priežastis – regioninė politika. Regionuose įvairius miško darbus atlieka smulkus ir vidutinis verslas: kerta, ugdo, sodina ir pan. Šios mažos miškus tvarkančios įmonės masiškai nyksta po miškų urėdijų reformos. Iki reformos kiekvienos urėdijos teritorijoje buvo keliolika tokių įmonių, jų paslaugos nebuvo labai brangios, o centralizavus viską į vieną įmonę ir iš centro skelbiant viešuosius pirkimus jos pradėjo užsidarinėti, žmonės išvažiuoja į užsienį atlikti tų pačių darbų, – taip padidinome emigraciją. Dar kita priežastis – nacionalinis saugumas. Nors žemė ir miškai gali būti privati nuosavybė, bet tai kartu ir mūsų valstybės turtas. Dėl to privalome į šį procesą žiūrėti atsakingai ir iš šalies saugumo pozicijų: jei šimtais tūkstančių hektarų supirks užsieniečiai ir dar nežinia
didžiuliai miškų plotai nesusikauptų kelių stambių savininkų ar korporacijų rankose. Tai padeda išvengti monopolizacijos ir išlaikyti rinkos balansą. 2. Socialinis teisingumas: Ribojimai suteikia galimybę vietos gyventojams, ūkininkams ir smulkiems verslininkams įsigyti miško, taip skatinant gyvybingą kaimo bendruomenių ekonomiką. 3. Nacionalinis saugumas: Pernelyg didelė žemės kontrolė vienose rankose (ypač jei tai užsienio kapitalas ar neskaidrios struktūros) gali kelti rizikų valstybės kontrolei virš savo gamtinių Išteklių. 4.
savininkai dažnai turi glaudesnį ryšį su savo žeme, o savininkų įvairovė užtikrina skirtingus miško tvarkymo būdus, kas yra naudinga biologinei Įvairovei. Lietuvos miškininkų sąjunga taip pat atkreipia dėmesį, kad dar 2018 m., rengiant Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2288 siekiant įteisinti minėtą ribojimą, Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos 2018 m. birželio 19 d. išvadoje ,,Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2288 atitikties Europos Sąjungos teisei” be kita ko buvo nurodyta, kad „su Europos Sąjungos teise suderinamais laikomi apribojimai, kurie pagrįsti SESV 52 straipsnyje nurodytais viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos pagrindais arba kitais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje įvardytais bendrojo pobūdžio privalomaisiais reikalavimais, kaip antai žemės nuosavybės pasiskirstymo išlaikymas, siekis aplinkai palankiu būdu valdyti žaliuosius plotus, aplinkos ir kraštovaizdžio apsauga. Šiuo atžvilgiu Projekto aiškinamajame rašte nurodomos Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys iš esmės galėtų būti tinkamos“. Analogiško turinio ribojimas nustatytas ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje: asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo
atitiktį Konstitucijai, pažymėjo, kad ,,diferencijuotai reguliuodamas santykius, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į žemės rūšį (kategoriją), gali nustatyti žemės teisinį režimą, inter alia nuosavybės, naudojimo, ūkinės veiklos ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus. Minėti apribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagrįsti. Be to, minėtame Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad atsižvelgiant į žemės, kaip riboto ištekliaus, prigimtį (...), konstatuotina, kad įstatymų leidėjas gali įstatymu nustatyti ir leistinos įsigyti nuosavybės teise žemės sklypų maksimalius dydžius. Su žemės nuosavybe ir naudojimu susijusių santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo, inter alia pagal žemės paskirtį, galimybė suponuoja ir galimybę įstatymu nustatyti skirtingus leistinos įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės sklypų ir kitokios paskirties žemės sklypų maksimalius dydžius. Tačiau pabrėžtina, kad įstatymu nustatant leistinos įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės sklypų ir kitokios paskirties žemės sklypų maksimalius dydžius, būtina nepažeisti Konstitucijos normų ir principų, inter alia socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo ir kitų principų.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad didžiausią vienam asmeniui galimos įsigyti nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (...).“ Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta , prašome svarstant Miškų įstatymo projektą neatsisakyti galiojančiame Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyto miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo vienam asmeniui (iki
. Nepritarti. KRK palaiko ribojimą ir siūlo jo neatsisakyti. 261. VšĮ Girių inspekcija
funkcijų svarbos Nepritariame įstatymo tikslo formuluotei, kuria ekologinės, ekonominės ir socialinės reikmės įtvirtinamos kaip lygiavertės visais atvejais. Tokia nuostata nepakankama tais atvejais, kai būtina prioritetinė gamtos apsauga. Įstatyme turi būti aiškiai nustatyta, kad ekologinės funkcijos nėra tik vienas iš kelių lygiaverčių tikslų, o pagrindas, nuo kurio priklauso kitų miško funkcijų užtikrinimas. Miškas negali būti suprantamas vien kaip medienos ar biokuro šaltinis. Jis taip pat yra visuomenės sveikatos, psichosocialinės gerovės, švietimo, aktyvaus senėjimo, mažo poveikio rekreacijos ir regioninės paslaugų ekonomikos infrastruktūra ir teikia kultūrinę, kraštovaizdžio, klimato reguliavimo, vandens apsaugos, dirvožemio apsaugos vertę, kuri turi būti pripažįstama kaip esminė miškų politikos dalis.
Dabartinė projekto formuluotė: Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Miškų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi derinant tarpusavyje ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes miškui
<...>“
Siūloma redakcija: Pakeisti Miškų įstatymo 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad visų
nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pirmiausia saugant jų ekologines funkcijas, biologinę įvairovę, natūralias buveines, kraštovaizdžio, klimato reguliavimo, vandens apsaugos, dirvožemio apsaugos ir visuomenės sveikatos interesus, o ūkinė veikla būtų leidžiama tik tiek, kiek ji neprieštarauja šioms funkcijoms ir nesukelia ilgalaikio ekosistemų skurdinimo.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 262. VšĮ Girių inspekcija
veiklos“ sąvokos išlaikymui Nepritariame šios sąvokos išlaikymui, nes ji vienoje kategorijoje sujungia iš esmės skirtingo pobūdžio veiklas. Toks reguliavimas ištrina ribą tarp apsaugos ir eksploatacijos ir sudaro sąlygas ūkinę veiklą pateisinti ten, kur turi būti taikomas aiškus apsaugos prioritetas, ypač saugomose teritorijose. Šios sąvokos problematiškumą sustiprina ir projekto logika, pagal kurią miškų grupėms nustatoma tik „pagrindinė funkcija“. Dėl to tampa neaišku, kokiu mastu ir ribomis leidžiama ūkinė veikla, kai ji konfliktuoja su miško apsaugos tikslais.
Jei įstatyme ir toliau būtų siejama miškų apsauga su pareiga teikti ir ekonominę naudą, pirmiausia turi būti aiškiai įtvirtinti nemedieninės miško ekonomikos principai, jų vertinimo metodikos ir vieši kriterijai. Kol to nėra, „kompleksinės miškų ūkio veiklos“ sąvoka praktikoje veikia kaip teisinė landa ekonominei medienos eksploatacijai, o ne kaip subalansuoto reguliavimo priemonė. Ji nepagrįstai sujungia gamtos apsaugą ir ūkinę eksploataciją, sudarydama sąlygas ūkinei veiklai saugomose teritorijose pateisinti. Dabartinė projekto formuluotė:
Projekto 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta: „Kompleksinė miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, racionalų miško išteklių naudojimą, medienos ruošą ir prekybą mediena, miško ištekliais ir biokuru, taip pat gamtos vertybių apsaugą...“ Siūloma redakcija: Išbraukti Miškų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį. Atitinkamai visame projekte atsisakyti sąvokos „kompleksinė miškų ūkio veikla“ ir vietoj jos vartoti konkrečias, pagal veiklos pobūdį atskirtas sąvokas, pavyzdžiui: miškų apsauga, ekosistemų atkūrimas, rekreacinė, ūkinė ir socialinė miškų naudojimo veikla ir kitos pagal pobūdį aiškiai atskirtos veiklos. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 263. VšĮ Girių inspekcija
įteisinimui Nepritariame laisvųjų miško kirtimų įteisinimui, nes toks reguliavimas mažina planuojamų kirtimų viešumą, apsunkina išankstinę visuomenės ir atsakingų institucijų kontrolę ir sudaro prielaidas vykdyti miško kirtimus nesant pakankamo skaidrumo. Atsižvelgiant į didelį visuomenės susirūpinimą miško kirtimų teisėtumu ir poveikiu aplinkai, teisinis reguliavimas turi stiprinti, o ne silpninti galimybes laiku gauti informaciją apie planuojamą veiklą ir patikrinti jos teisėtumą.
Tokia pareiga kyla ir iš Orhuso konvencijos, įtvirtinančios visuomenės teisę gauti informaciją apie aplinką bei veiksmingai dalyvauti priimant su aplinka susijusius sprendimus. Todėl laisvųjų miško kirtimų įteisinimas neatitinka skaidraus, prevencinio ir visuomenės dalyvavimą užtikrinančio aplinkosauginio reguliavimo principų. Dabartinė projekto formuluotė:
Projekto 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta: „Laisvasis miško kirtimas – neplynasis miško kirtimas privataus miško savininko reikmėms III ar IV grupės miškuose...“ Siūloma redakcija: Išbraukti Miškų įstatymo 2 straipsnio 11 dalį ir visame projekte atsisakyti laisvųjų miško kirtimų instituto. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 264. VšĮ Girių inspekcija
proc. yra nepakankamas - valstybiniuose miškuose turi būti nustatyti gerokai ambicingesni apsaugos tikslai Palankiai vertiname kryptį didinti I grupės miškų plotą, tačiau siūlomas didinimas iki 2,6 proc. yra akivaizdžiai nepakankamas. Valstybiniuose miškuose būtina nedelsiant užtikrinti bent 10 proc. griežtą apsaugą, o ilgalaikėje perspektyvoje siekti ne mažiau kaip 20 proc. neliečiamų, į sengirę orientuotų plotų, iš kurių bent pusė turi būti prieinami visuomenei pažinimo tikslais, kad žmonės galėtų matyti, kaip miškas vystosi be žmogaus įsikišimo. Toks pradinis 10 proc. lygmuo atitinka Europos Komisijos ES biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. kryptį griežtai saugoti bent trečdalį saugomų teritorijų, t. y. 10 proc.
pirmykščių ir sengirių bruožų turinčius miškus.11 Tačiau Lietuva turėtų siekti ne tik atitikti šį minimalų europinį orientyrą, bet ir rodyti aukštesnį apsaugos standartą kitoms valstybėms, nes tradicinis žmogaus ir miško ryšys Lietuvoje yra pripažintas nematerialaus kultūros paveldo vertybe
12. Tokį poreikį patvirtina ir visuomenės nuomonė: teiginiui, kad valstybiniuose miškuose turi būti didinamas gamtai saugoti skirtas miškų plotas, net jei mažėtų iš miškų gaunamos biudžeto pajamos, pritarė 74,90 proc. respondentų, o neigiamai pasisakė vos 3,60 proc.13 Dabartinė Vyriausybės išvados formuluotė:
Vyriausybės išvadoje nurodoma, kad 2024 m. sausio 1 d. I grupės miškų buvo 1,2 proc., o pertvarkius grupes jų dalį siūloma didinti iki 2,6 proc. Siūloma redakcija: Papildyti Miškų įstatymo 8 straipsnį nauja dalimi:
„Valstybė užtikrina, kad ne mažiau kaip 10 procentų Lietuvos
miškų būtų priskirti I grupei – griežtai saugomiems, neliečiamiems miškams, kuriuose prioritetas teikiamas natūraliems procesams ir sengirių formavimuisi. Šių miškų plotas didinamas iki ne mažiau kaip 20 procentų valstybinių miškų ploto. Ne mažiau kaip pusėje šių plotų turi būti sudaromos sąlygos visuomenei pažintiniais tikslais stebėti natūralius miško vystymosi procesus, jeigu tai nepažeidžia apsaugos tikslų.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 265. VšĮ Girių inspekcija
įvedimo Didelę žalą miško ekosistemoms sukelia ne tik formaliai plynieji, bet ir tokie kirtimai, kurie palieka iš esmės išretintą ar per trumpą laiką beveik visiškai atvertą medyną. Praktikoje tai ypač aktualu supaprastintų atvejinių kirtimų atveju, kai medynas iškertamas per du kartus, tačiau ekologinis poveikis miško paklotei, mikroklimatui ir buveinėms iš esmės artimas plyniajam kirtimui. Todėl įstatyme būtina aiškiai įvardyti ne tik plynuosius, bet ir kitus išplyninančius kirtimus.
Dabartinė projekto logika: Projektas nereglamentuoja kirtimų, kurie formaliai nėra vadinami plynaisiais, tačiau savo ekologiniu poveikiu jiems faktiškai prilygsta, įskaitant supaprastintus atvejinius kirtimus. Siūloma redakcija: Papildyti Miškų įstatymo 2 straipsnį nauja
supaprastintą atvejinį miško kirtimą, po kurio medyno skalsumas, miško danga ar medyno struktūra sumažinama tiek, kad reikšmingai pakinta miško paklotės, mikroklimato ar buveinių sąlygos ir toks kirtimas savo ekologiniu poveikiu prilygsta plyniajam miško kirtimui.“ Atitinkamai pernumeruoti buvusias 56 ir paskesnes šio straipsnio dalis. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 266. VšĮ Girių inspekcija
turi būti skiriami gamtos apsaugai ir socialinėms reikmėms Siūlome įtvirtinti ambicingesnį apsaugos lygį nei minimalūs kompromisiniai siūlymai. Miškų grupių sistema turi būti pertvarkyta taip, kad, pradedant valstybiniais miškais, dominuotų I, IIA ir IIB grupės, o IV grupės dalis būtų nuosekliai mažinama. Vien griežtai saugomų miškų ploto didinimo nepakanka, jei likusi miškų dalis ir toliau iš esmės orientuojama į medienos gavybą. Todėl įstatyme turi būti aiškiai įtvirtinta, kad ne mažiau kaip pusė visų Lietuvos miškų skiriama gamtos apsaugai ir socialinėms reikmėms. Tai būtina siekiant iš esmės pakeisti miškų politikos kryptį, stiprinti biologinės įvairovės apsaugą ir užtikrinti, kad miškai būtų vertinami ne vien kaip žaliavos šaltinis, bet ir kaip ekologinė, socialinė bei kultūrinė vertybė.
Kartu turi būti peržiūrima ir valstybės lygmeniu tvirtinama pagrindinių miško kirtimų norma, ją siejant ne vien su medienos naudojimo galimybėmis, bet pirmiausia su ilgalaikiu ekologiniu tvarumu, realiu miškų prieaugiu, biologinės įvairovės būkle ir būtinybe mažinti perteklinį kirtimų mastą. Dabartinė projekto padėtis:
Projektas ir Vyriausybės išvada nenumato tokio miškų grupių pertvarkymo masto, kuris užtikrintų aiškų ekologinių, apsauginių ir socialinių funkcijų prioritetą ir net pakankamumą miškuose. Siūloma redakcija: Papildyti Miškų įstatymo 8 straipsnį nauja dalimi:
„Ne mažiau kaip 50 procentų Lietuvos miškų turi būti
skiriami gamtos apsaugai, ekosistemų atkūrimui, klimato kaitos švelninimui, vandens ir dirvožemio apsaugai, rekreacinėms, pažintinėms, kultūrinėms ir kitoms socialinėms reikmėms. Šiuose miškuose taikoma griežta apsauga arba gamtai artima miškininkystė; pagrindinių plynųjų ir išplyninančių kirtimų taikymas draudžiamas.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 267. VšĮ Girių inspekcija
vertės įtvirtinimo Miškų politika negali būti grindžiama prielaida, kad pagrindinė ar vienintelė miško ekonominė vertė yra mediena. Miškai kuria reikšmingą socialinę, rekreacinę, sveikatos, švietimo, klimato reguliavimo, kraštovaizdžio ir regioninės ekonomikos naudą, tačiau ši vertė šiuo metu teisėkūroje ir viešajame planavime išlieka fragmentiškai pripažįstama ir sistemiškai nevertinama.
Kol nemedieninės miško funkcijos nėra aiškiai įtvirtintos ir vertinamos valstybės lygmeniu, ekonominiai sprendimai miškų sektoriuje neišvengiamai iškraipomi medienos naudai, sudarant klaidingą įspūdį, kad intensyvus kirtimas yra vienintelė racionali miškų naudojimo forma. Todėl būtina įstatyme aiškiai pripažinti, kad miško vertė nėra vien mediena ir kad alternatyvus, mažo poveikio nemedieninės ekonomikos modelis egzistuoja bei turi būti sistemiškai vystomas. Dabartinė projekto padėtis:
Projektas pripažįsta socialines ir kultūrines miško funkcijas deklaratyviai, tačiau nenustato aiškaus nemedieninių miško paslaugų pripažinimo, stebėsenos ir integravimo į miškų politiką mechanizmo. Siūloma redakcija: Papildyti Miškų įstatymo 3 straipsnį nauju punktu: „Aplinkos ministerija ir Vyriausybės įgaliotos institucijos organizuoja nemedieninių miško ekosisteminių paslaugų ir socialinių funkcijų stebėseną, vertinimą bei integravimą į nacionalinę miškų politiką, užtikrinant, kad planuojant miškų naudojimą būtų vertinama ne tik medienos, bet ir rekreacinė, sveikatos, klimato reguliavimo, biologinės įvairovės, švietimo, kultūrinė bei kita visuomeninė miškų vertė.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 268. VšĮ Girių inspekcija
likti IV grupės miškų Palankiai vertiname kryptį atsisakyti IV grupės miškų dalies saugomose teritorijose, tačiau ši nuostata turi būti suformuluota aiškiai, tiesiogiai ir taikoma nuosekliai visoms saugomoms teritorijoms. Saugomų teritorijų paskirtis yra nesuderinama su tuo, kad jose liktų IV grupės miškai, kurių pagrindinė funkcija yra ūkinė veikla ir medienos tiekimas.
Jei saugomose teritorijose išlieka IV grupė, jų apsauga lieka dalinė ir prieštaringa. Kartu turi būti užtikrinta, kad išlikusios Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, įskaitant tas, kurioms nėra nustatyti apsaugos tikslai14, kertinės miško buveinės ir kitos vertingiausios miškų dalys būtų priskiriamos I arba IIA miškų grupėms, kad būtų realiai užtikrinta jų apsauga pagal vertybių pobūdį, o ne paliekamos ūkinio naudojimo logikoje. Saugomose teritorijose ūkinė veikla turi būti maksimaliai ribojama, o miško kirtimai leidžiami tik išimtiniais atvejais, kai jie būtini saugomų vertybių apsaugai ir nėra galimybės tų tikslų pasiekti neintervencinėmis priemonėmis. Dabartinė projekto ir Vyriausybės išvados kryptis:
Vyriausybės išvadoje siūloma nacionalinių parkų ir draustinių miškų dalių nebepriskirti IV grupei, tačiau tokia nuostata nėra pakankamai aiški visų saugomų teritorijų atžvilgiu. Siūloma redakcija: Papildyti Miškų įstatymo 8 straipsnį nuostata:
„Nacionalinių ir regioninių parkų, draustinių, biosferos
rezervatų, biosferos poligonų ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų miškai priskiriami tik I ir II miškų grupėms. Šiose teritorijose ūkinė veikla maksimaliai ribojama, o miško kirtimai leidžiami tik išimtiniais atvejais, kai jie būtini saugomų vertybių apsaugai ir šių tikslų negalima pasiekti neintervencinėmis priemonėmis.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 269. VšĮ Girių inspekcija
miškuose Nepritariame bet kokių miško kirtimų leidimui I grupės miškuose. Nors specialiųjų kirtimų įteisinimo rezervatuose buvo atsisakyta, siūlymai palikti išimtis biologinės įvairovės ar kitais panašiais tikslais nesuderinami su pačia rezervatinių miškų paskirtimi.
I grupės miškuose turi būti užtikrinama natūrali procesų raida, sengirių formavimasis ir ilgalaikė stebėsena be žmogaus įsikišimo. Bet kokių išimčių palikimas silpnina griežčiausio apsaugos režimo esmę ir sudaro prielaidas intervencijas pateisinti apsaugos vardu. Todėl I grupės miškuose turi būti draudžiami visi miško kirtimai ir kitos intervencijos. Jeigu teisėkūros procese vis dėlto būtų paliekamos išimtys, įstatyme turi būti aiškiai nustatyta, kad bent dalis vertingiausių I grupės miškų plotų yra visiškai neliečiami ir skirti natūraliai raidai bei ilgalaikei mokslinei stebėsenai. Dabartinė projekto formuluotė:
Projekto 18 straipsnio 4 dalyje nustatyta:
“Miško kirtimai draudžiami Specialiųjų žemės
naudojimo sąlygų įstatyme nustatytais atvejais ir šiais atvejais:
1) I grupės miškuose, išskyrus specialiuosius miško kirtimus, skirtus išsaugoti ar atkurti biologinę įvairovę ar genetiškai vertingas miško medžių populiacijas; <...>” Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados 3.2.1.6. punkte nustatyta: “papildyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnį nauju 4 punktu:
4) vykdyti miško kirtimus:
a) I grupės miškuose, išskyrus priemones, numatytas veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentuose, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu;<...>” Siūloma redakcija: Pakeisti Miškų įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) I grupės miškuose; 2)<...>“ Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados 3.2.1.6. punktą ir jį išdėstyti taip: “papildyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnį nauju 4 punktu:
4) vykdyti miško kirtimus:
a) I grupės miškuose; b)<...>” Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 270. VšĮ Girių inspekcija 2026-03-24 10.
Reikalingas moratoriumas kirtimams jautriausiose teritorijose iki naujų miškų grupių planų įsigaliojimo Atsižvelgiant į tai, kad net Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė viešuose Aplinkos apsaugos komiteto Miškų įstatymo klausymuose pabrėžė būtinybę laikinai stabdyti kirtimus dėl Europos Komisijos pateiktų pažeidimo procedūrų Lietuvai, kurios greitu metu valstybei kainuos ir finansiškai, laikinas moratoriumas vertintinas kaip proporcinga ir būtina pereinamojo laikotarpio apsaugos priemonė. Nesant laikino moratoriumo, iki naujų miškų grupių ir apsaugos režimų įsigaliojimo 2029 m. išlieka reali rizika, kad reikšminga dalis vertingiausių miškų bus iškirsta pagal senąjį režimą dar iki jiems suteikiant sustiprintą apsaugą. Iki naujos sistemos realaus įsigaliojimo būtina taikyti prevencinę apsaugą jautriausiose teritorijose. Tai pagrindžia ir atsargumo principas: esant reikšmingos ir negrįžtamos žalos biologinei įvairovei, buveinėms ar seniems medynams rizikai, apsaugos priemonės turi būti taikomos iš anksto, o ne tik po to, kai žala jau padaryta. Ypač tai taikytina valstybiniuose miškuose, kuriuose valstybė privalo veikti kaip viešojo intereso ir gamtos apsaugos garantas. Vyriausybės išvados 1.33 punktu siūloma papildoma išimtis dar labiau silpnintų pereinamąją apsaugą, nes sudarytų sąlygas pagal senąją tvarką užbaigti ne tik jau išduotus leidimus ar suderintus pranešimus, bet ir iki įstatymo įsigaliojimo pateiktus prašymus. Tokia nuostata pereinamuoju laikotarpiu leistų reformą apeiti būtent tada, kai apsauga reikalingiausia. Ši rizika nėra teorinė. Praktikoje jau buvo matoma tendencija intensyviau kirsti inventorizuotas Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines ir kitas planuojamas saugoti teritorijas iki tol, kol joms dar nebuvo pradėti taikyti realūs kirtimų ribojimai. Tą patvirtina ir daugybė atvejų, kuriuos savo veikloje nagrinėjo VšĮ „Girių inspekcija“.
Todėl pereinamuoju laikotarpiu būtina aiški laikinoji apsauga, kad naujas teisinis reguliavimas nebūtų apeitas dar iki jo realaus įsigaliojimo. Dabartinė projekto pereinamoji tvarka: Projekte numatyta, kad miškų priskyrimo miškų grupėms planai bus parengti etapais iki 2028 m. gruodžio 31 d., tačiau visi jie įsigalios tik 2029 m. sausio 1 d. Taip pat projekte nustatyta, kad iki įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai kirsti mišką ir suderinti pranešimai apie ketinimą kirsti mišką galioja ne ilgiau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d., o nuo įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2028 m. gruodžio 31 d. išduoti leidimai galioja iki juose nurodytos datos, bet ne ilgiau kaip iki 2028 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu Vyriausybės išvados 1.33 punktu siūloma nustatyti dar platesnę pereinamojo laikotarpio išimtį, pagal kurią iki įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai dėl leidimo kirsti mišką ar pranešimo suderinimo taip pat būtų užbaigiami pagal senąjį teisinį reguliavimą. Siūloma redakcija: Papildyti įstatymo pereinamąsias nuostatas dalimi: „Iki 2029 m. sausio 1 d. draudžiama išduoti naujus leidimus pagrindiniams miško kirtimams ir derinti pranešimus apie ketinimą kirsti mišką I, II ir III grupių miškuose, saugomose teritorijose, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse, įskaitant inventorizuotas buveines, kurioms dar nepatvirtinti apsaugos tikslai, kertinėse miško buveinėse ir 130 metų bei vyresniuose medynuose, išskyrus atvejus, kai būtina nedelsiant pašalinti tiesioginį pavojų žmonių gyvybei ar kritinei infrastruktūrai.“ Taip pat siūlome atsisakyti Vyriausybės išvados 1.33 punkte siūlomos nuostatos: „5.
Miško kirtimai, kai leidimai kirsti mišką išduoti, pranešimai apie ketinimą kirsti mišką suderinti arba kai dėl leidimo kirsti mišką išdavimo ar pranešimo apie ketinimą kirsti mišką suderinimo kreiptasi į Vyriausybės įgaliotą instituciją iki šio įstatymo įsigaliojimo, vykdomi pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 271. VšĮ Girių inspekcija
išplyninantiems kirtimams II, III ir IV grupių miškuose Nepritariame daliniam plynųjų kirtimų ribojimui, nes tokios priemonės nepašalina problemos esmės. Atsižvelgiant į siūlomą išplyninančio miško kirtimo sąvokos įtvirtinimą, draudimas turi būti taikomas ne tik formaliai plyniesiems, bet ir kitiems savo ekologiniu poveikiu jiems prilygstantiems kirtimams. Naujausia VSTT medžiaga rodo, kad su miškininkyste susijusios praktikos yra tarp pagrindinių blogėjančios buveinių būklės grėsmių15, o ir savaime suprantama, kad plynas kirtimas sunaikina buveinės ekosistemą, nes suardoma ir miško paklotė ir jos hidrologinis režimas.
Todėl saugomose teritorijose, II ir III grupių miškuose, taip pat valstybiniuose IV grupės miškuose plynieji ir kiti išplyninantys kirtimai turi būti draudžiami, o miškų tvarkymas grindžiamas aplinkai palankesniais, paklotę, dirvožemį ir mikroklimatą mažiau ardančiais metodais. Dabartinė projekto formuluotė:
Projekto 18 straipsnio 4 dalies 3–5 punktuose plynieji kirtimai ribojami tik iš dalies, paliekant galimybę juos vykdyti tam tikrose teritorijose ir miškų grupėse. Siūloma redakcija: Pakeisti Miškų įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2–5 punktus ir juos išdėstyti taip:
„2) II ir III grupių miškuose pagrindiniai
plynieji, supaprastinti atvejiniai ir kiti išplyninantys miško kirtimai draudžiami;
3) saugomose teritorijose ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose pagrindiniai plynieji ir išplyninantys miško kirtimai draudžiami;
4) IV grupės valstybiniuose miškuose pagrindiniai plynieji ir išplyninantys miško kirtimai draudžiami;
5) IV grupės privačiuose miškuose turi būti palaipsniui pereinama prie artimos gamtai ir nuolatinės miško dangos miškininkystės.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 272. VšĮ Girių inspekcija
tik būtini sanitariniai ir saugumo kirtimai Papildomai pažymime, kad III grupės miškuose, atsižvelgiant į jų apsauginę paskirtį, turi būti leidžiami tik sanitariniai ir visuomenės saugumo užtikrinimui būtini kirtimai. III grupės miškai atlieka apsaugines funkcijas, todėl juose negali būti palikta plati diskrecija ūkinei veiklai.
Jei tokiose teritorijose paliekama teisė vykdyti plynuosius, išplyninančius, laisvuosius ar kitus ūkinės logikos kirtimus, apsauginė funkcija tampa tik deklaracija. Dabartinė projekto logika: Projekto 18 straipsnio 4 dalies 2–5 punktuose plynieji ir kiti išplyninantys kirtimai ribojami nepakankamai. Kartu projektas leidžia laisvuosius kirtimus III grupės miškuose privataus miško savininko reikmėms, taip silpnindamas šių miškų apsauginę funkciją. Siūloma redakcija:
Papildyti Miškų įstatymo 18 straipsnį nuostata:
„III grupės miškuose draudžiami pagrindiniai miško kirtimai ir
laisvieji miško kirtimai. Šiuose miškuose gali būti vykdomi tik sanitariniai kirtimai ir kirtimai, būtini tiesioginiam pavojui žmonių gyvybei, sveikatai ar infrastruktūrai pašalinti.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 273. VšĮ Girių inspekcija
turi tapti artima gamtai ir nuolatinės dangos miškininkystė Siūlome aiškiai įtvirtinti prioritetinę gamtai artimo miško tvarkymo kryptį. Vien deklaruoti gamtišką miškininkystę neužtenka. Ji turi tapti pagrindiniu miškų valdymo principu, o ne papildoma galimybe. Ypač svarbu, kad Lietuvoje artima gamtai miškininkystė nebūtų naudojama kaip priedanga toliau tęsti iš esmės eksploatacinį modelį. Dabartinė projekto logika:
Projektas mini gamtiškosios miškininkystės sąvoką, tačiau jos neįtvirtina kaip prioritetinės krypties. Siūloma redakcija: Papildyti Miškų įstatymą nuostata: „Visų grupių miškuose prioritetu laikomi artimos gamtai miškininkystės ir nuolatinės miško dangos principai. Miško tvarkymas organizuojamas taip, kad būtų kuo mažiau trikdomas dirvožemis, miško paklotė, hidrologinis režimas, mikroklimatas ir natūrali rūšinė bei amžiaus struktūra.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 274.
naudojimą siekiant apsaugoti dirvožemį, paklotę ir hidrologinį režimą Sunkioji miško technika daro reikšmingą poveikį miško dirvožemiui, paklotei, hidrologiniam režimui ir natūraliam atžėlimui. Tarptautiniai tvaraus miškų tvarkymo ir dirvožemio apsaugos šaltiniai16 pabrėžia, kad sunki technika sukelia dirvožemio suslėgimą, o jos naudojimas pažeidžiamuose dirvožemiuose turi būti ribojamas. Todėl įstatymo lygmeniu būtina nustatyti aiškų sunkiosios technikos ribojimą, neleidžiantį naudoti technikos, sukeliančios neproporcingą dirvožemio suslėgimą ir paklotės pažeidimą visuose, o ypač jautriuose, drėgnuose ir saugomuose miškuose. Dabartinė projekto logika:
Projektas nenustato pakankamų ribojimų sunkiosios miško technikos naudojimui, nors jos poveikis gali reikšmingai pažeisti miško dirvožemį, paklotę ir hidrologinį režimą. Siūloma redakcija: Papildyti Miškų įstatymą nuostata: „Miško darbams naudojamos technikos masė negali viršyti 15 tonų, išskyrus atvejus, kai būtina pašalinti tiesioginį pavojų žmonių gyvybei ar kritinei infrastruktūrai ir nėra mažesnį poveikį darančios alternatyvos.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 275. VšĮ Girių inspekcija
nustatyti realų apsaugos režimą sengirėms, potencialioms sengirėms, seniems ir gamtinę brandą pasiekusiems medynams Vien sąvokų įvedimo nepakanka, jei joms nesuteikiama reali apsauga. Jei sengirės, potencialios sengirės ir seni medynai nebus apsaugoti iš karto, reikšminga jų dalis gali būti prarasta dar iki tol, kol valstybė spės juos tinkamai inventorizuoti, įvertinti ir priskirti griežtesnės apsaugos režimui. Tokiose situacijose turi būti taikomas atsargumo principas: esant pagrįstai negrįžtamos žalos rizikai, apsauga turi būti taikoma iš anksto. Ši apsauga būtina ir dėl to, kad Lietuvos miškų amžiaus struktūra išlieka nepalanki sengirių formavimuisi.
Vidutinis Lietuvos medynų amžius yra apie 54 metai17, todėl seni ir biologinei brandai artimi medynai yra ribotas ir ypač saugotinas išteklius18. 130 metų ir vyresni medynai laikytini ne biologinės brandos riba, o minimaliu apsauginiu slenksčiu tiems medynams, kurie jau yra pasiekę arba artėja prie sengirės bruožų formavimosi stadijos. Sengirės ir seni medynai yra neatsikurianti arba ypač lėtai atsikurianti gamtinė vertybė. Juos praradus, jų neįmanoma atkurti per žmogaus gyvenimo trukmę, todėl jų apsauga turi būti laikoma prioritetine. Atsižvelgiant į itin mažą tokių miškų dalį Lietuvoje, jų griežtesnė apsauga nesukeltų reikšmingo poveikio nacionalinei medienos ekonomikai, tačiau būtų esminė biologinės įvairovės, natūralių buveinių ir ilgalaikių ekologinių procesų apsaugai. Dabartinė projekto logika:
Palankiai vertiname tai, kad projekte pagaliau atsiranda sąvoka „sengirė“, nes tai rodo teisingą kryptį pripažįstant vertingiausių miško ekosistemų išskirtinumą. Siūloma redakcija: Papildyti Miškų įstatymo 18 straipsnį nauja dalimi: “Nepaisant miško grupės, draudžiami bet kokie miško kirtimai sengirėse, potencialiose sengirėse, gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose, Europos Bendrijos svarbos natūraliose miško buveinėse, įskaitant ir tas, kurios yra inventorizuotos, bet joms nėra patvirtinti apsaugos tikslai, kertinėse miško buveinėse ir 130 metų bei vyresniuose medynuose, kol jų gamtinė vertė nėra išsamiai įvertinta ir jiems nėra nustatytas atitinkamas apsaugos režimas.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 276. VšĮ Girių inspekcija 2026-03-24 16.
Nustačius pirmykščio miško požymius turi būti automatiškai taikoma griežta apsauga, nepriklausomai nuo miško grupės Vien pirmykščio miško sąvokos įrašymas įstatyme nesukuria jokios realios apsaugos, jei įstatyme neįtvirtinama, kad nustačius tokio miško požymius jam iš karto atsiranda reali apsauga. Be automatinės laikinosios apsaugos tokie plotai gali būti prarasti dar iki jų oficialaus įvertinimo. Pirmykščio miško vertė kyla būtent iš to, kad jame natūralūs procesai vyksta be žmogaus įsikišimo. Todėl tokiuose miškuose negali būti paliekama jokių kirtimų ar kitų intervencijų išimčių, įskaitant vadinamuosius biologinės įvairovės ar kitais tvarkymo tikslais vykdomus kirtimus. Priešingu atveju būtų paneigta pati pirmykščio miško samprata. Todėl nustačius pirmykščio miško požymius turi būti taikoma taisyklė „pirma apsaugoti, po to vertinti“, o ne atvirkščiai. Tai tiesiogiai atitinka atsargumo principą ir užkerta kelią negrįžtamam vertingiausių miškų praradimui. Pirmykščiai miškai yra patys vertingiausi ir rečiausi miško ekosistemų fragmentai. Jų netekimas būtų negrįžtamas ne tik ekologiniu, bet ir kultūriniu požiūriu. Dėl itin mažo jų ploto reali jų apsauga nesudarytų reikšmingos naštos miškų ūkiui, tačiau turėtų išskirtinę reikšmę Lietuvos gamtos paveldo išsaugojimui. Dabartinė projekto logika:
Palankiai vertiname projekte įtvirtinamą pirmykščio miško sąvoką, tačiau kartu pažymime, kad projekte nenustatytas aiškus mechanizmas, kaip nustačius pirmykščio miško požymius būtų užtikrinama jo apsauga, inventorizacija ir pažymėjimas viešuose žemėlapiuose. Siūloma redakcija: Papildyti Miškų įstatymą nuostata: „Nustačius pirmykščio miško požymius, atitinkamam miško plotui, nepriklausomai nuo jo priskyrimo miško grupei, nuo nustatymo momento taikoma laikina griežta apsauga.
Tokiame plote draudžiami visi miško kirtimai, įskaitant sanitarinius, specialiuosius, biologinės įvairovės ir kitus tvarkymo ar ūkinio miško naudojimo kirtimus, miško žemės transformavimas ir kitos natūralius procesus ir natūralią miško raidą trikdančios intervencijos, kol bus atliktas išsamus vertinimas ir priimtas sprendimas dėl šio ploto priskyrimo griežčiausios apsaugos režimui.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 277. VšĮ Girių inspekcija
17Valstybė turi atlikti pirmykščių miškų,
potencialių sengirių ir 130 metų bei vyresnių medynų inventorizaciją bei pažymėti juos viešuose žemėlapiuose Efektyvi apsauga neįmanoma, jei vertingiausi miškai nėra aiškiai identifikuoti ir viešai pažymėti. Nors šiuo metu miškų kadastro duomenyse galima matyti atskirų sklypų medynų amžių19, nėra atskirų aiškių viešų sluoksnių, leidžiančių operatyviai identifikuoti 130 metų ir vyresnius medynus, potencialias sengires ar pirmykščio miško požymių turinčius plotus. Tokia situacija apsunkina tiek valstybės institucijų darbą, tiek visuomenės galimybes laiku reaguoti į grėsmes vertingiausiems miškams. Tokios inventorizacijos ir atskirų GIS sluoksnių parengimas būtų techniškai nesudėtingas ir valstybei nekainuotų neproporcingai daug, tačiau sudarytų esminę prielaidą realiai, o ne vien deklaratyviai vertingiausių miškų apsaugai. Dabartinė projekto logika:
Projektas nenustato aiškios valstybės pareigos sistemiškai identifikuoti pirmykščius miškus, potencialias sengires ir senus medynus bei pažymėti juos viešai prieinamuose erdviniuose duomenyse.
Siūloma redakcija: Papildyti Miškų įstatymą nauja nuostata: „Vyriausybės įgaliota institucija privalo organizuoti pirmykščių miškų, potencialių sengirių, sengirių, gamtinę brandą pasiekusių medynų ir 130 metų bei vyresnių medynų inventorizaciją, šių plotų pažymėjimą viešuose žemėlapiuose ir atskirų geografinių informacinių sluoksnių sudarymą bei aktyvų viešinimą.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 278. VšĮ Girių inspekcija
genetiniuose draustiniuose apsaugos ir specialiųjų kirtimų ribojimo Genetinių draustinių paskirtis yra saugoti genetiškai vertingas populiacijas jų kilmės vietose, o ne paversti tokius plotus nuolatinių intervencijų objektu. Dabartinė projekto formuluotė yra per plati, nes leidžia specialiuosius kirtimus taikyti ne tik sėklų ruošimui, bet ir įvairiaamžių medynų formavimui, todėl praktikoje gali būti pateisinamas ir senų medynų pašalinimas vien dėl „jauninimo“ ar „šviesinimo“. Tai ypač problemiška todėl, kad genetiniuose draustiniuose dažnai išlieka vertingos senų medynų populiacijos, kurių Lietuvoje likę labai mažai. Tokie medynai yra svarbūs ne tik genetinių išteklių, bet ir biologinės įvairovės, buveinių tęstinumo bei sengirių požymių formavimosi požiūriu. Todėl jų kirtimas negali būti laikomas įprasta ar savaimine genetinių išteklių tvarkymo priemone20. Tarptautiniai šaltiniai rodo, kad miško sėklos, įskaitant spygliuočių kankorėžius, gali būti renkamos nuo stovinčių medžių taikant rankinius ar mechaninius metodus21. FAO šaltiniuose kankorėžių rinkimas22 nuo stovinčių medžių aprašomas kaip įprasta praktika23.
Todėl įstatyme turi būti aiškiai nustatyta, kad genetiniuose draustiniuose prioritetas teikiamas neintervenciniams ir mažiau žalojantiems sprendimams, o specialieji kirtimai galimi tik kaip siaura išimtis, kai nėra realios alternatyvos. Atsižvelgiant į praktiką, kai reikšmingumo nustatymo procedūros naudojamos tam, kad būtų išvengta realaus poveikio aplinkai vertinimo, genetiniuose draustiniuose ir kitose jautriose teritorijose būtina aiškiai nustatyti pareigą prieš intervenciją atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir alternatyvų analizę, o ne apsiriboti formaliu teiginiu, kad poveikis nereikšmingas. Dabartinė projekto logika:
Projekto 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miško medžių genetiniai draustiniai, sėkliniai ir genetiniai medynai jų kilmės vietose (in situ)
„saugomi ir atkuriami taikant dinaminį metodą –
specialiaisiais miško kirtimais ir miško atkūrimo priemonėmis formuojant saugomos medžių rūšies populiacijos įvairiaamžius medynus<...>“ Taip pat projekto 2 straipsnio 54 dalyje specialusis miško kirtimas apibrėžiamas kaip
“kirtimas, kuriuo siekiama formuoti kraštovaizdį, išsaugoti ir
atkurti genetiškai vertingas miško medžių populiacijas miško medžių genetiniuose draustiniuose, genetiniuose ir sėkliniuose medynuose, klonų rinkiniuose, <...> ruošti sėklas sėklinės miško bazės objektuose<...>“ Siūloma redakcija: Pakeisti Miškų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Miško medžių genetiniai draustiniai, sėkliniai ir genetiniai medynai jų kilmės vietose (in situ) saugomi pirmiausia taikant neintervencines ar mažiausiai medyno struktūrą trikdančias priemones, įskaitant genetinę stebėseną, natūralų atsinaujinimą, sėklų surinkimą nuo stovinčių medžių ir, kai reikia, naujų genetinių išteklių plotų plėtrą.
Specialieji miško kirtimai šiose teritorijose gali būti taikomi tik išimtiniais, moksliškai pagrįstais atvejais, kai įrodyta, kad genetinių išteklių išsaugojimo tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis ir kad nebus pažeista saugoma populiacija, senų medynų struktūra, buveinių būklė ir biologinė įvairovė.“ Taip pat patikslinti projekto 2 straipsnio 54 dalį, nustatant, kad specialieji miško kirtimai genetiniuose draustiniuose negali būti vykdomi vien medyno pašviesinimo, retinimo, „jauninimo“ ar sėklų ruošimo tikslu, jeigu genetinių išteklių apsaugos tikslai gali būti pasiekti nekertant senų medžių ir ją išdėstyti taip: „54.
Specialusis miško kirtimas – tik išimtiniais, moksliškai pagrįstais atvejais taikomas miško kirtimas, kai įstatyme nustatytų tikslų negalima pasiekti neintervencinėmis arba mažiau miško ekosistemas trikdančiomis priemonėmis, prieš tai atlikus privalomą individualaus poveikio vertinimą ir alternatyvų analizę, kuriuo siekiama formuoti kraštovaizdį, išsaugoti ir atkurti genetiškai vertingas miško medžių populiacijas miško medžių genetiniuose draustiniuose,<...>“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 279. VšĮ Girių inspekcija
numatomas miškų grupių planų viešinimas interneto svetainėse yra nepakankamas, o planų rengimas ir tvirtinimas negali būti koncentruojamas vienoje institucijoje be realaus visuomenės įtraukimo Nepritariame sprendimų koncentravimui vienoje institucijoje, nes tai silpnintų skaidrumą, nepriklausomumą ir visuomenės pasitikėjimą. Kai sprendžiama dėl miškų grupių, apsaugos režimų ir ūkinės veiklos galimybių, būtinas ne tik formalus paskelbimas, bet ir realiai veikiantis visuomenės informavimo bei įtraukimo mechanizmas. Vien paskelbimo interneto svetainėje nepakanka.
Tokia tvarka suinteresuotai visuomenei, vietos gyventojams ir nevyriausybinėms organizacijoms perkelia neproporcingą pareigą nuolat tikrinti skirtingas institucijų svetaines ir savarankiškai sekti informaciją, nors būtent institucijos turi užtikrinti veiksmingą informacijos prieinamumą. Praktikoje tai mažina galimybes laiku sureaguoti į planuojamus sprendimus, apsunkina visuomenės dalyvavimą ir silpnina skaidrumą. Taip pat nepakanka leisti teikti pasiūlymus tik iki viešo svarstymo. Būtent viešo svarstymo metu dažnai paaiškėja esminės projekto aplinkybės, alternatyvos, trūkumai ar prieštaravimai, todėl turi būti palikta papildoma galimybė teikti pasiūlymus ir po svarstymo. Tai sustiprintų dalyvavimo kokybę, leistų pateikti tikslesnes pastabas ir prisidėtų prie geresnių sprendimų priėmimo. Tokį reikalavimą pagrindžia ir Orhuso konvencija, pagal kurią visuomenė turi būti informuojama tinkamai, laiku ir veiksmingai, o dalyvavimas priimant su aplinka susijusius sprendimus turi būti realus, o ne vien formalus24. Lietuvos Orhuso konvencijos įgyvendinimo ataskaitoje taip pat nurodoma, kad institucijos turi užtikrinti, jog visuomenei būtų tinkamai pranešta apie jai suteikiamas teises25 bei susijusią informaciją ir patarimus26.Teisėkūros pagrindų įstatymas taip pat grindžiamas atvirumo, skaidrumo principais ir įtraukties logika27, todėl su miškų planavimu susiję sprendimai negali būti organizuojami taip, kad visuomenės dalyvavimas liktų tik formalia galimybe. Taip pat nepritariame tam, kad ta pati institucija vienu metu rengtų ir tvirtintų miškų priskyrimo miškų grupėms planus, nes tokia sprendimų koncentracija silpnina skaidrumą, nešališkumą ir visuomenės pasitikėjimą viešuoju administravimu. Būtina užtikrinti, kad miškų grupių planų rengimas ir tvirtinimas būtų skaidrus ir šios funkcijos būtų vykdomos nepriklausomų institucijų.
Šią poziciją grindžiame Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais29, taip pat Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintais atvirumo ir skaidrumo principais Dabartinė projekto ir Vyriausybės išvados logika:
Projekto 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad parengtas savivaldybės miškų priskyrimo miškų grupėms plano projektas skelbiamas Vyriausybės įgaliotos institucijos ir savivaldybės interneto svetainėse, informuojant, kada ir kokiu adresu galima teikti pasiūlymus, ir tik praėjus susipažinimo ir pastabų teikimo laikui organizuojamas viešas svarstymas. Vyriausybės išvados 10 punkte viešinimo pareiga faktiškai apsiribojama formaliu paskelbimu Vyriausybės įgaliotos institucijos ir savivaldybės interneto svetainėse. Be to, Vyriausybės išvadoje siūloma, kad ta pati institucija ne tik rengtų, bet ir tvirtintų miškų priskyrimo miškų grupėms planus. Siūloma redakcija:
Pakeisti projekto nuostatas taip, kad Vyriausybės įgaliota institucija rengtų miškų priskyrimo miškų grupėms planus, tačiau jų netvirtintų. Miškų priskyrimo miškų grupėms planų tvirtinimas turi būti pavestas kitai, nepriklausomai institucijai, taip pat užtikrinti realų viešinimą, aktyvų visuomenės informavimą ir veiksmingą suinteresuotos visuomenės dalyvavimą planavimo procese. Papildyti Miškų įstatymo 8 straipsnio 5 dalį nuostata: „Miškų priskyrimo miškų grupėms planų projektus rengia viena institucija, o juos tvirtina kita, nepriklausoma institucija. Miškų priskyrimo miškų grupėms planų projektai ir jų pakeitimai viešinami ne tik Vyriausybės įgaliotos institucijos ir savivaldybės interneto svetainėse, bet ir aktyviai pranešami suinteresuotai visuomenei.
Vyriausybės įgaliota institucija privalo sudaryti galimybę suinteresuotiems asmenims, vietos bendruomenėms ir aplinkosaugos nevyriausybinėms organizacijoms užsisakyti pranešimus elektroniniu paštu apie pradedamus rengti, paskelbtus, keičiamus ir viešai svarstomus miškų priskyrimo miškų grupėms planus, miškotvarkos projektus ir kitus su planuojama ūkine veikla miškuose susijusius dokumentus. Pasiūlymai dėl plano projekto gali būti teikiami ne tik iki viešo svarstymo, bet ir ne trumpiau kaip 10 darbo dienų po viešo svarstymo dienos. Dėl visų pateiktų pasiūlymų turi būti teikiami motyvuoti atsakymai. “ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 280. VšĮ Girių inspekcija
koncentracijos ribojimo atsisakymui Nepritariame miško ūkio paskirties žemės koncentracijos ribojimo atsisakymui. Miškas nėra vien investicinis objektas. Pernelyg didelė nuosavybės koncentracija didina spaudimą intensyviai eksploatacijai, silpnina vietos bendruomenių interesų svorį ir prieštarauja viešajam interesui. Tai, kad šiuo metu ribojimas gali būti apeinamas per susijusių įmonių ar kitų subjektų grandines, nėra pagrindas jo atsisakyti. Priešingai, tai rodo būtinybę nustatyti aiškesnius ir veiksmingesnius saugiklius, kad ribojimas būtų taikomas realiai, o ne tik formaliai. Dabartinė projekto kryptis:
Projektu siūloma atsisakyti miško ūkio paskirties žemės ploto ribojimo vienam asmeniui, kartu neišsprendžiant praktikoje pasitaikančio šio ribojimo apėjimo per susijusius juridinius asmenis. Siūloma redakcija: Išlaikyti miško ūkio paskirties žemės koncentracijos ribojimą vienam asmeniui ir susijusiems asmenims.
Papildyti įstatymo nuostatas sakiniu:
„Miško ūkio paskirties žemės įsigijimo ir
valdymo ribojimai taikomi ne tik tiesiogiai mišką įsigyjančiam asmeniui, bet ir susijusių asmenų, kontroliuojamų juridinių asmenų, patronuojamųjų, dukterinių ar kitais kontrolės ryšiais susietų subjektų bendrai valdomam plotui.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 281. VšĮ Girių inspekcija
grindžiamas vien ekonominio patogumo logika Miškų tvarkymas negali būti organizuojamas taip, kad dėl formaliai „taisyklingesnės“ sklypo ar biržės konfigūracijos būtų dirbtinai išplečiami kertami plotai. Tokia praktika sudaro prielaidas apeiti apsaugos tikslus ir silpnina realią vertingesnių miško dalių apsaugą, ypač kai į kirtimus įtraukiami pakraščiai, jautrios augavietės ar brandesni medynai. Dabartinė problema:
Praktikoje miško sklypai ir biržės gali būti formuojami taip, kad dėl „taisyklingesnės konfigūracijos“ į ūkinę veiklą būtų įtraukiami ir papildomi plotai, įskaitant ekologiškai vertingesnes, jautresnes ar mažesnio skalsumo miško dalis. Tai sudaro prielaidas iškirsti daugiau medienos, nors toks sprendimas iš esmės grindžiamas ne gamtos apsaugos, o ūkinio patogumo logika. Siūloma redakcija:
Papildyti Miškų įstatymą nuostata: „Miško sklypų, biržių ir kitų ūkinių vienetų ribos negali būti formuojamos ar keičiamos vien ekonominio, technologinio ar organizacinio patogumo pagrindu, jeigu dėl to padidinamas kertamas plotas arba į ūkinę veiklą įtraukiamos ekologiškai vertingesnės, jautrios ar apsaugos požiūriu reikšmingos miško dalys.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 282. VšĮ Girių inspekcija 2026-03-24 22.
Miško kirtimai turi būti draudžiami paukščių perėjimo laikotarpiu, paliekant tik siauras būtinas išimtis Paukščių perėjimo laikotarpiu miško kirtimai daro tiesioginį neigiamą poveikį perinčioms rūšims, jų lizdams ir veisimosi sėkmei. Pažymėtina, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos30 (Paukščių direktyvos) 5 straipsnį valstybės narės privalo užtikrinti laukinių paukščių apsaugą jų veisimosi ir jauniklių auginimo laikotarpiu, įskaitant draudimą tyčia naikinti ar žaloti lizdus ir kiaušinius bei trikdyti paukščius veisimosi metu. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika patvirtina31, kad draudžiama veikla negali būti pateisinama vien tuo, jog konkretūs lizdai prieš veiklą nebuvo identifikuoti, jei žalos rizika yra numatoma ir būdinga tokiai veiklai. Bendro sezoninio draudimo nebuvimas ūkiniuose miškuose kelia rimtų abejonių dėl Lietuvos teisinio reguliavimo atitikties ES teisei. Todėl šiuo laikotarpiu būtina taikyti prevencinį kirtimų draudimą, paliekant tik siauras išimtis neatidėliotinais atvejais. Siūlomas terminas atitinka atsargumo principą ir apima ne tik ankstyvąjį perėjimą, bet ir vėlyvąsias perinčias bei jauniklius dar auginančias miško paukščių rūšis. Dabartinė projekto logika:
Projektas nenustato bendro miško kirtimų draudimo paukščių perėjimo laikotarpiu visų grupių miškuose. Siūloma redakcija: Papildyti Miškų įstatymą nuostata: „Visų grupių miškuose nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. draudžiami miško kirtimai, išskyrus atvejus, kai jie būtini tiesioginiam pavojui žmonių gyvybei, visuomenės saugumui arba masinio kenkėjų židinio plitimo sustabdymui pašalinti ir nėra mažiau žalojančios alternatyvos.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 283.
2026-03-24 Prašome įvertinti ir įtraukti šiame rašte pateiktus pasiūlymus į tolesnį projekto svarstymą, užtikrinant, kad Miškų įstatymo reforma realiai stiprintų miškų apsaugą, o ne sukurtų tik formalius pokyčius:
1Įtvirtinti,
kad įstatymo tikslas būtų grindžiamas ekologinių funkcijų prioritetu;
„kompleksinės miškų ūkio veiklos“ sąvokos;
laisvųjų miško kirtimų teisinio reguliavimo;
ambicingesnius I grupės miškų apsaugos tikslus, valstybiniuose miškuose nedelsiant užtikrinant bent 10 proc. griežtą apsaugą ir ilgalaikėje perspektyvoje siekiant ne mažiau kaip 20 proc. neliečiamų, į sengirę orientuotų plotų;
Miškų įstatymo 2 straipsnį išplyninančio miško kirtimo sąvoka ir atitinkamai pernumeruoti paskesnes šio straipsnio dalis;
teisines prielaidas, kad ne mažiau kaip 50 proc. Lietuvos miškų būtų skiriami gamtos apsaugai ir socialinėms reikmėms;
nemedieninių miško funkcijų ir ekonominės vertės stebėseną bei integravimą į nacionalinę miškų politiką;
8Užtikrinti,
kad saugomose teritorijose miškai būtų priskiriami tik I ir II grupėms;
miškuose neleisti jokių kirtimų;
moratoriumą kirtimams jautriausiose teritorijose iki naujų miškų grupių planų įsigaliojimo ir atsisakyti Vyriausybės išvados 1.33 punkte siūlomos papildomos pereinamojo laikotarpio išimties;
plynuosius ir išplyninančius kirtimus II ir III grupių miškuose, saugomose teritorijose, Natura 2000 teritorijose ir IV grupės valstybiniuose miškuose;
12Užtikrinti,
kad III grupės miškuose būtų leidžiami tik sanitariniai ir būtini saugumo kirtimai;
artimos gamtai ir nuolatinės dangos miškininkystės prioritetą;
miško technikos naudojimą, siekiant apsaugoti dirvožemį, miško paklotę ir hidrologinį režimą; 15.
Nustatyti aiškią sengirių, potencialių sengirių, gamtinę brandą pasiekusių medynų, Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių, kertinių miško buveinių ir 130 metų bei vyresnių medynų apsaugą; 16. Nustatyti, kad nustačius pirmykščio miško požymius būtų automatiškai taikoma laikina griežta apsauga, nepriklausomai nuo miško grupės;
valstybės pareigą atlikti pirmykščių miškų, sengirių, potencialių sengirių, gamtinę brandą pasiekusių ir 130 metų bei vyresnių medynų inventorizaciją bei pažymėti juos viešuose žemėlapiuose;
nustatyti, kad genetinių draustinių apsaugoje prioritetas teikiamas neintervencinėms ir mažiau žalojančioms priemonėms, o specialieji miško kirtimai taikomi tik kaip siaura išimtis;
19Užtikrinti,
kad miškų grupių planų rengimas ir tvirtinimas būtų atskirtas tarp nepriklausomų institucijų, o planavimo procesas paremtas realiu viešinimu, aktyviu visuomenės informavimu, galimybe teikti pasiūlymus ir po viešo svarstymo bei pareiga pateikti motyvuotus atsakymus į visas pastabas;
miško ūkio paskirties žemės koncentracijos ribojimo vienam asmeniui ir susijusiems asmenims;
kelią dirbtiniam miško sklypų ir biržių ploto didinimui vien ekonominio, technologinio ar organizacinio patogumo pagrindu;
miško kirtimus paukščių perėjimo laikotarpiu. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 284. Lietuvos karjerų asociacija
18 Dabartinė oficiali Projekto redakcija numato absoliutų draudimą paversti miško žemę naudingųjų iškasenų gavybai II grupės miškuose bei specifinėse III grupės zonose. Toks reglamentavimas panaikina galimybę racionaliai užbaigti jau pradėtų naudoti telkinių eksploatavimą, jei į jų kontūrą yra įsiterpę minėtų grupių miško plotai, neatsižvelgiant nei į jų dydį, nei į kokybę.
Tai sukuria technologinę aklavietę, lemia neracionalų ribotų valstybės žemės gelmių išteklių praradimą ir neleidžia užtikrinti vientisos teritorijų rekultivacijos. Siūlome Projekto 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą išdėstyti taip:
8) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas. Šis atvejis netaikomas I grupės ir II grupės miškuose , III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose miškuose, valstybinių parkų ir valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonų miškuose, miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose;“ II ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose miškuose, valstybinių parkų ir valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonų miškuose, miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti galimas, jeigu toks pavertimas numatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūrose ir žemės gelmių naudojimo planuose. Argumentai dėl šio siūlymo:
išteklių naudojimas ir technologinio tęstinumo užtikrinimas. Draudimas šiose zonose paversti miško žemę net ir „baigiant eksploatuoti telkinį“ reiškia, kad valstybė sąmoningai atsisako žemės gelmių išteklių gavybos jau investuotose vietose. Tai prieštarauja racionalaus ūkininkavimo principui. 2.
funkcijos praradimas. Laukų apsauginiai miškai pagal savo paskirtį yra skirti greta esančiuose žemdirbystės laukuose dirvožemiui apsaugoti nuo defliacijos (pvz., nuo vėjo erozijos). Iškasus aplinkinius naudingųjų iškasenų plotus, toks miškas lieka izoliuotu kalnu karjero viduje (apsuptas vandens LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui Aplinkos ministerijai Kopija Lietuvos geologijos tarnybai prie AM 2026-03-31 Nr. 2026/15-1 DĖL
ar atviros gavybos duobės ir iki kurio privalo būti paliktas privažiavimas, o tai padidina neprieinamų iškasti žemės gelmių išteklių kiekį). Kadangi nelieka pačių žemdirbystės laukų, kuriuos miškas turėtų saugoti, jis praranda savo funkcinę prasmę. Tokiu atveju logiškiau leisti išgauti žemės gelmių išteklius ir šiame plote, užtikrinant vientisą visos teritorijos sutvarkymą bei naujų ekosistemų (pvz., vandens telkinių ar naujų miško masyvų) suformavimą po gavybos. 3. Griežta kontrolė. Siūloma redakcija nėra besąlyginis leidimas – kiekviena išimtis privalo būti pagrįsta poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesu. Tai užtikrina, kad kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai, išlaikant balansą tarp gamtosaugos ir visuomenės ekonominių interesų. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 285. Lietuvos karjerų asociacija
2 Taip pat siūlome Projekto 23 straipsnio 2 dalį papildyti ir išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 3–5, 7–10 7,9,10 punktuose nurodyti atvejai turi būti numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose,
numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose, ar žemės gelmių naudojimo planuose.“ Argumentai dėl šio siūlymo: Bendrieji planai yra strateginio pobūdžio ir galioja neterminuotai, o jų keitimo procedūros yra itin ilgos.
Naudingųjų iškasenų žvalgyba yra nuolatinis procesas. Naudingųjų iškasenų įsisavinimui yra rengiami žemės gelmių naudojimo planai, kurie yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Pagal galiojančią sistemą, jie negali prieštarauti bendrųjų planų sprendiniams, tačiau juos detalizuoja . Bendrojo plano rengimo metu neįmanoma numatyti tikslių telkinio kontūrų centimetrų tikslumu (tai paaiškėja tik po detalių geologinių tyrimų). Žemės gelmių naudojimo planas yra tas dokumentas, kuriame fiksuojama tikrovė, todėl jis yra tinkamiausias įrankis nustatyti tikslias miško pavertimo ribas telkinio viduje . Siūlomas pakeitimas būtų naudingas pačioms savivaldybėms: joms nereikės kas kelerius metus leisti biudžeto lėšų bendrojo plano korektūroms/keitimams vien dėl to, kad verslas atliko detalią telkinio žvalgybą. Visą planavimo naštą ir kaštus prisiima verslas per žemės gelmių naudojimo planą. Tai užtikrintų operatyvų ir techniškai tikslų telkinių įsisavinimą, neapkraunant savivaldybių perteklinėmis bendrųjų planų keitimo procedūromis. Kadangi žemės gelmių naudojimo planai privalo derėti su bendrųjų planų prioritetais, šis pakeitimas užtikrina strateginio planavimo principus ir suteikia įrankį techniškai detalizuoti gavybos plotų ribas pagal faktiškai nustatytus išteklių kontūrus. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 286. Vida Jasaitytė ir kt. 2026-04-08 Rašau dėl planuojamo 1500 hektarų ribojimo vienam asmeniui ar įmonei panaikinimo .
Nepritarčiau šiam sprendimui dėl šių priežasčių:
koncentracija: Panaikinus ribą, atsiranda reali galimybė, kad Lietuvos miškai bus supirkti stambių kapitalo grupių, įskaitant užsienio investicinius fondus, rankose, o smulkūs savininkai bus išstumti. 2. Visuomenės įtakos sumažėjimas: Sprendimai dėl miškų valdymo nutols nuo Lietuvos visuomenės, o įstatymai pradės tarnauti ne nacionaliniams interesams, o stambinimo ir monopolizacijos tikslams. 3. Ekologinės ir strateginės rizikos: Miškai nėra tik ekonominis turtas – tai nacionalinis išteklius, biologinės įvairovės, klimato stabilumo ir visuomenės gerovės pagrindas. Bet koks skubotas ribojimo panaikinimas gali turėti ilgalaikes, negrįžtamas pasekmes. 4. Lobistinių organizacijų įtaka: Šiuo metu 1500 ha ribojimas jau apeidinėjamas lobistinių interesų sukuriant dukterines kompanijas, kurios formaliai laikosi ribos, bet iš esmės ją apeina ir koncentracija vyksta. Svarbiausia: dabartinis sprendimas ministerijoje grindžiamas kaip „techninis pakeitimas“, tačiau realybė rodo, kad įstatymas jau dabar yra apeidinėjamas lobistinių interesų. Todėl jo nebūtina naikinti – priešingai, reikia stiprinti ir įgalinti, kad tikrai veiktų savo tikslui: apsaugoti Lietuvos miškus, smulkiuosius savininkus ir visuomenės interesus. Jeigu ministerija nesugeba dalyvauti įgyvendinimo procese, tai tik parodo, kaip būtina stiprinti jo kontrolę ir skaidrumą. Kyla esminis klausimas: kam iš tikrųjų naudingas šis įstatymo pakeitimas ir ar jis atitinka Lietuvos visuomenės bei nacionalinius interesus?
Todėl prašau:
Pritariame bendrai krypčiai stiprinti miškų ekologinių, socialinių ir ekonominių funkcijų balansą, plėsti rekreacinių miškų sampratą ir ieškoti tvaresnio miškų naudojimo modelio. Kartu pažymime, kad projekte ir jį lydinčiuose sprendimuose vis dar nepakankamai aiškiai įtvirtinta nemedieninė miško vertė ir jos vieta valstybės politikoje. LGTA požiūriu, miškas turi būti matomas ne tik kaip medienos išteklius ar saugoma gamtinė teritorija, bet ir kaip: visuomenės sveikatos stiprinimo erdvė, psichosocialinės gerovės infrastruktūra, formaliojo ir neformaliojo švietimo aplinka, aktyvaus senėjimo ir senjorų paslaugų erdvė, mažo poveikio rekreacijos, gamtinio turizmo ir regioninių paslaugų ekonomikos pagrindas. Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Įstatyme aiškiai įtvirtinti nemedieninių miško paslaugų sampratą Šiuo metu projekte nepakankamai aišku, kaip teisiškai suprantamos ir reguliuojamos nemedieninės miško paslaugos.
Siūlome įtvirtinti, kad nemedieninės miško paslaugos apima rekreacines, pažintines, švietimo, sveikatinimo, kultūrines ir kitas visuomenei skirtas paslaugas, teikiamas neardant miško ekosistemų ir nekeičiant pagrindinės miško paskirties. Toks įtvirtinimas sudarytų prielaidas nuosekliai plėtoti mažo poveikio veiklas miškuose ir sumažintų teisinį neapibrėžtumą. 2. Aiškiai atskirti licencijuojamą PASP miško terapijos paslaugą nuo renginių ir įprastų laisvalaikio veiklų Pagal galiojantį sveikatos teisinį reguliavimą miško terapija yra licencijuojama papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros paslauga. Todėl ji negali būti traktuojama kaip bendro pobūdžio renginys ar įprasta laisvalaikio veikla. Siūlome aiškiai nustatyti, kad licencijuojama PASP miško terapijos paslauga, teikiama teisės aktų nustatyta tvarka licencijuoto specialisto licencijuotoje įstaigoje, turi būti reguliuojama kaip sveikatinimo paslauga, o ne kaip renginys. Tai svarbu tiek teisiniam aiškumui, tiek investiciniam ir organizaciniam stabilumui. 3. Apibrėžti tyliąją rekreacinę, pažintinę ir sveikatinimo infrastruktūrą Praktikoje didelė dalis mažo poveikio infrastruktūros miškuose lieka tarp skirtingų reguliavimo režimų. Siūlome įstatyme arba jo įgyvendinamuosiuose aktuose apibrėžti tyliąją infrastruktūrą, apimančią pažintinius ir terapinius maršrutus, takus, stoteles, informacinius stendus, nedideles platformas, poilsio vietas ir kitą mažo poveikio infrastruktūrą, skirtą rekreacijai, švietimui ir sveikatinimui. Tokios infrastruktūros aiškus apibrėžimas leistų išvengti situacijų, kai visuomenei naudingos veiklos stringa dėl reglamentavimo neapibrėžtumo. 4.
aiškų ir proporcingą leidimų režimą mažo poveikio infrastruktūrai Siūlome numatyti supaprastintą, aiškų ir prognozuojamą leidimų režimą mažo poveikio rekreacinei, pažintinei ir sveikatinimo infrastruktūrai miškuose. LGTA vertinimu, mažo poveikio objektams turi būti taikoma paprastesnė tvarka nei didesnio masto intervencijoms, išlaikant gamtosauginius saugiklius, bet kartu nesukuriant neproporcingos administracinės naštos. 5. Miškų socialinę funkciją aiškiai sieti su švietimu, psichosocialine gerove ir senjorų paslaugomis Siūlome įstatymo lygmeniu arba lydinčiuose dokumentuose aiškiau pripažinti, kad miškai gali būti naudojami: formaliojo ir neformaliojo švietimo veikloms, psichosocialinės gerovės stiprinimui, gyvenimo įgūdžių ugdymui, emocinio atsparumo stiprinimui, technologijų perteklinio naudojimo mažinimui, aktyvaus senėjimo ir senjorų sveikatinimo tikslams. Toks požiūris atitinka šiandienos visuomenės poreikius ir leistų mišką matyti kaip viešosios gerovės infrastruktūrą, o ne vien kaip ūkio objektą. 6. Numatyti lankytojų, ekonominės ir sveikatos naudos stebėseną Siūlome įtvirtinti pareigą rinkti ir skelbti duomenis apie: lankytojų srautus, rekreacinį ir pažintinį miškų naudojimą, regioninę ekonominę naudą, sveikatos stiprinimo veiklų mastą miško aplinkoje. Šiuo metu miško vertė dažniausiai matuojama per medienos ar apskaitos rodiklius, tačiau valstybės sprendimams būtina matyti ir socialinę, rekreacinę, sveikatinimo bei ekonominę nemedieninių funkcijų grąžą. 7. Sudaryti teisines prielaidas pilotiniams viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės modeliams Siūlome sudaryti galimybę valstybės, savivaldybių, saugomų teritorijų direkcijų, VMU ir paslaugų teikėjų partnerystėms, kai mažo poveikio infrastruktūra ir licencijuotos paslaugos būtų kuriamos kaip pilotiniai projektai, nekeičiant pagrindinių miško apsaugos tikslų.
Tokie pilotiniai modeliai leistų praktiškai patikrinti, kaip Lietuvoje gali veikti: gamtinis turizmas, licencijuotos miško terapijos paslaugos, švietimo maršrutai, senjorams skirtos mažo poveikio sveikatinimo programos. Tai būtų svarbus žingsnis nuo abstrakčių nuostatų prie realiai veikiančių sprendimų. Apibendrindami pažymime , kad LGTA siūlymų esmė nėra silpninti miškų apsaugą. Priešingai, mūsų pozicija yra ta, kad aukštos gamtinės vertės miškų apsauga ir mažo poveikio nemedieninės paslaugos viena kitą stiprina. Miškų įstatymo reforma, mūsų vertinimu, turėtų padėti pereiti nuo siauro požiūrio į mišką kaip į medienos šaltinį prie platesnio požiūrio į mišką kaip į: gamtos apsaugos, visuomenės sveikatos, švietimo, rekreacijos, regioninės ekonomikos infrastruktūrą. Prašome įvertinti šias pastabas toliau svarstant projektą ir, esant poreikiui, įtraukti LGTA į tolimesnes diskusijas dėl nemedieninės miško ekonomikos, visuomenės sveikatos ir mažo poveikio paslaugų reguliavimo. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 288. Privačių miškų savininkų asociacija 2026-04-0211 Teikiame apibendrintą miško savininkų nuomonę su pastaba dėl kompensavimo už ūkinės veiklos apribojimus:
savininkams, kuriems apskaičiuotas kompensacijos dydis sieks 10 000 eurų bus išmokamos kompensacijos per vienerius metus, o tiems miškų savininkams, kuriems apskaičiuotas kompensacijos dydis yra 10 000 eurų ir daugiau, nustos būti mokamos po penkerių metų ir apskritai nebus išmokamos.
Siūlome keisti formuluotę, kad nepriklausomai nuo kompensacijos dydžio ji išmokama per penkerius metus. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 289. Kęstutis Armolaitis 2026-04-28 Pasiūlymas papildyti III SKYRIAUS 8 straipsnio 1 punktą (žr. intarpą raudonai)
augavietes ir dirvožemius, taip , kad būtų užtikrinamas jų miškų tvarumas vykstant klimato kaitai, išlaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, pajėgumas atsinaujinti, gyvybingumas, sveikumas, dirvožemio našumas ir kokybė, galimybė darniai atlikti aprūpinimo, reguliavimo, palaikymo ir kultūrines miško ekosistemų funkcijas . Pasiūlymo pagrindimas:
susietuose teisiniuose dokumentuose, pvz., Miško kirtimų taisyklėse, per mažai skiriama dėmesio dirvožemiams. Nuo 1966 m. miškininkavimas vis dar pagrįstas nacionalinės klasifikacijos miško augaviečių įvardinimu. Sklypinėje miškotvarkoje įvertinami tik miško augaviečių drėgnumo ir derlingumo laipsniai, o nacionalinėje miškų inventorizacijoje (NMI) – papildomai, ir augaviečių dirvožemių granuliometrinė sudėtis. Vykdant planinę miškotvarką tikslinga /būtina dirvožemius įvardinti pagal naujosios Lietuvos dirvožemių klasifikacijos LTDK-99 skiriamas dirvožemio pagrindines tipologines grupes, kurios atitinka tarptautines FAO-UNESCO (1997) ir IUSS Working Group WRB (2022) dirvožemių klasifikacijas. Taip efektyviai bus galima įdiegti tarptautines miškininkystės veiklos ir gamtosaugos, ypač dirvožemio saugos, rekomendacijas. 2.
svetainėje ( www.zudc.lt ) galima rasti Lietuvos Respublikos dirvožemių erdvinių duomenų rinkinį Dirv_DR10LT ( www.zisis.lt ), kuriame masteliu 1:10000 pateikiama informacija apie žemės ūkio naudmenose dirvožemių vyraujančią paviršiaus ir dirvodarinės uolienos granuliometrinę sudėtį ir pagal nūdienos dirvožemių klasifikaciją LTDK-99 (Buivydaitė ir kt., 2001) nustatytą vyraujančią dirvožemio pagrindinę tipologinę grupę. Tokios informacijos apie dirvožemius miško žemėje nėra (žemėlapiuose miško žemė matoma kaip baltos „dėmės“). Miškuose vis dar nustatomi miško augaviečių tipai (LR aplinkos ministerija / LMI / VMT. 2006), kurių ryšys su LTDK-99 klasifikacijos taksonominiais vienetais dažniausiai nėra vienareikšmis. Pavyzdžiui, normalaus drėgnumo labai nederlingoje lengvos granuliometrinės sudėties (smėlio, priesmėlio, gargždai, žvirgždo, kalkių tufo uolienų) Nal miško augavietėje dažniausiai randami smėlžemiai, tačiau galima aptikti ir pradžiažemių ar, netgi, stagninių balkšvažemių. Apibendrinimas. Tiek globaliai, tiek ir Lietuvoje, dirvožemis yra reikšmingiausias po šalies teritorijos aplinkos išteklius ne tik ž. ū. naudmenose, bet ir miško ekosistemose. Strateginiame naujame Miškų įstatyme dirvožemio paminėjimas 8 str. 1 punkte atskleistų, kad Lietuvoje: (1) būtina miškų tvarkymą pagrįsti ne tik miško augaviečių, bet ir Lietuvos dirvožemių klasifikacijos LTDK-99 dirvožemio pagrindinių tipologinių grupių įvardinimu;
(2) Lietuvos miškuose siekiama ūkininkauti ekosisteminiame lygmenyje ir ekologiškai. Taip pat siūlau į sąvokų sąrašą įtraukti Miško augavietė (tekstas raudonai) . 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos Miško augavietė – miško žemės plotas, kuriame yra vienodos dirvožemio drėgnumo ir derlingumo sąlygos miškui augti ( žr. L. A. Kairiūkštis,
2018Aiškinamasis miškininkystės terminų žodynas. Kaunas – Vilnius,
„Lututė“, 736 p. / 340. miško augavietė ).
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 290. Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija 2026-04-27 Kadangi Projekto 7 str. 2 p. 9 papunktyje minima sąvoka „Miško sektoriaus darbuotojai“, be to teikiame papildomą Projekto straipsnį, skirtą sektoriaus darbuotojų socialinėms garantijoms bei atsižvelgiant, kad į Projektą įtrauktos tokios aiškios sąvokos kaip „Miško savininkai“, „Nepriklausomas medienos matuotojas“, tikslinga, kad ir sąvoka „Miško sektoriaus darbuotojai“ būtų įtraukta į Projekto 2 str.:
Miško sektoriaus darbuotojai – fiziniai asmenys, dirbantys miško sektoriaus įmonėse, įstaigose ir institucijose. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 291. Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija 2026-04-27 Miškų urėdija – didžiausia šalies miškų valdytoja, tačiau Projekte visiškai nėra apibrėžta jos statusas, įmonės teisinė valdymo forma, struktūra, todėl siūlome papildyti Projekto 4 str. 2 p. 4 straipsnis. Valstybinio miško valdytojai 2.
Miškų urėdija yra valstybės įmonė, turi teritorinę struktūrą (regioninius padalinius ir girininkijas), vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą jai Vyriausybės nutarimais perduotuose valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka kariniuose poligonuose ir karinio mokymo teritorijose esančiuose miškuose, kai nevyksta mokymai ar pratybos, taip pat atlieka šias valstybines bei kitas funkcijas: <.....> Kadangi Projekte numatyti detalūs ir išsamūs reikalavimus Miškotvarkos projektui (14 str.), Miško dauginamosios medžiagos tiekėjams (16 str.) ir Nepriklausomiems medienos matuotojams (21 str.), tikslinga ir Miškų urėdijai , kaip patikėjimo teise perduotuose valstybiniuose miškuose kompleksinę miškų ūkio veiklą bei kitas valstybines funkcijas atliekančiam valstybinių miškų valdytojui skirti a t s k i r ą Miškų įstatymo straipsnį , jame apibrėžiant teisinę valdymo formą, nustatant kokiais teisės aktais vadovaujantis vykdomas e k o n o m i n i s valstybinio miško ūkio reguliavimas , išdėstant visas Miškų urėdijos bei jos struktūrinių padalinių valdymo, struktūros, turto naudojimo, ekologinių, socialinių, leidžiamų papildomų komercinių veiklų bei kitas funkcijas , pvz. Miškų urėdijai numatant galimybę imti mokestį iš nemedieninės veiklos paslaugas teikiančių paslaugų teikėjų (naudojimasis rekreacine infrastruktūra, miško terapija, kalnų dviračių trasos, žygių maršrutai, renginiai ir kt.). Projekte nenustačius konkrečios Miškų urėdijos valdymo formos , bus palikta galimybė keisti jos statusą į AB ar UAB, vėliau ją akcionuoti net nekeičiant įstatymo, t. y. be LR Seimo žinios , kaip nutiko su UAB Ignitis. Taip pat Projekte turi būti apibrėžtas konkretus Miškų urėdijos valdybos narių skaičius, jos suformavimo principai bei kompetencijos ir kita, kad Aplinkos ministerija negalėtų laisvai traktuoti valdybos sudėties ar net jos būtinumo, kaip yra šiuo metu – valdyba nesuformuota beveik metus laiko ir nežinia, kada galutinai atsiras.
Kaip pavyzdį pateikiame nuorodą į Estijos Miškų įstatymą, kuriame valstybinių miškų valdytojui yra skirta net keli straipsniai (https://www.riigiteataja.ee/akt/106072017004). Ankstesnei dešniajai valdančiai daugumai siekiant Miškų urėdijos valdymo formą pakeisti į AB, viena iš kliūčių buvo kai kurių Miškų urėdijos darbuotojų turimas Miškų apsaugos pareigūno statusas, kuris nesuderinamas su AB valdymo forma. Tokio statuso atėmimas šią kliūtų pašalina, tačiau atkreipiame dėmesį, kad Projekto
mišką nuo neteisėtų veiksmų, o 4 str. 2 d. 1 p. įpareigoja Miškų urėdiją organizuoti bendrą valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą. Šiuo Projektu atitinkamiems Miškų urėdijos darbuotojams n e s u t e i k i a n t Miškų apsaugos pareigūno statuso, jiems atimami įrankiai šiuose Projekto straipsniuose pavestoms funkcijoms atlikti . Miškų urėdijos darbuotojai neturės teisės tikrinti medienos dokumentų, stabdyti automobilių, sulaikyti ir pristatyti pažeidėjus į policiją, surašyti admistracinių pažeidimų protokolus ir kita. Jie neturės pareigūnų socialinių garantijų. Tikėtis, kad šias funkcijas laiku ir tinkamai atliks kitos aplinkosaugos struktūros, yra klaidinga, žinant jų apkrovimą bei nuolatinį darbuotojų trūkumą. Net ir žinia, kad Miškų urėdijos darbuotojai neturi pareigūnų statuso, gali skatinti pažeidėjus atlikti neteisėtus veiksmus ar miško priešgaisrinių taisyklių pažeidimus. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 292.
profesinių sąjungų federacija 2026-04-27 Atsižvelgiant į Projekte išplėstą bendrųjų lėšų panaudojimo priemonių skaičių bei siekiant išlaikyti ilgametes tradicijas turinčio, nuo 1929 m. leidžiamo miškininkų žurnalo „Mūsų girios“ leidybą, siūlome papildyti 7 str. 2 p. 14 papunktį:
nenukirstą mišką ir bendrųjų miško reikmių finansavimas
miško reikmėms skirtos lėšos naudojamos:
14) informacijai apie miškus viešinti, šviesti visuomenę miškų tematika, specializuotiems miškininkystės periodiniams leidiniams remti ; Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 293. Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija 2026-04-27 Pastaruoju metu susiduriama su darbuotojų trūkumu visame Miškų sektoriuje. Nuolat vykdomos struktūrinės ir kitokios pertvarkos tiek Miškų urėdijoje, tiek kitose miškų sektoriaus įmonėse ir įstaigose jau šios problemos nesprendžia. Tai labai siejasi su darbuotojų socialiniais interesais . Primename, kad visos Nacionalinio susitarimo dėl miškų rengimo procese dalyvavusios suinteresuotos grupės vieningai pritarė pasiektiems sutarimams dėl darbuotojų socialinių garantijų ir apsaugos , tačiau rengiant Projektą į šiuos sutarimus visiškai neatsižvelgta . Ankstesni LMPF siūlymai šia tema buvo atmesti, motyvuojant, kad socialiniai klausimai negali būti šio Projekto objektu. Kaip įrodymą, kad specifinės socialinės darbuotojų garantijos gali būti reglamentuojamos Miškų įstatyme, pateikiame Lenkijos Respublikos Miškų įstatymo (Ustawa o lasach) ištrauką apie miško darbuotojų socialinius reikalus: https://lexlege.pl/ustawa-o-lasach/art-46/ (Google vertimas)
tarnybos darbuotojų apsauga ir teisės 1.
Miškų tarnybos darbuotojai, eidami tarnybines pareigas, naudojasi baudžiamojo įstatymo nuostatose valstybės pareigūnams numatyta teisine apsauga, taip pat turi teisę:
1) nemokamai gauti uniformas ir tarnybinius ženklus, įpareigojant juos dėvėti atliekant tarnybines pareigas;
2) nemokamas būstas, jei pareigos ir darbo pobūdis reikalauja gyventi darbo vietoje;
3) ne ilgiau kaip šešis mėnesius mokamos sveikatos priežiūros atostogos, jeigu jie ne trumpiau kaip trejus metus dirbo visą darbo dieną Valstybiniuose miškuose;
4) (panaikinta)
5) trijų kartų dydžio vienkartinė išeitinė išmoka ištarnavus senatvės ar invalidumo pensiją (šiuo metu: invalidumo pensija) , o už daugiau nei 20 metų išdirbtą valstybiniuose miškuose - šešių kartų už paskutinį darbo mėnesį gautą atlyginimą. 2. (panaikinta)
Valstybinių miškų valdomų butų poreikiams, nurodytiems skyriuje 1 punktas 2, darbuotojas turi teisę į pinigų ekvivalentą. 4. Už aplinkos reikalus atsakingas ministras reglamentu nustatys pareigybes Miškų tarnyboje, kuriose darbuotojai turi teisę į nemokamą būstą ar piniginį ekvivalentą, nurodytą 2005 m. 3 d., bei šių butų suteikimo ir išleidimo, pinigų ekvivalento nustatymo ir sumokėjimo būdą ir tvarką, atsižvelgiant į tinkamą Miškų tarnybos darbuotojams pavestų užduočių atlikimą. Taip pat pateikiame ištrauką iš Nacionalinio miškų susitarimo :
6. Patrauklios darbo vietos su miškais susijusiuose sektoriuose, darbuotojų socialinės garantijos ir apsauga
reikiamą su miškais susijusių sektorių darbuotojų skaičių, išsaugant esamas ir kuriant naujas darbo vietas, taip pat darbuotojams užtikrinti geras darbo sąlygas, sveikatos apsaugą, socialines garantijas, patrauklų darbo užmokestį, stiprinti profesinį imunitetą ir kolektyvinį darbuotojų atstovavimą , susitariame: 6.1.1.
Esamuose ir pagal poreikį kuriamuose miškininkystės kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijų centruose steigiamos naujos darbo vietos, apimančios ūkinę, mokslo, ekologijos ir kultūros sritis. Kuriamos naujos darbo vietos agromiškininkystės, plantacinės miškininkystės, pirminio medienos apdirbimo, medinės statybos pramonėje ir su miškais susijusioje bioekonomikoje. 6.1.2. Siekiant su miškais susijusių sektorių veiklos integralumo, pritraukiama daugiau tarpdisciplinines žinias turinčių ūkinės, ekologinės, mokslo ir kultūros sričių darbuotojų. Sektoriaus įmonių ir įstaigų darbuotojų skaičius turi adekvačiai užtikrinti realių darbo normų (darbininkams) bei pareiginių funkcijų (specialistams) įvykdymą per normuotą darbo dienos trukmę . Darbo sąlygos gerinamos taikant naujas darbų ir skaitmenines technologijas, mažinant perteklinį reglamentavimą ir biurokratiją bei sulyginant tų pačių pareigybių darbo krūvius. 6.1.3. Sektoriaus įmonėse ir įstaigose nustatomos subalansuotos atlygio sistemos, kuriose atlyginimų skirtumai ne didesni kaip 3-4 kartai, vidutinis darbo užmokestis sektoriuje - ne mažiau 110 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio ir kasmet indeksuojamas ne mažiau kaip infliacijos lygiu . 6.1.4. Miško darbams minimalūs įkainiai nustatomi ūkio šakos tarifiniu susitarimu . 6.1.5.
kolektyvinį atstovavimą, sektoriaus darbuotojai skatinami jungtis į profesines sąjungas, taikant šias skatinamąsias priemones: profesinių sąjungų nariams suteikiama pirmumo teisė pasilikti dalies darbuotojų atleidimo atveju, nuobaudai ar atleidimui reikalingas profesinės sąjungos valdymo organo sutikimas, su sektoriumi susijusių įmonių, įstaigų ir organizacijų reorganizavimas ar optimizavimas vykdomas profesinėmis sąjungoms dalyvaujant visose proceso stadijose . 6.1.6. Sprendžiant specifines sektoriaus sveikatos apsaugos problemas, sektoriaus darbuotojams vakcinavimas nuo erkinio encefalito ir kraujo tyrimai dėl Laimo ligos atliekami darbdavių lėšomis, o Laimo liga jiems pripažįstama profesine . 6.1.7. Stabilesnių pajamų užsitikrinimui Valstybinių miškų urėdijoje sudaromos prielaidos išplėsti pajamų šaltinius iš papildomų veiklų, o valstybė nesiekia gauti iš jos veiklos maksimalios finansinės grąžos. 6.1.8. Miškininkystės darbuotojų trūkumo problema išsprendžiama užtikrinant optimalias darbo sąlygas ir garantuojant atitinkamą darbo užmokestį. Primename, kad šioms nuostatoms pritarta ir tryliktojo LR Seimo rezoliucijoje dėl miškų politikos . Kadangi miškų sektoriui nėra jokio kito vieningo dokumento, išskyrus Miškų įstatymą, kuriuo būtų galima realizuoti Nacionalinio miškų susitarime pasiektus sutarimus dėl sektoriaus darbuotojų interesų ir socialinių garantijų apsaugos, primygtinai siūlome įtraukti, taip, kaip įtraukti kai kurie kiti Nacionalinio miškų susitarimo metu pasiekti sutarimai, į Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymą papildomą naują straipsnį, parengtą Nacionalinio susitarimo dėl miškų pagrindu : xx straipsnis. Miško sektoriaus darbuotojų socialinės garantijos ir apsauga 1.
Miško sektoriaus darbuotojų kolektyvinis socialinių reikalų atstovavimas organizuojamas per profesines sąjungas; ( Pagrindimas
institucijų valdymo formos keitimas, reorganizavimas ir struktūros ar veiklos optimizavimas vykdomas dalyvaujant profesinėms sąjungoms visose proceso stadijose; (Pagrindimas
adekvačiai užtikrinti realių darbo normų (darbininkams) bei pareiginių funkcijų (specialistams) įvykdymą per normuotą darbo dienos trukmę, iš esmės visų vykdomų reorganizacijų tikslas yra maksimalus darbuotojų skaičiaus sumažinimas, darbo krūvių likusiems padidinimas, ne visada tai kompensuojant atitinkamu atlygio padidinimu. Be to, daugumoje atvejų mažėja darbo vietų regionuose, darbuotojams darbo vieta nutolsta, atsiradusios papildomos kelionės ir laiko sąnaudos nekompensuojamos, todėl darbuotojų kolektyvinis atstovavimas šiuose procesuose nuo pat pradžios yra labai svarbus, kad būtų pasiektas teigiamas reorganizacijos rezultatas.) 3.
Valstybės valdomose miško sektoriaus įmonėse, įstaigose ir institucijose nustatomos subalansuotos atlygio sistemos, kuriose atlyginimų skirtumai ne didesni kaip 3-4 kartai, vidutinis darbo užmokestis ne mažiau 110 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, kasmet indeksuojamas ne mažiau kaip infliacijos lygiu; ( Pagrindimas
įmonėse, įstaigose ir institucijose profesinių sąjungų nariams suteikiama pirmumo teisė pasilikti dalies darbuotojų atleidimo atveju, jų nuobaudai ar atleidimui reikalingas profesinės sąjungos valdymo organo sutikimas; ( Pagrindimas
stiprėtų, derybiniai rezultatai dėl socialinių ir darbo sąlygų būtų geresni.)
sektoriaus darbuotojams vakcinavimas nuo erkinio encefalito ir kraujo tyrimai dėl Laimo ligos atliekami įmonių, įstaigų ir institucijų lėšomis; ( Pagrindimas
Miško sektoriaus darbuotojams Laimo liga pripažįstama profesine liga. ( Pagrindimas
Prašome įtraukti šiuos LMPF pasiūlymus į LR Miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektą ir pateikti LR Seimo svarstymui. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 294. Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga 2026-04-29
atstovaujanti aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams, teikia išsamų kreipimąsi dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimo projekto, kuriuo numatomas valstybinių miškų apsaugos pareigūnų instituto atsisakymas ir funkcijų perdavimas Aplinkos apsaugos departamentui (toliau – AAD). Šis pokytis nėra vien techninis kompetencijų perskirstymas. Jis iš esmės keičia miškų kontrolės modelį Lietuvoje – nuo mišrios sistemos, kurioje derinama prevencija ir kontrolė vietoje, prie centralizuotos valstybės kontrolės, vykdomos iš esmės reaguojant į pažeidimus. Todėl šis sprendimas turi būti vertinamas ne tik teisiniu, bet ir realaus įgyvendinimo, institucinių pajėgumų bei praktinio veikimo aspektais. Šiuo metu miškų kontrolės sistema Lietuvoje yra grindžiama dviejų lygių modeliu. Aplinkos apsaugos departamentas miškų kontrolę vykdo 38 pareigūnai, kurių veikla yra orientuota į pažeidimų nustatymą, tyrimą ir administracinės atsakomybės taikymą. Tuo tarpu Valstybinių miškų urėdija (toliau – VMU) apie 250 darbuotojų skirtinga apimtimi vykdo valstybinių miškų apsaugos funkcijas maždaug 1,1 mln. ha teritorijoje.
Svarbu pažymėti, kad VMU vykdoma veikla nėra tik formalus kontrolės mechanizmas. Tai kasdienė, fizinė ir nuolatinė buvimo miške sistema, apimanti prevenciją, rizikų stebėseną, operatyvų reagavimą į neteisėtus kirtimus, gaisrus, kenkėjų plitimą bei kitus įvykius. Būtent nuolatinis buvimas teritorijoje leidžia užkirsti kelią pažeidimams dar iki jų atsiradimo arba juos sustabdyti ankstyvoje stadijoje. AAD modelis tuo tarpu yra iš esmės kitoks – jis orientuotas į jau įvykusių pažeidimų tyrimą, t. y. reaktyvų veikimo principą. Todėl dabartinė sistema veikia kaip dviejų skirtingų logikų derinys: viena užtikrina prevenciją vietoje, kita – teisinį pažeidimų išaiškinimą. Siūlomu įstatymo pakeitimu numatoma, kad AAD perimtų visas VMU vykdomas valstybinių miškų apsaugos funkcijas. Tai reikštų, kad vienai institucijai būtų perduota ne tik kontrolės funkcija, bet ir visa prevencinė bei operatyvinė veikla, kuri šiuo metu yra paremta nuolatiniu darbu teritorijoje. Toks pokytis iš esmės padvigubintų AAD tenkančią teritorinę ir funkcinę apkrovą. Tai nebūtų vien administracinis funkcijų perdavimas – tai būtų viso veikimo modelio pakeitimas, reikalaujantis atitinkamo žmogiškųjų ir finansinių išteklių padidinimo. Vertinant šį pokytį būtina atsižvelgti ir į ankstesnę valstybės reformų patirtį. Kai saugomų teritorijų kontrolės funkcijos buvo perduotos AAD, kartu buvo papildomai skirta tik apie 10 etatų. Praktikoje tai lėmė, kad kontrolės sistema nebuvo pilnai pajėgi absorbuoti padidėjusio krūvio. Dėl to susiformavo ilgalaikės pasekmės: susikaupė neišnagrinėtų atvejų „uodega“, pailgėjo tyrimų ir reagavimo terminai, dalis pažeidimų liko ilgą laiką neišaiškinti, o tuo tarpu institucijos, atsakingos už saugomų teritorijų priežiurą, ne kartą viešai kėlė nepakankamos kontrolės problemą.
Ši patirtis rodo esminę sisteminę taisyklę: funkcijų perdavimas be proporcingo resursų didinimo nesustiprina kontrolės, o ją realiai susilpnina, net jei teisinis reguliavimas formaliai išlieka nepakitęs. Miškų sektoriuje siūlomas pokytis yra dar didesnio masto. Perdavus VMU funkcijas AAD, kontrolės apimtis padidėtų ne marginaliai, o iš esmės – tiek teritorine prasme, tiek funkcijų intensyvumu. AAD turėtų perimti ne tik pažeidimų tyrimą, bet ir prevenciją, operatyvų reagavimą bei nuolatinę rizikų stebėseną vietoje. Tai reiškia, kad AAD turėtų pereiti nuo epizodinės kontrolės modelio prie nuolatinės teritorinės priežiūros modelio, kuris iš esmės atitinka šiuo metu VMU vykdomą veiklą. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, žmogiškųjų išteklių poreikis turi būti vertinamas ne formaliai, o pagal realią funkcijų apimtį. Šiuo metu AAD turi 38 pareigūnus miškų kontrolei, tuo tarpu VMU sistema, apimanti apie 250 darbuotojų, užtikrina ne tik kontrolę, bet ir prevenciją visoje teritorijoje. Todėl minimalus proporcingas pajėgumų didinimas, siekiant bent išlaikyti esamą kontrolės lygį, turi sudaryti ne mažiau kaip 38 papildomus pareigūnų etatus. Šis skaičius nėra grindžiamas VMU struktūros perkėlimu, o logiškai išplaukia iš teritorinės apkrovos padvigubėjimo ir funkcijų intensyvumo augimo. Pažymėtina, kad tai yra minimalus scenarijus. Jis neužtikrina pilno VMU vykdytos prevencinės funkcijos kompensavimo, tačiau leidžia išvengti tiesioginio kontrolės efektyvumo kritimo. Todėl papildomai būtina įvertinti finansinį ir organizacinį poveikį. Minimaliai reikalingas metinis finansavimas sudarytų apie 1,0 mln. Eur darbo užmokesčiui, o vienkartinės investicijos – apie 0,9 mln.
Eur darbo vietoms, transportui, uniformoms ir darbo priemonėms. Neužtikrinus šių resursų, kyla reali rizika, kad kontrolės sistema taps iš esmės reaktyvi – orientuota į skundų nagrinėjimą, o ne į prevenciją, o tai neišvengiamai lemtų didesnį pažeidimų latentiškumą ir ilgesnius tyrimų terminus. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, siūlome Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetui svarstant įstatymo projektą: pirma, įtvirtinti principą, kad funkcijų perdavimas galimas tik tuo atveju, jei kartu užtikrinamas proporcingas AAD žmogiškųjų ir finansinių išteklių didinimas; antra, nustatyti minimalų 38 papildomų etatų poreikį kaip bazinį pajėgumų lygį, be kurio funkcijų perdavimas negali būti laikomas įgyvendinamu praktiškai; trečia, numatyti pereinamąjį laikotarpį, kad būtų išvengta kontrolės funkcijų pertrūkio; ketvirta, įtvirtinti privalomą ex-post vertinimą po 12 mėnesių, analizuojant kontrolės efektyvumą, neišnagrinėtų atvejų dinamiką ir reagavimo terminus. Apibendrinant pažymėtina, kad valstybinių miškų kontrolės sistemos reforma gali būti sėkminga tik tuo atveju, jei ji bus įgyvendinama kaip vientisas funkcijų ir resursų paketas. Priešingu atveju egzistuoja pagrįsta rizika, kad formaliai centralizuota sistema taps mažiau efektyvi nei esama mišri kontrolės struktūra. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 295.
2026-04-29 2-18 43-3 Argumentai: Siekiant skatinti miško savininkus ir valdytojus dažniau rinktis neplynuosius atrankinius miško kirtimus ir tokiu būdu sudaryti realias sąlygas klimato kaitai atsparesnių įvairiaamžių mišrių medynų formavimui ūkiniuose miškuose, taip pat racionaliau panaudoti sukauptą medieną didelio derlingumo augavietėse ūkiniuose miškuose esančiuose medynuose vykdant plynuosius ar atvejinius pagrindinius miško kirtimus, pakeisti pagrindinių miško kirtimų sampratą, šiuos kirtimus susiejant ne vien su minimaliu kirtimų amžiumi (vadinamu brandos amžiumi), bet ir su vyraujančios medžių rūšies vidutiniu medžių skersmeniu medyne. Su miško atkūrimu sietiniems pagrindiniams atrankiniams miško kirtimams toks medžių skersmuo galėtų būti mažesnis – taip skatinant iš anksčiau pradėti vienaamžių medynų transformaciją į įvairaamžius, o pagrindiniams plyniesiems ir atvejiniams miško kirtimams, toks medžių skersmuo turėtų būti siejamas su medienos perdirbimo technologiniais poreikiais, kartu įvertinant ir kitų Europos šalių patirtį. Kaip ir minimalus pagrindinių miško kirtimų (brandos) amžius, minėtas medžių skersmuo konkrečioms medžių rūšims būtų nustatomas aplinkos ministro tvirtinamose Miško kirtimų taisyklėse. Kadangi Įstatymo projektu pagrindiniai miško kirtimai stipriai ribojami saugomose ir urbanizuotose teritorijose, tai toks pakeitimas netrukdytų geresnei gamtinių vertybių apsaugai saugomuose miškuose, neturėtų įtakos miestų ar kitiems didelės socialinės vertės miškams, bet padėtų iš dalies kompensuoti medienos tiekimo praradimus, kurie atsiras sugriežtinus miško kirtimų apribojimus IIA ir IIB miškų grupių miškuose, taip pat padidinus šių miškų grupių miškų plotus ūkinių ir apsauginių miškų sąskaita. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 43 dalį ir ją išdėstyti taip: „43.
Pagrindinis miško kirtimas – brandžių ir bręstančių (retų ar įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar miško kirtimų taisyklėse nustatytą vyraujančios medžių rūšies vidutinį medžių skersmenį pasiekusių medynų, taip pat brandžių medžių kirtimas siekiant racionaliai ir tolygiai naudoti miško išteklius, formuoti ar atkurti našius ir atsparius tikslinius medynus. Pagrindinio miško kirtimo būdai yra šie: atrankinis, atvejinis ir plynasis.“ Pakeisti Įstatymo projekto 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Miško žemėje gali būti vykdomi pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai, specialieji, lydimo ir laisvieji miško kirtimai. Miško kirtimo būdai, kirtimų amžius, vyraujančios medžių rūšies vidutinis medžių skersmuo medyne, biržių atrėžimo reikalavimai, gamtiškosios miškininkystės principų įgyvendinimo, aplinkosaugos ir technologiniai reikalavimai nustatomi aplinkos ministro tvirtinamose miško kirtimų taisyklėse.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 296.
48 Argumentai: Atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos valstybių patirtį apibrėžiant plynuosius miško kirtimus, įvertinant visapusiškai padidėjusį dėmesį plyniesiems miško kirtimams ir Lietuvoje, suprantant Vyriausybės siekius riboti plynuosius kirtimus saugomose ir kitose jautriose teritorijose, kartu siekiant aiškiai ir nedviprasmiškai įstatymo lygmeniu įtvirtinti mažiausią biržės plotą, nuo kurio pagrindinis miško kirtimas būtų laikomas plynuoju, tokiu būdu suvienodinant supratimą, kad šviesiamėgėms medžių rūšims atkurti ir neplynųjų miško kirtimų atveju reikalingas didesnis nei 0,1 ha plotas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ir šiuo metu atrankinių pagrindinių miško kirtimų atveju leidžiama iškirsti didesnes nei 0,1 ha plotą užimančias medžių grupes ir tai nelaikoma plynuoju kirtimu, siūlome iki 0,5 ha ploto pagrindinius miško kirtimus didesnio ploto miško masyve nelaikyti plynaisiais. Tokiu atveju medžių iškirtimas mažesniame nei 0,5 ha plote būtų priskiriamas atrankiniams pagrindiniams miško kirtimams, o kai būtų nukertamas visas mažesnio nei 0,5 ha ploto atskiras kitomis naudmenomis apsuptas miško plotas
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 48 dalį ir ją išdėstyti taip: „48. Plynasis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai 0,5 ha ir didesnio ploto biržėje arba mažesniame nei 0,5 ha atskirame kitomis naudmenomis apsuptame miško žemės plote iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius, saugomo pomiškio grupes, siekiant racionaliai naudoti miško išteklius. Po kirtimo likę medžiai nesudaro medyno.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 297.
12 Argumentai: Siekiant mažinti administracinę naštą, didinti miško valdytojų sprendimų laisvę ir ugdyti atsakomybę, kartu mažinti valstybės institucijų apkrovą menkos pridėtinės vertės veikla, taip pat paspartinti miškininkavimo veiksmus stichinių nelaimių ar kenkėjų pažeistų miškų tvarkymo atvejais bei paskatinti mišką formuojančių ugdomųjų miško kirtimų vykdymą, siūlome atsisakyti leidimų kirsti mišką, išskyrus pagrindinius, lydimo ir specialiuosius miško kirtimus. Tokiu atveju leidimų kirsti mišką nereikėtų ugdomiesiems, neplyniems sanitariniams, taip pat laisviesiems miško kirtimams. Visi šie kirtimai iš esmės yra nedidelio intensyvumo, po jų lieka įprasta miško ekosistema ir nėra reikalingas miško atkūrimas. Tokie kirtimai ūkiniuose ir apsauginiuose miškuose iš esmės nedaro neigiamos įtakos biologinei įvairovei, tam tikrais atvejais prisideda prie jos apsaugos, dažniausiai pagerina apsaugines ar socialines miško funkcijas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) III ir IVA grupės miškuose atliekamas laisvasis miško kirtimas (išskyrus neplynąjį miško kirtimą privataus miško savininko reikmėms, po kurio liks ne mažesnis kaip 0,7 medyno skalsumas, miškuose, esančiuose saugomose teritorijose,
„Natura 2000“ teritorijose ar kultūros paveldo teritorijose),
jaunuolynų ugdymo, ugdomasis miško kirtimas, atrankinis sanitarinis miško kirtimas ;“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 298.
2026-04-29 Argumentai: Įvertinus Vyriausybės išvadoje jau siūlomus reikšmingus papildomus plynųjų miško kirtimų apribojimus saugomų teritorijų ūkiniuose (IV miškų grupės) ir apsauginiuose (III miškų grupės) miškuose – sumažinant leistiną plynojo pagrindinio miško kirtimo biržės plotą iki 1,5 ha, taip pat Įstatymo projekte jau esantį 3 ha plyno kirtimo apribojimą visuose likusiuose apsauginiuose (III miškų grupės) miškuose ir kartu siekiant atsverti šiuos papildomus apribojimus racionaliu medienos išteklių panaudojimu ne saugomų teritorijų ūkiniuose (IVA miškų grupės) miškuose, siūlome nekeisti dabartiniame Miškų įstatyme, taip pat Įstatymo projekte nustatyto 8 ha plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės ploto apribojimo IVA grupės miškuose. Toks reguliavimas padėtų taikliau fokusuoti plynųjų kirtimų apribojimus ten, kur jie turi didžiausią prasmę, kartu leistų racionaliau panaudoti tikslingai medienos gavybai augintų miškų išteklius. Pasiūlymas:
Tuo tikslu siūlome nepritarti Vyriausybės išvados 3.2 papunktyje išdėstytiems siūlymams mažinti maksimalų leistiną plynųjų pagrindinių miško kirtimų plotą IVA miškų grupės miškuose iki 4 ha, tai kaip ir kitus miško kirtimų apribojimus perkeliant į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 299. Medienos perdirbimo asociacija 2026-04-29 Pasiūlymas:
Siekiant IIB miškų grupės statusą papildomai suteikti būtent tiems miškams, kurie labiausiai svarbūs visuomenei poilsiui užtikrinti bei kitoms socialinėms vertybėms puoselėti, netikslinga šabloniškai prisirišti prie 1 km atstumo nuo miesto ribos, nes atskirais atvejais gali būti reikalinga tiek didesniu, tiek ir mažesniu atstumu esančio miško priskyrimas rekreaciniams. Tokią galimybę suteikia Įstatymo projekte jau esanti formuluotė „ir kiti poilsiui ar kitoms socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms vertybėms puoselėti skirti miškai“.
Konkretūs kriterijai pastarosios nuostatos taikymui vis vien turės būti nustatyti Vyriausybės tvirtinamuose Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvuose. Be to, svarstytina būtų galimybė į procesą įtraukti savivaldybes, suteikiant joms teisę prie miestų ir miestelių esančius miškus per teritorijų planavimą priskirti rekreaciniams (IIB grupės) miškams nepriklausomai nuo to, kokiu atstumu tie miškai yra nuo miesto ar miestelio ribos, tačiau įvertinant jų svarbą vietos bendruomenei ir rekreacinį potencialą. Tokiu atveju kompensacijas už ūkinės veiklos apribojimus privačių miškų savininkams taip pat turėtų mokėti savivaldybės. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos savivaldybių steigiamų saugomų teritorijų atvejais. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 300.
2 Argumentai: 1.Atsižvelgiant į augančią medienos, kaip aplinkai draugiško atsinaujinančio ištekliaus, ir jos inovatyvių ilgaamžių gaminių svarbą globaliu mastu, ypač prisidedant prie klimato kaitos švelninimo dekarbonizacijos procese, atitinkamai didėjančią žaliavinės medienos paklausą visame Europos regione bei stiprėjančią konkurenciją dėl šios medienos tarp atskirų regiono valstybių ir trečiųjų šalių, kartu siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas žaliavinės medienos logistikos srityje ir tokiu būdu reikšmingai prisidėti prie bendrojo intereso, šiuo atveju aplinkosaugos ir klimato valdymo tikslų siekimo, tuo pačiu siekiant racionaliai panaudoti Lietuvos miškuose kryptingos miškų politikos rezultate sukauptą medienos potencialą, sukuriant galimai didesnę šios medienos pridėtinę vertę, taip suteikiant šaliai ir jos gyventojams kuo didesnę socialinę ekonominę naudą, taip pat siekiant svariai prisidėti prie bioekonomikos vystymo, kuriant ir gaminant aukštos pridėtinės vertės inovatyvius medienos produktus, kartu atsveriant ir kompensuojant galimą medienos iš Lietuvos miškų tiekimo rinkai sumažėjimą dėl augančių aplinkosauginių apribojimų ir kintančių visuomenės poreikių miškui bei dėl to mažinamų pagrindinių miško kirtimų apimčių gamtiškai vertingose ir socialiai jautriose teritorijose, siūlome įstatymo lygmeniu nustatyti kriterijus, pagal kuriuos pirmenybė įsigyti žaliavinę medieną būtų suteikiama tiems ūkio subjektams, kurie iš šios medienos gaminamais produktais reikšmingiau prisidėtų prie bendrųjų aplinkosaugos ir klimato valdymo tikslų, o tuo pačiu prie Miškų įstatyme numatyto didesnės ekonominės ir socialinės naudos šaliai siekimo. 2.
ankstesnius Seime registruotus ir svarstytus Miškų įstatymo pakaitimų projektus, kuriais siūlyta nustatyti tokius kriterijus, taip pat tiems įstatymų projektams teiktas išvadas, siūlome nustatyti kriterijų dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų dydžio žaliavinės medienos transportavimo iki jos apdirbimo vietos metu. Toks kriterijus, poįstatyminiais teisės aktais nustačius aiškią jo verčių apskaičiavimo metodiką, leistų įvertinti žaliavinės medienos logistikos poveikį ŠESD emisijoms ir pirmenybę įsigyti valstybiniuose miškuose pagamintą žaliavinę medieną taikyti tiems ūkio subjektams, kurių ŠESD emisijos medienos transportavimui mažesnės. Mažesnės ŠESD emisijos akivaizdžiai galėtų prisidėti prie bendrų klimato kaitos švelninimo ir aplinkosaugos tikslų siekimo, tuo pačiu toks kriterijus nediskriminuotų kitų EEE ūkio subjektų lyginant su Lietuvos Respublikos subjektais. Didesnis arčiau žaliavos gaminamų aukštesnės pridėtinės vertės ilgaamžių medienos gaminių ir mažesnis dideliais atstumais transportuojamos žaliavinės medienos kiekis reikštų papildomas CO2 absorbcijas ir atitinkamai papildomus kreditus nacionalinėje ŠESD apskaitoje Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (angliškai - LULUCF) sektoriuje, o kartu ir papildomą indėlį į klimato kaitos švelninimą mūsų šalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad laisvą prekių judėjimą ribojančios priemonės gali būti pateisintos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 36 straipsnyje įtvirtintais atvejais, kai ribojanti priemonė yra būtina visuomenės dorovės, viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais, ir ESTT praktikoje suformuluotais pagrindais.
Pagal nusistovėjusią ESTT praktiką nacionalinės priemonės, galinčios riboti EEE vidaus prekybą, gali būti pateisinamos SESV 36 straipsnyje nurodytomis bendrojo intereso priežastimis, kaip antai žmonių sveikatos ir gyvybės apsauga, arba imperatyviais, be kita ko, aplinkosaugos reikalavimais, jeigu nagrinėjamos priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Didmeninė prekyba miškų urėdijos valdomuose valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis Vyriausybės nustatyta tvarka vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo 3 iki 10 metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti. Pirmenybė įsigyti valstybiniuose miškuose pagamintą žaliavinę medieną teikiama tiems ūkio subjektams, kurių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos žaliavinės medienos transportavimui iki jos apdirbimo vietos yra mažesnės. Elektroninę medienos pardavimo sistemą administruoja Vyriausybės įgaliota valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama įmonė, atitinkanti nepriklausomumo, technologinių, finansinių ir vadybinių pajėgumų elektroninės medienos pardavimo sistemos administravimo kriterijus pagal Vyriausybės nustatytus šių kriterijų atitikties reikalavimus.
Šioje dalyje nurodyta tiesiogine ar netiesiogine kontrole laikoma, kai valstybė ar valstybės valdoma bendrovė savo dukterinėje bendrovėje:
1) turi daugumą tokios kontroliuojamos įmonės išleistų akcijų ar kitokių nuosavybės vertybinių popierių arba
2) turi daugumą visų balsų, kuriuos suteikia kontroliuojamos įmonės išleistos akcijos ar kitokie nuosavybės vertybiniai popieriai, arba
3) turi teisę paskirti ar išrinkti daugiau kaip pusę tokios kontroliuojamos įmonės valdymo ar kito organo (išskyrus dalyvių susirinkimą) narių.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 301. Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija
22 Argumentai: Įstatymo projekte išbalansuotos įstatyme įtvirtintos ekologinės, ekonominės ir socialinės miško funkcijos bei nebelieka siekio palaikyti šalies bioekonomikos gyvybingumą ir stabilumą, grįstą šalies atsinaujinančiais ištekliais. Siekiant dialogo ir kompromiso tarp skirtingų interesų grupių, siūloma užtikrinti (garantuoti) racionalų miškų išteklių naudojimą suteikiant šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, aprūpinant šalies ekonomikos sektorius žaliava. Tam siūloma papildyti įstatymą nuostata, kad šalies bioekonomikos sektorius bus aprūpintas žaliava.
Svarbu įstatymo projekte nurodyti, kaip miškai turi būti tvarkomi bei naudojami, t. y. kad miškai būtų tvarkomi bei naudojami pagal tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms. Europos Komisija, 2021-07-16 patvirtinusi „Naują 2030 m. ES miškų strategiją“, numato socioekonominių miškų funkcijų svarbą kaimo vietovių gerovei ir su miškais susijusios bioekonomikos skatinimą neperžengiant tvarumo ribų. Miškai ir su miškais susijęs sektorius atlieka daug socioekonominių funkcijų ir teikia įvairialypę socioekonominę naudą, pvz., sukuria papildomas darbo vietas ir atveria augimo galimybes kaimo vietovėse. Tvarios medienos ir nemedieninės žaliavos bei produktai yra svarbūs ES pereinant prie tvarios, neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Tvariai gaminami ir ilgaamžiai medienos produktai gali padėti neutralizuoti poveikį klimatui tuo, kad juose yra saugoma anglis ir jais galima pakeisti iškastines medžiagas, ypač tuo, kad tokie produktai, savo sudėtyje turėdami anglies, prisideda prie anglies dioksido absorbavimo, kuris vyksta per biologinius procesus. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi derinant tarpusavyje ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes miškui, sudarant sąlygas formuoti tvarius, našius ir klimato pokyčiams atsparesnius šalies miškus , kurie atliktų daug ir įvairių miško ekosistemų funkcijų bei teiktų ekosistemines paslaugas ; miškai tvarkomi bei naudojami tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą, suteikiant šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, aprūpinant šalies bioekonomikos sektorių žaliava, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų CO2 absorbcijos didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms .“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 302. Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija
442 Argumentai: Naujuoju Miškų įstatymo projektu pabrėžiamas miškas kaip ekosisteminis darinys, tad, atsižvelgiant į tai, kad mišką suvokiame kaip medžių bendrijų pagrindu susiformavusią ekosistemą – vieną svarbiausių biosferos ekosistemų. Ją sudaro biotinės bendrijos – medžiai, krūmai, puskrūmiai, žolės, samanos, kerpės, grybai, mikroorganizmai, gyvūnai – ir abiotinė aplinka – dirvožemis, ekosistemos atmosfera. Biotinės bendrijos biologiškai yra susijusios, veikia viena kitą ir aplinką. Svarbu suvokti, kad ankstesnis, siauras ūkinis miško kaip ūkinio vieneto apibrėžimas yra netikslus apibrėžiant mišką kaip ekosisteminį darinį, ypač ploto kriterijumi. Tai yra, kad šioms savybėms pasireikšti reikalingas plotas, kuris dažniausiai apibūdinamas gamtinėje brandoje iškrentančių medžių pasilikimu šioje ekosistemoje.
Iš principo tai miško plotas, kuris apibrėžiamas suaugusio medžio aukščio ilgiu, tai yra plotas, kuriame formuojasi specifinė miško ekosistema, turi būti didesnis nei du medžio stiebo aukščiai, kas yra apie 50 metrų kraštinėje. Daugelyje šalių mišku įvardijamas medžiais apaugęs plotas, ne mažesnis nei 0,5 ha, todėl siūloma šią Forest Europe – Ministrų konferencijos dėl miškų apsaugos Europoje – nustatytą mišką apibrėžiančią žemės ploto normą taikyti ir Lietuvoje. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip: „15. Miškas – miško ekosistemines funkcijas atliekantis ne mažesnis kaip 0,1 0,5 hektaro žemės plotas, kuriame yra pagrindinis miško ekosistemos elementas – medynas arba kuriame jo laikinai nėra (kirtavietės, žuvę medynai, miško krūmynai, miško želdiniai ir (ar) žėliniai). Mišku nelaikomi kapinėse ir kelio juostose augantys medžiai ir krūmai, viešosios geležinkelių infrastruktūros ir valstybinės reikšmės kelių valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 1050 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat želdynai, sodai, plantaciniai želdiniai ir žėliniai.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 303. Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija
18 Argumentai: Miškas kaip ekosistema teikia ekosistemines paslaugas – tai visa tiesioginė ir netiesioginė nauda, kurią miškai teikia žmonių gerovei, sveikatai ir ekonomikai. Jos parodo, kaip miško ekologinės funkcijos (pvz., augimas ar vandens filtravimas) tampa vertingomis paslaugomis, kai atsiranda visuomeninis ar ekonominis interesas.
Tad apibrėžiant miško ekosistemą būtina nurodyti ir jos gebėjimą teikti ekosistemines paslaugas kaip svarbų ekosistemą apibrėžiantį kriterijų. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip: „18. Miško ekosistema – tarpusavio ryšiais susijusių medžių, kitų augalų, gyvūnų ir jų užimamos erdvės negyvų komponentų, tarp kurių vyksta medžiagų ir energijos apykaita, save reguliuojanti sistema, atliekanti miško ekosistemines funkcijas bei galinti teikti specifines miško ekosistemines paslaugas.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 304. Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija
19 Argumentai: Miške aplinkosauginėms, rekreacinėms, mokslinių tyrimų, socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms veikloms reikalingi įvairūs įrenginiai ir statiniai. Svarbu neapriboti galimybių, kokių įrenginių ar statinių gali prireikti kokybiškam ir efektyviam šių funkcijų įgyvendinimui. O kokie įrenginiai ar statiniai gali ar turi būti miške, sprendimus priima Vyriausybės įgaliota institucija ir tai nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju miškotvarkos projekto metu, derinant su priežiūros institucijomis. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip:
KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 305.
eksportuotojų asociacija
7 Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip:
projekte projektuojamų miško infrastruktūrai priskirtinų inžinerinių statinių ir įrenginių požymius ir jų sąrašą nustato aplinkos ministras. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 306. Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija
44 Argumentai: Įstatymo projekte terminas „pagrindinių miško kirtimų norma“ nusakomas labai bendromis apibrėžtimis, kurios nepakankamai apibrėžia priežastį, poreikį ir principus nustatyti miško kirtimų normą. Teisėkūros doktrinoje įtvirtintas principas, kad svarbiausios teisinės normos turi būti apibrėžtos įstatymo lygmeniu ir tik vėliau detalizuojamos poįstatyminiais aktais. Šiuo metu pagrindinių miško kirtimų norma“ apibrėžiama aplinkos ministro tvirtinamomis taisyklėmis, bet nėra niekaip susieta ir suprantama kaip tai nurodyta įstatymo norma. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip :
„44. Pagrindinių miško kirtimų norma – tai penkeriems metams ar kitam laikotarpiui
nustatytas didžiausias leidžiamas medienos kiekis pagrindiniais miško kirtimais kubiniais metrais, siekiant savalaikiškai ir racionaliai panaudoti miške sukauptą medieną tolygia metine kirtimų apimtimi, palaikant miško apsaugines ir socialines funkcijas bei siekiant biologinės įvairovės išsaugojimo. Kirtimų norma skaičiuojama miškų valdytojams, privačioms miško valdoms, taip pat gali būti nustatoma administraciniams rajonams (apskritims) ar visai šaliai. Kirtimų normai apskaičiuoti III ir IV grupės (apsauginiuose ir ūkiniuose) miškuose taikomi pagrindinių kirtimų, o II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose) – gamtinės brandos amžiai, nustatyti miško kirtimų taisyklėse, kurias tvirtina Vyriausybė.
Kirtimų norma apskaičiuojama kiekvienam miškų valdytojui pagal miškų grupes ir poūkius. Kirtimų norma šalies valstybiniams miškams nustatoma sumuojant atskirų miškų valdytojų kirtimų normatyvus.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 307. Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija
57 Argumentai: Įstatymo projekte terminas „Žaliavinė mediena“ apibrėžiamas nelabai aiškiai ir taip, kaip yra siūloma apibrėžti šią sąvoką, galima suprasti, kad ir ta mediena, kuri naudojama kaip biokuras, yra galutinis medienos gaminys. Būtina patikslinti, kad biokuras iš medienos nėra žaliavinė mediena, naudojama produktams ir medienos gaminiams ruošti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip: „57. Žaliavinė mediena – miško žemėje nukirstų medžių stiebų mediena, skirta medienos gaminiams ruošti. Kirtimo liekanos ir malkinė mediena nėra žaliavinė mediena.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 308. Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija
58 Argumentai: Įstatymo projekte dažnai naudojami skirtingi terminai, apibūdinantys žemės sklypus, skirtus ar ten, kur jau auga miškas. Naudojami terminai „Miško žemė“ ir
„Miškų ūkio paskirties žemė“, tačiau įstatymo projekte pateikta tik „Miško
žemės“ sąvoka. Susidaro situacija, kai įstatymo projekte naudojamas „Miškų ūkio paskirties žemės“ terminas yra neaiškiai apibrėžta sąvoka, kelia neaiškumų ir sumaištį, kokiu atveju ir kas kur apibrėžiama konkrečia teisės norma. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto
paskirties žemė“ ir ją išdėstyti taip: „58.
Miškų ūkio paskirties žemė – miško žemė, skirta miškų išteklių eksploatacijai ir kurios medynas naudojamas žaliavinės medienos ruošai.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 309. Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Dvidešimtosios Vyriausybės programos 638 punkte nustatyta tobulinant miškų sektoriaus valdymą sugrąžinti Žemės ūkio ministerijai miškų ūkio valdymo kompetencijas, reorganizuojant šią į Žemės ir miškų ūkio ministeriją, atskiriant ūkinę veiklą nuo inspekcinės veiklos, valstybinių miškų valdymą paskiriant Žemės ūkio ministerijai (taip, kaip yra daugelyje ES valstybių narių). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip: „2. Miškų valstybinį valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerija ir Vyriausybės įgaliotos institucijos.“ Taip pat paskesniuose įstatymo projekto punktuose keisti žodžius „Aplinkos ministerija“ ar „Aplinkos ministras“ į „Žemės ir miškų ūkio ministerija“ ar „Žemės ir miškų ūkio ministras“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 310. Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija
1 Argumentai: Europos komisija, 2021 07 16 d. patvirtinusi „Naująją 2030 m. ES miškų strategiją“, numato socioekonominių miškų funkcijų rėmimą klestinčiose kaimo vietovėse ir su miškais susijusios bioekonomikos skatinimą neperžengiant tvarumo ribų. Miškai ir su miškais susijęs sektorius atlieka daug socioekonominių funkcijų ir teikia įvairialypę socioekonominę naudą, pvz., sukuria papildomas darbo vietas ir atveria augimo galimybes kaimo vietovėse. Tvarios medienos ir nemedieninės žaliavos bei produktai yra svarbūs ES pereinant prie tvarios, neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.
Tvariai gaminami ir ilgaamžiai medienos produktai gali padėti neutralizuoti poveikį klimatui tuo, kad juose yra saugoma anglis ir jais galima pakeisti iškastines medžiagas, ypač tuo, kad tokie produktai, turėdami sudėtyje anglies, prisideda prie anglies dioksido absorbavimo, kuris šiaip jau vyksta per biologinius procesus. Atsižvelgiant į Dvidešimtosios Vyriausybės programos 638 punkte nurodytą siekį užtikrinti miškų sektoriaus stabilumą, veiklos efektyvumą ir ekonominį gyvybingumą, šalies biudžeto pajamas iš miško išteklių naudojimo. Siekdami racionaliai naudoti medienos žaliavą, metinių biržių nustatymo metu sieksime pateikti bendrą žaliavinės medienos gamybos apimtį, nurodant sortimentinę žaliavinės medienos struktūrą. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos miškai tvarkomi taip, kad būtų užtikrinamas jų tvarumas vykstant klimato kaitai, išlaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, pajėgumas atsinaujinti, gyvybingumas, sveikumas, dirvožemio našumas, galimybė darniai atlikti aprūpinimo, reguliavimo, palaikymo ir kultūrines miško ekosistemų funkcijas, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą, suteikiant šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, aprūpinant šalies bioekonomikos sektorių žaliava.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 311. Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija
1 Argumentai: Darnus miškų ūkininkavimas (angl. Sustainable Forest Management) – tai toks miškų naudojimo būdas, kuris užtikrina biologinę įvairovę, produktyvumą, atkuriamąsias savybes ir gyvybingumą.
Racionalus miško išteklių naudojimas darnios miškininkystės atveju reiškia optimalų resursų naudojimą, siekiant gauti ekonominę naudą nepažeidžiant miško ekologinio stabilumo bei nepažeidžiant medienos prieaugio balanso, kai iš medyno išimama ne daugiau, nei miškas priauga, t. y. neviršijama 90 proc. prieaugio ribos, o kirtimų norma neturėtų viršyti šios ribos, kad bendras medienos tūris šalyje nemažėtų. Įstatymo projekte būtina nurodyti ir tikslinti medienos išėmimo (iškirtimo) principus, siekiu subalansuotos naudos iš miškų medienos pavidalu papildant įstatymo devinto straipsnio „Miškų ir miško išteklių naudojimas“ pirmą dalį antru sakiniu, kuriame būtų nurodomi subalansuoto medienos paėmimo iį medyno principai. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip: „1. Miško ištekliai turi būti naudojami racionaliai pagal pagrindinę miškų funkcinę paskirtį, suteikiant valstybei didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, išlaikant pusiausvyrą tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo, neviršijant 90 proc. bendrojo medienos prieaugio išėmimo ir užtikrinant gamtinių, socialinių ir kultūrinių vertybių apsaugą miškuose. Miškai turi būti tvarkomi pagal nepertraukiamo naudojimo principą, kad medienos tiekimas, kaip pagrindinė miško ekosisteminė paslauga IV grupės miškuose, būtų nuolat vykdoma nepertraukiamo naudojimo principu ir būtų išlaikyta metinė ar periodinė pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo masto.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 312. Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija
3 Argumentai: Teisėkūros procese būtinas aiškus ir nedviprasmis ryšys tarp skirtinguose įstatymuose formuojamų teisės normų.
Šiuo metu Lietuvos teisinėje sistemoje atskiros teisinės normos pateikiamos skirtinguose įstatymuose (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ar Saugomų teritorijų įstatyme). Būtina aiškiai nurodyti, kurio įstatymo normos turi viršenybę, o kurio įstatymo normos tik detalizuoja principines bazinio įstatymo normas. Tokiu būdu specializuotas miškams ir jų valdymui bei ūkininkavimą juose nustatančias normas apimantis įstatymas yra „Miškų įstatymas“, tad kituose įstatymuose turi galioti aiški norma, kad jos negali prieštarauti baziniam „Miškų įstatymui“. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip: „3. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos miško žemėje, neprieštaraujančios šio įstatymo normoms, nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 313. Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija
5 Argumentai: Europos komisija, 2021 07 16 d. patvirtinusi „Naująją 2030 m. ES miškų strategiją“, numato socioekonominių miškų funkcijų rėmimą klestinčiose kaimo vietovėse ir su miškais susijusios bioekonomikos skatinimą neperžengiant tvarumo ribų. Miškai ir su miškais susijęs sektorius atlieka daug socioekonominių funkcijų ir teikia įvairialypę socioekonominę naudą, pvz., sukuria papildomas darbo vietas ir atveria augimo galimybes kaimo vietovėse. Tvarios medienos ir nemedieninės žaliavos bei produktai yra svarbūs ES pereinant prie tvarios, neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.
Tvariai gaminami ir ilgaamžiai medienos produktai gali padėti neutralizuoti poveikį klimatui tuo, kad juose yra saugoma anglis ir jais galima pakeisti iškastines medžiagas, ypač tuo, kad tokie produktai, turėdami sudėtyje anglies, prisideda prie anglies dioksido absorbavimo, kuris šiaip jau vyksta per biologinius procesus. Atsižvelgiant į Dvidešimtosios Vyriausybės programos 638 punkte nurodytą siekį užtikrinti miškų sektoriaus stabilumą, veiklos efektyvumą ir ekonominį gyvybingumą, šalies biudžeto pajamas iš miško išteklių naudojimo. Siekdami racionaliai naudoti medienos žaliavą, metinių biržių nustatymo metu sieksime pateikti bendrą žaliavinės medienos gamybos apimtį nurodant sortimentinę žaliavinės medienos struktūrą. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip:
„5. Vyriausybės įgaliota institucija, užtikrindama racionalų miškų
išteklių naudojimą, suteikiantį šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą bei aprūpinantį šalies bioekonomikos sektorių žaliava, nustato metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybiniuose miškuose, kuri atskirais metais penkerių metų laikotarpiu gali kisti ne daugiau kaip 20 procentų nuo Vyriausybės patvirtintos vidutinės metinės pagrindinių miško kirtimų normos, tačiau negali viršyti penkerių metų vidutinių pagrindinių miško kirtimų normų sumos.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 314. Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija
2 Argumentai: Medienos išėmimas iš miško (kirtimas) darniame ūkyje nėra tik komercinis tikslas – tai kartu ir biologinė bei ūkinė būtinybė, užtikrinanti miško sveikatą ir ateities stabilumą.
Medienos išėmimas iš miško yra būtinas, pirma: miško atjauninimui ir šviesos reguliavimui miške, skatinančiam savaiminį atžėlimą bei garantuojančiam rūšių įvairovę; antra: palaikant sanitarinę miško būklę, sureguliuojant kenkėjų epizootijas bei gaisrų prevencijai; trečia: anglies ciklo valdymui, „užrakinant“ anglį ilgalaikiuose produktuose; ketvirta: dėl miško struktūrų formavimo; ir penkta: dėl ekonominės būtinybės gaunant lėšų miško priežiūrai. Todėl medienos išėmimas yra pagrindinis įrankis miško gyvybingumui palaikyti, nepriklausomai nuo ūkininkavimo būdo ar intensyvumo. Siekiant įstatymo projekte aiškiai ir skaidriai apibrėžti, kaip turi būti atliekamas miške sukauptos medienos išėmimas – miško kirtimai, taikant specifines miškininkystės formas (gamtiškoji miškininkystė), būtina papildyti įstatymo projekto aštuoniolikto straipsnio „Medynų auginimas ir miško kirtimas“ antrą dalį norma, kuri nusakytų, kokie kirtimai gali būti vykdomi specifinio ūkininkavimo atveju. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip: „2. Gamtiškosios miškininkystės principai: natūralių miško ekosistemų vystymosi procesų pažinimas ir taikymas; medynų struktūros įvairovės ir kompleksiškumo palaikymas; skirtingų miško funkcijų pritaikymas; natūraliai vykstančiais procesais pagrįstų miškininkystės priemonių taikymas; mažo neigiamo poveikio medienos ruoša išsaugant gamtines buveines miškuose, miško dirvožemį ir miško mikroklimatą. Medynuose gali būti vykdomi riboto ploto pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai ir specialieji miško kirtimai, išskyrus atvejus, kai tai draudžia ar riboja šis įstatymas.
Miško kirtimo būdai, kirtimų amžius, aplinkosaugos ir technologiniai reikalavimai nustatomi Aplinkos ministerijos tvirtinamose Miško kirtimų taisyklėse. Šie principai netaikomi IV grupės miškuose.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 315. Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija
4 Argumentai: Labai svarbu teisės sistemoje įstatymų suderinamumas bei viršenybė tarp įstatymų nustatymų, t. y. įstatymai derinami per specializacijos ir detalizavimo principus, kur vienas įstatymas nustato bendrą objektų statusą, o kitas – konkrečius ūkinės veiklos draudimus. Tokiu būdu Miškų įstatyme kaip specializuotame įstatyme reglamentuojamas specifinis miško žemės naudojimas, miškų atkūrimas ir kirtimų tvarka, nustatomos bendrosios su miško naudojimu ir ūkininkavimu susietos normos, o Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme yra sukoncentruotos sukonkretintos ar detalizuotos Miškų įstatyme numatytos normos dėl ūkinės veiklos ribojimų (draudimų). Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip:
draudžiami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytais atvejais ir šiais atvejais, kurie tikslinami ar detalizuojami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme : Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 316. Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacija
2 Argumentai: Siekiant saugoti ir tausojančiai naudoti Lietuvos miškų išteklius, svarbu sudaryti sąlygas medienos žaliava iš miškų aprūpinti šalyje veikiančias medienos pramonės įmones, suteikiant šaliai didžiausią ekonominę naudą.
Šią naudą gali užtikrinti tik jei ne mažiau nei 90 procentų žaliavinės medienos, pagamintos valstybiniuose miškuose, bus parduodama pirmiausia įmonėms, atitinkančioms naudingumo šalies ūkiui ir biudžetui bei socialinėms reikmėms kriterijus, ir iki jų eksporto būtų perdirbta į aukštesnės pridėtinės vertės gaminius Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pakopinis medienos naudojimas (angl. Cascading use) – tai principas, kad mediena pirmiausia turi būti naudojama aukštos pridėtinės vertės produktams, o tik po to – energijai. Prioritetas teikiamas pakopomis, pirmiausia sudarant galimybes apsirūpinti gamintojams, gaminantiems statybinę medieną, baldus ir kitus ilgaamžius gaminius (kurie ilgam „užrakina“ anglį). Po to aprūpinami gamintojai, gaminantys medienos plokštes ar popierių. O paskutiniuoju etapu aprūpinamos įmonės, naudojančios medieną biokurui (energijai). Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip: „2. Didmeninė prekyba miškų urėdijos valdomuose valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis Vyriausybės nustatyta tvarka vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo 3 iki 10 metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti tokia tvarka, kad ne mažiau nei 90 procentų šiuose aukcionuose parduotos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų iki jų eksporto būtų perdirbta į aukštesnės pridėtinės vertės gaminius Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Subjektai, kurie laikytini galinčiais užtikrinti aukščiau įvardytą sąlygą, apibrėžtini:
gaminiams gaminti panaudojo 80 procentų įsigytos iš valstybinių miškų urėdijos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų ir tai yra fiksuota Statistikos departamento ataskaitose;
2) per paskutiniuosius vienus kalendorinius metus vidutinis metinis darbuotojų, gaminančių gaminius iš žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų, Lietuvos Respublikoje skaičius yra ne mažiau kaip penki ir jie yra fiksuojami SODRA fondo informacinėje bazėje.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 318. Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija „LIETUVOS MEDIENA“
2 Argumentai: Įstatymo projekte išbalansuotos įstatyme įtvirtintos ekologinės, ekonominės ir socialinės miško funkcijos bei nebelieka siekio palaikyti šalies bioekonomikos gyvybingumą ir stabilumą, grįstą šalies atsinaujinančiais ištekliais. Siekiant dialogo ir kompromiso tarp skirtingų interesų grupių, siūloma užtikrinti (garantuoti) racionalų miškų išteklių naudojimą suteikiant šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, aprūpinant šalies ekonomikos sektorius žaliava. Tam siūloma papildyti įstatymą nuostata, kad šalies bioekonomikos sektorius bus aprūpintas žaliava.
Svarbu įstatymo projekte nurodyti, kaip miškai turi būti tvarkomi bei naudojami, t. y. kad miškai būtų tvarkomi bei naudojami pagal tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms. Europos Komisija, 2021-07-16 patvirtinusi „Naują 2030 m. ES miškų strategiją“, numato socioekonominių miškų funkcijų svarbą kaimo vietovių gerovei ir su miškais susijusios bioekonomikos skatinimą neperžengiant tvarumo ribų. Miškai ir su miškais susijęs sektorius atlieka daug socioekonominių funkcijų ir teikia įvairialypę socioekonominę naudą, pvz., sukuria papildomas darbo vietas ir atveria augimo galimybes kaimo vietovėse. Tvarios medienos ir nemedieninės žaliavos bei produktai yra svarbūs ES pereinant prie tvarios, neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Tvariai gaminami ir ilgaamžiai medienos produktai gali padėti neutralizuoti poveikį klimatui tuo, kad juose yra saugoma anglis ir jais galima pakeisti iškastines medžiagas, ypač tuo, kad tokie produktai, savo sudėtyje turėdami anglies, prisideda prie anglies dioksido absorbavimo, kuris vyksta per biologinius procesus. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi derinant tarpusavyje ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes miškui, sudarant sąlygas formuoti tvarius, našius ir klimato pokyčiams atsparesnius šalies miškus , kurie atliktų daug ir įvairių miško ekosistemų funkcijų bei teiktų ekosistemines paslaugas ; miškai tvarkomi bei naudojami tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą, suteikiant šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, aprūpinant šalies bioekonomikos sektorių žaliava, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų CO2 absorbcijos didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms .“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 319. Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija „LIETUVOS MEDIENA“
44 Argumentai: Įstatymo projekte terminas „pagrindinių miško kirtimų norma“ nusakomas labai bendromis apibrėžtimis, kurios nepakankamai apibrėžia priežastį, poreikį ir principus nustatyti miško kirtimų normą. Teisėkūros doktrinoje įtvirtintas principas, kad svarbiausios teisinės normos turi būti apibrėžtos įstatymo lygmeniu ir tik vėliau detalizuojamos poįstatyminiais aktais. Šiuo metu pagrindinių miško kirtimų norma“ apibrėžiama aplinkos ministro tvirtinamomis taisyklėmis, bet nėra niekaip susieta ir suprantama kaip tai nurodyta įstatymo norma. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip : „44.
Pagrindinių miško kirtimų norma – tai penkeriems metams ar kitam laikotarpiui nustatytas didžiausias leidžiamas medienos kiekis pagrindiniais miško kirtimais kubiniais metrais, siekiant savalaikiškai ir racionaliai panaudoti miške sukauptą medieną tolygia metine kirtimų apimtimi, palaikant miško apsaugines ir socialines funkcijas bei siekiant biologinės įvairovės išsaugojimo. Kirtimų norma skaičiuojama miškų valdytojams, privačioms miško valdoms, taip pat gali būti nustatoma administraciniams rajonams (apskritims) ar visai šaliai. Kirtimų normai apskaičiuoti III ir IV grupės (apsauginiuose ir ūkiniuose) miškuose taikomi pagrindinių kirtimų, o II grupės (ekosistemų apsaugos ir rek eaciniuose) – gamtinės brandos amžiai, nustatyti miško kirtimų taisyklėse, kurias tvirtina Vyriausybė. Kirtimų norma apskaičiuojama kiekvienam miškų valdytojui pagal miškų grupes ir poūkius. Kirtimų norma šalies valstybiniams miškams nustatoma sumuojant atskirų miškų valdytojų kirtimų normatyvus.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 320. Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija „LIETUVOS MEDIENA“
57 Argumentai: Įstatymo projekte terminas „Žaliavinė mediena“ apibrėžiamas nelabai aiškiai ir taip, kaip yra siūloma apibrėžti šią sąvoką, galima suprasti, kad ir ta mediena, kuri naudojama kaip biokuras, yra galutinis medienos gaminys. Būtina patikslinti, kad biokuras iš medienos nėra žaliavinė mediena, naudojama produktams ir medienos gaminiams ruošti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip: „57. Žaliavinė mediena – miško žemėje nukirstų medžių stiebų mediena, skirta medienos gaminiams ruošti. Kirtimo liekanos ir malkinė mediena nėra žaliavinė mediena.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 321.
asociacija „LIETUVOS MEDIENA“ 2026-05-042 Argumentai: Įstatymo projekte dažnai naudojami skirtingi terminai, apibūdinantys žemės sklypus, skirtus ar ten, kur jau auga miškas. Naudojami terminai „Miško žemė“ ir
„Miškų ūkio paskirties žemė“, tačiau įstatymo projekte pateikta tik „Miško
žemės“ sąvoka. Susidaro situacija, kai įstatymo projekte naudojamas „Miškų ūkio paskirties žemės“ terminas yra neaiškiai apibrėžta sąvoka, kelia neaiškumų ir sumaištį, kokiu atveju ir kas kur apibrėžiama konkrečia teisės norma. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip: „58. Miškų ūkio paskirties žemė – miško žemė, skirta miškų išteklių eksploatacijai ir kurios medynas naudojamas žaliavinės medienos ruošai.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 322. Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija „LIETUVOS MEDIENA“
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Dvidešimtosios Vyriausybės programos 638 punkte nustatyta tobulinant miškų sektoriaus valdymą sugrąžinti Žemės ūkio ministerijai miškų ūkio valdymo kompetencijas, reorganizuojant šią į Žemės ir miškų ūkio ministeriją, atskiriant ūkinę veiklą nuo inspekcinės veiklos, valstybinių miškų valdymą paskiriant Žemės ūkio ministerijai (taip, kaip yra daugelyje ES valstybių narių). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip: „2. Miškų valstybinį valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerija ir Vyriausybės įgaliotos institucijos.“ Taip pat paskesniuose įstatymo projekto punktuose keisti žodžius „Aplinkos ministerija“ ar „Aplinkos ministras“ į „Žemės ir miškų ūkio ministerija“ ar „Žemės ir miškų ūkio ministras“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 323.
asociacija „LIETUVOS MEDIENA“
1 Argumentai: Europos komisija, 2021 07 16 d. patvirtinusi „Naująją 2030 m. ES miškų strategiją“, numato socioekonominių miškų funkcijų rėmimą klestinčiose kaimo vietovėse ir su miškais susijusios bioekonomikos skatinimą neperžengiant tvarumo ribų. Miškai ir su miškais susijęs sektorius atlieka daug socioekonominių funkcijų ir teikia įvairialypę socioekonominę naudą, pvz., sukuria papildomas darbo vietas ir atveria augimo galimybes kaimo vietovėse. Tvarios medienos ir nemedieninės žaliavos bei produktai yra svarbūs ES pereinant prie tvarios, neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Tvariai 2aminami ir ilgaamžiai medienos produktai gali padėti neutralizuoti poveikį klimatui tuo, kad juose yra saugoma anglis ir jais galima pakeisti iškastines medžiagas, ypač tuo, kad tokie produktai, turėdami sudėtyje anglies, prisideda prie anglies dioksido absorbavimo, kuris šiaip jau vyksta per biologinius procesus. Atsižvelgiant į Dvidešimtosios Vyriausybės programos 638 punkte nurodytą siekį užtikrinti miškų sektoriaus stabilumą, veiklos efektyvumą ir ekonominį gyvybingumą, šalies biudžeto pajamas iš miško išteklių naudojimo. Siekdami racionaliai naudoti medienos žaliavą, metinių biržių nustatymo metu sieksime pateikti bendrą žaliavinės medienos gamybos apimtį, nurodant sortimentinę žaliavinės medienos struktūrą. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos miškai tvarkomi taip, kad būtų užtikrinamas jų tvarumas vykstant klimato kaitai, išlaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, pajėgumas atsinaujinti, gyvybingumas, sveikumas, dirvožemio našumas, galimybė darniai atlikti aprūpinimo, reguliavimo, palaikymo ir kultūrines miško ekosistemų funkcijas, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą, suteikiant šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, aprūpinant šalies bioekonomikos sektorių žaliava.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 324. Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija „LIETUVOS MEDIENA“
1 Argumentai: Darnus miškų ūkininkavimas (angl. Sustainable Forest Management) – tai toks miškų naudojimo būdas, kuris užtikrina biologinę įvairovę, produktyvumą, atkuriamąsias savybes ir gyvybingumą. Racionalus miško išteklių naudojimas darnios miškininkystės atveju reiškia optimalų resursų naudojimą, siekiant gauti ekonominę naudą nepažeidžiant miško ekologinio stabilumo bei nepažeidžiant medienos prieaugio balanso, kai iš medyno išimama ne daugiau, nei miškas priauga, t. y. neviršijama 90 proc. prieaugio ribos, o kirtimų norma neturėtų viršyti šios ribos, kad bendras medienos tūris šalyje nemažėtų. Įstatymo projekte būtina nurodyti ir tikslinti medienos išėmimo (iškirtimo) principus, siekiu subalansuotos naudos iš miškų medienos pavidalu papildant įstatymo devinto straipsnio „Miškų ir miško išteklių naudojimas“ pirmą dalį antru sakiniu, kuriame būtų nurodomi subalansuoto medienos paėmimo iį medyno principai. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip: „1.
Miško ištekliai turi būti naudojami racionaliai pagal pagrindinę miškų funkcinę paskirtį, suteikiant valstybei didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, išlaikant pusiausvyrą tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo, neviršijant 90 proc. bendrojo medienos prieaugio išėmimo ir užtikrinant gamtinių, socialinių ir kultūrinių vertybių apsaugą miškuose. Miškai turi būti tvarkomi pagal nepertraukiamo naudojimo principą, kad medienos tiekimas, kaip pagrindinė miško ekosisteminė paslauga IV grupės miškuose, būtų nuolat vykdoma nepertraukiamo naudojimo principu ir būtų išlaikyta metinė ar periodinė pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo masto.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 325. Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija „LIETUVOS MEDIENA“
3 Argumentai: Teisėkūros procese būtinas aiškus ir nedviprasmis ryšys tarp skirtinguose įstatymuose formuojamų teisės normų. Šiuo metu Lietuvos teisinėje sistemoje atskiros teisinės normos pateikiamos skirtinguose įstatymuose (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ar Saugomų teritorijų įstatyme). Būtina aiškiai nurodyti, kurio įstatymo normos turi viršenybę, o kurio įstatymo normos tik detalizuoja principines bazinio įstatymo normas. Tokiu būdu specializuotas miškams ir jų valdymui bei ūkininkavimą juose nustatančias normas apimantis įstatymas yra „Miškų įstatymas“, tad kituose įstatymuose turi galioti aiški norma, kad jos negali prieštarauti baziniam „Miškų įstatymui“. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip:
„3. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos miško žemėje,
neprieštaraujančios šio įstatymo normoms, nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 326.
asociacija „LIETUVOS MEDIENA“
5 Argumentai: Europos komisija, 2021 07 16 d. patvirtinusi „Naująją 2030 m. ES miškų strategiją“, numato socioekonominių miškų funkcijų rėmimą klestinčiose kaimo vietovėse ir su miškais susijusios bioekonomikos skatinimą neperžengiant tvarumo ribų. Miškai ir su miškais susijęs sektorius atlieka daug socioekonominių funkcijų ir teikia įvairialypę socioekonominę naudą, pvz., sukuria papildomas darbo vietas ir atveria augimo galimybes kaimo vietovėse. Tvarios medienos ir nemedieninės žaliavos bei produktai yra svarbūs ES pereinant prie tvarios, neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Tvariai gaminami ir ilgaamžiai medienos produktai gali padėti neutralizuoti poveikį klimatui tuo, kad juose yra saugoma anglis ir jais galima pakeisti iškastines medžiagas, ypač tuo, kad tokie produktai, turėdami sudėtyje anglies, prisideda prie anglies dioksido absorbavimo, kuris šiaip jau vyksta per biologinius procesus. Atsižvelgiant į Dvidešimtosios Vyriausybės programos 638 punkte nurodytą siekį užtikrinti miškų sektoriaus stabilumą, veiklos efektyvumą ir ekonominį gyvybingumą, šalies biudžeto pajamas iš miško išteklių naudojimo. Siekdami racionaliai naudoti medienos žaliavą, metinių biržių nustatymo metu sieksime pateikti bendrą žaliavinės medienos gamybos apimtį nurodant sortimentinę žaliavinės medienos struktūrą. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip: „5.
Vyriausybės įgaliota institucija, užtikrindama racionalų miškų išteklių naudojimą, suteikiantį šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą bei aprūpinantį šalies bioekonomikos sektorių žaliava, nustato metinę pagrindinių miško kirtimų normą valstybiniuose miškuose, kuri atskirais metais penkerių metų laikotarpiu gali kisti ne daugiau kaip 20 procentų nuo Vyriausybės patvirtintos vidutinės metinės pagrindinių miško kirtimų normos, tačiau negali viršyti penkerių metų vidutinių pagrindinių miško kirtimų normų sumos.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 327. Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija „LIETUVOS MEDIENA“
2 Argumentai: Medienos išėmimas iš miško (kirtimas) darniame ūkyje nėra tik komercinis tikslas – tai kartu ir biologinė bei ūkinė būtinybė, užtikrinanti miško sveikatą ir ateities stabilumą. Medienos išėmimas iš miško yra būtinas, pirma: miško atjauninimui ir šviesos reguliavimui miške, skatinančiam savaiminį atžėlimą bei garantuojančiam rūšių įvairovę; antra: palaikant sanitarinę miško būklę, sureguliuojant kenkėjų epizootijas bei gaisrų prevencijai; trečia: anglies ciklo valdymui, „užrakinant“ anglį ilgalaikiuose produktuose; ketvirta: dėl miško struktūrų formavimo; ir penkta: dėl ekonominės būtinybės gaunant lėšų miško priežiūrai. Todėl medienos išėmimas yra pagrindinis įrankis miško gyvybingumui palaikyti, nepriklausomai nuo ūkininkavimo būdo ar intensyvumo. Siekiant įstatymo projekte aiškiai ir skaidriai apibrėžti, kaip turi būti atliekamas miške sukauptos medienos išėmimas – miško kirtimai, taikant specifines miškininkystės formas (gamtiškoji miškininkystė), būtina papildyti įstatymo projekto aštuoniolikto straipsnio „Medynų auginimas ir miško kirtimas“ antrą dalį norma, kuri nusakytų, kokie kirtimai gali būti vykdomi specifinio ūkininkavimo atveju.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip: „2. Gamtiškosios miškininkystės principai: natūralių miško ekosistemų vystymosi procesų pažinimas ir taikymas; medynų struktūros įvairovės ir kompleksiškumo palaikymas; skirtingų miško funkcijų pritaikymas; natūraliai vykstančiais procesais pagrįstų miškininkystės priemonių taikymas; mažo neigiamo poveikio medienos ruoša išsaugant gamtines buveines miškuose, miško dirvožemį ir miško mikroklimatą. Medynuose gali būti vykdomi riboto ploto pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai ir specialieji miško kirtimai, išskyrus atvejus, kai tai draudžia ar riboja šis įstatymas. Miško kirtimo būdai, kirtimų amžius, aplinkosaugos ir technologiniai reikalavimai nustatomi Aplinkos ministerijos tvirtinamose Miško kirtimų taisyklėse. Šie principai netaikomi IV grupės miškuose.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 328. Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija „LIETUVOS MEDIENA“
4 Argumentai: Labai svarbu teisės sistemoje įstatymų suderinamumas bei viršenybė tarp įstatymų nustatymų, t. y. įstatymai derinami per specializacijos ir detalizavimo principus, kur vienas įstatymas nustato bendrą objektų statusą, o kitas – konkrečius ūkinės veiklos draudimus.
Tokiu būdu Miškų įstatyme kaip specializuotame įstatyme reglamentuojamas specifinis miško žemės naudojimas, miškų atkūrimas ir kirtimų tvarka, nustatomos bendrosios su miško naudojimu ir ūkininkavimu susietos normos, o Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme yra sukoncentruotos sukonkretintos ar detalizuotos Miškų įstatyme numatytos normos dėl ūkinės veiklos ribojimų (draudimų). Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip:
draudžiami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytais atvejais ir šiais atvejais, kurie tikslinami ar detalizuojami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme : Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 329. Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacija „LIETUVOS MEDIENA“
2 Argumentai: Siekiant saugoti ir tausojančiai naudoti Lietuvos miškų išteklius, svarbu sudaryti sąlygas medienos žaliava iš miškų aprūpinti šalyje veikiančias medienos pramonės įmones, suteikiant šaliai didžiausią ekonominę naudą. Šią naudą gali užtikrinti tik jei ne mažiau nei 90 procentų žaliavinės medienos, pagamintos valstybiniuose miškuose, bus parduodama pirmiausia įmonėms, atitinkančioms naudingumo šalies ūkiui ir biudžetui bei socialinėms reikmėms kriterijus, ir iki jų eksporto būtų perdirbta į aukštesnės pridėtinės vertės gaminius Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pakopinis medienos naudojimas (angl. Cascading use) – tai principas, kad mediena pirmiausia turi būti naudojama aukštos pridėtinės vertės produktams, o tik po to – energijai.
Prioritetas teikiamas pakopomis, pirmiausia sudarant galimybes apsirūpinti gamintojams, gaminantiems statybinę medieną, baldus ir kitus ilgaamžius gaminius (kurie ilgam „užrakina“ anglį). Po to aprūpinami gamintojai, gaminantys medienos plokštes ar popierių. O paskutiniuoju etapu aprūpinamos įmonės, naudojančios medieną biokurui (energijai). Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto
ir ją išdėstyti taip: „2. Didmeninė prekyba miškų urėdijos valdomuose valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis Vyriausybės nustatyta tvarka vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo 3 iki 10 metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti tokia tvarka, kad ne mažiau nei 90 procentų šiuose aukcionuose parduotos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų iki jų eksporto būtų perdirbta į aukštesnės pridėtinės vertės gaminius Lietuvos Respublikos teritorijoje. Subjektai, kurie laikytini galinčiais užtikrinti aukščiau įvardytą sąlygą, apibrėžtini:
gaminiams gaminti panaudojo 80 procentų įsigytos iš valstybinių miškų urėdijos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų ir tai yra fiksuota Statistikos departamento ataskaitose;
2) per paskutiniuosius vienus kalendorinius metus vidutinis metinis darbuotojų, gaminančių gaminius iš žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų, Lietuvos Respublikoje skaičius yra ne mažiau kaip penki ir jie yra fiksuojami SODRA fondo informacinėje bazėje.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 330.
11 Nors Aplinkos ministerijos parengtam Miškų įstatymo projektui ir Vyriausybės išvadai tiesiogiai, o taip pat ir per skėtinę organizaciją (Aplinkosaugos koaliciją) teikėme daug pastabų ir į daugumą jų neatsižvelgta, tačiau aktyviai pasisakėme, kad Miškų įstatymo pakeitimai turi būti perduoti svarstymams Seime. Šiuo metu galiojantis Miškų įstatymas yra itin probleminis, neatliepia strateginių valstybės poreikių, visuomenės bazinių (ekologinių ir socialinių) poreikių, teisėtų jos lūkesčių, ir todėl privalo būti keičiamas. MIŠKŲ
Atkreipiame dėmesį į šias pagrindines problemas: Miškų įstatymo projektas neįpareigoja institucijų ir valstybinių miškų valdytojo vystyti ir įgyvendinti kompleksinę, tvarią bei ekologinius, socialinius, ekonominius nemedieninius ir ekonominius medieninius interesus integruojančią miškininkystę, nesudaro prielaidų tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir tarpdiscipliniškumo didėjimui. 3 ir 4 straipsniuose, kuriuose apibrėžiamos Vyriausybės įgaliotų institucijų, tarp jų ir Miškų urėdijos funkcijos, visas dėmesys skiriamas ne į bazinių miškų funkcijų (ekologinių ir socialinių) stiprinimui ir palaikymui, bet vien tik su medienos gavyba susijusių funkcijų realizavimui ir miškų tvarkymui siekiant tik šio tikslo, o tai akivaizdžiai neatliepia Nacionaliniame miškų susitarime (toliau – NMS) pasiektų susitarimų. Atsižvelgdami į šias problemas siūlome keisti šias Miškų įstatymo projekto formuluotes: 2 str.
11 d. (sąvoka „Kompleksinė miškų ūkio veikla“) Kompleksinė miškų ūkio veikla
kompleksiška apibrėžtimi, pasižymėti veiklos planavimo integralumu, ir pamatuojama įvairiapusiais rodikliais. 2. valstybinės miškų urėdijos medienos auginimo ir naudojimo veiklas turi lydėti ir vertybių miškuose apsaugos veiklos. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 331. Lietuvos geografų draugija 2026-05-042 2 str. (papildoma dalis) (nauja sąvoka „Suinteresuota visuomenė“) Suinteresuota visuomenė
elementai, nuo kurių būklės bei tvarkymo režimo priklauso ir teisės į sveiką ir švarią aplinką įgyvendinimas. NMS daug susitarimų yra orientuoti į suinteresuotos visuomenės įtraukimą į sprendimų priėmimą ir informavimą (NMS skyrius 3.). 2.
gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys nebuvo Miškų įstatymo subjektai, nors yra svarbi miškų politikos suinteresuota šalis. Siūlome pernaudoti Orhuso konvencijos ir Aplinkos apsaugos įstatymo suinteresuotos visuomenės sąvoką, pritaikant ją miškų sričiai. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 332. Lietuvos geografų draugija
27
rekreacinės infrastruktūros planavimą, įrengimą, nuolatinę priežiūrą, ekosistemų atliekamų funkcijų įvairovę ir plėtrą. 8) Vykdant kompleksinę miškų ūkio veiklą formuoja palankias miško ekosistemų apsaugos, atkūrimo sąlygas, didina jų vientisumą. Argumentacija:
(funkcijų) įvardinimas nesukuria aiškumo ir neformuoja aiškios prievolės atlikti bazinių (ekologinių ir socialinių) valstybinio miško funkcijų visaverčiam realizavimui. (Pvz. didesnę dalį miško ekosisteminių funkcijų atlieka pats miškas savaime, be papildomo įsikišimo. Ir netgi priešingai, kuo mažesnės ūkinio pobūdžio intervencijos, tuo efektyviau ir didesnėje įvairovėje jos atliekamos.)
funkcijų įvardinimas išskiriant socialinę ir ekologinę VMU funkcijas. 3. To neatlikus bus išlaikoma esama valstybinių miškų naudojimo orientuoto tik į medienos gavybą situacija, nebus sukurtos realios prielaidos socialinio ir ekologinio intereso funkcijų realizavimui. 4. Dabartinė VMU valdomos rekreacinės infrastruktūros būklė, erdvinė sklaidos tolygumas ir kiekis (aptarnavimo pajėgumai) lyginant su analogiškais esančiais Estijos Respublikoje, yra žemame kiekybiniame ir ypač kokybiniame lygyje (Pvz. valstybiniuose miškuose esančių ir prižiūrimų poilsiaviečių momentinis potencialas (skaičiuojant individualiomis poilsiautojų grupėmis) LT-85vnt; EE-1200vnt .) Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 333.
3 4 str. 3 d. (VMU funkcijos, finansuojamos iš AM asignavimų) Šio straipsnio 2 dalies 1–76 punktuose nurodytos funkcijos finansuojamos iš Aplinkos ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. Argumentacija:
užtikrina valstybinių miškų ekosistemų atliekamų funkcijų įvairovę ir plėtrą lygiavertį prioritetą teikiant miško ekosistemų ekologinėms, socialinėms ir ekonominėms funkcijoms“ (aukščiau siūlomos 7 ir 8 funkcijos) negali būti finansuojama papildomai, nes atliepimas visų – socialinių, ekologinių, ekonominių – poreikių yra tvarios miškininkystės pagrindas. Pažymėtina ir tai, kad pagal konstitucinę doktriną valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui. Valstybės turtas yra viena iš priemonių užtikrinti viešąjį interesą, socialinę darną. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 334. Lietuvos geografų draugija
12 6 str. (pirmumo teisė įsigyti mišką) Siūlome atstatyti dabar galiojančio Miškų įstatymo 41 straipsnyje galiojantį reglamentavimą, patikslinant 1 d. 2 p.:
2) asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Argumentacija:
gyvenamosios aplinkos apsaugai, o taip pat užtikrinant ir apsaugant greta esančio miško teikiamas ekosistemų paslaugas. 2. Bendruomenėms ir suinteresuotiems vietos gyvenamosios aplinkos apsauga asmenims turi būti sudaromos lygiavertės sąlygos įsigyti greta esantį miškų ūkio paskirties žemės sklypą nepriklausomai nuo besiribojančio žemės sklypo paskirties, nes tik tokiu būdu gali būti užtikrinamas jų gyvenamosios aplinkos kokybė. 335.
2026-05-0414
Atkreipiame dėmesį į šias pagrindines problemas:
miškuose planavimas, kuriam šiuo metu galiojanti tvarką turėtų sudaryti pilnas galimybes, dėl kai kurių teisinio reguliavimo aspektų, o ypač dėl akivaizdaus atvirumo ir integralumo trūkumo neveikia taip, kad derėti su kitų visuomenės interesų-teritorijų planavimo sričių poreikiais bei jų teritoriniais sprendiniais. 2. Dabar svarstomo Miškų įstatymo projekto sudėtyje šiuo metu galiojančią miškų teritorinę planavimo sistemą ketinama visiškai panaikinti atsisakant specialiųjų planų rengimo (miškų tvarkymo schemos) ir ženkliai sumažinant būtinus vidinės miškotvarkos projektų rengimo atvejus. Tai savo ruožtų stipriai padidins miškų naudojimo ir apsaugos neapibrėžtumą tiek trumpalaikėje, tiek ir ilgalaikėje perspektyvoje. Miškų ekosistemoms, kurios turi santykinai didžiausią natūralumą, ir kurioms būtini nuoseklūs, ilgalaikiai bei visapusiškai apsvarstyti sprendimai, tai turės pražūtingų pasekmių. 3. Į esamą teritorijų planavimo sistemą ne tik teoriškai bet ir praktiškai integruota miškų planavimo sistema žymiai labiau užtikrintų tarpdisciplininį specialistų bendradarbiavimą, įvairių sričių kompetencijų taikymą priimant sprendimus dėl miškų plėtros, naudojimo, apsaugos, sudarytų prielaidas planuotojų kvalifikacijos kėlimui. Tai savo ruožtų padėtų atsižvelgti į vietos socialinius, kultūrinius ir ekologinius poreikius,
poreikius, turėtų įtvirtintus bendruosius kontrolės mechanizmus. 5. 4. Gerai organizuotas įvairių lygmenų bendrasis ir specialusis teritorijų planavimas iš esmės ir jautriai atsižvelgiant į konkrečios vietos specifiką spręstų miškų priskyrimo miškų grupėms klausimą išvengiant imperatyvinio-mechaninio pobūdžio nuostatų, kuriomis dabar vadovaujamasi ir ketinama vadovautis.
Dabartiniame Miškų įstatyme formuojama miškų priskyrimo miškų grupėms tvarka bus nelanksti ir neatlieps visuomenės poreikių ir ypač kiekvienos konkrečios vietos specifinės situacijos. 6. 5. Griežtai nepritariame Vyriausybės nutarimo projekte siūlomam pakeitimui, pagal kurį Valstybinė miškų tarnyba ne tik rengtų, bet ir tvirtintų miškų priskyrimo miškų grupėms planus. Toks pakeitimas miškų priskyrimą miškų grupėm padarytų dar uždaresnį ir dar mažiau skaidrų. Svarbūs šie NMS punktai: 3.2.1. Užtikrinti, kad rengiami miškų planavimo ir saugomų teritorijų dokumentų tikslai ir turinys būtų kompleksiniai, t. y. atliepiantys ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas. Siekiant geresnės dokumentų kokybės. 3.2.2. Tobulinti visuomenės ir suinteresuotų grupių įtraukimo į sprendimų priėmimą miškų tvarkymo klausimais tvarką, suteikiant suinteresuotosioms šalims daugiau galių teikti motyvuotus pasiūlymus ir pastabas dėl šių sprendimų, numatant, kaip tokie pasiūlymai nagrinėjami ir tvirtinami arba atmetami. 3.2.3. Tobulinti visuomenės informavimą apie pradedamus ar vykstančius miškų tvarkymo, priežiūros ir planavimo ar projektavimo dokumentų rengimo procesus; užtikrinti, kad planuojamoje teritorijoje veiklą vykdantys, turtą turintys asmenys, taip pat besiribojančių sklypų savininkai ir bendruomenės būtų tinkamai informuojami, atsižvelgiant į jų galimybes (derinant elektronines ir analogines priemones, informavimo būdus). 3.2.5. Užtikrinti, kad visi galutiniai miškų planavimo ir valstybinių miškų projektavimo dokumentai būtų vieši ir patogiai prieinami.
Atsižvelgdami į šias problemas siūlome keisti šias Miškų įstatymo projekto formuluotes: Papildyti Miškų įstatymo projektą atskiru straipsniu skyriuje (III SKYRIUS MIŠKO TVARKYMAS IR NAUDOJIMAS), taip, kad jame būtų aiškiai pristatyta miškų planavimo dokumentų sistema, skirtingo lygmens planavimo dokumentų tipai (pvz. specialieji planai, vidinės miškotvarkos projektai), jų rengimo tikslai, uždaviniai, bei sąsajos su Teritorijų planavimo įstatymu, tuo užtikrinant, kad miškų planavimo sistema atitiktų bendrą visoms ūkio sritims, ir skirtingo pobūdžio teritorijos dalims taikomą teritorijų planavimo logiką, įstatymu būtų užtikrintos galimybės suinteresuotiems kitų sričių specialistams (ne vien miškininkams) lygiaverčiai dalyvauti planavime, ir tuo pačiu visuomenei įsitraukti į sprendimų priėmimo procesą. 14 str. Miškotvarkos projektas Miško teritorijų planavimas Miško žemės teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendruosius planus ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus , parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, taip pat pagal vidinės miškotvarkos projektus, tikslines programas, gamtotvakos planus, veiksmų planus. Formuojant miško žemės tvarkymą ir naudojimą sistemą, ar jos dalis rengiami šie teritorijų planavimo dokumentai:
Miškų tvarkymo schemos Vidinės miškotvarkos projektai Argumentacija:
sistemos atsisakymas) sudarys sąlygas probleminių situacijų kiekio didėjimui, ir tuo pačiu ilgalaikiam bendros miškų būklės blogėjimui. 2. Ilgalaikis (strateginio pobūdžio) miškų planavimas, papildžius planų rengimo taisykles ir užtikrinus skirtingų sričių specialistų dalyvavimą jų rengimo procese, padėtų atlikti visų miško naudotojų interesų teritorinį subalansavimą. 3.
2/3 visų miškų liktų be integruotu planavimu pagrįstų sprendimų (1/3 miškų teritorijose dalinius teritorijų planavimo uždavinius sprendžia saugomų teritorijų specialieji planai), o tai reiškia labiau chaotišką strateginiais valstybės tikslais negrindžiamą miškų naudojimą. 4. Miškų sritis, nepapildžius teikiamo Miškų įstatymo projekto nurodytomis nuostatomis, taptų vienintele sritimi, ir vienintele LR teritorijos teritorijos dalimi, kur sprendimai priimami nepagrindžiant ilgalaikiais teritorijų planavimo sprendiniais. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 336. VšĮ Prigimtinės kultūros institutas
4
teritorijų priklausymo III ir IV grupių miškams – kirtimų metu tokios vertybės miškuose žalojamos ir naikinamos. Kultūros paveldo vertybių teritorijoje augantis miškas Lietuvoje šiuo metu nėra laikomas vertingąja objektų savybe, nors jis organiškai susijęs su piliakalniais, pilkapiais, šventvietėmis, (prieš)istorinėmis gyvenamosiomis ir ūkinės veiklos vietomis, taip pat istorinėmis laisvės kovas menančiomis, genocido ir holokausto įvykių vietomis. Faktas, kad kultūros paveldo vertybių teritorijose esantys miško plotai klasifikuojami kaip III (apsauginiai) ir IV grupės (ūkiniai) miškai ir beatodairiškai kertami, dažnai lemia trapių kultūros paveldo vertybių žalojimą ir net visišką sunaikinimą. Pavyzdžiui, taip yra sunaikinti lietuvių genties pilkapių sampilai Slepiškių miške (Vilniaus r.), Prisikėlimo apygardos partizanų bunkerio vieta Čelkių miške prie Pakiršinėlio kaimo (Radviliškio r.), sužalota Intuponių miško šventvietė su apeiginiu akmeniu (Prienų r.). Būtina, kad valstybei saugant kultūros paveldo vertybes (ir įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių sąrašą, ir neįtrauktus, tačiau tokių vertybių požymius turinčius objektus), jų teritorijoje augantis miškas būtų priskirtas II B grupei.
8 str. 4.2 punkto formuluotę išplėsti įterpiant į ją segmentą „miškai su kultūros paveldo vertybėmis ar jų dalys“: [II grupė] B – rekreaciniai miškai: miško parkai, miestų ir nuo miesto teritorijos ribos iki
miškai ar jų dalys, miškai su kultūros paveldo vertybėmis ar jų dalys , valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui ar kitoms socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms vertybėms puoselėti skirti miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – formuoti ir išsaugoti rekreacinius ir kitus socialinius, kultūrinius ir dvasinius visuomenės poreikius geriausiai tenkinančius miškus ir miško aplinką. SIŪLYMO PAGRINDIMAS. Siūlant sprendimą remiamasi „Forest Europe“ rodiklio (6.11) aprašu, Nacionalinio miškų susitarimo (NMS) pagrindu 2024 m. Lietuvos Respublikos Seime priimta rezoliucija (2.1.8). Atskirai pažymėtina, jog Lietuvoje miškai sudaro tik nežymią kultūrinių draustinių ir Vilniaus bei Kernavės kultūrinių rezervatų teritorijos dalį. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 337. VšĮ Prigimtinės kultūros institutas
9262127 PROBLEMA. Ignoruojant miško kultūrinę ir dvasinę vertę yra silpninamas tradicinis žmogaus ir miško ryšys Lietuvoje – vertybė, įrašyta į Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Be to, tokia miškų politika pažeidžia suinteresuotos visuomenės ir vietos bendruomenių bei asmenų poreikius, susijusius su šiuolaikinėmis kultūrinėmis ir dvasinėmis praktikomis.
Tradicinis žmogaus ir miško ryšys Lietuvoje yra holistinis reiškinys, neapsiribojantis tokiomis tradicinėmis išteklių naudojimo praktikomis kaip malkavimas, grybavimas, žoliavimas, medžioklė ir kt. Šis reiškinys apima iš viso 5 tarpusavyje susijusius komponentus: 1) miškas kaip tvariai naudojamų išteklių šaltinis; 2) miškas kaip įvietinantis kraštovaizdis, įtvirtinantis ryšį su aplinka; 3) miškas kaip ekologinė sistema (gyvų būtybių bendrija, su kuria žmogus užmezga tiesioginius ryšius); 4) miškas kaip dvasinių ir estetinių patirčių, kūrybinio įkvėpimo, fizinės ir psichologinės atgaivos vieta; 5) miškas kaip per šimtmečius susiklosčiusios lietuviškos tapatybės dėmuo (Vaitkevičienė, Vaitkevičius 2026). Nesant tinkamo teisinio pagrindo, Lietuvos miškų politika ignoruoja holistinę miško sampratą, ypač destruktyviai veikdama su miško kultūrine ir dvasine verte susijusias vertybes ir praktikas. Be tradicinių praktikų šiandien su problemomis susiduria šiuolaikinio dvasingumo praktikos (pvz., šventės, meditacinės praktikos, laidojimas miške ir kt.), vis labiau plėtojamos Lietuvoje kitų Europos ir Amerikos žemyno šalių pavyzdžiu. LR MIŠKŲ ĮSTATYMO KOREGAVIMO SIŪLYMAI. Siūlome greta gamtinės, ekonominės ir socialinės miškų vertės įtvirtinti kultūrinę ir dvasinę vertę bei su jomis susijusias ekosistemines paslaugas, praplečiant šiuos įstatymo straipsnius:
2 punkto 7 papunktis: įterpti segmentą „kultūrinėms ir dvasinėms” : “Miškų urėdija <...> atlieka šias valstybines funkcijas: <...> užtikrina valstybinių miškų ekosistemų atliekamų funkcijų įvairovę ir plėtrą lygiavertį prioritetą teikiant miško ekosistemų ekologinėms, socialinėms, ekonominėms, kultūrinėms ir dvasinėms funkcijoms”.
1 punktas: segmentą „socialinę ir ekonominę naudą” praplėsti formuluojant „socialinę, ekonominę, ekologinę ir kultūrinę naudą” ; segmentą „socialinių ir kultūrinių vertybių” praplėsti formuluojant „socialinių, kultūrinių ir dvasinių vertybių” ir išdėstyti taip: “Miško ištekliai turi būti naudojami racionaliai pagal pagrindinę miškų funkcinę paskirtį, suteikiant valstybei didžiausią socialinę, ekonominę, ekologinę ir kultūrinę naudą , išlaikant pusiausvyrą tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo ir užtikrinant gamtinių, socialinių, kultūrinių ir dvasinių vertybių apsaugą miškuose”. 26 straipsnio 2 punktas: segmentą “ekologinių, socialinių ir ekonominių naudų pusiausvyra” praplėsti “socialinių, ekonominių, kultūrinių ir dvasinių naudų pusiausvyra”; segmentą “socialiniai visuomenės poreikiai miškuose” praplėsti: “socialiniai, kultūriniai ir dvasiniai visuomenės poreikiai miškuose” ir išdėstyti taip: „Atliekant ex pos t vertinimą, turi būti įvertinta, ar pasikeitė miškų naudojimo efektyvumas, ar užtikrinta miško teikiamų ekologinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir dvasinių naudų pusiausvyra, ar pagerėjo biologinės įvairovės apsauga miškuose, ar užtikrinti socialiniai, kultūriniai ir dvasiniai visuomenės poreikiai miškuose, kokią įtaką pokyčiai turėjo miškų sektoriui, ekonomikai ir valstybės biudžetui.”
Pateikti siūlymai yra grindžiami Europos Sąjungos ir tarptautiniuose dokumentuose vartojama terminija ir koncepcijomis. FOREST EUROPE (2015) kultūrinės ir dvasinės vertės nurodomos lygia greta su rekreacija ir turizmu: „Miškų socialinės funkcijos apima rekreaciją, turizmą ir kultūrines bei dvasines vertes“ (Social functions of forests include recreation, tourism and cultural and spiritual values). Šiame dokumente pažymima, kad
„kultūrinės ir dvasinės vertės turi būti pripažįstamos kaip neatsiejama
tvaraus miškų valdymo apibrėžties ir įgyvendinimo dalis, lygiavertė materialinėms miškų funkcijoms ir teikiamoms paslaugoms“ („cultural and spiritual values must be acknowledged as part of the definition and implementation of sustainable forest management alongside the more tangible functions and services provided by forests“) . Europos tvaraus miškų valdymo kriterijų ir rodiklių sistemoje vertinant miškų politiką šios vertės yra išskirtos kaip atskiras rodiklis. FOREST EUROPE (2015) kultūrinę ir (ar) dvasinę vertę turinčias miškų vietas skirsto į 4 kategorijas: „kultūros paveldas“, „miško kraštovaizdžiai“, „medžiai“ ir
„kitos vietos“ (nepatenkančios į tris pirmąsias kategorijas).
Šių vietų skaičius atskirose šalyse yra vienas iš svarbių kiekybinių kriterijų vertinant tvarią miškininkystę Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, Švedijoje miškuose saugoma net 750 000 vietų, priskiriamų kultūros paveldo kategorijai ir 150 000 medžių, turinčių kultūrinę ir (ar) dvasinę vertę . Iš Baltijos šalių pavyzdžių minima Estija, kurioje 2008-2012 m. buvo parengtas šventviečių tyrimo ir apsaugos planas (Sacred Natural Sites Estonia Plan), skirtas saugoti ikikrikščioniškos kilmės šventąsias giraites (estiškai hiis, lietuviškas atitikmuo alkai ). Savo ruožtu, Latvija yra viena iš 7 Europos šalių, kurios iki 2015 m. parengė teisės aktus, susijusius su miško teritorijų kultūrinėmis ir (arba) dvasinėmis vertėmis. Dvasinės vertės kategorija pasitelkiama ekosisteminių paslaugų klasifikatoriuose. Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro parengtoje ES ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitoje MAES apibrėžiant kultūrines ekosisteminės paslaugas nurodoma, kad jos teikia ne tik rekreacines, estetines, bet ir dvasines naudas ( recreation, aesthetic and spiritual benefits ), todėl yra laikomos svarbia žmogaus gerovės dalimi (Maes et al., 2020). Tarptautinėje bendrojoje ekosisteminių paslaugų klasifikacijoje (CICES) kultūrinių ekosisteminių paslaugų grupėje išskiriama kategorija „Dvasinės, simbolinės ir kitokios kultūrinės sąveikos su gamtine aplinka“ (angl. Spiritual, symbolic and other cultural interactions with natural environment ) (Haines-Young & Potschin, 2018). Kultūrinės ir dvasinė miško vertė yra pabrėžiama 2024 m. Lietuvos Respublikos Seime priimtoje rezoliucijoje Nacionalinio miškų susitarimo (NMS) pagrindu (straipsniai 2.2.2, 4.2.15, 5.1–5.3). Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 338.
asociacija
1 Atsižvelgiant į tai, kad Seimo AAK organizavo jau keletą klausymų, o pirmųjų klausymų metu LMSA 2026-02-02 raštu Nr. 06 jau pateikėme
pastabų ir pasiūlymų (MĮ projekto
straipsniams). Šiuo raštu teikiame2 dalį esminių pastabų ir pasiūlymų MĮ projekto 11 straipsniui, nustatančiam kompensacijas privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus , taip pat susijusį pasiūlymą dėl 9 straipsnio 1 dalies, kiek jis susijęs su miškų naudojimu socialinėms, rekreacinėms, kultūrinėms ir dvasinėms funkcijoms privačiuose miškuose . LMSA vertinimu, šis svarbus klausimas ir po Vyriausybės išvados išlieka neišspręstas, turi tiesioginį poveikį nuosavybės teisių apsaugai, miškų ūkio tvarumui ir valstybės finansiniams įsipareigojimams. Netenkina nei 18-sios Vyriausybės parengtame įstatymo projekte siūlomas kompensavimo mechanizmas bei sąlygos, nei tai, kaip 20-sios Vyriausybės išvadoje teikiamais pasiūlymais numatoma koreguoti kompensavimą už miškuose nustatytus veiklos apribojimus. [Žymėjimas tekste: siūlomas išbraukti tekstas, siūlomas įrašyti tekstas , paaiškinimai ]:
pakeisti Projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „11 straipsnis. Kompensacijos privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus
privačioje miško žemėje nustatytus ar sugriežtintus ūkinės veiklos, miško išteklių naudojimo, pagrindinių ar kitų miško kirtimų, miško žemės naudojimo arba nuosavybės teisės įgyvendinimo apribojimus, dėl kurių privatus miško savininkas patiria nuostolių, privalo būti teisingai, proporcingai patirtiems nuostoliams ir laiku atlyginama.
Kompensacijos už saugomoje teritorijoje esančioje miško žemėje nustatytus veiklos apribojimus išmokamos Saugomų teritorijų įstatyme nustatyta tvarka. “ Pagrindimas : Būtina iš esmės įtvirtinti aiškų principą: kai privatus miško savininkas dėl valstybės ar savivaldybės nustatytų apribojimų praranda teisę ar realią galimybę naudoti miško išteklius taip, kaip galėjo iki apribojimo, jam turi būti atlyginami visi tiesioginiai ekonominiai nuostoliai, įskaitant negautas pajamas, papildomas sąnaudas, kirtimų atidėjimo finansinį poveikį ir miško valdos vertės sumažėjimą. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 339. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija
pakeisti Projekto 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Už miško žemėje, kuri nepatenka į saugomą teritoriją, valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimais, įstatymais, specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, miškų priskyrimo miškų grupėms planais, teritorijų planavimo dokumentais ar kitais privalomais teisės aktais nustatytus ar sugriežtintus pagrindinių miško kirtimų, kitų miško kirtimų, miško išteklių naudojimo, ūkinės veiklos ar nuosavybės teisės įgyvendinimo draudimus ir (ar) apribojimus išmokamos kompensacijos šio straipsnio 3–5 ir 51 dalyse nustatyta tvarka arba paskiriamas lygiavertis miško plotas. “ Pagrindimas :
Už miško žemėje, kuri nepatenka į saugomą teritoriją, valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimais, įstatymais, specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, miškų priskyrimo miškų grupėms planais, teritorijų planavimo dokumentais, miškotvarkos dokumentais ar kitais privalomais teisės aktais nustatytus arba sugriežtintus ūkinės veiklos, pagrindinių miško kirtimų, medienos išteklių naudojimo ar miško valdos ekonominio naudojimo apribojimus, dėl kurių privatus miško savininkas patiria nuostolių, išmokamos kompensacijos šio straipsnio 3–5 ir 51 dalyse nustatyta tvarka. Kaip kompensavimo priemone galėtų būti ir lygiaverčio miško plotu be apribojimų, pasiūlymas savininkui. Mainai turtas į turtą. Nes urėdija valdo privatizuotinus miškus, kuriuos galėtų panaudoti. Jie nėra įtraukti į valstybinių miškų plotus, ir gali būti privatizuojami Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 340. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija
pakeisti Projekto 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti detalizuojant 3 dalį ir kompensacijos apskaičiavimo tvarką išskiriant į atskiras 31 ir 32 dalis taip: “3.
Kompensacijos išmokamos privačių miškų savininkams, kai jų žemėje nustatomi ar sugriežtinami apribojimai, dėl kurių savininkas patiria ekonomiškai pagrįstų nuostolių, įskaitant atvejus, kai:
todėl visam laikui dėl to uždraudžiami uždraudžiama iškirsti dalį brandžių medžių ar apribojami pagrindiniai miško kirtimai, kiti miško kirtimai ar kita iki apribojimo nustatymo teisėtai galima ūkinė veikla;
nustatomi ar sugriežtinami pagrindinių miško kirtimų, kitų miško kirtimų, medienos išteklių naudojimo ar ūkinės veiklos apribojimai;
kirtimo būdo, biržės ploto, biržių šliejimo, kirtimų periodiškumo, kirtimų atidėjimo ar kiti miško kirtimų organizavimo reikalavimai, dėl kurių sumažėja realizuotinos medienos vertė, atidedamas pajamų gavimas arba padidėja savininko sąnaudos;
neiškirstus kirstinus medžius, jų grupes, biržės dalį, negyvą medieną ar kitą medienos išteklių dalį biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui, rekreacijai, saugomoms rūšims ar kitoms viešojo intereso funkcijoms užtikrinti;
veiklos apribojimai, dėl kurių sumažėja privačios miško valdos ar jos dalies rinkos vertė, savininko pajamos iš miško naudojimo arba padidėja savininko patiriamos sąnaudos. „ Pagrindimas: 18-sios Vyriausybės Projekte kompensacijos siejamos tik su visam laikui uždraudžiama veikla, o 20 -sios Vyriausybės Išvadoje siūlomas reglamentavimas kompensaciją susieja tik su miškų grupės pakeitimu ir plynųjų pagrindinių kirtimų draudimu. Tai per siaura. Apribojimai gali atsirasti ir per SŽNSĮ, saugomų rūšių radavietes, biržių dydžių ribojimus, privalomą medžių ar biržės dalių palikimą.
Vyriausybės dokumentuose patvirtinama, kad kirtimų draudimus siekiama išdėstyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, o ne vien Miškų įstatyme. Todėl kompensacijos pagrindas turi būti ne formalus „miškų grupės pakeitimas“, o realus nuosavybės teisės ir ekonominio naudojimo apribojimas. „ 31 . Kompensacijos dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal konkrečios miško valdos ar jos dalies duomenis, siekiant atlyginti visus dėl nustatytų ar sugriežtintų apribojimų patiriamus įvertinant nuostolius įvertinant dėl nustatytų ar sugriežtintų apribojimų patiriamus ekonomiškai pagrįstus nuostolius , patiriamus uždraudus brandžių medžių pagrindinius kirtimus.
Apskaičiuojant kompensaciją įvertinama:
būti gautos pardavus medieną rinkoje, jeigu apribojimai nebūtų nustatyti;
sortimentinė struktūra, amžius, bonitetas, vidutinės medienos rinkos kainos ir realios medienos realizavimo galimybės;
miško atkūrimo, priežiūros ir jaunuolynų ugdymo sąnaudos;
ruošos, ištraukimo, miškotvarkos, administravimo, miško atkūrimo, priežiūros, jaunuolynų ugdymo ir kitos sąnaudos, atsirandančios dėl privalomai taikomų alternatyvių kirtimo būdų, kirtimų atidėjimo, biržių skaidymo ar kitų apribojimų;
neiškirstos medienos, medžių grupių, biržės dalių ar kitų miško išteklių rinkos vertė;
atidėjimo laikotarpis, pinigų laiko vertė, infliacija ir dėl pajamų gavimo nukėlimo patiriami finansiniai praradimai, taikant diskontuotų pajamų srautų metodą;
dalies rinkos vertės sumažėjimas, kiek jis nėra įvertintas apskaičiuojant negautas pajamas;
miško inventorizacijos, nepriklausomo medienos ar turto vertinimo ir kitų dokumentų, reikalingų kompensacijai apskaičiuoti, parengimo išlaidos.
Apskaičiuojant kompensaciją įvertinama:
būti gautos pardavus medieną rinkoje, jeigu apribojimai nebūtų nustatyti;
sortimentinė struktūra, amžius, bonitetas, vidutinės medienos rinkos kainos ir realios medienos realizavimo galimybės;
miško atkūrimo, priežiūros ir jaunuolynų ugdymo sąnaudos;
ruošos, ištraukimo, miškotvarkos, administravimo, miško atkūrimo, priežiūros, jaunuolynų ugdymo ir kitos sąnaudos, atsirandančios dėl privalomai taikomų alternatyvių kirtimo būdų, kirtimų atidėjimo, biržių skaidymo ar kitų apribojimų;
neiškirstos medienos, medžių grupių, biržės dalių ar kitų miško išteklių rinkos vertė;
atidėjimo laikotarpis, pinigų laiko vertė, infliacija ir dėl pajamų gavimo nukėlimo patiriami finansiniai praradimai, taikant diskontuotų pajamų srautų metodą;
dalies rinkos vertės sumažėjimas, kiek jis nėra įvertintas apskaičiuojant negautas pajamas;
miško inventorizacijos, nepriklausomo medienos ar turto vertinimo ir kitų dokumentų, reikalingų kompensacijai apskaičiuoti, parengimo išlaidos. Miško ekosistemų funkcijų, rekreacijos, anglies kaupimo ar kitų viešojo intereso naudų vertė negali būti įskaitoma mažinant kompensacijos dydį, jeigu privatus miško savininkas neturi teisės aktuose nustatytos realios, individualios ir ekonomiškai įgyvendinamos galimybės iš šių funkcijų gauti pajamų įvertinant galimybes vykdyti kitus miško kirtimus ir naudotis kitoms miško ekosistemų funkcijomis, kuriomis negalima būtų naudotis, jei miškas būtų iškirstas. „ Pagrindimas:
Ši 31 dalis yra esminė - sugrąžina kompensavimo logiką prie realaus nuostolio. Pavyzdžiui, siūlomame SŽNSĮ 95 straipsnio pakeitime numatyta pareiga didesnėse kaip 1 ha plynųjų ar atvejinių pagrindinių kirtimų biržėse palikti ne mažiau kaip 5 proc. biržės ploto nekirstą dalį biologinei įvairovei.
Tai yra tiesioginis privalomas medienos naudojimo apribojimas, todėl jis negali likti be kompensavimo vien todėl, kad formaliai nėra „plynojo kirtimo uždraudimas“. 20-sios Vyriausybės Išvadoje siūlomoje redakcijoje siūloma nebevertinti miško atkūrimo, priežiūros ir jaunuolynų ugdymo sąnaudų, nes esą leidžiami neplynieji kirtimai. Toks požiūris per daug supaprastintas. Sąnaudų klausimas turi būti sprendžiamas ne abstrakčiai, o pagal realų ekonominį rezultatą: kokių sąnaudų savininkas išvengė, kokių papildomų sąnaudų patyrė ir kokių pajamų neteko. Be to, hipotetinės ekosisteminių paslaugų naudos negali būti naudojamos kaip automatinis kompensacijos mažinimo pagrindas, jeigu savininkas realiai negauna pajamų iš rekreacijos, anglies kaupimo ar kitų viešojo intereso funkcijų. Pažymėtina, kad siūlomas kompensavimo mechanizmas yra per daug abstraktus ir teorinis (pavyzdžiui, nėra aiškiai nustatyta, kaip būtų vertinamos ekosistemų funkcijos, kas atliktų tokį vertinimą ir kokiu būdu būtų nustatoma tiek piniginė, tiek nepiniginė žalos ar praradimų vertė). To pasėkoje kyla tiek teisinio, tiek ekonominio neapibrėžtumo rizika, o pats kompensavimo mechanizmas būtų neveiksmingas ir sunkiai įgyvendinamas praktikoje. Todėl siūlome atsisakyti tokio neapibrėžto reguliavimo ir nustatyti aiškius kompensacijų apskaičiavimo principus. „3
apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją privatus miško savininkas gali pateikti ne anksčiau kaip metais, nuo šio straipsnio 2 ar 3 dalyse nurodyto apribojimo įsigaliojimo dienos arba nuo tada, kai medynas pasiekia pagrindinių miško kirtimų amžių, taikytą iki miškų grupės pakeitimo. arba nuo tada, kai atsiranda objektyviai pagrįsti nuostoliai, apribojimo nustatymo, priklausomai nuo to, kuris momentas savininkui yra palankesnis.
Jeigu apribojimas lemia kirtimų atidėjimą, papildomas sąnaudas, valdos vertės sumažėjimą ar kitus objektyviai pagrįstus nuostolius dar iki medyno pagrindinių kirtimų amžiaus, kompensacija ar jos dalis apskaičiuojama ir mokama nuo tokių nuostolių atsiradimo momento.“ Pagrindimas: Projekte siūlymas leisti kreiptis tik tada, kai medynas pasiekia pagrindinių kirtimų amžių, neapima atvejų, kai nuostoliai atsiranda anksčiau: sumažėja valdos rinkos vertė, tenka rengti papildomus dokumentus, keičiasi ūkinės veiklos planavimas, apribojamas sandorių patrauklumas. Todėl kreipimosi momentas turi būti siejamas ne vien su biologiniu medyno amžiumi, bet ir su realiu nuostolio atsiradimu. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 341. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija
pakeisti Projekto 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pasikeitus privataus miško savininkui, miškui miško valdoje ar jos dalyje nustatyti pagrindinių miško kirtimų veiklos apribojimai ir teisė į taikomas kompensacijas kompensaciją už po nuosavybės teisės perėjimo taikomus apribojimus pereina teisių ir pareigų perėmėjui naujam privataus miško savininkui. Jeigu iki privataus miško perleidimo jau buvo pateiktas prašymas apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją, nepriklausomai nuo to, ar kompensacija išmokėta ar ne, teisė į taikomas kompensacijas pereina naujam privataus miško savininkui.
Pasikeitus privataus miško savininkui, teisė į taikomas kompensacijas pereina naujam privataus miško savininkui, jeigu iki privataus miško perleidimo dar nebuvo pateiktas prašymas apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Privataus miško perleidimo sandorio būtina sąlyga yra privataus miško perleidėjo pareiškimas, ar iki privataus miško perleidimo momento jau buvo pateiktas prašymas apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Teisė į iki miško perleidimo atsiradusią, bet neišmokėtą kompensaciją priklauso perleidėjui, jeigu miško perleidimo sandoryje nenustatyta kitaip. Miško perleidimo sandoryje privalo būti nurodyta, ar dėl perleidžiamos miško valdos ar jos dalies yra pateiktas prašymas apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją, ar yra priimtas sprendimas dėl kompensacijos išmokėjimo ir ar yra neišmokėta kompensacijos dalis. Privataus miško savininkui mirus, teisė į kompensaciją pereina jo įpėdiniams.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 342. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija
pakeisti Projekto 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: “5. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytų kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Prašymus skirti kompensaciją nagrinėja, sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo priima ir tvirtina, kompensacijas išmoka Vyriausybės įgaliota institucija. Sprendimas dėl kompensacijos turi būti priimamas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo visų kompensacijai apskaičiuoti reikalingų dokumentų gavimo dienos. Sprendime turi būti nurodytas kompensacijos dydis, apskaičiavimo metodas, taikyti duomenys, išmokėjimo terminas, finansavimo šaltinis ir sprendimo apskundimo tvarka.
Kompensacijos išmokamos vieną kartą, per vienus metus nuo administracinio sprendimo išmokėti kompensaciją priėmimo dienos, kai kompensacijos dydis neviršija12
arba mokamos dalimis kiekvienais metais ne ilgiau kaip 20 metų,
dydis viršija12 0 000 eurų, kompensacija mokama dalimis kiekvienais metais ne ilgiau kaip per 5 metus nuo administracinio sprendimo išmokėti kompensaciją patvirtinimo, kuris priimamas išnagrinėjus prašymą išmokėti kompensaciją Vyriausybės nustatyta tvarka. . Kai kompensacija mokama dalimis, neišmokėta kompensacijos dalis kasmet indeksuojama pagal vartotojų kainų indeksą.“ Pagrindimas:
Projektą tikslinančiame 20-sios Vyriausybės siūlymas sutrumpinti mokėjimo terminą nuo
savininkų požiūriu yra žingsnis į gerą pusę. Tam pritariame. Tačiau vien termino sutrumpinimo nepakanka. Reikia nustatyti sprendimo priėmimo terminą, aiškią pareigą motyvuoti apskaičiavimą ir indeksaciją , nes kitaip dalinis mokėjimas per 5 metus reiškia, kad savininkas priverstinai kredituoja valstybę ar savivaldybę. Dėl išmokamų sumų: 10 000 Eur riba ženkliai neatitinka vidutinės privačios miško valdos ekonominės vertės ir lemtų perteklinį kompensacijų išskaidymą net santykinai nedidelėms valdoms. Vidutinė privataus miško valda Lietuvoje yra 3,5 ha, todėl skaičiuojant vienkartinę kompensacijos sumą, išmokamą per vieną kartą reikėtų prilyginti mokamos kompensacijos sumą padauginus iš vidutinės valdos dydžio (~17 tūkst. EUR/ha x 3,5 ha= 59,5 tūkst EUR). Jei apskaičiuota likusi neišmokėta kompensacijų suma yra didesnė už 60 tūkst.
EUR, tuomet ji turėtų būti išmokame ne per ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį (taikant 3 metų analogiją, kaip tai numatyta Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodikoje ). Būtina numatyti, kad kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto lėšų , neapsiribojant tik bendrosioms miško reikmėms finansuoti skiriamomis lėšomis. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 343. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija
papildyti Projekto 11 straipsnio 5 dalį 5. 1 punktu ir jį išdėstyti taip:
. Kai dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytų apribojimų privatus miško savininkas iš esmės netenka galimybės naudoti miško valdą pagal jos pagrindinę ūkinę paskirtį arba kai nustatyti apribojimai lemia esminį miško valdos ar jos dalies rinkos vertės sumažėjimą, privataus miško savininko prašymu valstybė arba savivaldybė, kurios institucija inicijavo ar nustatė apribojimą, privalo pasiūlyti miško valdos ar jos dalies išpirkimą rinkos verte arba kitą savininkui priimtiną kompensavimo formą. Pagrindimas:
Svarbu įstatyme įtvirtinti , kad atvejais, kuomet dėl įvestų apribojimų iš esmės netenkama galimybės naudoti miško valdą pagal jos pagrindinę ūkinę paskirtį arba kai nustatyti apribojimai lemia esminį miško valdos ar jos dalies rinkos vertės sumažėjimą, privataus miško savininko prašymu valstybė arba savivaldybė, kurios institucija inicijavo ar nustatė apribojimą, privalo pasiūlyti miško valdos ar jos dalies išpirkimą rinkos verte arba kitą savininkui priimtiną kompensavimo formą. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 344. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija 2026-04-30 7.
Siūlome pakeisti Projekto 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto lėšų bendrosioms miško reikmėms finansuoti arba iš savivaldybės biudžeto lėšų, jei miškų grupės pakeitimą apribojimą inicijuoja ar nustato savivaldybė. Kompensacijos už viešojo intereso tikslais nustatytus privalomus veiklos apribojimus negali būti finansuojamos vien iš privačių miškų savininkų privalomųjų atskaitymų dalies, skirtos bendrosioms miško reikmėms finansuoti. Nauji šio straipsnio 3 dalyje nurodyti apribojimai gali būti nustatomi tik kartu nurodant jų kompensavimo šaltinį ir užtikrinant pakankamus valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimus kompensacijoms mokėti.“ Pagrindimas:
Pabrėžiame, kad būtina aiškiai įtvirtinti finansavimo šaltinius. Vyriausybės lydraštyje nurodyta, kad ne saugomose teritorijose nustatytų apribojimų kompensacijos būtų mokamos iš valstybės biudžeto lėšų bendrosioms miško reikmėms finansuoti arba iš savivaldybės biudžeto, jei pakeitimą inicijuoja savivaldybė, o saugomose teritorijose – Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto ir ES fondų lėšų. Tame pačiame dokumente pateikta ir Finansų ministerijos pozicija, kad negali būti priimamas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokios lėšos neskiriamos arba jų skiriama nepakankamai. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 345. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija
tikslinti ir papildyti
miško išteklių naudojimas , 1 dalį, apibrėžiant miško naudojimo socialinėms /rekreacinėms funkcijoms sąlygas: „9 straipsnis. Miškų ir miško išteklių naudojimas 1.
Mišk o ištekliai turi būti naudojami racionaliai pagal pagrindinę miškų funkcinę paskirtį, suteikiant valstybei didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, išlaikant pusiausvyrą tarp medienos prieaugio ir jos naudojimo ir užtikrinant gamtinių, socialinių ir kultūrinių vertybių apsaugą miškuose. strukmė, šalių teisės ir pareigos, atsakomybė, infrastruktūros įrengimo ir priežiūros sąlygos, taip pat privataus miško savininko patiriamų nuostolių atlyginimo, kompensavimo ar kitokio atlygio sąlygos, jeigu dėl tokio naudojimo ribojama savininko teisė naudoti mišką pagal jo pagrindinę funkcinę paskirtį. Miško savininkas ar valdytojas pats savo iniciatyva taip pat gali nustatyti tokius objektus ar teritorijas.“ Arba trumpiau:
Valstybė ar savivaldybės, suinteresuotos socialinės, rekreacinės ar kultūrinės paskirties objektų ar teritorijų nustatymu greta gyvenamųjų vietovių esančiuose miškuose privalo su miškų savininkais sudaryti rašytinę sutartį dėl tokio objekto ir jo teritorijos nustatymo, naudojimo sąlygų, trukmės, šalių teisių ir pareigų, atsakomybės, taip pat dėl žalos ar nuostolių atlyginimo jeigu dėl to ribojamos savininko teisės naudoti savo mišką pagal pagrindinę funkcinę paskirtį. Miško savininkas ar valdytojas pats savo iniciatyva taip pat gali nustatyti tokius objektus ar teritorijas.“ Pagrindimas :
Nacionalinio miškų susitarimo pagrindu 2024 m. birželio 27 d. Seime priimta rezoliucija dėl „Miškų politikos“. Jos 2.3.3 punkte numatyta, kad: 2.3.3. Socialinės (įskaitant rekreacinę), kultūrinės ar dvasinės paskirties objekto ar teritorijos miške steigimu suinteresuota valstybė, bendruomenės ir asmenys turi tartis su miško savininkais dėl šio objekto ar teritorijos steigimo abiem pusėms priimtina forma (pavyzdžiui, sudarydami pirkimo, ilgalaikės nuomos, neatlygintino naudojimo sutartį arba kitokios formos dokumentą). Miško savininkas pats savo iniciatyva taip pat gali steigti tokius objektus ar teritorijas.
Atkreipiame dėmesį –LMSA 2026-02-02 rašte Nr.6 jau nepritarėme LR Vyriausybės nutarime teikiamoje Išvadoje numatytam pasiūlymui nuo miesto teritorijos ribos iki 1 km atstumu nutolusius priemiesčių miškus priskirti socialinės paskirties teritorijoms. Remiantis Nacionalinio miškų susitarimo sutartomis nuostatomis, dėl tokios paskirties teritorijų suinteresuota šalis turi tartis su miško savininku, bet ne vienašališkai nuspręsti dėl teritorijų steigimo . Reikalaujame laikytis Nacionalinio miškų susitarimo ir, esant poreikiui greta gyvenamųjų vietovių esančius miškus tvarkyti teikiant prioritetą socialinių funkcijų užtikrinimui, atsižvelgti į miško nuosavybės formą. Siūlomas situacijos sprendimo būdas. Aplinkos ministerijai suformulavus atitinkamą lūkesčių laišką valstybinio miško valdytojas gali būti įpareigojamas bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis išskirti padidinto viešojo intereso zonas, kuriose ūkinė veikla būtų vykdoma atsižvelgiant į gyventojų realius poreikius. Tuo tarpu esant poreikiui turėti padidinto viešojo intereso zonas privačiuose miškuose, suinteresuota bendruomenė, asmenys ar savivaldybės institucija turi būti įpareigota susitarti su privačiu miško savininku. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 346. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija
4 dalį esminių pastabų ir pasiūlymų MĮ projekto 10 straipsniui, nustatančiam lankymosi privačiuose miškuose reglamentavimą . LMSA vertinimu, šis svarbus klausimas ir po Vyriausybės išvados išlieka neišspręstas, turi tiesioginį poveikį nuosavybės teisių apsaugai, miškų ūkio tvarumui ir valstybės finansiniams įsipareigojimams.
Siūlome pritarti principui, kad visuomenė turi teisę lankytis visų nuosavybės formų miškuose, tačiau Miškų įstatymo 10 straipsnyje būtina aiškiai įtvirtinti, kad ši teisė nėra tapati teisei naudotis privataus miško savininko sukurtu turtu, rekreacine infrastruktūra, organizuoti renginius, vykdyti komercinę rekreacinę veiklą, stovyklauti ar naudoti kitus miško išteklius be savininko sutikimo. Todėl siūlome nepritarti Vyriausybės Išvadoje siūlymui išbraukti 10 straipsnio 7 dalį ir nepritarti siūlymui privataus miško savininko sutikimo principą pakeisti draudimo principu. Vietoje formuluotės „ jei privataus miško savininkas to nedraudžia “ siūlome įtvirtinti formuluotę „ tik privataus miško savininko sutikimu arba jo nustatytomis ir paskelbtomis sąlygomis “. Tokiu būdu būtų subalansuota visuomenės teisė lankytis miškuose ir privačių miškų savininkų teisėti lūkesčiai dėl nuosavybės apsaugos, saugumo, privatumo, investicijų į rekreacinę infrastruktūrą ir teisėtai vykdomos veiklos netrikdymo. [Žymėjimas tekste: siūlomas išbraukti tekstas, siūlomas įrašyti tekstas , paaiškinimai ]:
pakeisti Projekto 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „10 straipsnis. Asmenų lankymasis miške
atsakomybę už savo ir savo turto saugumą, turi teisę lankytis visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus šiame įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas išimtis, nepažeisdami miško savininko ar valstybinio miško valdytojo nuosavybės teisių ir teisėtų interesų, netrikdydami teisėtai vykdomos miškų ūkio, gamtotvarkos, rekreacinės, medžioklės, infrastruktūros priežiūros ar kitos įstatymais leidžiamos veiklos, negadindami miško, miško infrastruktūros, rekreacinių objektų, želdinių, žėlinių ir kito turto.
Lankymasis miške apima tik nekomercinį asmenų buvimą ir judėjimą miške, kai nėra naudojama privataus miško savininko sukurta ar įrengta rekreacinė infrastruktūra, neapsistojama poilsiui, nestovyklaujama, neorganizuojami renginiai ir nevykdoma komercinė ar organizuota rekreacinė veikla, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme nustatyta kitaip. Lankymosi miške tvarką nustato aplinkos ministras .“ Pagrindimas : pakeitimai garantuoja konstituciškai ir socialiai jautrų principą, kad visuomenė gali lankytis miškuose, tačiau kartu aiškiai atskiria paprastą lankymąsi nuo platesnių naudojimo formų, per plačiai ir faktiškai paversti privačius miškus atvira rekreacinių paslaugų erdve be savininko sutikimo. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 347. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija
pakeisti Projekto 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Savivaldybių vykdomosios institucijos saugomų teritorijų direkcijų, miško savininko ar valstybinio miško valdytojo teikimu, o miestų miškuose – ir be šio teikimo, kai yra svarbių priežasčių (miškų stichinės nelaimės, didelis miško gaisrų pavojus, miško sanitarinė apsauga, naudojant augalų apsaugos produktus, laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje, pavojų žmonių saugumui keliantys pažeisti medynai, vėjavartos, vėjalaužos ar pavojingi medžiai, miško kelių, rekreacinės ar kitos infrastruktūros įrengimo, remonto ar priežiūros darbai, intensyvūs miško darbai, taip pat kitos aplinkos ministro nustatytos objektyvios aplinkybės, kai lankymasis gali kelti pavojų asmenims, jų turtui, miškui, miško infrastruktūrai arba trukdyti teisėtai vykdomai veiklai ), gali uždrausti ar apriboti asmenų lankymąsi miškuose visoje teritorijoje ar jos dalyje. Savivaldybių vykdomosios institucijos, priimdamos sprendimą uždrausti ar apriboti asmenų lankymąsi miškuose, privalo nurodyti šių draudimų ar apribojimų priežastis, teritoriją, sąlygas, terminus ir teisinį pagrindą.“ Pagrindimas :
Pirminė priežasčių formuluotė per siaura. Miške realų pavojų lankytojams kelia ne tik gaisrai ar stichinės nelaimės, bet ir kirtimo liekanos, vėjavartos, pavojingi medžiai, technikos darbas, miško kelių remontas, infrastruktūros įrengimas, medienos sandėliavimas ir krovos darbai. Jeigu lankytojas į tokias vietas patenka, rizika kyla ir jam, ir savininkui. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 348. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija
papildyti 10 straipsnį nauja 5¹ dalimi: „5¹.
Kai dėl vykdomų miško darbų, pavojų keliančių medžių, vėjavartų, vėjalaužų, miško infrastruktūros tvarkymo, medienos sandėliavimo ar krovos, rekreacinės infrastruktūros remonto, augalų apsaugos produktų naudojimo ar kitų objektyvių aplinkybių kyla tiesioginis pavojus asmenų saugumui, jų turtui, miškui ar miško savininko turtui, privataus miško savininkas ar valstybinio miško valdytojas turi teisę laikinai apriboti lankymąsi konkrečioje miško dalyje, pažymėdamas ją aiškiai matomais įspėjamaisiais ženklais ir nurodydamas apribojimo priežastį bei terminą. Apie ilgesnį kaip 10 darbo dienų apribojimą privataus miško savininkas ar valstybinio miško valdytojas aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją.“ Pagrindimas :
Praktikoje savininkui reikia greitos reakcijos. Laukti savivaldybės sprendimo kiekvienu atveju, kai atsiranda laikina rizika, būtų neproporcinga ir nesuderinama su darbų sauga. Ši dalis nesuteiktų savininkui teisės savavališkai uždaryti visą mišką neribotam laikui, bet leistų laikinai ir pagrįstai apsaugoti konkrečią pavojingą vietą. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 349. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija
nepritarti Vyriausybės Išvados siūlymui išbraukti 10 straipsnio 7 dalį ir siūlome ją išdėstyti nauja redakcija: „7. Apsistoti poilsiui, stovyklauti, statyti palapines, laikinus poilsio įrenginius, kilnojamuosius objektus, parkuoti automobilius, kurti laužus, naudoti kepsnines ar kitus atviros ugnies įrenginius miškuose galima tik tam tikslui įrengtose ir pažymėtose viešojo naudojimo ar vietose, o privačiuose poilsio objektuose miškuose – tik privataus miško savininko sutikimu arba savininko nustatytomis ir informaciniais ženklais paskelbtomis sąlygomis.
Poilsiaujant saugomų teritorijų miškuose taikomi Saugomų teritorijų įstatyme, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Vyriausybės ar aplinkos ministro tvirtinamuose atitinkamų saugomų teritorijų nuostatuose nustatyti reikalavimai.“ Pagrindimas:
išbraukimas būtų klaida, nes rekreacijos sąvoka be šios dalies taptų per plati. Būtina aiškiai pasakyti, kad apsistojimas poilsiui, stovyklavimas ir ugnies naudojimas nėra paprastas lankymasis. Tai veiklos, galinčios sukelti gaisro, šiukšlinimo, infrastruktūros sugadinimo, privatumo pažeidimo ir žalos miškui riziką. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 350. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija
tikslinti 10 straipsnio 7 dalį dėl rekreacinės infrastruktūros: „8. Privačiuose miškuose besilankantys asmenys gali naudotis privataus miško savininko sukurta ar įrengta rekreacine miško infrastruktūra, pažymėta informaciniais ženklais, tik sutikus privataus miško savininkui arba savininko nustatytomis ir informaciniais ženklais, sutartimi, viešu paskelbimu ar kita aplinkos ministro nustatyta forma išreikštomis sąlygomis. Privataus miško savininkas turi teisę nustatyti naudojimosi tokia infrastruktūra laiką, būdą, saugos reikalavimus, naudotojų skaičių, atlygintinumo sąlygas, draudimus ir atsakomybės ribas. „ Pagrindimas: 20-sios Vyriausybės Išvadoje siūloma 10 str.
teisiškai perkelia pareigą savininkui nuolat drausti, žymėti, prižiūrėti ir įrodinėti savo valią. Teisingas principas – privati infrastruktūra naudojama tik savininkui sutikus . Tai atitinka nuosavybės teisės logiką, mažina konfliktus ir skatina savininkus investuoti į rekreaciją. Pirminis 18-sops Vyriausybės Projektas šiuo klausimu buvo labiau subalansuotas, nes numatė naudojimą tik sutikus savininkui Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 351. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija
papildyti Projekto 10 straipsnį 9 dalimi dėl organizuotos ir komercinės rekreacijos ir jį išdėstyti taip: „9. Organizuoti renginius, sporto, turizmo, edukacines, komercines rekreacines, pramogines ar kitas organizuotas veiklas privačiuose miškuose, taip pat naudoti privačius miškus nuolatiniams ar pažymėtiems maršrutams, trasoms, stotelėms, edukacinėms ar kitoms paslaugoms teikti galima tik privataus miško savininko sutikimu, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Renginių ir organizuotos veiklos miškuose reikalavimus nustato aplinkos ministras.“ Pagrindimas:
Projektas atskirai numato, kad miškuose gali būti organizuojami renginiai, o jų reikalavimus nustato aplinkos ministras. Tačiau privačiuose miškuose vien aplinkos ministro nustatytos bendros tvarkos nepakanka – turi būti aiškus savininko sutikimo reikalavimas. Kitaip privatus miškas galėtų būti naudojamas kaip nemokama renginių, turizmo ar komercinių paslaugų erdvė. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 352. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija
papildyti Projekto 10 straipsnį 10 dalimi dėl miško lankytojų pareigų ir atsakomybės ir jį išdėstyti taip: „10.
Miško lankytojai privalo laikytis šiame įstatyme, lankymosi miške tvarkoje, miškų priešgaisrinės saugos taisyklėse, informaciniuose ar įspėjamuosiuose ženkluose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nešiukšlinti, negadinti miško, kelių, takų, rekreacinės infrastruktūros, želdinių, žėlinių, riboženklių, informacinių ženklų, užtvarų ir kito turto, netrukdyti miško savininko, valdytojo ar jų įgaliotų asmenų teisėtai veiklai. Miško lankytojai teisės aktų nustatyta tvarka atsako už miškui, miško savininkui, valdytojui, jų turtui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą.“ Pagrindimas:
Laisvo lankymosi teisė turi būti simetriškai siejama su pareigomis. Straipsnyje neturi likti tik lankytojo teisė ir deklaratyvus atsakomybės už savo saugumą prisiėmimas. Turi būti tiesiogiai įtvirtinta pareiga nepadaryti žalos ir atsakomybė už žalą. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 353. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija 2026-04-30 Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA), susipažinusi su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr.I-671 pakeitimo projekte numatytu siūlymu atsisakyti privačion nuosavybėn įsigyjamos miškų ūkio paskirties žemės 1500 ha mechaninio riboji mo, palaiko šį siūlymą . Manome, kad šiuo metu galiojantis absoliutus 1500 ha ribojimas nėra tinkama, proporcinga ir veiksminga priemonė deklaruojamiems tikslams pasiekti. Kartu LMSA supranta dalies politikų ir visuomenės atstovų keliamą susirūpinimą dėl galimos miško žemės koncentracijos, spekuliacinių sandorių, užsienio investicinių fondų įtakos, vietos bendruomenių interesų, regioninio smulkaus ir vidutinio verslo galimybių bei aplinkosauginių tikslų. Todėl siūlome ne palikti neveiksmingą mechaninį draudimą, o pakeisti jį tikslingais, patikrinamais ir proporcingais saugikliais.
Aplinkos ministerija nurodo, kad Miškų įstatymo projekte siūloma atsisakyti 1500 ha ribojimo ir su juo susijusių patikros procedūrų, siekiant užtikrinti Europos Sąjungos teisės reikalavimus, konkurencijos laisvę ir sumažinti administracinę naštą asmenims, įsigyjantiems miškų ūkio paskirties žemę. 1. Mechaninis maksimalaus vienam asmeniui leidžiamo įsigyti miško ploto ribojimas nėra ES miško žemės reguliavimo standartas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos analitinės apžvalgos rodo, kad Europos Sąjungos valstybėse nėra vyraujančios praktikos riboti miško nuosavybę vienu visiems taikomu mechaniniu hektarų skaičiumi. 2026 m. LRS analitinėje apžvalgoje konstatuojama, kad daugelyje valstybių teisės aktai tiesiogiai nenurodo nei minimalaus, nei maksimalaus miško sklypų ploto ribojimų, o dauguma Vakarų Europos valstybių vietoje skaitinio hektarų limito taiko kitus instrumentus – pirmumo teisę, kvalifikacinius veiklos reikalavimus, saugumo ir valstybės interesų patikras, veiklos ribojimus ir panašias priemones. Svarbu pažymėti ir tai, kad 2021 m. analizėje pažymima, kad dauguma valstybių tokių apribojimų netaikė arba taikė kitokio pobūdžio įsigijimo, valdymo, aplinkosaugos ar valstybės interesų saugiklius. Todėl teisiškai tiksliau būtų teigti, kad Lietuvos 1500 ha mechaninis ribojimas nėra ES vyraujanti praktika ir nėra laikytinas pažangiu miško žemės rinkos reguliavimo modeliu . ES praktika labiau orientuota į realių rizikų vertinimą, veiklos kontrolę ir viešojo intereso apsaugą konkrečiais atvejais, o ne į abstraktų nuosavybės dydžio draudimą. 2. 1500 ha riba nebuvo tinkamai pagrįsta ir neatitiko proporcingumo reikalavimo Dar 2018 m.
Konkurencijos taryba, vertindama siūlomus 500 ha, 1000 ha ir 1500 ha ribojimų projektus, pažymėjo, kad aiškinamuosiuose raštuose nebuvo pagrįsta, kodėl pasirinkta būtent tokia priemonė – maksimalus leistinas įsigyti miško ūkio paskirties žemės plotas – ir kodėl pasirinktas būtent vienas ar kitas konkretus dydis. Konkurencijos taryba rekomendavo atlikti poveikio konkurencijai vertinimą, kad būtų nustatyta, ar tokios priemonės yra objektyvios ir proporcingos deklaruojamiems tikslams. LMSA vertinimu, ši problema išlieka aktuali ir šiandien. Mechaninis ribojimas neatsako į esminį klausimą: kodėl 1500 ha laikytina riba, po kurios miško valdymas savaime neva tampa pavojingas aplinkai, konkurencijai ar visuomenės interesui. Toks dydis nėra susietas nei su konkrečia rinkos dalimi, nei su savivaldybės ar regiono miško žemės struktūra, nei su realiu medienos rinkos poveikiu, nei su aplinkosauginių pažeidimų rizikos kriterijais. Be to, 2019 m. Respublikos Prezidentas vetavo šį reguliavimą , argumentuodamas, kad jis kelia teisinės valstybės, proporcingumo, protingumo ir reguliavimo apeinamumo rizikas. Prezidentas nurodė, kad tokias pataisas lengvai apeis nesąžiningi veikėjai – pavyzdžiui, per apsimestinius sandorius ar nuosavybės padalijimą atskiriems subjektams, o tai stabdys sektoriaus skaidrinimą ir užkirs kelią sąžiningai konkurencijai. Šios rizikos buvo įvardytos ir vėlesniame LMSA kreipimesi, kuriame priminta, kad Prezidentas vetavo Miškų įstatymo pakeitimus būtent dėl proporcingumo, teisinės valstybės ir apeinamumo problemų. Praktika patvirtino, kad mechaninis ribojimas pirmiausia riboja skaidriai veikiančius subjektus, o nesąžiningiems rinkos dalyviams palieka galimybes struktūruoti sandorius per susijusius ar formaliai nesusijusius asmenis. Tokiu būdu viešasis interesas ne sustiprinamas, o tik imituojamas ir tuo silpninamas.
Kai rinkos dalyviai, norėdamos augti, yra priversti ieškoti legalaus apėjimo schemos arba atsisakyti augimo, viešasis interesas silpsta. Viešasis interesas taip pat yra ir skaidri bei stipri verslo aplinka, kuri generuotų finansinę ir moralinę naudą visuomenei. 3. Dėl klaidinančios analogijos su ž.ū. paskirties žemės 500 ha ribojimu Viešojoje diskusijoje 1500 ha miško žemės ribojimo šalininkai dažnai remiasi žemės ūkio paskirties žemei taikomu 500 ha ribojimu, teigdami, kad jeigu toks ribojimas galimas žemės ūkyje, analogiškas ribojimas esą turi būti išlaikytas ir miškų ūkyje. LMSA vertinimu, toks palyginimas yra teisiškai ir ekonomiškai klaidinantis . Pažymėtina, kad 500 ha riba nėra absoliuti. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reguliavime aiškiai numatyta, kad 500 ha ribojimas netaikomas , jeigu žemės ūkio paskirties žemė įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigyjamos žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus – 1 sutartinis gyvulys / 1 ha. Tai reiškia, kad net žemės ūkio paskirties žemės rinkoje įstatymų leidėjas yra pripažinęs: mechaninis hektarų limitas negali būti taikomas aklai, neatsižvelgiant į realų ūkinės veiklos poreikį. Miškų ūkyje toks funkcinis poreikis yra dar akivaizdesnis. Skirtingai nei žemės ūkyje, kur gamybinis ciklas dažniausiai yra vieneri metai, miškininkystėje ūkinis ciklas trunka keliolika dešimtmečių ar dar ilgiau. Todėl profesionaliam, nepertraukiamam ir ekonomiškai gyvybingam miško valdymui objektyviai reikalingas didesnis miškų plotas. 1500 ha riba savaime neparodo nei savininko poveikio rinkai, nei jo miškininkystės kompetencijos, nei realios veiklos kokybės, nei aplinkosauginių rizikų. Pažymėtina, kad valstybinių miškų mažiausias vienetas girininkija dabar užima vidutiniškai ~5500 ha. ir dabar susiduria su specialistų-miškininkų trūkumu.
Jei liks ribojimas, tai mažose įmonėse fiziškai nebus kaip pritraukti specialistų miškininkų. Vykdant urėdijų reformą, mažiausias ekonominis vienetas galėjo būti ~100 tūkst.m3 kirtimų per metus, kompaktiškoje teritorijoje. Todėl dauguma Vakarų Europos valstybių netaiko miško nuosavybei konkretaus hektarų limito, bet naudoja tokias priemones kaip pirmumo teisė, kvalifikaciniai veiklos reikalavimai, saugumo ir valstybės interesų patikros, veiklos ribojimai ir kiti netiesioginiai instrumentai. Taipogi, gali nustatyti leidžiamą koncentracijos lygį, kaip kad Švedijoje nustatyta proporcija, jog įmonės negali valdyti daugiau kaip 40 proc. privačių miškų , taip skatinant nuosavybės išlaikymą šeimos ūkininkų rankose. LMSA nuomone, tinkamiausiais būtų atsakingumo principo pritaikymas: kuo didesnis valdomas miško plotas, tuo aiškesni turi būti profesionalaus valdymo, skaidrumo ir atsakomybės reikalavimai. Kartu svarstytinas ir miško žemės rinkos koncentracijos rodiklio įtvirtinimas juridiniams asmenims. Toks modelis tiesiogiai atlieptų į politikų keliamas baimes dėl miško žemės koncentracijos, spekuliacijos, neaiškios kapitalo kilmės ar nepakankamos priežiūros, tačiau nepažeistų proporcingumo principo ir neribotų sąžiningai, skaidriai bei tvariai veikiančių miško savininkų. 4. Populiariai įvardijamos baimės yra suprantamos, bet 1500 ha draudimas jų nesprendžia LMSA girdi argumentus, kuriais dažniausiai grindžiamas siūlymas palikti ar net griežtinti 1500 ha ribojimą. Viešojoje diskusijoje kartojamos kelios pagrindinės baimės: kad miškai bus sutelkti kelių didelių bendrovių ar fondų rankose; kad užsienio kapitalas perims strateginį šalies išteklių; kad stambūs savininkai skatins „pramoninį“ miškų naudojimą; kad bus pažeisti rekreaciniai, kraštovaizdžio ir bioįvairovės interesai; kad nukentės regioninis smulkus verslas.
Šie motyvai buvo aiškiai formuluojami ir 2019 m. politinėje argumentacijoje dėl 1500 ha ribos. Tačiau būtent dėl šių grėsmių reikia ne deklaratyvaus hektarų draudimo, o tikslių priemonių. Jeigu problema yra neaiški kapitalo kilmė
gyvennamųjų vietovių esančių miškų savininkais ir valstybės pirmumo teisės taisykles jautriose teritorijose. Hektarų skaičius pats savaime nė vienos iš šių problemų neišsprendžia . Europos Komisijos gairėse dėl žemės rinkos reguliavimo pažymima, kad valstybės narės gali taikyti tam tikras žemės rinkos kontrolės priemones – pavyzdžiui, išankstinius leidimus, pirmumo teises ar kainų reguliavimo elementus, tačiau jos privalo laikytis ES teisės, ypač laisvo kapitalo judėjimo ir proporcingumo reikalavimų. Kartu Komisija nurodo, kad diskriminaciniai arba neproporcingi tarpvalstybinių investicijų apribojimai yra nesuderinami su ES teise. 4. LMSA siūlomi racionalūs saugikliai vietoje 1500 ha mechaninio ribojimo LMSA siūlo įstatymų leidėjams svarstyti alternatyvų modelį, kuris būtų paremtas ne absoliučiu nuosavybės valdomo miško ploto dydžio draudimu, o realių rizikų valdymu. 1) įtvirtinti privalomą stambių miško žemės sandorių skaidrumo ir naudos gavėjų deklaravimo mechanizmą.
Kiekvienu didesnės apimties sandoriu turėtų būti aiškiai deklaruojami galutiniai naudos gavėjai, susiję asmenys, kontroliuojami juridiniai asmenys ir tikroji lėšų kilmė. Už melagingą deklaravimą turi būti numatyta reali atsakomybė, įskaitant galimybę ginčyti sandorį ir taikyti finansines sankcijas. Tai būtų tiesioginis atsakas į Prezidento įvardytą riziką, kad ribojimai apeinami per apsimestinius sandorius ar nuosavybės padalijimą. 2) vietoje 1500 ha absoliučios ribos taikyti rizika pagrįstą koncentracijos patikrą. Jeigu vienas asmuo ar susijusių asmenų grupė pasiekia reikšmingą privačių miškų dalį nacionaliniu, regioniniu ar savivaldybės lygmeniu, turėtų būti atliekamas tikslinis poveikio konkurencijai ir rinkos struktūrai vertinimas. Tokia sistema būtų logiškesnė nei 1500 ha riba, nes vertintų ne abstraktų plotą, o realią įtaką rinkai. Ankstesnėje LMSA pozicijoje jau buvo priminta, kad Seimo Kaimo reikalų komitetas buvo siūlęs svarstyti tarptautinei praktikai artimesnį modelį – riboti ne įsigyjamą plotą kaip tokį, o nuosavybės koncentraciją visame privačių miškų plote. 3) išlaikyti ir tikslinti valstybės pirmumo teisę viešajam interesui svarbiose teritorijose. Valstybės pirmumo teisė galėtų būti taikoma ne visiems sandoriams mechaniškai, o aiškiai apibrėžtais atvejais – saugomose teritorijose, „Natura 2000“ teritorijose, valstybiniuose parkuose, draustiniuose, rekreaciniu požiūriu svarbiose teritorijose ar plotuose, reikalinguose gamtinių vertybių apsaugai. Aplinkos ministerija jau siūlo, kad pirmumo teisę eilės tvarka turėtų bendraturčiai ir valstybė, kai miško žemė yra nacionalinėse saugomose teritorijose ar „Natura 2000“ teritorijose; tokia kryptis yra gerokai tikslingesnė nei bendras 1500 ha draudimas. 4) gerinti vykdomos miškininkavimo veiklos, o ne nuosavybės dydžio kontrolę.
Miškui svarbiausia ne tai, kiek hektarų turi savininkas, o kaip tie miškai yra tvarkomi. Todėl reikėtų gerinti miškotvarkos projektų, leidimų kirsti mišką, atkūrimo, sanitarinės apsaugos, biologinės įvairovės, dirvožemio ir vandens apsaugos reikalavimų laikymosi kontrolę. 2026 m. LRS analitinė apžvalga rodo, kad tokį kelią renkasi nemažai Europos valstybių: pavyzdžiui, Airijoje nėra tiesioginio maksimalaus miško nuosavybės ploto ribojimo, tačiau taikoma veiksminga veiklos leidimų ir atsodinimo sistema; kitose valstybėse naudojami veiklos, saugumo, pirmumo teisės ar kvalifikaciniai instrumentai. 5) numatyti spekuliacinių sandorių prevenciją, bet nediskriminuojant teisėtų įsigijimų. Jau dabar yra taikomos priemonės, nukreiptos prieš trumpalaikį spekuliacinį miško žemės perpardavimą: pavyzdžiui, papildomą sustiprintą patikrą, jeigu tas pats miško žemės sklypas perparduodamas per trumpą laiką, arba mokestinius instrumentus, taikomus tik spekuliacinio pobūdžio sandoriams. Tokios priemonės būtų labiau suderinamos su ES teisės logika nei bendras draudimas įsigyti daugiau kaip 1500 ha. 6) skatinti privačių miškų savininkų kooperaciją ir ekonomiškai gyvybingas valdas. Lietuvoje privačių miškų struktūra itin fragmentuota, vidutinė valda yra labai maža. Tai apsunkina profesionalią miškų priežiūrą, investicijas į miško atkūrimą, biologinės įvairovės priemones, kelių priežiūrą ir klimato kaitai atsparių medynų formavimą. Todėl vietoje dirbtinio stambesnių valdų ribojimo tikslinga realiai (o ne deklaratyviai) skatinti savininkų kooperaciją, bendrą miškų sertifikavimą, konsultavimą, miško savininkų asociacijų ir kooperatyvų veiklą. 7) įvesti paskatas vietos ir šeimos miškininkystei, o ne draudimus kitiems savininkams.
Jeigu politinis tikslas yra stiprinti vietos gyventojų, šeimų, jaunųjų ūkininkų ar naujų miško savininkų dalyvavimą, tai turėtų būti daroma pozityviomis priemonėmis: lengvatinėmis paskolomis pirmajai miško valdai įsigyti, konsultacijomis, mokestinėmis paskatomis ilgalaikiam tvariam valdymui, parama jaunuolynų ugdymui, miško atkūrimui, klimato kaitai atsparių medynų formavimui, savanoriškoms biologinės įvairovės priemonėms. Tokia kryptis būtų socialiai tikslesnė nei stambių valdų draudimas. 8) nustatyti papildomus skaidrumo įpareigojimus stambesniems valdytojams. Tam tikrą reikšmingą miško plotą valdantys asmenys galėtų būti įpareigoti teikti viešai prieinamą informaciją apie valdomų miškų plotų sertifikavimą, atkūrimo rodiklius, pagrindinių kirtimų apimtis, biologinės įvairovės priemones ir bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis. Tai būtų ne draudimas, o skaidrumo standartas, leidžiantis visuomenei ir institucijoms matyti realią veiklą. 9) apie kaimynų informavimą apie parduodamą miško žemę. Nusprendęs parduoti savo miško žemės sklypą savininkas turi pranešti Nacionalinei žemės tarnybai, kuri informuoja visus 100m atstumu esančių aplinkinių žemės sklypų savininkus apie parduodamą miško žemės sklypą . Taip sudarant galimybę sužinoti aplinkinių sklypų savininkams (ir bendruomenėms, kurioms jie priklauso) apie parduodamą sklypą. Taip būtų mažiau įtampų. Dabar galiojanti tvarka ydinga, nes informuoja tik besiribojančių miško žemės sklypų savininkus, o šalia (ar net per miško keliuką) esančių sklypų savininkai nėra informuojami ir negali žinoti ir turėti pirmenybės įsigyti. Dėl turinčių pirmenybę įsigyti, vertėtų įdėti sutikimą rašančio žmogaus atsakomybę už sutikimo parašymą ir vėliau vengimą pirkti arba piktybiškai rašantį sutikimus dėl kaimyno "šantažavimo". 10) įtvirtinti periodinę miško žemės rinkos stebėseną.
Siūlytina pavesti Valstybinei miškų tarnybai, Nacionalinei žemės tarnybai ir Konkurencijos tarybai pagal kompetenciją periodiškai teikti Seimui ir Vyriausybei miško žemės rinkos struktūros apžvalgą: didžiausių savininkų koncentraciją, sandorių dinamiką, regioninius pokyčius, užsienio kapitalo dalyvavimą, sklypų fragmentaciją, poveikį medienos rinkai ir gamtosaugos reikalavimų laikymuisi. Tik turint tokius duomenis galima spręsti, ar reikalingos papildomos priemonės. 5. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir pateiktą analizę siūlome: pritarti Miškų įstatymo projekte numatytam 1500 ha mechaninio ribojimo atsisakymui;
palikti ar griežtinti absoliutų miško nuosavybės ploto ribojimą, nes toks reguliavimas nėra pakankamai pagrįstas, yra lengvai apeinamas ir nėra proporcingas siekiamiems tikslams;
ministerijai kartu su socialiniais partneriais parengti alternatyvų miško žemės rinkos saugiklių paketą, paremtą: galutinių naudos gavėjų ir susijusių asmenų skaidrumu; rizika pagrįsta koncentracijos patikra; valstybės pirmumo teise viešajam interesui svarbiose teritorijose; veiklos, o ne nuosavybės dydžio kontrole; spekuliacinių sandorių prevencija; privačių miškų savininkų kooperacijos ir tvaraus valdymo paskatomis; periodine miško žemės rinkos stebėsena. LMSA pabrėžiame, kad privačios miško nuosavybės teisė turi būti įgyvendinama laikantis Miškų įstatymo, aplinkosaugos, saugomų teritorijų, biologinės įvairovės, rekreacinių ir kitų viešojo intereso reikalavimų. Tačiau nuosavybės ribojimai turi būti aiškūs, pagrįsti duomenimis, proporcingi ir realiai pasiekiantys siekiamus tikslus. Mechaninis 1500 ha draudimas šių kriterijų neatitinka.
LMSA yra pasirengusi dalyvauti tolesniuose Miškų įstatymo projekto sprendimų svarstymuose ir pateikti papildomus siūlymus dėl konkrečių teisinių formuluočių, kurios leistų atsisakyti neveiksmingo 1500 ha ribojimo ir kartu sustiprinti skaidrią, atsakingą bei tvarią miško žemės rinkos priežiūrą. Nepritarti. KRK palaiko ribojimą ir siūlo jo neatsisakyti. 354. Lietuvos bitininkų profesionalų asociacija „Austėja“ 2026-04-30 Atsižvelgdami į tai, kad bitės ir kiti apdulkintojai yra kritiškai svarbi ekosistemos dalis, užtikrinanti biologinę įvairovę bei miškų stabilumą, taip pat vadovaudamiesi Europos Parlamento rezoliucijomis dėl apdulkintojų apsaugos integravimo į sektorių politiką, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus Projektui tobulinti:
teisinį pagrindą bitininkystės plėtrai miškuose. Projekte nėra tinkamai įtvirtinta bitininkystės, kaip miško ekosistemai naudingos veiklos, svarba. Miškai yra esminė bičių ganyklų dalis. Siūlome Projektą papildyti nuostata: „Miškai tvarkomi ir naudojami užtikrinant apdulkintojų apsaugą ir sudarant palankias sąlygas bitininkystei plėtoti.“
teisę laikyti bitynus visuose miškuose ir draustiniuose. Bitininkystė nedaro žalos miškui, o priešingai - skatina augalijos atsinaujinimą. Bet kokie nepagrįsti ribojimai laikyti bites prieštarautų tvaraus miškų naudojimo principams. Siūlome Projekte aiškiai įtvirtinti nuostatą, leidžiančią laikyti bites visų kategorijų miškuose, įskaitant draustinius, nustatant draudimą nepagrįstai riboti šią veiklą. 3. Reguliuoti agresyvių bičių laikymą. Lietuvoje bitininkystėje naudojamos selekcionuotos, neagresyvios bičių rasės, kurios yra saugios ir pritaikytos laikyti netoli gyvenviečių ar lankomose teritorijose. Tačiau agresyvių bičių laikymas viešai lankomuose miškuose kelia riziką visuomenės saugumui ir gali sukelti konfliktų.
Siūlome Projekte numatyti, kad selekcionuotų (neagresyvių) bičių laikymas miškuose yra leidžiamas ir skatinamas, o agresyvių bičių laikymas bendro naudojimo miškuose yra draudžiamas; tokia veikla (pvz., genofondo išsaugojimo tikslais) gali būti vykdoma tik griežtai riboto lankymo teritorijose (pvz., rezervatuose). 4. Riboti cheminių priemonių naudojimą miškuose. Projektas nepakankamai sprendžia augalų apsaugos produktų (pesticidų) poveikio apdulkintojams klausimą, kas sukelia masinių bičių žūčių riziką. Siūlome Projekte įtvirtinti griežtus ribojimus naudoti cheminius augalų apsaugos produktus miškuose bičių aktyvaus skraidymo metu bei numatyti privalomą bitininkų informavimo tvarką prieš planuojamus purškimus. 5. Įstatymo lygiu įtvirtinti Miškų valdymo standarto nuostatas. Dabar galiojantis Miškų valdymo standartas numato pareigą sudaryti sąlygas bitininkystei, tačiau Projekte ši nuostata nėra aiškiai perkelta į įstatyminį lygį, kas susilpnina jos teisinę galią. Siūlome šią nuostatą dėl sąlygų bitininkystei sudarymo įrašyti tiesiogiai į Miškų įstatymo tekstą. Apibendrinant, manome, kad dabartinė Projekto redakcija nepakankamai atsižvelgia į apdulkintojų svarbą, nesuteikia aiškių garantijų bitininkystei ir sudaro prielaidas nepagrįstiems bitininkystės ribojimams. Prašome atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus ir patikslinti Projektą, įtvirtinant bitininkystę kaip skatintiną ir ekologiškai svarbią veiklą Lietuvos miškuose. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 355. Aplinkosaugos koalicija 2026-05-04 Teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektų Pasiūlymus teikiame atsižvelgdami į 2025 m. gruodžio 3 d. Vyriausybės išvadą Nr. 8432.
ministerijos parengtam miškų įstatymui ir Vyriausybės išvadai pateikėme daug pastabų ir į daugumą jų neatsižvelgta, tačiau aktyviai pasisakėme, kad Miškų įstatymo pakeitimai turi būti perduoti svarstymams Seime. Šiuo metu galiojantis Miškų įstatymas neatliepia šiuolaikinių poreikių ir visuomenės lūkesčių, todėl privalo būti keičiamas. Aplinkosaugos koalicija pilnai pritaria judėjimo „Girių spiečius“ tikslams ir kreipimesi dėl miškų ateities išskirtiems prioritetams3. Raginame įgyvendinti Nacionalinio miškų susitarimo (toliau - NMS) pasiektus ir Seimo rezoliucija patvirtintus sutarimus4, o taip pat nedelsiant priimti sprendimus dėl naujo, tvaria miškotvarka grįsto miškų naudojimo balanso. Šiuo metu esamas miškų naudojimas neatliepia ekologinių ir socialinių bei kultūrinių poreikių, o valstybinių miškų itin eksploatatyvus naudojimas, mūsų vertinimu, pažeidžia valstybinių miškų konstitucinę paskirtį. Toliau pastabas ir pasiūlymus teikiame pagal šiuos pagrindinius teminius tikslus:
Žemiau teikiame pastabas ir pasiūlymus Įstatymo projektui pagal teminius tikslus. Teikiant pasiūlymus kaip pagrindą naudojame Aplinkos ministerijos parengtą lyginamąjį variantą tarp Įstatymo projekto ir Vyriausybės išvados5 (toliau - Įstatymo projektas). Įstatymo projekto formuluotės pateiktos kursyvu , o mūsų siūlomi formuluočių pakeitimai išskiriami mėlyna spalva. 1. MIŠKŲ ĮSTATYMAS, ATLIEPIANTIS VISAS MIŠKO VERTES Atkreipiame dėmesį į šias pagrindines problemas: ● Miškų įstatymas lieka nepakankamas, vienpusiškai orientuotas į veiklas, skirtas formuoti produktyvius ūkinius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną.
ES miškų strategija iki 2030, Nacionalinis miškų susitarimas nurodo, kad esama miškininkystės samprata ir praktikos turi būti keičiamos. Lietuva kaip ir visa Europa turi formuoti naujos kartos, kitais principais grindžiamą miškininkystę. Tačiau nauja miškų įstatymo redakcija neatliepia šio poreikio. Naujoje įstatymo versijoje pridėtos papildomos sąvokos, tačiau iš esmės įstatymas išlaiko esamą miškininkystės modelį ir liko orientuotas į veiklas, skirtas formuoti produktyvius ūkinius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Tai reiškia, kad lieka didelės teisinio reglamentavimo spragos, kurios neužtikrina ekologinių ir socialinių poreikių, neleidžia pilnaverčiai vystytis nemedieninėms su mišku susijusioms ūkinėms veikloms. Tai taip pat užkerta kelią įgyvendinti vizijos „Lietuva 2050“ nubrėžtas gaires. Visais teikiamais pasiūlymais siekiame užpildyti ryškiausias spragas. Atsižvelgdami į tai siūlome tikslinti įstatymo paskirtį ir tikslinti šias formuluotes:
ų o įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, valdymą, apsaugą, tvarkymą, naudojimą, su miškais susijusią žmogaus veiklą, jos planavimą ir poveikio stebėseną. Argumentacija: Dabartinė formuluotė pirmiausia išvardija miško įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, tvarkymą ir naudojimą, kas atliepia rotacinės miškininkystės fazes ir sudaro įspūdį, kad įstatymo objektas yra miškas kaip medienos išteklius, tvarkomas intensyviu būdu. Siūlome formuluotę, kuri labiau atliepia Įstatymo projekto turinį, o taip pat pabrėžia miško būklės stebėseną kaip svarbų miško valdymo elementą. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 356. Aplinkosaugos koalicija 2026-05-04 2.
Atkreipiame dėmesį į šias pagrindines Įstatymo projekte apibrėžtų miškų grupių problemas: ● Įstatymas ir toliau neįpareigoja keisti ydingo miško grupių pasiskirstymo ir nepagrįstai apriboja aukštesnės apsaugos grupių priskyrimą. Vyriausybės nutarimo projekto aprašomojoje dalyje planuojama, kad įsigaliojus įstatymo pakeitimams:
Miškų įstatymo projekto aiškinamajame rašte planuotos proporcijos po miškų grupių pertvarkos. Buvo žadama, kad:
Išlieka problema, kad Miškų įstatymas ribotų apsaugą ir neleistų pasiekti tarptautinių susitarimų bent 30 proc. ploto skirti veiksmingai apsaugai6, o trečdalyje saugomų teritorijų taikyti griežtą apsaugą7. IIA ir III grupių apibrėžimai yra ribojantys, todėl didžiajai daliai saugomų teritorijų bus galima suteikti tik IV miškų grupę, net jei planavimo metu ar savininko noru būtų siekiama aukštesnės apsaugos. Tačiau įstatyme paliekamos galimybės draustinių miškams priskirti mažesnės apsaugos, t.y. III arba IV grupę. Nesudaromos papildomos galimybės suteikti IIA grupės už saugomų teritorijų ribų, kad būtų galima formuoti gamtinius koridorius, užtikrinti geoekologinį stabilumą. Pagal Vyriausybės išvadoje siūlomus pakeitimus papildomai privalomai būtų apsaugoti tik miškai iki 1 km atstumu nuo miestų ribos bei gamtinių ir kompleksinių draustinių miškai. Apsauga 1 km atstumu nuo miestų ribos yra mažai veiksminga, o Natura 2000 teritorijose patvirtintos Europos Bendrijos svarbos buveinės jau ir dabar yra apsaugotos, tad priskyrimas IIA grupei yra svarbus, bet realios apsaugos nepadidins. ● Įstatymu numatyti kirtimų ir kitų ūkinių veiklų apribojimai neatitinka tame pačiame įstatyme numatytų miškų grupių funkcinių paskirčių. Skirtingų paskirčių miškuose ūkininkavimo režimai turi būti iš esmės skirtingi. Miškų įstatyme kaip pagrindas imama dabar dominuojanti, į produktyvių medienai skirtų miškų auginimą orientuota, rotacinė miškininkystė (atkūrimas, auginimas, kirtimai, sanitarinė sauga ir t.t.). Įstatymo sąvokos, dauguma įstatymo normų, yra skirti būtent tokiai miškininkystei, o kitų paskirčių miškuose yra daromos tik išimtys iš šios miškininkystės praktikų.
miškininkystės principai, tačiau jie lieka tik rekomendacinio pobūdžio. Toks reglamentavimas neskatina ir neįpareigoja keisti praktikų, perėjimą prie naujos kartos miškininkystės palieka vien tik savanorišką. Numatytas biržių mažinimas yra tik sąlyginė ir nepakankama apsauga esamoms problemoms spręsti. Praktika rodo, kad riboto ploto biržės kertamos arti viena prie kitos ir tokiu būdu didelėse teritorijose miško aplinką keičia kirtavietės ir jaunuolynai. ● Abmicingesnis miškų grupių perskirstymas buvo ir yra žadamas tik neįpareigojančioje aiškinamojoje dalyje. Naujas miškų grupių pasiskirstymas pateiktas tik aiškinamajame rašte, tačiau nematome, kad tokį paskirstymą įpareigotų Įstatymo projektas. Pastarojo meto patirtis rodo, kad ekologinius, socialinius ir nemedieninės ekonomikos prioritetus linkstama atidėlioti ir įgyvendinti mažiausia įstatymais įpareigojančia apimtimi. Taip pat svarbu pabrėžti, kad grupių perskirstymas gali būti susietas su saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, kurių peržiūra gali būti atidėliojama ar reikšmingai sustoti dėl lėšų ir teritorijų planavimo ekspertų trūkumo. ● Kompensacijos išlieka didesnę apsaugą ribojantis veiksnys Ūkinėse grupėse, kuriose nėra draudžiami pagrindiniai kirtimai, draugiškesni ūkininkavimo režimai turėtų būti skatinami ne kompensuojant, o per finansines ir mokestines paskatas. Viena iš galimybių yra diferencijuojuoti 7 straipsnyje apibrėžiamus privalomuosius atskaitymus, jų dydį diferencijuojant priklausomai nuo priskirtos miško grupės ir galbūt nuo kitų apribojimų. Priede pateikiame miško grupių peržiūros principus, parengtus pagal judėjimo „Girių spiečius“ tikslus ir prioritetus.
Atsižvelgdami į šias problemas ir pateiktus miškų grupės peržiūros principus, siūlome šias Įstatymo projekto formuluotes: Pasiūlymai dėl sąvokų:
pasiekęs medis“) Gamtinę brandą pasiekęs medis – medžio būklė, kai prasideda jo senėjimo procesas ir jis pradeda nykti medis, pasiekęs biologinio senėjimo tarpsnį, kuriam būdingi natūralūs struktūros ir gyvybingumo pokyčiai bei padidėjusi ekologinė reikšmė . Argumentacija: gamtinę brandą pasiekęs medis negali būti apibūdinamas kaip pradedantis nykti, nes toks medis dar ilgai išliks gyvybingas ir atliks svarbias ekologines funkcijas. Siūloma formuluotė leidžia gamtinę brandą sieti ne su nykimo pradžia, o su biologinio senėjimo tarpsniu, kuriam būdingi natūralūs struktūros ir gyvybingumo pokyčiai bei didelė reikšmė biologinei įvairovei. 2.2. 2 str. 53 d. (sąvoka „Sengirė“) Sengirė – įvairiaamžis vietinių medžių rūšių miškas, kurio dauguma medžių pasiekę gamtinę brandą ir susiformavę natūraliai, paprastai vėlyvojo vystymosi etapais vieno tipo pirmykščiame miške. Buvusios žmogaus veiklos požymiai gali būti matomi, tačiau jie pamažu nyksta arba nėra pernelyg reikšmingi, kad sutrikdytų natūralius procesus. Argumentacija: formuluotė „paprastai vėlyvojo vystymosi etapais“ yra perteklinė ir neaiški. Sengirės samprata savaime siejama su natūraliais procesais, įvairiaamže struktūra ir gamtinę brandą pasiekusiais medžiais. Pirmykščių miškų Lietuvoje neturime. Lietuvos sengirės, jei joms bus leista formuotis, tik ateityje gali tapti pirmykščio miško dalimi, todėl siejimas su pirmykščiu miškų sąvoką daro bevertę. 2.3. 2 str. 44 d. (sąvoka „Pagrindinis miško kirtimas“) 434450 .
Pagrindinis miško kirtimas – brandžių ir bręstančių (retų ar įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar brandžių medžių kirtimas siekiant racionaliai ir tolygiai naudoti miško išteklius, formuoti ar atkurti našius ir atsparius tikslinius medynus. Pagrindinio miško kirtimo būdai yra šie: atrankinis, atvejinis ir plynasis. Argumentacija: siūlome išlaikyti dabartinio Miškų įstatymo formuluotę. Siūloma redakcija pagrindinį miško kirtimą nepagrįstai susieja tik su tolygiu išteklių naudojimu ir našių tikslinių medynų formavimu. Toks apibrėžimas tinka tik daliai ūkinių miškų ir nėra tinkamas visam įstatymui. Todėl sąvoka turėtų likti neutrali ir apibrėžti pačią kirtimo rūšį, o ne iš anksto nustatyti vieną jos tikslą. 2.4. 2 str. 49 d. (sąvoka „Plynasis pagrindinis miško kirtimas“) Plynasis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai biržėje iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius, saugomo pomiškio grupes, siekiant racionaliai naudoti miško išteklius. Po kirtimo likę medžiai nesudaro medyno. Argumentacija: siūlome išlaikyti dabartinio Miškų įstatymo formuluotę. Pridėta formuluotė „siekiant racionaliai naudoti miško išteklius“ yra klaidinanti: plynieji kirtimai nėra racionalus miško naudojimo būdas, nes jie turi itin didelę neigiamą poveikį ekologinėms, socialinėms miško funkcijoms, nemedieninei ekonomikai. ES miškų strategijoje apie plynuosius kirtimus teigiama, kad „reikėtų vertinti atsargiai“, „tokia praktika turėtų būti taikoma tik deramai pagrįstais atvejais“. 2.5. 2 str. (sąvoka „Atrankinis pagrindinis miško kirtimas“) Atrankinis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai iškertama dalis tam tikro amžiaus, kokybės, matmenų ar būklės medyno medžių, siekiant išlaikyti arba sukurti įvairiaamžį medyną, išlaikyti nuolatinę miško dangą . Argumentacija: Iki šiol visada Miškų įsatyme buvo atrankinio pagrindinio miško kirtimo sąvoka.
Tai yra vienas iš kirtimų būdų nurodytas sąvokoje „Pagrindinis miško kirtimas“. Kiti šioje sąvokoje nurodyti kirtimai („Plynasis pagrindinis miško kirtimas“ ir „Atvejinis pagrindinis miško kirtimas“) yra Įstatymo projekte išskleisti kaip atskiros sąvokos. Todėl, išlaikant nuoseklumą, siūlome grąžinti į Miškų įstatymą sąvoką „Atrankinis pagrindinis miško kirtimas“. Pabrėžtina, kad atrankiniai miško kirtimai turėtų būti gamtiškosios miškininkystės pagrindas. Siūlome papildomai nurodyti, kad šie kirtimai išlaiko nuolatinę miško dangą, kas yra ypač svarbu gamtiniu ir socialiniu požiūriais jautriose teritorijose. 2.6. 2 str. 9 d. (sąvoka „Gamtiškoji miškininkystė“) Gamtiškoji miškininkystė – natūraliu miško vystymusi grindžiamas miškų tvarkymas, didinantis miško struktūrinį sudėtingumą, palaikantis ar didinantis miškų biologinę įvairovę , stiprinantis atsparumą klimato kaitai. Argumentacija: sąvoka papildyta remiantis EK paskelbtomis „Gamtiškosios miškotvarkos gairėmis“ 8 pagal kurias „Gamtiškąja miškotvarka paspartinamas biologinės įvairovės atkūrimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir miškų atsparumo klimato kaitai stiprinimas, siekiant dviejų pagrindinių tikslų: i) didinti struktūrinį sudėtingumą ir ii) skatinti natūralią miško dinamiką.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 357. Aplinkosaugos koalicija 2026-05-04 Pasiūlymai dėl miško grupių taikymo apimties:
3I grupė – rezervatiniai5miškai:
valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijose esančių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai , draustinių miškų dalys, sengirės ir kitų miškų sengirių bruožų turinčios miškų dalys . Pagrindinė funkcinė paskirtis – leisti vykti natūraliems procesams miškuose, formuotis sengirėms. Argumentacija: 2030 m.
Argumentacija:
turi būti suteikiama „įskaitant visus likusius ES pirmykščius miškus ir sengires.“ Gamtiškai vertingos, sengirės bruožų turinčios teritorijos, gali būti ir III bei IV grupėje už saugomų teritorijų ribų, pvz., kertinės miško buveinės bei Valstybinės miškų urėdijos savanoriškai pagal FSC sertifikatą saugomos miško teritorijos. Šiuose miškuose taikomas režimas dažnai atitinka rezervatinį. Neperkėlus šių miško dalių į aukštesnę grupę, nėra įstatymo lygio apsaugos, o medienos prieaugis įtraukiamas apskaičiuojant galimas kirtimų normas. 2.8. 8 str. 4 d. 1 p. (IIA – ekosistemų apsaugos miškai)
specialios paskirties miškai:
1) A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų dalys, svarbios jose nustatytoms Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms ir rūšių buveinėms išsaugoti ar atkurti , valstybinėje žemėje esantys nacionalinių parkų miškai, kiti didelės gamtinės vertės saugomų teritorijų miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – išsaugoti arba atkurti gyvybingas miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus su įvairiaamžiais įvairiarūšiais arba gamtinę brandą pasiekusiais medynais, sengirėmis. Argumentacija:
Didžiąją dalį nacionalinių parkų miškų, kaip esančių nacionalinės svarbos gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio saugomose teritorijose, svarbu priskirti II grupei. Tai buvo žadama viso įstatymo rengimo metu. Atsižvelgdami į lėšų kompensacijoms trūkumą, siūlome šį svarbų ribojimą visų pirma nustatyti miškams valstybinėje žemėje. IIA grupę turi būti galima suteikti ir ekologiškai svarbiausioms gamtinio karkaso ir žaliosios infrastruktūros miškų dalims už saugomų teritorijų ribų.
Taip pat svarbu šią grupę leisti suteikti ir kitiems ekosistemų apsaugai svarbiems miškams, pvz., kertinėms miško buveinėms arba Valstybinės miškų urėdijos savanoriškai pagal FSC sertifikatą saugomoms miško teritorijoms. 2.9. 8 str. 4 d. 2 p. (IIB – rekreaciniai miškai)
2) B – rekreaciniai socialinio prioriteto miškai: miško parkai, miestų, ir prie miesto kompaktiškai užstatytų teritorijų iki 1 km atstumu esantys miškai, kultūrinių draustinių, kultūrinių rezervatų miškai ar jų dalys , valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti gyvenamosios aplinkos apsaugai, poilsiui ar kitoms socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms vertybėms puoselėti skirti miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – formuoti ir išsaugoti rekreacinius ar kitus socialinius, kultūrinius ir dvasinius visuomenės poreikius geriausiai tenkinančius miškus ir miško aplinką. Argumentacija:
Grupę siūlome pervadinti į socialinio prioriteto, nes šiai grupei yra priskiriami ir kultūrinių draustinių ir rezervatų miškai, kiti miškai, skirti kultūrinėms ir dvasinėms vertybėms puoselėti. Dalis šių teritorijų yra konservacinio prioriteto ir jose logiškai neturėtų būti rekreacija kaip prioritetas. Išplečiant grupės paskirtį, tikslinga keisti ir pavadinimą. Miškai su išsaugota miško aplinka yra svarbi kokybiškos žmonių gyvenamosios aplinkos dalis, ne kartą pabrėžta ir NMS, todėl siūlome išreikštinai paminėti grupės apibrėžime. Numatytas miškų apsaugojimas 1 km atstumu nuo miestų ribos nėra pakankamas įgyvendinant NMS susitarimus dėl miškų prie urbanizuotų teritorijų (NMS punktai 4.2.10., 4.2.16., 5.2.5.).
Pavyzdžiui, 1 km aplink Vilniaus ribą neapsaugotų miškų prie dalies priemiesčių, pvz., Avižienių, Skaidiškių, nors apimtų ir miškus nutolusius nuo gyvenamųjų rajonų.” Numatoma greitu metu tikslinti Teritorijų planavimo įstatymo sąvoką „Kompaktiškai užstatytos teritorijos“. Patikslinta sąvoka leis sudaryti tokių teritorijų žemėlapį ir bus tinkama tiksliau nustatyti, kur svarbu apsaugoti miškus apsaugant gyventojų gyvenamąją aplinką. Svarbu: siūlome su Aplinkos ministerija suderinti dėl „Kompaktiškai užstatytos teritorijos“ sąvokos pakeitimo įtraukimo į Miškų įstatymo pakeitimų paketą. Taip pat Aplinkos ministerijos paprašyti papildomo modeliavimo, kuriuo pasiūlytų, kokiu atstumu turėtų būti apsaugota miško aplinka aplink kompaktiškai užstatytą teritoriją priklausomai nuo gyventojų skaičiaus ar tankumo. 2.10. 8 str. 5 d. (III grupė – apsauginiai miškai)
sudėtingumą, įvairiamžiškumą, skatinantys natūralią miško dinamiką. Atsižvelgdami į lėšų kompensacijoms trūkumą, siūlome šį perorientavimą visų pirma nustatyti miškams valstybinėje žemėje. 2.11. 8 str. 7 d. (galimybė miškus priskirti kitoms grupėms) 7.
Draustinių miškų dalys, vadovaujantis saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, gali būti priskirtos skirtingoms miškų grupėms. 7. Miškų dalys, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais ir vyriausybės nustatytais normatyvais, atsižvelgiant į jų funkcinę paskirtį ir nuosavybės formą gali būti priskirtos aukštesnės apsaugos miškų grupėms nei nurodyta šio straipsnio 3-6 dalyse. Argumentacija: Dabartiniame ir siūlomame Miškų įstatymo reguliavime yra itin ydinga situacija, kai pagal įstatymą draustiniai gali būti priskirti žemesnės apsaugos miškų grupėms, o ekologiniu ir socialiniu požiūriais svarbiems gamtinio karkaso ar žaliosios infrastruktūros miškams negali būti priskirtos jų funkcinę paskirtį atitinkančios miškų grupės, net jei tokios funkcijos numatytos teritorijų planavimo dokumentuose. Aukštesnę apsaugos grupę dažnai riboja lėšos kompensacijoms, todėl tikslinga grupes suteikti ir atsižvelgiant į nuosavybės formą, t.y. ar miškai valstybiniai ar privatūs. Nuo įstatymo įsigaliojimo 1994 iki 2015 metų IIA ir III grupės apibrėžtyse buvo „ ir kiti miškai “. Tai leido šias grupes pagal poreikį suteikti ir plačiau nei išvardinta, ir taip buvo išvengta nepagrįsto, ekologiniu ir socialiniu požiūriais, svarbių miškų apsaugos silpninimo. Po 2015 stebėtas ženklus II ir III grupės plotų mažėjimas, nors pagal ES ir Lietuvos strateginius dokumentus veiksmingai apsaugotų miškų dalis turi reikšmingai didėti. Todėl svarbu vėl įtvirtinti galimybę suteikti apsaugą ekologiniu ir socialiniu požiūriais svarbiems miškams visoje Lietuvoje. 2.12. 8 str. 8 d. (privačių saugomų vietovių miškai)
I–IV miškų grupėms pagal privačios saugomos vietovės savininko pasiūlymus, pagrįstus apsaugos sutarties dėl privačios saugomos vietovės, sudarytos Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka, nuostatomis.
Saugomų teritorijų privačios nuosavybės miškams pagal miško savininko pasiūlymus gali būti priskirta aukštesnės apsaugos miškų grupė nei nurodyta šio straipsnio 3-6 dalyse. Argumentacija: privačios saugomos teritorijos gali būti steigiamos tik už saugomų teritorijų ribų. Tokiu būdu saugomoje teritorijoje ūkinio prioriteto zonoje mišką turintis savininkas netenka galimybių savanoriškai stiprinti savo valdos apsaugą, prisidėti prie biologinės įvairovės atkūrimo ir kitų miško ekologinių ar socialinių funkcijų stiprinimo. Pridėta papildoma nuostata sudarytų tokias galimybes. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 358. Aplinkosaugos koalicija 2026-05-04 Pasiūlymai dėl miško kirtimų ir kitų ūkinių veiklų ribojimų:
žemėje):
3Papildyti 95 straipsnį nauju 4 punktu:
„4) vykdyti miško kirtimus:
a) I grupės miškuose, išskyrus priemones, numatytas veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentuose, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu;
b) IIA ir IIB grupių miškuose – visus pagrindinius miško kirtimus, išskyrus atrankinius ir grupinius atvejinius pagrindinius miško kirtimus ;
c) III grupės miškuose – vykdyti pagrindinius plynuosius kirtimus, vykdant kitus miško kirtimus, privaloma laikytis gamtiškosios miškininkystės principų; miško kirtimus didesnėmis kaip 1,5 hektaro plynojo pagrindinio miško kirtimo biržėmis.
Nauja plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržė šalia anksčiau iškirstos biržės turi būti šliejama ne anksčiau kaip po 5 metų nuo leidimo kirsti mišką galiojimo pabaigos, kai atkuriami pušynai nenusausintose pelkinėse augavietėse – ne anksčiau kaip po 10 metų nuo leidimo kirsti mišką galiojimo pabaigos laikantis aplinkos ministro tvirtinamų miško kirtimų taisyklių reikalavimų, kai anksčiau iškirstoje plynaisiais kirtimais (plynaisiais pagrindiniais, plynaisiais sanitariniais ar specialiaisiais miško kirtimais) biržėje atkurto miško medžių vidutinis aukštis yra ne mažesnis kaip 1 m;
<...>
Nereikalinga SŽNSĮ 2 str. įvesta sąvoka „ Grupinis atvejinis pagrindinis miško kirtimas “ Argumentacija: Dėl a) punkto: palaikome Vyriausybės išvadoje atstatytą dabar galiojantį reglamentavimą. Dėl b) punkto: leidžiami grupiniai atvejiniai kirtimai reiškia, kad leidžiama rotacinė miškininkystė, beveik pilnai pakeičianti brandų medyną jaunuolynu. Kaip dabar numatatya miško kirtimo taisyklėse: „ Grupiniais atvejiniais pagrindiniais miško kirtimais medynai iškertami per ne ilgesnį kaip 20 metų laikotarpį, biržėje iškertant iki 0,3 ha ploto medžių grupes (lizdus) ir tokiu būdu siekiant medyno atkūrimo. “ Toks kirtimų būdas neatitinka grupės funkcinių paskirčių.
Gali būti leidžiami tik atrankiniai pagrindiniai miško kirtimai, kurių sąvokoje jau dabar išreikštinai nurodyta, kad siekiama išlaikyti arba sukurti įvairiaamžį medyną. Dėl c) punkto: plyni kirtimai yra nesuderinami su šios grupės funkcine paskirtimi „ formuoti aplinkos sąlygoms atsparius ir reproduktyvius medynus, galinčius geriausiai atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas“. Užtikrinant tokią funkcinę paskirtį privalomai turi būti taikomi gamtiškosios miškininkystės principai, nustatyti 18 str. 2 d. 2.14. 17 str. 3 d. (kirtaviečių ar žuvusių medynų atkūrimas saugomose teritorijose)
medžių rūšimis per 3 metus po jų atsiradimo, žuvę želdiniai ir žėliniai – per
atvejus, kai saugomų teritorijų nuostatuose ir (ar) saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti kitokie kirtaviečių, žuvusių želdinių ir žėlinių ar žuvusių medynų apželdinimo arba atžėlimo terminai. Nepavykus medyną atkurti žėlimu per nustatytą terminą, jis turi būti atkuriamas želdinant. IV, V, Va ir Vb bonitetų medynai IVA grupės miškuose turi būti atkuriami želdinant. Nereikalinga sąvoka 2 str. 3 d. „Bonitetas“. Argumentacija: sąlyga „ išskyrus atvejus, kai saugomų teritorijų nuostatuose ir (ar) saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti kitokie kirtaviečių, žuvusių želdinių ir žėlinių ar žuvusių medynų apželdinimo arba atžėlimo terminai
“ svarbi visiems atvejams, neskirstant medynų pagal bonitetą.
Esant poreikiui, reikalavimai priklausomai nuo boniteto gali būti numatomi poįstatyminiais teisės aktais, t.y. aplinkos ministro tvirtinamuose miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose. Jei dėl kokių nors priežasčių yra svarbu įstatymo lygmenyje išlaikyti siūlomą išmesti reikalavimą, tuomet šią dalį reikia performuluoti, kad saugomose teritorijose galėtų būti taikomi kitokie terminai nepriklausomai nuo boniteto. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 359. Aplinkosaugos koalicija 2026-05-04 Pasiūlymai dėl įstatymo pakeitimų įgyvendinimo:
ekologinio prioriteto grupių dalių įtvirtinimas) Siūlome pridėti papildomą dalį: [nauja dalis] patvirtinus visus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus priskyrimo miškų grupėms planus, I grupei priskirta miško žemės dalis turi būti ne mažesnė nei 2,6 proc., II grupei priskirta miško žemės dalis turi būti ne mažesnė nei 18,1 proc., III grupei priskirta miško žemės dalis turi būti ne mažesnė nei 8,5 proc. Argumentacija: Naujas miškų grupių pasiskirstymas pateiktas tik aiškinamajame rašte, tačiau nematome, kad tokį paskirstymą įpareigotų Įstatymo projektas. Taip pat svarbu pabrėžti, kad grupių perskirstymas gali būti susietas su saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, kurių peržiūra gali būti atidėliojama ar reikšmingai sustoti dėl lėšų ir teritorijų planavimo ekspertų trūkumo. 2.16. Priedo 2 str. 6 d. (laisvos valstybinės žemės perdavimas VMU) 6.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta laisvos valstybinės žemės fonde esanti nepanaudota nuosavybės teisėms atkurti valstybinė miško žemė, kuri ribojasi su valstybinės reikšmės miškais, nepriklausomai nuo miško žemės ploto, miško žemė, patenkanti į saugomas teritorijas, miško žemės plotai, kuriuose yra žinomos Europos Bendrijos svarbos buveinės ir saugomų rūšių radavietės, kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos bei jų apsaugos zonos, II ir III grupėje esantys miško žemės plotai, miškai iki 1 km atstumu aplink kompaktiškai užstatytas teritorijas , taip pat rekreacinių zonų teritorijos, valstybinės miško žemės sklypai Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai iki 2029 m. gruodžio 31 d. Argumentacija:
Pritariame tokiam reguliavimui, nes svarbu valstybės nuosavybėje išlaikyti kuo daugiau gamtinę ar socialinę išskirtinę vertę turinčių miškų. Papildomai siūlome į sąrašą įtraukti ir kitus miškus, kuriuose numatomi didesni veiklos apribojimai, t.y. visus laisvos valstybinės žemės fonde esančius miško žemės plotus, kurie:
KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 360. Aplinkosaugos koalicija 2026-05-04 Pasiūlymai dėl kompensavimo ir paskatų:
nuo kirtimų būdo intensyvumo) 1.
Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų reikmėms Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinio miško valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų, privačių miškų savininkams – iki 10
, atsižvelgiant į miško kirtimų daromą poveikį miško aplinkai, atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
<...>
Argumentacija: Miškų grupėse, kuriose nėra draudžiami pagrindiniai kirtimai, draugiškesni ūkininkavimo režimai turėtų būti skatinami ne kompensuojant, o per finansines ir mokestines paskatas. Skatinant gamtai palankesnius miškininkavimo metodus, viena iš galimybių yra diferencijuojuoti 7 straipsnyje apibrėžiamus privalomuosius atskaitymus, jų dydį nustatant priklausomai nuo priskirtos miško grupės ir pasirinktų kirtimų būdų intensyvumo bei gamtiškosios miškininkystės principų taikymo. 2.18. 7 str. 2 d. (galimybė valstybei išpirkti miškus iš bendrųjų miško reikmių lėšų)
naudojamos: <...> [naujas punktas] didelę gamtinę ar kultūrinę vertę turinčių miško žemės plotų įsigijimui valstybės nuosavybėn jų apsaugai ir atkūrimui užtikrinti; Argumentacija: įšpirkimas valstybės nuosavybėn yra svarbi priemonė užtikrinti vertybių apsaugą. 2.19. 11 str. 3 d. (kompensacijos pakeitus miško grupę) Siūlome atstatyti pradinę Miškų įstatymo projekto formuluotę:
savininkams, kurių miško žemėje pakeičiama miškų grupė ir todėl visam laikui uždraudžiama iškirsti dalį brandžių medžių.
Kompensacijos dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinant nuostolius, patiriamus uždraudus brandžių medžių pagrindinius kirtimus, įvertinant pajamas, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, vidutines medienos ruošos, miško atkūrimo, priežiūros ir jaunuolynų ugdymo sąnaudas, įvertinant galimybes vykdyti kitus miško kirtimus ir naudotis kitoms miško ekosistemų funkcijomis, kuriomis negalima būtų naudotis, jei miškas būtų iškirstas.
<...>
Argumentacija: Įstatymu negali būti įtvirtinti plynieji kirtimai kaip atskaitos taškas, nes išplyninantys kirtimai yra itin netvari miškininkystė, dėl kurios skursta gamta, neigiamai veikiama gyvenamoji aplinka. Kaip nurodo ES miškų strategija iki 2030 apie plynus kirtimus: „praktika turėtų būti taikoma tik deramai pagrįstais atvejais“. Atsižvelgiant į tai, siūlome palikti iki Vyriausybės išvados buvusią formuluotę, kurioje vertinama, kiek susidaro visam laikui uždraustų kirsti medžių. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 361. Aplinkosaugos koalicija
Atkreipiame dėmesį į šias pagrindines problemas: Įstatymo projektas neįpareigoja institucijų ir valstybinių miškų valdytojo vystyti ir įgyvendinti daugiafunkcine tvarią – ekologinį, socialinį, ekonominį nemedieninį, ekonominį medieninį, interesus integruojančią – miškininkystę, neskatina bendradarbiavimo ir tarpdiscipliniškumo. 3 ir 4 straipsniuose, kuriuose apibrėžiamos Vyriausybės įgaliotų institucijų ir Miškų urėdijos funkcijos, dominuoja funkcijos, nukreiptos į medienos gavybos ūkinio prioriteto miškų tvarkymą, neatliepia NMS pasiektų susitarimų. Svarbūs NMS punktai: 3.1.5.
Svarbūs NMS punktai: 3.1.5. Esamų įstaigų pagrindu sukurti kompetencijų centrą, kurio pagrindinės funkcijos:
a) informacijos apie miškų sektorių rinkimas, analizavimas, viešinimas ir švietimas, įskaitant ekologinį, ekonominį ir socialinį darnaus vystymosi komponentus;
b) kasmetinių ataskaitų apie Lietuvos miškų būklę rengimas vadovaujantis tarptautinio proceso „Forest Europe“ kriterijais ir indikatoriais;
c) kasmečio suinteresuotosioms šalims ir visuomenei skirto miškų forumo, kurio tikslas – aptarti miškų būklę ir supažindinti su jos pokyčiais, organizavimas;
d) vietos miško savininkų, bendruomenių ir savivaldybių konsultavimas planavimo, projektavimo, ekologinių ir kultūrinių vertybių apsaugos, ūkinės veiklos ir kitais miškų tvarkymo klausimais. 3.2.6. Sukurti mechanizmą, kaip vietos bendruomenės gali dalyvauti prižiūrint ir tvarkant miškus, įskaitant galimus susitarimus su miškų savininkais ar valdytojais, nustatant miškų savininkų ar valdytojų teises ir pareigas, taip pat ir santykį su bendruomenėmis bei atlyginimo mechanizmą, pagal kurį kompensuojamos galimos sąnaudos ar praradimai. Atsižvelgdami į problemas ir susitarimus, siūlome keisti šias Įstatymo projekto formuluotes:
ūkio veikla“) Kompleksinė miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, racionalų miško išteklių naudojimą, medienos ruošą ir prekybą mediena, miško ištekliais ir biokuru, taip pat miško ekosistemų funkcijų vykdymo užtikrinimą ir palaikymą, gamtos vertybių apsaugą, gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimą, gyvenamosios aplinkos apsaugą, kultūros ir dvasinių vertybių miškuose apsaugą, miško infrastruktūros įrengimą ir priežiūrą. Argumentacija: valstybinės miškų urėdijos medienos auginimo ir naudojimo veiklas turi lydėti ir vertybių miškuose apsaugos veiklos. 3.2. !!!
visuomenė”) Suinteresuota visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti poveikį miško tvarkymo ir naudojimo sprendimai arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu. Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis. Argumentacija: miškai yra svarbūs gyvenamosios aplinkos elementai, nuo kurių būklės bei tvarkymo režimo priklauso ir teisės į sveiką ir švarią aplinką įgyvendinimas. Nacionaliniame miškų susitarime daug susitarimų yra orientuoti į suinteresuotos visuomenės įtraukimą į sprendimų priėmimą ir informavimą (NMS skyrius 3.). Iki šiol miškų įstatyme prie miškų gyvenantys gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys nebuvo Miškų įstatymo subjektai, nors yra svarbi miškų politikos suinteresuota šalis. Siūlome pernaudoti Orhuso konvencijos ir Aplinkos apsaugos įstatymo suinteresuotos visuomenės sąvoką, pritaikant ją miškų sričiai. 3.3. 3 str. 4 d. (Aplinkos ministerijos funkcijos)
valstybės politiką aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių – miškų – valdymo srityje, organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama jos įgyvendinimą, atlieka šias funkcijas:
<...>
[naujas punktas] nustato suinteresuotos visuomenės ir miškų savininkų ar valdytojų dialogo ir tarpininkavimo dėl miškų apsaugos, priežiūros ir tvarkymo tvarką. Argumentacija: siūloma tvarka padėtų kurti susitarimų dėl miško apsaugos tarp suinteresuotos visuomenės ir miško savininkų kultūrą. Tai prisidėtų įgyvendinant NMS punktą 3.2.6. 3.4. 3 str. 5 d. (Vyriausybės įgaliotų institucijų (VMT, AAD, VSTT) funkcijos) 5.
Vyriausybės įgaliotos institucijos, vykdydamos miškų valstybinį valdymą, atlieka šias funkcijas:
1) atlieka nacionalinę miškų inventorizaciją ir valstybinę miškų apskaitą, rengia ir skelbia oficialiąją miškų statistiką ir miškų būklės ataskaitą ;
2) rengia ir tvirtina miškų priskyrimo miškų grupėms planus;
<...>
10 ) konsultuoja asmenis miško naudojimo, atkūrimo ir įveisimo priežiūros ir apsaugos klausimais; [naujas punktas] konsultuoja asmenis gamtinių ir kultūrinių vertybių miškuose apsaugos klausimais;
<...>
[naujas punktas] tarpininkauja ir teikia metodinę pagalbą suinteresuotos visuomenės ir miškų savininkams ar valdytojams susitarti dėl miškų apsaugos, priežiūros ir tvarkymo; Argumentacija: Dėl 1) punkto: atliepia pasiūlymus dėl būklės stebėsenos ir įgyvendina NMS punktą 3.1.5. b. Dėl 2) punkto: nepritariame, kad planavimo prasme labai svarbius priskyrimo miškų grupėms planus rengtų ir tvirtintų ta pati institucija. Tai prieštarauja NMS susitarimams. Dėl naujo punkto: išlaikant dėmesį ne tik ūkinėms miškų funkcijoms, siūlome įtraukti punktą apie socialinių ir ekologinių miškų verčių konsultavimą, įgyvendinant NMS punktą 3.1.5. d. Dėl naujo punkto: institucijos tarpininkavimas ir metodinė pagalba padėtų kurti susitarimų dėl miško apsaugos tarp suinteresuotos visuomenės ir miško savininkų kultūrą. Tai prisidėtų įgyvendinti NMS punktą 3.2.6. 3.5. 4 str. 3 d. (VMU funkcijos, finansuojamos iš AM asignavimų) Šio straipsnio 2 dalies 1–76 punktuose nurodytos funkcijos finansuojamos iš Aplinkos ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir
(arba) kitų lėšų.
Argumentacija: 2 dalies 7 punktu įrašyta funkcija „
7) užtikrina valstybinių miškų ekosistemų atliekamų funkcijų įvairovę ir plėtrą lygiavertį prioritetą teikiant miško ekosistemų ekologinėms, socialinėms ir ekonominėms funkcijoms “ negali būti finansuojama papildomai, nes atliepimas visų – socialinių, ekologinių, ekonominių – poreikių yra tvarios miškininkystės pagrindas. Pažymėtina ir tai, kad pagal konstitucinę doktriną10 valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui. Valstybės turtas yra viena iš priemonių užtikrinti viešąjį interesą, socialinę darną. 3.6. 5 str. 5 d. (galimybė įsigyti mažesnio ploto mišką saugojimui)
miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esantis vientisas miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus atvejus, kai: <...>
gamtinių ar kultūrinių ar dvasinių vertybių apsaugai svarbius miškus. Šiuo atveju apsaugos tikslais atskirtam miškų ūkio paskirties sklypui turi būti suteikiama I arba II miškų grupė. vertybių puoselėjimui gali būti svarbūs ir pakankami mažesni nei 5 ha plotai, kuriuos galėtų įsigyti saugojimui tuo suinteresuota visuomenė. Atsižvelgiant į miškų kainas, tai prisidėtų prie suinteresuotos visuomenės galimybių išpirkti jai svarbius miškus saugojimui. 3.7. 6 str. (pirmumo teisė įsigyti mišką) Siūlome atstatyti dabar galiojančio Miškų įstatymo 41 straipsnyje galiojantį reglamentavimą, patikslinant 1 d.
2 p.:
miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Argumentacija: Gretimų miškų išpirkimas yra svarbus gyvenamosios aplinkos apsaugai, o taip pat užtikrinant ir apsaugant greta esančio miško teikiamas ekosistemų paslaugas. 3.8. 7 str. 2 d. (Bendrųjų miško reikmėms skirtų lėšų naudojimas)
naudojamos: <...>
s su miškais susijusių studijų programų studentų stipendijoms; Argumentacija: NMS punktuose 1.1.1; 1.1.1 ir 1.1.4 sutarta dėl lygiaverčio prioriteto visoms su miškais susijusioms studijų programos bei moksliniams tyrimams. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 362. Aplinkosaugos koalicija
Atkreipiame dėmesį į šias pagrindines problemas: Pastaruoju metu itin išryškėjo, kad atsakingos institucijoms apie miškų būklę, pilnavertiškai seka ir pateikia tik ekonominius rodiklius, apibūdinančius medienos auginimą ir tiekimą, o dauguma miško ekologines, socialines funkcijas ir nemedieninę ekonomiką apibūdinančių rodiklių stebimi fragmentiškai arba iš viso nestebimi. Poreikis kokybiškai informacijai apie miškų būklę išryškėjo ir Nacionalinio miškų susitarimo metu. Svarbūs NMS punktai:
skaitmenizuoti ir standartizuoti, o Aplinkos ministerijos valdomi registrai ir kadastrai būtų modernūs, tarpusavyje integruoti, o duomenys jose operatyviai atnaujinami. 3.1.2.
objektyvi, išsami, aktuali ir pakankama sprendimams priimti, vykdoma atsižvelgiant į tarptautinius standartus (pavyzdžiui, „Forest Europe“ kriterijus ir indikatorius, Europos Sąjungos ekosisteminių paslaugų klasifikaciją) ir verifikuojama taikant nuotolinius metodus. 3.1.3. Suinteresuotosios šalys ir visuomenė periodiškai supažindinamos su miškų būklės stebėsenos rezultatais, visuomenei teikiama informacija apie miškus turi atliepti aktualius poreikius, kurie nustatomi periodiškai atliekant gyventojų apklausas ir viešąsias konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis. Atsižvelgdami į problemas ir susitarimus, siūlome keisti šias Įstatymo projekto formuluotes:
Miško būklė – tai miško ekosistemos padėtis, nustatoma pagal tvarios miškininkystės kriterijus ir indikatorius, vertinant jos gyvybingumą, atsparumą, biologinę įvairovę, produktyvumą, apsaugines funkcijas, anglies balansą ir socialinę naudą. Argumentacija: išryškėjo, kad dauguma ekologines ir socialines miško funkcijas apibūdinančių rodiklių iš Forest Europe siūlomų tvarios miškotvarkos rodiklių nėra tinkamai stebimi arba visai nestebimi. Todėl siūlome įdėti sąvoką, kuri išreikštinai įpareigotų atlikti įvairiapusę miškų būklės stebėseną, atitinkančia „Forest Europe“ tvarios miškininkystės rodiklius ir kriterijus, kaip tai buvo sutarta NMS punktuose
ataskaita) Valstybinė miškų apskaita ir miškų būklės ataskaita rengiama kiekvienais metais pagal atliekant miškų inventorizaciją sausio 1 dieną nustatytą miškų būklę ir iš kitų atsakingų institucijų surinktus miškų būklės kiekybinius ir kokybinius rodiklius. Valstybinės miškų apskaitos ir miškų būklės ataskaitos turinį ir tvarką nustato aplinkos ministras. Argumentacija: iki 2023 metų Valstybinė miškų tarnyba leido leidinį “Miškų ūkio statistika”.
Šis leidinys buvo leidžiamas nuo 2000 metų ir apėmė daug svarbių miškų būklės rodiklių11. Nuo 2010 m. iki šiol skelbiama Valstybinė miškų apskaita12, kuri pateikia gana vienpusiškus duomenis apie medynus, o daugumos ekologinių, socialinių ir ekonominių rodiklių nėra. Svarbu turėti vieną pagrindinį, patikimą šaltinį apie miškų būklę, todėl svarbu, kad institucijos rengtų visapusišką Miškų būklės ataskaitą. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 363. Aplinkosaugos koalicija
Atkreipiame dėmesį į šias pagrindines problemas: Įstatymo projekte ūkinių ir kitų veiklų miškuose planavimas sumažintas iki šių dokumentų:
, pagal įstatymą rengiami valdoms, didesnėms už 10 ha, t.y. tik 26 proc. privačių miškų ploto. Rengiamas miško savininko iniciatyva, tvirtina VMT.
. Išduoda VMT.
Pagal galiojantį reglamentavimą miškų ūkio veiklai reglamentuoti rengiami šie dokumentai:
, pagal Vyriausybės nutarimą rengiami valdoms, didesnėms už 3 ha, t.y. 70 proc. privačių miškų ploto. Rengiamas miško savininko iniciatyva, tvirtina VMT.
.
Išduoda VMT.
Miškų tvarkymo schemos. Atsisakius šio lygmens planavimo dokumento, nelieka momento, kada ieškoma įvairius poreikius ir teises atliepiančių sprendimų. Teritorijų planavimo dokumento rengimo metu atsižvelgiama į visuomenės poreikius, teritorijos kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį, geologines sąlygas, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų interesus ir teises, architektūros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, gamtos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus, valstybės ir viešojo saugumo, gynybos ir kitus poreikius. Miškų priskyrimo miškų grupėms planai savo pobūdžiu yra visai kito lygmens dokumentai. Jie sudaromi vadovaujantis vyriausybės nustatytais normatyvais ir yra daugiau techninis išskaičiavimas, nei įvairius poreikius ir teises integruojančių sprendimų paieška. Įstatymo projektu atsisakius miškų tvarkymo schemos, reikšmingai mažinamas ir suinteresuotos visuomenės įtraukimas į sprendimų priėmimą miškų tvarkymo klausimais. Nelikus teritorijų planavimo dokumento, apeinamos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir derinimo su visuomene procedūros. 8 str. 10 d. numatytas derinimas yra nepakankamas. Nepritariame siūlomam pakeitimui, pagal kurį Valstybinė miškų tarnyba ne tik rengtų, bet ir tvirtintų miškų priskyrimo miškų grupėms planus. Toks pakeitimas miškų priskyrimą miškų grupėm padarytų dar uždaresnį ir dar mažiau skaidrų. Baigtinis atvejų, kuriems kirtimų leidimų nereikia , sąrašas (19 str. 1-2 d.) yra per detalus įstatymui ir gali būti keičiamas tik keičiant įstatymą. Beveik visi jame išvardinti atvejai gali būti kritikuojami ir turi būti derinami atskirai. Svarbūs šie NMS punktai: 3.2.1.
Užtikrinti, kad rengiami miškų planavimo ir saugomų teritorijų dokumentų tikslai ir turinys būtų kompleksiniai, t. y. atliepiantys ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas. Siekiant geresnės dokumentų kokybės:
a) užtikrinti tinkamą dokumentus rengiančių specialistų išsilavinimą, apsvarstant galimybes atestuoti šiuos specialistus;
b) keisti su miškais susijusių planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančius teisės aktus taip, kad planavimo dokumentų rengėjai turėtų tinkamą išsilavinimą ar kvalifikaciją vertinti ir priimti sprendimus, susijusius su miško socialinių, ekologinių ir ekonominių funkcijų plėtra;
c) užtikrinti aktualios ir tarpdisciplininės informacijos prieinamumą ir panaudojimą;
d) peržiūrėti teisinį reglamentavimą, įvardijant visuomenės dalyvavimo miškų planavime tikslus, numatant procedūras, kaip suinteresuota visuomenė informuojama ir dalyvauja rengiant miškų planavimo ir projektavimo dokumentų rengimo programą, taip pat kaip ir kuriose kitose planavimo ir projektavimo proceso stadijose dalyvauja suinteresuotosios šalys ir kokios yra šio proceso dalyvių teisės ir pareigos, taip pat nustatant ginčų nagrinėjimo tvarką. 3.2.2. Tobulinti visuomenės ir suinteresuotų grupių įtraukimo į sprendimų priėmimą miškų tvarkymo klausimais tvarką, suteikiant suinteresuotosioms šalims daugiau galių teikti motyvuotus pasiūlymus ir pastabas dėl šių sprendimų, numatant, kaip tokie pasiūlymai nagrinėjami ir tvirtinami arba atmetami. 3.2.3. Tobulinti visuomenės informavimą apie pradedamus ar vykstančius miškų tvarkymo, priežiūros ir planavimo ar projektavimo dokumentų rengimo procesus; užtikrinti, kad planuojamoje teritorijoje veiklą vykdantys, turtą turintys asmenys, taip pat besiribojančių sklypų savininkai ir bendruomenės būtų tinkamai informuojami, atsižvelgiant į jų galimybes (derinant elektronines ir analogines priemones, informavimo būdus). 3.2.5.
valstybinių miškų projektavimo dokumentai būtų vieši ir patogiai prieinami. Atsižvelgdami į problemas ir susitarimus, siūlome keisti šias Įstatymo projekto formuluotes:
dokumentų sistemą) Siūlome į 14 straipsnį:
Vidinės miškotvarkos projektai . 6 dalyje pakeisti:
6) Miškotvarkos projektai turi būti rengiami pagrindiniams miško kirtimams vykdyti žemės sklypuose, kuriuose miško žemė užima103 hektarų ar didesnį plotą, <...>
Suinteresuota visuomenė (pvz., prie pat miško gyvenantys asmenys) turi būti būti informuojama tinkamai, informacijos paskelbimas institucijų svetainėje nėra pakankamas. Remiantis 2025-01-01 privačių miškų statistika13, sklypai iki 3 ha sudarė 29,8 proc., sklypai nuo 3 iki 10 ha sudarė 44,5 proc. privačių miškų ploto. Tai reiškia, kad nustačius 10 ha ribą, vidinės miškotvarkos projektų pagrindiniams miško kirtimams vykdyti nereikėtų net 74,3 proc. privačių miškų ploto. 10 ha yra pakankamai didelis miško plotas, kad būtų ryškus poveikis, ypač gamtai ar socialinėms reikmėms svarbiose teritorijos. Miškotvarkos projektu nustatoma esama būklė, numatomos ūkinės priemonės, o tai vėliau leidžia geriau patikrinti, ar ūkinės veiklos metu nebuvo pažeidimų. 5.2. 9 str. 11 d. (trasos be planavimo ir derinimo)
teritorijose, gali būti įrengiamos specialios motorinėms transporto priemonėms skirtos bekelės trasos, jų įrengimo sprendiniai numatomi miškotvarkos projekte. Argumentacija: siūlome šią nuostatą išbraukti, nes ne tik saugomose teritorijose yra jautrios vietovės, kur neturėtų būti motorinių transporto priemonių trasų, jų keliamo triukšmo ir poveikio aplinkai. Tai ir visi II bei III grupės miškai už saugomų teritorijų ribų, gamtinio karkaso miškai, priešeroziniai miškai, miškai žmonių gyvenamojoje aplinkoje ar kultūros paveldo objektų fizinės ir vizualinės apsaugos zonos ir pan. Miškotvarkos projektas nėra tinkamai integruotas į teritorijų planavimo dokumentų sistemą, jis nėra tinkamai derinamas su suinteresuota visuomene. Pabrėžtina, kad „ variklinių transporto priemonių nuolatinių lenktyniavimo ar išbandymo trasų įrengimas (kai įrengiamas 1 ha ar didesnis plotas) “ yra į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedą įrašyta veikla, todėl jai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Tokio galimo poveikio veikla neturėtų būti leidžiama remiantis tik miškotvarkos projektu, o turėtų būti suderinta Miškų tvarkymo schemos lygio dokumente. 5.3. 9 str. 7 d. (miško kirtimų normos)
naikinti 9 str. 7 d. ir atstatyti
dešimtmečio pagrindinių miško kirtimų norma nustatoma miškotvarkos projekte. Papildomai kaip atskirą dalį pridėti dabar galiojančią nuostatą: [nauja dalis] Miško tarpinio naudojimo apimtį šalies valstybiniuose miškuose nustato Aplinkos ministerija. Argumentacija: Dėl 7) dalies: Privatūs miškai sudaro apie pusę visų Lietuvos miškų ploto. Svarbu užtikrinti, kad šiuose miškuose miškų kirtimai būtų vykdomi tvarumo ribose, o tam svarbios kirtimų normos. Dėl naujo punkto: Apie ketvirtadalį iškertamos medienos14 yra iš Miško tarpinio naudojimo, todėl yra svarbu išlaikyti kontrolę. 5.4. 19 str. 1-2 d., 2 str. 12 d. (kirtimai be leidimų) Siūlome atsisakyti 19 str. 1-2 d. ir 2 str. 12 d. įtvirtinto baigtinio sąrašo atvejų, kuriems nereikia kirtimų leidimų:
valdytojai, ketinantys vykdyti miško kirtimus, privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka iš Vyriausybės įgaliotos institucijos gauti leidimą kirsti mišką, išskyrus tvarkoje nurodytus atvejus. Atvejai, kuriems nereikalaujama leidimo, gali būti tik tokie, kurie neturi reikšmingo poveikio miško ekologinėms, socialinėms, ekonominėms funkcijoms, žmonių gyvenamajai aplinkai. šiuos atvejus :<...> Nereikalinga įvesta sąvoka „ Laisvasis miško kirtimas “.
Argumentacija: pateiktas baigtinis atvejų, kuriems kirtimų leidimų nereikia, sąrašas yra per detalus įstatymui ir gali būti keičiamas tik keičiant įstatymą. Geriau įstatyme aprašyti principus ir konkrečius atvejus nustatyti poįstatyminiais teisės aktais. Pateiktas atvejų sąrašas jau dabar kelia daug abejonių ir kiekvienas punktas reikalauja atskiros analizės. Dalis sąraše įvardintų atvejų jau dabar visuomenėje kelia daug įtampų (pvz., prie laidų iškertami ne tik pavojingi medžiai). Yra atvejų, nesuderinamų su miško grupės funkcine paskirtimi (pvz., IIA grupėje leidžiama be leidimo iškirsti sausuolius ar juostas apie griovius). Ignoruoja technologinę pažangą (pvz., numato miško valdos ribinių linijų kirtimus, nors sklypų ribų žymėjimui gali būti pasitelktos kitos priemonės). Toks sąrašas leidžia neatlikti poveikio reikšmingumo vertinimo kirtimams Natura 2000 teritorijoje (pvz., prie laidų gali būti iškirsta EB svarbos buveinė). 5.5. 19 str. 4 d. (kirtimų leidimų išdavimo terminai) <...>Kai miško kirtimus numatoma vykdyti saugomoje teritorijoje ir (ar) Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ir (ar) kultūros paveldo teritorijoje ir (ar) pagrindinį miško kirtimą planuojama vykdyti privačiame žemės sklype, kuriame miško žemė užima iki 3 ha, kai nepatvirtintas vidinės miškotvarkos projektas , leidimas kirsti mišką išduodamas per 20 darbo dienų nuo prašymo ir dokumentų, reikalingų leidimui gauti, pateikimo dienos.<...> Argumentacija: Įstatymu netrumpinti šiuo metu galiojančių leidimo išdavimų terminų ir išlaikyti 20 darbo dienų leidimų išdavimo terminą miško valdoms, kurioms nėra parengto vidinio miškotvarkos projekto. Leidimų išdavimo terminų trumpinimas gali turėti didelę reikšmę leidimų kokybei.
Tai ypač aktualu šiuo laikotarpiu, kai vyksta taupymai valstybiniame sektoriuje. 5.6. 19 str. 8 d. (kirtimų leidimų galiojimas)
kirtimus galima vykdyti
nuo leidimo kirsti mišką išdavimo dienos. Argumentacija:
institucijų sistemos nėra pilnai integruotos ir kai nėra tinkamai įgyvendinta šio straipsnio 7 dalyje numatyta leidimo atšaukimo sąlyga „
<...>
įvykus kitiems pasikeitimams, dėl kurių keičiasi miško apsaugos ir naudojimo reikalavimai ir miškas leidime nurodytomis sąlygomis negali būti kertamas
“. Tai reiškia, kad užregistravus saugomos rūšies radavietę kirtimų leidimas
nebūtinai bus panaikintas. Laikantis atsargumo principo, kol kas nėra prielaidų ilginti leidimų galiojimo terminą. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 364. Aplinkosaugos koalicija 2026-05-04
Pateikiame pagrindinius miškų grupių sistemos peržiūros principus, kuriais remiantis parengėme pasiūlymus. Ūkininkavimo režimai Ūkininkavimo režimas turėtų reglamentuoti įveisimą ar atkūrimą, medynų auginimą, palaikymą, galimus kirtimus, kirtimų liekanų naudojimą, miško sanitarinės, gamtinės ir/ar socialinės apsaugos reikalavimus ir kt. ● I grupėje, kaip ir dabar, nevykdoma ūkinė veikla. Įstatyme turi būti numatyta galimybė miškui priskirti I grupę, paliekant teisę jame laisvai lankytis. ● IIA ir IIB grupėse turi būti numatyta specialios paskirties miškininkystė, kurioje draudžiami pagrindiniai miško kirtimai ir siekiama tam tikrų ekologinių ar socialinių tikslų. ● III grupėje gali būti vykdoma tik gamtiškoji miškininkystė arba bet kuri kita aukštesnio apsaugos režimo miškininkystė.
Tai naujos kartos miškininkystė, kurios praktikos bus vystomos, bet kurioje iš karto turi būti draudžiami plyni ir supaprastinti atvejiniai kirtimai. ● IV grupėje leidžiama tradicinė ūkinė miškininkystė, tačiau skatinama taikyti ir pereiti prie gamtiškosios miškininkystės principų ir praktikų. Priskyrimo miškų grupėms principai Konkretūs normatyvai bus patvirtinti Vyriausybės, tačiau Miškų įstatymo projekto 8 straipsnyje esantys miškų grupių apibrėžimai turi leisti miškams priskirti reikiamas grupes. Griežta apsauga turėtų būti taikoma priskiriant I gr. miškams: ● Rezervatuose I gr. ● Valstybiniuose miškuose kertinėse miško buveinėse I gr. arba II gr. ● Valstybiniuose miškuose visi reprezentatyviniai miškų plotai pagal FSC reikalavimus I gr. arba II gr.
Saugomose teritorijose miškams turėtų būti priskirtos šios grupės: ● Visuose draustiniuose (ir valstybiniuose, ir savivaldybių) II gr. arba I gr. ● Visose saugomose teritorijose ženkliai plečiama II gr. ją nustatant vietoje III ir IV grupių: ○ Natura 2000 teritorijose apsaugotos buveinės ir jų buferinės zonos (30 m, t.y. taip, kaip buvo numatyta specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimuose) IIA
valstybiniuose miškuose II gr. ○ Nacionalinių parkų privačiuose miškuose galėtų būti ir III gr. ○ Miškai ar jų dalys, svarbūs natūralioms buveinėms ir rūšių buveinėms išsaugoti ar atkurti, kiti didelės gamtinės vertės miškai IIA gr. ○ Rekreacijai ir ar kitoms socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms vertybėms puoselėti skirti miškai IIB gr. ● Visose saugomose teritorijose, kur nėra nustatyta I ar II grupė, turi būti III gr. Saugomose teritorijose palaipsniui turi nelikti IV grupės miškų. Už saugomų teritorijų ribų: ● Laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai III gr. arba II gr. ● Priešeroziniai miškai II gr. ● Galimybė gamtinio karkaso miškams suteikti II gr. arba III gr. ● Turi būti leidžiama bet kurį IV gr. mišką ar jo dalį pakeisti į III gr. Gyvenamųjų teritorijų ir prie jų esantys miškai, kiti rekreacijai ir/ar socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms vertybėms puoselėti skirti miškai: ● Miestų miškai II gr. ● Miškai iki 1 km aplink kompaktiškai užstatytas teritorijas II gr. arba III gr.
Galėtų būti normatyvai, priklausantys nuo gyventojų skaičiaus, kokiu atstumu ir kurie miškai turi būti priskirti IIB gr. ar III gr. ● Gyvenamosiose teritorijose ir prie jų, taip pat kituose rekreacijai ir/ar socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms vertybėms puoselėti svarbiuose miškuose turi būti .galimybės apriboti ūkines veiklas, pasitelkiant NMS priimtus susitarimus: ○ Sutvarkyti planavimo procesus taip, kad būtų tinkamas visų suinteresuotų asmenų informavimas ir ankstyvas įtraukimas į sprendimus, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus (NMS skyriai 3.2. ir 3.2.) ○ Sukurti mechanizmus suinteresuotoms bendruomenėms bei asmenims prioritetine tvarka išpirkti mišką iš privačių savininkų ar sudaryti sutartis dėl tam tikros veiklos nevykdymo (NMS punktai 3.2.6., 2.1.11., 5.1.6.) ○ Sukurti kompetencijų centrą, kurio viena iš funkcijų būtų konsultuoti ir teikti pagalbą įsitraukiant į sprendimų priėmimą (NMS punktas 3.1.5.). Galimybės privačių miškų savininkams nustatyti didesnę apsaugą: ● Galimybė privačiuose miškuose esančioms kertinėms miško buveinėms ir reprezentatyviniams miškų plotams, vadovaujantis FSC reikalavimais, nustatyti I gr. arba II gr. ● Galimybė privačiose saugomose teritorijose esantiems miškams nustatyti I gr. arba II gr. Kompensavimas ir paskatos savininkams: ● Ūkinėse grupėse, kuriose nėra draudžiami pagrindiniai kirtimai, draugiškesni ūkininkavimo režimai turėtų būti skatinami ne kompensuojant, o per finansines ir mokestines paskatas. Viena iš galimybių yra diferencijuojuoti 7 straipsnyje apibrėžiamus privalomuosius atskaitymus, jų dydį diferencijuojant priklausomai nuo priskirtos miško grupės ir galbūt nuo kitų apribojimų.
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 365. Šimonių girios bendruomenė ir Asociacija “Gyvo Žalio” 2026-05-05
įstatymo projekto vertinimas
ambicijos miškų grupių pertvarkoje: ○ Įstatymo projektas neturi pakankamos ambicijos miškų grupių pertvarkoje. Jis neįpareigoja reikšmingai keisti grupių pasiskirstymo, todėl daug vertingų saugomų teritorijų miškų lieka IV grupėje su silpnu apsaugos režimu. II grupės kriterijai per siauri
kitų svarbių gamtos vertybių. 2. Plynieji kirtimai: ○ Net ir sumažinti plotai sunaikina ekosistemas, fragmentuoja buveines, skatina dirvožemio degradaciją ir mažina kraštovaizdžio stabilumą. 3. Rekreaciniai/Socialinio prioriteto miškai: ○ Siūlymas apsaugoti tik 1 km nuo miestų ribų esančius miškus ignoruoja miestelių ir gyvenviečių rekreacinius poreikius. 4. Suinteresuotos visuomenės ir bendruomenių teisių ignoravimas, įtraukimo trūkumas: ○ Ignoruojama teisė į gyvenamąją aplinką. Miškų planavimo procesai išlieka uždari, visuomenės ir specialistų dalyvavimas ribotas, o jų teisės – neapibrėžtos. 5. Lankymosi miškuose ribojimai: ○ Siūlomi pertekliniai apribojimai riboja visuomenės teisę lankytis miškuose ir naudotis jų rekreaciniais ištekliais. Mūsų siūlymai
1Miškų grupių pertvarka :
Šiuo metu siūlomas teisinis reguliavimas nesuteikia tinkamos apsaugos saugomų teritorijų miškams . Nors teoriškai atsiranda galimybė juos priskirti IIA grupei, pagal siūlomą formuluotę tai nėra užtikrinama ir gali būti taikoma fragmentiškai. Lietuva stodama į Europos Sąjungą įsipareigojo apsaugoti Natura 2000 teritorijas ir pati pasirinko jų tinklą.
Per daugiau nei 20 metų Lietuva gavo reikšmingą ES finansavimą, skirtą įvairioms sritims — nuo infrastruktūros iki aplinkosaugos projektų. Todėl valstybė turi vykdyti ir savo įsipareigojimų dalį, užtikrindama ne tik formalią, bet ir realią Natura 2000 teritorijų apsaugą. Šiuo metu prieš Lietuvą jau pradėtos Europos Komisijos pažeidimo procedūros dėl Natura 2000 teritorijų apsaugos neužtikrinimo, o Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos — Valstybinė miškų urėdija ir Valstybinė miškų tarnyba — teismuose ginčijasi su suinteresuota visuomene dėl šių miškų apsaugos. Tai rodo sisteminę problemą ir būtinybę apsaugą įtvirtinti įstatymo lygiu. Be to, siūlomas 1 km apsaugos atstumas aplink miestus yra nepakankamas. Nacionaliniame miškų susitarime buvo aiškiai sutarta, kad miškai turi būti saugomi aplink visas gyvenamąsias teritorijas, o ne tik aplink miestus. Todėl socialinio prioriteto miškų grupė turi būti taikoma plačiau, kad realiai apsaugotų gyvenamąją aplinką ir visuomenės poreikius. Ambicingas, ES gamtosaugos įsipareigojimus ir ES biologinės įvairovės strategiją įgyvendinantis sprendimas būtų visus Lietuvos saugomų teritorijų miškus priskirti I (rezervatinių miškų), IIA (ekosistemų apsaugos) arba IIB (socialinio prioriteto) grupėms . Pereinamuoju laikotarpiu saugomų teritorijų miškai, kurie dar nėra priskirti IIA ar IIB grupėms, turėtų būti priskiriami III grupei, papildžius jos apibrėžimą taip, kad būtų aiškiai taikomi gamtiškosios miškininkystės principai. ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. nustato tikslą sustabdyti gamtos nykimą, atkurti ekosistemas, apsaugoti 30 % teritorijos ir bent 10 % suteikti griežtą apsaugą. Šių tikslų neįmanoma pasiekti, jei saugomų teritorijų miškai ir toliau liks be aiškios, įstatymo lygiu įtvirtintos apsaugos.
Toėl siūlome: ○ Plėsti I grupės miškų dalį iki bent 10 %, kad būtų užtikrinta rezervatų ir kertinių buveinių apsauga. Sudaryti sąlygas priskirti miškus šiai grupei ir paliekant teisę juose lankytis. ○ Ženkliai plėsti II (A ir B) grupės miškų plotus saugomose teritorijose , III ir IV grupės sąskaita. Visiškai atsisakyti IV grupės miškų saugomose teritorijose, pertvarkyti juos į I, II ar III grupę , nustatant gamtai artimos miškininkystės režimą ir griežtai ribojant plynus kirtimus. ○ II grupės apibrėžimus išplėsti , įtraukiant ir kitus saugomų teritorijų miškus, iskaitant Natura 2000 teritorijas, biosferos poligonus ir EB svarbos buveines kartu su buferinėmis zonomis (30m).
8 straipsnio 3 dalį patikslinti , aiškiai įtraukiant, kad I grupei priskiriamos ir sengirės bei kitų miškų sengirių bruožų turinčios miškų dalys , nepriklausomai nuo to, ar jos yra saugomose teritorijose. Vertingos sengirių bruožų teritorijos egzistuoja ir už saugomų teritorijų ribų (pvz., kertinės buveinės, FSC saugomos teritorijos), tačiau be priskyrimo I grupei jos neturi įstatymo lygio apsaugos, o jų prieaugis nepagrįstai įtraukiamas į kirtimų normas:
miškai: valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijose esančių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai , draustinių miškų dalys, sengirės ir kitų miškų dalys, turinčios sengirių bruožų . Pagrindinė funkcinė paskirtis – leisti vykti natūraliems procesams miškuose, formuotis sengirėms. Siūlome patikslinti 8 straipsnio 4 dalies 2 punktą , pakeičiant grupės pavadinimą į socialinio prioriteto miškai ir atitinkamai išplečiant apibrėžimą, kad jis apimtų ne tik rekreacijai, bet ir kultūrinėms, dvasinėms bei gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijoms svarbius miškus.
Taip pat būtina aiškiai įvardyti, kad šiai grupei priskiriami miškai yra svarbūs gyvenamosios aplinkos kokybei , kaip buvo sutarta Nacionaliniame miškų susitarime – kad miškai turi būti saugomi aplink visas gyvenamąsias teritorijas, o ne tik aplink miestus . 2) B – rekreaciniai socialinio prioriteto miškai: miško parkai, miestų, ir prie miesto urbanizuotų/gyvenamųjų teritorijų1 km atstumu esantys miškai, kultūrinių draustinių, kultūrinių rezervatų miškai ar jų dalys , valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti gyvenamosios aplinkos apsaugai, poilsiui ar kitoms socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms vertybėms puoselėti skirti miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – formuoti ir išsaugoti rekreacinius ar kitus socialinius, kultūrinius ir dvasinius visuomenės poreikius geriausiai tenkinančius miškus ir miško aplinką. ○ Siūlome saugomų teritorijų miškus, nepriskirtus I ar II grupėms, įtraukti į III grupę, 8 str. 5 d. (III grupė – apsauginiai miškai), papildant jos apibrėžimą. Visose saugomose teritorijose turėtų nelikti ūkinio prioriteto miškų, o miškuose turėtų būti taikomi gamtiškosios miškinininkystės principai :
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 366. Šimonių girios bendruomenė ir Asociacija “Gyvo Žalio”
teritorijose – gamtai artima miškininkystė: ○ Drausti plynuosius kirtimus, išskyrus išskirtinius gamtotvarkos atvejus. Prioritetą teikti biologinės įvairovės ir ekosistemų gerovės užtikrinimui bei daugiarūšių ir įvairiaamžių medynų ugdymui. ○ Kovojant su klimato krize, didinti anglies kaupimą senėjančiuose saugomuose miškuose, kartu užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 367. Šimonių girios bendruomenė ir Asociacija “Gyvo Žalio”
ir urbanizuotų teritorijų miškai: ○ Socialinio prioriteto/rekreacinius miškus plėsti į miestelių ir gyvenviečių miškus, apsaugant juos nuo intensyvios ūkinės veiklos. ○ Miškuose šalia gyvenamųjų teritorijų atsisakyti plynųjų kirtimų, įgyvendinant miškininkystę, skirtą mikroklimato gerinimui bei rekreacinių, dvasinių ir kultūrinių bendruomenės poreikių tenkinimui. Pertvarkant gyvenamųjų teritorijų ir šalia jų esančių miškus įtraukti vietos gyventojus į sprendimų priėmimo procesą, bet užtikrinant, kad miškininkystė būtų vykdoma tausojant biologinę įvairovę bei laikantis gamtai artimų miškininkystės principų. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 368. Šimonių girios bendruomenė ir Asociacija “Gyvo Žalio”
teisių ir teisės į gyvenamąją aplinką užtikrinimas Iki šiol Miškų įstatymas nepripažino prie miškų gyvenančių gyventojų ir kitų suinteresuotų asmenų kaip miškų politikos subjektų, nors jų gyvenamoji aplinka tiesiogiai priklauso nuo miškų būklės ir tvarkymo.
įgyvendinti Orhuso konvencijos principus, siūlome į Miškų įstatymo2 straipsnį įtraukti suinteresuotos visuomenės sąvoką. Tai būtina ir Nacionalinio miškų susitarimo įtvirtintam visuomenės įtraukimui į miškų valdymo sprendimus: Suinteresuota visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti poveikį miško tvarkymo ir naudojimo sprendimai arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu. Asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis. ○ Kompleksinė miškų ūkio veikla turi apimti ne tik medienos auginimą ir naudojimą, bet ir miškuose esančių gamtinių, kultūrinių, dvasinių bei gyvenamosios aplinkos vertybių apsaugą. Bendruomenėms svarbu, kad valstybinė miškų urėdija užtikrintų ne vien ūkinę, bet ir gyvenamajai aplinkai saugią ir sveiką miškų tvarkymo praktiką. Todėl2 str.
2 str. 11 d. (sąvoka „Kompleksinė miškų ūkio veikla“) siūlome papildyti: Kompleksinė miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, racionalų miško išteklių naudojimą, medienos ruošą ir prekybą mediena, miško ištekliais ir biokuru, taip pat miško ekosistemų funkcijų vykdymo užtikrinimą ir palaikymą, gamtos vertybių apsaugą, gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimą, gyvenamosios aplinkos apsaugą, kultūros ir dvasinių vertybių miškuose apsaugą, miško infrastruktūros įrengimą ir priežiūrą. ○ Siūlome keisti 3 straipsnio 4 ir 5 dalis , kad būtų sustiprintas visuomenės įtraukimas ir skaidrus miškų valdymas. 3 str. 4 d. (Aplinkos ministerija):
Siūlome nustatyti aiškią dialogo ir tarpininkavimo tvarką tarp suinteresuotos visuomenės ir miškų savininkų, kaip numato NMS 3.2.6. 3 str. 5 d.:
tarnyba pati rengtų ir pati tvirtintų miškų priskyrimo miškų grupėms planus. Tokia funkcijų koncentracija vienoje institucijoje prieštarauja NMS susitarimams dėl skaidrumo ir nepriklausomo planavimo. Siūlome to atsisakyti. ○ Siūlome keisti 5 straipsnio 5 dalį , kad būtų aiškiai įtvirtinta išimtis, leidžianti padalyti ir įsigyti mažesnius nei 5 ha miško plotus tais atvejais, kai jie yra svarbūs gyvenamosios aplinkos, gamtinių, kultūrinių ar dvasinių vertybių apsaugai. Tokiais atvejais atskirti plotai turi būti priskiriami I arba II miškų grupei.
Tai sudarytų realias galimybes suinteresuotai visuomenei įsigyti ir išsaugoti nedidelius, bet vertingus miškus, kurių apsaugai tokio ploto pakanka, o mažesnė kaina padidintų jų išpirkimo galimybes. ○ Siūlome keisti 6 straipsnį , atkuriant dabar galiojančio Miškų įstatymo 41 straipsnio nuostatą dėl pirmumo teisės įsigyti mišką ir patikslinant 1 d. 2 punktą taip, kad pirmumo teisę turėtų bet kuris gretimo žemės sklypo savininkas , o ne tik miškų ūkio paskirties žemės savininkas. Tai būtina, nes gretimų miškų išpirkimas yra svarbus gyvenamosios aplinkos apsaugai ir greta esančio miško teikiamų ekosistemų paslaugų išsaugojimui. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 369. Šimonių girios bendruomenė ir Asociacija “Gyvo Žalio”
5Lankymosi teisės užtikrinimas:
○ Įstatyme neturėtų būti naujų apribojimų lankytis miškuose. Užtikrinti visuomenės teisę laisvai naudotis miškais rekreacijai, laikantis atsakomybės ir pagarbos gamtai principų. ○ Pastaba dėl
. Nepritariame siūlomai 10 straipsnio 7 punkto formuluotei. Siūlomas ribojimas apsistoti poilsiui tik specialiai įrengtuose objektuose nepagrįstai apriboja teisę lankytis miškuose ir neatitinka Miškų įstatymo principo, kad miškai yra atviri visuomenei. Papildomas draudimas sukurtų perteklinį reguliavimą ir apsunkintų tradicinį, aplinkai nekenkiantį lankymąsi miškuose. Siūlome jo atsisakyti. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 370. Šimonių girios bendruomenė ir Asociacija “Gyvo Žalio”
Siūlome keisti 2 straipsnio 14 punktą , nes dabartinė miško sąvoka yra klaidinanti: ji mišku laiko ir kirtavietes, ir jaunuolynus, ir kitus plotus, kuriuose nėra susiformavusio medyno.
Tokia apibrėžtis neatitinka FAO miško sąvokos, pagal kurią miškas yra žemės plotas su medynais, kuriuose medžių aukštis siekia ne mažiau kaip 5 metrus . Toks patikslinimas užtikrintų, kad mišku būtų laikomi tik tie plotai, kurie atitinka tarptautinius kriterijus ir realiai funkcionuoja kaip miško ekosistemos, o ne laikini miško atkūrimo etapai. Tikslesnė miško sąvoka – žemės plotas su medynais, kuriuose medžių aukštis yra ≥5 m
etapus) . Toks atskyrimas pašalintų dabartinį neapibrėžtumą, pagerintų statistikos kokybę ir suderintų Lietuvos teisinį reguliavimą su FAO miško apibrėžimu. ○ Siūlome
tvarkymo schemas kaip specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. ( Miškų tvarkymo schemos yra vienintelis planavimo lygmuo, kuriame derinami skirtingi interesai ir užtikrinamas visuomenės dalyvavimas. Jų atsisakymas panaikina įtraukų sprendimų priėmimą ir prieštarauja NMS susitarimams.) ○ Siūlome neperduoti tvirtinimo funkcijos Valstybinei miškų tarnybai ir palikti galioti dabartinę tvarką, kai miškų priskyrimo miškų grupėms planus tvirtina aplinkos ministras . (Ta pati institucija negali ir rengti, ir tvirtinti to paties dokumento – tai mažina skaidrumą, panaikina nepriklausomą kontrolę ir silpnina visuomenės pasitikėjimą.
Sprendimai dėl miškų grupių turi būti priimami viešai, atskaitingai ir su aiškia atsakomybių atskirtimi). ○ Siūlome įstatymą papildyti nuostata , kad suinteresuota visuomenė būtų informuojama ir įtraukiama Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka , o ne vien paskelbiant informaciją institucijų svetainėse. Gyventojai, kurių gyvenamojoje aplinkoje planuojami pokyčiai, turi būti informuojami tiesiogiai ir turėti realią galimybę dalyvauti sprendimų priėmime. Tai atitinka Nacionalinio miškų susitarimo reikalavimus, kurie numato aiškias procedūras dėl visuomenės informavimo, dalyvavimo planavimo ir projektavimo stadijose, jų teisių ir pareigų apibrėžimo bei pasiūlymų ir ginčų nagrinėjimo tvarkos. Siūlome atsisakyti 19 str. 1–2 d. įtvirtinto baigtinio atvejų, kuriems nereikia kirtimų leidimų, sąrašo , nes toks detalus reguliavimas įstatyme yra netinkamas, sunkiai keičiamas ir jau dabar kelia abejonių dėl poveikio miško ekologinėms, socialinėms ir ekonominėms funkcijoms. Dalis išvardytų atvejų nesuderinami su miškų grupių paskirtimi, ignoruoja technologinę pažangą ir gali sudaryti sąlygas reikšmingam poveikiui Natura 2000 teritorijose. Siūlome įstatyme nustatyti tik principus, o konkrečius atvejus palikti poįstatyminiams teisės aktams. Taip pat siūlome išlaikyti 20 darbo dienų leidimų išdavimo terminą (19 str. 4 d.), nes jo trumpinimas mažintų leidimų kokybę esant ribotiems administraciniams resursams. Siūlome neilginti leidimų galiojimo termino iki 24 mėnesių (19 str.
esant neintegruotoms informacinėms sistemoms ir neįgyvendintai leidimų atšaukimo tvarkai kyla rizika, kad kirtimai vyks pasikeitus apsaugos reikalavimams, įskaitant naujai nustatytas saugomų rūšių radavietes. ○ Miškų planavimo sistema turi būti atvira ir užtikrinti ankstyvą bendruomenių, visuomenės ir specialistų įtraukimą. Atsisakyti Valstybinės miškų tarnybos vienvaldiškumo tvirtinant planus. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 371. Šimonių girios bendruomenė ir Asociacija “Gyvo Žalio”
savininkai turi būti skatinami taikyti draugiškus ūkininkavimo režimus ne tik kompensacijomis, bet ir finansinėmis paskatomis, tokiomis kaip mokestinės lengvatos. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 372. Lietuvos verslo konfederacija 2026-05-05 Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK) kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo frakcijas ir Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetą (toliau – Komitetas), reaguodama į Komiteto organizuotus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto (naujos redakcijos) Nr. XIVP-3933 klausymus, kuriuose buvo pristatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Ministerija) siūlymas atsisakyti miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimo, susijusio su daugiau nei 1500 ha miškų ūkio paskirties žemės plotų nuosavybe . LVK šią iniciatyvą vertina pozityviai ir ją palaiko. Mūsų vertinimu, šiuo metu galiojantis 1500 hektarų nuosavybės limitas iš esmės iškraipo konkurencines sąlygas rinkoje, dirbtinai mažina beveik 250 tūkst. privačių savininkų turto vertę, riboja investicijų srautus į miškų ūkį ir mažina šio sektoriaus potencialą prisidėti prie regionų ekonominės plėtros.
Tokie teisės aktuose įtvirtinti suvaržymai nebeatitinka šiuolaikinės ūkinės veiklos logikos – didesnio masto valdos sudaro prielaidas efektyviau planuoti veiklą, optimizuoti kaštus, diegti inovatyvius sprendimus bei siekti aukštesnių tiek ekonominių, tiek aplinkosauginių rezultatų. Pažymėtina, kad didesnio masto miškininkavimas gali turėti teigiamą poveikį ne tik ekonominiams rodikliams, bet ir aplinkosauginiams tikslams. Ilgalaikis miškų tvarkymo planavimas, tvarus išteklių naudojimas, investicijos į biologinės įvairovės išsaugojimą ir klimato kaitos švelninimo priemones dažnai reikalauja masto ekonomijos, kurią dabartinė teisinė tvarka apsunkina. Tai reiškia, kad egzistuojantis reguliavimas ne tik riboja ekonominį efektyvumą, bet ir gali trukdyti siekti aukštesnių aplinkosauginių standartų. Analogiškus argumentus yra išsakiusi ir Ministerija. Be to, būtina atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos teisės kontekstą. Europos Komisija yra pateikusi Lietuvai oficialų paklausimą dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 ir 65 straipsnių įgyvendinimo, prašydama pagrįsti nustatytų ribojimų atitiktį laisvo kapitalo judėjimo principui ir proporcingumo reikalavimui. Lietuvos institucijų ekspertiniu vertinimu, minėtas reguliavimas kelia pagrįstų abejonių dėl atitikties SESV
ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai. Pažymėtina ir tai, kad priimant minėtus miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimus nebuvo vertinta nei miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinio reguliavimo būtinumas, nei pasirinktų priemonių ir 1500 ha ribos proporcingumas.
Atsižvelgiant į tai, egzistuoja reali rizika, kad Europos Komisija oficialiai gali pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Kaip girdėjome iš Ministerijos, šis klausimas yra nuolat stebimas, vyksta dialogas su Europos Komisija, o Lietuva periodiškai teikia informaciją apie pažangą peržiūrint galiojantį reguliavimą. Todėl delsimas priimti sprendimus gali lemti ne tik teisinius ginčus, bet ir turėti neigiamų pasekmių valstybės reputacijai bei investicinei aplinkai. Svarbu pažymėti ir tai, kad dabartinis reguliavimas sudaro nevienodas konkurencines sąlygas rinkos dalyviams. Ūkio subjektai, kurie iki ribojimo įsigaliojimo jau buvo įsigiję didesnius nei
atžvilgiu. Tuo tarpu kiti ūkio subjektai, siekiantys plėsti veiklą, tokios galimybės nebeturi, kas iškraipo rinkos veikimą ir riboja sektoriaus plėtrą. Ribojimo atsisakymas sudarytų prielaidas efektyvesniam miškų ūkio funkcionavimui ir sukurtų apčiuopiamą naudą tiek savininkams, tiek valstybei. Pirmiausia, didėtų privačių miškų savininkų turto vertė ir likvidumas – savininkai galėtų laisviau disponuoti savo turtu, o rinkos kaina būtų formuojama konkurencingesnėmis sąlygomis. Šiuo metu dėl esamų apribojimų rinka yra iškreipta: didesnė paklausa sutelkta į brandžius medynus, o nebrandūs, priežiūros ir investicijų reikalaujantys miškai dažnai lieka nepakankamai vertinami. Be to, didesni ūkio subjektai paprastai taiko ilgalaikes, atsakingo miškų valdymo strategijas ir laikosi tarptautinių standartų, tokių kaip FSC (Forest Stewardship Council) ar PEFC (Programme for the Endorsement of Forest Certification), kurie užtikrina subalansuotą požiūrį į kirtimus, biologinės įvairovės apsaugą ir socialinius aspektus.
Tokia veikla yra skaidresnė ir lengviau prižiūrima, o tai svarbu tiek visuomenei, tiek reguliuojančioms institucijoms. Ne mažiau svarbus ir pramonės aspektas. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis privačių miškų savininkų valdo labai nedidelius plotus, jiems dažnai sudėtinga efektyviai valdyti turtą ir stabiliai tiekti žaliavą. Didesnio masto valdos sudarytų sąlygas nuoseklesniam žaliavos tiekimui, ilgalaikiam planavimui ir investicijoms į miško atkūrimą, taip pat kurtų papildomas galimybes smulkiajam ir vidutiniam verslui regionuose. Galiausiai pažymėtina, kad valstybė pati valdo itin didelius miškų plotus ir nuosekliai siekia jų efektyvaus bei centralizuoto valdymo. Vykdant urėdijų reformą buvo akcentuojama, kad anksčiau atskirai veikusių urėdijų, valdžiusių iki 42 tūkst. ha miškų, sujungimas į vieną įmonę sudarys prielaidas efektyviau valdyti apie 1,18 mln. ha valstybės turto. Tačiau tuo pat metu privatiems subjektams taikomas daug kartų mažesnis – 1500 ha – nuosavybės limitas iš esmės riboja jų galimybes veikti efektyviai, planuoti veiklą didesniu mastu ir konkuruoti rinkoje. Tokia situacija sudaro nevienodas veiklos sąlygas ir rodo nenuoseklų požiūrį į miškų ūkio valdymo efektyvumą, nes valstybė sau taiko masto ekonomijos principus, tačiau jų nepagrįstai neleidžia taikyti privačiam sektoriui. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, LVK prašo palaikyti Ministerijos siūlymą atsisakyti miškų ūkio paskirties žemės nuosavybės ribojimo.
Kartu siūlome nepritarti Seimo nario Audriaus Radvilavičiaus 2026 m. balandžio 21 d. registruotam pasiūlymui, kuriuo siūloma išlaikyti galiojančio Miškų įstatymo redakcijoje įtvirtintą nuostatą, kad vienas asmuo ir su juo susiję asmenys gali įsigyti ne daugiau kaip 1 500 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje. Manome, kad tokio reguliavimo išlaikymas neatitiktų nei Lietuvos ekonominių interesų, nei Europos Sąjungos teisės reikalavimų ir trukdytų tvariam miškų ūkio sektoriaus vystymuisi. Nepritarti. KRK palaiko ribojimą ir siūlo jo neatsisakyti. 373. UAB Miškų fondas 2026-05-06 UAB Miškų fondas teikia savo poziciją dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas), kuriuo siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančio 1 500 ha miškų ūkio paskirties žemės nuosavybės ribojimo (toliau – 1 500 ha ribojimas). Palaikome Projektu siūlomą 1 500 ha ribojimo panaikinimą ir prašome Komiteto bei Seimo frakcijų taip pat palaikyti šio ribojimo panaikinimą. Toliau išdėstome priežastis, kodėl šio ribojimo panaikinimas yra teisingas bei būtinas žingsnis, o jo palikimas daro tiesioginę neigiamą įtaką smulkiųjų miško savininkų turto vertei, pažeidžia ES teisę ir iškraipo konkurencines sąlygas, saugodamas stambiausius miškų valdytojus ir jų interesus. 1. Ribojimas mažina privačių miškų savininkų turto vertę Lietuvoje yra apie 250 000 privačių miško savininkų, kurių vidutinė valda siekia apie 2,93 ha. Daugelis jų yra paveldėtojai, o ne aktyvūs miško valdytojai. Jiems 1 500 ha ribojimo poveikis tampa aktualus ir daro neigiamą įtaką kiekvieną kartą, kai toks savininkas nusprendžia parduoti savo mišką. Šiuo metu, galiojant 1 500ha ribojimui, miško pirkėjų ratas yra dirbtinai susiaurintas: tie, kurie jau valdo 1 500 ha, negali pirkti daugiau.
Tai reiškia mažiau konkurentų, mažiau pasiūlymų ir mažesnę kainą, kurią smulkus savininkas realiai gauna, parduodamas savo mišką. Panaikinus ribojimą, didėtų potencialių pirkėjų ratas, didėtų ir skaidrėtų konkurencija, o tai tiesiogiai padidintų tų 250 000 savininkų turto vertę ir jų galimybę gauti teisingą rinkos kainą. 2. Ribojimas buvo priimtas be analizės ir neturi jokio teisinio pagrindo
pažeidžiant elementarius teisėkūros reikalavimus. Nebuvo atliktas poveikio vertinimas (kaip reikalauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 str.), neatlikta ekonominė analizė, nepateiktas proporcingumo pagrindimas, negautos ekspertų išvados. Aiškinamajame rašte tebuvo nurodyta, kad „neigiamos pasekmės nenumatomos“ – be jokio pagrindimo. Reikšminga ir tai, kad derinant projektą su Seimo kanceliarijos Teisės departamentu, Europos teisės departamentu prie Teisingumo ministerijos, Vyriausybe, Konkurencijos taryba, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kitomis institucijomis 1 500 ha ribojimo įvedimo metu – visų jų išvados buvo neigiamos. Nepaisant to, ribojimas buvo įvestas, nors buvo taip pat ir Prezidento pagrįstai ir argumentuotai vetuotas. 3. Ribojimas prieštarauja ES teisei ir kelia realią pažeidimo procedūros ir sankcijų grėsmę valstybei
oficialiai kreipėsi į Lietuvą, prašydama pagrįsti 1 500 ha ribojimo atitiktį Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 63 straipsniui, kuriuo draudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių apribojimai. Lietuvos institucijos, įvertinusios ribojimo atitiktį Europos Sąjungos teisei, nustatė, kad priimant šį ribojimą nebuvo įvertintas nei jo būtinumas, nei proporcingumas, ir konstatavo, kad jis galimai pažeidžia SESV 63 straipsnį.
Ši pozicija buvo oficialiai iškomunikuota Europos Komisijai kartu su informacija, kad Lietuva ketina ribojimo atsisakyti. Jei ribojimas vis dėlto būtų paliktas, Lietuvai grėstų oficiali pažeidimo procedūra, kurios pasekmės apimtų potencialiai kelių milijonų eurų baudas, privačių asmenų ieškinius prieš valstybę dėl patirtos žalos bei reputacinę žalą, darančią tiesioginę neigiamą įtaką investiciniam klimatui šalyje. Ribojimo panaikinimas jokių papildomų rizikų
valstybių tyrimą dėl ribojimų įsigyti mišką. Rezultatas vienareikšmis: nė viena iš nagrinėtų valstybių netaiko tokio mechaninio skaitinio hektarų limito, kokį taiko Lietuva. Tai rodo, kad toks reguliavimas nėra pagrįstas ir būtinas. Jei kitos ES valstybės sugeba užtikrinti tvarų miškų valdymą be tokio ribojimo, nėra jokio pagrindo teigti, kad Lietuva negali to padaryti be dirbtinio mechaninio ploto ribojimo. 5. Ribojimas nesukuria jokios naudos miškui ir iškraipo rinką Kirtimų normos, leidimai, atkūrimo reikalavimai – visa tai taikoma vienodai visiems miškų savininkams, nepriklausomai nuo valdos dydžio. Įstatymas nustato, kiek galima kirsti, kaip privaloma atkurti ir kokių aplinkosauginių standartų laikytis – ir šios taisyklės vienodos tiek tam, kas valdo 1 ha, tiek tam, kas valdo 100 000 ha. Tai reiškia, kad 1 500 ha ribojimas neturi jokio teisinio ar faktinio ryšio su miško apsauga – jis nereglamentuoja ir neturi įtakos nei kirtimų intensyvumui, nei priežiūros kokybei.
Papildomai pažymėtina, kad kaip rodo praktika, didesni miško valdytojai dažniau samdo profesionalius miškininkus, planuoja ilgalaikiu laikotarpiu, investuoja į atkūrimą ir modernias technologijas bei sertifikuoja miškus pagal tarptautinius FSC ar PEFC standartus. Valstybė pati valdo virš 1 mln. ha miškų per Valstybinę miškų urėdiją – ir urėdijų reforma buvo vykdoma būtent todėl, kad stambesnė, centralizuota struktūra leidžia valdyti miškus efektyviau. Tačiau tuo pat metu privatiems subjektams nustatomas 1 500 ha limitas. Valstybė sau taiko masto ekonomijos principą kaip privalumą – o privačiam sektoriui jo neleidžia. Visi kiti reikalavimai – kirtimų normos, aplinkosauginiai standartai, rinkos taisyklės – tiek stambiausiam, tiek mažiausiam savininkui yra identiški: taigi toje pačioje rinkoje, pagal tas pačias taisykles turi veikti ir smulkūs ūkiai ir itin stambūs valdytojai tokie kaip valstybė. Galiausiai, Konkurencijos taryba dar ribojimo įvedimo metu konstatavo, kad 1 500 ha riba iškraipo rinką: sukuria įėjimo barjerus naujiems dalyviams, dirbtinai apsaugo jau esamus stambius valdytojus nuo konkurencijos ir neleidžia instituciniams investuotojams – pensijų fondams ir pan. – pasiekti ekonomiškai pagrįsto valdymo masto. Paradoksalu, tačiau ribojimas, deklaruotas kaip apsauga nuo koncentracijos, pasiekia priešingą tikslą: įšaldo esamą rinkos struktūrą ir įtvirtina jau dominuojančių dalyvių privilegijuotą padėtį. Išvada ir prašymas
metus nepasiekė nė vieno iš deklaruotų tikslų: miško būklės nepagerino, koncentracijos nesustabdė, smulkiųjų savininkų neapsaugojo.
Vietoje to – apribojo 250 000 privačių miškų savininkų nuosavybės teises, sumažino jų turto rinkos vertę ir sukūrė realią teisinę bei finansinę grėsmę valstybei ES teisės pažeidimo procedūros pavidalu. UAB Miškų fondas prašo Aplinkos apsaugos komiteto ir Seimo frakcijų palaikyti Projektu siūlomą 1 500 ha ribojimo panaikinimą ir nepritarti jokiems pasiūlymams dėl analogiško ribojimo išlaikymo ar grąžinimo. Ribojimo panaikinimas yra teisiškai pagrįstas, ekonomiškai logiškas ir praktiškai būtinas žingsnis – jis atkurs sąžiningas konkurencines sąlygas rinkoje, leis privatiems miškų savininkams laisviau disponuoti savo turtu ir gauti už jį teisingą rinkos kainą, o valstybę apsaugos nuo tolesnės teisinės ir reputacinės rizikos. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 374. Arnas Neverauskas Žaliojo turto asociacija 2026-05-06 Pažymime, jog Asociacija palaiko argumentuotą Vyriausybės siūlymą atsisakyti 1 500 ha ribojimo. Taip pat šiuo raštu Asociacija pareiškia, jog nepalaiko bet kokių siūlymų, kuriais būtų siekiama grąžinti panašaus pobūdžio ribojimus dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypų ploto. Mūsų nuomone, atsisakius 1 500 ha ribojimo: Tai įgalintų Lietuvos miškų savininkus augti, o tai savo ruožtu lemtų papildomas naudas aplinkosaugai ir bioįvairovei. Didesni miškų valdytojai savo veiklą vykdo vadovaujantis ilgalaikiu planavimu, kokybės gerinimu bei kokybiškos priežiūros užtikrinimu. Tik auginant Lietuvos miškų savininkus galima užtikrinti, jog jie papildomai investuos į technologinius sprendimus, siekiant prižiūrėti savo valdomus miškus, investuos į brangią techniką bei į profesionalius miškininkus, kurie pasitelkdami savo žinias laiku reaguos į kenkėjų bei kitas rizikas, naikinančias miškus .
Negana to, miškų sertifikavimas pagal tarptautinius PEFC ir FSC sertifikatus – išskirtinis didesnių miškų valdytojų bruožas . Ribojimai lemia, jog daugiau nei 250 tūkst. Lietuvos miškų savininkams yra apribota Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įvardinta nuosavybės teisė , kadangi, jie negali pilna apimti disponuoti savo turtu – parduoti tam, kam jie norėtų. Dėl šios priežasties, nusprendę parduoti savo turtą, jie negali tikėtis gauti rinkos lygį atitinkančią kainą. Negana to, tokie ribojimai mažina konkurenciją ir sukuria terpę piktnaudžiavimui superkant mišką iš smulkiųjų savininkų ne už rinkos kainą. Svarbu pažymėti, kad sprendimas kaip disponuoti su savo turtu priklauso išimtinai miško savininkui, net ir panaikinus 1 500 ha ribojimą. Vis tik, tikėtina, šio ribojimo panaikinimas galėtų paskatinti daugiau sandorių, o tai savo ruožtu lemtų, jog 250 tūkst. Lietuvos miškų savininkų turimo turto vertė išaugtų. Asociacijos nuomone, stabilus žaliavos užtikrinimas
Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad didesni savininkai nevengtų ir jaunesnių medynų, kurių atsakinga priežiūra užtikrintų, kad kokybiška žaliava būtų tiekiama ir ateityje. Reaguojant į 1 500 ha ribojimą Europos Komisija pateikė Lietuvai paklausimą dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 ir 65 straipsnio įgyvendinimo , kuriuo buvo prašoma pagrįsti minėtų ribojimų atitiktį Europos Sąjungos teisei ir proporcingumo principui. Lietuvos institucijų ekspertiniu vertinimu, priimti ribojimai pažeidžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 straipsnį, kuriuo draudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai . Atsižvelgus į tai, Lietuva informavo Europos Komisiją, kad Vyriausybė ketina teikti Seimui siūlymus dėl Miškų įstatymo pakeitimų, atsisakant miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimų. Taigi, ribojimo atisakymas padėtų užkirsti kelią labai realiai pažeidimo procedūrai, kuri gali lemti baudas ir kitokio pobūdžio veiksmus Lietuvos atžvilgiu . Žaliojo turto asociacija, vienijanti atsakingus bei tvariai Lietuvos miškų ateitį žiūrinčius miškų valdytojus, („ Asociacija “) susipažino su Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projektu („ Projektas “) ir teikia savo pastabas dėl Projekto nuostatų. Pažymėtina, jog Projektu, be kita ko, siūloma atsisakyti dar 2019 m. priimto ribojimo, pagal kurį asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha („
“).
Kaip žinia, 1 500 ha ribojimas po jo priėmimo Seime buvo vetuotas (grąžintas pakartotinai svarstyti), be kita ko, nurodant, kad:
ūkio paskirties žemės sklypus yra sukuriamos nevienodos ūkinės veiklos sąlygos, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie ūkinės veiklos subjektai jau gali būti įsigiję miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotų anksčiau, kai 1 500 ha ribojimas nebuvo taikomas . Taip nesudaromos prielaidos saugoti sąžiningos konkurencijos laisvės, t. y. nepaisoma Konstitucijos 46 straipsnio suponuojamų reikalavimų;
tarnybos 2018 m. spalio 1 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje (Nr. 4-01-7567) dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų Nr. XIIIP-2265, Nr. XIIIP-2288 ir Nr. XIIIP-541 nurodyta, kad, jeigu tokių asmenų, t. y. turinčių didesnius žemės sklypus, yra, atsižvelgiant į tai, kad projektuose siūlomos nuostatos negalėtų būtų taikomos atgal, projektų nuostatos siauroms interesų grupėms užtikrintų išskirtinius interesus (galimybes turėti ir disponuoti (palyginti su kitais asmenimis) didesniais miško (miškų ūkio paskirties) žemės sklypais) ir tai gali būti vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys ;
Miškų įstatymo 1 straipsniu keičiamame 4 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu yra būtina riboti asmenų galimybę įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha.
Juo labiau nepagrindžiama, kuo remiantis Miškų įstatyme yra nustatyta būtent 1 500 ha maksimalaus dydžio riba, asmenims įsigyjant miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus, ir kaip toks galimybės asmenims įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ribojimas spręstų aiškinamajame rašte įvardintas problemas . Taigi, Projektu, kurį Seimui pateikė dar 18-oji Vyriausybė, bei savo išvadoje palaiko dabartinė 20-oji Vyriausybė, 1 500 ha ribojimo siūloma atsisakyti . Pagrindinės to priežastys nurodomos:
Reaguojant į ribojimą Europos Komisija pateikė Lietuvai paklausimą dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 ir 65 straipsnio įgyvendinimo, kuriuo buvo prašoma pagrįsti minėtų ribojimų atitiktį Europos Sąjungos teisei ir proporcingumo principui. Lietuvos institucijų ekspertiniu vertinimu, priimti ribojimai pažeidžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 straipsnį, kuriuo draudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai .
Priimant minėtus miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimus nebuvo vertinta nei miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo teisinio reguliavimo būtinumas, nei pasirinktų priemonių ir 1500 ha ribos proporcingumas, todėl tikėtina, kad dėl šio ribojimo Europos Komisija oficialiai galėtų pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Atsižvelgus į tai, Lietuva informavo Europos Komisiją, kad Vyriausybė ketina teikti Seimui siūlymus dėl Miškų įstatymo pakeitimų, atsisakant miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimų ;
a. Įgalintų Lietuvos miškų savininkus augti, o tai savo ruožtu lemtų papildomas naudas aplinkosaugai ir bioįvairovei. Didesni miškų valdytojai savo veiklą vykdo vadovaujantis ilgalaikiu planavimu, kokybės gerinimu bei kokybiškos priežiūros užtikrinimu. Tik auginant Lietuvos miškų savininkus galima užtikrinti, jog jie investuos į technologinius sprendimus, siekiant prižiūrėti savo valdomus miškus, investuos į brangią techniką bei į profesionalius miškininkus, kurie pasitelkdami savo žinias laiku reaguos į kenkėjų bei kitas rizikas, naikinančias miškus .
Negana to, miškų sertifikavimas pagal tarptautinius PEFC ir FSC sertifikatus – išskirtinis didesnių miškų valdytojų bruožas . b. Ribojimai lemia, jog daugiau nei 250 tūkst. Lietuvos miškų savininkams yra apribota Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įvardinta nuosavybės teisė , kadangi, jie negali pilna apimti disponuoti savo turtu – parduoti tam, kam jie norėtų. Dėl šios priežasties, nusprendę parduoti savo turtą, jie negali tikėtis gauti rinkos lygį atitinkančią kainą. Negana to, tokie ribojimai mažina konkurenciją ir sukuria terpę piktnaudžiavimui superkant mišką iš smulkiųjų savininkų ne už rinkos kainą. Svarbu pažymėti, kad sprendimas kaip disponuoti su savo turtu priklauso išimtinai miško savininkui, nepriklausomai nuo, kad bus panaikintas 1 500 ha ribojimas. Vis tik, tikėtina, šio ribojimo panaikinimas galėtų paskatinti daugiau sandorių, o tai savo ruožtu lemtų, jog 250 tūkst. Lietuvos miškų savininkų turimo turto vertė išaugtų. Asociacijos nuomone, stabilus žaliavos užtikrinimas – pamatas pramonės sėkmingam augimui. Pažymėtina, kad valdant didesnius įvairaus amžiaus miškų plotus yra vadovaujamasi ilgalaike strategija, taigi pramonė galėtų ilguoju laikotarpiu planuoti ją pasiekiančios žaliavos kiekius. Negana to, pramonės įmonės turėtų daugiau galimybių pirkti žaliavą tiesiogiai iš savininkų, ne per intensyviai miškų kirtimus vykdančius paslaugų teikėjus ir tarpininkus. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad didesni savininkai nevengtų ir jaunesnių medynų, kurių atsakinga priežiūra užtikrintų, kad kokybiška žaliava būtų tiekiama ir ateityje. Nepritarti. KRK palaiko ribojimą ir siūlo jo neatsisakyti. 375.
centras
18 Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras atkreipia dėmesį į esmines Įstatymo projekte nesprendžiamas kai kurias miškų problemas. Atkreipiame dėmesį į pasiektą ir Seimo rezoliucija patvirtintą Nacionalinį miškų susitarimą, kurio pasiūlymai atliepia įvairių suinteresuotų grupių pasiektą kompromisą ir į kurį naujasis įstatymas neatsižvelgia. MIŠKŲ GRUPIŲ SISTEMOS PERŽIŪRA (pasiskirstymas, ūkininkavimo režimai, kompensavimas ir paskatos) · Miškų grupių pasiskirstymas ir apsaugos lygis . Įstatymo projektas neįpareigoja sistemiškai peržiūrėti miškų grupių pasiskirstymo ir riboja aukštesnės apsaugos grupių priskyrimą. Siūlomi pakeitimai numato tik minimalų apsaugotų miškų ploto didinimą, todėl atsiranda problema, jog Miškų įstatymas savo struktūra riboja galimybes pasiekti tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant ne mažiau kaip 30 proc. teritorijos skyrimą veiksmingai apsaugai, kaip numatyta Kunmingo–Monrealio pasauliniame biologinės įvairovės apsaugos susitarime. Atkreipiame dėmesį į
numatyti galimybę gamtiškai vertingas, sengirės bruožų turinčias teritorijas (pvz. kertines buveines) sutinkamas III bei IV grupėje, už saugomų teritorijų ribų priskirti rezervatinių miškų grupei. Atkreipiame dėmesį, kad didelės gamtinės vertės miškai yra randami ir nesaugomose teritorijose. Jų apsauga padėtų užtikrinti tolygaus gamtinio karkaso atsiradimą ir gyvybingų įvairių nuo miško priklausančių organizmų populiacijų funkcionavimą. Taip pat tam, kad būtų sukurtas toks efektyvus gamtinis karkasas būtina, jog Nacionalinių parkų miškai esantys valstybinėje žemėje taptų IIA grupės miškais. ● Ūkininkavimo režimų neatitikimas funkcinei paskirčiai. Skirtingų paskirčių miškuose ūkininkavimo režimai turi būti iš esmės skirtingi ir orientuoti į miškų funkcinę paskirtį.
Tiek dabartinis, tiek kuriamas naujasis įstatymas yra grindžiamas rotacine miškininkyste, kitas funkcijas atliekančiuose miškuose yra taikomos tik išimtys. 18 straipsnyje yra nustatyti gamtiškosios miškininkystės taikymo principai lieka rekomendaciniai. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekte ir toliau neatsižvelgiama į labai svarbų ekosistemoms ir biologinei įvairovei pakraščio efektą – mikroklimato, struktūros ir biologinės įvairovės pokyčius pakraščio zonose po kirtimų. Naujasis įstatymas numato mažinti biržių plotus, bet paliekama galimybė biržes kirsti arti viena kitos, kas sukuria tankų pakraščių tinklą ir dar labiau lemia miško buveinių fragmentaciją. Dėl to keičiasi visa ekosistemos būklė net ir laikantis biržės ploto ribojimų. Visuose gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose turi būti I arba II miškų grupė (valstybiniuose miškuose), kur plyni ir atvejiniai kirtimai turi būti draudžiami. Tai ypač aktualu kalbant apie II miškų grupę, kur šie kirtimai negali būti taikomi, nes neatitinka II grupės miškų funkcinės paskirties. IIA miškų grupėje turi būti paliekami visi ūkinės vertės neturintys medžiai (pavyzdžiui drebulės ir gluosniai), negyvi ir išdžiūvę medžiai (nekeliantys pavojaus), nes jie svarbūs biologinei įvairovei. Taip pat siūlome III grupės miškuose taikyti įstatymais apibrėžtos gamtiškosios miškininkystės principus ir nevykdyti plynųjų kirtimų. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog įstatymo projekte nėra kalbama apie būtino didelio diametro negyvos medienos palikimo IIA, IIB ir III kategorijos miškuose. Nuo negyvos medienos priklauso ženkli miškuose gyvenančių organizmų dalis, todėl būtina numatyti teisinį šio resurso/buveinės reguliavimą. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 376.
centras 2026-05-062
patikslinti įstatymo sąvokas : Brandus medynas
Siūlome keisti į: Brandus medynas – medynas, kurio vyraujanti medžių rūšis yra pasiekusi nustatytą minimalų pagrindinių miško kirtimų amžių arba kuris dėl savo amžiaus, struktūros ir ekologinių savybių yra pasiekęs gamtinės brandos stadiją Argumentacija: Dabartinis apibrėžimas remiasi tik ūkiniu kriterijumi (kirtimo amžiumi), todėl yra vienašališkas. Siūlomas pakeitimas įteisina ekosisteminį požiūrį. Bręstantis medynas
Argumentacija : Dabartinis apibrėžimas remiasi tik ūkiniu kriterijumi (kirtimo amžiumi), todėl yra vienašališkas. Siūlomas pakeitimas įteisina ekosisteminį požiūrį. Gamtinę brandą pasiekęs medis
Dabartinis apibrėžimas remiasi tik ūkiniu kriterijumi (ekonomine verte), todėl yra vienašališkas. Siūlomas pakeitimas įteisina ekosisteminį požiūrį.
Gamtinės buveinės miškuose
(ar) saugomų rūšių buveinės miškuose. Siūlome keisti į : miško žemėje esančios Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ir (ar) saugomų rūšių radavietės bei jų buveinės, kurių apsaugos ir tvarkymo reikalavimus nustato Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktai. Argumentacija : Dabartinė formuluotė nepagrįstai susiaurina saugomų vertybių spektrą, todėl sąvoka „saugomos buveinės miškuose“ yra būtina siekiant sisteminio suderinamumo su Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu. Ji užtikrina, kad apsauga apimtų ne tik Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, bet ir visas saugomų bei griežtai saugomų rūšių radavietes ir jų buveines. Sengirė
Siūlome įvesti terminus : Medis veteranas (medis senolis)
Ši sąvoka yra būtina norint teisiškai įteisinti ir apsaugoti specifinę miško kaip buveinės funkciją, leidžiant biologinei įvairovei kritiškai svarbius medžius vertinti ne kaip ūkinį defektą, o kaip esminį ekosistemos stabilumo ir gyvybingumo elementą. Gamtinę brandą pasiekęs medynas
Atskira gamtinę brandą pasiekusio medyno sąvoka yra būtina norint teisiškai įteisinti miško ekosisteminę vertę ir biologinės įvairovės funkcijas, užtikrinant, kad natūrali struktūra bei senėjimo procesai būtų pripažįstami kaip ypatingai svarbus gamtinis turtas, o ne tik kaip neišnaudotas ar prarastas ūkinis potencialas. Kertinės miško buveinės
Sąvokos įvedimas sudarytų aiškų teisinį pagrindą tokius plotus atpažinti, išsaugoti ir apsaugoti nuo jų ekologinę vertę mažinančios veiklos. Miško apsauga
Miško apsauga neturėtų būti siaurinama iki apsaugos nuo kenkėjų, ligų ar pažeidimų, nes miškas yra daugiafunkcė ekosistema. Ji apima ekologines, socialines ir ekonomines, įskaitant nemedienines, funkcijas, kurių išsaugojimas yra esminis. Todėl sąvoka turi aiškiai įtvirtinti, kad saugomas ne tik miško plotas ar ištekliai, bet ir visų jo funkcijų tęstinumas. Miško būklė
Miško būklė neturi būti siejama vien su medyno našumu ar sanitarine būkle, nes tai neatskleidžia miško kaip ekosistemos. Ji turi apimti gyvybingumą, biologinę įvairovę, atsparumą, struktūrą ir funkcijų atlikimą. Toks apibrėžimas užkerta kelią siauram, vien ūkiniu požiūriu grindžiamam vertinimui. Miškų ekosisteminės vertės
Siūlome panaikinti sąvoką: Pirmykštis miškas
Termino „pirmykštis miškas“ būtina atsisakyti kaip faktiškai nepritaikomo Lietuvos miškų kontekstui, kad būtų išvengta dirbtinių teisinių kliūčių saugoti vertingiausias šalyje išlikusias sengires. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 377. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslo centras 2026-05-067
žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką ir bendrųjų miško reikmių finansavimas Siūlome naikinti straipsnio dalį : 7) miškininkystės studijų programų studentų stipendijoms. Argumentacija: toks išskirtinis vienos studijų programos studentų rėmimas yra diskriminacinis prieš kitų, mišką tiriančių specialybių studentus. Reiktų remti ne tik miškininkystės studentus, bet ir studentus, tiriančius miško biologinę įvairovę, ekologiją, genetinius išteklius, kraštovaizdį ir pan.. Siūlome papildyti punktu : Miško biologinės įvairovės, ekologijos, kraštovaizdžio ir kitiems moksliniams tyrimams. Argumentacija:
Mokslinių bioįvairovės ir ekologijos tyrimų finansavimas iš šių atskaitymų yra būtinas, nes Lietuvoje tokių tyrimų apimtis išlieka nepakankama, todėl reali miškų ekosistemų būklė ir vykstantys pokyčiai nėra adekvačiai žinomi. Be sisteminių, ilgalaikių duomenų neįmanoma pagrįstai vertinti nei ūkinės veiklos poveikio, nei planuoti efektyvių apsaugos priemonių ar įgyvendinti Europos Sąjunga bioįvairovės tikslų (pvz., per Natura 2000 ). Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 378.
UAB „Miško medijos grupė“ direktorius 2026-05-06 UAB „Miško medijos grupė“ valdo miško pardavimo platformas branginu.lt ir miskoaukcionas.lt, per kurias Lietuvos privatūs miško savininkai skelbia savo valdomus sklypus pardavimui, o pirkėjai varžosi aukcionuose, siekdami pasiūlyti kuo aukštesnę kainą. Per daugiau nei aštuonerius veiklos vykdymo metus sukaupėme didelę praktinę patirtį, stebint, kaip realiai veikia miško pirkimo ir pardavimo rinka Lietuvoje ir galime drąsiai teigti, jog
ribojimas yra kliūtis, trukdanti smulkiam miško savininkui gauti teisingą kainą už savo turtą. Būtent todėl teikiame savo poziciją dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3933 siūlomo 1 500 ha ribojimo panaikinimo. Palaikome šį siūlymą ir manome, kad jis tiesiogiai tarnautų privačių miško savininkų interesams – t. y. leistų jiems gauti didesnę kainą už parduodamą turtą. Mažiau pirkėjų – mažesnė kaina savininkui Aukcionas veikia paprastu principu: kuo daugiau pirkėjų varžosi dėl to paties sklypo, tuo aukštesnę kainą gauna pardavėjas. Tai elementari rinkos logika, kurią mes matome kiekvieno aukciono metu. Ir būtent čia 1 500 ha ribojimas daro tiesioginę žalą privačių miškų savininkams. Dabar visi subjektai, kurie jau valdo 1 500 ha ar daugiau, negali pirkti papildomų miško sklypų – nepaisant to, ar jie finansiškai pajėgūs, ar suinteresuoti, ar gebėtų gerai ūkininkauti įsigytame miške. Jie tiesiog yra išbraukiami iš potencialių pirkėjų sąrašo įstatymu. Tai reiškia, kad kiekvienas pardavėjas, skelbiantis miško sklypą platformoje ar kitaip ieškantis pirkėjo, iš anksto netenka dalies galimų pasiūlymų – ir dėl to gauna mažesnę kainą, nei gautų laisvoje rinkoje. Panaikinus ribojimą, prie pirkėjų rato prisijungtų instituciniai investuotojai, stambūs miško valdytojai, pensijų fondai ir kiti subjektai, kuriems šiuo metu rinka yra uždaryta.
Didesnė konkurencija tiesiogiai reikštų didesnes kainas pardavėjams – o tie pardavėjai dažniausiai yra smulkūs savininkai, paveldėję kelis hektarus ir ieškantys, kaip gauti teisingą atlygį už jiems priklausantį turtą, kadangi jie neturi nei resursų, nei motyvacijos rūpintis mišku. Ribojimas nesaugo smulkiojo savininko – jis riboja jo galimybes Iš platformų veiklos praktikos matome, kad didžioji dalis pardavėjų – tai žmonės, paveldėję miško sklypus, dažnai nė negyvena tame rajone, kur yra jų miškas. Jie nori parduoti greitai ir už teisingą kainą. Jiems 1 500 ha ribojimas gali neatrodyti aktualus – tačiau jis tiesiogiai veikia jų sandorio rezultatą dažnu atveju. Susiaurintas pirkėjų ratas reiškia, kad pardavėjas turi mažiau pasirinkimo, su kuo derėtis, o tai savo ruožtu lemia mažesnę parduodamo miško kainą. Esama situacija paradoksali: ribojimas, deklaruotas kaip apsauga nuo stambių pirkėjų, iš tikrųjų – apsaugo jau esančius stambius valdytojus (kuriems riba netaikoma atgaline data) nuo naujų konkurentų, tuo pačiu palikdamas smulkų pardavėją silpnesnėje pozicijoje, stambių valdytojų interesų labui devalvuojant smulkiųjų turto vertę. Sveiką konkurenciją kuria taisyklės, o ne dalyvių skaičiaus ribojimas Miško kirtimų normas, atkūrimo reikalavimus ir aplinkosauginius standartus nustato atskiri teisės aktai – ir jie taikomi visiems vienodai, nepriklausomai nuo valdos dydžio. Tai yra tinkamas būdas reguliuoti, kaip miškas valdomas. Tuo tarpu 1 500 ha ribojimas reglamentuoja ne tai, kaip miškas valdomas, o tai, kas gali arba kaip tik negali jo pirkti. Jei tikslas yra saugoti miškus – stiprinkime kirtimų kontrolę, atkūrimo priežiūrą.
Tai padaryti galima dirbtinai neribojant smulkiųjų miško savininkų potencialių pirkėjų rato ir tokiu būdu nesumažinant konkurencijos ir atitinkamai smulkiųjų savininkų turto kainos. 1 500 ha ribojimas prekybos mišku rinkoje sudaro “šiltnamio sąlygas” stambiesiems miškų valdytojams, dar iki 2019 metų įsigijusiems gerokai daugiau nei 1500 ha arba sugebėjusiems vėliau, apeinant ribojimą, išplėsti savo valdas, tačiau nekuria jokios pridėtinės vertės nei miškui, nei valstybei, nei miškų savininkams. Atsižvelgdami į tai, prašome palaikyti Projekte siūlomą 1 500 ha ribojimo panaikinimą . Kaip miško pardavimo rinkos dalyviai, kasdien matome, kaip šis ribojimas veikia realius sandorius ir realius žmones. Jį panaikinus, rinkoje varžysis daugiau pirkėjų – ir tai yra geriausias būdas užtikrinti, kad 250 000 Lietuvos privačių miško savininkų už savo turtą gautų teisingą kainą. Nepritarti. KRK palaiko ribojimą ir siūlo jo neatsisakyti. 379. Lietuvos miškininkų sąjunga 2026-05-06 Siūlome nepritarti Miškų įstatymo ir Administracinių nusižengimo kodekso pakeitimų projektų nuostatoms , numatančioms panaikinti valstybinius miškų apsaugos pareigūnus, nes tai turės neigiamos įtakos Lietuvos miškų apsaugai. Ilgalaikė valstybinių miškininkų miškų priežiūros ir miško pažaidų prevencijos patirtis patvirtina, kad valstybinių miškų apsaugos pareigūnų veikla dera su valstybės įmonės statusu ir nedubliuoja, o papildo Aplinkos apsaugos departamento vykdomas miškų kontrolės funkcijas, kadangi vienodų kontrolės standartų taikymą tiek privačiuose, tiek valstybiniuose miškuose užtikrina Administracinių nusižengimo kodekso nuostatos.
Visos miškų kontrolės vykdymas tik per Aplinkos apsaugos departamentą turės neigiamos įtakos pažeidimų valstybiniuose miškuose prevencijai, tai patvirtina ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateiktos pastabos, kad miškų apsaugos pareigūnų funkcijas perdavus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, gali susilpnėti miškų apsaugos kontrolė, kadangi miškų apsaugos pareigūnai turi specifinę patirtį miškų apsaugos srityje. STT nuomone, Valstybinių miškų urėdija turės ir ateityje užtikrinti visuomenės ir valstybės interesus miškų apsaugos srityje, todėl būtina palikti šiai funkcijai vykdyti reikalingas priemones, t. y. valstybinių miškų apsaugos pareigūnų institutą, galimybę taikyti atsakomybę asmenims už miškų apsaugos srityje numatytus pažeidimus. Dėl ribotų Aplinkos apsaugos departamento žmogiškųjų išteklių, jo pasitelkimas kiekvienu nustatytu ar tebevykstančiu miško pažaidos atveju, kai būtina skubiai taikyti administracines priemones, kad sumažinti žalą gamtai dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, bus neveiksmingas. Valstybinių miškų apsaugos pareigūnai stiprina miškų apsaugą, atlieka didžiulį prevencinį darbą ir papildo valstybinę miškų kontrolę. Manome, kad sunaikinus valstybinių miškų apsaugos pareigūnų institutą Lietuvos miškų apsauga tik prastės. Atsižvelgdami į tai, siūlome:
nauju straipsniu:
„ ... straipsnis. Valstybinių miškų apsaugos
pareigūnų pareigos, teisės ir socialinės garantijos 1.
Valstybinių miškų apsaugos pareigūnai turi šias pareigas:
1) organizuoja ir vykdo miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų valstybinių miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų – savavališko medžių ir krūmų kirtimo, naikinimo arba ž alojimo miško žemėje, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pažeidimo miško žemėje, neteisėto miško naudojimo, neteisėto miško sodmenų, miško želdinių ir žėlinių, sėklinių miško medžių plantacijų, pomiškio ir jaunuolynų naikinimo arba žalojimo, medienos ir miško išteklių grobstymo, medžioklę reglamentuojančių te isės aktų reikalavimų pažeidimo, neteisėto važiavimo per miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, miškų riboženklių, kvartalinių stulpų ir ženklų, informacinių stendų, priešgaisrinių ir rekreacinių įrenginių gadinimo, naikinimo ar savavališko perkėlimo, lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimo, miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimo, atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo;
2) gavę pranešimą apie šios dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jeigu patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti;
3) jeigu asmens veikoje yra valstybinių miškų apsaugos pareigūno kompetencijai nepriklausančio administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos, susijusios su šio įstatymo saugomų vertybių pažeidimu, požymių, apie tai informuoja kompetentingą instituciją, kuriai perduoda surinktą medžiagą tolesniam tyrimui;
4) įtarus, kad asmuo rengiasi daryti ar daro administracinį nusižengimą arba nusikalstamą veiką, susijusią su šio įstatymo saugomų vertybių pažeidimu, reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus;
5) vykdydami valstybinių miškų apsaugos pareigūno pareigas, dėvėti Valstybinių miškų urėdijos vadovo nustatyto pavyzdžio uniformą.
Valstybinių miškų apsaugos pareigūnai turi šias pareigas:
1) organizuoja ir vykdo miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų valstybinių miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų – savavališko medžių ir krūmų kirtimo, naikinimo arba ž alojimo miško žemėje, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pažeidimo miško žemėje, neteisėto miško naudojimo, neteisėto miško sodmenų, miško želdinių ir žėlinių, sėklinių miško medžių plantacijų, pomiškio ir jaunuolynų naikinimo arba žalojimo, medienos ir miško išteklių grobstymo, medžioklę reglamentuojančių te isės aktų reikalavimų pažeidimo, neteisėto važiavimo per miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, miškų riboženklių, kvartalinių stulpų ir ženklų, informacinių stendų, priešgaisrinių ir rekreacinių įrenginių gadinimo, naikinimo ar savavališko perkėlimo, lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimo, miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimo, atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo;
2) gavę pranešimą apie šios dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jeigu patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti;
3) jeigu asmens veikoje yra valstybinių miškų apsaugos pareigūno kompetencijai nepriklausančio administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos, susijusios su šio įstatymo saugomų vertybių pažeidimu, požymių, apie tai informuoja kompetentingą instituciją, kuriai perduoda surinktą medžiagą tolesniam tyrimui;
4) įtarus, kad asmuo rengiasi daryti ar daro administracinį nusižengimą arba nusikalstamą veiką, susijusią su šio įstatymo saugomų vertybių pažeidimu, reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus;
5) vykdydami valstybinių miškų apsaugos pareigūno pareigas, dėvėti Valstybinių miškų urėdijos vadovo nustatyto pavyzdžio uniformą. 2.
2Valstybinių miškų apsaugos pareigūnas turi šias teises:
1) įstatymų nustatyta tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas už šio įstatymo reikalavimų pažeidimus;
2) įstatymų nustatyta tvarka atlikti daiktų, dokumentų patikrinimą, apžiūrėti įvykio vietą, sustabdyti ir apžiūrėti įtariamų asmenų transporto priemones;
3) įstatymų nustatyta tvarka asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra pažeidimo įrankis ar tiesioginis objektas, gali paimti tyrimą atliekantis pareigūnas;
4) asmenis, padariusius administracinius nusižengimus, jų sutikimu įstatymų nustatyta tvarka pristatyti į policiją arba į savivaldybės seniūnijos patalpas kaimo gyvenamojoje vietovėje asmens tapatybei nustatyti, o kai jie nesutinka, – kreiptis į policiją dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sulaikymo;
5) aplinkos ministro nustatyta tvarka stabdyti ir tikrinti asmenis, transporto priemones, jų krovinį ir dokumentus, siekdami įsitikinti, kad šiomis transporto priemonėmis nėra gabenama miškų urėdijos valdomuose valstybiniuose miškuose pagaminta mediena, kiti miško ištekliai neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, arba gabenami pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką sumedžioti gyvūnai;
6) teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauti su policija, kitomis teisėsaugos ir kompetentingomis valstybės institucijomis vykdant miško ir jo išteklių apsaugą, užtikrinant administracinių nusižengimų ir nusikalstamos veikos prevenciją, atskleidimą ir tyrimą. 3.
kiti miškų urėdijos darbuotojai neturi teisės būti privačių medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonių steigėjais ar juridinio asmens dalyviais (akcininkais, nariais, dalininkais), taip pat dirbti šiose įmonėse pagal darbo sutartis, vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą. 4. Valstybinių miškų apsaugos pareigūnų gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu. Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba, jeigu jų nėra, darbo sutartyse ir negali būti mažesni, negu nurodyti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 380. Jurga Motiejūnaitė Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras 2026-04-30 Teikiame savo pastabas dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo projekto (lyginamojo varianto tarp įstatymo projekto ir 2025 m. gruodžio 3 d. Vyriausybės išvados Nr. 843). Visiškai sutinkame, kad šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymas visiškai neatliepia šiuolaikinių poreikių (ekologinių, socialinių ir kultūrinių) ir visuomenės lūkesčių, todėl turi būti keičiamas, o naujame įstatyme turi atsirasti balansas tarp ūkinių ir gamtinių bei socialinių poreikių. Deja, naujasis įstatymo projektas šio balanso nenumato, miškas ir toliau traktuojamas beveik vien kaip medienos išteklių šaltinis. Pagrindinės problemos, kurias matome projekte, yra atskirų straipsnių neatitikimas tame pačiame projekte apibrėžtoms miško grupių funkcijoms ir paliekama (ar net išplečiama) galimybė sumažinti aplinkosauginius apribojimus (pavyzdžiui, paliekamos galimybės draustinių miškams priskirti mažesnės apsaugos grupę – III arba IV).
Nesudaromos galimybės suteikti IIA grupės už saugomų teritorijų ribų, kad būtų galima formuoti gamtinius koridorius, nesudaroma tokia galimybė net jei miškas privatus ir savininkas siekia jo apsaugos. Nors 18-ajame įstatymo projekto straipsnyje yra nustatyti gamtiškosios miškininkystės principai, tačiau jie lieka tik rekomendacinio pobūdžio, o numatomas ūkininkavimo režimas iš principo menkai skiriasi saugomose ir nesaugomose teritorijose (išskyrus I grupės miškus). Ir toliau miškų įstatyme daugiausia orientuojamasi į produktyvių medienai skirtų miškų auginimą, neatsižvelgiant į tame pačiame įstatyme apibrėžtas miško grupių funkcijas, kur I–III grupėse medienos gavyba nėra nei pagrindinė, nei šalutinė funkcija, be to, tokia nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymui. Šiuose miškuose, ypač draustiniuose, gali būti vykdomi tik specialieji kirtimai, nes net ir sanitariniai kirtimai blogina buveinių būklę. Projekte numatytas biržių ploto mažinimas saugomose teritorijose yra ne tik nepakankama apsauga esamoms problemoms spręsti, bet ir ves prie dar didesnio miško fragmentavimo ir sukūrimo stipresnio pakraščio efekto, kuris neigiamai veikia tiek buveinę, tiek jos biologinę įvairovę. Ženkliai sumažinti miškų apsaugos planai, paliekant IV grupėje 70,8 proc., neleis Lietuvai pasiekti aplinkosaugos būklės tikslų ir tarptautinių susitarimų bent 30 proc. ploto skirti veiksmingai apsaugai. Lieka neaiški padėtis gamtiškai vertingų teritorijų III–IV grupės miškuose už saugomų teritorijų ribų, tokių kaip kertinės miško buveinės ir Valstybinės miško urėdijos savanoriškai, pagal FSC sertifikatą, saugomos miško teritorijos.
Šių miškų paskirtis ir režimas jau dabar atitinka rezervatinį, tačiau, neperkėlus į aukštesnę apsaugos grupę, jos neturi įstatyminės apsaugos ir išlieka galimybė jas lengviau pašalinti iš apsauginio režimo. Be to, šių miškų medienos prieaugis įtraukiamas, apskaičiuojant galimas kirtimų normas, taip iškreipiant realius ūkinių miškų prieaugio skaičius. Neišspręsta biosferos poligonų, kurie teoriškai yra saugomos teritorijos (žr. apibrėžimą ir tikslus: https://saugoma.lt/lt/teritorijos/biosferos-poligonai), problema, bet praktikoje juose vykdoma tokia pati ūkinė veikla kaip IV grupės miškuose. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 381. Lietuvos bitininkų profesionalų asociacija "Austėja", 2026-05-11
atkūrimas
žėlinių priežiūra ir apsauga, kol susiformuoja medynas, miško žemės taksaciniuose sklypuose, kuriuose prieš tai miškas augo. LBPA PASIŪLYMAS: Atkuriant ir atsodinant miškus, biologinės įvairovės bei apdulkintojų palaikymo tikslais siūloma numatyti medingųjų medžių rūšių – liepų, klevų, kaštonų ir kitų – sodinimą. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 382. Lietuvos bitininkų profesionalų asociacija "Austėja", 2026-05-11
miško kirtimas
Vykdant miško kirtimus siūloma išsaugoti dalį medingųjų medžių rūšių – liepų, klevų, kaštonų ir kitų – siekiant palaikyti biologinę įvairovę bei užtikrinti bičių ir kitų apdulkintojų maitinimosi bazę. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 383. Lietuvos bitininkų profesionalų asociacija "Austėja", 2026-05-11
, kad būtų užtikrinamas jų tvarumas vykstant klimato kaitai, išlaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, pajėgumas atsinaujinti, gyvybingumas, sveikumas, dirvožemio našumas, galimybė darniai atlikti aprūpinimo, reguliavimo, palaikymo ir kultūrines miško ekosistemų funkcijas. LBPA PASIŪLYMAS: Papildyti nuostatą sakiniu: „Tvarkant miškus turi būti išsaugomos ir palaikomos apdulkintojams svarbios buveinės bei sudaromos sąlygos bitininkystei kaip biologinę įvairovę palaikančiai veiklai.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 384. Lietuvos bitininkų profesionalų asociacija "Austėja", 2026-05-11
LBPA PASIŪLYMAS: Šiuo metu galiojantis Miškų valdymo standartas numato pareigą sudaryti sąlygas bitininkystei, tačiau ši nuostata projekte nėra aiškiai perkelta į įstatymo lygį. Siūlome įtvirtinti, kad miškų valdytojai ir savininkai privalo sudaryti pagrįstas sąlygas bitininkystei kaip ekologiškai svarbiai veiklai. LBPA PASIŪLYMAS:
Papildyti nuostata, kad bites leidžiama laikyti visų kategorijų miškuose, įskaitant draustinius, jei veikla nedaro žalos saugomoms vertybėms. LBPA PASIŪLYMAS: Numatyti, kad selekcionuotų (neagresyvių) bičių laikymas miškuose yra leidžiamas ir skatinamas, o agresyvių bičių laikymas bendro naudojimo miškuose draudžiamas.
Įtvirtinti griežtus ribojimus naudoti cheminius augalų apsaugos produktus miškuose bičių aktyvaus skraidymo metu bei nustatyti privalomą bitininkų informavimo tvarką prieš purškimus. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 385. Lietuvos bitininkų profesionalų asociacija "Austėja",
savininkai ir valstybinio miško valdytojai miškuose gali ganyti ūkinius gyvūnus, laikyti bites aviliuose, kilnojamosiose bitidėse, drevėse. Kiti asmenys šią veiklą gali vykdyti suderinę su miško savininku arba valstybinio miško valdytoju. Ūkinius gyvūnus ganyti draudžiama kirtavietėse, kuriose privaloma atkurti mišką, miško želdinių ir žėlinių plotuose, iki 20 metų amžiaus medynuose. LBPA PASIŪLYMAS:
Papildyti dalį nuostata: „Miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai, organizuodami miškų tvarkymo ir atkūrimo darbus, pagal galimybes išsaugo medingųjų augalų ir medžių rūšis bei numato medingųjų medžių rūšių sodinimą, siekiant palaikyti biologinę įvairovę ir apdulkintojų populiacijas.“
Įtvirtinti, kad bitininkystė yra skatintina ir ekologiškai svarbi veikla Lietuvos miškuose, kurios negalima nepagrįstai riboti. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 386. UAB Girystis ir kiti, 2026-05-12 Mes, žemiau pasirašę miškų valdytojai, miško žemės pirkėjai ir pardavėjai – juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys miškų ūkio paskirties žemės plotus, – teikiame šią bendrą poziciją dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas).
Palaikome Projektu siūlomą miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo 1 500 ha apribojimo panaikinimą ir prašome Aplinkos apsaugos komiteto, Kaimo reikalų komiteto bei Seimo frakcijų palaikyti Aplinkos ministerijos parengto Projekto siūlymą dėl ribojimo atsisakymo. 1. Ribojimas verčia orientuotis į trumpalaikį pelną ir mažina paskatas investuoti į jaunus, perspektyvius miškus Praktikoje 1 500 ha ribojimas veikia kaip ne visada akivaizdus, bet nuolat jaučiamas spaudimas formuoti miško portfelį ne pagal ilgalaikę ūkinę logiką, o orientuotis į trumpalaikes strategijas ir tikslus. Kai portfelio dydis yra ribojamas, racionalu pirmiausia siekti įsigyti ir valdyti brandžius medynus: jie generuoja grąžą greičiau ir nereikalauja dešimtmečių investicijų. Tuo tarpu jaunuolynai, mažesnės kokybės arba ligotų medžių užimti plotai, vandeningos, sunkiai prieinamos žemės, kirtavietės – tie miškai, kurie per kelis dešimtmečius galėtų tapti produktyviais ir biologiškai vertingais, dažnai būna ne prioritetinis įsigijimo ir investicijų objektas: portfelyje jiems objektyviai nelieka vietos. Jeigu turi teisę valdyti tik 1 500 ha, kiekvienas hektaras turi „dirbti" kuo greičiau – todėl ilgalaikės investicijos į miško atnaujinimą, atkūrimą ir ekosisteminių funkcijų gerinimą tampa ekonomiškai neracionalios. Ribojimo panaikinimas leistų sudaryti diversifikuotus portfelius, apimančius skirtingo amžiaus, rūšinės sudėties ir našumo miškus. Tai yra natūrali ilgalaikio ir tvaraus miškininkavimo sąlyga – tiek ekonomine, tiek aplinkosaugine prasme. 2. Ribojimas mažina 250 000 privačių miško savininkų turto vertę Galiojantis ribojimas dirbtinai susiaurina potencialių pirkėjų ratą. Subjektai, jau pasiekę 1 500 ha ribą arba prie jos priartėję, nebedalyvauja rinkoje kaip pirkėjai – nepriklausomai nuo to, ar jie iš tiesų norėtų ir galėtų pirkti.
Tai reiškia mažiau konkurentų, mažesnę pasiūlymų konkurenciją ir žemesnes kainas, kurias smulkieji savininkai realiai gauna parduodami savo mišką. Ribojimas tiesiogiai veikia miško kainą rinkoje: maža konkurencija tarp pirkėjų reiškia žemą kainą pardavėjui. Ypač ribojimas paveikia tuos, kurie nori parduoti jauno miško plotą. Jaunas miškas – investicija, atsiperkanti po dešimtmečių. Jo rinkos kaina visada yra mažesnė nei brandaus medyno, tačiau kaina nustatova ir pagal būsimą grąžą ir ūkio potencialą. Kai dėl ribojimo potencialių pirkėjų sąrašas yra dirbtinai sutrumpintas, jaunų miškų savininkai susiduria ne tik su žema kaina, bet ir su faktiniais likvidumo sunkumais: parduoti rinkos sąlygomis tampa itin sudėtinga. Panaikinus ribojimą, aktyvių pirkėjų ratas išsiplėstų, o sąžininga konkurencija rinkoje leistų 250 000 privačių miško savininkų gauti teisingą rinkos kainą. Tai ne teorija – tai elementari rinkos logika: daugiau pirkėjų reiškia didesnę kainą pardavėjui. 3. Rinkos koncentracija – nepagrįsta baimė: patirtis iki 2019 m. ir Latvijos pavyzdys tai įrodo Dažnai išsakoma baimė, kad panaikinus ribojimą mišką supirks kelios didelės įmonės ir rinka susikoncetruos. Tačiau iki 2019 m., kai 1 500 ha ribojimo nebuvo, reikšmingos koncentracijos nevyko
kad po ribojimo panaikinimo situacija kardinaliai pasikeistų. Latvija – kaimyninė šalis, neturinti jokių ploto ribojimų privačios miško žemės įsigijimui. Oficialiais duomenimis, Latvijos miškingumas 2023 m. siekia apie 55 % šalies teritorijos, o bendras miško plotas – apie 3,4 mln. ha. Lietuva tuo tarpu 2024 m. duomenimis yra apaugusi mišku 33,9 % teritorijos, bendras miško žemės plotas siekia 2,21 mln. ha.
Taigi Latvija yra beveik dvigubai miškingesnė nei Lietuva – ir visiškai be jokio mechaninio hektarų limito. Privačių miško savininkų Latvijoje yra apie 133 000, vidutinė valda – apie 10,6 ha; rinka nesusikoncentravusi į kelių stambių subjektų rankas. Latvija yra teigiamas pavyzdys, kai be dirbtinių ribojimų klesti miškai ir veikia laisva rinka bei sąžininga konkurencija. Žiūrint Latvijos pavyzdį, teiginiai apie koncentracijos grėsmę lieka akivaizdžiai spekuliacija, o ne realia grėsme, kurią tariamai reikia spręsti ribojimais. Svarbu ir tai, kad 2026 m. Seimo kanceliarijos atliktas lyginamasis tyrimas, apėmęs 15 Europos Sąjungos valstybių parodė, jog nė viena iš jų netaiko tokio mechaninio skaitinio hektarų limito privačios miško žemės įsigijimui, kokį taiko Lietuva. Miškų kirtimų normos, atkūrimo reikalavimai, aplinkosauginiai leidimai – visa tai taikoma vienodai visiems valdytojams, nepriklausomai nuo valdos dydžio, ir tai yra tinkama priemonė miškininkavimo kokybei užtikrinti. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, prašome:
Projektu siūlomą 1 500 ha ribojimo panaikinimą;
tikslas – užtikrinti, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi derinant tarpusavyje ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes miškui, sudarant sąlygas formuoti tvarius, klimato pokyčiams atsparesnius šalies miškus, kurie atliktų daug ir įvairių miško ekosistemų funkcijų. LBPA PASIŪLYMAS:
Bitės ir kiti apdulkintojai yra būtina miško ekosistemos dalis – jie svarbūs augalų apdulkinimui, miško augalijos atsinaujinimui ir biologinės įvairovės išsaugojimui.
Be apdulkintojų nyksta ne tik žemės ūkis, bet ir natūralios ekosistemos, todėl bitininkystės ribojimas miškuose būtų ekologiškai nepagrįstas ir strategiškai žalingas sprendimas, neatitinkantis Europos Sąjungos biologinės įvairovės bei apdulkintojų apsaugos politikos. LBPA PASIŪLYMAS: Miškai tvarkomi ir naudojami užtikrinant apdulkintojų apsaugą ir sudarant palankias sąlygas bitininkystei plėtoti. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 388. Lietuvos bitininkų profesionalų asociacija "Austėja",
savininkai ir valstybinio miško valdytojai miškuose gali ganyti ūkinius gyvūnus, laikyti bites aviliuose, kilnojamosiose bitidėse, drevėse. Kiti asmenys šią veiklą gali vykdyti suderinę su miško savininku arba valstybinio miško valdytoju. Ūkinius gyvūnus ganyti draudžiama kirtavietėse, kuriose privaloma atkurti mišką, miško želdinių ir žėlinių plotuose, iki 20 metų amžiaus medynuose. DĖL
Nepritariame siūlomai 9 punkto nuostatai ta apimtimi, kuria numatoma galimybė bitininkauti drevėse visuose miškuose. Siūlome šią nuostatą tikslinti, numatant, kad bitininkavimas drevėse gali būti leidžiamas tik išimtiniais atvejais – moksliškai pagrįstais tikslais ir tik specialiai tam skirtose saugomose teritorijose, tokiose kaip Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas, kur vykdoma tamsiosios (vietinės) bitės apsauga. Argumentai:
Ligos kontrolės nebuvimas. Bitininkaujant drevėse nėra objektyvių galimybių vykdyti nuolatinę bičių šeimų būklės stebėseną ir taikyti efektyvias ligų prevencijos bei kontrolės priemones. Tai didina užkrečiamųjų ligų plitimo riziką. Genetinės kontrolės stoka.
Genetinės kontrolės stoka. Drevėse laikomų bičių veisimas yra nekontroliuojamas, todėl neišvengiamai plinta nepageidaujami genetiniai požymiai, mažinantys selekcijos būdu gerintų bičių šeimų kokybę. Neigiama įtaka produkcinei bitininkystei. Nekontroliuojamai plintančios ligos ir genetiniai veiksniai daro tiesioginę žalą produkcinei bitininkystei, mažina bičių produktyvumą, didina nuostolius ir silpnina viso sektoriaus konkurencingumą. Neatitikimas atsakingos bitininkystės principams. Šiuolaikinė bitininkystė grindžiama atsakomybe už bičių sveikatą, genetinę kokybę ir aplinkosaugą. Drevinių bičių laikymas be kontrolės šių principų neužtikrina. LBPA PASIŪLYMAS: Įtvirtinti, kad bitininkystė yra skatintina ir ekologiškai svarbi veikla Lietuvos miškuose, kurios negalima nepagrįstai riboti. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Albertas Kasperavičius Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas, vykdantis direktoriaus funkcijas, 2024-09-132 Valstybinė miškų tarnyba, kaip miškų politiką įgyvendinanti institucija, teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3933 (toliau - Projektas) nurodytų nuostatų praktinio įgyvendinimo. Projekto 1 str. (naujos redakcijos Miškų įstatymo 2 str. 38 p.) siūlome stichinės nelaimės paskelbimo minimalią reikšmę sumažinti nuo 50 tūkst. iki 25 tūkst. kubinių metrų, nes medžių liemenų kenkėjų masinio dauginimosi židinyje pasiekus 30 tūkst. kubinių metrų pažeistų medžių tūrį, miškuose fiksuojamas ekstremalusis įvykis. Miškų pažeidimų padarinių šalinimui planuojant būtinąsias priemones ir jas vykdant, būtina, kad stichinė nelaimė miškuose būtų skelbiama pasiekus mažesnį pažeidimų masto lygį, negu ekstremaliojo įvykio atveju.
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 2. Albertas Kasperavičius Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas, vykdantis direktoriaus funkcijas, 2024-09-1311 Projekto 1 str. (naujos redakcijos Miškų įstatymo 11 str. 3 p.) nustatoma, kad kompensacijos išmokamos privačių miškų savininkams, kurių miško žemėje pakeičiama miškų grupė ir todėl visam laikui uždraudžiama iškirsti dalį brandžių medžių . Tokia kompensavimo tvarka apribos dalies miško savininkų galimybes gauti kompensacijas už jų miškuose nustatytus veiklos apribojimus, kai taikomas brandžių medžių kirtimo atidėjimas, bet ne draudimas visam laikui iškirsti dalį brandžių medžių. Be to veiklos apribojimai bus nustatomi ir nekeičiant miškų grupės (pvz., II miškų grupėje uždraudžiant pagrindinius miško kirtimus). Dėl to siūlome taikyti kompensavimą ir už ūkinės veiklos apribojimus, kai nustatomas veiklos atidėjimo reikalavimas ir kompensavimo nesieti vien su miško grupės pakeitimu. Projekto 1 str. (naujos redakcijos Miškų įstatymo 11 str. 3 p.) nustatoma, kad kompensacijos dydis apskaičiuojamas įvertinant galimybes vykdyti kitus miško kirtimus ir naudotis kitoms miško ekosistemų funkcijomis, kuriomis negalima būtų naudotis, jei miškas būtų iškirstas . Atkreipiame dėmesį, kad ekosistemų funkcijų (kuriomis negalima būtų naudotis, jei miškas būtų iškirstas) vertė yra sunkiai nustatoma, be to nėra aišku, kuriomis iš funkcijų privatus miško savininkas praktiškai galėtų naudotis, kai miškas neiškertamas. Dėl to, skaičiuojant kompensacijas, siūlome miško ekosistemų funkcijų nevertinti. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 3.
Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas, vykdantis direktoriaus funkcijas, 2024-09-1312 Projekto 1 str. (naujos redakcijos Miškų įstatymo 12 str.) nėra aiškiai sureglamentuota valstybinė miškų apskaita. Todėl siūlome naujos redakcijos Miškų įstatymo 2 str. bendrąsias sąvokas papildyti apibrėžimu: „Valstybinė miškų apskaita – miškų inventorizacijos pagrindu gautų ir šalies mastu apibendrintų kiekybinių bei kokybinių rodiklių visuma apie miško išteklius, jų gamtinę ir ūkinę būklę“. Taip pat siūlome naujos redakcijos Miškų įstatymo 12 str. papildyti 5 punktu: „5. Valstybinė miškų apskaita rengiama kasmet sausio 1 d. būklei naudojant nacionalinės miškų inventorizacijos, miškų sklypų inventorizacijos ir kitus duomenis. Valstybinės miškų apskaitos tvarką ir turinį nustato aplinkos ministras“. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 4. Albertas Kasperavičius Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas, vykdantis direktoriaus funkcijas, 2024-09-132 Projekto 2 str. 5 p. siūlomas įtvirtinti reikalavimas naujiems miškams miškų grupę nustatyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jų įregistravimo Miškų registro informacinėje sistemoje, lems tai, kad miškų grupių plano pertvirtinimo ciklą savivaldybėje reikės kartoti kas 3 metus, (t.y. maždaug po 20 savivaldybių per metus). Tai imlus laikui procesas, dėl to manome, kad naujiems miškams grupė turėtų būti suteikiama registravimo Miškų registro informacinėje sistemoje metu, įvertinus pagal normatyvus (t.y. nerengiant m iškų priskyrimo miškų grupėms plano savivaldybės lygmeniu, kaip nurodoma Projekto 2 str. 5 p.). Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 5. Albertas Kasperavičius Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas, vykdantis direktoriaus funkcijas, 2024-09-132 Projekto 2 str.
18-19 p. nustatyta miškų priskyrimo miškų grupėms planų parengimo ir patvirtinimo tvarka, kai miškų priskyrimo miškų grupėms planai turėtų būti rengiami skirtingoms teritorijoms – iki 2026 m. gruodžio 31 d., iki 2027 m. gruodžio
praktiškai neįgyvendinama, kadangi miškų priskyrimo miškų grupėms planai, kurie bus parengti 1-2 metus iki jų įsigaliojimo, 2029 m. sausio 1 d. jau bus pasenę. Paaiškiname, kad miškų priskyrimo miškų grupėms planai yra rengiami Miškų valstybės kadastre (registre) registruotų duomenų pagrindu ir šie duomenys dėl žmogaus veiklos ar gamtinių procesų nuolat kinta – dalis miškų plotų bus išregistruota iš registro, kita dalis bus naujai registruotų. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 6. Valstybinių miškų urėdija
9
1Siūloma tikslinti apibrėžimą,
papildant, kad gamtotvarkos priemonės miškuose „<...> skirtos saugomų rūšių ir/ar jų buveinių ir ekosistemų apsaugos palankiai būklei išsaugoti ir
(ar) atkurti“, nes ne visos saugomos rūšys yra buveinėse. Pagal tai, kaip parašyta dabar – saugoma būtų tik tai, kas yra buveinėje. Siūlome tikslinti taip: „9. Gamtotvarkos priemonės miškuose – miškotvarkos projektuose ir (ar) saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose, saugomų rūšių apsaugos planuose suprojektuotos gamtinės aplinkos tvarkymo, apsaugos ir formavimo priemonės miško žemėje, skirtos saugomų rūšių ir/ar jų buveinių ir ekosistemų apsaugos palankiai būklei išsaugoti ir
(ar) atkurti.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 7. Valstybinių miškų urėdija
11 2.
Siūlome tikslinti apibrėžimą, jį pritaikant visiems miško savininkams ar valdytojams, bei papildyti nurodant, kad laisvas miško kirtimas apima ir miško kelių pakelių kirtimą. Siūlome tikslinti taip: „11. Laisvasis miško kirtimas
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 8. Valstybinių miškų urėdija
12
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau –
Rekomendacijos)
plotai nėra medynai, apie 180 tūkst. ha (daugiau kaip 8%) visų Lietuvos miškuose augančių medynų taptų ne medynais. Patvirtinus naujas miško žemės naudmenas „miško želdiniai ir žėliniai“, tektų koreguoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Manome, kad medynas neturėtų būti apibrėžtas kaip medžių, augančių miške, visuma. Mišką sudaro įvairūs medynai (skiriasi amžiumi, struktūra, rūšine sudėtimi ir t.t.). Sąvokos apibrėžime vartojama „ir kita miško augalija“ – perteklinė sąlyga. Po neplynų miško kirtimų (kirtimai pušynuose) medyno skalsumas gali būti ne mažesnis kaip 0,2.
Siūlome tikslinti taip: „ Medynas – pagrindinis miško ekosistemos elementas - miško dalis, apaugusi medžiais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 7 metai, skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 (po atvejinių pagrindinių miško kirtimų medynuose, kuriuose siekiama atkurti pušynus, – ne mažesnis kaip 0,2) ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, kurioje sumedėjusios augalijos ardų sandara yra vienoda, vyrauja tam tikra medžių rūšis, augalija yra panašaus amžiaus, turi bendrą augavietę ir ši miško dalis šiais rodikliais skiriasi nuo gretimų miško dalių .“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 9. Valstybinių miškų urėdija
14
miško želdinių ir žėlinių sąvokų, atitinkamai koreguoti miško apibrėžimą. Siūlome mišku laikyti miško laukymes, t. y. natūralias aikštes miške, kuriose nėra medyno, bet gali augti krūmai arba pavieniai medžiai. Siūlome tikslinti sąvoką: „Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro miško žemės plotas, kuriame yra pagrindinis miško ekosistemos elementas – medynas, arba jame laikinai medyno nėra (kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės krūmynai, miško želdiniai ir (ar) žėliniai ). Mišku nelaikomos <..> agromiškininkystės sistemų želdiniai, trumpos (iki 10 metų) rotacijos plantaciniai želdiniai.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 10. Valstybinių miškų urėdija
19
ir dvasinėms funkcijoms“, nes socialinės miško funkcijos apima kultūrines ir dvasines funkcijas. Siūlome tikslinti taip: „19.
Siūlome tikslinti taip:
„19. Miško infrastruktūra – miško medelynų infrastruktūra, miško
keliai, melioracijos statiniai, miško priešgaisrinei saugai skirti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško aplinkosauginėms, rekreacinėms, mokslinių tyrimų, socialinėms , kultūrinėms ir dvasinėms funkcijoms įgyvendinti ir laukiniams gyvūnams nelaisvėje laikyti.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 11. Valstybinių miškų urėdija
26
infrastruktūros plėtros darbus, pasitaiko atvejų, kuomet atsakingos institucijos atsisako išduoti statybą leidžiantį dokumentą, vertindamos, jog medelyno administracinės bei medelyno inventoriaus laikymo patalpos nėra susijusios su miško medelyno infrastruktūra/veikla. Aktualu tai, jog kartu teikiamame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr.
XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte „1) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais), dviračių ir pėsčiųjų takus siaurose – iki 10 metrų pločio (įskaitant apsaugos zonų plotį) – žemės juostose, miško infrastruktūrą ir laikinuosius privažiavimo kelius į statybvietę įgyvendinant valstybei svarbius projektus;“ Šį punktą siūlome tikslinti taip: „1) statyti statinius ir
(ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrą , inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais), dviračių ir
takus siaurose – iki 10 metrų pločio (įskaitant apsaugos zonų plotį) – žemės juostose, miško infrastruktūrą ir laikinuosius privažiavimo kelius į statybvietę įgyvendinant valstybei svarbius projektus;“ Miškų įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje miško medelyne leidžiama statyti miško sodmenų rūšiavimo, laikymo, su medelyno veikla susijusius statinius, tačiau kartu pakete teikiamame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme draudžiama statyti miško infrastruktūrai priskiriamus statinius. Siūlome tikslinti taip: „26. Miško medelynas – iš vieno ar daugiau žemės sklypų sudarytas plotas, kuriame atvirame grunte ir
(ar) šiltnamiuose auginami miško sodmenys ir įrengta jiems auginti reikalinga infrastruktūra – komposto ruošimo vieta, laistymo sistema ir (ar) vandens telkinys, keliai, miško sodmenų rūšiavimo, laikymo, su medelyno veikla susiję statiniai (tame tarpe ir administraciniai bei medelyno inventoriaus) ir įrenginiai bei kiti susiję statiniai .” Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 12. Valstybinių miškų urėdija
34
redakcijoje (projekte) nebelieka - miško aikštės. Ar esamas miško aikštes numatoma priskirti kitoms miško žemės naudmenoms?
Taip pat, priėmus mūsų įmonės pasiūlymą miško laukymes laikyti mišku, siūlome išbraukti iš „miško žemės“ sąvokos apibrėžimo miško laukymes, kaip perteklinę sąlygą. Siūlymas sąvoką papildyti miško aikštėmis . Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 13. Valstybinių miškų urėdija
39
linksnius, nurodant kad miškų urėdija patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinę miško žemę ir ja, o ne „jais“ disponuoja įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis bei joje, o ne „juose“, vykdanti kompleksinę miškų ūkio veiklą. Siūlome tikslinti sąvokos
“miškų urėdija” formuluotę, nurodant, jog tai yra valstybės valdoma įmonė,
kadangi tokia formuluotė tinkama bet kuriai įmonės valdymo formai. Siūlome tikslinti taip: „39. Miškų urėdija – valstybės valdoma įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinę miško žemę ir jais ja disponuojanti įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka, taip pat vykdanti juose joje kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 14. Valstybinių miškų urėdija
43
p. Siekiant aiškumo, kad ateityje nekiltų dviprasmiškų aiškinimų ir iš to išplaukiančių situacijų kolizijos, yra tikslinga išaiškinti kaip sąvokos „tolygus miško išteklių naudojimas“ apibrėžimą. Siūlome tikslinti taip: „43. Pagrindinis miško kirtimas – brandžių ir bręstančių (retų ar įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar brandžių medžių kirtimas siekian t racionaliai ir tolygiai naudoti miško išteklius, formuoti ar atkurti našius ir atsparius tikslinius medynus. Pagrindinio miško kirtimo būdai yra šie: atrankinis, atvejinis ir plynasis.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 15. Valstybinių miškų urėdija
46
10Rekomendacijų 11p. Siūlome tikslinti taip:
„46.
Siūlome tikslinti taip: „46. Pirmykštis miškas – natūralus vietinių medžių rūšių miškas, kuriame nėra aiškiai matomų reikšmingų žmogaus veiklos požymių bei pasižymintis unikaliais ekologiniais bruožais (įvairiarūšis ir įvairiaamžis medynas, turtingas biologine įvairove).“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 16. Valstybinių miškų urėdija
48
poįstatyminiais aktais, nustatyti ploto, kurį iškirtus kirtimas būtų laikomas plynu, dydį. Šiuo metu, dydis gali būti nustatomas poįstatyminiais aktais, pvz. Miško kirtimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“, 78 punkte įtvirtinta nuostata, kad sanitariniais kirtimais iškirtus medžius ne didesniame kaip 0,3 ha plote, kirtimas nelaikytinas plynu. Siūlome tikslinti taip: „48. Plynasis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai ne mažesnėje nei 0,3 ha ploto biržėje iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius, saugomo pomiškio grupes, siekiant racionaliai naudoti miško išteklius. Po kirtimo likę medžiai nesudaro medyno.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 17. Valstybinių miškų urėdija
49
straipsnio 49 dalis. „Prekyba miško dauginamąja medžiaga – miško dauginamosios medžiagos pateikimas prekybai, siūlymas parduoti, pardavimas arba pristatymas kitam asmeniui.“ Siūlome įvertinti ir patikslinti šią sąvoką , nes pagal ją bet koks, net ne prekybos tikslais, miško dauginamosios medžiagos pristatymas kitam asmeniui laikomas prekyba. Siūlome įvertinti, ar siūlymas parduoti gali būti laikomas prekyba. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 18. Valstybinių miškų urėdija
55
straipsnio 55 dalis.
2 straipsnio 55 dalis. „Ugdomasis miško kirtimas – miško kirtimas nebrandžiame medyne siekiant išauginti tam tikros rūšinės sudėties, tankumo ir struktūros medyną, didinti medynų produktyvumą, atsparumą ir sveikatingumą, gerinti miškų ekologines, ekonomines, estetines, rekreacines funkcijas, išsaugoti miškų biologinę įvairovę arba ją atkurti.“ Atkreipiame dėmesį , jog Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte tiek minimo nebrandaus medyno, tiek brandaus medyno sąvokų nėra paaiškinta. Taip pat neaišku, kuo laikomi 7 metų medžiai, kurie neatitinka kitų šio įstatymo 2 str. 12 d. medynui nustatytų požymių. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 19. Valstybinių miškų urėdija
teisinio reguliavimo metodas. Aptariamo įstatymo 20 str. 4 d. numatyta, kad „ Miškų urėdijos pagamintas biokuras parduodamas energijos išteklių biržoje Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatyme nustatyta tvarka .“ Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str. įtvirtinti imperatyviai taikomi valstybės turto (aptariamu atveju nenukirsto miško ir iš jo pagamintos produkcijos, įskaitant ir biokuro) valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 3 str. 6 d. „ Įmonė gali nustatyti savo produkcijos bei teikiamų paslaugų kainas ir tarifus, išskyrus atvejus, kai juos įstatymų nustatyta tvarka nustato Vyriausybė, savivaldybės taryba ar kita įstatymų nustatyta institucija “. 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija, įskaitant „3) nustato didmeninės prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarką;“ Vertiname, kad Vyriausybė taip pat turėtų nustatyti (patvirtinti) valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos pagaminto ir teiktino biržoje parduoti biokuro kainodaros taisykles, principus.
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 20. Valstybinių miškų urėdija
27
atliekamų funkcijų įvairovę ir plėtrą.“ Ar teisės aktuose numatyta kaip konkrečiai turi būti užtikrinama valstybinių miškų ekosistemų atliekamų funkcijų įvairovė ir plėtra? Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 21. Valstybinių miškų urėdija
28
numatytas Lietuvos bendrajame plane. Miškų urėdija savo lėšomis negali pirkti žemės. Siūlome papildyti 4 straipsnio 2 dalį 8 punktu. „8) žemės naujiems miškams veisti įsigijimas valstybės nuosavybėn .“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 22. Valstybinių miškų urėdija
3
dalį 8 punktu reikia patikslinti ir iš Aplinkos ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų finansuojamas funkcijas. Siūlome tikslinti taip: “3. Šio straipsnio
–78 punktuose nurodytos funkcijos finansuojamos iš Aplinkos ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.” Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 23. Valstybinių miškų urėdija
4
naudojimo teisių realizavimui, miške turi būti privažiavimo keliai.
Be to, 5 straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio nuostata toje apimtyje, kurioje nustatoma, kad „miško žemės plotai, esantys valstybiniuose draustiniuose, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijose esančiuose draustiniuose, taip pat rekreacinių zonų teritorijose, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai“, nėra aiški dėl santykio su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 56 dalimi ir 4 straipsnio 4 dalimi, pagal kuriuos valstybinio miško valdytojomis gali būti ir saugomų teritorijų direkcijos, valstybinę miško žemę valdančios patikėjimo teise. Atsižvelgiant į tai nėra aišku, kodėl siūloma nustatyti, kad saugomose teritorijose esančios valstybinės miško žemės patikėtiniais būtų du subjektai – miškų urėdija ir saugomų teritorijų direkcija. Aptariamos nuostatos pirmąjį sakinį siūlome tikslinti taip: „4. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinės miško žemės plotai, kurie ribojasi su valstybinės reikšmės miškais, nepriklausomai nuo miško žemės ploto, miško žemės plotai, esantys valstybiniuose draustiniuose, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijose esančiuose draustiniuose, taip pat rekreacinių zonų teritorijose , išskyrus iki 3 ha ploto miško žemės plotus, įsiterpusius į privačia nuosavybe valdomus žemės sklypus, ir turi privažiavimo kelius , Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. <...>.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 24. Valstybinių miškų urėdija
5
objektų sanitarinės apsaugos zonose, neturėtų būti priskirti apsauginiams miškams. Siūlome tikslinti taip: 8 straipsnio 5 dalis.
„III grupė – apsauginiai miškai: genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai , išskyrus miškus, esančius gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonose .
<...>“
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 25. Valstybinių miškų urėdija
31
. Šiuo atveju, 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad nacionalinė miškų inventorizacija atliekama „šalies arba regionų ir administracinių vienetų mastu“, o to paties įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje nustatyta, kad minėta inventorizacija atliekama „šalyje ar regione“. Todėl siekiant aiškumo, siūlytina tarpusavyje suderinti teisės akto nuostatas, aiškiai nustatant kokiu mastu atliekama nacionalinė miškų inventorizacija. Siūlome tikslinti taip:
punktas. „1) Nacionalinė miškų inventorizacija skirta miškų būklės stebėsenai ir strateginiam miškų sektoriaus planavimui pagal miškų būklės ir jų kaitos rodiklius šalies arba regionų ir administracinių vienetų mastu. Nacionalinė miškų inventorizacija vykdoma aplinkos ministro nustatyta tvarka pagal statistiniais metodais pagrįstą atrankos schemą, naudojant apskaitos barelių tinklą. Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenys yra vieši, išskyrus apskaitos barelių vietas ir kitus jų padėtį atskleidžiančius duomenis“. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 26. Valstybinių miškų urėdija
5
valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 31 str. 4 d.
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr.1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo”,
8.2 p. Siūlome tikslinti taip:
informacinės sistemos objektai įregistruojami ir jų duomenys pakeičiami Miškų registro informacinėje sistemoje per 3 mėnesius nuo jų nustatymo ir
(arba) patvirtinimo. Valstybinių miškų valdytojo teikiami duomenys keičiami ir įtraukiami į miškų registro informacinę sistemą neatlygintinai.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 27. Valstybinių miškų urėdija
1
nurodyta, kad teisės aktai rengiami taip, kad būtų aiškūs, lengvai suprantami ir nedviprasmiški, glausti ir tikslūs. 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad
„Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas didinamas veisiant mišką ne miško
žemėje. Valstybinėje žemėje miškas veisiamas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų valdomuose valstybinės miško žemės sklypuose, perduotose jiems patikėjimo teise valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatyme nustatyta tvarka“. Šiuo atveju 17 straipsnio 1 dalies nuostatos prieštarauja viena kitai, nes viena nuostata nustato, kad miškas veisiamas ne miško žemėje, o kita nuostata nustato, kad miškas veisiamas valstybinės miško žemės sklypuose. 17 straipsnio 1 dalis. „1. Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas didinamas veisiant mišką ne miško žemėje. Valstybinėje žemėje miškas veisiamas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų valdomuose valstybinės miško žemės sklypuose, perduotuose jiems patikėjimo teise valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatyme nustatyta tvarka. Privačioje ne miško žemėje miškas veisiamas aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Įveisus mišką ne miško žemėje, šiam plotui taikomas šis įstatymas.“ Nekonkretu ir neaišku, kadangi to paties straipsnio nuostatos prieštarauja viena kitai. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 28. Valstybinių miškų urėdija
2
miškininkystės principai būtų nustatomi atsižvelgiant į miškų funkcinę paskirtį. Siūlome tikslinti taip:
nuo jų pagrindinės funkcinės paskirties, taikomi G g amtiškosios miškininkystės principai: natūralių miško ekosistemų vystymosi procesų pažinimas ir taikymas; medynų struktūros įvairovės ir kompleksiškumo palaikymas; skirtingų miško funkcijų pritaikymas; natūraliai vykstančiais procesais pagrįstų miškininkystės priemonių taikymas; mažo neigiamo poveikio medienos ruoša išsaugant gamtines buveines miškuose, miško dirvožemį ir miško mikroklimatą. Šie principai netaikomi plantaciniuose miškuose.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 29. Valstybinių miškų urėdija
7
dėl darbų saugos reikalavimų reglamentuoti kituose teisės aktuose nei Miškų įstatymas ar aplinkos ministro įsakymai. Siūlome tikslinti taip:
auginimo priemonės ir kiti miško darbai turi būti vykdomi laikantis aplinkos ministro nustatytų miško darbų saugos reikalavimų ir kitų darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų .“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 30. Valstybinių miškų urėdija
12 25.
Miškuose, priklausomai nuo jų pagrindinės funkcinės paskirties, taikomi skirtingi miškininkystės principai, todėl atsižvelgiant į šioms miškų grupėms keliamus tikslus, siūlome patikslinti, jog veiklos kurioms nustatytas supaprastintas teisinis reglamentavimas II grupės miškuose, nebūtų griežtinamos III ir IV grupių miškuose, kur pagal pagrindinę funkcinę paskirtį leidžiama intensyvesnė miško išteklių naudojimo veikla. Pastaba, priėmus siūlymą nurodytą Eil. Nr. 2, šį siūlymą laikyti neaktualiu. Siūlome tikslinti taip:
atliekamas kirtimas nurodytas šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte ar laisvasis miško kirtimas (išskyrus neplynąjį miško kirtimą privataus miško savininko reikmėms, po kurio liks ne mažesnis kaip 0,7 medyno skalsumas, miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, „Natura 2000“ teritorijose ar kultūros paveldo teritorijose);“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 31. Valstybinių miškų urėdija
53
sistemos objektas yra taksacinis miško sklypas. Siūlome tikslinti taip:
informacinėje sistemoje esantys atitinkamo taksacinio miško sklypo , kuriame planuojama vykdyti kirtimus, miškų sklypų inventorizacijos duomenys senesni kaip 10 metų (išskyrus leidimą kirsti mišką sanitariniais miško kirtimais ir miško kirtimais, vykdomais pagal miškotvarkos projektus);“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 32. Valstybinių miškų urėdija
6
reiškia „garantuotas miško ekosistemos stabilumas" šios teisės normos kontekste, taip pat, kas už tai atsakingas. 24 straipsnio 6 dalis.
24 straipsnio 6 dalis. „Medžiojamų gyvūnų skaičius miško žemėje turi neviršyti aplinkos ministro nustatyto didžiausio leistino elninių žvėrių tankumo, nedaryti didelės žalos miško želdiniams, žėliniams ir medynams ir garantuoti miško ekosistemos stabilumą.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 33. Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis Neringos savivaldybės administracija kreipiasi į Jus su prašymu pakeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 102 straipsnio „ Inžinerinių tinklų tiesimas, dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimas miško žemėje “ 2 dalies „ Inžineriniai tinklai (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) laikomi nedarančiais esminės įtakos miško ekosistemai, jei atitinka visas šias sąlygas: ” 3 punktą “ jie tiesiami IIB, III ar IV grupės miškuose
straipsnio 3 dalį „
pėsčiųjų takai laikomi nedarančiais esminės įtakos miško ekosistemai, jei įrengiami IIB, III ar IV grupių miškuose nevykdant miško kirtimo arba įrengiami šių grupių miškuose medynu neapaugusioje miško žemėje“. Šis poreikis iškilo projektuojant dviračių tako jungtį su Pervalkos gyvenviete ir esamu dviračių taku į paplūdimį, kuomet dalis suprojektuoto dviračių tako eina per IIB grupės rekreacinį mišką, o dalis per IIA grupės ekosistemų apsaugos mišką. Planuojamam Pervalkos dviračių takui Neringos savivaldybės administracija jau parengė techninį projektą, bei norėtų jį įgyvendinti.
Neringos savivaldybė, kaip kurortinė savivaldybė, nuolat stengiasi įgyvendinti Kurortų ir kurortinių teritorijų įstatyme jai numatytas funkcijas – visuomenės sveikos gyvensenos skatinimas, darnaus turizmo principų įgyvendinimas, infrastruktūros vystymas, tačiau esant šiandieninei situacijai, kai tik labai nedideli miškų plotai apie gyvenvietes ir paplūdimius priklauso IIB grupės rekreaciniams miškams, savivaldybė negali vystyti dviračių ir pėsčiųjų takų tinklo, kitų inžinerinių tinklų ir įgyvendinti jai numatytų, kaip kurortiniam miestui, funkcijų, kadangi likusi didžioji dalis miškų priklauso IIA grupei - ekosistemų apsaugos miškams, kurioje, vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Miškų įstatymo102 straipsnio 2 dalies 3 punktu, bei 102 straipsnio 3 dalimi, draudžiama tiesti inžinerinius tinklus, taip pat įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus. Šio straipsnio nuostatos apima ne tik dviračių takus, bet ir inžinerinius tinklus, todėl savivaldybės pajūrio zonoje neįmanoma vystyti infrastruktūros, privesti vandentiekio ir nuotekų tinklų prie gelbėjimo stočių, ir kitų objektų. Inžinerinių tinklų klojimas betranšėjiniu būdu dažniausiai nėra įmanomas dėl didelių atstumų ir šiam kraštui būdingo plavūno.
miesto statusą, tikslus bei funkcijas, prašome Jūsų inicijuoti Miškų įstatymo102 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitimus formuluojant šį papunktį „
3) jie tiesiami IIB, III ar IV grupės miškuose arba kurorto ar kurortinėje teritorijoje esančiuose IIA grupės miškuose“ , bei 102 straipsnio 3 dalies pakeitimus formuluojant šią dalį: „ Dviračių ir pėsčiųjų takai laikomi nedarančiais esminės įtakos miško ekosistemai, jei įrengiami IIB, III ar IV grupių miškuose, kurorto ar kurortinėje teritorijoje esančiuose IIA grupės miškuose, nevykdant miško kirtimo arba įrengiami šių grupių miškuose medynu neapaugusioje miško žemėje.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) jie tiesiami IIB, III ar IV grupės miškuose arba kurorto ar kurortinėje teritorijoje esančiuose IIA grupės miškuose.“
straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti taip: „Dviračių ir pėsčiųjų takai laikomi nedarančiais esminės įtakos miško ekosistemai, jei įrengiami IIB, III ar IV grupių miškuose, kurorto ar kurortinėje teritorijoje esančiuose IIA grupės miškuose, nevykdant miško kirtimo arba įrengiami šių grupių miškuose medynu neapaugusioje miško žemėje.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 4. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Bronis Ropė
1 Argumentai: Miškų įstatymo pakeitimo projektu išdėstytame naujos redakcijos Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra abejotina nuostata – paskirstyti šiame straipsnyje nurodytas lėšas tik toms savivaldybėms, kurių miškingumas yra didesnis nei 50 procentų. Tokių savivaldybių yra tik septynios.
Minėtame straipsnyje nurodyta: „Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų reikmėms Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinio miško valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų, privačių miškų savininkams – 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Surinktos lėšos skirstomos taip: 85 procentai – į valstybės biudžetą, 15 procentų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka – į savivaldybių, kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų, biudžetus vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir remontui.“ Taigi, tos savivaldybės, kurių miškingumas yra mažesnis nei 50 procentų, negaus minėtų lėšų visiškai, nors jų teritorijose yra miškų, jie eksploatuojami ir dėl medienos išvežimo taip pat gadinami keliai. Esant Miškų įstatyme tokiam reguliavimui, 53 savivaldybės neturi galimybės gauti papildomų lėšų vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir taisymui. Toks įstatyme reguliavimas laikytinas galimai neteisingu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2025 m. balandžio 15 dienos plenariniame posėdyje Seimas pateikimo stadijoje pritarė minėtos nuostatos pakeitimui (t. y., kad lėšos būtų skiriamos visoms savivaldybėms, o ne tik toms, kurių miškingumas yra didesnis nei 50 procentų) – Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XVP-121. Todėl, tikslinga įkelti siūlomą nuostatą ir į pateikimo stadiją praėjusį Miškų įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-3933. Atsižvelgiant, į tai, kad lėšos bus naudojamos labai svarbiai sričiai – kelių priežiūrai ir remontui, o keliais naudojasi gyventojai, verslo subjektai, valstybės ir savivaldybių įstaigos bei įmonės, tikslinga nustatyti, kad savivaldybės gautų didesnę šių lėšų dalį, t. y. nustatyti, kad minėtos lėšos būtų padalintos vienodomis dalimis valstybės ir savivaldybių biudžetams, t. y. po 50 proc. Pasiūlymas:
Pakeisti Miškų įstatymo Nr.
I-671 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XVP-3933 dėstomo nauja redakcija Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų reikmėms Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinio miško valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų, privačių miškų savininkams – 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Surinktos lėšos skirstomos taip:
Pritarti iš dalies. Kaip numatyta Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XVP-121(3), KRK siūlo pakeisti 7 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendrosioms miško reikmėms ir kitoms valstybės
biudžeto ar savivaldybių biudžetų reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 15 procentų atskaitymai, o privačių miškų valdytojams – 5 procentų atskaitymai nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
Surinktos lėšos skirstomos taip:85 procentai
į valstybės biudžetą , iš kurio ne mažiau kaip 30 procentų skiriama bendrosioms miško reikmėms tenkinti, ir1530 procentų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirstoma į savivaldybių, kurių teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų negu bendras Lietuvos miškingumas ir kuriose leistas iškirsti metinis likvidinis medienos tūris yra ne mažesnis kaip 100 000 ktm , biudžetus proporcingai pagal metinį savivaldybės teritorijoje leistą iškirsti likvidinį medienos tūrį vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai ir taisymui (remontui). Bendrosioms miško reikmėms tenkinti skirtas lėšas administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, jų naudojimo tvarką nustato aplinkos ministras. Bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos naudojamos:”. 2. Viktoras Pranckietis Audrius Radvilavičius Simonas Gentvilas Tomas Domarkas Bronis Ropė Kazys Starkevičius
34 Argumentai: Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių pateiktais duomenimis, 2023 metais šalyje buvo užregistruoti 167 miško gaisrai 59,63 ha plote, 2024 metais Lietuvos miškuose užregistruoti 105 miško gaisrai 49,42 ha plote. Miškų gaisrų gesinimui būtini pakankami vandens ištekliai. Miško žemėje esantys vandens telkiniai iki 0,1 hektaro neretai negali užtikrinti miškų gaisrų gesinimo poreikių, ypač vis dažniau pasitaikančiu sausringu metų laikotarpiu ir esant žemam gruntinio vandens lygiui. Todėl siūlome padidinti dirbtinių telkinių būtiną plotą nuo 0,1 iki 0,2 hektaro. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip: „34.
Miško žemė – miškui įveisti skirta valstybinė žemė, miško medelynai, mišku apaugę žemės plotai ir juose esančios miško laukymės, mažosios miško pelkės (iki 1 hektaro ploto), iki 0,1 0,2 hektaro ploto dirbtiniai vandens telkiniai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miško keliai, kvartalų linijos, technologinės proskynos, priešgaisrinės juostos, poilsio aikštelės, laukinių gyvūnų pašarų aikštelės, medienos sandėlių ir miško infrastruktūros, inžinerinių tinklų (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais) ir jų apsaugos zonų siaurose iki 10 metrų pločio žemės juostose užimti žemės plotai, taip pat dviračių ir pėsčiųjų takų užimamos žemės juostos.“ Pritarti . 3. Lietuvos
įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3933 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui ir pateikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
miško pagrindinę funkcinę paskirtį, ūkinės veiklos apribojimus ar taikytinas miško atkūrimo, apsaugos, priežiūros ir tvarkymo, gamtos apsaugos ir gamtotvarkos priemones, o galiojanti miškų grupių sistema nepakankamai atliepia klimato kaitos ir biologinės įvairovės iššūkius, kintančius visuomenės poreikius miškui. Nacionaliniame susitarime dėl miškų sutarta peržiūrėti miškų grupių nustatymo mechanizmus ir tvarką, aiškiau nustatyti tikslus, taikytinas priemones ir apribojimus. Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr.
XV-439 „Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, (toliau – Vyriausybės programa) 627 punkte nustatyta veiklos kryptis – formuoti ir vykdyti atsakingą, miškininkystės mokslu paremtą miškų politiką, grindžiamą Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos (angl. „Forest Europe“) patvirtintais darnaus miškų tvarkymo principais ir jais paremtu daugiatiksliu, gamtai artimu miškininkavimo modeliu ir tvarios miškotvarkos modeliais pagrįstais daugiamečiais miškų tyrimais, formuojant daugiafunkcius miškus tolygiai ir saikingai naudojant miško išteklius, todėl tikslinga išlaikyti miškų grupes, kurios šiuo metu yra reglamentuojamos galiojančiame Lietuvos Respublikos miškų įstatyme ir kurias siūloma nustatyti Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 naujos redakcijos projekto (toliau – Projektas) 8 straipsnio 2 dalyje. Valstybinės miškų tarnybos statistiniais duomenimis, 2024 m. sausio 1 d. miškų plotų pagal miškų grupes buvo tiek: I grupės miškų – 1,2 proc.; II grupės miškų – 11,4 proc., III grupės miškų
Šiais pokyčiais būtų sudaroma galimybė draustinių miškų dalis ir privači as saugomas vietoves priskirti I miškų grupei, nuo miesto teritorijos ribos iki 1 km atstumu esančius III ir IV grupių miškus, kultūrinių draustinių, kultūrinių rezervatų miškus ar jų dalis – IIB miškų grupei, III ir IV miškų grupių miškus, esančius Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ patvirtintose Europos Bendrijos svarbos buveinėse, taip pat geologinių, geomorfologinių, hidrografinių draustinių miškus – IIA miškų grupei, o nacionalinių parkų ir draustinių miškų dalys nebūtų priskiriamos IV miškų grupei. Atsižvelgiant į tai, būtina Projekto 8 straipsnį tikslinti pagal šio nutarimo 1.2–1. 9 papunkčius. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 4. Lietuvos
3 1.2. Įgyvendinant Vyriausybės programos 618, 641, 644, 688 punktų nuostatas, kuriomis siekiama stiprinti biologinės įvairovės apsaugą saugomose teritorijose, išsaugoti vertingiausias ir nykstančias miško ekosistemas, tikslinga keisti Projekto 8 straipsnio 3 dalyje pateiktą I miškų grupės apibūdinimą numatant galimybę draustinių miškų dalis priskirti ir I miškų grupei.
Taip būtų sudarytos teisinės galimybės apsaugoti draustinių miškų dalis griežtesniu rezervatiniu režimu siekiant išvengti jose ūkinės veiklos. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2025-12-03
gyvendinant Vyriausybės programos 644, 689, 692 punktų nuostatas, kuriose akcentuojamas saugomų teritorijų vertybių, vertingiausių ir nykstančių miško ekosistemų išsaugojimas ir atkūrimas, natūralių buveinių ir nykstančių rūšių apsauga ir atkūrimas saugomose teritorijose, Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių apsauga, tikslinga Projekto 8 straipsnio
miškų grupė apima ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų dalis, svarbias jose nustatytoms Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms ir rūšių buveinėms išsaugoti ar atkurti, taip pat geologinių, geomorfologinių, hidrografinių draustinių miškus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1- 281 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317 „Dėl Buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ patvirtintuose Europos ekologinio tinklo
„Natura 2000“ teritorijų apsaugos tiksluose nurodomi plotai ir ekologiniai
parametrai, kuriuos reikia pasiekti, kad atkūrimo tikslas būtų laikomas pasiektu. Šiuo tikslu būtina šiuos miškus priskirti ne žemesnei kaip IIA miškų grupei. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 6.
42
kirtimus saugomose teritorijose ir priemiestiniuose bei miesto teritorijoje esančiuose miškuose, tikslinga rekreaciniams miškams priskirti ir nuo miesto teritorijos ribos iki 1 km atstumu esančius miškus (priemiesčių miškus), šiems miškams taikant ūkininkavimo režimą. Atitinkamai reikalinga papildyti Projekto 8 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 7. Lietuvos
42
rezervatų miškai ar jų dalys pagal savo funkcinę paskirtį atitinka IIB miškų grupei priskirtų miškų funkcinę paskirtį – formuoti ir išsaugoti geriausiai rekreacinius ar kitus socialinius, kultūrinius ir dvasinius visuomenės poreikius tenkinančius miškus ir miško aplinką, todėl atitinkamai tikslinga papildyti Projekto 8 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 8. Lietuvos
8
ir 632 punktų nuostatas, kuriomis siekiama nustatyti sąžiningą ir tinkamą kompensavimo privačių miškų savininkams mechanizmą, būtina atsižvelgti į tai, kad, įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą, miško savininkams gali būti siūloma sudaryti apsaugos sutartis dėl privačios saugomos vietovės ir gauti kompensaciją už savanorišką gamtos vertybių išsaugojimą. Nustatomų privačių saugomų vietovių miškuose turi būti nustatoma ir miškų grupė, kurioje aplinkos apsaugos reikalavimai geriausiai atitiktų sudarytos apsaugos sutarties dėl privačios saugomos vietovės nuostatas. Atsižvelgiant į tai, tikslinga keisti Projekto 8 straipsnio 8 dalį. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 9. Lietuvos
4 1.7.
Siekiant pagreitinti ir supaprastinti miškų priskyrimo miškų grupėms procedūras, reikalinga paankstinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo Projekto 8 straipsnio 3, 5 ir 6 dalių nuostatų dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos , kurių įsigaliojimas numatytas 2029
perkelti į Projektą, pakeičiant Projekto 8 straipsnio 8 dalį ir Projekto 8 straipsnį papildant naujomis 9, 10 ir 11 dalimis. Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalimi nauja redakcija išdėstyto Projekto 8 straipsnio 5 dalimi siūl oma privataus miško savininką informuoti individualiai, jei, keičiant ir pakeitus miškų grupę, atsirastų papildomų veiklos apribojimų miške. Tikslinga nustatyti, kad privataus miško savininkas turi būti informuojamas apie visus pasikeitimus aplinkos ministro nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, būtina atitinkamai tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalimi nauja redakcija išdėstyto Projekto 8 straipsnio 5 dalį. Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalimi nauja redakcija išdėstyto Projekto 8 straipsnio 4 dalimi siūloma miškus miškų grupėms priskirti pagal Miškų registro informacinėje sistemoje įregistruotų miško žemės taksacinių sklypų ribas. Tikslinga atsisakyti šio pasiūlymo, nes miško žemės taksacinių sklypų ribos kinta, todėl naujai suformuotus sklypus tektų priskirti miškų grupėms, o tai netikslinga. Tikslingiau būtų formuoti atskirą miško grupių geografinių duomenų sluoksnį, atsietą nuo miško žemės taksacinių sklypų ribų. Taikant šią koncepciją, konkrečiame miško žemės taksaciniame sklype galėtų būti taikomi keli ūkininkavimo režimai. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 10. Lietuvos
52 1.8.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio nutarimo 1.7 papunktyje, ir į tai, kad šiuo nutarimu siekiama pagreitinti ir supaprastinti miškų priskyrimo miškų grupėms procedūras, tikslinga Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo Projekto 3 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatą, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos (ši funkcija numatyta Valstybinei miškų tarnybai) ne tik rengia, bet ir tvirtina miškų priskyrimo miškų grupėms planus, perkelti į Projektą pakeičiant Projekto 3 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir šį punktą išdėstyti taip: „2) rengia ir tvirtina miškų priskyrimo miškų grupėms planus;“. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2025-12-038
nutarimo 1.1–1.8 papunkčiuose, būtina pakeisti Projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
grupės
užtikrinamas jų tvarumas vykstant klimato kaitai, atkūrimas, priežiūra, apsauga, išlaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, gyvybingumas, sveikumas, dirvožemių našumas, galimybė darniai atlikti aprūpinimo, reguliavimo, palaikymo ir kultūrines miško ekosistemų funkcijas. 2. Pagal pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes. 3. I grupė – rezervatiniai miškai: valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijose esančių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai, draustinių miškų dalys. Pagrindinė funkcinė paskirtis – leisti vykti natūraliems procesams miškuose, formuotis sengirėms. 4. II grupė – specialios paskirties miškai:
1) A – ekosistemų apsaugos miškai.
Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų dalys, svarbios jose nustatytoms Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms ir rūšių buveinėms išsaugoti ar atkurti, kiti didelės gamtinės vertės saugomų teritorijų miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – išsaugoti arba atkurti gyvybingas miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus su įvairiaamžiais, įvairiarūšiais arba gamtinę brandą pasiekusiais medynais, sengirėmis;
2) B – rekreaciniai miškai: miško parkai, miestų ir nuo miesto teritorijos ribos iki 1 km atstumu esantys miškai, kultūrinių draustinių, kultūrinių rezervatų miškai ar jų dalys, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui ar kitoms socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms vertybėms puoselėti skirti miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – formuoti ir išsaugoti geriausiai rekreacinius ar kitus socialinius, kultūrinius ir dvasinius visuomenės poreikius tenkinančius miškus ir miško aplinką. 5. III grupė – apsauginiai miškai: genetinių draustinių ar jų dalių, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai, nacionalinių parkų miškai, nepriskirti I ir II miškų grupėms. Pagrindinė funkcinė paskirtis – formuoti aplinkos sąlygoms atsparius ir reproduktyvius medynus, galinčius geriausiai atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. 6. IV grupė – ūkiniai miškai – miškai, nepriskirti I, II, III grupėms:
1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai.
Pagrindinė funkcinė paskirtis – laikantis aplinkosaugos reikalavimų formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną ir (ar) atlikti kitas ekonominę naudą teikiančias miško ekosistemų funkcijas;
2) B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – auginant greitai augančias medžių rūšis gauti kuo daugiau medienos . Tai miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai. Šiems miškams priskiriami tik tos pačios amžiaus klasės medynai, kurių kirtimų rotacija ne trumpesnė kaip 20 metų. 7. Draustinių miškų dalys, vadovaujantis saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, gali būti priskiriamos skirtingoms miškų grupėms. 8. Privačios saugomos vietovės miškai priskiriami I–IV miškų grupėms pagal privačios saugomos vietovės savininko pasiūlymus, pagrįstus apsaugos sutarties dėl privačios saugomos vietovės, sudarytos Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka, nuostatomis. 9. Miškai, išskyrus privačios saugomos vietovės miškus, miškų grupėms priskiriami vadovaujantis Vyriausybės tvirtinamais miškų grupių normatyvais ir miškų priskyrimo miškų grupėms tvarka, atsižvelgiant į saugomų teritorijų steigimo tikslus . Vyriausybės įgaliota institucija rengia ir tvirtina miškų priskyrimo miškų grupėms planus Vyriausybės nustatyta tvarka. Miškų priskyrimo miškų grupėms planai rengiami savivaldybės teritorijai. Miškų priskyrimo miškų grupėms planai nerengiami, jei saugomose teritorijose esančius miškus priskirti miškų grupėms nustatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose arba privačios saugomos vietovės miško savininkas pateikia pasiūlymą, pagrįstą apsaugos sutarties dėl privačios saugomos vietovės, sudarytos Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka, nuostatomis. 10.
plano projektas skelbiamas Vyriausybės įgaliotos institucijos ir savivaldybės interneto svetainėse, informuojant, kada ir kokiu adresu galima teikti pasiūlymus dėl miškų priskyrimo miškų grupėms. Apie keičiamą miško grupę privačių miškų savininkai informuojami individualiai aplinkos ministro nustatyta tvarka. Vyriausybės įgaliota institucija, pasibaigus susipažinimo su miškų priskyrimo miškų grupėms plano projektu terminui, organizuoja viešą šio plano projekto svarstymą. 11. Miškai turi būti priskiriami miškų grupėms ne vėliau kaip per 3 metus nuo miško žemės taksacinių sklypų įregistravimo Miškų registro informacinėje sistemoje. Apie pasikeitusią miško grupę privačių miškų savininkai informuojami individualiai aplinkos ministro nustatyta tvarka.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 12. Lietuvos
54 1.10. Atsižvelgiant į tai, kad III miškų grupei priskiriami miško kelių ir apsaugos zonų miškai ir juos tvarkyti būtina siekiant užtikrinti tinkamą apsaugos režimą ir numatant galimybę juos prižiūrėti vykdant specialiuosius miško kirtimus, tikslinga pakeisti Projekto
ir ją išdėstyti taip: „55.
Specialusis miško kirtimas
genetiškai vertingas miško medžių populiacijas miško medžių genetiniuose draustiniuose, genetiniuose ir sėkliniuose medynuose, klonų rinkiniuose, išsaugoti ar atkurti biologinę įvairovę, vykdyti selekciją bandomųjų miško medžių želdinių plotuose, sėklinėse miško medžių plantacijose, ruošti sėklas sėklinės miško bazės objektuose, vykdyti biotechnines priemones, gerinančias natūralias laukinių gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas, pertvarkyti medynus ir krūmynus, tvarkyti ir atkurti mišką žuvusiuose medynuose, šalinti avarijų padarinius, prižiūrėti miško kelius ir apsaugos zonas.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 13. Lietuvos
4
630, 632, 644 punktų nuostatas, šio nutarimo 1.1–1.10 papunkčius, atliepiant visuomenės lūkesčius dėl plynųjų miško kirtimų mažinimo, įvertinus, kad, didėjant plynųjų miško kirtimų plotui, intensyvesni mikroklimato sąlygų pakitimai kirtavietėje labiau neigiamai veikia naujos miško kartos augimą, tikslinga sustiprinti miškų apsaugą ir apriboti pagrindinius miško kirtimus saugomose teritorijose esančiuose miškuose, mažinti maksimalų leistiną plynųjų pagrindinių miško kirtimų plotą IVA miškų grupės miškuose iki 4 ha.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 7 punktuose apibrėžtais teisėkūros efektyvumo, aiškumo ir sistemiškumo principais, tikslinga visus miško kirtimų draudimus nustatyti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, kuris nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (įskaitant veiklos apribojimus, draudimus) tiek saugomose teritorijose, tiek miško žemėje. Atsižvelgiant į tai, tikslinga pakeisti Projekto 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Miško kirtimai draudžiami Specialiųjų
žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytais atvejais.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 14. Lietuvos
4
kiekvienos situacijos įvertinimo ir sprendimų, priimamų neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, siekiant užtikrinti tiek procedūrų teisėtumą, tiek miško ekosistemų apsaugą, kai miško kirtimus numatoma vykdyti saugomoje teritorijoje ir (ar) Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, ir
(ar) kultūros paveldo teritorijoje, tikslinga nustatyti ilgesnį leidimo kirsti mišką išdavimo terminą – 20 darbo dienų nuo prašymo ir dokumentų, reikalingų leidimui gauti, pateikimo dienos.
Siekiant išvengti medžių ligų ar miško kenkėjų plitimo, reikia numatyti galimybę sanitariniams miško kirtimams (įskaitant sanitarinius miško kirtimus saugomoje teritorijoje ir (ar) Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, ir (ar) kultūros paveldo teritorijoje) vykdyti privalomą leidimą kirsti mišką išduoti per 5 darbo dienas nuo prašymo ir dokumentų, reikalingų leidimui gauti, pateikimo dienos. Jei prašymas pateiktas nesilaikant aplinkos ministro nustatytos leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos, Vyriausybės įgaliota institucija per 3 darbo dienas nuo tokio prašymo ir dokumentų gavimo gali paprašyti prašymą pateikusį asmenį patikslinti prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus per ne trumpesnį kaip 5 darbo dienos ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai terminą. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalimi keičiamo Projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostatų pakeitimo įsigaliojimo terminas sutampa su šio nutarimo 1.33 papunktyje siūlomu Įstatymo projekto įsigaliojimo terminu – 2027 m. sausio 1 d., tikslinga Įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalimi keičiamo Projekto 19 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl leidimų kirsti išdavimo tvarkos pakeitimo perkelti į Projektą pakeičiant Projekto
ir ją išdėstyti taip: „4.
Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, leidimas kirsti mišką turi būti išduodamas per 10 darbo dienų nuo prašymo ir dokumentų, reikalingų leidimui gauti, pateikimo dienos. Kai miško kirtimus numatoma vykdyti saugomoje teritorijoje ir (ar) Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, ir (ar) kultūros paveldo teritorijoje, leidimas kirsti mišką išduodamas per 20 darbo dienų nuo prašymo ir dokumentų, reikalingų leidimui gauti, pateikimo dienos. Kai numatoma vykdyti sanitarinius miško kirtimus siekiant išvengti medžių ligų ar miško kenkėjų plitimo (įskaitant sanitarinius miško kirtimus saugomoje teritorijoje ir (ar) Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, ir (ar) kultūros paveldo teritorijoje), leidimas kirsti mišką išduodamas per 5 darbo dienas nuo prašymo ir dokumentų, reikalingų leidimui gauti, pateikimo dienos. Jei prašymas pateiktas nesilaikant aplinkos ministro nustatytos leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos, Vyriausybės įgaliota institucija per 3 darbo dienų nuo tokio prašymo ir dokumentų gavimo paprašo prašymą pateikusį asmenį patikslinti prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus ir nustato terminą, ne trumpesnį kaip 5 darbo dienos ir ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, per kurį jis turi patikslinti prašymą ir (ar) pateikti trūkstamus dokumentus. Terminas išduoti leidimą kirsti mišką skaičiuojamas nuo visų dokumentų pateikimo dienos. Leidimas kirsti mišką išduodamas, jei nėra šio straipsnio 5 dalyje nurodytų leidimo neišdavimo pagrindų.
Jei leidimas kirsti mišką neišduodamas per šio įstatymo nustatytą terminą, laikoma, kad leidimas neišduotas.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 15. Lietuvos
3
ir 632 punktų nuostatas, tikslinga patikslinti Projekto 11 straipsnio 3 dalį numatant galimybę kompensacijas išmokėti privačių miškų savininkams, kai jų miško žemėje pakeičiama miškų grupė ir todėl uždraudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtim ai. Kompensacijos dydis būtų apskaičiuojamas ir išmokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Kompensacijos dydis būtų apskaičiuojamas įvertinus nuostolius, patirtus uždraudus plynuosius pagrindinius miško kirtimus, pajamas, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, vidutines medienos ruošos sąnaudas ir galimybes vykdyti kitus miško kirtimus. Nebus vertinamos miškų atkūrimo, priežiūros ir jaunuolynų ugdymo sąnaudos, kaip siūloma Projekto 11 straipsnio 3 dalimi, nes kompensacijos išmokamos ne kai draudžiami visi pagrindiniai miško kirtimai, o kai draudžiami tik plynieji pagrindiniai miško kirtimai ir galima vykdyti neplynuosius pagrindinius miško kirtimus. Bus vertinamas miško kirtimų atidėjimo laikotarpis ir dėl jo susidariusios papildomos sąnaudos, taip pat dėl kitų miško kirtimų būdų taikymo atsiradusios papildomos sąnaudos. Preliminariais skaičiavimais, lėšų poreikis kompensacijoms, išmokamoms už nustatytus veiklos apribojimus miškuose, būtų 62,1 mln. eurų. Kompensacijos būtų išmokamos įsigaliojus įstatymui. Atsižvelgiant į sumažėjusį lėšų poreikį kompensacijoms išmokėti ir į privačių miškų savininkų lūkesčius gauti kompensaciją greičiau nei per 20 metų, tikslinga nustatyti, kad kompensacijos mokamos dalimis kiekvienais metais ne ilgiau kaip 5 metus (vietoj siūlytų 20 metų), kai kompensacijos dydis yra 10 000 eurų ir daugiau.
Šis kompensacijos išmokėjimo laikotarpis siejamas su grupinių atvejinių ir atrankinių pagrindinių miško kirtimų vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pažymėtina, kad kompensacijos už saugomose teritorijose esančiuose miškuose nustatytus veiklos apribojimus išmokamos Saugomų teritorijų įstatyme nustatyta tvarka, todėl šio nutarimo 4 punktu teikiami atitinkami pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, tikslinga:
dalį ir ją išdėstyti taip: „
pakeičiama miškų grupė ir todėl visam laikui uždraudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas įvertinus nuostolius, patirtus uždraudus plynuosius pagrindinius miško kirtimus, pajamas, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, vidutines medienos ruošos sąnaudas ir galimybes vykdyti kitus miško kirtimus. Prašymą privataus miško savininkas gali pateikti ne anksčiau, nei medynas pasiekia pagrindinių miško kirtimų amžių, taikytą iki miškų grupės pakeitimo.“;
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 16. Lietuvos
5
Projekto 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytų kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Prašymus išmokėti kompensaciją nagrinėja, sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo priima, kompensacijas išmoka Vyriausybės įgaliota institucija.
Kompensacijos išmokamos per vienerius metus, kai kompensacijos dydis yra iki 10 000 eurų, arba mokamos dalimis kiekvienais metais ne ilgiau kaip 5 metus, kai kompensacijos dydis yra 10
sprendimo išmokėti kompensaciją priėmimo.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 17. Lietuvos
10
punktą, kuriuo siekiama tobulinti valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (toliau – miškų urėdija) veiklą ir jos veiklos efektyvumo vertinimo kriterijus lygiavertį prioritetą teikiant ekologinių, socialinių ir ekonominių miškų funkcijų balansui, vystant įvairiapusių ekosisteminių paslaugų paketą bei gaunamų pajamų iš ekonominės veiklos pakankamumą, taip pat siekiant diversifikuoti miškų urėdijos veiklą ir pajamas, būtina į kompleksinės miškų ūkio veiklos sąvoką įtraukti veiklą, susijusią su miško ekosistemų funkcijų vykdymo užtikrinimu ir palaikymu, ir nustatyti, kad miškų urėdija užtikrina valstybinių miško ekosistemų funkcijų įvairovę ir plėtrą, lygiavertį prioritetą teikiant miško ekosistemų ekologinėms, socialinėms ir ekonominėms funkcijoms – vykdo ne tik ekonomiškai naudingiausias, bet ir socialiai bei ekologiškai vertingas veiklas valstybiniuose miškuose ir taip užtikrina papildomą miškų teikiamą naudą visuomenei. Atsižvelgiant į tai, tikslinga:
dalį (kuri po pernumeravimo būtų laikoma Projekto 2 straipsnio 11 dalimi) ir ją išdėstyti taip: „11.
Kompleksinė miškų ūkio veikla
miško išteklių naudojimą, medienos ruošą ir prekybą mediena, miško ištekliais ir biokuru, taip pat miško ekosistemų funkcijų vykdymo užtikrinimą ir palaikymą, gamtos vertybių apsaugą, gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimą, miško infrastruktūros įrengimą ir priežiūrą.“; Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 18. Lietuvos
27
dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) užtikrina valstybinių miško ekosistemų
funkcijų įvairovę ir plėtrą lygiavertį prioritetą teikiant miško ekosistemų ekologinėms, socialinėms ir ekonominėms funkcijoms;“. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 19. Lietuvos
1
punktą, kuriuo siekiama diegti priemones, skatinančias didinti Lietuvos miškingumą iki 2030 metų bent iki 35 proc., taip pat Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“, kurios viena iš prioritetinių aplinkos apsaugos politikos sričių yra klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos keliamų aplinkos pokyčių ir kurioje numatyta iki 2030 m. šalies miškingumą padidinti iki 35 proc., turi būti numatyta, kad šalies miškingumo didinimas yra viena iš svarbiausių miškų urėdijos atliekamų valstybinių funkcijų.
Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad miškų urėdijai, saugomų teritorijų direkcijoms, savivaldybėms ir kitiems juridiniams asmenims valstybinės žemės sklypai miškui veisti ir
(ar) kuriuose yra miško žemė perduodama patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau
Ši problema taip pat kyla, kai Nacionalinė žemės tarnyba miškų urėdijai žemės reformos žemėtvarkos projektuose formuoja naujus valstybinės ne miško žemės sklypus miškui veisti buvusiose žemės ūkio naudmenose ir teikia Vyriausybei perduoti patikėjimo teise miškų urėdijai. Atsižvelgiant į tai ir į šio nutarimo 1.16 papunktį, siekiant aiškumo, tikslinga numatyti, kad miškų urėdija vykdytų kompleksinę miškų ūkio veiklą jai patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais perduotuose valstybinės žemės sklypuose, skirtuose miškui veisti ir (ar) kuriuose yra miško žemė, Vyriausybės nustatyta tvarka kariniuose poligonuose, karinio mokymo teritorijose esančioje valstybinėje miško žemėje, kai joje nevyksta mokymai ar pratybos, ir kituose valstybinės miško žemės plotuose, kuriuose Vyriausybės nutarimais pavesta vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą. Taip pat būtina miškų urėdijai sudaryti sąlygas savo lėšomis pirkti valstybės vardu privačius žemės sklypus miškui įveisti. Atsižvelgiant į tai, tikslinga:
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinės žemės sklypus, skirtus miškui veisti ir (ar) kuriuose yra miško žemė, patikėjimo teise valdo miškų urėdija, saugomų teritorijų direkcijos, savivaldybės, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) ir kiti juridiniai asmenys.
Šiems subjektams (išskyrus Nacionalinę žemės tarnybą) valstybinės žemės sklypai, skirti miškui veisti ir (ar) kuriuose yra miško žemė, patikėjimo teise perduodami Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms atlikti Žemės įstatyme nustatyta tvarka arba miškų urėdija veikia valstybės vardu valstybei įsigyjant nuosavybėn privačius žemės sklypus, skirtus miškui įveisti ir (ar) kuriuose yra miško žemė, šiame įstatyme nustatytoms valstybinėms funkcijoms atlikti.“;
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 20. Lietuvos
2
dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„2. Miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų
ūkio veiklą jai patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais perduotuose valstybinės žemės sklypuose, skirtuose miškui veisti ir (ar) kuriuose yra miško žemė, Vyriausybės nustatyta tvarka kariniuose poligonuose, karinio mokymo teritorijose esančioje valstybinėje miško žemėje, kai joje nevyksta mokymai ar pratybos, ir kituose valstybinės miško žemės plotuose, kuriuose Vyriausybės nutarimais pavesta vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą, taip pat atlieka šias valstybines funkcijas:“;
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 21. Lietuvos
28 N
dalį nauju 8 punktu: „8) didina šalies miškingumą.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 22. Lietuvos
4 1.16.
Įgyvendinant Vyriausybės programos 640 punktą, kuriuo siekiama užtikrinti visų valstybinių miškų, rezervuotų, bet nepanaudotų nuosavybės teisėms atkurti, įveiklinimą racionaliausiu, didžiausią socialinę, ekologinę ir ekonominę vertę visuomenei kuriančiu būdu (perduodant juos valdyti miškų urėdijai), siūloma miškų urėdijai pavesti vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą laisvos valstybinės žemės fonde esančioje nepanaudotoje nuosavybės teisėms atkurti valstybinėje miško žemėje, kuri ribojasi su valstybinės reikšmės miškais, nepriklausomai nuo miško žemės ploto, miško žemėje, patenkančioje į saugomas teritorijas, miško žemės plotuose, kuriuose yra žinomos Europos Bendrijos svarbos buveinės ir saugomų rūšių radavietės, taip pat rekreacinių zonų teritorijose pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtas šių miško žemės plotų schemas pakeičiant Projekto 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstant taip: „4. Miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą laisvos valstybinės žemės fonde esančioje nepanaudotoje nuosavybės teisėms atkurti valstybinėje miško žemėje, kuri ribojasi su valstybinės reikšmės miškais, nepriklausomai nuo miško žemės ploto, miško žemėje, patenkančioje į saugomas teritorijas, miško žemės plotuose, kuriuose yra nustatytos Europos Bendrijos svarbos buveinės ir saugomų rūšių radavietės, taip pat rekreacinių zonų teritorijose pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos parengtas šių miško žemės plotų schemas. Tarp privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusiuose ne didesniuose kaip 3 hektarų miško žemės plotuose, atitinkančiuose Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą įsiterpusio žemės ploto sąvoką, suformuoti žemės sklypai privačion nuosavybėn be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka parduodami besiribojančių žemės sklypų savininkams neatsižvelgiant į Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę.
Įsiterpusiame žemės plote suformuotas žemės sklypas, jį pardavus besiribojančio žemės sklypo savininkui, privalomai sujungiamas su pagrindiniu besiribojančiu žemės sklypu. Kita nuosavybės teisėms atkurti nepanaudota valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka parduodama aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 23. Lietuvos
22
punkte numatyta, kad bendrosioms miško reikmėms skirtos lėšos naudojamos miškų inventorizacijai vykdyti, miškams apskaityti, stebėti, o Projekto 7 straipsnio 2 dalies 11 punkte – kad viešosios paskirties rekreacijai skirtiems miško žemės sklypams, taip pat miestų miškams prižiūrėti, saugoti ir tvarkyti. Tačiau šiuose punktuose išvardytos reikmės neapima miškų monitoringo vykdymo, medžių savaiminukais apaugusių ne miško žemės plotų inventorizacijos, savivaldybių ir saugomų teritorijų direkcijų valdomos miško žemės sklypų miškotvarkos projektų rengimo, miestelių teritorijose esančių valstybinių miškų priežiūros, tvarkymo ir apsaugos. Miestų ir miestelių teritorijų ribose esantys miškai nuo 2024 m. sausio 1 d. patikėjimo teise valdomi, naudojami ir disponuojami savivaldybių. Dalies miestų ir miestelių teritorijose esančių miškų kadastriniai matavimai neatlikti, todėl savivaldybėms sudėtingiau tinkamai pritaikyti miestų ir miestelių miškus gyventojų poreikiams, vykdyti viešosios rekreacijos organizavimo darbus.
Galimybė bendrosioms miško reikmėms skirtomis lėšomis finansuoti medžių savaiminukais apaugusių ne miško žemės plotų inventorizaciją svarbi įgyvendinant ir Vyriausybės programos 629 punktą, kuriuo siekiama diegti priemones, skatinančias didinti Lietuvos miškingumą iki 2030 metų bent iki 35 proc., tobulinti savaime apželiančių ir naujai įveistų miškų plotų pripažinimo miškais tvarką. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, tikslinga:
2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) miškų inventorizacijai, monitoringui vykdyti, miškams apskaityti, medžių savaiminukais apaugusių ne miško žemės plotų inventorizacijai;“; Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 24. Lietuvos
211
straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) viešosios paskirties rekreacijai skirtiems miško žemės sklypams, taip pat miestų ir miestelių teritorijų ribose esantiems valstybiniams miškams prižiūrėti, saugoti ir tvarkyti, savivaldybių ir saugomų teritorijų direkcijų valdomų miškų miškotvarkos projektams rengti;“. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 25. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2025-12-032 28, 40,57 N
valstybinė miškų apskaita, vartojamos skirtingos sąvokos „miškų apskaita“,
„miško žemės apskaita“, „apskaita“, todėl lieka neaiškus šių sąvokų turinys
ir tarpusavio santykis. Atsižvelgiant į tai, reikalinga patiksinti šių sąvokų vartojimą, atitinkamai patikslinti miškotvarkos ir nacionalinės miškų inventorizacijos sąvokas ir apibrėžti valstybinę miškų apskaitą.
Valstybinės miškų apskaitos pagrindinis tikslas – apibendrinti informaciją apie miško išteklius, jų kokybę, gamtinę ir ūkinę būklę. Ši apskaita rengiama kiekvienais metais pagal atliekant miškų inventorizaciją sausio 1 dieną nustatytą miškų būklę. Pagrindiniai valstybinės miškų apskaitos rodikliai – tai miško žemės plotai, miško žemės plotai pagal miškų grupes, medynų vidutinės charakteristikos pagal miškų nuosavybę, medynų tūriai ir prieaugiai, brandžių medynų ištekliai, miško kirtimai ir medynuose sukaupti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai, tačiau valstybinės miškų apskaitos konkretų turinį ir jos tvarką galėtų nustatyti aplinkos ministras. Atsižvelgiant į tai, tikslinga:
dalį (kuri po pernumeravimo būtų laikoma Projekto 2 straipsnio 29 dalimi) ir ją išdėstyti taip: „29. Miškotvarka
dalį (kuri po pernumeravimo būtų laikoma Projekto 2 straipsnio 41 dalimi) ir ją išdėstyti taip: „41. Nacionalinė miškų inventorizacija
ir statistiniais metodais nustatant svarbiausius miškų būklės ir jų kaitos rodiklius šalyje ar regione.“;
57 dalimi: „57. Valstybinė miškų apskaita
visuma, parengta miškų inventorizacijos pagrindu, leidžianti reguliariai įvertinti gamtinę ir ūkinę šalies miškų būklę, racionaliai juos valdyti, naudoti, atkurti ir gerinti.“; Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 26.
51
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) atlieka nacionalinę miškų inventorizaciją ir
valstybinę miškų apskaitą, rengia ir skelbia oficialiąją miškų statistiką;“; Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 27. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2025-12-0312
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
valstybinė miškų apskaita“ ; Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 28. Lietuvos
3
dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Miškų inventorizacija skirstoma į nacionalinę
miškų inventorizaciją ir miškų sklypų inventorizaciją:
1) Nacionalinė miškų inventorizacija skirta miškų būklės stebėsenai ir strateginiam miškų sektoriaus planavimui pagal miškų būklės ir jų kaitos rodiklius šalies arba regionų ir administracinių vienetų mastu. Nacionalinė miškų inventorizacija vykdoma aplinkos ministro nustatyta tvarka pagal statistiniais metodais pagrįstą atrankos schemą, naudojant matavimo barelių tinklą. Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenys yra vieši, išskyrus matavimo barelių vietas ir kitus jų padėtį atskleidžiančius duomenis. 2) Miškų sklypų inventorizacija skirta miško žemės taksaciniams sklypams nustatyti ir jų duomenims tikslinti, miškotvarkos projektams rengti ir miškų ūkio veiklai planuoti. Miškų sklypų inventorizacijos tvarką nustato aplinkos ministras. Miškų sklypų inventorizacija atliekama valstybės, miškų savininkų ir valstybinio miško valdytojų lėšomis.“;
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 29. Lietuvos
5 N
nauja 5 dalimi: „5.
Valstybinė miškų apskaita rengiama kiekvienais metais pagal atliekant miškų inventorizaciją sausio 1 dieną nustatytą miškų būklę. Valstybinės miškų apskaitos turinį ir tvarką nustato aplinkos ministras.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 30. Lietuvos
7
siūloma nustatyti, kad miškotvarkos projektai turi būti rengiami pagrindiniams miško kirtimams vykdyti žemės sklypuose, kuriuose miško žemė užima 10 hektarų ar didesnį plotą. Tačiau Projekto 9 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad privataus miško savininkams dešimtmečio pagrindinių miško kirtimų norma nustatoma miškotvarkos projekte. Pagal Projektu siūlomą šį reguliavimą, sudėtinga dešimtmečio pagrindinių miško kirtimų normą nustatyti, kai miškotvarkos projektas nereikalingas. Tokiu atveju, pagal Projekto 9 straipsnio 8 dalyje siūlomas nuostatas, pagrindinių miško kirtimų norma privataus miško savininkams būtų apskaičiuojama pagal metodiką, kurią tvirtina aplinkos ministras. Siekiant Projekto nuostatų suderinamumo ir išvengti galimų administracinę naštą sukeliančių aplinkybių, reikia išbraukti Projekto 9 straipsnio 7 dalį. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 31. Lietuvos
1 1.20.
Įgyvendinant Nacionalinio susitarimo dėl miškų nuostatą „užtikrinti laisvą lankymąsi visuose miškuose, kartu pripažįstant privačių miškų savininkų teisėtus lūkesčius dėl saugumo ir įgyvendinti nuosavybės teises, kad nebūtų tiesiogiai trikdomas savininko privatumas ar trukdoma įstatymais numatyta veikla“, tikslinga nustatyti reikalavimus, susijusius su privačių miškų savininkų saugumo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo lūkesčiais, kai miško lankytojai lankosi miškuose ir (ar) naudojasi privataus miško savininko sukurta rekreacine infrastruktūra. Šiuos lūkesčius įgyvendinti tikslingiau privataus miško savininko draudimu – taip privačių miško savininkams ir miško lankytojams bendrauti būtų aiškiau. Siekiant išvengti sąvokų vartojimo dviprasmiškumo ir aiškiau reglamentuoti asmenų lankymosi miške tvarką, tikslinga Projekto 10 straipsnio 1 ir 4 dalis papildyti nuostatomis, kad lankymasis miške apima ir rekreaciją. Atsižvelgiant į tai, tikslinga:
dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenys, prisiimdami atsakomybę už savo
ir savo turto saugumą, turi teisę lankytis, įskaitant rekreaciją, visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Lankymosi miške tvarką nustato aplinkos ministras.“; Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 32. Lietuvos
4
dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lankymosi, įskaitant rekreaciją, reikalavimai ir išimtys saugomose teritorijose esančiuose miškuose nustatyti Saugomų teritorijų įstatyme, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Vyriausybės ar aplinkos ministro tvirtinamuose atitinkamų saugomų teritorijų nuostatuose.“;
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 33.
7
dalį; Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 34. Lietuvos
8
dalį (kuri po pernumeravimo būtų laikoma Projekto 10 straipsnio 7 dalimi) ir ją išdėstyti taip: „7. Asmenys privačiuose miškuose gali naudotis privataus miško savininko miške sukurta ar įrengta rekreacine infrastruktūra, jei privataus miško savininkas to nedraudžia. Naudojimosi privataus miško savininko miške sukurta rekreacine infrastruktūra reikalavimai nustatomi lankymosi miške tvarkoje.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 35. Lietuvos
2
punkto nuostatas, kuriomis siekiama tobulinti savaime apželiančių ir naujai įveistų miškų plotų pripažinimo miškais tvarką, taip pat siekiant aiškiau reglamentuoti medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės plotų inventorizacijos ir įregistravimo Miškų registro informacinėje sistemoje procesą, tikslinga:
dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atliekant miškų ir ne miško žemėje augančių medžių savaiminukų inventorizaciją, privačių miškų savininkai ir valstybinio miško valdytojai privalo leisti patekti į jų valdomus žemės sklypus ir suteikti miškų inventorizacijai atlikti reikiamą informaciją.“; Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 36. Lietuvos
4
dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė
inventorizuojama ir registruojama Miškų registro informacinėje sistemoje kaip miško žemės taksacinis sklypas aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Valstybinė medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė registruojama Miškų registro informacinėje sistemoje, kai medžių savaiminukų vidutinis amžius – ne mažesnis kaip 10 metų, privati – kai to prašo žemės savininkas.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 37. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2025-12-032 14,47
plantacinių miškų ir plantacinių želdinių sąvokos. Atsižvelgiant į Projekto 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą termino „miškas“ apibrėžtį, mišku nelaikomi tik trumpos (iki 20 metų) rotacijos plantaciniai želdiniai, tačiau pagal Projekto 2 straipsnio 47 dalyje pateiktą termino „plantaciniai želdiniai“ apibrėžtį, nepriklausomai nuo rotacijos trukmės, plantaciniais želdiniais laikomi visi greitai augančių medžių ar krūmų, skirtų prekinei medienai, energetinei žaliavai ar kitoms reikmėms, želdiniai, auginami ne miško žemėje. Be to, pagal Projekto 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą termino „miškas“ apibrėžtį, kelio juostoje įveisti želdiniai nelaikomi mišku, tačiau ir savaime išaugę medžiai ir krūmai neturėtų būti laikomi mišku. Atsižvelgiant į tai, tikslinga:
dalį (kuri po pernumeravimo būtų laikoma Projekto 2 straipsnio 15 dalimi) ir ją išdėstyti taip: „15. Miškas
Mišku nelaikomi kapinėse ir kelio juostose augantys medžiai ir krūmai, viešosios geležinkelių infrastruktūros ir valstybinės reikšmės kelių valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat želdynai, sodai, plantaciniai želdiniai ir žėliniai.“;
dalį (kuri po pernumeravimo būtų laikoma Projekto 2 straipsnio 48 dalimi) ir ją išdėstyti taip: „48. Plantaciniai želdiniai ir žėliniai
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 38. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2025-12-0313
dubliuoja Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o Projekto 13 straipsnio 6 dalis dubliuoja Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 46 straipsnio 1 dalį, todėl tikslinga šių Projekto nuostatų atsisakyti. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įstatyme, kuriuo inicijuojamas registro kūrimas, be kita ko, nurodomas registrą sudarantis duomenų rinkinys ar duomenų rinkiniai. Atsižvelgiant į tai, tikslinga pakeisti Projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
registro informacinė sistema
miško žemės taksacinis sklypas. Miško žemės taksacinių sklypų kadastro duomenų nustatymo, atnaujinimo tvarką nustato aplinkos ministras. 2.
įregistruoti, išregistruoti ar pakeisti Miškų registro objektų duomenis Miškų registro informacinėje sistemoje:
1) miško valdytojai;
2) miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijavę ar organizavę asmenys;
3) Vyriausybės įgaliota institucija. 3. Miškų registro informacinėje sistemoje tvarkomi miško žemės taksacinius sklypus apibūdinantys kadastro duomenų rinkiniai. Miškų registro informacinėje sistemoje tvarkomus duomenų rinkinius sudarantys duomenys detalizuojami šio registro informacinės sistemos nuostatuose. 4. Miškų registro informacinės sistemos ir joje tvarkomų duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoja yra Aplinkos ministerija. 5. Miškų registro informacinėje sistemoje objektai įregistruojami ir jų duomenys pakeičiami per 20 darbo dienų nuo jų nustatymo ir (arba) patvirtinimo dienos. 6. Miškų registro informacinėje sistemoje duomenys tvarkomi siekiant užtikrinti miško žemės kokybinę ir kiekybinę apskaitą. Miškų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys, išskyrus asmens duomenis, yra vieši. Miškų registro informacinės sistemos duomenys teikiami laikantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje nurodytų apribojimų, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 5 straipsnyje apibrėžtų asmens duomenų tvarkymo principų ir 6 straipsnyje nustatytų asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje nustatytus asmens kodo tvarkymo ypatumus. 7. Miškų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys atveriami pakartotinai naudoti, išskyrus asmens duomenis ir duomenis, susijusius su visuomenės ir viešuoju saugumu.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 39.
1
punkto nuostatas, kuriomis siekiama sukurti biologinės įvairovės genetinių išteklių saugyklas, stiprinti nacionalinių duomenų bazių, skirtų biologinės įvairovės ir ekosistemų būklei stebėti, palaikymą ir plėtrą, ir siekiant efektyviai valdyti ir tvarkyti duomenis apie šalies augalų genetinius išteklius ir dauginamąją medžiagą, tikslinga sujungti Genetinių miško medžių išteklių informacinę sistemą ir Augalų nacionalinių genetinių išteklių informacinę sistemą į vieną konsoliduotą informacinę sistemą – Augalų genetinių išteklių ir dauginamosios medžiagos informacinę sistemą. Sistemos sujungimas būtų įgyvendinamas užtikrinant informacinių sistemų sąveikumą, duomenų rinkinių standartizavimą, saugumą bei atitiktį Europos Sąjungos teisės aktams, įskaitant 1999 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvą 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga ir Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo 16 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, tikslinga:
dalį ir ją išdėstyti taip: „
medžiai, medžių klonai, įvertintos vietinės miško medžių populiacijos ir jų dalys, pavieniai medžiai ir jų grupės, miško medžių reprodukcinės dalys (sėklos, žiedadulkės, gemalai, meristeminiai audiniai, pumpurai ir ūgliai). Genetiniai miško medžių ištekliai saugomi miško medžių genetiniuose draustiniuose, genetiniuose ir sėkliniuose medynuose, klonų rinkiniuose. Duomenys apie genetinius miško medžių išteklius tvarkomi Augalų genetinių išteklių ir dauginamosios medžiagos informacinėje sistemoje, kurios valdytoja ir joje tvarkomų duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoja yra Vyriausybės įgaliota institucija. Augalų genetinių išteklių ir dauginamosios medžiagos informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys detalizuojami šios informacinės sistemos nuostatuose.
Miško medžių reprodukcinės dalys saugomos augalų genetinės medžiagos saugyklose. Genetiniai miško medžių ištekliai skirti miško medžių genetinei įvairovei išsaugoti ir naudojami selekcijai, sėklinei miško bazei kurti, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, miškams įveisti ir atkurti. Genetiškai vertingos miško medžių populiacijos arba jų dalys miško medžių genetiniuose draustiniuose, sėkliniuose ir genetiniuose medynuose jų kilmės vietose ( in situ ) saugomi ir atkuriami taikant dinaminį metodą – specialiaisiais miško kirtimais ir miško atkūrimo priemonėmis formuojant saugomos medžių rūšies populiacijos įvairiaamžius medynus, vadovaujantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimais.“;
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 40. Lietuvos
2
akeisti Projekto 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sėklinė miško bazė kuriama ir tvarkoma
genetiniu, selekciniu ir ekologiniu pagrindu, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuostatų. Miško dauginamoji medžiaga turi būti ruošiama sėklinės miško bazės objektuose, apie kuriuos duomenys tvarkomi Augalų genetinių išteklių ir dauginamosios medžiagos informacinėje sistemoje.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 41. Lietuvos
3 N 1.25.
Siekiant, kad miškai būtų atkuriami laiku ir kokybiškai, atsižvelgiant į tai, kad IV miškų grupės miškų tikslas – auginti ir formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną ir (ar) atlikti kitas ekonominę naudą teikiančias miško ekosistemų funkcijas, būtina IVA miškų grupės miškuose vietoje mažo našumo IV, V, Va ir Vb bonitetų medynų auginti produktyvius ir atsparius medynus, didinti jų ekonominę naudą. Atsižvelgiant į tai, tikslinga:
3 dalimi: „3. Bonitetas
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 42. Lietuvos
3
dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kirtavietės turi būti apželdintos arba
atžėlusios medžių rūšimis per 3 metus nuo jų atsiradimo, žuvę želdiniai ir žėliniai – per 2 metus, atkurtini žuvę medynai – per 3 metus nuo jų žuvimo, išskyrus atvejus, kai saugomų teritorijų nuostatuose ir (ar) saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti kitokie kirtaviečių, žuvusių želdinių ir žėlinių ar žuvusių medynų apželdinimo arba atžėlimo terminai. Nepavykus medyną atkurti žėlimu per nustatytą terminą, jis turi būti atkuriamas želdinant. IV, V, Va ir Vb bonitetų medynai IVA grupės miškuose turi būti atkuriami želdinant.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 43. Lietuvos
8 1.26.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo ir jų poįstatyminių teisės aktų nuostatomis, visų nuosavybės formų keliais yra gabenami įvairių rūšių kroviniai, todėl visoms krovininėms transporto priemonėms, įskaitant gabenančias miškuose pagamintą medieną, nustatyti vienodi kelių naudojimo ir krovinių gabenimo reikalavimai. Siekiant atsisakyti perteklinio teisinio reguliavimo ir sumažinti administracinę naštą, tikslinga atsisakyti nuostatos, kad žaliavinės medienos gabenimo tvarką nustato aplinkos ministras, ir išbraukti Projekto 18 straipsnio 8 dalį. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 44. Lietuvos
1
naštą, atsisakyti smulkių techninių procesų, tikslinga Projektu numatyti, kad parduodamo nenukirsto valstybinio miško kainas tvirtina miškų urėdija. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad mažmeninės prekybos būdu parduodamos medienos kiekis ir gaunamos pajamos yra santykinai nedideli (mažmeninės prekybos būdu miškų urėdija gali parduoti iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos), būtina nustatyti, kad nuostatos dėl mažmeninės prekybos turi būti tvirtinamos ne Vyriausybės nutarimu, o aplinkos ministro įsakymu. Atsižvelgiant į tai, tikslinga pakeisti Projekto 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Miškų urėdija didmeninės ir mažmeninės
prekybos būdais parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas, nenukirstą mišką ir biokurą. Žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas, kai vykdoma mažmeninė prekyba, ir nenukirstą mišką miškų urėdija parduoda aplinkos ministro nustatyta tvarka miškų urėdijos tvirtinamomis kainomis. Kiti valstybinio miško valdytojai žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką parduoda mažmeninės prekybos būdu.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 45.
58
straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 662 „Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 7, 8, 9, 11, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Seimui pateikto Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatas, susijusias su nauju miško žemės pavertimo atveju stambiam projektui, Vyriausybės nutarimu pripažintam užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius ar gynybos ir saugumo pramonės projektams ar gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams įgyvendinti, būtina:
dalį (kuri po pernumeravimo būtų laikoma Projekto 2 straipsnio 60 dalimi) ir ją išdėstyti taip: „60.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme.“;
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 46.
112 N
dalį 12 punktu: „12) stambiam projektui, Vyriausybės nutarimu pripažintam užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, gynybos ir saugumo pramonės projektams ar gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams įgyvendinti. Šis atvejis netaikomas I ir II grupės miškuose, III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose miškuose, valstybinių parkų ir valstybinių rezervatų buferinės apsaugos zonų miškuose, miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, valstybiniuose parkuose, draustiniuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose.“;
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 47. Lietuvos
3
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose, arba specialiosios paskirties projektuose. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju turi būti suplanuotas saugomos rūšies apsaugos veiksmų plane, saugomos teritorijos planavimo dokumente arba aplinkos ministro įsakymu patvirtintuose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tiksluose.“;
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 48. Lietuvos
4
ir ją išdėstyti taip: „4.
Teritorijose, skirtose krašto apsaugos ar valstybės sienos apsaugos tikslams, miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis netaikant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jeigu tai valstybinės reikšmės miškai, – ir nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.“;
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 49. Lietuvos
5
dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte
nurodyti atvejai numatyti bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir netaikant šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, kai to reikia valstybei svarbiems projektams įgyvendinti.“; Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 50. Lietuvos
6 N
nauja 6 dalimi:
„6. Miško žemę paversti kitomis naudmenomis
valstybinės reikšmės miškuose galima, tik kai Vyriausybė priima nutarimą išbraukti tam tikrus valstybinės reikšmės miškų plotus iš valstybinės reikšmės miškų plotų.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 51. Lietuvos
38 1.29.
Įgyvendinant Vyriausybės programos 628 ir 635 punktų nuostatas, kuriomis siekiama plėtoti daugiafunkcės miškininkystės metodus, kurie garantuotų atsparumą klimato kaitos poveikiui ir miško išteklių apsaugą, ir skatinti mišrių ir natūralių miškų, kurie yra ne tokie jautrūs klimato pokyčiams, sausroms ir miškų gaisrams, plintantiems kenkėjams, formavimą, taip pat siekiant laiku suvaldyti masinį medžių liemenų pavojingų kenkėjų plitimą miškuose, nelaukiant, kol susidarys didelio masto pažeidimai, būtina:
dalį (kuri po pernumeravimo būtų laikoma Projekto 2 straipsnio 39 dalimi) ir ją išdėstyti taip: „39. Miškų stichinė nelaimė
Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 52. Lietuvos
2
dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Aplinkos ministras nustato specialiųjų
apsaugos ir miškų stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių taikymo tvarką. Šias priemones būtina taikyti Vyriausybės įgaliotai institucijai paskelbus miškų stichinę nelaimę. Vyriausybės įgaliota institucija atšaukia biotinių ir (ar) abiotinių veiksnių sukeltą miškų stichinę nelaimę, kai sutvarkoma 75 procentai dėl biotinių ir (ar) abiotinių veiksnių pažeistų medžių tūrio, medžių liemenų pavojingų kenkėjų sukeltą miškų stichinę nelaimę – pagal aplinkos ministro tvirtinamą savivaldybių teritorijose esančiuose miškuose medžių liemenų pavojingų kenkėjų pažeidimų prognozavimo ir apskaičiavimo metodiką.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 53.
7
numatyta, kad bendros valstybinės miško priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos, apimančios miško gaisrų prevencijai ir gesinimui skirtas stebėjimo, profilaktines, organizacines, socialines ir priešgaisrines saugos priemones, įgyvendinimą organizuoja miškų urėdija, bendradarbiaudama su Aplinkos ministerijai pavaldžiomis institucijomis, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomene, savivaldybėmis. Projekto 2 straipsnio 56 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje išvardyti konkretūs subjektai, tačiau būtina nurodyti, kad miškų urėdija, organizuodama bendros valstybinės miško priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos įgyvendinimą, bendradarbiauja ir su miško valdytojais. Atsižvelgiant į tai, tikslinga pakeisti Projekto 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Visuose miškuose turi būti įgyvendinama
bendra valstybinė miško priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistema. Bendra miško priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistema apima stebėjimo, profilaktines, organizacines, socialines ir priešgaisrines saugos priemones, skirtas miško gaisrų prevencijai ir gesinimui. Šios sistemos įgyvendinimą organizuoja miškų urėdija bendradarbiaudama su Aplinkos ministerijai pavaldžiomis institucijomis, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomene, savivaldybėmis, miško valdytojais. Miško savininkai, valstybinio miško valdytojai ir miško lankytojai privalo laikytis aplinkos ministro tvirtinamose miškų priešgaisrinės saugos taisyklėse nustatytų miškų priešgaisrinės saugos reikalavimų.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 54. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2025-12-032 1.31.
Siekiant užtikrinti labiau suderintas ekologines, socialines ir ekonomines miškų funkcijas, atliepti klimato kaitos iššūkius ir kintančius visuomenės poreikius, išsaugoti atskirą apsauginių miškų grupę, atsižvelgiant į šio nutarimo 1.1
papunkčiais siūlomus pokyčius , tikslinga atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalimi siūlomo keisti Projekto 8 straipsnio nuostatų, susijusių su miškų grupių pertvarka, taip pat išbraukti su šia pertvarka susijusias Įstatymo projekto 2 straipsnio 3, 6–9, 11–16, 19 ir 21 dalių nuostatas. Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 55. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2025-12-0326
nutarimo 1.1
papunkčiuose pateiktus pasiūlymus peržiūrėti esamas miškų grupes , šio nutarimo 1.31 papunktyje pateiktą pasiūlymą atsisakyti miškų grupių pertvarkos, šio nutarimo 1.11 papunktyje pateiktą pasiūlymą pakeisti ūkininkavimo režimus miškų grupėse, nustatant griežtesnius veiklos apribojimus miškuose, ir šio nutarimo 1.14 papunktyje pateiktą pasiūlymą nustatyti, kad miškų urėdija turi užtikrinti valstybinių miškų ekosistemų atliekamų funkcijų įvairovę ir plėtrą prioritetą teikiant ekologinėms ir socialinėms funkcijoms atlikti, tikslinga ex post vertinimo metu įvertinti Projekte ir šio nutarimo 1.1–1.31 papunkčiuose pateiktus pasiūlymus ir Įstatymo projekto 2 straipsnio 17 dalyje numatytą papildymą 26 straipsniu perkelti į Projektą atitinkamai jį pakeičiant : „
nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas). 2.
ex pos t vertinimą, turi būti įvertinta, ar pasikeitė miškų naudojimo efektyvumas, ar užtikrinta miško teikiamų ekologinių, socialinių ir ekonominių naudų pusiausvyra, ar pagerėjo biologinės įvairovės apsauga miškuose, ar užtikrinti socialiniai visuomenės poreikiai miškuose, kokią įtaką pokyčiai turėjo miškų sektoriui, ekonomikai ir valstybės biudžetui. 3. Ex post vertinimo laikotarpis – 5 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2032 m. gruodžio 31 d.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 56. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2025-12-032
suinteresuotumą, Įstatymo projekto įgyvendinamųjų teisės aktų rengimo ir derinimo procedūros gali užtrukti, todėl siekiant tinkamai pasiruošti įgyvendinti įstatymą, tikslinga vietoj Įstatymo projekte numatyto Projekto įsigaliojimo termino 2026 m. sausio 1 d. nustatyti vėlesnį įstatymo įsigaliojimo terminą – 2027 m. sausio 1 d., o vietoj Įstatymo projekte numatyto įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo termino 2025 m. rugsėjo 30 d. nustatyti vėlesnį įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminą – iki 2026 m. rugsėjo 30 d. Atsisakius miškų grupių pertvarkos ir nuostatų, išdėstytų Įstatymo projekto 2 straipsnio 3, 6–9, 11–16, 19, 21 dalyse , nuostatas, išdėstytas Įstatymo projekto 2 straipsnio 4, 5, 10 ir 17 dalyse perkėlus į Projektą numatant vėlesnius įsigaliojimo terminus, atitinkamai būtina pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vyriausybės įgaliotos institucijos, aplinkos ministras, miškų urėdija iki
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
3Vyriausybės įgaliota institucija,
vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamais miškų grupių normatyvais ir nustatyta miškų priskyrimo miškų grupėms tvarka, parengia ir tvirtina miškų priskyrimo miškų grupėms planus tokia tvarka:
1) iki 2027 m. gruodžio 31 d. – Klaipėdos apskrities (Klaipėdos rajono, Klaipėdos miesto, Kretingos rajono, Neringos, Palangos miesto, Skuodo rajono ir Šilutės rajono), Šiaulių apskrities (Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Pakruojo rajono, Radviliškio rajono, Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono), Tauragės apskrities (Jurbarko rajono, Pagėgių, Šilalės rajono ir Tauragės rajono) ir Telšių apskrities (Mažeikių rajono, Plungės rajono, Rietavo ir Telšių rajono) savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planus;
2) iki 2028 m. gruodžio 31 d. – Utenos apskrities (Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Utenos rajono, Visagino ir Zarasų rajono), Vilniaus apskrities (Elektrėnų, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono) ir Marijampolės apskrities (Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių rajono ir Vilkaviškio rajono) savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planus;
3) iki 2029 m. gruodžio 31 d. – Alytaus apskrities (Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Lazdijų rajono ir Varėnos rajono), Kauno apskrities (Birštono, Jonavos rajono, Kaišiadorių rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Prienų rajono ir Raseinių rajono) ir Panevėžio apskrities (Biržų rajono, Kupiškio rajono, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Pasvalio rajono ir Rokiškio rajono) savivaldybių miškų priskyrimo miškų grupėms planus. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas miškų priskyrimas miškų grupėms galioja iki Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamais miškų grupių normatyvais ir nustatyta miškų priskyrimo miškų grupėms tvarka, parengs ir tvirtins miškų priskyrimo miškų grupėms planus. 5.
išduoti, pranešimai apie ketinimą kirsti mišką suderinti arba kai dėl leidimo kirsti mišką išdavimo ar pranešimo apie ketinimą kirsti mišką suderinimo kreiptasi į Vyriausybės įgaliotą instituciją iki šio įstatymo įsigaliojimo, vykdomi pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 6. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Miškų įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta laisvos valstybinės žemės fonde esanti nepanaudota nuosavybės teisėms atkurti valstybinė miško žemė, kuri ribojasi su valstybinės reikšmės miškais, nepriklausomai nuo miško žemės ploto, miško žemė, patenkanti į saugomas teritorijas, miško žemės plotai, kuriuose yra žinomos Europos Bendrijos svarbos buveinės ir saugomų rūšių radavietės, taip pat rekreacinių zonų teritorijos, valstybinės miško žemės sklypai Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai iki 2029 m. gruodžio 31 d.“ Nesvarstyta KRK siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 57. A. Radvilavičius
18 43,3 Argumentai: Siekiant skatinti miško savininkus ir valdytojus dažniau rinktis neplynuosius atrankinius miško kirtimus ir tokiu būdu sudaryti realias sąlygas klimato kaitai atsparesnių įvairiaamžių mišrių medynų formavimui ūkiniuose miškuose, taip pat racionaliau panaudoti sukauptą medieną didelio derlingumo augavietėse, ūkiniuose miškuose esančiuose medynuose vykdant plynuosius ar atvejinius pagrindinius miško kirtimus, siūloma pakeisti pagrindinių miško kirtimų sampratą, šiuos kirtimus susiejant ne vien su minimaliu kirtimų amžiumi (vadinamu brandos amžiumi), bet ir su vyraujančios medžių rūšies vidutiniu medžių skersmeniu medyne.
Su miško atkūrimu sietiniems pagrindiniams atrankiniams miško kirtimams toks medžių skersmuo galėtų būti mažesnis
Europos šalių patirtį. Kaip ir minimalus pagrindinių miško kirtimų (brandos) amžius, minėtas medžių skersmuo konkrečioms medžių rūšims būtų nustatomas aplinkos ministro tvirtinamose Miško kirtimų taisyklėse. Kadangi įstatymo projektu pagrindiniai miško kirtimai stipriai ribojami saugomose ir urbanizuotose teritorijose, toks pakeitimas netrukdytų geresnei gamtinių vertybių apsaugai saugomuose miškuose, neturėtų įtakos miestų ar kitiems didelės socialinės vertės miškams, tačiau padėtų iš dalies kompensuoti medienos tiekimo praradimus, kurie atsiras sugriežtinus miško kirtimų apribojimus IIA ir IIB miškų grupių miškuose, taip pat padidinus šių miškų grupių plotus ūkinių ir apsauginių miškų sąskaita. Pasiūlymas:
1Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 43 dalį ir ją išdėstyti taip:
„43.
Pagrindinis miško kirtimas
taip:
„3. Miško žemėje gali būti vykdomi pagrindiniai, ugdomieji,
sanitariniai, specialieji, lydimojo ir laisvieji miško kirtimai. Miško kirtimo būdai, kirtimų amžius, vyraujančios medžių rūšies vidutinis medžių skersmuo medyne, biržių atžėlimo reikalavimai, gamtiškosios miškininkystės principų įgyvendinimo, aplinkosaugos ir technologiniai reikalavimai nustatomi aplinkos ministro tvirtinamose miško kirtimų taisyklėse.“ Pritarti. 58. A. Radvilavičius,
48 Argumentai: Atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos valstybių patirtį, apibrėžiant plynuosius miško kirtimus, įvertinant visapusiškai padidėjusį dėmesį plyniesiems miško kirtimams ir Lietuvoje, suprantant Vyriausybės siekius riboti plynuosius kirtimus saugomose ir kitose jautriose teritorijose, kartu siekiant aiškiai ir nedviprasmiškai įstatymo lygmeniu įtvirtinti mažesnį biržės plotą, nuo kurio pagrindinis miško kirtimas būtų laikomas plynuoju, tokiu būdu suvienodinant supratimą, kad šviesiamėgėms medžių rūšims atkurti ir neplynųjų miško kirtimų atveju reikalingas didesnis nei 0,1 ha plotas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ir šiuo metu atrankinių pagrindinių miško kirtimų atveju leidžiama iškirsti didesnes nei 0,1 ha plotą užimančias medžių grupes ir tai nelaikoma plynuoju kirtimu, siūloma i ki 0,5 ha ploto pagrindinius miško kirtimus didesnio ploto miško masyve nelaikyti plynaisiais.
Tokiu atveju medžių iškirtimas mažesniame nei 0,5 ha plote būtų priskiriamas atrankiniams pagrindiniams miško kirtimams, o kai būtų nukertamas visas mažesnio nei 0,5 ha ploto atskiras kitomis naudmenomis apsuptas miško plotas – kirtimas būtų laikomas plynuoju. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 48 dalį ir ją išdėstyti taip:
„48. Plynasis pagrindinis miško kirtimas –
pagrindinis miško kirtimas, kai 0,5 ha ir didesnio ploto biržėje arba mažesniame nei 0,3 ha atskirame kitomis naudmenomis apsuptame miško žemės plote iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius, saugomo pomiškio grupes, siekiant racionaliai naudoti miško išteklius. Po kirtimo likę medžiai nesudaro medyno.“ Pritarti . 59. A. Radvilavičius 2026-04-215 6, 7, 8, 9, 10, 11 N Argumentai:
Siūloma Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIVP-3933 išlaikyti galiojančio Miškų įstatymo redakcijoje įtvirtintą nuostatą, kad vienas asmuo ir su juo susiję asmenys gali įsigyti ne daugiau kaip 1 500 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kartu perkeliant šio ribojimo taikymo ir kontrolės mechanizmą. Miškų ūkio paskirties žemė nėra įprastas civilinės apyvartos objektas. Tai ribotas gamtos išteklius, turintis ne tik ekonominę, bet ir reikšmingą ekologinę, kraštovaizdžio, rekreacinę ir visuomeninę funkciją, todėl tokio turto įsigijimo santykiai gali ir turi būti reguliuojami griežčiau nei įprasto nekilnojamojo turto apyvarta. Įstatymų leidėjas, nustatydamas šio turto įsigijimo sąlygas, veikia viešojo intereso apsaugos srityje. 2019 m. rugpjūčio 22 d. LR Seimas, priimdamas Miškų įstatymo pakeitimus, aiškiai siekė išvengti pernelyg didelės miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos. Šis tikslas išlieka aktualus ir šiuo metu, nes neribojant įsigyjamo ploto susidaro reali rizika, kad reikšminga miškų dalis koncentruosis kelių stambių ūkio subjektų rankose, o smulkūs ir vidutiniai rinkos dalyviai bus išstumti iš rinkos ne dėl efektyvumo, bet dėl kapitalo disproporcijos. Tokia situacija ilgainiui iškraipo konkurenciją ir pažeidžia sąžiningos rinkos veikimo principus. Argumentas, kad ribojimas neva riboja konkurencijos laisvę, nėra pakankamas jo atsisakymui pagrįsti. Priešingai, ribojimo nebuvimas sudaro prielaidas dar didesnei rinkos koncentracijai ir dominuojančių subjektų susiformavimui. Vien aplinkybė, kad Europos Komisija yra pateikusi paklausimą dėl ribojimo atitikties Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 straipsniui, savaime nereiškia, kad toks ribojimas yra nesuderinamas su Europos Sąjungos teise. Europos Sąjungos teisė leidžia ribojimus, kurie grindžiami viešuoju interesu ir atitinka proporcingumo principą, todėl esminė problema yra ne pats ribojimo buvimas, o jo pagrindimo pakankamumas.
Pažymėtina, kad ir ankstesniuose vertinimuose buvo konstatuota, jog ribojimo tikslai – miškų koncentracijos ribojimas, aplinkai palankus žaliųjų plotų valdymas ir kraštovaizdžio apsauga – iš esmės gali būti laikomi teisėtais ir tinkamais. Be to, analogiškas ribojimas yra nustatytas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo srityje, o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarimas patvirtina, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į žemės kaip riboto ištekliaus pobūdį, gali nustatyti maksimalius įsigyjamos žemės plotus, jeigu tokie ribojimai yra konstituciškai pagrįsti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymas numato, jog didžiausią vienam asmeniui galimos įsigyti miškų ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas nustato kiti įstatymai. Tai reiškia, kad specialus ribojimas Miškų įstatyme yra sistemiškai pagrįstas ir atitinka bendrą teisinio reguliavimo logiką. Administracinės naštos argumentas taip pat negali būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti ribojimo. Tai, kad ribojimo įgyvendinimas reikalauja papildomų procedūrų (pvz., duomenų patikrinimo ar deklaracijos pateikimo), nereiškia, jog pats ribojimas yra perteklinis. Tokios procedūros gali būti tobulinamos ir supaprastinamos, tačiau jos yra būtina veiksmingo ribojimo įgyvendinimo dalis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad miškų ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimo atsisakymas nėra pakankamai pagrįstas. Priešingai, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, sąžiningą konkurenciją ir subalansuotą miškų nuosavybės struktūrą, tikslinga naujoje Miškų įstatymo redakcijoje išlaikyti 1 500 ha ribojimą.
Atsisakius ribojimo, valstybė faktiškai atsisakytų bet kokios įtakos miškų nuosavybės struktūrai, palikdama ribotą nacionalinį išteklių nevaržomai koncentracijai, kas neišvengiamai reikštų smulkių savininkų išstūmimą, rinkos dominavimą ir viešojo intereso pažeidimą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnį 6, 7, 8, 9, 10, 11 dalimis: „
paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha. Asmenys gali įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą arba daugiau negu 20 procentų juridinio asmens, nuosavybės teise turinčio daugiau negu 400 ha miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, akcijų tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) sutikimą. Sutikimas įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą išduodamas Nacionalinei žemės tarnybai valstybės registruose ir (ar) valstybės informacinėse sistemose patikrinus duomenis apie asmenų turimus ir planuojamus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus ir (ar) akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo miškų ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigyto (priklausančio) ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas neviršija šiame įstatyme nustatytų didžiausių įsigyjamo miško žemės ploto dydžių.
Bendras įsigytas ir įsigyjamas miško žemės plotas apskaičiuojamas pagal formulę: Šioje formulėje: S – bendras asmens, kuris siekia įsigyti miško žemės, įsigyto ir norimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas (ha); a i
S į
asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime. 10. Asmuo, pageidaujantis įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, iki miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalo užpildyti miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimo miško žemės plotas neviršys didžiausio ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal šio straipsnio 2 dalį. Jeigu sudaromas miškų ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandoris atitinka Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 20 straipsnyje apibrėžtus požymius, pirkėjas miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje nurodo lėšų, už kurias įsigyjamas miškų ūkio paskirties žemės sklypas, įsigijimo šaltinius. Miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Asmuo, įsigyjantis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, atsako už miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikštą ieškinį teismo sprendimu iš miškų ūkio paskirties žemės sklypo įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn miško žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė. 11.
teritorijoje nuosavybės teise valdo didesnį miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotą, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, jie tarpusavyje gali sudaryti miško žemės sklypų perleidimo sandorius, jeigu dėl tokių sandorių sudarymo bendras šių susijusių asmenų įsigyto miško žemės sklypo plotas nepadidėja ir kiekvieno iš susijusių asmenų įsigyto miško žemės sklypo plotas netampa didesnis už nurodytąjį šio straipsnio 2 dalyje. “ Pritarti. 60. A. Radvilavičius 2026-04-228 2-6 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad dabartinė miškų grupių sistema iš esmės atliepia Dvidešimtosios Vyriausybės programos 627 punkte nustatytą veiklos kryptį – formuoti ir vykdyti atsakingą, miškininkystės mokslu paremtą miškų politiką, grindžiamą Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos (angl. „Forest Europe“) patvirtintais darnaus miškų tvarkymo principais ir jais paremtu daugiatiksliu, gamtai artimu miškininkavimo modeliu ir tvarios miškotvarkos modeliais pagrįstais daugiamečiais miškų tyrimais, formuojant daugiafunkcius miškus tolygiai ir saikingai naudojant miško išteklius, o Vyriausybės 2025 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 843 pateiktoje išvadoje dėl Miškų įstatymo naujos redakcijos projekto XIVP-3933 (toliau – LRV išvada) siūlomi su miškų grupėmis susiję pakeitimai tik iš dalies atspindi siekius geriau suderinti ekologinius, socialinius ir ekonominius darnaus miškų tvarkymo aspektus, tikslinga iš esmės nekeisti sistemos, o tik išgryninti ir patikslinti kai kuriuos reguliavimo aspektus. Pirmiausia, skirtingai nei siūloma LRV išvadoje netikslinga IIB miškų grupei (rekreaciniams miškams) šabloniškai priskirti visus iki 1 km atstumu nuo miesto teritorijos ribos esančius miškus, nes atskirais atvejais gali būti reikalinga tiek didesniu, tiek ir mažesniu atstumu esančio miško priskyrimas rekreaciniams.
Tokią galimybę suteikia Įstatymo projekte XIVP-3933 jau esanti formuluotė „ir kiti poilsiui ar kitoms socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms vertybėms puoselėti skirti miškai“. Konkretūs kriterijai pastarosios nuostatos taikymui vis vien turės būti nustatyti Vyriausybės tvirtinamuose Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvuose. Be to, LRV išvadoje siūlomas nacionaliniuose parkuose esančių IV grupės miškų perkėlimas į III grupę nieko nekeičia, nes miškininkavimo režimas šiose grupėse iš principo yra vienodas, taigi, tai nesukuria jokio realaus pokyčio, priešingai, neigia Lietuvoje taikomą nacionalinio parko, kaip kompleksinės saugomos teritorijos, turinčios įvairaus apsaugos lygio ir ūkinio režimo zonas, koncepciją. Taip pat praktinės reikšmės neturi ir LRV išvadoje pateikiamas siūlymas nuo 8 ha iki 4 ha sumažinti didžiausią leistiną plynųjų pagrindinių kirtimų biržės plotą IV grupės ūkiniuose ne saugomų teritorijų miškuose, nes ir šiuo metu vidutinė plynojo kirtimo biržė siekia 1-1,5 ha, o atskirais atvejais didesni ar mažesni plynojo kirtimo plotai gali geriau atitikti konkrečias vietos sąlygas ir konkrečiam miško sklypui keliamus tikslus. Siekiant kompensuoti dėl didėjančių aplinkosauginių apribojimų atsirasiančius žaliavinės medienos praradimus ir pradėti Lietuvoje realiai vystyti kitose ES šalyse plačiai taikomas plantacinės miškininkystės sistemas, tikslinga aiškiai atskirti plantacinių miškų grupę nuo įprastų daugiafunkcinių ūkinių miškų ir nenustatinėti plantaciniams miškams rotacijos ar panašių perteklinių apribojimų, bei palikti galimybę transformuoti tokius miškus į kitas naudmenas.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
6IV grupė – ūkiniai miškai: miškai, nepriskirti I, II, III grupėms. Šioje miškų grupėje skiriami:
1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną ir (ar) atlikti kitas ekonominę naudą teikiančias miško ekosistemų funkcijas. 2) B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – greičiau išauginti kuo daugiau medienos. Tai miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai. Šiems miškams gali būti priskiriami tik tos pačios amžiaus klasės medynai. Papildyti Įstatymo projekto 8 straipsnį nauja 61 dalimi ir ją išdėstyti taip:6
1. V grupė – plantaciniai miškai. Pagrindinė funkcinė paskirtis – greičiau išauginti kuo daugiau medienos. Tai miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių vienaamžiai medynai. Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas) 5 dalyje nuo 2029 m. sausio 1 d. numatytą naująją miškų grupių sistemą. Pritarti 61.
4 Argumentai: Atsižvelgiant į siekį vykdyti mažiau plynųjų kirtimų, ypač gamtiškai vertingose ir socialiai jautriose miškų teritorijose, tuo pačiu skatinant gamtiškosios miškininkystės, paremtos neplynaisiais kirtimais ir įvairiaamžių įvairiarūšių miškų formavimu, plėtojimą, tikslinga atskirose miškų grupėse ir saugomose teritorijose skirtingu laipsniu riboti būtent plynuosius pagrindinius miško kirtimus, tačiau tuo pačiu skatinti neplynuosius (atrankinius ir atvejinius) pagrindinius miško kirtimus. Pirmiausia tai yra laisvieji ir grupiniai atrankiniai kirtimai, taip pat grupiniai ir tipiški atvejiniai kirtimai. Nors supaprastinti atvejiniai kirtimai (taikomi pušynuose) susilaukia kritikos, tačiau juos modifikavus ir Miško kirtimų taisyklėse įtvirtinus nuolatinės medžių dangos karkaso palikimą, ir šie kirtimai galėtų būti plačiau taikomi, tuo pačiu sprendžiant pušynų atkūrimo problematiką, kai negalimi plynieji kirtimai (pušies, kaip šviesiamėgės medžių rūšies atkūrimui reikalinga atvira erdvė arba labai praretinta medžių danga). Atvejinių miško kirtimų biržės ribojimas iki 3 ha yra iš esmės perteklinis, nesudaro prielaidų įvairesnių miškų formavimui didesniuose plotuose kompleksiškai miškininkaujant ir taikant skirtingus metodus, ypač kai siekiama formuoti grupėmis išsidėsčiusius įvairiaamžius ir įvairiarūšius medynus. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Miško kirtimai draudžiami Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytais atvejais ir šiais atvejais:
1) I grupės miškuose, išskyrus specialiuosius miško kirtimus, skirtus išsaugoti ar atkurti biologinę įvairovę ar genetiškai vertingas miško medžių populiacijas;
2) IIA ir IIB grupių miškuose – plynieji pagrindiniai miško kirtimai;
3) III grupės miškuose kirtimai didesnio kaip 3 hektarų plynojo pagrindinio miško kirtimo biržėmis;
4) nacionaliniuose parkuose – plynieji pagrindiniai miško kirtimai ir didesnėmis kaip 3 hektarai biržėmis atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai ;
5) regioniniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir draustiniuose – plynieji ir atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai didesnėmis kaip 3 hektarai biržėmis;
6) IV A grupės miškuose – plynieji pagrindiniai miško kirtimai didesnėmis kaip84 hektarai biržėmis.“ Pritarti iš dalies. Dėl 18 str. 4 d. 2 p. - Įgyvendinant Vyriausybės programos 630 ir 632 punktų nuostatas, kuriomis siekiama apriboti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose ir priemiestiniuose bei miesto teritorijoje esančiuose miškuose, atliepiant visuomenės lūkesčius dėl plynųjų miško kirtimų mažinimo ir įvertinus, kad didėjant plynųjų miško kirtimų plotui, intensyvesni mikroklimato sąlygų pakitimai kirtavietėje labiau neigiamai veikia naujos miško kartos augimą, Projekte siūloma užtikrinti miškų apsaugą ir apriboti pagrindinius miško kirtimus saugomose teritorijose esančiuose miškuose (II miškų grupėje), išskyrus atrankinius ir grupinius atvejinius miško kirtimus Dėl 18 str. 4 d. 4 ir 5 p. - pritariama siūlymui, kad neturėtų būti ribojamas plotas visų atvejinių miško kirtimų metodų. Šiuo metu Miško kirtimų taisyklėse ribojamas plotas tik supaprastintų atvejinių miško kirtimų. Dėl 18 str. 4 d.
4 d. 6 p. - nepritariama, kadangi moksliniais tyrimais nustatyta, kad vykdant didelio ploto plynuosius kirtimus, dauguma miško biogenocenozės elementų kinta neigiama kryptimi. Didelio ploto plynieji miško kirtimai (4-8 ha) neigiamai veikia ne tik mikroklimatą, hidrologinį, temperatūrų režimą kirtavietėje bet ir aplinkinius medynus, keičiasi vietos miško ekosistemos būklė. Tokiose kirtavietės pablogėja miško atkūrimo ir atsikūrimo, jaunuolynų formavimosi sąlygos. Pažymėtina, kad mažesnio ploto plynose kirtavietėse – geresnės sąlygos miško atkūrimui, nes mažiau pažeidžiamas miško mikroklimatas, didesnės galimybės atželti miškui savaime nuo derančių šalia esančių medynų. 6. Komiteto pasiūlymai ir sprendimas:
6.2. Sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad dėl XVIII Vyriausybės parengto įstatymo projekto XX Vyriausybė pateikė daug pasiūlymų, kurie iš esmės keičia anksčiau Seimui siūlytą nustatyti teisinį reglamentavimą, grąžinti Miškų įstatymo Nr. I‑671 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP‑3933 (nauja redakcija) iniciatoriams patobulinti pagal Seimo narių pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė ar pritarė iš dalies, įvertinant gautus piliečių, asociacijų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus ir peržiūrint įstatymo projektą pagal XX Vyriausybės programos nuostatas. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu (balsavo 6 nariai). 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Bronis Ropė, Viktoras Pranckietis. Komiteto pirmininkas Bronis Ropė Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė