Projekto lyginamasis variantas
2024
pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Arešto bausmę atliekantys nuteistieji turi
šiame straipsnyje ir šio kodekso 42, 45, 47 , ir49 ir 67 straipsniuose nustatytas teises, o jiems priskirtos pareigos ir taikomi apribojimai nustatyti šio kodekso 50 straipsnyje.“
pakeitimas Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „67 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų trumpalaikės išvykos dėl svarbių priežasčių
atliekantiems nuteistiesiems Nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties ar sunkios ligonio gyvybei gresiančios ligos, kuri patvirtinta gydytojų išvada, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo artimiesiems, jeigu apie tai laisvės atėmimo vietų įstaigoje gauti kompetentingos institucijos dokumentai. 2. Leidimą išvykti iš bausmės atlikimo vietoje vietos terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam duoda laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nuteistojo išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus riziką, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė, jei nustatyta pažanga ją mažinant ir jei tokia rizika vertinama bausmės atlikimo metu . Laikas, kurį nuteistasis buvo išvykęs iš bausmės atlikimo vietos, įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Nuteistasis arba kiti jo nurodyti asmenys apmoka visas su nuteistojo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, apskaičiuotas teisingumo ministro nustatyta tvarka. 3.
3Nepilnamečiai ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji iš bausmės atlikimo vietos vyksta tik su palyda. Šiame straipsnyje nurodytos išvykos su palyda metu terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali , o atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nuteistiesiems – privalo būti uždėti antrankiai ir šie asmenys turi būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis . Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno sprendimu be palydos vykstantys nuteistieji teisingumo ministro nustatyta tvarka gali būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis . 4. Tvarką, pagal kurią nuteistiesiems dėl svarbių priežasčių suteikiama trumpalaikė išvyka iš bausmės atlikimo vietos, nustato teisingumo ministras. Apie šiame straipsnyje nurodytą nuteistojo trumpalaikę išvyką iš bausmės atlikimo vietos be palydos pranešama vietovės, į kurią vykstama vyksta nuteistasis , teritorinei policijos įstaigai.“ 3 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas Papildyti 84 straipsnį 4 dalimi:
„
4Lygtinio paleidimo komisijos nariams, kurie nėra bausmių vykdymo sistemos pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, už darbą atlyginama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.
“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Ewelina Dobrowolska
Projekto Nr. XIVP-3927(2) lyginamasis variantas
IR 84
2024
pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Arešto bausmę atliekantys nuteistieji turi
šiame straipsnyje ir šio kodekso 42, 45, 47 , ir49 ir 67 straipsniuose nustatytas teises, o jiems priskirtos pareigos ir taikomi apribojimai nustatyti šio kodekso 50 straipsnyje.“
pakeitimas Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „67 straipsnis. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų trumpalaikės išvykos dėl svarbių priežasčių
atliekantiems nuteistiesiems Nuteistiesiems gali būti leidžiama su palyda arba be jos išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų dėl artimojo mirties ar sunkios ligonio gyvybei gresiančios ligos, kuri patvirtinta gydytojų išvada, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo artimiesiems, jeigu apie tai laisvės atėmimo vietų įstaigoje gauti kompetentingos institucijos dokumentai. 2. Leidimą išvykti iš bausmės atlikimo vietoje vietos terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam duoda laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nuteistojo išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus riziką, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė, jei nustatyta pažanga ją mažinant ir jei tokia rizika vertinama bausmės atlikimo metu . Laikas, kurį nuteistasis buvo išvykęs iš bausmės atlikimo vietos, įskaitomas į bausmės atlikimo laiką.
Nuteistasis arba kiti jo nurodyti asmenys apmoka visas su nuteistojo kelione ir palyda susijusias laisvės atėmimo vietų įstaigos patiriamas išlaidas, apskaičiuotas teisingumo ministro nustatyta tvarka. 3. Nepilnamečiai ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji iš bausmės atlikimo vietos vyksta tik su palyda. Šiame straipsnyje nurodytos išvykos su palyda metu terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali , o atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nuteistiesiems – privalo būti uždėti antrankiai ir šie asmenys turi būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis . Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno sprendimu be palydos vykstantys nuteistieji teisingumo ministro nustatyta tvarka gali būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis . 4. Tvarką, pagal kurią nuteistiesiems dėl svarbių priežasčių suteikiama trumpalaikė išvyka iš bausmės atlikimo vietos, nustato teisingumo ministras. Apie šiame straipsnyje nurodytą nuteistojo trumpalaikę išvyką iš bausmės atlikimo vietos be palydos pranešama vietovės, į kurią vykstama vyksta nuteistasis , teritorinei policijos įstaigai.“ 3 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas Pakeisti 68 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Apie nuteistojo išvyką į namus pranešama vietovės, į kurią vykstama, teritorinei policijos įstaigai.“ 4 straipsnis. 84 straipsnio pakeitimas Papildyti 84 straipsnį 4 dalimi:
„
4Lygtinio paleidimo komisijos nariams, kurie nėra bausmių vykdymo sistemos pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, už darbą atlyginama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.
“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. KT47‑N7/2024 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2022 m. birželio 28 d. redakcija) 67 straipsnio
[1] konstatavo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems, skirtingai nei terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, nėra suteikiama teisė dėl artimojo mirties, sunkios artimojo gyvybei gresiančios ligos ar gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo artimiesiems, išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų, net jei jie atitinka įstatyme nustatytas su jų asmenybe, elgesiu bausmės atlikimo metu, taip pat su jų išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus rizika susijusias sąlygas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalims, 22 straipsnio 4 daliai, 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadovaujantis BVK 84 straipsniu, sprendimus dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo inter alia priima ir laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įsakymu sudaroma Lygtinio paleidimo komisija. Šios komisijos sudėtis tvirtinama iš ne mažiau kaip 7 narių (iš jų pusė – ne bausmių vykdymo sistemos pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ).
Pastebėtina, kad šiuo metu esama teisinė aplinka nenumato galimybės komisijos nariams, kurie nėra bausmių vykdymo sistemos pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, už darbą komisijoje gauti atlygį. Kartu paminėtina, kad esama situacija apsunkina aukščiausios kvalifikacijos ekspertų pritraukimą ir jų motyvavimą dalyvauti Lygtinio paleidimo komisijos veikloje. Įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimą ir sudaryti teisines prielaidas Lygtinio paleidimo komisijos nariams, kurie nėra bausmių vykdymo sistemos pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, už jų darbą komisijoje mokėti atlygį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Ewelina Dobrowolska. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai BVK nėra numatyta galimybė nuteistiesiems arešto bausme, taip pat nuteistiesiems laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos išvykti trumpam iš bausmės atlikimo vietos dėl artimojo mirties ar sunkios ligonio gyvybei gresiančios ligos, kuri patvirtinta gydytojų išvada, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo artimiesiems. BVK taip pat nenumato galimybės Lygtinio paleidimo komisijos nariams atlyginti už jų darbą šioje komisijoje.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 7 punktą, įstatymų pagrindais sudarytų komisijų nariams atlygis už darbą tokiose komisijose gali būti mokamas tik tada, jeigu atitinkamos komisijos veiklą reglamentuojančiame įstatyme nurodyta, kad jų darbas apmokamas šio įstatymo nustatyta tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. KT47‑N7/2024 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2022 m. birželio 28 d. redakcija), BVK 27 ir 67 straipsniuose siūloma nustatyti, trumpalaikės išvykos dėl svarbių priežasčių (dėl artimojo mirties ar sunkios ligonio gyvybei gresiančios ligos, kuri patvirtinta gydytojų išvada, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo artimiesiems) suteikimo sąlygas visiems laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, t. y. tiek nuteistiesiems arešto bausme, tiek terminuota laisvės atėmimo bausme, tiek ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Siekiant eliminuoti galimas grėsmes ir rizikas dėl pavojaus aplinkiniams tokios išvykos metu, leidimas išvykti galės būti suteikiamas tik įvertinus nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nuteistojo išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus riziką, taip pat kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė, jei nustatyta pažanga ją mažinant. Be to, siūloma, naudoti ir papildomas rizikos valdymo priemones nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, išvykoms: pareigūnų palydą ir privalomą antrankių bei elektroninio stebėjimo priemonių naudojimą.
BVK 84 straipsnį siūloma papildyti 4 dalimi, sudarančią teisines prielaidas Lygtinio paleidimo komisijos nariams, kurie nėra bausmių vykdymo sistemos pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis , atlyginti už darbą šioje komisijoje Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Tikimasi, kad šis pokytis prisidės prie aukščiausios kvalifikacijos ekspertų paieškos ir pritraukimo į Lygtinio paleidimo komisijos veiklą.
Pastebėtina, kad analogiškas teisinis reguliavimas ir praktika jau yra plačiai taikomi apmokant asmenims už dalyvavimą komisijų, tarybų, darbo grupių veikloje ( Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos, Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Prokurorų atrankos komisijos, Prokurorų etikos komisijos, Prokurorų atestacijos komisijos, Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos, Seimo, Seimo struktūrinių padalinių, Seimo pareigūnų, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Ministro Pirmininko, iš valstybės biudžeto ar valstybės pinigų fondų išlaikomų įstaigų sudarytų darbo grupių (komisijų), Darbo ginčų komisijos, N evyriausybinių organizacijų fondo tarybos, Kultūros centrų tarybos, Bibliotekų tarybos, Muziejų tarybos, Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos, Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo tarybos, Archyvų tarybos, Restauravimo tarybos, Filmų indeksavimo komisijos, Kino projektų vertinimo ekspertų komisijos, Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos tarybos, Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijos, Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo, Lietuvos kultūros tarybos ekspertų, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų (tyrėjų, projektuotojų, paveldosaugos ekspertų) atestavimo komisijos, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisijos, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, Kompensavimo už nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimą ekspertų komisijos, Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos ir kt.) [2] . 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto nuostatos nesusijusios su poveikiu verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 12.
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos narių atlygio dydį ir mokėjimo tvarką arba suteikti įgaliojimus kompetentingai institucijai nustatyti tokį teisinį reguliavimą. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta . 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „bausmė“, „laisvės atėmimas“,
„lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos“. 16. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Ewelina Dobrowolska [1] https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta3007/content . [2] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimas Nr. 253 „Dėl Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo įgyvendinimo“ https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/323e42001db011e78397ae072f58c508/asr
2024-06-14 Nr. XIVP-3927 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatyme sąvoka „teritorinė policijos įstaiga“ nebevartojama (pagal šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, yra policijos įstaigos, steigiamos teritoriniu ir neteritoriniu principu), o 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiama sąvoka
„policijos įstaiga“, siūlytume projekto 2 straipsniu keičiamo Bausmių vykdymo
kodekso (toliau – kodeksas) 67 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „teritorinei policijos įstaigai“ įrašyti žodžius „policijos įstaigai“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina kodekso 68 straipsnio 8 dalis. 2. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu yra keičiama kodekso 27 straipsnio 1 dalis, siūlytume kartu pakeisti ir kodekso 27 straipsnio 4 dalį, joje vartojamas sąvokas suderinat su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme apibrėžtomis sąvokomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktą teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas. Pritarus šiai pastabai, kartu turėtų būti pakeisti kodekso 33 straipsnio 4 dalies 2 punktas ir 5 dalies 2 punktas, 34 straipsnio 5 dalies 3 punktas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el.
I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO 27, 67, 68 IR 84 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2024-06-28 Nr. XIVP-3927(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė . Kviestieji asmenys: Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, teisingumo viceministras Rokas Uscila, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo politikos grupės vadovas Marius Rakštelis, patarėjas Rimvydas Laukis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatyme sąvoka „teritorinė policijos įstaiga“ nebevartojama (pagal šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, yra policijos įstaigos, steigiamos teritoriniu ir neteritoriniu principu), o
projekto 2 straipsniu keičiamo Bausmių vykdymo kodekso (toliau – kodeksas) 67 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „teritorinei policijos įstaigai“ įrašyti žodžius „policijos įstaigai“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintina kodekso 68 straipsnio 8 dalis.
Pritarti Pritarus šiai TD pastabai projektas tobulintinas šiais aspektais:
straipsniu keičiamo Įstatymo 67 straipsnio 4 d. siūloma išdėstyti taip:
„4. Tvarką, pagal kurią nuteistiesiems dėl svarbių priežasčių
suteikiama trumpalaikė išvyka iš bausmės atlikimo vietos, nustato teisingumo ministras. Apie šiame straipsnyje nurodytą nuteistojo trumpalaikę išvyką iš bausmės atlikimo vietos be palydos pranešama vietovės, į kurią vyksta nuteistasis, teritorinei policijos įstaigai.“
pernumeruojant kitus Projekto straipsnius, ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 68 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
vykstama, teritorinei policijos įstaigai.“
3) Buvusį projekto 3 straipsnį laikyti atitinkamai 4 straipsniu. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-06-14 Siekiant teisėkūros ekonomiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu yra keičiama kodekso 27 straipsnio 1 dalis, siūlytume kartu pakeisti ir kodekso 27 straipsnio 4 dalį, joje vartojamas sąvokas suderinat su 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme apibrėžtomis sąvokomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktą teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas. Pritarus šiai pastabai, kartu turėtų būti pakeisti kodekso 33 straipsnio 4 dalies 2 punktas ir 5 dalies 2 punktas, 34 straipsnio 5 dalies 3 punktas.
Nepritarti Projektu keičiamose nuostatose nėra sąvokų, kurios turėtų būti tikslinamos atsižvelgiant į Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme apibrėžtomis sąvokomis. Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 7 dalį, visos naujos šiame įstatyme apibrėžtos sąvokos yra prilygintos kituose įstatymuose šiuo metu vartojamoms sąvokoms, todėl jas taikant nekyla neaiškumų. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisėkūros ekonomiškumo principu, nėra poreikio Projektu keisti didelės dalies su Projekto tikslais nesusijusių nuostatų, o Bausmių vykdymo kodekse vartojamos sąvokos galėtų būti atitinkamai patikslintos, atliekant sisteminius šio kodekso keitimus. 3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2024-06-21 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 27, 67 ir 84 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3927 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP- 3927
išvadoms, kurioms komitetas pritarė. 7.2. Pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2024-06-26 I Argumentai: Projektą papildžius nauju 3 straipsniu, keičiančiu BVK 68 straipsnio 8 dalį, keistinas projekto pavadinimas. Pasiūlymas: Išdėstyti projekto pavadinimą taip:
68
8Balsavimo rezultatai:
už –9 , prieš –0 , susilaikė –0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė