1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos internetinių tarpininkavimo paslaugų ir interneto paieškos sistemų paslaugų priežiūros įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (toliau – Reglamentas (ES) 2019/1150 ) . Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams būtų užtikrinamos veiksmingos teisių gynimo priemonės, t. y. būtų paskirta Reglamento (ES) 2019/1150 vykdymo priežiūros institucija. Įstatymo projekto uždaviniai – siekiant užtikrinti tinkamą Reglamento (ES) 2019/1150 tikslų įgyvendinimą, apibrėžti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (toliau – Konkurencijos taryba) skiriamas priežiūros institucijos funkcijas, nustatant skundų nagrinėjimo ir baudų skyrimo mechanizmus. Lietuva, atsižvelgdama į tai, kad reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas, taip pat į tai, kad Reglamente (ES) 2019/1150 nėra nustatytos tiesioginės pareigos valstybėms narėms paskirti priežiūros instituciją bei į Reglamento (ES) 2019/1150
kiekviena valstybė narė užtikrina tinkamą ir veiksmingą šio reglamento vykdymą, bei kad Reglamento ( ES) 2019/1150 vykdymą užtikrinančios priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, pasirinko Reglamento ( ES) 2019/1150 įgyvendinimą vykdyti per nacionalinę teismų sistemą.
Nepaisant to, kad Reglamente ( ES) 2019/1150 nėra nustatytos tiesioginės pareigos valstybėms narėms paskirti priežiūros instituciją ir nustatyti sankcijas už Reglamento ( ES) 2019/1150 pažeidimus, Europos Komisija inicijavo Lietuvai pažeidimo procedūrą dėl netinkamo Reglamento ( ES) 2019/1150 įgyvendinimo, motyvuodama tuo, kad Lietuva nenustatė veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių priemonių, kadangi nepaskyrė Reglamento ( ES) 2019/1150 vykdymo priežiūros institucijos ir nenustatė baudų už Reglamento ( ES) 2019/1150 pažeidimus. Pažymėtina, kad prieš pradedant rengti Įstatymo projektą, buvo vertinama galimybė vietoj naujo Įstatymo projekto rengimo papildyti kitus šiuo metu galiojančius įstatymus, t. y. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą arba Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymą , bet buvo prieita prie išvados, kad Reglamentas (ES) 2019/1150 neatitinka nei Konkurencijos įstatymo, nei Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo reguliavimo dalyko, kadangi Konkurencijos įstatymo paskirtis – reglamentuoti konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, o Įstatymo projektas, taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2019/1150 , nėra skirtas reglamentuoti nesąžiningus konkurencinius veiksmus ar susitarimus.
Taip pat pažymėtina, kad šiame Įstatymo projekte siūlomos nustatyti nuostatos neatkartoja Konkurencijos įstatyme nustatytų nuostatų, nes tiek pati tyrimo procedūra, jos terminai, tiek Konkurencijos tarybos tyrimo metu turimos teisės, tiek bylos nagrinėjimo procesas iš esmės skiriasi. Reglamento (ES) 2019/1150 įgyvendinimo nuostatų perkėlimas į Konkurencijos įstatymą reikštų, kad Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimas yra prilyginamas Konkurencijos įstatymo pažeidimui arba Konkurencijos įstatyme turėtų būti įtvirtinamos dvi skirtingos tyrimų atlikimo procedūros, priklausomai nuo įtariamo pažeidimo turinio. Šiuo atveju Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimo prilyginimas Konkurencijos įstatymo pažeidimui būtų neteisingas, todėl Įstatymo projektu numatoma paprastesnė ir trumpesnė Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimų tyrimo procedūra, kuri turėtų leisti Konkurencijos tarybai efektyviau vykdyti Reglamento (ES) 2019/1150 priežiūrą.
Taip pat buvo įvertina galimybė pildyti Informacinės visuomenės paslaugų įstatymą, tačiau jo paskirtis aprėpia visų informacinės visuomenės paslaugų ir jų teikėjų bendrąjį reguliavimą ir tokių paslaugų teikėjų bendrąsias pareigas, o tuo tarpu Įstatymo projektas, taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2019/1150 , yra skirtas labai nedidelei informacinės visuomenės paslaugų teikėjų daliai, nustatant jiems labai specializuotus įpareigojimus verslo klientų ir bendrovių interneto svetainių naudotojų (labai siauros informacinės visuomenės paslaugų gavėjų grupės) atžvilgiu, kai šie verslo subjektai naudojasi internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų ar paieškos sistemų teikiamomis tarpininkavimo paslaugomis. Papildžius bendro pobūdžio Informacinės visuomenės paslaugų įstatymą labai specializuotu reguliavimu, šio įstatymo taikymas taptų itin painus ir sudėtingas. Taip pat pastebėtina, kad Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas įgyvendina atitinkamus Europos sąjungos teisės aktus, todėl tuo atveju, jeigu Reglamento (ES) 2019/1150 iniciatoriai būtų matę sąsajas su atitinkamais informacinės visuomenės paslaugų teikimą reguliuojančiais Europos Sąjungos teisės aktais būtų atitinkamai papildę šiuos galiojančius teisės aktus, o ne inicijavę naują atskirą teisės aktą, t. y. Reglamentą (ES) 2019/1150 . 2 . Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – Ekonomikos ir inovacijų ministerija).
Projektą parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslumo skatinimo politikos skyriaus (vedėja Ieva Žaunierienė, el. p: [email protected] . tel.: 8 653 00733) patarėjas Pijus Tarutis, el. p. [email protected] , tel.:8 634 72550. 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Reglamento priežiūros institucija nėra paskirta ir Reglamento (ES) 2019/1150 įgyvendinimas vyksta per nacionalinius teismus. Atsižvelgiant į tai, kad reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas, iki Įstatymo projekto priėmimo subjektai, kurie mano, kad jiems Reglamentu (ES) 2019/1150 suteiktos teisės yra pažeistos arba internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai ir (ar) interneto paieškos sistemų teikėjai pažeidžia jiems Reglamentu (ES) 2019/1150 nustatytas pareigas, gali gindami savo teises ir teisėtus interesus kreiptis į nacionalinius teismus. Pažymėtina, kad opcija ginti savo teises ir teisėtus interesus kreipiantis į nacionalinius teismus išliks ir po Įstatymo projekto įsigaliojimo.
Įstatymo projekte nurodoma, kad verslo klientai ir bendrovių interneto svetainių naudotojai, kurių teisės arba teisėti interesai yra pažeisti internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų arba interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų, nesilaikančių Reglamente (ES) 2019/1150 jiems nustatytų reikalavimų, taip pat o rganizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos, kurios suprantamos taip, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/1150
turinčios teisėtą interesą atstovauti verslo klientams ir (ar) bendrovių interneto svetainių naudotojams (toliau – organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos) , turi teisę kreiptis į nacionalinį teismą su ieškiniu dėl:1 ) neteisėtų veiksmų nutraukimo;2 ) įpareigojimo įvykdyti teisės aktuose nustatytą pareigą;3 ) padarytos žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys, kad verslo klientai ir bendrovių interneto svetainių naudotojai, taip pat jiems atstovaujančios organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos, savo pasirinkimu galės kreiptis arba į Konkurencijos tarybą, kuri atliks Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų Reglamento (ES) 2019/1150 nuostatų pažeidimo tyrimus, arba į nacionalinius teismus. Taigi, Įstatymo projektu numatomi du verslo klientų ir bendrovių interneto svetainių naudotojų teisių gynimo būdai, kurie užtikrins efektyvų Reglamento (ES) 2019/1150 reikalavimų įgyvendinimą. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma paskirti Konkurencijos tarybą atsakingą už Reglamento (ES) 2019/1150 priežiūros vykdymą Lietuvoje.
Pažymėtina, kad rezultatai, kurių tikimasi užtikrinus Reglamento (ES) 2019/1150 įgyvendinimą paskiriant priežiūros instituciją būtų didesnio skaidrumo ir apibrėžtumo užtikrinimas internetinių tarpininkavimo platformų rinkoje, bei lygių galimybių užtikrinimas visiems internetinėse tarpininkavimo platformose veikiantiems ir savo prekes bei paslaugas siūlantiems verslams, ypatingai smulkiems ir vidutiniams verslams, kurių prieiga prie rinkos vystantis internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų veiklai tampa vis labiau ribota. Renkantis, kuri institucija galėtų būti paskirta atsakinga už Reglamento (ES) 2019/1150 įgyvendinimą, buvo svarstoma šias funkcijas numatyti Informacinės visuomenės plėtros komitetui, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai ir Konkurencijos tarybai. Konkurencijos taryba kaip tinkamiausia institucija Reglamento (ES) 2019/1150 įgyvendinimui buvo pasirinkta todėl, kad naujos, Reglamente (ES) 2019/1150 numatytos funkcijos būtų itin nebūdingos kitoms svarstytoms institucijoms. Dėl šios priežasties, įvertinus šiuo metu Konkurencijos tarybos reguliuojamas sritis, buvo prieita išvados, kad Konkurencijos taryba būtų tinkamiausia institucija įgyvendinti Reglamentu (ES) 2019/1150 apibrėžiamų verslas verslui (angl. business to business) tipo santykių reguliavimą Lietuvoje.
Naujos funkcijos, kurios būtų pavedamos Konkurencijos tarybai ją paskyrus atsakinga už Reglamento (ES) 2019/1150 laikymosi priežiūrą Lietuvoje:
1. prižiūrėti kaip internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai ir interneto paieškos sistemų teikėjai laikosi Reglamento (ES) 2019/1150 reikalavimų;
2. nagrinėti pareiškimus dėl Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimo, atlikti tokio pažeidimo tyrimą savo iniciatyva ir taikyti nustatytas baudas ar kitas poveikio priemones;
3. bendradarbiauti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis, teikti joms pagalbą atliekant tarpvalstybinio pobūdžio tyrimus ir keistis informacija, teikti informaciją Europos Komisijai apie atliktus ir (ar) atliekamus tyrimus dėl Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimų;
4. Konsultuoti ūkio subjektus dėl Reglamento (ES) 2019/1150 nuostatų taikymo. Įstatymo projekte nustatyti terminai, per kuriuos Konkurencijos taryba turi išnagrinėti pareiškimą dėl įtariamo Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimo ir priimti sprendimą pradėti pažeidimo tyrimą arba atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą, nustatyti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytą administracinių sprendimų dėl asmens prašymo ar skundo priėmimo terminą. Todėl Įstatymo projekte numatyta, kad Konkurencijos taryba arba įgaliotas pareigūnas pareiškimą turi išnagrinėti ir sprendimą pradėti pažeidimo tyrimą arba atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą turi priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos.
Konkurencijos tarybai arba įgaliotam pareigūnui priėmus sprendimą pradėti pažeidimo tyrimą, tyrimas turi būti atliktas per 6 mėnesius nuo pažeidimo tyrimo pradėjimo dienos. Įstatymo projekte taip pat numatyta galimybė šį terminą pratęsti vieną kartą 2 mėnesių laikotarpiui. Minėti terminai nustatyti siekiant efektyvaus tyrimų atlikimo ir Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimų pašalinimo. Nustatant terminus buvo atsižvelgta į kitų valstybių praktiką atliekant Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimo tyrimus. Pavyzdžiui, Latvijoje Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimų tyrimui numatytas 6 mėnesių terminas, su galimybe jį pratęsti iki 2 metų. Pažymėtina, kad nors Konkurencijos įstatymo reguliavimo sritis ir Įstatymo projekto yra skirtingos, taip pat skirtingos skundo nagrinėjimo procedūros, tačiau dalis Konkurencijos tarybos atliekamų veiksmų sutampa, pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos ir jos įgaliotų pareigūnų veiksmų apskundimas, kurį reglamentuoja Konkurencijos įstatymas, todėl Įstatymo projektu atskiras reguliavimas šioje srityje nėra nustatomas, o pateikiamos nuorodos į Konkurencijos įstatymą. Siekiant efektyvios pažeidimų tyrimo ir bylos nagrinėjimo procedūros, kuri nesukurtų perteklinės administracinės naštos proceso šalims, Įstatymo projekte numatomas rašytinis bylos nagrinėjimo procesas. Taip pat numatoma teisė, esant sudėtingoms bylos aplinkybėms, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokiu būdų užtikrinant, kad procesas būtų pakankamai lankstus ir pritaikomas konkrečiai bylai.
Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimui reikalingas pasiruošimas, proceso šalims turi būti suteikta pakankamai laiko pateikti savo nuomonę dėl tyrimo išvadų, o Konkurencijos tarybos nutarimai, kuriuos priimant baigiamas bylų nagrinėjimas, turi būti išsamūs ir motyvuoti, Įstatymo projekte numatoma, kad byla išnagrinėjama ir nutarimas priimamas per tris mėnesius nuo proceso šalių paaiškinimams pateikti nustatyto termino dienos. Konkurencijos taryba, atlikusi Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimo tyrimą pareiškimo pagrindu ar savo iniciatyva, turės įgaliojimus siūlyti per Konkurencijos tarybos nustatytą terminą imtis priemonių, kad būtų išvengta galimų pažeidimų, būtų pašalintos jų priežastys ir sąlygos arba pašalinti pažeidimą bei skirti baudą už pažeidimą. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad skiriant konkrečią baudą, būtų atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą, trukmę ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Apskaičiuojant baudą jos dydis būtų nustatomas pagal baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidutinio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidutinio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Konkurencijos tarybos nutarime turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys baudos dydį. Taip pat Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad už Konkurencijos tarybos nurodymų nutraukti pažeidimą nevykdymą atitinkamiems asmenims skiriama dviejų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.
Įstatymo projekte nustatytas fiksuotas baudos dydis už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti pažeidimą nevykdymą sutampa su baudų skyrimo praktika, taikoma Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme [1] ir Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme [2] Už Konkurencijos tarybos reikalavimų, numatytų Įstatymo projekte, nevykdymą skiriama iki 5 tūkst. eurų bauda. Ši bauda apskaičiuojama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, t. y. nepateiktos informacijos turinį ir svarbą tyrimo atlikimui bei į tai, ar Konkurencijos taryba turėjo galimybę šią informaciją gauti iš kitų šaltinių, kiek kartų Konkurencijos taryba kreipiasi į ūkio subjektą dėl informacijos reikalingos tyrimui atlikti pateikimo. Pažymėtina, kad šis reikšmingas baudos dydis už Konkurencijos tarybos reikalavimų nevykdymą yra nustatytas siekiant, kad Konkurencijos taryba turėtų galimybę efektyviai vykdyti tyrimus gaudama jiems atlikti reikalingą informaciją ir duomenis iš galimo pažeidėjo, kadangi tai būtų praktiškai vienintelis šaltinis, iš kurio taryba galėtų gauti reikalingus duomenis. Todėl nenustačius įstatyme reikšmingų baudų, kurios skatintų galimus pažeidėjus pateikti tyrimui reikalingą informaciją, tarybos galimybės efektyviai vykdyti numatytas funkcijas taptų praktiškai neįgyvendinamos. Taip pat šis baudos ( t.y. iki 5 tūkstančių eurų ) dydis už Konkurencijos tarybos reikalavimų nevykdymą, kuris, palyginus su 13 str.
ir atsižvelgiant į nustatytą taisyklę, kad s kiriant šią baudą jos dydis nustatomas pagal baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkį, kuris būtų lygus 7 500 eurų ), yra santykinai didelis, yra pasirinktas siekiant skatinti subjektus bendradarbiauti su Konkurencijos taryba atliekant tyrimą ir netgi fiksuojant pažeidimą, nei atvirkščiai – slėpti informaciją ir duomenis, reikalingus tyrimui, kadangi už atliktą ir fiksuotą pažeidimą atitinkamiems asmenims esant lengvinančioms aplinkybėms gali būti skiriama mažesnė bauda, nei ta, kuri gali būti skiriama už Konkurencijos tarybos reikalavimų nevykdymą. Įstatymo projekte nustatytas baudos dydis už Konkurencijos tarybos reikalavimų nevykdymą taip pat yra mažesnis, negu kituose įstatymuose numatyti baudos dydžiai už tokio pobūdžio pažeidimus. Pavyzdžiui, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme už Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų reikalavimų nevykdymą numatyta iki 10 000 eurų dydžio bauda, Konkurencijos įstatyme numatyta iki 6000 eurų dydžio bauda už tyrimui reikalingos informacijos nepateikimą. Įstatymo projekto
dydžiai bei pareiškimų nagrinėjimo terminai buvo pasirinkti įvertinus aplinkinių panašaus į Lietuvą dydžio valstybių reguliavimo praktikas. Pavyzdžiui, Latvijoje už Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimą numatyta bauda iki 14 tūkst. Eurų, o skundų nagrinėjimo terminas gali siekti 2 metus. Įstatymo projekto rengėjai laikosi nuomonės, kad būtina išlaikyti galimybę atidėti baudos mokėjimą dėl priežasčių, kurias Konkurencijos taryba pripažįsta pateisinamomis dėl jų objektyvaus pobūdžio.
Taip pat, Įstatymo projekte Konkurencijos tarybai numatyta teisė atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą, jei pareiškime nurodytos aplinkybės neatitinka veiklos prioritetų. Ši teisė yra sietina su veiklos efektyvumu ir tikslu atlikti tyrimus ten, kur Konkurencijos tarybos intervencija galėtų turėti didžiausią poveikį. Galimybė turėti prioritetus, nustatomus atsižvelgiant į tyrimo strateginės reikšmės ir racionalaus išteklių panaudojimo kriterijus, yra būtina tam, kad būtų subalansuota Konkurencijos tarybos veikla, įgyvendinant ir kitus įstatymus, kuriuos prižiūri taryba. Tyrimo s trateginės reikšmės kriterijus yra siejamas su prevenciniu procedūros poveikiu pažeidimams ateityje, įtariamo pažeidimo naujumu, bei kitų institucijų galimybe efektyviau išspręsti su galimu pažeidimu susijusias problemas. Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatyme įtvirtinta teisė prioretizuoti skundus kyla įš ES direktyvos reikalavimų: „nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turėtų galėti nustatyti savo procedūrų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymo užtikrinimu, prioritetus, kad galėtų veiksmingai naudotis savo ištekliais ir daugiausia dėmesio skirti antikonkurencinio elgesio, kuriuo iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje, prevencijai ir nutraukimui“. Tokia pati prioretizavimo teisė yra įtvirtinta ne tik Konkurencijos įstatyme, bet ir Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Atsisakymai tirti pažeidimus visada turi būti pagrįsti, taip pat jie galės būti skundžiami teismui.
Taip pat pažymėtina, kad, pavyzdžiui, Konkurencijos tarybai pasinaudojus šiomis prioriteto taisyklėmis ir atsisakius pradėti tyrimą dėl UAB „Lidl Lietuva“ veiksmų, Vilniaus apygardos administracinis teismas savo sprendimu tokiam atsisakymo pagrindui pritarė kaip pagrįstam, t. y. iš esmės patvirtino, kad veiklos prioritetai gali būti nustatomi ir kitose srityse, o ne tik įgyvendinant Konkurencijos įstatymo priežiūrą. Nustatant prioritetus bus atsižvelgiama į skundžiamų veiksmų mažareikšmiškumą ir tikėtinus tyrimo rezultatus, be kita ko įvertinant Konkurencijos tarybos turimus išteklius tyrimui atlikti. Siekiant užtikrinti, kad tyrimai dėl Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimų būtų atliekami tais atvejais, kai jie gali daryti didžiausią poveikį įmonių elgesiui ir yra susiję su aktualiais įmonių veiksmais, Įstatymo projekte taip pat numatoma, kad Konkurencijos taryba gali atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą, jeigu nuo pareiškime ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki pareiškimo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Įstatymo projekto 4 straipsniu, verslo klientai ir bendrovių interneto svetainių naudotojai savo pasirinkimu gindami savo teises galės kreiptis ne tik į Konkurencijos tarybą, bet ir į nacionalinius teismus.
Manytina, kad galimybę verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams su ieškiniu kreiptis tiesiogiai į nacionalinius teismus suteikti būtina, kadangi į Konkurencijos tarybos kompetencijos ribas nepatenka tam tikri aspektai kuriuos gali spręsti nacionalinis teismas, pavyzdžiui kreipimųsi dėl patirtos žalos išieškojimo nagrinėjimas, labai individualizuoto pobūdžio tarp šalių kilę ginčai, kurie grindžiami rungimosi principu (pavyzdžiui, kai ginčo esmė yra nebe tai ar buvo laikomasi Reglamente (ES) 2019/1150 nustatytų reikalavimų, bet, pavyzdžiui, ar interneto tarpininkavimo paslaugų teikėjo inicijuotos ginčų sprendimo priemonės ar kompensacinės priemonės bei būdai buvo pakankami pareiškėjo atžvilgiu ar ne) arba ginčai dėl Reglamente (ES) 2019/1150 numatytų reikalavimų mediatoriams ir dėl išlaidų už mediaciją apmokėjimo, įkainių proporcingumo . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Reglamento (ES) 2019/1150 14 str. 1 d. nustato, jog organizacijos ir asociacijos, teisėtai suinteresuotos atstovauti verslo klientams arba bendrovių interneto svetainių naudotojams, taip pat valstybėse narėse įsteigtos organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos (toliau - organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos) turi teisę perduoti bylą Sąjungos kompetentingam nacionaliniam teismui, kad sustabdytų arba uždraustų internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų arba interneto paieškos sistemų teikėjų veiksmus, kuriais jie nesilaiko atitinkamų šiame reglamente nustatytų reikalavimų.
Įstatymo projekto siūloma nustatyti, kad šios suinteresuotos organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos taip pat turi teisę su pareiškimu kreiptis ir į Konkurencijos tarybą, jeigu tokios organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos atitinka Reglamento (ES) 2019/1150
organizacijoms, asociacijoms ir viešosioms įstaigoms atitikti Reglamento (ES) 2019/1150 14 straipsnio 3 ir 4 d. nustatytus reikalavimus Įstatymo projekte yra pasirinktas siekiant užtikrinti, kad tokios organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos veiksmingai ir tinkamai naudotųsi ta teise, jos turėtų atitikti tam tikrus kriterijus. Visų pirma, jos turi būti tinkamai įsteigtos pagal valstybės narės teisę, būti pelno nesiekiančio pobūdžio ir nuolat įgyvendinti savo tikslus. Tokiais reikalavimais turėtų būti užkirstas kelias bet kokiam ad hoc organizacijų, asociacijų ir viešųjų įstaigų įsteigimui konkretaus veiksmo ar konkrečių veiksmų tikslu arba siekiant pelno. Be to, kaip ir Reglamento (ES) 2019/1150 atveju, turėtų būti užtikrinta, kad trečiųjų šalių finansavimo teikėjai neturėtų pernelyg didelės įtakos tų organizacijų, asociacijų ir viešųjų įstaigų sprendimų priėmimui kreipiantis.
Siekiant išvengti interesų konflikto, siekiama užkirsti kelią tam, kad tokioms organizacijoms, asociacijoms ir viešosioms įstaigoms , atstovaujančioms verslo klientams ar bendrovių interneto svetainių naudotojams, būtų daroma nederama internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų arba interneto paieškos sistemų teikėjų įtaka, todėl joms siūloma nustatyt analogiškus reikalavimus kreipiantis į Konkurencijos tarybą su pareiškimais kaip ir Reglamento (ES) 2019/1150 atveju yra nustatyti reikalavimai kreipiantis į teismą. Pažymėtina, kad siekiant suteikti Konkurencijos tarybai pakankamai laiko pasiruošti tinkamam Reglamento ( ES) 2019/1150 įgyvendinimui, Įstatymo projekte numatoma, kad jis įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, atlikus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, parengta numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Manytina, kad Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. Šios išvados buvo prieita atlikus antikorupcinį vertinimą, kurio rezultatai parodė, kad antikorupciniu požiūriu rizikingų nuostatų Įstatymo projekte nėra. 7 .
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms, kadangi paskyrus Reglamento (ES) 2019/1150 priežiūros instituciją, atsiras palankesnės galimybės verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams, besinaudojantiems internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų ar interneto paieškos sistemų paslaugomis naudotojams (arba kitaip verslams, besinaudojantiems internetinių platformų paslaugomis), įgyvendinti savo teises. 8 . Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymo projektą bus keičiamas Konkurencijos tarybos darbo reglamentas. Taip pat, vadovaujantis Įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalies 8 punktu, Konkurencijos taryba privalės patvirtinti savo veiklos prioritetus. 10 . Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11 . Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12 . Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Konkurencijos taryba iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13 .
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Šiuo metu Konkurencijos taryba neturi pajėgumų įstatymu numatomoms naujoms funkcijoms įgyvendinti, o dabartiniai Konkurencijos tarybos pajėgumai jau yra maksimaliai išnaudojami Konkurencijos tarybos kompetencijai priskirtoms funkcijoms vykdyti. Dėl šios priežasties, siekiant užtikrinti tinkamą Reglamento (ES) 2019/1150 įgyvendinimą ir pavedant Konkurencijos tarybai naujas funkcijas, joms įgyvendinti reikės įsteigti 6 naujus etatus (vadovo, keturių ekspertų ir pagalbines funkcijas atliekančio darbuotojo) , ir skirti Konkurencijos tarybai papildomų lėšų, t. y. vienkartinės investicijos darbo vietoms įrengti (30 tūkst. eurų) ir nuolatinės paslaugos (ryšiai, komunalinės paslaugos, licencijos). Iš viso, skaičiuojama, kad tinkamam naujų funkcijų įgyvendinimui Konkurencijos tarybai reikės 355 tūkst. eurų per metus. Pagrindinės dvi ekspertų veiklos sritys yra šviečiamoji ir tiesioginės priežiūros funkcijos. Vykdant šviečiamąją veiklą, ekspertams reikės rengti metodinę medžiagą, teikti konsultacijas ūkio subjektams bei organizuoti periodinius mokymus tiek internetinių tarpininkavimo paslaugų ir internetinių paieškos sistemų paslaugų teikėjams, tiek verslo klientams, kurie naudojasi jų paslaugomis. Vykdant tiesiogines priežiūros funkcijas, ekspertai atliks periodinę internetinių tarpininkavimo paslaugų ir internetinių paieškos sistemų paslaugų teikėjų atitikties Reglamento (ES) 2019/1150 reikalavimams stebėseną (planinius patikrinimus), nagrinės pareiškimus ir atliks pažeidimų tyrimus. Priežiūros mastas yra reikšmingas. Lietuvoje veikia arba paslaugas verslo klientams teikia bent kelios dešimtys internetinio tarpininkavimo platformų paslaugų ir interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų.
Taip pat aktualus ne tik el. prekyviečių skaičius, bet ir jomis besinaudojančių verslo klientų skaičius, nes dalis Reglamente nustatytų reikalavimų yra nukreipti į sutartinius santykius su platintojais. Lietuvoje internetinės tarpininkavimo paslaugos (el. prekyvietės) yra dažniausiai naudojamas elektroninės prekybos kanalas, 2022 m. šį prekybos kanalą naudojo 30,4 proc. e. prekyba užsiimančių įmonių (apie 15 tūkstančių). 2023 m. Konkurencijos tarybos atlikta el. prekyviečių stebėsena parodė, kad didžiausiose elektroninėse prekyvietėse prekiavo daugiau nei po tūkstantį prekiautojų. El. prekyviečių populiarumas nuolat auga (nuo 14,8 proc. besinaudojančių 2019 m. iki 30,4 proc. – 2022 m.), todėl ir el. prekyviečių, ir verslo klientų ateityje turėtų daugėti. Konkurencijos taryba šiuo metu savo veikloje diegia skaitmeninius įrankius, kurie turėtų efektyvinti procesus, tačiau šie įrankiai yra pritaikyti kitoms veiklos sritims. Panašūs įrankiai Reglamento (ES) 2019/1150 priežiūros srityje galėtų būti sukurti ir pritaikyti po kurio laiko, padarius atitinkamas investicijas. Bet kuriuo atveju ekspertų, gebančių įdiegti ir naudoti modernius verslo priežiūros įrankius, išliks. Pažymėtina, kad jeigu naujos funkcijos Konkurencijos tarybai būtų priskirtos nepaskiriant papildomų finansavimo lėšų, Konkurencijos taryba būtų priversta atimti ir taip ribotus resursus iš kitų sričių, kurių priežiūrą šiuo metu vykdo Konkurencijos taryba. Lėšas numatoma skirti iš valstybės biudžeto. Sutaupymai nenumatomi. 14 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų nėra gauta. 15 .
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjas“, „interneto paieškos sistemos teikėjas“, „verslo klientas“, „bendrovės interneto svetainės naudotojas“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra . [1] Šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms skiriama trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną. [2] Šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Už priežiūros institucijų laikino įpareigojimo sustabdyti reklamos skleidimą nevykdymą, įpareigojimo nutraukti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą nevykdymą ar netinkamą vykdymą, už reklamos, kurios naudojimą reklaminės veiklos subjektas buvo įpareigotas nutraukti, pakartotinį naudojimą, jeigu tai pažeidžia šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, arba Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įpareigojimo paneigti klaidinančią ar neleidžiamą lyginamąją reklamą nevykdymą ar netinkamą vykdymą reklaminės veiklos subjektams skiriama trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną įpareigojimų nevykdymo, netinkamo vykdymo ar reklamos pakartotinio naudojimo dieną.
Įstatymo
3888 Vilnius Į vertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Derinant projekto nuostatas su Reglamente (ES) 2019/1150 apibrėžtomis sąvokomis, projekto pavadinime po žodžio „sistemų“ brauktinas žodis „paslaugų“ (nes pati interneto paieškos sistema ir suprantama kaip tam tikra skaitmeninė paslauga). Atitinkamai tikslintinos ir kai kurios kitos projekto nuostatos, kuriose vartojama netiksli „interneto paieškos sistemos paslaugų “ sąvoka. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis užtikrinti, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams, naudojantiems interneto paieškos sistemas, būtų užtikrinamos veiksmingos teisių ir teisėtų interesų gynimo priemonės. Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad įstatymo paskirtimi teisėkūroje paprastai laikomas įstatymo reguliavimo objektas, dalykas, teisiniai santykiai, kuriuos įstatyme nustatytomis teisinio reguliavimo priemonėmis siekiama sureglamentuoti. Tuo tarpu įstatymo tikslu suprantama socialinių teisinių santykių tikrovė, kurią įstatymų leidėjas konkrečiu teisiniu sureguliavimu nori sukurti, įstatymu siekiami padariniai tam tikroje visuomeninių santykių srityje. Taigi, darytina išvada, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje įvardijamas įstatymo tikslas, o įstatymo paskirtis nustatoma būtent šio straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio pavadinimą siūlome dėstyti taip: „Įstatymo tikslas, paskirtis ir taikymas“ (o siekiant įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo šio straipsnio 2 ir 3 dalis reikėtų sukeisti vietomis). 3. Svarstytinos projekto 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos įstatymo taikymo nuostatos.
Vertinant Reglamento (ES) 2019/1150 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą Reglamento taikymo sritį bei atsižvelgiant į tai, kad projektas yra skirtas Reglamento (ES) 2019/1150 įgyvendinimui bei tinkamam taikymui būtent Lietuvos Respublikos teritorijoje, projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūlytina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį šis įstatymas būtų taikomas internetinėms tarpininkavimo paslaugoms ir interneto paieškos sistemų paslaugoms, teikiamoms arba siūlomoms teikti atitinkamai verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams, kurių įsisteigimo arba gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje ir kurie, naudodamiesi tomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba interneto paieškos sistemomis, siūlo prekes arba paslaugas ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje esantiems vartotojams, neatsižvelgiant į tų paslaugų teikėjų įsisteigimo ar gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad pagal siūlomą projekto formuluotę į įstatymo taikymo sritį nepatektų (taip nukrypstant nuo Reglamente įtvirtintos jo taikymo taisyklės) atvejai, kai Lietuvos Respublikoje įsisteigę verslo klientai, naudodamiesi internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba interneto paieškos sistemomis, siūlytų prekes arba paslaugas, pavyzdžiui, Lenkijos Respublikoje esantiems vartotojams. Ydingas ir nepagrįstas būtų toks reguliavimas, pagal kurį Reglamento taikymas kurioje nors valstybėje narėje nebūtų užtikrintas vien dėl tos priežasties, kad ir verslo klientai (arba bendrovių interneto svetainių naudotojai), ir vartotojai nebūtų įsisteigę ar negyventų būtent toje pačioje valstybėje narėje. 4. Projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas nustato pareiškimų dėl teisės pažeidimų nagrinėjimo pagrindus.
Vertinant šią nuostatą, o taip ir kitas projekto nuostatas, kuriose nustatomos pareiškimų dėl teisės pažeidimų padavimo, jų nagrinėjimo, teisės pažeidimų tyrimo normos, pažymėtina, kad turėtų būti vartojama tikslesnė „galimo pažeidimo“ formuluotė, nes bet koks suinteresuotų asmenų kreipimasis į priežiūros instituciją su skundu ar pačiai institucijai kilęs įtarimas dėl galimo pažeidimo dar savaime nereiškia, kad teisės pažeidimas tikrai padarytas. Pažeidimo padarymo faktas gali būti patvirtintas tik atlikus tyrimą ir to pagrindu kompetentingai institucijai priėmus sprendimą, kad teisės pažeidimas buvo įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 1 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „pareiškimų dėl teisės pažeidimų (toliau kartu – pažeidimai arba atskirai – pažeidimas)“ siūlytina įrašyti formuluotę „pareiškimų dėl galimų teisės pažeidimų (toliau kartu – galimi pažeidimai arba atskirai – galimas pažeidimas)“. Atitinkamai turėtų būti peržiūrėtos ir kitos projekto nuostatos, „galimo pažeidimo“ sąvoką vietoj
„pažeidimo“ sąvokos vartojant tose nuostatose, kuriose reglamentuojami ne su jau
konstatuotu teisės pažeidimu, o tik galimu (dėl kurio įvykdymo pareikšta pretenzija ar kilęs įtarimas) pažeidimu susiję teisiniai santykiai. 5. Projekto 1 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo priedas yra sudėtinė įstatymo dalis, todėl jis turėtų būti dėstomas pačiame įstatyme (atskirame lape), o ne atskirame dokumente. Be to, įstatymo priedo pavadinimas, atsižvelgiant į Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 (2022 m. birželio 20 d. įsakymo Nr.
1R-241 redakcija), 14 punkte nustatytą taisyklę turėtų būti ne
„Įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas“, o „Įgyvendinami Europos Sąjungos
teisės aktai“. 6. Projekto
„Konkurencijos tarybos patvirtinto Konkurencijos tarybos darbo reglamento
(toliau – Konkurencijos tarybos darbo reglamentas)“ reikėtų įrašyti žodžius
„Konkurencijos tarybos darbo reglamento“, nes Konkurencijos tarybos darbo
reglamento tvirtinimo tvarka yra ne teikiamo projekto reguliavimo dalykas. Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje jau nustatyta, kad Konkurencijos tarybos darbo reglamentas priimamas Konkurencijos tarybos nutarimu. 7. Nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto i papunktyje nėra pateikta nuoroda ir į Reglamento (ES) 2019/1150 11 straipsnio 2 dalį, nes šioje dalyje taip pat nustatomi imperatyvūs reikalavimai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams dėl jų naudojamos vidinės skundų nagrinėjimo sistemos turinio. Dėl analogiškos priežasties nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto j papunktyje nepateikiama nuoroda ir į Reglamento (ES) 2019/1150 12 straipsnio 2 ir 4 dalis. 8. Siekiant teisinio aiškumo projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių „šiame įstatyme“ reikėtų įrašyti žodžius „šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje“. 9. Projekto
atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje yra reglamentuojamos Konkurencijos tarybos funkcijos (kompetencija), vietoj žodžių „šio įstatymo nustatytos kompetencijos“ įrašytini žodžiai „jos kompetencijai šio įstatymo priskirtoje srityje“ (analogiškai kaip projekto 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte). 10. Projekto
įrašyti žodžius „teikiamų ar siūlomų teikti“. 11.
tyrimo objektas, turinys, jį atliekantis subjektas) strateginė reikšmė galėtų įtakoti Konkurencijos tarybos veiklos prioritetus. 12. Projekto 4 straipsnyje siūloma nustatyti, kad verslo klientai ir bendrovių interneto svetainių naudotojai, kurių teisės arba teisėti interesai yra pažeisti internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų arba interneto paieškos sistemų teikėjų <...> , taip pat organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos <...> turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir įpareigojimo įvykdyti teisės aktuose nustatytą pareigą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinama, kad priežiūros institucija, nustačiusi Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimą, taip pat gali duoti privalomus nurodymus nutraukti neteisėtą veiklą ar neteisėtus veiksmus, įvykdyti teisės aktuose nustatytą pareigą. Taigi tiek teismas, tiek ir priežiūros institucija gali taikyti dalį tų pačių projekte numatytų poveikio priemonių. Atsižvelgiant į tai, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus priežiūros institucijos ir teismo pažeidimų nagrinėjimo santykis, t. y. ar kreipimasis į priežiūros instituciją tam tikrais atvejais (kai siekiama įpareigoti nutraukti neteisėtą veiklą ar veiksmus ir įvykdyti teisės aktuose nustatytą pareigą) yra ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija ar alternatyvus ginčų sprendimo būdas, išimtinai priklausantis nuo pareiškėjo pasirinkimo. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. 13. Projekto 4 straipsnyje nustatoma, kad organizacijos , asociacijos ir viešosios įstaigos, kurios suprantamos taip, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/1150 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse, turinčios teisėtą interesą atstovauti verslo klientams ir (ar) bendrovių interneto svetainių naudotojams, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu.
Vertinant šią nuostatą nėra aišku, kokios dar organizacijos, įsteigtos ir veikiančios Lietuvos Respublikoje ne kaip asociacijos ar viešosios įstaigos, galėtų patekti į šios nuostatos taikymo sritį. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų galimas teisines formas, sunku įvardyti kažkokios kitokios teisinės formos (nei asociacija, ar viešoji įstaiga) pelno nesiekiančius viešuosius juridinius asmenis, atitinkančius neapibrėžto turinio „organizacijos“ sąvoką. Jeigu turimos omenyje Europos Sąjungos valstybėse įsteigtos organizacijos, taip reikėtų ir nurodyti. 14. Projekto 4 straipsnyje nustačius, kad teisę kreiptis į teismą su ieškiniu turi teisę organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos, kurios suprantamos taip, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/1150 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse, taip pat reikėtų nustatyti ir tai, kad kreipdamosi į teismą jos turi pateikti dokumentus, patvirtinančius atitiktį Reglamento (ES) 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytiems reikalavimams, nes Reglamento (ES) 2019/1150 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai nėra identiški Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytiems reikalavimams asociacijoms ir kitiems viešiems juridiniams asmenims, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. 15. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „turi teisę reikalauti, kad Konkurencijos taryba pradėtų Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimo tyrimą, ir pateikti jai dėl to atitinkamą pareiškimą“ siūlome įrašyti žodžius „turi teisę pateikti Konkurencijos tarybai pareiškimą su reikalavimu pradėti tyrimą dėl galimo Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimo“. 16.
dalies nuostatų tikslintina, nes pagal siūlomą formuluotę organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos pareiškimą Konkurencijos tarybai gali pateikti dviem atvejais - kai verslo klientų ir (ar) bendrovių interneto svetainės naudotojai prašo, ir kai pareiškimas pateikiamas jų interesais. Tuo tarpu minėtoje projekto nuostatoje turbūt turimos omenyje kumuliatyvios sąlygos, t.y. kai pareiškimas verslo klientų ir (ar) bendrovių interneto svetainės naudotojų prašymu pateikiamas jų interesams ginti. 17. Projekto 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžio „valdžios“ įrašytinas žodis „valstybės“, o po žodžio „daromą“ – žodžiai „ar padarytą“. 18. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 6 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatose iki dvitaškio po žodžių „Konkurencijos taryba“ įrašytini žodžiai „ir jos įgalioti pareigūnai“. 19. Projekto 6 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių „Konkurencijos tarybos darbo reglamente nustatyta tvarka“ siūlome įrašyti žodį „jos“, nes Konkurencijos tarybos pareigūnų įgaliojimo tvarka yra ne šio įstatymo, o Konkurencijos įstatymo reguliavimo dalykas (tai numatyta Konkurencijos įstatymo 25 straipsnyje). 20. Projekto 6 straipsnio antrajame sakinyje, atsižvelgiant į tai, kad jame nurodytos baudos būtų skiriamos už privalomų reikalavimų nevykdymą, o taip pat siekiant teisinio aiškumo išbrauktini žodžiai „gali būti“, o vietoj žodžių „šiame įstatyme“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje“. 21. Reikėtų atskleisti projekto 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojamos formuluotės „kitų tyrimų ar nagrinėjimų metu“ turinį. Galbūt turimi omenyje „kiti galimų pažeidimų tyrimai bei bylų nagrinėjimai“. 22. Projekto 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte vietoj žodžių „teisę į teisinę gynybą, kaip tai apibrėžiama šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 11 straipsnyje siūlytina įrašyti žodžius „šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 11 straipsnyje nurodytas teises“. 23.
formaliai galimo pažeidimo tyrimą pradeda ir baigia ne Konkurencijos taryba, o įgalioti jos pareigūnai (Konkurencijos taryba tik priima sprendimus pradėti tyrimą ir patvirtinti įgaliotų pareigūnų atlikto tyrimo išvadas) , tikslintinos projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatos. 24. Atkreiptinas dėmesys, kad Konkurencijos įstatymo 32 straipsnyje yra reglamentuojamas Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų veiksmų ir priimtų sprendimų, o ne Konkurencijos tarybos veiksmų apskundimas. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymu, skundžiami Konkurencijos tarybos priimti teisės aktai (sprendimai, nutarimai) ar jų nepriėmimas. Be to, Konkurencijos įstatymas nereglamentuoja ir Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų neveikimo apskundimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos tikslintinos derinant jas su Konkurencijos įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu. 25. Projekto 8 straipsnio 2 dalis dėstytina taip:
„Pareiškėjas turi ir kitas šiame įstatyme nustatytas teises“. 26. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas
pradedamas tik baigus pažeidimo tyrimą (projekto 11 straipsnis), tikslintina projekto 8 straipsnio 3 dalis, prieš žodžius „suinteresuoti asmenys ir kiti“ įrašant žodžius „pažeidimo tyrimu“. 27. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 9 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „įstatyme“ įrašytina formuluotė „įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje“. 28. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 9 straipsnio 3 dalyje minimi duomenys ir dokumentai yra susiję su asmens (pareiškėjo) teisių ir pareigų apimtimi bei jų įgyvendinimu, t. y. nuo išvardintų duomenų ir dokumentų pateikimo tiesiogiai priklauso, ar jo pareiškimas bus priimtas nagrinėti, manytina, kad minėti dokumentai ir duomenys turėtų būti nurodyti įstatyme, o ne poįstatyminiame teises akte, ar bent nurodytos aplinkybės ir (ar) informacijos pobūdis, kurias turi pagrįsti teikiami dokumentai ir duomenys. 29.
dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžių „arba jos įgaliotas pareigūnas atsisako pradėti pažeidimo tyrimą“ įrašytini žodžiai „priima nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą“, nes sprendimą pradėti ar atsisakyti pradėti tyrimą visada priima pati Konkurencijos taryba (o jos įgaliotas pareigūnas tik atlieka Konkurencijos tarybos sprendimu pradėtą tyrimą). Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 7-9 dalims. 30. Projekto 10 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „nuo pažeidimo tyrimo pradėjimo dienos“ įrašytini žodžiai
„nuo sprendimo pradėti galimo pažeidimo tyrimą priėmimo dienos“. 31. Projekto 10 straipsnio 2
dalyje brauktini žodžiai „arba jos įgalioto pareigūno“, nes sprendimą pratęsti tyrimo terminą turėtų priimti tas pats subjektas, kuris ir priėmė sprendimą pradėti tyrimą, t.y būtent Konkurencijos taryba. Žodžiai „ar jos įgaliotas pareigūnas“ atitinkamai brauktini ir šio straipsnio 3 dalyje, nes pati Konkurencijos taryba turėtų priimti sprendimą dėl tyrimo išvadų patvirtinimo, taip konstatuodama tyrimo pabaigą. 32. Iš projekto 10 straipsnio
taryba „patvirtintų“ pažeidimo tyrimo išvadas. Manytina, kad minėtas išvadų tvirtinimas turėtų būti įforminamas tam tikru Konkurencijos tarybos priimtu teisės aktu, kuris projekto nuostatose turėtų būti įvardijamas. Pažymėtina ir tai, kad iš projekto 10 straipsnio nuostatų nėra aišku, ar Konkurencijos tarybos „išvadų patvirtinimas“ galėtų būti skundžiamas teismui. Siūlytina projekto nuostatas tikslinti, pašalinant šiuos neaiškumus. 33. Svarstytina, ar vadovaujantis teisinio reguliavimo nuoseklumo principu, neturėtų būti vietomis sukeistos projekto 10 straipsnio 3 ir 4 dalys. 34. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 10 straipsnio 5 dalis pildytina, nurodant aplinkybes, kurioms esant tyrimas atnaujinamas (jos sustabdymo atveju).
Taip pat ginčytina šios dalies nuostata, nustatanti, kad pažeidimo tyrimas gali būti nutraukiamas kai pareiškėjas nustoja vykdyti savo veiklą ar yra likviduojamas. Pažymėtina, kad tyrimo atlikimas siejamas ne tik su pareiškėjo teisėtų interesų gynimu, tačiau ir su Reglamento (ES) 2019/1150 nuostatų laikymosi užtikrinimo, todėl paties pareiškėjo tolesnės veiklos vykdymo (po pareiškimo pateikimo) faktas neturėtų būti pagrindas Konkurencijos tarybai neatlikti savo funkcijos tirti įtariamą Reglamento nuostatų pažeidimą , o jam pasitvirtinus – skirti poveikio priemones. 35. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 11 straipsnio 1 dalis reglamentuoja ne tik proceso šalių „paaiškinimų“ pateikimą, bet ir kitos reikšmingos informacijos suteikimą gavus pažeidimo tyrimo išvadas. Atsižvelgiant į tai, projekto 11 straipsnio 8 dalis pildytina, nurodant, kad byla turi būti išnagrinėta ir nutarimas priimamas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo proceso šalių paaiškinimų ir (ar) informacijos, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, pateikimui nustatyto termino suėjimo dienos. Be to, šioje dalyje prieš skaičių „12“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. 36. Projekto 13 straipsnio 3 dalis tikslintina, nes Konkurencijos tarybos privalomi nurodymai gali būti susiję ne tik su pažeidimo vykdymo
(tęsimo) nutraukimu. Pavyzdžiui, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nurodymas gali būti duodamas ir dėl teisės aktuose nustatytos pareigos įvykdymo ar kitų konkrečių veiksmų, pašalinančius pažeidimo pasekmes, atlikimo (t. y. kai pažeidimas jau pasibaigęs ir nebevykdomas). 37. Projekto 13 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „kuri apskaičiuojama“ įrašytini žodžiai „kurios dydis nustatomas“. 38.
38Siekiant teisinio aiškumo,
projekto 13 straipsnio 8 dalis pildytina, aiškiai nurodant, ar sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad Reglamento (ES) 2019/1150 nuostatų pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme nustatytos baudos paskyrimo už tą patį pažeidimą , ar vis dėlto už bet kurį Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimą. Be to, aptariamoje projekto nuostatoje vietoj žodžių
„šiame įstatyme“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio 2 dalyje“. Departamento
direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el.
E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
Įstatymo
2024-06-26 Nr. XIVP- 3888(2) Vilnius Į vertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „paskirtis“ įrašytinas žodis „tikslas“, nes šioje dalyje nurodomas įstatymo tikslas, o ne paskirtis. 2. Ginčytinos projekto 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintos įstatymo taikymo nuostatos. Vertinant Reglamento (ES) 2019/1150 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą Reglamento taikymo sritį bei atsižvelgiant į tai, kad projektas yra skirtas Reglamento (ES) 2019/1150 įgyvendinimui bei tinkamam taikymui būtent Lietuvos Respublikos teritorijoje, projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūlytina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį šis įstatymas būtų taikomas internetinėms tarpininkavimo paslaugoms ir interneto paieškos sistemų paslaugoms, teikiamoms arba siūlomoms teikti atitinkamai verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams, kurių įsisteigimo arba gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje ir kurie, naudodamiesi tomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba interneto paieškos sistemomis, siūlo prekes arba paslaugas ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje esantiems vartotojams, neatsižvelgiant į tų paslaugų teikėjų įsisteigimo ar gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad pagal siūlomą projekto formuluotę į įstatymo taikymo sritį nepatektų (taip nukrypstant nuo Reglamente įtvirtintos jo taikymo taisyklės) atvejai, kai Lietuvos Respublikoje įsisteigę verslo klientai, naudodamiesi internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba interneto paieškos sistemomis, siūlytų prekes arba paslaugas, pavyzdžiui, Lenkijos Respublikoje esantiems vartotojams. Nesutinkame su Ekonomikos komiteto 2024 m. birželio 19 d. išvadoje Nr.
108-P-39 pateiktais argumentais, kad „jeigu Lietuvoje įsisteigęs verslo klientas per Lenkijoje įsisteigusį internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėją pardavinėja prekes Lenkijos vartotojams, iš Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimo kylanti žala pasireikštų Lenkijoje, o ne Lietuvoje. Tokiu atveju būtent Lenkijos institucija, atsakinga už Reglamento (ES) 2019/1150 įgyvendinimą, būtų kompetentinga atlikti pažeidimo tyrimą, o Konkurencijos taryba iš Lietuvoje įsisteigusio verslo kliento gautą pareiškimą persiųstų nagrinėti Lenkijos institucijai“, dėl kelių priežasčių. Pirma, Reglamento (ES) 2019/1150 tikslas yra nustatyti taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams interneto paieškos sistemų atžvilgiu būtų užtikrinamas atitinkamas skaidrumas, sąžiningumas ir veiksmingos teisių gynimo galimybės. Kitaip sakant, minėtu Reglamentu yra ginamos būtent verslo klientų ir bendrovių interneto svetainių naudotojų, besinaudojančių internetinėms tarpininkavimo paslaugoms ir interneto paieškos sistemomis, o ne vartotojų, kurie įsigyja prekes ir paslaugas tų paslaugų pagalba, teisės. Atitinkamai žala, atsiradusi dėl Reglamento (ES) 2019/1150 nuostatų pažeidimo kiltų Lietuvos Respublikoje įsisteigusiems verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams, o ne Lenkijos vartotojams, todėl ginčo nagrinėjimo teismingumą taikant Reglamentą (ES) 2019/1150 apspręstų būtent prievoliniai santykiai tarp verslo kliento ir paslaugų teikėjo, o ne tarp vartotojo ir paslaugų teikėjo.
Antra, vadovaujantis komiteto išvadoje pateikta logika ir preziumuojant, kad ir Lenkijos Respublika savo įstatymuose numatys analogiškas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytoms Reglamento taikymo nuostatas, darytina išvada, kad Lenkijos Respublikos priežiūros institucija taip pat negalės pradėti galimo pažeidimo tyrimo dėl tos priežasties, kad nebus išpildytos visos Reglamento taikymo sąlygos, t. y. verslo klientas arba bendrovių interneto svetainių naudotojas nebus įsisteigęs Lenkijos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikomės pozicijos, kad ydingas ir nepagrįstas būtų toks reguliavimas, pagal kurį Reglamento taikymas Lietuvos Respublikoje nebūtų užtikrintas vien dėl tos priežasties, kad ir verslo klientai (arba bendrovių interneto svetainių naudotojai), ir vartotojai nebūtų įsisteigę ar negyventų būtent Lietuvos Respublikoje. 3. Nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto i papunktyje nėra pateikta nuoroda ir į Reglamento (ES) 2019/1150 11 straipsnio 2 dalį, nes šioje dalyje taip pat nustatomi imperatyvūs reikalavimai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams dėl jų naudojamos vidinės skundų nagrinėjimo sistemos turinio. Dėl analogiškos priežasties nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto j papunktyje nepateikiama nuoroda ir į Reglamento (ES) 2019/1150 12 straipsnio 2 ir 4 dalis. Nors Ekonomikos komiteto 2024 m. birželio 19 d. išvadoje Nr.
108-P-39 ir nurodyta, kad šiose dalyse nurodyti reikalavimai yra susiję su individualiais ginčais tarp internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų ir verslo klientų, t. y. reikalavimai pritaikomi konkretiems ginčų nagrinėjimo atvejams, tokio pažeidimo nagrinėjimas yra labiau tinkamas teisminiam procesui, nes būtų pagrįstas šalių rungimosi principu, kuris būdingas teismo procesui, o ne Konkurencijos tarybos atliekamiems tyrimams, tačiau pažymėtina, kad projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtinta absoliuti verslo klientų ir bendrovių interneto svetainių naudotojų, kurių Reglamentu (ES) 2019/1150 užtikrinamos teisės arba teisėti interesai yra pažeisti, teisė pateikti Konkurencijos tarybai pareiškimą su reikalavimu pradėti tyrimą dėl bet kurios Reglamento (ES) 2019/1150 nuostatos galimo pažeidimo. Kitaip sakant, nors verslo klientas ir turi teisę pateikti ieškinį teismui dėl paslaugų teikėjo veiksmų, tačiau jis turi neribojamą teisę pareiškimą dėl galimo pažeidimo pateikti ir pačiai Konkurencijos tarybai. O pagal siūlomą reguliavimą, Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą bei nustačiusi atitinkamos Reglamento (ES) 2019/1150 nuostatos pažeidimą, negalėtų taikyti jokių poveikio priemonių, nes projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nebūtų numatyta galimybė už tokį pažeidimą jų taikyti. Jeigu siekiama nustatyti, kad į Konkurencijos tarybą galima kreiptis tik dėl projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto a-j papunkčiuose nurodytų nuostatų galimo pažeidimo, projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalys tikslintinos. 4. Projekto
baudos bei poveikio priemonės gali būti skiriamos tik už nustatytus ir patvirtintus, o ne galimus, teisės pažeidimus. 5. Projekto
įrašytinas žodis „savo“. 6.
straipsnius siūlome suderinti, atitinkamai juos patikslinant ir nustatant, kad verslo klientai ir bendrovių interneto svetainių naudotojai, kurių teisės arba teisėti interesai yra pažeisti internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų arba interneto paieškos sistemų teikėjų <...> , taip pat organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos <...> turi teisę savo nuožiūra kreiptis arba į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir įpareigojimo įvykdyti teisės aktuose nustatytą pareigą, arba į Konkurencijos tarybą su pareiškimu dėl galimo pažeidimo tyrimo ir atitinkamos poveikio priemonės taikymo. Kitaip sakant, ne tik projekto aiškinamajame rašte turėtų būti nurodyta, kad tai yra du alternatyvūs verslo klientų ar bendrovių interneto svetainių naudotojų pažeistų teisėtų interesų ir teisių gynimo būdai, kuriuos savo nuožiūra pasirenka pats pareiškėjas. 7. Atsižvelgiant į tai, kad formaliai galimo pažeidimo tyrimą pradeda ir baigia ne Konkurencijos taryba, o įgalioti jos pareigūnai (Konkurencijos taryba tik priima sprendimus pradėti tyrimą ir patvirtinti įgaliotų pareigūnų atlikto tyrimo išvadas), projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose brauktini žodžiai „Konkurencijos tarybos ar“. 8. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą siūlome suderinti su Konkurencijos įstatymo 32 straipsniu ir jame numatyti, kad gali būti skundžiami ne tik įgaliotų pareigūnų veiksmai ir sprendimai, tačiau ir Konkurencijos tarybos priimti teisės aktai (sprendimai, nutarimai) ar jų nepriėmimas. 9. Projekto 8 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius
„pažeidimo tyrimu“ įrašytinas žodis „galimo“. 10. Projekto 9 straipsnio 6
dalies nuostata, numatanti atvejus, kada Konkurencijos taryba arba jos įgaliotas pareigūnas atsisako pradėti pažeidimo tyrimą, implikuoja, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai taip pat galės priimti sprendimą pradėti ar atsisakyti pradėti tyrimą. Pažymėtina, kad ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių.
Pirma, Konkurencijos įstatyme, reglamentuojančiame visas su Konkurencijos tarybos pareigūnų įgaliojimu atlikti tyrimus susijusias nuostatas, nėra numatyta galimybė atitinkamus įgaliojimus (priimti sprendimą pradėti ar atsisakyti pradėti tyrimą) suteikti patiems pareigūnams. Konkurencijos įstatyme įtvirtinta reguliavimas, pagal kurį pati Konkurencijos taryba visada priima minėtus sprendimus (o jos įgaliotas pareigūnas tik atlieka Konkurencijos tarybos sprendimu pradėtą tyrimą). Todėl siekiant įtvirtinti siūlomą reguliavimą dėl atitinkamų įgaliojimų suteikimo įgaliotiems pareigūnams, projekto nuostatos turėtų būti išplėtotos, aiškiai įtvirtinant tokių įgaliojimų suteikimo sąlygas, tvarką bei įgaliojimų apimtis (taip pat aiškiai atskiriant atvejus, kada atitinkamus sprendimus priimtų pati Konkurencijos taryba, o kada jos įgalioti pareigūnai, nes, pvz., pagal projektą visais atvejais pareiškimai paduodami Konkurencijos tarybai, o kas dėl jų nagrinėjimo galėtų priimti atitinkamus sprendimus – ar pati Konkurencijos taryba, ar jos įgalioti pareigūnai, projekte nebesureglamentuota). Antra, siūloma nuostata nederėtų su to paties projekto 9 straipsnio 4 ir 5 dalimis, kuriose imperatyviai nustatyta, kad pareiškimus nagrinėja bei sprendimus dėl jų priima išimtinai Konkurencijos taryba. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 7 – 9 dalims, 10 straipsnio 2 ir 4 dalims. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el.
E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
ekonomikos komitetas
DĖL
Nr. XIVP–3888 2024-06-19
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius , Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys :
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslumo skatinimo politikos skyriaus vadovė Ieva Žaunierienė, Verslumo skatinimo politikos skyriaus patarėjas Pijus Tarutis; Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Irma Urmonaitė, Dominuojančių ir viešųjų subjektų tyrimo grupės vyresnioji patarėja Agnė Richard. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Derinant projekto nuostatas su Reglamente (ES) 2019/1150 apibrėžtomis sąvokomis, projekto pavadinime po žodžio „sistemų“ brauktinas žodis „paslaugų“ (nes pati interneto paieškos sistema ir suprantama kaip tam tikra skaitmeninė paslauga). Atitinkamai tikslintinos ir kai kurios kitos projekto nuostatos, kuriose vartojama netiksli „interneto paieškos sistemos paslaugų “ sąvoka.
Pritarti Pasiūlymas 1: Projekto pavadinimą išdėstyti taip:
Pasiūlymas 2: Visame Projekto tekste vietoje žodžių junginio „interneto paieškos sistemos paslauga “ naudoti „interneto paieškos sistema“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
internetinių tarpininkavimo paslaugų verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams, naudojantiems interneto paieškos sistemas, būtų užtikrinamos veiksmingos teisių ir teisėtų interesų gynimo priemonės. Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad įstatymo paskirtimi teisėkūroje paprastai laikomas įstatymo reguliavimo objektas, dalykas, teisiniai santykiai, kuriuos įstatyme nustatytomis teisinio reguliavimo priemonėmis siekiama sureglamentuoti. Tuo tarpu įstatymo tikslu suprantama socialinių teisinių santykių tikrovė, kurią įstatymų leidėjas konkrečiu teisiniu sureguliavimu nori sukurti, įstatymu siekiami padariniai tam tikroje visuomeninių santykių srityje. Taigi, darytina išvada, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje įvardijamas įstatymo tikslas, o įstatymo paskirtis nustatoma būtent šio straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio pavadinimą siūlome dėstyti taip: „Įstatymo tikslas, paskirtis ir taikymas“ (o siekiant įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo šio straipsnio 2 ir 3 dalis reikėtų sukeisti vietomis). Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Į statymo tikslas, paskirtis ir taikymas 1.
Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad internetinių tarpininkavimo paslaugų verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams, naudojantiems interneto paieškos sistemas, būtų užtikrinamos veiksmingos teisių ir teisėtų interesų gynimo priemonės. 2. Šis įstatymas taikomas internetinėms tarpininkavimo paslaugoms ir interneto paieškos sistemoms, teikiamoms arba siūlomoms teikti verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams, kurių įsisteigimo arba gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje ir kurie, naudodamiesi tomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba interneto paieškos sistemomis, siūlo prekes arba paslaugas Lietuvos Respublikoje ir bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje esantiems vartotojams, neatsižvelgiant į tų paslaugų teikėjų įsisteigimo ar gyvenamąją vietą. 2. 3 . Šis įstatymas nustato internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų ir interneto paieškos sistemų teikėjų atitinkamai verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams teikiamų paslaugų priežiūros institucijos įgaliojimus, funkcijas, pareiškimų dėl galimų teisės pažeidimų (toliau kartu
Lietuvos Respublikoje ir kurie, naudodamiesi tomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba interneto paieškos sistemomis, siūlo prekes arba paslaugas Lietuvos Respublikoje esantiems vartotojams, neatsižvelgiant į tų paslaugų teikėjų įsisteigimo ar gyvenamąją vietą. 4.
tarpininkavimo paslaugų ir interneto paieškos sistemų verslo klientai ir bendrovių interneto svetainių naudotojai, kurių įsisteigimo arba gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, tačiau kurie naudodamiesi tomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba interneto paieškos sistemomis, siūlo prekes arba paslaugas ne Lietuvos Respublikoje, o kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse esantiems vartotojams, šiame įstatyme nustatytomis teisių gynimo priemonėmis gali pasinaudoti ta apimtimi, kuria įstatymas numato priežiūros institucijos bendradarbiavimą su kitų Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijomis. 5. 4 . Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
projekto 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos įstatymo taikymo nuostatos. Vertinant Reglamento (ES) 2019/1150 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą Reglamento taikymo sritį bei atsižvelgiant į tai, kad projektas yra skirtas Reglamento (ES) 2019/1150 įgyvendinimui bei tinkamam taikymui būtent Lietuvos Respublikos teritorijoje, projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūlytina nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį šis įstatymas būtų taikomas internetinėms tarpininkavimo paslaugoms ir interneto paieškos sistemų paslaugoms, teikiamoms arba siūlomoms teikti atitinkamai verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams, kurių įsisteigimo arba gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje ir kurie, naudodamiesi tomis internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba interneto paieškos sistemomis, siūlo prekes arba paslaugas ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje esantiems vartotojams, neatsižvelgiant į tų paslaugų teikėjų įsisteigimo ar gyvenamąją vietą.
Pažymėtina, kad pagal siūlomą projekto formuluotę į įstatymo taikymo sritį nepatektų (taip nukrypstant nuo Reglamente įtvirtintos jo taikymo taisyklės) atvejai, kai Lietuvos Respublikoje įsisteigę verslo klientai, naudodamiesi internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis arba interneto paieškos sistemomis, siūlytų prekes arba paslaugas, pavyzdžiui, Lenkijos Respublikoje esantiems vartotojams. Ydingas ir nepagrįstas būtų toks reguliavimas, pagal kurį Reglamento taikymas kurioje nors valstybėje narėje nebūtų užtikrintas vien dėl tos priežasties, kad ir verslo klientai (arba bendrovių interneto svetainių naudotojai), ir vartotojai nebūtų įsisteigę ar negyventų būtent toje pačioje valstybėje narėje.
Pritarti iš dalies Argumentai: Siūloma nepritarti pastabai ir nekeisti įstatymo projekte nustatytos įstatymo taikymo apimties, nes išplėtus įstatymo taikymo sritį taip, kad ji apimtų bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje esančius vartotojus, Konkurencijos tarybai būtų suteikta jurisdikcija, kuri dubliuotų kitų valstybių narių institucijų jurisdikciją atliekant Reglamento (ES) 2019/1150 priežiūrą. Pavyzdžiui, jeigu Lietuvoje įsisteigęs verslo klientas per Lenkijoje įsisteigusį internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėją pardavinėja prekes Lenkijos vartotojams, iš Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimo kylanti žala pasireikštų Lenkijoje, o ne Lietuvoje. Tokiu atveju būtent Lenkijos institucija, atsakinga už Reglamento (ES) 2019/1150 įgyvendinimą, būtų kompetentinga atlikti pažeidimo tyrimą, o Konkurencijos taryba iš Lietuvoje įsisteigusio verslo kliento gautą pareiškimą persiųstų nagrinėti Lenkijos institucijai. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 4 straipsnį verslo klientai ir bendrovių interneto svetainių naudotojai savo pažeistas teises gali ginti nacionaliniuose teismuose, abejotina, kad siūloma nustatyti įstatymo taikymo apimtis sutaptų su nacionalinių teismų jurisdikcija. Pavyzdžiui, pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnį, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose.
Parduodant prekes ar teikiant paslaugas prievolės įvykdymo vieta yra vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos arba paslaugos turėjo būti suteiktos. Taigi, analizuojamo pavyzdžio atveju, ginčo vieta būtų Lenkija, o ne Lietuva. Pasiūlymas: Siekiant išspręsti pastaboje nurodytą problemą, siūlome papildyti Projekto 1 straipsnį 3 nauja dalimi, kuri suteiktų teisinio aiškumo. Žr. Pasiūlymas prie 2 TD pastabos. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
pareiškimų dėl teisės pažeidimų nagrinėjimo pagrindus. Vertinant šią nuostatą, o taip ir kitas projekto nuostatas, kuriose nustatomos pareiškimų dėl teisės pažeidimų padavimo, jų nagrinėjimo, teisės pažeidimų tyrimo normos, pažymėtina, kad turėtų būti vartojama tikslesnė „galimo pažeidimo“ formuluotė, nes bet koks suinteresuotų asmenų kreipimasis į priežiūros instituciją su skundu ar pačiai institucijai kilęs įtarimas dėl galimo pažeidimo dar savaime nereiškia, kad teisės pažeidimas tikrai padarytas. Pažeidimo padarymo faktas gali būti patvirtintas tik atlikus tyrimą ir to pagrindu kompetentingai institucijai priėmus sprendimą, kad teisės pažeidimas buvo įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 1 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „pareiškimų dėl teisės pažeidimų (toliau kartu – pažeidimai arba atskirai – pažeidimas)“ siūlytina įrašyti formuluotę
„pareiškimų dėl galimų teisės pažeidimų (toliau kartu – galimi pažeidimai
arba atskirai – galimas pažeidimas)“.
Atitinkamai turėtų būti peržiūrėtos ir kitos projekto nuostatos, „galimo pažeidimo“ sąvoką vietoj „pažeidimo“ sąvokos vartojant tose nuostatose, kuriose reglamentuojami ne su jau konstatuotu teisės pažeidimu, o tik galimu (dėl kurio įvykdymo pareikšta pretenzija ar kilęs įtarimas) pažeidimu susiję teisiniai santykiai. Pritarti Žr. Pasiūlymas prie 2 TD pastabos . Projekte tekste tose nuostatose, kuriose reglamentuojami ne su jau nustatytu teisės pažeidimu, o tik su galimu pažeidimu susiję teisiniai santykiai, sąvoka „pažeidimas“ pakeista sąvoka „galimas pažeidimas“ , t.y. Projekto 1, 3, 5, 6, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsniuose atlikti atitinkami pakeitimai
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo priedas yra sudėtinė įstatymo dalis, todėl jis turėtų būti dėstomas pačiame įstatyme (atskirame lape), o ne atskirame dokumente. Be to, įstatymo priedo pavadinimas, atsižvelgiant į Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 (2022 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1R-241 redakcija), 14 punkte nustatytą taisyklę turėtų būti ne „Įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas“, o „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“. Pritarti Pasiūlymas:
Projekto priedą išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos internetinių tarpininkavimo paslaugų ir interneto paieškos sistemų paslaugų priežiūros įstatymo priedas
I AS
S I 2019 m. birželio 20 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo. “
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
iki dvitaškio vietoj formuluotės „Konkurencijos tarybos patvirtinto Konkurencijos tarybos darbo reglamento (toliau – Konkurencijos tarybos darbo reglamentas)“ reikėtų įrašyti žodžius „Konkurencijos tarybos darbo reglamento“, nes Konkurencijos tarybos darbo reglamento tvirtinimo tvarka yra ne teikiamo projekto reguliavimo dalykas. Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo
reglamentas priimamas Konkurencijos tarybos nutarimu. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
1) šio įstatymo ir Konkurencijos tarybos patvirtinto darbo reglamento (toliau – Konkurencijos tarybos darbo reglamentas) nustatyta tvarka nagrinėja pareiškimus dėl galimų pažeidimų (toliau – pareiškimai), atlieka galimų pažeidimų tyrimus, nagrinėja galimų pažeidimų tyrimų bylas (toliau kartu – bylos arba atskirai – byla), šio įstatymo nustatytais atvejais taiko šiame įstatyme nustatytas baudas ir kitas poveikio priemones dėl Reglamento (ES) 2019/1150: <...>;“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
punkto i papunktyje nėra pateikta nuoroda ir į Reglamento (ES) 2019/1150 11 straipsnio 2 dalį, nes šioje dalyje taip pat nustatomi imperatyvūs reikalavimai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams dėl jų naudojamos vidinės skundų nagrinėjimo sistemos turinio.
Dėl analogiškos priežasties nėra aišku, kodėl projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto j papunktyje nepateikiama nuoroda ir į Reglamento (ES) 2019/1150 12 straipsnio 2 ir 4 dalis. Nepritarti Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento (ES) 2019/1150 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai yra susiję su individualiais ginčais tarp internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų ir verslo klientų, t. y. reikalavimai pritaikomi konkretiems ginčų nagrinėjimo atvejams, tokio pažeidimo nagrinėjimas yra labiau tinkamas teisminiam procesui, nes būtų pagrįstas šalių rungimosi principu, kuris būdingas teismo procesui, o ne Konkurencijos tarybos atliekamiems tyrimams. Reglamento (ES) 2019/1150 12 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatos taip pat yra susijusios su individualiais ginčais dėl mediatorių tinkamumo ir mediacijos proceso išlaidų paskirstymo pagrįstumo. Tokio pobūdžio vertinimą tinkamiau atliktų teismai, nes nesutarimai dėl mediatoriaus tinkamumo ar mediacijos išlaidų irgi būtų priskirtini individualaus pobūdžio ginčams. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos
2311 straipsnį, būtent teisėjai nagrinėdami bylas gali skirti mediatorius, todėl jie turi patirties vertinant mediatorių kvalifikaciją, įkainius ir t. t. Būtent, dėl šių priežasčių įstatymo projekto 4 straipsnyje ir numatyta teisė verslo klientams ir bendrovių interneto svetainių naudotojams savo pažeistas teises ginti teisme. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22
dalies 2 punkte vietoj žodžių „šiame įstatyme“ reikėtų įrašyti žodžius „šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje“.
Pritarti Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „
2) taiko šiame šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje įstatyme nustatytas baudas už reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, nevykdymą;“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
25
teisinio aiškumo ir tikslumo bei atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje yra reglamentuojamos Konkurencijos tarybos funkcijos (kompetencija), vietoj žodžių „šio įstatymo nustatytos kompetencijos“ įrašytini žodžiai „jos kompetencijai šio įstatymo priskirtoje srityje“ (analogiškai kaip projekto 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte). Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 3 straipsnio 2 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) konsultuoja verslo klientus, bendrovių interneto svetainių naudotojus, internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjus ir interneto paieškos sistemų teikėjus jos kompetencijai šio įstatymo priskirtoje srityje šio įstatymo nustatytos kompetencijos klausimais;“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
27
žodžius „paslaugų priežiūra“ siūlytina įrašyti žodžius „teikiamų ar siūlomų teikti“. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą išdėstyti taip: „7) priima ir derina teisės aktus, susijusius su internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų ir interneto paieškos sistemų teikėjų teikiamų ar siūlomų teikti paslaugų priežiūra;“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
210
konkretizuoti būtent kokio tyrimo (koks tyrimo objektas, turinys, jį atliekantis subjektas) strateginė reikšmė galėtų įtakoti Konkurencijos tarybos veiklos prioritetus.
Pritarti Argumentai: Veiklos prioritetas šiuo atveju yra Konkurencijos tarybos tvirtinamas dokumentas, kurio turinį nustato Konkurencijos taryba. Veiklos prioriteto turinio reglamentavimas nėra šio įstatymo projekto dalykas. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 2 dalies 10 punktą išdėstyti taip:
„10) tvirtina Konkurencijos tarybos veiklos prioritetus Reglamento
(ES) 2019/1150 nuostatų laikymosi priežiūros srityje, nustatomus atsižvelgiant į galimo pažeidimo tyrimo strateginės reikšmės ir racionalaus išteklių panaudojimo kriterijus;“
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
svetainių naudotojai, kurių teisės arba teisėti interesai yra pažeisti internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų arba interneto paieškos sistemų teikėjų <...> , taip pat organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos <...> turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir įpareigojimo įvykdyti teisės aktuose nustatytą pareigą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinama, kad priežiūros institucija, nustačiusi Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimą, taip pat gali duoti privalomus nurodymus nutraukti neteisėtą veiklą ar neteisėtus veiksmus, įvykdyti teisės aktuose nustatytą pareigą. Taigi tiek teismas, tiek ir priežiūros institucija gali taikyti dalį tų pačių projekte numatytų poveikio priemonių.
Atsižvelgiant į tai, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus priežiūros institucijos ir teismo pažeidimų nagrinėjimo santykis, t. y. ar kreipimasis į priežiūros instituciją tam tikrais atvejais (kai siekiama įpareigoti nutraukti neteisėtą veiklą ar veiksmus ir įvykdyti teisės aktuose nustatytą pareigą) yra ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija ar alternatyvus ginčų sprendimo būdas, išimtinai priklausantis nuo pareiškėjo pasirinkimo. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, verslo klientai ir bendrovių interneto svetainių naudotojai, taip pat jiems atstovaujančios organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos, savo pasirinkimu galės kreiptis arba į Konkurencijos tarybą, kuri atliks Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų Reglamento
nuostatų pažeidimo tyrimus, arba į nacionalinius teismus. Taigi, Įstatymo projektu numatomi du verslo klientų ir bendrovių interneto svetainių naudotojų teisių gynimo būdai, kurie užtikrins efektyvų Reglamento
reikalavimų įgyvendinimą. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
organizacijos , asociacijos ir viešosios įstaigos, kurios suprantamos taip, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/1150 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse, turinčios teisėtą interesą atstovauti verslo klientams ir (ar) bendrovių interneto svetainių naudotojams, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu. Vertinant šią nuostatą nėra aišku, kokios dar organizacijos, įsteigtos ir veikiančios Lietuvos Respublikoje ne kaip asociacijos ar viešosios įstaigos, galėtų patekti į šios nuostatos taikymo sritį.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos juridinių asmenų galimas teisines formas, sunku įvardyti kažkokios kitokios teisinės formos (nei asociacija, ar viešoji įstaiga) pelno nesiekiančius viešuosius juridinius asmenis, atitinkančius neapibrėžto turinio „organizacijos“ sąvoką. Jeigu turimos omenyje Europos Sąjungos valstybėse įsteigtos organizacijos, taip reikėtų ir nurodyti. Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Verslo klientai ir bendrovių interneto svetainių
naudotojai, kurių teisės arba teisėti interesai yra pažeisti internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų arba interneto paieškos sistemų teikėjų, nesilaikančių Reglamente (ES) 2019/1150 jiems nustatytų reikalavimų, taip pat Europos Sąjungos valstybėse įsteigtos organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos, kurios suprantamos taip, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/1150 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse turinčios teisėtą interesą atstovauti verslo klientams ir (ar) bendrovių interneto svetainių naudotojams (toliau – Europos Sąjungos valstybėse įsteigtos organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos),turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl:“
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 N 14.
Projekto
organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos, kurios suprantamos taip, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/1150 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse, taip pat reikėtų nustatyti ir tai, kad kreipdamosi į teismą jos turi pateikti dokumentus, patvirtinančius atitiktį Reglamento (ES) 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytiems reikalavimams, nes Reglamento (ES) 2019/1150 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai nėra identiški Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytiems reikalavimams asociacijoms ir kitiems viešiems juridiniams asmenims, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 4 straipsnį 2 nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Organizacijos, asociacijos ir viešosios
įstaigos, besikreipiančios į teismą su ieškiniu, privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius atitiktį Reglamento (ES) 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytiems reikalavimams.“
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „turi teisę reikalauti, kad Konkurencijos taryba pradėtų Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimo tyrimą, ir pateikti jai dėl to atitinkamą pareiškimą“ siūlome įrašyti žodžius „turi teisę pateikti Konkurencijos tarybai pareiškimą su reikalavimu pradėti tyrimą dėl galimo Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimo“. Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 5 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Verslo klientai ir bendrovių interneto svetainių naudotojai , kurių Reglamentu (ES) 2019/1150 užtikrinamos teisės arba teisėti interesai yra pažeisti, turi teisę pateikti Konkurencijos tarybai pareiškimą su reikalavimu pradėti tyrimą dėl Reglamento (ES) 2019/1150 galimo pažeidimo turi teisę reikalauti, kad Konkurencijos taryba pradėtų Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimo tyrimą, ir pateikti jai dėl to atitinkamą pareiškimą .“
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos pareiškimą Konkurencijos tarybai gali pateikti dviem atvejais - kai verslo klientų ir (ar) bendrovių interneto svetainės naudotojai prašo, ir kai pareiškimas pateikiamas jų interesais. Tuo tarpu minėtoje projekto nuostatoje turbūt turimos omenyje kumuliatyvios sąlygos, t.y. kai pareiškimas verslo klientų ir (ar) bendrovių interneto svetainės naudotojų prašymu pateikiamas jų interesams ginti. Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Organizacijos, asociacijos ir viešosios įstaigos turi teisę pateikti Konkurencijos tarybai pareiškimą dėl Reglamento (ES) 2019/1150 galimo pažeidimo kai pareiškimas verslo klientų ir (ar) bendrovių interneto svetainės naudotojų prašymu pateikiamas jų interesams ginti verslo klientų ir (ar) bendrovių interneto svetainės naudotojų prašymu ir jų interesais . “
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
31
„valstybės“, o po žodžio „daromą“ – žodžiai „ar padarytą“.
Pritarti Pasiūlymas: Projekto 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) gavus iš visuomenės, verslo subjektų, valstybės valdžios institucijų ir įstaigų, tarptautinių organizacijų, kitų šaltinių ar pačiai Konkurencijos tarybai surinkus informaciją, kuri leidžia pagrįstai įtarti daromą ar padarytą Reglamento (ES) 2019/1150 galimą pažeidimą;“
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-106 1,
3
18Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 6 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatose iki dvitaškio po žodžių „Konkurencijos taryba“ įrašytini žodžiai „ir jos įgalioti pareigūnai“. Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 6 straipsnio 1 ir 3 dalis iki dvitaškio išdėstyti taip:
„1. Konkurencijos taryba ir jos įgalioti pareigūnai turi teisę:
<...>
2
19Projekto 6 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių „Konkurencijos tarybos darbo reglamente nustatyta tvarka“ siūlome įrašyti žodį „jos“, nes Konkurencijos tarybos pareigūnų įgaliojimo tvarka yra ne šio įstatymo, o Konkurencijos įstatymo reguliavimo dalykas (tai numatyta Konkurencijos įstatymo 25 straipsnyje). Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Konkurencijos tarybos ir jos Konkurencijos tarybos darbo reglamente nustatyta tvarka įgaliotų pareigūnų (toliau – įgalioti pareigūnai) reikalavimai, susiję su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų teisių įgyvendinimu, yra privalomi. Už šių reikalavimų nevykdymą gali būti taikomos šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje šiame įstatyme nustatytos baudos.“
2 20.
Projekto
baudos būtų skiriamos už privalomų reikalavimų nevykdymą, o taip pat siekiant teisinio aiškumo išbrauktini žodžiai „gali būti“, o vietoj žodžių „šiame įstatyme“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje“. Pritarti Žr. Pasiūlymas prie 19 TD pastabos. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15
atskleisti projekto 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte vartojamos formuluotės
„kitų tyrimų ar nagrinėjimų metu“ turinį. Galbūt turimi omenyje „kiti galimų
pažeidimų tyrimai bei bylų nagrinėjimai“. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) galimo pažeidimo tyrimui naudoti Konkurencijos tarybos turimą informaciją, gautą kitų galimų pažeidimų tyrimų bei bylų nagrinėjimų kitų tyrimų ar nagrinėjimų metu.“
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
33
tai apibrėžiama šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 11 straipsnyje siūlytina įrašyti žodžius „šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 11 straipsnyje nurodytas teises“. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 6 straipsnio 3 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) atlikdam i a galimo pažeidimo tyrimo veiksmus ir nagrinėdam i a bylas, užtikrinti Reglamento (ES) 2019/1150 galimu pažeidimu įtariamiems internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams ir interneto paieškos sistemų teikėjams (toliau – įtariamas asmuo) šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 11 straipsnyje nurodytas teises teisę į teisinę gynybą, kaip tai apibrėžiama šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 11 straipsnyje.“
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 1,5 23.
Atsižvelgiant į tai, kad formaliai galimo pažeidimo tyrimą pradeda ir baigia ne Konkurencijos taryba, o įgalioti jos pareigūnai (Konkurencijos taryba tik priima sprendimus pradėti tyrimą ir patvirtinti įgaliotų pareigūnų atlikto tyrimo išvadas) , tikslintinos projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatos. Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus išdėstyti taip:
„1) Konkurencijos tarybai ar jos įgaliotam pareigūnui pradėjus galimo pažeidimo tyrimą, gauti informaciją apie galimo pažeidimo tyrimo dalyką ir pagrindą;“ „5) Konkurencijos tarybai ar jos įgaliotam pareigūnui pabaigus galimo pažeidimo tyrimą, susipažinti su galimo pažeidimo tyrimo medžiaga, išskyrus valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančią informaciją .“
14
24Atkreiptinas dėmesys, kad Konkurencijos įstatymo 32 straipsnyje yra reglamentuojamas Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų veiksmų ir priimtų sprendimų, o ne Konkurencijos tarybos veiksmų apskundimas. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymu, skundžiami Konkurencijos tarybos priimti teisės aktai (sprendimai, nutarimai) ar jų nepriėmimas. Be to, Konkurencijos įstatymas nereglamentuoja ir Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų neveikimo apskundimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos tikslintinos derinant jas su Konkurencijos įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu. Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip:
„4) apskųsti Konkurencijos tarybos ar jos įgaliotų pareigūnų veiksmus sprendimus arneveikimą Konkurencijos įstatyme nustatyta tvarka;“
2
25Projekto 8 straipsnio 2 dalis dėstytina taip: „Pareiškėjas turi ir kitas šiame įstatyme nustatytas teises“.
Pritarti Pasiūlymas: Projekto 8 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Pareiškėjas turi ir kitas šiame įstatyme nustatytas teises , numatytas kituose šio įstatymo straipsniuose. “
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
į tai, kad bylos nagrinėjimas pradedamas tik baigus pažeidimo tyrimą (projekto 11 straipsnis), tikslintina projekto 8 straipsnio 3 dalis, prieš žodžius „suinteresuoti asmenys ir kiti“ įrašant žodžius „pažeidimo tyrimu“. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 8 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Laikoma, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti
asmenys, kiti pažeidimo tyrimu suinteresuoti asmenys ir kiti bylos nagrinėjimo procese (toliau – procesas) dalyvaujantys asmenys (toliau kartu – proceso šalys arba atskirai – proceso šalis) yra tinkamai informuoti ir jiems tinkamai pranešta, <...>.“
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
teisinio aiškumo, projekto 9 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „įstatyme“ įrašytina formuluotė „įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje“. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 9 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pareiškimą galima pateikti Viešojo
administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įstatyme nurodytais būdais.“
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
į tai, kad projekto 9 straipsnio 3 dalyje minimi duomenys ir dokumentai yra susiję su asmens (pareiškėjo) teisių ir pareigų apimtimi bei jų įgyvendinimu, t. y. nuo išvardintų duomenų ir dokumentų pateikimo tiesiogiai priklauso, ar jo pareiškimas bus priimtas nagrinėti, manytina, kad minėti dokumentai ir duomenys turėtų būti nurodyti įstatyme, o ne poįstatyminiame teises akte, ar bent nurodytos aplinkybės ir (ar) informacijos pobūdis, kurias turi pagrįsti teikiami dokumentai ir duomenys.
Nepritarti Argumentai: Manytina, kad esminiai pareiškimo turinio elementai, t. y. kokie duomenys ir dokumentai turi būti pateikti su pareiškimu, reglamentuotini Įstatymo projektu. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-109 6, 7,9
įgaliotas pareigūnas atsisako pradėti pažeidimo tyrimą“ įrašytini žodžiai
„priima nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą“, nes sprendimą pradėti ar
atsisakyti pradėti tyrimą visada priima pati Konkurencijos taryba (o jos įgaliotas pareigūnas tik atlieka Konkurencijos tarybos sprendimu pradėtą tyrimą). Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 7-9 dalims. Nepritarti Argumentai: Projektu numatoma teisė Konkurencijos tarybai įgalioti pareigūnus priimti sprendimus dėl tyrimų pradėjimo ar atsisakymo pradėti tyrimus. Šia nuostata siekiama užtikrinti operatyvų pareiškimų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą per 20 d. d. terminą. Pasiūlymas 2:
Projekto 9 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Konkurencijos taryba arba jos įgaliotas pareigūnas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos turi išnagrinėti pareiškimą ir priimti sprendimą pradėti galimo pažeidimo tyrimą arba atsisakyti pradėti galimo pažeidimo tyrimą turi priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos .“ Pasiūlymas 3:
Projekto 9 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9.
Konkurencijos tarybai arba jos įgaliotam pareigūnui priėmus sprendimą atsisakyti pradėti galimo pažeidimo tyrimą, šio sprendimo kopija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiunčiama pareiškėjui.“
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įrašytini žodžiai „nuo sprendimo pradėti galimo pažeidimo tyrimą priėmimo dienos“. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 10 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Galimo P p ažeidimo tyrimas turi būti baigtas per 6 mėnesius nuo sprendimo pradėti galimo pažeidimo tyrimą priėmimo pažeidimo tyrimo pradėjimo dienos, išskyrus atvejus, kai dėl galimo pažeidimo tyrimo metu paaiškėjusių aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties, įtariamo asmens ir (ar) kitų asmenų vengimo vykdyti Konkurencijos tarybos reikalavimus, tiriamų veikų tęstinio pobūdžio arba kitų objektyvių priežasčių būtina galimo pažeidimo tyrimą pratęsti.“
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
sprendimą pratęsti tyrimo terminą turėtų priimti tas pats subjektas, kuris ir priėmė sprendimą pradėti tyrimą, t.y būtent Konkurencijos taryba. Žodžiai „ar jos įgaliotas pareigūnas“ atitinkamai brauktini ir šio straipsnio 3 dalyje, nes pati Konkurencijos taryba turėtų priimti sprendimą dėl tyrimo išvadų patvirtinimo, taip konstatuodama tyrimo pabaigą.
Nepritarti Argumentai: Įstatymo projektu siekiama suteikti teisę Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams priimti procedūrinius sprendimus, tokiu būdu optimizuojant galimų pažeidimo tyrimų atlikimo laiką. Konkurencijos taryba kaip kolegialus organas priima nutarimus, numatytus įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalyje. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
projekto 10 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu Konkurencijos taryba „patvirtintų“ pažeidimo tyrimo išvadas. Manytina, kad minėtas išvadų tvirtinimas turėtų būti įforminamas tam tikru Konkurencijos tarybos priimtu teisės aktu, kuris projekto nuostatose turėtų būti įvardijamas. Pažymėtina ir tai, kad iš projekto 10 straipsnio nuostatų nėra aišku, ar Konkurencijos tarybos „išvadų patvirtinimas“ galėtų būti skundžiamas teismui. Siūlytina projekto nuostatas tikslinti, pašalinant šiuos neaiškumus. Nepritarti Argumentai:
Tyrimo išvados yra dokumentas, kurį tvirtina Konkurencijos taryba Konkurencijos tarybos darbo reglamente nustatyta tvarka. Tyrimo išvados savaime nesukuria proceso šalims jokių teisinių pasekmių, todėl jos negali būti skundžiamos. Galutinis sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimo buvimas ar nebuvimas, priimamas Konkurencijos tarybos nutarimu po bylos nagrinėjimo, kai proceso šalims buvo suteikta teisė pateikti nuomonę ar kitus dokumentus dėl tyrimo išvadų. Tai reglamentuoja atitinkamai įstatymo projekto 11 straipsnis ir 12 straipsnio 1 dalis. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-1010 3,4
33Svarstytina,
ar vadovaujantis teisinio reguliavimo nuoseklumo principu, neturėtų būti vietomis sukeistos projekto 10 straipsnio 3 ir 4 dalys.
Pritarti Pasiūlymas: Projekto 10 straipsnio 3 ir 4 dalis sukeisti vietomis ir jas išdėstyti taip: „3. 4. Apie galimo pažeidimo tyrimo termino pratęsimą ir pratęsimo priežastis pareiškėjui pranešama per 3 darbo dienas nuo sprendimo, kuriuo pratęstas galimo pažeidimo tyrimo terminas, priėmimo dienos. 4. 3 . Galimo p ažeidimo tyrimas laikomas baigtu, kai Konkurencijos taryba ar jos įgaliotas pareigūnas patvirtina galimo pažeidimo tyrimo išvadas dėl įtariamo galimo pažeidimo.“
34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
teisinio aiškumo, projekto 10 straipsnio 5 dalis pildytina, nurodant aplinkybes, kurioms esant tyrimas atnaujinamas (jos sustabdymo atveju). Taip pat ginčytina šios dalies nuostata, nustatanti, kad pažeidimo tyrimas gali būti nutraukiamas kai pareiškėjas nustoja vykdyti savo veiklą ar yra likviduojamas. Pažymėtina, kad tyrimo atlikimas siejamas ne tik su pareiškėjo teisėtų interesų gynimu, tačiau ir su Reglamento (ES) 2019/1150 nuostatų laikymosi užtikrinimo, todėl paties pareiškėjo tolesnės veiklos vykdymo (po pareiškimo pateikimo) faktas neturėtų būti pagrindas Konkurencijos tarybai neatlikti savo funkcijos tirti įtariamą Reglamento nuostatų pažeidimą , o jam pasitvirtinus – skirti poveikio priemones. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pažymėtina, kad nors pareiškėjo likvidavimas netrukdo tęsti tyrimo, jeigu įtariamas asmuo nustoja vykdyti veiklą, tyrimo tęsimas neturi prasmės. Pasiūlymas: Projekto 10 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5.
Galimo pažeidimo tyrimas gali būti stabdomas, kai kreipiamasi į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingas institucijas ar ekspertus ir atnaujinamas gavus jų atsakymą iki atsakymo gavimo , arba nutraukiamas nustačius šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat kai pareiškėjas ar įtariamas asmuo nustoja vykdyti savo veiklą arba yra likviduojamas.“
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
dėmesys, kad projekto 11 straipsnio 1 dalis reglamentuoja ne tik proceso šalių „paaiškinimų“ pateikimą, bet ir kitos reikšmingos informacijos suteikimą gavus pažeidimo tyrimo išvadas. Atsižvelgiant į tai, projekto 11 straipsnio 8 dalis pildytina, nurodant, kad byla turi būti išnagrinėta ir nutarimas priimamas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo proceso šalių paaiškinimų ir (ar) informacijos, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, pateikimui nustatyto termino suėjimo dienos. Be to, šioje dalyje prieš skaičių „12“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti Pasiūlymas:
P rojekto 11 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. Byla išnagrinėjama ir šio įstatymo
per tris mėnesius nuo proceso šalių paaiškinimų ir
(ar) informacijos, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, pateikimui nustatyto termino suėjimo dienos.“
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nurodymai gali būti susiję ne tik su pažeidimo vykdymo (tęsimo) nutraukimu. Pavyzdžiui, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nurodymas gali būti duodamas ir dėl teisės aktuose nustatytos pareigos įvykdymo ar kitų konkrečių veiksmų, pašalinančius pažeidimo pasekmes, atlikimo (t. y. kai pažeidimas jau pasibaigęs ir nebevykdomas). Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 13 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Už Konkurencijos tarybos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų nurodymų nevykdymą atitinkamiems asmenims skiriama dviejų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) ar kitų konkrečių veiksmų, pašalinančių pažeidimo pasekmes, neatlikimo, dieną.“
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
„kurios dydis nustatomas“. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 13 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Už Konkurencijos tarybos arba jos įgaliotų pareigūnų reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, nevykdymą atitinkamiems asmenims skiriama iki penkių tūkstančių eurų bauda, kurios dydis nustatomas kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį. “
38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
teisinio aiškumo, projekto 13 straipsnio 8 dalis pildytina, aiškiai nurodant, ar sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad Reglamento (ES) 2019/1150 nuostatų pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme nustatytos baudos paskyrimo už tą patį pažeidimą , ar vis dėlto už bet kurį Reglamento (ES) 2019/1150 pažeidimą. Be to, aptariamoje projekto nuostatoje vietoj žodžių „šiame įstatyme“ įrašytini žodžiai „šio straipsnio 2 dalyje“. Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 13 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8.
Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai asmuo, padaręs pažeidimą, kliudė atlikti pažeidimo tyrimą, buvo padaryta žala, Konkurencijos taryba raštu buvo atkreipusi internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų, interneto paieškos sistemų teikėjų dėmesį į galimus jų veiklos trūkumus ir Reglamento (ES) 2019/1150 reikalavimų neatitikimus ir buvo siūlyta imtis priemonių, kad būtų išvengta galimų pažeidimų, arba bet kurių Reglamento (ES) 2019/1150 nuostatų pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šio straipsnio2 dalyje šiame įstatyme nustatytos baudos paskyrimo.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta . 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3888(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo 11 Komiteto narių). 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Ieva Pakarklytė, Gintautas Paluckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta . PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3888(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė